Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Šis koeficientas netaikomas, kuomet bendras asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis Gabrielius Landsbergis Jurgis Razma Bronislovas Matelis Aušra Maldeikienė Algimantas Salamakinas Rima Baškienė Andrius Kubilius Kęstutis Bartkevičius Rasa Budbergytė Simonas Gentvilas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
ją išdėstyti taip: „4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Kai bendras asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha, žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,7.“
ją išdėstyti taip: „4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Šis koeficientas netaikomas, kai bendras asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha.“
įsigaliojimas ir taikymas
dalis galioja nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Bronislovas Matelis Aušra Maldeikienė
ir uždaviniai. Lietuvoje pastebima neigiamų pasekmių turinti žemės ūkio paskirties žemės koncentracija. Tam riboti buvo imtasi veiksmų, 2006 metais įvedant maksimalų 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ribą vienam asmeniui ar įmonei. 2014 m. šis ribojimas buvo praplėstas, jį pritaikant ir susijusiems asmenims. Deja, tokie ribojimai buvo įvesti kai kurioms įmonėms ar asmenims jau sukaupus milžiniškus žemės plotus, žymiai viršijančius naujai nustatytas ribas. 2016 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 93 fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausė didesnės kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės valdos, kurių bendras plotas sudarė 66,5 tūkstančių hektarų. Daugiausia vienam fiziniam asmeniui priklausantys žemės plotai nustatytą maksimalią ribą viršijo daugiau nei dvigubai (1154 ha), o įmonei ar juridiniam asmeniui – beveik 7 kartus (3468 ha). Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis didžiausius žemės plotus ne tik nuosavybės, bet ir nuomos teise valdančių įmonių ir asmenų yra tarpusavyje susiję, taip žemės koncentraciją ir resursų paskirstymą žemės ūkio sektoriuje padarant dar labiau neraminančiu ir keliančiu grėsmę smulkiesiems ūkininkams ir iškreipiančiu konkurencinę aplinką. Situaciją dar labiau komplikuoja „susijusių asmenų“ sąvokos siaurinimas išskirtinai žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui. Visa žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra apmokestinama žemės mokesčiu, kurį galiojantis įstatymas nustatyti paveda savivaldybėms. Nors mokesčio diapazonas gana platus – nuo 0,01 iki 4 %, daugumoje savivaldybių mokestis svyruoja nuo apytiksliai 1 iki 2 %, maksimalų 4 % tarifą taikant apleistiems plotams.
Siekiant amortizuoti žemės mokesčio dydį, žemės ūkio paskirties žemės nominaliajai vertei, pagal kurią skaičiuojamas žemės mokestis, taikomas lengvatinis 0,35 koeficientas. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama panaikinti žemės ūkio paskirties žemės mokesčio lengvatos taikymą stambiems žemvaldžiams, jos taikymą susiejant su nuosavybės teise turimos šios paskirties žemės plotu. Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, koeficientas nebūtų taikomas, kuomet bendras vienam asmeniui ar įmonei ar su jais susijusiais asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha ribą. Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – gerinti sąlygas smulkiesiems ūkininkams, skatinti konkurenciją ir kartu mažinti socialinę atskirtį žemės ūkio sektoriuje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas - LR Seimo narys Mykolas Majauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu žemės ūkio paskirties įsigijimą reguliuoja LR žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Žemės apmokestinimą reguliuoja LR žemės mokesčio įstatymas, kurio 9 straipsnio 4 dalis nurodo, kad žemės ūkio paskirties žemės nominaliajai vertei, pagal kurią yra skaičiuojamas žemės mokestis, yra taikomas 0,35 koeficientas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti galiojantį Žemės mokesčio įstatymą, papildant jo 9 straipsnį taip, kad lengvatinis žemės ūkio paskirties žemės nominalios vertės koeficientas nebūtų taikomas asmenims ar susijusiems asmenims, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha. Tai pagerintų sąlygas smulkiesiems ūkininkams, paskatintų konkurenciją žemės ūkio sektoriuje, veiktų kaip atgrasanti priemonė nuo didelio žemės koncentravimo, padėtų mažinti socialinę atskirtį žemės ūkio sektoriuje, didintų savivaldybių biudžetų pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Žemės ūkio paskirties žemė, žemės mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis Gabrielius Landsbergis Jurgis Razma Bronislovas Matelis Aušra Maldeikienė Algimantas Salamakinas Rima Baškienė Andrius Kubilius Kęstutis Bartkevičius Rasa Budbergytė Simonas Gentvilas
ir uždaviniai. Lietuvoje pastebima neigiamų pasekmių turinti žemės ūkio paskirties žemės koncentracija. Tam riboti buvo imtasi veiksmų, 2006 metais įvedant maksimalų 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ribą vienam asmeniui ar įmonei. 2014 m. šis ribojimas buvo praplėstas, jį pritaikant ir susijusiems asmenims. Deja, tokie ribojimai buvo įvesti kai kurioms įmonėms ar asmenims jau sukaupus milžiniškus žemės plotus, žymiai viršijančius naujai nustatytas ribas. 2016 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 93 fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausė didesnės kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės valdos, kurių bendras plotas sudarė 66,5 tūkstančių hektarų. Daugiausia vienam fiziniam asmeniui priklausantys žemės plotai nustatytą maksimalią ribą viršijo daugiau nei dvigubai (1154 ha), o įmonei ar juridiniam asmeniui – beveik 7 kartus (3468 ha). Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis didžiausius žemės plotus ne tik nuosavybės, bet ir nuomos teise valdančių įmonių ir asmenų yra tarpusavyje susiję, taip žemės koncentraciją ir resursų paskirstymą žemės ūkio sektoriuje padarant dar labiau neraminančiu ir keliančiu grėsmę smulkiesiems ūkininkams ir iškreipiančiu konkurencinę aplinką. Situaciją dar labiau komplikuoja „susijusių asmenų“ sąvokos siaurinimas išskirtinai žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui. Visa žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra apmokestinama žemės mokesčiu, kurį galiojantis įstatymas nustatyti paveda savivaldybėms. Nors mokesčio diapazonas gana platus – nuo 0,01 iki 4 %, daugumoje savivaldybių mokestis svyruoja nuo apytiksliai 1 iki 2 %, maksimalų 4 % tarifą taikant apleistiems plotams.
Siekiant amortizuoti žemės mokesčio dydį, žemės ūkio paskirties žemės nominaliajai vertei, pagal kurią skaičiuojamas žemės mokestis, taikomas lengvatinis 0,35 koeficientas. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama panaikinti žemės ūkio paskirties žemės mokesčio lengvatos taikymą stambiems žemvaldžiams, jos taikymą susiejant su nuosavybės teise turimos šios paskirties žemės plotu. Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą, koeficientas nebūtų taikomas, kuomet bendras vienam asmeniui ar įmonei ar su jais susijusiais asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha ribą. Įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – gerinti sąlygas smulkiesiems ūkininkams, skatinti konkurenciją ir kartu mažinti socialinę atskirtį žemės ūkio sektoriuje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius ir rengėjas - LR Seimo narys Mykolas Majauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu žemės ūkio paskirties įsigijimą reguliuoja LR žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Žemės apmokestinimą reguliuoja LR žemės mokesčio įstatymas, kurio 9 straipsnio 4 dalis nurodo, kad žemės ūkio paskirties žemės nominaliajai vertei, pagal kurią yra skaičiuojamas žemės mokestis, yra taikomas 0,35 koeficientas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti galiojantį Žemės mokesčio įstatymą, papildant jo 9 straipsnį taip, kad lengvatinis žemės ūkio paskirties žemės nominalios vertės koeficientas nebūtų taikomas asmenims ar susijusiems asmenims, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha. Tai pagerintų sąlygas smulkiesiems ūkininkams, paskatintų konkurenciją žemės ūkio sektoriuje, veiktų kaip atgrasanti priemonė nuo didelio žemės koncentravimo, padėtų mažinti socialinę atskirtį žemės ūkio sektoriuje, didintų savivaldybių biudžetų pajamas. Siekiant nuoseklaus ir tolygaus perėjimo prie sąžiningo žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo, vienerius metus po įstatymo koeficientas asmeniui ar susijusiems asmenims, kurių žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha, ne visiškai panaikinamas, o padidinamas iki 0,7. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Žemės ūkio paskirties žemė, žemės mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Bronislovas Matelis Aušra Maldeikienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio
vertės koeficientas nebūtų taikomas asmenims ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha. Siūloma nuostata diskutuotina. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis nebūtų taikomas 0,35 dydžio koeficientas, t. y. ar jis nebūtų taikomas visai asmenų ar susijusių asmenų nuosavybės teise valdomai žemės ūkio paskirties žemei, ar tik tai daliai, kuri viršija 500 ha. Be to, tuo atveju, jeigu koeficientas nebūtų taikomas tik tai žemės ūkio paskirties žemės daliai, viršijančiai 500 ha, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis jis turėtų būti apskaičiuojamas susijusių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš žemės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktu, todėl įstatymo projektas pildytinas 2 straipsniu, kuriame būtų numatyta įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 6.
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris – turi būti nurodytas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas Nr. I-2675;
1 straipsnio esmėje vietoje žodžio „Papildyti“ rašytinas žodis „Pakeisti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XI-1829 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2065 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. XI-1829 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2065 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio
žemės mokestinės vertės koeficientas nebūtų taikomas asmenims ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha. Projekto nuostatomis nustatomas pereinamasis laikotarpis – nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas 0,7 dydžio žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės koeficientas, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – šis koeficientas panaikinamas. Siūloma nuostata diskutuotina. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis nebūtų taikomas 0,35 dydžio koeficientas (ar iki 2019 m. gruodžio 31 d. taikomas 0,7 dydžio koeficientas), t.y. ar jis nebūtų taikomas visai asmenų ar susijusių asmenų nuosavybės teise valdomai žemės ūkio paskirties žemei, ar tik tai daliai, kuri viršija 500 ha. Be to, tuo atveju, jeigu koeficientas nebūtų taikomas tik tai žemės ūkio paskirties žemės daliai, viršijančiai 500 ha, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis jis turėtų būti apskaičiuojamas susijusių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalis įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procedūras ir terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio
turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktu, todėl įstatymo projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.
5Siekiant teisinio aiškumo,
projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]