1b pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą dirba pagal darbo sutartį.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Rasa Budbergytė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įsatymas numato, kad budintis globėjas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Tokia atlygio forma yra labai nepalanki budintiems globėjams mokestine prasme, bei darbo stažo kaupimo prasme. Patys budintys globėjai išreiškė nepasitenkinimą susidariusia situacija ir teikė pasiūlymus dėl savo darbo socialinių garantijų ir apmokėjimo tvarkos. Sugražinus jau galiojusią tvarką, kuri šiems asmenims apmokėjimą už darbą leistų gauti pagal darbo sutartį, būtų išspręstos ne tik socialinės budinčių globėjų garantijos, bet ir paskatintų daugiau asmenų pasirinkti šią veiklą, nes šiuo metu labai trūksta budinčių globėjų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: "Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą .“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas dirba pagal darbo sutartį.“
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja
bei Europos Sąjungos dokumentams
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimo įtaka biudžetui neįvertinta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Budintis globėjas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Rasa Budbergytė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
socialinių paslaugų įstatymo (toliau-keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą budinčio globotojo sąvoką ir nustatyti, kad budintis globotojas dirba pagal darbo sutartį. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią budintis globotojas yra „fizinis asmuo <...> pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus <...>“ (išskirta mūsų). Iš siūlomo teisinio reguliavimo turinio neaišku, kas būtų kita darbo sutarties šalimi, t.y. su kuo budintis globotojas turi sudaryti darbo sutartį (arba kas su budinčiu globotoju turi sudaryti darbo sutartį). Siūloma nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatomis, nustatančiomis budinčiųjų globotojų teises, pareigas, atlygį pagal sudarytą bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Antra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, o jo santykiai su globos centru grindžiami vadovaujantis civilinės teisės normomis sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartimi.
Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad budintis globotojas dirba pagal darbo sutartį, suponuoja išvadą, jog globotojas būtų darbuotojas, todėl jam turėtų būti taikomos darbo teisės normos, t. y. ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta darbo apmokėjimo tvarka, bet ir darbo bei poilsio laiką, saugą ir sveikatą darbe, kolektyvinius santykius reguliuojančios normos. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, reikėtų tinkamai sureguliuoti prižiūrimų vaikų priežiūrą, nes tam, kad budintis globotojas, kaip darbuotojas, nepažeistų nustatyto maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko bei kitų reikalavimų, vaiką budintys globotojai turės prižiūrėti pakaitomis. Trečia, nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį galėtų kilti neigiamų pasekmių tiems laikiniesiems globotojams, kurie dirba sudarę darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, nes turėtų būti laikomasi maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko normų reikalavimų. Be to, jeigu laikinuoju globotoju yra valstybės tarnautojas, jam reikėtų gauti leidimą sudaryti laikinojo globotojo darbo sutartį. Todėl įvertinus įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo reikalavimus svarstytina, ar siūlomos nuostatos dera su keičiamame įstatyme apibrėžtu socialinių paslaugų tikslu bei socialinių paslaugų teikimo principais. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinys skiriasi (įstatymo projekto lyginamojo varianto
įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.), todėl reikėtų tikslinti įstatymo įsigaliojimą reguliuojančias nuostatas.
Be to, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, lyginamajame variante neturėtų būti ryškinami žodžiai „Budintis globotojas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2072, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-10-02
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, A. Sysas, T. Tomilinas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, J. Nedvecka – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-071 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau-keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą budinčio globotojo sąvoką ir nustatyti, kad budintis globotojas dirba pagal darbo sutartį. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią budintis globotojas yra „fizinis asmuo <...> pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus <...>“ (išskirta mūsų).
Iš siūlomo teisinio reguliavimo turinio neaišku, kas būtų kita darbo sutarties šalimi, t.y. su kuo budintis globotojas turi sudaryti darbo sutartį (arba kas su budinčiu globotoju turi sudaryti darbo sutartį). Siūloma nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatomis, nustatančiomis budinčiųjų globotojų teises, pareigas, atlygį pagal sudarytą bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Antra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, o jo santykiai su globos centru grindžiami vadovaujantis civilinės teisės normomis sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartimi. Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad budintis globotojas dirba pagal darbo sutartį, suponuoja išvadą, jog globotojas būtų darbuotojas, todėl jam turėtų būti taikomos darbo teisės normos, t. y. ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta darbo apmokėjimo tvarka, bet ir darbo bei poilsio laiką, saugą ir sveikatą darbe, kolektyvinius santykius reguliuojančios normos. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, reikėtų tinkamai sureguliuoti prižiūrimų vaikų priežiūrą, nes tam, kad budintis globotojas, kaip darbuotojas, nepažeistų nustatyto maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko bei kitų reikalavimų, vaiką budintys globotojai turės prižiūrėti pakaitomis.
Trečia, nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį galėtų kilti neigiamų pasekmių tiems laikiniesiems globotojams, kurie dirba sudarę darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, nes turėtų būti laikomasi maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko normų reikalavimų. Be to, jeigu laikinuoju globotoju yra valstybės tarnautojas, jam reikėtų gauti leidimą sudaryti laikinojo globotojo darbo sutartį. Todėl įvertinus įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo reikalavimus svarstytina, ar siūlomos nuostatos dera su keičiamame įstatyme apibrėžtu socialinių paslaugų tikslu bei socialinių paslaugų teikimo principais. Pritarti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto ir jo lyginamojo varianto turinys skiriasi (įstatymo projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.), todėl reikėtų tikslinti įstatymo įsigaliojimą reguliuojančias nuostatas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, lyginamajame variante neturėtų būti ryškinami žodžiai
„Budintis globotojas“. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo
ministerijos, 2018-05-22 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2072, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2019-06-041 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, jog budintis globotojas globos centre galėtų dirbti arba pagal darbo sutartį, arba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Įstatymo projekte (Nr. XIIIP-2072) numatoma, jog budintis globotojas galėtų dirbti tik pagal darbo sutartį, atsisakant galimybės vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog žmonių, norinčių dirbti budinčiais globotojais, trūksta, siekiant pritraukti daugiau specialistų, asmenims turi būti suteikiama galimybė pasirinkti jiems priimtiniausią darbo santykių formą. Todėl pasiūlymu įstatymo projektui siekiama, jog būtų įtvirtintos dvi alternatyvos: budintis globotojas galėtų vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą arba dirbti pagal darbo sutartį, sudarytą su savivaldybėje veikiančia įstaiga, vykdančia globos centro funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą arba dirba pagal darbo sutartį, sudarytą su savivaldybėje veikiančia įstaiga, vykdančia globos centro funkcijas.“ Nepritarti.
Komitetas siūlo projektą atmesti (žr. argumentus prie Komiteto sprendimo). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2072 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Komiteto argumentus. Argumentai: Pažymėtina, kad naujas, budinčio globotojo institutas, buvo įsteigtas kaip alternatyva vaiko globai institucijoje. Siekta užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą budintis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir prižiūri likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Manytina, kad toks reglamentavimas suteikia galimybę budinčiam globotojui prižiūrėti vaikus tokiomis sąlygomis, kurios būtų kuo artimesnės šeimos aplinkai. Pritarus projektu Nr. XIIIP-2072 siūlomam reglamentavimui ir įteisinus budinčio globotojo darbo santykius pagal darbo sutartį, jam turėtų būti taikomos darbo teisės normos. Kaip nurodoma ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje, nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, reikėtų tinkamai sureguliuoti vaikų priežiūrą, nes tam, kad budintis globotojas, kaip darbuotojas, nepažeistų nustatyto maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko bei kitų reikalavimų, vaiką budintys globotojai turės prižiūrėti pakaitomis.
Kyla abejonių, kaip praktikoje būtų taikoma ši nuostata, ar tai atitiktų geriausius prižiūrimo vaiko interesus, ar budinčių globotojų paslaugas teikiant pakaitomis, vaikui būtų užtikrinama artima šeimai aplinka. Todėl manytina, kad pritarus siūlomam teisiniam reglamentavimui, nebus pasiektas teikiamos paslaugos tikslas – užtikrinti vaiko emocinį ir fizinį saugumą, jo kasdienę priežiūrą, kaip alternatyvą institucinei globai. Be to, budinčių globotojų vykdoma pakaitinė vaikų priežiūra galimai keltų vaikams emocinius sunkumus, o atlygio budintiems globotojams mechanizmas ir jo administravimas taptų sudėtingas. Pažymėtina, kad Komitetas š. m. rugsėjo 25 d. pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms (projekto Nr. XIIIP-3705(2)), kuriomis budintiems globotojams numatomos papildomos socialinio draudimo garantijos, t. y. siūloma įteisinti galimybę budintiems globotojams, kaip ir tėvams, įtėviams, seneliams ar globėjams (rūpintojams), gauti ligos išmoką tuo metu, kai jie slaugo sergantį prižiūrimą vaiką. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė