18008011-3c04-4c00-9ff8-21ecbcec3c2e Projekto lyginamasis variantas
NR. VIII-275 2, 15 IR 25 straipsniŲ PAKEITIMO ĮstatymaS
1Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Klientas – asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis
sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Piniginė operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar
gavimas, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais subjektais.“
išdėstyti taip:
„2) viešojo administravimo subjektams valstybės
ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.“
3Papildyti 15 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio
4Buvusias 15 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 4,
5, 6, 7 ir 8 dalimis. 3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims,
susijusiems su patikos ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais 1.
Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių (procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. 2. Asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 2.
administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organo nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka registruojant nurodytų veiklų rūšis
paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo toliau vykdantys patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjų veiklą, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
18008011-3c04-4c00-9ff8-21ecbcec3c2e Projekto Nr. XIIIP-2121(2) lyginamasis variantas
ĮstatymaS
1Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Klientas – asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis
sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Piniginė operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar
gavimas, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais subjektais.“
išdėstyti taip:
„2) viešojo administravimo subjektams valstybės
ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.“
3Papildyti 15 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio
4Buvusias 15 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 4,
5, 6, 7 ir 8 dalimis. 3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims,
susijusiems su patikos ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais 1.
Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių (procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. 2. Asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 2.
administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka registruojant nurodytų veiklų rūšis
paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo toliau vykdantys patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjų veiklą, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
8f6691af-8ee1-4d41-abff-c2c66ee2c213
IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsniŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir
siekiant įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės (toliau – Darbo grupė) rekomendacijas dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose ir užtikrinti tinkamą 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva) 47 straipsnio nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos uždavinių, o siekiant tapti EBPO nare reikalinga kiekvieno EBPO komiteto, įskaitant šią Darbo grupę, teigiama formali nuomonė. Minėta Darbo grupė, kuri tuo pačiu yra 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) šalių narių konferencija, yra įtvirtinusi vienus iš griežčiausių šalių kandidačių priėmimo į EBPO kriterijų ir procedūrų.
Darbo grupė privalo pateikti formalią nuomonę dėl bet kurios šalies kandidatės (įskaitant ir Lietuvą) priėmimo į EBPO ir pateikia ją tik po to, kai:
kandidatė tampa visateise Darbo grupės nare (Lietuva ja tapo 2017 m. vasario mėn.);
Konvenciją (Lietuva ratifikavo 2017 m. balandžio 20 d.);
grupė atlieka I ir II fazės šalies kandidatės vertinimą (I fazės galutinis vertinimas vyko 2017 m. birželio mėn., II fazės – 2017 m. gruodžio mėn.);
kandidatė įgyvendina visas ar bent pagrindines Darbo grupės I ir II fazių vertinimo metu Lietuvai pateiktas rekomendacijas. 2017 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta II fazės Lietuvos vertinimo ataskaita, kurioje atkreipiamas dėmesys į, EBPO ekspertų nuomone, ydingus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme Nr. VIII-275 (toliau
bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami“ <...>.
Siekiant šios nuostatos įgyvendinimo Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyti patikos ar bendrovių steigimo administravimo paslaugų teikėjų tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų registraciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatyme nustatytus
„kliento“ ir „piniginės operacijos“ apibrėžimus, klientu nėra laikomos valstybės
ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, o pingine operacija nėra laikoma tokia, kuri atliekama su šiais subjektais. Vadovaujantis Įstatymo
būti atliekamas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, kurio metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nukrypti nuo Įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis bei užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.
Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų tiekėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“, o 3 dalyje – kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka registruojant nurodytų veiklų rūšis“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 2 straipsnyje nustatytus „kliento“ ir „piniginės operacijos“ apibrėžimus, panaikinant nuostatas, kad klientu nėra laikomos valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, o pingine operacija nėra laikoma tokia, kuri atliekama su šiais subjektais.
Priėmus siūlomus pakeitimus valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos būtų laikomos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto klientu, todėl finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai taikys jiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones – vykdys dalykinių santykių stebėseną, teiks informaciją apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ir kita. Taip pat, kai piniginė operacija bus vykdoma su šiais subjektais, tokios piniginės operacijos pateks į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį. Tokiu būdu bus pašalintos Darbo grupės nustatytos kliūtys, trukdančios atskleisti pinigų plovimo atvejus, susijusius su užsienio pareigūnų papirkinėjimu. Įstatymo projektu taip pat siūloma tiksliai nustatyti, kad atlikdamos supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nukrypti nuo Įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis.
Vadovaujantis Direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi, kai valstybė narė arba įpareigotasis subjektas nustato mažesnės rizikos sritis, ta valstybė narė gali leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas yra itin mažos rizikos subjektai, papildant Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, siūloma nereikalauti, kad taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi. Direktyvos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato, kad <...> „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami“ <...>. Siekiant šios nuostatos įgyvendinimo Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma Įstatymo
paslaugų teikėjų tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų registraciją.
Pagal siūlomą reguliavimą, juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalės informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo atitinkamą informaciją privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – mokesčių administratorius). Siekiant tinkamo Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją teiks išaiškinimus patikos arba bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikimo bei nekilnojamojo turto agentų veiklos vykdymo klausimais. Įstatymo projekto 3 straipsnyje taip pat siūloma, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje būtų įtvirtinta nuostata, jog informuodamas Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar mokesčių administratorių patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organo nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Šiuo pakeitimu siekiama tinkamo Direktyvos 47 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų tikrųjų savininkų ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų kompetencijos įgyvendinimo („Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad asmenys, kurie 1 dalyje nurodytuose subjektuose eina vadovaujamas pareigas arba yra tokių subjektų tikrieji savininkai, būtų kompetentingi ir tinkami“).
Direktyvos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto <...> d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būtų tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama Direktyvos 47 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų tikrųjų savininkų ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų tinkamumo įgyvendinimo („Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad asmenys, kurie 1 dalyje nurodytuose subjektuose eina vadovaujamas pareigas arba yra tokių subjektų tikrieji savininkai, būtų kompetentingi ir tinkami“).
Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas mokesčių administratoriui vykdyti Įstatymo projekte įtvirtintą funkciją kaupti informaciją apie patikos ar bendrovių steigimo administravimo paslaugų teikėjų – fizinių asmenų – veiklą, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 6 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (toliau – Direktyva 2011/16/ES), kuria nustatyta, kad valstybės narės „suteikia mokesčių institucijoms prieigą prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 13, 30, 31 ir 40 straipsniuose nurodytų priemonių, procedūrų, dokumentų ir informacijos“, kartu su Įstatymo projektu teikiamas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio pakeitimu siūloma aiškiai įvardyti, kad šio straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, apie kurių turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą mokesčių administratorius turi teisę gauti informaciją, yra ir naudos gavėjai, kaip ši sąvoka apibrėžta Įstatyme. Priėmus šį pakeitimą būtų eliminuoti bet kokie dėl skirtingų interpretacijų galintys kilti mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti reikiamos informacijos prieinamumo apribojimai. Be to, MAĮ priedas papildomas nuoroda į Direktyvą ir atitinkamai patikslinamos nuostatos dėl Direktyvos 2011/16/ES pakeitimų.
Dėl Įstatymo projekto 25 straipsnio nuostatų priežiūros atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai asmuo teikia patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas, nors apie tai nepateikė informacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 150 ir 223 straipsniuose nustatyta atsakomybė. Tuo atveju, kai asmuo teikia patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas, nors yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 127 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje nustatyta atsakomybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bus užtikrintas EBPO II fazės ekspertų rekomendacijų vykdymas, kuris teigiamai paveiks Lietuvos stojimo į EBPO procesą. Nesiimant veiksmų vykdyti EBPO ekspertų rekomendacijų, gali kilti grėsmė sklandžiam Lietuvos stojimo į EBPO procesui. Patikos arba bendrovių paslaugų teikėjų registravimas padidins šių subjektų priežiūros efektyvumą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas prisidės kovojant su pinigų plovimu ir užsienio pareigūnų papirkimu, kitais korupciniais nusikaltimais. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos skatinant teisėto, sąžiningo verslo ir investavimo užsienio valstybėse plėtrą. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų, Terminų banko įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų, kurios turėtų būti įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymą turės būti parengtas Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, pakeitimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu atsižvelgta į Darbo grupės pateiktas II fazės preliminarias rekomendacijas Lietuvai. 14.
projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „piniginė operacija“,
„sandoris“, „klientas“, „pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kadangi Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos uždavinių, siūlome įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 15 IR 25 straipsniŲ pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, apie tai privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją, o tokią pačią veiklą pradėję vykdyti ar ją nutraukę fiziniai asmenys – Valstybinę mokesčių inspekciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia ir kieno nustatyta tvarka juridiniai ir fiziniai asmenys – patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai atitinkamai turėtų informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar Valstybinę mokesčių inspekciją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) nariu negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnių 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrovėje gali būti ne tik vienasmenis valdymo organas, bet ir kolegialus bendrovės valdymo organas. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, juridiniai asmenys, teikiantys patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugas, atsižvelgiant į atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų nuostatas, gali turėtu ne vieną valdymo organą. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomi nustatyti reikalavimai būtų taikomi visų juridinio asmens valdymo organų nariams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nuostatos ,,valdymo ir priežiūros organo nariu“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,valdymo ar priežiūros organų nariu“.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,valdymo ir priežiūros organo nariai“. 3. Be to, Projekto
,,patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo nariu negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje (nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), nei XXXI skyriuje (nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai), nei XXXII skyriuje (nusikalstamos veikos finansų sistemai), nei XXXIII skyriuje (nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) nėra įtvirtintos nė vienos labai sunkaus nusikaltimo sudėties. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra užregistruotas ir šiuo metu svarstomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Reg. Nr. 1662, kuriuo taip pat yra tikslinamos 2 straipsnyje numatytos pagrindinės įstatymo sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, rekomenduotina projektus Nr. XIIIP-1662 ir XIIIP-2121 nagrinėti kartu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 15 IR 25 straipsniŲ pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 15 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP-2121 2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-233 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, apie tai privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją, o tokią pačią veiklą pradėję vykdyti ar ją nutraukę fiziniai asmenys – Valstybinę mokesčių inspekciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia ir kieno nustatyta tvarka juridiniai ir fiziniai asmenys – patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai atitinkamai turėtų informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar Valstybinę mokesčių inspekciją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Nepritarti Duomenų teikimo Juridinių asmenų registrui tvarka nustatyta Juridinių asmenų registro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti šį įstatymą, turės būti parengtas nuostatų pakeitimas. Nustatyti informacijos teikimo VMI tvarką ir atskirą formą netikslinga dėl teikiamos informacijos aiškaus nurodymo teisės akte ir nesudėtingumo ir, pagal turimus duomenis, labai nedidelio minima veikla besiverčiančių fizinių asmenų skaičiaus. Esant poreikiui fizinis asmuo pateiktų laisvos formos informaciją VMI. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM pagal kompetenciją teikiami išaiškinimai patikos arba bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikimo bei nekilnojamojo turto agentų veiklos vykdymo klausimais, kiek tai susiję su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymu, bus pakankama priemonė sklandžiam informacijos teikimui užtikrinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) nariu negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnių 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bendrovėje gali būti ne tik vienasmenis valdymo organas, bet ir kolegialus bendrovės valdymo organas. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, juridiniai asmenys, teikiantys patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugas, atsižvelgiant į atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų nuostatas, gali turėtu ne vieną valdymo organą. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomi nustatyti reikalavimai būtų taikomi visų juridinio asmens valdymo organų nariams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nuostatos ,,valdymo ir priežiūros organo nariu“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,valdymo ar priežiūros organų nariu“.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,valdymo ir priežiūros organo nariai“. Pritarti
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar
bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą.Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organo organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus“
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo nariu negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje (nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), nei XXXI skyriuje (nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai), nei XXXII skyriuje (nusikalstamos veikos finansų sistemai), nei XXXIII skyriuje (nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) nėra įtvirtintos nė vienos labai sunkaus nusikaltimo sudėties. Pritarti Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užregistruotas ir šiuo metu svarstomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Reg. Nr. 1662, kuriuo taip pat yra tikslinamos 2 straipsnyje numatytos pagrindinės įstatymo sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, rekomenduotina projektus Nr. XIIIP-1662 ir XIIIP-2121 nagrinėti kartu. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2121, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, K.Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė