PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 2, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS
19, 20, 201
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 PAPILDYMO 191
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektas parengtas siekiant ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu. Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projekto uždaviniai:
nurodyti teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – Įstatymo projekte nurodytos teritorijos);
registravimui;
Įstatymo projekto rengimas inicijuotas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vykdant protokolinį pavedimą parengti įstatymo, kuriuo būtų nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir sprendžiami kiti veiklos apribojimų klausimai, projektą, jį parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamentas. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai . Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl ūkinės laisvės ribojimų, Žemės įstatymo nuostata dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Vyriausybės nutarimuose tikslintina rengiant šio ir kitų susijusių teisės aktų projektus, ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos apribojimus, atitinkančius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį, nustatant įstatymu. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), nuostatos, reglamentuojančios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų turinį, buvo keičiamos nesistemiškai ir epizodiškai, neįvertinant galiojančių teisės aktų visumos, todėl nebeatitinka šių dienų ūkio darnios plėtros reikalavimų. Galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas, Žemės įstatyme nurodyta jų apibrėžtis aiškiai ir suprantamai nesusieja šių sąlygų su konkrečiomis teritorijomis, kuriose jos turi būti taikomos, todėl praktikoje kyla sunkumų nagrinėjant, kurie įstatymuose nurodyti veiklos apribojimai laikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (dažni atvejai, kai draudimai vykdyti konkrečią veiklą nustatomi įstatymuose nekeičiant Nutarimo ir nenurodant, kad šie apribojimai yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos).
Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje : pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus.
Pažymėtina, kad Nutarimu patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuo metu nesuderintos su kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais, savo esme laikytinais specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šių apribojimų turinys Nutarime ir kituose įstatymuose skiriasi, jie konkuruoja tarpusavyje : pvz., sanitarinės apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Nutarime ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, bet minėtame įstatyme nurodyta, kad šiose zonose „draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms“, o Nutarime nustatyta, kad draudžiama statyti ir pramonės įmones, gamybinius pastatus (jei gamybos teršalai gali padidinti gyvenamosios zonos taršą), bet nedraudžiama statyti kitų visuomeninės paskirties pastatų, išskyrus gydymo ir mokslo paskirties pastatus. Apsaugos zonų ir sanitarinės apsaugos zonų, kitų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymas įstatymuose reglamentuojamas skirtingai: pvz., sanitarinės apsaugos zonos ribos pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nurodyta: „Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y. ūkinė ir (ar) kitokia veikla žemės sklype gali būti ribojama, tik įrašius šias sąlygas į Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad, nors ši Žemės įstatymo nuostata nurodo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės sklypo kadastro duomuo, praktikoje įrašomos ne šios sąlygos, o Nutarime nurodytų teritorijų, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, pavadinimai. Jei Nutarime teritorija nenurodyta, jos pavadinimas į Nekilnojamojo turto registrą neįrašomas (pvz., branduolinės energetikos objekto sanitarinė apsaugos zona ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodytos tik Branduolinės energijos įstatyme). Dažni atvejai, kai dėl įvairių priežasčių specialiosios žemės naudojimo sąlygos (praktikoje – teritorijų, kuriose jos taikomos, pavadinimai) į Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos (teisės aktai nenurodo, per kiek laiko tai turi būti padaryta, kuriuo metu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas „dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo“ ), todėl pagal Žemės įstatymo nuostatas jos gali būti netaikomos .
Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriuo „nustatomos“ šios sąlygos (nors jas pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nustato įstatymai arba Vyriausybės nutarimai), rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas siejamas su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, bet nenurodoma, kada šis sutikimas turi būti gautas, kas jame turi būti aptarta ir nenumatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kiti žemės naudotojai būtų informuojami apie žemės sklypams pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas .
Manytina, kad papildomas visuomenės informavimas nenumatytas todėl, kad teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai yra vieši, bet, atsižvelgiant į tai, kad žemės savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai ir kiti žemės naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn (Žemės įstatymo 22 straipsnio 13 dalis), Įstatymo projekto rengėjų nuomone, jie turi būti papildomai informuojami apie pradedamus taikyti veiklos apribojimus naujai nustatytose teritorijose. Kai teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir minėtas sutikimas neprivalomas, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio informavimo apie galimybę kreiptis dėl kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sumokėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Žemės įstatymą siejamos su žemės sklypais, o teritorijoms, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, jos netaikomos (jei žemės sklypas nesuformuotas, nėra ir jo kadastro duomenų, kurie turi būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), nors „rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalis), t. y. šių sąlygų turi būti laikomasi, bet neaišku, kokioje konkrečioje teritorijoje šios sąlygos turėtų būti taikomos. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesilaikymą, bet nenumatyta atsakomybė ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojui už teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nenustatymą , išskyrus administracinę atsakomybę už veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonų. Toks specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas neužtikrina jų taikymo, sukuria prielaidas žemės sklype (jo dalyje) vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą; jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, o tose teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, – nesilaikyti nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų vykdant veiklą, kuriai pagal teisės aktus nereikia parengti projekto.
Tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio ir jų taikymo reglamentavimas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose skiriasi, sukuria prielaidas korupcijai, apsunkina teritorijų planavimą, trukdo verslo plėtojimui, gali kelti grėsmę aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatos saugai. Pažymėtina, kad nustatytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo metu nėra registruojamos, jų juridinė galia siejama tik su įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą , o informacija apie šias sąlygas gaunama tik išnagrinėjus konkrečių žemės sklypų kadastro duomenis , kuriuose nėra informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą (pateikiama nuoroda į Nutarimą, bet teritorija, kurioje taikomos šios sąlygos, žemės sklypo plane daugeliu atvejų nežymima). Atsižvelgus į šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytas priežastis, manytina, kad galiojanti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ir informavimo apie jas sistema neefektyvi ir neveiksminga: neturint patikimos informacijos ir duomenų apie teritorijas, kuriose ribojama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, savivaldybėms nėra galimybių kokybiškai planuoti savo teritorijas, verslo subjektams – investicijas, todėl būtina patikslinti daug galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo turiniui, bet, siekiant didesnio aiškumo, redaguoja šį reguliavimą ir pakeičia jo formą. Įstatymo projektu iš esmės nekeičiama dabartinė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sistema. Siūlomi struktūriniai pakeitimai, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, padės aiškiai ir suprantamai taikyti šią sistemą, atsižvelgiant į asmens, dėl kurio vykdomos veiklos turi būti nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir į žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio interesų suderinimą (reikalavimai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymui; prievolė ir atvejai, kada reikia gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą; visuomenės informavimo tvarka; kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose reglamentavimas ir pan.). Įstatymo projektu siūlomos naujos, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatos :
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, o kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriuos ateityje galimai reikės perkelti į nacionalinius teisės aktus, gali būti numatytos kitokios, nei Įstatymo projekte, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl visos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, susijusios su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, turės ir galės būti įtvirtinamos viename įstatyme;
(ar) kitokia veikla);
Šios sąlygos taikomos ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiose į Įstatymo projekte nurodytas nustatytas teritorijas, jų turi būti laikomasi ne tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, kaip dabar nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnyje, bet ir vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą;
Įstatymo projekto tikslą, Įstatymo projekte nurodomos konkrečios teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, siūloma nebenustatyti norminių atstumų tarp statinių ir (ar) įrenginių, nurodytų galiojančiame Nutarime (pvz., atstumų nuo skystųjų degalų kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, kelių, vamzdynų arba atstumų nuo automobilių saugyklų iki pastatų ar Nutarime nurodytų teritorijų ribų).
Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;
nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, kuriuos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ;
nustatyti , kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nurodyti atvejus, kada kompensacijos nemokamos;
nurodyti , kad sanitarinės apsaugos zonų
šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre, šias teritorijas susiejant su informacija apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas .
Šie atstumai, atsižvelgiant į poveikio aplinkai rizikos ir pasekmių lygį, iki pateikto teisės akto įsigaliojimo turi būti nustatyti žemesnės galios teisės aktuose;
nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, kuriuos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ;
nustatyti , kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nurodyti atvejus, kada kompensacijos nemokamos;
nurodyti , kad sanitarinės apsaugos zonų
šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu;
Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre, šias teritorijas susiejant su informacija apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas . Siekiant užtikrinti nuoseklų perėjimą nuo šiuo metu galiojančio Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą mechanizmo keičiant žemės sklypų kadastro duomenis (kaip minėta, specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašomos, o pateikiama nuoroda į atitinkamus Nutarimo skyrius) prie šių teritorijų registravimo, nuo 2019 m. gegužės 1 d. (siūloma įstatymo įsigaliojimo diena) iki
projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos), per kurį būtų atlikti paruošiamieji darbai minėtų teritorijų registravimui.
Įstatymo projekte numatytas pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad būtų greičiau pasiekti šio įstatymo projekto tikslai teisės normas suderinant tarpusavyje ir nelaukiant Nekilnojamojo turto registro modifikavimo;
specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą. Dėl Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatų taikymo Įstatymo projektu siūlomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas numatytas II skyriaus antrajame skirsnyje. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstyta II skyriaus antrojo skirsnio redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos iki
laikotarpis) ir nuo 2022 m. sausio 1 d. skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimo arba įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios. Kitos šių sąlygų teisinio reguliavimo nuostatos nesiskiria.
Pereinamuoju laikotarpiu siūloma palikti galiojančio teisinio reguliavimo nuostatą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam ar formuojamam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypui (jo daliai) patekus į nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, šios teritorijos ( ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos ) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte nurodyta, kad prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus kalendorinius metus nuo žymos apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki numatomo registravimo pradžios). Šis terminas nustatytas atsižvelgiant į pastabas teikusių institucijų pasiūlymus. Trumpesnio termino atsisakyta, nes, įgyvendinant didelės apimties projektus, gali tekti papildyti daug žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Įstatymo projekte nurodyti asmenys, teikiantys prašymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose skirtingais tikslais nustatomose teritorijose taikomos skirtingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, asmenys, kurie Įstatymo projektu įpareigojami pateikti minėtą prašymą, neišvengs šios prievolės tais atvejais, kai to paties dydžio ar didesnė anksčiau nustatyta kita Įstatymo projekte nurodyta teritorija įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Dėl šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytų priežasčių Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad „nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y., kad tik nuo šio momento šių sąlygų turi būti laikomasi. Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio nuostatose, galiojančiose iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas šio žemės sklypo registro įraše įrašymo dienos , t. y. žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, kitas naudotojas šių sąlygų turi laikytis nuo minėtos žymos padarymo dienos. Jei žemės sklypas patenka į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją (jei nelieka objekto, dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta teritorija taip pat pasikeičia), specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo (panaikinimo) dienos.
Įstatymo projekte nurodyti asmenys, kurie pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, ir nustatyta, per kiek laiko (bendru atveju – 5 darbo dienos) nuo nurodytų dokumentų patvirtinimo (išdavimo, teigiamo sprendimo priėmimo, Įstatymo projekte nurodyto rašytinio sutikimo gavimo) dienos šis pranešimas turi būti pateiktas. Kai minėtos teritorijos nustatytos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – pranešimas žymai padaryti pateikiamas per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos, nes visais atvejais jis siejamas su patvirtintais dokumentais, o šiuo atveju numatyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo turi būti gautas per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (pranešimą žymai padaryti siejant tik su sutikimu, gali susidaryti padėtis, kai teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos nėra, o sutikimas gautas). Kartu su pranešimu žymai padaryti pateikiami Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodyti nustatytų Įstatymo projekte nurodytų teritorijų erdviniai duomenys, kuriuos šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis siūloma kaupti Nekilnojamojo turto registre iki Įstatymo projekto 142 straipsnio nuostatų įsigaliojimo.
Šiuo metu žymos padarymas (kaip ir žemės sklypo registravimas ar kadastro duomenų tikslinimas nekilnojamojo daikto registro įraše), vadovaujantis nustatytais įkainiais, pagal Valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis kainuoja 2,90 Eur, todėl pranešimą teikiantys asmenys dėl Įstatymo projekte numatytos žymos padarymo didelių papildomų išlaidų nepatirs. Didžiausios išlaidos patiriamos dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų parengimo ir kadastro duomenų tikslinimo, bet pereinamuoju laikotarpiu šiuo metu galiojanti prievolė keisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Įstatymo projektu nekeičiama. Galimybė šių duomenų keitimą padaryti neprivalomu atsirastų nuo 2022 m. sausio 1 d.
Įstatymo projekte nustatyta, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose (kai į jas patenka teritorijos, kuriose nesuformuoti žemės sklypai) taikomos nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo, žemės valdos projekto patvirtinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo, plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo (kai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, o, jei dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir
(ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, – nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre, jei jame nebūtų numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimo dienos . Įstatymo projekte nurodyta, kad tais atvejais, kai ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas rengiami keli nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo projektu nustatytas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios mechanizmas užtikrins, kad šių sąlygų būtų laikomasi ir nebūtų piktnaudžiaujama tuo, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ar žemės savininkai nebuvo informuoti apie jų nustatymą.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatant, kad tais atvejais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – Įstatymo projekte nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio vadovas. Siūloma nustatyti terminą, per kurį būtų pateikiamas pranešimas apie žymos padarymą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Į pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis pateiktą siūlymą minėtu atveju atsisakyti prievolės asmeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , vykdymu, pateikti prašymą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti šių teritorijų stebėseną neatsižvelgta. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų dėl konkrečios veiklos, nustatymu turi būti suinteresuoti tie asmenys, kurie vykdo (planuoja vykdyti) šią veiklą.
Kaip minėta, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projektu (142 straipsnio nuostatos) siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įgautų juridinę galią nuo šių teritorijų įregistravimo dienos . Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių numatyti šį registro objektą (teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos), yra visuomenės poreikis gauti skaidrias, kokybiškas ir centralizuotai teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu. Pagrindinis šio teisinio reguliavimo tikslas – sukurti visuomenės poreikius atitinkančią efektyviai ir optimaliai valdomą teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visumą, skirtą registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, naudojant sukurtas registravimo ir optimizuoto duomenų tvarkymo technologines priemones, centralizuotai rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti elektroninių paslaugų gavėjams šio registro duomenis ir su jais susijusią informaciją. Šiuo metu galiojanti „specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“ tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose deklaruojamų principų: paslaugų teikimo nuotoliniais būdais, laiko bei išteklių taupymo, kokybės, efektyvumo, skaidrumo ir kt.
Siūlomas Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimas sukurs žmogaus patogumui skirtas viešąsias paslaugas: gyventojams ir verslo subjektams padės taupyti laiką ir išteklius, sukurs patogią duomenų platinimo infrastruktūrą, palengvins verslo plėtros planavimą, užtikrins informacijos apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą žemės sklypuose ir teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, prieinamumą kartu nurodant ir konkrečias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Įstatymo projektu siūloma naujo Nekilnojamojo turto registro objekto registravimo, duomenų teikimo, duomenų tvarkymo tvarką nustatyti Vyriausybės patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose. Keičiamu Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytų teritorijų paieškos ir peržiūros paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, žemės valdytojai ir naudotojai, ūkio subjektai šiame registre galėtų susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis ir gauti informaciją apie jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 38 straipsnyje nustatyta: „Nekilnojamojo turto registro ir kitų valstybės registrų keitimosi duomenimis tvarką nustato įstatymai ir šių registrų nuostatai bei šių registrų tvarkytojų susitarimai“. Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės registruose, kadastruose ir (ar) informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kurios pagal Įstatymo projektą laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais, iki 2021 m. birželio 31 d. pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Ši nuostata sudaro sąlygas šių registrų ir sistemų tęstinumui ir informacijos perimamumui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t. y. Nekilnojamojo turto registras šiuo metu susijęs su žemės sklypais, bet ne su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės informacinė sistema neskirta Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui. Viename jos duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1: 10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teminis erdvinių duomenų rinkinys, bet daugeliu atveju šie duomenys apibendrinti ir netikslūs, nesusieti su žemės sklypais, neaišku, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje sistemoje nurodytose teritorijose įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, ar šių teritorijų nustatymui buvo gauti (jei juos reikėjo gauti) žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Įstatymo projektu siūlomas Įstatymo projekte nurodytų nustatytų teritorijų centralizuotas registravimas sukurtų vieningą ir efektyvią informacijos ir duomenų apie šias teritorijas tvarkymo ir valdymo sistemą, užtikrintų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą keičiant žemės sklypo kadastro duomenis būtų neprivalomas, todėl sumažės administracinė ir finansinė našta .
Žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai informaciją apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, į kurias patenka jų valdomas žemės sklypas, ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galės gauti peržiūrėję šiuos duomenis Nekilnojamojo turto registre ar juos atsisiuntę elektroninio ryšio priemonėmis. Manytina, kad šie asmenys, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikę prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, galės gauti minėtų duomenų išrašą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos nuo Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos (nurodoma, per kiek laiko jos turi būti įregistruotos, kokie asmenys pateikia prašymą registruoti). Įstatymo projekte nurodyta, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, tik šiai veiklai vykdyti nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas įregistravus Nekilnojamojo turto registre (siūloma šią nuostatą, kaip ir atsakomybę už jos nesilaikymą, taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.) , numatoma, kad duomenų pateikimas registravimui bus nesudėtingas. Nuo šių teritorijų įregistravimo dienos pradedami taikyti veiklos apribojimai žemės savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, todėl reikalavimas asmeniui, nustačiusiam šias teritorijas, jas įregistruoti ir tik tada pačiam vykdyti veiklą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, yra pagrįstas šio asmens veiklos ribojimas ir efektyvi priemonė sureguliuoti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymą, jų registravimą ir Įstatymo projektu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiose teritorijose taikymą.
Siūlomas teisinis reguliavimas leistų greičiau pradėti taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sumažintų galimybę vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojų patiriamą finansinę naštą (registruojant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nebeliktų prievolės tikslinti į jas patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis). Dėl kitų Įstatymo projektu nustatyto specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų Dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose ir nurodyti, kokiais dokumentais šios teritorijos nustatomos. Įstatymo projekto rengimo metu vykusiuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis buvo gauti pasiūlymai nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos būtų nustatomos tik tada, kai veikla, dėl kurios šios teritorijos turi būti nustatytos, pradėta vykdyti ar objektas, kurio apsaugai nustatomos apsaugos zonos, faktiškai egzistuoja (nutiesti inžineriniai tinklai ir pan.). Į šiuos siūlymus neatsižvelgta, nes tai neatitiktų teikiamo teisės akto tikslo – Įstatymo projekte nurodytose teritorijose užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.
Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų: patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais; statinių projektais; kitais suderintais projektais (kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais; poveikio aplinkai vertinimo dokumentais; kai šios teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto – įstatymų, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato: „Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatyme nėra aiškiai apibūdinta padėtis, kada šie duomenys įrašomi minėtu rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo Įstatymo projekte nurodyti konkretūs dokumentai, kuriais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos gali būti nustatomos.
Žemės įstatymas numato galimybę be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais ir tik tenkinant viešąjį interesą (22 str. 6 d.). Nuo 2014 m. pasikeitus teritorijų planavimo teisiniam reguliavimui, atsirado galimybė statyti pagal bendrojo plano sprendinius, jei detalieji planai neparengti (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas parašyta, ir į tai, kad yra atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos tenkinant viešąjį interesą turi būti nustatomos esamiems objektams (krašto apsaugos objektams, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento saugomiems objektams ir pan.), kai įstatymai nenumato galimybės tik dėl šių teritorijų nustatymo rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, Įstatymo projektu siūloma naujai nustatyti, kad, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo tenkinant viešąjį interesą, gali būti rengiami ne tik teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, bet ir šių teritorijų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtinti Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos (toks reguliavimas dabar numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Vadovybės apsaugos įstatyme) ir numatyti papildomas visuomenės informavimo procedūras.
Su teisės aktu, kuriuo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų konkrečių teritorijų nustatymo tvarką, visuomenė susipažintų rengiant šį teisės aktą (visuomenės informavimo procedūrų metu). Įgyvendinant Įstatymo projektą, jame nurodytų šių teritorijų nustatymui siūlytina tvirtinti planus ir
(ar) schemas, o žemėlapiais jas nustatyti tik tada, kai jie rengiami pagal dabartinį teisinį reguliavimą (pvz., teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapiai, potvynių rizikos žemėlapiai). Atsižvelgiant į tai, kad įvairios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos pagal galiojančius teisės aktus gali būti nustatomos skirtingai, Įstatymo projekte nenurodomas kiekvienos šių teritorijų nustatymo būdas (neįvardijami konkretūs dokumentai).
Pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonos gali būti nustatomos visais Įstatymo projekte nurodytais dokumentais; kultūros paveldo objektų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymu, t. y. teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgaliotos institucijos (vertinimo tarybos) patvirtintais planais; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, valstybiniai parkai nustatomi teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu; potvynių grėsmės teritorijos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą parengtuose potvynių grėsmės žemėlapiuose ir potvynių rizikos žemėlapiuose; Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tvirtindama jų planus; teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės vadas).
Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki
Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):
(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);
Dėl įrašų ir (ar) žymų apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimo arba pakeitimo ir (ar) šių teritorijų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje pabaiga Įstatymo projekte nurodyta, kokiais atvejais Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinami arba pakeičiami įrašai ir (ar) žymos apie Įstatymo projekte nurodytą teritoriją (iki
Nekilnojamojo turto registro (nuo 2022 m. sausio 1 d.):
(ar) įrenginio, arba kito Įstatymo projekte nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (arba objektas pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija taip pat pasikeičia);
Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydį nurodo Įstatymo projektas arba jis nustatomas vadovaujantis šiuo projektu ar kitais įstatymais. Daugumos Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis nurodytas toks, koks buvo nustatytas Nutarime, kituose teisės aktuose (įvertinus tai, kad dalis šių teritorijų dydžių nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose) .
Dalies Įstatymo projekte nurodytų teritorijų dydis pagal ministerijų, atsakingų už konkrečias veiklos sritis, pateiktus pasiūlymus nustatytas naujai, atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus reikalavimus, teisės aktuose, reglamentuojančiuose atskiras veiklas, nurodytus statinių ar įrenginių techninius parametrus, saugią eksploataciją, vertinant galimas neigiamas pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, modeliavimo rezultatus, kitų šalių patirtį ir pan. Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kurių konkretus dydis Įstatymo projekte nenustatytas (pvz., saugomų teritorijų dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir steigiamos teritorijos tikslų), nustatomos vadovaujantis kitais įstatymais (pvz., kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos, saugomos teritorijos, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos, aerodromo triukšmo apsauginės zonos, sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatomos vadovaujantis atitinkamai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Aviacijos įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu) arba atitinkamomis Įstatymo projekto nuostatomis (sanitarinės apsaugos zonos). Galiojančiame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti koreguojamas poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai.
Nustačius konkrečius sanitarinės apsaugos zonų dydžius tik Įstatymo projekte, ūkinės veiklos subjektai nebūtų skatinami taikyti pažangiausius gamybos būdus, diegti taršos prevencijos ir mažinimo priemones ir siekti, kad sanitarinės apsaugos zonos nepatektų į kitų žemės savininkų žemės sklypus ribojant šių savininkų nuosavybės teises. Kitose pasaulio šalyse, kuriose nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, laikomasi analogiškų principų, t. y. teisės aktuose pateikiami sanitarinės apsaugos zonų dydžiai kartu paliekant galimybę kiekvieną konkretų atvejį vertinti atskirai (nustatyti konkretų sanitarinės apsaugos zonos dydį pagal konkrečią ūkinę veiklą, skleidžiamą taršą ir pan.). Įstatymo projekte nebūtų įmanoma aprašyti visų galimų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, priklausančių nuo konkrečios veiklos rūšies, taršos ir kitų aplinkybių, numatyti visų galimų atvejų (pvz., branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu). Atsižvelgiant į tai, netikslinga nustatyti ir konkrečių ribų, kuriose galėtų būti atliekami sanitarinės apsaugos zonos dydžio pakeitimai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.
Įstatymo projekte siūlomi sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai, būdai, nurodomos ūkinės veiklos ir objektai, kuriems turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų, kitų suinteresuotų institucijų ir asmenų pasiūlymus dėl veiklų, kurioms turi būti nustatoma sanitarinė apsaugos zona, įvairovės, sanitarinės apsaugos zonų dydžių. Dėl panašių priežasčių Įstatymo projekte nenurodomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis, kuris nustatomas konkrečiam aerodromui atsižvelgiant į perspektyvinius aerodromo triukšmo kontūrų žemėlapius.
Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose ): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas.
Dėl Įstatymo projektu nustatomų naujų ir (ar) padidėjusių, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Atsižvelgiant į už atitinkamas veiklos sritis atsakingų ministerijų pagal kompetenciją parengtus pasiūlymus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias naujas teritorijas (arba padidinti nustatytąsias galiojančiuose teisės aktuose ): magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, potvynių grėsmės teritorijas, nuolatinių juodligės židinių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, krašto apsaugos objektų, radiolokatorių, melioracijos statinių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonas, pajūrio juostą, biosferos rezervatus, biosferos poligonus, gamtinius ir kultūrinius rezervatus, gamtos paveldo objektų teritorijas, kultūrinius draustinius, aerodromų triukšmo apsaugines (vietoje Nutarime nurodytų aerodromų sanitarinės apsaugos) zonas, teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas, melioracijos statinių apsaugos zonas. Naujas ir (ar) padidėjusias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas tenkinant viešąjį interesą siūloma nustatyti dėl šių priežasčių:
Nutarimo nuostatas dėl projektinės dokumentacijos derinimo „<...> rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos <...>“ ir į tai, kad energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse šioms teritorijoms yra nustatyti užstatymo normatyvai, ribojantys ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, savo turiniu atitinkantys specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Toks užsienio valstybių praktika pagrįstas teisinis reguliavimas nustatomas siekiant apsaugoti tiek magistralinius dujotiekius, tiek netoli šių potencialiai pavojingų įrenginių būnančių žmonių gyvybę ir sveikatą (ypač tais atvejais, kai įvyksta magistralinio dujotiekio avarijos, sutrikimai ar kiti gedimai);
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą. Juodligė yra reta, pavojinga liga, kuria serga gyvūnai ir žmonės, juodligės sporos gali išgyventi sausoje žemėje (dirvoje) daug metų. Vietovės, kur anksčiau buvo laidojami nugaišę nuo juodligės gyvuliai, tapo ilgamečiais juodligės židiniais, kuriuose kasinėjant, dirbant žemę, ganant gyvulius ar vykdant kitą ūkinę veiklą, sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai;
Meteorologiniai radiolokatoriai Lietuvoje įrengiami nuo 2013 m.;
Šiuo metu Nutarime nurodytos hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos neišskiriant meteorologijos stočių ir vandens matavimo stočių apsaugos zonų;
Europos Sąjungą ir tapus Šengeno nare, iš dalies pasikeitė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos uždaviniai ir tikslai, valstybės sienos apsaugos reikalavimai prie vidaus ir išorės sienos, todėl būtina nustatyti valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonas, jų dydį nurodyti atsižvelgiant į tai, ar šie objektai ir įrenginiai yra prie išorės, ar prie vidaus sienos;
dėl vėjo elektrinių, kurios įtakoja taikinių aptikimą žemame aukštyje, statybos). Lietuva turi išorines NATO ir Europos Sąjungos sienas, joms taikomi pakankamai griežti saugumo reikalavimai, kuriuos reikia vykdyti. Vėjo elektrinės mentės sukimosi metu kuria klaidingus taikinius, daro įtaką gynybinės sistemos patikimumui.
Apsaugos zonų dydis nustatytas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus bei vėjo elektrinių statytojų interesus;
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašą;
Vyriausybės nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapį. Šiose teritorijose minėtu Vyriausybės nutarimu nustatyta Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų teisė ir pareiga nederinti vėjo elektrinių projektavimo darbų ir statybos vietų, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės kliudytų atlikti šių institucijų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, yra ūkinės veiklos apribojimas, todėl laikytinas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonas siūloma nustatyti įvertinus poreikį užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą vykdant traukinių eismą siauruosiuose geležinkeliuose. Siūloma nustatyti geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną siauriesiems geležinkeliams (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginiams. M elioracijos statinių apsaugos zonos reikalingos šių statinių priežiūrai, remontui, rekonstravimui, melioracijos darbams naudojamiems įrenginiams ir medžiagoms išdėstyti, griovio iškasamoms sąnašoms skleisti. Šias apsaugos zonas siūloma nustatyti tikslinant galiojančio Nutarimo nuostatas: „<...> žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius <...>“.
Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:
Dėl Įstatymo projekte nebenustatomų, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įvertinus šiuo metu nurodytų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonų ar kitų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslingumą ir tai, ar veiklos apribojimai, nustatyti šiose teritorijose, proporcingi siekiamam tikslui pasiekti ir, ar jie gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, Įstatymo projektu siūloma nebenustatyt šių teritorijų:
taisyklėmis) ir visam žemės sklypui nustatyti apsaugos zonas netikslinga. Apsaugos zonas siūloma nustatyti atskiriems statiniams ir (ar) įrenginiams);
tvarkymo infrastruktūros „kitiems įrenginiams“ (siūlomas baigtinis statinių ir įrenginių sąrašas);
XXXIII skyriaus „Rekreacinės teritorijos“ nuostatos nebeaktualios, dalis išdėstytų apribojimų kartoja kitų teisės aktų nuostatas.
Nutarimo XXXIII skyrius galioja nuo 1992 metų, jo nuostatos nebuvo keičiamos, nors atsirado naujų teisės aktų; dalis apribojimų nelogiški, nes apibūdina lankytojų elgesio taisykles (draudžiama „<...> teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis <...>“) ar kelia reikalavimus, neatitinkančius įstatymų (žemės naudotojas privalo „<...> rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą <...>“). Apibendrinantys veiklos ribojimai rekreacinėse teritorijose (vietovėse, turinčiose gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti) netikslingi.
Rekreacinio naudojimo žemės sklypų, rekreacinių miškų sklypų, rekreacinių vandens telkinių žemės sklypų naudojimo būdai, kurių turinys nurodo, kaip šie sklypai turi būti naudojami, gali būti nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu – pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius);
Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:
Dėl Įstatymo projektu siūlomų sumažinti, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžių: Įvertinus šiuo metu Nutarime ir kituose teisės aktuose nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydžio pagrįstumą, proporcingumą ir atsižvelgus į technologinį progresą, siūloma sumažinti:
Savo aktuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs: savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją; konstitucinė nuosavybės apsaugos garantija – tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendru atveju be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo Įstatymo projekte nurodytos teritorijos negali būti nustatomos ir įrašomos arba registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir nurodyti, kokiais išimtiniais atvejais šis sutikimas neprivalomas. Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime (kai šis sutikimas privalomas) turi būti aptartas nustatomų teritorijų dydis, nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimas ir informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka (t. y. abi suinteresuotos šalys susitaria, ar reikia žemės savininką, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinį papildomai informuoti apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas arba jų taikymo pabaigą, kai anksčiau nustatyta teritorija pasikeičia ar panaikinama, ir, jei reikia, kokia tvarka tai bus padaryta).
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visais atvejais, kai turi būti gautas žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, šiame sutikime turi būti aptartas nuostolių atlyginimas ir nurodyti, kokiais atvejais jie neatlyginami (jei už tuos pačius ar skirtingus veiklos apribojimus jau buvo atlyginta ir jei nuostoliai patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje Įstatymo projekte nurodytoje teritorijoje, kuri nustatoma veiklai, vykdomai ir
(ar) planuojamai vykdyti tik šio žemės savininko naudai – pvz., nuostoliai dėl vandentiekio įvado, reikalingo žemės savininko reikmėms tenkinti, apsaugos zonos nustatymo). Įstatymo projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, nes tai pažeistų sutarties laisvės principą (esminiu sutarties požymiu laikant šalių valią, pripažįstama šalių teisė laisvai apsispręsti, verta ar ne sudaryti sutartį, taip pat laisvai sudaryti sutarties turinį).
Įstatymo projekte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Jei žemės savininko sutikimas buvo gautas iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ir jame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma nurodyti, kur šiuo atveju turi teisę kreiptis žemės savininkas, nustatyti šio kreipimosi senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas žemės savininko sutikimas, Įstatymo projekte nenumatyta, kad dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis kiti asmenys. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekte nurodoma, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos riboja asmens ūkinės veiklos laisvę, siūloma nustatyti , kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gaunamas iki Įstatymo projekte nurodyto dokumento, kuriuo nustatomos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo, suderinimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli įstatymo projekte nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar teigiamo sprendimo priėmimo.
Šios Įstatymo projekto nuostatos neleis susidaryti tokiai padėčiai, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos rengiant įvairius projektus (arba nenustatomos, nors teisės aktai reikalauja tai padaryti) be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo. Jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos taip, kad į jas patenka žemės sklypai, tai reiškia nekilnojamojo daikto suvaržymą, todėl žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnį turi būti sudaromas notarine forma. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte nustatyta, kad minėtas sutikimas neprivalomas, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (nustatyti Įstatymo projekte nurodytų teritorijų, nustatomų tenkinant viešąjį interesą, atvejai ir nurodyta, kad jos gali būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba rengiant šių teritorijų planus ir (ar) schemas, patvirtintus Vyriausybės arba įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka). Galiojantis teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis ir 45 straipsnio 1 dalis) nurodo atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti tokius atvejus:
(atsižvelgiant į jų svarbą ir teisinę galią pagal Teritorijų planavimo įstatymą);
apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomiems objektams (atsižvelgiant į tai, kad nurodytų institucijų veikla siejama tik su viešuoju interesu ir į tai, kad dauguma šių objektų jau yra);
apsauginėms zonoms (atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymas valstybiniams aerodromams numato galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams ir šių aerodromų plėtra prilyginama viešajam interesui, manytina, kad ir valstybinio aerodromo apsaugos zona nustatoma tenkinant viešąjį interesą.
Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma (siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo triukšmo poveikio) aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų – tokie aerodromai yra tik valstybiniai);
teritorijoms (pagal galiojantį teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jo rezervinių teritorijų ribas nustato Vyriausybė ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai šiuo atveju neprivalomi);
, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms (su inžinerine infrastruktūra susijusį dabartinį reguliavimą Įstatymo projektu siūloma papildyti branduolinės energetikos objektais.
Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma (siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo triukšmo poveikio) aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis nei 1200 metrų – tokie aerodromai yra tik valstybiniai);
teritorijoms (pagal galiojantį teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jo rezervinių teritorijų ribas nustato Vyriausybė ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai šiuo atveju neprivalomi);
, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms (su inžinerine infrastruktūra susijusį dabartinį reguliavimą Įstatymo projektu siūloma papildyti branduolinės energetikos objektais. Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai (siekiant sumažinti neigiamą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikį aplinkai nurodytose ekologinės apsaugos zonose, saugoti gamtinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyti objektai egzistuoja ir nėra planuojami, siūloma šių objektų apsaugai skirtų teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);
meteorologinių radiolokatorių apsaugai (nurodyti objektai statomi (įrengiami) pagal Europos Sąjungos reikalavimus, jų paskirtis – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, todėl siūloma šių objektų apsaugai skirtas teritorijas priskirti viešajam interesui);
(siūloma šių teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu, nes šiose vietovėse užkrečiamosios ligos sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai).
Branduolinės energetikos objektų ir kapinių sanitarinės apsaugos zonos – vienintelės sanitarinės apsaugos zonos, kurių nustatymą Įstatymo projekto rengėjai siūlo pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinynų apsaugai (siekiant sumažinti neigiamą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikį aplinkai nurodytose ekologinės apsaugos zonose, saugoti gamtinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad nurodyti objektai egzistuoja ir nėra planuojami, siūloma šių objektų apsaugai skirtų teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu);
, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui (potvynių grėsmės teritorijos nustatomos dėl esamos gamtinės situacijos aplinkos apsaugos ir žmonių sveikatos bei turto apsaugos tikslais);
meteorologinių radiolokatorių apsaugai (nurodyti objektai statomi (įrengiami) pagal Europos Sąjungos reikalavimus, jų paskirtis – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui, todėl siūloma šių objektų apsaugai skirtas teritorijas priskirti viešajam interesui);
(siūloma šių teritorijų nustatymą pripažinti viešojo intereso tenkinimu, nes šiose vietovėse užkrečiamosios ligos sporos gali būti iškeliamos į žemės paviršių ir sukelti grėsmę žmonių bei gyvūnų sveikatai). Tais atvejais, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kaip žemės sklypų savininkai ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, kiti naudotojai turi būti informuojami apie ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų taikymą ir nustatyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamos ir išmokamos kompensacijos už dėl šių sąlygų taikymo.
Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, kurios nustatomos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos) Įstatymo projekte nustatyta, kad kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurioje bus atsižvelgiama į atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą, Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nurodytus koeficientus. Kompensacijos apskaičiuojamos įvertinus taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą ir įvertinus nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, k ai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai (atsižvelgiant į tai, kad masinis turto vertinimas atliekamas tik žemės sklypams ir statiniams), nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant individualų turto ir (ar) verslo vertinimą, kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus. Įstatymo projektu nenustatoma pareiga sumokėti kompensacijas iš karto (t. y. pradedant taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), nes:
Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui, atitinkamos ministerijos, valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo. Įstatymo projekte nurodyta, kada kompensacijos nemokamos: kai dėl tų pačių ar skirtingų veiklos apribojimų taikymo jau buvo atlyginta (t. y. tie patys nuostoliai atlyginami tik vieną kartą) ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos – siūloma nustatyti, kad asmuo, turintis teisę į kompensaciją (ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas), dėl jos visų pirma kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o tik tais atvejais, kai asmens, vykdančio ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją (pvz., į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją dėl krašto apsaugos objektų apsaugos zonų). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose skiriasi, todėl galimi atvejai, kai nuostolius patirs ne tik asmenys, kurių teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (pvz., sudarę ilgalaikę žemės nuomos sutartį), bet ir kiti naujai nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai, kiti žemės naudotojai (yra draudimų be atitinkamo asmens, nustačiusio šiame įstatymo projekte nurodytą teritoriją, pritarimo projektui ar numatomai veiklai keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį ir pan.). Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, galinčias kai kuriais atvejais iš esmės apriboti žemės savininko teisę naudoti žemės sklypą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti tik rezervatuose (tai numato ir galiojantis teisinis reguliavimas), kuriuose neformuojami nauji privatiems asmenims naudoti skirti žemės sklypai. Kitose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neapriboja žemės savininko teisių taip, kad jis negalėtų vykdyti jokios veiklos savo žemės sklype.
Įvertinus tai, kad Įstatymo projekte neįmanoma nurodyti visų galimų variantų, kai žemės sklypai gali patekti į kelias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas ir numatyti šiose teritorijose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai (tenkinant viešąjį interesą gali būti nustatomos kelios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos) žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį. Šie nuostoliai negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, t. y. žemės sklypo savininkui turi būti teisingai atlyginama už galimybės naudotis žemės sklypu praradimą. Dėl informavimo apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą Įstatymo projekte nustatyta visuomenės informavimo tvarka, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo šiais atvejais neprivalomas).
Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:
Įstatymo projektu užtikrinta visuomenės teisė susipažinti su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą:
Įstatymo projektu nurodomi skirtingi dokumentų įteikimo būdai: siunčiant paštu ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Dokumentai siunčiami paštu, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nes šiais atvejais projektams taikomos teisės aktuose nustatytos visuomenės informavimo procedūros, kuriose gali aktyviai dalyvauti visuomenė. Kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dokumentai su nurodyta informacija turi būti siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai. Įstatymo projekte nurodyta, kad informacija pateikiama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, naudojančiai žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams.
Jei į nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Įstatymo projektu siūloma išskirti daugiabučio gyvenamojo namo atvejį, nes šie pastatai administruojami nustatyta tvarka. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas, bus keičiami Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą informuoti gyventojus ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.
Įstatymo projektu nenumatyta prievolė Įstatymo projekte nurodytiems asmenims, teikiantiems informaciją apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą (asmenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokių nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriui arba įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai), informuoti visus žemės naudotojus dėl šių priežasčių :
Tokia Įstatymo projekto nuostata įpareigotų atlikti tai, kas pareikalautų neracionalių laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų, bet neužtikrintų, kad visi be išimties žemės naudotojai (įskaitant ir asmenis, neišviešinusius savo teisių Nekilnojamojo turto registre) bus tinkamai informuoti apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Siekiant supažindinti visus atitinkamos žemės naudotojus su informacija apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nenurodytus žemės naudotojus apie šias konkrečias teritorijas, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis dėl kompensacijų sumokėjimo informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.
Dėl Įstatymo projektu siūlomų nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį susieti su jame nurodytų teritorijų nustatymo tikslais, t. y. specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis vadinti ne tik tuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus, kurie tiesiogiai susiję su žeme, bet ir kitus apribojimus (pvz., draudimai konkrečiai nurodytose teritorijose dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais, atlikti ugnies darbus, statyti transporto priemones, auginti ir dauginti atitinkamus augalus, atlikti žemės gelmių geologinius tyrimus, kurti laužus, rengti viešus renginius ir pan.), taikomus siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą. Įstatymo projektu nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tiek žemės valdytojams, tiek kitiems naudotojams (pvz., veiklos ribojimai saugomose teritorijose), jų taikymas apsaugo Įstatymo projekte nurodytus objektus ar veiklas, dėl kurių nustatomos nurodytos teritorijos, nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, užtikrina visuomenės sveikatos saugą, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą.
Su žeme tiesiogiai nesusiję draudimai gali būti laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Įstatymo projektu specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms nepriskiriami veiklos apribojimai, kurie taikomi pačiam objektui, dėl kurio turi būti nustatyta Įstatymo projekte nurodyta teritorija (pvz., specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis siūloma nelaikyti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose, veiklą reglamentuojančias nuostatas). Dauguma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jas patikslinus, į Įstatymo projektą perkeltos iš Nutarimo. Kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai Įstatymo projektu prilyginami specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, jei dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių jie atitinka šių sąlygų apibrėžtį (pvz., Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyti veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose, Vadovybės apsaugos įstatyme nustatyti veiklos apribojimai Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose). Veiklos apribojimai sanitarinės apsaugos zonose yra viena iš ūkinės veiklos galimo neigiamo pavojaus ir žalos sveikatai prevencijos ir ribojimo priemonių.
Sanitarinės apsaugos zonose galima didesnė tarša, nei teisės aktuose nustatyta, gyvenamosioms, rekreacinėms ir panašioms teritorijoms (objektams), kuriuose būna gyventojai (kitos visuomenės grupės), todėl nustatytais apribojimais siekiama užtikrinti, kad šiose teritorijose nebūtų ir neatsirastų gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir kitų panašių objektų, kuriuose gyventų ir ilsėtųsi žmonės, būtų vaikai, ligoniai ar kitos taršai jautrios visuomenės grupės. Sodo namai yra vienas iš objektų, kuriuose gyvena ar ilsisi žmonės, sodų teritorijose gali būti statomi gyvenamieji namai, todėl šie objektai yra įtraukti į sanitarinės apsaugos zonose ribojamų objektų sąrašą. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose šiuo metu nustatyti veiklos apribojimai (pvz., „<...> sudaryti žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius leidžiama tik suderinus su Vadovybės apsaugos departamentu Vyriausybės nustatyta tvarka <...>) užtikrina saugomų asmenų ar objektų apsaugą nuo galimos grėsmės jų saugumui (tikrinami asmenys, su kuriais Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose sudaromi žemės sklypų ir (ar) statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandoriai). Šiuo metu teisės aktuose, kuriuose nustatyti veiklos apribojimai, taikomi, pvz., inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose, yra neaiškiai apibrėžtų nuostatų („draudžiama atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus“, „draudžiama atlikti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista <...> infrastruktūra“), todėl Įstatymo projekte detalizuojamas šių sąlygų turinys nustatant aiškius, objektyviai pagrįstus, būtinus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus taip, kad jie savo esme netaptų esminio žemės savininko teisių valdyti žemės sklypą ribojimo įrankiu.
Nutarimo, kitų įstatymų nuostatos, kuriose nurodoma, kokia ūkinė ir
(ar) kitokia veikla leidžiama nurodytoje teritorijoje, Įstatymo projekte išdėstytos taip, kad būtų aišku, kokia ir kokiomis sąlygomis ši veikla draudžiama. Nors Žemės įstatymas nurodo, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, daug ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų, griežtesnių už nustatytuosius įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose, šiuo metu nustatyta Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintuose teisės aktuose (pvz., Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93; Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213; Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218; Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.10.03:2014
„Polderių techninė priežiūra ir naudojimas. Pagrindiniai reikalavimai“,
patvirtintame žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452).
3D-452). Objektyviai pagrįstus ir būtinus apribojimus, nurodytus šiuose teisės aktuose, Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl, įgyvendinant Įstatymo projektą, Vyriausybės įgaliotos institucijos turės parengti šių teisės aktų pakeitimo projektus, kuriuose būtų atsisakyta minėtų apribojimų nustatymo. Rengiant Įstatymo projektą, ministerijos ir kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją nurodė objektus, veiklą ar teritorijas, kurių apsaugai reikia nustatyti veiklos apribojimus (Sveikatos apsaugos ministerija ir iš dalies Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – objektus, kurių veikla turi neigiamą poveikį visuomenės sveikatai). Susitikimuose su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti siūlymai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinio, galimybės nurodyti išimtis jų taikymui atskirose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Neatsižvelgta į tuos siūlymus, kuriems prieštaravo institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už konkrečias sritis (pvz., VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlymas numatyti išimtis kai kurių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui valstybinio jūrų uosto teritorijoje – nepritarė AB „Energijos skirstymo operatorius“).
Įvertinus galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų, nustatyti mažiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias nuostatas arba numatyti absoliučių draudimų taikymo išimtis, pvz. :
statyti maitinimo ir prekybos paskirties pastatus, maisto tvarkymo įmones, įrengti vandenvietes ir kt. ;
atsisakoma draudimo statyti ir (ar) eksploatuoti su branduolinės energetikos objektu nesusijusius statinius , nurodant draudžiamų statyti statinių paskirtis ir prievolę ūkinės ir (ar) kitos veiklos vykdytojui vykdyti įstatymais leidžiamą veiklą, nesusijusią su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra (Įstatymo projekte nenurodytų statinių statybos darbus, veiklą pastatytuose statiniuose ir pan.), tik gavus Įstatymo projekte (šiuo metu – Branduolinės energijos įstatyme) nurodytų institucijų pritarimą numatomai veiklai. Atsisakoma prievolės ūkio subjektui derinti numatomą įstatymais leidžiamą veiklą su Sveikatos apsaugos ministerija (nurodoma konkreti jai pavaldi institucija – Radiacinės saugos centras), Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir Aplinkos ministerija;
Todėl, įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, esami atliekų tvarkymo įrenginiai negali modernizuoti savo veiklos ir numatyti papildomos naujos veiklos (įtraukti atskirą atliekų apdorojimo veiklą, apdoroti antrines žaliavas, įtraukti naują atliekų kodą ir pan.), panašią savo pobūdžiu į veiklą, kurią vykdo esamas atliekų tvarkymo įrenginys vandenvietės apsaugos zonose.
Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose , siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;
įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose ;
nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose ;
griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose ;
bendrosiose meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose ;
naudojimo reglamentavimo (tą nustato kiti teisės aktai) paviršiniuose vandens telkiniuose ;
augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose ;
„įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles“ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ;
bet kokiai veiklai, nesusijusiai su valstybės sienos apsauga valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose ;
sodybos pastatai , netaikant griežto draudimo statyti pastatus ar didinti jų tūrį saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ;
statyti statinius, jeigu jie didina teritorijos vizualinę taršą ;
draudimo keisti hidrologinį režimą (numatyta išlyga dėl natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo);
šie statiniai nestatomi buvusių statinių vietoje (siūloma statinių statybą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą planuoti Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentais) .
Įstatymo projekte atsisakoma griežtų reikalavimų atliekų apdorojimo veiklai I grupės vandenviečių apsaugos zonose , siūloma nustatyti atliekų apdorojimo veiklas atskirose vandenviečių grupėse ir apsaugos zonos juostose, atitinkamai nustatant, kad visų kategorijų vandenviečių grupių I-ojoje juostoje bet kokia veikla, įskaitant atliekų apdorojimo veiklą, negalima, I, II ir III grupės vandenviečių grupių II-ojoje juostoje atliekų apdorojimo veikla skirstoma pagal vandenvietės jautrumą taršai ir atliekų apdorojimo veiklas;
įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose ;
nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose ;
griauti (išardyti) statinius ir įrengti, išardyti įrenginius šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose ;
bendrosiose meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose ;
naudojimo reglamentavimo (tą nustato kiti teisės aktai) paviršiniuose vandens telkiniuose ;
augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose ;
„įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles“ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose ;
bet kokiai veiklai, nesusijusiai su valstybės sienos apsauga valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose ;
sodybos pastatai , netaikant griežto draudimo statyti pastatus ar didinti jų tūrį saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ;
statyti statinius, jeigu jie didina teritorijos vizualinę taršą ;
draudimo keisti hidrologinį režimą (numatyta išlyga dėl natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo);
šie statiniai nestatomi buvusių statinių vietoje (siūloma statinių statybą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą planuoti Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentais) . Įvertinus apribojimų tikslingumą, technologinį progresą, dažnu atveju Įstatymo projektu siūloma patikslinti šiuo metu galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jas „sušvelninant“ (pvz., draudimas konkrečiose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose rekonstruoti pastatus keičiamas draudimu rekonstruoti pastatus, jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys).
Daugeliu atvejų šiuo metu galiojančiose specialiosiose žemės naudojimo sąlygose nustatytas griežtas draudimas vykdyti konkrečią veiklą keičiamas draudimu Įstatymo projekte nurodytose teritorijose vykdyti nurodytus darbus, negavus Įstatymo projekte nurodytos institucijos ar statinių (inžinerinių tinklų) savininko arba valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai Statybos įstatyme (norint gauti statybą leidžiantį dokumentą), Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme (derinant teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos planavimo dokumentus) ar atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai nereikia statybą leidžiančio dokumento. Toks minėto pritarimo tvarkos nurodymas pasirinktas siekiant išvengti praktinių Įstatymo projekto taikymo problemų. Teisės aktuose nustatyta, kaip institucijos dalyvauja išduodant planavimo sąlygas, prisijungimo sąlygas, dalyvauja komisijų veikloje. Jei Įstatymo projekte nurodytose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tokiai veiklai, kuriai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas arba teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, bet reikalingas Įstatymo projekte nurodytos institucijos pritarimas, jis duodamas atitinkamos reguliavimo srities teisės aktuose nustatyta tvarka – Įstatymo projekte tik nurodoma, kas turi duoti pritarimą veiklai, o kiekviena institucija turi nusistatyti sutikimo išdavimo tvarką, jei ji nėra nustatyta.
Pritarimo ar nepritarimo kriterijai (sąlygos) turi būti nustatyti teisės aktuose, todėl Įstatymo projekte nurodyti apibendrinti kriterijai, kuriais vadovaujasi institucijos ar statinių ir inžinerinių tinklų savininkai arba valdytojai, pritardami arba nepritardami projektui ar numatomai veiklai.
Pvz., geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai (geležinkelių plėtra numatoma įvairiuose dokumentuose – Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje susiekimo plėtros programoje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo plėtros strategijoje, konkrečiuose projektuose, kuriuose numatoma geležinkelio jungtis); viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei Įstatymo projekte nurodyti darbai trikdys viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų veikimą, pažeis viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą, viešojo ryšių tinklo vientisumą – paslaugų kokybė ir jos svyravimai gali būti nustatyti pagal, pvz., duomenų perdavimo spartą (jos svyravimą) ar teikiamų paslaugų apimtis, t. y. matuojama, kiek per metus nenutrūkstamai buvo teikiamos paslaugos. Neigiamai paslaugų kokybę gali įtakoti ne tik
„fizinis“ linijos nutraukimas/sugadinimas, bet ir sukelti elektromagnetiniai
trikdžiai.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti šias griežčiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nuostatas:
draudimas pertvarkyti žemės sklypus, keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą, rekonstruoti pastatus, keisti pastatų ir (ar) patalpų paskirtį, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu be šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo projektui ar numatomai veiklai (galiojančiame teisiniame reguliavime numatytas tik draudimas statyti be dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo). Įstatymo projektu siūlomas draudimas reikalingas tam, kad nurodytose teritorijose nesusidarytų sąlygos pažeisti Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, nustatytų užstatymo normatyvų (maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius bei norminiai atstumai nuo (iki) magistralinio dujotiekio) ir būtų užtikrinta magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių sauga.
Užstatymo normatyvų laikymasis užtikrina viešojo intereso apsaugą siekiant riboti žmonių skaičių greta magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių. Statinio ir (ar) patalpos paskirties pakeitimas turi įtakos statinyje ir (ar) patalpoje būnančių žmonių skaičiui, todėl gali pažeisti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose šį skaičių ribojančius užstatymo normatyvus. Pvz., pagalbinio ūkio paskirties pastatas nelaikomas pastatu, skirtu žmonėms būti, todėl šių pastatų skaičius magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose nėra ribojamas. Tačiau tokio pastato paskirtį pakeitus į gyvenamąją, magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijoje padidėtų pastatų, skirtų žmonėms būti, kuris galėtų būti viršijamas.
Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;
įrenginių apsaugos zonose, gavus šių įrenginių savininko ar valdytojo sutikimą (siūloma nustatyti mažesnes zonas, kuriose nustatomas griežtas draudimas vykdyti nurodytą veiklą);
infrastruktūros apsaugos zonose, negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, siūloma drausti ne tik statyti statinius, bet ir juos rekonstruoti, griauti (tokie apribojimai taikomi kitos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose; statinio tūrio pasikeitimas gali apsunkinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, ypač antžeminių, priežiūrą (remontą); griaunant statinius, naudojama technika, sukelianti vibraciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos inžineriniams tinklams – reikia įvertinti naudojamų mechanizmų, transporto judėjimo kryptis ir pan.);
paviršinio vandens telkiniuose , įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl šios srities reglamentavimo trūkumo (paviršiniai vandens telkiniai naudojami pramogų tikslais, statyboms, turizmui, tačiau be tinkamo reglamentavimo šios veiklos vandens telkinio kokybei ir ekosistemoms gali daryti didelę žalą);
vertybių pobūdį, siūloma numatyti draudimą tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus .
Kai kurie Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse nustatyti norminiai atstumai taip pat priklauso nuo statinio paskirties, todėl esamo statinio paskirties pakeitimas galėtų reikšti šio užstatymo normatyvo pažeidimą;
įrenginių apsaugos zonose, gavus šių įrenginių savininko ar valdytojo sutikimą (siūloma nustatyti mažesnes zonas, kuriose nustatomas griežtas draudimas vykdyti nurodytą veiklą);
infrastruktūros apsaugos zonose, negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, siūloma drausti ne tik statyti statinius, bet ir juos rekonstruoti, griauti (tokie apribojimai taikomi kitos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose; statinio tūrio pasikeitimas gali apsunkinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, ypač antžeminių, priežiūrą (remontą); griaunant statinius, naudojama technika, sukelianti vibraciją, kuri gali turėti neigiamos įtakos inžineriniams tinklams – reikia įvertinti naudojamų mechanizmų, transporto judėjimo kryptis ir pan.);
paviršinio vandens telkiniuose , įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl šios srities reglamentavimo trūkumo (paviršiniai vandens telkiniai naudojami pramogų tikslais, statyboms, turizmui, tačiau be tinkamo reglamentavimo šios veiklos vandens telkinio kokybei ir ekosistemoms gali daryti didelę žalą);
vertybių pobūdį, siūloma numatyti draudimą tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus . Dėl įstatymo projekto įsigaliojimo Siūloma nustatyti, kad kelios Įstatymo projekto nuostatos įsigalios vėliau už Įstatymo projektą.
Vėlesnė įsigaliojimo data (nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytai II skyriaus antrojo skirsnio, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, redakcijai (kaip minėta šiame aiškinamajame rašte, iki 2021 m. gruodžio 31 d. būtų atlikti paruošiamieji darbai Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui, tarp jų – teisės aktų projektai, todėl nuostata dėl Aplinkos ministerijos, kaip šioje srityje politiką formuojančios institucijos, įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d.) ir III skyriaus septintajam skirsniui. Įstatymo projekto 142 straipsnyje išdėstytoje 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma tik tada, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad šios teritorijos galės būti registruojamos tik nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto III skyriaus septintajame skirsnyje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose galimas tik nustačius šias teritorijas esamiems magistralinio dujotiekio vamzdynams, o sąlygos tokių teritorijų nustatymui susidarytų tik po Įstatymo projekto įsigaliojimo, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. Pripažinus netekusiu galios Nutarimą, jo nuostatos, šiuo metu reikalaujančios šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) tam tikrai veiklai, nebegaliotų, todėl kiltų grėsmė magistralinių dujotiekių, aplinkos ir žmonių saugai.
Atsižvelgiant į tai, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų nustatymui būtina tinkamai pasiruošti (suorganizuoti reikiamus viešuosius pirkimus, suplanuoti reikalingas lėšas, žmogiškuosius resursus ir pan.), Įstatymo projektu siūloma specialiųjų žemės naudojimo sąlygų magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose teisinį reguliavimą nustatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėl Įstatymo projekto taikymo Dėl Vyriausybės pasitarimuose svarstytų klausimų įvertinant priimamų teisės aktų projektų galimą ekonominį ir finansinį poveikį verslo subjektams bei namų ūkiams Svarstant Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus Vyriausybės pasitarimuose, nagrinėta AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė) pateikta informacija apie reikiamą lėšų kiekį Įstatymo projekto įgyvendinimui (dėl valdomų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), įvertinusi šią informaciją, atliko preliminarų nurodytų sąnaudų dydžio įtakos elektros energijos skirstymo tarifams ir visuomeninei elektros energijos kainai įvertinimą. Bendrovė minėtą informaciją pateikė, motyvuodama šiomis prielaidomis:
Eur. Komisija pagal Bendrovės pateiktus duomenis Vyriausybei pateikė įtakos elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės įtampos (toliau – VĮ) ir žemos įtampos (toliau – ŽĮ) tinklais kainai ir visuomeninei elektros energijos kainai per 3 metų laikotarpį skaičiavimus: VĮ tinklais kainos pokytis apie 12,91 %, ŽĮ tinklais – apie 11,75 %. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, Bendrovės pateikti skaičiavimai neteisingi ir nepagrįsti, todėl dėl šių priežasčių tikslintini:
pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekte nustatytas pereinamasis laikotarpis iki siūlomos registro veiklos pradžios, per kurį šios zonos esamiems objektams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir nuo 2022-01-01 taptų registro objektais. A smeniui, suinteresuotam ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliotai institucijai po Įstatymo projekto įsigaliojimo iki numatomo minėtų teritorijų registravimo išlieka prievolė jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą;
Elektros tinklų apsaugos zonų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nepriskirtinas atvejams, kai reikia atlikti kadastrinius matavimus, todėl nurodytas išlaidų dydis vienam žemės sklypui (250 Eur) neatitinka tikrovės. Papildant žemės sklypo kadastro duomenis (nurodant apsaugos zonas), kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne visam žemės sklypui, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengiamas žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas, kiti dokumentai ir jais papildoma esama byla (tais atvejais, kai nėra sklypo kadastrinių matavimų). Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai iki 2019 m. sausio 1 d. turės būti papildyti nuostatomis, atitinkančiomis Įstatymo projekto nuostatas, įvertinant teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo dokumentus ir atvejus, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (kaip šie nuostatai atitinkamai buvo papildyti Žemės įstatyme numačius specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos praktiką specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir papildomų dokumentų parengimas kainuoja 15–18 Eur (elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus AB LITGRID duomenimis – 45 Eur).
Bendros išlaidos, šiuo metu patiriamos dėl galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytos prievolės įrašyti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vienam žemės sklypui (darant prielaidą, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimas kainuoja 15–18 Eur) yra iki 21,50 Eur, o ne 250 Eur (įvertinus tai, kad kadastro duomenų patikslinimas žemės sklypo registro įraše pagal šiuo metu galiojančius įkainius VĮ Registrų centras kainuoja 2,90 Eur vienam žemės sklypui, papildomai
šiuo atveju prisiima Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Bendrovė. Komisija, įvertinusi Įstatymo projekto rengėjų pateiktus komentarus dėl lėšų, reikalingų esamų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikė kitus kainų pokyčio prognozės scenarijus: pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją dėl išlaidų žemės sklypui VĮ tinklais kainos pokytis tik apie 2,79 %, ŽĮ tinklais – apie 1,03 %, pagal AB LITGRID – 3, 40 % ir 1, 67 %. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas nesprendžia neveiksmingo galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo sukeltų finansinių problemų.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto keliamų tikslų svarbą ir jame nurodytų teritorijų esamiems objektams neįrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą mastą, siūlytina iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pakeisti poįstatyminius teisės aktus numatant supaprastintus reikalavimus kadastro duomenų tikslinimui, sudarant prielaidas sumažinti prognozuojamų kaštų dydį. Vyriausybės pasitarimuose Bendrovė pateikė duomenis apie lėšų, reikalingų kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo elektros tinklų apsaugos zonose išmokėti: jei kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas būtų vykdomas kompensuojant 100 % apsaugos zonos rinkos vertės naudojant masinio žemės vertinimo metu nustatytas žemės kainas, bendra kompensacijų suma sudarytų apie 330 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės nurodyta kompensacijų suma yra neteisinga ir nepagrįsta, nes tokios lėšos būtų reikalingos tik tuo atveju, jei žemės savininkai visų žemės sklypų (jų dalių), kuriuos kerta elektros tinklai, visa apimtimi nebegalėtų naudoti pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Pažymėtina, kad po Vyriausybės pasitarimuose išsakytų pastabų patikslinta Įstatymo projekto 141 straipsnio 3 dalis numatant, kad šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka (tikėtina, kad kompensacijų esamos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose apskaičiavimo metodika bus panaši į atlyginimo už servitutus apskaičiavimo metodiką, o Įstatymo projektu numatyta, kad kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta).
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad kompensacijų dydis bus žymiai mažesnis už Bendrovės nurodytus 330 mln. eurų.
Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (jo dalyje), patenkančiame į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas) Atsižvelgiant į Įstatymo projektu nurodytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą, siūloma nustatyti, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į Įstatymo projekto V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas, apie kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybės įmonė Registrų centras pakeičia įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) turi būti taikomos ir iki žymos padarymo, o žyma apie šias teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ši Įstatymo projekto nuostata leistų išvengti atvejų, kai teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai minėtose teritorijose įsigaliotų tik tada, kai būtų padaryta žyma, jei dėl kažkokių priežasčių šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nors pats objektas (pvz., paviršinio vandens telkiniai ar pajūrio juosta) faktiškai egzistuoja kaip esama gamtinė situacija.
Teismai yra nurodę, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos
reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (administracinė byla Nr. A602 -923/2013). Dėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėtų rengti teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių ar kitos veiklos projektų Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti Įstatymo projekto reikalavimus. Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi, žemės savininkai, kiti naudotojai būtų informuojami apie jų sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, būtų mokamos kompensacijos.
Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos. Šiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra teritorijų, kurių siūloma nebenustatyti, šiuo metu galiojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos į jas patenkantiems žemės sklypams po Įstatymo projekto įsigaliojimo būtų nebetaikomos, todėl, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, taikyti nebegaliojantį teisinį reguliavimą šiais atvejais netikslinga. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti: „Jei iki prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti minėto įstatymo nustatytus reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Įstatymo projekto nuostata apibūdina tęstinius santykius.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nurodo: „Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 d.). Pažymėtina, kad aplinkos ministro patvirtintame Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše nurodyta: „Planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, kai <...> įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.“ Dėl atvejų, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Įstatymo projektu siūloma nuo 2022 m. sausio 1 d. šiame projekte nurodytas teritorijas registruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas taikyti nuo šių teritorijų įregistravimo. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiu momentu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, tik nurodo, kad šis sutikimas turi būti gautas iki žemės sklypo, patenkančio į nustatytą teritoriją, kadastro duomenų keitimo.
Susiklostė praktika, kai dažnu atveju teritorijų planavimo dokumentai buvo tvirtinami, statybą leidžiantys ar kiti dokumentai išduodami (derinami) nepateikus šio sutikimo, nes trūko teisinių argumentų dėl prievolės jį pateikti iki šių dokumentų tvirtinimo (išdavimo, derinimo). Atsižvelgiant į tai, kad įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vyko vėliau, susidarė padėtis, kai veikla teisėtai vykdoma (nutiesti ir eksploatuojami keliai, inžineriniai tinklai ir t. t.), bet dėl šios veiklos nustatytos teritorijos (ar teritorijos, kurios turėjo būti nustatytos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lieka neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nes trūksta minėto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiuose žemės sklypuose netaikomos. Tokia padėtis trukdo darniam teritorijų planavimui, neužtikrina visuomenės sveikatos saugos, Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugos, valstybės saugumo, aplinkos ir viešojo intereso apsaugos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto registre bus galima susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis, ir siekiant užtikrinti Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą pratęsiant ir koreguojant galiojantį teisinį reguliavimą , manytina, kad turi būti užregistruotos ir šioje aiškinamojo rašto dalyje minimos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos (atvejai, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet dėl šios veiklos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Neatsižvelgiant į tai, ar vykdoma veikla pagal Įstatymo projektą priskirtina viešajam interesui, ar ne, siūloma nustatyti, kad šie planai, žemėlapiai ar schemos būtų tvirtinami be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo, t. y. siūloma sureguliuoti esamą padėtį, nes, tikėtina, žemės savininkų sutikimus dėl minėtų teritorijų nustatymo bus neįmanoma arba labai sunku gauti. Siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos ir pranešimai žymai padaryti, prašymai įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. (nuo
objektais).
Įstatymo projekte nurodyta, kad šiais atvejais žemės sklypo savininkui ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai minėtai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., t. y. iki Nutarimo, kuriuo buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos. Šiuo metu galiojantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinis reguliavimas numato „ <...> nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo <...>“, atlyginimą (Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekto rengėjų nuomone, nuostata dėl minėtų kompensacijų išmokėjimo atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolius minėtais atvejais sunku įrodyti, ir į tai, kad žemės sklypų savininkams būtina atlyginti, Įstatymo projekte pasirinktas kompensacijų apskaičiavimo būdas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, o Vyriausybė nustatys tvarką, kaip skaičiuoti vertės pokytį (t. y. kaip sumažėja žemės sklypo vertė taikant atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas).
Įstatymo projekte numatyta, kokie asmenys ir kaip turi būti informuojami apie minėtų teritorijų nustatymą, jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nenumato jų įrašymo (registravimo) teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, Įstatymo projekte nurodyta, kad kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šios nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas (t. y. jas nustato asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios šios zonos turi būti nustatytos, vykdymu ir turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl minėtų teritorijų nustatymo – išimtis dėl sutikimo gavimo numatyta tik Įstatymo projekte nurodytais atvejais, kai šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas ir branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoms, kurių nustatymą Įstatymo projektu siūloma pripažinti viešojo intereso tenkinimu).
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 53 straipsnyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą negalima vykdyti veiklos, jei jai vykdyti privaloma sanitarinės apsaugos zona nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokių atvejų „įteisinimas“ reikštų teisinio reguliavimo nenuoseklumą, nes Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Įvertinus šiame aiškinamajame rašte minėtus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus (sanitarinės apsaugos zonos buvo nurodomos poveikio sveikatai vertinimo dokumentuose, t. y. jos buvo „nustatytos“, bet dažnu atveju nebuvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir šios teritorijos nebuvo įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o leidimą veiklai asmuo, suinteresuotas jos vykdymu, gaudavo), Įstatymo projekte nurodyta, kad, jei iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, Įstatymo projekte nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia per dvejus kalendorinius metus nuo šio Įstatymo projekto įsigaliojimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiais atvejais turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas.
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti pagal galiojantį teisinį reguliavimą šių teritorijų nustatyti nereikėjo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jei Įstatymo projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo šių teritorijų nustatyti nereikėjo, o ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti , šias teritorijas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, o joms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šiais atvejais kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Įstatymo projekte nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos vykdomai veiklai , dėl kurios iki Įstatymo projekto įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo . Ši išimtis numatyta atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas tokiose teritorijose nustato veiklos apribojimus, bet žemės savininkams ar patikėtiniams nesukuria teisėtų lūkesčių dėl kompensacijų išmokėjimo, nes teisės aktai su šiais apribojimais juos supažindino, todėl Įstatymo projekto nuostatos prieš jo įsigaliojimą susiformavusiems teisiniams santykiams netaikomos.
Tokios Įstatymo projekte nurodytos teritorijos – magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti energetikos ministro patvirtintose Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse, prievolė gauti šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimą projektui ar numatomai veiklai – Nutarime, statybos techniniuose reglamentuose pagal Statybos įstatymą), potvynių grėsmės teritorijos (veiklos apribojimai nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme), branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos (veiklos apribojimai nustatyti Branduolinės energijos įstatyme), pajūrio juosta (veiklos apribojimai nustatyti Pajūrio juostos įstatyme). Dėl teisinio reguliavimo aiškumo šiuos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus Įstatymo projektu siūloma nustatyti kaip specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Dėl vykdomos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir
(ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Ši nuostata leidžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įvertinti proporcingumo aspektu: atsižvelgiant į faktinę padėtį, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nepažeis kitų asmenų teisių ir nesutrukdys teisėtai vykdomos veiklos.
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas).
Dėl atvejų, kai Įstatymo projekte nurodytų asmenų apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia Įstatymo projekte nurodyta, kad žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, naudojančių žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar patikėtinių apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, informuoti nereikia, jei jų naudojami žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai patenka į anksčiau nustatytas tas pačias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas (praktikoje gali būti atvejų, kai dalis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių planuojamose teritorijose nesikeičia: pvz., rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, į planuojamą teritoriją gali patekti šimtai sklypų, kurie pagal anksčiau parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus pateko į nustatytas kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas). Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Dėl atvejų, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus (t. y. atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d.) nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko buvimo vieta arba pranešimo nepavyksta įteikti – nuo Įstatymo projekte nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo projekte nenumatyti atvejai, kad iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galėjo būti gautas valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, nes valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis nebuvo įgaliotas tartis dėl nuostolių atlyginimo – sutikimas buvo duodamas arba ne.
Dėl Įstatymo projekto lydimųjų įstatymų projektų Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ir į tai, kad yra įstatymų, kurių nuostatos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tarpusavyje nesuderintos ir (ar) kuriuose pateikiamos nuorodos į Nutarimą , parengiami su Įstatymo projekto nuostatomis susijusių kitų įstatymų pakeitimo į statymų projektai. Pasiūlymus su Įstatymo projektu susijusiems kitų įstatymų pakeitimo projektams pagal kompetenciją parengė už atitinkamas veiklos sritis atsakingos ministerijos. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projektu siūloma numatyti atsakomybę asmenims, nesilaikantiems Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų. Šiame aiškinamajame rašte buvo paminėtos priežastys administracinei atsakomybei nustatyti (specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo žymos apie Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padarymo arba nuo šių teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl, to nepadarius, nebus užtikrinta Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsauga, visuomenės sveikatos sauga, valstybės saugumas, aplinkos ir viešojo intereso apsauga).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto II skyriaus II skirsnio skirtingu laiku įsigaliosiančios nuostatos skiriasi dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir registravimo Nekilnojamojo turto registre, ir į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudimas vykdyti ūkinę ir
(ar) kitokią veiklą, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti skirtingą atskirų straipsnių įsigaliojimo datą. Šio įstatymo 247, 305, 385 straipsnius siūloma keisti redakciniais tikslais, siekiant suvienodinti atskiras sąvokas ir nenurodyti Įstatymo projekte nebenurodytų (palyginus su galiojančiu Nutarimu) teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nekeičiant nustatyto teisinio reguliavimo. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo į statymo projekto 6 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nurodytiems pareigūnams siūloma nustatyti pareigą tirti visus 256 straipsnyje nurodytus pažeidimus.
Kadangi 256 straipsnis, siekiant jį suderinti su Įstatymo projektu, keičiamas iš esmės ir papildomas naujomis nusižengimų sudėtimis, šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimas priklausys ne tik galiojančio 589 straipsnio 31, 43, 69 ir 87 punktuose nurodytų institucijų (Aplinkos ministerijos sistemos) pareigūnų kompetencijai, bet ir kitų institucijų pareigūnų kompetencijai, atsižvelgiant į teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo tikslus ir apribojimų pobūdį. 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai, pagal kompetencija tirdami, ar ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant Įstatymo projekte nurodytoms teritorijoms nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, visų pirma turi nustatyti, ar žemės sklypai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, patenka į minėto įstatymo nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos šios sąlygos, t.y. nustatyti, ar įvykdyti Įstatymo projekte nurodyti reikalavimai dėl žymos padarymo ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (pagal vėlesnes 256 straipsnio redakcijas – ar pateiktas prašymas registruoti šias teritorijas). Siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir efektyvų sankcijų taikymą, 256 straipsnyje tikslinga nustatyti atsakomybę ne tik asmenims, bet ir juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už ūkinės veiklos vykdymą nenustatytose Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, taip pat pranešimo žymai padaryti ir (ar) prašymo įregistruoti nepateikimą, nustatytų teritorijų neįregistravimą. Nurodyti pažeidimai gali sukelti neigiamus veiksnius ar poveikį gamtai, žmogaus sveikatai, viešajam interesui, valstybės saugumui.
Siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei užtikrinti efektyvų, proporcingą ir atgrasantį sankcijų taikymą, siūlome įtvirtinti atsakomybę ir už pakartotinius reikalavimų dėl įstatymo projekte nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimus. Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios sanitarinės apsaugos zonos apibrėžties ir šių zonų nustatymo nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Aviacijos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma atsisakyti aerodromo sanitarinės apsaugos zonos nustatymo; nustatyti, kad aerodromo apsaugos zonų dydis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo apsaugos zonose ir vietoje aerodromo sanitarinės apsaugos zonų nustatomose aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nustatytos Įstatymo projekte ir nurodyti, kaip nustatomas aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis (pagal perspektyvinio aerodromo triukšmo žemėlapio, sudaromo kiekvienam aerodromui atskirai, duomenis). Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti, kad branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydžio reikalavimai ir šiose zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos Įstatymo projekte. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte.
Siekiant tarpusavyje suderinti įstatymų nuostatas, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5 dalis. Siekiant apriboti dvigubo kompensavimo galimybę, siūloma nustatyti, kad kompensacijos nemokamos arba mažinamos atitinkama dalimi, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei nustatyto servituto ir elektros tinklų apsaugos zonos teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Energetikos įstatymo pakeitimo į statymo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vartojamą sąvoką „šilumos tiekimo tinklai“ į „šilumos perdavimo tinklai“, siekiant ją suvienodinti su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. Taip pat siūloma papildyti 18 straipsnyje esančias nuostatas dėl energetikos objektus eksploatuojančių įmonių teisės nekliudomai patekti prie jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti ne tik jų modernizavimo ar eksploatavimo, bet ir remonto, techninės priežiūros, rekonstravimo darbus; nurodyti, kad energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte . Gamtinių dujų į statymo pakeitimo įstatymo projekte, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma nurodyti, kad apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte , o mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi energetikos ministro patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos ir
(ar) įrengimo taisyklėse.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nenustatomi norminiai atstumai tarp statinių ir (ar) įrenginių, žemės ir vandens paviršiaus, ir į tai, kad galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. nustatyta, kad norminiai atstumai nustatomi ne įstatymu, o įgyvendinamaisiais teisės aktais (energetikos ministras jau yra gavęs ir realizavęs įgaliojimą nustatyti mažiausius leistinus atstumus), norminių atstumų teisinis reguliavimas nėra keičiamas, tik teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslais Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 d. vietoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos siūloma įrašyti konkretų subjektą – energetikos ministrą, kuris jau yra patvirtinęs minėtoje normoje minimas gamtinių dujų vamzdynų ir įrenginių apsaugos ir (ar) įrengimo taisykles. Norminiai atstumai (daugeliu atvejų priklausantys nuo techninių parametrų, kurie reglamentuojami poįstatyminiais teisės aktais) šiuo metu yra nustatyti ne įstatymuose, o ministrų tvirtinamuose teisės aktuose (pvz., norminiai atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų ar kitų objektų nustatyti aplinkos ministro įsakymais tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose, energetikos ministro patvirtintose kitų energetikos objektų įrengimo taisyklėse ir t.t.).
Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte, ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio kodekso nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Geodezijos ir kartografijos į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gruntinio geodezinio ženklo apsaugos zonos dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje zonoje nustatytos Įstatymo projekte . Geriamojo vandens į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti geriamojo vandens vandenviečių apibrėžtį atsižvelgiant į Įstatymo projekte nurodytą požeminio vandens vandenvietės sąvoką, pripažinti netekusiomis galios geriamojo vandens vandenviečių apsaugą reglamentuojančias nuostatas. Kelių į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kelių apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos uosto rezervinėse teritorijose nustatytos Įstatymo projekte .
Miškų į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti apsaugos zonos sąvokos (ji nurodyta Įstatymo projekte ) ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus šiose teritorijose nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme siūloma palikti kultūros paveldo objektuose, o ne jų teritorijose ar apsaugos zonose veiklą reglamentuojančias nuostatas. Šiuo metu, kol nėra iki galo sutvarkyta nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita, galimi atvejai, kai kultūros paveldo objektams laikinai nėra nustatytos teritorijos ir apsaugos zonos, todėl nebūtų įstatyminio pagrindo taikyti Įstatymo projekte nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai apibūdintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad šiuo metu į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas žemės sklypo kadastro duomuo
„žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos
reglamentai“ pakeičiamas į „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.
Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reguliavimą, nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma Įstatymo projekte nurodytas teritorijas išbraukti iš žemės sklypo kadastro duomenų sąrašo (papildomą rašytinę informaciją apie žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis galėtų gauti Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka). Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuo 2022 m. sausio 1 d. yra šio registro objektas. Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos pajūrio juostoje nustatytos Įstatymo projekte , ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus nustatančias šio įstatymo nuostatas pripažinti netekusiomis galios.
Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiančių dokumentų naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių projektiniams pasiūlymams pritarė aplinkos ministras, statybai aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šią tvarką reglamentuojančias nuostatas. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios minėto įstatymo nuostatas, nustatančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikiant nuorodas į Įstatymo projektą ; nurodyti, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (šiuo metu Pajūrio juostos įstatyme nustatyta, kad pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, bet pajūrio juosta nepriskirta saugomų teritorijų sistemai); nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose viena išimčių nustatytam draudimui tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį – kai reikia įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose.
Iš ekologinių apsaugos zonų sąrašo siūloma išbraukti kurortų apsaugos zonas dėl šių priežasčių:
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija;
Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Šiame įstatyme nustatyta, kokie privalomieji reikalavimai (rengiant bendruosius planus) ar privalomi teritorijos naudojimo reglamentai (rengiant detaliuosius planus) nustatomi savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje ir
teritorijų planavimo dokumento mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, gali būti nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi privalomieji reikalavimai arba teritorijos naudojimo reglamentai;
atlieka savivaldybių institucijos vadovaudamosi įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose numatytais atvejais gali būti nustatomi veiklos rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir žmonių sveikatai.“. Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintų Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų
teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą „ <...> gyvenamosiose teritorijose, turinčiose kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus siekiant užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio.
Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos bei dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, kurie privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose, naudojantiems rekreacinius išteklius <...> “.
Manytina, kad Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo pakanka kurortų savivaldybėms planuoti konkrečias teritorijas ir veiklą jose, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jos vertingumą;
Statybos į statymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti pateiktas dėl Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – dėl registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir nustatyti, kad, jei specialiųjų reikalavimų galiojimo metu iki statybą leidžiančio dokumento gavimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas šiame įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio projektas turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.
Kaip perteklinio siūloma atsisakyti žodžio „gretimas“ prieš žodžius „žemės sklypo savininkas“, nes dėl statytojo numatomos vykdyti veiklos atsirandanti teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali patekti ne tik į gretimus, bet ir į toliau esančius kitus žemės sklypus. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios nuostatas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų „nurodymo“ ir „nustatymo‘, nes specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas. Triukšmo valdymo į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuostatą dėl oro uosto sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą prievolę nustatyti aerodromo triukšmo apsauginę zoną. Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte.
Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiomis galios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršiniuose vandens telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma ūkines veiklas ir (ar) objektus, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, suderinti su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (pateikiant veiklos rūšį ir kodą, kaip nurodyta šiame klasifikatoriuje ar konkrečią ūkinę veiklą, priskirtiną nurodytam klasifikatoriaus kodui), kai kurių gamybinių objektų apimtis koreguoti pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateiktas ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas ar atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, apimtis, parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros į statymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma patikslinti sanitarinės apsaugos zonos apibrėžtį, nurodyti šios zonos nustatymo tikslus ir tai, kad ūkinei veiklai ir (ar) objektams, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, šių zonų dydį nurodo Įstatymo projektas arba šis dydis nurodomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Siūloma nurodyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose nustatytos Įstatymo projekte .
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nustatomas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. sausio 1 d. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) ir galiojimo teisinis reguliavimas, Žemės į statymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios šį reguliavimą nustatančias nuostatas ir nustatyti, kad nuo
naudotojams nebus teikiama informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Žemės gelmių įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių, išgaunamų atviru kasybos būdu, telkiniuose nustatytos Įstatymo projekte. Žmonių palaikų laidojimo į statymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad krematoriumų sanitarinės apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Įstatymo projektu ir patikslinti nuostatą dėl kapinių sanitarinės apsaugos zonos (siūloma nustatyti ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms). Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės į statymo pakeitimo įstatymo projektu dėl šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytų priežasčių siūloma nustatyti nuolatinio užkrečiamosios ligos židinio ir jo apsaugos zonos sąvokų apibrėžtis ir nurodyti, kad šių apsaugos zonų dydį ir jose galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Įstatymo projektas.
Kokių teigiamų rezultatų laukiama po Įstatymo projekto įsigaliojimo Įstatymo projektas nustato aiškų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, vieningą šių sąlygų taikymo sistemą, Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo, įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 m. – registravimo Nekilnojamojo turto registre) principus, visuomenės informavimo apie nustatytas (nustatomas) Įstatymo projekte nurodytas teritorijas būdus, numato kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą. Įstatymo projekto lydimieji įstatymų projektai išsprendžia kolizijas ir spragas galiojančiame teisiniame reguliavime. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimus apie ūkinės asmens veiklos ribojimą. Įgyvendinant Įstatymo projektą, numatomas teisinis reguliavimas aiškiau reglamentuos asmenų, suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiame įstatymo projekte nurodytose teritorijose, vykdymu, prievolę gauti rašytinius sutikimus dėl šių teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose teritorijose, jų atsakomybę dėl Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymo ir teigiamai paveiks bendrą ūkio būklę ir (ar) atskiras verslo sritis, turės teigiamą poveikį aplinkai.
Galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, nepriėmus Įstatymo projekto, – nebus ištaisytos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo spragos ir kolizijos su galiojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškus ir skaidrus Įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jose teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, bus sukurtas aiškus ir nuoseklus jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas.
Viename įstatyme aiškiai apibrėžus visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bus išvengta kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas. Sukurtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo aiškumas ir apibrėžtumas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, skatins naujų investicijų pritraukimą. Įgyvendinus nuostatas, kuriose nurodyta, kada pradedamos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, sutrumpės pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jų taikymo pradžiai nustatytas laikas. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurs palankesnes sąlygas verslui, nes padės išvengti situacijų, kai gali būti vykdoma šiomis sąlygomis draudžiama veikla, jei teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Nurodžius, kada ir kuriame numatomos veiklos planavimo (projektavimo) etape turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Į statymo projekte nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose naujai nustatytose teritorijose, bus išvengta šiuo metu dažnai vykstančių teisminių procesų.
Įgyvendinus Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis nustatoma, kokia tvarka bus leidžiama vykdyti veiklą, nesusijusią su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonose, atsiras reali galimybė panaudoti verslo reikmėms šiuo metu nebenaudojamus, didelę materialinę vertę turinčius VĮ Ignalinos atominei elektrinei priklausančius statinius ar įrenginius, esančius Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje, kurių panaudojimas, įvertinus konkrečią situaciją, nekeltų grėsmės nei Ignalinos atominės elektrinės saugiai veiklai, nei šiuose statiniuose (įrenginiuose) dirbsiančių žmonių sveikatai. Tokiu būdu būtų sutaupomos milijoninės lėšos, nes nebenaudojami statiniai ir (ar) įrenginiai galėtų būti ne nugriauti (demontuoti), bet panaudoti verslo reikmėms. Pažymėtina, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti taikomos didelėse teritorijose, todėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdytojas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą prieš pateikdamas prašymą įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka privalo parengti nurodytus dokumentus (žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus, kadastro duomenų formas ir pan.), teisės aktų nustatytais atvejais atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Šie privalomi darbai dabar atima daug laiko ir lėšų.
Pradėjus registruoti Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto registre, nebeliks prievolės jas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažės administracinė našta. Pažymėtina, kad parengtame Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad registro objekto paieškos ir peržiūros paslaugas numatyta teikti neatlygintinai – tai verslo subjektams palengvins sąlygas planuoti veiklą. Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė parengs įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ūkinės veiklos subjektams, kurie galimai gali patirti nuostolius, jei jų valdomi žemės sklypai ar kiti nekilnojamieji daiktai pateks į viešojo intereso tikslais nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas, kuriose turės būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, būtina pakeisti šiuos galiojančius ar įsigaliosiančius įstatymus: Administracinių nusižengimų kodeksą, Aplinkos oro apsaugos įstatymą, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, Aviacijos įstatymą, Branduolinės energijos įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Elektros energetikos įstatymą, Energetikos įstatymą, Gamtinių dujų įstatymą, Geležinkelių transporto kodeksą, Geodezijos ir kartografijos įstatymą, Geriamojo vandens įstatymą, Kelių įstatymą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, Miškų įstatymą, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Pajūrio juostos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Statybos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Triukšmo valdymo įstatymą, Vadovybės apsaugos įstatymą, Vandens įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, Žemės įstatymą, Žemės gelmių įstatymą, Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymo projektus į teisinę sistemą, būtina pakeisti ir (ar) panaikinti šiuos Vyriausybės nutarimus: Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės patvirtintus atskirus valstybinių parkų, gamtinių, biosferos ir kultūrinių rezervatų nuostatus, Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2012 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybė nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 379
„Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2013 m.
lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1086 „Dėl Kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr.
kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis ir Valstybės saugumo departamento direktoriui iki Įstatymo projekto įsigaliojimo reikės atitinkamai pakeisti keičiamų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projekte numatyta, kad teisės aktus, susijusius su Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis priima iki 2021 m. sausio 1 d. Pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir iki 2018 m. lapkričio 31 d. valstybės įmonei Registrų centrui pateiktą teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lyginamąją lentelę (t. y. Įstatymo projekte nurodytų teritorijų pavadinimų prilyginimą šiuo metu Nutarime nurodytų teritorijų pavadinimams) valstybės įmonė Registrų centras šio įstatymo įsigaliojimo dieną pakeis įrašus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu numatytos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų. Šio aiškinamojo rašto 7 dalyje nurodytoms kompensacijoms išmokėti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis paaiškės, kai Vyriausybės nustatyta tvarka bus faktiškai įvertinti nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Juos įvertinus, kitiems kalendoriniams metams (ar periodams) bus galima planuoti biudžeto lėšas kompensacijų išmokėjimui. Atitinkamos ministerijos pagal kompetenciją kreipsis dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo viešojo intereso tikslais nustatytose teritorijose (pvz.: Krašto apsaugos ministerija – krašto apsaugos objektų ir radiolokatorių apsaugos zonose, Sveikatos apsaugos ministerija – nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonose, Vidaus reikalų ministerija – Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomų objektų ir valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose, Valstybės saugumo departamentas – Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose, Aplinkos ministerija – meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose, saugomose teritorijose (pagal Saugomų teritorijų įstatymą), pelkėse ir šaltinynuose, žemės gelmių išteklių telkiniuose, Kultūros ministerija – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, Susisiekimo ministerija
Kompensacijos Lietuvos kariuomenei ar kitoms institucijoms teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, šiuo metu apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, iš valstybės biudžeto lėšų nemokamos, kai šios teritorijos nustatomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos dėl kitų suinteresuotų asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos.
Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už pranešimo žymai apie nustatytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas padaryti ir (ar) prašymo įrašyti šias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimą, ir į tai, kad nurodytos institucijos, kurios pagal kompetenciją tikrins šių dokumentų pateikimą (nepateikimą), šioms institucijoms papildomoms funkcijoms vykdyti gali prireikti biudžeto lėšų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į jas patenkantiems žemės sklypams turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymo projekte pereinamuoju laikotarpiu ši prievolė išlieka, bet šiuo aspektu nauja finansinė našta nesukuriama , papildomų lėšų poreikis atsiras Įstatymo projekte numatytos žymos apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypo registro įraše padarymui (pagal galiojančius įkainius – po 2,90 Eur kiekvienam žemės sklypui). Informaciją apie žemės sklypų, kuriems reikia padaryti žymas, skaičių ir bendrą lėšų žymoms padaryti poreikį, įvertinusi konkrečią situaciją, turės ir (ar) gaus institucija, pagal kompetenciją atsakinga už atitinkamų šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą (pvz., Krašto apsaugos ministerija – dėl žemės sklypų, patenkančių į krašto apsaugos objektų apsaugos zonas, skaičiaus).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektą nuo 2022-01-01 žemės sklypų kadastro duomenų keitimai neprivalomi, todėl sumažės pagal galiojantį teisinį reguliavimą patiriama finansinė našta . Įgyvendinant Įstatymo projektą, Nekilnojamojo turto registrui modifikuoti reikalingas lėšas parengus investicinį projektą numatoma gauti iš Aplinkos ministerijai skiriamų asignavimų ir (ar) iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonei Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybei gerinti“ skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad reikiamam Nekilnojamo turto registro modifikavimui skirtas veiksmas (Nr. 2.1.1.24) numatytas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. Nr. 1V-329 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, sudarytos prielaidos teikti projektinį pasiūlymą dėl atitinkamo projekto įtraukimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto
„Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr.
10.1.3-ESFA-V-918 priemonės „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą. Įstatymo projekto priėmimas būtų pagrindas Nekilnojamojo turto registro modifikavimui iš minėtų šaltinių gauti (numatyti) lėšas (numatytas finansavimas – 1 mln. Eur), taip pat planuoti ir užtikrinti lėšas modifikuoto registro funkcionavimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu iš specialistų gauti vertinimai ir išvados įvertinti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo nuostatas neturi būti minimas to įstatymo pavadinimas. Vietoj jo vartotini žodžiai „šio įstatymo“. Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 2, 3, 29, 36, 43 dalims. Taip pat turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. 2. Jeigu įstatymo projekte teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą projekto tekste turi būti
rašomas visas pavadinimas, o toliau – be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pvz., projekto 2 straipsnio 15 dalyje pirmą kartą minimas vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimas dėstytinas pilnai. Šiuo atžvilgiu turi būti peržiūrėtos ir pataisytos visos projekto nuostatos, liečiančios teisės aktų, institucijų ir pareigų pavadinimus. 3. P rojekte dėstomos nuostatos, kuriose pateikiamos neaiškaus turinio sąvokos:
reglamentuojant magistralinio dujotiekio vamzdyno teritorijų ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apsaugos zonų dydį ir kt. (2 straipsnio 16 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 33 straipsnis) bei vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydį (42 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);
vartojama reglamentuojant karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonų dydį (15 straipsnio 2, 3, 4 dalys),
reglamentuojant geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydį (21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse);
reglamentuojant melioracijos statinių apsaugos zonų dydį (93 straipsnio 2 dalis).
Atkreipiame dėmesį, kad nei projekte, nei kituose susijusiuose galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtas šių sąvokų turinys. Nėra aišku, kuo konkrečiai viena sąvoka skiriasi nuo kitų, kokie jų esminiai požymiai. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad ,,iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Atsižvelgus į tai, projekte ar kai kuriuose kituose projekto 2 straipsnio 56 dalyje nurodytuose įstatymuose reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šių sąvokų turinys turėtų būti apibrėžtas. 4. Projekto 2 straipsnio 56 dalyje minimi įstatymai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie iš jų išdėstyti ne pagal abėcėlę. Šios nuostatos tikslintinos. 5. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio „triukšmo“ įrašytinas žodis „apsauginės“.
planavimo ir kiti dokumentai paprastai rengiami teritorijoms, o ne teritorijose. Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „straipsnio“ kaip perteklinis. 7. Projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą reikėtų papildyti, nes šiame skirsnyje siūloma reglamentuoti ne tik įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą arba pakeitimą (projekto 12 straipsnis), bet ir žymas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias šiame įstatyme nurodytas teritorijas (projekto 8 straipsnis). Be to, projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinime brauktinas perteklinis antrą kartą dėstomas žodis „dėl“. 8. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos ,,valstybei svarbiems projektams įgyvendinti“. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti . Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą nereikėtų papildyti, jame įrašant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. 9. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms. Atkreipiame dėmesį, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas reglamentuoja Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų nustatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas atitinkamai nereikėtų papildyti, jame įrašant ir Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervines teritorijas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto VIII skyriaus bei 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas. Šia pastaba siūlomo įstatymo projekto papildymo reikėtų atsisakyti tuo atveju, jeigu būtų priimtas Seime šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
kuriuo Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo siūloma atsisakyti. 10. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta ,,nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas“. Ši projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne nuostolių atlyginimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose, bet kompensacijų nustatytose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose apskaičiavimą ir mokėjimą. Todėl lieka neaišku, ar kompensacijos apima tik nuostolių atlyginimą, ar ši sąvoka turėtų būti aiškinama plačiau. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, visame projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką. Kitu atveju, reikėtų aiškiai apibrėžti nuostolių atlyginimo ir kompensacijų skirtumus. Antra, projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kompensacijos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu , nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Nėra aišku, kurie konkrečiai įstatymai turimi omenyje.
Be to, iš projekto nuostatų darytina išvada, kad nuostolių apskaičiavimo metodikos gali būti nustatytos keliuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų atrenkamas tas įstatymas, pagal kurį būtų apskaičiuojamas nuostolių dydis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, pagal kuriuos būtų reglamentuotos nuostolių apskaičiavimo metodikos. Trečia, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas ,,šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad nuostolių dydis pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų apskaičiuojamas pagal teisės aktuose patvirtintas metodikas. Todėl projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad šalys gali nesilaikyti atitinkamų nuostolių apskaičiavimo metodikų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kai nuostolių atlyginimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tuo atveju, jeigu būtų tikslinama vertinamoji projekto nuostata, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Ketvirta, aptariamoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,, patiriami nuostoliai“. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 5 dalyje, apibūdinant nuostolius, vartojama sąvoka, ,, patirti nuostoliai“. Projekto 7 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje vėl vartojama sąvoka ,,patiriami nuostoliai“.
Siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką, be aukščiau minėtų projekto 7 straipsnio struktūrinių dalių, atitinkamai patikslinant projekto 13 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, projekto 141 straipsnio 10 dalį, projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse. 11. Projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata ,,teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti“ nėra pakankamai aiški, nes nuostoliai atlyginami asmenims, kurie dėl šiame įstatyme nustatytų teritorijų nustatymo patiria nuostolių. Taigi, nuostolius patiria asmenys, bet nuostoliai nebūtinai atlyginami toje pačioje teritorijoje, kurioje jie patiriami. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 12. Projekto 7 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose, 8 dalyje vartojama sąvoka ,, teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos“. Pastaroji nuostata nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad yra priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai ar sprendimas pritarti planuojamos ūkinės veiklos vykdymui, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų, 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 102 straipsnio 1 punkto, projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktų bei 8 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas. 13. Projekto 7 straipsnio 8 dalies nuostata ,,iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo)“.
Svarstytina, ar šią nuostatą nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuris konkrečiai pirmosios procedūros dokumentas turimas omenyje ir kur jis yra nurodytas. Tokiu būdu būtų išvengta galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, taikant įstatymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnio 4 dalies ir projekto
dalies nuostatas. 14. Įvertinus projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, darytina išvada, kad jomis siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtose dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas projekto 141 straipsnyje. 15 . Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nereikalingas žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad toks sutikimas nėra būtinas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurio konkrečiai objekto kadastrinių matavimų byla turima omenyje, jeigu žemės sklypas yra formavimo stadijoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 16. Tais atvejais, kai įstatyme yra pateikiama nuoroda į tą pačią arba kitą to paties straipsnio dalį, toje nuorodoje žodis „straipsnio“ nerašomas, o rašomi žodžiai, pvz., „šioje dalyje“. Ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 5 daliai. Taip pat turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. 17. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais projekto 11 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti skirtingas informavimo apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas ir (ar) nustatomas tenkinant viešąjį interesą būdus. Vienais atvejais informuojama raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu), kitais atvejais - registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija). Svarstytina, ar projekte informavimo būdus nereikėtų suvienodinti, pavyzdžiui, nustatant, kad visais atvejais informuojama registruotu laišku. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto
dalies nuostatas.
Be to, šioje dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, tai informavimo pareiga apie nustatytas teritorijas tenka pastato savininkų bendrijai ar kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijai (kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui) informuojant raštu, t.y. siunčiant paštu paprastu ar registruotu laišku būtų patiriamos atitinkamos išlaidos, kurias turėtų padengti gyvenamosios paskirties daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Be to, gyvenamosios paskirties daugiabučių namų bendrijų (kitų valdytojų) paskirtis yra valdyti gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektus, o ne teikti atitinkamas informavimo paslaugas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tobulinant projektą, nereikėtų nustatyti kitus subjektus, kurie informuotų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato butų ir kitų patalpų savininkus. Taip pat manytina, kad siekiant kuo išsamesnio butų ir kitų patalpų savininkų informavimo ir vienodų jų teisių užtikrinimo, ir šiuo atveju pranešimai turi būti įteikiami pasirašytinai. Butų ir kitų patalpų savininkų informavimas pasirašytinai užtikrins jiems galimybę laiku kreiptis dėl kompensacijos, nes toje pačioje dalyje yra nustatyta, kad dėl kompensacijos galima kreiptis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu būtų pritarta pastarajai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais tobulintinos ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. 18.
nepavyksta įteikti, informacija apie nustatytas teritorijas viešai paskelbiama Vyriausybės, įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių ir šiuo atveju yra laikoma, kad žemės savininkui apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra pranešta skelbimo viename iš laikraščių dieną. Šiuo atveju nėra aišku, ar toks vienkartinis skelbimas laikraštyje užtikrins žemės savininko galimybę sužinoti apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, o taip pat nėra aišku, per kokį terminą toks žemės savininkas galėtų kreiptis dėl jam priklausančios kompensacijos. 19. Svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nereikėtų papildyti, nustatant, kad be šioje dalyje nustatyto informavimo būdo, tuo atveju, kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai papildyti projekto
antrojo skirsnio 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. 20. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.
Ši nuostata derintina su šios dalies pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyta, kad kai objektas (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir
(ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos) pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija taip pat pasikeičia, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše pakeičia įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją . Todėl lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis, projekte siūloma nustatyti, kad objektui pasikeitus ir pasikeitus atitinkamai teritorijai, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šios sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pasikeitus objektui, gali pasikeisti tik teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl kyla abejonių ar, vien tik pakeitus įrašus apie šią teritoriją, specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėtų būti netaikomos. 21.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“ (pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nuostolius apskaičiuoti atsižvelgiant (įvertinant) žemės mokesčio dydį. Nėra aišku, kokią reikšmę apskaičiuojant aukščiau nurodytų nuostolių dydį galėtų turėti žemės mokesčio dydis (jo kitimas). Be to, nėra aišku, kokiam konkrečiai žemės sklypui (ar teritorijai) mokėtinas žemės mokestis turimas omenyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokią konkrečiai reikšmę apskaičiuojant nuostolius turėtų žemės mokesčio dydis ir kuriam konkrečiai žemės sklypui apskaičiuotas žemės mokesčio dydis turėtų būti įvertinamas apskaičiuojant nuostolių dydį. 22. Iš projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, su kuriais konkrečiai subjektais turėtų būti derinama šioje dalyje nurodytų objektų statyba ir rekonstrukcija. Teisinis reguliavimas, nustatant asmens teises ir pareigas, gali būti nustatomas tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminės nuostatos dėl asmenų pareigos derinti atitinkamų objektų statybą ir rekonstrukciją su atitinkamomis institucijomis turėtų būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose vietoj junginio ,,statyti ir rekonstruoti“ nereikėtų vartoti junginį ,,statyti ir (ar) rekonstruoti“, o 6 punkte vietoj junginio ,,tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“ nereikėtų vartoti junginį ,,tiesti elektros tinklus ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“. 23. Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku kokiam „projektui“ (pavyzdžiui, statinio projektui ar kt.) gali nepritarti civilinės aviacijos administracija ar kariuomenės vadas. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio, nurodant kaip
„projektas“ suprantamas šio įstatymo nuostatose. Analogiško turinio pastaba dėl neaiškaus projekto nuostatose
vartojamos sąvokos „projektas“ turinio taikytina ir projekto 19 straipsnio 2 ir
straipsnio 2 ir 3 dalių, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių, 49 straipsnio 2 ir 3 dalių ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose ši sąvoka yra vartojama. 24. Projekto 17 straipsnyje kelių apsaugos zonas siūloma nustatyti vadovaudamasi keliais kriterijais: valstybinės reikšmės keliai būtų nustatomi pagal reikšmę, o vietinės reikšmės keliai pagal kelio kategorijas. Pažymėtina, jog Kelių įstatymo 3 straipsnyje valstybinės ir vietinės reikšmės keliai suskirstyti pagal reikšmę. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog vietinės reikšmės keliai taip pat pagal reikšmę yra skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl teikiamo įstatymo projekto 17 straipsnyje kelių apsaugos zonų nustatymo kriterijai parinkti skirtingi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintas kelių apsaugos zonų nustatymo parinkimo kriterijus tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliams. 25.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2044) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį kelių apsaugos zona suprantama kaip žemės juosta abipus kelio briaunų , kurioje ribojama ūkinė veikla, t. y., pagal šį apibrėžimą, manytina, jog pats kelias nepatenka į jo apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytų nuostatų turinys, pagal kurias specialiosios žemės naudojimo sąlygos (draudimai) siūlomi nustatyti ne tik kelių apsaugos zonose, bet ir keliuose, virš kelių, gatvėse. 26. Siekiant suvienodinti įstatymuose pateikiamą terminiją, projekto 19 straipsnio 3 dalyje po žodžio „eismo“ reikėtų įrašyti žodį „saugumo“ (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 15 dalis), o vietoj žodžių „transporto priemonių eismą“ reikėtų įrašyti žodžius „eismo tvarką“ (SEAKĮ 2 straipsnio 17 dalis). 27.
naują geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų skirstymą, kai geležinkelio želdinių apsaugos zonos išskiriamos kaip atskiros zonos, nepatenkančios į geležinkelio keliams ir jų įrenginiams nustatomas apsaugos zonas, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Želdynų įstatymo pakeitimai, nes pastarajame įstatyme geležinkelio želdinių apsaugos zonos priskiriamos prie geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų, todėl lieka neaiškios Želdynų įstatymo nuostatos, susijusios su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose ir geležinkelio želdinių apsaugos zonose (pavyzdžiui, nėra aišku, ar geležinkelio želdinių apsaugos zonos želdynų plotai yra normuojami (minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), nėra aiški Susisiekimo ministerijos kompetencija, susijusi su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio želdinių apsaugos zonose (minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis), nėra aiškus želdinių, kurie auga siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonose, tvarkytojas (minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). 28. Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinimo, projekto 22 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „eismo saugos“ įrašytini žodžiai
„geležinkelių transporto“. 29. Projekto 23 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad elektros
tinklų apsaugos zonos nustatomos transformatorių pastotėms, tačiau pagal projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostatas darytina išvada, kad apsaugos zonos yra nustatomos ne tik transformatorių pastotėms, bet ir skirstykloms, srovės keitimo stotims. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas suderinti. 30.
atskiroms teritorijoms ar zonoms panašias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jos reglamentuojamos skirtingai (pvz., sąlygos dėl transporto stovėjimo – projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 49 straipsnio
aikštelių, turgaviečių įrengimo, laužo (ugnies) užkūrimo (kurstymo), želdinių sodinimo ir auginimo (sodo, miško įveisimo ar žemdirbystės ir miškų ūkio plėtojimo), grunto kasimo ir žemės paviršiaus altitudės keitimo (kuris taip pat apibrėžiamas kaip grunto nukasimas). Šiuo atveju nėra aišku, ar nevienodas panašių sąlygų reglamentavimas yra susijęs būtent su atskirų teritorijų ypatumais, ar tiesiog yra nevienodas dėl to, kad buvo perkeltas iš atskirų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, iki šiol reglamentavusių šias sąlygas. Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus , glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . Atsižvelgiant į tai nuostatos, nustatančios panašias žemės naudojimo sąlygas, derintinos tarpusavyje ir tikslintinos. 31. Projekto 25 straipsnio 1 dalies 4 punkte dėstomos visiškai tarpusavyje nesusijusios teisės normos „organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu“ ir „sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti“. Siūlytina šias teisės normas dėstyti atskiruose šios dalies punktuose. 32. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 28 straipsnio 1 dalies 15 punkte, 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „transportui“ įrašytini žodžiai „transporto priemonėms“. 33.
nėra pakankamai aiškus formuluotės „aplink talpyklos <...> aptvėrimą“ turinys, nes pagal projekto 27 straipsnio 2 dalį apsaugos zona nustatoma aplink talpyklą, o ne jos aptvėrimą. 34. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 29 straipsnyje reikėtų įrašyti pilną slėgio matavimo vieneto pavadinimą, kaip tai yra projekto 30 straipsnyje. 35. Projekto 33 straipsnio nuostatose nėra suprantamos nuostatos, apibūdinančios magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijos ribas: „po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų“. Be to, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra suderintos su projekto 2 straipsnio 16 straipsnio nuostatomis, kuriose teritorijos ribos yra „po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies“. 36. Projekto 48 straipsnio 3 dalyje loginiu aspektu nėra aiški formuluotė „žemės juosta <...> bei žemė virš ir po šia juosta“ tuo aspektu, kad neaišku, kokia žemė gali būti virš žemės juostos. 37. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 47 straipsnio 2 punkte vartojamą sąvoką „šilumos perdavimo tinklų technologiniai priklausiniai “ ir projekto 49 straipsnio 2 dalies 6 punkte vartojamą sąvoką „šilumos perdavimo tinklų technologiniai įrenginiai
“. 38. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto IV skyriaus pavadinimo
toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad šis skyrius reglamentuoja nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugos zonas, nes šio skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja tik nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonas. 39.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu
“. Nuostatą, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis
gali būti nustatomas ,,planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu“ reikia patikslinti. Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Taigi, sanitarinės apsaugos zonų dydis nustatomas ne atitinkamų vertinimo procesų metu, bet tik užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 40. Vadovaujantis Švietimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, projekto 53 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui)“ įrašytinas žodis „švietimo“. 41. Projekto 53 straipsnio 1 dalies nuostatose neaiškus jose vartojamos sąvokos „įmonės“ turinys, nes nėra pakankami aišku, ar šiame straipsnyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose statyti objektus galės statyti visos įmonės, ar tik įmonės, vykdančios veiklą projekto 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose srityse. 42.
42Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinimo ir atsižvelgiant į tai,
kad sąvokos „veikla“ turinys yra platesnis ir apimantis sąvokos „ūkinė veikla“ turinį, bei atsižvelgiant į projekto 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą sąvoką „veikla“, projekto 53 straipsnio 3 dalies formuluotėje „numatomai ūkinei veiklai“ brauktinas žodis „ūkinei“. 43. Projekto V skyriaus antrajame skirsnyje nėra apibrėžiamos gamtos paveldo objektų teritorijos, o tik nustatomos jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, šio skirsnio pavadinime vietoj žodžių
„teritorijos ir jose“ įrašytinas žodis „teritorijose“. Analogiška pastaba taikoma ir to paties skyriaus
ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo, dešimtojo, vienuoliktojo, dvyliktojo, tryliktojo, keturioliktojo, penkioliktojo, šešioliktojo, septynioliktojo, aštuonioliktojo, devynioliktojo, dvidešimtojo, dvidešimt pirmojo, dvidešimt antrojo, dvidešimt trečiojo, dvidešimt penktojo, dvidešimt šeštojo, dvidešimt septintojo skirsnių bei VI skyriaus trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, keturioliktojo skirsnių, VIII skyriaus, IX skyriaus pirmojo skirsnio, X skyriaus antrojo skirsnio pavadinimams. Apskritai šiuo atveju manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymas skirstomas į skyrius ar skirsnius, kurie sudaro po vieną straipsnį ir skirsnio ir straipsnio pavadinimai sutampa, padaro įstatymo tekstą pernelyg griozdišku ir apkrautu. Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas , suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . 44. Tikslintinos projekto 63 straipsnio pateiktos nuorodos: 1 ir 4 dalyse vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „3“. 45. Turi būti apibrėžta projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „epizootijų“. 46.
„įrengti naujus karjerus“, o projekto 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama
formuluotė „įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus“. Siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti šias projekte vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, susijusios su karjerų įrengimu. 47. Projekto 69 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas reikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, nes šiose projekto nuostatose nėra aiški nuoroda į minėto įstatymo nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 84 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 86 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms. Siūlytina šiose projekto nuostatose neteikti nuorodos į konkrečią Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nes pasikeitus minėtojo įstatymo nuostatoms turės būti keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. 48. Atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatas, projekto 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto e papunktyje vietoj žodžio
„žūklę“ įrašytinas žodis „žvejybą“. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 69 straipsnio 1 dalies 26
punkto a papunkčio, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto e papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto f papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 99 straipsnio 10 punkto g papunkčio, 11 punkto c papunkčio nuostatos. 49. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme vartojamose nuorodose straipsnių struktūrinės dalys turi būti nurodomos eilės tvarka, todėl projekto 69 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina nuoroda – vietoj „25 punktuose ir 15 punkto b papunktyje“ įrašant „punktuose, 15 punkto b papunktyje ir 25 punkte“. 50. Projekto 71 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „geologiniuose“ įrašytinas žodis „geomorfologiniuose“. 51.
straipsnio 1 dalies 2 punkte, 128 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio
„automobilių“ reikėtų įrašyti žodžius „transporto priemonių“. 52. Projekto 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčius siūlytina apjungti
ir išdėstyti 2 punkte, kaip tai yra projekto 74 straipsnio 2 punkto analogiškų nuostatų atveju. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 81 straipsnio 1 punkto nuostatoms. 53. Projekto 79 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sužalos“ įrašytini žodžiai
„botaniniuose – zoologiniuose“. 54. Svarstytina, ar projekto 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų
nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad Seime yra registruoti Vyriausybės teikti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1787) bei su juo susijęs Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1789), kuriuose siūloma atsisakyti išimties dėl mažųjų (savo ūkio reikmėms) karjerų įsteigimo. Pažymėtina, kad tiek teikiamame įstatymo projekte, tiek minėtuose įstatymų projektuose siūloma vienoda įstatymų įsigaliojimo data - 2019 m. gegužės 1 d. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 86 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 109 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. 55. Tikslintina projekto 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto papunkčių numeracija. 56. Projekto 87 straipsnio nuostatos tikslintinos nes nėra aišku, kurio subjekto - atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos (1 dalis) ar už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos (2 ir
dalies 2 punktą. 58. Projekto 88 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje (4 dalies 2 punkte nustatant išimtį dėl 3 dalies), kaip tai yra numatyta, pavyzdžiui, projekto 86 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatose.
neaiški nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalis“ nes šio straipsnio 1 dalis jokio statybos draudimo nenustato. 60. Projekto 88 straipsnio 5 dalyje turėtų būti patikslinta, kas sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti. 61. Projekto 89 ir 90 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, kuriose nustatomas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas. Svarstytina, ar siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatytos tik specialiame įstatyme, kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Žuvininkystės įstatymo atitinkami pakeitimai. 62. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimas, 89 ir 90 straipsniai: vietoj sąvokos
„apsaugos juostos“ įrašant sąvoką „apsaugos zonos“. 63. Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų
tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta sąvoka „atliekos“, projekto 90 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „šiukšles“ reikėtų įrašyti žodį
„atliekas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
projekto 92 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 64. Siekiant aiškumo, projekto 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse vietoj žodžio „atstovo“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės tarnautojo“, nes kitu atveju nėra aišku, kuris subjektas galėtų būti laikomas savivaldybės administracijos atstovu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 93 straipsnio 2 dalies, 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. 65.
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti miško žemės skaidymo į dalis apribojimai, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas žemės sklypų skaidymas į dalis yra priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (pavyzdžiui, projekto 97 straipsnio 1 punktas draudžia pajūrio juostoje žemės sklypus padalyti, atidalyti), svarstytina, ar projekto 95 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, draudžiančioms miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir Miškų įstatymo nuostatos. 66. Projekto 97 straipsnio 6 punkto a papunktyje ir 99 straipsnio 12 punkto a papunktyje vietoj žodžių „punkto a-f papunkčiuose“ įrašytinas žodis
„punkte“. 67. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 2
straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės naudmenos“. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 98 straipsnio 5 punkto nuostatose vartojama sąvoka
„naudmenomis“. 68. Tikslintina projekto 98 straipsnio 8 punkto papunkčių
numeracija. 69. Nėra aiškus projekto 99 straipsnio 4 punkto nuostatų
„draudžiama tręšiant per metus į dirvą įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto
ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos“ turinys, nes neaišku, kokiame dirvos plote būtų įterpiamas įstatymu leidžiamas trąšų kiekis. 70. Siekiant aiškumo, projekto 102 straipsnio 1 punkto nuostatas siūlytume patikslinti nurodant dėl ko turi būti priimamas teigiamas sprendimas. 71. Manytina, kad projekto 106 straipsnio 8 dalies 2 punktas yra perteklinis, nes vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas yra draudžiama visose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose. Todėl nereikia kartoti, kad šios veiklos draudžiamos ir vienos iš zonų vienos iš juostų 3b sektoriuje. 72.
straipsnio 4 punkto vietoj „šios straipsnio dalies“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 73. Siekiant aiškumo, projekto 134 straipsnio 1 ir 2 dalyje reikėtų suvienodinti subjektų, pritariančių (nepritariančių) projektui ar numatomai veiklai, įvardijimą. 74. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose skirtingai nurodomas projektą ar numatomą veiklą derinantys subjektai: projekto 135 straipsnyje
Lietuvos kariuomenė, bei Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2035) nuostatas, kuriose derinančiu subjektu nurodytas – kariuomenės vadas. 75. Projekto 141 straipsnio 1 dalies 1 pirmojo sakinio teisinio reguliavimo tikslas nėra aiškus. Tuo atveju, jeigu norima nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje dalyje nurodytose teritorijose taikomos ir po įstatymo įsigaliojimo, projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, svarstytina, ar projekto 141 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį nereikėtų papildyti, nurodant, kurios institucijos prašymu ir kuris subjektas padaro žymas apie šioje dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše. 76. Projekto 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus“.
Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai iki įstatymo įsigaliojimo jau pradėti rengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, nepriklausomai nuo to, kurioje rengimo stadijoje jie yra. Įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tiems projektams, kurie yra baigiamojoje jų rengimo stadijoje, t. y., kai jie faktiškai yra parengti, tik nėra patvirtinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi ...<...>. Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos“. Pažymėtina, kad iš vertinamos projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad ji nėra adresuota vien tik tiems žemės sklypų savininkams, kurie davė sutikimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ar tais atvejais, kai minėtos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, bet visiems asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdų projektus ar kitos veiklos projektus.
Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną.
Be to, tiek iš projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad vienais atvejais, t.y. kai, atsižvelgiant į pakitusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurias siūloma nustatyti įstatymo projekte, pradėtų projektų rengimas negalėtų būti tęsiamas, kitais atvejais – keičiami projektų sprendimai ir pan. Taigi asmenys, pradėję rengti projektus, galimai turėtų papildomų tokių projektų rengimo sąnaudų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad tokios sąnaudos bei nuostoliai minėtiems asmenims būtų kompensuojamos. 77. Projekto 141 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir , į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas “.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai šiame įstatyme nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iki įstatymo įsigaliojimo nėra nustatytos, o, įstatymui įsigaliojus, būtų nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimas nereikalingas tik tais atvejais, kai teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Tuo tarpu pagal vertinamąją projekto nuostatą šiame įstatyme nurodytos teritorijos būtų nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Projekte nėra nurodyta, kad jos būtų nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastaruoju atveju žemės savininkų (valstybinės žemės patikėtinių) sutikimas turėtų būti gautas. Be to, svarstytina, ar nuostata ,,<...> minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims) <...>“ neturėtų būti tikslintina loginiu požiūriu, nes tuo atveju, jeigu atitinkamos teritorijos nėra nustatytos, nėra aišku, kaip į jas gali patekti atitinkamame registre įregistruoti žemės sklypai. Ši pastaba, kiek tai susiję su, mūsų nuomone, nepagrįstu siūlymu projekte nustatyti, kad žemės sklypų savininkų (valstybinės žemės sklypų patikėtinių) sutikimas nereikalingas po įstatymo įsigaliojimo nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taip pat taikytina ir projekto 141 straipsnio 5 daliai. 78.
straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma , jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai ūkinė veikla turima omenyje, t. y., ar bet kuri ūkinė ir kita veikla, ar tam tikra veikla, kurios vykdymo tikslais ir nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. 79. Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma reglamentuoti vienkartinius veiksmus, kuriuos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėtų atlikti įstatymo įsigaliojimo dieną, taip pat nustatyti, nuo kada yra netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, minėtose dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytinam, ar jos neturėtų būti perkeltos į projekto 141 straipsnį. Be to, abiejų dalių nuostata ,,įstatymo įsigaliojimo dieną“ nėra aiški ir, 2022 m. sausio 1 d. integravus projekto 142 straipsnyje dėstomą įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį į bazinį įstatymą, taptų neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y., ar projekto140 straipsnio 1 dalyje nustatyta data – 2019 m. gegužės 1 d., ar projekto 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta 142 straipsnio įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 80. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais ir atsižvelgiant į susiformavusią teisės aktų įsigaliojimo ir įgyvendinimo reglamentavimo praktiką, tikslintinos projekto XI skyriaus nuostatos:
taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir 143 straipsnius, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
septintasis skirsnis ir 142 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 143 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“
„ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir jiems pavestus įgaliojimus,
Valstybės saugumo departamento direktorius“ neturėtų būti įrašyti bendresnio pobūdžio žodžiai „kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos“. 80.3. Projekto 142 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „redakcija nuo
straipsnio įsigaliojimo data yra nurodyta 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, šiame straipsnyje turi būti išdėstyta pakeitimo esmė: „Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:“. 80.4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja dar vėliau (2024 m. sausio 1 d.), siūlytina 142 straipsnyje dėstyti įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnį tik su viena (pirmąja) dalimi;
straipsnio naują redakciją (kurios įsigaliojimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nurodytas 140 straipsnio 3 dalyje): „143 straipsnis. Šio įstatymo 10 straipsnio nauja redakcija Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>“
nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 82. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“. 83. Projekto 2 priedo lentelėje tikslintina 40.1. papunktyje pateikta nuoroda „39.2 papunktyje“, nes tokio papunkčio šioje lentelėje nėra. 84. Projekto 3 priedo 2 lentelės pavadinime nėra aiški nuoroda „nenurodytų šios dalies 1 punkte“. 85.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2060) 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatomas sanitarinės apsaugos zonos dydis ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 3 priedo 2 lentelės 9 punktą. 86. Projekto 4 priedo žymoje po žodžio „sąlygų“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta ,,nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiuosiuose Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881
keičiamoje Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje, taip pat Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2040(2) 1 straipsniu keičiamoje Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai pagal įstatymus yra privaloma gauti žemės savininko sutikimą dėl atitinkamų apsaugos zonų, kuriose būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, savininkų patiriami nuostoliai būtų apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas tų pačių atlygintinų nuostolių galutinis dydis galėtų būti nustatomas šalių susitarimu . Atsižvelgus į tai, aukščiau nurodytuose projektuose siūloma nustatyti nevienodą teisinį reguliavimą nustatant atlyginamų nuostolių dydį.
Be to, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, kai šalių susitarimu galėtų būti nustatomos nepagrįstai didelės kompensacijos, mokėtinos iš valstybės biudžeto ar valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų privačios žemės savininkams, atitinka valstybės interesus ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu būtų tikslinama vertinamoji projekto nuostata, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. 2. Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotės
„teritorijų planavimo dokumentui, statinio ir (ar) įrenginio projektui, želdyno
ir (ar) tvarkymo projektui (toliau – projektas)“ nėra pakankamai aišku, ar toliau projekto nuostatose siūloma vartoti santrumpa „projektas“ būtų suprantama tik kaip sąvokos „želdyno ir (ar) tvarkymo projektas“ trumpinys, ar ši santrumpa savo turiniu apimtų ir „statinio ir (ar) įrenginio projektą“, ar net ir teritorijų planavimo dokumentą. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama minėta santrumpa, todėl projekto nuostatos turėtų būti patikslintos. 3. Projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte brauktinas žodis
„straipsnio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
69 straipsnio 1 dalies 4 punkto f papunkčio, 11 punkto, 20 punkto a papunkčio, 84 straipsnio 2 dalies 4 punkto f papunkčio, 9 punkto, 17 punkto a papunkčio, 86 straipsnio 2 dalies 4 punkto f papunkčio, 9 punkto, 17 punkto a papunkčio, 97 straipsnio 6 punkto b papunkčio nuostatoms. 4.
apimtyje, kurioje nustatoma, kad projektui ar numatomai veiklai reikalinga gauti „želdinius prižiūrinčios įmonės“ pritarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamą projektą lydinčiojo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2841(2)) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2841(2)) 3 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį želdinius, kurie patenka į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonas ir geležinkelių želdinių apsaugos zonas, tvarko viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o želdinius, kurie auga privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonose, tvarko privažiuojamųjų geležinkelio kelių, siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) savininkas arba valdytojas. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kodėl pagal projekto nuostatas reikalinga gauti želdinius prižiūrinčios įmonės pritarimą, jei pagal projekto Nr. XIIIP-2841(2) nuostatas geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose želdinius tvarko geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba savininkas. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 5. Projekto 51 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuriems esant ,,ūkinės veiklos ir (ar) objektų sanitarinės apsaugos zonos“ negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Neaišku, kokias konkrečiai teritorijas apimtų ir kokiais kriterijais būtų nustatomos ūkinės veiklos zonos . Pažymėtina, kad iš projekto 51 straipsnio pavadinimo seka, kad šiame straipsnyje turėtų būti reglamentuotas sanitarinių apsaugos zonų, bet ne ūkinės veiklos zonų nustatymas. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 6.
nuostata „mokslo paskirties pastatai, skirti švietimo reikmėms (bendrojo ugdymo, profesinės, aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai, skirti neformaliajam švietimui)“ nėra pakankamai aiški, nes skliausteliuose pateiktuose paaiškinimuose nėra detalizuojama pastatų paskirtis, bet nurodomos atitinkamos švietimo įstaigos jas sutapatinant su tam tikros paskirties pastatais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar skliausteliuose pateiktų paaiškinimų nereikėtų patikslinti. Taip pat šioje dalyje nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiosios paskirties pastatai, susiję su apgyvendinimu“ turinys, nes nėra aišku, kokius konkrečiai pastatus ji apimtų, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, ar specialios paskirties pastatai yra susiję su apgyvendinimu. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nuostata ,,draudžiama <...>įrengti šioje dalyje nurodytų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, nurodant kokios konkrečiai paskirties objektų patalpas nebūtų galima įrengti kitos paskirties statiniuose. 7. Projekto
nustatoma aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis kaip 1200 metrų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš teikiamo įstatymo projekto, tiek iš lydinčiojo Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2035(2) 1 straipsniu keičiamo Aviacijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, koks būtų aerodromo triukšmo apsauginės zonos dydis (plotas) ir kuris subjektas jį nustatytų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje ir pašalinti aukščiau nurodytus neaiškumus. 8. Projekto 55 straipsnio 1 dalies nuostata „mokslo paskirties pastatai, skirti švietimo reikmėms (bendrojo ugdymo, profesinės, aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai, skirti neformaliajam švietimui)“ nėra pakankamai aiški, nes skliausteliuose pateiktuose paaiškinimuose nėra detalizuojama pastatų paskirtis, bet nurodomos atitinkamos švietimo įstaigos jas sutapatinant su tam tikros paskirties pastatais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar skliausteliuose pateiktų paaiškinimų nereikėtų patikslinti. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamą projektą lydinčiojo Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201 , 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP- 2051(3)) 5 straipsnyje pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamo įstatymo nuostatas genetiškai modifikuotų organizmų, augalų ir jų sėklų auginimo ir dauginimo draudimas saugomose teritorijose priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (pvz., projekto 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 69 straipsnio 1 dalies
objektų teritorijose būtų draudžiama minėta veikla. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų projektų nuostatų nėra aišku, ar gamtos paveldo objektų teritorijose būtų leidžiamas genetiškai modifikuotų organizmų, augalų ir jų sėklų auginimas ir dauginimas, ar tokia veikla būtų draudžiama. 10.
straipsnio 1-3 dalyse siūloma nustatyti draudimus, kurie būtų taikomi gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje ir vizualinės (regimosios) apsaugos pozonyje . Atkreipiame dėmesį, kad gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonų dydžius siūloma nustatyti projekto 62 straipsnyje, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais remiantis nustatytų aukščiau minėtų pozonių dydžius. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatose yra vartojama formuluotė „buferinės apsaugos zona“, projekto 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto,
buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija“ po žodžio „buferinės“ įrašytinas žodis „apsaugos“ (kaip tai yra projekto 63 straipsnio analogiškoje formuluotėje). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija“. 12. Projekto 66 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama vykdyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą veiklą . Atkreipiame dėmesį, kad projekto 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodytos dvi veiklos, iš kurių viena (hidrologinio režimo keitimas) yra draudžiama, o kita veikla – natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas, kurią galima vykdyti gavus aukščiau nurodytą pritarimą (derinimą). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 66 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, sukonkretinant veiklą, kuri galima tik gavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimą (derinimą). 13.
numeracija, vietoj papunkčio „g“ įrašytinas papunktis „f“. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos formuluotės „aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų valstybinė kontrolė “ (pavyzdžiui, projekto 65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 69 straipsnio 1 dalies 26 punkto b papunktis ir kt.) bei „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė
“ (pavyzdžiui, projekto 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto
d papunktis, 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktis, 81 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis), kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka ‚aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, o Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje – „ saugomų teritorijų kontrolė “, tačiau Saugomų teritorijų įstatymo aštuntasis skirsnis reglamentuoja valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų suderinti su minėtų įstatymų nuostatomis bei projekte vartoti vienodą formuluotę. 15. Projekto 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 86 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „kai Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko ir biosferos rezervato žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras“ turinys, nes nei galiojančiame Žemės gelmių įstatyme, nei Seime registruotame ir šiuo metu svarstomame Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1787(2) nėra nuostatų, reglamentuojančių mažųjų karjerų įrengimą valstybinio parko ar biosferos rezervato teritorijose. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti suderintos arba su galiojančiu Žemės gelmių įstatymu, arba su minėtu Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektu. 16.
parkų ar valstybinių draustinių buferinės apsaugos zonose negavus už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus . Atkreipiame dėmesį, kad projekto 85 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos dviejų rūšių, iš kurių vienas (hidrologinio režimo keitimas) yra draudžiamas, o kitas – natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas, kurį galima vykdyti gavus aukščiau nurodytą pritarimą (derinimą). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 85 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, sukonkretinant darbus, kurie galimi tik gavus atsakingos institucijos pritarimą (derinimą). 17. Projekto 87 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose negavus už biosferos rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus . Atkreipiame dėmesį, kad projekto 87 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti dveji darbai, iš kurių vienas (hidrologinio režimo keitimas) yra draudžiamas, o kitas – natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas - galimas vykdyti gavus aukščiau nurodytą pritarimą (derinimą). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 87 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, sukonkretinant darbus, kurie galima tik gavus atsakingos institucijos pritarimą (derinimą). 18. Projekto 99 straipsnio 5 punkte nėra aiškus sąvokos „saugomų rūšių veiksmų planus“ turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „saugomos rūšies apsaugos planas“ turinys, iš kurio seka, kad saugomos rūšies apsaugos veiksmų planas yra minėto dokumento viena iš sudedamųjų dalių. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. 19. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 10-12 ir 27-31 dalyse apibrėžtas sąvokas ir siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 105 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 106 straipsnio 3, 5-10 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „vandenvietė“, vietoj jos įrašant sąvoką „požeminio vandens vandenvietė“. 20. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 106 straipsnio 4 dalyje po žodžio „Visų“ nereikėtų įrašyti žodį „grupių“. 21. Projekto 127 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „prie Vidaus reikalų ministerijos“, nes šiame straipsnyje nurodytos institucijos pavadinimo naudojimo tolesnėse įstatymo nuostatose trumpinys įvestas projekto 7 straipsnio
formuluotės „Lietuvos kariuomenės vadas“ (projekto 16 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnis) ir „kariuomenės vadas“ (projekto 16 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnis). Siekiant aiškumo, minėtose projekto nuostatose reikėtų vartoti arba vienodą formuluotę „Lietuvos kariuomenės vadas“, arba tikslinti projekto 135 straipsnio nuostatas, nurodant jose trumpinį „kariuomenės vadas“. 23. Iš projekto 139 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepritaria projektui ar numatomai veiklai esant bent vienai iš šios dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų ar vienu metu esant visoms minėtuose punktuose nurodytoms sąlygoms. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 24.
siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą , atitinkamai reikėtų papildyti projekto 140 straipsnio pavadinimą. Kitu atveju, svarstytina, ar minėtų dalių nereikėtų perkelti į projekto 141 straipsnį. 25. Projekto 140 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „142 ir 143 straipsnio 4 dalį“ įrašytina formuluotė „142 ir 143 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį“. 26. Projekto 140 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiuose įstatymų projektuose (pvz., įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2033(2), XIIIP-2034(2) ir kt.) siūloma nustatyti, kad institucijos įstatymus įgyvendinančius teisės aktus turi priimti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Svarstytina, ar teikiamame projekte ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose neturėtų būti nustatyta vienoda data, iki kurios turėtų būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. 27. Teikiamo įstatymo projekto 142 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus“. Dėl šių projekto nuostatų laikomės nuomonės, išdėstytos Teisės departamento 2018-05-16 išvados Nr. XIIIP-2031 76 pastaboje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIIIP-2052(2) 1 straipsniu Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad statinių projektai turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, jeigu iki prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo teritorija, kurioje rengiamas statinio projektas, pateko į naujai nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas statinio projektas turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus ne aukščiau minėtu atveju, bet tuo atveju, jeigu jis buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektų nuostatas nereikėtų suderinti tarpusavyje. 28. Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalies nuostata ,,iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento, kuriame nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo)“. Svarstytina, ar šią nuostatą nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuris konkrečiai pirmosios procedūros dokumentas turimas omenyje ir kur jis yra nurodytas. Tokiu būdu būtų išvengta galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, taikant įstatymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto
DĖL
2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys:
Giedrius Siurplys - žemės ūkio ministras, Rėda Brandišauskienė - aplinkos viceministrė, Marius Narmontas - Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, Algirdas Klimavičius, Algė Staniūnaitė-Tonkich, Rūta Brazdžiūnienė – Aplinkos ministerijos atstovai, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas – NŽT direktorius, Zita Kvietkienė – NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Audrius Petkevičius - LZHIS prezidentas, Sigitas Dimaitis - ŽŪR direktorius, Violeta Žąsytienė - AB „Amber Grid“, Raimonda Ragelytė, Jurgita Šoblinskienė, Augustas Muliarčikas
Vida Ablingienė - Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Savivaldybių administravimo klausimais, Aldona Mergerienė - Aplinkos apsaugos agentūros direktorė, Aurita Buragienė - Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė , Aleksandras Muzikevičius
Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja, Gabija Talačkaitė - Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vyriausioji specialistė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas neturi būti minimas to įstatymo pavadinimas. Vietoj jo vartotini žodžiai „šio įstatymo“. Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 2, 3, 29, 36, 43 dalims. Taip pat turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. Nepritarti Įstatymo projekte (toliau tekste - ĮP) 2 straipsnyje nurodytos sąvokos įtvirtintos Terminų banke. Jos siūlomos naudoti ir kituose teisės aktuose, todėl sąvokos apibrėžtyje siūloma naudoti nuorodą „šio įstatymo“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )243
2Jeigu įstatymo projekte teisės akto, institucijos, pareigų ir pan.
pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą projekto tekste turi būti rašomas visas pavadinimas, o toliau – be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pvz., projekto 2 straipsnio 15 dalyje pirmą kartą minimas vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimas dėstytinas pilnai. Šiuo atžvilgiu turi būti peržiūrėtos ir pataisytos visos projekto nuostatos, liečiančios teisės aktų, institucijų ir pareigų pavadinimus. Pritarti Siūloma ĮP 2 straipsnio 15 ir 18 dalis išdėstyti taip: „15.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamasis ženklas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyto pavyzdžio ženklas, žymintis valstybės sienos apsaugos zonos ribas ir draudžiantis patekti į šią zoną asmenims, neįrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.“
„18. Meteorologijos stotis – į nacionalinį
meteorologinių stebėjimų tinklą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įtraukta teritorija su statiniais ar be jų, skirta Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkantiems reguliariems meteorologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti.“ Siūloma ĮP 43 straipsnio 2 d. pirmą sakinį išdėstyti taip:
„2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo
infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )932 3.
Projekte dėstomos nuostatos, kuriose pateikiamos neaiškaus turinio sąvokos:
nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydį (42 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);
susijusiuose galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtas šių sąvokų turinys. Nėra aišku, kuo konkrečiai viena sąvoka skiriasi nuo kitų, kokie jų esminiai požymiai. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad ,,iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Atsižvelgus į tai, projekte ar kai kuriuose kituose projekto 2 straipsnio 56 dalyje nurodytuose įstatymuose reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šių sąvokų turinys turėtų būti apibrėžtas.
Pritarti iš dalies Terminų žodyne nurodoma, kad ašis – „tikra ar menama tiesė, einanti per kieno vidurį <...>“, t. y. projekte ši sąvoka naudojama pabrėžiant, kad atstumai turi būti nustatomi ne nuo kieno nors krašto, bet nuo menamos tiesės, einančios nuo kieno nors vidurio (naudojama nagrinėjant tiesinius inžinerinius statinius). Šios sąvokos plačiai naudojamos, pradedant mokykliniais vadovėliais (kaip ir sąvokos
„apskritimo centras ir pan.). Atsižvelgiant į kontekstą (objektų, kuriems
nustatomos apsaugos zonos, specifiką), projekte naudojama ir sąvoka „išilginė ašis“ – karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonos yra ovalo formos, todėl būtina nurodyti konkrečią ašį. Siūloma ĮP 93 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta
išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų abipus rinktuvo ašinės linijos ašies .“
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )256
būti dėstomi abėcėlės tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie iš jų išdėstyti ne pagal abėcėlę. Šios nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma ĮP 2 straipsnio 56 dalį išdėstyti „taip: 56.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme , Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“ 5.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme , Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )3 5.
Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio „triukšmo“ įrašytinas žodis „apsauginės“. Pritarti Siūloma ĮP 3 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„Apsaugos, sanitarinės apsaugos, aerodromo triukšmo
apsauginių zonų nustatymas“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-17)342
planavimo ir kiti dokumentai paprastai rengiami teritorijoms, o ne teritorijose. Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „straipsnio“ kaip perteklinis. Pritarti Siūloma ĮP 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus,
statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose kurioms rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.“
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
reikėtų papildyti, nes šiame skirsnyje siūloma reglamentuoti ne tik įrašų ir
(ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą arba pakeitimą (projekto
šiame įstatyme nurodytas teritorijas (projekto 8 straipsnis). Be to, projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinime brauktinas perteklinis antrą kartą dėstomas žodis „dėl“.
Pritarti Siūloma ĮP II skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą išdėstyti taip:
JAS
DĖL
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )731
nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos ,,valstybei svarbiems projektams įgyvendinti“. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą nereikėtų papildyti, jame įrašant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Nepritarti Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta:
„Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas)
nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas“, t. y. ypatingos valstybinės svarbos projektai patenka į valstybei svarbių projektų sąvokos apibrėžtį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )735
nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms. Atkreipiame dėmesį, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas reglamentuoja Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų nustatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies
Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervines teritorijas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto VIII skyriaus bei 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas. Šia pastaba siūlomo įstatymo projekto papildymo reikėtų atsisakyti tuo atveju, jeigu būtų priimtas Seime šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg.
Nr. XIIIP-1933), kuriuo Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo siūloma atsisakyti. Neaktuali pastaba. 2018-06-14 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-1265), kuriame nenumatyta nustatyti Šventosios jūrų uosto rezervines teritorijas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )742
nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas“. Ši projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne nuostolių atlyginimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose, bet kompensacijų nustatytose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose apskaičiavimą ir mokėjimą. Todėl lieka neaišku, ar kompensacijos apima tik nuostolių atlyginimą, ar ši sąvoka turėtų būti aiškinama plačiau. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, visame projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką. Kitu atveju, reikėtų aiškiai apibrėžti nuostolių atlyginimo ir kompensacijų skirtumus. Antra, projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kompensacijos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Nėra aišku, kurie konkrečiai įstatymai turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų darytina išvada, kad nuostolių apskaičiavimo metodikos gali būti nustatytos keliuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų atrenkamas tas įstatymas, pagal kurį būtų apskaičiuojamas nuostolių dydis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, pagal kuriuos būtų reglamentuotos nuostolių apskaičiavimo metodikos. Trečia, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas ,,šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad nuostolių dydis pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų apskaičiuojamas pagal teisės aktuose patvirtintas metodikas. Todėl projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad šalys gali nesilaikyti atitinkamų nuostolių apskaičiavimo metodikų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kai nuostolių atlyginimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tuo atveju, jeigu būtų tikslinama vertinamoji projekto nuostata, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Ketvirta, aptariamoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,patiriami nuostoliai“. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 5 dalyje, apibūdinant nuostolius, vartojama sąvoka, ,,patirti nuostoliai“. Projekto 7 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje vėl vartojama sąvoka ,,patiriami nuostoliai“. Siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką, be aukščiau minėtų projekto 7 straipsnio struktūrinių dalių, atitinkamai patikslinant projekto 13 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, projekto 141 straipsnio 10 dalį, projekto
dalies 2 punkte, 5 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pritarti iš dalies Dėl pirmos pastabos nuspręsta nepritarti , remiantis Aplinkos ministerijos argumentais. Pagal projekto nuostatų turinį esminis skirtumas tarp nuostolių atlyginimo (7 str.) ir kompensacijų (13 str.) yra prievolė gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą dėl projekte nurodytų teritorijų nustatymo (toliau – sutikimas) arba šios prievolės nebuvimas. 7 straipsnyje nurodyta, kad sutikimas privalomas, išskyrus atvejus, kai teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir „klaidų taisymo“ atvejį (9 str. 5 d.). Jei sutikimas privalomas, projekte nurodyta, kad jame turi būti aptartas nuostolių atlyginimas.
Projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, nes tai pažeistų sutarties laisvės principą (esminiu sutarties požymiu laikant šalių valią, pripažįstama šalių teisė laisvai apsispręsti, verta ar ne sudaryti sutartį, taip pat laisvai sudaryti sutarties turinį). Jei projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir sutikimas neprivalomas, siūloma mokėti kompensacijas jas apskaičiuojant ir išmokant Vyriausybės nustatyta tvarka, siekiant vienodomis sąlygomis atlyginti patiriamus nuostolius. Abiem atvejais projekte minimas nuostolių atlyginimas, bet vienu atveju dėl šio atlyginimo tariamasi, o kitu – jie apskaičiuojami pagal patvirtintą metodiką. Pažymėtina, kad viešojo intereso atvejais norint gauti kompensaciją, patirtus nuostolius konkrečioje situacijoje reikės įrodyti. Dėl antros pastabos:
nurodytos teritorijos nėra nustatomos tenkinant viešąjį interesą), todėl šiais atvejais projekto 13 str. nuostatos dėl kompensacijų netaikomos. 7 str. 2 d. 4 p. paminėtos metodikos pagal atitinkamas reguliavimo sritis atskirais atvejais galės būti taikomos siekiant supaprastinti sutikimo gavimo procesą, siūlant žemės savininkui konkretaus dydžio nuostolių atlyginimą (pvz., Elektros energetikos įstatyme nurodyta kompensacija nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurios maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką), nors žemės savininkas gali ir nesutikti su pasiūlytu dydžiu. Tokiu atveju gali būti tariamasi dėl savininko pasiūlyto dydžio arba planuojama (projektuojama) taip, kad šio žemės savininko sklypas nepatektų į projekte nurodytą teritoriją. Siūlome ĮP 7 str. 4 d.
4 d. 2 p. išdėstyti taip:
„2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas;“. Dėl trečiosios pastabos nuspręsta nepritarti , remiantis Aplinkos ministerijos argumentais. Žemės įstatymo 22 str. 6 d. nustatyta, kad „<...> papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo
“. Nuostolių dydis ne privalo, o gali būti apskaičiuojamas
pagal teisės aktuose patvirtintas metodikas siekiant pagreitinti procesus, kai teritorijos nustatomos ne viešojo intereso atvejais, nes žemės savininkas sutikimo duoti neprivalo, su juo reikia tartis. Pritariant ketvirtajai pastabai, ĮP siūloma vartoti sąvoką ,,patiriami nuostoliai“. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )762
dalies 2 punkto nuostata ,,teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti“ nėra pakankamai aiški, nes nuostoliai atlyginami asmenims, kurie dėl šiame įstatyme nustatytų teritorijų nustatymo patiria nuostolių. Taigi, nuostolius patiria asmenys, bet nuostoliai nebūtinai atlyginami toje pačioje teritorijoje, kurioje jie patiriami. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
7 straipsnio 6 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų atsiradę tokie patys
nuostoliai buvo atlyginti, jei naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis) , kurioje dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi) .“12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
dalies 3 ir 5 punktuose, 8 dalyje vartojama sąvoka ,,teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos“. Pastaroji nuostata nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad yra priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai ar sprendimas pritarti planuojamos ūkinės veiklos vykdymui, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų, 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 102 straipsnio 1 punkto, projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktų bei 8 dalies, 8 straipsnio
Siūloma ĮP 7 straipsnio 3 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos
teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);“. „5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).“ Siūlome ĮP 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“ Siūloma ĮP 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais
dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“. Siūlome ĮP 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais,
Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos
teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);“. „5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).“ Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio
straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“ Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų
teigiamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);“.
Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais
dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“. „5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais,
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
dalies nuostata ,,iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo)“. Svarstytina, ar šią nuostatą nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuris konkrečiai pirmosios procedūros dokumentas turimas omenyje ir kur jis yra nurodytas. Tokiu būdu būtų išvengta galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, taikant įstatymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnio 4 dalies ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Pritarti Siūloma ĮP 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio
straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“ Siūloma ĮP 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant šiame
įstatyme nurodytas teritorijas buvo rengiami keli šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento įsigaliojimo (patvirtinimo, išdavimo, priėmimo) dienos.“ Siūloma ĮP Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio
straipsnio 7 dalies 1–34 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )9
straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, darytina išvada, kad jomis siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtose dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas projekto 141 straipsnyje. Pritarti Siūloma ĮP 9 straipsnio 3 ir 4 dalis išbraukti, 5 dalį laikyti 3 dalimi.
Siūloma papildyti ĮP 141 straipsnį naujomis 12 ir 13 dalimis:
„12. Prašymą (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse
nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 13. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.“15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )95 15.
Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nereikalingas žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad toks sutikimas nėra būtinas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurio konkrečiai objekto kadastrinių matavimų byla turima omenyje, jeigu žemės sklypas yra formavimo stadijoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Žemės įstatymo 22 str. 10 d. nenurodoma, kad tokiu atveju reikalingas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas. Teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų sudaromose nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose (buvo vykdoma veikla ar egzistavo objektai, kuriems šios teritorijos turėjo būti nustatytos, bet jos nebuvo nustatomos valstybinėje žemėje), tačiau formuojant žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), visapusiškai neišnagrinėjus konkrečios situacijos buvo padarytos klaidos, kurias įstatymu nurodyta ištaisyti. Atsižvelgus į tai, kad tokių klaidų taisymą, išnagrinėjęs pateiktą informaciją, organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas, papildomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma ĮP 9 str.
išdėstyti taip:
„Jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų
planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas.“16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
yra pateikiama nuoroda į tą pačią arba kitą to paties straipsnio dalį, toje nuorodoje žodis „straipsnio“ nerašomas, o rašomi žodžiai, pvz., „šioje dalyje“. Ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 5 daliai. Taip pat turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. Pritarti Siūloma ĮP 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus,
statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.“ Siūloma ĮP 9 str. 5 dalies du paskutinius sakinius išdėstyti taip: „Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais.
Žemės sklypo, kuris patenka į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“ Siūloma ĮP 11 str. 2 dalies du paskutinius sakinius išdėstyti taip: „Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.“ Siūloma ĮP 64 straipsnio 2 dalies preambulę išdėstyti taip: „2.
Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus šioje straipsnio dalyje nurodytą veiklą, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka gavus už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šiai veiklai:“. Siūloma ĮP 141 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Žyma apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d.“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. <...> Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl kurios nustatymo atsiradusių šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5.<...> Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos,
dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje straipsnio dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 6 dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jei jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas).“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 10 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinį išdėstyti taip: „Asmenims, praleidusiems šioje straipsnio dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 6 dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jei jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas).“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 10 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinį išdėstyti taip: „Asmenims, praleidusiems šioje straipsnio dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu.“ Siūloma ĮP 141 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11.
Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo žemės sklypo, patenkančio į šioje straipsnio dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.“ Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrasis skirsnio 11 straipsnio 2 dalies du paskutinius sakinius išdėstyti taip: „Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.
Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.“ Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrasis skirsnio 12 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.“17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )142 17.
Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais projekto 11 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti skirtingas informavimo apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas ir (ar) nustatomas tenkinant viešąjį interesą būdus. Vienais atvejais informuojama raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu), kitais atvejais - registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija). Svarstytina, ar projekte informavimo būdus nereikėtų suvienodinti, pavyzdžiui, nustatant, kad visais atvejais informuojama registruotu laišku. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Be to, šioje dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, tai informavimo pareiga apie nustatytas teritorijas tenka pastato savininkų bendrijai ar kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijai (kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui) informuojant raštu, t.y. siunčiant paštu paprastu ar registruotu laišku būtų patiriamos atitinkamos išlaidos, kurias turėtų padengti gyvenamosios paskirties daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Be to, gyvenamosios paskirties daugiabučių namų bendrijų (kitų valdytojų) paskirtis yra valdyti gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektus, o ne teikti atitinkamas informavimo paslaugas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tobulinant projektą, nereikėtų nustatyti kitus subjektus, kurie informuotų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato butų ir kitų patalpų savininkus. Taip pat manytina, kad siekiant kuo išsamesnio butų ir kitų patalpų savininkų informavimo ir vienodų jų teisių užtikrinimo, ir šiuo atveju pranešimai turi būti įteikiami pasirašytinai. Butų ir kitų patalpų savininkų informavimas pasirašytinai užtikrins jiems galimybę laiku kreiptis dėl kompensacijos, nes toje pačioje dalyje yra nustatyta, kad dėl kompensacijos galima kreiptis per
pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais tobulintinos ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrasis skirsnio 11 straipsnio 2 dalies du paskutinius sakinius išdėstyti taip:
„Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka
gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu (pranešimą įteikiant pasirašytinai) praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos .“ ĮP nurodoma, kad skirtingi dokumentai siunčiami paštu, kai projekte nurodytos teritorijos, nustatytos ir (ar) nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nes šiais atvejais projektams taikomos pakankamos teisės aktuose nustatytos visuomenės informavimo procedūros, kuriose gali aktyviai dalyvauti visuomenė, todėl, papildomai informuojant apie šių teritorijų nustatymą, siūloma taikyti paprastesnį informavimo būdą.
Kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, projektu siūloma nustatyti, kad dokumentai su nurodyta informacija turi būti siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, nes šiais atvejais anksčiau minėtų visuomenės informavimo procedūrų nėra. Projektu siūloma sumažinti finansinę naštą apie nustatytas teritorijas informuojantiems asmenims ir išskirti daugiabučio gyvenamojo namo atvejį, nes šie pastatai administruojami nustatyta tvarka. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas, bus keičiami Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą informuoti gyventojus ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.
Pažymėtina, kad pastaboje nurodytoje straipsnio dalyje nustatytas terminas (20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos) skirtas ne kreipimuisi dėl kompensacijos sumokėjimo (toks terminas nenustatytas), o valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojų informavimui. 18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-17)113
nustatyta, kad jei registruoto laiško nepavyksta įteikti, informacija apie nustatytas teritorijas viešai paskelbiama Vyriausybės, įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių ir šiuo atveju yra laikoma, kad žemės savininkui apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra pranešta skelbimo viename iš laikraščių dieną. Šiuo atveju nėra aišku, ar toks vienkartinis skelbimas laikraštyje užtikrins žemės savininko galimybę sužinoti apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, o taip pat nėra aišku, per kokį terminą toks žemės savininkas galėtų kreiptis dėl jam priklausančios kompensacijos. Nepritarti Jei registruoto laiško nepavyksta įteikti, informaciją siūloma skelbti ne tik laikraštyje, bet ir nurodytų institucijų interneto svetainėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, todėl teisinėje valstybėje negali susidaryti situacija, kai žemės sklypo savininkas negali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo (jei asmens patiriami nuostoliai pagrįsti, teisinis reguliavimas negali sudaryti kliūčių minėtam kreipimuisi dėl, pvz., teisės aktų nežinojimo). 19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
Svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nereikėtų papildyti, nustatant, kad be šioje dalyje nustatyto informavimo būdo, tuo atveju, kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 141 straipsnio 9 dalį, projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Siūloma papildyti ĮP 11 straipsnio 5 dalį,
skirsnio 11 straipsnio 4 d. šiuo sakiniu: „<...> Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. “20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir
(ar) žymos apie šią teritoriją nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.
Ši nuostata derintina su šios dalies pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyta, kad kai objektas (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir
(ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos) pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija taip pat pasikeičia, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše pakeičia įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Todėl lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis, projekte siūloma nustatyti, kad objektui pasikeitus ir pasikeitus atitinkamai teritorijai, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šios sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pasikeitus objektui, gali pasikeisti tik teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl kyla abejonių ar, vien tik pakeitus įrašus apie šią teritoriją, specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėtų būti netaikomos.
Pritarti Siūloma ĮP 12 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„Kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo sąlygos
dėl šio objekto anksčiau nustatytoje teritorijoje žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.“21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )131424
21Projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad ,,kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“ (pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nuostolius apskaičiuoti atsižvelgiant (įvertinant) žemės mokesčio dydį. Nėra aišku, kokią reikšmę apskaičiuojant aukščiau nurodytų nuostolių dydį galėtų turėti žemės mokesčio dydis (jo kitimas). Be to, nėra aišku, kokiam konkrečiai žemės sklypui (ar teritorijai) mokėtinas žemės mokestis turimas omenyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokią konkrečiai reikšmę apskaičiuojant nuostolius turėtų žemės mokesčio dydis ir kuriam konkrečiai žemės sklypui apskaičiuotas žemės mokesčio dydis turėtų būti įvertinamas apskaičiuojant nuostolių dydį.
Pritarti Siūloma ĮP 13 straipsnio 4 dalį ir 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės
nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.
Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), kasmet papildomai kompensuojamas dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumokėtas žemės mokestis. Jei, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės sklypo savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal naujai nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės mokestis nebekompensuojamas. “22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )161 22.
Iš projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, su kuriais konkrečiai subjektais turėtų būti derinama šioje dalyje nurodytų objektų statyba ir rekonstrukcija. Teisinis reguliavimas, nustatant asmens teises ir pareigas, gali būti nustatomas tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminės nuostatos dėl asmenų pareigos derinti atitinkamų objektų statybą ir rekonstrukciją su atitinkamomis institucijomis turėtų būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, svarstytina, ar projekto
rekonstruoti“ nereikėtų vartoti junginį ,,statyti ir (ar) rekonstruoti“, o 6 punkte vietoj junginio ,,tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“ nereikėtų vartoti junginį ,,tiesti elektros tinklus ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“. Pritarti Siūloma ĮP 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Nesuderinus su Civilinės aviacijos administracija ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:
1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;
2) apsaugos zonoje C – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;
3) apsaugos zonoje D – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;
4) apsaugos zonoje E – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;
5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;
6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.“23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
Nesuderinus su Civilinės aviacijos administracija ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:
1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;
2) apsaugos zonoje C – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;
3) apsaugos zonoje D – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;
4) apsaugos zonoje E – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;
5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;
6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.“23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
dalies nuostatų nėra pakankamai aišku kokiam „projektui“ (pavyzdžiui, statinio projektui ar kt.) gali nepritarti civilinės aviacijos administracija ar kariuomenės vadas.
Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio, nurodant kaip „projektas“ suprantamas šio įstatymo nuostatose. Analogiško turinio pastaba dėl neaiškaus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „projektas“ turinio taikytina ir projekto 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 2 ir 3 dalių,
dalių, 34 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 2 ir 3 dalių, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių, 49 straipsnio 2 ir 3 dalių ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose ši sąvoka yra vartojama. Pritarti Siūloma ĮP 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Civilinės aviacijos administracija nepritaria
atitinkamam teritorijų planavimo dokumentui, statinio ir (ar) įrenginio projektui, želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektui (toliau – projektui ) ar numatomai veiklai civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys skrydžių saugai, kariuomenės vadas nepritaria projektui ar numatomai veiklai karinio aerodromo apsaugos zonose, jei šie darbai kels grėsmę karinės aviacijos saugumui.“ Siūloma ĮP 34 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Magistralinių dujotiekių savininkas ar valdytojas nepritaria
atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai pažeis magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose taikomus užstatymo normatyvus, magistralinių dujotiekių techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.“ Siūloma ĮP 60 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.“ Siūloma ĮP 61 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakinga
institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 63 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą
atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 66 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 67 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Už kultūrinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria
atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio draustinio teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.“ Siūloma ĮP 69 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga
institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir
(ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti“ Siūloma ĮP 84 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija nepritaria
atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 85 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Už valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke ar valstybiname draustinyje saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 86 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„4. Biosferos rezervatuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo
įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
5) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus. 5.
atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 87 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga
institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 88 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„4. Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo
įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis;
4) tiesti inžinerinius tinklus. 5. Už biosferos poligono apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Siūloma ĮP 112 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Molėtų astronomijos observatorijos administracija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys astronominiams stebėjimams, darydami įtaką dangaus apšviestumui ir atmosferos skaidrumui.“ Siūloma ĮP 126 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (ar) veikla trukdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategijos projektuose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros plėtros planų įgyvendinimui.“ Siūloma ĮP 139 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepritaria
atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys:
1) užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį;
2) stebėti, kontroliuoti ir saugoti valstybės sieną;
3) valstybės sienos stebėjimo sistemų, elektroninių ryšių tinklų funkcionavimui;
4) apsaugoti valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius nuo sugadinimo, sunaikinimo.“24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
kelių apsaugos zonas siūloma nustatyti vadovaudamasi keliais kriterijais: valstybinės reikšmės keliai būtų nustatomi pagal reikšmę, o vietinės reikšmės keliai pagal kelio kategorijas. Pažymėtina, jog Kelių įstatymo 3 straipsnyje valstybinės ir vietinės reikšmės keliai suskirstyti pagal reikšmę.
Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog vietinės reikšmės keliai taip pat pagal reikšmę yra skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl teikiamo įstatymo projekto 17 straipsnyje kelių apsaugos zonų nustatymo kriterijai parinkti skirtingi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintas kelių apsaugos zonų nustatymo parinkimo kriterijus tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliams. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto ir rajoniniai) skirstomi pagal reikšmę (kokią funkciją jie atlieka bendroje susisiekimo sistemoje) ir siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas bei rezervuoti teritorijas, jei atsirastų poreikis juos rekonstruoti, šių kelių apsaugos zonas siūloma nustatyti pagal kelio reikšmę, o ne pagal kelio kategoriją. Vietinės reikšmės keliai pagal funkcionalumą labai priklauso nuo vietinio susisiekimo poreikio ir sąlygų, o šių kelių parametrai, eismo sąlygos ir eismo intensyvumas skirtingose vietovėse ne visada atitinka tas pačias kelio reikšmes, todel šių kelių apsaugos zonas siūloma nustatinėti pagal kelių kategorijas. 25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )191
pagal kartu su projektu teikiamo Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2044) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį kelių apsaugos zona suprantama kaip žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla, t. y., pagal šį apibrėžimą, manytina, jog pats kelias nepatenka į jo apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytų nuostatų turinys, pagal kurias specialiosios žemės naudojimo sąlygos (draudimai) siūlomi nustatyti ne tik kelių apsaugos zonose, bet ir keliuose, virš kelių, gatvėse.
Pritarti Siūloma ĮP 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus išdėstyti taip: „2) įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių ir kelių apsaugos zonose , išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę;
3) įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų , jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams;“. Atsižvelgus į pastabą, tikslinamas lydintysis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )193
įstatymuose pateikiamą terminiją, projekto 19 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„eismo“ reikėtų įrašyti žodį „saugumo“ (Saugaus eismo automobilių keliais
įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 15 dalis), o vietoj žodžių „transporto priemonių eismą“ reikėtų įrašyti žodžius „eismo tvarką“ (SEAKĮ 2 straipsnio
Siūloma ĮP 19 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Kelio savininkas nepritaria projektui ar
numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys kelių transporto eismo saugai saugumui ar sutrikdys transporto priemonių eismą eismo tvarką .“27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )20 27.
Atsižvelgiant į projekto 20 straipsnio siūlomą nustatyti naują geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų skirstymą, kai geležinkelio želdinių apsaugos zonos išskiriamos kaip atskiros zonos, nepatenkančios į geležinkelio keliams ir jų įrenginiams nustatomas apsaugos zonas, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Želdynų įstatymo pakeitimai, nes pastarajame įstatyme geležinkelio želdinių apsaugos zonos priskiriamos prie geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų, todėl lieka neaiškios Želdynų įstatymo nuostatos, susijusios su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose ir geležinkelio želdinių apsaugos zonose (pavyzdžiui, nėra aišku, ar geležinkelio želdinių apsaugos zonos želdynų plotai yra normuojami (minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), nėra aiški Susisiekimo ministerijos kompetencija, susijusi su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio želdinių apsaugos zonose (minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis), nėra aiškus želdinių, kurie auga siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonose, tvarkytojas (minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Pritarti Teikiamas papildomas Želdynų įstatymo pakeitimo projektas. 28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )223
formuluočių suderinimo, projekto 22 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „eismo saugos“ įrašytini žodžiai „geležinkelių transporto“. Pritarti Siūloma ĮP 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )235
punkte siūloma nustatyti, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos transformatorių pastotėms, tačiau pagal projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostatas darytina išvada, kad apsaugos zonos yra nustatomos ne tik transformatorių pastotėms, bet ir skirstykloms, srovės keitimo stotims. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas suderinti. Pritarti Siūloma ĮP 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) transformatorių pastotėms , skirstykloms, srovės keitimo stotims ;“. 30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
30Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad projekte nustatant atskiroms teritorijoms ar zonoms panašias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jos reglamentuojamos skirtingai (pvz., sąlygos dėl transporto stovėjimo – projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
straipsnio 1 dalies 8 punktas, 49 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Panašiai skiriasi sąlygų formulavimas dėl sporto, žaidimų aikštelių, turgaviečių įrengimo, laužo
(ugnies) užkūrimo (kurstymo), želdinių sodinimo ir auginimo (sodo, miško įveisimo ar žemdirbystės ir miškų ūkio plėtojimo), grunto kasimo ir žemės paviršiaus altitudės keitimo (kuris taip pat apibrėžiamas kaip grunto nukasimas).
Šiuo atveju nėra aišku, ar nevienodas panašių sąlygų reglamentavimas yra susijęs būtent su atskirų teritorijų ypatumais, ar tiesiog yra nevienodas dėl to, kad buvo perkeltas iš atskirų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, iki šiol reglamentavusių šias sąlygas. Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai nuostatos, nustatančios panašias žemės naudojimo sąlygas, derintinos tarpusavyje ir tikslintinos. Pritarti iš dalies Žemės darbai atliekami, kai statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai, o žemės paviršiaus altitudė gali būti keičiama ne tik šioms reikmėms (pvz., lyginamas reljefas ir pan.). Atsižvelgus į pastabą, siūloma:
ĮP 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) statyti ir
(ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;“. ĮP 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir
(ar) mechanizmų sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus;“.
ĮP 28 straipsnio 2 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti žemės darbus ( grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus ) (toliau – žemės darbai) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“. ĮP 31 straipsnio 2 d. 3 p. išdėstyti taip: „3) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, transporto visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas , ir stovėjimo ir saugojimo aikšteles;“. ĮP 31 straipsnio 2 d. 5 p. išdėstyti taip: „5) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“. ĮP 46 straipsnio 1 d. 8 p. išdėstyti taip: „8) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir
(ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles.“ ĮP 49 straipsnio 2 d. 4 p. išdėstyti taip: „4) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“. ĮP 49 straipsnio 2 d. 5 p. išdėstyti taip:
„5) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus,
turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus, visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas , ir stovėjimo ir saugojimo aikšteles;“. ĮP 61 straipsnio 1 d.
ĮP 61 straipsnio 1 d. 2 p. išdėstyti taip:
„2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus
(grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;“. ĮP 63 straipsnio 1 d. 1 p. išdėstyti taip:
„1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus
(grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio23 dalyje nurodyta tvarka;“. ĮP 90 straipsnio 1 d. 4 p. išdėstyti taip: „4) įrengti poilsiavietes, kūrenti kurti laužus;“. ĮP 100 straipsnio 1 d. 3 p. išdėstyti taip: „3) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:“. 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )2514
dalies 4 punkte dėstomos visiškai tarpusavyje nesusijusios teisės normos
„organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu“ ir „sandėliuoti bet
kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti“. Siūlytina šias teisės normas dėstyti atskiruose šios dalies punktuose. Pritarti Siūloma ĮP 25 str. 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu , sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti ;“. Siūloma ĮP 25 str.
Siūloma ĮP 25 str. 1 dalį papildyti 10 punktu:
„10) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus
skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti.“32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
32Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes,
projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 28 straipsnio 1 dalies 15 punkte,
žodžio „transportui“ įrašytini žodžiai „transporto priemonėms“. Pritarti Siūloma ĮP 25 str. 1 d. 7 p. išdėstyti taip: „7) stovėti visų rūšių transportui transporto priemonėms po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;“. Siūloma ĮP 28 str. 1 d. 15 p. išdėstyti taip: „15) sustoti visų rūšių transportui transporto priemonėms magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) apsaugos zonų susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais, išvažinėti žemę, suformuojant vėžes (provėžas), važiuoti esamomis vėžėmis (provėžomis) bet kokiomis transporto priemonėmis ir jų junginiais. Šis reikalavimas netaikomas, kai magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkas ar valdytojas atlieka magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) eksploatacijos, remonto ar statybos darbus ir kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atlieka gaisrų gesinimo ar kitus žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus arba pasirengimą šiems darbams;“. Siūloma ĮP 115 straipsnio 2 d. 5 p. išdėstyti taip:
„5) statyti ar įrengti motokroso ar ralio trasas, hipodromus,
visų rūšių transporto priemonių stovėjimo aikšteles, naujus kelius (išskyrus pagalbines gatves, pagrindines pėsčiųjų ir dviračių eismo gatves ir takus, pagalbinius pėsčiųjų ir dviračių eismo takus), padidinti įrengto kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis;“. 33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )2817
žodžius „27 straipsnio 3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
Taip pat šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „aplink talpyklos <...> aptvėrimą“ turinys, nes pagal projekto 27 straipsnio 2 dalį apsaugos zona nustatoma aplink talpyklą, o ne jos aptvėrimą. Pritarti Siūloma ĮP 28 straipsnio 1 d. 7 p. išdėstyti taip:
„7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų
atstumu aplink talpyklos talpyklą kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti aptvėrimą ir (arba) šio įstatymo
(produktotiekių) įrenginių aptvėrimą įrenginius sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;“. 34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )29
34Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus,
projekto 29 straipsnyje reikėtų įrašyti pilną slėgio matavimo vieneto pavadinimą, kaip tai yra projekto 30 straipsnyje. Pritarti Siūloma ĮP 29 straipsnio preambulę išdėstyti taip:
„Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos šioms, ne didesnių
kaip 16 bar barų slėgio, skirstomųjų dujotiekių dalims:
<...>“
35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
nuostatos, apibūdinančios magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijos ribas: „po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų“. Be to, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra suderintos su projekto 2 straipsnio 16 straipsnio nuostatomis, kuriose teritorijos ribos yra „po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies“. Spręsti pagrindiniam komitetui Atkreiptinas dėmesys, kad komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )483 36.
Projekto 48 straipsnio 3 dalyje loginiu aspektu nėra aiški formuluotė „žemės juosta <...> bei žemė virš ir po šia juosta“ tuo aspektu, kad neaišku, kokia žemė gali būti virš žemės juostos. Pritarti Siūloma ĮP 48 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų
vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – žemės juosta išilgai šių priklausinių, kurios ribos yra po 5 metrus abipus šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei žemė virš ir po šia juosta.“37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )4926
straipsnio 2 punkte vartojamą sąvoką „šilumos perdavimo tinklų technologiniai priklausiniai“ ir projekto 49 straipsnio 2 dalies 6 punkte vartojamą sąvoką
„šilumos perdavimo tinklų technologiniai įrenginiai“. Pritarti
Siūloma ĮP 49 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas
šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių įrenginių priklausinių statybos ir remonto darbams;“. 38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
skyriaus pavadinimo toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad šis skyrius reglamentuoja nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugos zonas, nes šio skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja tik nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonas. Pritarti Siūloma ĮP IV skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )511 39.
Projekto 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu“. Nuostatą, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti nustatomas ,,planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu“ reikia patikslinti. Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Taigi, sanitarinės apsaugos zonų dydis nustatomas ne atitinkamų vertinimo procesų metu, bet tik užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma ĮP 51 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu dokumentais . Jei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu dokumentais nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.“40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )535511
sąvokomis, projekto 53 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui)“ įrašytinas žodis „švietimo“. Pritarti iš dalies Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siūloma nustatyti nurodant, kokios paskirties statinius draudžiama statyti nagrinėjamoje teritorijoje . STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodyta, kad mokslo paskirties pastatai skirti švietimo ir mokslo reikmėms (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai), todel siūloma ĮP 53 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje po zodzio “mokslo” irasyti zodzius “ paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms”. 41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )531 41.
Projekto 53 straipsnio 1 dalies nuostatose neaiškus jose vartojamos sąvokos „įmonės“ turinys, nes nėra pakankami aišku, ar šiame straipsnyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose statyti objektus galės statyti visos įmonės, ar tik įmonės, vykdančios veiklą projekto 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose srityse. Pritarti Siūloma ĮP 53 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose
sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik įmonės, vykdomos vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.“42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )533
atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „veikla“ turinys yra platesnis ir apimantis sąvokos „ūkinė veikla“ turinį, bei atsižvelgiant į projekto 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą sąvoką „veikla“, projekto 53 straipsnio 3 dalies formuluotėje „numatomai ūkinei veiklai“ brauktinas žodis „ūkinei“. Pritarti Siūloma ĮP 53 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje galima kita įstatymais leidžiama veikla, nesusijusi su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra, tik gavus energetikos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) ir Radiacinės saugos centro pritarimus numatomai ūkinei veiklai.“43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
apibrėžiamos gamtos paveldo objektų teritorijos, o tik nustatomos jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, šio skirsnio pavadinime vietoj žodžių „teritorijos ir jose“ įrašytinas žodis
„teritorijose“. Analogiška pastaba taikoma ir to paties skyriaus
ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo, dešimtojo, vienuoliktojo, dvyliktojo, tryliktojo, keturioliktojo, penkioliktojo, šešioliktojo, septynioliktojo, aštuonioliktojo, devynioliktojo, dvidešimtojo, dvidešimt pirmojo, dvidešimt antrojo, dvidešimt trečiojo, dvidešimt penktojo, dvidešimt šeštojo, dvidešimt septintojo skirsnių bei VI skyriaus trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, keturioliktojo skirsnių, VIII skyriaus, IX skyriaus pirmojo skirsnio, X skyriaus antrojo skirsnio pavadinimams. Apskritai šiuo atveju manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymas skirstomas į skyrius ar skirsnius, kurie sudaro po vieną straipsnį ir skirsnio ir straipsnio pavadinimai sutampa, padaro įstatymo tekstą pernelyg griozdišku ir apkrautu.
Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas , suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad nuoroda į konkrečias teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašoma į žemės sklypo nuosavybės dokumentus (nuo 2022 m. jas bus galima rasti Nekilnojamojo turto registre), pasirinktas toks reguliavimo būdas, kai šios teritorijos nurodomos atskiruose projekto straipsniuose (analogiškai dabar pateikiama nuoroda į konkrečius Vyriausybės nutarimo straipsnius). Pvz., vengiant pasikartojimo specialiosios žemės naudojimo sąlygos kraštovaizdžio draustiniuose nurodytos dviejuose straipsniuose (kraštovaizdžio draustiniai – gamtinių ir kompleksinių draustinių dalis, taip ir bus nurodoma nuosavybės dokumentuose ir (ar) Nekilnojamojo turto registre). Jei projekte nenurodoma, kaip nustatomos atitinkamos teritorijos (tai nurodyta kituose įstatymuose), skirsnis susideda iš vieno straipsnio.
Atsižvelgiant į pastabą, teikiami šie ĮP atitinkamų dalių pakeitimai: V skyriaus antrasis skirsnis: ANTRASIS SKIRSNIS GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus ketvirtasis skirsnis: KETVIRTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI REZERVATAI (REZERVATAI – MUZIEJAI) IR JUOSE KULTŪRINIUOSE REZERVATUOSE (REZERVATUOSE – MUZIEJUOSE) TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus penktasis skirsnis:
PENKTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE GAMTINIUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus šeštasis skirsnis: ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus septintasis skirsnis:
SEPTINTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE KULTŪRINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus aštuntasis skirsnis: AŠTUNTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GAMTINIUOSE IR KOMPLEKSINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus devintasis skirsnis:
DEVINTASIS SKIRSNIS GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dešimtasis skirsnis: DEŠIMTASIS SKIRSNIS GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOMORFOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus vienuoliktasis skirsnis:
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE HIDROGRAFINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvyliktasis skirsnis: DVYLIKTASIS SKIRSNIS PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE PEDOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus tryliktasis skirsnis:
DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus keturioliktasis skirsnis: KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus penkioliktasis skirsnis: PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ICHTIOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus šešioliktasis skirsnis:
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ORNITOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus septynioliktasis skirsnis: SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TERIOLOGINIUOSE, HERPETOLOGINIUOSE IR ENTOMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus aštuonioliktasis skirsnis:
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE–ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus devynioliktasis skirsnis: DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS GENETINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GENETINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimtasis skirsnis:
DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TELMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt pirmasis skirsnis: DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TALASOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt antrasis skirsnis:
DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt trečiasis skirsnis: DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE VALSTYBINIUOSE PARKUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt ketvirtasis skirsnis:
VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt penktasis skirsnis: DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt šeštasis skirsnis:
DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt septintasis skirsnis: DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE POLIGONUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus trečiasis skirsnis:
TREČIASIS SKIRSNIS MIŠKO ŽEMĖ IR JOJE ŽEMĖJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus ketvirtasis skirsnis: KETVIRTASIS SKIRSNIS NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus penktasis skirsnis: PENKTASIS SKIRSNIS PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE JUOSTOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus šeštasis skirsnis:
ŠEŠTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus septintasis skirsnis: SEPTINTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus aštuntasis skirsnis:
AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE JUOSTOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus keturioliktasis skirsnis: KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR SKLYPUOSE DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS
VIII SKYRIUS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE REZERVINĖSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS IX skyriaus pirmasis skirsnis:
JEKTŲ SAUGOMI OBJEKTAI IR JŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS X skyriaus antrasis skirsnis: ANTRASIS SKIRSNIS TERITORIJOS TERITORIJOSE , KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI STATYBOS APRIBOJIMAI , IR
63 4 44.
Atsižvelgiant į pastabą, teikiami šie ĮP atitinkamų dalių pakeitimai: V skyriaus antrasis skirsnis: ANTRASIS SKIRSNIS GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus ketvirtasis skirsnis: KETVIRTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI REZERVATAI (REZERVATAI – MUZIEJAI) IR JUOSE KULTŪRINIUOSE REZERVATUOSE (REZERVATUOSE – MUZIEJUOSE) TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus penktasis skirsnis:
PENKTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE GAMTINIUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus šeštasis skirsnis: ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus septintasis skirsnis:
SEPTINTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE KULTŪRINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus aštuntasis skirsnis: AŠTUNTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GAMTINIUOSE IR KOMPLEKSINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus devintasis skirsnis:
DEVINTASIS SKIRSNIS GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dešimtasis skirsnis: DEŠIMTASIS SKIRSNIS GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOMORFOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus vienuoliktasis skirsnis:
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE HIDROGRAFINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvyliktasis skirsnis: DVYLIKTASIS SKIRSNIS PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE PEDOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus tryliktasis skirsnis:
TRYLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus keturioliktasis skirsnis:
IKTASIS SKIRSNIS ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus penkioliktasis skirsnis: PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ICHTIOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus šešioliktasis skirsnis:
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ORNITOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus septynioliktasis skirsnis: SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TERIOLOGINIUOSE, HERPETOLOGINIUOSE IR ENTOMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus aštuonioliktasis skirsnis:
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE–ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus devynioliktasis skirsnis: DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS GENETINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GENETINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimtasis skirsnis:
DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TELMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt pirmasis skirsnis: DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TALASOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt antrasis skirsnis:
DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt trečiasis skirsnis: DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE VALSTYBINIUOSE PARKUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt ketvirtasis skirsnis:
DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS
V skyria
us dvidešimt penktasis skirsnis: DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt šeštasis skirsnis: DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS V skyriaus dvidešimt septintasis skirsnis:
DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE POLIGONUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus trečiasis skirsnis: TREČIASIS SKIRSNIS MIŠKO ŽEMĖ IR JOJE ŽEMĖJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus ketvirtasis skirsnis: KETVIRTASIS SKIRSNIS NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus penktasis skirsnis:
PENKTASIS SKIRSNIS PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE JUOSTOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus šeštasis skirsnis: ŠEŠTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus septintasis skirsnis: SEPTINTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus aštuntasis skirsnis:
AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE JUOSTOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS VI skyriaus keturioliktasis skirsnis: KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR SKLYPUOSE DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS
VIII SKYRIUS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE REZERVINĖSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS IX skyriaus pirmasis skirsnis: PIRMASIS SKIRSNIS VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ SAUGOMI OBJEKTAI IR JŲ APSAUGOS
X skyriaus antrasis skirsnis:
ASIS SKIRSNIS TERITORIJOS TERITORIJOSE , KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI STATYBOS APRIBOJIMAI , IR
634
44Tikslintinos projekto 63 straipsnio pateiktos nuorodos: 1 ir 4 dalyse vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „3“.
Pritarti Siūloma ĮP 63 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą
atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio23 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )2
Siūloma ĮP 2 straipsni papildyti: „ Epizootija – gyvūnų (galvijų, žvėrių, paukščių) užkrečiamosios ligos išplitimas ūkyje arba didesnėje teritorijoje (šalies dalyje, visoje šalyje) staigiai daugėjant ligų atvejų. “46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
dalies 1 punkte vartojama formuluotė „įrengti naujus karjerus“, o projekto 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus“. Siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti šias projekte vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, susijusios su karjerų įrengimu. Pritarti Siūloma ĮP 19 straipsnio 2 d. 3 p. išdėstyti taip: „3) įrengti naujus karjerus, vandens telkinius;“. Siūloma ĮP 60 straipsnio 4 d. 2 p. a) p.p. išdėstyti taip:
„a) statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių
vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;“. Siūloma ĮP 67 straipsnio 1 d. 3 punktą išdėstyti taip: „3) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai ir gavybai;“. Siūloma ĮP 69 straipsnio 1 d.
Siūloma ĮP 69 straipsnio 1 d. 2 p. išdėstyti taip:
„2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir
(ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;“. 47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 ) Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-17)698486122131111
dalies 13 punkto nuostatas reikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, nes šiose projekto nuostatose nėra aiški nuoroda į minėto įstatymo nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 84 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 86 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms. Siūlytina šiose projekto nuostatose neteikti nuorodos į konkrečią Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nes pasikeitus minėtojo įstatymo nuostatoms turės būti keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Pritarti Siūloma ĮP 69 straipsnio 1 d. 13 p. išdėstyti taip:
„13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą,
jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įstatymą ), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):“. Siūloma ĮP 84 straipsnio 2 d.
Siūloma ĮP 84 straipsnio 2 d. 11 p. išdėstyti taip:
„11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą,
jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įstatymą ), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):“. 48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatas, projekto 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto e papunktyje vietoj žodžio „žūklę“ įrašytinas žodis „žvejybą“. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 69 straipsnio 1 dalies 26 punkto a papunkčio, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto e papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto f papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 99 straipsnio 10 punkto g papunkčio, 11 punkto c papunkčio nuostatos. Pritarti Siūloma:
ĮP 69 straipsnio 1 d. 18 p. e) p.p. išdėstyti taip:
„e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. ĮP 69 straipsnio 1 d. 26 p. a) p.p. išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“. ĮP 84 straipsnio 2 d. 15 p. e) p.p. išdėstyti taip:
„e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. ĮP 84 straipsnio 2 d.
ĮP 84 straipsnio 2 d. 18 p. a) p.p. išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“. ĮP 86 straipsnio 15 p. f) p.p. išdėstyti taip:
„f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. ĮP 86 straipsnio 18 p. a) p.p. išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“. ĮP 99 straipsnio 10 p. g) p.p. išdėstyti taip:
„g) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. ĮP 99 straipsnio 11 p. c) p.p. išdėstyti taip:
„c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus
vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žūklė žvejyba ;“. 49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )6926
įstatyme vartojamose nuorodose straipsnių struktūrinės dalys turi būti nurodomos eilės tvarka, todėl projekto 69 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina nuoroda – vietoj „25 punktuose ir 15 punkto b papunktyje“ įrašant
„punktuose, 15 punkto b papunktyje ir 25 punkte“. Pritarti
ĮP 69 straipsnio 2 d. 6 punktą išdėstyti taip:
„6) atlikti šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12
, 25 punktuose , ir
ir 25 punkte nurodytus darbus.“50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )71
pavadinime vietoj žodžio „geologiniuose“ įrašytinas žodis „geomorfologiniuose“. Pritarti ĮP 71 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „71 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose geomorfologiniuose draustiniuose“51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
žodžius „transporto priemonių“. Pritarti iš dalies Siūloma ĮP 128 straipsnio 1 d. 3 p išdėstyti taip: „3) statyti ir (ar) įrengti automobilių visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas, jų prekybos vietas;“. Siūloma ĮP 77 str. 1 d. 2 punktą išdėstyti taip:
„2) tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros
tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines , įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ;“. 52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
dalies 2 punkto papunkčius siūlytina apjungti ir išdėstyti 2 punkte, kaip tai yra projekto 74 straipsnio 2 punkto analogiškų nuostatų atveju. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 81 straipsnio 1 punkto nuostatoms. Pritarti Siūloma ĮP 79 straipsnio 1 d.
2 punktą išdėstyti taip:
„2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus
: jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;
b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
“. Siūloma ĮP 81 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
„1) kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus,
išskyrus : jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;
b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais; “. 53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )792 53.
Projekto 79 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sužalos“ įrašytini žodžiai „botaniniuose – zoologiniuose“. Pritarti Siūloma ĮP 79 straipsnio 2 d. išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą vykdyti
draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir
(ar) sužalos botaniniame – zoologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad Seime yra registruoti Vyriausybės teikti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1787) bei su juo susijęs Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1789), kuriuose siūloma atsisakyti išimties dėl mažųjų (savo ūkio reikmėms) karjerų įsteigimo. Pažymėtina, kad tiek teikiamame įstatymo projekte, tiek minėtuose įstatymų projektuose siūloma vienoda įstatymų įsigaliojimo data - 2019 m. gegužės 1 d. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 86 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 109 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Pritarti Siūloma:
ĮP 84 straipsnio 2 d. 2 p. išdėstyti taip:
„2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių
tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas , karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras ;“. ĮP 86 straipsnio 2 d.
ĮP 86 straipsnio 2 d. 2 p. išdėstyti taip:
„2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių
tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas , karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras ;“. ĮP 109 straipsnio 2 d. 3 p. išdėstyti taip:
„3) įrengti dirbtinius vandens telkinius ir
mažuosius naujus karjerus;“. 55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )84215
straipsnio 2 dalies 15 punkto papunkčių numeracija. Pritarti ĮP 84 straipsnio 2 d. 15 p. išdėstyti taip:
„15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems
tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
a) kempinguose;
prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimams;
turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;
kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę žvejybą ;“. 56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )871
nuostatos tikslintinos nes nėra aišku, kurio subjekto - atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos (1 dalis) ar už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos (2 ir 3 dalys) - pritarimas turėtų būti gautas. Pritarti ĮP 87 straipsnio 1 d. išdėstyti taip: „1.
Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )8725
dalies 5 punkte tikslintina nuoroda į nesantį šio straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pritarti ĮP 87 straipsnio 2 d. 5 punktą išdėstyti taip: „5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte dalyje nurodytus darbus.“58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )8842
dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje (4 dalies 2 punkte nustatant išimtį dėl 3 dalies), kaip tai yra numatyta, pavyzdžiui, projekto 86 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatose. Pritarti ĮP 88 straipsnio 4 d. 2 punktą išdėstyti taip:
„2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį
(išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį) , žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;“. 59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
straipsnio 4 dalies 3 punkto neaiški nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalis“ nes šio straipsnio 1 dalis jokio statybos draudimo nenustato. Pritarti (88 str.) Siūloma ĮP 88 straipsnio 4 dalies 3 p. išdėstyti taip .:
„3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama
pagal šio straipsnio
2 dalis dalį ;“. 60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )885
dalyje turėtų būti patikslinta, kas sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.
Pritarti Siūloma ĮP 92 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip :
„5. Už biosferos poligono apsaugą atsakinga institucija nepritaria
projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )8990
nuostatos nėra aiškios santykyje su Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 3 ir
reguliavimas. Svarstytina, ar siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatytos tik specialiame įstatyme, kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Žuvininkystės įstatymo atitinkami pakeitimai. Pritarti62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )289903
projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka „apsaugos zona“, tikslintinas VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimas, 89 ir 90 straipsniai: vietoj sąvokos „apsaugos juostos“ įrašant sąvoką „apsaugos zonos“. Pritarti Siūloma patikslinti ĮP atitinkamų dalių pavadinimus : VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimas:
89 straipsnio:
„89 straipsnis. Akvakultūros tvenkinių apsaugos
juostų zonų dydis Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos zonos .“ 90 straipsnio:
„90 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos akvakultūros
tvenkinių apsaugos juostose zonose Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose zonose draudžiama: <...>“63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )909261 63.
Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„atliekos“, projekto 90 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „šiukšles“ reikėtų
įrašyti žodį „atliekas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 92 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti Siūloma ĮP 90 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip : „6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles atliekas , įrengti sąvartynus. Siūloma ĮP 92 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip :
„1. Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per
melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, šiukšles atliekas , išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu nei 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę). Polderių pylimo vidinio šlaito papėdžių ir polderio kanalų juostų negalima užstatyti, jose neturi augti medžiai ir krūmai, jų negalima arti.“64 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )92
„valstybės tarnautojo“, nes kitu atveju nėra aišku, kuris subjektas galėtų
būti laikomas savivaldybės administracijos atstovu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 93 straipsnio 2 dalies, 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. Nepritarti Praktikoje (ypatingai rajoninėse savivaldybėse) ne visi savivaldybės administracijoje dirbantys asmenys yra valstybės tarnautojai, todėl tikėtina, kad, atsižvelgus į pastabą, gali kilti sunkumų vykdant savivaldybės funkcijas.
65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )95
Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti miško žemės skaidymo į dalis apribojimai, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas žemės sklypų skaidymas į dalis yra priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (pavyzdžiui, projekto 97 straipsnio 1 punktas draudžia pajūrio juostoje žemės sklypus padalyti, atidalyti), svarstytina, ar projekto 95 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, draudžiančioms miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir Miškų įstatymo nuostatos. Pritarti iš dalies Siūloma ne keisti Miškų įstatymą, bet pateikti nuorodą į Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Siūloma ĮP 95 straipsnį papildyti 3 punktu:
„3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų
ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.“66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
punkto a papunktyje ir 99 straipsnio 12 punkto a papunktyje vietoj žodžių
„punkto a-f papunkčiuose“ įrašytinas žodis „punkte“. Pritarti
Siūloma ĮP 97 straipsnio 6 p. a) p.p išdėstyti taip: „a) šio straipsnio 5 punkto a–f papunkčiuose punkte nurodytus statinius ir įrenginius;“. Siūloma ĮP 99 straipsnio 12 p. a) p.p išdėstyti taip: „a) šio įstatymo 100 straipsnio 4 punkto a–f papunkčiuose punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;“. 67 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )985 67.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės naudmenos“. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 98 straipsnio 5 punkto nuostatose vartojama sąvoka „naudmenomis“. Pritarti Siūloma ĮP 98 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
„5) paviršinius vandens telkinius, išskyrus dirbtinius vandens telkinius, paversti kitomis žemės naudmenomis;“. 68 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
988
68Tikslintina projekto 98 straipsnio 8 punkto papunkčių numeracija.
Pritarti Siūloma ĮP 98 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens
lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), upes ir ežerus, išskyrus atvejus, kai:
a) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;
b) įrengiamos maudyklos, bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;
atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir (ar) priežiūros darbai;
eksploatuojami žemės gelmių išteklių telkiniai ežeruose;
statomi ir (ar) rekonstruojami melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;
vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės;
vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;
vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;
užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis.“69 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )994
straipsnio 4 punkto nuostatų „draudžiama tręšiant per metus į dirvą įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos“ turinys, nes neaišku, kokiame dirvos plote būtų įterpiamas įstatymu leidžiamas trąšų kiekis. Pritarti Siūloma ĮP 99 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4) tręšiant per metus į dirvą
įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;“.
70 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )1021
būti priimamas teigiamas sprendimas. Pritarti Siūloma ĮP 102 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas teigiamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai ;“. 71 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )1068
straipsnio 8 dalies 2 punktas yra perteklinis, nes vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas yra draudžiama visose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose. Todėl nereikia kartoti, kad šios veiklos draudžiamos ir vienos iš zonų vienos iš juostų 3b sektoriuje. Pritarti Siūloma ĮP 106 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje
3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas. :
1) 3a sektoriuje vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;
2) 3b sektoriuje vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas. “72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )133137
ir 4 punktuose, 137 straipsnio 4 punkto vietoj „šios straipsnio dalies“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“.
Pritarti Siūloma: ĮP 133 straipsnio 2, 3, 4 p. išdėstyti taip:
„2) 100 m pločio žemės juosta neurbanizuotose teritorijose, išskyrus
šios straipsnio dalies šio straipsnio 1 punkte nurodytą atvejį;
3) 50 m pločio žemės juosta urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus), išskyrus šios straipsnio dalies šio straipsnio1 punkte nurodytą atvejį;
4) 25 m pločio žemės juosta miestuose, išskyrus šios straipsnio dalies šio straipsnio
ĮP 137 straipsnio 4 p. išdėstyti taip: „4) apsaugos objektų, nepatenkančių į šios straipsnio dalies šio straipsnio 1–2 punktuose nurodytas teritorijas (išskyrus valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus), apsaugos zona;“. 73 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )134
(nepritariančių) projektui ar numatomai veiklai, įvardijimą. Pritarti Siūloma ĮP 134 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo ministerija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys krašto apsaugos veiklai ir jos apsaugai ir (ar) dėl krašto apsaugos vykdomos veiklos kils grėsmė šiuos darbus vykdančių asmenų ar jų turto saugumui.“74 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )135
projekto nuostatose skirtingai nurodomas projektą ar numatomą veiklą derinantys subjektai: projekto 135 straipsnyje - Lietuvos kariuomenė, o projekto 16, 120 straipsnyje – kariuomenės vadas. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų suderinti.
Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, tikslinant šias projekto nuostatas, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti ir kartu su teikiamu projektu susijusių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2034) nuostatas, kuriose derinančiu subjektu nurodyta Lietuvos kariuomenė, bei Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2035) nuostatas, kuriose derinančiu subjektu nurodytas – kariuomenės vadas. Pritarti Atsižvelgus į pastabą, patikslintas lydimasis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2034. Siūloma ĮP 135 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo
reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos kariuomenės vado ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines. 2. Lietuvos kariuomenė Kariuomenės vadas nepritaria projektui, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Vėjo elektrinių statybos vietų su Lietuvos kariuomene kariuomenės vadu ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis derinimo sąlygos nustatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“75 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )1411
1 pirmojo sakinio teisinio reguliavimo tikslas nėra aiškus.
Tuo atveju, jeigu norima nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje dalyje nurodytose teritorijose taikomos ir po įstatymo įsigaliojimo, projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, svarstytina, ar projekto 141 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį nereikėtų papildyti, nurodant, kurios institucijos prašymu ir kuris subjektas padaro žymas apie šioje dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše. Pritarti Siūloma ĮP 141 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo . Žyma Atitinkamą žymą apie nustatytas ir (ar) pasikeitusias šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaroma padaro iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pranešimą pateikia teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. “76 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )1412 76.
Projekto 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus“. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai iki įstatymo įsigaliojimo jau pradėti rengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, nepriklausomai nuo to, kurioje rengimo stadijoje jie yra. Įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tiems projektams, kurie yra baigiamojoje jų rengimo stadijoje, t. y., kai jie faktiškai yra parengti, tik nėra patvirtinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi ...<...>. Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos“.
Pažymėtina, kad iš vertinamos projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad ji nėra adresuota vien tik tiems žemės sklypų savininkams, kurie davė sutikimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ar tais atvejais, kai minėtos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, bet visiems asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdų projektus ar kitos veiklos projektus. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Be to, tiek iš projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad vienais atvejais, t.y. kai, atsižvelgiant į pakitusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurias siūloma nustatyti įstatymo projekte, pradėtų projektų rengimas negalėtų būti tęsiamas, kitais atvejais – keičiami projektų sprendimai ir pan. Taigi asmenys, pradėję rengti projektus, galimai turėtų papildomų tokių projektų rengimo sąnaudų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad tokios sąnaudos bei nuostoliai minėtiems asmenims būtų kompensuojamos. Pritarti. 77 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )1413 77.
Projekto 141 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir
(ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas“. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai šiame įstatyme nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iki įstatymo įsigaliojimo nėra nustatytos, o, įstatymui įsigaliojus, būtų nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimas nereikalingas tik tais atvejais, kai teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Tuo tarpu pagal vertinamąją projekto nuostatą šiame įstatyme nurodytos teritorijos būtų nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Projekte nėra nurodyta, kad jos būtų nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastaruoju atveju žemės savininkų (valstybinės žemės patikėtinių) sutikimas turėtų būti gautas.
Be to, svarstytina, ar nuostata ,,<...> minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims) <...>“ neturėtų būti tikslintina loginiu požiūriu, nes tuo atveju, jeigu atitinkamos teritorijos nėra nustatytos, nėra aišku, kaip į jas gali patekti atitinkamame registre įregistruoti žemės sklypai. Ši pastaba, kiek tai susiję su, mūsų nuomone, nepagrįstu siūlymu projekte nustatyti, kad žemės sklypų savininkų (valstybinės žemės sklypų patikėtinių) sutikimas nereikalingas po įstatymo įsigaliojimo nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taip pat taikytina ir projekto 141 straipsnio 5 daliai. Pritarti iš dalies Siūloma 141 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:
„3. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai
veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir , į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis.“ Pastabos daliai dėl žemės savininkų (žemės patikėtinių) neprivalomo sutikimo 141 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais nepritarta.
Šios nuostatos siūlomos siekiant sureguliuoti esamą padėtį ir norint pasiekti projekto tikslą
Žemės įstatyme nenurodyta, kokiu momentu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl projekte nurodytų teritorijų nustatymo, tik nustatyta, kad šis sutikimas turi būti gautas iki žemės sklypo, patenkančio į nustatytą teritoriją, kadastro duomenų keitimo.
Šiais atvejais nenustačius projekte nurodytų teritorijų, nuo 2022 m. jų nebus Nekilnojamojo turto registre, teisėtai pradėta veikla pagal projekto nuostatas nuo 2024 m. nebegalėtų būti vykdoma, o žemės savininkas (žemės patikėtinis):
Panašūs argumentai dėl žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimo taikytini ir 141 straipsnio 5 dalies nuostatoms pagrįsti: šiais atvejais (kai projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl veiklos, kuriai vykdyti iki šiol šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti ) veikla, dėl kurios iki šiol nebuvo reikalaujama gauti šį sutikimą, teisėtai vykdoma . 78 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )142
dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai ūkinė veikla turima omenyje, t. y., ar bet kuri ūkinė ir kita veikla, ar tam tikra veikla, kurios vykdymo tikslais ir nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla , dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.“79 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )142 79.
Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma reglamentuoti vienkartinius veiksmus, kuriuos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėtų atlikti įstatymo įsigaliojimo dieną, taip pat nustatyti, nuo kada yra netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, minėtose dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytinam, ar jos neturėtų būti perkeltos į projekto
nėra aiški ir, 2022 m. sausio 1 d. integravus projekto 142 straipsnyje dėstomą įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį į bazinį įstatymą, taptų neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y., ar projekto140 straipsnio 1 dalyje nustatyta data – 2019 m. gegužės 1 d., ar projekto 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta 142 straipsnio įsigaliojimo data –
Įstatymo pakeitimu pakeičiami jau nustatyti apribojimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatymu, todėl pastaboje paminėtose ĮP dalyse nuostata ,,įstatymo įsigaliojimo dieną“ nereglamentuoja projekto nuostatų taikymo ir nurodo ne į parengtą įstatymo projektą, o į įstatymą, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pvz., įstatymo pakeitimu atsisakoma veiklos apribojimų sanitarinės apsaugos zonose) arba dalis šių sąlygų (ar jos pakeičiamos). 80 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )140142143 N 80.
Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais ir atsižvelgiant į susiformavusią teisės aktų įsigaliojimo ir įgyvendinimo reglamentavimo praktiką, tikslintinos projekto XI skyriaus nuostatos: 80.1. Projekto 140 straipsnio 1, 2, 3 dalys dėstytinos taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir 143 straipsnius, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo III skyriaus septintasis skirsnis ir 142 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 143 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“
valdymo sritis ir jiems pavestus įgaliojimus, Valstybės saugumo departamento direktorius“ neturėtų būti įrašyti bendresnio pobūdžio žodžiai „kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos“. 80.3. Projekto 142 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.“ įrašytini žodžiai „nauja redakcija“, kadangi šio straipsnio įsigaliojimo data yra nurodyta 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, šiame straipsnyje turi būti išdėstyta pakeitimo esmė: „Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:“. 80.4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja dar vėliau (2024 m. sausio 1 d.), siūlytina 142 straipsnyje dėstyti įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnį tik su viena (pirmąja) dalimi;
straipsniu, nustatančiu šio įstatymo 10 straipsnio naują redakciją (kurios įsigaliojimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nurodytas 140 straipsnio 3 dalyje): „143 straipsnis. Šio įstatymo 10 straipsnio nauja redakcija Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
naudojimo sąlygų taikymas <...>“ Pritarti Siūloma ĮP 140 straipsnio 1 – 5 dalis išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį,142 straipsnį ir
III skyriaus septintąjį skirsnį , įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo
, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, ir III skyriaus septintasis skirsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. „4. Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus, Valstybės saugumo departamento direktorius kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2019 m. sausio 31 d. pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus. 5. Teisės aktus, susijusius su šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus priima iki 2021 m. sausio 1 d.“ Siūloma ĮP 142 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„142 straipsnis. Šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio
nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>“
Siūloma ĮP 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas
nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. “ Siūloma ĮP papildyti 143 straipsniu: „143 straipsnis.
Šio įstatymo 10 straipsnio nauja redakcija Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.“81 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
tikslintina 40.1. papunktyje pateikta nuoroda „39.2 papunktyje“, nes tokio papunkčio šioje lentelėje nėra. Pritarti Siūloma ĮP
papunktyje“ įrašyti nuorodą „40.2 papunktyje“. 82 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
pavadinime nėra aiški nuoroda „nenurodytų šios dalies 1 punkte“. Pritarti Siūloma ĮP 3 priedo 2 lentelės pavadinimą išdėstyti taip:
„2 lentelė. Komunalinių objektų, nenurodytų
šios dalies 1 punkte
, sanitarinės apsaugos zonų dydžiai:“. 83 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
kartu su projektu teikiamo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir
siūloma nustatyti, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatomas sanitarinės apsaugos zonos dydis ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 3 priedo 2 lentelės 9 punktą. Pritarti Siūloma ĮP 3 priedo 2 lentelės 9 punktą išdėstyti taip: „9.
Steigiamos naujos kapinės ir plečiamos įsteigtų kapinių teritorijos “. 84 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-05-17 )
Siūloma ĮP 4 priedo žymą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo4 priedas“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Amber Grid (2018-08-01; G-2018-7569)61422
dokumentais nustatomos teritorijos tais atvejais, kai yra rengiami keli 6 str. 1 d. nurodyti dokumentai. Pritarti
6 straipsnio 2 dalį i šdėstyti taip:
„2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1
dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir
visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.“ Siūloma ĮP Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1
dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir
sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.“
(2018-08-01; G-2018-7569)71 1.1.2. Įstatymo projekto 7 str.
Įstatymo projekto 7 str. 1 d. tikslintinas sąrašas atvejų, kai neprivaloma gauti žemės savininko/patikėtinio sutikimo teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymui. Nepritarti. Siūloma nuostata perteklinė. Pagal siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kai projekte nurodytos teritorijos nustatytos (išskiriant atvejus, kai jos nustatomos valstybinėje žemėje). Šios teritorijos nesiejamos su konkrečiais žemės sklypais, todėl, jei jos buvo nustatytos, pakartotinai nebenustatomos ir vėliau suformuoto žemės sklypo savininko sutikimas nebereikalingas (formuojant šį sklypą, nurodomos nustatytos teritorijos, kurių nustatymui davė sutikimą valstybinės žemės patikėtinis). 3. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)742
Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. nuostata dėl susitarime su žemės savininku/patikėtiniu nustatytino atlygintinų nuostolių dydžio Pritarti iš dalies
teritorijos nėra nustatomos tenkinant viešąjį interesą), todėl šiais atvejais projekto 13 str. nuostatos dėl kompensacijų netaikomos. 7 str. 2 d. 4 p. paminėtos metodikos pagal atitinkamas reguliavimo sritis atskirais atvejais galės būti taikomos siekiant supaprastinti sutikimo gavimo procesą, siūlant žemės savininkui konkretaus dydžio nuostolių atlyginimą (pvz., Elektros energetikos įstatyme nurodyta kompensacija nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurios maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką), nors žemės savininkas gali ir nesutikti su pasiūlytu dydžiu. Tokiu atveju gali būti tariamasi dėl savininko pasiūlyto dydžio arba planuojama (projektuojama) taip, kad šio žemės savininko sklypas nepatektų į projekte nurodytą teritoriją. Atsižvelgiant į pastabos dalį, siūloma 7 str. 4 d.
taip:
„2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas;“. 4. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)83
projekto 8 str. 3 d. 1-4 ir 6 p. numatyti vos 5 d. d. terminai pateikti pranešimus žymoms apie nustatytas teritorijas atlikti keistini bent į 10 d. d. terminą Pritarti
„3. Pranešimas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos
nustatomos:
1) teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, – per510 darbo dienas dienų nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
2) statinių projektais, – per510 darbo dienas dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, – per510 darbo dienas dienų nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais dokumentais, – per510 darbo dienas dienų nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, – per510 darbo dienas dienų nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos.“
(2018-08-01; G-2018-7569)101
sąlygų taikymas Įstatymo projekto 9 str.
atvejais susietinas su žymų atlikimu Nepritarti Siūloma nuostata, Aplinkos ministerijos nuomone, yra perteklinė. ĮP
str. 5 d. kalbama apie „klaidos taisymą“ suformuotuose žemės sklypuose. „Klaidos taisymo“ atveju galioja bendra projekto nuostata: „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos“ (ĮP 10 str. 2 d.). 6. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)1031
naudojimo sąlygų taikymo pradžios momento nesuformuotoje valstybinėje žemėje Nepritarti Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (tarp jų – projekte nurodytos teritorijos) įsigalioja tik tada, kai įsigalioja pats dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 d.: „Teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data“). 7. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)131 1.1.7. (i) įtrauktina aiški išimtis iš Įstatymo projekto 13 str. 1 d. nurodytos kompensacijų mokėjimo taisyklės 9 str. 1 ir 5 d. nurodytais atvejais, kai nėra nustatomos naujos teritorijos, o jau anksčiau nustatytose teritorijose formuojami nauji žemės sklypai ir/ar taisomos „klaidos" dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįrašymo. Iš dalies pritarti
ar skirtingų apribojimų taikymo projekte nurodytoje teritorijoje buvo atlyginta, todėl asmuo negalės gauti kompensacijos dėl tų pačių nuostolių, jei ji jau buvo išmokėta.
Pažymėtina, kad nuostolius reikia įrodyti, o asmuo, įsigijęs naujai suformuotą sklypą su įrašytomis (įregistruotomis) anksčiau nustatytomis teritorijomis, dėl kurių kompensacijos išmokėtos, savo patirtų nuostolių neįrodys, nes apie apribojimus šiame žemės sklype jis žinojo (tai taikytina ir atvejams, kai žemės sklypas, pvz., parduodamas kitam savininkui). Siūloma ĮP13 straipsnio 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
(2018-08-01; G-2018-7569)
nustatytinas protingas terminas, ne ilgesnis kaip dabartiniame reguliavime nustatytas 1 m. terminas, per kurį galima kreiptis dėl aptariamos kompensacijos išmokėjimo. Pritarti Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti ir siūlo įstatymo projekto iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą, nustatant protingą terminą, per kurį galima kreiptis dėl aptariamos kompensacijos išmokėjimo. 9. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)132
projekto 13 str. 2 d. nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę į kompensaciją dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Pritarti iš dalies. Projekte nurodyta, kad kompensacijas (kai projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą) turi teisę gauti ne tik žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, bet ir kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp projektu siūlomų nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra apribojimų tokiai veiklai, kurios vykdymui nereikia žemės sklypo nuosavybės (patalpų paskirties keitimas, kapitalinis remontas ir pan.) ir į tai, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl minėtų teritorijų nustatymo neprivalomas (jis neturi galimybės to iš anksto numatyti susitarimuose su žemės naudotojais), manome, kad žemės naudotojų išbraukimas iš turinčių teisę kreiptis dėl kompensacijų asmenų rato netikslingas. Primename, kad patiriami nuostoliai turi būti įrodyti, o dėl kompensacijos „dubliavimo“ argumentai pateikti atsakyme į pastabą dėl 13 str. 5 d. 10. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)134
vertinimą, paliekant tik kompensacijų apskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Nepritarti Individualus turto ir (ar) verslo vertinimas numatytas tik tada, kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, o bendru atveju bus siūloma taikyti masinį turto vertinimą. Vertinimo metodą gali siūlyti viena ar abi šalys , o individualus turto ir (ar) verslo vertinimas nebūtinai nurodys didesnį kompensacijos dydį. Manoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas sumažins teisminių ginčų galimybę. 11.
(2018-08-01; G-2018-7569)13 1.1.7. v) jtvirtintina išlyga, jog įstatymo projekto 13 str. nuostatos nėra taikomos, kai viešojo intereso atvejais sutikimai, nors ir neprivalėjo būti gaunami, tačiau buvo gauti ir juose jau yra aptartas nuostolių kompensavimo/atlyginimo klausimas. Nepritarti Nuostolių atlyginimo „dubliavimo“ galimybės ĮP nenumato. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato kompensacijų apskaičiavimo metodikos, todėl asmenys, galimai davę sutikimus tada, kai šių sutikimų duoti nereikėjo , pagal siūlomą pakeitimą būtų blogesnėje situacijoje, nei asmenys, kurių sutikimų nebuvo prašoma ir kurie galės gauti kompensaciją. Papildomai pažymime, kad atsakyme į 1.1.3 pastabą paaiškinta, kad, rengiant ĮP 13 str. nurodytą kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, bus siūloma svarstyti galimybę įvertinti iki įstatymo įsigaliojimo atlygintų nuostolių dydį, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, šis sutikimas buvo gautas ir buvo susitarta dėl patiriamų nuostolių atlyginimo. 12. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)134
sakinio, numatančio kompensacijų sąsają su žemės mokesčiu ir nuostoliais už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Spręsti pagrindiniam komitetui Atkreiptinas dėmesys, kad komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti – pasiūlymas adresuotinas iniciatoriams. 13. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)140141714 N
turto registro tvarkytojo pareigą patikslinti Nekilnojamojo turto registro Įrašus 142 str. įsigaliojimo momentu Pritarti iš dalies ĮP 140 str.
specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes tai numatyta galiojančiame teisiniame reguliavime – jie bus keičiami į įrašus apie projekte nurodytas teritorijas, nurodant ne sąlygas, bet teritorijas. Pritariant pastabos daliai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų galiojimo po 2022 m. sausio 1 d., siūloma ĮP 141 straipsnį papildyti nauja 14 dalimi:
„14. Iki 2022 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2022 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.“
(2018-08-01; G-2018-7569)1413
nuostolius dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, bei numatant kompensacijų apskaičiavimą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir subjektinių nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti laikomi paneigiančiais viešąjį interesą, todėl kompensacijų mokėjimo susiejimas su data, nuo kurios Žemės įstatyme įtvirtinta prievolė susitarti su žemės savininku, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniu dėl nuostolių atlyginimo, apribotų kitų asmenų teises. 15. Amber Grid (2018-08-01;
G-2018-7569)14115 N
projekto 141 str. įtrauktinos trūkstamos Įstatymo taikymo nuostatos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nuo Įstatymo Įsigaliojimo momento Pritarti iš dalies Problemai dėl esamų objektų nenustatytų apsaugos zonų spręsti skirtos ĮP 141 str. 3 ir 5 dalys.
3 ir 5 dalys. Siūloma papildyti ĮP 141 straipsnį nauja 15 dalimi: „
žemės naudojimo sąlygos (ar iki šio įstatymo galiojusį teisinį reguliavimą tos pačios teritorijos), nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir
(ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. “
(2018-08-01; G-2018-7569)142
ir iki 2022 m. galiosiančiame Įstatymo projekto II skyriuje Nepritarti
reguliavimą, galiosiantį iki 2022 m. sausio 1 d., nes šioje nuostatoje minimų duomenų apie projekte nurodytas teritorijas nebus galima matyti (naujai projektuojamų objektų erdviniai duomenys bus pateikiami, bet atsiras Nekilnojamojo turto registre tik nuo 2022 m. sausio 1 d.). Atkreipiame dėmesį, kad ĮP 4 str. 2 d. nurodyta: „2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) vykdoma ūkinė ir
(ar) kitokia veikla.“
(2018-08-01; G-2018-7569)142 1.4.10. Siūlytina atsisakyti nuo 2022 m. įsigaliosiančios ir 142 str. išdėstytos Įstatymo projekto 12 str. 2 d.
Nors registruojamos projekte nurodytos teritorijos, jos bus susietos su įstatymo dalimis, kuriose nustatytos specialiosios sąlygos konkrečioje teritorijoje (t. y. bus galima gauti ne tik informaciją apie konkrečią teritoriją, bet ir informaciją apie joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), todėl, įstatymu pakeitus šias sąlygas, reikės patikslinti informaciją apie jas Nekilnojamojo turto registre. 18. Piliečių grupė (2018-07-25, g-2018-7435)
54 N
turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija pridedama, toliau tekste RC išrašas), žmonės teisėtais pagrindais pasistatė statinius (statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centre), šie duomenys atsispindi pridedamame RC išraše. 2011 m. buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, RC išrašo 9 skirsnis. Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1700-3868) buvo priskirtas naudingųjų iškasenų teritorijai su atitinkamais apribojimais, mūsų galimybės disponuoti savo turtu buvo apribotos. T.y. mes negalim e įteisinti statinių pilno baigtumo, nes neturime galimybės pakeisti žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, negalime pilna apimtimi naudotis žeme, dėl nustatytų dirvožemio apsaugos reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą nagrinėjam a teritorija priskirta gyvenamajai statybai. Tam, kad mums nepasilikti teisiniame neapibrėžtume ir turėtume galimybę įgyvendinti teisėtus savo lūkesčius, prašome ir siūlome įstatymo projektą papildyti sekančiomis formuluotėmis. T.y.: VI skyriaus, trylikto skirsnio „Žemės gelmių išteklių telkiniai ir juose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ 109 str.
išimtimi ir išdėstyti 4 papunktį sekančiai „4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (budus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą ir žemės sklypams iki šio Įstatymo įsigaliojimo užstatytais statiniais“; VI skyriaus, keturiolikto skirsnio „Žemės ūkio paskirties sklypai ir dirvožemio apsaugos tikslais juose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ 110 str. papildyti 5 punktu ir išdėstyti 5 punktą sekančiai „5) žemės sklypams, kuriems pakeista žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas šio straipsnio punktuose 1, 2, 3, 4, numatytos sąlygos netaikomos. Nepritarti
iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms; pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626, įtvirtinta, kad „siekiama apsaugoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius nuo užstatymo“. Piliečių siūlymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. 19. Ričardas Zareckis (2018-08-01 Nr.
G-2018-7572) * Siūlau išlaikyti punktą, jog visi pradėti žemėtvarkos projektai (paskirties keitimo ir pan.) galėtų būti pabaigti pagal šio įstatymo projekto reikalavimus ir sprendinius ne po jo įsigaliojimo, o po priėmimo. Taip neprarandamas laikas tarp įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tarkim buvo pradėtas pertvarkos projektas, pagal jį tam tikroje teritorijoje namų valda draudžiama, įstatymo projekte numatoma toje teritorijoje statybą leisti, taigi žmogus po įstatymo priėmimo seime, galėtų atlikti tam tikrus žingsnius, kad pertvarkos projektas būtų baigtas ir žemės naudojimo paskirtis pakeista, tačiau paskirtis ir leidimai statyboms įsigaliotų jau po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 20. LMSA (2018-09-25) * Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog iki šiol galiojusios LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintosios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų, nei tą numato įstatymai. Vietoje to, kad atsisakyti perteklinių suvaržymų, o išties būtinus (atskirai išdiskutavus ir pagrindus būtinybę) perkelti į atitinkamus įstatymus, Aplinkos ministerija ėmėsi rengti papildomą įstatymą, į kurį ne tik siekiama perkelti iki šiol įstatymuose nenustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, bet tokius suvaržymus dar labiau išplėsti, įrašant daugelį papildomų suvaržymų bei apribojimų (kurių iki šiol nebuvo nei minėtame LR Vyriausybės nutarime Nr. 343, nei kituose įstatymuose).
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau ne kartą LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų p rojekto rengėjams oficialiai rašėme, kad yra nepriimtinas siekis riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, nustatant papildomus iki šiol įstatymais neįtvirtintus apribojimus dar vienu papildomu įstatymu. Būtent tokiam naujo įstatymo projektui nepritariame. Siūlome:
(arba grąžinti rengėjams tobulinti) įstatymo projektą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. 2) LR žemės įstatyme patikslinti, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato TIK įstatymai , išbraukiant galimybę tokius apribojimus nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir visokiais kitokiais poįstatyminiais aktais. 3) Teisiškai užtikrinti, kad visi žemės valdai taikomi apribojimai galiotų TIK tuomet, kai nustatyta tvarka yra įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, nepritarti sumanymui įsteigti kažkokį atskirą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registrą . Nebalsuota. Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 22. LR ŽŪR (2018-09-25, raštas Nr. 1.02-0469) LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031 7 straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai , kai, tenkinant viešąjį interesą, ž emės savininko , valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas yra neprivalomas . Pažymėtina, kad šio įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama jau nusistovėjusi ilgametė praktika, t. y. kad asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, per 20 darbo dienų pateikia prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui.
Taip pat, šioje dalyje nustatyta, kad „ žemės sklypo , kuris patenka į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas, savininkas , valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“ Siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų tarp žemės savininkų ir asmenų, suinteresuotų ūkine ir (ar) kitokia veikla, siūlome Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031
, kuriame būtų nustatyta, kad žemės savininko , valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas yra neprivalomas, kai taikomos šio įstatymo
“. Nepritarti ĮP 9 str. 5 d. nurodytas atvejis („klaidos taisymas“, kuris vyksta ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą) nepriskirtinas tiems atvejams, kai projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą , todėl atsižvelgti į pateiktą pasiūlymą projekto 7 str. 3 d. papildyti nauju 13 punktu negalime. Aplinkos ministerijos nuomone, siūloma nuostata būtų perteklinė. Pagal siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kai projekte nurodytos teritorijos nustatytos (išskiriant atvejus, kai jos nustatomos valstybinėje žemėje). Šios teritorijos nesiejamos su konkrečiais žemės sklypais, todėl, jei jos buvo nustatytos, pakartotinai nebenustatomos ir vėliau suformuoto žemės sklypo savininko sutikimas nebereikalingas (formuojant šį sklypą, nurodomos nustatytos teritorijos, kurių nustatymui davė sutikimą valstybinės žemės patikėtinis).“ 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. ŽŪM (2018-09-17 Nr. 2D-3046 (12.150 E ) * Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, pastabas ir pasiūlymus dėl Aplinkos ministerijos parengto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031 ir kartu teiktų kitų įstatymų projektų teikė minėtų įstatymų projektų derinimo su suinteresuotomis institucijomis metu (paskutinė išvada pateikta 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2D-357(12.153), ją galima rasti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, Nr. 17-323). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vyriausybė, kurios dalis yra ir Žemės ūkio ministerija, po šių įstatymų projektų svarstymo Vyriausybėje 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 385 pritarė šiuo metu Seimui pateiktiems įstatymų projektams. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: grąžinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2031 iniciatoriams patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad už papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą žemės naudotojams būtų kompensuojama tik tokiu atveju, jei jų teisės į žemės sklypą yra įregistruotos viešai prieinamuose registruose, be to, kad tokios kompensacijos maksimali riba negalėtų viršyti sumos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMo projekto nr. xiiip-2031 2018-12-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, vyr. specialistė Violeta Stumbrienė, vyr. specialistė Rūta Brazdžiūnienė; Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, Taršos prevencijos departamento Vandenų ir žemės gelmių skyriaus vyr. specialistė Toma Leonova, Lietuvos Respublikos krašto apsaugo ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, „Telia Lietuva“ AB atstovauajntis lobistas Šarūnas Frolenko, Ab „Amber Grid“ advokatė Sandra Bliuvaitė-Šulcienė. 2019-01-10 Nr. 107-P-1 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos Justina Grigaravičienė ir Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė –Tonkich, patarėja Rūta Brazdžiūnienė, vyr. specialistė Violeta Stumbrienė, Gamtos Apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius, Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Toma Leonova; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus patarėjas Valdas Uscila; Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. architektas Svajūnas Bradūnas, vyriausioji specialistė Asta Barilienė; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento direktorius Andrius Laurynaitis, Matavimų technikos skyriaus vyriausias specialistas Darius Mikalajūnas ir Meteorologinių stebėjimų skyriaus vedėja Viktorija Čeglienė;
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, UAB „Vilniaus vandenys“ teisininkė Julija Džiugė, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas, 4energija UAB atstovai Justina Bucevičienė ir Donatas Celešius, AB Energijos skirstymo operatorius atstovai Raimonda Ragelytė ir Jurgita Šoblinskienė, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius, Valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai atstovai: teisininkė Dovilė Monkevičiūtė ir aplinkosaugos projektų vadovė Kristina Greičiūtė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos Justina Grigaravičienė ir Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė –Tonkich, patarėja Rūta Brazdžiūnienė, vyr. specialistė Violeta Stumbrienė, Gamtos Apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius, Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Toma Leonova; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus patarėjas Valdas Uscila; Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. architektas Svajūnas Bradūnas, vyriausioji specialistė Asta Barilienė; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento direktorius Andrius Laurynaitis, Matavimų technikos skyriaus vyriausias specialistas Darius Mikalajūnas ir Meteorologinių stebėjimų skyriaus vedėja Viktorija Čeglienė;
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, UAB „Vilniaus vandenys“ teisininkė Julija Džiugė, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas, 4energija UAB atstovai Justina Bucevičienė ir Donatas Celešius, AB Energijos skirstymo operatorius atstovai Raimonda Ragelytė ir Jurgita Šoblinskienė, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius, Valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai atstovai: teisininkė Dovilė Monkevičiūtė ir aplinkosaugos projektų vadovė Kristina Greičiūtė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-162 2, 3, 29, 36, 43 Įstatymo projekte teikiant nuorodas į kitas to paties įstatymo nuostatas neturi būti minimas to įstatymo pavadinimas. Vietoj jo vartotini žodžiai „šio įstatymo“. Ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 2, 3, 29, 36, 43 dalims. Taip pat turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aerodromo triukšmo apsauginė zona – aplink aerodromą esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“ Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apsaugos zona – Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“ Pakeisti projekto 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona – požeminio vandens vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“ Pakeisti projekto 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36.
Sanitarinės apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“ Pakeisti projekto 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„43. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos –
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.“
15 Jeigu įstatymo projekte teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą projekto tekste turi būti rašomas visas pavadinimas, o toliau – be žodžių
„Lietuvos Respublika“. Pvz., projekto 2 straipsnio 15 dalyje pirmą kartą
minimas vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimas dėstytinas pilnai. Šiuo atžvilgiu turi būti peržiūrėtos ir pataisytos visos projekto nuostatos, liečiančios teisės aktų, institucijų ir pareigų pavadinimus. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamasis ženklas – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyto pavyzdžio ženklas, žymintis valstybės sienos apsaugos zonos ribas ir draudžiantis patekti į šią zoną asmenims, neįrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.“ Pakeisti projekto 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Meteorologijos stotis – į nacionalinį
meteorologinių stebėjimų tinklą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įtraukta teritorija su statiniais ar be jų, skirta Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus atitinkantiems reguliariems meteorologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti.‘ Pakeisti projekto 43 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų
tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: <...>“. 3.
2018-05-16 Projekte dėstomos nuostatos, kuriose pateikiamos neaiškaus turinio sąvokos:
dujotiekio vamzdyno teritorijų ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apsaugos zonų dydį ir kt. (2 straipsnio 16 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio
nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydį (42 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);
karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonų dydį (15 straipsnio 2, 3, 4 dalys),
geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonų dydį (21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse);
melioracijos statinių apsaugos zonų dydį (93 straipsnio 2 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad nei projekte, nei kituose susijusiuose galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtas šių sąvokų turinys. Nėra aišku, kuo konkrečiai viena sąvoka skiriasi nuo kitų, kokie jų esminiai požymiai. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad ,,iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Atsižvelgus į tai, projekte ar kai kuriuose kituose projekto 2 straipsnio 56 dalyje nurodytuose įstatymuose reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šių sąvokų turinys turėtų būti apibrėžtas. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl termino „ašis“ nustatymo.
Terminų žodyne nurodoma, kad ašis – „tikra ar menama tiesė, einanti per kieno vidurį <...>“, t. y. projekte ši sąvoka naudojama pabrėžiant, kad atstumai turi būti nustatomi ne nuo kieno nors krašto, bet nuo menamos tiesės, einančios per kieno nors vidurį (naudojama nagrinėjant tiesinius inžinerinius statinius). Šios sąvokos plačiai naudojamos projektuotojų, nurodomos vadovėliuose, projektavimo normatyvuose (kaip ir sąvokos
„apskritimo centras ir pan.). Atsižvelgiant į kontekstą (objektų, kuriems
nustatomos apsaugos zonos, specifiką), projekte naudojama ir sąvoka „išilginė ašis“ – karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonos yra ovalo formos, todėl būtina nurodyti konkrečią (išilginę ar skersinę) ašį. Pritarti pastabos daliai dėl sąvokos „ašinė linija “. Pasiūlymas Pakeisti projekto 93 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrojo naudojimo drenažo rinktuvų apsaugos zona – žemės juosta
išilgai drenažo rinktuvo, kurios ribos yra po 15 metrų abipus rinktuvo ašinės linijos ašies .“
56 Projekto 2 straipsnio 56 dalyje minimi įstatymai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie iš jų išdėstyti ne pagal abėcėlę. Šios nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 2 straipsnio 56 dalį ir ją išdėstyti taip: „56.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“ 5.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“
2018-05-163 Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio „triukšmo“ įrašytinas žodis „apsauginės“.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Apsaugos, sanitarinės apsaugos, aerodromo
triukšmo apsauginių zonų nustatymas“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 4 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes teritorijų planavimo ir kiti dokumentai paprastai rengiami teritorijoms, o ne teritorijose. Be to, šiose projekto nuostatose brauktinas žodis „straipsnio“ kaip perteklinis. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės
valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose kurioms rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.“
2018-05-16 Projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą reikėtų papildyti, nes šiame skirsnyje siūloma reglamentuoti ne tik įrašų ir (ar) žymų apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą arba pakeitimą (projekto 12 straipsnis), bet ir žymas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias šiame įstatyme nurodytas teritorijas (projekto 8 straipsnis). Be to, projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinime brauktinas perteklinis antrą kartą dėstomas žodis „dėl“.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto II skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DĖL
31 Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos ,,valstybei svarbiems projektams įgyvendinti“. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiu ekonominiu ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu projektu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą nereikėtų papildyti, jame įrašant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Nepritarti Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta: „Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas“, t. y. ypatingos valstybinės svarbos projektai patenka į valstybei svarbių projektų sąvokos apibrėžtį
35 Projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl teritorijos, kurioje būtų taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nereikalingas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šios teritorijos nustatomos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms. Atkreipiame dėmesį, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas reglamentuoja Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų nustatymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas atitinkamai nereikėtų papildyti, jame įrašant ir Šventosios valstybinio jūrų uosto rezervines teritorijas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto VIII skyriaus bei 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas. Šia pastaba siūlomo įstatymo projekto papildymo reikėtų atsisakyti tuo atveju, jeigu būtų priimtas Seime šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1933), kuriuo Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo siūloma atsisakyti. Neaktualu 2018-06-14 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-1265, paskelbta TAR 2018-06-26, Nr. 10493), kuriame nenumatyta nustatyti Šventosios jūrų uosto rezervines teritorijas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 Projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta ,,nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas“. Ši projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne nuostolių atlyginimą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose, bet kompensacijų nustatytose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nustatytose teritorijose apskaičiavimą ir mokėjimą. Todėl lieka neaišku, ar kompensacijos apima tik nuostolių atlyginimą, ar ši sąvoka turėtų būti aiškinama plačiau. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, visame projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką. Kitu atveju, reikėtų aiškiai apibrėžti nuostolių atlyginimo ir kompensacijų skirtumus. Antra, projekto
Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu , nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.
Nėra aišku, kurie konkrečiai įstatymai turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų darytina išvada, kad nuostolių apskaičiavimo metodikos gali būti nustatytos keliuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų atrenkamas tas įstatymas, pagal kurį būtų apskaičiuojamas nuostolių dydis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti konkrečius įstatymus, pagal kuriuos būtų reglamentuotos nuostolių apskaičiavimo metodikos. Trečia, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nuostolių dydis nustatomas ,,šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad nuostolių dydis pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų apskaičiuojamas pagal teisės aktuose patvirtintas metodikas. Todėl projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad šalys gali nesilaikyti atitinkamų nuostolių apskaičiavimo metodikų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kai nuostolių atlyginimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tuo atveju, jeigu būtų tikslinama vertinamoji projekto nuostata, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
Ketvirta, aptariamoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,, patiriami nuostoliai“. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 5 dalyje, apibūdinant nuostolius, vartojama sąvoka, ,, patirti nuostoliai“. Projekto 7 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje vėl vartojama sąvoka ,,patiriami nuostoliai“. Siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų vartoti vieną sąvoką, be aukščiau minėtų projekto 7 straipsnio struktūrinių dalių, atitinkamai patikslinant projekto 13 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, projekto 141 straipsnio 10 dalį, projekto
dalies 2 punkte, 5 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pritarti iš dalies Nepritarti pirmai pastabos daliai. Antros ir trečios pastabos dalims pritarti iš dalies, ketvirtai pastabos daliai pritarti. Pirma dalis Pagal projekto nuostatų turinį esminis skirtumas tarp nuostolių atlyginimo (7 str.) ir kompensacijų (13 str.) yra prievolė gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą dėl projekte nurodytų teritorijų nustatymo (toliau – sutikimas) arba šios prievolės nebuvimas. 7 straipsnyje nurodyta, kad sutikimas privalomas, išskyrus atvejus, kai teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir „klaidų taisymo“ atvejį (buvusi 9 str. 5 d., siūloma 9 str. 3 d.). Jei sutikimas privalomas, projekte nurodyta, kad jame turi būti aptartas nuostolių atlyginimas .
Projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko, savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka (išskyrus savivaldybės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą), nes tai pažeistų sutarties laisvės principą (esminiu sutarties požymiu laikant šalių valią, pripažįstama šalių teisė laisvai apsispręsti, verta ar ne sudaryti sutartį, taip pat laisvai sudaryti sutarties turinį). Jei projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą ir sutikimas neprivalomas, siūloma mokėti kompensacijas jas apskaičiuojant ir išmokant Vyriausybės nustatyta tvarka, siekiant vienodomis sąlygomis atlyginti patiriamus nuostolius. Abiem atvejais projekte minimas nuostolių atlyginimas, bet vienu atveju dėl šio atlyginimo tariamasi (išskyrus atvejus, kai sutikimą duoda valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis), o kitu – jie apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Pažymėtina, kad viešojo intereso atvejais norint gauti kompensaciją, patirtus nuostolius konkrečioje situacijoje reikės įrodyti. Antra dalis Kaip minėta, 7 str. nurodytas sutikimas yra privalomas (kai projekte nurodytos teritorijos nėra nustatomos tenkinant viešąjį interesą), todėl šiais atvejais projekto 13 str. nuostatos dėl kompensacijų netaikomos. 7 str. 2 d. 4 p. paminėtos metodikos pagal atitinkamas reguliavimo sritis atskirais atvejais galės būti taikomos siekiant supaprastinti sutikimo gavimo procesą, siūlant žemės savininkui konkretaus dydžio nuostolių atlyginimą (pvz., Elektros energetikos įstatyme nurodyta kompensacija nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką), nors žemės savininkas gali ir nesutikti su pasiūlytu dydžiu.
Tokiu atveju gali būti tariamasi dėl savininko pasiūlyto dydžio arba planuojama (projektuojama) taip, kad šio žemės savininko sklypas nepatektų į projekte nurodytą teritoriją. Pasiūlymai Atsižvelgiant į šią ir trečiąją pastabos dalis bei į AB „Amber Grid“ 23 pastabos v dalį, pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas. Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu , išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, atsižvelgiant į kituose ( pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas . Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, nors ir nėra privalomas, tačiau yra gaunamas, jame nurodoma, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi;
“. Pakeisti 142 str. išdėstyto 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas.
Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu , išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, atsižvelgiant į kituose ( pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas . Šio straipsnio
savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, nors ir nėra privalomas, tačiau yra gaunamas, jame nurodoma, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi; “. Trečia dalis Ši nuostata yra galiojančiame teisiniame reguliavime: Žemės įstatymo
naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo “. Nuostolių dydis ne privalo, o gali būti apskaičiuojamas pagal teisės aktuose patvirtintas metodikas siekiant pagreitinti procesus, kai teritorijos nustatomos ne viešojo intereso atvejais, nes žemės savininkas sutikimo duoti neprivalo, su juo reikia tartis. Pritariame pastabos daliai dėl išimties, nurodytos projekto 7 straipsnio 5 dalyje. Pasiūlymas pateiktas atsakyme į antrąją pastabos dalį. Ketvirta dalis Atsižvelgus į galiojantį teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 22 str. 6 d.), siūloma naudoti sąvoką ,,patiriami nuostoliai“.
Pasiūlymai Pakeisti projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės
nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.“ Pakeisti projekto 141 straipsnio 10 dalies priešpaskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės savininko patirtų patiriamų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. <...>“ Pakeisti projekto
skirsnio 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės
nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patirtų patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.“
62 Projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata ,,teritorija (jos dalis), kurioje šie nuostoliai buvo atlyginti“ nėra pakankamai aiški, nes nuostoliai atlyginami asmenims, kurie dėl šiame įstatyme nustatytų teritorijų nustatymo patiria nuostolių. Taigi, nuostolius patiria asmenys, bet nuostoliai nebūtinai atlyginami toje pačioje teritorijoje, kurioje jie patiriami. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 7 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis) , kurioje dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi) .“ Pakeisti projekto
skirsnio 7 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis) ir teritorija (jos dalis) , kurioje dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi) .“
2018-05-167 7,8 3,5 Projekto 7 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose, 8 dalyje vartojama sąvoka ,, teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos“. Pastaroji nuostata nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad yra priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai ar sprendimas pritarti planuojamos ūkinės veiklos vykdymui, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų, 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 102 straipsnio 1 punkto, projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktų bei
nuostatas.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 7 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos
teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);“. Pakeisti projekto 7 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).“ Pakeisti projekto 7 straipsnio 8 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 13 pastabą, ją išdėstyti taip:
„8. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio
straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento , kuriuo nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“ Pakeisti projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais
dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“.
Pakeisti projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – per 35 darbo dienas
nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“. Pakeisti projekto 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos;“. Pakeisti projekto 102 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų
grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas teigiamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai ;“.
Pakeisti projekto
skirsnio
3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos
teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo);“. Pakeisti projekto
skirsnio
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) per 30 darbo dienų po teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros).“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 13 pastabą, ją išdėstyti taip: „8.
Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–3 4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento , kuriuo nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto teigiamo sprendimo priėmimo.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų teigiamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);“. Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, – per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“. Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, – per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;“. 13.
8 Projekto 7 straipsnio 8 dalies nuostata ,,iki vykdomos pirmosios procedūros nurodyto dokumento patvirtinimo (išdavimo)“. Svarstytina, ar šią nuostatą nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuris konkrečiai pirmosios procedūros dokumentas turimas omenyje ir kur jis yra nurodytas. Tokiu būdu būtų išvengta galimo nevienodo vertinamosios projekto nuostatos aiškinimo, taikant įstatymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnio 4 dalies ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant šiame
įstatyme nurodytas teritorijas buvo rengiami keli šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento , kuriuo nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, įsigaliojimo (patvirtinimo, išdavimo, priėmimo) dienos.“ Pasiūlymai pakeisti projekto 7 straipsnio 8 dalį ir 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 8 dalį pateikti atsakyme į Teisės departamento 12 pastabą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-169 3,4 Įvertinus projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, darytina išvada, kad jomis siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtose dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas projekto 141 straipsnyje. Pritarti Pasiūlymai Siūloma atsisakyti projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 5 dalį pervadinant 3 dalimi ir visame projekte keičiant nuorodas į šią straipsnio dalį, atsižvelgus į Teisės departamento 15, 16 pastabas ir STT 4 pastabą: „ 3.
Prašymą (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 4. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. 53 .
5
3. Jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais.
Žemės sklypo, kuris patenka į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“ Atsižvelgus į AAK pasiūlymą pakeisti įstatymo įsigaliojimo terminą, papildyti projekto 141 straipsnį 12 ir 13 dalimis:
„12. Prašymą (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3
dalyje ir šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus) kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (kai tokio nėra, – žemės sklypo savininkas ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis). 13.
atvejais, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, prašymą kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. “
5 Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) teritorinio padalinio vadovas“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nereikalingas žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad toks sutikimas nėra būtinas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurio konkrečiai objekto kadastrinių matavimų byla turima omenyje, jeigu žemės sklypas yra formavimo stadijoje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo. Pastaboje nurodytos projekto nuostatos atkartoja esamą teisinį reguliavimą (Žemės įstatymo 22 str. 10 d.), kuriame nenurodyta, kad reikalingas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai buvo formuojami esant tokiai situacijai, kai teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų sudaromose nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, bet jos nebuvo nurodytos, t. y., formuojant žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), visapusiškai neišnagrinėjus konkrečios situacijos buvo padarytos klaidos, kurias įstatymu nurodyta ištaisyti . Valstybinėje žemėje, kurioje iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai, sutikimą galėjo duoti tik valstybinės žemės patikėtinis (nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinei žemei nebuvo nustatomos), o, formuojant žemės sklypus, šios teritorijos buvo įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprašant naujų žemės savininkų sutikimo. Pritarti pastabos daliai dėl kadastro duomenų bylos.
Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 14 pastabą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Tais atvejais, kai įstatyme yra pateikiama nuoroda į tą pačią arba kitą to paties straipsnio dalį, toje nuorodoje žodis „straipsnio“ nerašomas, o rašomi žodžiai, pvz.,
„šioje dalyje“. Ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 5 daliai. Taip pat
turėtų būti įvertintos ir kitos projekto nuostatos. Pritarti Pasiūlymai Pasiūlymas pakeisti projekto 9 straipsnio buvusios 5 dalį (siūloma pervadinti 3 dalimi) išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 14 pastabą. Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 17 pastabą, ją išdėstyti taip: „<...> Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.
Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos .“ Pakeisti projekto 51 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „4.<...> Šios straipsnio dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio53 dalyje nurodytais atvejais.“ Pakeisti projekto 64 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama
ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus šioje straipsnio dalyje nurodytą veiklą, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka gavus už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šiai veiklai: <...>“. Siūlymas pakeisti projekto 141 straipsnio 1 dalį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 75 pastabą.
Pakeisti projekto 141 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgus į pasiūlymą pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir AB Amber Grid 34 pastabos iv dalį, ją išdėstyti taip: „3. <...> Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2021 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir9 šio straipsnio413 dalyje nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl kurios nustatymo atsiradusių šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“ Pakeisti projekto 141 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. <...> Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios
veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje straipsnio dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte,9 šio straipsnio413 dalyje nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).“ Pakeisti projekto 141 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo žymos apie šiame įstatyme
nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarytos, bet šios teritorijos neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šio įstatymo 9 straipsnio413 dalyje nurodytas dvejų kalendorinių metų terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kartu su nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimus, jei jie nebuvo gauti (išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas).“ Pasiūlymas pakeisti projekto 141 straipsnio 10 dalį išdėstytas atsakyme į UAB „Lietuvos energija“ pastabą (Nr. 64). Pakeisti projekto 141 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo žemės sklypo, patenkančio į šioje straipsnio dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 17 pastabą, ją išdėstyti taip: „<...> Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.
Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo žemės sklypo, patenkančio į šioje straipsnio dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 17 pastabą, ją išdėstyti taip: „<...> Jei į šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie šias nustatytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Šioje straipsnio dalyje nenurodytus valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojus apie konkrečias šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atitinkamai šiame straipsnyje nurodyta tvarka informuoja valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos .“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „<...> Šioje straipsnio dalyje nurodytu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.“ 17.
2 Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais projekto 11 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti skirtingas informavimo apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas ir (ar) nustatomas tenkinant viešąjį interesą būdus. Vienais atvejais informuojama raštu (siunčiant paštu, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu), kitais atvejais - registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija). Svarstytina, ar projekte informavimo būdus nereikėtų suvienodinti, pavyzdžiui, nustatant, kad visais atvejais informuojama registruotu laišku. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Be to, šioje dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai į šiame įstatyme nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, tai informavimo pareiga apie nustatytas teritorijas tenka pastato savininkų bendrijai ar kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijai (kitam bendrojo naudojimo objektų valdytojui) informuojant raštu, t. y. siunčiant paštu paprastu ar registruotu laišku būtų patiriamos atitinkamos išlaidos, kurias turėtų padengti gyvenamosios paskirties daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Be to, gyvenamosios paskirties daugiabučių namų bendrijų (kitų valdytojų) paskirtis yra valdyti gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektus, o ne teikti atitinkamas informavimo paslaugas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tobulinant projektą, nereikėtų nustatyti kitus subjektus, kurie informuotų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato butų ir kitų patalpų savininkus. Taip pat manytina, kad siekiant kuo išsamesnio butų ir kitų patalpų savininkų informavimo ir vienodų jų teisių užtikrinimo, ir šiuo atveju pranešimai turi būti įteikiami pasirašytinai. Butų ir kitų patalpų savininkų informavimas pasirašytinai užtikrins jiems galimybę laiku kreiptis dėl kompensacijos, nes toje pačioje dalyje yra nustatyta, kad dėl kompensacijos galima kreiptis per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu būtų pritarta pastarajai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais tobulintinos ir projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui suvienodinti informavimo būdus.
Projekte nurodoma, kad skirtingi dokumentai siunčiami paštu, kai projekte nurodytos teritorijos, nustatytos ir (ar) nustatomos tenkinant viešąjį interesą, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, nes šiais atvejais projektams taikomos pakankamos teisės aktuose nustatytos visuomenės informavimo procedūros, kuriose gali aktyviai dalyvauti visuomenė, todėl, papildomai informuojant apie šių teritorijų nustatymą, siūloma taikyti paprastesnį informavimo būdą. Kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, projektu siūloma nustatyti, kad dokumentai su nurodyta informacija turi būti siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, nes šiais atvejais anksčiau minėtų visuomenės informavimo procedūrų nėra. Projektu siūloma sumažinti finansinę naštą apie nustatytas teritorijas informuojantiems asmenims ir išskirti daugiabučio gyvenamojo namo atvejį, nes šie pastatai administruojami nustatyta tvarka. Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas, bus keičiami Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai numatant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą informuoti gyventojus. Pažymėtina, kad pastaboje nurodytoje straipsnio dalyje nustatytas terminas (20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos) skirtas ne kreipimuisi dėl kompensacijos sumokėjimo (toks terminas nenustatytas), o valstybinės arba savivaldybės žemės naudotojų informavimui. Pritarti pastabos daliai dėl aiškumo nurodant 20 darbo dienų terminą. Pasiūlymas pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 16 pastabą. 18.
3 Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei registruoto laiško nepavyksta įteikti, informacija apie nustatytas teritorijas viešai paskelbiama Vyriausybės, įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių ir šiuo atveju yra laikoma, kad žemės savininkui apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra pranešta skelbimo viename iš laikraščių dieną. Šiuo atveju nėra aišku, ar toks vienkartinis skelbimas laikraštyje užtikrins žemės savininko galimybę sužinoti apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, o taip pat nėra aišku, per kokį terminą toks žemės savininkas galėtų kreiptis dėl jam priklausančios kompensacijos. Nepritarti Jei registruoto laiško nepavyksta įteikti, informaciją siūloma skelbti ne tik laikraštyje, bet ir nurodytų institucijų interneto svetainėse. Kito varianto nėra – kai registruoto laiško nepavyksta įteikti, savininko kitais būdais surasti nepavyks. Dėl termino kreiptis dėl kompensacijos – žr. atsakymą į 17 pastabą (terminas nenustatytas). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, todėl teisinėje valstybėje negali susidaryti situacija, kai žemės sklypo savininkas negali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo (jei asmens patiriami nuostoliai pagrįsti, teisinis reguliavimas negali sudaryti kliūčių minėtam kreipimuisi dėl, pvz., teisės aktų nežinojimo). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nereikėtų papildyti, nustatant, kad be šioje dalyje nustatyto informavimo būdo, tuo atveju, kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 141 straipsnio
skirsnio 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 11 straipsnio 5 dalį, 141 straipsnio 9 dalį ir 142 str. dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 11 straipsnio 5 dalį, jas papildant šiuo paskutiniu sakiniu: „ Kai atitinkamų fizinių asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio asmens gyvenamąją vietą. “
2 Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.
Ši nuostata derintina su šios dalies pirmuoju sakiniu, kuriame nustatyta, kad kai objektas (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos) pasikeičia taip, kad dėl jo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija taip pat pasikeičia, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jei toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais šių nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo registro įraše pakeičia įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją . Todėl lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis, projekte siūloma nustatyti, kad objektui pasikeitus ir pasikeitus atitinkamai teritorijai, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šios sąlygos žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad, pasikeitus objektui, gali pasikeisti tik teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl kyla abejonių ar, vien tik pakeitus įrašus apie šią teritoriją, specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėtų būti netaikomos.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 12 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„<...> Kai objektas pasikeičia, specialiosios žemės naudojimo
sąlygos dėl šio objekto anksčiau nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje žemės sklypui netaikomos nuo įrašų ir (ar) žymos apie šią teritoriją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo dienos.“
4 Projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę“ (pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nuostolius apskaičiuoti atsižvelgiant (įvertinant) žemės mokesčio dydį. Nėra aišku, kokią reikšmę apskaičiuojant aukščiau nurodytų nuostolių dydį galėtų turėti žemės mokesčio dydis (jo kitimas). Be to, nėra aišku, kokiam konkrečiai žemės sklypui (ar teritorijai) mokėtinas žemės mokestis turimas omenyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokią konkrečiai reikšmę apskaičiuojant nuostolius turėtų žemės mokesčio dydis ir kuriam konkrečiai žemės sklypui apskaičiuotas žemės mokesčio dydis turėtų būti įvertinamas apskaičiuojant nuostolių dydį.
Pritarti Papildomai pateiktas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas , kuriuo siūloma nustatyti, kad, kai žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės mokestis nebūtų mokamas. Pasiūlymai:
Išbraukti projekto 13 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „<...> Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę .“
142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 13 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „4. <...> Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę. “ 22.
Pasiūlymai: Išbraukti projekto 13 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „<...> Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę .“
142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 13 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį: „4. <...> Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę. “
1 Iš projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, su kuriais konkrečiai subjektais turėtų būti derinama šioje dalyje nurodytų objektų statyba ir rekonstrukcija. Teisinis reguliavimas, nustatant asmens teises ir pareigas, gali būti nustatomas tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminės nuostatos dėl asmenų pareigos derinti atitinkamų objektų statybą ir rekonstrukciją su atitinkamomis institucijomis turėtų būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose vietoj junginio ,,statyti ir rekonstruoti“ nereikėtų vartoti junginį ,,statyti ir
(ar) rekonstruoti“, o 6 punkte vietoj junginio ,,tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“ nereikėtų vartoti junginį ,,tiesti elektros tinklus ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros linijas“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į Ekonomikos komiteto pasiūlymą, ją išdėstyti taip: „1.
Nesuderinus su Viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Transporto kompetencijų agentūra) ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:
1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;
2) apsaugos zonoje C – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;
3) apsaugos zonoje D – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;
4) apsaugos zonoje E – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;
5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;
6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.“ 23.
Nesuderinus su Viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Transporto kompetencijų agentūra) ir (ar) Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:
1) apsaugos zonose A ir B – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;
2) apsaugos zonoje C – statyti ir
ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;
3) apsaugos zonoje D – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;
4) apsaugos zonoje E – statyti ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;
5) apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;
6) apsaugos zonose A, B, C, D ir E – tiesti elektros tinklus ir
statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas, statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.“
2 Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku kokiam „projektui“ (pavyzdžiui, statinio projektui ar kt.) gali nepritarti civilinės aviacijos administracija ar kariuomenės vadas.
Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio, nurodant kaip „projektas“ suprantamas šio įstatymo nuostatose. Analogiško turinio pastaba dėl neaiškaus projekto nuostatose vartojamos sąvokos
„projektas“ turinio taikytina ir projekto 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22
straipsnio 2 ir 3 dalių, 25 straipsnio 2 ir 3 dalių, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių, 31 straipsnio 2 ir 3 dalių, 34 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio
kitoms projekto nuostatoms, kuriose ši sąvoka yra vartojama. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgus į Ekonomikos komiteto pasiūlymą, ją išdėstyti taip: „2. Civilinės aviacijos administracija Transporto kompetencijų agentūra nepritaria atitinkamam teritorijų planavimo dokumentui, statinio ir (ar) įrenginio projektui, želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektui (toliau – projektui ) ar numatomai veiklai civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys skrydžių saugai, kariuomenės vadas nepritaria projektui ar numatomai veiklai karinio aerodromo apsaugos zonose, jei šie darbai kels grėsmę karinės aviacijos saugumui.“ Pakeisti projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Magistralinių dujotiekių savininkas ar valdytojas nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai pažeis magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose taikomus užstatymo normatyvus, magistralinių dujotiekių techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.“ Pakeisti projekto 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija
nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.“ Pakeisti projekto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą
atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą
atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už kultūrinio draustinio apsaugą atsakinga
institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio draustinio teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.“ Pakeisti projekto 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija
nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už valstybinio parko ar valstybinio draustinio
buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke ar valstybiname draustinyje saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 86 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4.
Biosferos rezervatuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme , Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
5) atlikti šio straipsnio 2 dalies 4, 10 ir 13 punktuose nurodytus darbus. 5. Už biosferos rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 87 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos rezervate saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 88 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų
planavimo įstatyme , Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis;
4) tiesti inžinerinius tinklus. 5. Už biosferos poligono apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ Pakeisti projekto 112 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Molėtų astronomijos observatorijos administracija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys astronominiams stebėjimams, darydami įtaką dangaus apšviestumui ir atmosferos skaidrumui.“ Pakeisti projekto 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (ar) veikla trukdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategijos projektuose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros plėtros planų įgyvendinimui.“ Pakeisti projekto 139 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių
apsaugos zonose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas zonas, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme , Žemės įstatyme ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka negavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: <...>“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1617 Projekto 17 straipsnyje kelių apsaugos zonas siūloma nustatyti vadovaudamasi keliais kriterijais: valstybinės reikšmės keliai būtų nustatomi pagal reikšmę, o vietinės reikšmės keliai pagal kelio kategorijas. Pažymėtina, jog Kelių įstatymo 3 straipsnyje valstybinės ir vietinės reikšmės keliai suskirstyti pagal reikšmę.
Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog vietinės reikšmės keliai taip pat pagal reikšmę yra skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl teikiamo įstatymo projekto 17 straipsnyje kelių apsaugos zonų nustatymo kriterijai parinkti skirtingi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintas kelių apsaugos zonų nustatymo parinkimo kriterijus tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliams. Nepritarti Atsižvelgus į tai, kad valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto ir rajoniniai) skirstomi pagal reikšmę (kokią funkciją jie atlieka bendroje susisiekimo sistemoje) ir siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas bei rezervuoti teritorijas, jei atsirastų poreikis juos rekonstruoti, šių kelių apsaugos zonas siūlome nustatinėti pagal kelio reikšmę, o ne pagal kelio kategoriją. Atsižvelgus į tai, kad vietinės reikšmės keliai pagal funkcionalumą labai priklauso nuo vietinio susisiekimo poreikio ir vietinių sąlygų, o šių kelių parametrai, eismo sąlygos ir eismo intensyvumas skirtingose vietovėse ne visada atitinka tas pačias kelio reikšmes, vietinės reikšmės kelių apsaugos zonas siūlome nustatinėti pagal kelių kategorijas. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 2, 3 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2044) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį kelių apsaugos zona suprantama kaip žemės juosta abipus kelio briaunų , kurioje ribojama ūkinė veikla, t. y., pagal šį apibrėžimą, manytina, jog pats kelias nepatenka į jo apsaugos zoną.
Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytų nuostatų turinys, pagal kurias specialiosios žemės naudojimo sąlygos (draudimai) siūlomi nustatyti ne tik kelių apsaugos zonose, bet ir keliuose, virš kelių, gatvėse. Pritarti Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018-11-27 pasiūlymą Nr. 7. Pasiūlymas Pakeisti projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Kelių apsaugos zonose draudžiama:
1) statyti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių eismo dalyvių aptarnavimu;
2) įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių ir kelių apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę ;
3) įrengti išorinę reklamą gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams;
naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką.“ Atsižvelgus į pastabą, tikslinamas ir lydimasis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Siekiant suvienodinti įstatymuose pateikiamą terminiją, projekto 19 straipsnio 3 dalyje po žodžio „eismo“ reikėtų įrašyti žodį „saugumo“ (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 15 dalis), o vietoj žodžių „transporto priemonių eismą“ reikėtų įrašyti žodžius „eismo tvarką“ (SEAKĮ 2 straipsnio 17 dalis). Pritarti Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018-11-27 pastabą Nr. 9. Pasiūlymas Pakeisti projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kelio savininkas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugai saugumo reikalavimų ir ( ar ) sutrikdys transporto priemonių eismą kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai .“
2018-05-1620 Atsižvelgiant į projekto 20 straipsnio siūlomą nustatyti naują geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų skirstymą, kai geležinkelio želdinių apsaugos zonos išskiriamos kaip atskiros zonos, nepatenkančios į geležinkelio keliams ir jų įrenginiams nustatomas apsaugos zonas, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Želdynų įstatymo pakeitimai, nes pastarajame įstatyme geležinkelio želdinių apsaugos zonos priskiriamos prie geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų, todėl lieka neaiškios Želdynų įstatymo nuostatos, susijusios su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose ir geležinkelio želdinių apsaugos zonose (pavyzdžiui, nėra aišku, ar geležinkelio želdinių apsaugos zonos želdynų plotai yra normuojami (minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), nėra aiški Susisiekimo ministerijos kompetencija, susijusi su želdinių apsauga, tvarkymu geležinkelio želdinių apsaugos zonose (minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis), nėra aiškus želdinių, kurie auga siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžės) ir jų įrenginių apsaugos zonose, tvarkytojas (minėto įstatymo
Pateiktas papildomas Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinimo, projekto 22 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „eismo saugos“ įrašytini žodžiai „geležinkelių transporto“.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar želdinius
prižiūrinti įmonė nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai trukdys numatytam geležinkelio kelių ir jų įrenginių plėtros vystymui ir priežiūrai, neužtikrins geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“
5 Projekto 23 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos transformatorių pastotėms, tačiau pagal projekto 24 straipsnio 6 dalies nuostatas darytina išvada, kad apsaugos zonos yra nustatomos ne tik transformatorių pastotėms, bet ir skirstykloms, srovės keitimo stotims. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas suderinti. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 23 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) transformatorių pastotėms , skirstykloms, srovės keitimo stotims
dėmesys į tai, kad projekte nustatant atskiroms teritorijoms ar zonoms panašias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jos reglamentuojamos skirtingai (pvz., sąlygos dėl transporto stovėjimo – projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 49 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Panašiai skiriasi sąlygų formulavimas dėl sporto, žaidimų aikštelių, turgaviečių įrengimo, laužo (ugnies) užkūrimo (kurstymo), želdinių sodinimo ir auginimo (sodo, miško įveisimo ar žemdirbystės ir miškų ūkio plėtojimo), grunto kasimo ir žemės paviršiaus altitudės keitimo (kuris taip pat apibrėžiamas kaip grunto nukasimas). Šiuo atveju nėra aišku, ar nevienodas panašių sąlygų reglamentavimas yra susijęs būtent su atskirų teritorijų ypatumais, ar tiesiog yra nevienodas dėl to, kad buvo perkeltas iš atskirų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, iki šiol reglamentavusių šias sąlygas. Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus , glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . Atsižvelgiant į tai nuostatos, nustatančios panašias žemės naudojimo sąlygas, derintinos tarpusavyje ir tikslintinos. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl draudimo vykyti žemės darbus ir keisti žemės paviršiaus altitudę, kurti laužus ir vykdyti ugnies darbus suvienodinimo. Žemės darbai atliekami, kai statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai, o žemės paviršiaus altitudė gali būti keičiama ne tik šioms reikmėms (pvz., lyginamas reljefas, tiesiami skirstomieji elektros tinklai, kurie nėra statiniai ir pan.). Atsižvelgiant į turinį, draudimas kurti laužus (pvz., saugomose teritorijose) yra mažesnės apimties, nei vykdyti ugnies darbus .
Pasiūlymai Atsižvelgus į kilusius neaiškumus: Pakeisti projekto 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;“. Papildomai atsižvelgus į Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastabą (Nr. 8), pakeisti projekto 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) dirbti įvairius statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai) , sandėliuoti bet kokias medžiagas , išskyrus medžiagas, skirtas kelių statybos darbams. ; Pakeisti projekto 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus;“. Pakeisti projekto 28 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“. Pakeisti projekto 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, transporto motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas , ir stovėjimo ir saugojimo aikšteles;“. Pakeisti projekto 31 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“.
Pakeisti projekto 46 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir
aikšteles.“ Pakeisti projekto 49 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) ar požeminius darbus giliau kaip 0,3 metro;“. Pakeisti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų
aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus, motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas , ir stovėjimo ir saugojimo aikšteles;“. Pakeisti projekto 61 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus
(grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;“. Pakeisti projekto 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus
(grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio23 dalyje nurodyta tvarka;“.
Pakeisti projekto 90 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įrengti poilsiavietes, kūrenti kurti laužus;“. Pakeisti projekto 100 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vykdyti žemės darbus (grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus) , keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:“. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Projekto 25 straipsnio 1 dalies 4 punkte dėstomos visiškai tarpusavyje nesusijusios teisės normos „organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu“ ir
„sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos
darbams vykdyti“. Siūlytina šias teisės normas dėstyti atskiruose šios dalies punktuose. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu
, sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti ;“. Papildyti projekto 25 straipsnio 1 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
10) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti. 32.
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 28 straipsnio 1 dalies 15 punkte, 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
žodžiai „transporto priemonėms“. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 25 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) stovėti visų rūšių transportui transporto priemonėms ir
(ar) mechanizmams po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;“. Pakeisti projekto 28 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) sustoti visų rūšių transportui transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) apsaugos zonų susikirtimuose su valstybinės reikšmės keliais, išvažinėti žemę, suformuojant vėžes (provėžas), važiuoti esamomis vėžėmis (provėžomis) bet kokiomis transporto priemonėmis ir jų junginiais. Šis reikalavimas netaikomas, kai magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkas ar valdytojas atlieka magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) eksploatacijos, remonto ar statybos darbus ir kai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atlieka gaisrų gesinimo ar kitus žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus arba pasirengimą šiems darbams;“. Pakeisti projekto 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymą žr. atsakyme į 30 pastabą. Pakeisti projekto 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) statyti ar įrengti motokroso ar ralio trasas, hipodromus,
motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, naujus kelius (išskyrus pagalbines gatves, pagrindines pėsčiųjų ir dviračių eismo gatves ir takus, pagalbinius pėsčiųjų ir dviračių eismo takus), padidinti įrengto kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis;“. 33.
17 Projekto 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte prieš žodžius „27 straipsnio 3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „aplink talpyklos <...> aptvėrimą“ turinys, nes pagal projekto 27 straipsnio 2 dalį apsaugos zona nustatoma aplink talpyklą, o ne jos aptvėrimą. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) 6 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, taip pat 6 metrų
atstumu aplink talpyklos talpyklą kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti aptvėrimą ir (arba) šio įstatymo
(produktotiekių) įrenginių aptvėrimą sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1629 Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 29 straipsnyje reikėtų įrašyti pilną slėgio matavimo vieneto pavadinimą, kaip tai yra projekto 30 straipsnyje. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 29 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos šioms, ne didesnių
kaip 16 bar barų slėgio, skirstomųjų dujotiekių dalims:
<...>“
2018-05-1633 Projekto 33 straipsnio nuostatose nėra suprantamos nuostatos, apibūdinančios magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijos ribas: „po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų“. Be to, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra suderintos su projekto 2 straipsnio 16 straipsnio nuostatomis, kuriose teritorijos ribos yra „po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies“.
Nepritarti Projekto 33 str. nurodytas magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijos (žemės juostos) dydis nurodant ne tik jos plotį, bet ir ilgį (200 metrų atstumu nuo kraštinių taškų), o 2 str. – magistralinių dujotiekių vietovės klasės (saugos kriterijaus) apibrėžtis, todėl šios skirtingos sąvokos neturi sutapti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 48 straipsnio 3 dalyje loginiu aspektu nėra aiški formuluotė „žemės juosta <...> bei žemė virš ir po šia juosta“ tuo aspektu, kad neaišku, kokia žemė gali būti virš žemės juostos. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų
vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona – žemės juosta išilgai šių priklausinių, kurios ribos yra po 5 metrus abipus šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei žemė virš ir po šia juosta.“
49226 Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 47 straipsnio 2 punkte vartojamą sąvoką „šilumos perdavimo tinklų technologiniai priklausiniai “ ir projekto 49 straipsnio 2 dalies 6 punkte vartojamą sąvoką „šilumos perdavimo tinklų technologiniai įrenginiai “. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 49 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas
šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių įrenginių priklausinių statybos ir remonto darbams;“. 38.
2018-05-16 Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto IV skyriaus pavadinimo toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad šis skyrius reglamentuoja nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugos zonas, nes šio skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja tik nuolatinių juodligės židinių apsaugos zonas. Nepritarti Projekto lydimajame (Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekte) nustatyta nuolatinio užkrečiamosios ligos židinio apsauginės zonos sąvokos apibrėžtis (yra Terminų banke) ir nurodyta, kas yra nuolatinis užkrečiamosios ligos židinys. Vyriausybės įgaliota institucija gali patvirtinti ir kitus, ne tik juodligės, židinius, todėl pastaboje nurodytame skyriaus pavadinime minimas bendrinis apsauginės zonos pavadinimas, o trečiasis šio skyriaus skirsnis kalba tik apie šiuo metu nustatytas juodligės židinių apsaugines zonas (analogija – skyriaus pavadinime yra saugomos teritorijos, bet konkrečiai kalbama apie atskiras šių teritorijų rūšis). Jei būrų nustatyti kiti nuolatiniai užkrečiamųjų ligų židiniai, minėtas projekto skyrius būtų papildytas nauju skirsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvių kalbos komisija rekomendavo šias zonas vadinti apsauginėmis, siūlome tikslinti projekto IV skyriaus pavadinimą ir jo trečiąjį skirsnį. Pasiūlymai Pakeisti projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti projekto IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti projekto 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis.
Nuolatinio juodligės židinio apsaugos apsauginė zona Nuolatinio juodligės židinio apsaugos apsauginė zona nustatoma nuolatiniam juodligės židiniui.“ Pakeisti projekto 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio
apsaugos apsauginės zonos dydis Nuolatinio juodligės židinio apsaugos apsauginę zoną sudaro 3 metrų pločio žemės juosta aplink nuolatinį juodligės židinį žymintį ženklą nuo išorinės jo ribos.“ Pakeisti projekto 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
nuolatinio juodligės židinio apsaugos apsauginėje zonoje Nuolatinio juodligės židinio apsaugos apsauginėje zonoje draudžiama bet kokia ūkinė ir (ar) kitokia veikla.“
1 Projekto 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu
“. Nuostatą, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti nustatomas
,,planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu“ reikia patikslinti.
Pažymėtina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Taigi, sanitarinės apsaugos zonų dydis nustatomas ne atitinkamų vertinimo procesų metu, bet tik užbaigus planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sanitarinės apsaugos zonų dydį nurodo šis įstatymas arba asmens,
planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu dokumentais . Jei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu dokumentais nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.“
5511 Vadovaujantis Švietimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, projekto 53 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui)“ įrašytinas žodis „švietimo“.
Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui dėl vietoje žodžių „mokslo“ įrašyti žodį
„švietimo“. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siūloma nustatyti nurodant,
kokios paskirties statinius draudžiama statyti nagrinėjamoje teritorijoje. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodyta, kad mokslo paskirties pastatai skirti švietimo ir mokslo reikmėms (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai). Pasiūlymai Pakeisti projekto 53 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į Švietimo įstatyme nustatytą bendrojo ugdymo sąvokos apibrėžtį, ją išdėstyti taip (žr. kartu su atsakymu į Teisės departamento 41 pastabą ir į LR žemės ūkio rūmų 55 pastabos 4 dalį) : „1.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms (bendrojo lavinimo ugdymo , profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės , vykdomos vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.“ Pakeisti projekto 55 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į Švietimo įstatyme nustatytą bendrojo ugdymo sąvokos apibrėžtį, ją išdėstyti taip: „1.
Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms (bendrojo lavinimo ugdymo , profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti.“ 41.
1 Projekto 53 straipsnio 1 dalies nuostatose neaiškus jose vartojamos sąvokos „įmonės“ turinys, nes nėra pakankami aišku, ar šiame straipsnyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose statyti objektus galės statyti visos įmonės, ar tik įmonės, vykdančios veiklą projekto 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose srityse. Pritarti Šiame straipsnyje nurodytos įmonės – ne tik vykdančios veiklą projekto 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose srityse (veiklą, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos), bet ir kitos įmonės, kurių veikla sanitarinės apsaugos zonose galima. Pasiūlymas išdėstytas atsakyme į 40 pastabą. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinimo ir atsižvelgiant į tai, kad sąvokos
„veikla“ turinys yra platesnis ir apimantis sąvokos „ūkinė veikla“ turinį,
bei atsižvelgiant į projekto 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamą sąvoką
„veikla“, projekto 53 straipsnio 3 dalies formuluotėje „numatomai ūkinei
veiklai“ brauktinas žodis „ūkinei“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje galima kita įstatymais leidžiama veikla, nesusijusi su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra, tik gavus energetikos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) ir Radiacinės saugos centro pritarimus numatomai ūkinei veiklai.“
2018-05-16 Projekto V skyriaus antrajame skirsnyje nėra apibrėžiamos gamtos paveldo objektų teritorijos, o tik nustatomos jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, šio skirsnio pavadinime vietoj žodžių
„teritorijos ir jose“ įrašytinas žodis „teritorijose“. Analogiška
pastaba taikoma ir to paties skyriaus ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo, dešimtojo, vienuoliktojo, dvyliktojo, tryliktojo, keturioliktojo, penkioliktojo, šešioliktojo, septynioliktojo, aštuonioliktojo, devynioliktojo, dvidešimtojo, dvidešimt pirmojo, dvidešimt antrojo, dvidešimt trečiojo, dvidešimt penktojo, dvidešimt šeštojo, dvidešimt septintojo skirsnių bei VI skyriaus trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, keturioliktojo skirsnių, VIII skyriaus, IX skyriaus pirmojo skirsnio, X skyriaus antrojo skirsnio pavadinimams. Apskritai šiuo atveju manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymas skirstomas į skyrius ar skirsnius, kurie sudaro po vieną straipsnį ir skirsnio ir straipsnio pavadinimai sutampa, padaro įstatymo tekstą pernelyg griozdišku ir apkrautu.
Tai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas , suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl projekto skirstymo į skyrius ar skirsnius, kurie sudaro po vieną straipsnį. Atsižvelgus į tai, kad nuoroda į konkrečias teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašoma į žemės sklypo nuosavybės dokumentus (nuo 2023 m. jas bus galima rasti Nekilnojamojo turto registre), pasirinktas toks reguliavimo būdas, kai šios teritorijos nurodomos atskiruose projekto straipsniuose ( analogiškai dabar pateikiama nuoroda į konkrečius Vyriausybės nutarimo straipsnius ). Pvz.: vengiant pasikartojimo, specialiosios žemės naudojimo sąlygos kraštovaizdžio draustiniuose nurodytos dviejuose straipsniuose (kraštovaizdžio draustiniai – gamtinių ir kompleksinių draustinių dalis, taip ir bus nurodoma nuosavybės dokumentuose ir (ar) Nekilnojamojo turto registre). Jei projekte nenurodoma, kaip nustatomos atitinkamos teritorijos (tai nurodyta kituose įstatymuose), skirsnis susideda iš vieno straipsnio.
Pasiūlymai Pakeisti projekto V skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V skyriaus antrasis skirsnis: ANTRASIS SKIRSNIS GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI REZERVATAI (REZERVATAI – MUZIEJAI) IR JUOSE KULTŪRINIUOSE
Pakeisti projekto V skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE GAMTINIUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE KULTŪRINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUNTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GAMTINIUOSE IR KOMPLEKSINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DEVINTASIS SKIRSNIS GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DEŠIMTASIS SKIRSNIS GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOMORFOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyri
aus vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE HIDROGRAFINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVYLIKTASIS SKIRSNIS PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE PEDOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus tryliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TRYLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus penkioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ICHTIOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus šešioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ORNITOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus septynioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE
TERIOLOGINIUOSE, HERPETOLOGINIUOSE IR ENTOMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus aštuonioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE–ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus devynioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TELMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TALASOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS‘ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE VALSTYBINIUOSE PARKUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS
Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE POLIGONUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE JUOSTOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE JUOSTOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR SKLYPUOSE DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS
JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VIII SKYRIUS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE REZERVINĖSE TERITORIJOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto IX skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto X skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS TERITORIJOS TERITORIJOSE , KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI STATYBOS APRIBOJIM
AI , IR
44.
Pasiūlymai Pakeisti projekto V skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V skyriaus antrasis skirsnis: ANTRASIS SKIRSNIS GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOS IR JOSE TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI REZERVATAI (REZERVATAI – MUZIEJAI) IR JUOSE KULTŪRINIUOSE
Pakeisti projekto V skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI REZERVATAI IR JUOSE GAMTINIUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS KULTŪRINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE KULTŪRINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUNTASIS SKIRSNIS GAMTINIAI IR KOMPLEKSINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GAMTINIUOSE IR KOMPLEKSINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DEVINTASIS SKIRSNIS GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DEŠIMTASIS SKIRSNIS GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GEOMORFOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
AUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvyliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVYLIKTASIS SKIRSNIS PEDOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE PEDOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus tryliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TRYLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus penkioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ICHTIOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus šešioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE ORNITOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus septynioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI IR ENTOMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE
TERIOLOGINIUOSE, HERPETOLOGINIUOSE IR ENTOMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus aštuonioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS BOTANINIAI–ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE BOTANINIUOSE–ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus devynioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS GENETINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE GENETINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti
taip:
„DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS TELMOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TELMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI IR JUOSE TALASOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS‘ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI IR JUOSE KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS VALSTYBINIAI PARKAI IR JUOSE VALSTYBINIUOSE PARKUOSE TAIKOMOS
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIŲ PARKŲ IR VALSTYBINIŲ DRAUSTINIŲ BUFERINĖS APSAUGOS
Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATAI IR JUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS REZERVATŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto V skyriaus dvidešimt septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS BIOSFEROS POLIGONAI IR JUOSE POLIGONUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS MIŠKO ŽEMĖ IR JOJE ŽEMĖJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ASIS SKIRSNIS NATŪRALIOS PIEVOS IR GANYKLOS IR JOSE NATŪRALIOSE PIEVOSE IR GANYKLOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS PAJŪRIO JUOSTA IR JOJE JUOSTOJE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR JUOSE PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„AŠTUNTASIS SKIRSNIS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS IR JOSE JUOSTOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VI skyriaus keturioliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES SKLYPAI IR SKLYPUOSE DIRVOŽEMIO APSAUGOS TIKSLAIS
JUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VIII SKYRIUS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS IR JOSE REZERVINĖSE TERITORIJOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto IX skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE ZONOSE
TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“ Pakeisti projekto X skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS TERITORIJOS TERITORIJOSE , KURIOSE, ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINIO SAUGUMO REIKALAVIMUS, TAIKOMI STATYBOS APRIBOJIMAI , IR
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1663 1,
ojekto
įrašytinas skaičius „3“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1663 1,4 Tikslintinos projekto
įrašytinas skaičius „3“. Pritarti Pasiūlymai Pasiūlymą pakeisti projekto 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą žr. atsakyme į Teisės departamento 30 pastabą. Pakeisti projekto 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą
atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio23 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
23 Turi būti apibrėžta projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „epizootijų“. Pritarti Sąvoka „epizootija“ apibrėžta ir nurodyta LR terminų banke (šaltinis
Projekto 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „įrengti naujus karjerus“, o projekto 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus“. Siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti šias projekte vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, susijusios su karjerų įrengimu. Pritarti Pasiūlymai Pasiūlymas pakeisti projekto 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą pateiktas atsakyme į Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastabą (Nr. 8). Pakeisti projekto 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a) papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių
vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;“.
Pakeisti projekto 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai ir gavybai;“. Pakeisti projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir
(ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;“. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas reikėtų suderinti su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, nes šiose projekto nuostatose nėra aiški nuoroda į minėto įstatymo nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 84 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 86 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoms. Siūlytina šiose projekto nuostatose neteikti nuorodos į konkrečią Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nes pasikeitus minėtojo įstatymo nuostatoms turės būti keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 69 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar)
kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įstatymą ), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):“. Pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar)
kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įstatymą ), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):“.
Pakeisti projekto 86 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar)
kitokią veiklą, jeigu, atlikus minėtos veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įstatymą ), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks biosferos rezervato kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):“. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatas, projekto 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto e papunktyje vietoj žodžio „žūklę“ įrašytinas žodis „žvejybą“.
Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 69 straipsnio 1 dalies 26 punkto a papunkčio, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto e papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto f papunkčio, 18 punkto a papunkčio, 99 straipsnio 10 punkto g papunkčio, 11 punkto c papunkčio nuostatos. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip:
„e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. Pakeisti projekto 69 straipsnio 1 dalies 26 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“. Pasiūlymas pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto e papunktį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 55 pastabą. Pakeisti projekto 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto f papunktį ir jį išdėstyti taip:
„f) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. Pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 18 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“. Pakeisti projekto 86 straipsnio 2 dalies 18 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės
savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žūklės žvejybos ar medžioklės darbams;“.
Pakeisti projekto 99 straipsnio 10 punkto g papunktį ir jį išdėstyti taip:
„g) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę
žūklę žvejybą ;“. Pakeisti projekto 99 straipsnio 11 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus
vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žūklė žvejyba
26 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme vartojamose nuorodose straipsnių struktūrinės dalys turi būti nurodomos eilės tvarka, todėl projekto 69 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina nuoroda – vietoj „25 punktuose ir 15 punkto b papunktyje“ įrašant „punktuose, 15 punkto b papunktyje ir 25 punkte“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 69 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12
, 25 punktuose , ir
ir 25 punkte nurodytus darbus.“
2018-05-1671 Projekto 71 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „geologiniuose“ įrašytinas žodis „geomorfologiniuose“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 71 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
geologiniuose geomorfologiniuose draustiniuose“
1281123 Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 78 straipsnio 1 dalies
reikėtų įrašyti žodžius „transporto priemonių“.
Pritarti iš dalies Nepritarti
griežtinimui (paliekant galimybę įrengti dviračių aikšteles, o siekio įrengti traktorių aikšteles realiame gyvenime nebus). Pritarti
Pakeisti projekto 128 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, degalines, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklas, jų prekybos vietas;“. Papildomai siūloma pakeisti projekto 77 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiesti antžemines viešųjų ryšių tinklų laidines linijas, elektros
tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines , įrengti automobilių stovėjimo aikšteles
81121 Projekto 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčius siūlytina apjungti ir išdėstyti 2 punkte, kaip tai yra projekto 74 straipsnio 2 punkto analogiškų nuostatų atveju. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 81 straipsnio 1 punkto nuostatoms.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus
: jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;
b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
“. Pakeisti projekto 81 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus,
išskyrus : jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;
a) jų naudojimą dirbamoje žemėje, urbanizuotose teritorijose;
b) augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
c) atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais; “. 53.
2 Projekto 79 straipsnio 2 dalyje po žodžio „sužalos“ įrašytini žodžiai „botaniniuose – zoologiniuose“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą vykdyti
draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už botaninio–zoologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jei nurodyti darbai sunaikins ir
(ar) sužalos botaniniame – zoologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
projekto 84 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad Seime yra registruoti Vyriausybės teikti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1787) bei su juo susijęs Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1789), kuriuose siūloma atsisakyti išimties dėl mažųjų (savo ūkio reikmėms) karjerų įsteigimo. Pažymėtina, kad tiek teikiamame įstatymo projekte, tiek minėtuose įstatymų projektuose siūloma vienoda įstatymų įsigaliojimo data – 2019 m. gegužės 1 d. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 86 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 109 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Pritarti iš dalies Pasiūlymai pateikti, atsižvelgus į 2018-11-28 Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstytą Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nuspręsta iš dalies pritarti 2018-03-20 Seimo narių siūlymui dėl mažųjų karjerų.
Pasiūlymai Pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių
tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko ir biosferos rezervato žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras ;“. Pakeisti projekto 86 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių
tyrimo ir naudojimo gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne daugiau kaip vienas, ne didesnio kaip 0,2 hektaro ploto ir tik savo ūkio reikmėms (ne komerciniais tikslais) smėlio ar žvyro mažasis karjeras Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka valstybinio parko ir biosferos rezervato žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje įrengiamas ne didesnis kaip 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažasis karjeras
215 Tikslintina projekto 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto papunkčių numeracija.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir, atsižvelgus į Teisės departamento 48 pastabą, jį išdėstyti taip :
„15) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar
kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:
a) kempinguose;
prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimams;
turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;
kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę žvejybą ;“. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-1687 Projekto 87 straipsnio nuostatos tikslintinos nes nėra aišku, kurio subjekto – atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos (1 dalis) ar už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos (2 ir 3 dalys) – pritarimas turėtų būti gautas. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 87 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonoje draudžiama keisti
hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam reikalingų darbų vykdymui yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos už biosferos rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
25 Projekto 87 straipsnio 2 dalies 5 punkte tikslintina nuoroda į nesantį šio straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 87 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte dalyje nurodytus darbus.“
342 Projekto 88 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje (4 dalies 2 punkte nustatant išimtį dėl 3 dalies), kaip tai yra numatyta, pavyzdžiui, projekto 86 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatose. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 88 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį
(išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį) , žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;“. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
43 Tikslintina projekto 88 straipsnio 4 dalies 3 punkto neaiški nuoroda „šio straipsnio 1 ir
Pasiūlymas Pakeisti projekto 88 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama
pagal šio straipsnio
2 dalis dalį
5 Projekto 88 straipsnio 5 dalyje turėtų būti patikslinta, kas sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už biosferos poligono apsaugą atsakinga
institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos biosferos poligone saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“ 61.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 89, 90 Projekto 89 ir
straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, kuriose nustatomas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas. Svarstytina, ar siekiant suderinti įstatymų nuostatas tarpusavyje ir nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nustatytos tik specialiame įstatyme, kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir Žuvininkystės įstatymo atitinkami pakeitimai. Pritarti Pateiktas papildomas lydimasis Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 89, 90 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta sąvoka „apsaugos zona“, tikslintinas VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimas, 89 ir 90 straipsniai: vietoj sąvokos „apsaugos juostos“ įrašant sąvoką „apsaugos zonos“. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti projekto 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Akvakultūros tvenkinių apsaugos
juostų zonų dydis Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos zonos .“ Pakeisti projekto 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos akvakultūros
tvenkinių apsaugos juostose zonose Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose zonose draudžiama: <...>“. 63.
9216 Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„atliekos“, projekto 90 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „šiukšles“ reikėtų
įrašyti žodį „atliekas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 92 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 90 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles atliekas , įrengti sąvartynus.“ Pakeisti projekto 92 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„1. Melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per
melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, šiukšles atliekas , išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu nei 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę).“
aiškumo, projekto 92 straipsnio 2 ir 3 dalyse vietoj žodžio „atstovo“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybės tarnautojo“, nes kitu atveju nėra aišku, kuris subjektas galėtų būti laikomas savivaldybės administracijos atstovu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 93 straipsnio 2 dalies, 108 straipsnio
Praktikoje (ypač rajoninėse savivaldybėse) ne visi savivaldybės administracijoje dirbantys asmenys yra valstybės tarnautojai, todėl, tikėtina, atsižvelgus į pastabą, gali kilti sunkumų vykdant savivaldybės funkcijas. Savivaldybės administracijos atstovas nagrinėjamu atveju sutikrina, ar planuojamoje (projektuojamoje) teritorijoje yra funkcionuojančios melioracijos sistemos. 65.
2018-05-1695 Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti miško žemės skaidymo į dalis apribojimai, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas žemės sklypų skaidymas į dalis yra priskiriamas prie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (pavyzdžiui, projekto 97 straipsnio 1 punktas draudžia pajūrio juostoje žemės sklypus padalyti, atidalyti), svarstytina, ar projekto 95 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, draudžiančioms miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Jei būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir Miškų įstatymo nuostatos. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl Miškų įstatymo nuostatų tikslinimo, nes projekte pateikiama nuoroda į Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Pritarti pastabos daliai dėl projekto papildymo draudimu skaidyti žemės sklypus. Pasiūlymas Papildyti projekto 95 straipsnį 3 punktu: „
3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. “
99 6a 12a Projekto 97 straipsnio 6 punkto a papunktyje ir 99 straipsnio 12 punkto a papunktyje vietoj žodžių „punkto a-f papunkčiuose“ įrašytinas žodis „punkte“. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 97 straipsnio 6 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) šio straipsnio 5 punkto a–f papunkčiuose punkte nurodytus statinius ir įrenginius;“. Pakeisti projekto 99 straipsnio 12 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) šio įstatymo 100 straipsnio 4 punkto a–f papunkčiuose punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose;“. 67.
5 Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„žemės naudmenos“. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 98 straipsnio 5
punkto nuostatose vartojama sąvoka „naudmenomis“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 98 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) paviršinius vandens telkinius, išskyrus dirbtinius vandens telkinius, paversti kitomis žemės naudmenomis;“. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 Tikslintina projekto 98 straipsnio 8 punkto papunkčių numeracija. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 98 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens
lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), upes ir ežerus, išskyrus atvejus, kai:
a) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;
b) įrengiamos maudyklos, bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;
atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir
(ar) priežiūros darbai;
eksploatuojami žemės gelmių išteklių telkiniai ežeruose;
statomi ir (ar) rekonstruojami melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;
vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir
(ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės;
vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;
vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;
užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis.“ 69.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 98 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens
lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), upes ir ežerus, išskyrus atvejus, kai:
a) atliekami paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbai;
b) įrengiamos maudyklos, bendrojo naudojimo krantinės miestuose ir miesteliuose;
atliekami vidaus vandens kelių įrengimo ir
(ar) priežiūros darbai;
eksploatuojami žemės gelmių išteklių telkiniai ežeruose;
statomi ir (ar) rekonstruojami melioracijos statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, specialiosios paskirties pastatai;
vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan. įrengimas);
vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir
(ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės;
vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimui;
vykdomi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ar tvarkybos darbai;
užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis.“
4 Nėra aiškus projekto 99 straipsnio 4 punkto nuostatų „draudžiama tręšiant per metus į dirvą įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos“ turinys, nes neaišku, kokiame dirvos plote būtų įterpiamas įstatymu leidžiamas trąšų kiekis. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 99 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tręšiant per metus į dirvą
įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;“. 70.
1021 Siekiant aiškumo, projekto 102 straipsnio 1 punkto nuostatas siūlytume patikslinti nurodant dėl ko turi būti priimamas teigiamas sprendimas. Pritarti Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 12 pastabą. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10682 Manytina, kad projekto 106 straipsnio 8 dalies 2 punktas yra perteklinis, nes vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas yra draudžiama visose požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose. Todėl nereikia kartoti, kad šios veiklos draudžiamos ir vienos iš zonų vienos iš juostų 3b sektoriuje. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 106 straipsnio 8 dalį ir jĄ išdėstyti taip:
„8. II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje
3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas. :
1) 3a sektoriuje vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas;
2) 3b sektoriuje vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas. “
133137 2,3,44 Projekto 133 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose, 137 straipsnio 4 punkto vietoj „šios straipsnio dalies“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 133 straipsnio 2, 3, 4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) 100 m pločio žemės juosta neurbanizuotose teritorijose, išskyrus
šios straipsnio dalies šio straipsnio 1 punkte nurodytą atvejį;
3) 50 m pločio žemės juosta urbanizuotose teritorijose (išskyrus miestus), išskyrus šios straipsnio dalies šio straipsnio1 punkte nurodytą atvejį;
4) 25 m pločio žemės juosta miestuose, išskyrus šios straipsnio dalies šio straipsnio
Pakeisti projekto 137 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apsaugos objektų, nepatenkančių į šios straipsnio dalies šio straipsnio 1–2 punktuose nurodytas teritorijas (išskyrus valstybės sienos ženklus, valstybės sienos apsaugos zonos draudžiamuosius ženklus), apsaugos zona;“. 73.
134 1,2 Siekiant aiškumo, projekto 134 straipsnio 1 ir 2 dalyje reikėtų suvienodinti subjektų, pritariančių (nepritariančių) projektui ar numatomai veiklai, įvardijimą. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo ministerija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys krašto apsaugos veiklai ir jos apsaugai ir (ar) dėl krašto apsaugos vykdomos veiklos kils grėsmė šiuos darbus vykdančių asmenų ar jų turto saugumui.“
135 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose skirtingai nurodomas projektą ar numatomą veiklą derinantys subjektai: projekto 135 straipsnyje – Lietuvos kariuomenė, o projekto 16, 120 straipsnyje – kariuomenės vadas. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų suderinti. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, tikslinant šias projekto nuostatas, reikėtų įvertinti, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti ir kartu su teikiamu projektu susijusių Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2034) nuostatas, kuriose derinančiu subjektu nurodyta Lietuvos kariuomenė, bei Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2035) nuostatas, kuriose derinančiu subjektu nurodytas – kariuomenės vadas. Pritarti Atsižvelgus į pastabą, patikslintas ir lydimasis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymas Pakeisti projekto 135 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos kariuomenės vado ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines. 2. Lietuvos kariuomenė kariuomenės vadas nepritaria projektui, jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jei planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Vėjo elektrinių statybos vietų su Lietuvos kariuomene kariuomenės vadu ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis derinimo sąlygos nustatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
1411 Projekto 141 straipsnio 1 dalies 1 pirmojo sakinio teisinio reguliavimo tikslas nėra aiškus. Tuo atveju, jeigu norima nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje dalyje nurodytose teritorijose taikomos ir po įstatymo įsigaliojimo, projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, svarstytina, ar projekto 141 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį nereikėtų papildyti, nurodant, kurios institucijos prašymu ir kuris subjektas padaro žymas apie šioje dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 141 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į Teisės departamento 16 pastabą ir pasiūlymą pakeisti įsigaliojimo datą, ją išdėstyti taip: „1.
Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo . Žyma Atitinkamą žymą apie nustatytas ir (ar) pasikeitusias šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaroma padaro iki 2021 2022 m. gruodžio 31 d. Pranešimą pateikia teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. “
1412 Projekto 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus“.
Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., kai iki įstatymo įsigaliojimo jau pradėti rengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, nepriklausomai nuo to, kurioje rengimo stadijoje jie yra. Įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tiems projektams, kurie yra baigiamojoje jų rengimo stadijoje, t. y., kai jie faktiškai yra parengti, tik nėra patvirtinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Šia nuostata norima užtikrinti, kad būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Įstatymo projekte nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą ar gavus žemės savininko ar patikėtinio sutikimą, būtų laikomasi ...<...>. Manytina, kad žemės savininkas, davęs sutikimą nustatyti šias teritorijas (ar kai teritorija nustatyta viešojo intereso tikslais ir jis apie tai informuotas) tuo metu, kai, pvz., statinio projektas jau pradėtas rengti, turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir neprojektuoti to, kas draudžiama, o veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šios teritorijos, vykdytojas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal įstatymą įgytos teisės bus įgyvendinamos“.
Pažymėtina, kad iš vertinamos projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad ji nėra adresuota vien tik tiems žemės sklypų savininkams, kurie davė sutikimą nustatyti šiame įstatyme nurodytas teritorijas ar tais atvejais, kai minėtos teritorijos nustatytos tenkinant viešąjį interesą, bet visiems asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdų projektus ar kitos veiklos projektus. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario
projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Be to, tiek iš projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad vienais atvejais, t. y. kai, atsižvelgiant į pakitusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurias siūloma nustatyti įstatymo projekte, pradėtų projektų rengimas negalėtų būti tęsiamas, kitais atvejais – keičiami projektų sprendimai ir pan. Taigi asmenys, pradėję rengti projektus, galimai turėtų papildomų tokių projektų rengimo sąnaudų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad tokios sąnaudos bei nuostoliai minėtiems asmenims būtų kompensuojamos. Nepritarti Pastaboje minimos nuostatos tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) nustatytose teritorijose .
Pažymėtina, kad ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas nurodo: „Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (Žemės įstatymo 22 str. 4 d.). Manome, kad tais atvejais, kai šios teritorijos nustatomos gavus žemės savininko sutikimą, žemės savininkas, sutikimą davęs po specialiųjų reikalavimų išdavimo, ir taip turi laikytis duotų įsipareigojimų (ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų toje teritorijoje), nevykdyti draudžiamos veiklos. Tais atvejais, kai projekte nurodytos teritorijos nustatomos viešojo intereso tikslais be žemės savininko sutikimo (t. y. viešasis interesas iškeliamas aukščiau privataus intereso), projekte siūloma nurodytiems žemės naudotojams numatyti kompensacijas už nuostolius , patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kompensacijos dydį siūloma apskaičiuoti įvertinus
„<...> nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos,
suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai ) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius“ (projekto 13 str. 4 d.). Teisę į kompensacijas turi ne tik žemės savininkai, bet ir „<...> kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį“ (projekto 13 str. 2 d.). Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas atitinka pastaboje minimų nuostolių už projekto rengimo sąnaudas atlyginimą.
Pažymėtina, kad atsisakius pastaboje nagrinėjamos nuostatos, gali susiklostyti padėtis (pvz., rengiant statinių projektus), kai projekte nurodytos teritorijos nustatytos, SŽNS šiose teritorijose turi būti taikomos (pvz., draudžiama statyti), bet specialieji reikalavimai išduoti anksčiau, todėl, neatsižvelgiant į taikomas SŽNS, projektas baigiamas rengti ir kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal minėtus specialiuosius reikalavimus, nors negalės būti gauti „statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais“ (Statybos įstatymo 27 d. 15 p.). T. y., statinių, kuriems nustatytos projekte nurodytos teritorijos, valdytojai ar naudotojai, manytina, neduos pritarimo tokiam projektui, kuris pažeis taikomas SŽNS. Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. KT33-N21/2015
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio (2013 m.
gegužės 30 d. redakcija) 2, 4 dalių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo: „<...> viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) ūkinės veiklos reguliavimą (2008 m. birželio 30 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai); dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, draudimų ir leidimų santykis gali kisti, inter alia siekiant užtikrinti viešąjį interesą ( inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai)“. 77.
141 3,5 Projekto 141 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir , į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas “. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai šiame įstatyme nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iki įstatymo įsigaliojimo nėra nustatytos, o, įstatymui įsigaliojus, būtų nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimas nereikalingas tik tais atvejais, kai teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Tuo tarpu pagal vertinamąją projekto nuostatą šiame įstatyme nurodytos teritorijos būtų nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Projekte nėra nurodyta, kad jos būtų nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastaruoju atveju žemės savininkų (valstybinės žemės patikėtinių) sutikimas turėtų būti gautas.
Be to, svarstytina, ar nuostata ,,<...> minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims) <...>“ neturėtų būti tikslintina loginiu požiūriu, nes tuo atveju, jeigu atitinkamos teritorijos nėra nustatytos, nėra aišku, kaip į jas gali patekti atitinkamame registre įregistruoti žemės sklypai. Ši pastaba, kiek tai susiję su, mūsų nuomone, nepagrįstu siūlymu projekte nustatyti, kad žemės sklypų savininkų (valstybinės žemės sklypų patikėtinių) sutikimas nereikalingas po įstatymo įsigaliojimo nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taip pat taikytina ir projekto 141 straipsnio 5 daliai. Pritarti iš dalies Pritarti pastabos daliai dėl atitinkamų žemės sklypų patekimo į nenustatytas projekte nurodytas teritorijas. Pasiūlymas Pakeisti projekto 141 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai
veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir , į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis.“ Nepritarti pastabos daliai dėl žemės savininkų (žemės patikėtinių) neprivalomo sutikimo 141 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais.
Šios nuostatos siūlomos siekiant sureguliuoti esamą padėtį ir norint pasiekti projekto tikslą
Žemės įstatyme nenurodyta, kokiu momentu turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl projekte nurodytų teritorijų nustatymo, tik nustatyta, kad šis sutikimas turi būti gautas iki žemės sklypo, patenkančio į nustatytą teritoriją, kadastro duomenų keitimo.
Šiais atvejais nenustačius projekte nurodytų teritorijų, nuo 2023 m. jų nebus Nekilnojamojo turto registre, teisėtai pradėta veikla pagal projekto nuostatas nuo 2025 m. nebegalėtų būti vykdoma, o žemės savininkas (žemės patikėtinis):
Panašūs argumentai dėl žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimo taikytini ir 141 straipsnio 5 dalies nuostatoms pagrįsti: šiais atvejais (kai projekte nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl veiklos, kuriai vykdyti iki šiol šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti ) veikla, dėl kurios iki šiol nebuvo reikalaujama gauti šį sutikimą, teisėtai vykdoma
142 Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma , jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai ūkinė veikla turima omenyje, t. y., ar bet kuri ūkinė ir kita veikla, ar tam tikra veikla, kurios vykdymo tikslais ir nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Pasiūlymas pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 84 pastabą. 79.
142 Projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 1 ir
turto registro tvarkytojas turėtų atlikti įstatymo įsigaliojimo dieną, taip pat nustatyti, nuo kada yra netaikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, minėtose dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytinam, ar jos neturėtų būti perkeltos į projekto
nėra aiški ir, 2022 m. sausio 1 d. integravus projekto 142 straipsnyje dėstomą įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį į bazinį įstatymą, taptų neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y., ar projekto140 straipsnio 1 dalyje nustatyta data – 2019 m. gegužės 1 d., ar projekto 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta 142 straipsnio įsigaliojimo data –
iš dalies Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatymu, todėl pastaboje paminėtose projekto dalyse nuostata ,,įstatymo įsigaliojimo dieną“ nereglamentuoja projekto nuostatų taikymo ir nurodo ne į parengtą įstatymo projektą, o į įstatymą, kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pvz., įstatymo pakeitimu atsisakoma veiklos apribojimų sanitarinės apsaugos zonose, t. y. šių zonų nebelieka) arba dalis šių sąlygų (ar jos pakeičiamos), t. y. įstatymo pakeitimu pakeičiami nustatyti apribojimai. Pasiūlymas Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kai pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dieną išregistruoja šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kurioje nustatytos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo pripažintos netekusiomis galios. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo pakeitimo įstatymo , kurio pagrindu pripažįstamos netekusiomis galios visos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įsigaliojimo dienos.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme
nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriuo pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, įsigaliojimo dieną atitinkamai patikslina informaciją Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pripažintos netekusiomis galios specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo įstatymo pakeitimo įstatymo , kurio pagrindu jos pripažįstamos netekusiomis galios šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos. Pakeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja nuo įstatymo pakeitimo įstatymo , kurio pagrindu jos pakeičiamos šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje, įsigaliojimo dienos.“ 80.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 140 1,2,3 Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais ir atsižvelgiant į susiformavusią teisės aktų įsigaliojimo ir įgyvendinimo reglamentavimo praktiką, tikslintinos projekto XI skyriaus nuostatos: 80.1. Projekto 140 straipsnio 1, 2, 3 dalys dėstytinos taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir 143 straipsnius, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo III skyriaus septintasis skirsnis ir 142 straipsnis įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 143 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Teisės departamento 81 pastabą ir Aplinkos apsaugos komiteto siūlymą pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą . Pasiūlymas Pakeisti projekto 140 straipsnio 1–6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 142 straipsnį ir III skyriaus septintąjį skirsnį, 142 ir 143 straipsnius, įsigalioja 2019 m.
gegužės 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 142 straipsnis, išskyrus šiame straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, ir III skyriaus septintasis skirsnis ir 142 straipsnis įsigalioja 2022 m. 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalis 143 straipsnis įsigalioja 2024 2025 m. sausio 1 d. 4. Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus, Valstybės saugumo departamento direktorius kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2019 m. sausio 31 d. 2019 m. rugsėjo 30 d. pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus. 5.
registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus priima iki 2021 2022 m. sausio 1 d. 6. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2021 2022 m. birželio 30 d. Šios teritorijos nuo 2022 2023
140 4,5 Svarstytina, ar projekto 140 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžių „ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir jiems pavestus įgaliojimus, Valstybės saugumo departamento direktorius“ neturėtų būti įrašyti bendresnio pobūdžio žodžiai
„kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos“. Pritarti
iš dalies Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 80 pastabą. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
142 Projekto 142 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.“ įrašytini žodžiai „nauja redakcija“, kadangi šio straipsnio įsigaliojimo data yra nurodyta 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, šiame straipsnyje turi būti išdėstyta pakeitimo esmė: „Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 142 straipsnio pavadinimą ir preambulę juos išdėstant taip:
„142 straipsnis. Šio įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio
nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. Pakeisti šio įstatymo II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>“
83.
142 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja dar vėliau (2024 m. sausio 1 d.), siūlytina 142 straipsnyje dėstyti įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnį tik su viena (pirmąja) dalimi; Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas
nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. “
143 Projektas papildytinas 143 straipsniu, nustatančiu šio įstatymo 10 straipsnio naują redakciją (kurios įsigaliojimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nurodytas 140 straipsnio 3 dalyje): „143 straipsnis. Šio įstatymo 10 straipsnio nauja redakcija Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pritarti Pasiūlymas Papildyti projektą 143 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
redakcija Pakeisti šio įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
sąlygų taikymas
taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. 2. Ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jei šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. “ 85.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Pritarti Pasiūlymas pateiktas atsakyme į pastabą Nr. 84. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 Ūkinė ir (ar) kitokia veikla gali būti vykdoma, jei šiai veiklai vykdyti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“. Pritarti Pasiūlymas pateiktas atsakyme į pastabą Nr. 84. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 Projekto 2 priedo lentelėje tikslintina 40.1. papunktyje pateikta nuoroda „39.2 papunktyje“, nes tokio papunkčio šioje lentelėje nėra. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto
papunktyje“ rašyti „ 40.2 papunktyje“. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 Projekto 3 priedo 2 lentelės pavadinime nėra aiški nuoroda „nenurodytų šios dalies 1 punkte“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 3 priedo 2 lentelės pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„2 lentelė. Komunalinių objektų, nenurodytų
šios dalies 1 punkte
, sanitarinės apsaugos zonų dydžiai:“. 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-16 Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2060)
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatomas sanitarinės apsaugos zonos dydis ne tik steigiamoms naujoms kapinėms, bet ir įsteigtų kapinių plečiamoms teritorijoms.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 3 priedo 2 lentelės 9 punktą. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 3 priedo 2 lentelės 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „Steigiamos naujos kapinės ir įsteigtų kapinių plečiamos teritorijos
“. 90. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2018-05-16 Projekto 4 priedo žymoje po žodžio „sąlygų“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti Pasiūlymas Pakeisti projekto 4 priedo žymą ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2018-07-25 LKTA iš esmės pritaria daugumai pastabų ir pasiūlymų, išdėstytų dėl Projekto parengtoje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-05-16 išvadoje Nr. XIIIP-2031 (toliau – Teisės departamento išvada ). Kita vertus, LKTA iš esmės nepritaria Projektui dėl šio rašto I dalyje nurodytų pagrindinių priežasčių, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į kitus Projekto trūkumus, kurie aptarti šio rašto II dalyje. I.
I. Esminiai Projekto trūkumai ir pagrindinės su Projektu susijusios grėsmės Visų pirma pabrėžtina tai, kad Projektu planuojamais pakeitimais, susijusiais su viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų nustatymu, žemės savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių sutikimų gavimu bei nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimu, privačią veiklą vykdantiems ir intensyvios konkurencijos sąlygomis veikiantiems ūkio subjektams yra sukuriama didžiulė administracinė našta ir neišvengiamai bus patiriamos reikšmingos sąnaudos. Pavyzdžiui, Projekte yra įtvirtinama pareiga informaciją apie nustatytas apsaugos zonas perduoti Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iš pradžių žymoms apie naujai nustatytas apsaugos zonas žemės sklypų registro įrašuose padaryti, o vėliau ir pačioms apsaugos zonoms įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (nuo 2022 metų – apsaugos zonoms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Atsižvelgiant į LKTA narių valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros kiekį, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo, žymų apie jas atlikimo ir pačių apsaugos zonų įrašymo (registravimo) sąnaudos gali siekti kelis milijonus eurų. Kitos sąnaudos bus susijusios su nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimu žemės savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą dėl nuostolių dydžio šalys turės susitarti pačios, su tuo susijusių išlaidų neįmanoma prognozuoti, tačiau jau dabar akivaizdu, kad išlaidos bus didžiulės, skaičiuojamos milijonais eurų.
Pažymėtina ir tai, kad Projektu taip pat įtakojamos didelius kiekius geriamojo vandens, gamtinių dujų, elektros energijos perdavimo ir tiekimo infrastruktūros valdančios valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos/valdomos įmonės (tokios kaip UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Litgrid“, AB „ESO“, AB „Amber Grid“). Pastarosios patirtas sąnaudas įtrauks į galutiniams vartotojams teikiamų paslaugų (geriamojo vandens, gamtinių dujų, elektros) tarifą ir taip šias sąnaudas kompensuosis vartotojų sąskaita. Kaip matyti iš Projekto rengimo metu kartu su Projektu teiktos parengiamosios medžiagos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtų skaičiavimų, visuomeninės elektros energijos kaina vartotojams vien dėl šių pakeitimų gali augti nuo 5 iki 10 procentų, o pagal kai kuriuos scenarijus – net ir dar daugiau. Tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai yra privatūs ir konkuruoja laisvos rinkos sąlygomis, jų kainos nėra reguliuojamos. Tai reiškia, kad patirtas sąnaudas šie subjektai turės prisiimti patys, nes konkurencija rinkoje yra labai intensyvi, vartotojai yra jautrūs kainoms ir pabandžius šias sąnaudas perkelti vartotojams, pastarieji pasirinks kitus paslaugų teikėjus, kurie šių sąnaudų nepatiria ir gali pasiūlyti mažesnes kainas (pavyzdžiui, teikiantys paslaugas palydoviniu ryšiu, antžeminėmis bangomis ir pan.). Dėl nurodytų aplinkybių Projektu elektroninių ryšių paslaugų teikėjams yra sukuriamos skirtingos veiklos sąlygos, ribojama jų tarpusavio konkurencija, daroma žala vartotojams. Akivaizdu, kad Projektas turės didžiulį neigiamą poveikį rinkai ir vartotojams, o jo suteikiama nauda abejotina. Be to, Projektas kelia nemažai kitų grėsmių, kurių pagrindinės išvardintos žemiau: 1.
Projekto grėsmės nacionaliniam saugumui – hibridinių grėsmių atveju :
identifikuojama karinė infrastruktūra – karinių dalinių dislokavimo vietos, oro uostų vietos;
identifikuojami strateginiai objektai, svarbūs nacionaliniam saugumui;
identifikuojamos strategiškai svarbios ir pažeidžiamos vietos – valdymų centrai (geležinkelio, uosto, oro navigacijos);
identifikuojama kritinė pagalbinė infrastruktūra – elektros tinklai;
identifikuojama komunikacija – bokštai, požeminė laidinė infrastruktūra, pavyzdžiui, saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo (VSDPT) tinklai, ryšiai su ES ir NATO institucijomis, tarptautiniai interneto ryšio kanalai;
identifikuojama masinės komunikacijos priemonės – radijo ir televizijos antenos;
centras tampa padidintos rizikos objektu, nes saugoma kritinė informacija (tiek visa aukščiau minėta, tiek ir kitų registrų (Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir t.t.) informacija);
2Projekto grėsmės nacionaliniam saugumui – teroristinių aktų atveju:
identifikuojami kritiniai civiliniai objektai – komunalinių paslaugų tinklai ir valdymo centrai;
identifikuojami civilinių objektų aptarnavimo ir valdymo tinklai – šiluma, dujos, elektra, internetas;
aktualūs visi aukščiau minėti 1.1-1.7 punktai, kaip ir hibridinių grėsmių atveju;
3Projekto grėsmės ES reguliavimui:
įtvirtinti reguliavimas gali apriboti konkurenciją rinkoje ir sudaryti sąlygas kelioms įmonėms gauti neteisėtą valstybės pagalbą (valstybės kontroliuojamos įmonės per reguliuojamus tarifus);
ES lėšų VĮ Registrų centro sistemoms kurti be kito tiekėjo viešo parinkimo apriboja konkurenciją; 4.
Projekto grėsmės konstitucingumui:
dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiavimo metodikos nustatymas poįstatyminiame akte, kaip tai šiuo metu numatyta Projekto 7 str. 4 d. 2 p., 13 str. 1 ir 4 d., taip pat 142 str. išdėstytoje 7 str. 4 d. 2 p.,
konstituciniam teisinės valstybės principui, neleidžiančiam poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat įstatymų viršenybei prieš poįstatyminius aktus;
teisingai atkreiptas dėmesys Teisės departamento išvadoje, Projekto 141 str. 2 d. nuostata, pagal kurią ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus “, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisės principui, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Įvertinus tai, Projekto 141 str. 2 d. nuostatos apskritai atsisakytina; 5.
Projekto grėsmės konkurencijai:
įtvirtinti reguliavimas gali apriboti konkurenciją – kaip minėta šiame rašte aukščiau, dalis ūkio subjektų papildomus kaštus galės įtraukti į reguliuojamas kainas (brangs komunalinės paslaugos);
per komunalinių paslaugų tarifus apmokės už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su komunalinių paslaugų tiekimo infrastruktūra, taikymą, nors jau dabar moka infrastruktūros dedamąsias (pvz., elektra, dujos);
subjektai turės prievolę atlyginti už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, nors įsigyjant atitinkamus objektus to nebuvo numatyta (pvz., ūkininkai už melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus esminius Projekto trūkumus ir pagrindines su juo susijusias grėsmes, LKTA iš esmės nepritaria Projektui bei mano, jog pasirinktas su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis susijusių santykių teisinio reguliavimo būdas iš principo nėra tinkamas, o toks Projektas apskritai neturėtų būti toliau svarstomas ir tuo labiau priimamas. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pažymėtina, kad projekte nurodytos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų nustatymas ir jose nustatytų apribojimų turinys atitinka esamą teisinį reguliavimą , kuriame nustatyta :
zonos turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (Žemės įstatymo 22 str. 5–6 d. [1] );
gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (Žemės įstatymo 22 str. 6 d.);
susitarta dėl nuostolių atlyginimo (Žemės įstatymo 22 str. 6 d.).
įgyvendinimas papildomas išlaidas numato tik žymos apie nustatytas projekte nurodytas teritorijas padarymui ( pagal galiojančius įkainius – 2,90 Eur kiekvienam žemės sklypui ), bet reikia įvertinti ir tai, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siūloma taikyti nuo žymos padarymo, o ne nuo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , kaip yra pagal galiojantį teisinį reguliavimą (įmonė, mūsų nuomone, turėtų būti suinteresuota, kad kuo greičiau būtų pradėta laikytis nustatytų apribojimų). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas nesprendžia neveiksmingo galiojančio teisinio reguliavimo sukeltų finansinių problemų . Prievolė gauti žemės savininko sutikimą ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo nustatyta galiojančiame reguliavime. Primename, kad Vyriausybės pasitarimams AB „ESO“ buvo pateikusi netikslias pastaboje minimų išlaidų prognozes. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertinusi projekto rengėjų pateiktus komentarus dėl lėšų, reikalingų esamų elektros tinklų apsaugos zonų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikė kitus kainų pokyčio prognozės scenarijus: pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją dėl išlaidų žemės sklypui VĮ tinklais kainos pokytis tik apie 2,79 %, ŽĮ tinklais – apie 1,03 %, pagal AB LITGRID – 3, 40 % ir 1, 67 %. Projektu siūloma registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios teritorijos turi bendrinius pavadinimus (pvz., viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos), t. y. registruojant nenurodomi konkretūs objektai, į kuriuos suprojektuoti (nutiesti) apsaugos zonas turintys tinklai, todėl pastaboje išreikšti nuogąstavimai, mūsų nuomone, neturi pagrindo (pvz., Lietuvos kariuomenės dalinių užimamos teritorijos, patvirtintos Vyriausybės nutarimu, nėra slaptos). Prievolė atlyginti nuostolius taikoma visiems.
Pažymime, kad, siekiant taupyti valstybės lėšas ir naudotis esamomis sistemomis (t. y. nekurti naujų), projektu siūloma nurodytas teritorijas registruoti Nekilnojamojo turto registre nenurodant konkrečios įmonės. Argumentai dėl projekto 141 str. 2 d. nuostatų nurodyti atsakyme į Teisės departamento pastabą. Galiojantis teisinis reguliavimas jau dabar numato, kad kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ( kai ji nustatyta ) tvirtina Vyriausybė (Saugomų teritorijų įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). Parengtame projekte nustatyti pagrindiniai principai (kokie asmenys turi teisę į kompensaciją ir kokie nuostoliai turi būti atlyginti). Atsižvelgus į projektu reguliuojamų santykių apimtį , siūloma, kad detalią kompensacijų (kai teritorijos nustatomos viešojo intereso tikslais) apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Kaip minėta, nuostolių atlyginimas numatytas galiojančiame teisiniame reguliavime , įmonės tą jau turėjo padaryti, jei nori, kad galiotų specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
1 Pagal Projekto 7 str. 1 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų nustatymui privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą, išskyrus Projekto 7 str. 3 d. numatytus viešojo intereso atvejus bei Projekto 9 str. 5 d. nurodytus „klaidos“ atvejus. Tačiau, kadangi pagal Projekto 7 str. 1-2 d. sutikimas yra reikalingas būtent atitinkamos teritorijos nustatymui, naujas sutikimas turėtų būti neprivalomas ir tais atvejais, kai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuriai jau yra nustatytos teritorijos su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, formuojamas naujas žemės sklypas. Pastaraisiais atvejais naujos Projekte nurodytos teritorijos nėra nustatomos, o tik atsiranda pagrindas jas įrašyti konkretaus, naujai formuojamo žemės sklypo atžvilgiu.
Atitinkamai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neturėtų būti reikalingas ne tik Projekto 7 str. 3 d. ir 9 str. 5 d., bet ir Projekto 9 str. 1 d. nurodytais atvejais. Įvertinus tai, Projekto 7 str. 1 d. siūlome išdėstyti taip: „
įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio
5 dalyje dalyse nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu .“. Nepritarti Argumentai išdėstyti atsakyme į AB „Amber Grid“ 18 pastabą. 3. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
2 Projekto 7 str. 2 d. numatyta, kad jei buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir buvo nustatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorija, naujai nustatomai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą minėtą teritoriją, sumažėja.
Pagal šios nuostatos prasmę naujas sutikimas taip pat neturėtų būti reikalingas ir tais atvejais, kai į teritoriją patenkanti žemės (sklypo) dalis lieka nepakitusi, dėl ko ši nuostata atitinkamai tikslintina. Įvertinus tai, Projekto 7 str. 2 d. siūlome išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutikimas laikytinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Jei šiame įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir ši teritorija buvo nustatyta, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais naujai nustatomai šiame įstatyme nurodytai teritorijai, kurioje taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti naujas sutikimas nereikalingas, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į nustatomą minėtą teritoriją, sumažėja arba išlieka nepakitusi .“. Šis pasiūlymas aktualus ir Projekto 142 str. išdėstytai nuo 2022-01-01 įsigaliosiančiai 7 str. 2 d. redakcijai. Nepritarti Jei projekte nurodyta konkreti teritorija, kuriai taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, išlieka nepakitusi, tai jos nereikia naujai įrašyti (įregistruoti) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą , todėl projekto 7 str. 2 d. nuostatos netaikomos. 4. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
42 Pagal Projekto 7 str. 4 d.
savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų nustatymo turi būti aptartas nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimas. Pagal aptariamą nuostatą nuostolių dydis turėtų būti nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Jau buvo minėta, kad kompensacijų apskaičiavimo metodikos nustatymas poįstatyminiame akte prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymų viršenybei prieš poįstatyminius aktus. Svarbu ir tai, kad aptariamos nuostatos antrasis sakinys, numatantis privalomą atsižvelgimą į atitinkamas metodikas, yra visiškai neaiškus. Be kita ko, nėra aišku:
nuostolių dydis turi būti nustatytas susitarime, kad būtų tenkinama sąlyga dėl atsižvelgimo į nurodytas metodikas (t. y. ar nuostolių dydis turi būti tapatus kompensacijai, nustatytai pagal metodikas, ar vis tik gali skirtis ir, jei taip, kiek gali skirtis, kad dar būtų laikoma, jog į metodikas buvo atsižvelgta, kaip turėtų būti nustatomas dydis, jeigu būtų kelios skirtingos metodikos ir pan.);
elgtis tais atvejais, jeigu žemės savininkai reikalauja atlyginti neadekvataus dydžio nuostolius, ženkliai didesnius nei tie, kurie turėtų būti atlyginami pagal metodikas, dėl ko akivaizdžiai nebūtų tenkinama Projekto 7 str. 4 d. 2 p. sąlyga dėl atsižvelgimo į metodikas bei kokios būtų pasekmės, jeigu aptariamo Projekto reikalavimo atsižvelgti į metodikas nebūtų laikytasi. Įvertinus tai, kad nuostolių atlyginimo klausimas yra itin jautrus tiek specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymu suinteresuotiems asmenims, tiek ir žemės savininkams, patikėtiniams ir kitiems naudotojams, tokių neaiškių bei skirtingą aiškinimą suponuojančių nuostatų iš principo neturėtų likti.
Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad atlygintinų nuostolių dydžio nustatymas susitarimais su žemės savininkais yra itin komplikuotas bei sunkiai prognozuojamas, siūlytina ir privačių interesų atvejais įtvirtinti bendrą taisyklę, jog atlygintinų nuostolių dydis yra nustatomas pagal metodiką, kuri, kaip minėta šio rašto I dalyje, turėtų būti įtraukta į Projekto turinį arba reglamentuota kitame įstatyminio lygmens teisės akte. Be to, panašiai kaip ir viešųjų interesų atvejais, privačių interesų atvejais papildomai nustatytina, jog bet kuriai iš šalių nesutinkant su tokiu būdu apskaičiuotu nuostolių dydžiu, jis nustatomas šalių susitarimu. Įtvirtinus tokį teisinį reguliavimą bus ne tik išvengta aukščiau nurodytų neaiškumų dėl dabartinės Projekto 7 str. 4 d. 2 p. formuluotės, bet ir užtikrinta tiek specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymu suinteresuotų asmenų, tiek ir žemės savininkų interesų pusiausvyra bei palengvintas apsaugos zonų ir kitų panašių teritorijų nustatymo procesas. Siūloma įtraukti nuostata dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo pagal bendrą metodiką svarbi ir dėl to, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai kelių objektų apsaugos zonos ir netgi taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos sutampa. Tai itin aktualu viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros atveju, kadangi pastarieji tinklai dažniausiai tiesiami elektros tinkų ir/ar kelių apsaugos zonose. Tokiais apsaugos zonų ir taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sutapimo atvejais reikalingos specialios taisyklės dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo ir jo paskirstymo tarp asmenų, suinteresuotų skirtingomis apsaugos zonomis.
Nesant tokio reguliavimo, galimos nepagrįsto praturtėjimo situacijos, kai žemė savininkui/patikėtiniui yra kelis kartus atlyginami nuostoliai už tapačias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tapačioje teritorijoje ir/arba kai visus nuostolius padengia tas subjektas, kurio apsaugos zona nustatoma pirmoji, o visomis paskesnėmis apsaugos zonomis tapačioje teritorijoje suinteresuoti asmenys tokių išlaidų išvengia Projekto 7 str. 6 d. 2 p. pagrindu. Siūlomas įtraukti reguliavimas dėl bendros nuostolių dydžio apskaičiavimo metodikos nustatymo tiek privačių, tiek ir viešųjų interesų atvejais tokių nepagrįsto praturtėjimo situacijų leistų išvengti. Ši pastaba aktuali ir Projekto 142 str. išdėstytai nuo 2022-01-01 įsigaliosiančiai 7 str. 4 d. 2 p. redakcijai. Pritarti iš dalies Pritarti pastabos daliai dėl Vyriausybės patvirtintų kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikų. Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento išvados 10 pastabos antrą dalį. Nepritarti siūlymui reglamentuoti atlygintinų nuostolių dydžio nustatymą, kai žemės savininko (valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas duodamas 7 str. 5 d. nurodyta tvarka). Projektas nereglamentuoja žemės sklypo savininko sutikimo formos ir nenumato prievolės (tik galimybę) nuostolių atlyginimą nustatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, nes tai pažeistų sutarties laisvės principą. Primename: projekte siūloma nustatyti, kad tokie patys nuostoliai atlyginami vieną kartą , o prievolė atlyginti nuostolius yra galiojančiame teisiniame reguliavime. Kiti argumentai nurodyti atsakyme į Teisės departamento išvados 10 pastabos pirmąją dalį. 5. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
3 1-4,6 Projekto 8 str. 3 d.
nustatyti nepagrįstai trumpi vos 5 d. d. terminai Nekilnojamojo turto registrui ir kadastrui pateikti pranešimus žymoms apie nustatytas apsaugos zonas ir kitas panašias teritorijas atlikti. Viešųjų ryšių tinklų, elektros, dujų, vandentiekio ir kitų inžinerinių tinklų apsaugos zonos paprastai patenka į daugybę žemės sklypų (jų dalių), tad per tokį trumpą laiką įvykdyti visus teisės aktų keliamus reikalavimus pranešimams pateikti yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 8 str. 3 d. 1-4 ir 6 p. įtvirtintą 5 d. d. terminą pakeisti bent į 15 d. d. terminą bei šią nuostatą išdėstyti taip:
„3. Pranešimas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos:
515 darbo diena s dienų nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
515 darbo dienas dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, - per515 darbo dienas dienų nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais dokumentais, - per515 darbo dienas dienų nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, - per515 darbo dienas dienų nuo šių planų, žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos.““. Pritarti iš dalies Atsižvelgdami į AB „Amber Grid“ pasiūlymą, siūlome nustatyti 10 d. d. terminą (žr. atsakymą į AB „Amber Grid“ 20 pastabą). 6.
11 Projekto rengimo metu iš Projekto 46 str., reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose, pašalintas santykinis draudimas be atitinkamos infrastruktūros savininko/valdytojo pritarimo kapitališkai remontuoti statinius. Šis santykinis draudimas, kuris taip pat užtikrina elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugą nuo išorinio poveikio, atstatytinas. Tuo labiau, kad tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra numatytos kitose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijose (pvz., Projekto 61 str. 2 d. 4 p., 63 str. 3 d. 4 p., 66 str. 2 d. 3 p., 67 str. 2 d. 3 p. ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, Projekto 46 str. 1 d. 1 p. įtrauktinas Projekto rengimo metu nepagrįstai ištrintas draudimas kapitaliai remontuoti statinius viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose bei ši nuostata išdėstytina taip: „1.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka negavus elektroninių ryšių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
kapitališkai remontuoti , griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;
pašarus, trąšas bei chemines medžiagas;
darbus;
užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;
aikšteles .“ Pritarti iš dalies Pastaboje nurodytuose pavyzdžiuose nustatyti apribojimai saugomose teritorijose ( kapitalinio remonto darbai gali pakeisti fasadus ir turėti įtakos galimai vizualinei taršai ). Jei siūlomu draudimu norima riboti konkrečius darbus, kurie dar nenurodyti, teikiamas pasiūlymą. Pasiūlymas Pakeisti projekto 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas , bei chemines medžiagas ir kitas medžiagas, išskyrus skirtas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros statybos darbams vykdyti
1407 Projekto 140 str.
informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2021-06-30, o šios teritorijos nuo 2022-01-01 laikytinos Nekilnojamojo turto registro objektais. LKTA nuomone, Projekto 140 str. 7 d. nuostatos taikymo apimtis yra pernelyg siaura. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenis apie apsaugos zonas ir kitas panašias teritorijas, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turi ir nurodytoje normoje neminimos savivaldybės. Be kita ko, joms yra pateikti dokumentai ir dėl viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų. Svarbu ir tai, kad tokia infrastruktūra yra laikoma kilnojamuoju turtu, tad nėra registruojama Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, praktikoje nereti atvejai, kai viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos yra nustatytos dokumentuose, duomenys apie jas pateikti savivaldybėms, tačiau nėra atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Tokioje situacijoje savivaldybės galėtų centralizuotai pateikti jų turimus duomenis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui atitinkamiems įrašams Nekilnojamojo turto registre ir kadastre atlikti. Nepaisant to, aukščiau nurodytoje Projekto 140 str. 7 d. nuostatoje tokia savivaldybių pareiga nėra įtraukta.
Įvertinus tai, į Projektą tikslinga įtraukti papildomą nuostatą, įpareigojančią savivaldybes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti jų turimus duomenis apie apsaugos zonas ir kitas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijas, taip pat numatančią Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pareigą pagal iš savivaldybių gautą informaciją įrašyti atitinkamas apsaugos zonas ir kitas panašias teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Atsižvelgus į šį siūlymą, būtų sumažinta administracinė našta bei bent šiek tiek sušvelninta neigiama Projekto įtaka verslui. Nepritarti Projekto 140 str. 7 d. skirta duomenų perdavimui iš valstybės registrų, kadastrų ir (ar) valstybės informacinių sistemų . Pagal galiojantį reguliavimą savivaldybės valstybiniams registrams, kadastrams teikia duomenis apie savo nustatytas teritorijas , pvz., duomenis Saugomų teritorijų valstybės kadastrui. Kaip ne kartą minėta, projekte numatytas teisinis reguliavimas nenustato esminių pakeitimų galiojančio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo turiniui, bet, siekiant didesnio aiškumo, redaguoja šį reguliavimą ir pakeičia jo formą. Įstatymo projektu iš esmės nekeičiama dabartinė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimo sistema. 8. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
1408 Pagal Projekto
jame išdėstyta II skyriaus antrojo skirsnio redakcija, numatanti kitokią specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įteisinimo ir taikymo tvarką. Vieni esminių teisinio reguliavimo, galiosiančio iki ir po 2022-01-01, skirtumai susiję su tuo, kad:
Projekto 9 str. iki 2022-01-01 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos yra įrašomos į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, o nuo minėtos datos
10 str.
nuo žymų atlikimo, o nuo šios datos – nuo teritorijų įregistravimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog būtų sėkmingai pereita prie naujojo reguliavimo, būtina užtikrinti, jog visos iki 2022-01-01 pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų toliau taikomos ir po šios datos. Tas įmanoma tik užtikrinus, kad visos iki minėtos datos į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą įrašytos teritorijos dar iki 2022-01-01 būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, Projekte nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos Projekto 142 str. įsigaliojimo metu pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašus taip, kad iki 2022-01-01 įrašytos teritorijos būtų laikomomis įregistruotomis, o jose anksčiau jau pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos galėtų būti toliau taikomos (panaši pareiga tėra numatyta Projekto 140 str. 7 d., tačiau ji nesprendžia aptariamos problemos, nes, viena vertus, pagal jos formuluotę ji turėtų būti taikoma tik didžiosios įstatymo dalies įsigaliojimo metu, t. y. 2019-05-01, kita vertus, joje minimas tik įrašų apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o ne jų taikymo teritorijas pakeitimas). Tuo tarpu nesant šios esminės pareigos, Projekto 142 str. įsigaliojimo metu susidarytų situacija, jog visos iki 2022-01-01 pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos tampa nebetaikomos ir nebeprivalomos, nes Nekilnojamojo turto registre teritorijos tėra įrašytos, o ne įregistruotos pagal teisinį reguliavimą, įsigaliojantį nuo 2022-01-01.
Įvertinus tai, į Projekto 140 str. siūlytina įtraukti naują normą, panašią į Projekto 140 str. 7 d., įpareigojančią Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją savo jėgomis neatlygintinai patikslinti įrašus ne tik 2019-05-01, kai įsigalioja didžioji įstatymo dalis, bet ir 2022-01-01, kai įsigalioja 142 str., tad ir atsiranda pagrindas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų įregistravimui. Atsižvelgiant į tai, Projekto 140 str. papildytinas nauja 8 d., ją išdėstant taip:
„8. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, iki
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neatlygintinai įregistruoja visas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, iki šioje dalyje nurodytos datos įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą .“. Pritarti iš dalies Nepritarimo iš dalies argumentai ir pateiktas pasiūlymas nurodyti atsakyme į AB „Amber Grid“
1413 Projekto 141 str. 3 d. tikslintina dėl šių pagrindinių priežasčių: 8.1. formuluotėje „ statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma “ žodis „ ir “ keistinas į „ ir (arba )“, kadangi aptariamos normos taikymui pagal jos prasmę turi pakakti bent vienos iš alternatyvių sąlygų egzistavimo. Neatsižvelgus į šį siūlymą, negalėtų būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos prie jau egzistuojančių, bet dar neveikiančių objektų.
Kita vertus, tokių jau egzistuojančių (nors ir neveikiančių) objektų atžvilgiu nebūtų pagrindo rengti nei vieno iš Projekto 6 str. 1 d. nurodytų dokumentų, kuriuose nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, tad nebebūtų jokio kito teisinio pagrindo tokias teritorijas nustatyti. Atitinkamai, palikus dabartinę Projekto 141 str. 3 d. redakciją liktų esminė teisinio reguliavimo spraga, kurią spręsti iš esmės ir skirta aptariama Projekto nuostata; 8.2 aptariamoje normoje nurodyta 1992-05-11 data keistina į 2004-02-20, kadangi tik tada pirmą kartą įsigaliojo teisės norma, numatanti teisę į nuostolių kompensavimą dėl nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo aspektu toks atvejis buvo numatytas tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2004-02-21. Neatsižvelgus į šį siūlymą ir Projekte palikus 1992-05-11 datą, be jokio teisinio pagrindo nelygiateisėje padėtyje atsidurtų asmenys, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos iki 2004-02-21 ir kurie teisės į nuostolių atlyginimą neturėjo, ir tie, kurių sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos nors ir turėjo būti nustatytos iki 2004-02-21, tačiau nustatomos tik šiuo metu, ir kurie, priešingai nei pirmieji, įgyja teisę į nuostolių kompensavimą;
nustatytina, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, taikomos nuo Projekto 141 str.
plano, žemėlapio ir/ar schemos patvirtinimo, o, jei atitinkamas dokumentas skelbiamas Teisės aktų registre, - nuo šio dokumento paskelbimo (nebent jame būtų numatyta vėlesnė įsigaliojimo data). Toks papildymas būtinas, kadangi pagal Projekto 10 str. 3 d. 5 p. nesuformuotos žemės atžvilgiu specialiosios žemės naudojimo sąlygos galėtų būti taikomos tik pagal teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir/ar schemas. Tuo tarpu Projekto 141 str. 3 d. pagrindu atitinkami dokumentai būtų rengiami ir nesant viešojo intereso. Įvertinus tai, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragos, būtina šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinti tokiais dokumentais nustatytų teritorijų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą nesuformuotoje valstybinėje žemėje nepriklausomai nuo to, ar yra viešasis interesas, ar ne; 8.4. atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 16 p., formuluotė „ šioje straipsnio dalyje “ keistina į „ šioje dalyje “. Atsižvelgiant į tai, Projekto 141 str. 3 d. išdėstytina taip: „ 3.
3 d. išdėstytina taip: „
iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir
veikla vykdoma, bet minėtos teritorijos nenustatytos ir, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, taikomos nuo tokio plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo, o, je i dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, — nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre (jei jam e nebūtų numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data). Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio
d. šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, - įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, - apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki
m. vasario 20 d. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“. Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarimo argumentai nurodyti atsakyme į AB „Amber Grid“ 34 pastabą. Nepritarimo argumentai nurodyti atsakyme į AB „Amber Grid“ 34 pastabą. Nepritarimo iš dalies argumentai ir pasiūlymas nurodyti atsakyme į AB „Amber Grid“ 36 pastabą. 10. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija
1413 Dėl Projekto
nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai šiame įstatyme nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iki įstatymo įsigaliojimo nėra nustatytos, o, įstatymui įsigaliojus, būtų nustatomos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, žemės savininkų (žemės patikėtinių) sutikimas nereikalingas tik tais atvejais, kai teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Tuo tarpu pagal vertinamąją projekto nuostatą šiame įstatyme nurodytos teritorijos būtų nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Projekte nėra nurodyta, kad jos būtų nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastaruoju atveju žemės savininkų (valstybinės žemės patikėtinių) sutikimas turėtų būti gautas .“. Su šia Teisės departamento išvados dalimi nesutinkame bei norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto 141 str.
panašių teritorijų įteisinimo problemą prie jau faktiškai pastatytų/įrengtų objektų arba, nors dar ir faktiškai neegzistuojančių, tačiau išduotuose/parengtuose oficialiuose dokumentuose suplanuotų statyti objektų. Praktikoje neretos situacijos, kai objektai yra pastatyti (ar jų statybos dokumentai išduoti/suderinti) dar tada, kai apskritai nebuvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimo, tad ir pareigos nustatyti jų apsaugos zonas. Tokių objektų atžvilgiu apsaugos zonų ir kitų panašių teritorijų įteisinimas šiuo metu bendrąja tvarka iš esmės yra neįmanomas. Tą, be kita ko, sąlygoja tai, kad dėl tokių faktiškai ar teisiškai egzistuojančių objektų apskritai nėra galimybės rengti teritorijų planavimo dokumentų ar kitų Projekto 6 str. 1 d. 1 -5 p. nurodytų dokumentų, kuriuose turėtų būti nustatomos atitinkamos teritorijos. Būtent todėl Projekto rengėjas įtraukė specialiąją Projekto 141 str. 3 d. nuostatą, numatančią specifinę tokių teritorijų įteisinimo tvarką. Svarbu ir tai, jog atsižvelgus į Teisės departamento išvados 77 p. pateiktą siūlymą ir Projekto 141 str. 3 d. pakeitus taip, jog apsaugos zonų ir kitų panašių teritorijų įteisinimui prie faktiškai ar teisiškai egzistuojančių objektų būtų privaloma gauti žemės savininkų/patikėtinių sutikimus, toks įteisinimas iš esmės pasidarytų neįmanomas. Juk gauti visų žemės savininkų/patikėtinių sutikimus, ypač tais atvejais, kai kalba eina apie inžinerinius tinklus, nutiestus per daugybę žemės sklypų/jų dalių, yra objektyviai neįmanoma, be kita ko, dėl tikėtino reikalavimų atlyginti neadekvataus dydžio nuostolius kėlimo.
Atitinkamai, atsižvelgus į šią Teisės departamento išvados dalį, liktų nesprendžiama esminė praktinė šiuo metu egzistuojanti problema dėl neįteisintų apsaugos zonų ir kitų panašių teritorijų prie faktiškai ir/ar teisiškai egzistuojančių objektų. Dar daugiau, nors tokiu atveju nebūtų galimybės tokias teritorijas įteisinti, jomis suinteresuotiems asmenims galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už objektų naudojimą ir/ar kitos veiklos vykdymą neįteisinus jai reikalingų apsaugos zonų ar kitų panašių teritorijų, kuri šiuo metu numatyta kartu su Projektu teikiamame a Administracinių nusižengimų kodekso projekte. Akivaizdu, jog toks teisinis reguliavimas neatitiktų bendrųjų teisėtumo, sąžiningumo ir protingumo principų, dėl ko siūlytina į Teisės departamento išvados 77 p. pateiktą siūlymą neatsižvelgti. Pritarti Nuomonė pateikta atsakyme į Teisės departamento 77 pastabą. 11. Vytautas Jazukevičius ir kt. 2018-06-18 109,110 Mes, žemiau pasirašę asmenys, esame įsitikinę, kad Įstatymu nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. nustatant žemės naudojimo apribojimus, būtina atsižvelgti į visuomenės interesus, bet tuo pačiu negalima paminti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių, Įstatymas neturi sukurti teisinio neapibrėžtumo. 2008 m. VI Registrų centre buvo įregistruotas turtas (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija pridedama, toliau tekste RC išrašas), žmonės teisėtais pagrindais pasistatė statinius (statiniai yra įregistruoti VI Registrų centre), šie duomenys atsispindi pridedamame RC išraše. 2011 m. buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas buvo priskirtas naudingųjų iškasenų teritorijai su atitinkamais apribojimais, mūsų galimybės disponuoti savo turtu buvo apribotos. T. y. mes negalime įteisinti statinių pilno baigtumo, nes neturime galimybės pakeisti žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, negalime pilna apimtimi naudotis žeme, dėl nustatytų dirvožemio apsaugos reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vilniaus rajono bendrąjį Planą nagrinėjama teritorija priskirta gyvenamajai statybai. Tam, kad mums nepasilikti teisiniame neapibrėžtume ir turėtume galimybę įgyvendinti teisėtus savo lūkesčius, prašome ir siūlome Įstatymo projektą papildyti sekančiomis formuluotėmis. T. y.:
VI skyriaus, trylikto skirsnio „Žemės gelmių išteklių telkiniai ir juose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ 109 str. 2 punkto 4 papunktį papildyti dar viena išimtimi ir išdėstyti 4 papunktį sekančiai: „
4) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą ir žemės sklypams iki šio Įstatymo įsigaliojimo užstatytais statiniais“ VI skyriaus, keturiolikto skirsnio „Žemės ūkio paskirties sklypai ir dirvožemio apsaugos tikslais juose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ 110 str. papildyti 5 punktu ir išdėstyti 5 punktą sekančiai: „
5) žemės sklypams, kuriems pakeista žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas šio straipsnio punktuose l, 2.
3, 4, numatytos sąlygos netaikomos. “ Nepritarti 1992 m. priimtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms; pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626, įtvirtinta, kad „siekiama apsaugoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius nuo užstatymo“. Piliečių siūlymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. 12. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“
1 19,20 Įstatyme įtvirtinamos nuostatos susijusios su naujų statybų leidimu saugomose teritorijose pagal savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Tačiau nėra sukurtas reglamentavimas kokiais atvejais pačiuose tvarkymo planuose gali būti suprojektuoti sklypai naujai statybai. Atitinkamai sukuriamos sąlygos galimam korupciniam sprendimų priėmimui. Tai rodo atvejai. Situacija Nidoje, kur draudžiama statytis jau urbanizuotuose zonose ar atvirkštinė situacija Aiseto kraštovaizdžio draustinyje kur užstatoma vienintelė atvira paežerė draustinyje. Sprendimus dėl naujų statybų priima neprofiliniai specialistai turintys geografinį išsilavinimą. Dėl to kol nėra tikslaus naujų statybų draustiniuose projektavimo reglamentavimo, leidimas naujas statybas vykdyti pagal tvarkymo planų sprendinius yra naikintinas. Taip pat tie patys naujų statybų reglamentai turi būti taikytini ir savivaldybės ir ar (Vietovės) kompleksinio planavimo dokumentams. 69 straipsnis.
sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose
19) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:
20) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:
b) didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius; Tas pats 84 str 16 ir 17 b), 86 str 16, 17 b) Nepritarti Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pagal Saugomų teritorijų įstatymą (2 str. 38 d.) ne tik nustato saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcinio prioriteto ir
(ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, bet ir patikslina apribojimus bei nustato priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti. Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus , parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus (Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 1 d.). Rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujamasi Saugomų teritorijų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, saugomų teritorijų nuostatais, saugomų teritorijų individualiais ir tipiniais apsaugos reglamentais, kitais teisės aktais bei Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis.
Pažymėtina, kad teisės aktai nustato nuoseklų teritorijų planavimo procesą, kurio metu tariamasi su visuomene, kurioje yra labai daug nuomonių, skirtingų grupių ir jų interesų, todėl neišvengiamai turi būti ieškomi ir randami kompromisiniai sprendimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybiniai parkai, draustiniai, įskaitant Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinį, nėra gamtiniai rezervatai, kuriuose draudžiama praktiškai visa ūkinė veikla ir draudžiamos bet kokios statybos. Atsižvelgus į tai, išbraukti projekto nuostatas dėl statybų, atitinkančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, netikslinga . Bet kokios statybos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, o pasiūlyme minimus sprendimus dėl naujų statybų priima ne tik geografinį išsilavinimą turintys asmenys. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgiama į teisės aktus (tarp jų – nustatytus veiklos apribojimus) ir konkrečią situaciją (planuojamą teritoriją), bendras naujų statybų reglamentavimas visoms saugomoms teritorijoms , mūsų nuomone, netikslingas. 13. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“
128 Atkreipiame dėmesį, kad saugomų teritorijų įstatyme keisti paskirtį galima pagal planavimo dokumentus, tačiau kaip jau rašyta aukščiau nėra reglamento kokiais atvejais tai galima daryti. Todėl turi būti keičiamas saugomų teritorijų įstatymas.
28) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus; Nepritarti Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo apribojimai nurodyti Saugomų teritorijų įstatyme. Kai teritorijas numatyta urbanizuoti, nauja statyba galima, jei tai neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams. 14. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“
129 Atkreipiame dėmesį, kad saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 punktas šis punktas yra be „draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose“. Todėl šį punktą reikėtų koreguoti Saugomų teritorijų įstatyme. 29) valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus. Nepritarti Nurodyto brauktino punkto teksto nėra projekto 99 straipsnio 7 punkto b) papunktyje. Šis tekstas yra 8 punkto b) papunktyje, tad neaišku, kurį punktą reikėtų koreguoti. Prieštaravimų tarp STĮ 31 straipsnio 9, 10 dalių ir SŽNSĮ projekto 69 straipsnio 1 dalies
sklypus dalyti dalimis principus valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose bei nustato, kad konkrečios išlygos (atvejai) nurodomos STĮ. Todėl STĮ 31 straipsnyje šios išlygos pagal saugomų teritorijų rūšis diferencijuojamos į dvi atskiras dalis – 9 dalis skirta žemės sklypų dalinimo išlygoms (atvejams) valstybiniuose draustiniuose nustatyti, o 10 dalis – sklypų dalinimo išlygoms (atvejams) valstybiniuose parkuose nustatyti.
Diferencijuoti šias saugomas teritorijas būtina todėl, kad valstybiniai draustiniai yra konservacinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, o valstybiniai parkai – kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose yra pakankamai skirtingo režimo teritorijos – nuo griežčiausios apsaugos šių parkų rezervatuose, griežtos apsaugos parkų draustiniuose iki švelniausio reglamentavimo parkų ūkinėse ir gyvenamosiose zonose. Todėl taikyti griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl sklypų dalinimo, visai valstybinio parko teritorijai, ją prilyginant griežtesnį apsaugos režimą turintiems valstybiniams draustiniams ar draustiniams, esantiems valstybiniuose parkuose, būtų neproporcinga ir nelogiška. 15. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“ 2018-07-3199 Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose statyboms numatomos išimtys naujai urbanizuojamoms teritorijoms. Nėra įstatymo kuris reglamentuotų, kokiomis sąlygomis gali būti numatomos urbanizuojamos teritorijos, naujai planuojamos kompaktiškos gyvenvietės. Todėl su tokia traktuote visos statybos gali tapti „išimtimi“, nors gamtinio karkaso nuostatose draudžiama įrengti kompaktiškas gyvenvietes, tai apeinama per nereglamentuojamą naujų užstatymų planavimą tvarkymo planuose, ką parodė ir Aiseto kraštovaizdžio draustinio užstatymas, kur tvarkymo plane suprojektuoti nauji užstatymai atitinka tiek kvartalo tiek kompaktiškos gyvenvietės sąvokas . 99 straipsnis.
sąlygos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
7) statyti pastatus natūraliuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai:
miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; Nepritarti Urbanizuojamos teritorijos numatomos savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose (Teritorijų planavimo įstatymas, 2 str. 36 d.). Šie planai turi būti rengiami laikantis teisės aktų ir juose nustatytų apribojimų, teritorijų planavimo sąlygų, visuomenės informavimo procedūrų. Įstatymu numatyti bendrą urbanizuojamos teritorijos planavimo reglamentavimą (konkrečius atvejus, kada galima urbanizuoti) visoje Lietuvos teritorijoje, mūsų manymu, netikslinga. 16. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“
8 Draudžiama visiems išskyrus tuos kurie gali įtakoti tvarkymo ar bendruosius planus. Kaip įtakojami tvarkymo planų sprendiniai, puikiai iliustruoja Labanoro regioninio parko tvarkymo plane numatytos naujų statybų vietos. 9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra mažesniu nei 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus atvejus;
8) statyti pastatus mažesniu kaip
išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:
a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;
b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose. Savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; Nepritarti Statybų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nurodyta atsakyme į 1 pastabą.
Manytina, kad konkretūs teisės aktų pažeidimai neturėtų įtakoti bendrų įstatyminių nuostatų (primename, kad teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams). 17. AB „Amber Grid“ 2018-08-016 Įstatymo projekto 6 str. tiksliau apibrėžtina, kokiais dokumentais nustatomos teritorijos tais atvejais, kai yra rengiami keli 6 str. 1 d. nurodyti dokumentai Įstatymo projekto 6 str. 1 d. yra išvardintos 6 rūšys dokumentų, kuriais gali būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos, tačiau nėra pakankamai aiškiai sureguliuota, kuriais konkrečiais dokumentais nustatytinos teritorijos tais atvejais, kai yra rengiami keli iš jų. Pavyzdžiui, jeigu vieno projekto įgyvendinimo metu rengiami tiek poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentai, tiek ir teritorijų planavimo dokumentas, lieka neaišku, kurio konkrečiai dokumento rengimo metu nustatytinos atitinkamos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos. Minėto neaiškumo neišsprendžia ir Įstatymo projekto 6 str. 2 d. nuostata, pagal kurią „teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4-5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu“. Iš šios nuostatos aišku, kad PAV dokumentais teritorijos turi būti nustatomos, kai apskritai nerengiami teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai ir planai, žemėlapiai bei schemos.
Vis tik, dėl minėtoje normoje vartojamos alternatyvios formuluotės „ir(ar ) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu” lieka neaišku, kokiu dokumentu – teritorijų planavimo ar PAV dokumentu – turėtų būti nustatomos teritorijos tais atvejais, kai rengiami abu šie dokumentai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos PAV metu, t. y. kai yra tenkinama antroji alternatyvioji 6 str. 2 d. taikymo sąlyga. Tuo labiau, kad PAV dokumentai įprastai parengiami (patvirtinami) pirmiau nei teritorijų planavimo dokumentai, kas vėlgi leistų daryti išvadą, jog rengiant abu dokumentus teritorijos turėtų būti nustatomos būtent pirmesnių laike PAV dokumentu. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai yra rengiami tiek PAV dokumentai, tiek ir teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, teritorijos turėtų būti nustatomos būtent pastaraisiais, o ne PAV dokumentais jau vien dėl to, jog PAV dokumentuose vis dar analizuojamos teritorinės alternatyvos (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-636 patvirtintų Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 10.3.7 p. ir šių nuostatų priedą PAV ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) vietos alternatyvos, pateikiant jų aprašymą ir apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis). Kurioje konkrečioje iš alternatyviai nagrinėtų vietų bus leidžiama PŪV, paaiškėja tik jau priėmus sprendimą dėl PŪV.
Tad reikalavimas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas nustatyti ir, atitinkamai, tuo tikslu žemės savininkų/patikėtinių sutikimus (kai jie reikalingi) gauti dar PAV procedūrų metu, nors jau yra rengiami ar numatoma rengti teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus, yra visiškai neracionalus ir netgi iš esmės neįgyvendinamas. Juk jis iš esmės reiškia, jog reikės gauti žemės savininkų/patikėtinių sutikimus visoms nagrinėjamoms vietos alternatyvoms, derėtis dėl sutikimų išdavimo bei nuostolių dydžio net ir su tų žemės sklypų savininkais/patikėtiniais, kurie galų gale gali nepatekti į realiai pasirinktą alternatyvią veiklos teritoriją ir t. t. Situacijos iš esmės nekeičia net ir tai, kad įstatymo projekto 7 str. 7 d. 5 p. numatyta, jog teritorijas nustatant PAV dokumentais žemės savininkų/patikėtinių sutikimai gautini per 30 d. d. po teigiamo sprendimo dėl PŪV priėmimo. Nepaisant šios nuostatos, tikėtina, jog sutikimus vis tiek bus siekiama gauti dar iki sprendimo dėl PŪV priėmimo, nes po teigiamo sprendimo priėmimo paaiškėjus, jog sutikimai nebus išduodami, reikėtų vėl kartoti PAV procedūras. Be to, reikalavimas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas nustatyti PAV dokumente, nors bus rengiami ir teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, iš esmės reikštų ir tai, kad PAV procese bus reikalaujama itin didelio tikslumo dėl PŪV vietos bei nebeliks galimybės nuo jos net nežymiai nukrypti vėlesnių procesų (t. y. teritorijų planavimo ir/ar projektavimo ir statybos proceso metu), kas iš esmės yra neįgyvendinama veiklos didelėje teritorijoje (pavyzdžiui, inžinerinės infrastruktūros) planavimo atveju.
Tuo labiau, kad tokiu atveju iš esmės prarastų prasmę ir visuomenės pasiūlymų teikimo galimybė teritorijų planavimo procese, kadangi bet koks atsižvelgimas į juos planuojamo objekto vietos aspektu arba iš esmės būtų neįmanomas, arba sąlygotų papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome įstatymo projekto 6 str. 2 d. vietoje žodžių „ir (ar)“ palikti tik žodį „ir“ arba kitaip patikslinti įstatymo projekto 6 str. 2 d. taip, kad būtų aišku, jog tais atvejais, kai rengiami tiek 6 str. 1 d. 1 p., tiek ir 6 str. 1 d. 5 d. nurodyti PAV dokumentai, teritorijos nustatomos būtent 6 str. 1 d. 1 p. dokumentais nepriklausomai nuo jokių kitų sąlygų, tad ir to, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos PAV metu. Ši pastaba aktuali ir 6 str., kuris išdėstytas nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame įstatymo projekto
Pasiūlymai Pakeisti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1
dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir
visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje išdėstyto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos šio straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytais dokumentais, kai įstatymų nustatytais atvejais ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai nerengiami ir
visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atliekamos poveikio aplinkai vertinimo metu.“
1 Įstatymo projekto 7 str. 1 d. šiuo metu numatyti du atvejai, kai įstatymo projekte nurodytų teritorijų nustatymui nereikia gauti žemės savininko/patikėtinio sutikimo, t. y.: i) Įstatymo projekto 7 str. 3 d. numatytais viešojo intereso atvejais bei ii) įstatymo projekto 9 str. 5 d. nurodytais „klaidos“ atvejais. Vis tik, jei, kaip ir nurodyta įstatymo projekto 7 str. 1-2 d., žemės savininko/patikėtinio sutikimas yra reikalingas įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatymui ir paskesniam jos įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, atskiras (naujas) sutikimas neturėtų būti reikalingas ir tais atvejais, kai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuriai jau nustatytos teritorijos gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, formuojamas naujas žemės sklypas. Juk tokiais atvejais naujos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nėra nustatomos, tik atsiranda pagrindas jas įrašyti konkretaus, naujai formuojamo žemės sklypo atžvilgiu. Tad toks sutikimas neturėtų būti reikalingas ne tik Įstatymo projekto 7 str. 3 d. ir 9 str. 5 d. nurodytais atvejais, bet ir 9 str.
1 d. nurodytais atvejais, kai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuriai jau nustatytos teritorijos gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, formuojamas naujas žemės sklypas. Įvertinus tai, į Įstatymo projekto
sutikimas nereikalingas ir Įstatymo projekto 9 str. 1 d. nurodytais atvejais, aptariamą Įstatymo projekto 7 str. 1 d. nuostatą išdėstant taip: „1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio
5 dalyje dalyse nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu“. Nepritarti Manytina, kad siūloma nuostata būtų perteklinė. Projekto 7 str. 1 d. kalbama apie projekte nurodytų teritorijų nustatymą. Pagal siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kai projekte nurodytos teritorijos nustatytos , išskiriant ir tuos atvejus, kai jos nustatomos valstybinėje žemėje.
Šios teritorijos nesiejamos su konkrečiais žemės sklypais, todėl, jei jos buvo nustatytos, pastaboje minimu atveju pakartotinai nebenustatomos ir vėliau suformuoto žemės sklypo savininko sutikimas nebereikalingas (formuojant šį sklypą, nurodomos nustatytos teritorijos , kurių nustatymui davė sutikimą valstybinės žemės patikėtinis). 19. AB „Amber Grid“
42 Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. nustato, jog žemės savininko/patikėtinio sutikime dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų nustatymo turi būti aptartas nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, atlyginimas. Pagal nurodytą nuostatą atlygintinų nuostolių dydis turėtų būti nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Nors Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. nuostata iš esmės skirta reguliuoti tuos atvejus, kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos nustatomos nesant viešojo intereso, vis tik, ji gali būti aktuali ir viešojo intereso atvejais, kai žemės savininkų/patikėtinių sutikimai, nors ir nebuvo privalomi, tačiau buvo gauti (siekiant operatyvesnio specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymo bei mažesnės ginčų rizikos neretai ir viešojo intereso atvejais yra stengiamasi gauti sutikimus iš tų žemės savininkų/patikėtinių, kurie juos sutinka išduoti, nors pastarieji viešojo intereso atveju ir nėra privalomi). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė norėtų atkreipti dėmesį, jog aptariama Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. nuostata tiek, kiek ji įtvirtina atsižvelgimą į kompensacijų nuostoliams atlyginti metodikas, yra visiškai neaiški.
Be kita ko, nėra aišku:
įstatymai ir kokios juose nurodytos metodikos turimos omenyje. Į tai dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados (toliau – Teisės departamento išvada) 10 p.;
(ii) kokio dydžio nuostoliai turi būti nustatyti susitarime, kad butų tenkinama sąlyga dėl atsižvelgimo į kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas (t. y. ar nuostolių dydis turi būti tapatus kompensacijai, nustatytai pagal atitinkamas metodikas, ar vis tik gali skirtis ir, jei taip, kiek gali skirtis, kad vis dar būtų laikoma, jog į metodikas buvo atsižvelgta, pagaliau, kaip turėtų būti nustatomas atlygintinų nuostolių dydis, jeigu būtų kelios skirtingos metodikos);
(iii) kaip kitai susitarimo šaliai reikėtų elgtis tais atvejais, jeigu žemės savininkai/patikėtiniai reikalauja atlyginti nuostolius, ženkliai didesnius nei tie, kurie turėtų būti atlyginami pagal metodikas, arba netgi priešingai – sutinka gauti ženkliai mažesnio dydžio nuostolius nei kompensacija, apskaičiuota pagal atitinkamas metodikas, dėl ko iš esmės nebūtų tenkinama Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. sąlyga dėl atsižvelgimo į atitinkamas metodikas;
(iv) kokios būtų aptariamo Įstatymo projekto reikalavimo atsižvelgti į metodikas nesilaikymo pasekmės;
(v) koks Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. santykis su Įstatymo projekto 7 str. 5 d., kadangi abejose normose minimas nuostolių atlyginimas valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams, tačiau šis klausimas reguliuojamas iš esmės skirtingai – 7 str. 4 d. 2 p. nurodyta, jog nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas metodikas, o 7 str. 5 d-Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, vadovaujantis Įstatymo projekto 13 str. 4 d.
tikslinti įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. taip, kad aukščiau nurodytų neaiškumų, keliančių ir ginčų riziką ateityje, neliktų. Ši pastaba aktuali ir Įstatymo projekto 142 str. išdėstytai 7 str. 4 d. 2 p. redakcijai, įsigaliosiančiai nuo 2022 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Pritarti pastabos daliai dėl Vyriausybės patvirtintų kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikų. Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento išvados 10 pastabos antrą dalį. Nepritarti pastabos daliai dėl 7 str. 4 d. 2 p. ir 7 str. 5 d. nuostatų skirtumų: valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinis negali turėti įgaliojimų „savo nuožiūra“ tartis su žemės sklypo savininku. 20. AB „Amber Grid“
3 1-4,6 Vieno iš paskutinių Įstatymo projekto koregavimų metu 8 str. 3 d. nuo 15 d. d. iki 5 d. d. buvo sutrumpinti terminai, per kuriuos turi būti pateikiamas pranešimas žymai apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atlikti. Bendrovės nuomone, 5 d. d. terminas yra per trumpas, ypač magistralinių dujotiekių apsaugos zonų, vietovės klasių teritorijų ir kitų teritorijų nustatymo prie inžinerinių tinklų atveju, kai į tokias teritorijas patenka daugybė žemės sklypų (jų dalių) bei visų jų atžvilgiu yra reikalinga patikrinti, ar nuo teritorijų nustatymo dokumentų patvirtinimo (priėmimo, parengimo) iki pranešimo žymoms atlikti pateikimo nepasikeitė duomenys apie žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 4 str. 3 d. 1-4 ir 6 p. numatytą 5 d. d. terminą pakeisti bent į 10 d. d. terminą bei šią nuostatą išdėstyti taip: „3.
Pranešimas pateikiamas, kai šiame ¡statyme nurodytos teritorijos nustatomos:
1) teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, - per510 darbo dienas dienų nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo dienos ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;
2) statinių projektais, -per510 darbo dienas dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;
3) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, - per510 darbo dienas dienų nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
4) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais dokumentais, - per510 darbo dienas dienų nuo šių dokumentų suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;
5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, - per 35 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos;
6) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, - per510 darbo dienas dienų nuo šių planų; žemėlapių ir (ar) schemų patvirtinimo dienos. „
1 Įstatymo projekte nėra jokios specialios nuostatos, kuri reguliuotų, kada pradedamos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos Įstatymo projekto 9 str. 5 d. nurodytais „klaidos“ atvejais, kai formuojant naują žemės sklypą nesuformuotoje žemėje teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir/ar įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad „klaidos“ atvejai įstatymo projekto 9 str.
žemės sklypu), tokiais „klaidos“ atvejais turėtų būti taikoma Įstatymo projekto 10 str. 1 d. nuostata, pagal kurią specialiosios žemės naudojimo sąlygos nesuformuotoje žemėje naujai suformuotam žemės sklypui taikomos nuo teritorijų įrašymo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre dienos. Tačiau „klaidos“ atvejais specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą sieti būtent su teritorijų įrašymu, o ne žymų atlikimu, nėra pagrįsta. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog nesuformuotoje žemėje, kurioje pagal Įstatymo projekto 7 str. 3 d, jau buvo pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suformavus naują žemės sklypą ir dėl „klaidos“ nenurodžius atitinkamos teritorijos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir/ar neįrašius į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, jau taikytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nutrūktų iki ganėtinai ilgai galinčios užtrukti „klaidos“ taisymo procedūros pabaigos ir atitinkamos teritorijos įrašymo, nesudarant galimybės taikymą susieti su daug greičiau atliekama žyma. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pagal Įstatymo projekto 9 str. 5 d. „klaidų“ atvejams numatytas 20 d. d. terminas tik kreiptis dėl žymos atlikimo, tuo tarpu pačių teritorijų įrašymui taikytinas Įstatymo projekto 9 str. 3-4 d. numatytas pakankamai ilgas 2 m. terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projekto 10 str. 1 d. išdėstytina taip: „1.
1 d. išdėstytina taip:
„1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrų ir Nekilnojamojo turto registrų dienos, o šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.“. Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė. 10 str. 1 d. nurodytas atvejis, kai žemės sklypas naujai formuojamas , o 9 str. 5 d. (siūloma 9 str. 5 d.) kalbama apie „klaidos taisymą“ suformuotuose žemės sklypuose. „Klaidos taisymo“ atveju galioja bendra projekto nuostata:
„Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos“ (10 str. 2 d.). 22. AB „Amber Grid“
31 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nesuformuotoje valstybinėje žemėje pradžios momentas įstatymo projekto 10 str. 3 d. 1 p. sietinas ne su teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimu, o su jo patvirtinimu, kad dar iki įsigaliojimo nebūtų atlikti veiksmai, darantys teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimą negalimu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 10 str. 3 d. 1 p. išdėstytinas taip: „3.
1 p. išdėstytinas taip:
„3. Teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės
sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos nuo:
1) teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo ar žemės valdos projekto patvirtinimo;“ Nepritarti Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (tarp jų – projekte nurodytos teritorijos) įsigalioja tik tada, kai įsigalioja pats dokumentas, pvz.: „Teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data
“ (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 d.). 23. AB „Amber Grid“
2018-08-0113 Įstatymo projekto 13 str. iš esmės tikslintinas ir pildytinas šiais pagrindiniais aspektais:
išimtis iš Įstatymo projekto 13 str. 1 d. nurodytos kompensacijų mokėjimo taisyklės 9 str. 1 ir 5 d. nurodytais atvejais, kai nėra nustatomos naujos teritorijos, o jau anksčiau nustatytose teritorijose formuojami nauji žemės sklypai ir/ar taisomos „klaidos“ dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįrašymo. Abiem šiais atvejais nuostolių kompensavimo/atlyginimo klausimas, išspręstas dar tuo metu, kai buvo nustatomos teritorijos nesuformuotai valstybinei žemei, dar kartą neturėtų būti keliamas bei neturėtų būti dar kartą reikalaujama kompensuoti/atlyginti nuostolių, kurie jau buvo kompensuoti/atlyginti valstybinės žemės patikėtiniui dar teritorijos nustatymo nesuformuotai valstybinei žemei metu;
ilgesnis kaip dabartiniame reguliavime nustatytas 1 m. terminas, per kurį galima kreiptis dėl aptariamos kompensacijos išmokėjimo. Įvertinus Įstatymo projekto 141 str. 10 d., papildomai numatytina, kad šis terminas skaičiuojamas nuo Įstatymo projekto 11 str.
išsiuntimo, o, jei nežinoma adresato gyvenamoji vieta – nuo skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dienos. Papildomai dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad klausimą dėl termino, per kurį asmenys galėtų kreiptis su prašymu išmokėti kompensaciją, iškėlė ir Teisės departamento išvados 18 p.;
siaurintinas Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę į kompensaciją dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad žemės naudotojų teisės yra išvestinės iš žemės savininkų teisių. Tuo tarpu suteikiant teisę dėl Įstatymo projekto 13 str. 1 d. nurodytos kompensacijos kreiptis tiek žemės savininkui, tiek naudotojui, ne tik nėra aišku, kaip bus paskirstoma kompensacija tarp minėtų asmenų, tačiau galimas ir kompensacijos „dubliavimas“ kompensacijas turinčio mokėti asmens atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės nuomone, kompensacijos turėtų būti mokamos tik žemės savininkui ir žemės patikėtiniui. Tuo tarpu visi kiti žemės valdytojai ir naudotojai, kurių teisės išvestinės iš žemės savininkų teisių, jei ir patirtų kokių nors nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, šį klausimą galėtų spręsti susitarimo su žemės savininkais pagrindu. Pagrindą iki žemės savininkų ir patikėtinių siaurinti ratą asmenų, turinčių teisę į kompensacijas, patvirtina ir tai, jog tais atvejais, kai teritorijos nustatomos nesant viešojo intereso, nuostolių atlyginimo klausimas pagal Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. sprendžiamas tik su sutikimą išduodančiu žemės savininku arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniu, neįtraukiant į nuostolių atlyginimo klausimo sprendimą kitų žemės naudotojų. Tad, neatsižvelgus į aptariamą siūlymą bei palikus dabartinę Įstatymo projekto 7 str. 4 d. 2 p. ir 13 str.
viešojo intereso tikslais atvejais žemės naudotojai atsidurtų kur kas geresnėje padėtyje bei turėtų kur kas daugiau teisių nei būtų tais atvejais, kai viešojo intereso nebūtų;
atlikti individualų turto vertinimą, paliekant tik kompensacijų apskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Dabartinėje Įstatymo projekto 13 str. redakcijoje numatyta, kad tais atvejais, kai viena ar kelios šalys nesutinka su kompensacijos dydžiu, apskaičiuotu pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ir/ar kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, atliktinas individualus turto vertinimas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 13 str. 4 d. numatytas individualus turto vertinimas pareikalautų didžiulių laiko ir lėšų sąnaudų, ypač inžinerinių tinklų tiesimo atvejais, kai į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, patenka daugybė žemės sklypų (jų dalių). Dėl to nukentėtų atitinkamų projektų (tarp jų – ir valstybei svarbių) įgyvendinimo terminai bei itin ženkliai išaugtų jų įgyvendinimo išlaidos, kas savo ruožtu turėtų įtakos paslaugų kainai ir ekonomikai apskritai. Įvertinus tai, siūlytina apskritai atsisakyti individualaus turto vertinimo, o tuo atveju, jeigu šis siūlymas nebūtų priimtinas – bent jau keisti jį masiniu turto vertinimu, kuris, kaip žinia, plačiai naudojamas valstybės reikmėms (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo tikslais);
tvirtintina išlyga, jog įstatymo projekto 13 str. nuostatos nėra taikomos, kai viešojo intereso atvejais sutikimai, nors ir neprivalėjo būti gaunami, tačiau buvo gauti ir juose jau yra aptartas nuostolių kompensavimo/atlyginimo klausimas.
Šio rašto
savininkų/patikėtinių sutikimai pagal įstatymo projekto 7 str. nėra būtini, tačiau, laikantis gerosios praktikos bei siekiant minimizuoti ginčų riziką ir užsitikrinti operatyvesnį projekto įgyvendinimą, neretai juos siekiama gauti iš tų savininkų/patikėtinių, kurie sutinka juos sudaryti. Tuo tarpu tų žemės savininkų/patikėtinių, kurie išdavė sutikimus, atžvilgiu nuostolių kompensavimo/atlyginimo klausimas spręstinas būtent pagal išduotus sutikimus. Pastaraisiais atvejais nebeturėtų būti taikomos įstatymo projekto 13 str. nuostatos, be kita ko, nustatančios kompensacijų apskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir
pan.);
str. 4 d. paskutinio sakinio, numatančio kompensacijų sąsają su žemės mokesčiu ir nuostoliais už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Pagal šią nuostatą tais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir/ar žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Ši nuostata nėra korektiška dėl kelių pagrindinių priežasčių:
nustatyti įstatymo projekto 13 str. 4 d. minimą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpį. Juk teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatomos neterminuotai. Be to, nors tiek pačios teritorijos, tiek ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali kisti ir/ar būti panaikintos, iš anksto nustatyti, kada tai bus padaryta, vėlgi nėra jokių galimybių. Tuo tarpu negalint nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpio, nėra įmanoma ir įvertinti tokiu laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį, kaip to šiuo metu reikalauja įstatymo projekto 13 str. 4 d. paskutinis sakinys;
iš esmės yra neįmanomas ir todėl, kad šis dydis nėra pastovus – kinta ne tik laike, bet ir priklausomai nuo žemės sklypo paskirties ir/ar būdo, kurie gali būti bet kada pakeisti, taip pat skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, pagaliau, nuo jo mokėjimo gali būti atleidžiama ir 1.1.;
savininko nėra paimama – ji toliau lieka savininko nuosavybe.
Be to, jau minėta ir tai, kad nors specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos neterminuotai, tačiau tiek teritorijos, tiek ir pačios sąlygos gali būti pakeistos ir/ar netgi panaikintos, dėl ko keistųsi (tad ir atsinaujintų) galimybė naudoti žemę pagal jos paskirtį ir/ar naudojimo būdą. Tad nėra pagrįsta ir nuostata, kad, dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo netekus galimybės naudoti žemę pagal jos paskirtį ir/ar būdą, kompensacija negali būti mažesnė už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kai savininkai netenka nuosavybės teisės ir jos netenka negrįžtamai;
pagal tam tikru momentu nustatytą jos pagrindinę paskirtį ir/ar būdą, nereiškia, jog žemė apskritai negali būti ir negalės būti daugiau naudojama. Juk tiek pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, tiek ir naudojimo būdas pagal dabartinį reguliavimą gali būti nesunkiai pakeičiami1 į tą, kurio(s) specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nevaržytų arba bent jau neapribotų taip, kad tai galėtų būti prilyginama žemės paėmimui visuomenės poreikiams. Pavyzdžiui, žemės sklypui patekus j magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritoriją, kurioje ribojamas pastatų (butų) skaičius, gali susidaryti situacija, jog dėl gretimo užstatymo intensyvumo konkrečiame žemės sklype bus galima pastatyti tik vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą.
Tokioje situacijoje šis žemės sklypas negalėtų būti naudojamas pagal daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, bet, jį pakeitus į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdą, gyvenamoji statyba būtų galima. Be to, toks žemės sklypas galėtų būti netrukdomai naudojamas žemės ūkio paskirčiai ir kitai paskirčiai tiek, kiek tai nesusiję su intensyviu užstatymu pastatais, skirtais žmonėms būti, be kita ko, pagal susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdą ir pan. Neatsisakius įstatymo projekto 13 str. 4 d. paskutinio sakinio, visais šiais atvejais žemės savininkas gautų arba bent jau nesunkiai galėtų gauti naudą iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (jo dalies) net ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu, nors jau būtų gavęs kompensaciją, ne mažesnę už nuostolius, patiriamus už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Šis pavyzdys iliustruoja, jog kompensacijos dydžio sąsaja su nuostoliais, patiriamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju, yra nelogiška ir nepagrįsta;
kompensacijos dydžio sąsaja su mokėtinu žemės mokesčiu ir nuostoliais, patiriamais dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės, užprogramuoja nepagrįsto praturtėjimo situacijas;
žemės savininkų piktnaudžiavimą.
Juk žemės savininkas, sužinojęs apie ketinimus nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritoriją, galėtų nesunkiai ir ganėtinai operatyviai pasikeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir/ar būdą į tą, kuri(s) būtų nesuderinama(s) su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, o, gavęs kompensaciją, prilygstančią nuostoliams dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, vėl pakeisti žemės paskirtį ir/ar būdą bei toliau sėkmingai naudoti žemės sklypą bei gauti iš jo naudą. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose Bendrovės pasiūlymuose, sprendžiant žemės mokesčio mokėjimo problemą už žemę, kurios dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo negalima naudoti pagal dabartinę jos paskirtį ir/ar naudojimo būdą, būtų racionaliau tokios žemės sklypo dalies žemės mokesčiu apskritai neapmokestinti. Ši pastaba aktuali ir dėl Įstatymo projekto 13 str., kuris išdėstytas nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Įstatymo projekto 142 str. Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalie s Pritarti Nepritarti pastabos daliai dėl projekto papildymo išimtimi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. 13 str. 5 d. nurodyta, kad kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo projekte nurodytoje teritorijoje buvo atlyginta, todėl asmuo negalės gauti kompensacijos dėl tų pačių nuostolių, jei ji jau buvo išmokėta .
Pažymėtina, kad nuostolius reikia įrodyti, o asmuo, įsigijęs naujai suformuotą sklypą su įrašytomis (įregistruotomis) anksčiau nustatytomis teritorijomis, dėl kurių kompensacijos išmokėtos, savo patirtų nuostolių neįrodys, nes apie apribojimus šiame žemės sklype jis žinojo (tai taikytina ir atvejams, kai žemės sklypas, pvz., parduodamas kitam savininkui). Pritarti pastabos daliai apie tai, kad „klaidos taisymo“ atveju gali kilti nepagrįstų lūkesčių. Pažymėtina, kad projekto 142 str. išdėstytose nuostatose „klaidos atvejo“ taisymas nenumatytas, todėl šiame straipsnyje išdėstyto 13 straipsnio 5 dalies keisti nereikia. Pasiūlymas Pakeisti projekto 13 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kitais įstatymų nustatytais atvejais.‘ Argumentai nurodyti atsakyme į Teisės departamento išvados 18 pastabą. Pasiūlymai Pakeisti projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos,
kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje išdėstyto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kompensacijas turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat kiti žemės naudotojai asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.“ Individualus turto ir (ar) verslo vertinimas numatytas tik tada, kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, o bendru atveju rengiant kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką bus siūloma taikyti masinį turto vertinimą . Atkreipiame dėmesį, kad vertinimo metodą gali siūlyti viena ar abi šalys , o individualus turto ir (ar) verslo vertinimas nebūtinai nurodys didesnį kompensacijos dydį. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas sumažins teisminių ginčų galimybę. Pažymėtina, kad nuostolių atlyginimo „dubliavimo“ galimybės projektas nenumato (žr. atsakyme į pastabą dėl 13 str. 5 d.).
(patikėtinio) sutikimas neprivalomas, bet nedraudžiama, ir į tai, kad nebūtų susitariama dėl mažesnio (didesnio) nuostolių dydžio, nei jis būtų apskaičiuotas pagal projekto 13 str., iš dalies pritarti pastabai . Pasiūlymas išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 10 pastabos antrą dalį. Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento išvados 21 pastabą. 24. AB „Amber Grid“
12 2,4 2,4 Įstatymo projekto 28 str. 1 d. yra įtvirtinti absoliutūs draudimai tam tikrai, su magistralinių dujotiekių sauga nesuderinamai veiklai magistralinių dujotiekių apsaugos zonose, be kita ko, statyti pastatus, transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos. Nepaisant to, atsižvelgus į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlymus, Įstatymo projekto 28 str. 1 d. 2 ir 4 p. bei 28 str. 2 d. 2 ir 4 p. minėtiems absoliutiems draudimams numatyta išimtis, leidžianti atitinkamus veiksmus esant magistralinių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimui. Tad šiuo metu iš absoliučių draudimų statyti ir įrengti minėtus objektus, kurių magistralinių dujotiekių apsaugos zonose saugos užtikrinimo tikslais iš principo būti negali, padarytos išimtys valstybinio jūrų uosto atžvilgiu.
Kaip Bendrovė jau buvo minėjusi tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos specialistams, tiek ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, įstatymo projekte numačius aukščiau aptartas išimtis valstybinio jūrų uosto atžvilgiu, magistralinio dujotiekio saugos užtikrinimo tikslais yra būtina papildomai įtraukti sąlygą, jog nurodytos išimtys taikytinos tik tuomet, kai yra atliktas magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai ūkinei veiklai. Įvertinus tai, įstatymo projekto 28 str. 1 d. 2 ir 4 p. bei 28 str. 2 d. 2 ir 4 p. nuostatos atitinkamai pildytinos, jas išdėstant taip:
„1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių
(produktotiekių) apsaugos zonose draudžiama:
išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus atvejus su sąlyga, kad yra atliktas planuojamos ūkinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai ūkinei veikiai;
<...>
4) statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus su sąlyga, kad yra atliktas planuojamos ūkinės veiklos, nurodytos šio straipsnio
neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai ūkinei veiklai; 2.
Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
<...>
2) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą – statyti pastatus, tačiau tik su sąlyga, kad yra atliktas šiame punkte nurodytos planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai ūkinei veiklai;
<...>
4) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrg – statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, tačiau tik su sąlyga, kad yra atliktas šiame punkte nurodytos planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis
<...>
Jeigu aukščiau nurodytas pasiūlymas dėl rizikos vertinimo būtinybės nebūtų priimtinas, įstatymo projekto 28 str.
Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
<...>
2) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą – statyti pastatus, tačiau tik su sąlyga, kad yra atliktas šiame punkte nurodytos planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai ūkinei veiklai;
<...>
4) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrg – statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos, tačiau tik su sąlyga, kad yra atliktas šiame punkte nurodytos planuojamos ūkinės veiklos rizikos vertinimas bei nustatyta, kad tokia veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis
<...>
Jeigu aukščiau nurodytas pasiūlymas dėl rizikos vertinimo būtinybės nebūtų priimtinas, įstatymo projekto 28 str. 1 d. 2 ir 4 p. bei 28 str. 2 d. 2 ir 4 p. nurodytų išimčių, neatitinkančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tikslų/prigimties, be to, pažeidžiančių lygiateisiškumo principą, atsisakytina, paliekant tik bendrus absoliučius draudimus statyti pastatus, transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos.
Tuo labiau, kad tokių išimčių Įstatymo projekte nėra jokių kitų teritorijų atžvilgiu, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog bent jau elektros tinklų apsaugos zonų atžvilgiu buvo „Neatsižvelgta į tuos siūlymus, kuriems prieštaravo institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už konkrečias sritis (pvz., Vį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlymas numatyti išimtis kai kurių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui valstybinio jūrų uosto teritorijoje – nepritarė AB „Energijos skirstymo operatorius“).“. Svarbu ir tai, kad valstybinio jūrų uosto atžvilgiu Įstatymo projekto 28 str. 2 d. 18 p. jau yra numatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų prigimties nepaneigianti specialioji norma. Įvertinus tai, jeigu nebūtų priimtinas aukščiau pateiktas siūlymas dėl pareigos atlikti rizikos vertinimą įtraukimo, apskritai šalintinos Įstatymo projekto 28 str. 2 d. 2 ir 4 p. nuostatos, taip pat Įstatymo projekto 28 str. 1 d. 2 ir 4 p. numatytos išimtys, pastarąsias nuostatas išdėstant taip:
„1. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių
(produktotiekių) apsaugos zonose draudžiama:
, išskyrus šio 9trmpsnio 2 dalies 2 punkte-nufodytus atvejus ;
<...>
4) statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos ,-išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurėdytus atvejus ; 2.
Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
<...>
2) statant valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą— statyti pastatus ;
<...>
infrastruktūrą ir suprastruktūrą— statyti ir (ar) įrengti transporto priemonių sustojimo vietas, transporto priemonių ar kitų mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, taip pat tiesti kelius ir geležinkelių kelius išilgai vamzdyno trasos ; Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos 2018 m. kovo 12 d. protokolą, kuriame buvo numatyta imtis priemonių dėl uosto plėtros apribojimų, 2018 m. gegužės 23 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-156 „Dėl Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ numatyta, kad gavus magistralinio dujotiekio eksploatuojančios įmonės sutikimą, būtų galima statyti ir eksploatuoti valstybinio jūsų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje.
Numatoma pareiga ūkine veikla suinteresuotam subjektui atlikti numatomos veiklos rizikų vertinimą, kurį įvertinusi magistralinį dujotiekį eksploatuojanti įmonė sutikimą vystyti valstybinio uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje duotų tik tada, jei nustatoma, kad planuojama ūkinė veikla neturės neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio saugai, o magistralinis dujotiekis – planuojamai veiklai. Atsižvelgus į tai, manytina, kad Statybos įstatymo arba energetikos ministro nustatyta tvarka derindama projektus, magistralinį dujotiekį eksploatuojanti įmonė vadovausis, be kitų teisės aktų, ir šiuo įsakymu, kuris buvo derintas tiek su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, tiek su gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi, tiek su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tiek su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir prieštaravimų derinimo subjektai neišreiškė, todėl manome, kad šios nuostatos turėtų būti visas puses tenkinančios ir teisingos, o jų reglamentavimas energetikos ministro įsakymu proporcingas, atsižvelgiant į nuostatas Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte. 25. AB „Amber Grid“
23 Rengiant Įstatymo projektą, jo 28 str. 2 d. 3 p. galimai per klaidą buvo ištrintas draudimas remontuoti statinius, negavus magistralinio dujotiekio savininko ar valdytojo pritarimo šiai veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad toks santykinis draudimas buvo visu Įstatymo projekto rengimo ir derinimo laikotarpiu. Bendrovės žiniomis, dėl šios nuostatos niekas neteikė pastabų ar siūlymų ją koreguoti.
Svarbu ir tai, kad santykinis draudimas remontuoti statinius, kuris yra svarbus magistralinio dujotiekio saugos užtikrinimo tikslais, yra įtvirtintas ir galiojančiame teisiniame reguliavime (žr. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.1 p., kuriame numatytas draudimas statyti, apimantis visas statybos rūšis, tad ir remontą, bei Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 45.1 p., kuriame minėtas bendrasis statybos draudimas detalizuotas, aiškiai įvardijant draudimą remontuoti bet kokius statinius ir įrenginius). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 28 str. 2 d. 3 p. atstatytinas draudimas remontuoti statinius ir ši nuostata išdėstytina taip: „3) rekonstruoti, remontuoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;“. Nepritarti Pažymėtina, kad Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės 2017-11-06 išvados Nr. NV-2815 pastaboje Nr. 33 nurodyta pagrįsti „<...> ar numatytas draudimas remontuoti yra pagrįstas ir proporcingas.“ Rengiant projektą, specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms buvo priskirti tik aktualūs ir proporcingi apribojimai. Draudimas remontuoti (pvz., perdažyti statinį ar įrenginį, perklijuoti tapetus ir pan.), mūsų nuomone, būtų nepagrįstas ir neproporcingas, nes ribojama magistraliniam dujotiekiui pavojinga veikla, galimai susijusi su remonto darbais, nurodyta kituose projekto 28 str. punktuose (draudimas sandėliuoti medžiagas, naudoti ugnį ir pan.). 26. AB „Amber Grid“
3 Atsižvelgiant j tai, kad ne visa, kas yra nurodyta Įstatymo projekto 28 str. 2 d. formaliai galėtų būti priskiriama darbams, Įstatymo projekto 28 str. 3 d. formuluotė „ nurodyti darbai“ keistina į platesnę formuluotę „ nurodyta veikla“ bei ši nuostata išdėstytina taip: „3.
Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai nurodyta veikla pažeis magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai“. Šis pasiūlymas aktualus iš esmės visoms nuostatoms, išdėstytoms Įstatymo projekto III, V, VII-X skyrių atskirų skirsnių paskutinėse normose, kuriose vartojama formuluotė „nurodyti darbai“ (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 16 str. 2 d., 19 str. 3 d., 22 str. 3 d.,
Manome, kad pastaba nėra tiek aktuali, kad reikėtų taisyti įstatymo projektą. 27. AB „Amber Grid“ 2018-08-0128 Atstatytina vieno iš paskutinių Įstatymo projekto koregavimų metu nepagrįstai ištrinta, tačiau Bendrovės veikloje esminė Įstatymo projekto 28 str. 4 d. nuostata, numatanti, jog:
„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti
draudimai netaikomi magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio), kurio atžvilgiu nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zona, savininkui tiek, kiek tai reikalinga magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) statybai, rekonstravimui, remontui, modernizavimui, naudojimui, techninei priežiūrai, eksploatavimui, apsaugai ir (ar) kitoms teisės aktais magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkui priskirtoms funkcijoms vykdyti.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 26 str. 1 d. 1 p. Bendrovė, kaip magistralinių dujotiekių operatorius, ekonomiškai eksploatuoja, prižiūri ir plėtoja saugius, patikimus, efektyvius ir atvirą rinką užtikrinančius perdavimo įrenginius. GDĮ 30 str. 2 d.
vykdomą gamtinių dujų perdavimo veiklą sudaro saugios, veiksmingos ir ekonomiškos perdavimo sistemos eksploatavimas, priežiūra ir plėtojimas. Aukščiau nurodyta išimtinė nuostata kaip tik ir būtina tam, jog Bendrovė, kaip magistralinių dujotiekių operatorius, galėtų netrukdomai vykdyti šias ir kitas teisės aktais jai priskirtas funkcijas (pavyzdžiui, magistralinių dujotiekių priežiūros, statybos, rekonstravimo ar remonto atvejais gali prireikti apsaugos zonose sandėliuoti pavojingas medžiagas, statybos reikmėms įrengti laikinus kelius, transporto priemonių sustojimo vietas, aikšteles, vagonėlius ar statinius arba atlikti kitus 28 str. 1-2 d. nurodytus veiksmus). Papildomai dėmesys atkreiptinas ir j tai, kad panašios išimtys yra ir kituose Įstatymo projekto III skyriaus skirsniuose, tik išdėstytos prie atskirų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (pavyzdžiui, žr. Įstatymo projekto 25 str. 1 d. 4 ir 6 p., 31 str. 1 d. 2 p.,
aktualių draudimų, išdėstytų Įstatymo projekto 28 str. 1 ir 2 d., apsunkintų tekstą ir jo supratimą, todėl siūlytina aukščiau minėta bendroji išimtis atskiroje Įstatymo projekto 28 str. dalyje. Vis tik, jeigu pasiūlymas įtvirtinti vieną bendrą išimtį nebūtų priimtinas, vengiant esminės teisinio reguliavimo spragos, dėl kurios magistralinio dujotiekio operatorius nebegalėtų vykdyti įstatymų jam pavestų funkcijų, bent jau įtvirtintinos atskiros išimtys Įstatymo projekto 28 str. 1 d.
absoliutūs draudimai netaikomi magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio), kurio atžvilgiu nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zona, savininkui tiek, kiek tai reikalinga magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) statybai, rekonstravimui, remontui, modernizavimui, naudojimui, techninei priežiūrai, eksploatavimui, apsaugai ir (ar) kitoms teisės aktais magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkui priskirtoms funkcijoms vykdyti. Pritarti Pasiūlymas Papildyti projekto 28 straipsnį 4 dalimi: „
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti draudimai netaikomi magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio), kurio atžvilgiu nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zona, savininkui tiek, kiek tai reikalinga magistralinių dujotiekių ar naftotiekių (produktotiekių) statybai, rekonstravimui, remontui, modernizavimui, naudojimui, techninei priežiūrai, eksploatavimui, apsaugai ir (ar) kitoms magistralinio dujotiekio ar naftotiekio (produktotiekio) savininkui įstatymais priskirtoms funkcijoms vykdyti. “
2018-08-0133 Teisės departamento išvados 35 p. nurodyta, jog Įstatymo projekto 33 str. nėra suprantamos nuostatos, apibūdinančios magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijos ribas: „po 200 metrų abipus vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų“. Be to, siūloma įvertinti, ar šios projekto nuostatos yra suderintos su Įstatymo projekto 2 str. 16 d., kurioje atitinkamos teritorijos ribos yra „po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies“. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų ribas nustatančios normos turinio atskleidimui būtina įvertinti atitinkamų teritorijų paskirtį ir tikslus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos yra potencialiai pavojingos teritorijos.
Šiose teritorijose magistralinių dujotiekių, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimo tikslais galioja GDĮ 2 str. 46 d., 13 str. 4 d. ir Įstatymo projekto 2 str. 16 d. nurodyti bei Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (toliau – Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės), detalizuoti užstatymo normatyvai, t. y. maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius bei norminiai atstumai nuo (iki) magistralinio dujotiekio. Šių teritorijų ir jose taikomų užstatymo normatyvų pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje riboti žmonių skaičių ir taip išvengti potencialios žalos jų sveikatai ir gyvybei vamzdyno avarijos, sutrikimo ar kito įvykio atveju, kaip ir užtikrinti šių konstitucinių vertybių apsaugą. Dėl aukščiau nurodytos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų specifikos bei tikslo šių potencialiai pavojingų teritorijų ribos yra nutolusios po 200 metrų į visas puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno (jo ašies) (žr. Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 1 pav.). Pagal užsienio valstybių praktiką būtent tokio dydžio ribose yra didžiausia grėsmė aukščiau minėtoms konstitucinėms vertybėms. Svarbu ir tai, kad magistralinio dujotiekio vamzdynas, kaip linijinis objektas, nėra beribis – jis turi savo pradžios ir pabaigos tašką. Atitinkamai, kaip ir nurodyta Įstatymo projekto 33 str., magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos ribos yra nutolusios po 200 metrų ne tik į abi puses išilgai vamzdyno (jo ašies), bet ir į abi puses nuo vamzdyno kraštinių (t. y. pradžios ir pabaigos) taškų.
Be to, Bendrovės įsitikinimu, šiuo aspektu nėra jokio prieštaravimo tarp Įstatymo projekto 2 str. 16 d. pateiktos magistralinio dujotiekio vietovės klasės sąvokos, kuri, beje, perkelta iš GDĮ
Įstatymo projekto 33 str. Šiuo aspektu Įstatymo projekto 33 str. nuostatoje tik detalizuota/sukonkretinta atitinkamoje sąvokoje pateikta formuluotė „po 200 metrų j abi puses nuo jo ašies“, nurodant, jog šis atstumas turėtų būti atidedamas ne tik išilgai vamzdyno, bet ir nuo jo kraštinių (pradžios ir pabaigos) taškų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti nei Įstatymo projekto 2 str. 16 d. (tuo labiau, kad į šią normą perkelta GDĮ
Žr. atsakymą į Teisės departamento išvados 35 pastabą. 29. AB „Amber Grid“
1 Siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose aktualaus režimo reguliavimą, Įstatymo projekto 34 str. pildytinas šiais santykiniais draudimais:
santykinis draudimas planuoti teritorijas statinių statybai.
Toks draudimas būtinas, siekiant dar pačiame pradiniame plėtros etape patikrinti, ar greta magistralinių dujotiekių planuojama veikla nepažeis ir nesudarys sąlygų ateityje pažeisti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose aktualių užstatymo normatyvų, tad ir užkirsti kelią planuoti normatyvus pažeidžiančią ar ateityje potencialiai galinčią pažeisti plėtrą (pavyzdžiui, neleisti teritorijų planavimo dokumentuose magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose numatyti didesnio pastatų aukštų ar pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus, nei jis leidžiamas pagal Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles, ir/ar statinių statybos, pažeidžiančios norminius atstumus iki magistralinio dujotiekio). Neįtraukus tokio draudimo, iš esmės būtų sudaromos sąlygos plėtrai, kuri negalima dėl užstatymo normatyvų pažeidimo, taip pat klaidingų asmenų lūkesčių susiformavimui. Pažymėtina, kad siūlomas įtraukti draudimas planuoti teritorijas statinių statybai yra platesnis nei įstatymo projekto 34 str. 1 d. 2 p. numatytas draudimas nustatyti ir/ar keisti teritorijos naudojimo reglamentą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 22 d. teritorijos naudojimo reglamentas būdingas tik vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams. Tad į Įstatymo projekto 34 str. 1 d.
1 d. 2 p. taikymo sritį nepatektų specialiojo ir aukštesnio nei vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, nors juose taip pat numatomi sprendiniai, galintys pažeisti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose aktualius užstatymo normatyvus (pavyzdžiui, savivaldybės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose numatomas pastatų aukštų skaičius, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatoma inžinerinių tinklų ir kitų statinių statybos vieta, kuri gali pažeisti norminius atstumus iki magistralinio dujotiekio ir 1.1.). Atsižvelgiant į tai, būtinas atskiras draudimas planuoti teritorijas bet kokių statinių statybai. Svarbu ir tai, kad pagal ¡statymo projekto
ko, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tad draudimu planuoti teritorijas statinių statybai tesiekiama sudaryti Bendrovei sąlygas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvauti teritorijų planavimo procese, t. y. išduoti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti ir derinti teritorijų planavimo dokumentus. Tą Bendrovė, kaip dujų įmonė, daro ir šiuo metu. Pagaliau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiški draudimai planuoti teritorijas yra numatyti Įstatymo projekto 55 str. 1 d. ir58 str. 1 d., kas patvirtina, jog tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra galimos.
formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kaip atskirus objektus suformuojant patalpas ir/ar pastatus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose, kaip potencialiai pavojingose teritorijose, saugos tikslais nustato, be kita ko, didžiausią leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių.
Pagal šių taisyklių 16.1 p. kiekvienas butas ar bet kokia kita gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bet kurios paskirties pastate, laikomas atskiru pastatu, skirtu žmonėms gyventi. Be to, kiekvienas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatas, jeigu jis nėra padalintas į patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai bei visos viename pastate esančios negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriame (kuriose) vienu metu būna ar gali būti iki 5 žmonių, yra laikomas (laikomos) vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; kuriame (kuriose) būna nuo 6 iki 10 žmonių – laikomas (laikomos) dviem pastatais, skirtais žmonėms būti, ir t. t. Įvertinus šias tarptautine praktika pagrįstas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus nustatymo vietovės klasių teritorijose taisykles, akivaizdu, jog šiam užstatymo normatyvui įtakos turi (tad ir jį pažeisti gali) naujų pastatų ir (ar) patalpų, kaip savarankiškų nekilnojamojo turto kadastro objektų, formavimas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant suteikti Bendrovei galimybę kontroliuoti šio užstatymo normatyvo laikymąsi bei pokytį, įstatymo projekto 34 str. 1 d. būtina įtraukti ir draudimą be Bendrovės pritarimo projektui ar numatomai veiklai formuoti naujus pastatus ar patalpas, kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 34 str. 1 d. siūlome išdėstyti taip: „34 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose 1.
Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;
įrenginius;
5) planuoti teritorijas bet kokių statinių statybai;
6) formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas pastate arba padalijant, atidalijant, sujungiant ar perdalijant pastatus ir (ar) patalpas;
organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu .“. Nepritarti Pritarti Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimą nustatytais atvejais organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybės administracijos direktorius (pvz., savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl šių planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų). Siūlymas drausti planuoti teritorijas be magistralinio dujotiekio savininko ar valdytojo pritarimo, mūsų nuomone, prieštarauja Teritorijų planavimo, Vietos savivaldos įstatymų nuostatoms. Minėtas savininkas ar valdytojas dalyvauja teritorijų planavimo procese pateikdamas planavimo sąlygas, todėl siūlymas yra perteklinis.
Manome, kad projekte nurodytos SŽNS magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose pakankamos statinių statybos šiose teritorijose ribojimui taip, kad planuojama veikla nepažeistų ir nesudarytų sąlygų ateityje pažeisti vietovės klasių teritorijose aktualių užstatymo normatyvų (be magistralinio dujotiekio savininko ar valdytojo pritarimo draudžiama keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), statyti ir rekonstruoti statinius ir pan.). Pažymėtina, kad projekto53 ir 55 str. nustatytas griežtas draudimas SAZ ir aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje planuoti teritorijas įstatyme nurodytų objektų statybai (t. y. įstatymu draudžiama statyti tam tikrus objektus ir planuoti teritorijas jų statybai, o ne derinti bet kokio teritorijų planavimo proceso pradžią su nurodyta institucija) : „Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo <...>, poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai <...>“ (55 str. 1 d.). Pasiūlymas Papildyti projekto 34 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „
6) pastatus ir (ar) patalpas formuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais. “
2 Kaip jau minėta šio rašto 1.2.3 p., atsižvelgiant į tai, kad ne visa, kas yra nurodyta įstatymo projekto 34 str. 1 d. formaliai gali būti priskiriama darbams, Įstatymo projekto 34 str. 2 d. formuluotė „nurodyti darbai“ keistina į platesnę formuluotę „ nurodyta veikla“ bei ši nuostata išdėstytina taip: „2.
Magistralinių dujotiekių savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai nurodyta veikla pažeis magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose taikomus užstatymo normatyvus, magistralinių dujotiekių techninės saugos reikalavimus ir (ar) keis pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.“ Be to, kaip minėta šio rašto 1.2.3 p., šis siūlymas aktualus iš esmės visoms kiekvieno atskiro skirsnio, išdėstyto įstatymo projekto III, V, VII-X skyriuose, paskutinėms normoms, kuriose vartojama formuluotė „nurodyti darbai“. Nepritarti Žr. atsakymą į
140 Atsižvelgus į ankstesnius Bendrovės siūlymus, Įstatymo projekto 140 str. 2 d. yra įtvirtinta speciali norma dėl magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas reglamentuojančio įstatymo projekto III skyriaus septintojo skirsnio įsigaliojimo, jį nukeliantį 2022 m. sausio 1 d. ir taip sudarant sąlygas tinkamai pasiruošti esamo teisinio reguliavimo esminiam pakeitimui į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų režimą. Vis tik, siekiant tinkamai užtikrinti, kad
tokio statuso šiuo metu neturintys, tačiau magistralinių dujotiekių ir visuomenės saugai itin reikšmingi draudimai, tokių teritorijų nustatymo dokumentai (t. y. Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinti planai, žemėlapiai ir/ar schemos) turėtų būti patvirtinti dar iki įstatymo projekto III skyriaus septintojo skirsnio įsigaliojimo.
Be to, siekiant sudaryti sąlygas tinkamai pasirengti tokių teritorijų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įteisinimui ir įregistravimui, vietovės klasių teritorijų nustatymo dokumentai turėtų būti patvirtinti bent prieš 1 m. iki minėto skirsnio įsigaliojimo. Tuo tarpu tokia galimybė būtų reali tik įstatymo projekte įtvirtinus pavedimą atitinkamiems asmenims ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. parengti ir patvirtinti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planus, žemėlapius ir/ar schemas. Neatsižvelgus į šį siūlymą:
vietovės klasių teritorijų nustatymo dokumentų parengimas ir patvirtinimas būtų negalimas tol, kol neįsigaliotų įstatymo projekto III skyriaus septintasis skirsnis, t. y. iki 2022 m. sausio 1 d.;
(ii) tai savo ruožtu reikštų, jog nėra galimybių užtikrinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose taikymo nuo 2022 m. sausio 1 d., kai esamas režimas pakeičiamas į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų režimą;
(iii) atitinkamai, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki pat ilgai trunkančio magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nebetaikomais bei neprivalomais taptų į specialiąsias žemės naudojimo sąlygas modifikuoti šiuo metu taikomi reikalavimai derinti su Bendrove tam tikrą veiklą vietovės klasių teritorijose.
Dėl to visų pirma kiltų grėsmė tokiais reikalavimais saugomiems viešiesiems interesams – magistralinių dujotiekių ir visuomenės saugai greta magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių;
(iv) be to, nors ir nebūtų jokių teisinių prielaidų dar iki 2022 m. sausio 1 d. ir net po to operatyviai įteisinti atitinkamas magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas bei jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, Bendrovei jau kitą dieną po įstatymo projekto III skyriaus septintojo skirsnio įsigaliojimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimų pagrindu galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už iki tol vykdytos bei visos valstybės interesus atitinkančios, su magistralinių dujotiekių eksploatacija ir priežiūra susijusios veiklos vykdymą neįteisinus magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų ir jų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Papildomai paminėtina, kad magistralinių dujotiekių vietovės klasių nustatymo dokumentus patvirtinus dar iki 2022 m. sausio 1 d., neturėtų būti taikomi įstatymo projekto 8 str. 3 d.
str. 4 d. nurodyti terminai dokumentams Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui pateikti bei iki 2022 m. sausio 1 d. galiojanti teritorijų įrašymo į kadastrą ir registrą tvarka. Pastaroji yra ne tik sudėtingesnė ir ilgesnė nei Įstatymo projekto 142 str. įtvirtintas bei nuo
magistralinių dujotiekių vietovės klasių atžvilgiu, bet ir sąlygojanti didžiulius finansinius kaštus, galinčius ženkliai įtakoti gamtinių dujų perdavimo kainos išaugimą. Įvertinus tai, Įstatymo projekto 140 str. pildytinas nuostata, pavedančia Vyriausybei ar Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtinti III skyriaus septintajame skirsnyje nurodytų teritorijų planus, schemas ir/žemėlapius, papildomai nurodant, jog tokiu atveju prašymai įregistruoti magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas pateiktini vadovaujantis 142 str. išdėstyta tvarka. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl papildomos projekto nuostatos apie vietovės klasių teritorijų nustatymo dokumentų patvirtinimą. Manome, kad siūloma nuostata būtų perteklinė, bet, ją būtų galima siūlyti Vyriausybės nutarimui dėl įpareigojimų Vyriausybės įgaliotoms institucijoms priėmus įstatymo projektą. Projekto 140 str. 5 d. nurodyta: „Teisės aktus, susijusius su šiame įstatyme nurodytų teritorijų registravimu, Vyriausybė, ministrai pagal jiems pavestas valdymo sritis ir šio įstatymo suteiktus įgaliojimus priima iki 2021 m. sausio 1 d.“. Atsižvelgus į tai, kad projekto III skyriaus septintasis skirsnis įsigalios 2022 m. sausio 1 d., magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos bus registruojamos , todėl, mūsų nuomone, įstatymo projektu numatyta, kad teisės aktai, susiję su šių teritorijų registravimu, bus priimti iki 2021 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad administracinę atsakomybę už veiklą nenustačius įstatymo projekte nurodytų teritorijų siūloma taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Pritarti pastabos daliai dėl terminų pateikti dokumentus Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui. Pasiūlymą žr. atsakyme į pastabą Nr. 34. 32. AB „Amber Grid“
140 Įstatymo projekto 140 str. 7 d. numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitą dieną po jo įsigaliojimo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeičia įrašus apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Kita vertus, ne visos Įstatymo projekto nuostatos turėtų įsigalioti vienu metu. Kaip numatyta Įstatymo projekto 140 str. 2 d., Įstatymo projekto 142 str., tad ir jame išdėstyta II skyriaus antrojo skirsnio redakcija turėtų įsigalioti 2022 m. sausio 1 d. Be kita ko, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioti turėtų ir 142 str. išdėstyto 10 str. 1 d. nuostata, pagal kurią specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos jau ne nuo žymų atlikimo, kaip iki minėtos datos, o nuo atitinkamų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teritorijų registravimo sąvoka atsiranda tik reguliavime, įsigaliosiančiame nuo 2022 m. Įstatymo projekto nuostatose, galiosiančiose iki 2022 m., minimas tik teritorijų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą (pavyzdžiui, žr. Įstatymo projekto 9 str.).
Įstatymo projekto 9 str.). Nepaisant to, įstatymo projekte nėra jokios teisės normos, aptariančios, kaip bus pereinama nuo teritorijų įrašymo prie jų įregistravimo, tad ir nuostatos, įpareigojančios Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją 142 str. įsigaliojimo metu pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašus taip, kad anksčiau įrašytos teritorijos būtų laikomomis įregistruotomis, o jose anksčiau jau pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos galėtų būti toliau taikomos. Tuo tarpu be tokios normos susidarytų situacija, jog visos iki 2022 m. sausio 1 d. taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tampa nebeprivalomomis, nes Nekilnojamojo turto registre dar nėra registruotos jų taikymo teritorijos (jos tėra įrašytos pagal reguliavimą, galiojusį iki 2022 m.). Papildomai pažymėtina, kad aukščiau minėta įstatymo projekto 140 str. 7 d. minėtos problemos iš esmės nesprendžia. Visų pirma, pastaroji norma pagal jos formuluotę turėtų būti taikoma tik didžiosios Įstatymo dalies įsigaliojimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. Antra, joje minimas tik įrašų apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (o ne jų taikymo teritorijas) pakeitimas. Įvertinus tai, Įstatymo projekto 140 str. būtina papildyti nauja 8 d., panašia į Įstatymo projekto 140 str. 7 d. nuostatą, pagal kurią VĮ Registrų centras privalėtų pats savo jėgomis neatlygintinai patikslinti įrašus ne tik 2019 m. gegužės 1 d., kai turėtų įsigalioti didžioji įstatymo dalis, bet ir 2022 m. sausio 1 d., kai turėtų įsigalioti 142 str., tad ir atsirasti pagrindas teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registracijai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 140 str. pildytinas nauja 8 d., ją išdėstant taip: „8. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, iki 2022 m. sausio 1 d.
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja visas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, kurios iki šioje dalyje nurodytos datos buvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.“. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl prievolės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. 140 str. 7 d. nuostatose minimi įrašai apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nes taip numato galiojantis teisinis reguliavimas – jie bus keičiami į įrašus apie projekte nurodytas teritorijas (nurodomos ne sąlygos, bet teritorijos). Įregistruoti projekte nurodytas teritorijas bus galima tik tada, kai bus pateikti šių teritorijų erdviniai duomenys. Pritarti pastabos daliai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų galiojimo. Pasiūlymas Atsižvelgus į pasiūlymą keisti įstatymo įsigaliojimo datą, papildyti 141 str. 14 dalimi: „
m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. “
1411 Įstatymo projekto 141 str. 1 d. numatyta, kad
„jei iki šio įstatymo įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre
įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos.
Žyma apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padaroma iki 2021 m. gruodžio 31 d.“ Ši įstatymo projekto 141 str. 1 d. nuostata tikslintina dėl šių pagrindinių priežasčių:
nuo kurio konkrečiai momento atitinkamiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – nuo įstatymo įsigaliojimo ar vis tik nuo žymos atlikimo. Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte šiuo aspektu yra nurodyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos atitinkamose teritorijose taikytinos dar iki žymos atlikimo, vis tik, ir iš jo nėra aišku, koks momentas laikytinas tokių sąlygų taikymo pradžia. Į šį nuostatos trūkumą dėmesys atkreiptas ir Teisės departamento išvados 75 p.;
(ii) be to, kadangi šios normos tikslas yra užtikrinti, jog šiuo metu atitinkamose teritorijose (pavyzdžiui, pajūrio juostoje) galiojantys draudimai liks privalomi ir po to, kai jų režimas bus pakeistas į specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nors pačios teritorijos dar nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, ši nuostata yra itin aktuali ir įstatymo projekto III skyriaus septintajame skirsnyje nustatytų magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų atžvilgiu.
Tad į atitinkamą nuostatą būtina įtraukti ir magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, aiškiai nurodant, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos jose taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d., kai pagal 140 str. 2 d. įsigalioja pats šias teritorijas reguliuojantis įstatymo projekto III skyriaus septintasis skirsnis. To nepadarius, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui būtų taikoma bendroji įstatymo projekto 142 str. išdėstyto 10 str. 1 d. nuostata, pagal kurią tokios sąlygos būtų taikomos tik nuo teritorijų įregistravimo. Tuo tarpu kaip minėta šio rašto 1.4.1 p., įstatymo projektas šiuo metu nesudaro galimybių užtikrinti, jog magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos bus ne tik nustatytos, bet ir įregistruotos dar 2022 m. sausio 1 d., kai įsigalioja tokias teritorijas reguliuojantis III skyriaus septintasis skirsnis. Kadangi atitinkamas skirsnis įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d., formaliai tik po šios datos galėtų būti kreipiamasi dėl magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų registravimo, o pats registravimas, įvertinus tai, jog esamos vietovės klasių teritorijų viršija 91 000 ha plotą, užtruktų ir t. t. Atitinkamai, neišplėtus 141 str.
magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų atžvilgiu, susidarytų situacija, jog tam tikrą laiką iki magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų registracijos jose nebebūtų taikomi itin aktualūs, magistralinio dujotiekio ir visuomenės saugą užtikrinantys draudimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 141 str. 1 d., aiškiai nurodant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios momentą bei įtraukiant į šios normos taikymo sritį magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas, pastarosiose taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžią susiejant su 2022 m. sausio 1 d. Nepritarti Siekiant aiškumo,
siūlymui 141 str. 1 d. nurodytą normą taikyti ir magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijoms. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą apribojimai tokiose teritorijose nėra specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo metu vietovės klasės, vietovės klasių teritorijas sudarantys vietovės klasės vienetai, taip pat vietovės klasių ir jų vienetų teritorijose taikomi užstatymo normatyvai yra nustatyti Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, užstatymo normatyvai yra perkeliami į šių dokumentų sprendinius, jų turi būti laikomasi. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijose bus taikomos pagal bendras projekto nuostatas – kai šios teritorijos bus įregistruotos. 34. AB „Amber Grid“ 2018-08-01 Įstatymo projekto 141 str.
tikslintina dėl šių pagrindinių priežasčių:
nuostatoje vartojamoje formuluotėje „statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma“ žodis „ir“ keistinas į „ir(arba)“, kadangi šios normos taikymui pagal jos prasmę turi pakakti bent vienos iš alternatyvių sąlygų egzistavimo. Neatsižvelgus į šį siūlymą, aptariama norma galėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą sąlygojanti veikla jau yra vykdoma. Tad pagal ją negalėtų būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos prie dar neveikiančių, nors jau teisėtai pastatytų ir bet kada veiklą teisėtai galinčių pradėti objektų. Kita vertus, tokių jau egzistuojančių (nors ir neveikiančių) objektų atžvilgiu nebūtų pagrindo rengti nei vieno iš įstatymo projekto 6 str. 1 d. nurodytų dokumentų, kuriuose nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, tad nebebūtų jokio kito teisinio pagrindo tokias teritorijas nustatyti. Atitinkamai, neatsižvelgus į šį siūlymą, įstatymo projekte liktų esminė teisinio reguliavimo spraga dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų įteisinimo prie jau teisėtai pastatytų objektų, nors būtent tokių spragų šalinimui ir skirta aptariama įstatymo projekto nuostata;
susietinas su įstatymo projekto 13 str. minima Vyriausybės patvirtinta metodika. Bendrovės nuomone, Vyriausybės patvirtinta metodika turėtų būti taikoma apskaičiuojant kompensacijas tiek tais atvejais, kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos prie naujai planuojamų objektų, tiek ir tais atvejais, kai tai Įstatymo projekto 141 str. 3 d. pagrindu daroma prie jau suplanuotų ir/ar pastatytų objektų.
Be to, siekiant užtikrinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų įteisinimo operatyvumą ir ekonomiškumą, abiem atvejais neturėtų būti jokių alternatyvių kompensacijos apskaičiavimo būdų, tad ir masinio turto vertinimo bei tuo labiau individualaus turto vertinimo. Vis tik, jeigu toks variantas nebūtų priimtinas bei būtų priimtas sprendimas nustatyti specialią taisyklę dėl kompensacijų dydžio apskaičiavimo ginčo atvejais, abiem atvejais turėtų būti numatyta, jog esant nesutarimui dėl kompensacijų dydžio, apskaičiuoto pagal metodiką, turėtų būti taikomas mažesnių laiko ir lėšų sąnaudų reikalaujantis masinis turto vertinimas;
d. nurodyta 1992 m. gegužės 11 d. data keistina į 2004 m. vasario 20 d. dėl kelių pagrindinių priežasčių:
kuriuo patvirtintos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš tiesų buvo priimtas 1992 m. gegužės 12 d., tačiau Valstybės žiniose buvo paskelbtas tik
vien todėl, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas pirmą kartą oficialiai buvo paskelbtas tik 1992 m. rugpjūčio 10 d.;
nuostatos, numačiusios teisę į nuostolių kompensavimą dėl nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Priešingai, tuo metu galiojo Civilinio kodekso 6.246 str. nuostata, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Toks atvejis dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo buvo numatytas tik Žemės įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2004 m. vasario 21 d. Tik tada įvesta ir taisyklė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.
Įvertinus tai, nėra suprantama, kodėl įstatymo projekto 141 str. 3 d. išlyga dėl nuostolių kompensavimo susieta su ankstesne nei 2004 m. vasario 20 d. data;
asmenims, kurių sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos iki 2004 m. ir kurie teisės į nuostolių atlyginimą neturėjo, ir tiems, kurių sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos iki 2004 m., tačiau nustatomos šiuo metu, ir kurie, priešingai nei pirmieji, įgyja teisę į nuostolių kompensavimą.
turi būti patvirtinti atitinkamų teritorijų planai, schemos ir/ar žemėlapiai. Šiuo metu Įstatymo projekto 141 str. 3 d. numatyta viena bendra 2021 m. gruodžio 31 d. data, iki kurios turi būti tiek patvirtinti teritorijų nustatymo dokumentai – schemos, planai ir/ar žemėlapiai, tiek ir Nekilnojamojo turto registro bei kadastro tvarkytojui pateikti dokumentai, reikalingi nustatytų teritorijų įrašymui. Vis tik, toks reguliavimas nėra racionalus jau vien dėl to, kad, užtrukus teritorijų nustatymui, už teritorijų įrašymo organizavimą atsakingi subjektai gali būti nebepajėgūs atlikti jiems priskirtų veiksmų iki nustatytos bendros 2021 m. gruodžio 31 d. datos. Įvertinus tai, manome, jog Įstatymo projekto 141 str. 3 d. būtina nustatyti skirtingas datas teritorijų nustatymo dokumentams patvirtinti ir dokumentams teritorijų įrašymui pateikti. Tuo tarpu sprendžiant dėl ankstesniosios iš datų, t. y. datos teritorijų nustatymo dokumentams patvirtinti, svarbu tai, kad pagal dabartinę Įstatymo projekto 141 str.
turėtų būti įrašytos pagal tvarką, galiosiančią iki 2022 m. sausio 1 d., kai tuo tikslu reikės, be kita ko, keisti žemės sklypų kadastro duomenis bei gauti Nacionalinės žemės tarnybos (teritorinių skyrių) įsakymus. Tokiems parengiamiesiems teritorijų įrašymo veiksmams atlikti reikės nemažai laiko, įskaitant, bet neapsiribojant, viešųjų pirkimų procedūrų organizavimui, kiekvieno žemės sklypo, į kurį patenka aktuali apsaugos zona ar kita panaši teritorija, kadastro duomenų keitimui, minėtų Nacionalinės žemės tarnybos administracinių aktų gavimui ir t.t. Atitinkamai, teritorijų nustatymo dokumentų patvirtinimo data turėtų būti bent 1,5 m. ankstesnė nei data, iki kurios reikia pateikti dokumentus teritorijų įrašymui. Tad, jeigu Įstatymo projekto 141 str. 3 d. bus palikta 2021 m. gruodžio 31 d. data, iki kurios būtina pateikti dokumentus teritorijų įrašymui, teritorijų nustatymo dokumentų patvirtinimui nustatytina 2020 m. birželio 30 d. data. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo projekto 142 str., atsirastų galimybė teritorijas Nekilnojamojo turto registre registruoti daug greičiau, paprasčiau ir pigiau jau vien dėl to, jog nebereikėtų keisti žemės sklypų kadastro duomenų bei gauti atitinkamų Nacionalinės žemės tarnybos (teritorinių jos skyrių) įsakymų. Tad, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio atitinkamų procedūrų vykdymo, svarstytina galimybė numatyti, jog iki Įstatymo projekto 141 str.
3 d. nustatytos 2021 m. gruodžio 31 d. pakanka pateikti pranešimus žymoms apie naujai nustatytas teritorijas atlikti, tuo tarpu pačios minėtoje normoje numatyta tvarka nustatytos teritorijos Nekilnojamojo turto registre įregistruotinos pagal 142 str. išdėstytą tvarką jau po 2022 m. sausio 1 d. (kadangi teritorijų įregistravimui pasirengti bus daug paprasčiau, pastaruoju atveju laikotarpis tarp teritorijų nustatymo dokumentų patvirtinimo bei dokumentų teritorijų įregistravimui pateikimo galėtų būti ir trumpesnis nei aukščiau nurodytas 1,5 m. periodas). Atsižvelgimas į šį pasiūlymą sušvelnintų ir įstatymo projekto neigiamas pasekmes ekonomikai (sumažėjus išlaidoms teritorijų įregistravimui, nebebūtų tokio ženklaus komunalinių paslaugų kainų augimo, koks prognozuojamas šiuo metu). Atsižvelgus į šį siūlymą, į Įstatymo projekto 140 str. įtrauktina papildoma nuostata, numatanti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kurios buvo pradėtos taikyti nuo žymų atlikimo, galiojimo tęstinumą ir po 2022 m. sausio 1 d. iki pat atitinkamų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog nuo žymų atlikimo pradėtos taikyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos po 2022 m. sausio 1 d., kai įsigalioja kitokia specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarka, tampa nebegaliojančios ir nebeprivalomos, kas neatitiktų bendrųjų teisės principų;
16 p., formuluotė „šioje straipsnio dalyje“ keistina į „šioje dalyje“. Tuo pačiu norėtume atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvados 77 p., Bendrovės nuomone, nepagrįstai teigiama, jog įstatymo projekto 141 str. 3 d. nurodytais atvejais žemės savininkų/patikėtinių sutikimai turėtų būti privalomi:
3 d. patektų ir viešojo intereso atvejai, kuomet žemės savininkų/patikėtinių sutikimai pagal įstatymo projekto 7 str. 1 ir 3 d. nėra privalomi;
aiškinamasis raštas, šios normos tikslas yra spręsti apsaugos zonų ir kitų panašių teritorijų įteisinimo problemą prie jau teisėtai pastatytų arba suplanuotų statyti objektų (kai jau išduoti statybą leidžiantys dokumentai arba suderinti projektai, kai minėti dokumentai neišduodami). Nors aiškinamajame rašte į tai didesnis dėmesys neatkreiptas, pabrėžtina, kad praktikoje neretos situacijos, kai objektai yra teisėtai pastatyti ir/ar suplanuoti dokumentuose dar tada, kai apskritai nebuvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimo, tad ir pareigos nustatyti jų apsaugos zonas bei tuo tikslu gauti žemės savininkų/patikėtinių sutikimus (pavyzdžiui, net trys ketvirtadaliai magistralinių dujotiekių Lietuvoje nutiesti laikotarpiu nuo
jau teisėtai suplanuotų ir/ar jau pastatytų objektų, būtų teisiškai nepagrįsta reikalauti žemės savininkų/patikėtinių sutikimų, kurie net nebuvo privalomi pagal teisinį reguliavimą, galiojusį objektų planavimo ir/ar statybos metu;
p. pateiktą siūlymą ir Įstatymo projekto 141 str. 3 d. numačius privalomą žemės savininkų/patikėtinių sutikimų gavimą, teritorijų prie teisėtai suplanuotų ir/ar jau pastatytų objektų įteisinimas iš esmės pasidarytų neįmanomas. Tą sąlygotų tai, jog, kaip teisingai pažymėta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, iš esmės nebūtų įmanoma gauti visų žemės savininkų/patikėtinių sutikimų, ypač inžinerinių tinklų atvejais, kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos patenka į daugybę žemės sklypų (jų dalių).
Tad iš esmės taip ir liktų neišspręsta esminė praktinė problema, kuri, be kita ko, gali turėti skaudžių pasekmių tokių objektų, kaip dujotiekiai, elektros tinklai ir pan., bei visuomenės saugai;
savininkų/patikėtinių sutikimus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijų įteisinimas prie teisėtai suplanuotų ir/ar jau pastatytų objektų iš esmės būtų neįmanomas, pagal ANK būtų pagrindas jomis suinteresuotiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę už objektų naudojimą ir/ar kitos veiklos vykdymą neįteisinus jai reikalingų teritorijų. Akivaizdu, jog toks teisinis reguliavimas neatitiktų bendrųjų teisėtumo, sąžiningumo ir protingumo principų, dėl ko siūlytina į Teisės departamento išvados 77 p. pateiktą siūlymą neatsižvelgti. Pastarieji argumentai dėl Teisės departamento išvados 77 p. siūlymo įvesti privalomą žemės savininkų/patikėtinių sutikimų gavimą nepagrįstumo aktualūs ir dėl Įstatymo projekto 141 str. 5 d. normos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina neatsižvelgti į Teisės departamento išvados 77 p., o Įstatymo projekto 141 str. 3 d. išdėstyti taip: „4.
3 d. išdėstyti taip:
„4. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo ūkinei
ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir
į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais , žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje straipsnio dalyje nurodytos teritorijos nustatomos iki 2020 m. birželio 30 d., o ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2021 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, - įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija.
Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, - apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo
straipsnio dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą , išskyrus atvejus, kai šioje straipsnio dalyje nurodytai veiklai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d. 2004 m. vasario 20 d.
kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.“. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pastaboje minimos normos taikymui nepakanka bent vienos iš alternatyvių sąlygų egzistavimo, t. y. ne tik statybą leidžiantys dokumentai turi būti išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, turi būti suderinti, bet ir veikla, dėl kurios turėjo būti nustatytos projekte nurodytos teritorijos, turi būti vykdoma. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vyko vėliau, susidarė padėtis, kai veikla teisėtai vykdoma (nutiesti ir eksploatuojami keliai, inžineriniai tinklai ir t. t.), bet dėl šios veiklos nustatytos teritorijos (ar teritorijos, kurios turėjo būti nustatytos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, lieka neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nes trūksta minėto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo <...>.“ Aptariama nuostata skirta būtent tokių atvejų (kai veikla vykdoma) „įteisinimui“, nes, jei veikla nevykdoma, tai ir apsaugos zonos nereikalingos. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymas nuo 2017-01-01 numato prievolę pateikti sutikimus (kai jie reikalingi) dėl apsaugos zonų, todėl nuo šio laiko statybą leidžiantys dokumentai, nepateikus sutikimo, neišduodami, o statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta, kad apsaugos zonos brėžiniuose turi būti pažymėtos.
Projekte nustatyta, kad 141 str. 3 d. nurodytais atvejais „ išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą “, t. y., aiškiai pasakoma, kad šiais atvejais individualaus turto vertinimo nebus, kaip nebus ir ginčo atvejų – projekto rengėjų nuomone, žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui bus išmokamos nustatyto dydžio kompensacijos netaikant 13 str. nurodytos tvarkos, pagal kurią kompensacijas gali gauti ir kiti žemės naudotojai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, todėl manome, kad kompensacijų mokėjimo susiejimas su data, nuo kurios Žemės įstatyme įtvirtinta prievolė susitarti su žemės savininku, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniu dėl nuostolių atlyginimo, apribotų kitų asmenų teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas, kuris reguliavo įstatymų ir kitų teisės aktų oficialaus paskelbimo tvarką (skelbiant juos „Valstybės žiniose“), teisės aktų įsigaliojimo klausimus, buvo priimtas tik 1993 m. Nepritarti pastabos daliai dėl atskiro termino, kurį siūloma numatyti 141 str. 3 d. nurodytų dokumentų patvirtinimui.
Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos projekte nurodytos teritorijos, vykdymu, o, kai tokio nėra, – įstatymų ar ministro (atitinkamai pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija turi būti suinteresuoti kuo greičiau nustatyti minėtas teritorijas. Atsižvelgdami į tai, kad praktikoje 141 str. 3 d. nurodytų atvejų yra daug, pritarti pastabos daliai dėl prašymų Nekilnojamojo turto registro bei kadastro tvarkytojui. Pasiūlymas pakeisti projekto 141 straipsnio 3 dalį pateiktas atsakyme į Teisės departamento 16 pastabą. Nuomonė pateikta atsakyme į Teisės departamento 77 pastabą. 35. AB „Amber Grid“
1417 Įstatymo projekto 141 str. 7 d. numatyta, kad teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo vykdoma veikla, pastatyti statiniai ir/ar išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik veiklai, pradėtai planuoti ir/ar vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Ši nuostata tikslintina, aiškiai nurodant, jog atitinkama taisyklė taikoma tik teisėtai veiklai (įskaitant ir teisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir/ar teisėtai jau pastatytus statinius). Tuo tarpu neteisėtai veiklai naujai nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikytinos visuomet, nepriklausomai nuo to, kada tokia veikla pradėta planuoti ir/ar vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad šis patikslinimas yra esminis Įstatymo projekto III skyriaus septintajame skirsnyje naujai numatytoms magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Šio rašto 1.3.1-1.3.2 p. jau minėta, kad tokiose teritorijose galiojantis reguliavimas nustato tam tikrus užstatymo normatyvus, t. y. maksimalų leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių bei norminius atstumus nuo (iki) magistralinio dujotiekio.
Nepaisant Šių normatyvų svarbos saugos užtikrinimui, praktikoje pasitaiko atvejų, kai atitinkami imperatyvai pažeidžiami, be kita ko, neteisėtai išduodant statybą leidžiančius dokumentus statinių statybai ten, kur jų apskritai negalėtų būti, ir/ar atitinkamus statinius statant bei vėliau eksploatuojant. Tokia neteisėta, galiojančius imperatyvus pažeidžianti veikla kelia didžiulę grėsmę ne tik magistralinių dujotiekių, bet ir gretimos aplinkos ir visuomenės saugai. Atitinkamai, tokiai neteisėtai veiklai, neteisėtai išduotiems statybą leidžiantiems dokumentams ir/ar neteisėtai jau pastatytiems statiniams naujai įteisinamos magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikytinos nepriklausomai nuo to, kada ši veikla pradėta planuoti ir/ar vykdyti. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog iš neteisėtų veiksmų kyla teisė ir toliau nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kas neatitiktų bendrųjų teisės principų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 141 str. 7 d. išdėstytina taip: „7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo teisėtai vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikia, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatos taikomos be išimties visiems asmenims, tokių formuluočių įstatyme kaip „teisėtai vykdoma veikla, neteisėtai vykdoma veikla“ naudojimas prieštarauja teisėtumo principui, nes visi yra lygūs prieš įstatymą ir įstatymuose nustatytos normos privalomos visiems. Projekte preziumuojama (daroma prielaida), kad veikla vykdoma teisėtai (prezumpcija – fakto pripažinimas teisiškai patikimu, kol neįrodyta kitaip, t. y. veiklos teisėtumas (neteisėtumas) yra įrodinėjimo dalykas). Dėl pastaboje nurodytų atvejų Atsižvelgus į nurodytoje teritorijoje taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, jos būtų taikomos tik naujai norimai vykdyti veiklai, o dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių sprendžia kitos institucijos. 36. AB „Amber Grid“
141 Pakartotinai siūlome į Įstatymo projekto 141 str. įtraukti naujojo reglamentavimo taikymo nuostatas, numatančias, kad:
žemės naudojimo sąlygos, dėl kurių atliktos žymos iki įstatymo įsigaliojimo momento, žemės sklypams pradedamos taikyti nuo įstatymo įsigaliojimo momento. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. žyma apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nesukelia tokių pasekmių, kurios numatytos Įstatymo projekto 10 str. 2 d. normoje, t. y. šiuo metu žyma nereiškia specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžios. Be siūlomos specialios įstatymo taikymo nuostatos liktų neaišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrašytos žymos sukeltų įstatymo projekto 10 str.
2 d. numatytas pasekmes ir, jei taip, tai nuo kurio momento. Kadangi pakartotinis žymų atlikimas nėra galimas, būtų logiška iki įstatymo įsigaliojimo atliktoms žymoms nuo įstatymo įsigaliojimo momento suteikti tapačią teisinę galią, kaip ir žymoms, atliekamoms po įstatymo įsigaliojimo, įtvirtinant aukščiau nurodytą siūlomą įstatymo taikymo nuostatą;
įvykę įstatymo 10 str. 3 d. numatyti įvykiai ir/arba yra teisėtai pastatyti (sukurti) objektai, dėl kurių turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo projekto
sąlygų taikymą ir jo pradžios momentą nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Tokio reguliavimo galiojančiame Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra. Tačiau Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nesant jokios specialios taisyklės, lieka neaišku, ar bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir, jei taip, tai nuo kada bus taikomos nesuformuotoje valstybinėje žemėje tais atvejais, kai Įstatymo projekto 10 str. 3 d. nurodyti faktai yra atsiradę iki įstatymo įsigaliojimo (pavyzdžiui, iki tol buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog yra nemažai atvejų, kai objektai, sąlygojantys specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą nesuformuotoje valstybinėje žemėje, yra pastatyti dar tuo metu, kai nebuvo rengiami jokie įstatymo projekto 10 str. 3 d. nurodyti dokumentai ir net nebuvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimo.
Pavyzdžiui, jau buvo minėta, kad net trys ketvirtadaliai magistralinių dujotiekių Lietuvoje nutiesti laikotarpiu nuo 1961 iki 1991 m. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, tokiais atvejais esamų objektų sąlygojamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nesuformuotoje valstybinėje žemėje taip pat turėtų būti pradedamos taikyti jau nuo įstatymo įsigaliojimo momento. Neatsižvelgus į šį siūlymą, po įstatymo įsigaliojimo liktų esminė teisinio reguliavimo spraga. Juk tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebūtų taikomos tose teritorijose, kurios jau yra teisėtai nustatytos dar iki įstatymo įsigaliojimo arba kuriose dar iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reguliavimo atsiradimo yra teisėtai pastatyti tokių sąlygų taikymą šiuo metu sąlygojantys objektai, tačiau kuriose dar nėra suformuoti žemės sklypai. Tai ne tik neatitiktų naujojo reguliavimo tikslų, tačiau ir keltų grėsmę tokių potencialiai pavojingų objektų, kaip magistraliniai dujotiekiai, saugai. Nepritarti Pritarti iš dalies Pagal galiojantį teisinį reguliavimą žymos pateikiamos be papildomų dokumentų, įrodančių teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą (tarp jų – žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai jis privalomas), todėl negalima jų lyginti su įstatymo projekte nurodytomis žymomis. Pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Primename, kad pagal galiojantį reguliavimą specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl „automatiškai“ sulyginti skirtingo turinio žymas, mūsų nuomone, nepriimtina. Nepritarti pastabos daliai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo atitinkamose teritorijose nuo įstatymo įsigaliojimo momento.
Problemai dėl esamų objektų nenustatytų apsaugos zonų spręsti skirtos 141 str. 3 ir 5 dalys. Pritarti pastabos daliai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo valstybinėje žemėje. Pasiūlymas Papildyti projekto 141 straipsnį 15 dalimi: „
patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir
(ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo) nurodytos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys. “
142 Kadangi Įstatymo projekto 142 str. išdėstytas 6 str. iš esmės yra tapatus Įstatymo projekto II skyriuje įtvirtintam ir iki 2022 m. sausio 1 d. galiosiančiam 6 str., jis taip pat tikslintinas pagal šio rašto 1.1.1 p. detaliai išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. atsakymą į 17 pastabą. 38. AB „Amber Grid“
142 Kadangi Įstatymo projekto 142 str. išdėstytas 7 str. 4 d. 2 p. iš esmės yra tapatus Įstatymo projekto II skyriuje įtvirtintam ir iki 2022 m. sausio 1 d. galiosiančiam 7 str. 4 d. 2 p., jis taip pat tikslintinas pagal šio rašto 1.1.3 p. detaliai išdėstytas pastabas. Pritarti iš dalies Žr. atsakymą į
142 Įstatymo projekto 142 str. išdėstytoje 8 str.
„Duomenys apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas privalo būti naudojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus , žemės valdos projektus, statybų ir (ar) kitokios veiklos projektus ar vykdant bet kokių kitų veiklų“. Analogiškos nuostatos nėra nei Įstatymo projekto II skyriuje įtvirtintame 8 str., nei jokioje kitoje normoje, galiosiančioje iki 2022 m. sausio 1 d., nors ji aktuali ir iki minėtos datos. Atsižvelgiant į tai, į Įstatymo projekto II skyrių įtrauktina analogiška nuostata tai, kuri numatyta 142 str. išdėstytoje
142 str. išdėstyto 8 str. 2 d. nuostatų negalima įrašyti į teisinį reguliavimą, galiosiantį iki 2023 m. sausio 1 d., nes šioje nuostatoje minimų duomenų apie projekte nurodytas teritorijas nebus galima matyti (naujai projektuojamų objektų erdviniai duomenys bus pateikiami, bet atsiras Nekilnojamojo turto registre tik nuo 2023 m. sausio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 str. 2 d. nurodyta: „2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kuriose rengiami šioje straipsnio dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.“
142 Įstatymo projekto 142 str. išdėstyto 12 str. 2 d. numatyta, jog „ Kai pripažįstamos netekusiomis galios dalis šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų arba jos pakeičiamos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymo įsigaliojimo dienų atitinkamai patikslina informacijų Nekilnojamojo turto registre apie šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas“.
Pastarosios nuostatos, kuri numatyta tik nuo
ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų įsigalioti po 2022 m., Nekilnojamojo turto registre turėtų būti registruojamos būtent teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pastarųjų registracija nenumatyta, todėl nėra aišku, kas ir kaip turėtų būti keičiama registro duomenyse, jei pasikeistų/netektų galios atskiros registre net neregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nepritarti Nors registruojamos projekte nurodytos teritorijos, jos bus susietos su įstatymo dalimis, kuriose nustatytos specialiosios sąlygos konkrečioje teritorijoje (t. y. bus galima gauti ne tik informaciją apie konkrečią teritoriją, bet ir informaciją apie joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas), todėl, įstatymu pakeitus šias sąlygas, reikės patikslinti informaciją apie jas Nekilnojamojo turto registre. 41. AB „Amber Grid“
142 Kadangi Įstatymo projekto 142 str. išdėstytas 13 str. iš esmės yra tapatus Įstatymo projekto II skyriuje įtvirtintam ir iki 2022 m. sausio 1 d. galiosiančiam 13 str., jis taip pat tikslintinas pagal šio rašto 1.1.7 p. detaliai išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Projekto 142 straipsnyje išdėstyto 13 straipsnio pakeitimai pagal pastabas, kurioms pritarta , nurodyti atsakymuose į ankstesnes pastabas. 42.
2018-08-01 Siūlau išlaikyti punktą, jog visi pradėti žemėtvarkos projektai (paskirties keitimo ir pan.) galėtų būti pabaigti pagal šio įstatymo projekto reikalavimus ir sprendinius ne po jo įsigaliojimo, o po priėmimo. Taip neprarandamas laikas tarp įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Tarkim buvo pradėtas pertvarkos projektas, pagal jį tam tikroje teritorijoje namų valda draudžiama, įstatymo projekte numatoma toje teritorijoje statybą leisti, taigi žmogus po įstatymo priėmimo seime, galėtų atlikti tam tikrus žingsnius, kad pertvarkos projektas būtų baigtas ir žemės naudojimo paskirtis pakeista, tačiau paskirtis ir leidimai statyboms įsigaliotų jau po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 43. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-09-24 Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog iki šiol galiojusios LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintosios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų, nei tą numato įstatymai. Vietoje to, kad atsisakyti perteklinių suvaržymų, o išties būtinus (atskirai išdiskutavus ir pagrindus būtinybę) perkelti į atitinkamus įstatymus. Aplinkos ministerija ėmėsi rengti papildomą įstatymą, į kurį ne tik siekiama perkelti iki šiol įstatymuose nenustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, bet tokius suvaržymus dar labiau išplėsti, įrašant daugelį papildomų suvaržymų bei apribojimų (kurių iki šiol nebuvo nei minėtame LR Vyriausybės nutarime Nr. 343, nei kituose įstatymuose).
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) jau ne kartą LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projekto rengėjams oficialiai rašėme, kad yra nepriimtinas siekis riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, nustatant papildomus iki šiol įstatymais neįtvirtintus apriboji mus dar vienu papildomu įstatymu. Būtent tokiam naujo įstatymo projektui nepritariame. Siūlome:
(arba grąžinti rengėjams tobulinti) įstatymo projektą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. 2) LR žemės įstatyme patikslinti, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato TIK įstatymai, išbraukiant galimybę tokius apribojimus nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir visokiais kitokiais poįstatyminiais aktais. 3) Teisiškai užtikrinti, kad visi žemės valdai taikomi apribojimai galiotų TIK tuomet, kai nustatyta tvarka yra įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą, nepritarti sumanymui įsteigti kažkokį atskirą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registrą. Nepritarti Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, nesutinkame su nuomone, kad veiklos apribojimus „išmėtyti“ skirtinguose įstatymuose geriau, negu juos nurodyti viename įstatyme, kaip 2016 m. kovo 14 d. pasitarime priimtu sprendimu 4 klausimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodė Vyriausybė (pažymėtina, kad kartu su projektu teikiami lydimieji įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, iš kurių išbraukiamos nuostatos dėl veiklos apribojimų, laikytinų specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis). Įstatymo projektu siekiama susisteminti aktualius ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimus, laikytinus specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl ūkinės veiklos apribojimų įstatymu.
Galiojantis teisinis reguliavimas prieštarauja minėtiems išaiškinimams , nes daug veiklos apribojimų nustatyta ne tik Vyriausybės nutarimais (ką leidžia Žemės įstatymas ), bet ir žemesnės galios teisės aktais, bet tai nereiškia, kad juose nėra aktualių veiklos apribojimų. Į įstatymo projektą „automatiškai“ neperkeliami visi teisės aktuose nurodyti veiklos apribojimai : atsisakoma nebeaktualių, pasenusių nuostatų ir įstatymu, kaip išaiškino Konstitucinis teismas, nurodomi tik svarbiausi ir proporcingi veiklos apribojimai juos išdiskutavus projekto rengimo proceso metu , todėl manome, kad pasiekiamas įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškius, tik svarbiausius, privalomus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus užtikrinant projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, visuomenės sveikatos saugą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą. Pažymime, kad įstatymo projekte nesiūloma steigti atskiro Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registro , o numatoma projekte nurodytas teritorijas įrašyti (nuo 2023 m. sausio 1 d. – registruoti) į Nekilnojamojo turto registrą, kaip ir siūlo pastabos autoriai . 44. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Neatlikta administracinės naštos ūkio subjektams analizė dėl šio Įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų keičiamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog iki šiol galiojusios LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintosios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų, nei numatyta įstatymuose.
Vietoje to, kad atsisakyti perteklinių suvaržymų poįstatyminiuose aktuose, o išties būtinus jau galiojančius iš kitų įstatymų perkelti į specialųjį įstatymą (atskirai išdiskutavus ir pagrindus būtinybę), Aplinkos ministerija ėmėsi į įstatymo lygmenį perkelti iki šiol įstatymuose nebuvusius įvairiausius apribojimus, bet juos dar labiau išplėsti, įtraukiant į aptariamo įstatymą daug papildomų suvaržymų bei apribojimų, juos perkeliant iš įvairių žinybų lygmeniu pasitvirtintų dokumentų, poįstatyminių aktų. Ar visi ministrų įsakymo pagrindu atsiradę apribojimai perkeltini į įstatymą? Administracinė našta turėtų būti ne didinama, o atvirkščiai - mažinama. Mes jau ne pirmą kartą pastebime, kad naujos norminių aktų redakcijos tampa vis sudėtingesnės, vis dažniau perteklinis teisinis reguliavimas sunkiai suprantamas eiliniam miško ar žemės savininkui, neturinčiam specialaus teisinio išsilavinimo. Reikalavimų, ribojančių miško ar žemės savininko savarankiškumą, jo ūkinę veiklą vis daugiau, todėl susidaro įspūdis, jog bet kokia veikla savo privačioje valdoje yra labai komplikuota, o galimos baudos net suklydus yra vis didesnės. Siūlome Aplinkos apsaugos komitetui kreiptis į Vyriausybę, kad ji pavestų įvertinti administracinės naštos miško ir žemės savininkams padidėjimą, numatytų aptariamame įstatyme, Įstatymo projekto rengėjui - Aplinkos ministerijai. Nepritarti Manome, kad pastaboje nėra konkretaus turinio, nurodančio, kur yra papildoma administracinė našta. Primename, kad pagal Žemės įstatymą specialiosios žemės naudojimo sąlygos – ne tik įstatymuose, bet ir Vyriausybės nutarimuose (poįstatyminiuose teisės aktuose) nustatyti veiklos apribojimai. Projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo svarstomas su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, ministerijos jam pritarė, todėl nepritariame pastabai dėl neišdiskutuotų apribojimų.
Pastaboje nenurodyta, kokiems veiksmams turėtų būti atliktas papildomas administracinės naštos skaičiavimas ir kokie nauji „įvairiausi apribojimai“ nustatyti pateiktame projekte. Pažymėtina, kad neaiškūs galiojančio reguliavimo apribojimai, nurodantys, kad be atitinkamo sutikimo draudžiama „vykdyti įvairius darbus“ projekte detalizuojami nurodant konkrečius darbus, bet tai nereiškia, kad didinama administracinė našta. Pastebėjimai dėl administracinės naštos skaičiavimo pateikti atsakyme į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pastabą (Nr. 55). 45. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Daugelis smulkmeniškų suvaržymų yra surašomi lygtai tam, kad pagal juos vykdyti veiklą galima būtų tik gavus už tos saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimą ir taip šios administruojančios institucijos pateisintų savo egzistenciją bei turėtų galimybę visiems diktuoti! Pavyzdžiui, labai absurdiškai skamba 69 str. 2 d. 5 p. nuostata, kad VISUOSE kaimuose ir viensėdžiuose, patenkančiuose į kompleksinius draustinius (t.y. kraštovaizdžio ir kartografiniuose) be už jų apsaugą atsakingos institucijos leidimo negalima bus rengti viešų renginių! Draudžiama įrengti saulės elektrines ant stogo ar sienos, jei jis matomas nuo turistinės trasos (69 str. 1 d. 14b p.; 84 str. 1 d. 12b p. ir t.t.) Negalima veisti sodo, didesnio kaip 1 ha (69 str. 1 d. 13c p.);
Palapinės negalima pasistatyti net savo kieme. Kieme gali būti ne daugiau vienas vagonėlis. Vagonėlio pasistatyti atvykę darbuotis miško darbų rangovai į miškus saugomose teritorijose irgi negalės. Jei pas gyventoją atvažiuos svečiai su kemperiais, negalės pas jį kieme apsistoti, o būtinai turės važiuoti į kempingą. Numatyta papildomų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų vandens apsaugos zonose.
Įstatymo projekte numatyta, kad 5 metrai nuo vandens negali augti net krūmai, vadinasi juos bus privalu iškirsti, kad kas nors kada sugalvojęs galėtų vaikščioti pakrante visur. Draustiniuose, kurie saugo kokią nors gyvūniją, draudžiama net lankytis nuo pavasario iki rudens. Siūlome, kad miško žemės paskirties keitimo sąlygas būtų nustatytos jas siejant su Miškų įstatymu, kaip nustatyta 95 straipsnio 2 dalyje. O kitur papildomų suvaržymų neturėtų būti. Pavyzdžiui,
pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus; <...> Dabar visus aukščiau paminėtus nelogiškus suvaržymus norima perkelti į įstatymo lygmenį. Gal tokiu būdu siekiama išvengti šiuo metu planuojamos saugomų teritorijų reorganizacijos? Pažymėtina, kad projekte nustatant atskiroms teritorijoms ar zonoms panašias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jos reglamentuojamos skirtingai (pvz., skiriasi sąlygų formulavimas dėl želdinių sodinimo ir auginimo (sodo, miško įveisimo ar žemdirbystės ir miškų ūkio plėtojimo), grunto kasimo ir žemės paviršiaus altitudės keitimo (kuris taip pat apibrėžiamas kaip grunto nukasimas). Tokie neatitikimai prieštarauja pagrindiniam teisėkūros aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus , glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas . Atsižvelgiant į tai nuostatos, nustatančios panašias žemės naudojimo sąlygas, derintinos tarpusavyje ir tikslintinos. Siūlome peržiūrėti, ar išties tiek daug papildomų draudimų ir „pritarimų“ jiems yra būtina, gal vertėtų mažinti administracinę naštą vietoj to, kad ją didinti?
Nepritariame ir Įstatymo projektu nustatomomis naujomis ir (ar) didinamomis, palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, teritorijomis, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Pavyzdžiui, biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, gamtiniuose ir kultūriniuose rezervatuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, kultūriniuose draustiniuose). Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Atsisakyti projekto 69 straipsnio 2 dalies 5 punkto šios dalies 6 punktą pervadinant nauju 5 punktu: „
5) kaimuose ir viensėdžiuose rengti viešus renginius;
atlikti šio straipsnio
darbus.“ Atsisakyti projekto 69 straipsnio 1 dalies 14 punkto b papunkčio ir šį punktą išdėstyti taip: „14) įrengti saulės šviesos energijos elektrines :
fasadų;
b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų;
“. Atsisakyti projekto 84 straipsnio 2 dalies
12 punkto b papunkčio iš šį punktą išdėstyti taip: „12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines :
fasadų;
b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, gatvės, kelio ar apžvalgos vietų, turizmo trasų; “.
Atsisakyti projekto 86 straipsnio 2 dalies 12 punkto b papunkčio iš šį punktą išdėstyti taip: „12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines :
b) ant kitų pastatų stogų ar pastatų fasadų, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos elektrinės nematomos nuo gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, gatvės, kelio ar apžvalgos vietų, turizmo trasų; “. Galiojantys draustinių nuostatai (LRV 2008-04-02 d. nutarimas Nr. 318) draustiniuose draudžia : „5.2. priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas, įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės , šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus specializuotus ūkius “. Pastaboje paminėtas draudimas („įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius“) tik sukonkretina didžiausio leistino sodo plotą iki
nėra ( draudimas buvo, o projekto 69 str. 1 d. nurodo, kas draudžiama, PAV procedūros atliekamos pagal galiojantį reglamentavimą ). Jei norima įkurti didesnio ploto sodus, turi būti atliekamas PAV pagal Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (3 str. 2 d.).
teritorijų įstatymo
vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Todėl, jei vertinimo metu bus nustatyta, kad numatomas sodo ar kitų plantacinių želdinių įveisimas neturės neigiamo poveikio saugomoms augalų ir gyvūnų buveinėms bei kitoms vertybėms, galės atsirasti ir didesnis nei 1 ha ploto sodas ar želdynas. Siūlome suvienodinti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dėl palapinių statymo draustiniuose (69 str. 1 d. 25 p.) su atitinkamais apribojimais valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Pasiūlymai Pakeisti projekto 84 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes , nustatytas valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);“. Pakeisti projekto 86 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) stovyklauti, statyti palapines, išskyrus vietas įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes , nustatytas biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane);“. Projekte nurodytos galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos .
Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. (draustiniuose) it 13 str. (valstybiniuose parkuose) nustatyta, kad „draudžiama statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius <...>, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose ar valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus“. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, nepatenkančiose į draustinius ar parkus, papildomai leidžiama sodyboje laikyti ir naudoti vieną vagonėlį. Pasiūlymai Atsižvelgus į pastabą, papildyti projekto 69 straipsnio 18 punktą, 84 straipsnio 15 punktą ir 86 straipsnio 15 punktą nauju g papunkčiu: „
g) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip
pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką; “ Kemperis ir vagonėlis nėra tapačios sąvokos. Kemperis yra registruota transporto priemonė ar jos priekaba, kuriose yra nakvynės ir valgio gaminimosi priemonės. Vagonėlis – ne transporto priemonė, o kilnojamas objektas ar įrenginys. Todėl „svečiai su kemperiais“ galės pas gyventoją kieme apsistoti. Tokio draudimo nėra. Projekto 99 str. 12 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama „tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui).
Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.“ Žodžiai „įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims“ reiškia ne tą patį, kaip „iškirsti“. Visų medžių pakrantėje niekas nereikalaus iškirsti, tačiau krūmus pravalyti teks (tai jau numatyta galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 20 str.) taip, kad tarp medžių būtų galima praeiti. Galiojantis teisinis reguliavimas (Vyriausybės patvirtinti draustinių nuostatai) numato draudimą tam tikru laikotarpiu lankytis ne visuose, bet tik gamtiniu požiūriu jautriausiuose ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose draustiniuose, kurie sudaro itin mažą šalies saugomų teritorijų dalį ir kuriuose gamtos ramybė (ypač dauginimosi, veisimosi laikotarpiu) privalo būti užtikrinta, siekiant nesunaikinti saugomų buveinių ir rūšių. Saugomų teritorijų ir Miškų įstatymų nuostatos dėl miškų ūkio žemės paskirties keitimo, veiklos apribojimų atskirose miškų grupėse yra tarpusavyje susietos ir negali būti atskirai traktuojamos. Miškų įstatyme yra nuorodos į saugomų teritorijų įstatymą (kad nereikėtų dėstyti jame nustatytų atskirų atvejų). Pastabose nurodyti galiojantys apribojimai nustatyti įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, pateikti argumentai dėl jų reikalingumo. Kartojama 30 Teisės departamento pastaba, į kurią atsakyta.
LRV nutarimas Nr. 343 priimtas 1992 m., kai nebuvo nemažos dalies dabar egzistuojančių saugomų teritorijų. Pastaboje nurodytas teritorijas siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad Saugomų teritorijų įstatymas numato tokias saugomas teritorijas ir reguliuoja veiklą jose: minėtu įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Vyriausybės patvirtintais saugomų teritorijų nuostatais) šiose teritorijose yra nustatyti konkretūs reikalavimai žemės naudojimui ir kitai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, atitinkantys specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtį. Siekiant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatyti vienu įstatymu ir išvengti teisinio neapibrėžtumo, siūloma šiuos reikalavimus susisteminti atliekant atitinkamus pakeitimus Saugomų teritorijų įstatyme ir Pajūrio juostos įstatyme. Minėtose teritorijose teisės aktais nustatyti ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimai, kurių reikia laikytis nepriklausomai nuo to, ar jie bus vadinami specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ar ne, bet, nenurodžius šių teritorijų rengiamame įstatyme, žemės savininkai apie juos galės ir nežinoti, jos nebus registruojamos, apie jas nebus informuojami žemės naudotojai. 46. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Numatoma, kad darbai saugomose teritorijose bus leidžiami, tik įšalus gruntui [ Pavyzdžiui,
str. 4p., 81 str.1 d. 3p., 88 str.2 d 6 p. ir t.t.]. Tai absurdiškas reikalavimas, nes yra būdų kaip grunto nepažeisti ir kitu metu. Siūlome peržiūrėti šį suvaržymą.
Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 69 straipsnio 1 dalies 22 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„22) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus , sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:“ Pakeisti projekto 73 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gruntui neįšalus (mechaniškai suardant dirvožemio dangą) gruntui vykdyti kirtimus miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus , atlikti kitus ūkinius darbus, kurie gali suardyti dirvožemio dangą, išskyrus atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus.“ Pakeisti projekto 74 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atlikti miško ūkio darbus neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus ;“. Pakeisti projekto 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) sakinti mišką, atlikti miškų ūkio darbus neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus , nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai.“.
Pakeisti projekto 81 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis (išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus) , išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;“ Pakeisti projekto 88 straipsnio 2 dalies 6 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „6) vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ar paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ar įveisimo darbus, tais atvejais, kai:“. 47. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Antrojo skirsnio 13 straipsnis numato kompensacijas dėl spec. žemės naudojimo sąlygų taikymo. Šio str. 1 ir 4 d. numatoma, jog kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat išvardinama taikomų spec. žemės naudojimo sąlygų visuma, kuri sudaro kompensacijos dydžio apskaičiavimo/vertinimo pagrindą. Iš Įstatymo projekto nuostatų neaišku kokia vertė bus kompensavimo pagrindu - LR Konstitucijos 23 str. už nuosavybę numato teisingą atlyginimą, kas teismų praktikoje yra suprantama kaip rinkos vertė.
Siūlome , kad ir šio įstatymo nuostatose būtų įtvirtinta rinkos vertė, kaip kompensacijos pagrindas (kaip kad yra apskaičiuojant žemės mokestį, žemės įsigijimo - perleidimo sandorių įvairius mokesčius: notarinius, gyventojų pajamų mok. ir pan.), įtvirtinant pilną žemės ar miško savininko patiriamų praradimų (žalos ar/ir negautų pajamų) kompensavimą. Kompensavimo už nustatomus už patirtus nuostolius ir turto nuvertėjimą. Manome, kad turi būti kompensuojama analogiškai kaip ir kompensuojant už turtą, paimamą visuomenės poreikiams. Nepritarti Projekte numatyta: „Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą <...>“. Tai reiškia, kad bendru atveju kompensacijas bus siūloma apskaičiuoti taikant masinį turto vertinimą (argumentai nurodyti atsakyme į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Žemės. Miškų ir aplinkosaugos komiteto 61 pastabą). Manome, kad projektu turi būti įtvirtinta bendra taisyklė kompensacijoms apskaičiuoti: kompensuojami nuostoliai, o ne
„negautos kasmetinės pajamos“, kurias sunku įrodyti. Projektu nereglamentuojamas žemės
paėmimas visuomenės poreikiams , nes apribojimus, galinčius kai kuriais atvejais iš esmės apriboti žemės savininko teises naudoti žemės sklypą, siūloma nustatyti tik rezervatuose (tai numato ir galiojantis teisinis reguliavimas), kuriuose neformuojami nauji privatiems asmenims naudoti skirti žemės sklypai.
Kitose projekte nurodytose teritorijose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neapriboja žemės savininko teisių taip, kad jis negalėtų naudoti žemės sklypo. Susiklosčius situacijai, kai, viešojo intereso tikslais nustačius kelias projekte nurodytas teritorijas, pagal jose taikytinų apribojimų pobūdį žemės savininkas negalėtų naudotis žemės sklypu ar jo dalimi (Įstatymo projekte neįmanoma nurodyti visų galimų variantų, kai žemės sklypai gali patekti į kelias Įstatymo projekte nurodytas teritorijas numatant šiose teritorijose taikomų SŽNS visumą), galėtų būti taikomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis mechanizmas, jei minėtų teritorijų nustatymas atitiktų Žemės įstatyme nurodytus atvejus , bet tą numato galiojantis reglamentavimas. 48. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Iš Įstatymo projekto nuostatų nematyti koreliacijos tarp žemės vertės sumažėjimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pritaikymo ir atitinkamai žemės mokesčio sumažėjimo. Kadangi informacija apie spec. žemės naudojimo sąlygas taikomas konkrečiuose žemės sklypuose bus prieinama viešai per Nekilnojamojo turto registrą, tai siūlome numatyti, kad VĮ Registrų centrui sudarant verčių žemėlapius turėtų būti įtrauktas spec. sąlygų poveikis žemės vertėms per masinio vertinimo modelių kriterijus ar pan. Nepritarti VĮ Registrų centro veikla nėra šio projekto reguliavimo sritis. 49.
2018-10-19 Jei tenkinant viešąjį interesą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo žemės sklypas tampa neįmanomas naudoti pagal paskirtį ir/ar naudojimo būdą, siūlome šiame įstatyme numatyti galimybę tokį sklypą žemės savininkui parduoti, o suinteresuotam šiais apribojimais asmeniui prievolę rinkos kaina išpirkti (visuomenės reikmėms arba to asmens reikmėms). Nes apribojimai šiuo atveju tampa draudimais ir peržengia proporcingumo bei sąžiningumo kriterijus, juo labiau kad žemės savininkas netgi negalėdamas naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ir/ar naudojimo būdą lieka įpareigotas jį prižiūrėti ir mokėti žemės mokestį ir kt. Pritarti iš dalies Atsižvelgus į Teisės departamento, AB „Amber Grid“ ir Lietuvos žemės savininkų asociacijos Šiaulių skyriaus pastabas, siūlomas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymas pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 21 pastabą. 50. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Dėl kelių apsaugos zonų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Šiuo metu gan reikšminga dalis privačios žemės patenka į kelių ir gatvių apsaugines zonas (raudonąsias linijas), nors atkuriant nuosavybės teises šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos. Dėl papildomų apribojimų nuosavybei, kai kelių apsauginės zonos buvo nustatytos be savininkų žinios ir sutikimo, kompensacijos nebuvo mokamos. O pasekmės turto vertės sumažėjimui-akivaizdžios: užstatomo žemės sklypo ploto sumažėjimas, veiklos įvairūs suvaržymai ar draudimai kelio apsaugos.
Siūlome numatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tokios už privačioje nuosavybėje atsiradusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas - kelių apsaugines zonas – patirtos sąnaudos bei nuostoliai minėtiems asmenims būtų kompensuojami, kad privalo būti mokamos periodinės kompensacijos, įtvirtinant pilną žemės ar miško savininko patiriamų praradimų (žalos ar/ir negautų pajamų) kompensavimą. Nepritarti Apribojimai kelių apsaugos zonose yra galiojančiame teisiniame reguliavime. Projekte nenustatomi nauji papildomi apribojimai, nedraudžiama visa ūkinė veikla (nurodyti darbai, kuriuos reikia derinti), griežtas draudimas taikomas tik pastatų, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, statybai, išorinės reklamos įrengimui ir reklamos, imituojančios kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką, naudojimui. Projekte numatytos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą . Argumentai dėl periodinių kompensacijų nurodyti atsakyme į Lietuvos miško savininkų asociacijos 47 pastabą (projekte numatyta, kad kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip, pvz., Saugomų teritorijų įstatyme). 51. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Nepritariame nuostatai, kad įstatymo reikalavimai turėtų grįžtamąją galią. Įstatymo projekto 141 str. 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus “. Tai prieštarauja LR Konstitucijos
grįžtamosios galios (lex retro non agit).
Nepritarti Kartojama Teisės departamento pastaba, į kurią atsakyta. 52. Lietuvos miško savininkų asociacija 2018-10-19 Neišspręstas klausimas dėl mokėjimo Registrų centrui bei kainos už paslaugas nustatymui. Taip pat yra nustatytos dvigubos procedūros, kai iš pirmo karto dedam žyma, o vėliau atliekamas registravimas. Už kiekvieną operaciją suinteresuoti asmenys privalės mokėti, kas sąlygos papildomas sąnaudas. Siūlome, kad už pirmą tinkamą registravimą sumokėtų valstybė ir/ar , savivaldybės, nes tai yra atliekama būtent jų interesu bei įpareigojimu. Nepritarti Kainų už paslaugas Registrų centrui nustatymas nepatenka į šio projekto reguliavimo sritį. Pažymėtina: projekte numatyta, kad pranešimą žymai padaryti „pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius arba, kai tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytų teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, – įstatymų ar ministro (pagal pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija“, t. y. ne žemės savininkas. Nesutinkame su nuomone, kad žymų padarymu suinteresuota tik valstybė ir (ar) savivaldybės
Didžiausios išlaidos patiriamos dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų parengimo ir kadastro duomenų tikslinimo, bet pereinamuoju laikotarpiu šiuo metu galiojanti prievolė keisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant Įstatymo projekte nurodytas teritorijas Įstatymo projektu nekeičiama. Modifikavus Nekilnojamojo turto registrą ir išplėtus jo funkcionalumą, administracinė našta sumažės, nes nebeliks galiojančiame teisiniame reguliavime numatytos prievolės Įstatymo projekte nurodytas teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. 53. Telia Lietuva, AB
1 Atsižvelgiant į tai, kad esama paslaugų teikėjų infrastruktūra buvo statoma skirtingais laikotarpiais ir galiojant skirtingam teisiniam reguliavimui, o elektroninių ryšių infrastruktūra yra kilnojami daiktai, nustatyti sudėtingus, tik nekilnojamiems daiktams pritaikytus apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą reikalavimus nėra teisinga. Projekte numatytas reguliavimas sukeltų ūkio subjektams didelę administracinę naštą ir sąnaudas, kurias paslaugų teikėjai turės perkelti vartotojams didindami pagrindinių paslaugų kainas, taip keliant bendrą infliacijos lygį. Nepagrįstai sudėtingas reguliavimas sąlygos lėtesnį 5G technologijų diegimą ir prastesnį Lietuvos, kaip elektroninių ryšių infrastruktūros lyderės, vertinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome:
Papildyti Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildomu 3 punktu, atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją bei nuorodas į straipsnio atitinkamas dalis visame Projekto tekste. Siūlome tokią Projekto 6 straipsnio 1 dalies redakciją: „6 straipsnis.
teritorijų nustatymo dokumentai
nustatomos vienu iš šių dokumentų:
1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) žemės valdos projektais;
2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
įrengimo projektais, kilnojamųjų ryšių objektų ir įrenginių, ryšio linijų įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais dokumentais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statyba leidžiantys dokumentai neišduodami:34 ) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);45 ) energetikos ministro nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;56 ) poveikio aplinkai vertinimo dokumentais;67 ) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad projekte nurodytos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos ir jose nustatytų apribojimų turinys atitinka esamą teisinį reguliavimą (Elektroninių ryšių įstatymo 41 str. 1 d., LRV nutarimo Nr. 343 I skyrius), kuriame nustatyta, kad apsaugos zonos turi būti įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (Žemės įstatymo 22 str.).
Nesutikti su pastaba, kad projektu nustatytas, kaip teigiama, „nepagrįstai sudėtingas reguliavimas“ – projekte specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas supaprastinamas (tai turėtų būti aktualu infrastruktūros valdytojui), o siūlomas apsaugos zonų registravimas bus žymiai paprastesnis, nei šiuo metu galiojantis įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pritarti pastabos daliai dėl projekto 6 straipsnio 1 dalies papildymo. Pažymėtina , kad esamų tinklų apsaugos zonų nustatymui skirtos projekto 141 straipsnio nuostatos. Pasiūlymas Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) energetikos ministro atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais , kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;“. Pakeisti projekto 7 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų , kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;“.
Pakeisti projekto
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) energetikos ministro atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais , kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;“. Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektų , kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektų ir (ar) kitų projektų, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami, suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos;“. Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) suderintas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas , kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektas ir (ar) kitas projektas, kuriam įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;“. 54.
1 Atsižvelgiant į tai, kad esama elektroninių ryšių paslaugų teikėjų infrastruktūra buvo statoma skirtingais laikotarpiais ir galiojant skirtingam teisiniam reguliavimui, Telia, įstatymų nustatyta tvarka, tinklus privalėjo išpirkti iš visų besikreipiančių asmenų, o elektroninių ryšių tinklas yra kilnojamas daiktas, nustatyti sudėtingus, tik nekilnojamiems daiktams pritaikytus apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą reikalavimus nėra teisinga. Projekte numatytas reguliavimas sukeltų ūkio subjektams didelę administracinę naštą ir sąnaudas, kurias paslaugų teikėjai turės perkelti vartotojams didindami pagrindinių paslaugų kainas, taip keliant bendrą infliacijos lygį. Nepagrįstai sudėtingas reguliavimas sąlygos lėtesnį 5G technologijų diegimą ir prastesnį Lietuvos, kaip elektroninių ryšių infrastruktūros lyderės, vertinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome:
Papildyti Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildomu 5 punktu, atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją bei nuorodas į straipsnio atitinkamas dalis visame Projekto tekste. Siūlome tokią Projekto 6 straipsnio 1 dalies redakciją:
„6 straipsnis. Šiame įstatyme nurodytų teritorijų
nustatymo dokumentai „1.
Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos vienu iš šių dokumentų:
1) patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir
(ar) žemės valdos projektais;
2) statinių projektais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);
4) energetikos ministro nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;
5) susiekimo ministro nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektais ir (ar) kitais suderintais projektais, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;5
dokumentais; Pritarti iš dalies Argumentai ir pasiūlymas išdėstyti atsakyme į AB Telia Lietuva 2018-09-28 53 pastabą. 55. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
1
administracinės naštos ūkio subjektams, įskaitant ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, įvertinimas dėl Įstatymo projekto. Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.
nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau — Metodika), 2.1 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė „ministerijoms, Įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms valstybės institucijoms <...>, vadovaujantis Metodika, vertinti teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir
(ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galimą sukelti administracinę naštą ūkio subjektams: vertinti numatomą administracinės naštos pokytį, palyginant galimą sukelti administracinę naštą su numatomų keisti ir (ar) naikinti galiojančių informacinių įpareigojimų jau sukeliama administracine našta ūkio subjektams, ir teikti išvadoms gauti šiuos teisės aktų projektus Ūkio ministerijai“. Atkreiptinas dėmesys į tai. Kad Metodikos 21 punkte nustatytas kiekvienai institucijai administracinės naštos lygis turi nedidėti. Atsižvelgiant Į šį tikslą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatyme nustatytais administracinės naštos mažinimo principais ir priemonėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo įpareigoti šio Įstatymo projekto tiesioginę rengėją – Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją
subjektams nustatytų pareigų įgyvendinimas ne visuomet priklauso tik nuo minėtų subjektų valios, bet ir nuo valstybės institucijų bei trečiųjų asmenų, pvz. įregistruoti objekto sanitarinę apsaugos zoną tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, o atsakomybė ir baudos už pareigų nevykdymą taikoma tik ūkinės veiklos subjektui. Atsižvelgiant į tai. Kad Įstatymo projekto nuostatų taikymas palies didelį skaičių žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų, kurie kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl galimų sankcijų (nepagrįstai didelių baudų), manome, kad Įstatymo projekte siūlomas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas bent iki 4 metų, kad valstybės institucijos ir ūkio subjektai suspėtų tinkamai pasiruošti šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimui. 3. Manome, kad Įstatymo projektą įgyvendinančiuose teisės aktuose turėtų išlikti tos nuostatos, kurios nebūdingos šiam įstatymui, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, esant būtinumui, galėtų operatyviai pakeisti reikiamas nuostatas, pavyzdžiui dėl sanitarinių apsaugos zonų dydžių ir pan. 4. Įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalį siūlome papildyti žodžiais ,.ar ūkininko“ ir ją išdėstyti taip: „
zonose 1.
Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko vykdomos veiklos reikmėms.“ Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija parengė ir, suderinusi su Ūkio ministerija, Vyriausybei pateikė Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitą , kurioje nurodyti papildomi informaciniai įpareigojimai ūkio subjektams. Su šia ataskaita buvo galima susipažinti per visą projekto derinimo laikotarpį. Įvertinus projektą visa apimtimi, administracinė našta ūkio subjektams nedidėja, nes ūkinės ir (ar) kitos veiklos nurodytose teritorijose ribojimas, prievolė gauti nurodytų asmenų pritarimus šios veiklos projektams numatytas ir galiojančiame teisiniame reguliavime.
Papildomi informaciniai įpareigojimai ūkio subjektams:
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą projekte nurodytiems darbams vykdyti bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose;
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo (tais atvejais, kai šios teritorijos patenka į žemės sklypą) registro įraše padaro atitinkamą žymą apie šias teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuos pranešimus teikia teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, Projekte papildomai numatoma prievolė teikti pranešimus ir kitiems asmenims, suinteresuotiems planuojamos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose teritorijose, vykdymu ;
Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, šie papildomi informaciniai įpareigojimai neapsunkina verslo sąlygų, nes:
Atsižvelgus į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos dabar taikomos tik nuo minėtų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šios teritorijos ir dabar turi būti įrašytos , nes kitaip žemės savininkas gali nesilaikyti nustatytų apribojimų. Manytina, kad veiklos vykdytojai, kurie nepadarė to, ką turėjo padaryti pagal galiojantį teisinį reguliavimą , suspės, jei sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) nustatytos, per projekte nurodytą terminą sutvarkyti reikiamus dokumentus. Jei SAZ nenustatytos, turės būti nustatomos projekte nurodyta tvarka, dokumentų tvarkymas registruojant teritorijas nuo 2023 m. sausio 1 d. bus paprastesnis (projekto nuostata dėl veiklos vykdymo neįregistravus projekte nurodytų teritorijų įsigaliojimo siūloma 2025 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekse dabar yra numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesilaikymą. Teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslais projekte nustatomos ne tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet ir nurodomos atitinkamo dydžio teritorijos (kai šį dydį galima nustatyti įstatymu), kuriose jos taikomos. Šių teritorijų dydis nenurodomas, kai jos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais (pvz., saugomos teritorijos) arba kai jų dydis nustatomas atskirai nustatyta tvarka (pvz., paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos). Kitose pasaulio šalyse, kuriose nustatomos SAZ, laikomasi analogiškų principų, t. y. teisės aktuose pateikiami SAZ dydžiai kartu paliekant galimybę kiekvieną konkretų atvejį vertinti atskirai (nustatyti konkretų SAZ dydį pagal konkrečią ūkinę veiklą, skleidžiamą taršą ir pan.).
Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 40 pastabą. 56. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
1
projekto 55 straipsnio 1 dalį siūlome papildyti žodžiais ,.ir (ar) įmonės ar ūkininko žemės ūkio veiklai (laukininkystės ir sodininkystės srityse)“ ir ją išdėstyti taip: „55 straipsnis. SŽNS aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje
triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir
(ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai, ir (ar) žemės ūkio įmonės ar ūkininko žemės ūkio veiklai (laukininkystės ir sodininkystės srityse) vykdyti.“ Nepritarti Siūlymui nepritariame dėl šių priežasčių:
projekto 2 straipsnio 2 dalį aerodromo triukšmo apsauginė zona – tai aplink aerodromą esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, mūsų vertinimu, siūlymu siekiamas praplėsti išimčių sąrašas, numatant, kad draudimai netaikomi, kai 55 str.
Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama statyti gyvenamosios, mokslo (bendrojo lavinimo, profesines, aukštąsias mokyklas, vaikų darželius, lopšelius ir kitus pastatus, skirtus neformaliajam švietimui), poilsio, gydymo paskirties pastatus, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties statiniuose ir
(ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytas paskirtis, planuoti teritorijas rekreacijai ir minėtų objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai, ir (ar) žemės ūkio įmonės ar ūkininko žemės ūkio veiklai (laukininkystės ir sodininkystės srityse) vykdyti.“ Nepritarti Siūlymui nepritariame dėl šių priežasčių:
projekto 2 straipsnio 2 dalį aerodromo triukšmo apsauginė zona – tai aplink aerodromą esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, mūsų vertinimu, siūlymu siekiamas praplėsti išimčių sąrašas, numatant, kad draudimai netaikomi, kai 55 str. 1 d. išvardinti objektai naudojami žemės ūkio įmonės ar ūkininko žemės ūkio veiklai (laukininkystės ir sodininkystės srityse) vykdyti, yra dviprasmiškai suvokiamas ir gali būti traktuojamas kaip leidimas pvz., statyti ūkininkui gyvenamosios paskirties pastatą arba įkurti mokslo įstaigą aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje, t. y., teritorijoje, kuri veikiama triukšmo, turinčio neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.
Toks siūlymas nesuderinamas su esama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalimi, kurioje išimtis numatoma tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai, kas yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad zona nustatoma aplink aerodromą;
2) pažymėtina, kad pati žemės ūkio veikla, t. y., augalininkystė, žemdirbystė ir pan. nėra draudžiama ir gali būti vykdoma, tačiau be siūlymu teikiamos išimties (kuri iš esmės įtvirtina leidimą plėtrai) numatymo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalyje. 57. Lietuvos žemės savininkų asociacijos
3
Projekto 7 str. 3 d. ir 13 str. 1 ir 4 d. Projekto 7 str. 3 d. nurodoma: “ Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: <... > ”. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai).
Tačiau, Viešasis interesas negali būti priešpastatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamai asmens nuosavybei 23 str. Šio straipsnio 3 dalyje labai aiškiai yra nurodoma: “ Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.”. Projekto 13 str. 1 d. nustatyta: ,Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus“. Kompensacijos terminas – ne ilgiau kaip trys metai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., kuriame teigiama, jog atlyginama turi būti teisingai. Tai reiškia, kad turi būti mokama kompensacija kiekvienais metais už kiekvienų metų patirtą suvaržymą, o jei suvaržymas yra nuolatinio pobūdžio
Projekto 13 str. 4 d. nurodoma: „ Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.“. Tai yra ydinga nuostata, nes gali susiklostyti situacija, jog žemės savininkas, nesutinkantis su kompensacija, neturės galimybės (ekonominių išteklių, o elementariai kalbant – pinigų) susimokėti už individualų turto vertinimą. Todėl ši nuostata kardinaliai keistina, nuimant bet kokią naštą nuo žemės savininko. Projekto 13 str. 4 d. nurodyta: ,Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę.“. Tokiu atveju, kai žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) žemės sklypo savininkui turi būti atlyginama atsižvelgiant pagal žemės sklypo rinkos vertę, tik tai užtikrintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintą teisingą atlyginimą.
Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti pastabos daliai dėl siūlomo nustatyti bendro 3 metų laikotarpio kompensacijai išmokėti, nes Saugomų teritorijų įstatyme kai kuriais atvejais nustatyta kitaip. Pasiūlymai Pakeisti projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „<...> Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus , išskyrus kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip .“ Pakeisti projekto 142 straipsnyje dėstomo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „<...> Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kasmet ne ilgiau kaip 3 metus , išskyrus kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip .“ Kitoms pastabos nuostatoms nepritarti. Projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kompensacijų išmokėjimo reiškia, kad Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija išmokama iš karto arba jos mokėjimas gali būti išskirstomas dalimis 3 metų laikotarpiui (jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip). Kiti argumentai išdėstyti atsakyme į Lietuvos miško savininkų asociacijos 47 pastabą. Projektu siūloma numatyti individualų turto vertinimą tik tais atvejais , kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, taip siekiant išvengti teisminių ginčų (pagal galiojantį reguliavimą ginčus sprendžia teismas, todėl į jį besikreipianti šalis taip pat turi papildomų išlaidų). Atsižvelgus į Teisės departamento, AB „Amber Grid“ ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pastabas, siūlomas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Pasiūlymas pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 21 pastabą. 58. Lietuvos žemės savininkų asociacijos Šiaulių skyrius
Projekto Vienuolikto skirsnio
“Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos
ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ” Šiaulių mieste žemės grąžinimas natūra turėtoje vietoje (laisva ir neužstatyta žemė) pradėtas
natūra Šiaulių mieste aktyviai vyko miesto pakraščiuose, kur grąžinta žemė natūra buvo su jau nustatytu naudojimo būdu: pramoninė žemė (paskirtis – kita). Taip pat dalis žemės grąžinta su paskirtimi – žemės ūkio veiklai, arba gyvenamoji statyba. Visai šiai žemei kartu nustatytas požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos statusas. Ko pasekmėje, nuo 2004 m. iki pat dabar šioje privatiems/juridiniams asmenims priklausančioje pramoninėje ir žemės ūkio žemėje vykdant veiklą nustatyti labai griežti reikalavimai, apribojimai. Pramoninėje – komercinėje žemėje faktiškai uždrausta taršių įmonių plėtra. O tai reiškia, kad bet kurioje Lietuvos pramoninėje žemėje, kuri nepatenka į požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonas, beveik 100 proc. visa plėtra ir veikla leistina (nenusižengiant Lietuvos Respublikos teisės aktams), o Šiaulių mieste tokioje žemėje tokia veikla arba žemės naudojimas ir plėtra yra apribota. Ko pasekmėje, žemės savininkai dėl didelių apribojimų negali visavertiškai disponuoti savo nuosavybe, kas sąlygoja tai, kad nėra pritraukiama investicijų, nesukuriamos darbo vietos, menka galima konkurencija su kitais regionais.
Rengiant kadastrines bylas (bylos 12 priede (10 punktas)) visai Šiaulių mieste esančiai privačiai pramoninei – komercinei žemei, kuri patenka į požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonas, visiškai nerašomas pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti „0,5“. Kas prieštarauja 1999 m. vasario
patvirtintai metodikai. Pagal minėtu nutarimu patvirtintą metodiką minėtas koeficientas privalo būti įrašytas kadastrinių bylų 12 priedo 10 punkte kitos paskirties žemei mieste. Toks akivaizdus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nevykdymas yra netoleruotinas. Jei rengiantys kadastrines bylas matininkai įrašo minėtą koeficientą į kadastrinės bylos 12 priedo 10 punktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius tokią kadastrinę bylą atmeta ir nurodo priverstinai išbraukti minėtą koeficientą, ir netvirtina kadastrinių matavimų bylos. Toks keletą dešimtmečių trunkantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius piktybiškas teisės aktų nevykdymas (ignoravimas) reiškia, kad dėl privačiai žemei nustatytos požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos labai didelė dalis Šiaulių miesto žemės savininkų (o gal ir kitų Lietuvos vietovių žemės savininkai) už pramoninę – komercinę žemę iki 2013 m. mokėjo 50 proc. per didelį žemės mokestį.
Minėto koeficiento piktybiškas nerašymas vyksta iki šiol, o tai reiškia, kad visos iki šiol patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus kadastrinės bylos (tikėtina, kad tai yra ir kitose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriuose) be įrašyto pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti „0,5“ yra įdingos, de facto negaliojančios. Visa to pasekmėje, Projekte siūlome įtvirtinti, jog žemės sklypams, kuriems nustatytos požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, kadastrinėse bylose privalo būti įrašomas pataisos koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti „0,5“. (Kokią tai turėjo reikšmę žemės mokesčiui ir/ar kitoms situacijoms, išsamiai gali paaiškinti Valstybinė mokesčių inspekcija, kadastrinius matavimus rengiančių įmonių atstovai, tame tarpe ir VĮ „Registrų centras“ atstovai). Kadangi pramoninės ir žemės ūkio paskirties žemės savininkai dėl minėtų apribojimų, kuriuos nustatė 2004 m. valstybės įgaliotos institucijos, iki pat šiol negali visavertiškai disponuoti savo nuosavybe bei vykdyti žemės sklypuose apibrėžtą veiklą, siūlome pramoninės žemės sklypams ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams, kuriems nustatytos požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, išmokėti kompensacijas, už tą laikotarpį, kai buvo taikomi griežti ūkinės veiklos apribojimai.
Nepritarti Pastabos turinys nesusijęs su vandenviečių apsaugos zonų nustatymu ar apribojimų jose reglamentavimu . Nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veikla, nei kadastrinių bylų rengimas nėra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. Jei pastaboje minimu atveju SAZ buvo įrašytos formuojant žemės sklypus, tai žemės savininkas žinojo apie nustatytus apribojimus ir, mūsų nuomone, pagal galiojantį teisinį reguliavimą galėjo kreiptis dėl nuostolių atlyginimo Žemės įstatymo 14 dalyje nurodyta tvarka. Primename: įstatymuose nurodyta, kad vandenvietėms SAZ nenustatomos, o nustatomos apsaugos zonos . Projekte nurodyta, kad turi būti mokamos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo projekte nurodytose teritorijose , nustatytose tenkinant viešąjį interesą. 59. Lietuvos žemės savininkų asociacijos
Projekto Antrojo skirsnio “Kelių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.” Šiai dienai tiek miestuose, o ypač rajonuose dalis privačios žemės patenka į kelių ir gatvių apsaugines zonas. Kai žemė teisėtiems savininkams buvo sugrąžinta natūra (nuosavybės atkūrimo procesas) turėtoje vietoje su parengtomis kadastrinėmis bylomis, bylose nebuvo jokių įrašų, kad jų privačiai žemei nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsauginės zonos.
Dabar rengdami detaliuosius planus ar jų koregavimą bei žemėtvarkinius projektus susidaro situacijų, jog, dalis žemės jau senokai patenka į kelių apsaugines zonas (raudonąsias linijas). Ko pasekmėje atsiranda įvairios problemos: užstatomo žemės sklypo ploto sumažėjimas, nustatytoje kelio zonoje jokios veiklos vykdymo apribojimai (draudimas). Siūlomame Projekte savininkas savo nuosavybėje, kuri patenka į kelių apsauginę zoną, negali pasistatyti nei reklaminio stendo, nei daržo turėti, nei želdinių at vaiskrūmių pasisodinti, tačiau privalo leisti visą parą svetimiems asmenims vaikščioti po privačią nuosavybę. Ko pasekmėje, Projektu privalo būti gerbiama privati nuosavybė, privatumas, turi būti nustatyti leidimai savininkams užsiimti ne statybine veikla savo nuosavybėje, turi būti leidžiama savo nuosavybėje (kelių apsauginėse zonose) statyti reklaminius stendus ar kitokią vaizdinę reklamą. Minėtoje situacijoje, kai jau atkurtai natūra žemei po kurio laiko, savininkui net nežinant ir savininką net neinformuojant apie jo privačioje nuosavybėje atsiradusias specialiasias žemės naudojimo sąlygas – kelių apsaugines zonas, privalo būti mokamos periodinės kompensacijos. Taip pat, nemažai žvyruotų kelių miestuose (gyvenvietėse) ir rajonuose vis dar yra neįregistruoti VĮ „Registrų centre“ kaip statiniai, jiems neatlikti kadastriniai matavimai. Tokiems žvyruotiems keliams nesuteikti nei unikalius Nr., nei kadastriniai Nr., nėra nustatyta ir kelio ašis, pagal kurią būtų aišku kokiai kelių kategorijai priklauso žvyruotas kelias. Vadinasi faktiškai kelias yra, o teisiškai ir techniškai to kelio nėra.
Kai yra rengiami žemės sklypų, besiribojančių su tokiu neįregistruotu ir be atliktų kadastrinių matavimų žvyruotu keliu, kadastriniai matavimai, tada ir prasideda visos problemos dėl kelio kategorijos, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kelių apsauginės zonos pločio. Kadangi tokiam keliui su žvyruota danga nėra geodeziškai nustatyta kelio ašis, tai matavimus atliekantis asmuo pats nustato kelio ašį ir pats pagal savo asmeninį supratimą nustato kelio plotį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Tą patį darbą gali atlikti keli skirtingi geodezininkai ir išmatuoti skirtingai, bet visi jie būtų teisūs, nes keliai be techninių duomenų. Taip ir atsiranda nepagrįstai plačios kelių apsauginės zonos bei apribojimai žemės ir miško savininkams. Todėl siūlome įstatymu, kitu lydimuoju teisės aktu, įpareigoti Susisiekimo ministeriją įpareigoti visas savivaldybes, jog visi keliai, esantys jų teritorijoje būtų įregistruoti su visais privalomais techniniais duomenimis. Tai užkirstų kelią visoms interpretacijoms dėl kelių kategorijos nustatymo, kelių apsauginės zonos nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų užtikrinti, jog būtų gerbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (23 str.) saugoma asmeninė nuosavybė, ir nebūtų suteikiamas prioritetas, prisidengiant viešuoju interesu, juridinių asmenų, siekiančių pelno, interesui. Siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir minėtą Projektą grąžinti tobulinimui atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Pastaboje pateiktas pasiūlymas „įpareigoti Susisiekimo ministeriją įpareigoti visas savivaldybes, jog visi keliai, esantys jų teritorijoje būtų įregistruoti“ nepatenka į projekto reguliavimo sritį. Primename, kad projektu nenustatomi nauji apribojimai kelių apsaugos zonose (tarp jų – atitinkamą veiklą derinti su kelio savininku), jie išdėstyti Kelių įstatyme. 60.
2018-11-19 Komitetas nekvestionuoja Projekto reikalingumo, tačiau mano, kad Projekte įtvirtinti papildomi apribojimai ir suvaržymai, kuriems nebuvo atliktas administracinės naštos ūkio subjektams (įskaitant ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, žemės ir miško savininkams) įvertinimas. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintosios Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato daugiau suvaržymų nei numatyta įstatymuose, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte suvaržymų ir apribojimų ratas dar labiau išplėstas. Taip pat administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 2.1 punkte nurodyta, kad „<...> ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms valstybės institucijoms <...> vadovaujantis Metodika, vertinti teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir
(ar) keičiančių galiojančius informacinius įsipareigojimus ūkio subjektams, galimą sukelti administracinę naštą ūkio subjektams; vertinti numatomą administracinės naštos pokytį, palyginant galimą sukelti administracinę naštą su numatomų keisti ir (ar) naikinti galiojančių informacinių įsipareigojimų jau sukeliama administracine našta ūkio subjektams“.
Projekte numatyta daug naujų apribojimų /suvaržymų, pavyzdžiui: 69 straipsnio 1 dalies 13 c punkte nurodyta, kad be atsakingos institucijos pritarimo negalima veisti didesnio kaip 1 ha sodo; 69 straipsnio 1 dalies 14 b punkte numatyta, kad be atsakingos institucijos pritarimo draudžiama įrengti saulės elektrines ant stogo ar sienos, jei jis matomas nuo turistinės trasos; 69 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinti papildomi apribojimai miškų ūkio žemei; 69 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad kaimuose ir viensėdžiuose, patenkančiuose į kompleksinius draustinius be atsakingos institucijos leidimo draudžiama rengti viešus renginius ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kad Projekte nustatant atskiroms teritorijoms ar zonoms panašias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jos reglamentuojamos skirtingai (pavyzdžiui, skiriasi sąlygų formulavimas dėl želdinių sodinimo ir auginimo (sodo, miško įveisimo ar žemdirbystės ir miškų ūkio plėtojimo), grunto kasimo ir žemės paviršiaus altitudės keitimo).
Taip pat laikytina, kad Projekto 141 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad „ iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus “ prieštarauja Lietuvos Respublikos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Komitetas, atsižvelgęs į Metodikos 2.1 punktą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatyme nustatytais administracinės naštos mažinimo principais ir priemonėmis, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei įpareigoti Projekto rengėją – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją – išanalizuoti ir tinkamai įvertinti visų kategorijų ūkio subjektų, įskaitant ir ūkininkų, žemės ūkio įmonių, miško ir žemės savininkų administracinę naštą, kurią jie neabejotinai patirs įgyvendinant šio Projekto nuostatas. Nepritarti Pažymėtina, kad atsakymai į Teisės departamento pastabas, kurios kartojamos, pateiktos atitinkamose šios išvados dalyse. Dėl pastaboje pateiktų pavyzdžių, kurie, pastabų rengėjų nuomone, sukelia papildomą administracinę naštą
Argumentai išdėstyti atsakyme į Lietuvos miško savininkų asociacijos 45 pastabą. 69 straipsnio 1 dalies 14 b punktas Argumentai išdėstyti atsakyme į Lietuvos miško savininkų asociacijos 45 pastabą.
Projekte nurodytas draudimas „keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus“ nenumato papildomo, teisės aktuose nenumatyto derinimo, todėl administracinės naštos pokyčio nėra. Galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalis nustato, kad
„Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos
poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus <...>“ (numatyti 6 atvejai). Šio įstatymo 9 straipsnio „Veiklos draustiniuose reglamentavimas“ 5 dalyje nustatyta: „Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra: <...> 4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas.“
Argumentai išdėstyti atsakyme į Lietuvos miško savininkų asociacijos 45 pastabą. 61.
2018-11-1913 1,4 Projekto 13 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatyta, kad kompensacijos dydis dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat išvardinama taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visuma, kuri sudaro kompensacijos dydžio apskaičiavimo/vertinimo pagrindą. Tačiau Projekte nėra detalizuota kokia vertė bus laikoma kompensavimo pagrindu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad už nuosavybę privalo būti numatytas teisingas atlyginimas bei siekiant įtvirtinti pilną žemės ar miško savininko patiriamų praradimų kompensavimą, Komitetas siūlo Projekte aiškiai apibrėžti, kad kompensacijos pagrindas yra rinkos vertė, kuri nustatyta atliekant individualų vertinimą, o jeigu toks vertinimas nebuvo atliktas – tik esant žemės sklypo savininko sutikimui kompensavimo pagrindu galėtų būti vidutinė žemės rinkos vertė. Nepritarti Projekte nurodyta, kad nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą tais atvejais, kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu , Atsižvelgus į tai, kad kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustatys Vyriausybė, privalomą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą iš karto numatyti projekte, mūsų nuomone, nelogiška, nes bendroje tvarkoje nuostolių dydis gali būti numatytas pagal bendrus kriterijus. 62. UAB ”Lietuvos energija“ 2018-11-2025 2,3 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, kad pritarimą (derinimą) dėl atitinkamos veiklos vykdymo ar projekto elektros tinklų apsaugos zonose reikia gauti tik iš perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus, tačiau elektros tinklai, kuriems nustatomos apsaugos zonos, gali priklausyti ne tik šiems subjektams, bet ir kitiems savininkams, pavyzdžiui, elektros energijos gamintojams.
Todėl siūlomas reguliavimas būtų diskriminacinis kitų elektros tinklų savininkų atžvilgiu, kadangi nustatytų skirtingą tokių pačių objektų, kuriems nustatomos apsaugos zonos, savininkų teisių apimtį, t. y. perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai galės pareikšti nepritarimą vykdyti atitinkamą veiklą elektros tinklų apsaugos zonoje, o kiti elektros tinklų savininkai, valdantys analogiškus elektros tinklų objektus – neturės tokios galimybės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir kitiems elektros tinklų savininkams suteikti tokias pačias teises, kaip ir perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriams. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų savininko (valdytojo) pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
2) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;
3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;
4) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
5) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;
6) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);
7) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;
8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;
9) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
10) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
12) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
13) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metrai nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.“
projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų savininko (valdytojo) pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
2) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;
3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;
4) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
5) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;
6) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);
7) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;
8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;
9) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
10) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
11) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
12) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
13) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metrai nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.“
projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius Elektros tinklų savininkas (valdytojas) nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.“ Pritarti Pasiūlymai Pakeisti projekto 25 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2.
Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: <...>“. Pakeisti projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų
operatorius Elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.“
1192 Argumentai : Įstatymo projektu siūloma nustatyti 30 km pločio specialiąją radiolokatoriaus apsaugos zoną, kurioje aukštesnių nei 50 metrų statinių ir įrenginių statyba ar rekonstravimas būtų derinamas su kariuomenės vadu. Palyginus su šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytu specialiosios radiolokatoriaus apsaugos zonos dydžiu, šį dydį siūloma didinti dvigubai (t. y. 15 km pločio specialiąją radiolokatoriaus apsaugos zoną padidinti iki 30 km). Toks šios apsaugos zonos dydžio išplėtimas reikšmingai apribotų vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje ir elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurie Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
XIII-1288 atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje yra įvardinami kaip prioritetinė Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi kryptis. Pažymėtina, kad jau šiuo metu egzistuoja techninės priemonės, kurios gali padėti išspręsti oro erdvės stebėjimo trikdžių problemas, pavyzdžiui, teritorijose šalia vėjo parkų įrengiant kompensacinius trumpojo nuotolio radarus. Todėl, atsižvelgiant į jau dabar esamas ir nuolat tobulinamas technines priemones, Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti konkretus 30 km radiolokatoriaus apsaugos zonos dydis būtų galimai neproporcingas ir varžytų ūkio subjektų galimybes plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių daugiau, negu to iš tiesų reikia nacionalinio saugumo reikalavimams įgyvendinti. Įstatymo projekte nenurodoma, jog siūlymas padvigubinti šios apsaugos zonos dydį būtų pagrįstas konkrečiais kompetentingas vertinimais, matavimais, analizėmis ar studijomis. Siekiant nesumažinti galimybių Lietuvoje plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių bei taip prisidėti prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nurodytų tikslų įgyvendinimo, siūlytina Įstatymo projekte nedidinti šiuo metu nustatyto 15 km pločio specialiosios radiolokatoriaus apsaugos zonos dydžio, tačiau suteikti teisę kariuomenės vadui, esant išimtinėms nacionalinio saugumo aplinkybėms, motyvuotu sprendimu šį dydį padidinti. Tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek nacionalinio teritorinio, tiek ir nacionalinio energetinio saugumo interesų ir reikalavimų įgyvendinimas. Pasiūlymas : pakeisti Įstatymo projekto 119 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip: „2.
Specialioji radiolokatoriaus apsaugos zona –1530 kilometrų pločio , nebent kariuomenės vado motyvuotu sprendimu būtų nustatyta kitaip, žemės juosta aplink karinį radiolokatorių, išskyrus bendrąją radiolokatoriaus apsaugos zoną .“ Nepritarti Lietuvos kariuomenei įgyvendinant ilgo nuotolio radiolokatorių įsigijimo projektą, įgyvendinant kompensacinių radiolokatorių projektą ir siekiant išvengti neigiamo aukštų statinių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 50 metrų ir daugiau, poveikio atliekant nustatytas krašto apsaugos sistemos ir užtikrinant nustatytas nacionalinio saugumo funkcijas, vykdomas panaudojant Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomus radiolokatorius, būtina padidinti specialiąją radiolokatorių apsaugos zoną ir nustatyti ją 30 km pločio aplink karinį radiolokatorių. Yra atlikti techniniai skaičiavimai, kurie parodo, kad aukštų statinių poveikis (trukdžiai) radiolokatoriams vykdant oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, juntamas 60 km atstumu ir arčiau. 30 km atstumas nuo radiolokatoriaus yra ta riba, kurią reikia taikyti norint užtikrinti ES ir NATO išorinės sienos apsaugą. Projekte nurodyti veiklos apribojimai nėra absoliutus draudimas. Nustatytoje specialiojoje radiolokatorių apsaugos zonoje statant (rekonstruojant, įrengiant) aukštus statinius ar įrenginius būtų privaloma tai derinti su Lietuvos kariuomenės vadu Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos kariuomenė, atlikusi vertinimą derintų (derintų su sąlyga ar nederintų) pateiktą prašymą kiekvienu atveju individualiai. 64.
14110 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti skirtingus kompensacinius mechanizmus dėl iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nenustatytų bei į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytų Įstatymo projekte nurodytų teritorijų ir iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatytų, bet į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytų sanitarinių apsaugos zonų. Pagal Įstatymo projekto 141 straipsnio 3 dalį už iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nenustatytas bei į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytas Įstatymo projekte nurodytas teritorijas žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui nuostoliai nėra atlyginami, jei tokie patys nuostoliai dėl tapačių ar skirtingų apribojimų jau buvo atlyginti, tačiau ši nuostata netaikoma nustatant sanitarinės apsaugos zonas. Pagal Įstatymo projekto 141 straipsnio 10 dalį už iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatytų, bet į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytų sanitarinių apsaugos zonų atsiradę nuostoliai bus atlyginami susitarimu ar teismine tvarka, nevertinant, ar tokie patys nuostoliai dėl tapačių ar skirtingų apribojimų žemės savininkui jau buvo atlyginti (pvz., sanitarinės apsaugos zonos ribose esant sutartimi nustatytam servitutui, už kurį žemės savininkui jau yra atlyginta). Tokia Įstatymo projekto nuostata leidžia dvigubą nuostolių kompensavimą, todėl siekiant vieningo Įstatymo projekte numatyto reguliavimo įgyvendinimo, siūlytina suvienodinti nuostolių kompensavimo taisykles abiem nurodytais atvejais. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 141 straipsnio 10 dalį ją išdėstyti taip: „10.
Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje straipsnio dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Nuostoliai nekompensuojami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje (jos dalyje), tokie patys nuostoliai buvo atlyginti.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas.“ Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išskirti sanitarinės apsaugos zonas, nes pastaboje minimos nuostatos apima atvejus, kai projekte minimas sutikimas buvo gautas bendru atveju (ne tik dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo). Pasiūlymas Papildyti projekto 141 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o, kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jei nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienerius kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jei nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje straipsnio dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Šioje straipsnio dalyje nurodytų žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o, kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Nuostoliai nekompensuojami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jei šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas.“
2018-11-2052 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAVĮ) 2 priedo 3.8 papunktį vėjo elektrinių įrengimas, atsižvelgiant į planuojamą įrengti elektrinių kiekį ir aukštį, yra įtrauktas į sąrašą veiklų, kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punktą atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu turi būti atliktas ir įvertintas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu įvertinamas konkrečios ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai. Įstatymo projekto 51 straipsnyje siūloma įtvirtinti, jog jei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.
Ši nuostata Įstatymo projekto aiškinamajame rašte grindžiama tuo, jog įstatyme nėra įmanoma aprašyti visų galimų sanitarinės apsaugos zonų dydžių, priklausančių nuo konkrečios veiklos rūšies, taršos ir kitų aplinkybių, numatyti visų galimų atvejų, todėl, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, netikslinga nustatyti ir konkrečių ribų, kuriose galėtų būti atliekami sanitarinės apsaugos zonos dydžio pakeitimai. Prie tokių atvejų yra priskirtas branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatymas, kuris atliekamas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu. Atsižvelgiant į tai, jog įrengiant vėjo elektrines poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas pagal PŪVPAVĮ, konkrečių apsaugos zonos dydžių įtvirtinimas Įstatymo projekto 2 priede taip pat nėra tikslingas. Negana to, konkretūs siūlomų įtvirtinti apsaugos zonų dydžiai, atsižvelgiant į vėjo elektrinių galią, sistemiškai nedera su PŪVPAVĮ nuostatomis, kurios poveikio visuomenės sveikatai vertinimą sieja su planuojamų įrengti elektrinių kiekiu ir aukščiu. Siekiant darnaus teisinio reguliavimo nustatant vėjo elektrinių sanitarinių apsaugos zonų dydžius, siūlytina taikyti tokius šių zonų dydžius, kurie būtų nustatomi atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 52 straipsnį ir jį papildyti nauja 5 dalimi: „ 5.
Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonų dydis dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nustatomas ir tikslinamas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų
priedo 48 punktą ir jį išdėstyti taip:
kondicionavimas: K k atilinių, šiluminių elektrinių, kogeneracinių elektrinių, kurių suminė vardinė (nominali) įrenginių šiluminė galia yra 50 MW ir didesnė ; . Vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 300 kW; vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia nuo 300 kW iki 2 MW; vėjo elektrinės, kurios įrengtoji galia 2
100200315440 Nepritarti Vėjo elektrinių (VE) galia, nuo kurios priklauso VJ skleidžiamas triukšmas, yra pagrindinis veiksnys nustatant SAZ pagal šiuo metu esamus reikalavimus (LRV nutarimas Nr. 343). Manytina, kad projekte siūlomi kriterijai dėl VE galios nebūtinai turi sutapti su PAV įstatyme nustatytais kriterijais ( planuojamų įrengti VE kiekiu ir aukščiu) . Pažymėtina, kad pagal PAV įstatymą VJ patenka tik į PAV įstatymo II priedą, kai atrankos metu sprendžiama, ar bus daromas PAV ar ne, t. y. ne visais atvejais VJ privaloma atlikti PAV . Jei VJ nebus atliekamas PAV, SAZ galės būti nustatomas pagal PVSV atskirą procedūrą. Atsižvelgus į tai, kas parašyta, nepritarti pastaboje siūlomai formuluotei. Nėra priežasčių VE išskyrimui į atskirą grupę (branduolinės energetikos objektams yra visai kiti SAZ taršos įvertinimo kriterijai, todėl jie išskirti į atskirą grupę). Išbraukus iš 2 priedo VE, nebebūtų reikalavimo joms iš viso nustatyti SAZ ribas, todėl pablogėtų visuomenės sveikatos sauga ir VE galėtų būti statomos labai arti gyvenamųjų namų, padaugėtų gyventojų skundų, kurių vis gaunama dėl VE keliamo triukšmo.
SAZ dydžius VE primygtinai reikalavo nustatyti Vyriausybė. VE galia, nuo kurios nustatomos SAZ, nustatomos pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, kriterijai nebūtinai turi sutapti su PAV įstatyme nustatytais kriterijais, jei VE nepatenka (pagal galią) į PAV nurodytus atvejus, SAZ galės būti nustatomas pagal PVSV atskirą procedūrą. Branduolinės energetikos objektams yra visai kiti SAZ taršos įvertinimo kriterijai, todėl jie išskirti į atskirą grupę. 66. UAB ”Lietuvos energija“
1413 Argumentai: vadovaujantis įstatymo projekto 141 str. 3 d., jei iki šio įstatymo įsigaliojimo šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o projektai suderinti ir ūkinė veikla vykdoma, minėtos teritorijos įrašomos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos vykdymu, informuoja žemės sklypo savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinius, taip pat kitus žemės naudotojus ir tose teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius apie nustatytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Įstatymo projekto 11 straipsnyje numatyta, kad asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos vykdymu, kiekvienam iš nurodytų asmenų informaciją apie nustatytas teritorijas pateikia paštu, o jei laiško nepavyksta įteikti, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informacija viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių nurodant šią informaciją:
dokumentas, kuriuo buvo patvirtintas atitinkamos teritorijos planas, žemėlapis ir (ar) schema; ii) žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, unikalus numeris; iii) žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas adresas (savivaldybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, numeris); iv) specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos nustatytoje teritorijoje arba nuoroda, kur su jomis galima susipažinti;
v) konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompensacijų sumokėjimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Įstatymo projekto aiškinamajame nurodyta, kad „<...> nuo 2022 m. sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto registre bus galima susipažinti su šių teritorijų erdviniais duomenimis, ir siekiant užtikrinti Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą pratęsiant ir koreguojant galiojantį teisinį reguliavimą, manytina, kad turi būti užregistruotos ir šioje aiškinamojo rašto dalyje minimos Įstatymo projekte nurodytos teritorijos <...> Neatsižvelgiant į tai, ar vykdoma veikla pagal Įstatymo projektą priskirtina viešajam interesui, ar ne, siūloma nustatyti, kad šie planai, žemėlapiai ar schemos būtų tvirtinami be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo , t. y. siūloma sureguliuoti esamą padėtį, nes, tikėtina, žemės savininkų sutikimus dėl minėtų teritorijų nustatymo bus neįmanoma arba labai sunku gauti
“. Iš projekto rengėjų nurodytų motyvų spręstina, kad
Įstatymo projekto siekį reguliuoti iki įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusius teisinius santykius (nustatant pareigą įrašyti visas iki šiol neįrašytas apsaugos zonas) lėmė poreikis užtikrinti, jog visi duomenys apie taikytinas apsaugos zonas būtų surenkami, perkeliami ir centralizuotai kaupiami vienoje elektroninėje erdvėje. Tuo tikslu Įstatymo projekte yra numatytos priemonės, palengvinančios tokio proceso įgyvendinimą – projekte atsisakoma prievolės gauti žemės sklypų savininkų sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo.
Įvertinus reguliavimo siekį (duomenų surinkimas) bei atsižvelgiant į tai, kad visos iki šiol nenustatytos teritorijos bus nustatytos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis (tai yra, išviešintos visa apimtimi) ir atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno asmens informavimo apie visas iki šiol neįrašytas apsaugos zonas procesas pareikalautų neracionalių laiko, lėšų (kurios daugeliu atveju būtų įtraukiamos į valstybės reguliuojamų paslaugų kainas) ir žmogiškųjų resursų , siūlytina atsisakyti individualaus kiekvieno žemės sklypo savininko, naudotojo ar kito nekilnojamojo daikto savininko informavimo apie nustatomas teritorijas (apsaugos zonas), o minėtą informaciją paskelbti viešos komunikacijos priemonėmis
įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
io 3 dalies penktąjį sakinį ir išdėstyti jį taip: „3. <...> Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje straipsnio dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, – apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami
nustatyta tvarka viešai
įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas šios nustatytos teritorijos vietoje.
Skelbiamoje informacijoje pateikiama nuoroda, kur galima susipažinti su nustatytoje teritorijoje taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija apie konkretų subjektą, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl kompensacijų sumokėjimo <...>“. Nepritarti Pastaboje minimos projekto dalies nuostatų siekis – ne tik duomenų surinkimas, kaip teigia pastabų autoriai, bet ir projekto tikslų įgyvendinimas. Atsižvelgus į tai ir į žemės savininko ar kito naudotojo teisę būti tiesiogiai supažindintam su jo veiklai numatomais taikyti apribojimais, projekte nustatomos ne tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet ir bendra visuomenės informavimo tvarka, kurią siūloma taikyti ir pastaboje minimu atveju. 67.
4 Argumentai: LOU siūlymai iš Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostolių rūšį – ,,triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo“ išlaidas – yra pagrįsti tuo, jog minėtos išlaidos nesusijusios su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, t. y. taikomais ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimais. LOU vertinimu, toks pakeitimas reiškia, kad reglamentavimą dėl kompensavimo už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą yra logiška bei tikslinga numatyti Įstatymo projekto lydimajame įstatyme – Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme -, kurio pakeitimai ir papildymai bus pateikti atskirai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį, išdėstant ją taip: ,,4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo turi būti kompensuojama valstybinės žemės patikėtiniui teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.
Tais atvejais, kai kompensacijos apskaičiuojamos teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o, kai tokio nėra, – institucija, nustačiusi šią teritoriją. Kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, žemės sklypo savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), dėl to patiriami nuostoliai apskaičiuojami įvertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo laikotarpiu mokėtiną žemės mokesčio dydį ir negali būti mažesni už nuostolius, apskaičiuojamus atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę.“ Analogiškai, kaip minėta aukščiau, pakeisti Įstatymo projekto 142 straipsnyje numatytos II skyriaus antrojo skirsnio redakcijos 13 straipsnio 4 dalį. Pritarti Pritarti nuomonei, kad triukšmo mažinimo priemonės nesusijusios su siūlomu draudimu statyti ar rekonstruoti. Pasiūlymai Pakeisti projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. <...>“
142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo, kitus nuostolius. <...>“
2 Argumentai: LOU siūlymas išbraukti iš Įstatymo projekto 55 straipsnio 2 dalies ,,sodo namus“ pagrįstas tuo, jog sodo namai nėra gyvenamosios paskirties pastatai, todėl, atsižvelgiant į aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y.
Įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus draudimus, sodo namų rekonstrukcija taip pat neturėtų būti draudžiama, tačiau, vadovaujantis 55 straipsnio 1 dalimi, draudžiama keisti sodo namų paskirtį į gyvenamosios, mokslo bei kitas paskirtis, kurios išvardintos minėto 55 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 55 straipsnio 2 dalį, išdėstant ją taip: ,,2. Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama rekonstruoti (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus , sodo namus .“ Pritarti Pakeisti projekto 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama rekonstruoti (jei rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus , sodo namus .“ 69.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2018-12-10 Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – Asociacija) išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – Įstatymas) projektą, teikia sekančias pastabas ir pasiūlymus: Įstatomo 8 straipsnyje numatoma, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikiamas pranešimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis ir į šias teritorijas patenkančių arba nebepatenkančių (kai pasikeitė ar buvo panaikinta anksčiau nustatyta ta pati teritorija) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų unikaliais numeriais (toliau – pranešimas). Šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir pranešime nurodytu adresu informuoja šio pranešimo pateikėją apie žymos padarymą. Pranešimas pateikiamas, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos, tarpe kitų numatytų atvejų, ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais dokumentais, t. y. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) dokumentais (atlikus PVSV procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neatliekamas), per 5 darbo dienas nuo teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo dienos.
Asociacija prieštarauja šiai nuostatai ir siūlo palikti dabar galiojančią tvarką, kuomet specialiosios žemės naudojimo sąlygos sklypui, patenkančiam į planuojamos ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) ribas patikslinamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Vėjo elektrinės statyba galima tik gavus statybą leidžiantį dokumentą ir šiam momentui turi būti įgyvendintos visos statytojo prievolės. Reikalaujant žemė savininkų sutikimų teritorijų planavimo etape, kai nėra tiksliai žinoma vėjo elektrinės vieta, vėjo elektrinės tipas, galingumas, skleidžiamas triukšmas ir kiti veiksniai, nebus įmanoma nustatyti žemės savininkų, kurie turėtų pateikti sutikimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į kadastrą, o padaryti tai per 5 darbo dienas po teigiamos išvados gavimo yra fiziškai neįmanoma. Nepritarti Pažymėtina, kad projekto 8 straipsnyje nurodyti terminai (siūloma pakeisti į 10 d.d.) skirti pranešimams žymų padarymui, o ne sutikimų gavimui ar teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Galiojantis teisinis reguliavimas (nenurodant, iki kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl SAZ nustatymo) neužtikrina specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, sukuria prielaidas žemės sklype (jo dalyje) vykdyti šiomis sąlygomis draudžiamą veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nurodoma, iki kada turi būti gautas sutikimas, bet nenurodoma, kokiu konkrečiu dokumentu nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Teisės departamento pastabą dėl neaiškios formuluotės, projekte numatyta, kad, jei ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli projekte nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki pirmojo dokumento, kuriuo nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar projekte nurodyto sprendimo priėmimo . Projekto
į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo <...>“, išskyrus projekte nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas, t. y. kalbama apie dokumentus, kuriais nustatomos projekte nurodytos teritorijos .
Pastaboje paminėtos SAZ gali būti nustatomos statinių projektais, o teritorijų planavimo ar kituose dokumentuose gali būti tik nurodomas jų dydis (SAZ nebus nustatytos pagal projekto nuostatas, kai nustatymui reikalingas sutikimas). Atsižvelgus į tai, kas parašyta, manytina, kad asociacijos nepritarimas pastaboje paminėtoms nuostatoms nėra tikslingas, nes projekte nėra nuostatų, draudžiančių nustatyti projekte nurodytas teritorijas (gaunant sutikimus) statinių projektais. 70. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija
7 Atitinkamai, turėtų būti atsisakoma reikalavimo, numatyto Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje, numatančio, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus) turi būti gautas iki sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo (kai atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros neatliekant poveikio aplinkai vertinimo). Nepritarti Argumentai nurodyti atsakyme į 69 pastabą (SAZ negali būti nustatomos be savininko sutikimo, vystytojas gali pasirinkti, kokiu dokumentu nustato SAZ).
Priešingu atveju SAZ teritorijos tik „nupiešiamos“, bet neturi juridinės galios (projekte numatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo žymos apie nustatytas įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos), todėl , jei SAZ nustatomos tam tikrais dokumentais (o ne tik nurodomas jų dydis), sutikimas dėl šių teritorijų nustatymo turi būti gautas,
2018-12-109 Įstatymo 9 straipsnyje nurodoma, kad prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais dokumentais per dvejus kalendorinius metus nuo šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos žymos padarymo (bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.) Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija prieštarauja šiai nuostatai motyvuojant tuo, kad SAZ įregistruojama ir išregistruojama tikslinant žemės sklypo kadastrinius duomenis, todėl reikėtų du kartus mokėti matininkui ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų tvarkytojui tais atvejais, kai įregistravus SAZ iki statybą leidžiančio dokumento vėjo elektrinių statytojas nuspręstų projekto nebevystyti ir SAZ tektų išregistruoti. Siūlome palikti dabar galiojančias teisės aktų nuostatas, pagal kurias SAZ įregistravimas turi būti atliktas iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Siūlomas teisinis reglamentavimas padidintų biurokratinę ir finansinę naštą vėjo energetikos vystytojams, tačiau neprisidėtų prie visuomenės sveikatos saugos didinimo.
Nepritarti Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą SAZ „įregistravimas“ neturi būti atliktas iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, o turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kurio formos įstatymo projektas nereglamentuoja. Manytina, kad teritorijų planavimas turi būti vykdomas atsakingai. Jei vėjo elektrinių statytojas nuspręstų po dvejų metų nuo žymos padarymo ( t. y., kai SAZ nustatyta ) projekto nebevystyti, SAZ reikėtų išregistruoti. Kitu atveju, jei SAZ nenustatyta, o tik nurodytas jos galimas dydis (t. y., sutikimai negauti), nėra ir žymos bei reikalavimo SAZ įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. 72. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2018-12-10 Įstatymo 2 priedo 48.2-48.4 p. nustato šias vėjo elektrinių SAZ: kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 300 kW – 200 m, vėjo elektrinės, kurių įrengtoji galia nuo 300 kW iki 2 MW- 315 m, vėjo elektrinės, kurios įrengtoji galia 2 MW ir didesnė – 440 metrų. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad daugumos naujų modernių jėgainių galingumas viršija 2 MW galią, tačiau šios elektrinės yra gaminamos jau taikant griežtesnius garso ribojimų reikalavimus, be to jos yra aukštesnės, todėl SAZ dydis apskaičiuotas pagal triukšmo sklaidą dažniausiai yra netgi mažesnio, nei žemesnių ir mažesnio galingumo vėjo elektrinių, todėl ir jų poveikis aplinkai ar žmogaus sveikatai negali būti vertinamas kaip didesnis nei mažesnio galingumo vėjo elektrinių. Atitinkamai, manome, kad numatytas skirstymas pagal normatyvinius dydžius nėra geriausia praktika ir siūlome atsisakyti normatyvinių vėjo elektrinių SAZ dydžių, bei toliau vadovautis esama tvarka, kai 30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal triukšmo sklaidos skaičiavimus.
Nepritarti Argumentai nurodyti atsakyme į 69 pastabą ir į UAB „Lietuvos energija“ pastabą (Nr. 65). Ūkio subjektas gali pasirinkti, kad nustatys SAZ pagal taršos vertinimą PAV ar PVSV metu, todėl projekte pateikti SAZ dydžiai papildomos naštos ūkio subjektams nesudaro. 73. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija
119 Įstatymo 119 straipsnyje siūloma nustatyti 30 km pločio specialiąją radiolokatoriaus apsaugos zoną, kurioje aukštesnių nei 50 metrų statinių ir įrenginių statyba ar rekonstravimas būtų derinamas su kariuomenės vadu. Manytina, kad šiuo straipsniu siūloma perkelti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-921 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis patvirtinto ir jau dabar praktikoje taikomo Lietuvos kariuomenės žemėlapio reikalavimus, jog teritorijose, iki 30 km spinduliu aplink krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) esamus, KAS pajėgumų įgyvendinimo planuose ir KAS investiciniuose projektuose numatytus antžeminius oro, jūros ar žemės paviršiaus stebėjimo radiolokatorius, atsižvelgiant į stebėjimo krypties operacinę svarbą, vietovės ir radiolokacinės technikos ypatumus, vėjo elektrinių statybos darbai yra draudžiami. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje jau turime gerosios praktikos pavyzdžių, kuomet vėjo elektrinių parkus vystančios kompanijos ir kariuomenė pasiekė susitarimą dėl finansavimo papildomiems kompensaciniams radarams (angl. – in-fill radars) įsigyti.
Kitų šalių patirtis rodo, kad šios techninės priemonės gali padėti išspręsti oro erdvės stebėjimo trikdžių problemas ir Lietuvos kariuomenė šiemet jų įsigijo net penkias, iš kurių dvi ketinama panaudoti būtent teritorijose šalia vėjo parkų. Todėl, atsižvelgiant į jau dabar esamas ir nuolat tobulinamas technines priemones, Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti 30 km radaro apsaugos zonos dydis atskirais atvejais gali būti neproporcingas, bei varžytų ūkio subjektų galimybes plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių daugiau, negu to iš tiesų reikia nacionalinio saugumo reikalavimams įgyvendinti. Pažymėtina, kad Europos saugios aviacijos organizacija EUROCONTROL yra viešai paskelbusi labai aiškias rekomendacijas, pagal kokį modelį reikėtų vertinti vėjo jėgainių įtaką oro erdvės stebėjimui, kokios problemos kyla stebint oro erdvę ir kokie galimi jų sprendimo būdai. Jose yra numatyti rekomenduojami dydžiai (žr. 1 pav.) bei vėjo elektrinių poveikio vertinimo kriterijai, kuriais Europos valstybėms siūloma vadovautis nustatant specialiąsias radiolokatorių apsaugos zonas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288, yra numatyta, kad vėjo energetika taps prioritetine elektros energijos gamybos rūšimi: planuojama, kad iki 2030 m. Lietuvos teritorijoje turėtų būti instaliuota apie 700 MW papildomos galios vėjo elektrinių, kurios kartu su esamais pajėgumais gamintų apie 3,8 TWh elektros, o iki 2050 m. vėjo elektrinėse planuojama gaminti virš 10 TWh elektros energijos.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad taikant nacionalinio saugumo priemones turėtų būti atsižvelgiama ir į prioritetines energetinio saugumo priemones, numatytas atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, todėl siūlytume apsvarstyti galimybes specialiųjų radiolokatoriaus apsaugos zonų dydžius nustatyti atsižvelgiant į EUROCONTROL rekomendacijas. Nepritarti Nepritarimo argumentai nurodyti atsakyme į UAB „Lietuvos energija“ pastabą (Nr. 63). 74. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija
1401 Įstatymo 140 straipsnio 1 d. numatyta, kad šis įstatymas, tame tarpe ir nuostatos dėl SAZ taikymo vėjo elektrinėms, įsigalioja 2019 m. gegužės 1. d., tačiau norime atkreipti jūsų dėmesį, kad iki 2012 m. lapkričio 1 d. teisės aktuose nebuvo reikalavimo nustatyti SAZ vėjo elektrinėms. Daugeliui vėjo elektrinių buvo atliktos PVSV, galimos taršos įvertinimo procedūros, patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ar išduoti statybą leidžiantys dokumentai remiantis iki 2012 m. lapkričio 1 d. galiojusiomis visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančiomis teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad iki 2012 m. lapkričio 1 d. vėjo elektrinių parkai Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi atsižvelgiant į Lietuvos higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Higienos norma) nustatytus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Taigi per Higienos normos reikalavimus buvo užtikrinama visuomenės teisė į sveiką bei gyventi tinkamą aplinką.
Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – VSPĮ) 24 straipsnio 1 dalies redakcija užtikrino teisinį tikrumą, kad iki 2012 m. lapkričio 1 d. pradėtiems įgyvendinti vėjo elektrinių parkams neturi būti nustatomos SAZ. Toks reglamentavimas atitiko LR Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Kaip savo jurisprudencijoje ne kartą nurodė LR Konstitucinis teismas (Konstitucinis teismas) šios LR Konstitucijos nuostatos tikslas užtikrinti pamatinį teisinės valstybės principą, numatantį, kad priimti teisės aktai negalioja atgal. Tačiau, nuo
teisinio netikrumo, nes sudaro prielaidas SAZ nustatymą vėjo elektrinėms reglamentuojančius teisės aktus interpretuoti kaip galiojančius į praeitį. Tokia LR Konstitucijai prieštaraujanti interpretacija reikštų, kad vėjo elektrinių parkams, kurie pastatyti, kuriems atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir patvirtinti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ar kuriems statybą leidžiantys dokumentai išduoti iki reikalavimo nustatyti SAZ vėjo jėgainėms įtvirtinimo teisės aktuose dienos, taip pat turi būti įregistruotos SAZ (teisės akto taikymas atgaline tvarka). Tai ne tik prieštarautų LR Konstitucijai, bet ir būtų laikytina netikslingu reikalavimu, kadangi SAZ dydis nustatomas laikantis tų pačių Higienos normos reikalavimų, kurių ir buvo laikomasi iki 2012 m. lapkričio 1 d. pradėjus vystyti vėjo elektrinių parkų projektus. Bendrieji teisės principai įtvirtina pamatinę teisinės sistemos nuostatą – „Įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit). Nurodytas principas yra tiek tiesiogiai įtvirtintas LR Konstitucijoje (7 straipsnio 2 dalyje), tiek ir detaliai išplėtotas LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
Įstatymo negaliojimo atgal principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta tik į ateitį, o jų grįžtamoji galia yra neleidžiama (Žr. pvz.: Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2014 m. gruodžio 19 d. ir kt. nutarimus). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad šis pamatinis teisinės valstybės principas užkerta kelią nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų taikomas faktams ir pasekmėms, atsiradusioms iki atitinkamo teisės akto įsigaliojimo ar kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Žr. pvz.: Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. 2007 m. lapkričio 29 d., 2014 m. gruodžio 19 d. ir kt. nutarimus). Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, daugeliui vėjo elektrinių parkų buvo atliktos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, galimos taršos įvertinimo procedūros, patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ar išduoti statybą leidžiantys dokumentai remiantis iki 2012 m. lapkričio 1 d. galiojusiomis visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančiomis teisės aktų normomis. Todėl galimos interpretacijos dėl 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių SAZ nustatymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo tokiems plėtojamiems projektams reikštų įstatymo negaliojimo atgal principo pažeidimą. Dar daugiau, principas „Įstatymas atgal negalioja“ yra glaudžiai susijęs ir su kitu konstituciniu principu – teisėtų interesų ir lūkesčių apsaugos principu. Šis LR Konstitucinio Teismo išplėtotas principas sukuria pareigą valstybei užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą bei gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas taip pat reiškia, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų, pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos atitinkamą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Konstitucinis Teismas aiškindamas nurodytą principą ne kartą tiesiogiai konstatavo, kad „teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių“ (Žr. pvz.: LR Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. ir kt. nutarimus.) Pažymėtina, kad vėjo elektrinių parko įrengimas (nuo detaliojo plano parengimo iki projekto užbaigimo ir veiklos pradžios) gali trukti ir daugiau nei penkerius metus. Kartu tokio masto projektai reikalauja reikšmingų investicijų. Prieš pradedant įgyvendinti projektus, yra atliekama teisinio reguliavimo analizė be kita ko ir dėl reikalavimų triukšmo lygiui, ir tokiu būdu vertina projekto įgyvendinimo galimybes. Atsižvelgiant į vertinimo metu esamą reguliavimą yra pasirenkamos atitinkamos projekto plėtojimo vietos, investicijų poreikis bei pradedamas projekto įgyvendinimas. Tokiu būdu, egzistuojantis teisinis reguliavimas sukuria teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad laikantis projektų plėtojimo metu nustatytų teisinių reikalavimų projektai galės būti įgyvendinti bei laiku pradėti eksploatuoti. Tačiau projekto užbaigimo etape keičiantis teisiniam reguliavimui ir, dar daugiau, sudarant prielaidas tokio reguliavimo aiškinimui, kaip galiojančiam iki teisės aktų priėmimo pradėtiems projektams, yra visiškai paneigiami ūkio subjektų teisėti lūkesčiai sėkmingai užbaigti projektą bei vykdant veiklą susigrąžinti Lietuvoje padarytas investicijas.
Siekiant aiškumo dėl teisinio reguliavimo negaliojimo atgal ir teisėtų lūkesčių pažeidimo, Įstatymo projekto nuostatose dėl jų įsigaliojimo siūlytume aiškiai numatyti, kad „jeigu konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai vykdyti buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, išduoti statybą leidžiantys dokumentai ar statiniai teisėtai pastatyti, kai teisės aktuose nebuvo reikalavimo ūkinei veiklai nustatyti sanitarinės apsaugos zonų, o šiuo metu tokie reikalavimai teisės aktuose nustatyti, šiai konkrečiai ūkinei veiklai sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos“. Pritarti iš dalies Keičiantis SAZ nustatymo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reglamentavimui, reikalavimas nustatyti vėjo elektrinių SAZ teisės aktais nebuvo reglamentuotas nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. lapkričio
Seimo narių iniciatyva pavedė nustatyti (grąžinti) reikalavimą vėjo elektrinėms nustatyti SAZ). Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio pakeitimams, reikalavimas nustatyti SAZ taikomas ir tais atvejais, kai vėjo elektrinės buvo statomos nesant teisės aktų reikalavimų joms nustatyti SAZ. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad vėjo elektrinių skleidžiamo triukšmo dirginimo ir miego trikdymo poveikis gyventojams žalingesnis nei kitų pagrindinių triukšmo šaltinių. Dėl naujo reguliavimo taikymo Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr.
KT33-N21/2015 pažymėjo: „<...> viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis, dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) ūkinės veiklos reguliavimą <...>; dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, draudimų ir leidimų santykis gali kisti, inter alia siekiant užtikrinti viešąjį interesą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į verslo subjektų keliamus klausimus dėl SAZ vėjo elektrinėms reglamentavimo, 2015 m. parengė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma nereikalauti nustatyti SAZ toms vykdomoms ūkinėms veikloms, kurioms jų planavimo laikotarpiu nebuvo teisės aktų reikalavimo nustatyti SAZ. Atsižvelgdama į derinimo metu gautus ministerijų nepritarimus minėto projekto tikslams, kurie, institucijų nuomone, neužtikrintų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų įgyvendinimo , Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė parengto projekto toliau nebederinti ir neteikti Vyriausybei. Manytina, kad, jei buvo priimtas sprendimas vėjo elektrinėms dėl neigiamo poveikio sveikatai nustatyti SAZ, šios SAZ turi būti nustatomos. 75. UAB „Vilniaus vandenys“
1413 Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi SŽNTĮ projekte įpareigojimai tiek Bendrovei, tiek ir kitiems viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams turės reikšmingą finansinį poveikį (taip pat ir galimai per tarifą reguliuojamoms kainoms), todėl siūlo tikslinti SŽNTĮ projekte numatytą reglamentavimą:
Vadovaujantis SŽNTĮ projekto 141 str.
šio įstatymo įsigaliojimo šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o projektai suderinti ir ūkinė veikla vykdoma, minėtos teritorijos įrašomos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o asmuo, suinteresuotas ūkinės veiklos vykdymu, informuoja žemės sklypo savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinius, taip pat kitus žemės naudotojus ir tose teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius apie nustatytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. SŽNTĮ projekte įtvirtintas pereinamasis įstatymo įgyvendinimo laikotarpis (2,5 m), per kurį bus privaloma įrašyti visas iki įstatymo įsigaliojimo neįrašytas apsaugos zonas, yra neproporcingai trumpas atsižvelgiant į didelį vandentiekio ir nuotekų tinklų neįregistruotų apsaugos zonų kiekį ir sukurs neadekvačią administracinę naštą viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, todėl siūlytina nustatyti bent 3 metais ilgesnį pereinamąjį įstatymo įgyvendinimo laikotarpį – iki 2024 m. gruodžio 31 d., kad būtų spėta tinkamai įregistruoti visas teritorijas. Pritarti iš dalies Atsižvelgus į pasiūlymą pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą, pastaboje minimą terminą siūloma pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymas pakeisti projekto 141 straipsnio 3 dalį pateiktas atsakyme į Teisės departamento 16 pastabą. 76.
2018-12-2011 Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal SŽNTĮ projekto 11 str. reglamentavimą visos iki šiol nenustatytos teritorijos, nustatomos ir (ar) nustatytos tenkinant viešąjį interesą bus nustatytos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis (tai yra, išviešintos visa apimtimi) ir atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno asmens informavimo apie visas iki šiol neįrašytas apsaugos zonas procesas perkeltas viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams pareikalautų neracionalių laiko, lėšų ir žmogiškųjų resursų , siūlome atsisakyti individualaus kiekvieno žemės sklypo savininko, naudotojo ar kito nekilnojamojo daikto savininko informavimo apie nustatomas teritorijas (apsaugos zonas), o minėtą informaciją paskelbti viešos komunikacijos priemonėmis – Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių. Nepritarti Argumentai nurodyti atsakyme į UAB „Lietuvos energija“ 66 pastabą. Primename, kad Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos nėra teritorijų planavimo dokumentai, kurių svarstyme dalyvauja visuomenė, bet šiais dokumentais nustatytose teritorijose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl, mūsų nuomone, projekte nurodyti žemės naudotojai apie jas turi būti informuojami individualiai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-05-1897 5,6 Įstatymo projekto Penkto skirsnio 97 straipsniu siūloma nustatyti Pajūrio juostos specialiąsias sąlygas, kuriomis pagal 5 punkto nuostatas, Pajūrio juostoje draudžiama: „
kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir
statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais:
a) statomi , rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai įgyvendinant valstybei svarbius projektus;
b) statomi, rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti;
c) statomos, rekonstruojamos ir (ar) įrengiamos priekrantės žvejybos laivų prieplaukos, šių laivų saugojimo aikštelės;
d) pagal aplinkos ministro patvirtintų sąrašą statomi ir (ar) įrengiami poilsio sezonui skirti laikini paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai su jiems aptarnauti skirta inžinerine infrastruktūra;
e) statomi ir (ar) rekonstruojami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų metu sugriauti ir
(ar) pažeisti statiniai buvusių statinių vietoje nedidinant jų tūrio;
j) statomi, rekonstruojami specialiosios paskirties pastatai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti žmonių gelbėjimo tikslams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-04-30 aiškinamajame rašte Nr. XIIIP-2031
„Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr.
(toliau – Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas „ nustatyti aiškius, tik svarbiausius privalomus ir proporcingus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus užtikrinant Įstatymo projekte nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, visuomenės sveikatos saugą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą“. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad įvertinus galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, „ Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų, nustatyti mažiau ūkinę ir (ar) kitokią veiklą ribojančias nuostatas arba numatyti absoliučių draudimų taikymo išimtis, pvz.:
juostoje atsisakoma draudimo stalyti naujus statinius, jei šie statiniai nestatomi buvusių statinių vietoje (siūloma statinių statybą, rekonstravimą, įrenginių įrengimą planuoti Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentais). Atsižvelgiant į tai, kad Pajūrio juostai priskiriama visa Kuršių nerijos teritorija ir visos Neringos savivaldybės gyvenvietės nuo seno įsikūrusios palei Kuršių marių krantą, kuo arčiau vandens, manome, kad Įstatymo projekto 97 straipsnio 5 punkto nuostata, numatanti draudimą arčiau kaip 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti ar rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskiriant tam tikrus atvejus ir statinių grupes yra nepagrįsta, neproporcinga, perteklinė nuostata apribojanti ūkinę veiklą, šiurkščiai pažeidžianti savininko (žemės sklypų nuomininkų/naudotojų, Nekilnojamojo turto savininkų) teises ir teisėtus lūkesčius naudoti žemės sklypą ar statinius taip kaip nustatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Taip pat ši nuostata prieštarauja:
Įstatymo projekto tikslų – nustatyti aiškius, svarbiausius, privalomus ir proporcingus ūkinės veiklos ir (ar) kitokios veiklos apribojimus <...>;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatoms: „68. „<...> Mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu – ir regionų valdžios institucijos. 89. Siekdami užtikrinti gamtos ir žmogaus sambūvio darną urbanizuotose vietovėse, numatome išsamią ir nuoseklią politikos programą: <...> 89.4. tobulinsime teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą, siekdami dviejų pagrindinių tikslų: maksimalaus skaidrumo ir nešališkumo bei aktyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus.
Verslas bus skatinamas gerbti viešąjį interesą atitinkančius bendruomenių poreikius, o bendruomenės bus skatinamos gerbti investuotojų laiką ir pastangas kurti sėkmingus projektus. Teritorijų planavimas turėtų aiškiai sietis su savivaldybių strateginiais ir regionų plėtros planais, atsisakant perteklinių dokumentų „ Pažymime, kad principines Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo nuostatas, statinių statybos, rekonstravimo ir remonto sąlygas, atitinkančias darnaus vystymosi ideologiją bei užtikrinančias pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimus, prioritetą teikiant gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui bei nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimui, gana detaliai numato Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. X I-1248 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m, birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose išskirtos specialiosios Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioms nustatyti atskiri reikalavimai, derinant kultūrinio kraštovaizdžio vertybių apsaugos, Kuršių nerijos gyventojų ir lankytojų interesus, visais atvejais siekiant nepažeisti Kultūros vertybių registre nurodytų saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingųjų savybių, nežaloti gamtos paveldo vertybių.
Prašome atsižvelgti į Neringos savivaldybės pastabas koreguoti Įstatymo projekto nuostatas, atsisakant nepagrįstų ir neproporcingų apribojimų Kuršių nerijos gyvenviečių (urbanizuotų vietovių) atžvilgiu t. y. draudimų arčiau kaip 50 m nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius. Siūlome97 straipsnio 5 ir 6 punktus koreguoti ir išdėstyti taip: „5. Arčiau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m. nuo Kuršių marių kranto statyti rekonstruoti statinius,. Įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatyme nurodytais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais: <...>;
kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto ir 50 m. nuo Kuršių marių kranto statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, išskyrus: <...> Pritarti iš dalies Nepritariame pasiūlymui planuoti naują statybą arčiau kaip 50 m nuo Kuršių marių kranto, to nenumato ir galiojantis reglamentavimas Pajūrio juostos įstatyme. Pritariame pastabos daliai dėl esamų statinių rekonstravimo. Pasiūlymas Papildyti projekto 97 straipsnio 5 punktą nauju g papunkčiu: „
nenurodyti šio punkto a–f papunkčiuose. Šiais atvejais draudžiamas statinių rekonstravimas į pastatus; “.
2 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
4 Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Įstatymo projektas parengtas siekiant ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus nustatyti vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu. Perkėlus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą reglamentuojančias nuostatas iš kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų ir jas suaktualinus, viename naujai parengtame įstatyme siūloma nustatyti visas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodant teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuojant šių teritorijų nustatymą ir panaikinimą, šiame procese dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas, sudarant teisines prielaidas įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, aiškumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Įstatymo projekto teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo turi būti aptarta:
1) šios teritorijos (teritorijų) dydis; 2) nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas.
Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas; 3) informavimo apie pradedamas taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka . Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra išsamiau nustatyta žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl šiame įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo forma bei nėra apibrėžta, kokie duomenys privalomai turi būti užfiksuoti sutikime. Daugiau pastabų Įstatymo Projekto 7 straipsnio 4 dalies nuostatoms išdėstyta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 10 pastaboje, todėl šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje jų plačiau neaptariame. Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, nevienodo taikymo galimybių eliminavimo ir žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio teisėtų interesų įgyvendinimo užtikrinimo siūlome patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį papildomai nustatant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo formą, joje apibrėžiant esminius privalomus sutikime užfiksuoti duomenis, atitinkamas kompensacijų apskaičiavimo ir atlyginimo metodikas. Nepritarti Projekto 7 str.
Nepritarti Projekto 7 str. 1 d. nurodyta: „Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo <...>, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.“ Šis sutikimas privalomas, išskyrus atvejus, kai Įstatymo projekte nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. „Sutarties laisvės principas“ nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Atsižvelgus į Įstatymo projektu reguliuojamų sričių ir galimų papildomų sąlygų įvairovę, nesiūloma reglamentuoti minėto sutikimo formos , joje apibrėžiant pastaboje nurodytus duomenis. Siekiant apsaugoti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio interesus nuo galimo piktnaudžiavimo, Įstatymo projektu siūloma nurodyti tik privalomus sutarties dalykus (turi būti aptartas nuostolių atlyginimas, nustatomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – SŽNS), dydis ir informavimo apie pradedamas taikyti šias SŽNS, jų taikymo pabaigą tvarka). Pažymima, kad Įstatymo projekte nustatyta: „Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“ (7 str. 5 d.).
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-09-278 Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pranešimo apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis ir į šias teritorijas patenkančių arba nebepatenkančių (kai pasikeitė ar buvo panaikinta anksčiau nustatyta ta pati teritorija) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų unikaliais numeriais pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir pranešime nurodytu adresu informuoja šio pranešimo pateikėją apie žymos padarymą (Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalis). Registruojant naujus žemės sklypus, suformuotus pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, jei į jas patenka naujai suformuotas žemės sklypas (jo dalis), šiam žemės sklypui įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalis). Taigi, siūloma, kad visi duomenys apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas būtų registruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad minėtų registrų duomenys nėra viešai ir neatlygintinai prieinami visuomenei.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo projekto II skyriaus antrojo skirsnio 8 straipsnio 3 dalies redakcijoje siūloma numatyti, kad įstatyme nurodytų teritorijų erdvinių duomenų paieškos ir peržiūros paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka naudotojams teikiamos neatlygintinai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tada, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t. y. Nekilnojamojo turto registras šiuo metu susijęs su žemės sklypais, bet ne su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės informacinė sistema neskirta Įstatymo projekte nurodytų teritorijų registravimui. Viename jos duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teminis erdvinių duomenų rinkinys, bet daugeliu atveju šie duomenys apibendrinti ir netikslūs, nesusieti su žemės sklypais, neaišku, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos šioje sistemoje nurodytose teritorijose įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, ar šių teritorijų nustatymui buvo gauti (jei juos reikėjo gauti) žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Į aukščiau minėtą problemą, kad Lietuvos erdvinės informacijos portale ir žemės informacinėje sistemoje nėra tinkamai ir patogiai plačiajai visuomenei atvaizduojami duomenys, tarp jų – ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dėmesį atkreipėme ir 2018 m. liepos 9 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 34 straipsnio pakeitimo projekto Nr. 4-01-5340.
4-01-5340. Nei Įstatymo projekto nuostatose, nei aiškinamajame rašte nėra atskleista, kokia tvarka numatoma perkelti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro ir juos suderinti su dabar naudojamais duomenų rinkiniais. Įstatymo projekte nėra išsamiai reglamentuota, kokia forma, apimtimi, vaizdine, grafine išraiška, terminais bus teikiami, kaupiami ir viešinami minėti duomenys apie teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bus neatlygintinai prieinami visuomenei Lietuvos erdvinės informacijos portale. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti projekto nuostatas, susijusias su duomenų apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygas, neatlygintinu prieinamumu visuomenei, numatant kokia tvarka, terminais ir apimtimi bus perkeliami duomenys apie teritorijose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taip pat – už šį procesą atsakingus subjektus. Nepritarti Manytina, kad pastaboje paminėta duomenų apie SŽNS perkėlimo tvarka, terminai ir apimtis, už šį procesą atsakingi subjektai gali būti nurodyti ne įstatyme, o registro, kuriame bus registruojamos įstatymo projekte nurodytos teritorijos, nuostatuose ir kituose poįstatyminiuose teisės aktuose , kurių rengimas galimas priėmus įstatymą ir sukūrus įrankius vieningai SŽNS duomenų tvarkymo ir registravimo programai. Pažymima, kad Aplinkos ministerija iki 2020 m. numato įgyvendinti projektą „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, sukūrimas (SŽNS)“ finansuojamą iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 priemonei
„Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų
aptarnavimo kokybės gerinimui“ skiriamų lėšų (toliau – SŽNS projektas).
SŽNS projekto tikslas – pagerinti su SŽNS taikymu ir viešinimu susijusių paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybę. Projektu numatoma:
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
5 Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad <...> per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą . Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte išsamiau nereglamentuojama, kokioms aplinkybėms esant gali būti priimamas sprendimas atsisakyti organizuoti teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, taip pat detaliai nenustatoma veiksmų seka ir terminai esant ž emės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio nesutikimui dėl teritorijų nustatymo. Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo ir taikymo vienodumo, siūlome tikslinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Nepritarti pastabos daliai dėl joje nurodytų veiksmų, jų sekos ir terminų nustatymo įstatymo projekte.
Galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kada žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos (toliau
patvirtintame Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai formuojant žemės sklypą tam žemės sklypui taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyta ir (ar) neįrašyta į Nekilnojamojo turto registrą, įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą aprašyme (Nr. 1AP-(5.29.)-39). Įstatymo projekte nustatyta, kad pastaboje minimu atveju NŽT teritorinio padalinio vadovas Įstatymo projekte nurodytų teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (9 str. 3 d. ), t. y. poįstatyminiame teisės akte bus išsamiau nurodyti atliekami veiksmai, jų seka ir terminai. Pateiktame Įstatymo projekte tik nurodyta, kad NŽT teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Įstatymo projekte nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Pritarti pastabos daliai dėl reglamentavimo įstatymo projekte, kokioms aplinkybėms esant gali būti priimamas sprendimas atsisakyti organizuoti teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pasiūlymas pakeisti projekto 9 str. buvusią 5 dalį (siūlomą 3 dalį) išdėstytas atsakyme į Teisės departamento 14 pastabą. 5 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
5 Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijos nemokamos, kai: 1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl šių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi); 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Siekdami teisinio reglamentavimo tikslumo, nuoseklumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį detalizuojant atvejus, kai atitinkama kompensacija nėra mokama. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą kituose įstatymuose yra numatytų atvejų, kada nemokamos kompensacijos dėl nustatytų veiklos apribojimų (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 d. [2] ). Atsižvelgus į plačią Įstatymo projekto reguliavimo sritį ir galimybę panašioms nuostatoms atsirasti kituose įstatymuose, jame nesiūloma nurodyti konkrečių įstatymų. Pasiūlymai Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 11 pastabą, AB „Amber Grid“ pastabą Nr. 1.1.7, siūlyti Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl kurios nustatymo dėl šių atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
kitais įstatymų nustatytais atvejais.“ Įstatymo projekto 142 str. išdėstytose nuostatose išvados Nr. 4-01-7487 3 pastaboje minimas
„klaidos atvejo“ taisymas nenumatytas, todėl šiame straipsnyje
išdėstyto 13 straipsnio 5 dalį siūloma keisti taip: „5.
Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl kurios nustatymo dėl šių atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.‘ 6 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-09-27 Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos T eisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms – 10 ( dėl nuostolių ir kompensacijos sąvokų turinio suderinimo ), 11 ( dėl nuostolių atlyginimo tam tikroje teritorijoje ) , 13 ( dėl dokumentų teikimo) , 15 ( dėl žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimo reikalingumo ) , 17 ( dėl skirtingų informavimo apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas ir (ar) nustatomas tenkinant viešąjį interesą būdų ) , 18 ( dėl informacijos apie nustatytas teritorijas viešinimo nepakankamumo ) , 20 ( dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pasikeitus objektui ir pasikeitus atitinkamai teritorijai ) , 21 ( dėl kompensacijų apskaičiavimo tvarkos ), 22 ( dėl derinimo procedūroje dalyvaujančių subjektų ), 23 ( dėl projekto sąvokos patikslinimo ), 24 ( dėl kelių apsaugos zonų nustatymo kriterijų nustatymo ) , 25 ( dėl nuostatos turinio patikslinimo ), 73 ( dėl subjektų, pritariančių (nepritariančių) projektui ar numatomai veiklai, įvardijimo ) , 74 ( dėl derinimo procedūroje dalyvaujančių subjektų tikslinimo ), 75 ( dėl procedūros tikslinimo ), 76 ( dėl įstatymo nuostatų negaliojimo atgal ir nevienodų sąlygų įgyvendinant projektus sudarymo ), 77 ( dėl žemės sklypų savininkų (valstybinės žemės sklypų patikėtinių) sutikimo (ne)reikalingumo po įstatymo įsigaliojimo nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorija s) , 78 ( dėl ūkinės veiklos sąvokos patikslinimo ) – ir siūlome tikslinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas. a tsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome tikslinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas.
Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jei teritorija (jos dalis), kurioje dėl kurios nustatymo dėl šių atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.‘ 6 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-09-27 Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos T eisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms – 10 ( dėl nuostolių ir kompensacijos sąvokų turinio suderinimo ), 11 ( dėl nuostolių atlyginimo tam tikroje teritorijoje ) , 13 ( dėl dokumentų teikimo) , 15 ( dėl žemės sklypo savininko, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimo reikalingumo ) , 17 ( dėl skirtingų informavimo apie šiame įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas ir (ar) nustatomas tenkinant viešąjį interesą būdų ) , 18 ( dėl informacijos apie nustatytas teritorijas viešinimo nepakankamumo ) , 20 ( dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pasikeitus objektui ir pasikeitus atitinkamai teritorijai ) , 21 ( dėl kompensacijų apskaičiavimo tvarkos ), 22 ( dėl derinimo procedūroje dalyvaujančių subjektų ), 23 ( dėl projekto sąvokos patikslinimo ), 24 ( dėl kelių apsaugos zonų nustatymo kriterijų nustatymo ) , 25 ( dėl nuostatos turinio patikslinimo ), 73 ( dėl subjektų, pritariančių (nepritariančių) projektui ar numatomai veiklai, įvardijimo ) , 74 ( dėl derinimo procedūroje dalyvaujančių subjektų tikslinimo ), 75 ( dėl procedūros tikslinimo ), 76 ( dėl įstatymo nuostatų negaliojimo atgal ir nevienodų sąlygų įgyvendinant projektus sudarymo ), 77 ( dėl žemės sklypų savininkų (valstybinės žemės sklypų patikėtinių) sutikimo (ne)reikalingumo po įstatymo įsigaliojimo nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorija s) , 78 ( dėl ūkinės veiklos sąvokos patikslinimo ) – ir siūlome tikslinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas. a tsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome tikslinti atitinkamas Įstatymo projekto nuostatas. Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo).
Atsakymą prašome paskelbti per
antikorupcinio vertinimo išvada. Atsižvelgta
1 2,3 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 25 punktą Projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą tikslinti, o 3 punktą – panaikinti, apsibrėžiant reglamentavimo klausimus tik kelių apsaugos zonose, atsisakant nuostatų prieštaravimo bei perteklinių nuostatų (stendai, informuojantys eismo dalyvius apie kelio būklę – nėra reklama) ir išdėstyti jį taip: „2) įrengti išorinę reklamą;“
Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 25 pastabą. 8. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie
2 Siekiant užtikrinti eismo saugumą keliuose, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas bei laikantis reglamentavimo proporcingumo ir sistemiškumo projekte siūlome konkretizuoti ir papildyti 19 straipsnio 2 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „2) keisti statinio paskirtį;
6) vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje sutampančioje su kelio juostos dalimi ;
7) įrengti, rekonstruoti, išardyti inžinerinius tinklus, jų įrenginius ir objektus kelių apsaugos zonos dalyje sutampančioje su kelio juostos dalimi;
8) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu kelių apsaugos zonos dalyje sutampančioje su kelio juostos dalimi.“ Pritarti iš dalies Kelių direkcijai nepateikus aiškių argumentų, nepritariame pastabos daliai dėl statinio paskirties keitimo neatliekant statybos darbų.
Atsižvelgus į tai, kad Kelių įstatyme nustatyta, kad kelių juostose be kelio savininko sutikimo draudžiami bet kokie darbai, nepritariame pastabos daliai tik dėl inžinerinių tinklų tiesimo (rekonstravimo, išardymo) kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi. Atsižvelgus į tai, kad projekte siūloma švelninti galiojantį reglamentavimą kelių apsaugos zonose nurodant konkrečius darbus, siūlome projekto 2 dalyje nustatyti draudimą be savininko sutikimo vykdyti žemės darbus, kaip ir kituose projekto skirsniuose, reglamentuojančiuose apribojimus inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose. Pasiūlymas Pakeisti projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) statyti , rekonstruoti (jei rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, išskyrus statinius ar įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;
2) statyti paminklinius akcentus-simbolius;
3) įrengti naujus karjerus, vandens telkinius;
įvairius statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau – žemės darbai) , sandėliuoti bet kokias medžiagas , išskyrus medžiagas, skirtas kelių statybos darbams. ;
dalimi – organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, vykdyti prekybinę veiklą ir (ar) kitus darbus, nenurodytus šios dalies 1–4 punktuose. “
ministerijos
3
galimybę kelio savininkui nepritarti, veiklai ar darbams, jei pastarieji trukdys jau numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai, ir išdėstyti ją taip:
„3. Kelio savininkas nepritaria projektui ar numatomai
veiklai, jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai, veiklos trukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, pablogins kelio techninę būklę, neužtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų ir kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.“ Pritarti Pasiūlymas pateiktas atsakyme į Teisės departamento 26 pastabą. 10.
2019-01-08 116,117 Įvertinus Įstatymo projektą investicinės aplinkos požiūriu, atkreiptinas dėmesys dėl 3 skirsnio 116 ir 117 straipsniuose apibrėžiamos meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonos padidinimo ir sugriežtinimo. Šiuo metu galiojančiame nutarime nėra nustatyta meteorologinio radiolokatoriaus apsaugos zona, nustatyta tik hidrometeorologijos stočių apsaugos zona (tai yra 200 metrų pločio žemės juosta aplink hidrometeorologijos stoties aikštelės ribą). Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks siūlomo pakeitimo tikslas, kokiu pagrindu nustatoma 15 km radiolokatoriaus apsaugos zona ir kokio dydžio numatomi aukštingumo apribojimai. Tokio naujo reguliavimo nustatymas pakenktų, tikėtina, ne tik Vilniaus miesto, bet ir apskritai Lietuvos konkurencingumui regione (tais atvejais, kai investuotojai renkasi investicinį projektą įgyvendinti Vilniuje ar kituose Europos Sąjungos didžiuosiuose miestuose, pvz., Vroclave, Prahoje ir pan.), todėl siūlomas reguliavimas turėtų būti įvertintas ir investicinės aplinkos požiūriu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, priėmus įstatymą, aplink Vilniaus mieste esantį meteorologinį radiolokatorių (J. Tiškevičiaus g. 12A) būtų naujai nustatoma apsaugos 15 km spinduliu zona. Į šio radiolokatoriaus apsaugos zoną patektų didelė dalis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono pramoninių teritorijų (pvz., Vilniaus industrinis parkas, Pagirių pramonės parkas). Šiose teritorijose būtų taikomas (iki šiol netaikytas) pastatų aukštingumo apribojimas ir taip būtų užkertamas kelias priraukti didelių gamybos investicijų ir plėstis esamoms įmonėms. Taip pat būtina įvertinti, kad dalyje Vilniaus teritorijos jau taikomi aukštingumo apribojimai dėl oro uosto veiklos, todėl apribojus ir pietinę Vilniaus teritoriją, kurioje yra didžioji dalis pramonės zonų, investicijų pritraukti taps neįmanoma.
Dėl šių priežasčių Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nekeisti esamo reguliavimo ir, remiantis Nutarimo XVIII skyriaus 81 str. „Hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą“, šiuo metu galiojančias Nutarime numatytas nuostatas dėl apsaugos zonos perkelti į Įstatymo projekto 3 skirsnio 116 straipsnį ir išdėstyti taip: „Meteorologinio radiolokatoriaus aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Meteorologinio radiolokatoriaus apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą.“
2019-01-08 Iš Įstatymo projekto nėra aišku, kaip naujas reguliavimas bus taikomas jau šioje teritorijoje esantiems subjektams, taip pat tiems, kurie dokumentus dėl statybos leidimo ar teritorijų planavimo jau yra atidavę iki Įstatymo projekto įsigaliojimo. Įstatymo projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t. y., kai iki įstatymo įsigaliojimo jau pradėti rengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, nepriklausomai nuo to, kuriame rengimo etape jie yra. Įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tiems projektams, kurie yra baigiamajame jų rengimo etape, t. y., kai jie faktiškai yra parengti, tik nėra patvirtinti.
Toks reikalavimas ne tik prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatytam įstatymų galiojimo principui, Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai, bet ir reikštų papildomas sąnaudas subjektams, kuriems reikės minėtus dokumentus parengti iš naujo pagal naują reguliavimą. Toks teisinio reguliavimo nestabilumas kenkia Lietuvos pasiūlymo vertei ir daro Lietuvą mažiau konkurencingą regione. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems tik po įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis
109 Argumentai: Žemės gelmių išteklių telkiniams priskirtose teritorijose yra pastatytų gyvenamosios paskirties pastatų su priklausiniais (toliau Pastatai). Didesnė dalis Pastatų pastatyti ir įregistruoti privačios nuosavybės žemės sklypuose iki nustatant žemės sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Statybą leidžiantys dokumentai išduoti, Pastatų įteisinimo bei įregistravimo procedūros atliktos atitinkamų valstybinių institucijų. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas Įstatymo projektas apriboja galimybę esamų Pastatų savininkams pilna apimtimi disponuoti asmeniniu turtu, sukuria teisinį neapibrėžtumą, bei pažeidžia konstitucinio proporcingumo principą.
Priėmus ir pradėjus įgyvendinti Įstatymą, nepriėmus Įstatymo projekto papildymų, esamus Pastatus tektų nugriauti, o tai padidintų socialinę įtampą, nepasitikėjimą Valstybe ir valstybės institucijomis, pareikalautų didelių Valstybės išlaidų kompensuoti Pastatų savininkų patirtus nuostolius, daug kainuotų patys Pastatų griovimo darbai. Atsižvelgiant į pasikartojančius asmenų prašymus, siūlome papildyti Įstatymo projektą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 109 straipsnį 3 dalimi:
„109 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės gelmių išteklių telkiniuose
<...>
straipsnio 1 dalyje nurodytuose žemės gelmių išteklių telkiniuose leidžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) tais atvejais, jeigu iki Įstatymo įsigaliojimo dienos yra pastatyti gyvenamieji namai su priklausiniais. “ Nepritarti Nepritarta analogiškam piliečio Vytauto Jazukevičiaus pasiūlymui (argumentus žiūrėti prie 11 piliečių pasiūlymo). Pažymėtina, kad projekto 141 straipsnio 7 dalyje nurodyta: „Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Taigi, jeigu žemės gelmių išteklių telkiniams priskirtose teritorijose iki įstatymo įsigaliojimo jau yra teisėtai pastatytų gyvenamosios paskirties pastatų su priklausiniais, naujai priimtos įstatymo nuostatos jiems įtakos neturės. 2.
Remigijus Žemaitaitis
110 Papildyti Įstatymo projekto 110 straipsnį 5 punktu: „110 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės sklypams dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
<...>
5) Žemės sklypams, kuriems pakeista žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (būdai) šio straipsnio 1-4 punktuose numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos. “ Nepritarti Projekto 110 straipsnyje nustatomos dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos aktualios tik žemės ūkio paskirties žemės sklypams . Kai žemės sklypų paskirtis teisėtai pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, šio straipsnio 1–4 dalies nuostatos nebus taikomos. Todėl siūlymas
punktuose numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos, kai yra pakeista žemės naudojimo paskirtis, neturi prasmės. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2018-10-10 Grąžinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2031 iniciatoriams patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad už papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą žemės naudotojams būtų kompensuojama tik tokiu atveju, jei jų teisės į žemės sklypą yra įregistruotos viešai prieinamuose registruose, be to, kad tokios kompensacijos maksimali riba negalėtų viršyti sumos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2031(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas9912 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-05-16 išvados lydimajam Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui 9 pastabą: „Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1789), kuriuo keičiamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir, kuriame siūloma priimto įstatymo įsigaliojimo data, kaip ir teikiamame projekte, - 2019 m. gegužės 1 d. Be to, Seime yra registruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1635), kuriame siūlomi pakeitimai yra kitokio turinio nei teikiamame projekte. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti.“ Pasiūlymas:
Papildyti projekto 99 straipsnio 12 punktą c papunkčiu: „
c) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir
(ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu. Pakrantėje esančioje ganyklos aptvaro dalyje, laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, privaloma įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą. “ Pritarti 2.
161202 1,3 Argumentai: Pasiūlymai teikiami atsižvelgus į Ekonomikos komiteto pasiūlymą lydimajam Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui: „Seimas 2018-10-11 priėmė Aviacijos įstatymo pataisas (įsigalioja 2019-01-01), kuriuo Civilinės aviacijos administracijos funkcijos perduodamos dviem institucijoms : Lietuvos transporto saugos administracijai ir VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai. Todėl ir šiame įstatymo projekte būtina nurodyti tas institucijas, kurios nustatytos jau priimtame įstatyme.“ Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 16 str. 1 ir 2 dalis, pasiūlymus žr. atsakyme į Teisės departamento išvados 22 pastabą. Pakeisti projekto 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių statyba, rekonstravimas ir įrenginių įrengimas turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami su Civilinės aviacijos administracija Transporto kompetencijų agentūra (bendrojoje civilinės aviacijos radiolokatoriaus apsaugos zonoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) (bendrojoje valstybės sienos apsaugai skirto radiolokatoriaus apsaugos zonoje) ar kariuomenės vadu (bendrojoje karinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje).“ Pakeisti 120 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Civilinės aviacijos administracija Transporto kompetencijų agentūra teikia išvadas dėl statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo, įvertinusi, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai, kariuomenės vadas – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys saugoti valstybės sieną.“
6027 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-05-16 išvados lydimajam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui 1 pastabą: „Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, kiek jos yra susijusios su moksliniam pažinimui saugomo objekto teritorija ir vietove, yra iš esmės analogiškos kartu su teikiamu projektu susijusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2031) 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, todėl nėra aišku, ar šiose projektų nuostatose nustatyti veiklos apribojimai būtų laikomi specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ar kitais veiklos apribojimais, nustatytais kituose, ne Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, įstatymuose.
Siūlytina, šias projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„7) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje –
atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius.“
apsaugos komitetas10651 Argumentai: Atsižvelgus į projekto 106 straipsnio 5 dalies formuluotę, įsigaliojus įstatymui kiltų problemų dėl subjektų, vykdančių veiklą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose (t.y., turint leidimus ir suderinimus), dėl šios veiklos plėtimo (pvz., apimčių didinimo), nes nustatytas neproporcingas visų cheminių medžiagų naudojimo draudimas: svarbu yra cheminių medžiagų grupė, jos pavojingumas, o ne atskirų gaminių grupė. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti augalų apsaugos produktus ir kitas chemines medžiagas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus
naudojamus geriamojo vandens paruošimui;“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] „5.
Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. 6. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms .
Kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo .“ [2] „Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus.“