KARIŲ, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANČIŲ DARBO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) III dalies 15 skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai) ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribinius skaičius.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) III dalies 15 skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai) ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribinius skaičius. Priedėlio 18 skyriuje nurodyta, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 10¹ straipsniu, krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių kariuomenės junginių ir dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribinius skaičius. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų ribinio skaičiaus 2019 ir 2024 metais patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Seimo vykdomą KAS parlamentinę kontrolę, Priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerija.
Tiesioginiai rengėjai – Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, tel. (8 5) 273 5570, Personalo departamento Personalo analizės ir planavimo skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas mjr. Vaidotas Vaičius, tel. (8 5) 265
santykiai Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, bendrą ribinį karių, statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo įstatymas Nr. XIII-623 (toliau – Įstatymas). 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą
informacinių sistemų batalionu. Šis batalionas bus Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir kontrolės pajėgumo dalis, kuris užtikrins kariuomenės strateginio ir operacinio lygmenų vadaviečių paramą perdislokuojamomis ryšių ir informacinėmis sistemomis, taip pat vykdys jų tinklų valdymą ir kibernetinę gynybą. Įstatymo projekte siūloma planuojamą principinę 2024 m. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados
„Žemaitija“ struktūrą, palyginti su 2019 m. struktūra, pakeisti, t. y.
papildyti Logistikos batalionu.
Logistikos batalionas yra sudedamoji NATO valstybių kariuomenių brigados dydžio vieneto dalis ir toks batalionas yra struktūrinis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padalinys, kuris užtikrins brigadai priklausančių padalinių kovinės galios išlaikymą, aprūpinimą ekipuote, sugedusio transporto evakavimą, transporto ir ginkluotės remontą. Bendras ribinis karių skaičius 2019 m. nustatomas nuo 19 490 iki 22 450: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 10 200 iki 11 200, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 900 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630. Bendras ribinis karių skaičius 2024 m. nustatomas nuo 24 390 iki 26 850: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 600, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630. Į bendrą 2019 ir 2024 m. ribinį karių skaičių neįtraukiami pratybose ir mokymuose dalyvaujantys parengtojo rezervo kariai, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui. 2019 m. bendras ribinis profesinės karo tarnybos karių (toliau – PKT) skaičius nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo planus ir priimamų į PKT karių skaičiaus didėjimo tendencijas.
2024 m. bendras ribinis PKT karių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į poreikį iki 2024 m. pabaigos priimti į Lietuvos kariuomenės vienetus tam tikrą personalo skaičių, taip pat atsižvelgiant į 2016 m. birželio
karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10¹, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2429, kuriame įtvirtinta nuostata, kad kariuomenės vienetai komplektuojami iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – NPPKT) karių. Todėl Lietuvos kariuomenės vienetų eilinių karių pareigybes užima tiek PKT kariai, tiek NPPKT kariai. Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2019 m. nustatomas iki 12 (2018 m. nustatyta iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42 (2018 m. nustatyta iki 42), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 220 (2018 m. nustatyta iki 207), majorų ir komandorų leitenantų – iki 780 (2018 m. nustatyta iki 673). Vyresniųjų karininkų skaičius 2019 m. toliau nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į KAS padalinių struktūroje nustatytą vyresniųjų karininkų skaičių, o 2024 m. nustatomas, atsižvelgiant į maksimalų KAS padalinių struktūroje nustatytą vyresniųjų karininkų skaičių. Vyresniųjų karininkų pareiginiai laipsniai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Karininkų karjeros koncepcijos tvirtinimo“ patvirtinta Karininkų karjeros koncepcija (toliau – Koncepcija), kuri yra parengta atsižvelgiant į NATO šalių modelius. Vadovaujantis šia Koncepcija, taip pat yra rengiamos organizacinės struktūros ir aprūpinimo lentelės (OSĮL), personalo ir aprūpinimo lentelės (PAL) ir pareigybių sąrašai.
Planuojant ir nustatant vyresniųjų karininkų pareigybių skaičius, siekiama užtikrinti, kad KAS pakaktų aukščiausios kvalifikacijos karininkų, gebančių vykdyti atitinkamo KAS valdymo lygmens (taktinio, operacinio ir strateginio) užduotis, vadovaujantis NATO standartais ir principais, tinkamai atlikti tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse, gynybos institucijose, tarptautinėse misijose, operacijose, mokymuose ir kituose renginiuose. Profesinės karo tarnybos vyresniųjų karininkų pareigybių skaičius sudaro apie 36 procentus bendro karininkų skaičiaus, o tai panašus procentas į kitų Europos valstybių kariuomenių atitinkamus skaičius – Latvijos Respublikoje šis skaičius yra apie 35 procentai, Estijos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje
paliekančių tarnybą karininkų skaičių. Šiuo metu karininkams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir užimantiems aukštesnio laipsnio pareigybes, dėl Įstatymu nustatyto ribinio skaičiaus negalima suteikti aukštesnio karinio laipsnio. Dėl to mažėja karininkų motyvacija, didėja savo noru išeinančiųjų iš tarnybos skaičius, kyla bendravimo problemų tarptautiniuose štabuose ir organizuojamuose renginiuose.
Pažymėtina, kad KAS PKT karių tarnybiniai atlyginimai nustatomi pagal turimą karinį laipsnį, o ne pagal užimamas pareigybes. Šiuo atveju kariai negauna priklausančio atlyginimo už vykdomas pareigas (kariams nemokamas priedas už aukštesnių pareigų vykdymą, kaip ir už papildomų funkcijų vykdymą). Atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“, 2019 ir 2024 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant NPPKT ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (toliau – JKVM). Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2019 ir 2024 m. nustatomas toks pat kaip ir 2018 m., t. y. nuo 4 190 iki 4 630. 2019 ir 2024 m. ribinis karių, atliekančių NPPKT, skaičius nustatomas toks pat kaip ir 2018 m., t. y. nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių JKVM – nuo 390 iki 630 (2018 m. nustatytas taip pat nuo 390 iki 630). Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių ribinis skaičius 2019 m. nustatomas nuo 4 900 iki 6 300 (2018 m. nustatytas nuo 4 800 iki 6 300), o 2024 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius 2019 ir 2024 m. nustatomas toks pat kaip ir 2018 m., t. y. nuo 200 iki 320. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2019 m. nustatomas nuo 1 000 iki 2 000 (2018 m. nustatytas nuo 500 iki 2 000), o 2024 m. – nuo 2 000 iki 4 000. Pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad atnaujinti įgūdžių turi būti kviečiamas toks skaičius parengtojo rezervo karių, kiek jų prieš 5 metus buvo pašauktų atlikti NPPKT, baigė JKVM, buvo į atsargą išleista PKT karių ir karių savanorių, kurie įgijo pradinį karinį parengtumą.
Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2019 m. nustatomas nuo 220 iki 280 (2018 m. nustatytas nuo 260 iki 320), o 2024 m. – nuo 240 iki 300. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2019 m., palyginti su
Krašto apsaugos ministerijos pertvarkius į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, buvo atsisakyta statutinių valstybės tarnautojų pareigybių, kurios nepasižymi statutinėms pareigybėms būdingu specifiškumu (specialiais priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės reikalavimais, nepavaldžių asmenų viešojo administravimo įgaliojimais). Ribinis kariuomenės darbuotojų skaičius 2019 m. nustatomas nuo 1 250 iki 1 440 (2018 m. nustatytas nuo 1 200 iki 1 380), o 2024 m. – nuo 1 250 iki 1 495. Ribinis skaičius didinamas atsižvelgiant į didėjančius bendrus kariuomenės karinio personalo skaičius ir atsirandančius didesnius jų aptarnavimo poreikius. Didėja personalo poreikis medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kituose priežiūros bei remonto padaliniuose. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų, reikalingų Įstatymo projektui inkorporuoti į teisinę sistemą, keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretą Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietos“,
vykdytoja bus Krašto apsaugos ministerija, projektas bus pateiktas įsteigus Ryšių ir informacinių sistemų batalioną. 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 4-72 „Dėl Perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“, informacija bus pateikta įsteigus Ryšių ir informacinių sistemų batalioną. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2019 m., palyginti su 2018 m., papildomai reikės apie 36,3 mln. eurų, o 2024 m. – apie 108,2 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projekto pokyčiams įgyvendinti bus naudojami Krašto apsaugos ministerijai skirti asignavimai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR kariuomenės DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR kariuomenės DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a
civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR kariuomenės DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), RIBINIO SKAIČIAUS 2019 IR 2024 METAIS
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai:
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4.
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Rasa Juknevičienė,
2
ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, atitinkamai turi didėti bendras ribinis karių skaičius. Pasiūlymas: Bendras ribinis karių skaičius 2024 metais nustatomas nuo 24 390 iki 26 850 nuo 25 890 iki 28 550. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės gynimo taryba, sprendžianti svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimus, 2018 metų kovo 20 d. pritarė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš ES struktūrinės, kitos ES finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 ir 2024 metais patvirtinimo įstatymo projektui siūlome pasiūlymui nepritarti. 2. Rasa Juknevičienė,
21 Argumentai: Siūloma mažinti ribinį generolų skaičių iki 13, nes kariuomenė yra per maža ir 13 generolų pakanka. Pasiūlymas: 1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų
Rasa Juknevičienė,
22 Argumentai: Siūloma, jog 2024 m. būtų pereita prie visuotinio šaukimo modelio, kuomet privalomai būtų šaukiami vaikinai iš karto po viduriniojo ugdymo mokyklos baigimo (19 m.). Todėl yra siūloma didinti atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ribinį skaičių iki tais metais prognozuojamo tinkamų tarnybai 19-mečių asmenų maksimalaus skaičiaus. Pasiūlymas: 2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 nuo 5 690 iki 6 330 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki 4 000 nuo 5 300 iki 5 700 , dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630;
6Papildomų komitetų išvados:
nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už- 10, susilaikė-1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas