Lyginamasis projekto variantas
ENERGETIKOS įstatymo NR. IX- 884 24 straipsniO pakeitimo
pakeitimas
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais
naftos produktais išduodamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus. Šio straipsnio 8 dalyje nustatytas reikalavimas turėti ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus netaikomas tais atvejais, kai išduodamu leidimu verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais suteikiama teisė verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais parduodant juos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
išdėstyti taip:
„9) visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais
naftos produktais galiojimo laiką turėti šio straipsnio 8 dalyje arba šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis – šio straipsnio 9 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojusiomis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Virginijus Sinkevičius Jonas Jarutis
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką bei saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VII-1099 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija numato neproporcingai aukštus, konkurenciją ribojančius reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu privilegijuojami ūkio subjektai, kurie užima didesnę didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinkos dalį, tuo tarpu mažesnę rinkos dalį užimantys ūkio subjektai yra diskriminuojami, iš esmės užkertamas kelias į rinką ateiti naujiems ūkio subjektams. Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad siekdamas gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ūkio subjektas privalo pateikti vieno milijono eurų vertės galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Kaip nurodyta pirmiau, toks reikalavimas yra nepagrįstai aukštas bei ribojantis konkurenciją, todėl prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VII-1099 4 straipsnio nuostatoms.
Pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje pajamos ir pelnas skiriasi iš esmės, todėl neproporcinga abiems pirmiau nurodytoms ūkio subjektų grupėms taikyti analogiškus reikalavimus. Lietuvos didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinka yra pernelyg maža, kad ūkio subjektai, didmeninę prekybą naftos produktais vykdantys tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėtų pakankamai pajėgumų gauti ir pateikti vieno milijono eurų vertės galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Todėl tokie ūkio subjektai, negalintis gauti ir pateikti vieno milijono eurų vertės galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, yra priversti pasitraukti iš didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinkos. Siekiant užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir išlaikyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinką konkurencinga, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti proporcingą teisinį reguliavimą, numatant, kad leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais siekiantys gauti ūkio subjektai, kurie veiklą vykdys tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, neprivalėtų gauti ir pateikti vieno milijono eurų vertės galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (jiems nebūtų taikomas įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas). Pirminis projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai Andrius Palionis, Virginijus Sinkevičius, Jonas Jarutis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinkos konkurencingumą.
Projekto uždaviniai – įstatyme numatyti, kad leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais siekiantys gauti ūkio subjektai, kurie veiklą vykdys tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, neprivalėtų gauti ir pateikti vieno milijono eurų vertės galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (jiems nebūtų taikomas įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas). 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdys tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar ir už Lietuvos Respublikos ribų, siekdamas gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ūkio subjektas privalo pateikti vieno milijono eurų vertės galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Siūloma nustatyti, kad leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais siekiantys gauti ūkio subjektai, kurie veiklą vykdys tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, neprivalėtų gauti ir pateikti vieno milijono eurų vertės galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (jiems nebūtų taikomas įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas). 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr.
1-19 patvirtintas „Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisykles“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų surinkimui įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Virginijus Sinkevičius Jonas Jarutis
įstatymo NR. IX- 884 24 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais parduodant juos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą netaikomas. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, kad reikalavimas asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pateikti įstatyme nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą, buvo nustatytas, siekiant užtikrinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą. Siūlymas nustatyti garantijos reikalavimą paremtas kitų, su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių, Europos Sąjungos šalių narių gerąja praktika (Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Pastebėtina ir tai, kad galiojančio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti mažinamas šio straipsnio 8 dalyje nustatytas vieno milijono eurų vertės prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir
(ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
3) verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos. Antra, manytume, jog siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra pakankamai pagrįstas ir galimai sudarytų prielaidas vengti mokesčių. Pastebėtina, jog įstatymai nedraudžia bendrovėms, užsiimančioms didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, steigti dukterinių bendrovių, kurios užsiimtų šių produktų pardavimu tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
aiškinamajame rašte buvo pateikti duomenys apie išaiškintas PVM grobstymo schemas, kai nusikalstamos grupuotės iš Latvijos į Lietuvos rinką atgabentus degalus realizuodavo mažuose degalinių tinkluose bei parduodavo transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Jame taip pat pažymėta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. eurų PVM. Trečia, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeistų konstitucinio asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principo. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad „ <...> konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais <...> bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Šiame kontekste norime atkreipti dėmesį į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje egzistuoja esminis skirtumas, nes šių asmenų „pajamos ir pelnas skiriasi iš esmės“. Tačiau pažymime, jog tokia prielaida yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir analize.
Be to, manome, kad tarp asmenų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pavyzdžiui, tik Estijoje, ar tik Latvijoje, ar kitose nedidelėse valstybėse, tačiau, kurie kartu norėtų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir Lietuvoje, nėra jokių esminių skirtumų, be kita ko, ir tarp šių subjektų pajamų bei pelno, kurie galėtų sudaryti prielaidas šiuos asmenis traktuoti skirtingai nei tuos asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi atsižvelgiant į minėtas teisines pasekmes, kurias sukels analizuojama nuostata, ir į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, manytina, kad pasiūlymo turinys galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu. Ketvirta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeidžia konstitucinio sąžiningos konkurencijos apsaugos principo. Pastebėtina, kad priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Be to, toks reguliavimo pobūdis nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga.
Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo: „<...> valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatyta priemonės bei būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kurie iškreipia ar gali iškreipti sąžiningą konkurenciją; <...>“. Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodoma: „Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, netrukdyti, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti.“ Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga. Penkta, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti analizuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kontekste.
Manome, jog atsižvelgiant į šioje išvadoje nurodytus argumentus ir į Teisingumo Teismo formuojamą praktiką[1], susijusią su diskriminacinio pobūdžio priemonių taikymu ir jų įtaką įsisteigimo teisei, turėtų būti svarstoma siūlomo teisinio reguliavimo atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintam įsisteigimo laisvės principui. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Teisingumo Teismo byla C-55/94 Reinhard Gebhard v Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, ECR1-4165.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-11 Nr. S-2018-3724 Lietuvos Respublikos Seimui
įstatymo NR. IX-884 24 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑2115 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2115 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Pirma, siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertintinas kaip diskriminacinis. Europos Sąjungos teisėje bendrasis nediskriminavimo principas suprantamas kaip skirtingas asmenų vertinimas esant vienodoms aplinkybėms arba vienodas asmenų vertinimas esant skirtingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju visi asmenys, turintys leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, turėtų būti suprantami kaip esantys vienodoje padėtyje, nebent įstatymo projekto rengėjai galėtų pagrįsti jų skirtingą padėtį objektyviomis priežastimis. Visgi Projekto aiškinamajame rašte nurodomi asmenų pajamų skirtumai, mūsų nuomone, negali būti suprantami kaip pakankamas pagrindas pateisinti asmenų skirtingą padėtį, ypač tuo požiūriu, jog Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės tikslas - užkirsti kelią mokesčių vengimui. Todėl manome, kad mokesčių surinkimo ir administravimo tikslais, objektyvių priežasčių nustatyti asmenims skirtingas prievoles nėra.
Antra, kadangi Projektu siūloma išimtis yra asmenų diskriminacija, kartu manome, kad siūlomas reglamentavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 56 straipsniu, kuriuo draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Nacionalinės teisės taisyklės, kuriomis apsunkinamas paslaugų teikimas tarp valstybės narių arba jos tampa „mažiau patraukliomis“, palyginti su paslaugų teikimu vienos valstybės narės teritorijoje, paprastai laikomos paslaugų laisvės suvaržymais[1]. Dėl šios priežasties siūlytume įstatyme nedaryti skirtumų tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos Respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks reguliavimas taip pat gali būti vertintinas kaip atgrasantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektus nuo įsisteigimo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SESV 49 straipsniu draudžiamos valstybių narių priemonės, kuriomis ribojama asmenų laisvė įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Tokiomis priemonėmis laikytinos, be kita ko, valstybių narių priemonės, kuriomis asmenys yra diskriminuojami ir dėl skirtingo vertinimo yra atgrasomi nuo įsisteigimo valstybėje narėje.
Ketvirta, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti poveikį konkurencijai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimis, prašyti Konkurencijos Tarybos išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žr. pavyzdžius Teisingumo Teismo praktikoje. 2002 m. birželio 13 d. sprendimas Sea-Land Service ir Nedlloyd Lijnen, C-430/99 ir C-431/99, EU:C:2002:364, 22 punktas ir jame nurodyta praktika.
Ekonomikos komitetas
2018-09-26
Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Tomkė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Anastasija Skunčikaitė, Respublikos prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyresnysis patarėjas Ričard Dzikovič, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies 9 punktą ir nustatyti, kad asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais parduodant juos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą netaikomas. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, kad reikalavimas asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pateikti įstatyme nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą, buvo nustatytas, siekiant užtikrinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą. Siūlymas nustatyti garantijos reikalavimą paremtas kitų, su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių, Europos Sąjungos šalių narių gerąja praktika (Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Pastebėtina ir tai, kad galiojančio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti mažinamas šio straipsnio
dydis iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
(ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
3) verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos. Antra, manytume, jog siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra pakankamai pagrįstas ir galimai sudarytų prielaidas vengti mokesčių. Pastebėtina, jog įstatymai nedraudžia bendrovėms, užsiimančioms didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, steigti dukterinių bendrovių, kurios užsiimtų šių produktų pardavimu tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4538 aiškinamajame rašte buvo pateikti duomenys apie išaiškintas PVM grobstymo schemas, kai nusikalstamos grupuotės iš Latvijos į Lietuvos rinką atgabentus degalus realizuodavo mažuose degalinių tinkluose bei parduodavo transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Jame taip pat pažymėta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. eurų PVM. Trečia, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeistų konstitucinio asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principo. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad „ <...> konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais <...> bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Šiame kontekste norime atkreipti dėmesį į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje egzistuoja esminis skirtumas, nes šių asmenų „pajamos ir pelnas skiriasi iš esmės“. Tačiau pažymime, jog tokia prielaida yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir analize.
Be to, manome, kad tarp asmenų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pavyzdžiui, tik Estijoje, ar tik Latvijoje, ar kitose nedidelėse valstybėse, tačiau, kurie kartu norėtų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir Lietuvoje, nėra jokių esminių skirtumų, be kita ko, ir tarp šių subjektų pajamų bei pelno, kurie galėtų sudaryti prielaidas šiuos asmenis traktuoti skirtingai nei tuos asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi atsižvelgiant į minėtas teisines pasekmes, kurias sukels analizuojama nuostata, ir į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, manytina, kad pasiūlymo turinys galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu. Ketvirta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeidžia konstitucinio sąžiningos konkurencijos apsaugos principo. Pastebėtina, kad priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Be to, toks reguliavimo pobūdis nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga.
Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo: „<...> valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatyta priemonės bei būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kurie iškreipia ar gali iškreipti sąžiningą konkurenciją; <...>“. Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodoma: „Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, netrukdyti, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti.“ Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga. Penkta, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti analizuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kontekste.
Manome, jog atsižvelgiant į šioje išvadoje nurodytus argumentus ir į Teisingumo Teismo formuojamą praktiką[1], susijusią su diskriminacinio pobūdžio priemonių taikymu ir jų įtaką įsisteigimo teisei, turėtų būti svarstoma siūlomo teisinio reguliavimo atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintam įsisteigimo laisvės principui. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-05-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2115 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Pirma, siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertintinas kaip diskriminacinis. Europos Sąjungos teisėje bendrasis nediskriminavimo principas suprantamas kaip skirtingas asmenų vertinimas esant vienodoms aplinkybėms arba vienodas asmenų vertinimas esant skirtingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju visi asmenys, turintys leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, turėtų būti suprantami kaip esantys vienodoje padėtyje, nebent įstatymo projekto rengėjai galėtų pagrįsti jų skirtingą padėtį objektyviomis priežastimis.
Visgi Projekto aiškinamajame rašte nurodomi asmenų pajamų skirtumai, mūsų nuomone, negali būti suprantami kaip pakankamas pagrindas pateisinti asmenų skirtingą padėtį, ypač tuo požiūriu, jog Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės tikslas - užkirsti kelią mokesčių vengimui. Todėl manome, kad mokesčių surinkimo ir administravimo tikslais, objektyvių priežasčių nustatyti asmenims skirtingas prievoles nėra. Antra, kadangi Projektu siūloma išimtis yra asmenų diskriminacija, kartu manome, kad siūlomas reglamentavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 56 straipsniu, kuriuo draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Nacionalinės teisės taisyklės, kuriomis apsunkinamas paslaugų teikimas tarp valstybės narių arba jos tampa „mažiau patraukliomis“, palyginti su paslaugų teikimu vienos valstybės narės teritorijoje, paprastai laikomos paslaugų laisvės suvaržymais[¹]. Dėl šios priežasties siūlytume įstatyme nedaryti skirtumų tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos Respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Toks reguliavimas taip pat gali būti vertintinas kaip atgrasantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektus nuo įsisteigimo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SESV 49 straipsniu draudžiamos valstybių narių priemonės, kuriomis ribojama asmenų laisvė įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Tokiomis priemonėmis laikytinos, be kita ko, valstybių narių priemonės, kuriomis asmenys yra diskriminuojami ir dėl skirtingo vertinimo yra atgrasomi nuo įsisteigimo valstybėje narėje. Ketvirta, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti poveikį konkurencijai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018 m. rugpjūčio 8 d. (Nutarimas Nr. 776) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. birželio 20 d. sprendimo Nr.
SV-S-783 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2115 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
mažmeninė prekyba yra reguliuojama leidimais, o Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama, taip pat draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas. Valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti nefasuotų naftos produktų prekybą. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti prekybos nefasuotais naftos produktais kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia, tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Leidimais siekiama užtikrinti prekybos nefasuotais naftos produktais kontrolę, užkirsti kelią nelegaliai prekybai nefasuotais naftos produktais, apginti viešąjį interesą dėl mokesčių surinkimo ir įtvirtinti esminius reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, nustatyti esmines leidimais reguliuojamos veiklos sąlygas ir kad jos būtų vienodai taikomos visiems rinkos dalyviams. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-565 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-565). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4538) aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojęs prekybos naftos produktais leidimų institutas su nustatytais minimaliais reikalavimais neužtikrino mokesčių mokėjimo didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje ir sąžiningos konkurencijos principų.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamajame rašte nurodyta, kad šios problemos mastą taip pat atskleidžia ir pastaruoju metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) išaiškinti sukčiavimo atvejai. FNTT išaiškinta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) grobstymo schema, kai iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose ir parduodami transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Pagal schemą veikė 24 Lietuvos bendrovės, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM sumokėjimo, savo veikloje naudojo fiktyvių Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotų bendrovių tinklą. FNTT duomenimis, vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. eurų PVM. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, nelegalus kuras Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį rinkos (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Pažymėtina, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-4538 siūlomų teisinio reguliavimo priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti galimybes vengti mokėti mokesčius didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, iškraipyti sąžiningą konkurenciją, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Siekiant šio tikslo, Įstatyme Nr.
XIII-565 buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), siekiant gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir nustatyti pirkėjo pareigą įsigyti produktus tik iš leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčių ūkio subjektų. Pasiūlymas nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento reikalavimą buvo paremtas su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių Europos Sąjungos valstybių narių gerąja praktika ir šis leidimų išdavimo sąlygų sugriežtinimas ir papildomų priemonių įtvirtinimas atitinka būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Įstatymo projekte numatytas pasiūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą tik tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra pakankamai pagrįstas, argumentuotas ir galimai sudarytų prielaidas vengti mokėti mokesčius. Įgyvendinus Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, būtų iškreipta leidimais reguliuojamos veiklos esmė, sudarytos palankesnės sąlygos realizuoti kontrabandinius ir nelegaliai įsigytus nefasuotus naftos produktus, didėti šešėlinei ekonomikai didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, o veiklos kontrolė taptų itin sudėtinga. 2.
siūloma įtvirtinti skirtingas ūkio subjektų veiklos sąlygas – nustatyti konkurencinį pranašumą tiems ūkio subjektams, kurie versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. šiems ūkio subjektams numatyta netaikyti Energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytos prievolės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto dydžio galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, priešingai nei asmenims, kurie verčiasi didmenine prekyba ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų skirtingas veiklos sąlygas ūkio subjektams ir galėtų turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Reguliuojant ūkinę veiklą privalu užtikrinti, kad ūkio subjektų veikimo rinkoje reguliavimas vyktų remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, tapačią ūkinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams nebūtų taikomi skirtingi reikalavimai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2143-502/2015), vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas reiškia situaciją, kai ūkio subjektai turi tokias pačias veikimo rinkoje galimybes, o jei tomis pačiomis sąlygomis veikiantys ūkio subjektai yra vertinami skirtingai, t. y. tam tikras subjektas ar subjektai gauna privilegijas, kiti toje pačioje situacijoje esantys ūkio subjektai patiria diskriminaciją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad privilegijų tam tikrai ūkio subjektų grupei nustatymas sietinas ir su kitų ūkio subjektų diskriminavimu, jų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimu – tai nesuderinama su Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimais (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų ir informacijos, įrodančių, kad Energetikos įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas galimai užkerta kelią į rinką patekti naujiems ūkio subjektams, norintiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu 100 tūkst. eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus pateikė 70 įmonių, vieno milijono eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus pateikė
išvada, kad esamas teisinis reguliavimas nesudaro kliūčių naujiems ūkio subjektams dalyvauti rinkoje. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai teisės teikti paslaugas įsigijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Svarbiausia nuostata, kad esminiai reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, esminės leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – leidimų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai leidimo turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai būtų įtvirtinti įstatyme ir taikomi be išimčių.
Įstatymo projekto pasiūlymas, kuriuo numatoma suteikti išimtį ir atleisti ūkio subjektus nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą Valstybinei mokesčių inspekcijai tik tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra diskriminacinis ir neatitinka Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto nediskriminavimo principo, kadangi tokiu būdu įtvirtinami skirtingi reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. 4. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo numatoma įtvirtinti skirtingą reguliavimą ūkio subjektams, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ūkio subjektams, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra diskriminacinis ir nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu, kuriuo draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Apribojimo sąvoka SESV 56 straipsnio prasme reiškia visas priemones, kurios laisvės teikti paslaugas įgyvendinimą draudžia, riboja arba daro jį ne tokį patrauklų (žr., pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Italiją, C 465/05, EU:C:2007:781; 2008 m. liepos 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Prancūziją,
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas taip pat galimai atgrasytų kitus Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektus įsisteigti Lietuvos Respublikoje ir nulemtų skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos Respublikoje kriterijus, todėl yra nesuderinamas su SEVS 49 straipsniu, kuriuo draudžiamos valstybių narių priemonės, kuriomis ribojama asmenų laisvė įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pagal kompetenciją užtikrina tinkamą Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Pritarti
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir
pastabas ir argumentus. 7.2. Pasiūlymai: -
paskirtas pranešėjas: Bronislonas Matelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas
Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė ir Akcizų administravimo departamento direktorius Irmantas Gudas, Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos vyriausioji specialistė Laura Gintilienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies 9 punktą ir nustatyti, kad asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais parduodant juos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą netaikomas. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pastebėtina, kad reikalavimas asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pateikti įstatyme nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą, buvo nustatytas, siekiant užtikrinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą. Siūlymas nustatyti garantijos reikalavimą paremtas kitų, su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių, Europos Sąjungos šalių narių gerąja praktika (Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Pastebėtina ir tai, kad galiojančio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti mažinamas šio straipsnio
dydis iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
(ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
3) verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.
Antra, manytume, jog siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra pakankamai pagrįstas ir galimai sudarytų prielaidas vengti mokesčių. Pastebėtina, jog įstatymai nedraudžia bendrovėms, užsiimančioms didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, steigti dukterinių bendrovių, kurios užsiimtų šių produktų pardavimu tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamajame rašte buvo pateikti duomenys apie išaiškintas PVM grobstymo schemas, kai nusikalstamos grupuotės iš Latvijos į Lietuvos rinką atgabentus degalus realizuodavo mažuose degalinių tinkluose bei parduodavo transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Jame taip pat pažymėta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. eurų PVM. Trečia, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeistų konstitucinio asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principo.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad „ <...> konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais <...> bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. <...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Šiame kontekste norime atkreipti dėmesį į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje egzistuoja esminis skirtumas, nes šių asmenų „pajamos ir pelnas skiriasi iš esmės“. Tačiau pažymime, jog tokia prielaida yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir analize. Be to, manome, kad tarp asmenų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pavyzdžiui, tik Estijoje, ar tik Latvijoje, ar kitose nedidelėse valstybėse, tačiau, kurie kartu norėtų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir Lietuvoje, nėra jokių esminių skirtumų, be kita ko, ir tarp šių subjektų pajamų bei pelno, kurie galėtų sudaryti prielaidas šiuos asmenis traktuoti skirtingai nei tuos asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi atsižvelgiant į minėtas teisines pasekmes, kurias sukels analizuojama nuostata, ir į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, manytina, kad pasiūlymo turinys galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su konstituciniu asmenų lygybės įstatymui principu. Ketvirta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas nepažeidžia konstitucinio sąžiningos konkurencijos apsaugos principo.
Pastebėtina, kad priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Be to, toks reguliavimo pobūdis nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga. Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo: „<...> valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia ir įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatyta priemonės bei būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kurie iškreipia ar gali iškreipti sąžiningą konkurenciją; <...>“. Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodoma: „Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo.
Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, netrukdyti, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti.“ Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su sąžiningos konkurencijos apsauga. Penkta, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti analizuojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kontekste. Manome, jog atsižvelgiant į šioje išvadoje nurodytus argumentus ir į Teisingumo Teismo formuojamą praktiką[1], susijusią su diskriminacinio pobūdžio priemonių taikymu ir jų įtaką įsisteigimo teisei, turėtų būti svarstoma siūlomo teisinio reguliavimo atitiktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
atkreipiame dėmesį, kad pagal Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį: „Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, kad šis pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.“
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-05-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2115 (toliau – Projektas), teikiame pastabas.
Pirma, siūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą vien tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertintinas kaip diskriminacinis. Europos Sąjungos teisėje bendrasis nediskriminavimo principas suprantamas kaip skirtingas asmenų vertinimas esant vienodoms aplinkybėms arba vienodas asmenų vertinimas esant skirtingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju visi asmenys, turintys leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, turėtų būti suprantami kaip esantys vienodoje padėtyje, nebent įstatymo projekto rengėjai galėtų pagrįsti jų skirtingą padėtį objektyviomis priežastimis. Visgi Projekto aiškinamajame rašte nurodomi asmenų pajamų skirtumai, mūsų nuomone, negali būti suprantami kaip pakankamas pagrindas pateisinti asmenų skirtingą padėtį, ypač tuo požiūriu, jog Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės tikslas - užkirsti kelią mokesčių vengimui. Todėl manome, kad mokesčių surinkimo ir administravimo tikslais, objektyvių priežasčių nustatyti asmenims skirtingas prievoles nėra. Antra, kadangi Projektu siūloma išimtis yra asmenų diskriminacija, kartu manome, kad siūlomas reglamentavimas yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 56 straipsniu, kuriuo draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Nacionalinės teisės taisyklės, kuriomis apsunkinamas paslaugų teikimas tarp valstybės narių arba jos tampa „mažiau patraukliomis“, palyginti su paslaugų teikimu vienos valstybės narės teritorijoje, paprastai laikomos paslaugų laisvės suvaržymais[¹].
Dėl šios priežasties siūlytume įstatyme nedaryti skirtumų tarp ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ūkio subjektų, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas nulems skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos Respublikoje kriterijus, kurie bus palankūs iš esmės tik vietiniams asmenims, kurie siekia verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks reguliavimas taip pat gali būti vertintinas kaip atgrasantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektus nuo įsisteigimo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SESV 49 straipsniu draudžiamos valstybių narių priemonės, kuriomis ribojama asmenų laisvė įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Tokiomis priemonėmis laikytinos, be kita ko, valstybių narių priemonės, kuriomis asmenys yra diskriminuojami ir dėl skirtingo vertinimo yra atgrasomi nuo įsisteigimo valstybėje narėje. Ketvirta, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įgys konkurencinį pranašumą prieš kitus asmenis, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jiems nereikės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti poveikį konkurencijai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimis, prašyti Konkurencijos Tarybos išvados. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018 m. rugpjūčio 8 d. (Nutarimas Nr. 776) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2115 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
mažmeninė prekyba yra reguliuojama leidimais, o Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama, taip pat draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas. Valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti nefasuotų naftos produktų prekybą. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti prekybos nefasuotais naftos produktais kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia, tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Leidimais siekiama užtikrinti prekybos nefasuotais naftos produktais kontrolę, užkirsti kelią nelegaliai prekybai nefasuotais naftos produktais, apginti viešąjį interesą dėl mokesčių surinkimo ir įtvirtinti esminius reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, nustatyti esmines leidimais reguliuojamos veiklos sąlygas ir kad jos būtų vienodai taikomos visiems rinkos dalyviams. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-565 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-565). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4538) aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojęs prekybos naftos produktais leidimų institutas su nustatytais minimaliais reikalavimais neužtikrino mokesčių mokėjimo didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje ir sąžiningos konkurencijos principų.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamajame rašte nurodyta, kad šios problemos mastą taip pat atskleidžia ir pastaruoju metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) išaiškinti sukčiavimo atvejai. FNTT išaiškinta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) grobstymo schema, kai iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose ir parduodami transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Pagal schemą veikė 24 Lietuvos bendrovės, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM sumokėjimo, savo veikloje naudojo fiktyvių Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotų bendrovių tinklą. FNTT duomenimis, vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. eurų PVM. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, nelegalus kuras Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį rinkos (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Pažymėtina, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-4538 siūlomų teisinio reguliavimo priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti galimybes vengti mokėti mokesčius didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, iškraipyti sąžiningą konkurenciją, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Siekiant šio tikslo, Įstatyme Nr.
XIII-565 buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), siekiant gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir nustatyti pirkėjo pareigą įsigyti produktus tik iš leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčių ūkio subjektų. Pasiūlymas nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento reikalavimą buvo paremtas su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių Europos Sąjungos valstybių narių gerąja praktika ir šis leidimų išdavimo sąlygų sugriežtinimas ir papildomų priemonių įtvirtinimas atitinka būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus (Įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 aiškinamasis raštas). Įstatymo projekte numatytas pasiūlymas atleisti asmenis, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą tik tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra pakankamai pagrįstas, argumentuotas ir galimai sudarytų prielaidas vengti mokėti mokesčius. Įgyvendinus Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, būtų iškreipta leidimais reguliuojamos veiklos esmė, sudarytos palankesnės sąlygos realizuoti kontrabandinius ir nelegaliai įsigytus nefasuotus naftos produktus, didėti šešėlinei ekonomikai didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, o veiklos kontrolė taptų itin sudėtinga. 2.
siūloma įtvirtinti skirtingas ūkio subjektų veiklos sąlygas – nustatyti konkurencinį pranašumą tiems ūkio subjektams, kurie versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. šiems ūkio subjektams numatyta netaikyti Energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytos prievolės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto dydžio galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, priešingai nei asmenims, kurie verčiasi didmenine prekyba ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų skirtingas veiklos sąlygas ūkio subjektams ir galėtų turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Reguliuojant ūkinę veiklą privalu užtikrinti, kad ūkio subjektų veikimo rinkoje reguliavimas vyktų remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, tapačią ūkinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams nebūtų taikomi skirtingi reikalavimai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2143-502/2015), vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas reiškia situaciją, kai ūkio subjektai turi tokias pačias veikimo rinkoje galimybes, o jei tomis pačiomis sąlygomis veikiantys ūkio subjektai yra vertinami skirtingai, t. y. tam tikras subjektas ar subjektai gauna privilegijas, kiti toje pačioje situacijoje esantys ūkio subjektai patiria diskriminaciją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad privilegijų tam tikrai ūkio subjektų grupei nustatymas sietinas ir su kitų ūkio subjektų diskriminavimu, jų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimu – tai nesuderinama su Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimais (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų ir informacijos, įrodančių, kad Energetikos įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas galimai užkerta kelią į rinką patekti naujiems ūkio subjektams, norintiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu 100 tūkst. eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus pateikė 70 įmonių, vieno milijono eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus pateikė 2 įmonės (nauji ūkio subjektai). Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad esamas teisinis reguliavimas nesudaro kliūčių naujiems ūkio subjektams dalyvauti rinkoje. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai teisės teikti paslaugas įsigijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Svarbiausia nuostata, kad esminiai reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, esminės leidimais reguliuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – leidimų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai leidimo turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai būtų įtvirtinti įstatyme ir taikomi be išimčių.
Įstatymo projekto pasiūlymas, kuriuo numatoma suteikti išimtį ir atleisti ūkio subjektus nuo prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą Valstybinei mokesčių inspekcijai tik tuo pagrindu, kad nefasuoti naftos produktai parduodami tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra diskriminacinis ir neatitinka Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto nediskriminavimo principo, kadangi tokiu būdu įtvirtinami skirtingi reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. 4. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo numatoma įtvirtinti skirtingą reguliavimą ūkio subjektams, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ūkio subjektams, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra diskriminacinis ir nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsniu, kuriuo draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. Apribojimo sąvoka SESV 56 straipsnio prasme reiškia visas priemones, kurios laisvės teikti paslaugas įgyvendinimą draudžia, riboja arba daro jį ne tokį patrauklų (žr., pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Italiją, C 465/05, EU:C:2007:781; 2008 m. liepos 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Prancūziją,
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas taip pat galimai atgrasytų kitus Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektus įsisteigti Lietuvos Respublikoje ir nulemtų skirtingus įėjimo į prekybos didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais rinką Lietuvos Respublikoje kriterijus, todėl yra nesuderinamas su SEVS
ribojama asmenų laisvė įsisteigti kitoje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pagal kompetenciją užtikrina tinkamą Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Pritarti
raštas Nr. G-2018-10011 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, gautą 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. S-2109, pagal kompetenciją teikia pastabas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2115 (toliau – Projektas). Projekto 1 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 24 straipsnį, numatant, jog „nustatytas reikalavimas turėti ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus netaikomas tais atvejais, kai išduodamu leidimu verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais suteikiama teisė verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais parduodant juos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Šiuo metu esamas reglamentavimas nustato reikalavimą asmenims, kuriems išduodamas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pateikti Įstatyme nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą; išimtys, kada galimas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumažinimas, nustatytos Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje ir nesiejamos su produktų pardavimo geografine teritorija.
Projektu teikiamas siūlymas netaikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimo asmenims, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu;
2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[1]. Taigi, reguliuojant ūkinę veiklą privalu užtikrinti, kad ūkio subjektų veikimo rinkoje reguliavimas vyktų remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais, tapačią ūkinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams nebūtų taikomi skirtingi reikalavimai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu[2], vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas reiškia situaciją, kai ūkio subjektai turi tokias pačias veikimo rinkoje galimybes, o jei tomis pačiomis sąlygomis veikiantys ūkio subjektai yra vertinami skirtingai, t. y. tam tikras subjektas ar subjektai gauna privilegijas, kiti toje pačioje situacijoje esantys ūkio subjektai patiria diskriminaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Projekto nuostatomis, asmenims, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais tik Lietuvos Respublikos teritorijoje nereikėtų pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo, priešingai nei asmenims, kurie verčiasi didmenine prekyba ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų skirtingas veiklos sąlygas ūkio subjektams ir galėtų turėti poveikį konkurencijai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta (4)-(6) pastraipose, išvados dėl Projekto rengėjai turėtų įvertinti Projekto galimą poveikį konkurencijai bei atitiktį Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl priemonių objektyvumo ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Jei kiltų susijusių klausimų, maloniai prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais. Pritarti
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos išdėstytas pastabas ir argumentus. 7.2. Pasiūlymai: -
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas. 10.
pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03. [2] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2143-502/2015.