211 Įstatymo projektas Vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-2056 2018-04-30 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lithuania · XIIIP-2056 · 2018-04-30 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2018-04-30
  2. Lyginamasis variantas · 2019-03-13
  3. Aiškinamasis raštas · 2018-04-30
  4. Teisės departamento išvada · 2018-04-30
  5. Teisės departamento išvada · 2019-03-13
  6. Komiteto išvada · 2019-03-13

Lyginamasis variantas

2018-04-30 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 2, 3 IR 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m.                            d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis

Įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ar saugo Lietuvos Respublikoje esančius vandens telkinius ir juose esantį vandenį nepaisant jų paskirties bei nuosavybės formų. 2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. “

2 straipsnis. 3

straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 3 straipsnį 11

dalimi ir ją išdėstyti taip: „1

1. Dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys – vandens telkinys, įrengiamas iškasant daubą (iškasą) arba supilant pylimą ir nenaudojant hidroizoliacinių priemonių, atskiriančių šio telkinio vandenį nuo gruntinio vandens, nepapildomas iš upių, ežerų, tvenkinių ir (arba) kanalų. “

2. Pakeisti

3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (ar) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.).“

3. Pakeisti

3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Paviršinis vandens telkinys

  • identifikuota

kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras dirbtinis vandens telkinys . Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. “

4. Pripažinti netekusia galios 3

straipsnio 39 dalį. 39.

39. Vandenvietė

  • teritorija, kurioje įrengti kaptažo ir kiti inžineriniai įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą. 5. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 40 dalį. 40. Vandenvietės apsaugos zona – vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kuriai nustatytos ūkinę veiklą ribojančios sąlygos. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 14

straipsnio 3 dalį. „

3. Draudžiama statyti

užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė iki 2004 m. liepos 1 d .“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja

2019 m. gegužės

1 d. Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2019-03-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Projekto

Nr. XIIIP-2056(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VANDENS

ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO

ĮSTATYMO

NR. XIII-1826 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019  m.                              d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos vandens įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Papildyti

1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo7 straipsnį 4 dalimi: „

7 straipsnis. Pagrindinės vandens telkinių ir (arba) jų vandens

naudojimo sąlygos

1. Vandens telkiniai ir (arba) jų vanduo gali būti naudojami, jeigu tai

neblogina paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės ir (arba) netrukdo pasiekti vandensaugos tikslų. 2. Paviršiniai vandens telkiniai ir vandens lygis juose negali būti keičiami neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, kai tokį vertinimą privaloma atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitos veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo, paviršinių vandens telkinių hidromorfologinių sąlygų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, išgaunamo vandens apskaitą, laikomasi pažangaus ūkininkavimo praktikos, diegiamos švaresnės gamybos ir taršos mažinimo technologijos. 4. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paviršiniuose vandens telkiniuose nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

“. 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiomis galios

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens

įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalis. 2. Buvusią 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalį laikyti 5 dalimi. „

12 straipsnis.

12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių naudojimas paviršiniuose

vandens telkiniuose, važiavimas paviršinių vandens telkinių dugnu ir ledu

1. Asmenys, paviršiniuose vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo

priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai. 2. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio straipsnio

7 dalyje nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje

ir ant jų ledo taisyklių reikalavimų vykdymą. 3. Plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras. 4. Laivybą vidaus vandenų keliuose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas. 5.

5. Draudžiama

važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių ledu, išskyrus atvejus, kai:

1) vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (arba) avarijų padarinių likvidavimo darbai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, valstybės sienos apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai mokymai ir (arba) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai, kertamos nendrės;

  • 2) organizuojami ir

vyksta sporto renginiai ir (arba) sporto pratybos ;

  • 3) organizuojama ir

vykdoma verslinė žvejyba naudojant motorines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas, būtinas tokiai žvejybai organizuoti ir vykdyti;

4) organizuojama ir vykdoma mėgėjų žvejyba naudojant ne kelių transporto priemones žvejams ir įrangai vežti į žvejybos vietą ir iš jos. 6. Draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis paviršinių vandens telkinių dugnu, išskyrus atvejus, kai:

1) važiuojama per brastas , kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, pripažįstamos kelių dalimis , vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (arba) avarijų padarinių likvidavimo darbai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, valstybės sienos apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai ir būklės tyrimai;

  • 2) organizuojami ir vyksta sporto renginiai

ir (arba) sporto pratybos ;

3) nustatytose vietose į paviršinį vandens telkinį nuleidžiamos (ištraukiamos) plaukiojimo priemonės. 7. 5.

5. Savivaldybių tarybos tvirtina

žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisykles. 3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Draudžiama reguliuoti

(tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir (arba) ežerus, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus. atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka:

1) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;

  • 2) įrengiamos maudyklos;

3) įrengiamos bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;

4) atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir (arba) priežiūros darbai;

5) eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai ežeruose;

  • 6) statomi ir (arba) rekonstruojami

melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;

7) vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir kitų įrengimas);

8) vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir kitų įrengimas);

9) vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonėms įgyvendinti;

10) vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;

11) atliekami stichinių nelaimių ir (arba) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

12) atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (arba) taikomos priešerozinės kranto apsaugos priemonės. 2. Pakeisti

1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti nenumatyti upių ir

(arba) ežerų reguliavimo darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomi, kai jie, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, yra įrašyti į šio įstatymo 20 straipsnyje numatytus vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus.“. 3. Pakeisti

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama

į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų numatytų darbų mastą, pobūdį, tikslus ir galimą jų poveikį upėms ir (arba) ežerams, nustato kriterijus, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomi, kai jie, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, yra įrašyti į šio įstatymo 20 straipsnyje numatytus vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus.“. 4. Pakeisti

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti numatyti ir kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir

(arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogina jų būklę, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų, naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                                         Kęstutis Mažeika

Aiškinamasis raštas

2018-04-30 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO

PROJEKTO IR JO LYDIMŲJŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ: LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 53, 247, 256, 305, 385, 589 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO

NR. XI-1375 49 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS

ĮSTATYMO NR. VIII-2066 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1613 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS

ĮSTATYMO NR. VIII-1881 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-884 2 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 19

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS

ĮSTATYMO NR. IX-415 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

GERIAMOJO VANDENS ĮSTATYMO NR. IX-433 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 13 STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 2, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS

VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO Nr. I-1340 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAPILDYMO 21

STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. I-733 2, 4, 17, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR.

VIII-1764 4, 6 IR 13  STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO ĮSTATYMO

NR. I-1539 PAPILDYMO 151

STRAIPSNIU IR 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22,

23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR. IX-1016 1, 4, 5, 6

IR 7 STRAIPSNIŲ, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18,

19, 20, 201

, 25, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. XII-2573 24 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I -1120 17, 20

IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIUKŠMO VALDYMO

ĮSTATYMO NR. IX-2499 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 2, 3 IR 14 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMO NR. IX-886 2 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 21 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAPILDYMO 191

STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 10 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR

KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 2 ir 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1.

Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų  įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektas parengtas siekiant ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu. Įstatymo projekto tikslai:

  • įtvirtinti nuoseklų ir darnų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo teisinį reguliavimą;
  • nustatyti aiškius, tik svarbiausius, privalomus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios   veiklos apribojimus užtikrinant Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, visuomenės sveikatos saugą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą;
  • užtikrinti  aiškesnį ir skaidresnį  specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ir galiojimo teisinį reguliavimą.

Įstatymo projekto uždaviniai:

  • siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir

nurodyti teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – Įstatymo projekte nurodytos teritorijos);

  • siūloma nustatyti teisines prielaidas Įstatymo projekte nurodytų teritorijų centralizuotam

registravimui;

  • siūloma suderinti galiojančių įstatymų nuostatas, reglamentuojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, su Įstatymo projekte nustatytu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisiniu reguliavimu. Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu su Įstatymo projektu parengti su jo nuostatomis susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto rengimas inicijuotas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 m. kovo 14 d. pasitarime priimto sprendimo 4 klausimu „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vykdant protokolinį pavedimą parengti įstatymo, kuriuo būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir sprendžiami kiti veiklos apribojimų klausimai, projektą, jį parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamentas. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų

projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai . Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl ūkinės laisvės ribojimų, Žemės įstatymo nuostata dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Vyriausybės nutarimuose tikslintina rengiant šio ir kitų susijusių teisės aktų projektus, ūkinės ir

(ar) kitokios veiklos apribojimus, atitinkančius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį, nustatant įstatymu. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), nuostatos, reglamentuojančios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų turinį, buvo keičiamos nesistemiškai ir epizodiškai, neįvertinant galiojančių teisės aktų visumos, todėl nebeatitinka šių dienų ūkio darnios plėtros reikalavimų. Galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas, Žemės įstatyme nurodyta jų apibrėžtis aiškiai ir suprantamai nesusieja šių sąlygų su konkrečiomis teritorijomis, kuriose jos turi būti taikomos, todėl praktikoje kyla sunkumų nagrinėjant, kurie įstatymuose nurodyti veiklos apribojimai laikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (dažni atvejai, kai draudimai vykdyti konkrečią veiklą nustatomi įstatymuose nekeičiant Nutarimo ir nenurodant, kad šie apribojimai yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos).

Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje : pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus.

Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje : pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus. Apsaugos zonų ir sanitarinės apsaugos zonų, kitų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymas įstatymuose reglamentuojamas skirtingai: pvz., sanitarinės apsaugos zonos ribos pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nurodyta: „Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y. ūkinė ir (ar) kitokia veikla žemės sklype gali būti ribojama, tik įrašius šias sąlygas į Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad, nors ši Žemės įstatymo nuostata nurodo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės sklypo kadastro duomuo, praktikoje įrašomos ne šios sąlygos, o Nutarime nurodytų teritorijų, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, pavadinimai. Jei Nutarime teritorija nenurodyta, jos pavadinimas į Nekilnojamojo turto registrą neįrašomas (pvz., branduolinės energetikos objekto sanitarinė apsaugos zona ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodytos tik Branduolinės energijos įstatyme). Dažni atvejai, kai dėl įvairių priežasčių specialiosios žemės naudojimo sąlygos (praktikoje – teritorijų, kuriose jos taikomos, pavadinimai) į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos (teisės aktai nenurodo, per kiek laiko tai turi būti padaryta, kuriuo metu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas „dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo“ ), todėl pagal Žemės įstatymo nuostatas jos gali būti netaikomos .

Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriuo „nustatomos“ šios sąlygos (nors jas pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nustato įstatymai arba Vyriausybės nutarimai), rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas siejamas su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, bet nenurodoma, kada šis sutikimas turi būti gautas, kas jame turi būti aptarta ir nenumatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kiti žemės naudotojai būtų informuojami apie žemės sklypams pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas .

Manytina, kad papildomas visuomenės informavimas nenumatytas todėl, kad teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai yra vieši, bet, atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai ir kiti žemės naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn (Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalis), Įstatymo projekto rengėjų nuomone, jie turi būti papildomai informuojami apie pradedamus taikyti veiklos apribojimus naujai nustatytose teritorijose. Kai teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir minėtas sutikimas neprivalomas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio informavimo apie galimybę kreiptis dėl kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sumokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Žemės įstatymą siejamos su žemės sklypais, o teritorijoms, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, jos netaikomos (jei žemės sklypas nesuformuotas, nėra ir jo kadastro duomenų, kurie turi būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), nors „rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalis), t. y. šių sąlygų turi būti laikomasi, bet neaišku, kokioje konkrečioje teritorijoje šios sąlygos turėtų būti taikomos. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesilaikymą, bet nenumatyta atsakomybė ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojui už teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nenustatymą , išskyrus administracinę atsakomybę už veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonų. Toks specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas neužtikrina jų taikymo, sukuria prielaidas žemės sklype (jo dalyje) vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą; jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, o tose teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, – nesilaikyti nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų vykdant veiklą, kuriai pagal teisės aktus nereikia parengti projekto.

Tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio ir jų taikymo reglamentavimas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose skiriasi, sukuria prielaidas korupcijai, apsunkina teritorijų planavimą, trukdo verslo plėtojimui, gali kelti grėsmę aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatos saugai. Pažymėtina, kad nustatytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo metu nėra registruojamos, jų juridinė galia siejama tik su įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą , o informacija apie šias sąlygas gaunama tik išnagrinėjus konkrečių žemės sklypų kadastro duomenis , kuriuose nėra informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą (pateikiama nuoroda į Nutarimą, bet teritorija, kurioje taikomos šios sąlygos, žemės sklypo plane daugeliu atvejų nežymima). Atsižvelgus į šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytas priežastis, manytina, kad galiojanti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ir informavimo apie jas sistema neefektyvi ir neveiksminga: neturint patikimos informacijos ir duomenų apie teritorijas, kuriose ribojama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, savivaldybėms nėra galimybių kokybiškai planuoti savo teritorijas, verslo subjektams – investicijas, todėl būtina patikslinti daug galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų. 4.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo

nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo turiniui, bet, siekiant didesnio aiškumo, redaguoja šį reguliavimą ir pakeičia jo formą. Įstatymo projektu iš esmės nekeičiama dabartinė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sistema. Siūlomi struktūriniai pakeitimai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, padės aiškiai ir suprantamai taikyti šią sistemą, atsižvelgiant į asmens, dėl kurio vykdomos veiklos turi būti nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir į žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio interesų suderinimą (reikalavimai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymui; prievolė ir atvejai, kada reikia gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą; visuomenės informavimo tvarka; kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose reglamentavimas ir pan.). Įstatymo projektu siūlomos naujos, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatos :

  • atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad ūkinę asmens veiklą galima riboti tik įstatymu,

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, o kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriuos ateityje galimai reikės perkelti į nacionalinius teisės aktus, gali būti numatytos kitokios, nei Įstatymo projekte, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl visos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, susijusios su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, turės ir galės būti įtvirtinamos viename įstatyme;

  • siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir įstatymų suderinamumo, Įstatymo projektu siūloma nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, susieti šių sąlygų apibrėžtį su Įstatymo projekte nurodytomis teritorijomis, nurodyti šias konkrečias teritorijas aiškiai įvardijant, kokiais dokumentais ir kokiomis sąlygomis jos gali būti nustatomos ir nuo kada šiose teritorijose taikomos atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (jas taikant ribojama ūkinė ir

(ar) kitokia veikla);

  • teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslais Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – ne tik žemės sklypui taikomi ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimai.

Šios sąlygos taikomos ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiose į Įstatymo projekte nurodytas nustatytas teritorijas, jų turi būti laikomasi ne tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, kaip dabar nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnyje, bet ir vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą;

  • atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti

Įstatymo projekto tikslą, Įstatymo projekte nurodomos konkrečios teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, siūloma nebenustatyti norminių atstumų tarp statinių ir (ar) įrenginių, nurodytų galiojančiame Nutarime (pvz., atstumų nuo skystųjų degalų kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, kelių, vamzdynų arba atstumų nuo automobilių saugyklų iki pastatų ar Nutarime nurodytų teritorijų ribų).

Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;

  • siūloma nurodyti, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir kas jame turi būti aptarta;
  • siūloma nurodyti, kokiais atvejais žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo neprivalomas;
  • siūloma

nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, kuriuos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;

  • siūloma nustatyti visuomenės informavimo tvarką, kai

Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ;

  • siūloma

nustatyti , kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nurodyti atvejus, kada kompensacijos nemokamos;

  • siūloma

nurodyti , kad sanitarinės apsaugos zonų

  • (SAZ) dydį nurodo Įstatymo projektas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu

šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu;

  • siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytos

Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre, šias teritorijas susiejant su informacija apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas .

Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;

  • siūloma nurodyti, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir kas jame turi būti aptarta;
  • siūloma nurodyti, kokiais atvejais žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo neprivalomas;
  • siūloma

nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, kuriuos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;

  • siūloma nustatyti visuomenės informavimo tvarką, kai

Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ;

  • siūloma

nustatyti , kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nurodyti atvejus, kada kompensacijos nemokamos;

  • siūloma

nurodyti , kad sanitarinės apsaugos zonų

  • (SAZ) dydį nurodo Įstatymo projektas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu

šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu;

  • siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytos

Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre, šias teritorijas susiejant su informacija apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas . Siekiant užtikrinti nuoseklų perėjimą nuo šiuo metu galiojančio Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą mechanizmo keičiant žemės sklypų kadastro duomenis (kaip minėta, specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašomos, o pateikiama nuoroda į atitinkamus Nutarimo skyrius) prie šių teritorijų registravimo, nuo 2019 m. gegužės 1 d. (siūloma įstatymo įsigaliojimo diena) iki

2021 m. gruodžio 31 d. siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį (Įstatymo

projekto II skyriaus antrojo skirsnio  nuostatos), per kurį būtų atlikti paruošiamieji darbai minėtų teritorijų registravimui.

Įstatymo projekte numatytas pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad būtų greičiau pasiekti šio įstatymo projekto tikslai teisės normas suderinant tarpusavyje ir nelaukiant Nekilnojamojo turto registro modifikavimo;

  • siūloma nurodyti kitą, nei šiuo metu nustatyta,

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą. Dėl Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio  nuostatų taikymo Įstatymo projektu siūlomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas numatytas II skyriaus antrajame skirsnyje. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstyta II skyriaus antrojo skirsnio redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos iki

2021 m. gruodžio 31 d. (pereinamasis

laikotarpis) ir nuo 2022 m. sausio 1 d. skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimo arba įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios. Kitos šių sąlygų teisinio reguliavimo nuostatos nesiskiria.

Pereinamuoju laikotarpiu siūloma palikti galiojančio teisinio reguliavimo nuostatą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam ar formuojamam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypui (jo daliai) patekus į nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, šios teritorijos ( ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos ) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte nurodyta, kad prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus kalendorinius metus nuo žymos apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki numatomo registravimo pradžios). Šis terminas nustatytas atsižvelgiant į pastabas teikusių institucijų pasiūlymus. Trumpesnio termino atsisakyta, nes, įgyvendinant didelės apimties projektus, gali tekti papildyti daug žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Įstatymo projekte nurodyti asmenys, teikiantys prašymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose skirtingais tikslais nustatomose teritorijose taikomos skirtingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, asmenys, kurie Įstatymo projektu įpareigojami pateikti minėtą prašymą, neišvengs šios prievolės tais atvejais, kai to paties dydžio ar didesnė anksčiau nustatyta kita Įstatymo projekte nurodyta teritorija įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytų priežasčių Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad „nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y., kad tik nuo šio momento šių sąlygų turi būti laikomasi. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatose, galiojančiose iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas šio žemės sklypo registro įraše įrašymo dienos , t. y. žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kitas naudotojas šių sąlygų turi laikytis nuo minėtos žymos padarymo dienos. Jei žemės sklypas patenka į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją (jei nelieka objekto, dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta teritorija taip pat pasikeičia), specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo (panaikinimo) dienos.

Įstatymo projekte nurodyti asmenys, kurie pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, ir nustatyta, per kiek laiko (bendru atveju – 5 darbo dienos) nuo nurodytų dokumentų patvirtinimo (išdavimo, teigiamo sprendimo priėmimo, Įstatymo projekte nurodyto rašytinio sutikimo gavimo) dienos šis pranešimas turi būti pateiktas. Kai minėtos teritorijos nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – pranešimas žymai padaryti pateikiamas per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos, nes visais atvejais jis siejamas su patvirtintais dokumentais, o šiuo atveju numatyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo turi būti gautas per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (pranešimą žymai padaryti siejant tik su sutikimu, gali susidaryti padėtis, kai teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos nėra, o sutikimas gautas). Kartu su pranešimu žymai padaryti pateikiami Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodyti nustatytų Įstatymo projekte nurodytų teritorijų erdviniai duomenys, kuriuos šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis siūloma kaupti Nekilnojamojo turto registre iki Įstatymo projekto 142 straipsnio nuostatų įsigaliojimo.

Šiuo metu žymos padarymas (kaip ir žemės sklypo registravimas ar kadastro duomenų tikslinimas nekilnojamojo daikto registro įraše), vadovaujantis nustatytais įkainiais, pagal Valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis kainuoja 2,90 Eur, todėl pranešimą teikiantys asmenys dėl Įstatymo projekte numatytos žymos padarymo didelių papildomų išlaidų nepatirs. Didžiausios išlaidos patiriamos dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų parengimo ir kadastro duomenų tikslinimo, bet pereinamuoju laikotarpiu šiuo metu galiojanti prievolė keisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Įstatymo projektu nekeičiama. Galimybė šių duomenų keitimą padaryti neprivalomu atsirastų nuo 2022 m. sausio 1 d.

Įstatymo projekte nustatyta, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose (kai į jas patenka teritorijos, kuriose nesuformuoti žemės sklypai) taikomos nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, žemės valdos projekto patvirtinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo (kai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, o, jei dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir

(ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, – nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre, jei jame nebūtų numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimo dienos . Įstatymo projekte nurodyta, kad tais atvejais, kai ūkinei ir

(ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas rengiami keli nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo projektu nustatytas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios mechanizmas užtikrins, kad šių sąlygų būtų laikomasi ir nebūtų piktnaudžiaujama tuo, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ar žemės savininkai nebuvo informuoti apie jų nustatymą.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatant, kad tais atvejais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – Įstatymo projekte nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vadovas. Siūloma nustatyti terminą, per kurį būtų pateikiamas pranešimas apie žymos padarymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Į pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis pateiktą siūlymą minėtu atveju atsisakyti prievolės asmeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , vykdymu, pateikti prašymą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti šių teritorijų stebėseną neatsižvelgta. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų dėl konkrečios veiklos, nustatymu turi būti suinteresuoti tie asmenys, kurie vykdo (planuoja vykdyti) šią veiklą.

Kaip minėta, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projektu (142 straipsnio nuostatos) siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įgautų juridinę galią nuo šių teritorijų įregistravimo dienos . Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių numatyti šį registro objektą (teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos), yra visuomenės poreikis gauti skaidrias, kokybiškas ir centralizuotai teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu. Pagrindinis šio teisinio reguliavimo tikslas – sukurti visuomenės poreikius atitinkančią efektyviai ir optimaliai valdomą teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visumą, skirtą registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, naudojant sukurtas registravimo ir optimizuoto duomenų tvarkymo technologines priemones, centralizuotai rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti elektroninių paslaugų gavėjams šio registro duomenis ir su jais susijusią informaciją. Šiuo metu galiojanti „specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“ tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose deklaruojamų principų: paslaugų teikimo nuotoliniais būdais, laiko bei išteklių taupymo, kokybės, efektyvumo, skaidrumo ir kt.

Siūlomas Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimas sukurs žmogaus patogumui skirtas viešąsias paslaugas: gyventojams ir verslo subjektams padės taupyti laiką ir išteklius, sukurs patogią  duomenų platinimo infrastruktūrą, palengvins verslo plėtros planavimą, užtikrins informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą žemės sklypuose ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, prieinamumą kartu nurodant ir konkrečias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Įstatymo projektu siūloma naujo Nekilnojamojo turto registro objekto registravimo, duomenų teikimo, duomenų tvarkymo tvarką nustatyti Vyriausybės patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Keičiamu Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytų teritorijų paieškos ir peržiūros paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, žemės valdytojai ir naudotojai, ūkio subjektai šiame registre galėtų susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis ir gauti informaciją apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 38 straipsnyje nustatyta: „Nekilnojamojo turto registro ir kitų valstybės registrų keitimosi duomenimis tvarką nustato įstatymai ir šių registrų nuostatai bei šių registrų tvarkytojų susitarimai“. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės registruose, kadastruose ir (ar) informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kurios pagal Įstatymo projektą laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais, iki 2021 m. birželio 31 d. pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Ši nuostata sudaro sąlygas šių registrų ir sistemų tęstinumui ir informacijos perimamumui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t. y. Nekilnojamojo turto registras šiuo metu susijęs su žemės sklypais, bet ne su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės informacinė sistema neskirta Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui. Viename jos duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teminis erdvinių duomenų rinkinys, bet daugeliu atveju šie duomenys apibendrinti ir netikslūs, nesusieti su žemės sklypais, neaišku, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje sistemoje nurodytose teritorijose įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, ar šių teritorijų nustatymui buvo gauti (jei juos reikėjo gauti) žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Įstatymo projektu siūlomas Įstatymo projekte nurodytų nustatytų teritorijų centralizuotas registravimas sukurtų vieningą ir efektyvią informacijos ir duomenų apie šias teritorijas tvarkymo ir valdymo sistemą, užtikrintų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą keičiant žemės sklypo kadastro duomenis būtų neprivalomas, todėl sumažės administracinė ir finansinė našta .

Žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai informaciją apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, į kurias patenka jų valdomas žemės sklypas, ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galės gauti peržiūrėję šiuos duomenis Nekilnojamojo turto registre ar juos atsisiuntę elektroninio ryšio priemonėmis. Manytina, kad šie asmenys, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikę prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, galės gauti minėtų duomenų išrašą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nuo Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (nurodoma, per kiek laiko jos turi būti įregistruotos, kokie asmenys pateikia prašymą registruoti). Įstatymo projekte nurodyta, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, tik šiai veiklai vykdyti nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas įregistravus Nekilnojamojo turto registre (siūloma šią nuostatą, kaip ir atsakomybę už jos nesilaikymą, taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.) , numatoma, kad duomenų pateikimas registravimui bus nesudėtingas. Nuo šių teritorijų įregistravimo dienos pradedami taikyti veiklos apribojimai žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, todėl reikalavimas asmeniui, nustačiusiam šias teritorijas, jas įregistruoti ir tik tada pačiam vykdyti veiklą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, yra pagrįstas šio asmens veiklos ribojimas ir efektyvi priemonė sureguliuoti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymą, jų registravimą ir Įstatymo projektu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiose teritorijose taikymą.

Siūlomas teisinis reguliavimas leistų greičiau pradėti taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sumažintų galimybę vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojų patiriamą finansinę naštą (registruojant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nebeliktų prievolės tikslinti į jas patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis). Dėl kitų Įstatymo projektu nustatyto specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų Dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose ir nurodyti, kokiais dokumentais šios teritorijos nustatomos. Įstatymo projekto rengimo metu vykusiuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis buvo gauti pasiūlymai nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų nustatomos tik tada, kai veikla, dėl kurios šios teritorijos turi būti nustatytos, pradėta vykdyti ar objektas, kurio apsaugai nustatomos apsaugos zonos, faktiškai egzistuoja (nutiesti inžineriniai tinklai ir pan.). Į šiuos siūlymus neatsižvelgta, nes tai neatitiktų teikiamo teisės akto tikslo – Įstatymo projekte nurodytose teritorijose užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.

Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų: patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais; statinių projektais; kitais suderintais projektais (kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais; poveikio aplinkai vertinimo dokumentais; kai šios teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto – įstatymų, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato: „Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatyme nėra aiškiai apibūdinta padėtis, kada šie duomenys įrašomi minėtu rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo Įstatymo projekte nurodyti konkretūs dokumentai, kuriais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos gali būti nustatomos.

Žemės įstatymas numato galimybę be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais ir tik tenkinant viešąjį interesą (22 str. 6 d.). Nuo 2014 m. pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reguliavimui, atsirado galimybė statyti pagal bendrojo plano sprendinius, jei detalieji planai neparengti (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas parašyta, ir į tai, kad yra atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos tenkinant viešąjį interesą turi būti nustatomos esamiems objektams (krašto apsaugos objektams, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento saugomiems objektams ir pan.), kai įstatymai nenumato galimybės tik dėl šių teritorijų nustatymo rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, Įstatymo projektu siūloma naujai nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo tenkinant viešąjį interesą, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtinti Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (toks reguliavimas dabar numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Vadovybės apsaugos įstatyme) ir numatyti papildomas visuomenės informavimo procedūras.

Su teisės aktu, kuriuo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų konkrečių teritorijų nustatymo tvarką, visuomenė susipažintų rengiant šį teisės aktą (visuomenės informavimo procedūrų metu). Įgyvendinant Įstatymo projektą, jame nurodytų šių teritorijų nustatymui siūlytina tvirtinti planus ir

(ar) schemas, o žemėlapiais jas nustatyti tik tada, kai jie rengiami pagal dabartinį teisinį reguliavimą (pvz., teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapiai, potvynių rizikos žemėlapiai). Atsižvelgiant į tai, kad įvairios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos pagal galiojančius teisės aktus gali būti nustatomos skirtingai, Įstatymo projekte nenurodomas kiekvienos šių teritorijų nustatymo būdas (neįvardijami konkretūs dokumentai).

Pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonos gali būti nustatomos visais Įstatymo projekte nurodytais dokumentais; kultūros paveldo objektų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis  Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymu, t. y. teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgaliotos institucijos (vertinimo tarybos) patvirtintais planais; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, valstybiniai parkai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu; potvynių grėsmės teritorijos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą parengtuose potvynių grėsmės žemėlapiuose ir potvynių rizikos žemėlapiuose; Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvirtindama jų planus; teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės vadas).

Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki

2021 m. gruodžio 31 d.) ir (ar) šios teritorijos išregistruojamos iš

Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):

  • kai pripažįstamos netekusiomis galios Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
  • kai fiziškai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir

(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);

  • kai nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu.

Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki

2021 m. gruodžio 31 d.) ir (ar) šios teritorijos išregistruojamos iš

Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):

  • kai pripažįstamos netekusiomis galios Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
  • kai fiziškai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir

(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);

  • kai nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija panaikinama teismo sprendimu. Dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydžio

Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydį nurodo Įstatymo projektas arba jis nustatomas vadovaujantis šiuo projektu ar kitais įstatymais. Daugumos Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis nurodytas toks, koks buvo nustatytas Nutarime, kituose teisės aktuose (įvertinus tai, kad dalis šių teritorijų dydžių nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose) .

Dalies Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis pagal ministerijų, atsakingų už konkrečias veiklos sritis, pateiktus pasiūlymus nustatytas naujai, atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus reikalavimus, teisės aktuose, reglamentuojančiuose atskiras veiklas, nurodytus statinių ar įrenginių techninius parametrus, saugią eksploataciją, vertinant galimas neigiamas pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, modeliavimo rezultatus, kitų šalių patirtį ir pan. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kurių konkretus dydis Įstatymo projekte nenustatytas (pvz., saugomų teritorijų dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir steigiamos teritorijos tikslų), nustatomos vadovaujantis kitais įstatymais (pvz., kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos, saugomos teritorijos, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos, aerodromo triukšmo apsauginės zonos, sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatomos vadovaujantis atitinkamai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Aviacijos įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu) arba atitinkamomis Įstatymo projekto nuostatomis (sanitarinės apsaugos zonos). Galiojančiame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti koreguojamas poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.

Nustačius konkrečius sanitarinės apsaugos zonų dydžius tik Įstatymo projekte, ūkinės veiklos subjektai nebūtų skatinami taikyti pažangiausius gamybos būdus, diegti taršos prevencijos ir mažinimo priemones ir siekti, kad sanitarinės apsaugos zonos nepatektų į kitų žemės savininkų žemės sklypus ribojant šių savininkų nuosavybės teises. Kitose pasaulio šalyse, kuriose nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, laikomasi analogiškų principų, t. y. teisės aktuose pateikiami sanitarinės apsaugos zonų dydžiai kartu paliekant galimybę kiekvieną konkretų atvejį vertinti atskirai (nustatyti konkretų sanitarinės apsaugos zonos dydį pagal konkrečią ūkinę veiklą, skleidžiamą taršą ir pan.). Įstatymo projekte nebūtų įmanoma aprašyti visų galimų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, priklausančių nuo konkrečios veiklos rūšies, taršos ir kitų aplinkybių, numatyti visų galimų atvejų (pvz., branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu). Atsižvelgiant į tai, netikslinga nustatyti ir konkrečių ribų, kuriose galėtų būti atliekami sanitarinės apsaugos zonos dydžio pakeitimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.

Įstatymo projekte siūlomi sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai, būdai, nurodomos ūkinės veiklos ir objektai, kuriems turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų pasiūlymus dėl veiklų, kurioms turi būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona, įvairovės, sanitarinės apsaugos zonų dydžių. Dėl panašių priežasčių Įstatymo projekte nenurodomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis, kuris nustatomas konkrečiam aerodromui atsižvelgiant į perspektyvinius aerodromo triukšmo kontūrų žemėlapius.

Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose ): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių  (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių  (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas.

Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose ): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių  (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių  (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas. Naujas ir (ar) padidėjusias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas tenkinant viešąjį interesą siūloma nustatyti dėl šių priežasčių:

  • magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, kaip potencialiai pavojingas teritorijas, siūloma nustatyti įvertinus galiojančio

Nutarimo nuostatas dėl projektinės dokumentacijos derinimo „<...> rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos <...>“ ir į tai, kad energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse šioms teritorijoms yra nustatyti užstatymo normatyvai, ribojantys ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, savo turiniu atitinkantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Toks užsienio valstybių praktika pagrįstas teisinis reguliavimas nustatomas siekiant apsaugoti tiek magistralinius dujotiekius, tiek netoli šių potencialiai pavojingų įrenginių būnančių žmonių gyvybę ir sveikatą (ypač tais atvejais, kai įvyksta magistralinio dujotiekio avarijos, sutrikimai ar kiti gedimai);

  • nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonas siūloma nustatyti

atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą. Juodligė yra reta, pavojinga liga, kuria serga gyvūnai ir žmonės, juodligės sporos gali išgyventi sausoje žemėje (dirvoje) daug metų. Vietovės, kur anksčiau buvo laidojami nugaišę nuo juodligės gyvuliai, tapo ilgamečiais juodligės židiniais, kuriuose kasinėjant, dirbant žemę, ganant gyvulius ar vykdant kitą ūkinę veiklą, sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai;

  • m eteorologinių radiolokatorių apsaugos zonos būtinos šių įrenginių tinkamo funkcionavimo užtikrinimui (t. y. tam, kad neatsirastų trukdžių šio radiolokatoriaus spindulio sklidimui, informacija apie aptinkamus kritulių laukus būtų patikima ir tinkama sudaryti labai mažos trukmės orų prognozes).

Meteorologiniai radiolokatoriai Lietuvoje įrengiami nuo 2013 m.;

  • vandens matavimo stočių apsaugos zonos būtinos vandens matavimo stočių statinių ir matavimo įrenginių apsaugai (t. y. tam, kad hidrologinių matavimų vietose nebūtų pažeistas matavimo duomenų vienarūšiškumas).

Šiuo metu Nutarime nurodytos hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos neišskiriant meteorologijos stočių ir vandens matavimo stočių apsaugos zonų;

  • Lietuvai įstojus į

Europos Sąjungą ir tapus Šengeno nare, iš dalies pasikeitė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos uždaviniai ir tikslai, valstybės sienos apsaugos reikalavimai prie vidaus ir išorės sienos, todėl būtina nustatyti valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonas, jų dydį nurodyti atsižvelgiant į tai, ar šie objektai ir įrenginiai yra prie išorės, ar prie vidaus sienos;

  • padidėjusias krašto apsaugos objektų apsaugos zonas siūloma nustatyti, siekiant apsaugoti gyventojus, Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkų pajėgas (ypač projektuojant naujus karinius objektus) nuo galimų pavojų, atsižvelgiant į sprogmenų sandėliavimą karinėse teritorijose, galimus teroristinio pobūdžio veiksmus, galimą stebėjimą (šnipinėjimą), apsaugą nuo informatyviojo elektromagnetinio spinduliavimo (TEMPEST), perimetro vaizdo stebėjimo sistemų kamerų matomumą, t. y. dėl galimų pažeidimų prevencijos  ir efektyvesnio reagavimo į šiuos pažeidimus;
  • padidėjusios specialiosios radiolokatorių apsaugos zonos reikalingos šių įrenginių tinkamo funkcionavimo užtikrinimui (t. y.

dėl vėjo elektrinių, kurios įtakoja taikinių aptikimą žemame aukštyje, statybos). Lietuva turi išorines NATO ir Europos Sąjungos sienas, joms taikomi pakankamai griežti saugumo reikalavimai, kuriuos reikia vykdyti. Vėjo elektrinės mentės sukimosi metu kuria klaidingus taikinius, daro įtaką gynybinės sistemos patikimumui.

Apsaugos zonų dydis nustatytas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus bei vėjo elektrinių statytojų interesus;

  • branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai numatyti Branduolinės energijos įstatyme;
  • pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad Saugomų teritorijų įstatymas numato tokias saugomas teritorijas ir reguliuoja veiklą jose: minėtu įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Vyriausybės patvirtintais saugomų teritorijų nuostatais) šiose teritorijose yra nustatyti konkretūs reikalavimai žemės naudojimui ir kitai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, atitinkantys specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį. Siekiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatyti vienu įstatymu, Įstatymo projektu siūloma šiuos reikalavimus susisteminti atliekant atitinkamus pakeitimus Saugomų teritorijų įstatyme ir Pajūrio juostos įstatyme;
  • potvynių grėsmės teritorijas siūloma nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 5 straipsnio 2 punktu ir įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą;

  • teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siūloma nustatyti vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalimi, 2012 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr.

Vyriausybės nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapį. Šiose teritorijose minėtu Vyriausybės nutarimu nustatyta Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų teisė ir pareiga nederinti vėjo elektrinių projektavimo darbų ir statybos vietų, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti šių institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, yra ūkinės veiklos apribojimas, todėl laikytinas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Siaurųjų geležinkelių  (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas siūloma nustatyti įvertinus poreikį užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą vykdant traukinių eismą siauruosiuose geležinkeliuose. Siūloma nustatyti geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną  siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginiams. M elioracijos statinių apsaugos zonos reikalingos šių statinių priežiūrai, remontui, rekonstravimui, melioracijos darbams naudojamiems įrenginiams ir medžiagoms išdėstyti, griovio iškasamoms sąnašoms skleisti. Šias apsaugos zonas siūloma nustatyti tikslinant galiojančio Nutarimo nuostatas: „<...> žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius <...>“.

Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:

  • 100 metrų pločio apsaugos zonų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų avarijos atveju;
  • aerodromų sanitarinės apsaugos zonų (vietoje jų siūlomos aerodromo triukšmo apsauginės zonos) ;
  • kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonų, suskystintų dujų pilstymo stočių apsaugos zonų, suskystintų dujų degalinių apsaugos zonų (atsisakoma kompleksų su statiniais ir (ar) įrenginiais konkrečiai veiklai skirtuose žemės sklypuose apsaugos zonų, nes veikla šiose teritorijose vykdoma pagal kitų teisės aktų reikalavimus (atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi įrenginių įrengimo taisyklėmis) ir visam žemės sklypui nustatyti apsaugos zonas netikslinga.

Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:

  • 100 metrų pločio apsaugos zonų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų avarijos atveju;
  • aerodromų sanitarinės apsaugos zonų (vietoje jų siūlomos aerodromo triukšmo apsauginės zonos) ;
  • kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonų, suskystintų dujų pilstymo stočių apsaugos zonų, suskystintų dujų degalinių apsaugos zonų (atsisakoma kompleksų su statiniais ir (ar) įrenginiais konkrečiai veiklai skirtuose žemės sklypuose apsaugos zonų, nes veikla šiose teritorijose vykdoma pagal kitų teisės aktų reikalavimus (atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi įrenginių įrengimo

taisyklėmis) ir visam žemės sklypui nustatyti apsaugos zonas netikslinga. Apsaugos zonas siūloma nustatyti atskiriems statiniams ir (ar) įrenginiams);

  • žemės sklypų, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti ( tokių sklypų nebėra );
  • apsaugos zonų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų

tvarkymo infrastruktūros „kitiems įrenginiams“ (siūlomas baigtinis statinių ir įrenginių sąrašas);

  • saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje (šie želdiniai tvarkomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nustatyti specialias teritorijas jų apsaugai netikslinga);
  • akmenynų ir akmenų (pagal susiklosčiusią praktiką šios teritorijos nenustatinėjamos) ;
  • rekreacinių teritorijų (Nutarimo

XXXIII skyriaus „Rekreacinės teritorijos“ nuostatos nebeaktualios, dalis išdėstytų apribojimų kartoja kitų teisės aktų nuostatas.

Nutarimo XXXIII skyrius galioja nuo 1992 metų, jo nuostatos nebuvo keičiamos, nors atsirado naujų teisės aktų; dalis apribojimų nelogiški, nes apibūdina lankytojų elgesio taisykles (draudžiama „<...> teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis <...>“) ar kelia reikalavimus, neatitinkančius įstatymų (žemės naudotojas privalo „<...> rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą <...>“). Apibendrinantys veiklos ribojimai rekreacinėse teritorijose (vietovėse, turinčiose gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti) netikslingi.

Rekreacinio naudojimo žemės sklypų, rekreacinių miškų sklypų, rekreacinių vandens telkinių žemės sklypų naudojimo būdai, kurių turinys nurodo, kaip šie sklypai turi būti naudojami, gali būti nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu – pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius);

  • kurortų apsaugos zonų (Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo į statymo projektu dėl šiam projektui skirtoje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių siūloma pripažinti netekusia galios šio įstatymo nuostatą dėl kurortų apsaugos zonų nustatymo).

Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:

  • dalį šiuo metu nurodytų skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos dydžių, įvertinus statybos ir žemės darbų technologinę pažangą;
  • didelę dalį šiuo metu nurodytų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, juos nustatant pagal gamybos pajėgumus (naujų sanitarinių apsaugos zonų nenumatoma);
  • teritorijas, kuriose turi būti taikomos dirvožemio apsaugos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Nutarimo nuostatos nurodo šias sąlygas taikyti visoje valstybės teritorijoje, Įstatymo projekte – tik žemės ūkio paskirties sklypuose);
  • meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonas, kuriose taikomi griežčiausi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai (nustatomos specialiosios meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos);
  • naftos ir naftos produktų įrenginių, suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonas (Įstatymo projekte nurodyta, kad apsaugos zonos nustatomos nuo šių įrenginių, Nutarime – nuo teritorijos, kurioje yra šie statiniai ar įrenginiai, ribos).

Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:

  • dalį šiuo metu nurodytų skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos dydžių, įvertinus statybos ir žemės darbų technologinę pažangą;
  • didelę dalį šiuo metu nurodytų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, juos nustatant pagal gamybos pajėgumus (naujų sanitarinių apsaugos zonų nenumatoma);
  • teritorijas, kuriose turi būti taikomos dirvožemio apsaugos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Nutarimo nuostatos nurodo šias sąlygas taikyti visoje valstybės teritorijoje, Įstatymo projekte – tik žemės ūkio paskirties sklypuose);
  • meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonas, kuriose taikomi griežčiausi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai (nustatomos specialiosios meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonos);
  • naftos ir naftos produktų įrenginių, suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonas (Įstatymo projekte nurodyta, kad apsaugos zonos nustatomos nuo šių įrenginių, Nutarime – nuo teritorijos, kurioje yra šie statiniai ar įrenginiai, ribos). Dėl žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas)

Savo aktuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs: savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją; konstitucinė nuosavybės apsaugos garantija – tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendru atveju be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo Įstatymo projekte nurodytos teritorijos negali būti nustatomos ir įrašomos arba registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir nurodyti, kokiais išimtiniais atvejais šis sutikimas neprivalomas. Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime (kai šis sutikimas privalomas) turi būti aptartas nustatomų teritorijų dydis, nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimas ir informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka (t. y. abi suinteresuotos šalys susitaria, ar reikia žemės savininką, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinį papildomai informuoti apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba jų taikymo pabaigą, kai anksčiau nustatyta teritorija pasikeičia ar panaikinama, ir, jei reikia, kokia tvarka tai bus padaryta).

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visais atvejais, kai turi būti gautas žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, šiame sutikime turi būti aptartas nuostolių atlyginimas ir nurodyti, kokiais atvejais jie neatlyginami (jei už tuos pačius ar skirtingus veiklos apribojimus jau buvo atlyginta ir jei nuostoliai patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje, kuri nustatoma veiklai, vykdomai ir

(ar) planuojamai vykdyti tik šio žemės savininko naudai – pvz., nuostoliai dėl vandentiekio įvado, reikalingo žemės savininko reikmėms tenkinti, apsaugos zonos nustatymo). Įstatymo projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, nes tai pažeistų sutarties laisvės principą (esminiu sutarties požymiu laikant šalių valią, pripažįstama šalių teisė laisvai apsispręsti, verta ar ne sudaryti sutartį, taip pat laisvai sudaryti sutarties turinį).

Įstatymo projekte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Jei žemės savininko sutikimas buvo gautas iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ir jame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma nurodyti, kur šiuo atveju turi teisę kreiptis žemės savininkas, nustatyti šio kreipimosi senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas žemės savininko sutikimas, Įstatymo projekte nenumatyta, kad dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis kiti asmenys. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekte nurodoma, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos riboja asmens ūkinės veiklos laisvę, siūloma nustatyti , kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gaunamas iki Įstatymo projekte nurodyto dokumento, kuriuo nustatomos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo, suderinimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli įstatymo projekte nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo.

Šios Įstatymo projekto nuostatos neleis susidaryti tokiai padėčiai, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos rengiant įvairius projektus (arba nenustatomos, nors teisės aktai reikalauja tai padaryti) be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos taip, kad į jas patenka žemės sklypai, tai reiškia nekilnojamojo daikto suvaržymą, todėl žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnį turi būti sudaromas notarine forma. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte nustatyta, kad minėtas sutikimas neprivalomas, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (nustatyti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų tenkinant viešąjį interesą, atvejai ir nurodyta, kad jos gali būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba rengiant šių teritorijų planus ir (ar) schemas, patvirtintus Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka). Galiojantis teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis ir 45 straipsnio 1 dalis) nurodo atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti tokius atvejus:

  • valstybei svarbiems projektams įgyvendinti

(atsižvelgiant į jų svarbą ir teisinę galią pagal Teritorijų planavimo įstatymą);

  • krašto apsaugai ir Valstybės sienos apsaugai (galiojantis reguliavimas);
  • Valstybės saugumo departamento ir Vadovybės

apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomiems objektams (atsižvelgiant į tai, kad nurodytų institucijų veikla siejama tik su viešuoju interesu ir į tai, kad dauguma šių objektų jau yra);

  • valstybinių aerodromų apsaugos ir triukšmo

apsauginėms zonoms (atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymas valstybiniams aerodromams numato galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams ir šių aerodromų plėtra prilyginama viešajam interesui, manytina, kad ir valstybinio aerodromo apsaugos zona nustatoma tenkinant viešąjį interesą.

Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma (siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo triukšmo poveikio) aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga,  kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų – tokie aerodromai yra tik valstybiniai);

  • Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms

teritorijoms (pagal galiojantį teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jo rezervinių teritorijų ribas nustato Vyriausybė ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai šiuo atveju neprivalomi);

  • branduolinės energetikos objektams

, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems  keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms (su inžinerine infrastruktūra susijusį dabartinį reguliavimą Įstatymo projektu siūloma papildyti branduolinės energetikos objektais.

Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma (siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo triukšmo poveikio) aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga,  kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų – tokie aerodromai yra tik valstybiniai);

  • Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms

teritorijoms (pagal galiojantį teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jo rezervinių teritorijų ribas nustato Vyriausybė ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai šiuo atveju neprivalomi);

  • branduolinės energetikos objektams

, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems  keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms (su inžinerine infrastruktūra susijusį dabartinį reguliavimą Įstatymo projektu siūloma papildyti branduolinės energetikos objektais. Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);

  • natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos,

paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai (siekiant sumažinti neigiamą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikį aplinkai nurodytose ekologinės apsaugos zonose, saugoti gamtinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyti objektai egzistuoja ir nėra planuojami, siūloma šių objektų apsaugai skirtų teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu);

  • potvynių grėsmės teritorijoms

, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);

  • kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti (esamas reguliavimas; Įstatymo projektu siūlomas patikslinimas dėl kapinių praplėtimo);
  • saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai (esamas reguliavimas);
  • meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių,

meteorologinių radiolokatorių apsaugai (nurodyti objektai statomi (įrengiami) pagal Europos Sąjungos reikalavimus, jų paskirtis – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, todėl siūloma šių objektų apsaugai skirtas teritorijas priskirti viešajam interesui);

  • nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai

(siūloma šių teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu, nes šiose vietovėse užkrečiamosios ligos sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai).

Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);

  • natūralių pievų ir ganyklų, pajūrio juostos,

paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai (siekiant sumažinti neigiamą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikį aplinkai nurodytose ekologinės apsaugos zonose, saugoti gamtinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyti objektai egzistuoja ir nėra planuojami, siūloma šių objektų apsaugai skirtų teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu);

  • potvynių grėsmės teritorijoms

, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);

  • kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti (esamas reguliavimas; Įstatymo projektu siūlomas patikslinimas dėl kapinių praplėtimo);
  • saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų, kultūros paveldo vietovių apsaugai (esamas reguliavimas);
  • meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių,

meteorologinių radiolokatorių apsaugai (nurodyti objektai statomi (įrengiami) pagal Europos Sąjungos reikalavimus, jų paskirtis – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, todėl siūloma šių objektų apsaugai skirtas teritorijas priskirti viešajam interesui);

  • nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai

(siūloma šių teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu, nes šiose vietovėse užkrečiamosios ligos sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai). Tais atvejais, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kaip žemės sklypų savininkai ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, kiti naudotojai turi būti informuojami apie ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų taikymą ir nustatyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamos ir išmokamos kompensacijos už dėl šių sąlygų taikymo.

Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos) Įstatymo projekte nustatyta, kad kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje bus atsižvelgiama į atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą, Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nurodytus koeficientus. Kompensacijos apskaičiuojamos įvertinus taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą ir įvertinus nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, k ai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai (atsižvelgiant į tai, kad masinis turto vertinimas atliekamas tik žemės sklypams ir statiniams), nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant individualų turto ir (ar) verslo vertinimą, kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus. Įstatymo projektu nenustatoma pareiga sumokėti kompensacijas iš karto (t. y. pradedant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nes:

  • dėl kompensacijų turės būti kreipiamasi Vyriausybės nustatyta tvarka;
  • nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, skaičiuojami įvertinus konkrečią situaciją. Jei Įstatymo projekte būtų nustatyta, kad kompensacijos mokamos pradedant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. nuo žymos padarymo, pailgėtų dokumentų, kuriais nustatomos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo, suderinimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo terminai ;
  • kompensacijoms išmokėti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis paaiškės, kai bus faktiškai įvertinti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo.

Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui, atitinkamos ministerijos, valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo. Įstatymo projekte nurodyta, kada kompensacijos nemokamos: kai dėl tų pačių ar skirtingų veiklos apribojimų taikymo jau buvo atlyginta (t. y. tie patys nuostoliai atlyginami tik vieną kartą) ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos – siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), dėl jos visų pirma kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o tik tais atvejais, kai asmens, vykdančio ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją (pvz., į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją dėl krašto apsaugos objektų apsaugos zonų). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose skiriasi, todėl galimi atvejai, kai nuostolius patirs ne tik asmenys, kurių teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (pvz., sudarę ilgalaikę žemės nuomos sutartį), bet ir kiti naujai nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai, kiti žemės naudotojai (yra draudimų be atitinkamo asmens, nustačiusio šiame įstatymo projekte nurodytą teritoriją, pritarimo projektui ar numatomai veiklai keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį ir pan.). Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galinčias kai kuriais atvejais iš esmės apriboti žemės savininko teisę naudoti žemės sklypą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tik rezervatuose (tai numato ir galiojantis teisinis reguliavimas), kuriuose neformuojami nauji privatiems asmenims naudoti skirti žemės sklypai. Kitose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neapriboja žemės savininko teisių taip, kad jis negalėtų vykdyti jokios veiklos savo žemės sklype.

Įvertinus tai, kad Įstatymo projekte neįmanoma nurodyti visų galimų variantų, kai žemės sklypai gali patekti į kelias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas ir numatyti šiose teritorijose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai (tenkinant viešąjį interesą gali būti nustatomos kelios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos) žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį. Šie nuostoliai negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, t. y. žemės sklypo savininkui turi būti teisingai atlyginama už galimybės naudotis žemės sklypu praradimą. Dėl informavimo apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą Įstatymo projekte nustatyta visuomenės informavimo tvarka, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo šiais atvejais neprivalomas).

Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:

  • numatyta prievolė paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti minėtas teritorijas, šio sprendimo projektą (ar nuorodą, kur galima su juo susipažinti) nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos);
  • nurodyta, kas turi pateikti informaciją Įstatymo projekte nurodytiems asmenims apie konkrečias nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
  • nurodyti asmenys, kurie apie tai turi būti informuojami;
  • nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti kompensacijas, turi būti pateikta papildoma informacija apie jų teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens ar kitos organizacijos kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šios kompensacijos sumokėjimo;
  • nurodyta, kaip pateikiama informacija apie nustatomą mažesnio, kaip anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią Įstatymo projekte nurodytą teritoriją;
  • nurodyta, kaip pateikiama informacija, jei žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia).

Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:

  • numatyta prievolė paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti minėtas teritorijas, šio sprendimo projektą (ar nuorodą, kur galima su juo susipažinti) nurodant nustatomas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (išskyrus atvejus, kai šio sprendimo ar kito dokumento negalima skelbti dėl valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos);
  • nurodyta, kas turi pateikti informaciją Įstatymo projekte nurodytiems asmenims apie konkrečias nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
  • nurodyti asmenys, kurie apie tai turi būti informuojami;
  • nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti kompensacijas, turi būti pateikta papildoma informacija apie jų teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens ar kitos organizacijos kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl šios kompensacijos sumokėjimo;
  • nurodyta, kaip pateikiama informacija apie nustatomą mažesnio, kaip anksčiau nustatyta, dydžio tą pačią Įstatymo projekte nurodytą teritoriją;
  • nurodyta, kaip pateikiama informacija, jei žemės sklypai nebepatenka į nustatytą sumažėjusią tą pačią Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (arba jų dalis, patenkanti į šią teritoriją, pasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, gavęs minėtą informaciją, gali pats kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl įrašų ir (ar) žymos žemės sklypo registro įraše apie šią teritoriją panaikinimo ir (ar) pakeitimo (nuo 2022 m. sausio 1 d. – į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl šios teritorijos išregistravimo).

Įstatymo projektu nurodomi skirtingi dokumentų įteikimo būdai: siunčiant paštu ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Dokumentai siunčiami paštu, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nes šiais atvejais projektams taikomos teisės aktuose nustatytos visuomenės informavimo procedūros, kuriose gali aktyviai dalyvauti visuomenė. Kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dokumentai su nurodyta informacija turi būti siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Įstatymo projekte nurodyta, kad informacija pateikiama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, naudojančiai žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams.

Jei į nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Įstatymo projektu siūloma išskirti daugiabučio gyvenamojo namo atvejį, nes šie pastatai administruojami nustatyta tvarka. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas, bus keičiami Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą informuoti gyventojus ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.

Įstatymo projektu nenumatyta prievolė Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, teikiantiems informaciją apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą (asmenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokių nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriui arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai), informuoti visus žemės naudotojus dėl šių priežasčių :

  • žemės naudotojas pagal Žemės įstatyme nuirodytą sąvokos apibrėžtį yra itin plati formuluotė, pagal teismų praktiką apimanti net ir asmenis, kurie, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, dėl žemės naudojimo nėra sudarę jokių sutarčių, tačiau faktiškai ja naudojasi arba yra sudarę tokias sutartis, bet jų nėra išviešinę Nekilnojamojo turto registre;
  • Nekilnojamojo turto registre neišviešinti žemės naudotojai Įstatymo projekte nurodytiems informaciją teikiantiems asmenims nėra, negali ir neturi būti žinomi. Įstatymo projekte nurodytiems informaciją teikiantiems asmenims  žinomi (ar bent jau turėtų būti žinomi) tik tie žemės naudotojai, kurie yra išviešinę savo teises Nekilnojamojo turto registre, todėl tik turimą informaciją būtų galima pateikti kitiems ja suinteresuotiems asmenims;
  • pareigos informuoti visus žemės naudotojus nustatymas Įstatymo projekte nurodytiems asmenims būtų neprotingas ir neproporcingas.

Tokia Įstatymo projekto nuostata įpareigotų atlikti tai, kas pareikalautų neracionalių laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų, bet neužtikrintų, kad visi be išimties žemės naudotojai (įskaitant ir asmenis, neišviešinusius savo teisių Nekilnojamojo turto registre) bus tinkamai informuoti apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Siekiant supažindinti visus atitinkamos žemės naudotojus su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, siūloma nustatyti, kad  Įstatymo projekte nenurodytus žemės naudotojus apie šias konkrečias teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis dėl kompensacijų sumokėjimo informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

Dėl Įstatymo projektu siūlomų nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį susieti su jame nurodytų teritorijų nustatymo tikslais, t. y. specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis vadinti ne tik tuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus, kurie tiesiogiai susiję su žeme, bet ir kitus apribojimus (pvz., draudimai konkrečiai nurodytose teritorijose dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais, atlikti ugnies darbus, statyti transporto priemones, auginti ir dauginti atitinkamus augalus, atlikti žemės gelmių geologinius tyrimus, kurti laužus, rengti viešus renginius ir pan.), taikomus siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą. Įstatymo projektu nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tiek žemės valdytojams, tiek kitiems naudotojams (pvz., veiklos ribojimai saugomose teritorijose), jų taikymas apsaugo Įstatymo projekte nurodytus objektus ar veiklas, dėl kurių nustatomos nurodytos teritorijos, nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, užtikrina visuomenės sveikatos saugą, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.

Su žeme tiesiogiai nesusiję draudimai gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis dėl kelių pagrindinių priežasčių:

  • atitinkami veiksmai tiek, kiek nėra ribojami, gali būti atliekami žemės sklype ar valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;
  • šie veiksmai riboja žemės savininko ir (ar) kitų asmenų, kurie turi teisę naudotis žeme, teises;
  • pagal Civilinio kodekso 4.40 straipsnyje apibrėžtą žemės sklypo savininko teisių turinį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Be to, žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, o į virš jo sklypo esančią oro erdvę – tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Įvertinus tai, žemės sklypo savininko teisių ribojimai galimi ne tik dėl viršutinio žemės sklypo sluoksnio, bet ir dėl šiame sklype esančių nekilnojamųjų daiktų, naudingųjų iškasenų, oro erdvės virš žemės sklypo;
  • tuo atveju, kai statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai žemės sklype nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, šie asmenys į žemę turi iš žemės sklypo savininko teisių kildinamas išvestines teises, todėl ir jų veiklai gali būti taikomi atitinkami ribojimai, t. y. specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Įstatymo projektu specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms nepriskiriami veiklos apribojimai, kurie taikomi pačiam objektui, dėl kurio turi būti nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (pvz., specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis siūloma nelaikyti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose, veiklą reglamentuojančias nuostatas). Dauguma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jas patikslinus, į Įstatymo projektą perkeltos iš Nutarimo. Kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai Įstatymo projektu prilyginami specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, jei dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių jie atitinka šių sąlygų apibrėžtį (pvz., Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyti veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose, Vadovybės apsaugos įstatyme nustatyti veiklos apribojimai Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose). Veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose yra viena iš ūkinės veiklos galimo neigiamo pavojaus ir žalos sveikatai prevencijos ir ribojimo priemonių.

Sanitarinės apsaugos zonose galima didesnė tarša, nei teisės aktuose nustatyta, gyvenamosioms, rekreacinėms ir panašioms teritorijoms (objektams), kuriuose būna gyventojai (kitos visuomenės grupės), todėl nustatytais apribojimais siekiama užtikrinti, kad šiose teritorijose nebūtų ir neatsirastų gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir kitų panašių objektų, kuriuose gyventų ir ilsėtųsi žmonės, būtų vaikai, ligoniai ar kitos taršai jautrios visuomenės grupės. Sodo namai yra vienas iš objektų, kuriuose gyvena ar ilsisi žmonės, sodų teritorijose gali būti statomi gyvenamieji namai, todėl šie objektai yra įtraukti į sanitarinės apsaugos zonose ribojamų objektų sąrašą. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose šiuo metu nustatyti veiklos apribojimai (pvz., „<...> sudaryti žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius leidžiama tik suderinus su Vadovybės apsaugos departamentu Vyriausybės nustatyta tvarka <...>) užtikrina saugomų asmenų ar objektų  apsaugą nuo galimos grėsmės jų saugumui (tikrinami asmenys, su kuriais Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose sudaromi žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandoriai). Šiuo metu teisės aktuose, kuriuose nustatyti veiklos apribojimai, taikomi, pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose, yra neaiškiai apibrėžtų nuostatų („draudžiama atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus“, „draudžiama atlikti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista <...> infrastruktūra“), todėl Įstatymo projekte detalizuojamas šių sąlygų turinys nustatant aiškius, objektyviai pagrįstus, būtinus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus taip, kad jie savo esme netaptų esminio žemės savininko teisių valdyti žemės sklypą ribojimo įrankiu.

Nutarimo, kitų įstatymų nuostatos, kuriose nurodoma, kokia ūkinė ir

(ar) kitokia veikla leidžiama nurodytoje teritorijoje, Įstatymo projekte išdėstytos taip, kad būtų aišku, kokia ir kokiomis sąlygomis ši veikla draudžiama. Nors Žemės įstatymas nurodo, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, daug ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų, griežtesnių už nustatytuosius įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose, šiuo metu nustatyta Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintuose teisės aktuose (pvz., Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93; Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213; Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.10.03:2014

„Polderių techninė priežiūra ir naudojimas. Pagrindiniai reikalavimai“,

patvirtintame žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452).

3D-452). Objektyviai pagrįstus ir būtinus apribojimus, nurodytus šiuose teisės aktuose, Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl, įgyvendinant Įstatymo projektą, Vyriausybės įgaliotos institucijos turės parengti šių teisės aktų pakeitimo projektus, kuriuose būtų atsisakyta minėtų apribojimų nustatymo. Rengiant Įstatymo projektą, ministerijos ir kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją nurodė objektus, veiklą ar teritorijas, kurių apsaugai reikia nustatyti veiklos apribojimus (Sveikatos apsaugos ministerija ir iš dalies Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – objektus, kurių veikla turi neigiamą poveikį visuomenės sveikatai). Susitikimuose su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti siūlymai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio, galimybės nurodyti išimtis jų taikymui atskirose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Neatsižvelgta į tuos siūlymus, kuriems prieštaravo institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už konkrečias sritis (pvz., VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlymas numatyti išimtis kai kurių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui valstybinio jūrų uosto teritorijoje – nepritarė AB „Energijos skirstymo operatorius“).

Įvertinus galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų, nustatyti mažiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias nuostatas arba numatyti absoliučių draudimų taikymo išimtis, pvz. :

  • sanitarinės apsaugos zonose atsisakoma draudimo

statyti maitinimo ir prekybos paskirties pastatus, maisto tvarkymo įmones, įrengti vandenvietes ir kt. ;

  • branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje

atsisakoma draudimo statyti ir (ar) eksploatuoti su branduolinės energetikos objektu nesusijusius statinius , nurodant draudžiamų statyti statinių paskirtis ir prievolę ūkinės ir (ar) kitos veiklos vykdytojui vykdyti įstatymais leidžiamą veiklą, nesusijusią su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra (Įstatymo projekte nenurodytų statinių statybos darbus, veiklą pastatytuose statiniuose ir pan.), tik gavus Įstatymo projekte (šiuo metu – Branduolinės energijos įstatyme) nurodytų institucijų pritarimą numatomai veiklai. Atsisakoma prievolės ūkio subjektui derinti numatomą įstatymais leidžiamą veiklą su Sveikatos apsaugos ministerija (nurodoma konkreti jai pavaldi institucija – Radiacinės saugos centras), Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir Aplinkos ministerija;

  • galiojantys atliekų tvarkymo įrenginių veiklos apribojimai požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose apriboja atliekų apdorojimo veiklą, jos plėtrą.

Todėl, įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, esami atliekų tvarkymo įrenginiai negali modernizuoti savo veiklos ir numatyti papildomos naujos veiklos (įtraukti atskirą atliekų apdorojimo veiklą, apdoroti antrines žaliavas, įtraukti naują atliekų kodą ir pan.), panašią savo pobūdžiu į veiklą, kurią vykdo esamas atliekų tvarkymo įrenginys vandenvietės apsaugos zonose.

Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose , siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;

  • atsisakoma griežto draudimo

įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo

nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo statyti, rekonstruoti, remontuoti,

griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo statyti statinius, įrengti įrenginius

bendrosiose meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo reguliuoti upes ir ežerus, vandens

naudojimo reglamentavimo (tą nustato kiti teisės aktai) paviršiniuose vandens telkiniuose ;

  • nurodytas atvejis, kada nėra apribojimo ardyti pelkių ir apypelkių

augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose ;

  • atsisakoma atskiro draudimo

„įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles“ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo

bet kokiai veiklai, nesusijusiai su valstybės sienos apsauga valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose ;

  • numatyti papildomi atvejai, kai atstatomi identiški buvusios

sodybos pastatai , netaikant griežto draudimo statyti pastatus ar didinti jų tūrį saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ;

  • biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose atsisakoma draudimo

statyti statinius, jeigu jie didina teritorijos vizualinę taršą ;

  • gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose atsisakoma griežto

draudimo keisti hidrologinį režimą (numatyta išlyga dėl natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo);

  • pajūrio juostoje atsisakoma draudimo statyti naujus statinius, jei

šie statiniai nestatomi buvusių statinių vietoje (siūloma statinių statybą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą planuoti Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentais) .

Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose , siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;

  • atsisakoma griežto draudimo

įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo

nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo statyti, rekonstruoti, remontuoti,

griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo statyti statinius, įrengti įrenginius

bendrosiose meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo reguliuoti upes ir ežerus, vandens

naudojimo reglamentavimo (tą nustato kiti teisės aktai) paviršiniuose vandens telkiniuose ;

  • nurodytas atvejis, kada nėra apribojimo ardyti pelkių ir apypelkių

augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose ;

  • atsisakoma atskiro draudimo

„įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles“ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ;

  • atsisakoma griežto draudimo

bet kokiai veiklai, nesusijusiai su valstybės sienos apsauga valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose ;

  • numatyti papildomi atvejai, kai atstatomi identiški buvusios

sodybos pastatai , netaikant griežto draudimo statyti pastatus ar didinti jų tūrį saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ;

  • biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose atsisakoma draudimo

statyti statinius, jeigu jie didina teritorijos vizualinę taršą ;

  • gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose atsisakoma griežto

draudimo keisti hidrologinį režimą (numatyta išlyga dėl natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo);

  • pajūrio juostoje atsisakoma draudimo statyti naujus statinius, jei

šie statiniai nestatomi buvusių statinių vietoje (siūloma statinių statybą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą planuoti Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentais) . Įvertinus apribojimų tikslingumą, technologinį progresą, dažnu atveju Įstatymo projektu siūloma patikslinti šiuo metu galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jas „sušvelninant“ (pvz., draudimas konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose rekonstruoti pastatus keičiamas draudimu rekonstruoti pastatus, jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys).

Daugeliu atvejų šiuo metu galiojančiose specialiosiose žemės naudojimo sąlygose nustatytas griežtas draudimas vykdyti konkrečią veiklą keičiamas draudimu Įstatymo projekte nurodytose teritorijose vykdyti nurodytus darbus, negavus Įstatymo projekte nurodytos institucijos ar statinių (inžinerinių tinklų) savininko arba valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai Statybos įstatyme (norint gauti statybą leidžiantį dokumentą), Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme (derinant teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos planavimo dokumentus) ar atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai nereikia statybą leidžiančio dokumento. Toks minėto pritarimo tvarkos nurodymas pasirinktas siekiant išvengti praktinių Įstatymo projekto taikymo problemų. Teisės aktuose nustatyta, kaip institucijos dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas, dalyvauja komisijų veikloje. Jei Įstatymo projekte nurodytose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tokiai veiklai, kuriai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas arba teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, bet reikalingas Įstatymo projekte nurodytos institucijos pritarimas, jis duodamas atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka – Įstatymo projekte tik nurodoma, kas turi duoti pritarimą veiklai, o kiekviena institucija turi nusistatyti sutikimo išdavimo tvarką, jei ji nėra nustatyta.

Pritarimo ar nepritarimo kriterijai (sąlygos) turi būti nustatyti teisės aktuose, todėl Įstatymo projekte nurodyti apibendrinti kriterijai, kuriais vadovaujasi institucijos ar statinių ir inžinerinių tinklų savininkai arba valdytojai, pritardami arba nepritardami projektui ar numatomai veiklai.

Pvz., geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai (geležinkelių plėtra numatoma įvairiuose dokumentuose – Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje susiekimo plėtros programoje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo plėtros strategijoje, konkrečiuose projektuose, kuriuose numatoma geležinkelio jungtis); viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trikdys viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų veikimą, pažeis viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą, viešojo ryšių tinklo vientisumą – paslaugų kokybė ir jos svyravimai gali būti nustatyti  pagal, pvz., duomenų perdavimo spartą (jos svyravimą) ar teikiamų paslaugų apimtis, t. y. matuojama, kiek per metus nenutrūkstamai buvo teikiamos paslaugos. Neigiamai paslaugų kokybę gali įtakoti ne tik

„fizinis“ linijos nutraukimas/sugadinimas, bet ir sukelti elektromagnetiniai

trikdžiai.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias griežčiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatas:

  • atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką ir į tai, kad atsisakyta dalies draudimų sanitarinės apsaugos zonose , siūloma atsisakyti šiuo metu Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme numatytos išimties taikyti šiose teritorijose  nustatytus apribojimus ūkininko ūkio veiklai (Įstatymo projekte numatyta, kad taikoma išimtis statyti (įrengti) pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas draudžiamus objektus, tik kai jie naudojami įmonės vykdomos veiklos reikmėms, nes ūkinę veiklą vykdantys asmenys darbuotojų poreikiams dažnai įrengia (stato) poilsio, gydymo, mokslo, sporto ar kitas patalpas (pastatus);
  • magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose numatytas

draudimas pertvarkyti žemės sklypus, keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą, rekonstruoti pastatus, keisti pastatų ir (ar) patalpų paskirtį, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu be šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai (galiojančiame teisiniame reguliavime numatytas tik draudimas statyti be dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo). Įstatymo projektu siūlomas draudimas reikalingas tam, kad nurodytose teritorijose nesusidarytų sąlygos pažeisti Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, nustatytų užstatymo normatyvų (maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius bei norminiai atstumai nuo (iki) magistralinio dujotiekio) ir būtų užtikrinta magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių sauga.

Užstatymo normatyvų laikymasis užtikrina viešojo intereso apsaugą siekiant riboti žmonių skaičių greta magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių. Statinio ir (ar) patalpos paskirties pakeitimas turi įtakos statinyje ir (ar) patalpoje būnančių žmonių skaičiui, todėl gali pažeisti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose šį skaičių ribojančius užstatymo normatyvus. Pvz., pagalbinio ūkio paskirties pastatas nelaikomas pastatu, skirtu žmonėms būti, todėl šių pastatų skaičius magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose nėra ribojamas. Tačiau tokio pastato paskirtį pakeitus į gyvenamąją, magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijoje padidėtų pastatų, skirtų žmonėms būti, kuris galėtų būti viršijamas.

Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;

  • neliko darbų, kuriuos galima vykdyti suskystintų naftos dujų

įrenginių apsaugos zonose, gavus šių įrenginių savininko ar valdytojo sutikimą (siūloma nustatyti mažesnes zonas, kuriose nustatomas griežtas draudimas vykdyti nurodytą veiklą);

  • vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūros apsaugos zonose, negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo  (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, siūloma drausti ne tik statyti statinius, bet ir juos rekonstruoti, griauti (tokie apribojimai taikomi kitos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose; statinio tūrio pasikeitimas gali apsunkinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, ypač antžeminių, priežiūrą (remontą); griaunant statinius, naudojama technika, sukelianti vibraciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos inžineriniams tinklams – reikia įvertinti naudojamų mechanizmų, transporto judėjimo kryptis ir pan.);

  • numatyta daugiau ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų

paviršinio vandens telkiniuose , įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl šios srities reglamentavimo trūkumo (paviršiniai vandens telkiniai naudojami pramogų tikslais, statyboms, turizmui, tačiau be tinkamo reglamentavimo šios veiklos vandens telkinio kokybei ir ekosistemoms gali daryti didelę žalą);

  • geologiniuose draustiniuose, atsižvelgiant į juose saugomų gamtos

vertybių pobūdį, siūloma numatyti draudimą tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus .

Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;

  • neliko darbų, kuriuos galima vykdyti suskystintų naftos dujų

įrenginių apsaugos zonose, gavus šių įrenginių savininko ar valdytojo sutikimą (siūloma nustatyti mažesnes zonas, kuriose nustatomas griežtas draudimas vykdyti nurodytą veiklą);

  • vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūros apsaugos zonose, negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo  (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, siūloma drausti ne tik statyti statinius, bet ir juos rekonstruoti, griauti (tokie apribojimai taikomi kitos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose; statinio tūrio pasikeitimas gali apsunkinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, ypač antžeminių, priežiūrą (remontą); griaunant statinius, naudojama technika, sukelianti vibraciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos inžineriniams tinklams – reikia įvertinti naudojamų mechanizmų, transporto judėjimo kryptis ir pan.);

  • numatyta daugiau ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų

paviršinio vandens telkiniuose , įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl šios srities reglamentavimo trūkumo (paviršiniai vandens telkiniai naudojami pramogų tikslais, statyboms, turizmui, tačiau be tinkamo reglamentavimo šios veiklos vandens telkinio kokybei ir ekosistemoms gali daryti didelę žalą);

  • geologiniuose draustiniuose, atsižvelgiant į juose saugomų gamtos

vertybių pobūdį, siūloma numatyti draudimą tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus . Dėl įstatymo projekto įsigaliojimo Siūloma nustatyti, kad kelios Įstatymo projekto nuostatos įsigalios vėliau už Įstatymo projektą.

Vėlesnė įsigaliojimo data (nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytai II skyriaus antrojo skirsnio, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, redakcijai (kaip minėta šiame aiškinamajame rašte, iki 2021 m. gruodžio 31 d. būtų atlikti paruošiamieji darbai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui, tarp jų – teisės aktų projektai, todėl nuostata dėl Aplinkos ministerijos, kaip šioje srityje politiką formuojančios institucijos, įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.) ir III skyriaus septintajam skirsniui. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytoje 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma tik tada, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad šios teritorijos galės būti registruojamos tik nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto III skyriaus septintajame skirsnyje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose galimas tik nustačius šias teritorijas esamiems magistralinio dujotiekio vamzdynams, o sąlygos tokių teritorijų nustatymui susidarytų tik po Įstatymo projekto įsigaliojimo, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. Pripažinus netekusiu galios Nutarimą, jo nuostatos, šiuo metu reikalaujančios šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) tam tikrai veiklai, nebegaliotų, todėl kiltų grėsmė magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių saugai.

Atsižvelgiant į tai, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų nustatymui būtina tinkamai pasiruošti (suorganizuoti reikiamus viešuosius pirkimus, suplanuoti reikalingas lėšas, žmogiškuosius resursus ir pan.), Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose teisinį reguliavimą nustatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl Įstatymo projekto taikymo Dėl Vyriausybės pasitarimuose svarstytų klausimų įvertinant priimamų teisės aktų projektų galimą ekonominį ir finansinį poveikį verslo subjektams bei namų ūkiams Svarstant Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus Vyriausybės pasitarimuose, nagrinėta AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė) pateikta informacija apie reikiamą lėšų kiekį Įstatymo projekto įgyvendinimui (dėl valdomų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), įvertinusi šią informaciją, atliko preliminarų nurodytų sąnaudų dydžio įtakos elektros energijos skirstymo tarifams ir visuomeninei elektros energijos kainai įvertinimą. Bendrovė minėtą informaciją pateikė, motyvuodama šiomis prielaidomis:

  • objektų mastas – Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 1 066 528 žemės sklypai, kuriuos kerta Bendrovei priklausantys elektros tinklai;
  • kadastrinių matavimų bylų vidutinė formavimo /atnaujinimo kaina vienam žemės sklypui – 250 Eur;
  • į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytų teritorijų įrašymas Bendrovei galėtų kainuoti nuo 250 mln. Eur iki 300 mln. Eur.

Eur. Komisija pagal Bendrovės pateiktus duomenis Vyriausybei pateikė įtakos elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės įtampos (toliau – VĮ) ir žemos įtampos (toliau – ŽĮ) tinklais kainai ir visuomeninei elektros energijos kainai per 3 metų laikotarpį skaičiavimus: VĮ tinklais kainos pokytis apie 12,91 %, ŽĮ tinklais – apie 11,75 %. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Bendrovės pateikti skaičiavimai neteisingi ir nepagrįsti, todėl dėl šių priežasčių tikslintini:

  • elektros tinklų apsaugos zonos žemės sklypams turi būti įrašomos

pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekte nustatytas pereinamasis laikotarpis iki siūlomos registro veiklos pradžios, per kurį šios zonos esamiems objektams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir nuo 2022-01-01 taptų registro objektais. A smeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai po Įstatymo projekto įsigaliojimo iki numatomo minėtų teritorijų registravimo išlieka prievolė jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą;

  • Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomas išlaidas numato tik žymos apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymui (pagal galiojančius įkainius – 2,90 Eur kiekvienam žemės sklypui);
  • Bendrovės pateiktoje informacijoje nurodyta, kiek žemės sklypų kerta elektros tinklai, bet nenurodyta, kiek tarp jų yra sklypų, kuriems elektros tinklų apsaugos zonos jau yra įrašytos (pvz., AB LITGRID duomenimis jų valdomų elektros tinklų apsaugos zonos neįrašytos 30 % žemės sklypų). Atsižvelgiant į tai, tikslintinas žemės sklypų, kuriems reikia įrašyti elektros tinklų apsaugos zonas, skaičius;
  • kadastro duomenų tikslinimas nereiškia, kaip teigia Bendrovė, žemės sklypų kadastrinių matavimų.

Elektros tinklų apsaugos zonų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nepriskirtinas atvejams, kai reikia atlikti kadastrinius matavimus, todėl nurodytas išlaidų dydis vienam žemės sklypui (250 Eur) neatitinka tikrovės. Papildant žemės sklypo kadastro duomenis (nurodant apsaugos zonas), kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne visam žemės sklypui, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengiamas žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas, kiti dokumentai ir jais papildoma esama byla (tais atvejais, kai nėra sklypo kadastrinių matavimų). Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai iki 2019 m. sausio 1 d. turės būti papildyti nuostatomis, atitinkančiomis Įstatymo projekto nuostatas, įvertinant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo dokumentus ir atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (kaip šie nuostatai atitinkamai buvo papildyti Žemės įstatyme numačius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos praktiką specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir papildomų dokumentų parengimas kainuoja 15–18 Eur (elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus AB LITGRID duomenimis – 45 Eur).

Bendros išlaidos, šiuo metu patiriamos dėl galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytos prievolės įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vienam žemės sklypui (darant prielaidą, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimas kainuoja 15–18 Eur) yra iki 21,50 Eur, o ne 250 Eur (įvertinus tai, kad kadastro duomenų patikslinimas žemės sklypo registro įraše pagal šiuo metu galiojančius įkainius VĮ Registrų centras kainuoja 2,90 Eur vienam žemės sklypui, papildomai

  • 0,29 Eur už kiekvieno žemės sklypo paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, 0,29 Eur kainuoja prašymo pateikimas, jei klientas atvyksta į klientų aptarnavimo skyrių ir prašymą užpildo VĮ Registrų centras darbuotojas);
  • Bendrovės pateiktoje informacijoje nenurodyta, kiek žemės sklypų su neįrašytomis apsaugos zonomis būtų priskirta Nacionalinės žemės tarnybos „klaidai“ (AB LITGRID duomenimis jų atveju tai būtų 10 % visų žemės sklypų). Išlaidas

šiuo atveju prisiima Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Bendrovė. Komisija, įvertinusi Įstatymo projekto rengėjų pateiktus komentarus dėl lėšų, reikalingų esamų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikė kitus kainų pokyčio prognozės scenarijus: pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją dėl išlaidų žemės sklypui VĮ tinklais kainos pokytis tik apie 2,79 %, ŽĮ tinklais – apie 1,03 %, pagal AB LITGRID – 3, 40 % ir 1, 67 %. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas nesprendžia neveiksmingo galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo sukeltų finansinių problemų.

Atsižvelgiant į Įstatymo projekto keliamų tikslų svarbą ir jame nurodytų teritorijų esamiems objektams neįrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą mastą, siūlytina iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pakeisti poįstatyminius teisės aktus numatant supaprastintus reikalavimus kadastro duomenų tikslinimui, sudarant prielaidas sumažinti prognozuojamų kaštų dydį. Vyriausybės pasitarimuose Bendrovė pateikė duomenis apie lėšų, reikalingų kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo elektros tinklų apsaugos zonose išmokėti: jei kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas būtų vykdomas kompensuojant 100 % apsaugos zonos rinkos vertės naudojant masinio žemės vertinimo metu nustatytas žemės kainas, bendra kompensacijų suma sudarytų apie 330 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės nurodyta kompensacijų suma yra neteisinga ir nepagrįsta, nes tokios lėšos būtų reikalingos tik tuo atveju, jei žemės savininkai visų žemės sklypų (jų dalių), kuriuos kerta elektros tinklai, visa apimtimi nebegalėtų naudoti pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Pažymėtina, kad po Vyriausybės pasitarimuose išsakytų pastabų patikslinta Įstatymo projekto 141 straipsnio 3 dalis numatant, kad šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka (tikėtina, kad kompensacijų esamos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose apskaičiavimo metodika bus panaši į atlyginimo už servitutus apskaičiavimo metodiką, o Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta).

Tokiu būdu bus užtikrinta, kad kompensacijų dydis bus žymiai mažesnis už Bendrovės nurodytus 330 mln. eurų.

Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (jo dalyje), patenkančiame į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas) Atsižvelgiant į Įstatymo projektu nurodytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą, siūloma nustatyti, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas, apie kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybės įmonė Registrų centras pakeičia įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) turi būti taikomos ir iki žymos padarymo, o žyma apie šias teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ši Įstatymo projekto nuostata leistų išvengti atvejų, kai teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai minėtose teritorijose įsigaliotų tik tada, kai būtų padaryta žyma, jei dėl kažkokių priežasčių šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nors pats objektas (pvz., paviršinio vandens telkiniai ar pajūrio juosta) faktiškai egzistuoja kaip esama gamtinė situacija.

Teismai yra nurodę, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų

reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (administracinė byla Nr. A602 -923/2013). Dėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėtų rengti teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių ar kitos veiklos projektų Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti Įstatymo projekto reikalavimus. Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi, žemės savininkai, kiti naudotojai būtų informuojami apie jų sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, būtų mokamos kompensacijos.

Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos. Šiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra teritorijų, kurių siūloma nebenustatyti, šiuo metu galiojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos į jas patenkantiems žemės sklypams po Įstatymo projekto įsigaliojimo būtų nebetaikomos, todėl, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, taikyti nebegaliojantį teisinį reguliavimą šiais atvejais netikslinga. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti: „Jei iki prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti minėto įstatymo nustatytus reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Įstatymo projekto nuostata apibūdina tęstinius santykius.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nurodo: „Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 d.). Pažymėtina, kad aplinkos ministro patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše nurodyta: „Planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, kai <...> įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.“ Dėl atvejų, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Įstatymo projektu siūloma nuo 2022 m. sausio 1 d. šiame projekte nurodytas teritorijas registruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas taikyti nuo šių teritorijų įregistravimo. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiu momentu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, tik nurodo, kad šis sutikimas turi būti gautas iki žemės sklypo, patenkančio į nustatytą teritoriją, kadastro duomenų keitimo.

Susiklostė praktika, kai dažnu atveju teritorijų planavimo dokumentai buvo tvirtinami, statybą leidžiantys ar kiti dokumentai išduodami (derinami) nepateikus šio sutikimo, nes trūko teisinių argumentų dėl prievolės jį pateikti iki šių dokumentų tvirtinimo (išdavimo, derinimo). Atsižvelgiant į tai, kad įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vyko vėliau, susidarė padėtis, kai veikla teisėtai vykdoma (nutiesti ir eksploatuojami keliai, inžineriniai tinklai ir t. t.), bet dėl šios veiklos nustatytos teritorijos (ar teritorijos, kurios turėjo būti nustatytos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lieka neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nes trūksta minėto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuose žemės sklypuose netaikomos. Tokia padėtis trukdo darniam teritorijų planavimui, neužtikrina visuomenės sveikatos saugos, Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugos, valstybės saugumo, aplinkos ir viešojo intereso apsaugos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto registre bus galima susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis, ir siekiant užtikrinti Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą pratęsiant ir koreguojant galiojantį teisinį reguliavimą , manytina, kad turi būti užregistruotos ir šioje aiškinamojo rašto dalyje minimos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos (atvejai, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Neatsižvelgiant į tai, ar vykdoma veikla pagal Įstatymo projektą priskirtina viešajam interesui, ar ne, siūloma nustatyti, kad šie planai, žemėlapiai ar schemos būtų tvirtinami be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo, t. y. siūloma sureguliuoti esamą padėtį, nes, tikėtina, žemės savininkų sutikimus dėl minėtų teritorijų nustatymo bus neįmanoma arba labai sunku gauti. Siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos ir pranešimai žymai padaryti, prašymai įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. (nuo

2022 m. sausio 1 d. šios teritorijos būtų laikomos Nekilnojamojo turto registro

objektais).

Įstatymo projekte nurodyta, kad šiais atvejais žemės sklypo savininkui ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai minėtai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., t. y. iki Nutarimo, kuriuo buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. Šiuo metu galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinis reguliavimas numato „ <...> nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo <...>“, atlyginimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekto rengėjų nuomone, nuostata dėl minėtų kompensacijų išmokėjimo atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolius minėtais atvejais sunku įrodyti, ir į tai, kad žemės sklypų savininkams būtina atlyginti, Įstatymo projekte pasirinktas kompensacijų apskaičiavimo būdas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, o Vyriausybė nustatys tvarką, kaip skaičiuoti vertės pokytį (t. y. kaip sumažėja žemės sklypo vertė taikant atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas).

Įstatymo projekte numatyta, kokie asmenys ir kaip turi būti informuojami apie minėtų teritorijų nustatymą, jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nenumato jų įrašymo (registravimo) teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, Įstatymo projekte nurodyta, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šios nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas (t. y. jas nustato asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios šios zonos turi būti nustatytos, vykdymu ir turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl minėtų teritorijų nustatymo – išimtis dėl sutikimo gavimo numatyta tik Įstatymo projekte nurodytais atvejais, kai šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas ir branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoms, kurių nustatymą Įstatymo projektu siūloma pripažinti viešojo intereso tenkinimu).

Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 53 straipsnyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius  sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalima vykdyti veiklos, jei jai vykdyti privaloma sanitarinės apsaugos zona nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokių atvejų „įteisinimas“ reikštų teisinio reguliavimo nenuoseklumą, nes Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Įvertinus šiame aiškinamajame rašte minėtus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus (sanitarinės apsaugos zonos buvo nurodomos poveikio sveikatai vertinimo dokumentuose, t. y. jos buvo „nustatytos“, bet dažnu atveju nebuvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šios teritorijos nebuvo įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o leidimą veiklai asmuo, suinteresuotas jos vykdymu, gaudavo), Įstatymo projekte nurodyta, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, Įstatymo projekte nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio Įstatymo projekto įsigaliojimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas.

Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti pagal galiojantį teisinį reguliavimą šių teritorijų nustatyti nereikėjo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo šių teritorijų nustatyti nereikėjo, o ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti , šias teritorijas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, o joms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šiais atvejais kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Įstatymo projekte nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos vykdomai veiklai , dėl kurios iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo . Ši išimtis numatyta atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas tokiose teritorijose nustato veiklos apribojimus, bet žemės savininkams ar patikėtiniams nesukuria teisėtų lūkesčių dėl kompensacijų išmokėjimo, nes teisės aktai su šiais apribojimais juos supažindino, todėl Įstatymo projekto nuostatos prieš jo įsigaliojimą susiformavusiems teisiniams santykiams netaikomos.

Tokios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos – magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse, prievolė gauti šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimą projektui ar numatomai veiklai – Nutarime, statybos techniniuose reglamentuose pagal Statybos įstatymą), potvynių grėsmės teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme), branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos (veiklos apribojimai nustatyti Branduolinės energijos įstatyme), pajūrio juosta (veiklos apribojimai nustatyti Pajūrio juostos įstatyme). Dėl teisinio reguliavimo aiškumo šiuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Dėl vykdomos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo vykdoma  ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir

(ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Ši nuostata leidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įvertinti proporcingumo aspektu: atsižvelgiant į faktinę padėtį, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nepažeis kitų asmenų teisių ir nesutrukdys teisėtai vykdomos veiklos.

Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas).

Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas). Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo projekte nenumatyti atvejai, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galėjo būti gautas valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, nes valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis nebuvo įgaliotas tartis dėl nuostolių atlyginimo – sutikimas buvo duodamas arba ne.

Dėl Įstatymo projekto lydimųjų įstatymų projektų Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ir į tai, kad yra įstatymų, kurių nuostatos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tarpusavyje nesuderintos ir (ar) kuriuose pateikiamos nuorodos į Nutarimą , parengiami su Įstatymo projekto nuostatomis susijusių kitų įstatymų pakeitimo į statymų projektai. Pasiūlymus su Įstatymo projektu susijusiems kitų įstatymų pakeitimo projektams pagal kompetenciją parengė už atitinkamas veiklos sritis atsakingos ministerijos. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projektu siūloma numatyti atsakomybę asmenims, nesilaikantiems Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų. Šiame aiškinamajame rašte buvo paminėtos priežastys administracinei atsakomybei nustatyti (specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo žymos apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo arba nuo šių teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl, to nepadarius, nebus užtikrinta Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsauga, visuomenės sveikatos sauga, valstybės saugumas, aplinkos ir viešojo intereso apsauga).

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto II skyriaus II skirsnio skirtingu laiku įsigaliosiančios nuostatos skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir registravimo Nekilnojamojo turto registre, ir į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudimas vykdyti ūkinę ir

(ar) kitokią veiklą, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti skirtingą atskirų straipsnių įsigaliojimo datą. Šio įstatymo 247, 305, 385 straipsnius siūloma keisti redakciniais tikslais, siekiant suvienodinti atskiras sąvokas ir nenurodyti Įstatymo projekte nebenurodytų (palyginus su galiojančiu Nutarimu) teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nekeičiant nustatyto teisinio reguliavimo. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projekto 6 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nurodytiems pareigūnams siūloma nustatyti pareigą tirti visus 256 straipsnyje nurodytus pažeidimus.

Kadangi 256 straipsnis, siekiant jį suderinti su Įstatymo projektu,  keičiamas iš esmės ir papildomas naujomis nusižengimų sudėtimis, šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimas priklausys ne tik galiojančio 589 straipsnio 31, 43, 69 ir 87 punktuose nurodytų institucijų (Aplinkos ministerijos sistemos) pareigūnų kompetencijai, bet ir kitų institucijų pareigūnų kompetencijai, atsižvelgiant į teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslus ir apribojimų pobūdį. 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai, pagal kompetencija tirdami, ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant Įstatymo projekte nurodytoms teritorijoms nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, visų pirma turi nustatyti, ar žemės sklypai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, patenka į minėto įstatymo nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos šios sąlygos, t.y. nustatyti, ar įvykdyti Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai dėl žymos padarymo ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (pagal vėlesnes 256 straipsnio redakcijas – ar pateiktas prašymas registruoti šias teritorijas). Siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir efektyvų sankcijų taikymą, 256 straipsnyje tikslinga nustatyti atsakomybę ne tik asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už ūkinės veiklos vykdymą nenustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, taip pat pranešimo žymai padaryti ir (ar) prašymo įregistruoti nepateikimą, nustatytų teritorijų neįregistravimą. Nurodyti pažeidimai gali sukelti neigiamus veiksnius ar poveikį gamtai, žmogaus sveikatai, viešajam interesui, valstybės saugumui.

Siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei užtikrinti efektyvų, proporcingą ir atgrasantį sankcijų taikymą, siūlome įtvirtinti atsakomybę ir už pakartotinius reikalavimų dėl įstatymo projekte nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimus. Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios sanitarinės apsaugos zonos apibrėžties ir šių zonų nustatymo nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Aviacijos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma atsisakyti aerodromo sanitarinės apsaugos zonos nustatymo; nustatyti, kad aerodromo apsaugos zonų dydis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo apsaugos zonose ir vietoje aerodromo sanitarinės apsaugos zonų nustatomose aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nustatytos Įstatymo projekte ir nurodyti, kaip nustatomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis (pagal perspektyvinio aerodromo triukšmo žemėlapio, sudaromo kiekvienam aerodromui atskirai, duomenis). Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti, kad branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydžio reikalavimai ir šiose zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte.

Siekiant tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5 dalis. Siekiant apriboti dvigubo kompensavimo galimybę, siūloma nustatyti, kad kompensacijos nemokamos arba mažinamos atitinkama dalimi, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei nustatyto servituto ir elektros tinklų apsaugos zonos teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Energetikos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „šilumos tiekimo tinklai“ į „šilumos perdavimo tinklai“, siekiant ją suvienodinti su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. Taip pat siūloma papildyti 18 straipsnyje esančias nuostatas dėl energetikos objektus eksploatuojančių įmonių teisės nekliudomai patekti prie jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti ne tik jų modernizavimo ar eksploatavimo, bet ir remonto, techninės priežiūros, rekonstravimo darbus; nurodyti, kad energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte . Gamtinių dujų į statymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma nurodyti, kad apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte , o mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi energetikos ministro patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos ir

(ar) įrengimo taisyklėse.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nenustatomi norminiai atstumai tarp statinių ir (ar) įrenginių, žemės ir vandens paviršiaus, ir į tai, kad galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. nustatyta, kad norminiai atstumai nustatomi ne įstatymu, o įgyvendinamaisiais teisės aktais (energetikos ministras jau yra gavęs ir realizavęs įgaliojimą nustatyti mažiausius leistinus atstumus), norminių atstumų teisinis reguliavimas nėra keičiamas, tik teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslais Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. vietoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos siūloma įrašyti konkretų subjektą – energetikos ministrą, kuris jau yra patvirtinęs minėtoje normoje minimas gamtinių dujų vamzdynų ir įrenginių apsaugos ir (ar) įrengimo taisykles. Norminiai atstumai (daugeliu atvejų priklausantys nuo techninių parametrų, kurie reglamentuojami poįstatyminiais teisės aktais) šiuo metu yra nustatyti ne įstatymuose, o ministrų tvirtinamuose teisės aktuose (pvz., norminiai atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų ar kitų objektų nustatyti aplinkos ministro įsakymais tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose, energetikos ministro patvirtintose kitų energetikos objektų įrengimo taisyklėse  ir t.t.).

Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio kodekso nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Geodezijos ir kartografijos į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje zonoje nustatytos Įstatymo projekte . Geriamojo vandens į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti geriamojo vandens vandenviečių apibrėžtį atsižvelgiant į Įstatymo projekte nurodytą požeminio vandens vandenvietės sąvoką, pripažinti netekusiomis galios geriamojo vandens vandenviečių apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Kelių į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos uosto rezervinėse teritorijose nustatytos Įstatymo projekte .

Miškų į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti apsaugos zonos sąvokos (ji nurodyta Įstatymo projekte ) ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus šiose teritorijose nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme siūloma palikti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose veiklą reglamentuojančias nuostatas. Šiuo metu, kol nėra iki galo sutvarkyta nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita, galimi atvejai, kai kultūros paveldo objektams laikinai nėra nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos, todėl nebūtų įstatyminio pagrindo taikyti Įstatymo projekte nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai apibūdintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuo metu į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas žemės sklypo kadastro duomuo

„žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos

reglamentai“ pakeičiamas į „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.

Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reguliavimą, nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma Įstatymo projekte nurodytas teritorijas išbraukti iš žemės sklypo kadastro duomenų sąrašo (papildomą rašytinę informaciją apie žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis galėtų gauti Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka). Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuo 2022 m. sausio 1 d. yra šio registro objektas. Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios.

Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiančių dokumentų naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių projektiniams pasiūlymams pritarė aplinkos ministras, statybai aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šią tvarką reglamentuojančias nuostatas. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios minėto įstatymo nuostatas, nustatančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikiant nuorodas į Įstatymo projektą ; nurodyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (šiuo metu Pajūrio juostos įstatyme nustatyta, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, bet pajūrio juosta nepriskirta saugomų teritorijų sistemai); nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose viena išimčių nustatytam draudimui tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį – kai reikia įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose.

Iš ekologinių apsaugos zonų sąrašo siūloma išbraukti kurortų apsaugos zonas dėl šių priežasčių:

  • siekiant sumažinti perteklinių teisės aktų skaičių ir administracinę naštą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, apsaugos zonos neturėtų būti nustatomos kurortams ir kurortinėms teritorijoms, apibrėžtoms pagal administracines ribas, tikslingiau nustatyti apsaugos zonas gamtiniams ištekliams, o tai Įstatymo projektu ir siūloma padaryti;
  • pagal Saugomų teritorijų įstatymą ekologinės apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose arba kituose dokumentuose.

Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija;

  • Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus nurodytus teritorijų planavimo dokumentus, kurių rengimą organizuoja

Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Šiame įstatyme nustatyta, kokie privalomieji reikalavimai (rengiant bendruosius planus) ar privalomi teritorijos naudojimo reglamentai (rengiant detaliuosius planus) nustatomi savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje ir

18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į rengiamo kompleksinio

teritorijų planavimo dokumento mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, gali būti nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi privalomieji reikalavimai arba teritorijos naudojimo reglamentai;

  • Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 19 straipsnio

8 dalyje nustatyta: „Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą

atlieka savivaldybių institucijos vadovaudamosi įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytais atvejais gali būti nustatomi veiklos rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir žmonių sveikatai.“. Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintų Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų

6.7 papunktyje nurodyta, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių

teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą „ <...> gyvenamosiose teritorijose, turinčiose kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus siekiant užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio.

Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos bei dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, kurie privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose, naudojantiems rekreacinius išteklius <...> “.

Manytina, kad Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo pakanka kurortų savivaldybėms planuoti konkrečias teritorijas ir veiklą jose, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jos vertingumą;

  • manytina, kad mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankaus mikroklimato, rekreacinių želdinių, vandens telkinių (t. y. kurorto sąvokos apibrėžtyje nustatytų veiksnių) apsaugą užtikrina galiojančių teisės aktų nuostatos, todėl netikslinga nustatyti kurortų apsaugos zonas su bendromis skirtingiems miestams ar miesteliams taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis – kurortuose vykdoma veikla planuojami teritorijų planavimo dokumentais;
  • Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Statybos į statymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti pateiktas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – dėl registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir nustatyti, kad, jei specialiųjų reikalavimų galiojimo metu iki statybą leidžiančio dokumento gavimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas šiame įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

Kaip perteklinio siūloma atsisakyti žodžio „gretimas“ prieš žodžius „žemės sklypo savininkas“, nes dėl statytojo numatomos vykdyti veiklos atsirandanti teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali patekti ne tik į gretimus, bet ir į toliau esančius kitus žemės sklypus. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios nuostatas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų „nurodymo“ ir „nustatymo‘, nes specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas. Triukšmo valdymo į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuostatą dėl oro uosto sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą prievolę nustatyti aerodromo triukšmo apsauginę zoną. Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte.

Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma ūkines veiklas ir (ar) objektus, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, suderinti su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (pateikiant veiklos rūšį ir kodą, kaip nurodyta šiame klasifikatoriuje ar konkrečią ūkinę veiklą, priskirtiną nurodytam klasifikatoriaus kodui), kai kurių gamybinių objektų apimtis koreguoti pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateiktas ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas ar atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, apimtis, parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros į statymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma patikslinti sanitarinės apsaugos zonos apibrėžtį, nurodyti šios zonos nustatymo tikslus ir tai, kad ūkinei veiklai ir (ar) objektams, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, šių zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Siūloma nurodyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte .

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nustatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir galiojimo teisinis reguliavimas, Žemės į statymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šį reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad nuo

2022 m. sausio 1 d. tikslinama Žemės informacinės sistemos paskirtis –

naudotojams nebus teikiama informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Žemės gelmių įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių, išgaunamų atviru kasybos būdu, telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Žmonių palaikų laidojimo į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad krematoriumų sanitarinės apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Įstatymo projektu ir patikslinti nuostatą dėl kapinių sanitarinės apsaugos zonos (siūloma nustatyti ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms). Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės į statymo pakeitimo įstatymo projektu dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių siūloma nustatyti nuolatinio užkrečiamosios ligos židinio ir jo apsaugos zonos sąvokų apibrėžtis ir nurodyti, kad šių apsaugos zonų dydį ir jose galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas.

Kokių teigiamų rezultatų laukiama po Įstatymo projekto įsigaliojimo Įstatymo projektas nustato aiškų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, vieningą šių sąlygų taikymo sistemą, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo, įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) principus, visuomenės informavimo apie nustatytas (nustatomas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas būdus, numato kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą. Įstatymo projekto lydimieji įstatymų projektai išsprendžia kolizijas ir spragas galiojančiame teisiniame reguliavime. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimus apie ūkinės asmens veiklos ribojimą. Įgyvendinant Įstatymo projektą, numatomas teisinis reguliavimas aiškiau reglamentuos asmenų, suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, vykdymu, prievolę gauti rašytinius sutikimus dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose, jų atsakomybę dėl Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymo ir teigiamai paveiks bendrą ūkio būklę ir (ar) atskiras verslo sritis, turės teigiamą poveikį aplinkai.

Galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, nepriėmus Įstatymo projekto, – nebus ištaisytos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos ir kolizijos su galiojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškus ir skaidrus Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jose teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, bus sukurtas aiškus ir nuoseklus jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas.

Viename įstatyme aiškiai apibrėžus visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bus išvengta kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas. Sukurtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo aiškumas ir apibrėžtumas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, skatins naujų investicijų pritraukimą. Įgyvendinus nuostatas, kuriose nurodyta, kada pradedamos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sutrumpės pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jų taikymo pradžiai nustatytas laikas. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurs palankesnes sąlygas verslui, nes padės išvengti situacijų, kai gali būti vykdoma šiomis sąlygomis draudžiama veikla, jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Nurodžius, kada ir kuriame numatomos veiklos planavimo (projektavimo) etape turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Į statymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose naujai nustatytose teritorijose, bus išvengta šiuo metu dažnai vykstančių teisminių procesų.

Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis nustatoma, kokia tvarka bus leidžiama vykdyti veiklą, nesusijusią su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonose, atsiras reali galimybė panaudoti verslo reikmėms šiuo metu nebenaudojamus, didelę materialinę vertę turinčius VĮ Ignalinos atominei elektrinei priklausančius statinius ar įrenginius, esančius Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje, kurių panaudojimas, įvertinus konkrečią situaciją, nekeltų grėsmės nei Ignalinos atominės elektrinės saugiai veiklai, nei šiuose statiniuose (įrenginiuose) dirbsiančių žmonių sveikatai. Tokiu būdu būtų sutaupomos milijoninės lėšos, nes nebenaudojami statiniai ir (ar) įrenginiai galėtų būti ne nugriauti (demontuoti), bet panaudoti verslo reikmėms. Pažymėtina, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti taikomos didelėse teritorijose, todėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą prieš pateikdamas prašymą įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka privalo parengti nurodytus dokumentus (žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus, kadastro duomenų formas ir pan.), teisės aktų nustatytais atvejais atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Šie privalomi darbai dabar atima daug laiko ir lėšų.

Pradėjus registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto registre, nebeliks prievolės jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažės administracinė našta. Pažymėtina, kad parengtame Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad registro objekto paieškos ir peržiūros paslaugas numatyta teikti neatlygintinai – tai verslo subjektams palengvins sąlygas planuoti veiklą. Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė parengs įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ūkinės veiklos subjektams, kurie galimai gali patirti nuostolius, jei jų valdomi žemės sklypai ar kiti nekilnojamieji daiktai pateks į viešojo intereso tikslais nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose turės būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 8.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius

teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, būtina pakeisti šiuos galiojančius ar įsigaliosiančius įstatymus: Administracinių nusižengimų kodeksą, Aplinkos oro apsaugos įstatymą, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, Aviacijos įstatymą, Branduolinės energijos įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Elektros energetikos įstatymą, Energetikos įstatymą, Gamtinių dujų įstatymą, Geležinkelių transporto kodeksą, Geodezijos ir kartografijos įstatymą, Geriamojo vandens įstatymą, Kelių įstatymą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, Miškų įstatymą, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Pajūrio juostos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Statybos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Triukšmo valdymo įstatymą, Vadovybės apsaugos įstatymą, Vandens įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, Žemės įstatymą, Žemės gelmių įstatymą, Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymo projektus į teisinę sistemą, būtina pakeisti ir (ar) panaikinti šiuos Vyriausybės nutarimus: Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės patvirtintus atskirus valstybinių parkų, gamtinių, biosferos ir kultūrinių rezervatų nuostatus, Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2012 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybė nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 379

„Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2013 m.

lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1086 „Dėl Kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr.

1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės

kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis ir Valstybės saugumo departamento direktoriui iki Įstatymo projekto įsigaliojimo reikės atitinkamai pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projekte numatyta, kad teisės aktus, susijusius su Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis priima iki 2021 m. sausio 1 d. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir iki 2018 m. lapkričio 31 d. valstybės įmonei Registrų centrui pateiktą teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lyginamąją lentelę (t. y. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų pavadinimų prilyginimą šiuo metu Nutarime nurodytų teritorijų pavadinimams) valstybės įmonė Registrų centras šio įstatymo įsigaliojimo dieną pakeis įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu numatytos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų. Šio aiškinamojo rašto 7 dalyje nurodytoms kompensacijoms išmokėti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis paaiškės, kai Vyriausybės nustatyta tvarka bus faktiškai įvertinti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui. Atitinkamos ministerijos pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose teritorijose (pvz.: Krašto apsaugos ministerija – krašto apsaugos objektų ir radiolokatorių apsaugos zonose, Sveikatos apsaugos ministerija – nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonose, Vidaus reikalų ministerija – Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų ir  valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, Valstybės saugumo departamentas – Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Aplinkos ministerija – meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose, saugomose teritorijose (pagal Saugomų teritorijų įstatymą), pelkėse ir šaltinynuose, žemės gelmių išteklių telkiniuose, Kultūros ministerija – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, Susisiekimo ministerija

  • valstybei priklausančių kelių apsaugos zonose).

Kompensacijos Lietuvos kariuomenei ar kitoms institucijoms teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, šiuo metu apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos.

Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už pranešimo žymai apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padaryti ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimą, ir į tai, kad nurodytos institucijos, kurios pagal kompetenciją tikrins šių dokumentų pateikimą (nepateikimą), šioms institucijoms papildomoms funkcijoms vykdyti gali prireikti biudžeto lėšų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į jas patenkantiems žemės sklypams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte pereinamuoju laikotarpiu ši prievolė išlieka, bet šiuo aspektu nauja finansinė našta nesukuriama , papildomų lėšų poreikis atsiras Įstatymo projekte numatytos žymos apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypo registro įraše padarymui (pagal galiojančius įkainius – po 2,90 Eur kiekvienam žemės sklypui). Informaciją apie žemės sklypų, kuriems reikia padaryti žymas, skaičių ir bendrą lėšų žymoms padaryti poreikį, įvertinusi konkrečią situaciją, turės ir (ar) gaus institucija, pagal kompetenciją atsakinga už atitinkamų šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą (pvz., Krašto apsaugos ministerija – dėl žemės sklypų, patenkančių į krašto apsaugos objektų apsaugos zonas, skaičiaus).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektą nuo 2022-01-01 žemės sklypų kadastro duomenų keitimai neprivalomi, todėl sumažės pagal galiojantį teisinį reguliavimą patiriama finansinė našta . Įgyvendinant Įstatymo projektą, Nekilnojamojo turto registrui modifikuoti reikalingas lėšas parengus investicinį projektą numatoma gauti iš Aplinkos ministerijai skiriamų asignavimų ir (ar) iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonei Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybei gerinti“ skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad reikiamam Nekilnojamo turto registro modifikavimui skirtas veiksmas (Nr. 2.1.1.24) numatytas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. Nr. 1V-329 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, sudarytos prielaidos teikti projektinį pasiūlymą dėl atitinkamo projekto įtraukimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto

„Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr.

10.1.3-ESFA-V-918 priemonės „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą. Įstatymo projekto priėmimas būtų pagrindas Nekilnojamojo turto registro modifikavimui iš minėtų šaltinių gauti (numatyti) lėšas (numatytas finansavimas – 1 mln. Eur), taip pat planuoti ir užtikrinti lėšas modifikuoto registro funkcionavimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu iš specialistų gauti vertinimai ir išvados įvertinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2018-04-30 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 2, 3 IR 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-05-16 Nr. XIIIP-2056

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2

dalies nuostatos atitinka šio straipsnio pavadinimą ir paskirtį. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“. 3. Projekto

2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį 11

dalimi, joje apibrėžiant dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas pakeitimas turi būti suderintas su projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiama įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje vietoj sąvokos „hidroizoliacinės priemonės, atskiriančios šio telkinio vandenį nuo gruntinio vandens“ vartojama sąvoka „vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (ar) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto“. Kadangi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi siekiama apibrėžti dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, kuris skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžto dirbtinio vandens telkinio tuo, kad antruoju atveju yra naudojamos vandeniui nelaidžios (hidroizoliacinės) medžiagos, o pirmuoju atveju

  • jos nenaudojamos, tai tos medžiagos abiejuose apibrėžimuose turi būti apibūdinamos vienodai. 4. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, projektu neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose vartojamos formuluotės „specialios naudojimo sąlygos“ turinys nėra aiškus. Departamento direktorius

Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E.

Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt

Teisės departamento išvada

2019-03-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIII-1826 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-05-27 Nr. XIIIP-2056(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant

į teisės technikos taisykles, projektas taisytinas iš esmės: 1.1. teikiamu projektu keičiamas Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnis turi būti papildytas 4, 5 ir 6 dalimis, kuriose būtų atskirai išdėstyti teikiamo projektо 1, 2 ir 3 straipsniais siūlomi atitinkami keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyti Vandens įstatymo 7, 12 ir 14 straipsnių pakeitimai. Siūlytina pakeitimo esmę dėstyti taip: „4. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 7 straipsnio redakcija: ...“; 1.2. projekto pavadinime vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“; 1.3. atsisakytina šiuo metu projekte esančio 4 straipsnio, kaip perteklinio. 2. Atsižvelgiant į šios išvados 1 pastaboje pateiktus argumentus, teikiamo projekto 1 straipsnyje turėtų būti dėstomi šios išvados 1.1 punkte nurodyti pakeitimai. Toliau pateikiame pastabas projekto nuostatoms, atsižvelgiant į projekte esančią numeraciją:

2.1. Projekto

2 straipsniu pripažinus netekusiomis galios keičiamo įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Vandens įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalis bei pernumeravus 7 dalį, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinama ir Vandens įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 7 dalyje“. 2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje, ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose.

Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė“. Pažymėtina, kad šios įstatymo nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su teikiamu projektu susijusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031(3)) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ bei šio projekto 98 straipsnio 1 punkto nuostatomis, kurios, kaip specialiąją žemės naudojimo sąlygą paviršiniuose telkiniuose, nustato draudimą „ statyti užtvankas Nemuno upėje, ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Todėl iš abiejų projektų nuostatų nėra aišku, ar minėtas draudimas būtų laikytinas specialiąja žemės naudojimo sąlyga, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Atkreipiame dėmesį, jog 2019 m. balandžio 1 d. Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 ir

2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3338. Pažymėtina, kad minėto

įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, kuri įsigaliotų 2019 m. lapkričio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad teikiamo įstatymo projektu siūlomų keičiamo įstatymo 1 straipsnyje dėstomų  Vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo data numatoma vėlesnė, manytina, jog šie projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt

Komiteto išvada

2019-03-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474

2, 3 IR 14  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2056

2019-01-10 Nr. 07-P-1

Vilnius

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, Teritorijų planavimo klausimų patarėja Rūta Bazdžiūnienė, Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Toma Leonova, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr. specialistai Dalia Žukienė ir Valdas Uscila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-05-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomos

keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka šio straipsnio pavadinimą ir paskirtį. Pritarti

Išdėstyti straipsnį

nauja redakcija21

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės

išdėstyme brauktina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti21

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti

įstatymo 3 straipsnį 11 dalimi, joje apibrėžiant dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas pakeitimas turi būti suderintas su projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiama įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje vietoj sąvokos

„hidroizoliacinės priemonės, atskiriančios šio telkinio vandenį nuo gruntinio

vandens“ vartojama sąvoka „vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (ar) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto“. Kadangi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi siekiama apibrėžti dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį, kuris skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio

2 dalyje apibrėžto dirbtinio vandens telkinio tuo, kad antruoju atveju yra

naudojamos vandeniui nelaidžios (hidroizoliacinės) medžiagos, o pirmuoju atveju – jos nenaudojamos, tai tos medžiagos abiejuose apibrėžimuose turi būti apibūdinamos vienodai. Pritarti

Patobulinta sąvoka

pateikiama naujos redakcijos Vandens įstatyme. 1

4. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, projektu neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose vartojamos formuluotės „specialios naudojimo sąlygos“ turinys nėra aiškus. Pritarti Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal upių baseinų rajonus registruojami vandens ir sausumos plotai, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nustatyti  paviršinių ir požeminių vandens tekinių apsaugos, buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių, tiesiogiai priklausomų nuo vandens, apsaugos bei išsaugojimo reikalavimai.“

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.

negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projektą ir jo lyginamąjį variantą. 7.2 Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-01-105 Argumentai:

Tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, suderinant ją su pagrindiniu paketo įstatymo Nr. XIIIP-2031 įsigaliojimu Pasiūlymas: Siūloma 5 straipsnį išdėstyti taip: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. gegužės 1 sausio 1 d. Pritarti

pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2056(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė