koncesijų įstatymo NR. I-1510 PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (toliau – Direktyva 2014/23/ES) reikalavimus. Direktyvos 2014/23/ES nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 18 d. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES nuostatas dėl koncesijų sutarčių suteikimo bei koncesijų teisinio reguliavimo ir suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teisę su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ū kio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected] ) Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius (tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected] ), vyriausioji specialistė Justina Stundžė, tel. 8 706 64 720, el. p. [email protected] ir .vyriausioji specialistė Laura Daukšienė, tel. 8 706 64 854, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos koncesijos įstatymas, priimtas 1996 m. rugsėjo 10 d.
Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo taikymo sritis apima koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme yra nustatyta, kad koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Taip pat minėtame įstatyme nurodyta, kad viešoji darbų koncesija – koncesija, dėl kurios suteikimo tarp koncesininko ir suteikiančiosios institucijos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktų reikalavimus, sudaroma koncesijos sutartis dėl darbų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, pirkimo.
Šios sutarties pagrindu koncesininkui kaip atlyginimas už atliktus darbus suteikiama arba tik teisė eksploatuoti infrastruktūros objektą, kuris yra tokių darbų rezultatas, arba suteikiama tokia teisė ir papildomai mokamas atlyginimas. Šiame Įstatyme viešąja darbų koncesija laikoma tik tokia koncesija, kai numatoma koncesijos sutarties pirkimo vertė, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu, yra ne mažesnė kaip Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tarptautinio darbų pirkimo vertė, kuri gali būti patikslinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taigi galiojančioje įstatymo redakcijoje yra apibrėžta tik viešoji darbų koncesija, o kitos koncesijų rūšių sąvokos nėra identifikuotos. Taip pat, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme yra nurodyta, kad koncesininku yra laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio subjektas, kuriam atitinkama suteikiančioji institucija, vadovaudamasi šiuo Įstatymu, suteikia koncesiją. Subjektu yra laikoma: bet kokios rūšies įmonė, konsorciumas, asociacija, įstaiga, organizacija arba kitokios teisinės formos ar rūšies subjektas, įsteigtas ir veikiantis pagal taikytinus Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus. Tačiau šis įstatymas nesuteikia teisių fiziniams asmenims būti koncesininkais.
Be to, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme yra įtvirtintas maksimalus koncesijos sutarties trukmės terminas, t. y. šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad koncesijų sutartis gali būti pratęsiama, bet bendra koncesijų sutarties trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 metai. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl koncesijos sutarties turinio būtina pažymėti, kad koncesijos sutarties sąlygos yra šalių derybų objektas, tačiau turi būti laikomasi koncesijų suteikimo reikalavimų, nekeičiant esminių sutarties sąlygų, kurios Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nėra identifikuotos. Taigi koncesijos sutartyje, jeigu suteikiančioji institucija nenustato ir (ar) šalys nesusitaria kitaip, nustatomos tokios sąlygos kaip išankstinės koncesijos sutarties galiojimo sąlygos, koncesijos sutarties terminas ir jo pratęsimo sąlygos, nuostatos dėl nenugalimos jėgos poveikio, įstatymų pasikeitimo ar kitų sutartyje numatytų pokyčių pasekmių, įskaitant šalių teises reikalauti koncesijos sutarties pakeitimo ar nutraukimo, ar nuostolių, atsiradusių dėl tokių pokyčių, atlyginimo, jei dėl tokio atlyginimo yra susitarta ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Perkeliant Direktyvos 2014/23/ES nuostatas, Įstatymo projekte yra atnaujinamos koncesijų suteikimo taisyklės. Pagrindiniai koncesijų reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Įstatymo projekte:
koncesijų sąvoka. Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad koncesija yra ekonominės veiklos vykdytojui suteikta teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą ir (ar) pasiūlą, perdavimas.
Taigi Įstatymo projekte nustatyta koncesijos samprata yra siejama su darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, naudojimusi darbais ar paslaugomis ir
(ar) papildomai mokamu atlygiu, tačiau ne su turto valdymu kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme. Be to, Įstatymo projekte yra aiškiai identifikuotos dvi koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Įstatymo projekte darbų koncesija yra įvardijama koncesija, kai viena ar daugiau suteikiančiųjų institucijų paveda vykdyti darbus vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal tokią koncesijos sutartį sudaro tik teisė eksploatuoti darbų rezultatus, kurie yra koncesijos sutarties dalykas, arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Tuo tarpu paslaugų koncesijos laikoma koncesija, kai viena ar daugiau suteikiančiųjų institucijų suteikia teisę teikti ir valdyti paslaugas, išskyrus, darbų vykdymą, vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal koncesijos sutartį sudaro tik teisė teikti paslaugas, kurios yra koncesijų sutarties objektas, arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Taigi toks reglamentavimas, kai yra aiškiai apibrėžiamos koncesijų rūšys, koncesijų santykiams suteikia daugiau aiškumo. 2. Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė. Įstatymo projekte koncesininku laikomas kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija ir su kuriuo pasirašyta koncesijos sutartis. Tuo tarpu ekonominiais veiklos vykdytojais pripažįstami fiziniai asmenys, privatūs ar viešieji juridiniai asmenys.
Taigi, Įstatymo projektu išplečiamas subjektų, galinčių dalyvauti koncesijų santykiuose, ratas, t. y. tokia teisė suteikiama ir fiziniams asmenims. 3. Įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas. Įstatymo projekte įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis yra atliekamas numatomos koncesijos vertės skaičiavimas. Nustatyta, kad koncesijos vertę sudaro suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, o taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. Taip pat Įstatymo projekte yra nustatytas aspektų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, apskaičiuojant koncesijos vertę, sąrašas (koncesijos sutarties trukmė ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertė, kuri suprantama kaip tos pačios koncesijos sutarties pratęsimas ir (arba) kaip visos pagal tą pačią koncesijos sutartį galimos pakeitimų/pasirinkimų apimtys, pobūdis ir sąlygos, pajamos iš darbų ar paslaugų, gautos kaip tiesioginių vartotojų sumokėti mokesčiai, baudos, išskyrus mokesčius ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija; bet kokie suteikiančiosios institucijos mokėjimai koncesininkui arba bet kurios kitos valdžios institucijos mokėjimai, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas; bet kokie trečiųjų šalių mokėjimai už koncesijos vykdymą; pajamos, gautos pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis; prekių, išskyrus nekilnojamą turtą ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertė, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti; prizai ar mokėjimai dalyviams).
Tai, kad Įstatymo projekte yra identifikuojamas koncesijos vertės apskaičiavimo mechanizmas, koncesijų santykių subjektams sukuria daugiau aiškumo ir sąlygoja teisinį apibrėžtumą. 4. Nėra skaitine išraiška įvardintas maksimalus koncesijų sutarties terminas. Įstatymo projekte nurodoma, kad koncesijos sutarties trukmę nustato suteikiančioji institucija, atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas. Taip pat įtvirtinta specialioji nuostata, kad koncesijų sutarčių, kurių trukmė ilgesnė kaip 5 metai, trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti, atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas ir būtų gauta investuotojo kapitalo grąža atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems tikslams pasiekti.
Taip pat įtvirtinta pareiga koncesijos dokumentuose nurodyti maksimalią koncesijos trukmę, nebent trukmė naudojama kaip koncesijos suteikimo vienas iš kriterijų. Tai, kad Įstatymo projekte nėra nurodytas tikslus koncesijos sutarties terminas, padidins koncesijų sutarčių šalių laisvę rinktis tinkamiausius, įvertinus kiekvienos sutarties specifiką, minėtų sutarčių terminus. Taigi toks reguliavimas koncesijų santykiams suteiks daugiau lankstumo ir teisę individualizuoti koncesijų sutarčių terminus. 5. Įtvirtinamas mišrių sutarčių institutas. Įstatymo projektu perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos, susijusios su mišriomis sutartimis. Mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turi būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Pažymėtina, kad suteikiančiosios institucijos turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Dėl tokio atskyrimo turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų suteikiančiosios institucijos ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir kuriais remiantis galima nustatyti, kad reikia sudaryti vieną sutartį.
Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali kilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių. Svarbu pažymėti, kad mišriųjų sutarčių, kurios gali būti atskirtos, atveju, suteikiančiosios institucijos visada turi teisę sudaryti atskiras sutartis dėl atskirų mišriosios sutarties dalių, tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Suteikiančiosios institucijos gali suteikti koncesijas kelių rūšių veiklų, kurioms gali būti taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, reikalavimams vykdyti. Koncesijai, kuria siekiama apimti keletą veiklos rūšių, taikytinas teisinis reguliavimas turėtų būti taikoma atsižvelgiant į taisykles, taikomas tai veiklos rūšiai, kuriai vykdyti visų pirma suteikta koncesija. Veikla, kuriai koncesija visų pirma suteikta, gali būti nustatyta remiantis reikalavimų, kuriuos turi atitikti konkreti koncesija, analize, kurią atlieka suteikiančioji institucija, siekdama apskaičiuoti koncesijos vertę ir parengti koncesijos suteikimo dokumentus. 6. Identifikuoti atvejai, kurie laikomi esminiais koncesijų sutarties pakeitimais.
Pagal Direktyvą 2014/23/ES esminiais koncesijos sutarties pakeitimais laikomi tokie atvejai kai: pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinę koncesijos suteikimo procedūrą būtų galima priimti kitų dalyvių paraiškas, konkurso dalyvių pasiūlymus ar koncesijos suteikimo procedūra sudomintų daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, dėl pakeitimo ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeičia koncesininko, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinės sutarties sąlygose, pakeitimu ženkliai išplečiamos koncesijos sutarties apimtys ir kt. Pažymėtina tai, kad, kai sutarties pakeitimas laikomas esminiu, turi būti vykdoma nauja koncesijos sutarties suteikimo procedūra. Tokių nuostatų įtvirtinimas turėtų suteikti koncesijų teisiniams santykiams daugiau stabilumo ir apibrėžtumo. 7. Reglamentuojami subrangos aspektai koncesijų atveju. Įstatymo projekte įtvirtinama koncesininko pareiga užtikrinti, kad subrangovai, kuriuos pasitelkia ekonominės veiklos vykdytojai, vykdydami koncesijos sutartį laikytųsi pagrindinių koncesijos suteikimo principų ir tikslų. Tuo tarpu suteikiančiajai institucijai numatoma pareiga nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti koncesijos sutarties vykdymui. Toks reglamentavimas pasirinktas, atsižvelgiant į koncesijų sutarčių vykdymo ypatumus ir kad nuo pačios sutarties įgyvendinimo pradžios būtų imamasi tinkamų priemonių, siekiant eliminuoti rizikas, susijusias su subrangovais ar dar žemesnėje grandyje esančiais subrangovais. Tačiau prieš tai minėtos nuostatos neeliminuoja koncesininko atsakomybės dėl koncesijos sutarties vykdymo.
Tai, kad yra nustatomos subjektų, dalyvaujančių koncesijos teisiniuose santykiuose, pareigos ir atsakomybės, susijusios su subranga, koncesijų teisiniams santykiams suteikia daugiau aiškumo, stabilumo. 8. Detalizuota derybų tvarka. Įstatymo projekte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad į derybas turi būti kviečiamas ir antroje vietoje dalyvių sąraše esantis dalyvis, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų. Taip pat Įstatymo projekte yra įtvirtinta dispozityvi norma, kad be dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, suteikiančioji institucija taip pat gali pakviesti į derybas tą dalyvį (–ius), kurio (–ių) pasiūlymui suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, jeigu minėto dalyvio (–ių) pasiūlymas (–ai) yra panašus į aukščiausią vertinimą gavusio dalyvio pasiūlymą. Tokiu atveju baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas susitarimas, vertinant pagal sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis. Tokio reguliavimo nustatymas yra būtinas, siekiant užtikrinti dalyvių tarpusavio konkurenciją ir išvengti situacijų, kuomet dalyviai, kurių pasiūlymai yra panašūs, eliminuojami iš koncesijos suteikimo procedūros. Kartu pažymėtina, kad pasiūlymų panašumas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas korupcijai ir kriminogeniniai situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes koncesijų suteikimui taikytinos normos bus aiškesnės ir paprastesnės. Jomis bus sudaromos galimybės deramai atsižvelgti į koncesijų savitumą ir individualizuoti koncesijų sutartis. Kartu bus sureguliuoti iki šiol teisės aktais nereglamentuoti teisiniai santykiai, o tai užtikrins skaidresnes koncesijų suteikimo procedūras ir suteiks koncesijų sutartims stabilumo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su
straipsnio ir XXI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotosios institucijos turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. sausio 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą bus reikalingos papildomos lėšos Centrinės viešųjų pirkimų sistemos modifikavimui, Viešųjų pirkimų tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros papildomų funkcijų įgyvendinimui. Viešųjų pirkimų tarnybai
skirti 301 000 eurų, o VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros papildomų funkcijų įgyvendinimui lėšų poreikis (107 000 eurų) bus finansuojamas iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai numatomų valstybės biudžeto asignavimų. Vėlesniais metais numatomas preliminarus papildomų lėšų poreikis – apie 205 244 Eur. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 4-224 „Dėl Europos Sąjungos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo perkėlimo į nacionalinę teisę koordinavimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „koncesija“, „koncesijos sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąvokos ,,bendrasis juridinis asmuo“ apibrėžime, be kita ko, siūloma nustatyti sąlygą, kad suteikiančioji institucija ,, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suteikiančioji institucija aukščiau nurodytą laikotarpį turėtų būti bendrojo juridinio asmens dalyve, ar turėtų perduoti tokiam juridiniam asmeniui jo įsteigimo laikotarpiui laikinai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant pašalint šį neaiškumą, projektą reikėtų patikslinti. Be to, nurodytame apibrėžime reikėtų vietoj žodžių „įsteigtas veiklai“ įrašyti žodžius „įsteigtas bendrai veiklai“. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „teikti prekes ar paslaugas“ įrašytini žodžiai „tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „laikinos įmonių asociacijos“ vartoti terminą „laikini įmonių susivienijimai“, siekiant išvengti tokių „asociacijų“ painiojimo su asociacijomis, įsteigtomis pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. 3. Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje pateikto sąvokos ,,koncesija“ apibrėžimo seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui perduodant teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jam perduodama ir su tokia veikla susijusios rizikos, apimančios statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą.
Iš pastarosios projekto nuostatos darytina išvada, kad ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti perduodama visa su tokia veikla susijusi rizika. Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui gali būti perduodama dalis ekonominio pobūdžio vykdymo rizikos. Nurodytas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka ,,ekonominio pobūdžio vykdymo rizika“ apimtų tas rizikas, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 3 straipsnio
suderinti tarpusavyje. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje pateiktame sąvokos ,,koncesijos sutartis“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad tai sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies bei kitų keičiamo įstatymo straipsnių nuostatas, koncesijos sutartyje turi būti nustatytos ne vien tik suteikiančiosios institucijos bei koncesininko teisės ir pareigos, bet nustatyta dar labai daug ir kitų sąlygų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje pateiktas ,,koncesijos sutarties“ apibrėžimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. 5. Siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalies 2 punkto nuostata ,,sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. 6.
įstatymo 3 straipsnio 19 dalies 3 punkto nuostata ,,asmuo, kuriam už pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. 7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalies 3 punkte pirmą kartą naudojant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pavadinimą, vartotinas pilnas šio įstatymo pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje pateikiamame netinkamos paraiškos apibrėžime taisytina formuluotė „ekonominės veiklos vykdytojas atitinka <...> pašalinimo pagrindą“. Pašalinimo pagrindai yra arba jų nėra, veiksmažodis
„atitinka“ nurodytame kontekste nevartotinas. Ši pastaba taikytina visiems
atvejams, kai įstatymo projekte aptariamas „atitikimas“ ir „neatitikimas“ tam tikriems kriterijams. 9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje pateikiamame paraiškos apibrėžime vietoj žodžių
„reiškianti pageidavimą“ įrašytini žodžiai „kuria reiškiamas pageidavimas“. 10. Keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje pateikiamas susijusio asmens apibrėžimas tobulintinas. Pirma, ištaisytina klaida šioje dalyje nurodomame įstatymo pavadinime, įrašant vietoj žodžio „atsakomybės“ žodį
„atskaitomybės“. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda ir į
Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą. Antra, kadangi projektu teikiamo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo tikslai yra skirtingi, manytume, kad koncesijos atveju apibrėžti lemiamą įtaką pagal Konkurencijos įstatymo taisykles būtų nepagrįsta ir sudėtinga. Svarstytina galimybė lemiamą įtaką apibrėžti projekte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 39 punktą ir 7 straipsnio 4 dalį. 11.
įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje siūloma apibrėžti Tarptautinės koncesijos sąvoką, nurodant, jog tai „ koncesija, kurios vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos vertės ribą, kurią Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .“ . Nuostatos formulavimą siūlytina pakeisti taip, kad iš jos turinio nebūtų galima daryti išvados, jog Lietuvos Respublikos įstatyme yra nustatomos Europos Komisijos pareigos, priešingu atveju keltinas jurisdikcijos klausimas. Pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymu gali būti reglamentuojami tik tie teisiniai visuomeniniai santykiai, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, t.y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungos institucijose, nes Lietuvos Respublikos įstatymas yra nacionalinis teisės aktas. 12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje tikslintinas terminas „iki <...> koncesijos suteikimo procedūrų“, derinant šią nuostatą su keičiamo įstatymo 28 straipsnio
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog apskaičiuojant koncesijos vertę reikia atsižvelgti į „ pajamas iš darbų ar paslaugų, gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokėtus mokėjimus, baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas , kurias surinko suteikiančioji institucija“.
Nuostatos turinys neaiškus, nes nesuprantama apie kokio pobūdžio baudas ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija, šioje nuostatoje kalbama, neaišku kokie subjektai galėtų būti šių baudų mokėtojai ir už kokius pažeidimus tokios baudos turėtų ir galėtų būti mokamos. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti nuostatos turinio esmę, kad šią nuostatą būtų įmanoma pritaikyti praktiškai. 14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos dėl mokėjimų tikslintinos, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 3 dalies c papunktį, kuriame nurodyta, kad visų pirma atsižvelgiama į „mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą , kurią koncesininkas gauna iš perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba bet kurios kitos viešosios institucijos, įskaitant kompensaciją už su viešosiomis paslaugomis susijusių pareigų laikymąsi ir viešojo sektoriaus investicijų subsidijas“. 15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 4 punkte taisytinas terminas „trečiosios šalys“. Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte „trečiosiomis šalimis“ vadinami tiek kiti asmenys, kurie nėra sutarties šalimis, tiek kitos valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. 16. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „sąlygotas“ įrašytinas žodis
„pagrįstas“ arba „pateisinamas“. 17. Keičiamo
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, apibrėžianti suteikiančiąją instituciją, kuriai šis punktas taikomas, tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1 dalies ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 punkto nuostatas. 18.
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje naudojama sąvoka ,,valstybė narė“. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos turinį siūloma atskleisti tik projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąvokos ,,valstybė narė“ turinį siūlytina atskleisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje, o ne projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 19. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas, išbrauktinas žodis „autentiškumo“. Be to, 6 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia. 20. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio visuose punktuose kartojamas tas pats sakinys. Siūlytina straipsnio redakciją tobulinti, papildant straipsnį nauja 2 dalimi ir joje atitinkamai suformuluojant pasikartojančią nuostatą. 21. Atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo I skyriaus trečiajame skirsnyje reguliuojami ne tik tie atvejai, kai įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, skirsnio pavadinimas tobulintinas, kad jis atitiktų skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių pobūdį. 22. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje žodžio „Lietuvos“, vartotinas pilnas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublikos“. 23. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog jeigu tam tikrą bendradarbiavimo programą sudaro „<...> tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės , jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį <...>.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose galima reguliuoti tik tuos teisnius santykius, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Į tokią jurisdikciją nepatenka atvejai, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su kitų valstybių pareigomis, todėl nuostatoje atsisakytina reguliavimo, susijusio su pareigų nustatymu kitoms valstybėms. 24.
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata neaiški, todėl taisytina. 25. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 6 dalies d papunktį – būtinumas suteikti koncesiją trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojui turi būti siejamas su
„operaciniais poreikiais“. 26. Keičiamo įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą šioje nuostatoje kalbama. 27. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „dalyje“. 28. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „dalykas“ įrašytinas žodis „sutarties“. 29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija taisytina, perkeliant žodį
„nuostatas“ po skaičiaus ir žodžio „346 straipsnio“. 30. Keičiamo
įstatymo 12 straipsnio 5 dalies redakcija taisytina, įrašant po žodžių „vienai daliai“ žodį „taikomos“ ir išbraukiant žodį „taikomos“ po žodžių „kitai daliai“. 31. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičių ir žodžių „šio straipsnio 2 ir 3 dalių“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „šio straipsnio 3 dalies“, nes Direktyvos 2014/23/ES 22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perkeltos tik į vertinamo straipsnio 3 dalį. 32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje, derinant jo nuostatas su šios dalies pirmuoju sakiniu, po žodžio „rūšiai“ įrašytini žodžiai „iš esmės“. 33. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojama „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ sąvoka, kuri nuolat kartojama įstatymo tekste. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu šioje nuostatoje įvestinas šios sąvokos trumpinys be žodžių „Lietuvos Respublikos“, kuris vartotinas visame projekto tekste. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 9 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojamos „Lietuvos Respublikos Seimo“ sąvokos. 34.
nuostatos tobulintinos iš esmės, nes netinkamai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES
2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalį, perkančiosiomis organizacijomis (projekte – suteikiančiosios institucijos) laikomos „
daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos“. Projekte nėra nuostatų, kad nurodytų subjektų asociacija turėtų būti laikoma suteikiančiąja institucija. Atitikties lentelėje tokia pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju „asociacija“ turėtų būti suprantama kur kas plačiau, nei asociacija pagal nurodytą įstatymą – tai gali būti bet koks nurodytų subjektų susivienijimas. Pastebėtina ir tai, kad perkėlus Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas) 2 straipsnio 25 dalį, viešųjų subjektų asociacijos yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Be to, manytume, kad apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas tokiu būdu, kai tik išvardijamos galimos teisinės formos, į projektą nevisiškai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios nustato viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, laikomų perkančiosiomis organizacijomis, būtinas charakteristikas.
Antra, manytume, kad nevisiškai perkeltos ir Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio nuostatos, kurios apibrėžia perkančiuosius subjektus (projekte jie taip pat vadinami suteikiančiosiomis institucijomis), nes suteikiančiosioms institucijoms nepriskiriami kai kurie subjektai, kurie pagal nurodytą direktyvą laikomi perkančiaisiais subjektais, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojamų subjektų asociacijos, ir atvirkščiai, joms priskiriami subjektai pagal teisinę formą, neatsižvelgiant į direktyvoje išvardintus būtinus požymius, pavyzdžiui, vienas iš būtinų tokių subjektų požymių yra jų įsteigimas siekiant konkretaus tikslo – „patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 21 punktą, kuriame be kita ko nurodyta: „<...> subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.“ Be to, manytume, kad įstatymas būtų aiškesnis, jeigu jame būtų apibrėžta lemiama įtaka , kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP- 3751(2)) 4 straipsnyje, perkeliant į jį Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o ne pateikiama nuoroda į Konkurencijos įstatymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aiškumas yra vienas pagrindinių teisėkūros principų, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 2 punkte nurodyta, jog koncesijos suteikimui taikytinos taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nurodytų direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos visiškai skirtingu būdu: į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751 nuostatos perkeliamos vartojant abstrakčias formuluotes
„viešasis ar privatus juridinis asmuo“, „įmonė“ ir nurodant tokių subjektų
būtinus požymius, o į vertinamą projektą – nurodant tik konkrečias juridinių asmenų teisines formas. Siekiant išvengti praktinių teisės taikymo ir aiškinimo problemų siūlytina tobulinant projektą perkelti į jį Direktyvos 2014/23/ES 6 ir
direktyvų nuostatas į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751. Pritarus šiai pastabai, būtina peržiūrėti visas įstatymo projekto nuostatas, kuriose pateikiamos nuorodos į atskiras 17 straipsnio dalis. 35. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos“. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų uždrausta subjektams, kurie nebūtų nurodyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, suteikti koncesiją, nors jų atžvilgiu keičiamo įstatymo nuostatos, vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nebūtų taikomos. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas.
Manytina, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatomi draudimai tiems subjektams, kurie nepatenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sferą. 36. Siūloma keičiamo įstatymo
<...> teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas“ tikslintina. Minėtą nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią patikėtinis jam patikėjimo teise perduotą turtą ne tik valdo bei naudojasi, bet juo ir disponuoja. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutarties laikotarpiui koncesininkui gali būti be aukciono išnuomojami valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar koncesininkui galėtų būti išnuomojami tik suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai, ar bet kurie kiti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kurios valstybės institucijos turėtų įgaliojimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus koncesininkui bei kokia tvarka tokie žemės sklypai būtų išnuomojami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise . Taigi iš pastarosios nuostatos seka, kad koncesininkas valstybinės žemės nuomos teise valdyti negalėtų. Atsižvelgus į tai, projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose prieš žodžius ,,laikotarpiui“ reikėtų įrašyti žodžius ,,galiojimo“. 38. Iš keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų seka, kad suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą valdyti, naudoti ar disponuoti juo aukščiau nurodytomis teisėmis, t.y. ar pati suteikiančioji institucija, ar Vyriausybė ir kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turėtų būti nustatyti įstatymuose. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, keičiamo įstatymo
panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise. Iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus priimti sprendimą ir perduoti suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, panaudos gavėjas (šiuo atveju – suteikiančioji institucija) neturi teisės disponuoti jam panaudos pagrindais perduotu valstybės turtu.
Todėl projekte reikėtų nurodyti valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą, bei tokio turto perdavimo tvarką. Be to, nėra aišku, ar tokiu atveju valstybės ar savivaldybių turto panaudos sutartis, sudaryta su suteikiančiąja institucija dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos, būtų nutraukiama. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 39. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriose konkrečiai sutartyse turėtų būti nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos ir tvarka, t.y. ar turto perdavimo koncesininkui valdyti patikėjimo, nuomos, panaudos teise sutartyse, ar sudaromose atskirose turto perdavimo sutartyse. Antra, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 7 punktu, kuriame siūloma nustatyti, kad šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Taigi pagal pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą būtų nustatytos koncesijos sutartyje. Todėl lieka neaišku, ar koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos kitos koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą, nei siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Trečia, pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,ar kitaip perduoti turtą“ suteiktų teisę koncesininkui sudaryti su trečiaisiais asmenimis ir kitas, įstatyme nenurodytas, sutartis dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tretieji asmenys iš koncesininko gautą valstybės turtą galėtų subnuomoti ar kitaip perduoti valdyti ir (ar) naudoti kitiems asmenims. Svarstytina, ar projekte tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatyti atitinkami ribojimai disponuoti jiems perduotu valstybės (savivaldybių) turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti apribojimai disponuoti valstybės (savivaldybių) būtų taikomi tik koncesininkui. 40. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, suteikiančiosios institucijos nuosavybės , patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos“. Atkreipiame dėmesį, kad suteikiančiosios institucijos valstybės ar savivaldybės turto nuosavybės teise nevaldo.
Tokio turto savininkas yra valstybė ar atitinkama savivaldybė. Suteikiančios institucijos valstybės turtą paprastai valdo patikėjimo, panaudos ar nuomos teise. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. 41. Vertinant keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1-5 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykius (turto perdavimą patikėjimo teise, turto nuomą, panaudą) reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti įstatymai. Iš projekto nuostatų nėra aiškus keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti valstybės (savivaldybių) turto valdymo teisinio reguliavimo ir minėtuose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo santykis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti jų santykį. 42. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko naujai sukurto turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas, atsižvelgiant į konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra siūloma nustatyti, kad koncesininko koncesijos metu sukurtas naujas turtas turėtų būti perduotas suteikiančiosios institucijos, o ne atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Manytina, kad naujai sukurtas turtas turėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o suteikiančioji institucija tokį turtą galėtų valdyti patikėjimo ar kitomis teisėmis. Be to, įstatyme ar koncesijos sutartyje turėtų būti nustatyta ir naujai sukurto turto perdavimo suteikiančiajai institucijai (valstybei ar savivaldybei) tvarka. 43.
dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyse nustatytomis sąlygomis . Iš siūlomos projekto nuostatos seka, kad koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos nevienodos valstybės ar savivaldybės turto draudimo sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti apdraudžiamas ne nuo visų galimų rizikų, o tik nuo tų, dėl kurių būtų susitarta koncesijos suteikimo procedūros metu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta valstybės (savivaldybės) turto apsauga bei ar jis atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad valstybės (savivaldybių) turtui visais atvejais būtų taikoma maksimali draudiminė apsauga. 44. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Š io straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame straipsnyje nenustatomi jokie konkretūs atvejai, kai turtas turėtų būti apdraustas, todėl darytina išvada, jog turto draudimo privaloma reikalauti visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kai kuris turtas, nurodomas aptariamame straipsnyje, pavyzdžiui, kontinentinis šelfas, išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, žemės gelmių ištekliai, žemės gelmių ertmės ir kt. apskritai galėtų būti draudimo objektais.
Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teigtina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinimas, kad būtų įmanoma suteikti koncesijas dėl aptarto ir kitokio turto, kurio draudimas sunkiai įmanomas dėl jo specifikos. 45. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokie susiję mokėjimai turimi omenyje. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 52 punkte šiame kontekste vartojamas susijusių kompensacijų terminas. 46. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių skaičių, tačiau šis dalyvių skaičius „negali būti mažesnis kaip trys“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kaip turėtų ir galėtų būti suteikiama koncesija, jei dalyvių apskritai yra mažiau nei trys, pavyzdžiui, du. 47. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu aptariamoje nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę joje kalbama. 48. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir teisės akto glaustumo reikalavimu, išbrauktini pertekliniai žodžiai „bet neapsiribojant“, kadangi iš nuostatos konstrukcijos ir taip yra aišku, jog nuostatoje nėra nustatomas baigtinis informacijos, kuri gali būti konfidenciali, sąrašas. 49. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, prasidedanti žodžiais „Konfidencialia negalima laikyti informacijos“ dėstytina atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. 50.
straipsnio 3 dalyje, siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija, jei kyla abejonių dėl pasiūlytos informacijos konfidencialumo „ gali prašyti dalyvio įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog suteikiančioji institucija gali prašyti įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą, o ne informacijos konfidencialumo pagrįstumą, nes pagal teikiamą nuostatos formuluotę būtų tikrinama pati informacija ir jos turinys, tačiau nesvarstomas klausimas, ar tokia informacija gali būti priskirta konfidencialios informacijos kategorijai. 51. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su interesų konfliktais. Pastebėtina, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, kurie „ turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą“. O šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems
interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir <...> nešališkumo deklaraciją“. Šiame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška nustatyti, kad siekiant užkirsti kelią suteikiant koncesijas kylantiems interesų konfliktams , suteikiančioji institucija turėtų reikalauti, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskritai nedalyvautų koncesijų suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei kitų alternatyvų nėra, jiems būtų taikomos straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. 52. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Suteikiančioji institucija gali nušalinti savo darbuotoją, patekusį į interesų konflikto situaciją. Tuo tarpu suteikiančiosios institucijos įgaliotos institucijos darbuotojai jai nepavaldūs, todėl juos nušalinti turėtų suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija. 53. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisino aiškumo principu, sakinyje, kuris prasideda žodžiais „Tokiu atveju“, nurodytinas subjektas, kuriam turi būti pasiūlyta alternatyvi prieiga. 54. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei 7 ir 8 dalys dėstytinos atskirais įstatymo straipsniais su deramais straipsnių pavadinimais, kadangi jų turinys nepatenka į 25 straipsnio reguliavimo turinį ir neatitinka šio straipsnio pavadinimo. 55. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies visi devyni punktai neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderinti nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. 56. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti dalyvių pašalinimo pagrindai tikslintini. Neaišku, kodėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnį, o vertinamo projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte tokia nuoroda nepateikiama, nors ji yra Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies c papunktyje. Siekiant teisinio aiškumo taikant įstatymus, siūlytina projektų nuostatas suvienodinti.
Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte akcentuojamas vaiko pirkimas ar pardavimas, kaip viena prekybos žmonėmis formų, kai Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies f papunktyje nurodoma, kad dalyvio pašalinimo pagrindu yra
„vaikų darbas ir kitos prekybos žmonėmis formos, kaip apibrėžta Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje.“ Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas galutinis administracinis sprendimas , o reguliuojant tuos pačius santykius vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte – administracinis sprendimas . Manytume, kad šiuo atveju projektų nuostatos turėtų būti analogiškos, nes reguliuojami analogiški visuomeniniai santykiai. 57. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderintas kalbiniu požiūriu. 58. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis reikalavimus, jis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu gali būti ir fizinis asmuo, kuriam pagal jo gyvenamosios vietos šalies įstatymus registracija toje šalyje gali būti neprivaloma. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskirai aptarti tokių asmenų pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu.
Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka ,,dalyvio atsakingas asmuo“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, už kokius dalyvio veiksmus atsakingus asmenis ji apimtų, t.y. ar ji apimtų dalyvio įgaliotus dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje asmenis, ar dalyvio vadovus, ar už tam tikrą dalyvio veiklos sritį atsakingus asmenis. Aptariamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba įstatyme atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pastebėtina, jog analogišku atveju šio straipsnio 6 dalies 3 punkto a papunktyje, kalbant apie tam tikrus atsakingus asmenis, vartojama vadovo sąvoka. Sąvokos derintinos tarpusavyje ir nuosekliai vartotinos visame įstatymo tekste. 59. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis papildytina, nurodant apie atitikimą kokiam objektui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte, šioje nuostatoje kalbama. 60. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punkte taisytina nuoroda į šios dalies 1 punkto nuostatas
Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos
„neteisėti veiksmai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju
galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 63. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytina, ar šiuo ir kitais atvejais, sąvoka
„valstybė narė“ apimtų ir Lietuvos Respubliką. Kita vertus, abejotina, ar
Lietuvos suteikiančioji institucija turėtų ir galėtų įvertinti pavojų kitos valstybės narės saugumui. 64. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir kitur įstatymo tekste pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą . Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas koncesijos suteikimo principas: „ Koncesijos suteikimo procedūra negali būti vykdoma tokiu būdu, kad būtų sudaromos palankesnės arba nepalankesnės sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams arba tam tikrų darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu“, todėl nuoroda į šį straipsnį nesuprantama ir praktiškai nepritaikoma. Aptariama nuoroda ir nuorodos kituose straipsniuose taisytinos. 65. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies b papunktį (Direktyvos tekstus anglų ir vokiečių kalbomis), vietoj žodžių „yra bankrutavęs“ įrašytini žodžiai „yra nemokus“. 66.
straipsnio 6 dalies 3 punkto d papunkčio turinys: „ pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai“, stokoja teisinio ir loginio aiškumo, todėl nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aiški jos prasmė. 67. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji organizacija pašalina dalyvį, kai jis „ neatitinka koncesijos dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Įprasta, jog asmuo šalinimas iš tam tikros procedūros, kai jis atitinka tam tikrus pašalinimo pagrindus, tačiau šiuo atveju siūloma nustatyti, jog asmuo šalinamas, kai jis tokių kriterijų neatitinka. Siūlytina atskleisti tikrąją normos prasmę ir paskirtį. 68. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio
ir 6 dalies reikalavimus“ taisytina, nes nurodytose straipsnio dalyse yra nustatyti dalyvių pašalinimo pagrindai, o ne reikalavimai, kuriuos turi atitikti dalyviai. 69. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su suteikiančiosios institucijos pareiga atmesti koncesijai padėjusio pasirengti dalyvio paraišką visais atvejais. Manytume, kad dalyvio paraiška neturi būti atmetama, jeigu dalyvis įrodo, kad jo dalyvavimas pasirengiant koncesijai negalėjo pažeisti konkurencijos. 70.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.“ Teigtina, jog įtvirtinus tokio pobūdžio nuostatą, suteikiančiosios institucijos galėtų nutraukti koncesijų suteikimo procedūras dėl bet kokio pobūdžio ir dėl bet kokios reikšmės naujai paaiškėjusių aplinkybių. Manytina, jog tokia nuostata galimai pažeistų koncesijų dalyvių teisėtus interesus. Siūlytina nuostatą papildyti ir aiškiai nustatyti kokio pobūdžio ir kokios reikšmės naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų būti pagrindu nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pavyzdžiui, reguliuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių sritį ir nustatant, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti ne bet kokios, kaip tai siūloma nustatyti, o tik tokios, kurios tiesiogiai susijusios su koncesijos suteikimo procesu, koncesijos objektu ir t.t. 71. Pagal keičiamo įstatymo
koncesijos skelbimai: skelbimas apie koncesijos suteikimą, skelbimas apie planuojamą suteikti koncesiją ir skelbimas apie koncesijos sutarties keitimą. Tačiau 3 straipsnio 13 dalyje, 21 straipsnio
skelbimas apie koncesiją . Be to, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas pradedant koncesijos suteikimo procedūrą, o pagal 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas po koncesijos sutarties sudarymo (projekto 29 straipsnio 2 dalyje šis skelbimas jau įvardijamas kaip skelbimas apie koncesijos sutarties sudarymą ). Projektas tobulintinas, suvienodinant projekto straipsnių terminiją ir pašalinant nurodytus neaiškumus. 72.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog s kelbime apie koncesijos sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija , kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija. Manytina, jog atsižvelgiant į neskelbiamos informacijos turinį ir šios informacijos neskelbimo įtaką koncesijos suteikimo procedūrai, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl tam tikros informacijos neskelbimo, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. 73. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti atvejus, kai suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo . Neaišku, kuris koncesijos skelbimas iš nurodytų 29 straipsnio 1 dalyje turimas omenyje. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnio 4 dalį, joje nurodytais atvejais, kurie yra analogiški vertinamose projekto nuostatose nurodytiems atvejams, gali būti neskelbiamas koncesijos skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją . Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES
koncesiją. Tuo tarpu pagal šios direktyvos 32 straipsnį, skelbime apie koncesijos suteikimą pateikiami koncesijos suteikimo procedūros rezultatai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, pateikiamos standartinės formos „Koncesijos skelbimas“ ir „Skelbimas apie koncesijos suteikimą“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą, atsižvelgus į nurodytas direktyvos ir reglamento nuostatas.
Atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus, atitinkamai tobulintina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalis. 74. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys koreguotinas kalbiniu požiūriu, kad jo turinys būtų suprantamas. 75. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dėstytinas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. 76. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti, koks „patvirtinimas“ turimas omenyje, t.y. įvardinti, ką joje nurodytas „patvirtinimas“ patvirtina. 77. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio patvirtinimą šioje nuostatoje kalbama. Be to, nurodytina kaip reikėtų suprasti žodžių junginio
„Europos Sąjungos lygiu“ prasmę, galimai šią sąvoką apibrėžiant keičiamo
įstatymo 3 straipsnyje
straipsnio 2 dalies 15 ir 22 straipsniuose vartojama sąvoka „koncesijos mokestis“. Neaišku, koks koncesijos mokesčio santykis su keičiamo įstatymo 5 ir
tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 79. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių svarbą, turėtų būti nustatytas aiškus terminas, per kurį turėtų būti atitinkamai patikslintas skelbimas apie koncesiją, jeigu tikslinama pirmiau paskelbta informacija. 80. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „pirmiausia nurodomas“, kadangi toliau nenurodoma, kas turėtų būti nurodoma „antriausia“ ir t.t. 81. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „atitikties įvertinimo įstaigos“ nereikėtų įrašyti žodžių „Lietuvos Respublikoje įsteigtos“, nes šios dalies antrajame sakinyje pripažįstamos kitose valstybėse narėse įsteigtų atitikties įvertinimo įstaigų išduotos pažymos. 82.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija gali prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, o „ Dalyvis gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
“. Pastebėtina, jog pacituota nuostata suformuluota teisiškai
nekorektiškai, kadangi nuostatoje klabama ne apie dalyvio teisę į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o apie tai, jog dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies. 83. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje vietoje nuostatos „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą“ įrašytina nuostata „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.“
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad suteikiančioji institucija turi pasirinkti tinkamą pasiūlymų vertinimo kriterijų. Neaišku, ar suteikiančioji institucija gali pasirinkti ne vieną, o kelis vertinimo kriterijus. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 10 punktą, koncesijos dokumentuose nurodomi pasiūlymų vertinimo kriterijai. 85. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išsamiai apibrėžiama tai, kas laikoma pradiniu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis . Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės aiškumo principu ir teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, keičiamame įstatyme turėtų būti apibrėžta ir tai, kas laikoma pirminiu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais elektroninėmis priemonėmis . 86. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, šios dalies antrajame sakinyje nurodytina, jog komisijos posėdžio diena, valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų pateikimo termino pabaiga. 87.
straipsnio 5 dalies 2 punktas tikslintinas, nes neaišku, kieno kaina ir sąnaudos turima omenyje, taip pat neaiškus šio punkto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktu, kuriame nurodoma, kad koncesijos dokumentuose turi būti pateikta „informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytos, koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos <...>“. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai tikslintina ir 52 straipsnio 2 dalis. 88. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad turi būti tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos. Be to, taisytina šios dalies 3 punkte pateikta nuoroda. 89. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalys nėra susijusios su straipsnio pavadinimu ir straipsnio reguliavimo turiniu, todėl turėtų būti išdėstytos kituose straipsniuose su deramais pavadinimais arba turėtų būti keičiamas 41 straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį. 90. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Taigi suteikiančioji institucija negalėtų nustatyti tam tikros reikalaujamos dalyvių metinių pajamų, gautų vien tik iš su suteikiama koncesija susijusios veiklos, sumos. Neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas skiriasi nuo siūlomo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą.
Be to, vertinama nuostata nedera su to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kad suteikiančioji institucija gali prašyti pateikti pažymą apie pajamas, gautas vien tik iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi koncesija. 91. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kitur įstatymo tekste vartojamas žodžių junginys „apsidraudęs nuo profesinės rizikos“ keistinas į teisinę sąvoką „apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai dalyvis turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su koncesijos verte ir jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes koncesijos vertė gali būti itin didelė, o dalyvio turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas. 92. Svarstytina galimybė papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuostata, kad suteikiančioji institucija turi teisę prašyti pateikti ir auditoriaus išvadą, jeigu auditas atliktas. 93. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad dalyviai turi pateikti užsakovų pažymas. 94. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytina tai, kas turima omenyje nustatant, jog esant tam tikro patikrinimo būtinybei „P atikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija“.
Pastebėtina, jog suteikiančiosios institucijos teikiamu įstatymu negali būti įgaliotos duoti privalomo ar kitokio pobūdžio nurodymus kompetentingoms kitų valstybių oficialioms institucijoms, nes toks reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl atskleistina teikiamos nuostatos esmė ir jos įgyvendinimo mechanizmas. 95. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 10 punkte vietoj žodžio „subtiekėjus“ įrašytinas žodis „subrangovus“. 96. Keičiamo įstatymo 45 straipsnyje siūloma nustatyti, kad dalyvis pateiktų įrodymus, jog nėra 26 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad 26 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ji pati turi atitinkamų pagrįstų įrodymų arba koncesijos suteikimo procedūros metu dalyvis patenka į interesų konfliktą ar imasi neteisėtų veiksmų. Todėl neaišku, kokius įrodymus turės pateikti dalyvis. Kita vertus, neaišku, kodėl dalyvis neturi pateikti įrodymų, jog nėra 26 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. 97. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinio reguliavimo, kai toje pačioje straipsnio dalyje du kartus nurodoma, jog dalyvis, kaip tam tikrų aplinkybių įrodymą, gali pateikti VĮ Registrų centras išduotus dokumentus. 98. Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „ o šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais atvejais“, kelia abejonių jos prasmės ir sąsajų su prieš tai einančiu straipsnio dalies tekstu. Siūlytina visą straipsnio dalį suformuluoti aiškiai, kad jos esmė būtų aiški ir nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai.
straipsnio esmė ir punktai derėtų tarpusavyje ir būtų suprantami, o tekstas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus. 100. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalis pradedama jungtuku „jei“. Toks nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių. 101. Keičiamo įstatymo 51 straipsnyje pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 25 straipsnį ir nurodoma, jog apie tam tikrą dalyvį skelbiama įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 25 straipsnis vadinasi „Bendravimas ir keitimasis informacija“ ir jokių konkrečių skelbimo tvarkų šiame straipsnyje nenurodoma. Siūlytina koreguoti nuorodą. 102. Keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį turi būti paskelbtas naujas skelbimas. 103. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „koncesijos ekonominė pusiausvyra“. Atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys nėra savaime aiškus ir į šios sąvokos reikšmę, būtina šios sąvokos turinį apibrėžti įstatymo 3 straipsnyje. 104. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio sąlygas šioje nuostatoje kalbama. 105. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog į derybas kviečiamo antrą vietą užėmusio dalyvio pasiūlymo „vertinimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“ Nuostatos turinys kelia abejonių, nes pirmąją vietą užėmusio dalyvio pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į atitiktį koncesijos suteikimo sąlygoms ir įstatyme numatytiems kriterijams, o antrąją vietą užėmusio dalyvio – pagal visiškai skirtingą tvarką. Tuo atveju, jeigu tokia skirtinga pasiūlymo vertinimo tvarka taikytina viso pasiūlymo vertinimui, reguliavimas laikytinas diskriminaciniu ir neatitinkančiu teisinės valstybės principo.
Kitu atveju, nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aišku, kokius konkrečius teisinius santykius aptariamoje teisės normoje siekiama reguliuoti. 106. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „koncesijos sutarties finansuotojai“. Siūlytina vietoj jos vartoti formuluotę „koncesijos finansuotojai“, nes sutartys su finansuotojais paprastai sudaromos dėl koncesijos finansavimo. 107. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 punkte nurodytas neteisingas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pavadinimas. 108. Keičiamo įstatymo 55 straipsnyje siūloma reguliuoti koncesijos suteikimo be konkurso teisinius santykius. Manytina, jog atsižvelgiant į sprendimo suteikti koncesiją be konkurso teisinę reikšmę, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. 109. Keičiamo įstatymo 57 straipsnio turinys koreguotinas atsižvelgiant į tai, jog straipsnio pavadinimas turi atlikti tik straipsnio pavadinimo funkciją, o straipsnio esmė turi būti išdėstyta straipsnio tekste. 110. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje teikiamos nuorodos į įstatymo 54 ir 56 straipsnius tikslintinos, nes šiuose straipsniuose nėra reglamentuojamos jokios procedūros, juose nustatomos koncesijos suteikimo be konkurso ir konkurencinio dialogo sąlygos. Be to, siūlytina paskutiniame sakinyje nurodytas suteikiančiosios institucijos galimų priimti sprendimų alternatyvas sujungti jungtuku „arba“. 111.
dalyje siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ar ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą , jeigu tai būtina, siekiant įvykdyti koncesijos sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu galėtų būti ekonominės veiklos vykdytojas - fizinis asmuo, privatus ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ar tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas. Tačiau koncesijos dalyvis – ekonominės veiklos vykdytojas ar jų grupė gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Taigi neaišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektų grupė“ vertinamo straipsnio kontekste. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, reikalavimas ,,įgyti tam tikrą teisinę formą“ nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar įgyvendinant tokį reikalavimą koncesijos suteikimo procedūros dalyviai turėtų steigti suteikiančiosios institucijos reikalaujamos teisinės formos juridinį asmenį, ar galėtų būti reikalaujama, kad dalyvis – juridinis asmuo pakeistų esamą teisinę formą į suteikiančiosios institucijos reikalaujamą teisinę formą, ar vertinamoji projekto nuostata galėtų būti suprantama dar kitaip. Kartu nėra aišku, kokios konkrečiai ,,teisinės formos“ įgijimo galėtų būti reikalaujama iš koncesijos suteikimo procedūros dalyvio – fizinio asmens. Pastebėtina, kad į vertinamą projekto straipsnį yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl perkančiosios organizacijos teisės reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės , su kuriomis sudaroma sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos ir 60 straipsnio 2 dalies nuostatos. 112. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti baigtinį koncesijos sutarties struktūrinių dalių sąrašą.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma įtvirtinti ir kitas nuostatas, kurios turėtų būti nustatytos koncesijos sutartyje. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad koncesijos sutartyje gali būti ir kitos šiame įstatyme nurodytos nuostatos. 113. Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie mokėjimai turimi omenyje. 114. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog suteikiančiajai institucijai nustatoma pareiga reikalauti, kad dalyvis informuotų apie naujus subrangovus, tačiau dalyviui nenustatoma pareiga tokį reikalavimą vykdyti. Be to, manytina, jog subrangos klausimai turėtų būti nurodyti kaip sudėtinės koncesijos sutarties dalys, įtvirtintos keičiamo įstatymo 60 straipsnyje. 115. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokios institucijos oficialiai skelbiamus duomenis apie infliacijos dydį šioje nuostatoje kalbama, be to, apibrėžtinas ir infliacijos laikotarpis, į kurį derėtų atsižvelgti. 116. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo nustatoma viena iš sąlygų, kai koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu, atsižvelgiant į tai, kad bet koks pakeitimas negalėtų būti laikomas esminiu, ir į Direktyvos 2014/23/ES 44 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatas, kurios perkeliamos į vertinamą straipsnį, siūlome po žodžio „pakeitimu“ įrašyti žodį „žymiai“. 117. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „koncesijų“ įrašytinas žodis „vertės“. 118. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kainos“ įrašytinas žodis „vertės“, o tuo atveju, jeigu turima omenyje ne koncesijos vertė, bet konkreti kaina, reikėtų patikslinti, kokia kaina turima omenyje. 119.
dalies 3 punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutartis gali būti pakeista, jeigu pradinis koncesininkas pakeičiamas nauju koncesininku dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar likvidavimo , kai naujas koncesininkas perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas neapibrėžtas, šios sąvokos turėtų būti suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Pastebėtina, kad likvidavimo atveju juridinis asmuo pasibaigia, jo veikla nurūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnyje, kurio nuostatos perkeliamos, likvidavimas neminimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatos dėl teisių ir pareigų perėjimo likvidavimo atveju atsisakyti. Juridinio asmens reorganizavimas pagal CK 2.97 straipsnį gali būti vykdomas jungimo (prijungimas ir sujungimas) ir skaidymo (išdalijimas ir padalijimas) būdu. Tuo tarpu Direktyvos 2014/23/ES preambulės 77 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas pradinio koncesininko teisių perėmimas „ dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo“. Taigi reorganizavimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal CK, neapima pradinio koncesininko teisių ir pareigų perėjimo naujam koncesininkui, jeigu šis restruktūrizuojamas dėl nemokumo, arba kai jį ar jo kontrolinį akcijų paketą įsigyja kitas juridinis asmuo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai koncesijos sutartis sudaryta su ekonominės veiklos vykdytojų grupe. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 120. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlytume papildyti žodžiais „yra bent viena iš šių sąlygų“. 121.
nuostata, kad suteikiančioji institucija, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais, išskyrus atvejį, kai sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai), CK nenustato. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio
vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kai kuriuose CK straipsniuose yra nustatyti kiti nei 6.217 straipsnyje nustatyti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721,
nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą.
Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, suteikiančiajai institucijai vienašališkai nutraukus sutartį, koncesininkas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/23/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 44 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, manytina, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra perteklinė, nes sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nustato CK, į kurį ir pateikiama nuoroda 63 straipsnio 2 dalyje. 122. Keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 2 punktas taisytinas, nes neaišku, kuo jis skiriasi nuo 1 punkto. Siūlytina jį suformuluoti taip, kaip tai padaryta Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai taisytina ir 64 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata. 123.
dalyje siūloma nustatyti, jog „ Formuojant Europos Sąjungos koncesijų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos koncesijų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės koncesijų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal teisės aktus atsakinga už koncesijų politikos formavimą.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas įstatymas kaip tik ir yra tas teisės aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai turėtų būti nurodyta ministerija, atsakinga už valstybinės koncesijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. 124. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytina, apie kokių subjektų ar objektų tikrinimą šioje nuostatoje kalbama. 125. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytina, kokiais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę „ pateikti koncesijos dokumentus ir ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas ir dalyvių pasiūlymus papildomai ekspertizei“. Tuo atveju, jeigu tokia teisė galėtų būti realizuojama ir koncesijos suteikimo proceso metu, manytina, jog šios teisės įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti detalizuotas, pavyzdžiui, nustatant papildomos ekspertizės pagrindus, nustatant terminus, per kuriuos turėtų būti atlikta papildoma ekspertizė, kokios galėtų būti papildomos ekspertizės teisinės pasekmės ir pan., kad tiek suteikiančioji institucija, tiek ir dalyviai galėtų planuoti savo veiklą, o koncesijos procesas nebūtų vilkinamas ar sužlugdytas. 126. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę įpareigoti suteikiančiąją instituciją „pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų ar sprendimų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą.
Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai ir sprendimai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 127. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 6 punkte, derinant įstatymo terminologiją su Administracinių nusižengimų kodekso terminologija, atsisakytina žodžių junginio „Traukti administracinėn atsakomybėn“ ir vartotinas žodžių junginys „skirti administracines nuobaudas“. 128. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 9 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes ši nuostata yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje. 129. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „suteikiančios institucijos profilis“. Šios sąvokos turinys atskleistinas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. 130. Keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis tobulintina, nes joje dėstoma nuostata neaiški. 131. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio
dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. 132. Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisės technikos taisykles teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, o tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje atsisakytina lotyniško termino inter alia vartojimo, kadangi šis terminas turi aiškią prasmę, kurią galima nusakyti lietuviškais žodžiais „be kita ko“. 133. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio
nurodytą pranešimą, turėtų kreiptis į teismą. 134.
siūloma nustatyti, jog „ Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos“. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos yra konkrečiai susietos su viešųjų pirkimų procedūromis, šiame skyriuje vartojami su viešaisiais pirkimais susiję terminai ir sąvokos, pateikiamos nuorodos į konkrečius Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, todėl ginčams, kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatų nei mutatis mutandis nei kitokiu būdu taikyti praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į išdėstytą pastabą teikiamas įstatymo projektas turėtų būti papildytas arba savarankiškomis nuostatomis, susijusiomis su ginčų kylančių iš visų koncesijos teisinių santykių sprendimu, arba turėtų būti aiškiai nurodyta kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos ir kokiu būdu turėtų ir galėtų būti taikomos. Be to, teikiamame įstatymo projekte turėtų būti nurodyta ne tik tai, kaip sprendžiami ginčai, kylantys dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, tačiau ir tai, kaip sprendžiami visi kiti iš koncesijos teisinių santykių kylantys ginčai. 135. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 136.
su keičiamu įstatymo projektu pateiktoje atitikties lentelėje nurodytos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos dėl kai kurių leidžiamų išimčių, kurios į projektą neperkeltos, nepagrindžiant jų neperkėlimo priežasčių (lentelėje nurodoma: „Lietuva nusprendė neperkelti šios išimties“). Nesant paaiškinimų, neaišku, kodėl išimtys dėl tų pačių teisinių santykių į Koncesijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą neperkeltos, o į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą perkeltos. Pavyzdžiui, neperkeltos Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 8 dalies b ir h papunkčiuose nustatytos išimtys dėl direktyvos netaikymo audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamoms koncesijoms, politinių kampanijų paslaugų koncesijoms rinkimų kampanijos metu, 11 straipsnyje – išimtis elektroninių ryšių srityje, 12 straipsnyje – išimtis vandens srityje, nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 11 punktuose, 9 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte išimtys dėl įstatymo netaikymo panašiais atvejais numatytos. Atitikties lentelėje taip pat be papildomo paaiškinimo nurodyta, kad Lietuva pasirenka neperkelti ir neįgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES 24 straipsnio dėl rezervuotos koncesijos (nenumatyta rezervuoti teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija ir pan.), nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 23 straipsnyje nustatoma rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose kai kuriems tiekėjams (socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei ir kt.). 137. Projekto 2 straipsnyje taisytina įstatymo įsigaliojimo data. 138. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo nuostatos yra siejamos su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.
XIIP-3750(2), nuostatomis ir nepriėmus šio įstatymo projekto, negalėtų būti taikomos praktiškai bei neatitiktų galiojančių įstatymų nuostatų. Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, kuriomis keičiamo įstatymo įsigaliojimas būtų siejamas su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), įsigaliojimu. 139. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra netikslus, neišbaigtas, vietomis fragmentiškas ir neaiškus, nesuderintas su kitais įstatymais bei parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių ir bendrinės lietuvių kalbos reikalavimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio struktūrinių dalių numeracija tikslintina. Po šio straipsnio 29 dalies sekančią kitą straipsnio struktūrinę dalį reikėtų žymėti ne 3, bet 30 numeriu. 2. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vietoje skaičiaus „28“ įrašytinas skaičius „29“. 3. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vietoje įvardžio „jos“ įrašytina konkreti institucija, kitu atveju įstatymo tekstas būtų neaiškus. 4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios suteikiančiosios institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios suteikiančiosios institucijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos suteikiančiosios institucijos darbuotojas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas komisiją gali sudaryti ne pati suteikiančioji institucija, bet jos įgaliota kita institucija. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kurios institucijos vadovas ar darbuotojas tokiu atveju būtų skiriamas komisijos pirmininku. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 5. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „3“. 6. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje neaiški formuluotė „ar jo įgaliotasis atstovas“, todėl taisytina. Pastebėtina, kad kitur projekto tekste rašoma „ar jos įgaliota institucija“. 7.
vietoj žodžių „elektroninėmis gavimo priemonėmis ir“ žodžius „elektroninio gavimo priemonėms ir“. 8. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 punkto nuostata ,,pagal šiuos reikalavimus“ tikslintina, nes nėra aišku, kokie konkrečiai bei kuriuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai turimi omenyje. 9. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į šios dalies pirmojo sakinio nuostatas, po žodžio „registruotas“ įrašytini žodžiai „ar kur yra jo gyvenamoji vieta“. 10. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje naudojama sąvoka ,,su dalyviu susijęs juridinis asmuo“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis juridiniai asmenys būtų priskiriami su dalyviu susijusių juridinių asmenų kategorijai. Projekte šios sąvokos turinys nėra atskleidžiamas. Atsižvelgus į tai, siekiant išvengti galimo nevienodo šios sąvokos turinio aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti jos turinį. 11. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad informacija, kuri turi būti nurodyta koncesijos skelbimuose, skelbimuose apie koncesijos suteikimą ir skelbimuose dėl koncesijos pakeitimo , skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1). Atkreipiame dėmesį, kad informacija, kuri turi būti nurodyta skelbime dėl koncesijos pakeitimo, yra nurodyta keičiamo įstatymo
dalies ir keičiamo įstatymo 6 priedo santykis. Svarstytina, ar tokį santykį keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti. 12.
straipsnio 3 dalį įrašytina nuoroda į 21 straipsnio 2 dalį. 13. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje vietoje žodžių „perkančioji organizacija“ įrašytini žodžiai „suteikiančioji institucija“. 14. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje, siekiant suvienodinti straipsnio terminiją, vietoj žodžių „pasiūlymo galiojimo laiką“ įrašytini žodžiai
„pasiūlymo galiojimo terminą“. 15. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„kad dalyvio“ įrašytini žodžiai
„kad dalyvis“. 16. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5
punkte siūloma nustatyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę įpareigoti suteikiančiąją instituciją „pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų ar sprendimų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina žodžio „neteisėtas“ vartojimo ir vartotina sąvoka „teisės aktų reikalavimų neatitinkantys sprendimai ir veiksmai.“ Priešingu atveju turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 17. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 8 punkte vietoje nuorodos į „Viešųjų pirkimų įstatymą“ turėtų būti nuoroda į keičiamo įstatymo 77 straipsnį. 18. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija Viešųjų pirkimų tarnybai turi pateikti ,,visų per kalendorinius metus suteiktų koncesijų pagal šio įstatymo 66 straipsnį ataskaitą <...>“ (pabraukta mūsų). Kyla abejonių, ar nuoroda į keičiamo įstatymo 66 straipsnį yra pagrįsta, nes pastarajame straipsnyje siūloma reglamentuoti Viešųjų pirkimų tarnybos ir Centrinės projektų valdymo agentūros funkcijas, bet ne koncesijų suteikimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtą projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. 19. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ir pakeitimo“ įrašytini žodžiai „ar pakeitimo“.
teisę ekonominės veiklos vykdytojui kreiptis į teismą, ir 2 dalies nuostata, suteikianti teisę ekonominės veiklos vykdytoju, dalyviui ar koncesininkui , teikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių, derintinos tarpusavyje. 21. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos:
1) nuostata „ Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija neprivalo nagrinėti ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus“ išbrauktina kaip perteklinė. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta taisyklė, kad suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija privalo nagrinėti tik tas ekonominės veiklos vykdytojų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 2) nuostata „Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija neprivalo nagrinėti ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo“ perkeltina į
institucijoje ar įgaliotoje institucijoje tvarką, 1 dalį. 22. Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos:
1) 1 punkte reikia nurodyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti
,,institucijos“;
2) 2 punkte prieš žodį „dalyvius“ įrašytinas žodis „suinteresuotus“. 23. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, po žodžių „pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui“ įrašytini žodžiai „ir suinteresuotiems dalyviams“. 24.
24Projekto 2 straipsnio 6 dalyje, siekiant šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse naudojamų formuluočių suderinamumo, po žodžių ,,šio įstatymo“ įrašytini žodžiai ,,1 straipsnyje išdėstyto įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p.
[email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
2017-02-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Daukšienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Jekaterina Šarmavičienė, Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjas Karolis Bruder. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 1(3)
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąvokos ,,bendrasis juridinis asmuo“ apibrėžime, be kita ko, siūloma nustatyti sąlygą, kad suteikiančioji institucija ,,išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suteikiančioji institucija aukščiau nurodytą laikotarpį turėtų būti bendrojo juridinio asmens dalyve, ar turėtų perduoti tokiam juridiniam asmeniui jo įsteigimo laikotarpiui laikinai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant pašalint šį neaiškumą, projektą reikėtų patikslinti. Be to, nurodytame apibrėžime reikėtų vietoj žodžių „įsteigtas veiklai“ įrašyti žodžius „įsteigtas bendrai veiklai“. Pritarti
2016-12-30 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „teikti prekes ar paslaugas“ įrašytini žodžiai „tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „laikinos įmonių asociacijos“ vartoti terminą
„laikini įmonių susivienijimai“, siekiant išvengti tokių „asociacijų“
painiojimo su asociacijomis, įsteigtomis pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Pritarti
2016-12-30 1(3)
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje pateikto sąvokos ,,koncesija“ apibrėžimo seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui perduodant teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jam perduodama ir su tokia veikla susijusios rizikos, apimančios statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą.
Iš pastarosios projekto nuostatos darytina išvada, kad ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti perduodama visa su tokia veikla susijusi rizika. Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui gali būti perduodama dalis ekonominio pobūdžio vykdymo rizikos. Nurodytas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka ,,ekonominio pobūdžio vykdymo rizika“ apimtų tas rizikas, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostatą derinti su 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta „koncesijos“ sąvokos apibrėžimo seka. Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojui perduodant teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jam perduodama ir visa su tokia veikla susijusi rizika. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 1(3)
,,koncesijos sutartis“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad tai sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies bei kitų keičiamo įstatymo straipsnių nuostatas, koncesijos sutartyje turi būti nustatytos ne vien tik suteikiančiosios institucijos bei koncesininko teisės ir pareigos, bet nustatyta dar labai daug ir kitų sąlygų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje pateiktas ,,koncesijos sutarties“ apibrėžimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti
2016-12-30 1(3)
nuostata ,,sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti
2016-12-30 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 19 dalies 3 punkto nuostata ,,asmuo, kuriam už pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti
2016-12-30 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 19 dalies 3 punkte pirmą kartą naudojant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pavadinimą, vartotinas pilnas šio įstatymo pavadinimas su žodžiais „Lietuvos
2016-12-30 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje pateikiamame netinkamos paraiškos apibrėžime taisytina formuluotė „ekonominės veiklos vykdytojas atitinka <...> pašalinimo pagrindą“. Pašalinimo pagrindai yra arba jų nėra, veiksmažodis
„atitinka“ nurodytame kontekste nevartotinas. Ši pastaba taikytina visiems
atvejams, kai įstatymo projekte aptariamas „atitikimas“ ir „neatitikimas“ tam tikriems kriterijams. Pritarti 9.
2016-12-30 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje pateikiamame paraiškos apibrėžime vietoj žodžių „reiškianti pageidavimą“ įrašytini žodžiai „kuria reiškiamas pageidavimas“. Pritarti
2016-12-30 1(3)
apibrėžimas tobulintinas. Pirma, ištaisytina klaida šioje dalyje nurodomame įstatymo pavadinime, įrašant vietoj žodžio „atsakomybės“ žodį „atskaitomybės“. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda ir į Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą. Antra, kadangi projektu teikiamo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo tikslai yra skirtingi, manytume, kad koncesijos atveju apibrėžti lemiamą įtaką pagal Konkurencijos įstatymo taisykles būtų nepagrįsta ir sudėtinga. Svarstytina galimybė lemiamą įtaką apibrėžti projekte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 39 punktą ir 7 straipsnio 4 dalį. Pritarti
2016-12-30 1(3)
apibrėžti Tarptautinės koncesijos sąvoką, nurodant, jog tai „koncesija, kurios vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos vertės ribą, kurią Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“. Nuostatos formulavimą siūlytina pakeisti taip, kad iš jos turinio nebūtų galima daryti išvados, jog Lietuvos Respublikos įstatyme yra nustatomos Europos Komisijos pareigos, priešingu atveju keltinas jurisdikcijos klausimas. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymu gali būti reglamentuojami tik tie teisiniai visuomeniniai santykiai, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, t.y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungos institucijose, nes Lietuvos Respublikos įstatymas yra nacionalinis teisės aktas. Pritarti
2016-12-30 1(5)
terminas „iki <...> koncesijos suteikimo procedūrų“, derinant šią nuostatą su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl koncesijos suteikimo procedūros pradžios. Pritarti
2016-12-30 1(5)
apskaičiuojant koncesijos vertę reikia atsižvelgti į „pajamas iš darbų ar paslaugų, gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokėtus mokėjimus, baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija“. Nuostatos turinys neaiškus, nes nesuprantama apie kokio pobūdžio baudas ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija, šioje nuostatoje kalbama, neaišku kokie subjektai galėtų būti šių baudų mokėtojai ir už kokius pažeidimus tokios baudos turėtų ir galėtų būti mokamos. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti nuostatos turinio esmę, kad šią nuostatą būtų įmanoma pritaikyti praktiškai. Pritarti
2016-12-30 1(5)
14.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos dėl mokėjimų tikslintinos, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 3 dalies c papunktį, kuriame nurodyta, kad visų pirma atsižvelgiama į „mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, kurią koncesininkas gauna iš perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba bet kurios kitos viešosios institucijos, įskaitant kompensaciją už su viešosiomis paslaugomis susijusių pareigų laikymąsi ir viešojo sektoriaus investicijų subsidijas“. Pritarti
2016-12-30 1(5)
taisytinas terminas „trečiosios šalys“. Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte „trečiosiomis šalimis“ vadinami tiek kiti asmenys, kurie nėra sutarties šalimis, tiek kitos valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. Pritarti
2016-12-30 1(5)
žodis „pagrįstas“ arba „pateisinamas“. Pritarti
2016-12-30 1(6)
nuostata, apibrėžianti suteikiančiąją instituciją, kuriai šis punktas taikomas, tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1 dalies ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 punkto nuostatas. Pritarti
2016-12-30 1(6)
sąvoka ,,valstybė narė“. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos turinį siūloma atskleisti tik projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąvokos ,,valstybė narė“ turinį siūlytina atskleisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje, o ne projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarti 19.
2016-12-30 1(6)
į Notariato įstatymo nuostatas, išbrauktinas žodis „autentiškumo“. Be to, 6 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia. Pritarti
2016-12-30 1(7)
20Keičiamo įstatymo 7 straipsnio visuose punktuose kartojamas tas pats sakinys. Siūlytina straipsnio redakciją tobulinti, papildant straipsnį nauja 2 dalimi
ir joje atitinkamai suformuluojant pasikartojančią nuostatą. Pritarti
2016-12-301 (8,9)
reguliuojami ne tik tie atvejai, kai įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, skirsnio pavadinimas tobulintinas, kad jis atitiktų skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių pobūdį. Pritarti
2016-12-30 1(8)
22Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje žodžio „Lietuvos“,
vartotinas pilnas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
2016-12-30 1(8)
tam tikrą bendradarbiavimo programą sudaro „<...> tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį <...>.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose galima reguliuoti tik tuos teisnius santykius, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Į tokią jurisdikciją nepatenka atvejai, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su kitų valstybių pareigomis, todėl nuostatoje atsisakytina reguliavimo, susijusio su pareigų nustatymu kitoms valstybėms. Pritarti
2016-12-30 1(8)
24.
taisytina. Pritarti
2016-12-30 1(8)
25Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata tikslintina,
atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 6 dalies d papunktį – būtinumas suteikti koncesiją trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojui turi būti siejamas su „operaciniais poreikiais“. Pritarti
2016-12-30 1(8)
aiškumo principu, nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
2016-12-30 1(11)
įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „dalyje“. Pritarti
2016-12-30 1(11)
„sutarties“. Pritarti
2016-12-30 1(12)
29Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija taisytina,
perkeliant žodį „nuostatas“ po skaičiaus ir žodžio „346 straipsnio“. Pritarti
2016-12-30 1(12)
žodžių „vienai daliai“ žodį „taikomos“ ir išbraukiant žodį „taikomos“ po žodžių „kitai daliai“. Pritarti
2016-12-30 1(13)
„šio straipsnio 2 ir 3 dalių“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „šio straipsnio 3
dalies“, nes Direktyvos 2014/23/ES 22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perkeltos tik į vertinamo straipsnio 3 dalį. Pritarti
2016-12-30 1(13)
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje, derinant jo nuostatas su šios dalies pirmuoju sakiniu, po žodžio „rūšiai“ įrašytini žodžiai „iš esmės“. Pritarti
2016-12-30 1(16)
įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojama „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ sąvoka, kuri nuolat kartojama įstatymo tekste. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu šioje nuostatoje įvestinas šios sąvokos trumpinys be žodžių „Lietuvos Respublikos“, kuris vartotinas visame projekto tekste. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 9 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojamos „Lietuvos Respublikos Seimo“ sąvokos. Pritarti
2016-12-30 1(17)
perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatos. Pirma, pagal Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalį, perkančiosiomis organizacijomis (projekte – suteikiančiosios institucijos) laikomos „– valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių valdžios institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos“. Projekte nėra nuostatų, kad nurodytų subjektų asociacija turėtų būti laikoma suteikiančiąja institucija. Atitikties lentelėje tokia pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju „asociacija“ turėtų būti suprantama kur kas plačiau, nei asociacija pagal nurodytą įstatymą – tai gali būti bet koks nurodytų subjektų susivienijimas. Pastebėtina ir tai, kad perkėlus Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.
XIIP-3750(2), (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas) 2 straipsnio 25 dalį, viešųjų subjektų asociacijos yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Be to, manytume, kad apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas tokiu būdu, kai tik išvardijamos galimos teisinės formos, į projektą nevisiškai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios nustato viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, laikomų perkančiosiomis organizacijomis, būtinas charakteristikas. Antra, manytume, kad nevisiškai perkeltos ir Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio nuostatos, kurios apibrėžia perkančiuosius subjektus (projekte jie taip pat vadinami suteikiančiosiomis institucijomis), nes suteikiančiosioms institucijoms nepriskiriami kai kurie subjektai, kurie pagal nurodytą direktyvą laikomi perkančiaisiais subjektais, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojamų subjektų asociacijos, ir atvirkščiai, joms priskiriami subjektai pagal teisinę formą, neatsižvelgiant į direktyvoje išvardintus būtinus požymius, pavyzdžiui, vienas iš būtinų tokių subjektų požymių yra jų įsteigimas siekiant konkretaus tikslo – „patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 21 punktą, kuriame be kita ko nurodyta: „<...> subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.“ Be to, manytume, kad įstatymas būtų aiškesnis, jeigu jame būtų apibrėžta lemiama įtaka, kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3751(2)) 4 straipsnyje, perkeliant į jį Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o ne pateikiama nuoroda į Konkurencijos įstatymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aiškumas yra vienas pagrindinių teisėkūros principų, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 2 punkte nurodyta, jog koncesijos suteikimui taikytinos taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nurodytų direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos visiškai skirtingu būdu: į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751 nuostatos perkeliamos vartojant abstrakčias formuluotes „viešasis ar privatus juridinis asmuo“,
„įmonė“ ir nurodant tokių subjektų būtinus požymius, o į vertinamą projektą –
nurodant tik konkrečias juridinių asmenų teisines formas. Siekiant išvengti praktinių teisės taikymo ir aiškinimo problemų siūlytina tobulinant projektą perkelti į jį Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatas tokiu pat būdu, kaip tai padaryta perkeliant atitinkamų direktyvų nuostatas į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751. Pritarus šiai pastabai, būtina peržiūrėti visas įstatymo projekto nuostatas, kuriose pateikiamos nuorodos į atskiras 17 straipsnio dalis. Pritarti
2016-12-30 1(17)
įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos“. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų uždrausta subjektams, kurie nebūtų nurodyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, suteikti koncesiją, nors jų atžvilgiu keičiamo įstatymo nuostatos, vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nebūtų taikomos. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas. Manytina, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatomi draudimai tiems subjektams, kurie nepatenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sferą. Pritarti
2016-12-30 1(18)
Siūloma keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata ,,suteikiančiosios institucijos patikėjimo <...> teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas“ tikslintina. Minėtą nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią patikėtinis jam patikėjimo teise perduotą turtą ne tik valdo bei naudojasi, bet juo ir disponuoja. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas
2016-12-30 1(18)
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutarties laikotarpiui koncesininkui gali būti be aukciono išnuomojami valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar koncesininkui galėtų būti išnuomojami tik suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai, ar bet kurie kiti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kurios valstybės institucijos turėtų įgaliojimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus koncesininkui bei kokia tvarka tokie žemės sklypai būtų išnuomojami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise. Taigi iš pastarosios nuostatos seka, kad koncesininkas valstybinės žemės nuomos teise valdyti negalėtų. Atsižvelgus į tai, projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose prieš žodžius ,,laikotarpiui“ reikėtų įrašyti žodžius ,,galiojimo“. Pritarti 38.
2016-12-30 1(18)
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų seka, kad suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą valdyti, naudoti ar disponuoti juo aukščiau nurodytomis teisėmis, t.y. ar pati suteikiančioji institucija, ar Vyriausybė ir kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turėtų būti nustatyti įstatymuose. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise. Iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus priimti sprendimą ir perduoti suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, panaudos gavėjas (šiuo atveju – suteikiančioji institucija) neturi teisės disponuoti jam panaudos pagrindais perduotu valstybės turtu. Todėl projekte reikėtų nurodyti valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą, bei tokio turto perdavimo tvarką.
Be to, nėra aišku, ar tokiu atveju valstybės ar savivaldybių turto panaudos sutartis, sudaryta su suteikiančiąja institucija dėl valstybės
nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
2016-12-30 1(18)
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriose konkrečiai sutartyse turėtų būti nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos ir tvarka, t.y. ar turto perdavimo koncesininkui valdyti patikėjimo, nuomos, panaudos teise sutartyse, ar sudaromose atskirose turto perdavimo sutartyse. Antra, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 7 punktu, kuriame siūloma nustatyti, kad šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Taigi pagal pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą būtų nustatytos koncesijos sutartyje. Todėl lieka neaišku, ar koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos kitos koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą, nei siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Trečia, pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,ar kitaip perduoti turtą“ suteiktų teisę koncesininkui sudaryti su trečiaisiais asmenimis ir kitas, įstatyme nenurodytas, sutartis dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tretieji asmenys iš koncesininko gautą valstybės turtą galėtų subnuomoti ar kitaip perduoti valdyti ir (ar) naudoti kitiems asmenims. Svarstytina, ar projekte tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatyti atitinkami ribojimai disponuoti jiems perduotu valstybės (savivaldybių) turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti apribojimai disponuoti valstybės
2016-12-30 1(18)
įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos“.
Atkreipiame dėmesį, kad suteikiančiosios institucijos valstybės ar savivaldybės turto nuosavybės teise nevaldo. Tokio turto savininkas yra valstybė ar atitinkama savivaldybė. Suteikiančios institucijos valstybės turtą paprastai valdo patikėjimo, panaudos ar nuomos teise. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Pritarti
2016-12-30 1(18) (1-5)
teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykius (turto perdavimą patikėjimo teise, turto nuomą, panaudą) reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti įstatymai. Iš projekto nuostatų nėra aiškus keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti valstybės (savivaldybių) turto valdymo teisinio reguliavimo ir minėtuose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo santykis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti jų santykį. Pritarti
2016-12-30 1(18)
įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko naujai sukurto turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas, atsižvelgiant į konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra siūloma nustatyti, kad koncesininko koncesijos metu sukurtas naujas turtas turėtų būti perduotas suteikiančiosios institucijos, o ne atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Manytina, kad naujai sukurtas turtas turėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o suteikiančioji institucija tokį turtą galėtų valdyti patikėjimo ar kitomis teisėmis. Be to, įstatyme ar koncesijos sutartyje turėtų būti nustatyta ir naujai sukurto turto perdavimo suteikiančiajai institucijai (valstybei ar savivaldybei) tvarka. Pritarti
2016-12-30 1(18)
ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyse nustatytomis sąlygomis. Iš siūlomos projekto nuostatos seka, kad koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos nevienodos valstybės ar savivaldybės turto draudimo sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti apdraudžiamas ne nuo visų galimų rizikų, o tik nuo tų, dėl kurių būtų susitarta koncesijos suteikimo procedūros metu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta valstybės (savivaldybės) turto apsauga bei ar jis atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad valstybės (savivaldybių) turtui visais atvejais būtų taikoma maksimali draudiminė apsauga. Pritarti
2016-12-30 1(18)
įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame straipsnyje nenustatomi jokie konkretūs atvejai, kai turtas turėtų būti apdraustas, todėl darytina išvada, jog turto draudimo privaloma reikalauti visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kai kuris turtas, nurodomas aptariamame straipsnyje, pavyzdžiui, kontinentinis šelfas, išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, žemės gelmių ištekliai, žemės gelmių ertmės ir kt. apskritai galėtų būti draudimo objektais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teigtina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinimas, kad būtų įmanoma suteikti koncesijas dėl aptarto ir kitokio turto, kurio draudimas sunkiai įmanomas dėl jo specifikos. Pritarti
2016-12-30 1(19)
įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokie susiję mokėjimai turimi omenyje. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 52 punkte šiame kontekste vartojamas susijusių kompensacijų terminas. Pritarti
2016-12-30 1(21)
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių skaičių, tačiau šis dalyvių skaičius
„negali būti mažesnis kaip trys“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu
nurodytina, kaip turėtų ir galėtų būti suteikiama koncesija, jei dalyvių apskritai yra mažiau nei trys, pavyzdžiui, du. Pritarti
2016-12-30 1(22)
įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog „Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu aptariamoje nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę joje kalbama. Pritarti
2016-12-30 1(23)
įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir teisės akto glaustumo reikalavimu, išbrauktini pertekliniai žodžiai „bet neapsiribojant“, kadangi iš nuostatos konstrukcijos ir taip yra aišku, jog nuostatoje nėra nustatomas baigtinis informacijos, kuri gali būti konfidenciali, sąrašas. Pritarti
2016-12-30 1(23)
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, prasidedanti žodžiais
„Konfidencialia negalima laikyti informacijos“ dėstytina atskira straipsnio
dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti
2016-12-30 1(23)
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija, jei kyla abejonių dėl pasiūlytos informacijos konfidencialumo „gali prašyti dalyvio įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog suteikiančioji institucija gali prašyti įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą, o ne informacijos konfidencialumo pagrįstumą, nes pagal teikiamą nuostatos formuluotę būtų tikrinama pati informacija ir jos turinys, tačiau nesvarstomas klausimas, ar tokia informacija gali būti priskirta konfidencialios informacijos kategorijai. Pritarti
2016-12-30 1(24)
51Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius,
susijusius su interesų konfliktais. Pastebėtina, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, kurie „turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą“. O šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems
interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir <...> nešališkumo deklaraciją“. Šiame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška nustatyti, kad siekiant užkirsti kelią suteikiant koncesijas kylantiems interesų konfliktams, suteikiančioji institucija turėtų reikalauti, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskritai nedalyvautų koncesijų suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei kitų alternatyvų nėra, jiems būtų taikomos straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti
2016-12-30 1(24) 52.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis. Suteikiančioji institucija gali nušalinti savo darbuotoją, patekusį į interesų konflikto situaciją. Tuo tarpu suteikiančiosios institucijos įgaliotos institucijos darbuotojai jai nepavaldūs, todėl juos nušalinti turėtų suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija. Pritarti
2016-12-30 1(25)
įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisino aiškumo principu, sakinyje, kuris prasideda žodžiais „Tokiu atveju“, nurodytinas subjektas, kuriam turi būti pasiūlyta alternatyvi prieiga. Pritarti
2016-12-30 1(25) (6,7,8)
įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei 7 ir 8 dalys dėstytinos atskirais įstatymo straipsniais su deramais straipsnių pavadinimais, kadangi jų turinys nepatenka į 25 straipsnio reguliavimo turinį ir neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Pritarti
2016-12-30 1(25)
dalies esmės ir su ja yra nesuderinti nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. Pritarti
2016-12-30 1(26)
pagrindai tikslintini. Neaišku, kodėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnį, o vertinamo projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte tokia nuoroda nepateikiama, nors ji yra Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies c papunktyje. Siekiant teisinio aiškumo taikant įstatymus, siūlytina projektų nuostatas suvienodinti.
Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte akcentuojamas vaiko pirkimas ar pardavimas, kaip viena prekybos žmonėmis formų, kai Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies f papunktyje nurodoma, kad dalyvio pašalinimo pagrindu yra „vaikų darbas ir kitos prekybos žmonėmis formos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje.“ Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas galutinis administracinis sprendimas, o reguliuojant tuos pačius santykius vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte – administracinis sprendimas. Manytume, kad šiuo atveju projektų nuostatos turėtų būti analogiškos, nes reguliuojami analogiški visuomeniniai santykiai. Pritarti
2016-12-30 1(26)
esmės ir su ja yra nesuderintas kalbiniu požiūriu. Pritarti
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis reikalavimus, jis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu gali būti ir fizinis asmuo, kuriam pagal jo gyvenamosios vietos šalies įstatymus registracija toje šalyje gali būti neprivaloma. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskirai aptarti tokių asmenų pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu.
Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka ,,dalyvio atsakingas asmuo“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, už kokius dalyvio veiksmus atsakingus asmenis ji apimtų, t.y. ar ji apimtų dalyvio įgaliotus dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje asmenis, ar dalyvio vadovus, ar už tam tikrą dalyvio veiklos sritį atsakingus asmenis. Aptariamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba įstatyme atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pastebėtina, jog analogišku atveju šio straipsnio 6 dalies 3 punkto a papunktyje, kalbant apie tam tikrus atsakingus asmenis, vartojama vadovo sąvoka. Sąvokos derintinos tarpusavyje ir nuosekliai vartotinos visame įstatymo tekste. Pritarti
2016-12-30 1(26)
dalis papildytina, nurodant apie atitikimą kokiam objektui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte, šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
2016-12-30 1(26)
dalies 1 punkto nuostatas – turėtų būti nuoroda į šios dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu, kad šio punkto esmė būtų suprantama. Pritarti
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu „koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi neteisėtų veiksmų <...> ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatai, jog teisingumą
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytina, ar šiuo ir kitais atvejais, sąvoka „valstybė narė“ apimtų ir Lietuvos Respubliką. Kita vertus, abejotina, ar Lietuvos suteikiančioji institucija turėtų ir galėtų įvertinti pavojų kitos valstybės narės saugumui. Pritarti
2016-12-30 1(26)
pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas koncesijos suteikimo principas: „Koncesijos suteikimo procedūra negali būti vykdoma tokiu būdu, kad būtų sudaromos palankesnės arba nepalankesnės sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams arba tam tikrų darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu“, todėl nuoroda į šį straipsnį nesuprantama ir praktiškai nepritaikoma. Aptariama nuoroda ir nuorodos kituose straipsniuose taisytinos. Pritarti
2016-12-30 1(26)
65.
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies b papunktį (Direktyvos tekstus anglų ir vokiečių kalbomis), vietoj žodžių „yra bankrutavęs“ įrašytini žodžiai „yra nemokus“. Pritarti
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkto d papunkčio turinys: „pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai“, stokoja teisinio ir loginio aiškumo, todėl nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aiški jos prasmė. Pritarti
2016-12-30 1(26)
suteikiančioji organizacija pašalina dalyvį, kai jis „neatitinka koncesijos dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Įprasta, jog asmuo šalinimas iš tam tikros procedūros, kai jis atitinka tam tikrus pašalinimo pagrindus, tačiau šiuo atveju siūloma nustatyti, jog asmuo šalinamas, kai jis tokių kriterijų neatitinka. Siūlytina atskleisti tikrąją normos prasmę ir paskirtį. Pritarti
2016-12-30 1(26)
įstatymo 26 straipsnio 8 dalies formuluotė „Jeigu dalyvis, atitinka šio straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 dalies reikalavimus“ taisytina, nes nurodytose straipsnio dalyse yra nustatyti dalyvių pašalinimo pagrindai, o ne reikalavimai, kuriuos turi atitikti dalyviai. Pritarti
2016-12-30 1(27)
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su suteikiančiosios institucijos pareiga atmesti koncesijai padėjusio pasirengti dalyvio paraišką visais atvejais. Manytume, kad dalyvio paraiška neturi būti atmetama, jeigu dalyvis įrodo, kad jo dalyvavimas pasirengiant koncesijai negalėjo pažeisti konkurencijos. Pritarti
2016-12-30 1(28)
įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.“ Teigtina, jog įtvirtinus tokio pobūdžio nuostatą, suteikiančiosios institucijos galėtų nutraukti koncesijų suteikimo procedūras dėl bet kokio pobūdžio ir dėl bet kokios reikšmės naujai paaiškėjusių aplinkybių. Manytina, jog tokia nuostata galimai pažeistų koncesijų dalyvių teisėtus interesus. Siūlytina nuostatą papildyti ir aiškiai nustatyti kokio pobūdžio ir kokios reikšmės naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų būti pagrindu nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pavyzdžiui, reguliuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių sritį ir nustatant, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti ne bet kokios, kaip tai siūloma nustatyti, o tik tokios, kurios tiesiogiai susijusios su koncesijos suteikimo procesu, koncesijos objektu ir t.t. Pritarti
2016-12-30 1(29)
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, gali būti šie koncesijos skelbimai: skelbimas apie koncesijos suteikimą, skelbimas apie planuojamą suteikti koncesiją ir skelbimas apie koncesijos sutarties keitimą. Tačiau 3 straipsnio
straipsniuose minimas skelbimas apie koncesiją.
Be to, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas pradedant koncesijos suteikimo procedūrą, o pagal 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas po koncesijos sutarties sudarymo (projekto 29 straipsnio 2 dalyje šis skelbimas jau įvardijamas kaip skelbimas apie koncesijos sutarties sudarymą). Projektas tobulintinas, suvienodinant projekto straipsnių terminiją ir pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
2016-12-30 1(29)
koncesijos sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija. Manytina, jog atsižvelgiant į neskelbiamos informacijos turinį ir šios informacijos neskelbimo įtaką koncesijos suteikimo procedūrai, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl tam tikros informacijos neskelbimo, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti
2016-12-30 1(29) (3,4)
įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti atvejus, kai suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo. Neaišku, kuris koncesijos skelbimas iš nurodytų 29 straipsnio 1 dalyje turimas omenyje.
Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnio 4 dalį, joje nurodytais atvejais, kurie yra analogiški vertinamose projekto nuostatose nurodytiems atvejams, gali būti neskelbiamas koncesijos skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnyje koncesijos skelbimu vadinamas skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją. Tuo tarpu pagal šios direktyvos 32 straipsnį, skelbime apie koncesijos suteikimą pateikiami koncesijos suteikimo procedūros rezultatai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, pateikiamos standartinės formos „Koncesijos skelbimas“ ir
„Skelbimas apie koncesijos suteikimą“. Projektas tobulintinas, pašalinant
nurodytą neaiškumą, atsižvelgus į nurodytas direktyvos ir reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus, atitinkamai tobulintina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalis. Pritarti
2016-12-30 1(30)
kalbiniu požiūriu, kad jo turinys būtų suprantamas. Pritarti
2016-12-30 1(30)
įstatymo 30 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dėstytinas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti
2016-12-30 1(30)
įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti, koks „patvirtinimas“ turimas omenyje, t.y. įvardinti, ką joje nurodytas „patvirtinimas“ patvirtina. Pritarti
2016-12-30 1(30)
patvirtinimą šioje nuostatoje kalbama.
Be to, nurodytina kaip reikėtų suprasti žodžių junginio „Europos Sąjungos lygiu“ prasmę, galimai šią sąvoką apibrėžiant keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti
2016-12-30 1(31)
sąvoka „koncesijos mokestis“. Neaišku, koks koncesijos mokesčio santykis su keičiamo įstatymo 5 ir 52 straipsniuose nurodytais mokėjimais pagal koncesijos sutartį. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
2016-12-30 1(33)
teisinių santykių svarbą, turėtų būti nustatytas aiškus terminas, per kurį turėtų būti atitinkamai patikslintas skelbimas apie koncesiją, jeigu tikslinama pirmiau paskelbta informacija. Pritarti
2016-12-30 1(34)
žodžiai „pirmiausia nurodomas“, kadangi toliau nenurodoma, kas turėtų būti nurodoma „antriausia“ ir t.t. Pritarti
2016-12-30 1(35)
prieš žodžius „atitikties įvertinimo įstaigos“ nereikėtų įrašyti žodžių
„Lietuvos Respublikoje įsteigtos“, nes šios dalies antrajame sakinyje
pripažįstamos kitose valstybėse narėse įsteigtų atitikties įvertinimo įstaigų išduotos pažymos. Pritarti
2016-12-30 1(37)
suteikiančioji institucija gali prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, o „Dalyvis gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą“.
Pastebėtina, jog pacituota nuostata suformuluota teisiškai nekorektiškai, kadangi nuostatoje klabama ne apie dalyvio teisę į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o apie tai, jog dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies. Pritarti
2016-12-30 1(37)
įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje vietoje nuostatos „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą“ įrašytina nuostata
„jeigu suteikiančioji institucija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino
pabaigos.“
2016-12-30 1(39)
įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad suteikiančioji institucija turi pasirinkti tinkamą pasiūlymų vertinimo kriterijų. Neaišku, ar suteikiančioji institucija gali pasirinkti ne vieną, o kelis vertinimo kriterijus. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 10 punktą, koncesijos dokumentuose nurodomi pasiūlymų vertinimo kriterijai. Pritarti
2016-12-30 1(40)
įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išsamiai apibrėžiama tai, kas laikoma pradiniu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės aiškumo principu ir teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, keičiamame įstatyme turėtų būti apibrėžta ir tai, kas laikoma pirminiu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais elektroninėmis priemonėmis.
2016-12-30 1(40)
šios dalies antrajame sakinyje nurodytina, jog komisijos posėdžio diena, valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų pateikimo termino pabaiga. Pritarti
2016-12-30 1(40)
įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 2 punktas tikslintinas, nes neaišku, kieno kaina ir sąnaudos turima omenyje, taip pat neaiškus šio punkto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktu, kuriame nurodoma, kad koncesijos dokumentuose turi būti pateikta „informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytos, koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos <...>“. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai tikslintina ir 52 straipsnio 2 dalis. Pritarti
2016-12-30 1(41)
įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad turi būti tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos. Be to, taisytina šios dalies
2016-12-30 1(41) (3,4)
įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalys nėra susijusios su straipsnio pavadinimu ir straipsnio reguliavimo turiniu, todėl turėtų būti išdėstytos kituose straipsniuose su deramais pavadinimais arba turėtų būti keičiamas 41 straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį. Pritarti
2016-12-30 1(43)
90.
Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Taigi suteikiančioji institucija negalėtų nustatyti tam tikros reikalaujamos dalyvių metinių pajamų, gautų vien tik iš su suteikiama koncesija susijusios veiklos, sumos. Neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas skiriasi nuo siūlomo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Be to, vertinama nuostata nedera su to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kad suteikiančioji institucija gali prašyti pateikti pažymą apie pajamas, gautas vien tik iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi koncesija. Pritarti
2016-12-30 1(43)
įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kitur įstatymo tekste vartojamas žodžių junginys „apsidraudęs nuo profesinės rizikos“ keistinas į teisinę sąvoką „apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai dalyvis turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su koncesijos verte ir jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes koncesijos vertė gali būti itin didelė, o dalyvio turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose yra reglamentuojamas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, siūlome 43 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyti prievolę reikalauti atitinkamų įrodymų, kad „dalyvis yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu“
2016-12-30 1(43)
punktą nuostata, kad suteikiančioji institucija turi teisę prašyti pateikti ir auditoriaus išvadą, jeigu auditas atliktas. Pritarti
2016-12-30 1(44)
įstatymo 44 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad dalyviai turi pateikti užsakovų pažymas. Pritarti
2016-12-30 1(44)
įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytina tai, kas turima omenyje nustatant, jog esant tam tikro patikrinimo būtinybei „Patikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija“. Pastebėtina, jog suteikiančiosios institucijos teikiamu įstatymu negali būti įgaliotos duoti privalomo ar kitokio pobūdžio nurodymus kompetentingoms kitų valstybių oficialioms institucijoms, nes toks reguliavimas nepatenka į Lietuvos
įgyvendinimo mechanizmas. Pritarti
2016-12-30 1(44)
įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 10 punkte vietoj žodžio „subtiekėjus“ įrašytinas žodis „subrangovus“. Pritarti
2016-12-30 1(45)
įrodymus, jog nėra 26 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.
Pastebėtina, kad 26 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ji pati turi atitinkamų pagrįstų įrodymų arba koncesijos suteikimo procedūros metu dalyvis patenka į interesų konfliktą ar imasi neteisėtų veiksmų. Todėl neaišku, kokius įrodymus turės pateikti dalyvis. Kita vertus, neaišku, kodėl dalyvis neturi pateikti įrodymų, jog nėra 26 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Pritarti
2016-12-30 1(45)
straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinio reguliavimo, kai toje pačioje straipsnio dalyje du kartus nurodoma, jog dalyvis, kaip tam tikrų aplinkybių įrodymą, gali pateikti VĮ Registrų centras išduotus dokumentus. Pritarti
2016-12-30 1(45)
įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „o šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais atvejais“, kelia abejonių jos prasmės ir sąsajų su prieš tai einančiu straipsnio dalies tekstu. Siūlytina visą straipsnio dalį suformuluoti aiškiai, kad jos esmė būtų aiški ir nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Pritarti
2016-12-30 1(47)
įstatymo 47 straipsnis taisytinas kalbine prasme, kad straipsnio esmė ir punktai derėtų tarpusavyje ir būtų suprantami, o tekstas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus. Pritarti
2016-12-30 1(48)
įstatymo 48 straipsnio 1 dalis pradedama jungtuku „jei“. Toks nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti
2016-12-30 1(51) 101.
Keičiamo įstatymo
nurodoma, jog apie tam tikrą dalyvį skelbiama įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 25 straipsnis vadinasi „Bendravimas ir keitimasis informacija“ ir jokių konkrečių skelbimo tvarkų šiame straipsnyje nenurodoma. Siūlytina koreguoti nuorodą. Pritarti
2016-12-30 1(52)
įstatymo 52 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį turi būti paskelbtas naujas skelbimas. Pritarti
2016-12-30 1(53)
įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „koncesijos ekonominė pusiausvyra“. Atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys nėra savaime aiškus ir į šios sąvokos reikšmę, būtina šios sąvokos turinį apibrėžti įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti
2016-12-30 1(53)
įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio sąlygas šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
2016-12-30 1(53)
įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog į derybas kviečiamo antrą vietą užėmusio dalyvio pasiūlymo „vertinimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“ Nuostatos turinys kelia abejonių, nes pirmąją vietą užėmusio dalyvio pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į atitiktį koncesijos suteikimo sąlygoms ir įstatyme numatytiems kriterijams, o antrąją vietą užėmusio dalyvio – pagal visiškai skirtingą tvarką. Tuo atveju, jeigu tokia skirtinga pasiūlymo vertinimo tvarka taikytina viso pasiūlymo vertinimui, reguliavimas laikytinas diskriminaciniu ir neatitinkančiu teisinės valstybės principo.
Kitu atveju, nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aišku, kokius konkrečius teisinius santykius aptariamoje teisės normoje siekiama reguliuoti. Pritarti
2016-12-30 1(53)
įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė „koncesijos sutarties finansuotojai“. Siūlytina vietoj jos vartoti formuluotę „koncesijos finansuotojai“, nes sutartys su finansuotojais paprastai sudaromos dėl koncesijos finansavimo. Pritarti
2016-12-30 1(54)
įstatymo 54 straipsnio 2 punkte nurodytas neteisingas Sutarties dėl Europos
2016-12-30 1(55)
įstatymo 55 straipsnyje siūloma reguliuoti koncesijos suteikimo be konkurso teisinius santykius. Manytina, jog atsižvelgiant į sprendimo suteikti koncesiją be konkurso teisinę reikšmę, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti
2016-12-30 1(57)
pavadinimas turi atlikti tik straipsnio pavadinimo funkciją, o straipsnio esmė turi būti išdėstyta straipsnio tekste. Pritarti110 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-30 1(58)
Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje teikiamos nuorodos į įstatymo 54 ir 56 straipsnius tikslintinos, nes šiuose straipsniuose nėra reglamentuojamos jokios procedūros, juose nustatomos koncesijos suteikimo be konkurso ir konkurencinio dialogo sąlygos. Be to, siūlytina paskutiniame sakinyje nurodytas suteikiančiosios institucijos galimų priimti sprendimų alternatyvas sujungti jungtuku „arba“. Pritarti
2016-12-30 1(59)
įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ar ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina, siekiant įvykdyti koncesijos sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir
ekonominės veiklos vykdytojas - fizinis asmuo, privatus ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ar tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas. Tačiau koncesijos dalyvis – ekonominės veiklos vykdytojas ar jų grupė gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Taigi neaišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektų grupė“ vertinamo straipsnio kontekste. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, reikalavimas ,,įgyti tam tikrą teisinę formą“ nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar įgyvendinant tokį reikalavimą koncesijos suteikimo procedūros dalyviai turėtų steigti suteikiančiosios institucijos reikalaujamos teisinės formos juridinį asmenį, ar galėtų būti reikalaujama, kad dalyvis – juridinis asmuo pakeistų esamą teisinę formą į suteikiančiosios institucijos reikalaujamą teisinę formą, ar vertinamoji projekto nuostata galėtų būti suprantama dar kitaip.
Kartu nėra aišku, kokios konkrečiai ,,teisinės formos“ įgijimo galėtų būti reikalaujama iš koncesijos suteikimo procedūros dalyvio – fizinio asmens. Pastebėtina, kad į vertinamą projekto straipsnį yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl perkančiosios organizacijos teisės reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, su kuriomis sudaroma sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos ir 60 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti
2016-12-30 1(60)
įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti baigtinį koncesijos sutarties struktūrinių dalių sąrašą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma įtvirtinti ir kitas nuostatas, kurios turėtų būti nustatytos koncesijos sutartyje. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad koncesijos sutartyje gali būti ir kitos šiame įstatyme nurodytos nuostatos. Pritarti
2016-12-30 1(60)
įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie mokėjimai turimi omenyje. Pritarti
2016-12-30 1(61)
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog suteikiančiajai institucijai nustatoma pareiga reikalauti, kad dalyvis informuotų apie naujus subrangovus, tačiau dalyviui nenustatoma pareiga tokį reikalavimą vykdyti. Be to, manytina, jog subrangos klausimai turėtų būti nurodyti kaip sudėtinės koncesijos sutarties dalys, įtvirtintos keičiamo įstatymo 60 straipsnyje. Pritarti
2016-12-30 1(62)
įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokios institucijos oficialiai skelbiamus duomenis apie infliacijos dydį šioje nuostatoje kalbama, be to, apibrėžtinas ir infliacijos laikotarpis, į kurį derėtų atsižvelgti. Pritarti
2016-12-30 1(62)
įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo nustatoma viena iš sąlygų, kai koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu, atsižvelgiant į tai, kad bet koks pakeitimas negalėtų būti laikomas esminiu, ir į Direktyvos
vertinamą straipsnį, siūlome po žodžio „pakeitimu“ įrašyti žodį „žymiai“. Pritarti
2016-12-30 1(62)
įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „koncesijų“ įrašytinas žodis „vertės“. Pritarti
2016-12-30 1(62)
įstatymo 62 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kainos“ įrašytinas žodis „vertės“, o tuo atveju, jeigu turima omenyje ne koncesijos vertė, bet konkreti kaina, reikėtų patikslinti, kokia kaina turima omenyje. Pritarti
2016-12-30 1(62)
119.
Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutartis gali būti pakeista, jeigu pradinis koncesininkas pakeičiamas nauju koncesininku dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar likvidavimo, kai naujas koncesininkas perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas neapibrėžtas, šios sąvokos turėtų būti suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Pastebėtina, kad likvidavimo atveju juridinis asmuo pasibaigia, jo veikla nurūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnyje, kurio nuostatos perkeliamos, likvidavimas neminimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatos dėl teisių ir pareigų perėjimo likvidavimo atveju atsisakyti. Juridinio asmens reorganizavimas pagal CK 2.97 straipsnį gali būti vykdomas jungimo (prijungimas ir sujungimas) ir skaidymo (išdalijimas ir padalijimas) būdu. Tuo tarpu Direktyvos 2014/23/ES preambulės 77 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas pradinio koncesininko teisių perėmimas „dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo“. Taigi reorganizavimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal CK, neapima pradinio koncesininko teisių ir pareigų perėjimo naujam koncesininkui, jeigu šis restruktūrizuojamas dėl nemokumo, arba kai jį ar jo kontrolinį akcijų paketą įsigyja kitas juridinis asmuo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai koncesijos sutartis sudaryta su ekonominės veiklos vykdytojų grupe. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
2016-12-30 1(63)
įstatymo 63 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlytume papildyti žodžiais „yra bent viena iš šių sąlygų“. Pritarti 121.
2016-12-30 1(63)
įstatymo 63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad suteikiančioji institucija, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais, išskyrus atvejį, kai sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai), CK nenustato. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais suteikiančioji institucija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kai kuriuose CK straipsniuose yra nustatyti kiti nei 6.217 straipsnyje nustatyti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą.
Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, suteikiančiajai institucijai vienašališkai nutraukus sutartį, koncesininkas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/23/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 44 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, manytina, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra perteklinė, nes sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nustato CK, į kurį ir pateikiama nuoroda
2016-12-30 1(64)
įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 2 punktas taisytinas, nes neaišku, kuo jis skiriasi nuo 1 punkto. Siūlytina jį suformuluoti taip, kaip tai padaryta
pastabai, atitinkamai taisytina ir 64 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata. Pritarti
2016-12-30 1(65)
Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Formuojant Europos Sąjungos koncesijų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos koncesijų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės koncesijų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal teisės aktus atsakinga už koncesijų politikos formavimą.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas įstatymas kaip tik ir yra tas teisės aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai turėtų būti nurodyta ministerija, atsakinga už valstybinės koncesijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Pritarti
2016-12-30 1(66)
įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytina, apie kokių subjektų ar objektų tikrinimą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
2016-12-30 1(66)
įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytina, kokiais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę „pateikti koncesijos dokumentus ir ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas ir dalyvių pasiūlymus papildomai ekspertizei“. Tuo atveju, jeigu tokia teisė galėtų būti realizuojama ir koncesijos suteikimo proceso metu, manytina, jog šios teisės įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti detalizuotas, pavyzdžiui, nustatant papildomos ekspertizės pagrindus, nustatant terminus, per kuriuos turėtų būti atlikta papildoma ekspertizė, kokios galėtų būti papildomos ekspertizės teisinės pasekmės ir pan., kad tiek suteikiančioji institucija, tiek ir dalyviai galėtų planuoti savo veiklą, o koncesijos procesas nebūtų vilkinamas ar sužlugdytas. Pritarti
2016-12-30 1(66)
įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę įpareigoti suteikiančiąją instituciją „pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų ar sprendimų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai ir sprendimai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Pritarti
2016-12-30 1(66)
įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 6 punkte, derinant įstatymo terminologiją su Administracinių nusižengimų kodekso terminologija, atsisakytina žodžių junginio „Traukti administracinėn atsakomybėn“ ir vartotinas žodžių junginys
„skirti administracines nuobaudas“. Pritarti
2016-12-30 1(66)
įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 9 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes ši nuostata yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
2016-12-30 1(67)
įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „suteikiančios institucijos profilis“. Šios sąvokos turinys atskleistinas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti
2016-12-30 1(68)
įstatymo 68 straipsnio 7 dalis tobulintina, nes joje dėstoma nuostata neaiški. Pritarti
2016-12-30 1(70)
įstatymo 70 straipsnio 2 dalis išdėstyta su nenumeruotomis pastraipomis. Toks straipsnio dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti
2016-12-30 1(70)
Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisės technikos taisykles teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, o tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje atsisakytina lotyniško termino inter alia vartojimo, kadangi šis terminas turi aiškią prasmę, kurią galima nusakyti lietuviškais žodžiais „be kita ko“. Pritarti
2016-12-30 1(70)
įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje nurodytina, kokiu tikslu Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi nuostatoje nurodytą pranešimą, turėtų kreiptis į teismą. Pritarti
2016-12-30 1(71)
įstatymo 71 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos“. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos yra konkrečiai susietos su viešųjų pirkimų procedūromis, šiame skyriuje vartojami su viešaisiais pirkimais susiję terminai ir sąvokos, pateikiamos nuorodos į konkrečius Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, todėl ginčams, kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatų nei mutatis mutandis nei kitokiu būdu taikyti praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į išdėstytą pastabą teikiamas įstatymo projektas turėtų būti papildytas arba savarankiškomis nuostatomis, susijusiomis su ginčų kylančių iš visų koncesijos teisinių santykių sprendimu, arba turėtų būti aiškiai nurodyta kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos ir kokiu būdu turėtų ir galėtų būti taikomos.
Be to, teikiamame įstatymo projekte turėtų būti nurodyta ne tik tai, kaip sprendžiami ginčai, kylantys dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, tačiau ir tai, kaip sprendžiami visi kiti iš koncesijos teisinių santykių kylantys ginčai. Pritarti
į tai, jog teikiamas įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kad „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
dėmesys, kad kartu su keičiamu įstatymo projektu pateiktoje atitikties lentelėje nurodytos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos dėl kai kurių leidžiamų išimčių, kurios į projektą neperkeltos, nepagrindžiant jų neperkėlimo priežasčių (lentelėje nurodoma: „Lietuva nusprendė neperkelti šios išimties“). Nesant paaiškinimų, neaišku, kodėl išimtys dėl tų pačių teisinių santykių į Koncesijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą neperkeltos, o į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą perkeltos.
Pavyzdžiui, neperkeltos Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 8 dalies b ir h papunkčiuose nustatytos išimtys dėl direktyvos netaikymo audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamoms koncesijoms, politinių kampanijų paslaugų koncesijoms rinkimų kampanijos metu, 11 straipsnyje – išimtis elektroninių ryšių srityje, 12 straipsnyje – išimtis vandens srityje, nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 11 punktuose, 9 straipsnyje, 8 straipsnio
numatytos. Atitikties lentelėje taip pat be papildomo paaiškinimo nurodyta, kad Lietuva pasirenka neperkelti ir neįgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES 24 straipsnio dėl rezervuotos koncesijos (nenumatyta rezervuoti teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija ir pan.), nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 23 straipsnyje nustatoma rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose kai kuriems tiekėjams (socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei ir kt.). Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnyje taisytina įstatymo įsigaliojimo data. Spręsti pagrindiniame komitete
dėmesys, jog keičiamo įstatymo nuostatos yra siejamos su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), nuostatomis ir nepriėmus šio įstatymo projekto, negalėtų būti taikomos praktiškai bei neatitiktų galiojančių įstatymų nuostatų.
Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, kuriomis keičiamo įstatymo įsigaliojimas būtų siejamas su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), įsigaliojimu. Spręsti pagrindiniame komitete
aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra netikslus, neišbaigtas, vietomis fragmentiškas ir neaiškus, nesuderintas su kitais įstatymais bei parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių ir bendrinės lietuvių kalbos reikalavimų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-1437 1(5)
Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atlikome Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-203 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teisę su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/23/ES nuostatas dėl koncesijų sutarčių suteikimo bei koncesijų teisinio reguliavimo. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jei būtų priimtas) sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projekto nuostatų gali būti suvokiamos ar taikomos nevienareikšmiškai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniais.
Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
vertė apskaičiuojama iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, o pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas, jei suteikiant koncesiją jos vertė padidėja daugiau nei 20 procentų, palyginti su iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuota verte, tai koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota vertė. Manome, kad šios Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
minėtų nuostatų esmės, kadangi nenurodoma, kodėl ir kokiais tikslais kai kuriais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja daugiau kaip 20 procentų (bet ne visais atvejais), koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuotoji vertė, o kitais atvejais, pavyzdžiui, kai koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu padidėja iki 20 procentų ar mažiau, koncesijos verte bus laikytina ne padidėjusi vertė, o apskaičiuotoji iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios. Minėtomis nuostatomis galimai siekiama užtikrinti pradėtų koncesijos suteikimo procedūrų tęstinumą, pavyzdžiui, kad koncesijos suteikimo metu dėl naujų aplinkybių nereiktų skelbti naujo konkurso, kai paaiškėja, jog koncesijos vertė padidėjo ar pan., tačiau Projekte šie tikslai neatskleisti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai koncesijų sutartys yra susijusios su didelio masto ir daug kainuojančių darbų ar paslaugų suteikimu, minėtos Projekto nuostatos gali būti svarstytinos dėl jų pagrįstumo: 1.1.1.
Koncesijos vertės pasikeitimas gali būti vertinamas kaip esminis koncesijos suteikimo sąlygų pasikeitimas, turintis reikšmės ir koncesiją siekiantiems įgyti ekonominės veiklos vykdytojų parinkimui, pavyzdžiui, pasikeitusios aplinkybės gali sudominti naujus ekonominės veiklos vykdytojus arba, atvirkščiai, paraiškas jau pateikusius dalyvius paskatinti atsisakyti dalyvauti tolesnėse koncesijos suteikimo procedūrose. Tačiau, sprendžiant iš Projekte numatomos išimties, koncesijos vertei padidėjus net penktadaliu, koncesijos suteikimo procedūros būtų tęsiamos toliau atsižvelgiant į mažesnę (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios) koncesijos vertę, nors, tikėtina, kad naujų procedūrų inicijavimas leistų pritraukti daugiau dalyvių. 1.1.2. Projekte siūloma išimtis, kad koncesijos suteikimo metu būtų atsižvelgiama į preliminarią (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios), o ne objektyvią (nustatytą koncesijos suteikimo procedūrų metu) koncesijos vertę, galimai sudarytų sąlygas išvengti tam tikrų Projekte nurodytų procedūrų , kurios gali būti reikšmingos parenkant tinkamiausią ekonominės veiklos vykdytoją ir lemti koncesijos projekto sėkmę. 1.1.3. Kadangi koncesijų sutartys paprastai susijusios su didelio masto (daug kainuojančiais) darbų ir paslaugų pirkimais, svarstytina, ar minėtos nuostatos nebūtų naudingos tik koncesijos suteikimo procedūrose jau dalyvaujantiems dalyviams. Neatmetama prielaida, kad asmenys, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūrose, galėtų teikti koncesijos vertę didinančius pasiūlymus, nebijodami, kad konkursas bus nutrauktas ir paskelbtas naujas, ir galimai siektų dirbtinai iki numatomos reikšmės padidinti koncesijos vertę.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu neigiamų interpretacijų Projekto nuostatomis, siūlome Projekte pagrįsti išimties taikymą ir nustatyti, kad visais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja ar sumažėja, Projekto nuostatos taikomos atsižvelgiant į koncesijos suteikimo metu apskaičiuotą vertę. 1.2. Projekte neaptarti atvejai, kai koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Kadangi dėl koncesijos vertės sumažėjimo ekonominės veiklos vykdytojų galėtų padaugėti, siūlome apsvarstyti ir minėtos situacijos reglamentavimo tikslingumą. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-1437 1(5)
apskaičiavimo principus ir 4 dalyje nustato baigtinį sąrašą aspektų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant koncesijos vertę. Svarstytina, ar minėtame sąraše nustatyti aspektai visais atvejais apims veiksnius, kurie gali turėti reikšmės koncesijos vertei, kurią koncesininkas gautų įgyvendindamas koncesijos projektą. Tam tikromis aplinkybėmis dėl tokio teisinio reglamentavimo gali būti elgiamasi neobjektyviai, pavyzdžiui, siekiama išvengti tam tikrų koncesijų suteikimo procedūrų taikymo ir (ar) apskaičiuojant koncesijos vertę neatsižvelgiama į
Projekto 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad suteikiančioji institucija turi teisę laisvai atlikti koncesijos suteikimo procedūrą, laikydamasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, o Projekto 17 straipsnio 1 dalis nustato suteikiančiųjų institucijų kriterijus. Tačiau pagal Projekto 16 straipsnio 8 punktą, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, sprendimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka (išskyrus sprendimus, kuriuos dėl koncesijų pagal Projekto 16 straipsnio 9 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas), o dėl koncesijos savivaldybės vardu sprendimus priima savivaldybės taryba. Taigi, lieka neaiškus minėtų Projekto nuostatų santykis: ar visais atvejais galutinius sprendimus dėl koncesijų turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kai koncesijas suteikia valstybės institucijos, įstaigos ir kiti Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės subjektai) ir savivaldybių tarybos (Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių subjektai), ar visais koncesijų suteikimo atvejais bus laikoma, kad koncesijos suteikiamos arba valstybės, arba savivaldybės vardu. Todėl Projekte reiktų atskleisti, kuriame koncesijos suteikimo etape Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimą, ir nustatyti, ar Projekto 17 straipsnio 1 dalyje minimos suteikiančios institucijos turi savarankiško sprendimo dėl koncesijų suteikimo teisę, kokiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės arba savivaldybių vardu ir sprendimus dėl koncesijų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektą tikslinti. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
4.
4-01-14371
vykdytojui turi būti perduota ekonominio pobūdžio vykdymo rizika ar jos dalis, kuri turi būti suprantama kaip atvirumo rinkos pokyčiams rizika ir gali apimti pasiūlos riziką arba paklausos riziką, arba abi šias rizikas. Pagal Projekto 3 straipsnio 12 dalies nuostatas koncesija – teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir
(ar) pasiūlą, perdavimas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
neatitinka Projekto 3 straipsnio 12 dalyje nustatytos koncesijos sampratos turinio (jį susiaurina), todėl gali susidaryti sąlygos nevienareikšmiškoms Projekte siūlomo įstatymo nuostatų interpretacijoms. 4.2. Be to, su koncesijos sutartimi susijusios rizikos (visos ar didžiosios dalies) perdavimas koncesininkui ir atitinkamai atlyginimo jam nustatymas (jei toks nustatomas perduodant dalį rizikos) yra esminiai požymiai, kuriais koncesijos sutartis skiriasi nuo viešųjų pirkimų sutarčių. Todėl siekiant teisinio aiškumo su koncesijų suteikimu susijusių rizikų perdavimo, pasiskirstymo ir atlyginimo nustatymo klausimai Projekte turėtų būti reglamentuoti išsamiau. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
koncesijų, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.
Atsižvelgiant į galiojantį Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, nėra aišku, ar pagal minėtas Projekto nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka bus privaloma ir savivaldybių taryboms . Jei savivaldybių tarybos sprendimus šiais klausimais galėtų priimti savo nuožiūra, galima rizika, kad Projekte siūlomo įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktika skirtingose savivaldybėse būtų skirtinga, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami užtikrinti vienodą Projekte siūlomo įstatymo įgyvendinimą, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes ir reglamentuoti savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo principines nuostatas. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima sprendimus dėl koncesijų, suteikiamų valstybės vardu, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius valstybės turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 (penkiasdešimt aštuoni milijonai) eurų. Kaip minėta 3-ioje pastaboje, nėra aišku, kokiais konkrečiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės vardu. Taip pat nėra detalizuota, kada: prieš pradedant koncesijų suteikimo procedūras, jų metu ar prieš pasirašant koncesijos sutartį, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti tokį sprendimą. Todėl, siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte tai atskleisti.
Be to, manome, kad Lietuvos Respublikos Seimas atitinkamą sprendimą turėtų priimti tik turėdamas galimybę objektyviai įvertinti visus su numatomos perduoti koncesijos įgyvendinimu susijusius duomenis ir prieš pasirašant koncesijos sutartį turėdamas informaciją apie konkrečius koncesininkus ir kitus koncesijos projekto įgyvendinimo dalyvius, ekonominę projekto naudą ir (ar) ekonominį pagrindimą, finansinius projekto įgyvendinimo aspektus ir esmines koncesijos sutarties sąlygas. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys. Todėl galima daryti prielaidą, kad tokiu atveju, kai suteikiančiosios institucijos skelbime nurodytus kriterijus atitinka daugiau dalyvių negu didžiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius, kai kurie dalyviai nebūtų pakviečiami teikti pasiūlymų. Minėtos nuostatos svarstytinos, kadangi jos gali nepagrįstai apriboti koncesiją ketinančių įgyti asmenų galimybes dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, ir tai gali trukdyti parinkti tinkamiausią ūkinės veiklos vykdytoją koncesijos projektui įgyvendinti. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti minėtų nuostatų, kurios riboja dalyvių skaičių. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
8.
4-01-14371
pakviesta ne mažiau dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia teikti pasiūlymus visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šių nuostatų antrasis sakinys neatitinka pirmojo sakinio imperatyviai nuostatai (teikti siūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius). Be to, formaliai vertinant, minėtos nuostatos sudarytų sąlygas pateikti pasiūlymus kviesti net ir vieną minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį dalyvį. Tokios sąlygos neužtikrintų tinkamiausio ūkinės veiklos vykdytojo parinkimo koncesijos projektui įgyvendinti, todėl siūlome tobulinti Projektą ir nustatyti kitas dalyvių kvietimo pateikti pasiūlymus alternatyvas, pavyzdžiui: neatsisakius dalyvių dalyvavimą ribojančių nuostatų (žr. 7 pastabą) nustatyti, kad tuo atveju, jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia pateikti pasiūlymus ne tik tuos dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, bet ir tuos, kurie atitinka esminius (reikšmingus suteikiamos koncesijos požiūriu) minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pan. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
iš ne mažiau kaip 5 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 4 Komisijos narių, o pagal minėto straipsnio 4 dalį Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.
Komisijos posėdyje dalyvaujant tik trims Komisijos nariams, išsiskyrus Komisijos narių nuomonei, du iš jų gali priimti teisėtą sprendimą. Šiuo atveju svarstytina, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas Komisijos priimamų sprendimų objektyvumas ir nešališkumas. Kadangi Komisijos sprendimai gali būti reikšmingi svarstant dėl koncesijos suteikimo, siekdami užtikrinti Komisijoje priimamų sprendimų objektyvumą ir nešališkumą, siūlome tobulinti Projektą ir reglamentuoti, kada suteikiančioji institucija į Komisiją skiria ne tik Komisijos narius, bet ir pakaitinius asmenis, kuriems suteikiami įgaliojimai dalyvauti Komisijos posėdyje vietoj dalyvauti negalinčio Komisijos nario. Kita vertus, galima numatyti ir kitokius sprendimų priėmimo Komisijos posėdyje svarstomais klausimais modelius, pavyzdžiui: Komisijos nariai svarstomu klausimu galėtų pateikti išankstinę nuomonę ir pan. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
turi teisę patikrinti subrangovų atitiktį pagal Projekte siūlomo įstatymo 26 straipsnį ir reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą. Kadangi projekto 26 straipsnis nustato ne subrangovo, o tik dalyvio, t. y. pagal Projekto 3 straipsnį paraišką ar pasiūlymą koncesijos suteikimo procedūroje pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo, pašalinimo pagrindus, manome, kad tai gali sudaryti sąlygas koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus, supainioti viešuosius ir privačius interesus ir pan.
Todėl siekiant teisinio aiškumo ir šalinant galimybes sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus, Projekto 26 straipsnis turėtų būti tikslinamas ir nurodoma, kad minėto straipsnio nuostatos taikomos ir subrangovams ir (ar) kitiems dalyvio koncesijos įgyvendinimui pasitelktiems asmenims. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu koncesijos sutartis buvo pakeista pažeidžiant įstatymo 62 straipsnio nuostatas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
sutartį sudariusios šalys, t. y. koncesininkas ir suteikiančioji institucija. Šiuo aspektu svarstytina, kodėl keičiant koncesijos sutartį dalyvavusi ir šiems pakeitimams pritarusi suteikiančioji institucija vėliau gali vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 11.2. Tuo atveju, jei pagal minėtas nuostatas suteikiančioji institucija gali inicijuoti vienašališką koncesijos sutarties nutraukimą, kai po sutarties pakeitimo paaiškėja įstatymo 62 straipsnyje nurodytų neigiamų aplinkybių, kurių koncesijos sutarties pakeitimo metu nebuvo galima numatyti, siūlome Projektą patikslinti. Pritarti
tyrimų tarnyba 2017-02- 21 Nr. 4-01-14371
4-01-14371
suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jei paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš įstatymo
koncesijos sutarties. Taigi, šios ir Projekto 26 straipsnio nuostatos koncesijos sutarties nutraukimą sieja tik su sąlygomis, kurios atsirado koncesijos suteikimo procedūrų metu, t. y. jei koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis buvo nuteistas už Projekto 26 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas arba atitiko 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, net tuo atveju, jeigu šios aplinkybės šių procedūrų metu nepaaiškėjo ir koncesijos sutartis su juo buvo sudaryta, ši sutartis (paaiškėjus aplinkybėms) privalo būti nutraukiama. Tačiau Projektas neatskleidžia, kokie padariniai kiltų, jei Projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos aplinkybės atsirastų ne koncesijos suteikimo procedūrų metu, o po koncesijos sutarties sudarymo ir koncesijos suteikimo. Formaliai vertinant Projekto nuostatas darytina išvada, kad po koncesijos sutarties sudarymo atsiradus šioms aplinkybėms (pavyzdžiui, koncesininką nuteisus už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimą, teroristinį nusikaltimą ir kt.) koncesijos sutartis (jeigu šios aplinkybės neturi tiesioginės reikšmės koncesijos sutarties vykdymui) negali būti nutraukiama. Tokios galimos situacijos laikytinos papildomu korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo
suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte apibrėžti esminį sutarties pažeidimą ir nustatyti, kurių Projekto 60 straipsnio 4 dalyje nurodytų koncesijos sutarties sąlygų pažeidimai yra laikomi esminiais
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Pūkas 2017-02-141
Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso ir atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai koncesininko tretiesiems asmenims išnuomotas ar kitaip perduotas turtas naudojamas ne pagal paskirtį, siūlome atsisakyti šios nuostatos. Pasiūlymas:
„3. Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo
laikotarpiui perduotą suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą.
Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“
Kęstutis Pūkas 2017-02-141
Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus. Pasiūlymas:
„5. Jeigu dalyvis dėl pateisinamų priežasčių
negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jis atitinka keliamus reikalavimus.“
Kęstutis Pūkas 2017-02-141
Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus. Pasiūlymas: „3.
Pasiūlymas:
„3. Suteikiančioji institucija turi teisę
koncesijos dokumentuose prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1) atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) paskutinių finansinių metų dalyvio įmonės finansinę ataskaitą (balansą) ar jos išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas dalyvis, įstatymai reikalauja skelbti finansinę ataskaitą (balansą);
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios, dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, jei ši informacija turima
negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.“
Kęstutis Pūkas 2017-02-141
Argumentai: Siekiant užtikrinti koncesininko atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę, siūlome įtvirtinti imperatyvų reikalavimą, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Pasiūlymas: „2. Suteikiančioji institucija gali turi reikalauti, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Siekiant įrodyti turimą patirtį, dalyviai turi pateikti pažymas apie ankstesnes įvykdytas sutartis.“
Kęstutis Pūkas 2017-02-141
Siekiant užkirsti kelią korupcinėms apraiškoms bei užtikrinti skaidrų koncesininko, kuris sugebėtų efektyviai teikti paslaugą ar atlikti nustatytus darbus, parinkimą, siūlome atsisakyti galimybės koncesininkui remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Pasiūlymas: „46 straipsnis.
Pasiūlymas:
„46 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto
pajėgumais
remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų koncesijos dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
reikalavimus pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, laikydamasis šių sąlygų:
1) dalyvio ryšių su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais jis remiasi, teisinis pobūdis neturi reikšmės;
2) jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 6 punktą, tai dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų;
3) dalyvis privalo įrodyti suteikiančiajai institucijai, kad vykdant koncesijos sutartį kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami;
4) šioje dalyje nurodytomis sąlygomis kitų ūkio subjektų grupė gali remtis kitų ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. 2. Kai dalyvis dėl finansinės būklės remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ir kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą.“
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario Kęstučio Pūko pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-02-22 1(2)
Įstatymo tikslo apibrėžimas yra nepakankamas. Koncesijos konkursas organizuojamas tuomet, kai atsiranda poreikis tenkinant visuomenės interesą bei gyventojų poreikius atlikti tam tikrus darbus ar teikti paslaugas, o konkreti institucija tai atlikti neturi finansinių galimybių. Siekiamybė, organizuojant koncesijos konkursą, yra ne pelno gavimas, o kokybiškų paslaugų teikimas ar darbų atlikimas visuomenės interesais. Pasiūlymas: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą siekiant tenkinti visuomenės interesus ir poreikius. “ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-02-22 1(3)
Neaišku, kodėl asmuo, gavęs administracinę nuobaudą vykdant viešuosius pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto srityje nėra nepriekaištingos reputacijos, tuo tarpu asmuo, gavęs nuobaudą vykdant viešuosius pirkimus kitose srityse gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlome suvienodinti reikalavimus. Pasiūlymas: „19.
Pasiūlymas:
„19. Nepriekaištingos reputacijos asmuo –
asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus; 3)kuriam per pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo , Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Audito komitetas
2017-04-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti biuro vedėją Laura Pranaitytė, patarėjos: Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys:
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Laura Kuoraitė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atstovavimo ES teismuose skyriaus vyr. specialistė Rūta Butvydytė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Muzikevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Gintaras Radavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Pūkas, Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjas Karolis Bruder. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo naujos redakcijos Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąvokos ,,bendrasis juridinis asmuo“ apibrėžime, be kita ko, siūloma nustatyti sąlygą, kad suteikiančioji institucija ,, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suteikiančioji institucija aukščiau nurodytą laikotarpį turėtų būti bendrojo juridinio asmens dalyve, ar turėtų perduoti tokiam juridiniam asmeniui jo įsteigimo laikotarpiui laikinai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant pašalint šį neaiškumą, projektą reikėtų patikslinti. Be to, nurodytame apibrėžime reikėtų vietoj žodžių „įsteigtas veiklai“ įrašyti žodžius „įsteigtas bendrai veiklai“. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
8
straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „teikti prekes ar paslaugas“ įrašytini žodžiai
„tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Be to, svarstytina galimybė vietoj
termino „laikinos įmonių asociacijos“ vartoti terminą „laikini įmonių susivienijimai“, siekiant išvengti tokių „asociacijų“ painiojimo su asociacijomis, įsteigtomis pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Pritarti Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
12 3.
Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje pateikto sąvokos ,,koncesija“ apibrėžimo seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui perduodant teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jam perduodama ir su tokia veikla susijusios rizikos, apimančios statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą. Iš pastarosios projekto nuostatos darytina išvada, kad ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti perduodama visa su tokia veikla susijusi rizika. Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui gali būti perduodama dalis ekonominio pobūdžio vykdymo rizikos. Nurodytas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka ,,ekonominio pobūdžio vykdymo rizika“ apimtų tas rizikas, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
14
straipsnio 14 dalyje pateiktame sąvokos ,,koncesijos sutartis“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad tai sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies bei kitų keičiamo įstatymo straipsnių nuostatas, koncesijos sutartyje turi būti nustatytos ne vien tik suteikiančiosios institucijos bei koncesininko teisės ir pareigos, bet nustatyta dar labai daug ir kitų sąlygų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje pateiktas ,,koncesijos sutarties“ apibrėžimas neturėtų būti atitinkamai papildytas.
Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina koncesijos sutarties apibrėžimą patikslinti nustatant, kad koncesijos sutartimi nustatomos ne tik suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, bet ir kitos šiame įstatyme nurodytos koncesijos sutarties sąlygos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
192
šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
193
straipsnio 19 dalies 3 punkto nuostata ,,asmuo, kuriam už pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
193
straipsnio 19 dalies 3 punkte pirmą kartą naudojant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pavadinimą, vartotinas pilnas šio įstatymo pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
komiteto pasiūlymą
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
22
straipsnio 22 dalyje pateikiamame netinkamos paraiškos apibrėžime taisytina formuluotė „ekonominės veiklos vykdytojas atitinka <...> pašalinimo pagrindą“. Pašalinimo pagrindai yra arba jų nėra, veiksmažodis „atitinka“ nurodytame kontekste nevartotinas.
Ši pastaba taikytina visiems atvejams, kai įstatymo projekte aptariamas „atitikimas“ ir „neatitikimas“ tam tikriems kriterijams. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
23
straipsnio 23 dalyje pateikiamame paraiškos apibrėžime vietoj žodžių
„reiškianti pageidavimą“ įrašytini žodžiai „kuria reiškiamas pageidavimas“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
30
straipsnio 30 dalyje pateikiamas susijusio asmens apibrėžimas tobulintinas. Pirma, ištaisytina klaida šioje dalyje nurodomame įstatymo pavadinime, įrašant vietoj žodžio „atsakomybės“ žodį
„atskaitomybės“. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda ir į
Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą. Antra, kadangi projektu teikiamo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo tikslai yra skirtingi, manytume, kad koncesijos atveju apibrėžti lemiamą įtaką pagal Konkurencijos įstatymo taisykles būtų nepagrįsta ir sudėtinga. Svarstytina galimybė lemiamą įtaką apibrėžti projekte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 39 punktą ir 7 straipsnio 4 dalį. Pritarti iš dalies Žr. 8 Audito komiteto pasiūlymą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
31
straipsnio 31 dalyje siūloma apibrėžti Tarptautinės koncesijos sąvoką, nurodant, jog tai „ koncesija, kurios vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos vertės ribą, kurią Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .“. Nuostatos formulavimą siūlytina pakeisti taip, kad iš jos turinio nebūtų galima daryti išvados, jog Lietuvos Respublikos įstatyme yra nustatomos Europos Komisijos pareigos, priešingu atveju keltinas jurisdikcijos klausimas.
Pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymu gali būti reglamentuojami tik tie teisiniai visuomeniniai santykiai, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, t.y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungos institucijose, nes
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje tikslintinas terminas „iki <...> koncesijos suteikimo procedūrų“, derinant šią nuostatą su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl koncesijos suteikimo procedūros pradžios. Pritarti Žr. 9 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
42
straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog apskaičiuojant koncesijos vertę reikia atsižvelgti į „ pajamas iš darbų ar paslaugų, gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokėtus mokėjimus, baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas , kurias surinko suteikiančioji institucija“. Nuostatos turinys neaiškus, nes nesuprantama apie kokio pobūdžio baudas ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija, šioje nuostatoje kalbama, neaišku kokie subjektai galėtų būti šių baudų mokėtojai ir už kokius pažeidimus tokios baudos turėtų ir galėtų būti mokamos.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti nuostatos turinio esmę, kad šią nuostatą būtų įmanoma pritaikyti praktiškai. Pritarti Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
43
straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos dėl mokėjimų tikslintinos, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 3 dalies c papunktį, kuriame nurodyta, kad visų pirma atsižvelgiama į „mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą , kurią koncesininkas gauna iš perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba bet kurios kitos viešosios institucijos, įskaitant kompensaciją už su viešosiomis paslaugomis susijusių pareigų laikymąsi ir viešojo sektoriaus investicijų subsidijas“. Pritarti Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
44
straipsnio 4 dalies 4 punkte taisytinas terminas „trečiosios šalys“. Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte „trečiosiomis šalimis“ vadinami tiek kiti asmenys, kurie nėra sutarties šalimis, tiek kitos valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. Pritarti Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
5
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „sąlygotas“ įrašytinas žodis „pagrįstas“ arba „pateisinamas“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
11 17.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, apibrėžianti suteikiančiąją instituciją, kuriai šis punktas taikomas, tikslintina, atsižvelgiant į
straipsnio 6 punkto nuostatas. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
14
dėmesį, kad šios sąvokos turinį siūloma atskleisti tik projekto 8 straipsnio
punkto a papunktyje, o ne projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas, išbrauktinas žodis „autentiškumo“. Be to, 6 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
straipsnio visuose punktuose kartojamas tas pats sakinys. Siūlytina straipsnio redakciją tobulinti, papildant straipsnį nauja 2 dalimi ir joje atitinkamai suformuluojant pasikartojančią nuostatą. Pritarti Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
91 Atsižvelgiant į tai, jog keičiamo įstatymo I skyriaus trečiajame skirsnyje reguliuojami ne tik tie atvejai, kai įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio
skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių pobūdį. Pritarti 22.
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
12 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje žodžio „Lietuvos“, vartotinas pilnas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog jeigu tam tikrą bendradarbiavimo programą sudaro „<...> tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės , jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį <...>.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose galima reguliuoti tik tuos teisnius santykius, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Į tokią jurisdikciją nepatenka atvejai, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su kitų valstybių pareigomis, todėl nuostatoje atsisakytina reguliavimo, susijusio su pareigų nustatymu kitoms valstybėms. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
13
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata neaiški, todėl taisytina. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 6 dalies d papunktį – būtinumas suteikti koncesiją trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojui turi būti siejamas su „operaciniais poreikiais“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
18
straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
6
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „dalyje“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
8 28.
straipsnio 8 dalyje prieš žodį „dalykas“ įrašytinas žodis „sutarties“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
31
straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija taisytina, perkeliant žodį „nuostatas“ po skaičiaus ir žodžio „346 straipsnio“. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
5
straipsnio 5 dalies redakcija taisytina, įrašant po žodžių „vienai daliai“ žodį „taikomos“ ir išbraukiant žodį „taikomos“ po žodžių „kitai daliai“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičių ir žodžių „šio straipsnio 2 ir 3 dalių“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „šio straipsnio 3 dalies“, nes
į vertinamo straipsnio 3 dalį. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
3
straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje, derinant jo nuostatas su šios dalies pirmuoju sakiniu, po žodžio „rūšiai“ įrašytini žodžiai „iš esmės“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
89
straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojama „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ sąvoka, kuri nuolat kartojama įstatymo tekste. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu šioje nuostatoje įvestinas šios sąvokos trumpinys be žodžių „Lietuvos Respublikos“, kuris vartotinas visame projekto tekste. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 9 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojamos „Lietuvos Respublikos Seimo“ sąvokos. Pritarti Argumentai:
Dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalies pataisų pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
34.
Projekto 17 straipsnio nuostatos tobulintinos iš esmės, nes netinkamai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatos. Pirma, pagal Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalį, perkančiosiomis organizacijomis (projekte – suteikiančiosios institucijos) laikomos „
reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių valdžios institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos“. Projekte nėra nuostatų, kad nurodytų subjektų asociacija turėtų būti laikoma suteikiančiąja institucija. Atitikties lentelėje tokia pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju
„asociacija“ turėtų būti suprantama kur kas plačiau, nei asociacija pagal
nurodytą įstatymą – tai gali būti bet koks nurodytų subjektų susivienijimas. Pastebėtina ir tai, kad perkėlus Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas)
perkančiosiomis organizacijomis. Be to, manytume, kad apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas tokiu būdu, kai tik išvardijamos galimos teisinės formos, į projektą nevisiškai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES
reglamentuojamų subjektų, laikomų perkančiosiomis organizacijomis, būtinas charakteristikas.
Antra, manytume, kad nevisiškai perkeltos ir Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio nuostatos, kurios apibrėžia perkančiuosius subjektus (projekte jie taip pat vadinami suteikiančiosiomis institucijomis), nes suteikiančiosioms institucijoms nepriskiriami kai kurie subjektai, kurie pagal nurodytą direktyvą laikomi perkančiaisiais subjektais, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojamų subjektų asociacijos, ir atvirkščiai, joms priskiriami subjektai pagal teisinę formą, neatsižvelgiant į direktyvoje išvardintus būtinus požymius, pavyzdžiui, vienas iš būtinų tokių subjektų požymių yra jų įsteigimas siekiant konkretaus tikslo – „patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 21 punktą, kuriame be kita ko nurodyta:
„<...> subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis,
siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.“ Be to, manytume, kad įstatymas būtų aiškesnis, jeigu jame būtų apibrėžta lemiama įtaka , kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP- 3751(2)) 4 straipsnyje, perkeliant į jį Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o ne pateikiama nuoroda į Konkurencijos įstatymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aiškumas yra vienas pagrindinių teisėkūros principų, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 2 punkte nurodyta, jog koncesijos suteikimui taikytinos taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nurodytų direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos visiškai skirtingu būdu: į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751 nuostatos perkeliamos vartojant abstrakčias formuluotes „viešasis ar privatus juridinis asmuo“, „įmonė“ ir nurodant tokių subjektų būtinus požymius, o į vertinamą projektą – nurodant tik konkrečias juridinių asmenų teisines formas. Siekiant išvengti praktinių teisės taikymo ir aiškinimo problemų siūlytina tobulinant projektą perkelti į jį Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatas tokiu pat būdu, kaip tai padaryta perkeliant atitinkamų direktyvų nuostatas į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751. Pritarus šiai pastabai, būtina peržiūrėti visas įstatymo projekto nuostatas, kuriose pateikiamos nuorodos į atskiras 17 straipsnio dalis. Pritarti Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos“. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų uždrausta subjektams, kurie nebūtų nurodyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, suteikti koncesiją, nors jų atžvilgiu keičiamo įstatymo nuostatos, vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nebūtų taikomos. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas.
Manytina, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatomi draudimai tiems subjektams, kurie nepatenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sferą. Pritarti Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
<...> teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas“ tikslintina. Minėtą nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią patikėtinis jam patikėjimo teise perduotą turtą ne tik valdo bei naudojasi, bet juo ir disponuoja. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutarties laikotarpiui koncesininkui gali būti be aukciono išnuomojami valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar koncesininkui galėtų būti išnuomojami tik suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai, ar bet kurie kiti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kurios valstybės institucijos turėtų įgaliojimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus koncesininkui bei kokia tvarka tokie žemės sklypai būtų išnuomojami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise .
Taigi iš pastarosios nuostatos seka, kad koncesininkas valstybinės žemės nuomos teise valdyti negalėtų. Atsižvelgus į tai, projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose prieš žodžius ,,laikotarpiui“ reikėtų įrašyti žodžius ,,galiojimo“. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalies nuostatų seka, kad suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą valdyti, naudoti ar disponuoti juo aukščiau nurodytomis teisėmis, t.y. ar pati suteikiančioji institucija, ar Vyriausybė ir kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turėtų būti nustatyti įstatymuose. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, keičiamo įstatymo 18 straipsnio
valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise.
Iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus priimti sprendimą ir perduoti suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, panaudos gavėjas (šiuo atveju – suteikiančioji institucija) neturi teisės disponuoti jam panaudos pagrindais perduotu valstybės turtu. Todėl projekte reikėtų nurodyti valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą, bei tokio turto perdavimo tvarką. Be to, nėra aišku, ar tokiu atveju valstybės ar savivaldybių turto panaudos sutartis, sudaryta su suteikiančiąja institucija dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos, būtų nutraukiama. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriose konkrečiai sutartyse turėtų būti nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos ir tvarka, t.y. ar turto perdavimo koncesininkui valdyti patikėjimo, nuomos, panaudos teise sutartyse, ar sudaromose atskirose turto perdavimo sutartyse.
Antra, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 7 punktu, kuriame siūloma nustatyti, kad šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Taigi pagal pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą būtų nustatytos koncesijos sutartyje. Todėl lieka neaišku, ar koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos kitos koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą, nei siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,ar kitaip perduoti turtą“ suteiktų teisę koncesininkui sudaryti su trečiaisiais asmenimis ir kitas, įstatyme nenurodytas, sutartis dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.
Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tretieji asmenys iš koncesininko gautą valstybės turtą galėtų subnuomoti ar kitaip perduoti valdyti ir (ar) naudoti kitiems asmenims. Svarstytina, ar projekte tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatyti atitinkami ribojimai disponuoti jiems perduotu valstybės (savivaldybių) turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti apribojimai disponuoti valstybės (savivaldybių) būtų taikomi tik koncesininkui. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, suteikiančiosios institucijos nuosavybės , patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos“. Atkreipiame dėmesį, kad suteikiančiosios institucijos valstybės ar savivaldybės turto nuosavybės teise nevaldo. Tokio turto savininkas yra valstybė ar atitinkama savivaldybė. Suteikiančios institucijos valstybės turtą paprastai valdo patikėjimo, panaudos ar nuomos teise. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Vertinant keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1-5 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykius (turto perdavimą patikėjimo teise, turto nuomą, panaudą) reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti įstatymai. Iš projekto nuostatų nėra aiškus keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti valstybės (savivaldybių) turto valdymo teisinio reguliavimo ir minėtuose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo santykis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti jų santykį. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
5
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko naujai sukurto turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas, atsižvelgiant į konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra siūloma nustatyti, kad koncesininko koncesijos metu sukurtas naujas turtas turėtų būti perduotas suteikiančiosios institucijos, o ne atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Manytina, kad naujai sukurtas turtas turėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o suteikiančioji institucija tokį turtą galėtų valdyti patikėjimo ar kitomis teisėmis. Be to, įstatyme ar koncesijos sutartyje turėtų būti nustatyta ir naujai sukurto turto perdavimo suteikiančiajai institucijai (valstybei ar savivaldybei) tvarka. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
6 43.
Projekto 18 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyse nustatytomis sąlygomis . Iš siūlomos projekto nuostatos seka, kad koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos nevienodos valstybės ar savivaldybės turto draudimo sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti apdraudžiamas ne nuo visų galimų rizikų, o tik nuo tų, dėl kurių būtų susitarta koncesijos suteikimo procedūros metu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta valstybės (savivaldybės) turto apsauga bei ar jis atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad valstybės (savivaldybių) turtui visais atvejais būtų taikoma maksimali draudiminė apsauga. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
6
io straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame straipsnyje nenustatomi jokie konkretūs atvejai, kai turtas turėtų būti apdraustas, todėl darytina išvada, jog turto draudimo privaloma reikalauti visais atvejais.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kai kuris turtas, nurodomas aptariamame straipsnyje, pavyzdžiui, kontinentinis šelfas, išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, žemės gelmių ištekliai, žemės gelmių ertmės ir kt. apskritai galėtų būti draudimo objektais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teigtina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinimas, kad būtų įmanoma suteikti koncesijas dėl aptarto ir kitokio turto, kurio draudimas sunkiai įmanomas dėl jo specifikos. Pritarti Žr. 21 Audito komiteto pasiūlymą. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokie susiję mokėjimai turimi omenyje. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 52 punkte šiame kontekste vartojamas susijusių kompensacijų terminas. Pritarti Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
12
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių skaičių, tačiau šis dalyvių skaičius „negali būti mažesnis kaip trys“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kaip turėtų ir galėtų būti suteikiama koncesija, jei dalyvių apskritai yra mažiau nei trys, pavyzdžiui, du. Pritarti Žr. 23 ir 34 Audito komiteto pasiūlymus. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
7 47.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu aptariamoje nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę joje kalbama . Pritarti Žr. 24 ir 49 Audito komiteto pasiūlymus. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir teisės akto glaustumo reikalavimu, išbrauktini pertekliniai žodžiai „bet neapsiribojant“, kadangi iš nuostatos konstrukcijos ir taip yra aišku, jog nuostatoje nėra nustatomas baigtinis informacijos, kuri gali būti konfidenciali, sąrašas. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalies nuostata, prasidedanti žodžiais „Konfidencialia negalima laikyti informacijos“ dėstytina atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje, siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija, jei kyla abejonių dėl pasiūlytos informacijos konfidencialumo „ gali prašyti dalyvio įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog suteikiančioji institucija gali prašyti įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą, o ne informacijos konfidencialumo pagrįstumą, nes pagal teikiamą nuostatos formuluotę būtų tikrinama pati informacija ir jos turinys, tačiau nesvarstomas klausimas, ar tokia informacija gali būti priskirta konfidencialios informacijos kategorijai. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1
straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su interesų konfliktais.
Pastebėtina, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, kurie „ turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą“. O šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir <...> nešališkumo deklaraciją“. Šiame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška nustatyti, kad siekiant užkirsti kelią suteikiant koncesijas kylantiems interesų konfliktams , suteikiančioji institucija turėtų reikalauti, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskritai nedalyvautų koncesijų suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei kitų alternatyvų nėra, jiems būtų taikomos straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti Žr. 25 Audito komiteto pasiūlymą. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis. Suteikiančioji institucija gali nušalinti savo darbuotoją, patekusį į interesų konflikto situaciją. Tuo tarpu suteikiančiosios institucijos įgaliotos institucijos darbuotojai jai nepavaldūs, todėl juos nušalinti turėtų suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija . Pritarti Žr. 26 Audito komiteto pasiūlymą. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisino aiškumo principu, sakinyje, kuris prasideda žodžiais „Tokiu atveju“, nurodytinas subjektas, kuriam turi būti pasiūlyta alternatyvi prieiga.
Pritarti Argumentai: Kadangi projekto 25 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir keitimasis informacija, siūlytina įrašyti praleistus žodžius „ekonominės veiklos vykdytojui“. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
678
straipsnio 6 dalis bei 7 ir 8 dalys dėstytinos atskirais įstatymo straipsniais su deramais straipsnių pavadinimais, kadangi jų turinys nepatenka į 25 straipsnio reguliavimo turinį ir neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Pritarti Argumentai: Siūlytina Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje minėtus įstatymo projekto straipsnius išdėstyti dviem naujais straipsniais: „ Pasiūlymų ir paraiškų elektroninėmis gavimo priemonėmis ir prietaisams keliami reikalavimai“ ir „Saugaus elektroninio parašo reikalavimai“. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
6
straipsnio 6 dalies visi devyni punktai neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderinti nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje nurodyti dalyvių pašalinimo pagrindai tikslintini. Neaišku, kodėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnį, o vertinamo projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte tokia nuoroda nepateikiama, nors ji yra Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies c papunktyje. Siekiant teisinio aiškumo taikant įstatymus, siūlytina projektų nuostatas suvienodinti.
Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte akcentuojamas vaiko pirkimas ar pardavimas, kaip viena prekybos žmonėmis formų, kai Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies f papunktyje nurodoma, kad dalyvio pašalinimo pagrindu yra „vaikų darbas ir kitos prekybos žmonėmis formos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje.“ Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas galutinis administracinis sprendimas , o reguliuojant tuos pačius santykius vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte – administracinis sprendimas . Manytume, kad šiuo atveju projektų nuostatos turėtų būti analogiškos, nes reguliuojami analogiški visuomeniniai santykiai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 1 dalies žr. 29 Audito komiteto pasiūlymą. Siūlytina nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 2 daliai, nes keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu yra perkeliamas Direktyvos 38 str. 4 d. f papunktis, kuriame vartojama formuluotė vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 str., t.y. ši Direktyva pateikia nuorodą į Direktyvą, kuri, siekiant ją taikyti, taip pat turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 str. yra perkeliamas Baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ ir 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 3 daliai, siūlytina suderinti Viešųjų pirkimų ir Koncesijų įstatymo nuostatas ir įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus.“
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
21
straipsnio 2 dalies 1 punktas neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderintas kalbiniu požiūriu. Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
59.2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis reikalavimus, jis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu gali būti ir fizinis asmuo, kuriam pagal jo gyvenamosios vietos šalies įstatymus registracija toje šalyje gali būti neprivaloma. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskirai aptarti tokių asmenų pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu. Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka ,,dalyvio atsakingas asmuo“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, už kokius dalyvio veiksmus atsakingus asmenis ji apimtų, t.y. ar ji apimtų dalyvio įgaliotus dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje asmenis, ar dalyvio vadovus, ar už tam tikrą dalyvio veiklos sritį atsakingus asmenis. Aptariamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba įstatyme atskleisti šios sąvokos turinį.
Be to, pastebėtina, jog analogišku atveju šio straipsnio 6 dalies 3 punkto a papunktyje, kalbant apie tam tikrus atsakingus asmenis, vartojama vadovo sąvoka. Sąvokos derintinos tarpusavyje ir nuosekliai vartotinos visame įstatymo tekste. Pritarti Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 58 pastabos 1 daliai, siūlytina įstatymo projekto 3 dalį patikslinti, nustatant, kad iš koncesijų suteikimo procedūros gali būti pašalinamas dalyvis, neįvykdęs mokestinių prievolių šalyje, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta . Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 58 pastabos 2 ir 3 dalies žr. 27 Audito komiteto pasiūlymą. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
aiškumo principu, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis papildytina, nurodant apie atitikimą kokiam objektui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte, šioje nuostatoje kalbama. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
33
straipsnio 3 dalies 3 punkte taisytina nuoroda į šios dalies 1 punkto nuostatas – turėtų būti nuoroda į šios dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
44
straipsnio 4 dalies 4 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu, kad šio punkto esmė būtų suprantama. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
45
straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu „ koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi neteisėtų veiksmų <...> ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pritarti Siūlytina įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalies 5 punkte išbraukti žodį „neteisėtų“. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
47
straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytina, ar šiuo ir kitais atvejais, sąvoka
„valstybė narė“ apimtų ir Lietuvos Respubliką. Kita vertus, abejotina, ar
Lietuvos suteikiančioji institucija turėtų ir galėtų įvertinti pavojų kitos valstybės narės saugumui. Pritarti Argumentai: Siūlytina įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalies 7 punkte išbraukti žodį „narės“. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
61
straipsnio 6 dalies 1 punkte ir kitur įstatymo tekste pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą . Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas koncesijos suteikimo principas: „ Koncesijos suteikimo procedūra negali būti vykdoma tokiu būdu, kad būtų sudaromos palankesnės arba nepalankesnės sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams arba tam tikrų darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu“ , todėl nuoroda į šį straipsnį nesuprantama ir praktiškai nepritaikoma. Aptariama nuoroda ir nuorodos kituose straipsniuose taisytinos.
Pritarti Argumentai: Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, siūlytina projekto 26 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą pašalinimo pagrindą sieti su dalyvio pareiga laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, numatytų Europos sąjungos, nacionalinės teisės aktuose. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
62
straipsnio 6 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies b papunktį (Direktyvos tekstus anglų ir vokiečių kalbomis), vietoj žodžių „yra bankrutavęs“ įrašytini žodžiai „yra nemokus“. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
63
straipsnio 6 dalies 3 punkto d papunkčio turinys: „ pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip
koreguotinas, kad būtų aiški jos prasmė. Pritarti Žr. 32 Audito komiteto pasiūlymą. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
7 Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji organizacija pašalina dalyvį, kai jis „ neatitinka koncesijos dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Įprasta, jog asmuo šalinimas iš tam tikros procedūros, kai jis atitinka tam tikrus pašalinimo pagrindus, tačiau šiuo atveju siūloma nustatyti, jog asmuo šalinamas, kai jis tokių kriterijų neatitinka. Siūlytina atskleisti tikrąją normos prasmę ir paskirtį. Pritarti 68.
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
8
straipsnio 8 dalies formuluotė „Jeigu dalyvis, atitinka šio straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 dalies reikalavimus“ taisytina, nes nurodytose straipsnio dalyse yra nustatyti dalyvių pašalinimo pagrindai, o ne reikalavimai, kuriuos turi atitikti dalyviai. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
3
straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su suteikiančiosios institucijos pareiga atmesti koncesijai padėjusio pasirengti dalyvio paraišką visais atvejais. Manytume, kad dalyvio paraiška neturi būti atmetama, jeigu dalyvis įrodo, kad jo dalyvavimas pasirengiant koncesijai negalėjo pažeisti konkurencijos. Pritarti Argumentai:
Siūlytina papildyti įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalį žodžiais „nebent dalyvis įrodo“. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.“ Teigtina, jog įtvirtinus tokio pobūdžio nuostatą, suteikiančiosios institucijos galėtų nutraukti koncesijų suteikimo procedūras dėl bet kokio pobūdžio ir dėl bet kokios reikšmės naujai paaiškėjusių aplinkybių. Manytina, jog tokia nuostata galimai pažeistų koncesijų dalyvių teisėtus interesus. Siūlytina nuostatą papildyti ir aiškiai nustatyti kokio pobūdžio ir kokios reikšmės naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų būti pagrindu nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pavyzdžiui, reguliuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių sritį ir nustatant, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti ne bet kokios, kaip tai siūloma nustatyti, o tik tokios, kurios tiesiogiai susijusios su koncesijos suteikimo procesu, koncesijos objektu ir t.t. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. 34 Audito komiteto pasiūlymą. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
koncesijos skelbimai: skelbimas apie koncesijos suteikimą, skelbimas apie planuojamą suteikti koncesiją ir skelbimas apie koncesijos sutarties keitimą. Tačiau 3 straipsnio 13 dalyje,
straipsniuose minimas skelbimas apie koncesiją . Be to, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas pradedant koncesijos suteikimo procedūrą, o pagal 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas po koncesijos sutarties sudarymo (projekto 29 straipsnio 2 dalyje šis skelbimas jau įvardijamas kaip skelbimas apie koncesijos sutarties sudarymą ). Projektas tobulintinas, suvienodinant projekto straipsnių terminiją ir pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Argumentai:
Siūlytina įstatymo projektą patikslinti nustatant, kad koncesijos skelbimas yra suteikiančiosios institucijos skelbimas apie ketinimą suteikti koncesijas. Taip pat įstatymo projekte nurodyta, kad yra šie skelbimai: koncesijos skelbimas, skelbimas apie koncesijos suteikimą, skelbimas dėl koncesijos pakeitimo. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog s kelbime apie koncesijos sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija , kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija.
Manytina, jog atsižvelgiant į neskelbiamos informacijos turinį ir šios informacijos neskelbimo įtaką koncesijos suteikimo procedūrai, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl tam tikros informacijos neskelbimo, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti Argumentai:
Siūlytina papildyti įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad suteikiančioji institucija pateikdama informaciją apie koncesijos suteikimo sąlygas turi nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali ir negali būti skelbiama . 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
34
straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti atvejus, kai suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo . Neaišku, kuris koncesijos skelbimas iš nurodytų 29 straipsnio 1 dalyje turimas omenyje. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnio 4 dalį, joje nurodytais atvejais, kurie yra analogiški vertinamose projekto nuostatose nurodytiems atvejams, gali būti neskelbiamas koncesijos skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją . Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnyje koncesijos skelbimu vadinamas skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją. Tuo tarpu pagal šios direktyvos 32 straipsnį, skelbime apie koncesijos suteikimą pateikiami koncesijos suteikimo procedūros rezultatai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, pateikiamos standartinės formos „Koncesijos skelbimas“ ir
„Skelbimas apie koncesijos suteikimą“. Projektas tobulintinas, pašalinant
nurodytą neaiškumą, atsižvelgus į nurodytas direktyvos ir reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus, atitinkamai tobulintina ir keičiamo įstatymo
Žr. 35 Audito komiteto pasiūlymą. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys koreguotinas kalbiniu požiūriu, kad jo turinys būtų suprantamas. Pritarti
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dėstytinas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
3
straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti, koks „patvirtinimas“ turimas omenyje, t.y. įvardinti, ką joje nurodytas „patvirtinimas“ patvirtina. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
5
straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio patvirtinimą šioje nuostatoje kalbama. Be to, nurodytina kaip reikėtų suprasti žodžių junginio
„Europos Sąjungos lygiu“ prasmę, galimai šią sąvoką apibrėžiant keičiamo
įstatymo 3 straipsnyje
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalies 15 ir 22 straipsniuose vartojama sąvoka „koncesijos mokestis“. Neaišku, koks koncesijos mokesčio santykis su keičiamo įstatymo 5 ir 52 straipsniuose nurodytais mokėjimais pagal koncesijos sutartį.
Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Žr. 36 Audito komiteto pasiūlymą. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
5
straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių svarbą, turėtų būti nustatytas aiškus terminas, per kurį turėtų būti atitinkamai patikslintas skelbimas apie koncesiją, jeigu tikslinama pirmiau paskelbta informacija. Pritarti Argumentai: Siūlytina nustatyti protingą
per kurį turėtų būti atitinkamai patikslintas skelbimas apie koncesiją, jeigu tikslinama pirmiau paskelbta informacija. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „pirmiausia nurodomas“, kadangi toliau nenurodoma, kas turėtų būti nurodoma „antriausia“ ir t.t. Pritarti
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1
įstatymo 35 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „atitikties įvertinimo įstaigos“ nereikėtų įrašyti žodžių „Lietuvos Respublikoje įsteigtos“, nes šios dalies antrajame sakinyje pripažįstamos kitose valstybėse narėse įsteigtų atitikties įvertinimo įstaigų išduotos pažymos. Pritarti
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
24
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija gali prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, o „ Dalyvis gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą“ .
Pastebėtina, jog pacituota nuostata suformuluota teisiškai nekorektiškai, kadangi nuostatoje klabama ne apie dalyvio teisę į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o apie tai, jog dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl juridinės technikos, siūlytina nuostatą „ Dalyvis gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą“ keisti į „ Dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui
“. Pagal analogiją siūlytina pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio
4 dalį. 83. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
4
straipsnio 4 dalyje vietoje nuostatos „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą“ įrašytina nuostata „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.“
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad suteikiančioji institucija turi pasirinkti tinkamą pasiūlymų vertinimo kriterijų. Neaišku, ar suteikiančioji institucija gali pasirinkti ne vieną, o kelis vertinimo kriterijus. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 10 punktą, koncesijos dokumentuose nurodomi pasiūlymų vertinimo kriterijai.
Pritarti Argumentai: Kadangi suteikiančioji institucija pasiūlymus vertina pagal kriterijus (koncesijos dokumentuose turi būti pasiūlymų vertinimo kriterijai, sąlygos ir tvarka), siūlytina aptariamame straipsnyje kalbant apie vertinimo kriterijus naudoti daugiskaitą. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
straipsnio 1 dalyje išsamiai apibrėžiama tai, kas laikoma pradiniu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis . Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės aiškumo principu ir teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, keičiamame įstatyme turėtų būti apibrėžta ir tai, kas laikoma pirminiu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais elektroninėmis priemonėmis . Nepritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad koncesijos ir viešieji pirkimai turės būti vykdomi per tą pačią Centrinę informacinę viešųjų pirkimų sistemą. Analogiškas reguliavimas nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3750(2), kuriam Seimas pritarė 2017-03-30. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, šios dalies antrajame sakinyje nurodytina, jog komisijos posėdžio diena, valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų pateikimo termino pabaiga. Pritarti
87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies 2 punktas tikslintinas, nes neaišku, kieno kaina ir sąnaudos turima omenyje, taip pat neaiškus šio punkto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktu, kuriame nurodoma, kad koncesijos dokumentuose turi būti pateikta „informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytos, koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos <...>“. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai tikslintina ir 52 straipsnio 2 dalis. Pritarti Žr. 37 ir 40 Audito komiteto pasiūlymus. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
3
straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad turi būti tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos. Be to, taisytina šios dalies 3 punkte pateikta nuoroda. Pritarti
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
straipsnio 3 ir 4 dalys nėra susijusios su straipsnio pavadinimu ir straipsnio reguliavimo turiniu, todėl turėtų būti išdėstytos kituose straipsniuose su deramais pavadinimais arba turėtų būti keičiamas 41 straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį. Pritarti Žr. 38 Audito komiteto pasiūlymą. 90. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Taigi suteikiančioji institucija negalėtų nustatyti tam tikros reikalaujamos dalyvių metinių pajamų, gautų vien tik iš su suteikiama koncesija susijusios veiklos, sumos.
Neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas skiriasi nuo siūlomo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Be to, vertinama nuostata nedera su to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kad suteikiančioji institucija gali prašyti pateikti pažymą apie pajamas, gautas vien tik iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi koncesija. Pritarti Argumentai:
Siūlytina nustatyti reguliavimą, pagal kurį suteikiančioji institucija galėtų nustatyti ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus, susijusius su visa dalyvio vykdoma veikla ir iš jos gaunamomis pajamomis. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kitur įstatymo tekste vartojamas žodžių junginys „apsidraudęs nuo profesinės rizikos“ keistinas į teisinę sąvoką „apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai dalyvis turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su koncesijos verte ir jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes koncesijos vertė gali būti itin didelė, o dalyvio turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 91 pastabos 1 daliai. Nepritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 91 pastabos 2 daliai.
Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose (kurių reguliavimo sritis galėtų apimti rangos darbus ar teikiamas paslaugas vykdant koncesijos sutartį) numatyta arba minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma (pvz. Advokatūros įstatymas) arba juose įtvirtinta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką. Manytina, kad įstatymo projekte nustatyti konkrečią draudimo sumą (ar kitą įvertį) būtų neobjektyvu, nes draudimo suma negali būti siejama vien su koncesijos sutarties verte, t .y. būtina vertinti konkrečią koncesiją, kur lemiami gali būti kiti faktoriai (koncesijos sudėtingumas, trukmė ir pan.). Manytina, kad atskiros draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarkos nustatymas, galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas reikalavimas dalyviui. 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
32
papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuostata, kad suteikiančioji institucija turi teisę prašyti pateikti ir auditoriaus išvadą, jeigu auditas atliktas. Pritarti Žr. 39 Audito komiteto pasiūlymą. 93. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad dalyviai turi pateikti užsakovų pažymas. Pritarti
94Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
35
straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytina tai, kas turima omenyje nustatant, jog esant tam tikro patikrinimo būtinybei „ P atikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija“.
Pastebėtina, jog suteikiančiosios institucijos teikiamu įstatymu negali būti įgaliotos duoti privalomo ar kitokio pobūdžio nurodymus kompetentingoms kitų valstybių oficialioms institucijoms, nes toks reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl atskleistina teikiamos nuostatos esmė ir jos įgyvendinimo mechanizmas . Pritarti Argumentai:
Siūlytina nustatyti, kad patikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos prašymu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
310
straipsnio 3 dalies 10 punkte vietoj žodžio „subtiekėjus“ įrašytinas žodis „subrangovus“. Pritarti
96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
straipsnyje siūloma nustatyti, kad dalyvis pateiktų įrodymus, jog nėra 26 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad 26 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ji pati turi atitinkamų pagrįstų įrodymų arba koncesijos suteikimo procedūros metu dalyvis patenka į interesų konfliktą ar imasi neteisėtų veiksmų. Todėl neaišku, kokius įrodymus turės pateikti dalyvis. Kita vertus, neaišku, kodėl dalyvis neturi pateikti įrodymų, jog nėra 26 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Pritarti
97Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1 97.
Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinio reguliavimo, kai toje pačioje straipsnio dalyje du kartus nurodoma, jog dalyvis, kaip tam tikrų aplinkybių įrodymą, gali pateikti VĮ
98Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalies nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „ o šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais atvejais“, kelia abejonių jos prasmės ir sąsajų su prieš tai einančiu straipsnio dalies tekstu. Siūlytina visą straipsnio dalį suformuluoti aiškiai, kad jos esmė būtų aiški ir nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Pritarti
99Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
esmė ir punktai derėtų tarpusavyje ir būtų suprantami, o tekstas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1
nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių
101Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
straipsnį ir nurodoma, jog apie tam tikrą dalyvį skelbiama įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 25 straipsnis vadinasi „Bendravimas ir keitimasis informacija“ ir jokių konkrečių skelbimo tvarkų šiame straipsnyje nenurodoma. Siūlytina koreguoti nuorodą .
Siūlytina koreguoti nuorodą . Pritarti Argumentai: Siūlytina aiškiai numatyti, kad jeigu yra gautas tik vienas išsamus įpareigojantis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija skelbia kvietimą pateikti pasiūlymą ir pradeda su dalyviu derybas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
7
straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį turi būti paskelbtas naujas skelbimas. Pritarti Argumentai: Siūlytina numatyti protingą 5 dienų terminą per kurį suteikiančioji institucija turi paskelbti naują koncesijos skelbimą nuo vertinimo kriterijų eiliškumo pakeitimo. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
ekonominė pusiausvyra“. Atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys nėra savaime aiškus ir į šios sąvokos reikšmę, būtina šios sąvokos turinį apibrėžti įstatymo 3 straipsnyje . Pritarti Žr. 41 Audito komiteto pasiūlymą. 104. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
5
sąlygas šioje nuostatoje kalbama . Pritarti Argumentai: Siūlytina nustatyti, kad suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas susitarimas, vertinant pagal koncesijos dokumentuose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis. 105. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
6 105.
Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog į derybas kviečiamo antrą vietą užėmusio dalyvio pasiūlymo „vertinimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“ Nuostatos turinys kelia abejonių, nes pirmąją vietą užėmusio dalyvio pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į atitiktį koncesijos suteikimo sąlygoms ir įstatyme numatytiems kriterijams, o antrąją vietą užėmusio dalyvio – pagal visiškai skirtingą tvarką. Tuo atveju, jeigu tokia skirtinga pasiūlymo vertinimo tvarka taikytina viso pasiūlymo vertinimui, reguliavimas laikytinas diskriminaciniu ir neatitinkančiu teisinės valstybės principo. Kitu atveju, nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aišku, kokius konkrečius teisinius santykius aptariamoje teisės normoje siekiama reguliuoti. Pritarti Argumentai:
Siūlytina patikslinti aptariamo straipsnio formuluotę, nustatant, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėtų būti vertinami pasiūlymų panašumai, o ne antrosios vietos dalyvio pasiūlymas. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
7
straipsnio 7 dalyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama formuluotė
„koncesijos sutarties finansuotojai“. Siūlytina vietoj jos vartoti formuluotę
„koncesijos finansuotojai“, nes sutartys su finansuotojais paprastai sudaromos
dėl koncesijos finansavimo. Pritarti
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
22
straipsnio 2 punkte nurodytas neteisingas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pavadinimas. Pritarti
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
konkurso teisinius santykius.
Manytina, jog atsižvelgiant į sprendimo suteikti koncesiją be konkurso teisinę reikšmę, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti
109Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
straipsnio pavadinimas turi atlikti tik straipsnio pavadinimo funkciją, o straipsnio esmė turi būti išdėstyta straipsnio tekste
110Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1
straipsnio 1 dalyje teikiamos nuorodos į įstatymo 54 ir 56 straipsnius tikslintinos, nes šiuose straipsniuose nėra reglamentuojamos jokios procedūros, juose nustatomos koncesijos suteikimo be konkurso ir konkurencinio dialogo sąlygos. Be to, siūlytina paskutiniame sakinyje nurodytas suteikiančiosios institucijos galimų priimti sprendimų alternatyvas sujungti jungtuku „arba“. Pritarti
111Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
6022
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ar ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą , jeigu tai būtina, siekiant įvykdyti koncesijos sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir
veiklos vykdytojas - fizinis asmuo, privatus ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ar tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas.
Tačiau koncesijos dalyvis – ekonominės veiklos vykdytojas ar jų grupė gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Taigi neaišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektų grupė“ vertinamo straipsnio kontekste. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, reikalavimas ,,įgyti tam tikrą teisinę formą“ nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar įgyvendinant tokį reikalavimą koncesijos suteikimo procedūros dalyviai turėtų steigti suteikiančiosios institucijos reikalaujamos teisinės formos juridinį asmenį, ar galėtų būti reikalaujama, kad dalyvis – juridinis asmuo pakeistų esamą teisinę formą į suteikiančiosios institucijos reikalaujamą teisinę formą, ar vertinamoji projekto nuostata galėtų būti suprantama dar kitaip. Kartu nėra aišku, kokios konkrečiai ,,teisinės formos“ įgijimo galėtų būti reikalaujama iš koncesijos suteikimo procedūros dalyvio – fizinio asmens. Pastebėtina, kad į vertinamą projekto straipsnį yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl perkančiosios organizacijos teisės reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės , su kuriomis sudaroma sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos ir 60 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos vykdytojais galintys būti subjektai po paraiškų padavimo laikomi koncesijos suteikimo procedūros dalyviais, siūlytina atsisakyti projekto aptariamuose straipsniuose naudojamos neaiškios formuluotės „ūkio subjektų grupė“.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad reikalavimas „įgyti tam tikrą teisinę formą“ yra teisiškai nekorektiškas, nes visų teisinių formų juridiniai asmenys yra steigiami, siūlytina aptariamuose straipsniuose nustatyti, kad suteikiančiajai institucija gali reikalauti, kad „ dalyvis įsteigtų tam tikrą teisinę formą turintį juridinį asmenį“ . 112. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
4
straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti baigtinį koncesijos sutarties struktūrinių dalių sąrašą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma įtvirtinti ir kitas nuostatas, kurios turėtų būti nustatytos koncesijos sutartyje. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad koncesijos sutartyje gali būti ir kitos šiame įstatyme nurodytos nuostatos. Pritarti
113Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
49
straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie mokėjimai turimi omenyje. Pritarti Žr. 43 Audito komiteto pasiūlymą. 114. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
114Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis koreguotina,
atsižvelgiant į tai, jog suteikiančiajai institucijai nustatoma pareiga reikalauti, kad dalyvis informuotų apie naujus subrangovus, tačiau dalyviui nenustatoma pareiga tokį reikalavimą vykdyti. Be to, manytina, jog subrangos klausimai turėtų būti nurodyti kaip sudėtinės koncesijos sutarties dalys, įtvirtintos keičiamo įstatymo 60 straipsnyje.
Pritarti Argumentai: Siūlytina aptariamame straipsnyje nustatyti dalyvio pareigą informuoti suteikiančiąją instituciją apie 61 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (pasitelktus rangovus, žemesnės grandines rangovus, pasikeitimus visos koncesijos sutarties laikotarpiu). 115. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
33
kokios institucijos oficialiai skelbiamus duomenis apie infliacijos dydį šioje nuostatoje kalbama, be to, apibrėžtinas ir infliacijos laikotarpis, į kurį derėtų atsižvelgti. Pritarti Argumentai: Siūlytina įtvirtinti, kad jeigu koncesijos sutartyje nebuvo numatytos kainų peržiūros sąlygos, vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą Lietuvos vidutinę metinę infliaciją. 116. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
23
straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo nustatoma viena iš sąlygų, kai koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu, atsižvelgiant į tai, kad bet koks pakeitimas negalėtų būti laikomas esminiu, ir į Direktyvos
vertinamą straipsnį, siūlome po žodžio „pakeitimu“ įrašyti žodį „žymiai“. Pritarti
117Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
31
straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „koncesijų“ įrašytinas žodis „vertės“. Pritarti
118Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
4
„vertės“, o tuo atveju, jeigu turima omenyje ne koncesijos vertė, bet
konkreti kaina, reikėtų patikslinti, kokia kaina turima omenyje.
Pritarti Argumentai: Siūlytina įrašyti žodį „vertės“. 119. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
53
straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutartis gali būti pakeista, jeigu pradinis koncesininkas pakeičiamas nauju koncesininku dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar likvidavimo , kai naujas koncesininkas perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas neapibrėžtas, šios sąvokos turėtų būti suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Pastebėtina, kad likvidavimo atveju juridinis asmuo pasibaigia, jo veikla nurūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnyje, kurio nuostatos perkeliamos, likvidavimas neminimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatos dėl teisių ir pareigų perėjimo likvidavimo atveju atsisakyti. Juridinio asmens reorganizavimas pagal CK 2.97 straipsnį gali būti vykdomas jungimo (prijungimas ir sujungimas) ir skaidymo (išdalijimas ir padalijimas) būdu. Tuo tarpu Direktyvos 2014/23/ES preambulės 77 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas pradinio koncesininko teisių perėmimas „ dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo“. Taigi reorganizavimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal CK, neapima pradinio koncesininko teisių ir pareigų perėjimo naujam koncesininkui, jeigu šis restruktūrizuojamas dėl nemokumo, arba kai jį ar jo kontrolinį akcijų paketą įsigyja kitas juridinis asmuo.
Tai ypač aktualu tais atvejais, kai koncesijos sutartis sudaryta su ekonominės veiklos vykdytojų grupe. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos likviduojamo juridinio asmens teisės ir pareigos nepereina kitiems asmenims, siūlytina atsisakyti reglamentavimo, pagal kurį likviduojant pradinį koncesininką jo teisės ir pareigos pereitų naujam koncesininkui. Siekiant tinkamai perkelti direktyvos nuostatas, taip pat siekiant sudaryti visas sąlygas koncesijų tęstinumui, siūlytina nustatyti, kad ir esant pradinio koncesininko nemokumui, kaip jis suprantamas pagal Įmonių bankroto įstatymą, naujas koncesininkas perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. 120. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
1
įstatymo 63 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlytume papildyti žodžiais „yra bent viena iš šių sąlygų“. Pritarti
121Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1
įstatymo
nuostata, kad suteikiančioji institucija, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais, išskyrus atvejį, kai sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai), CK nenustato.
Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais suteikiančioji institucija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kai kuriuose CK straipsniuose yra nustatyti kiti nei
nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos.
Antra, suteikiančiajai institucijai vienašališkai nutraukus sutartį, koncesininkas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/23/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 44 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, manytina, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra perteklinė, nes sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nustato CK, į kurį ir pateikiama nuoroda
Žr. 43 ir 44 Audito komiteto pasiūlymus. 122. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
12
straipsnio 1 dalies 2 punktas taisytinas, nes neaišku, kuo jis skiriasi nuo 1 punkto. Siūlytina jį suformuluoti taip, kaip tai padaryta Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai taisytina ir 64 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata. Pritarti
123Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
1 123.
Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Formuojant Europos Sąjungos koncesijų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos koncesijų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės koncesijų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal teisės aktus atsakinga už koncesijų politikos formavimą.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas įstatymas kaip tik ir yra tas teisės aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai turėtų būti nurodyta ministerija, atsakinga už valstybinės koncesijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė tvirtina atskirų ministerijų nuostatus, pavesdama formuoti valstybės politiką tam tikrose srityse. Atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manytina, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią ministeriją nėra tikslinga. Kitu atveju, perskirstant, keičiant ar apjungiant atskiras valdymo sritis, kurios tvirtinamos Vyriausybės nutarimu, reikėtų keisti ir šį įstatymą. 124. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
31
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytina, apie kokių subjektų ar objektų tikrinimą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti Argumentai: Siūlytina nustatyti, kad VPT turi teisę savarankiškai pasirinkti koncesijos suteikimo procedūros tikrinimo objektą. 125. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
34
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytina, kokiais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę „ pateikti koncesijos dokumentus ir ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas ir dalyvių pasiūlymus papildomai ekspertizei“.
Tuo atveju, jeigu tokia teisė galėtų būti realizuojama ir koncesijos suteikimo proceso metu, manytina, jog šios teisės įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti detalizuotas, pavyzdžiui, nustatant papildomos ekspertizės pagrindus, nustatant terminus, per kuriuos turėtų būti atlikta papildoma ekspertizė, kokios galėtų būti papildomos ekspertizės teisinės pasekmės ir pan., kad tiek suteikiančioji institucija, tiek ir dalyviai galėtų planuoti savo veiklą, o koncesijos procesas nebūtų vilkinamas ar sužlugdytas. Nepritarti Pažymėtina, kad baigtinis atvejų sąrašas, kuomet koncesijos dokumentai ir paraiškos galėtų būti teikiamos papildomai ekspertizei, negali būti nustatytas, nes poreikį naudotis šiame punkte numatyta teise lemia objektyvios aplinkybės, o ne standartinės situacijos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analogiška teisė pateikti dokumentus ekspertizei VPT numatyta ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Minėtame įstatyme atvejai, kada naudojamasi šia teise, nedetalizuojami. 126. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
35
straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę įpareigoti suteikiančiąją instituciją „pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų ar sprendimų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai ir sprendimai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad VPT, įtardama pažeidimus, stabdo koncesijos suteikimo procesą ir tik tuomet, jei paaiškėja, kad pažeidimai egzistuoja, įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus – nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus veiksmus ar sprendimus ir pan. Kartu pažymėtina, kad analogiška nuostata yra nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. 127. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
36
straipsnio 3 dalies 6 punkte, derinant įstatymo terminologiją su Administracinių nusižengimų kodekso terminologija, atsisakytina žodžių junginio „Traukti administracinėn atsakomybėn“ ir vartotinas žodžių junginys „skirti administracines nuobaudas“. Pritarti
128Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
39
straipsnio 3 dalies 9 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes ši nuostata yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Žr. 48 Audito komiteto pasiūlymą. 129. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
2
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „suteikiančios institucijos profilis“. Šios sąvokos turinys atskleistinas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti Argumentai: Siūlytina formuluotę „suteikiančiosios institucijos profilis“ keisti į „ suteikiančiosios institucijos svetainėje, specialiai tam skirta skiltis
“. 130. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
7
straipsnio 7 dalis tobulintina, nes joje dėstoma nuostata neaiški. Pritarti
131Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
2
straipsnio 2 dalis išdėstyta su nenumeruotomis pastraipomis.
Toks straipsnio dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti 132./ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
4
pagal teisės technikos taisykles teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, o tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje atsisakytina lotyniško termino inter alia vartojimo, kadangi šis terminas turi aiškią prasmę, kurią galima nusakyti lietuviškais žodžiais „be kita ko“. Pritarti
133Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-30
6
straipsnio 6 dalyje nurodytina, kokiu tikslu Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi nuostatoje nurodytą pranešimą, turėtų kreiptis į teismą. Apsispręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška formuluotė nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio įstatymo pažeidimų koncesijos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta niekine ar į teismą gali būti kreipiamasi prašant atlyginti nuostolius ir kt., nėra tikslinga nustatyti baigtinio sąrašo atvejų, kokiu tikslu VPT kreipiasi į teismą gavusi Europos Komisijos pranešimą. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30
straipsnyje siūloma nustatyti, jog „ Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos yra konkrečiai susietos su viešųjų pirkimų procedūromis, šiame skyriuje vartojami su viešaisiais pirkimais susiję terminai ir sąvokos, pateikiamos nuorodos į konkrečius Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, todėl ginčams, kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatų nei mutatis mutandis nei kitokiu būdu taikyti praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į išdėstytą pastabą teikiamas įstatymo projektas turėtų būti papildytas arba savarankiškomis nuostatomis, susijusiomis su ginčų kylančių iš visų koncesijos teisinių santykių sprendimu, arba turėtų būti aiškiai nurodyta kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos ir kokiu būdu turėtų ir galėtų būti taikomos. Be to, teikiamame įstatymo projekte turėtų būti nurodyta ne tik tai, kaip sprendžiami ginčai, kylantys dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, tačiau ir tai, kaip sprendžiami visi kiti iš koncesijos teisinių santykių kylantys ginčai. Pritarti Žr. 49 Audito komiteto pasiūlymą. 135. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30 135.
Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai: 2017-02-21 gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-1437. 136. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
136Atkreiptinas dėmesys,
kad kartu su keičiamu įstatymo projektu pateiktoje atitikties lentelėje nurodytos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos dėl kai kurių leidžiamų išimčių, kurios į projektą neperkeltos, nepagrindžiant jų neperkėlimo priežasčių (lentelėje nurodoma: „Lietuva nusprendė neperkelti šios išimties“). Nesant paaiškinimų, neaišku, kodėl išimtys dėl tų pačių teisinių santykių į Koncesijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą neperkeltos, o į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą perkeltos. Pavyzdžiui, neperkeltos Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 8 dalies b ir h papunkčiuose nustatytos išimtys dėl direktyvos netaikymo audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamoms koncesijoms, politinių kampanijų paslaugų koncesijoms rinkimų kampanijos metu, 11 straipsnyje – išimtis elektroninių ryšių srityje,
projekto 6 straipsnio 2 ir 11 punktuose, 9 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte išimtys dėl įstatymo netaikymo panašiais atvejais numatytos.
Atitikties lentelėje taip pat be papildomo paaiškinimo nurodyta, kad Lietuva pasirenka neperkelti ir neįgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES 24 straipsnio dėl rezervuotos koncesijos (nenumatyta rezervuoti teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija ir pan.), nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 23 straipsnyje nustatoma rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose kai kuriems tiekėjams (socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei ir kt.). Apsispręsti pagrindiniame komitete Siūlytina pagrindiniam komitetui įvertinti Direktyvos 2014/23/ES nuostatos neperkėlimo priežastis, nesant objektyvių nuostatų neperkėlimo priežasčių – užtikrinti, kad būtų tinkamai suderinta ES ir nacionalinė teisė. 137. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Žr. 50 Audito komiteto pasiūlymą. 138. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30 Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo nuostatos yra siejamos su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), nuostatomis ir nepriėmus šio įstatymo projekto, negalėtų būti taikomos praktiškai bei neatitiktų galiojančių įstatymų nuostatų.
Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, kuriomis keičiamo įstatymo įsigaliojimas būtų siejamas su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), įsigaliojimu. Nepritarti Viešųjų pirkimų įstatymo projektas Nr. XIIP-3750(4) Seime priimtas 2017-03-30. 139. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30 Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra netikslus, neišbaigtas, vietomis fragmentiškas ir neaiškus, nesuderintas su kitais įstatymais bei parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių ir bendrinės lietuvių kalbos reikalavimų. Atsižvelgti Žr. 1-51 Audito komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
2
<...>
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jei būtų priimtas) sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai , tačiau dalis Projekto nuostatų gali būti suvokiamos ar taikomos nevienareikšmiškai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniais. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 2 dalies nuostatas koncesijos vertė apskaičiuojama iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, o pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas, jei suteikiant koncesiją jos vertė padidėja daugiau nei 20 procentų, palyginti su iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuota verte, tai koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota vertė.
Manome, kad šios Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
neatskleidžia minėtų nuostatų esmės, kadangi nenurodoma, kodėl ir kokiais tikslais kai kuriais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja daugiau kaip 20 procentų (bet ne visais atvejais), koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuotoji vertė, o kitais atvejais, pavyzdžiui, kai koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu padidėja iki 20 procentų ar mažiau, koncesijos verte bus laikytina ne padidėjusi vertė, o apskaičiuotoji iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios. Minėtomis nuostatomis galimai siekiama užtikrinti pradėtų koncesijos suteikimo procedūrų tęstinumą, pavyzdžiui, kad koncesijos suteikimo metu dėl naujų aplinkybių nereiktų skelbti naujo konkurso, kai paaiškėja, jog koncesijos vertė padidėjo ar pan., tačiau Projekte šie tikslai neatskleisti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai koncesijų sutartys yra susijusios su didelio masto ir daug kainuojančių darbų ar paslaugų suteikimu, minėtos Projekto nuostatos gali būti svarstytinos dėl jų pagrįstumo:
pasikeitimas gali būti vertinamas kaip esminis koncesijos suteikimo sąlygų pasikeitimas, turintis reikšmės ir koncesiją siekiantiems įgyti ekonominės veiklos vykdytojų parinkimui, pavyzdžiui, pasikeitusios aplinkybės gali sudominti naujus ekonominės veiklos vykdytojus arba, atvirkščiai, paraiškas jau pateikusius dalyvius paskatinti atsisakyti dalyvauti tolesnėse koncesijos suteikimo procedūrose.
Tačiau, sprendžiant iš Projekte numatomos išimties, koncesijos vertei padidėjus net penktadaliu, koncesijos suteikimo procedūros būtų tęsiamos toliau atsižvelgiant į mažesnę (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios) koncesijos vertę, nors, tikėtina, kad naujų procedūrų inicijavimas leistų pritraukti daugiau dalyvių. 1.1.2. Projekte siūloma išimtis, kad koncesijos suteikimo metu būtų atsižvelgiama į preliminarią (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios), o ne objektyvią (nustatytą koncesijos suteikimo procedūrų metu) koncesijos vertę, galimai sudarytų sąlygas išvengti tam tikrų Projekte nurodytų procedūrų [1] , kurios gali būti reikšmingos parenkant tinkamiausią ekonominės veiklos vykdytoją ir lemti koncesijos projekto sėkmę. 1.1.3. Kadangi koncesijų sutartys paprastai susijusios su didelio masto (daug kainuojančiais) darbų ir paslaugų pirkimais, svarstytina, ar minėtos nuostatos nebūtų naudingos tik koncesijos suteikimo procedūrose jau dalyvaujantiems dalyviams. Neatmetama prielaida, kad asmenys, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūrose, galėtų teikti koncesijos vertę didinančius pasiūlymus, nebijodami, kad konkursas bus nutrauktas ir paskelbtas naujas, ir galimai siektų dirbtinai iki numatomos reikšmės padidinti koncesijos vertę.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu neigiamų interpretacijų Projekto nuostatomis, siūlome Projekte pagrįsti išimties taikymą ir nustatyti, kad visais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja ar sumažėja, Projekto nuostatos taikomos atsižvelgiant į koncesijos suteikimo metu apskaičiuotą vertę. 1.2. Projekte neaptarti atvejai, kai koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Kadangi dėl koncesijos vertės sumažėjimo ekonominės veiklos vykdytojų galėtų padaugėti, siūlome apsvarstyti ir minėtos situacijos reglamentavimo tikslingumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl 1.1 ir 1.2 pastabų: Nuostatas dėl koncesijų vertės reglamentuoja Direktyva 2014/23/ES, kurioje įtvirtinta, kad „jei koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė yra daugiau nei 20 proc. didesnė už jos numatomą vertę, galiojanti apskaičiuota vertė yra koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu.“ Suteikiančioji institucija, matydama išsamiuose pasiūlymuose dalyvio pateiktą vertę, gali iš karto vesti derybas dėl koncesininko mokesčio suteikiančiajai institucijai didinimo ar atitinkamai savo mokėjimų koncesininkui mažinimo. Be to, nuo galutinės koncesijos vertės skaičiuojami galimi sutarties pakeitimai, t. y. iki 50 proc. pradinės koncesijos vertės. Žr. 9, 10, 11 Audito komiteto pasiūlymus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
4
reglamentuoja numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo principus ir 4 dalyje nustato baigtinį sąrašą aspektų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant koncesijos vertę.
Svarstytina, ar minėtame sąraše nustatyti aspektai visais atvejais apims veiksnius, kurie gali turėti reikšmės koncesijos vertei, kurią koncesininkas gautų įgyvendindamas koncesijos projektą. Tam tikromis aplinkybėmis dėl tokio teisinio reglamentavimo gali būti elgiamasi neobjektyviai, pavyzdžiui, siekiama išvengti tam tikrų koncesijų suteikimo procedūrų taikymo ir (ar) apskaičiuojant koncesijos vertę neatsižvelgiama į Projekte nenurodytas, tačiau koncesijos vertės apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes. Pritarti Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
1
dalis nustato, kad suteikiančioji institucija turi teisę laisvai atlikti koncesijos suteikimo procedūrą, laikydamasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, o Projekto 17 straipsnio 1 dalis nustato suteikiančiųjų institucijų kriterijus. Tačiau pagal Projekto 16 straipsnio 8 punktą, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, sprendimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka (išskyrus sprendimus, kuriuos dėl koncesijų pagal Projekto
Lietuvos Respublikos Seimas), o dėl koncesijos savivaldybės vardu sprendimus priima savivaldybės taryba. Taigi, lieka neaiškus minėtų Projekto nuostatų santykis: ar visais atvejais galutinius sprendimus dėl koncesijų turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kai koncesijas suteikia valstybės institucijos, įstaigos ir kiti Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės subjektai) ir savivaldybių tarybos (Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių subjektai), ar visais koncesijų suteikimo atvejais bus laikoma, kad koncesijos suteikiamos arba valstybės, arba savivaldybės vardu.
Todėl Projekte reiktų atskleisti, kuriame koncesijos suteikimo etape Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimą, ir nustatyti, ar Projekto 17 straipsnio 1 dalyje minimos suteikiančios institucijos turi savarankiško sprendimo dėl koncesijų suteikimo teisę, kokiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės arba savivaldybių vardu ir sprendimus dėl koncesijų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektą tikslinti. Pritarti Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
7
dalyje nurodyta, kad ekonominės veiklos vykdytojui turi būti perduota ekonominio pobūdžio vykdymo rizika ar jos dalis, kuri turi būti suprantama kaip atvirumo rinkos pokyčiams rizika ir gali apimti pasiūlos riziką arba paklausos riziką, arba abi šias rizikas. Pagal Projekto 3 straipsnio 12 dalies nuostatas koncesija – teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą, perdavimas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 4.1.
Projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostatos savo turiniu neatitinka Projekto 3 straipsnio 12 dalyje nustatytos koncesijos sampratos turinio (jį susiaurina), todėl gali susidaryti sąlygos nevienareikšmiškoms Projekte siūlomo įstatymo nuostatų interpretacijoms. 4.2. Be to, su koncesijos sutartimi susijusios rizikos (visos ar didžiosios dalies) perdavimas koncesininkui ir atitinkamai atlyginimo jam nustatymas (jei toks nustatomas perduodant dalį rizikos) yra esminiai požymiai, kuriais koncesijos sutartis skiriasi nuo viešųjų pirkimų sutarčių. Todėl siekiant teisinio aiškumo su koncesijų suteikimu susijusių rizikų perdavimo, pasiskirstymo ir atlyginimo nustatymo klausimai Projekte turėtų būti reglamentuoti išsamiau. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą. Dėl 4.2 pastabos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paslaugos ekonominio eksploatavimo riziką galima suprasti kaip eksploatavimo riziką dėl rinkos netikėtumų. Ji gali reikštis kaip konkurencijos su kitais ūkio subjektais rizika, paslaugų ir paklausos neatitikties rizika, už teikiamą paslaugą turinčių sumokėti skolininkų nemokumo rizika, eksploatavimo išlaidų visiško nepadengimo iš pajamų rizika arba atsakomybės už žalą dėl nesuteikiamos paslaugos rizika. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rizika gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo koncesijos pobūdžio. Todėl, manytina, kad Projekte nėra tikslinga ir tikėtina neįmanoma apibrėžti visų rizikų koncesijos suteikimo etapuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šalims tenkančių teisių ir pareigų, taip kaip ir dėl iš to išplaukiančios rizikos susitariama koncesijos sutartyje. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
8 5.
Projekto 16 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimus dėl koncesijų, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu. Atsižvelgiant į galiojantį Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, nėra aišku, ar pagal minėtas Projekto nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka bus privaloma ir savivaldybių taryboms [2] . Jei savivaldybių tarybos sprendimus šiais klausimais galėtų priimti savo nuožiūra, galima rizika, kad Projekte siūlomo įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktika skirtingose savivaldybėse būtų skirtinga, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami užtikrinti vienodą Projekte siūlomo įstatymo įgyvendinimą, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes ir reglamentuoti savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo principines nuostatas. Pritarti Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
9
straipsnio 9 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima sprendimus dėl koncesijų, suteikiamų valstybės vardu, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius valstybės turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 (penkiasdešimt aštuoni milijonai) eurų. Kaip minėta 3-ioje pastaboje, nėra aišku, kokiais konkrečiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės vardu. Taip pat nėra detalizuota, kada: prieš pradedant koncesijų suteikimo procedūras, jų metu ar prieš pasirašant koncesijos sutartį, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti tokį sprendimą. Todėl, siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte tai atskleisti.
Be to, manome, kad Lietuvos Respublikos Seimas atitinkamą sprendimą turėtų priimti tik turėdamas galimybę objektyviai įvertinti visus su numatomos perduoti koncesijos įgyvendinimu susijusius duomenis ir prieš pasirašant koncesijos sutartį turėdamas informaciją apie konkrečius koncesininkus ir kitus koncesijos projekto įgyvendinimo dalyvius, ekonominę projekto naudą ir (ar) ekonominį pagrindimą, finansinius projekto įgyvendinimo aspektus ir esmines koncesijos sutarties sąlygas. Pritarti Žr. 9, 10, 11, 18 Audito komiteto pasiūlymus. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys. Todėl galima daryti prielaidą, kad tokiu atveju, kai suteikiančiosios institucijos skelbime nurodytus kriterijus atitinka daugiau dalyvių negu didžiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius, kai kurie dalyviai nebūtų pakviečiami teikti pasiūlymų. Minėtos nuostatos svarstytinos, kadangi jos gali nepagrįstai apriboti koncesiją ketinančių įgyti asmenų galimybes dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, ir tai gali trukdyti parinkti tinkamiausią ūkinės veiklos vykdytoją koncesijos projektui įgyvendinti. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti minėtų nuostatų, kurios riboja dalyvių skaičių. Nepritarti Remiantis 2017-04-26 Audito komiteto posėdžio metu gautais CPVA ir Ūkio ministerijos pateiktais paaiškinimais, riboti dalyvių, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, skaičių, yra būtina.
Priešingu atveju, ženkliai išauga pirkimo kaštai ir laikas tiek suteikiančiajai institucijai (įskaitant ekspertus), tiek dalyviams. Be to, pagal įstatymo projekto nuostatas, atranka vykdoma tik tuomet, kai atsiranda daugiau nei 3 kandidatai, kurie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad ši nuostata nėra imperatyvi, todėl suteikiančioji institucija turi teisę pasirinkti ir kitą alternatyvą – neriboti dalyvių skaičiaus, jei mano, kad tai yra būtina užtikrinti konkurenciją. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
2
pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia teikti pasiūlymus visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šių nuostatų antrasis sakinys neatitinka pirmojo sakinio imperatyviai nuostatai (teikti siūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius). Be to, formaliai vertinant, minėtos nuostatos sudarytų sąlygas pateikti pasiūlymus kviesti net ir vieną minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį dalyvį. Tokios sąlygos neužtikrintų tinkamiausio ūkinės veiklos vykdytojo parinkimo koncesijos projektui įgyvendinti, todėl siūlome tobulinti Projektą ir nustatyti kitas dalyvių kvietimo pateikti pasiūlymus alternatyvas, pavyzdžiui: neatsisakius dalyvių dalyvavimą ribojančių nuostatų (žr.
reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia pateikti pasiūlymus ne tik tuos dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, bet ir tuos, kurie atitinka esminius (reikšmingus suteikiamos koncesijos požiūriu) minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pan. Nepritarti Įtvirtinus reikalavimą atitikti kitus esminius reikalavimus, nei nuteikiančiosios institucijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, dalyviai galėtų piktnaudžiauti teikdami pasiūlymus. Be to, manytina, kad būtų sudėtinga, remiantis objektyviais kriterijais, nustatyti, kas yra esminis kriterijus, kuris yra reikšmingesnis už kitus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
23
nustato, kad Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 4 Komisijos narių, o pagal minėto straipsnio 4 dalį Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos posėdyje dalyvaujant tik trims Komisijos nariams, išsiskyrus Komisijos narių nuomonei, du iš jų gali priimti teisėtą sprendimą. Šiuo atveju svarstytina, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas Komisijos priimamų sprendimų objektyvumas ir nešališkumas.
Kadangi Komisijos sprendimai gali būti reikšmingi svarstant dėl koncesijos suteikimo, siekdami užtikrinti Komisijoje priimamų sprendimų objektyvumą ir nešališkumą, siūlome tobulinti Projektą ir reglamentuoti, kada suteikiančioji institucija į Komisiją skiria ne tik Komisijos narius, bet ir pakaitinius asmenis, kuriems suteikiami įgaliojimai dalyvauti Komisijos posėdyje vietoj dalyvauti negalinčio Komisijos nario. Kita vertus, galima numatyti ir kitokius sprendimų priėmimo Komisijos posėdyje svarstomais klausimais modelius, pavyzdžiui: Komisijos nariai svarstomu klausimu galėtų pateikti išankstinę nuomonę ir pan. Apsispręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas reguliavimas neužkerta kelio suteikiančiajai institucijai, esant poreikiui, sudaryti ir didesnes nei iš 5 asmenų Komisijas. Remiantis CPVA patirtimi, praktika rodo, kad mažose savivaldybėse nėra tiek dirbančių žmonių, kad būtų galima sudaryti didesnes Komisijas. Be to, didesnės sudėties Komisijos neužtikrina konstruktyvaus darbo (sudėtinga susipažinti su koncesijos dokumentais). Kartu pažymėtina, kad Komisijos darbo organizavimo klausimai turi būti įtvirtinti Komisijos darbo reglamente, kurį tvirtina suteikiančioji institucija. 10. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
straipsnio 8 dalį suteikiančiosios institucijos turi teisę patikrinti subrangovų atitiktį pagal Projekte siūlomo įstatymo 26 straipsnį ir reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą.
Kadangi projekto 26 straipsnis nustato ne subrangovo, o tik dalyvio, t. y. pagal Projekto 3 straipsnį paraišką ar pasiūlymą koncesijos suteikimo procedūroje pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo, pašalinimo pagrindus, manome, kad tai gali sudaryti sąlygas koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus, supainioti viešuosius ir privačius interesus ir pan. Todėl siekiant teisinio aiškumo ir šalinant galimybes sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus, Projekto 26 straipsnis turėtų būti tikslinamas ir nurodoma, kad minėto straipsnio nuostatos taikomos ir subrangovams ir (ar) kitiems dalyvio koncesijos įgyvendinimui pasitelktiems asmenims. Nepritarti Pagal Projekto 41 straipsnio 8 dalį suteikiančioji institucija turi (privalo) tikrinti subrangovų kvalifikaciją, o esant pašalinimo pagrindams, nurodytiems Projekto 26 straipsnyje, reikalauti subrangovų pašalinimo. 11. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
11
straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu koncesijos sutartis buvo pakeista pažeidžiant įstatymo 62 straipsnio nuostatas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 11.1. Akivaizdu, kad keičiant koncesijos sutartį dalyvauja koncesijos sutartį sudariusios šalys, t. y. koncesininkas ir suteikiančioji institucija. Šiuo aspektu svarstytina, kodėl keičiant koncesijos sutartį dalyvavusi ir šiems pakeitimams pritarusi suteikiančioji institucija vėliau gali vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 11.2.
11.2. Tuo atveju, jei pagal minėtas nuostatas suteikiančioji institucija gali inicijuoti vienašališką koncesijos sutarties nutraukimą, kai po sutarties pakeitimo paaiškėja įstatymo 62 straipsnyje nurodytų neigiamų aplinkybių, kurių koncesijos sutarties pakeitimo metu nebuvo galima numatyti, siūlome Projektą patikslinti. Pritarti Žr. 44 Audito komiteto pasiūlymą. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
12
dalies 2 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jei paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos sutarties. Taigi, šios ir Projekto 26 straipsnio nuostatos koncesijos sutarties nutraukimą sieja tik su sąlygomis, kurios atsirado koncesijos suteikimo procedūrų metu, t. y. jei koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis buvo nuteistas už Projekto 26 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas arba atitiko 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, net tuo atveju, jeigu šios aplinkybės šių procedūrų metu nepaaiškėjo ir koncesijos sutartis su juo buvo sudaryta, ši sutartis (paaiškėjus aplinkybėms) privalo būti nutraukiama. Tačiau Projektas neatskleidžia, kokie padariniai kiltų, jei Projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos aplinkybės atsirastų ne koncesijos suteikimo procedūrų metu, o po koncesijos sutarties sudarymo ir koncesijos suteikimo. Formaliai vertinant Projekto nuostatas darytina išvada, kad po koncesijos sutarties sudarymo atsiradus šioms aplinkybėms (pavyzdžiui, koncesininką nuteisus už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimą, teroristinį nusikaltimą ir kt.) koncesijos sutartis (jeigu šios aplinkybės neturi tiesioginės reikšmės koncesijos sutarties vykdymui) negali būti nutraukiama.
Tokios galimos situacijos laikytinos papildomu korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą. Apsispręsti pagrindiniame komitete Koncesijų suteikimo procedūras, be kita ko, reglamentuoja Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Minėtose taisyklėse nurodyta, kad CPVA rengia metodinius dokumentus ir teikia projektus įgyvendinančioms institucijoms nuomonę dėl partnerystės projektų atitikties metodiniams dokumentams. CPVA patvirtintose Metodinių rekomendacijų privataus subjekto atrankai viešojo ir privataus partnerystės projektuose 7 priede nustatyta standartinė koncesijos sutarties forma, pagal kurią yra sudaromos koncesijų sutartys. Svarbu pažymėti, kad minėtoje standartinėje formoje yra įtvirtintas reikalavimas dėl atitikimo kvalifikacijai visą sutarties galiojimo laikotarpį. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-21
14
dalies 4 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte apibrėžti esminį sutarties pažeidimą ir nustatyti, kurių Projekto 60 straipsnio 4 dalyje nurodytų koncesijos sutarties sąlygų pažeidimai yra laikomi esminiais. Pritarti iš dalies Žr. 43 ir 44 Audito komiteto pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys K.
Seimo narys K. Pūkas, 2017-02-14
3 Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso ir atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai koncesininko tretiesiems asmenims išnuomotas ar kitaip perduotas turtas naudojamas ne pagal paskirtį, siūlome atsisakyti šios nuostatos. Pasiūlymas:
„3. Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui perduotą
suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir
(ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Įstatymo projekte paliekama galimybė koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą išnuomoti, subnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims.
Ši galimybė yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų ir privatiems investuotojams patrauktų koncesijų suteikimo modelį, nes kiekviena koncesija yra savita, todėl turi būti palikta galimybė koncesijos sutartį pritaikyti kiekvienos konkrečios koncesijos atvejui. Taip pat, atsižvelgiant į koncesijų projektų kompleksiškumą (kai vienu metu gali būti teikiamos kelios paslaugos), pvz., infrastruktūros projektavimas, statyba, priežiūra, maitinimas, apgyvendinimas, laisvalaikio organizavimas ir pan. šias veiklas /paslaugas teikia ne vienas koncesininkas, o pasitelkdamas subrangovus (kadangi koncesininkas negali ir nevykdo visų privalomų pagal konkurso sąlygas, veiklų). Tai užtikrintų ne tik koncesijos patrauklumą, bet ir koncesijos sėkmę. Be to, tai leistų sumažinti paslaugų kainą galutiniams vartotojams. Šiuo metu Koncesijų įstatyme nėra reglamentuotas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas tretiesiems asmenims. Aiškiai sureguliavus trečiųjų asmenų ir koncesininko teisinius santykius, bus užtikrinama skaidresnė koncesijų procedūra.
Projekte numatyti tam tikri saugikliai, siekiant išvengti trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo atvejų, t.y. siūloma nustatyti, kad:
5 Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus. Pasiūlymas: „ 5.
Pasiūlymas: „
dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jis atitinka keliamus reikalavimus. “ Nepritarti Pažymėtina, kad atsisakius Projekto 41 straipsnio 5 dalies nuostatos, gali kilti problemų dėl dokumentų, kuriuos turi pateikti užsienio valstybėje registruoti dalyviai, kurių registracijos valstybėje nėra išduodami konkurso sąlygose nurodyti dokumentai. Tokiu atveju būtų ribojama konkurencija bei kiltų rizika, kad sutartis nebus sudaryta su geriausią pasiūlymą galinčiu pateikti dalyviu (pvz., reikalavimas turėti ISO – dalyvis neturi tokio dokumento, tačiau turi patvirtintas atitinkamas tvarkas, taisykles, kurios įgyvendina ISO reikalavimus). Be to, rizikos dėl neskaidraus koncesijų suteikimo proceso taikant šią nuostatą nėra, nes tokie dokumentai turi būti priimtini suteikiančiajai institucijai, todėl, esant objektyviam pagrindui manyti, kad dalyvis nepateikė/pateikė netinkamus ar nepriimtinus dokumentus, suteikiančioji institucija duomenis turi teisę prašyti dalyvio juos patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad perkeliamos direktyvos nuostatos numato suteikiančiajai institucijai galimybę neatmesti pasiūlymo, remiantis tuo, kad siūlomi darbai ir paslaugos neatitinka jame nurodytų techninių ir funkcinių reikalavimų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkino techninius ir funkcinius reikalavimus. Atsisakius šių nuostatų. kiltų grėsmė netinkamai perkelti Direktyvos nuostatas. 3. Seimo narys K. Pūkas,
skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus.
Pasiūlymas:
„3. Suteikiančioji institucija turi teisę
koncesijos dokumentuose prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1) atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) paskutinių finansinių metų dalyvio įmonės finansinę ataskaitą (balansą) ar jos išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas dalyvis, įstatymai reikalauja skelbti finansinę ataskaitą (balansą);
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios, dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, jei ši informacija turima
dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus. “ Nepritarti Žr. Audito komiteto argumentus dėl 2 Seimo nario K. Pūko pasiūlymo. 4. Seimo narys K. Pūkas, 2017-02-14
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti koncesininko atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę, siūlome įtvirtinti imperatyvų reikalavimą, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Pasiūlymas: „2. Suteikiančioji institucija gali turi reikalauti, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Siekiant įrodyti turimą patirtį, dalyviai turi pateikti pažymas apie ankstesnes įvykdytas sutartis.“
5Seimo narys K.
Seimo narys K. Pūkas, 2017-02-14
Argumentai: Siekiant užkirsti kelią korupcinėms apraiškoms bei užtikrinti skaidrų koncesininko, kuris sugebėtų efektyviai teikti paslaugą ar atlikti nustatytus darbus, parinkimą, siūlome atsisakyti galimybės koncesininkui remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Pasiūlymas: „
subjekto pajėgumais
remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų koncesijos dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
reikalavimus pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, laikydamasis šių sąlygų:
1) dalyvio ryšių su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais jis remiasi, teisinis pobūdis neturi reikšmės;
2) jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 6 punktą, tai dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų;
3) dalyvis privalo įrodyti suteikiančiajai institucijai, kad vykdant koncesijos sutartį kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami;
4) šioje dalyje nurodytomis sąlygomis kitų ūkio subjektų grupė gali remtis kitų ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. 2. Kai dalyvis dėl finansinės būklės remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ir kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą. “ Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyvos 38 straipsnis numato, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais ir dalyvaudamas konkrečioje koncesijoje gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo savo ryšių su jais teisinio pobūdžio.
Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis suteikiančiajai institucijai įrodo, kad jis koncesijos vykdymo laikotarpiu turės reikiamus išteklius. Kalbant apie finansinę būklę, suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą. Be to, manytina, kad proporcingų, nediskriminacinių ir teisingų atrankos kriterijų pasirinkimas ir jų taikymas ekonominės veiklos vykdytojams yra itin svarbus dalykas, siekiant užtikrinti veiklos vykdytojams galimybę veiksmingai pasinaudoti koncesijų teikiamomis ekonominėmis galimybėmis. Pritarus teikiamam pasiūlymui koncesijų įgyvendinimas taps neįmanomu fiziniams asmenims, taip pat bus netinkamai perkeliamos direktyvos nuostatos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo nario K. Pūko pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
1 Argumentai: Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų (be konkurso). Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, kad sąvoka „bendras juridinis asmuo“ yra neaiški, siūlytina minėtos sąvokos, kaip perteklinės ir klaidinančios atsisakyti. Pasiūlymas:
1 dalį: „
1. Bendrasis juridinis asmuo
vykdyti ne mažiau kaip 3 metų laikotarpiui, o steigimo dokumentuose nurodyta, kad tokį juridinį asmenį įsteigusios suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas.“
numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
2Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
5 Argumentai: Audito komitetas 4 pasiūlymu pasiūlė pakeisti įstatymo projekte įtvirtintą koncesijos sąvoką, aiškiai numatant kokia ūkinė komercinė veikla, įskaitant darbų vykdymą ir paslaugų teikimą, gali būti suteikiama koncesininkui ir koks atlygis už vykdomą veiklą gali būti mokamas.
Atsižvelgiant į tai, netikslinga sąvokoje „darbų koncesija“ pakartotinai reglamentuoti nuostatas dėl atlygio už tokią koncesiją suteikimo. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte išskiriamos dvi koncesijų rūšys – darbų ir paslaugų, siūlytina jas apibrėžti pagal koncesijos dalyką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Darbų koncesija
3Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
8 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, kad ekonominės veiklos vykdytoju gali būti ne tik asociacijos, kaip jos apibrėžtos Asociacijų įstatyme, taip pat ne tik įmonės, bet ir kiti juridiniai asmenys bei juridinių asmenų susivienijimai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 . Ekonominės veiklos vykdytojas
Pritarti 4.
Seimo Audito komitetas, 2017-04-26
12 Argumentai: Siekiant, kad koncesija būtų aiškiai ir nedviprasmiškai atskiriama nuo kitų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdų, siūlytina koncesijos apibrėžime nustatyti, koks atlygis už kokią ūkinę veiklą kokiai rizikai esant gali būti suteiktas koncesininkui koncesijos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, dėl tinkamo koncesijų sutarties šalių rizikų pasiskirstymo (koncesininkas prisiima visą arba didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos) siūlytina patikslinti koncesijos sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 .
Koncesija
koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir (ar) darbų vykdymu, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimu, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, tikslintina aptariamo straipsnio 19 dalies 2 punkto nuostata, nurodant nuo kurio momento asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pažeidęs atitinkamus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina nustatyti vienų kalendorinių metų termino skaičiavimo momentą, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena.
Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 19 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabai, tikslintina aptariamo straipsnio 19 dalies 3 punkto nuostata, nurodant nuo kurio momento asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda už atitinkamų įstatymų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina patikslinti momentą nuo kada skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena. Keičiamame punkte tarp įstatymų už kurių pažeidimą asmuo 1 kalendorinius metu iki koncesijų suteikimo komisijos sudarymo dienos nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamą punktą papildyti.
Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 19 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) kuriam per pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas), Lietuvos Respublikos V v iešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos skyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos
komitetas 4 pasiūlymu pasiūlė pakeisti įstatymo projekte įtvirtintą koncesijos sąvoką, aiškiai numatant kokia ūkinė komercinė veikla, įskaitant darbų vykdymą ir paslaugų teikimą gali būti suteikiama koncesininkui ir koks atlygis už vykdomą veiklą gali būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga sąvokoje „paslaugų koncesija“ pakartotinai reglamentuoti nuostatų dėl atlygio už tokią koncesiją. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad projekte išskiriamos dvi koncesijų rūšys – darbų ir paslaugų, siūlytina jas apibrėžti pagal koncesijos dalyką. Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25 .
Paslaugų koncesija
kurios dalykas yra leidimas teikti paslaugas ir (ar) viešąsias paslaugas, organizuoti šių paslaugų teikimą kai viena ar daugiau suteikiančiųjų institucijų suteikia teisę teikti ir valdyti paslaugas, išskyrus, darbų vykdymą, vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal koncesijos sutartį sudaro tik teisė teikti paslaugas, kurios yra koncesijų sutarties objektas, arba tokia teisė kartu su suteikiančiosios institucijos mokėjimu.
sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų. Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 30 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos sąvokos, kaip perteklinės atsisakyti. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 30 dalį: „
30. Susijęs asmuo
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatyme nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymas netaikomas, susijusiu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuriam suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) arba kuris gali turėti tokią įtaką suteikiančiajai institucijai, vykdančiai kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, arba kuriam kartu su tokia suteikiančiąja institucija, vykdančia kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, daro kitas juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis tokį susijusį asmenį ar dalyvaujantis valdant kapitalą, arba dėl tokio susijusio asmens veiklą reguliuojančių taisyklių. “
atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte
projekte numatyta, kad koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai VPT gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją, o kai apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (-ams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.
Neracionalu nustatyti, kad koncesijų vertė turi būti apskaičiuojama iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, nes iki to momento sprendimus dėl ketinimų priimti koncesijas turi priimti Vyriausybė arba savivaldybės taryba, o dėl esminių finansinių įsipareigojimų – Seimas. Minėtos institucijos negalės priimti sprendimų, jeigu nebus žinoma koncesijos vertė. Taigi preziumuotina, kad koncesijų vertė turi būti žinoma gerokai anksčiau nei iki koncesijų suteikimo procedūrų pradžios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, siūlytina nustatyti, kad koncesijos vertė turi būti paskaičiuota iki Vyriausybės, savivaldybės tarybos ar Seimo priimamų sprendimų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
taip: „2
šio įstatymo16 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos koncesijos
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, sutiktina, kad suteikiančioji institucija koncesijos vertę turi žinoti iki skelbimo apie koncesiją pateikimo VPT dienos, o jei apie koncesijos suteikimą neskelbiama – iki kvietimo ekonominės veiklos vykdytojams pateikimo. Kadangi sprendimus dėl ketinimų suteikti koncesijas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba arba Seimas, o priimtuose sprendimuose įvardijama koncesijos vertė, siūlytina nustatyti, kad koncesijų vertė turi būti žinoma iki šių sprendimų priėmimo. 2.
dėmesys, kad keičiama nuostata nereglamentuojami atvejai, kuomet koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Manytina, kad koncesijos suteikimo metu koncesijų vertei sumažėjus 20 ar daugiau procentų , turėtų būti taikomas analogiškas principas kaip ir sutarties vertei padidėjus – nustatoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota koncesijos vertė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 3 dalimi nustatoma koncesijos vertės nustatymo išimtis minėto straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatoma, į ką turi būti atsižvelgta nustatant koncesijos vertę, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja koncesijų vertės nustatymo pasikeitimus po vertės apskaičiavimo. Atsižvelgiant į logišką procedūrų eigą, t. y., kad visų pirma koncesijos vertė turi būti apskaičiuojama, o tik vėliau gali būti keičiama, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sukeisti minėto straipsnio 3 ir 4 dalis vietomis. Pasiūlymai:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo
už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, o 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. 3. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte
straipsnio 4 punkte išvardinta į ką turi būti atsižvelgta apskaičiuojant koncesijos vertę.
Be keičiamo straipsnio 4 punkte išvardintų sąlygų taip pat turėtų būti vertinamos ir suteikiančiosios institucijos koncesijos sutartimi prisiimamos rizikos. Įvertinus, kad koncesijos sutartys sudaromos ilgam laikotarpiui, per kurį gali kisti teisinis reguliavimas, atsirasti naujų mokesčių ar aplinkybių, galinčių daryti įtakos koncesijų sutarties vertei, siūlytina nenustatyti baigtinio sąlygų sąrašo, į kurį atsižvelgiama nustatant koncesijų vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13-15 pastaboms ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 pastabai, siūlytina pakeisti minimą projekto straipsnį. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į: 1 ) koncesijos sutarties trukmę ir , koncesij os ų sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas terminas žinomas, ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ; 2 ) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ; 3 ) bet kokius suteikiančiosios institucijos mokėjimus koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą kitos valdžios institucijos mokėjimus , įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas ; 4 ) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą; 5 ) pajamas, gautinas gautas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis; 6 ) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti; 7 ) prizus ar mokėjimus dalyviams ;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šio straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose. “
2Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
7 Argumentai: Įstatymo projekto 7 straipsniu reglamentuojami atvejai, kuomet šis koncesijų įstatymas netaikomas suteikiant koncesijas pagal tarptautines taisykles.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šio straipsnio 1 dalį, atsisakant formuluotės „šis įstatymas netaikomas“, o formuluojant
„koncesijos nesuteikiamos“. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastabai dėl visuose straipsnio dalyse netikslingai kartojamų formuluočių, siūlytina patikslinti aptariamą įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 7straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles suteikiamos koncesijos
koncesijoms, kurias suteikiančioji institucija įsipareigoja suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas: Šis įstatymas netaikomas:1 ) koncesijoms, kurias suteikiančioji institucija įpareigota suteikti pagal kitas tarptautinės organizacijos nustatytas procedūrines taisykles. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus ;2 ) tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, tokiu kaip tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti koncesijoms, suteikiamoms pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti šią koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tuomet šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių.
Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus ;3 ) koncesijoms, kurias suteikiančioji institucija įpareigota suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus. 2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi koncesijoms, suteikiamoms pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių. 3. Šis straipsnis netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus. “
įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
13Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 9 straipsnio nuostatos reglamentuoja suteikiančiųjų institucijų pareigą informuoti Europos Komisiją apie atvejus, kuomet koncesija suteikiama su suteikiančiąją institucija susijusiems juridiniams asmenims arba bendriesiems juridiniams asmenims, kuriems priklauso ir pati suteikiančioji institucija.
Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų. Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai. Apie sudarytas koncesijų sutartis Europos komisija bus informuota šios įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 1 ir 8 pasiūlymais siūlo išbraukti projekte vartojamas sąvokas „bendrasis juridinis asmuo“, „susijęs juridinis asmuo“, taip pat į tai, kad aptariamo straipsnio tikslas – informuoti Europos komisiją apie atvejus, kuomet koncesija buvo suteikta suteikiančiosios institucijos kontroliuojamiems viešiesiems subjektams, susijusiems juridiniams asmenims arba bendrosios įmonėms be konkurso, o toks koncesijos suteikimas neperkėlus Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio yra negalimas, siūlytina išbraukti aptariamą straipsnį. Pasiūlymas:
redakcija dėstomą 9 straipsnį: „
Suteikiančiųjų institucijų, vykdančių šio įstatymo 2 priede nurodytą veiklą, informacijos teikimas Suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų veiklų, Europos Komisijos prašymu, privalo pateikti informaciją apie susijusius asmenis arba bendruosius juridinius asmenis, nurodant:1 ) susijusių asmenų ar bendrųjų juridinių asmenų pavadinimus;2 ) koncesijos pobūdį ir vertę;3 ) įrodymus, kad susijusių asmenų ar bendrųjų juridinių asmenų, kuriems suteiktos koncesijos, santykis su suteikiančiąja institucija, vykdančia kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, atitinka šio įstatymo nurodytus reikalavimus. “
atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
14Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Įstatymo projekte numatytas mišrių sutarčių teisinis reglamentavimas yra neaiškus. Perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 20 straipsnyje numatyta, kad mišrių sutarčių dalykas gali apimti elementus, kuriems taikoma Direktyva (koncesijas) tiek ir kitus elementus, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kt. arba kiti ES teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai perkelti Direktyvos nuostatas, nustatant, kad mišria sutartimi laikoma koncesija, kurios dalykas yra darbai ir paslaugos, taip pat mišria sutartimi laikoma sutartis, kurios vienai daliai taikomas Koncesijų įstatymas, o kitai – kitas teisinis reglamentavimas (Viešųjų pirkimų įstatymas, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar kita.). Taip pat straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyta kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi mišrių sutarčių atveju. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
sutartimis laikomos šio sutartys:
darbai ir paslaugos. Jeigu koncesijos dalykas yra ir darbai, ir paslaugos, tokia koncesija laikytina atitinkami darbų koncesija arba paslaugų koncesija, priklausomai nuo to, kuri – darbų ar paslaugų vertė yra didesnė;
kelioms dalims taikytinas šis įstatymas, o kitai daliai ar dalims Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 3) kurios vienai daliai ar kelioms dalims taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai ar dalims taikomi kiti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sutartis. Tokiu atveju suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 2. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešaisiais pirkimais susijusios dalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies
arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 4.
šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, arba Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 1 . Jeigu koncesijos sutartis sudaroma tiek dėl darbų, tiek ir dėl paslaugų, tokiai koncesijai taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei koncesijos daliai. 2 . Jeigu skirtingos konkrečios sutarties dalys gali būti objektyviai atskirtos, taikomos šio straipsnio 5–7 dalys, o tai atvejais, kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos taikomos šio straipsnio 8 dalis. 3 . Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis dėl koncesijos dalies, kuriai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. 4 . Mišri sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, sudaroma pagal šio įstatymo 13 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos. 5 . Jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai šis įstatymas netaikomas, suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 6 . Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus, šio straipsnio 7 dalį arba šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus.
Šis reikalavimas taikomas, neatsižvelgiant į sutarčių dalių vertę ir į tai, ar sutarčių dalims kitu atveju nebūtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 7 . Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešosiomis sutartimis, kurioms taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, susijusių elementų, tokioms sutartis atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo nuostatos. 8 . Jeigu koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos, atsižvelgiant į tai, kuri koncesijos dalis yra pagrindinė. Jeigu sutartis apima tiek paslaugų koncesijos, tiek prekių pirkimo
sutarties elementus, pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė. “
pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
15Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė patikslinti mišrių sutarčių teisinį reglamentavimą. Pritarus komiteto siūlomoms projekto 11 straipsnio pataisoms, kurios apimtų ir mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus, projekto 12 straipsnis laikytinas pertekliniu. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 12 straipsnį: „12 straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus1 .
Mišri sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. 2 . Mišri sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, o kitai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma pagal šio įstatymo 14 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas. 3 . Jeigu koncesija gali būti objektyviai suskaidyta į dalis, suteikiančioji institucija gali sudaryti sutartis dėl:1 ) kiekvienos koncesijos dalies atskirai. Sprendimą, ar taikyti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar jų netaikyti, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos dalies savybes;2 ) visų koncesijos dalių. Jeigu dėl objektyvių priežasčių suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti vieną sutartį, kurios: a ) vienai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas su sąlyga, kad viena sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių; b ) vienai daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai koncesijai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos su sąlyga, kad viena koncesijos sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių. 4 .
4. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 5 . Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma viena sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, o kitai daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas. 6 . Jeigu turi būti sudaroma viena sutartis, nes koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis ir daliai koncesijos yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokia sutartis šiuo įstatymu nereguliuojama. Jeigu daliai koncesijos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos nėra taikomos, suteikiančioji institucija gali nuspręsti taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. “
įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
16Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Siūlytina išbraukti perteklines įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatas, kurios išdėstomos Audito komiteto 14 pasiūlyme, tikslinant įstatymo projekto 11 straipsnį, reglamentuojantį mišrias sutartis bei jų taikymo ypatumus. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:13 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą1 .
Jeigu siekiama suteikti koncesiją dėl kelių rūšių veiklų suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras kiekvienai veiklos rūšiai sutartis:1 ) priėmus sprendimą sudaryti atskiras sutartis turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį;2 ) priėmus sprendimą sudaryti vieną sutartį, yra taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalies dalių nuostatos;3 ) jeigu vienai iš veiklos rūšių yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, koncesijos suteikimui taikomos šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos . 2 . Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį ar atskiras negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo nuostatų taikymo. 23 . Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklos rūšiai, kuriai vykdyti iš esmės suteikiama koncesija. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kuriai veiklos rūšiai suteikiama koncesija, tokiu atveju : koncesija suteikiama, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą koncesijų suteikimą.
1 ) koncesija suteikiama, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą koncesijų suteikimą;2 ) koncesija suteikiama, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklų, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomas šis įstatymas, o kitai – Viešųjų pirkimų įstatymas;3 ) koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikomas šis įstatymas, o kitai – netaikomas nei šis įstatymas, nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas. 2. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
17Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Audito komitetas 14 pasiūlymu patikslino mišrių sutarčių teisinį reglamentavimą. Pritarus komiteto siūlomoms projekto 11 straipsnio pataisoms, kurios apima ir mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus, pertekliniu tampa projekto 14 straipsnis. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 14 straipsnį:
Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, ir veiklą, susijusią su gynybos ar saugumo aspektais
1. Jeigu siekiama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo
kiekvienai veiklos rūšiai sutartis. Nusprendus sudaryti atskiras sutartis, koncesijos suteikimui turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį. Nusprendus sudaryti vieną sutartį, yra taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatos. 2 . Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį ar atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 3 . Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokios sutarties sudarymui šis įstatymas gali būti netaikomas. 4 . Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatomis. 5 . Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymui šis įstatymas netaikomas. 6 . Sudaryti vieną sutartį, kaip nurodyta šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, galima tik tuo atveju, jeigu vienos sutarties sudarymas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių, o tokiu sprendimu nesiekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 2. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti 18.
18Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
8 Argumentai: Iš įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalies formuluotės galima klaidingai suprasti, kad sprendimą dėl koncesijos sudarymo priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Paminėti subjektai sprendimus priima dėl koncesijų suteikimo tikslingumo . Koncesijos sutartis po priimtų sprendimų dėl jų tikslingumo sudaro (arba nesudaro) suteikiančiosios institucijos. Pažymėtina, kad Audito komitetas pateikė Vietos savivaldos įstatymo ir Investicijų įstatymo projektus, kuriais siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimus dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo, o savivaldybės kontrolieriai rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento juridinės technikos 33 pastabą, pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos 3 pastabai, siūlytina patikslinti keičiamą įstatymo projekto formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 . Sprendimus dėl koncesij os ų suteikimo tikslingumo koncesijų , išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka , kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.“
19Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
10 Argumentai: Pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą suteikiančioji institucija, jeigu koncesija suteikiama savivaldybės vardu, turi gauti Finansų ministerijos nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų, kuri nėra įpareigojanti .
Toks teisinis reglamentavimas galimai sudaro sąlygas priimti finansiškai nepagrįstus sprendimus, galimai net neatitinkančius fiskalinės drausmės reikalavimų. Remiantis
ir priežiūra“ savivaldybių kontrolieriai nevertina koncesijų sudarymo tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos santykio. Visų pirma suteikiančiosios institucijos, o vėliau ir savivaldybės tarybos prieš priimdamos sprendimus dėl koncesijų tikslingumo, turėtų įvertinti ir koncesijos projekto socialinę ir ekonominę naudą. Dėl to siūlytina nustatyti suteikiančiųjų institucijų pareigą iš CPVA gauti išvadą ir dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos. Pažymėtina, kad Audito komitetas pateikė Vietos savivaldos įstatymo ir Investicijų įstatymo projektus, kuriais siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimus dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo, o savivaldybės kontrolieriai rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo. Siūloma nustatyti, kad sprendimai dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priimami gavus Finansų ministerijos ir CPVA išvadas. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui bus sudarytos sąlygos labiau ekonomiškai ir socialiai pagrįstam sprendimų sudaryti koncesijas priėmimui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 .
Suteikiančioji institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo gauti šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros išvadą ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) išvadą dėl koncesijos sutarties projekto finansinių sąlygų vertinimo fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu pritarimą dėl koncesijos sutarties finansinių sąlygų – jei koncesija suteikiama valstybės vardu, jei koncesija suteikiama savivaldybės vardu –Finansų ministerijos nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 34 pastabai siūlytina:
perkelti Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatas, taip atsisakant teisinio reglamentavimo pagal kurį apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas nurodomi tik konkrečių teisinių formų juridiniai asmenys;
apibrėžti kas laikoma „lemiama įtaka“. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą suteikiančiąją institucija laikomas asmuo (-ai), jeigu jis (jie):
1) yra valstybės ar savivaldybės institucija;
2) yra juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų lėšų;
b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų;
3) yra šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir
(arba) šio straipsnio 2 punkte nurodytų juridinių asmenų susivienijimas;
4) yra juridinis asmuo, kuris vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuris m yra kontroliuojamas (valdomas) šios dalies
asmenų ar jų susivienijimų, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos;
5) yra asmuo, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus:
a) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus juridinius asmenis, 3 punkte nurodytus susivienijimus, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui;
b) asmuo, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2.
kontrolė (valdymas) laikoma, kai vienas asmuo kontroliuoja kitą asmenį, tai yra kai jis tiesiogiai ar netiesiogiai:
1) turi daugumą tokio kontroliuojamo asmens išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamo asmens išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokio kontroliuojamo asmens valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktyje nurodytos procedūros apima:
1) skelbiant kvietimą dalyvauti procedūroje pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;
2) vykdomas, laikantis kitų šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 17 straipsnis. Suteikiančioji institucija1 .
Pagal šį įstatymą suteikiančiąją institucija laikomas subjektas (-ai), jeigu jis (jie):1 ) yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;2 ) yra valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė;3 ) yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausiančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;4 ) viešoji įstaiga, kurios savininku arba dalininku turinčiu daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir
(arba) savivaldybė;5 ) yra įmonė, kuri vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuriai šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir (arba) 2–4 punktuose nurodyti viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos, gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Konkurencijos įstatyme dėl turimos nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6 ) yra subjektas, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus: a ) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus viešuosius ir privačius juridinius asmenis, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui; b ) subjektus, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2 .
2. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktyje nurodytos procedūros apima:1 ) skelbiant išankstinį kvietimą dalyvauti procedūroje pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;2 ) vykdomas, laikantis kitų šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 3 . Kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos. “
įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
21Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 36-44 pastaboms dėl koncesininkui koncesijos sutartimi perduodamo turto ir žemės reglamentavimo tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamą straipsnį patikslinti nustatant, kad:
sutartimi koncesininkui tik sutarties galiojimo laikotarpiui gali būti perduodamas tik koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingas turtas;
dėl turto perdavimo koncesininkui priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, priimant sprendimą dėl koncesijos tikslingumo, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustatyta tvarka;
patikėjimo teise, panaudos pagrindais arba be atskiro konkurso nuomos teise.
Koncesininkui turtas ir žemė negali būti perduodamas nuosavybės teise;
jam perduoto turto ar žemės negali įkeisti, parduoti, juo garantuoti ar laiduoti;
žemės sklypai be konkurso išnuomojami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių žemės sandorių sudarymą, nustatyta tvarka;
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
galiojimo laikotarpiui ir tik koncesijos sutartyje numatytai veiklai vykdyti;
koncesininko naujai sukurto turto nuosavybės teisės susitariama koncesijos sutartyje;
koncesininkui perduodamas draustinas turtas turi būti apdraudžiamas visam koncesijos sutarties laikotarpiui. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausančio turto ir žemės perdavimas koncesininkui 1.
Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos pagrindais arba be atskiro konkurso nuomos teisėmis valstybei, savivaldybei ir (ar) suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, reikalingas koncesijos sutarčiai įgyvendinti, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės ar savivaldybės žemės sklypai koncesininkui išnuomojami su teise juos subnuomuoti tretiesiems asmenims, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių žemės sandorių sudarymą, nustatyta tvarka. 3.
suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančio turto, kuris koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui yra perduotas koncesininkui patikėjimo, panaudos ar nuomos teisėmis, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį valstybės, savivaldybės ir (ar) suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už likutinę vertę, koncesininkas negali parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos turtą. 4. Koncesininkas turi teisę jam perduotą valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantį turtą, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu be atskiro konkurso išnuomoti, subnuomoti, taip pat suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti. Tretieji asmenys, neturi teisės disponuoti jiems perduotu valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančiu turtu. 5. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise ir panaudos pagrindais priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui nuomos teisėmis priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, perduodamas koncesininkui ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos tikslingumo. Tais atvejais, kai koncesininkui perduodamas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantis turtas, iki šioje dalyje nurodyto Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dėl dalyvavimo įgyvendinant koncesiją ir suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui. 6. Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą, koncesininkui priklausantį turtą. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo atitinkamai valstybei, savivaldybei ar suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 7. Koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus žemę ar kitą turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus nėra turto draudimo objektas, turi būti apdraustas visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui nuo visų galimų drausti draudžiamųjų įvykių koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 8.
galiojimui, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės. 18 straipsnis. Koncesijų suteikimui reikalingas turtas ir žemė
1. Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2 . Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui valstybinės žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami be aukciono. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. 3 .
3. Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui perduotą suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4 . Suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos. Iki šioje dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui šioje dalyje nurodytą nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą. 5.
koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 6. Šio straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 7. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdytas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdytas ir (ar) naudotas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės .“
įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas
22Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
3 Argumentai: Direktyvoje numatyta, kad suteikiančiosios institucijos turi turėti teisę koncesiją suteikti trumpesniam laikotarpiui negu koncesininkas atgauna įdėtas investicijas. Tokiu atveju suteikiančioji institucija koncesininkui moka kompensaciją, kuri neatleidžia koncesininko nuo jam perduotų rizikų. Atsižvelgiant į tai, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 45 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatą, aiškiai įtvirtinat, kad koncesininkui mokama kompensacija nepanaikina koncesininkui perduotos rizikos.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip „3. Koncesijos sutarties trukmė gali būti trumpesnė už laikotarpį, reikalingą investicijoms susigrąžinti, su sąlyga, kad suteikiančiosios institucijos mokama kompensacija susijusiu mokėjimu nepanaikina nepanaikinama koncesininkui perduotos rizikos.“
23Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
12 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 pastabai, kad nėra aišku kaip turėtų elgtis suteikiančioji institucija, jeigu galimų kviesti dalyvių skaičius būtų mažesnis negu trys. Esant tokiai situacijai, siūlytina nustatyti suteikiančiosios institucijos teisę nevykdyti dalyvių atrankos ir kviesti visus dalyvius, atitinkančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat Audito komitetas 34 pasiūlymu siūlo papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį, reglamentuojantį koncesijos suteikimo procedūros pradžią ir pabaigą. Komitetas siūlo nustatyti suteikiančiosios institucijos teisę bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo nutraukti koncesijos suteikimo procedūras jeigu tolimesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos ( dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai ). Pritarus Audito komiteto pasiūlymams, suteikiančiosioms institucijoms bus suteikta galimybė kiekvieną koncesijos suteikimo atvejį vertinti individualiai, tačiau bus sudarytos sąlygos konkurencijos užtikrinimui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Dalyvių skaičiaus apribojimas
1. Suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių.
Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio
. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius , atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus . Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius , suteikiančioji institucija nevykdo dalyvių atrankos ir kviečia pateikti pasiūlymus kviečia visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.“
24Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
7 Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatomis reglamentuojama koncesijų suteikimo komisijos sudarymo tvarka ir komisijos sprendimų priėmimo tvarka. Projektu siūloma nustatyti, kad už minėtos komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi suteikiančioji institucija. Teigtina, kad visiems asmenims už šio įstatymo pažeidimus turėtų būti skiriama asmeninė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 47 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas
papildyti nuostatomis dėl atsakomybės tiek komisijos nariams, tiek suteikiančiųjų institucijų vadovams, siūlytina išbraukti aptariamą įstatymo projekto straipsnio dalį.
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 22 straipsnio 7 dalį: „7 . Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi
kanceliarijos Teisės departamento 51 pastabai, kad suteikiančioji institucija turi turėti pareigą reikalauti, kad koncesijos procedūroje dalyvaujantys asmenys dėl interesų konflikto nedalyvautų koncesijų suteikimo procese, nebent nėra kitų alternatyvų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 . Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nedalyvautų koncesijos suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei nėra kitų alternatyvų, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir VPT kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į intereso konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo.“ Pritarti 26.
Seimo Audito komitetas, 2017-04-26
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariais gali būti ir ne suteikiančiosios institucijos darbuotojai, kuriems suteikiančioji institucija negali duoti įpareigojančių nurodymų, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 52 pastabai, siūlytina aptariamoje įstatymo projekto nuostatoje nustatyti, kad į interesų konfliktą patekusį darbuotoją gali pašalinti ir suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Gavusi pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į intereso konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo, suteikiančioji institucija ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo procese ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija arba jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas.“
27Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
1 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 58 pastabai, kad projekto 26 straipsnyje vartojama sąvoka „dalyvio atsakingas asmuo“ nėra aiški.
Keičiamo straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžta kurių dalyvio atsakingų asmenų teistumas yra laikomas pagrindu pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad dalyvio atsakingu asmeniu laikytinas asmuo nurodytas keičiamo straipsnio 2 dalies 2 punkte (pateikiama nuoroda). Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo , nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:“
institucijos apibrėžimo, suderinti įstatymo projekte esančias
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 56 pastabos 1 daliai, siūlytina suderinti Viešųjų pirkimų įstatymo ir Koncesijų įstatymo nuostatas ir patikslinti už kokią nusikalstamą veiką dalyvis arba jo atsakingas asmuo gali būti pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos
sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento
2014/23/ES 38 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyviai dėl mokestinių prievolių gali būti nepašalinami iš koncesijų suteikimo procedūros jeigu įvykdo nustatytas pareigas sumokėti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudaro privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant susikaupusias palūkanas ar baudas. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, siūlytina papildyti projekto 26 straipsnio 3 dalį nauju punktu. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus; “
pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
30Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
41 Argumentai: Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies e papunktyje numatyta, kad dalyvis iš koncesijų suteikimo procedūros gali būti pašalinamas jeigu suteikiančioji institucija „turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją“ (
authority has sufficiently plausible indications to conclude that the economic operator has entered into agreements with other economic operators aimed at distorting competition) . Tuo tarpu įstatymo projekte numatyta, kad pašalinimo pagrindu laikytina situacija, kuomet turi pagrįstų įrodymų , kad dalyvis, su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kurie iškreipia koncesijos suteikime dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją. Įstatymo projektu susiaurinamos suteikiančiosios institucijos galimybės pašalinti asmenis iš koncesijų suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina aptariamo straipsnio 4 dalies 1 punktą patikslinti tinkamai perkeliant Direktyvos nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų pagrįstų įrodymų , kad dalyvis, su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikime dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;“
31Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
46 Argumentai:
projekto 26 straipsnyje nustatomi dalyvio pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet dalyvis laikomas nepatikimu ir dėl to suteikiančiosios institucijos pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas dalyviui dalyvauti koncesijų suteikimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, siūlytina dalyviui, laikomam nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų, draudimo dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose terminą prailginti nuo 2 iki 3 metų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 3 metų terminas yra numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme, o koncesijų suteikimo procesas yra ilgesnis nei viešųjų pirkimų. 2.
pirkimų įstatyme, siekiant užkirsti ydingą praktiką, kuomet į nepatikimų tiekėjų sąrašus įtraukti subjektai įsteigia analogišką veiklą vykdančius juridinius asmenis ir toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami patekimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus, taip išvengdami atsakomybės už viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus, nustatyta, kad perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. Siekiant išvengti tokios ydingos praktikos koncesijų suteikimo atvejais, siūlytina įstatymo projektą papildyti identišku teisiniu reglamentavimu, leidžiančiu suteikiančiajai institucijai dalyvį pašalinti iš koncesijų suteikimo procedūrų turint įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatyme su suteikiančiąja institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos
pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius32 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius32 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius32 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Suteikiančioji institucija iš koncesijų suteikimo procedūros pašalina dalyvį ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 66 pastabai, kad projekte išdėstytas dalyvio pašalinimo pagrindas yra neaiškus, siūlytina patikslinti aptariamą įstatymo projekto nuostatą, ją suderinant su Viešųjų pirkimų įstatymu.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip3
projekto 28 straipsnio 1 dalis reglamentuoja koncesijų suteikimo procedūros pradžią. Koncesijų suteikimo procedūros pradžia siejama su momentu, kuomet VPT gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją.
Tačiau šiuo įstatymu VPT suteikiamos teisės grąžinti suteikiančiajai institucijai koncesijos skelbimus, jei jie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jei nebuvo vertinti kiti koncesijos dokumentai arba koncesijos dokumentai parengti nesilaikant šio įstatymo reikalavimų, todėl siūlytina koncesijos procedūros pradžią sieti su momentu, kuomet VPT išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui suteikiančiosios institucijos pateiktą koncesijos skelbimą. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytina aptariamame straipsnyje konkretizuoti atvejus, kada apie koncesijos suteikimą neskelbiama. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai VPT išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją koncesijos skelbimą. Kai šio įstatymo
apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (-ams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.“
34Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
3 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 ir 70 pastabai, siekiant užtikrinti koncesijų dalyvių teisėtus lūkesčius, siūlytina nustatyti, kad suteikiančioji institucija koncesijos suteikimo procedūrą iki koncesijų sutarties sudarymo gali nutraukti tik tais atvejais, kai:
keičiasi koncesijos objektas;
aplinkybių dėl kurių koncesija negali būti įgyvendinama;
koncesijų suteikimo procedūra neužtikrinama konkurencija;
koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos galimybes.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3 . Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios iš esmės keičia koncesijos objektą arba tolimesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos (dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai), arba dėl kurių koncesijos sutartis negali būti įgyvendinama, arba koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos galimybes.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 73 pastabai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai nustatyti, kokioms sąlygoms esant suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo (t. y. neprivalo skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją) ir kokioms sąlygoms esant nereikia pakartotinai skelbti koncesijų skelbimo, jeigu nebuvo baigta ankstesnė koncesijų procedūra. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 29 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
2) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių, išimtinės teisės egzistavimo ar intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos ir nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu. Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas. “
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 29 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip: „
skelbti naujo koncesijos skelbimo, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo.
Tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardintų priežasčių:1 ) konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių;2 ) išimtinės teisės egzistavimo;
3) intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos. “
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 29 straipsnio 5 dalį: „
5. Tais atvejais, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti naujo koncesijos skelbimo, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
36Seimo Audito komitetas,
projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kas turi būti numatoma koncesijos dokumentuose. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 78 pastabai, siūlytina patikslinti aptariamo straipsnio 2 dalies 15 punktą dėl koncesininko suteikiančiajai institucijai mokėtino koncesijos mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartyje gali būti numatyta suteikiančiosios institucijos pareiga mokėti koncesininkui už suteikiamą koncesiją, informacija apie tokių mokėjimų apskaičiavimą taip pat turi būti numatoma koncesijos dokumentuose. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 ) informacija, kaip turi būti apskaičiuotos apskaičiuotas ir išreikštos išreikštas , pasiūlymuose nurodytos , koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos, įskaitant koncesininko suteikiančiajai institucijai mokėtiną koncesijos mokestį (jeigu taikomas) . Į koncesijos mokestį, pajamas ir sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 31 straipsnio 2 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip: „
16) informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytas suteikiančiosios institucijos mokėtinas koncesininkui atlygis, už kurį koncesininkas įvykdytų koncesijos sutartį;“
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas
37Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
52 Argumentai: Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kokia informacija turi būti paskelbta koncesijų suteikimo procedūros dalyviams susipažįstant su dalyvių paraiškomis ir pasiūlymais. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 87 pastabai dėl neaiškių aptariamo straipsnio formuluočių, siūlytina patikslinti aptariamo įstatymo projekto straipsnio 5 dalies 2 punktą nustatant, kad dalyviams ir jų atstovams turi būti paskelbta informacija, apie dalyvių siūlomą koncesijos vertę ir koncesijos mokestį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 40 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paraiškoje ar pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė ir koncesijos mokestis, koncesininko mokėtinas suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinas atlygis koncesininkui (jeigu taikoma)
tai, kad įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalyje nustatomos sąlygos, kurioms esant suteikiančioji institucija sudaro sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, o minėto straipsnio 4 dalis numato atvejus, kuomet koncesijos sutartis gali būti nesudaroma, siūlytina minėtas nuostatas įtvirtinti įstatymo projekto 60 straipsnyje, reglamentuojančiame koncesijos sutarties sudarymą. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 41 straipsnio 3 dalį: „
3. Suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu:1 ) pasiūlymas atitinka skelbime apie koncesiją ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;2 ) dalyvis nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;3 ) dalyvis atitinka šio įstatymo 42–46 straipsniuose nustatytas sąlygas .“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 41 straipsnio 4 dalį: „
4. Suteikiančioji institucija gali nesudaryti koncesijos sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ekonominės veiklos vykdytoju , jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. “ 3.
Pritarus pasiūlymams suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
39Seimo Audito komitetas,
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 92 pastabai, kad būtų tikslinga reikalauti dalyvio audito rezultatų, jeigu auditas būtų atliktas. Taip pat vadovaujantis įmonių finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais, dalyvis suteikiančiajai institucijai turėtų pateikti ne tik įmonės finansinę ataskaitą (balansą), o visą įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) reikalauti, kad dalyvio pateiktų informaciją apie metinį finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame metinę finansinę ataskaitą, kurioje matytųsi dalyvio turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Suteikiančioji institucija gali vertinti dalyvio pateiktą informaciją, jeigu koncesijos dokumentuose nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius tokio vertinimo kriterijus ir metodus; “
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) paskutinių finansinių metų dalyvio juridinio asmens metinį finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais kai auditas atliktas) ar jo ištrauką įmonės finansinę ataskaitą (balansą) ar jos išrašą , jei šalies šalyje , kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį įstatymai reikalauja skelbti finansinę ataskaitą (balansą) ;“ Pritarti 40.
Seimo Audito komitetas, 2017-04-26
2 Argumentai: Įstatymo projekto 52 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kokie vertinimo kriterijai turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 87 pastabai, siūlytina nustatyti, kad vertinimo kriterijai turi būti susiję su koncesijos dalyku, koncesijos verte, koncesijos mokesčiu. Taip pat atsižvelgiant šių dienų aktualijas, siūlytina nustatyti, kad vertinimo kriterijai turi būti susiję ne tik su kokybiniais, aplinkosauginiais, socialiniais, bet ir inovaciniais reikalavimais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertinimo kriterijai turi būti susiję su
kaina ir sąnaudomis koncesijos dalyku, koncesijos verte, koncesijos mokesčiu, koncesininko mokamu suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinu atlygiu koncesininkui , o taip pat su kokybiniais, aplinkosauginiais , ir (ar) socialiniais ir
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 103 pastabai, kad sąvoka „koncesijos ekonominė pusiausvyra neaiški“, siūlytina nustatyti, kad esminiu sutarties dalyko pakeitimu laikytini atvejai, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė nei buvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Suteikiančioji institucija pakviečia dalyvį, kuris šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka gavo aukščiausią įvertinimą, dalyvauti derybose. Derantis negali būti iš esmės pakeistas koncesijos dalykas, taip pat negali būti keičiami vertinimo kriterijai ir minimalių kvalifikacijos reikalavimai. Bet kuriuo atveju esminiu koncesijos dalyko pakeitimu laikytina, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė nei buvo naudai pakeičiama koncesijos ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime arba tokiu pakeitimu labai išplečiama arba labai susiaurinama
komitetas 38 pasiūlymu pasiūlė įstatymo projekto 41 straipsnio, reglamentuojančio kvalifikacijos tikrinimą, nuostatas dėl koncesijos sutarties sudarymo įtvirtinti įstatymo projekto 60 straipsnyje, reglamentuojančiame koncesijos sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 89 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 60 straipsnį. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1 .
Suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:1 ) pasiūlymas atitinka koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;2 ) dalyvis nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;3 ) dalyvis atitinka šio įstatymo 42–46 straipsniuose nustatytas sąlygas. “
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
2. Suteikiančioji institucija gali nesudaryti koncesijos sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ekonominės veiklos vykdytoju , jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. “
pasiūlymams suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
43Seimo Audito komitetas,
projekto 60 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kas turi būti nustatyta koncesijos sutartyje. 1. Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartimi sutarties šalys ne tik susitaria dėl teisių ir pareigų, bet ir prisiima atsakomybę ( koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su suteikiama veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas) , siūlytina patikslinti aptariamo straipsnio 2 dalies 3 punktą;
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 113 pastabai, siūlytina detalizuoti aptariamo straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatant, kad koncesijos sutartyje turi būti nustatyta koncesijos mokesčio, koncesininko mokamo suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokamo atlygio koncesininkui tvarka; 3.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 121 pastabai, kad koncesijos sutartimi šalys turi susitarti kas be Civiliniame kodekse numatytų atvejų gali būti laikoma esminiais sutarties pažeidimais;
į tai, kad pagal šį įstatymą yra numatyta koncesijų sutarties nutraukimo galimybė, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 121 pastabai, kad šalims turi būti žinomos sutarties nutraukimo pasekmės, koncesijos sutartyje turi būti numatytos koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės; 5. Teigtina, kad koncesijos sutartyje turi būti numatytos visos šiame įstatyme numatytos koncesijų sudarymo sąlygos, todėl siūlytina nenustatyti baigtinio sąrašo, kas turi būti nustatyta koncesijos sutartyje. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) koncesijos sutarties šalių teisės , ir pareigos ir atsakomybė ;“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9 ) koncesijos mokesčio, koncesininko mokamo suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokamo atlygio koncesininkui mokėjimo tvarka, jeigu taikoma;“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 4 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) koncesijos sutarties nutraukimo tvarka ir pagrindai, įskaitant pagrindus, numatytus šio įstatymo 63 straipsnyje ir koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės ;“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 4 dalį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip: “
“ 5.
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 4 dalį nauju 19 punktu ir jį išdėstyti taip: „
19) kitos šiame įstatyme nurodytos sąlygos. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
44Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 121 pastabai, sutiktina, kad koncesijos sutarties šalims turi būti žinoma kokiais atvejais sutartis yra nutraukiama ir kokios teisinės pasekmės kyla. Atsižvelgiant į Audito komiteto
nustatyti kas yra laikoma esminiais sutarties pažeidimais bei susitarti dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, siūlytina aptariamame straipsnyje įtvirtinti principą, kad be pagrindų, kuriems esant suteikiančioji institucija gali sutartį nutraukti vienašališkai, koncesijos sutartis gali būti nutraukiama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 63 straipsnį į ir jį išdėstyti taip:63 straipsnis. Koncesijos sutarties nutraukimas „1 .
Suteikiančioji institucija , laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų :1 ) koncesijos sutartis buvo pakeista, pažeidžiant šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas , kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra ;2 ) paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;3 ) koncesijos sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/23/ES, nes Lietuvos Respublikos suteikiančios institucijos atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydamos šių teisės aktų;4 ) dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo . 2 . Koncesijos sutartis gali būti nutraukta kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, nustatytais Lietuvos Respublikos
projekto 65 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad VPT su kitomis institucijomis užtikrina suteikiančiųjų institucijų nemokamą prieigą prie informacijos, susijusios su ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo pagrindais ar atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad esant suteikiančiųjų institucijų galimybei reikiamą informaciją gauti nemokamai, ji neprašoma iš ekonominės veiklos vykdytojų ar dalyvių.
Pritarus pasiūlymui bus sudaromos sąlygos ekonomiškam lėšų naudojimui bei aiškiai nustatytos subjektų pareigos ir teisės (suteikiančiosios institucijos pareiga neprašyti informacijos, ekonominės veiklos vykdytojo pareiga/teisė suteikti informaciją, jeigu jos suteikiančioji institucija negali gauti nemokamai). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 65 straipsnio 10 dalį į ir ja išdėstyti taip: „
10. Suteikiančioji institucija nereikalauja iš ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Suteikiančiųjų institucijų nemokamą prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą užtikrina VPT kartu su kompetentingomis, tokius duomenis tvarkančiomis, institucijomis
Atsižvelgiant į VPT pastebėjimus, taip pat siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina institucijai šiuo įstatymu perduotas funkcijas išdėstyti viename straipsnyje. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 66 straipsnio 1 dalį į ir ja išdėstyti taip: „1 .
VPT be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:1 ) pagal kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;2 ) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
4) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties keitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimo procedūras, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo tobulinimo , kaip jas tobulinti ;
8) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijų sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje pasitaikančias problemas.
VPT be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:1 ) pagal kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;2 ) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
4) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties keitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
) analizuoja ir vertina koncesijų suteikimo procedūras, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo tobulinimo , kaip jas tobulinti ;
8) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijų sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai, ir skelbia VPT interneto svetainėje ir /arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 24, 41 ir 45 straipsnių teikimą;
kasmet Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;
) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po tos išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
su Eur opos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis7 ) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. “ 2.
Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai, ir skelbia VPT interneto svetainėje ir /arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 24, 41 ir 45 straipsnių teikimą;
kasmet Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;
) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
) tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po tos išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
su Eur opos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis7 ) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. “
išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnio 6 ir 7 dalis, 69 straipsnio 5 dalį. 3.
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
47Seimo Audito komitetas,
2017-04-26
2 Argumentai: Audito komitetas 19 pasiūlymu pateikė siūlymą nustatyti pareigą suteikiančiosioms institucijoms gauti CPVA išvadą dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti nustatoma CPVA funkcija tokią išvadą teikti. Taip pat CPVA suteikiančiąsias institucijas turi konsultuoti pastarosioms ne tik planuojant koncesijas, bet ir rengiant investicinius projektus, nes praktikoje institucija šią funkciją jau vykdo . Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 66 straipsnio 2 dalį į ir ja išdėstyti taip: „
2. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra:
teikia išvadą suteikiančiosioms institucijoms dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos;
2) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas planuojant koncesijas, rengiant investicijų projektus, koncesininko atrankos dokumentus, vykdant koncesininko atranką ir vykdant koncesijos sutarčių priežiūrą, rengia metodines rekomendacijas koncesijų planavimo ir koncesijos sutarčių įgyvendinimo klausimais. Šioje dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(ar) kitų lėšų. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra konsultuoja suteikiančiąsias institucijas, planuojant koncesijas, rengiant koncesijų atrankos dokumentus, vykdant koncesininko atranką ir vykdant koncesijos sutarčių priežiūrą, rengia metodines rekomendacijas koncesijų planavimo ir koncesijos sutarčių įgyvendinimo klausimais. Šioje dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti 48.
48Seimo Audito komitetas,
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 128 pastabai dėl aptariamo straipsnio 3 dalies 9 pertekliniu laikytinu punkto, siūlytina jį išbraukti. Atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas VPT funkcijas, siūlytina praplėsti VPT teisių sąrašą. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 66 straipsnio 3 dalies 9 punktą į ir ja išdėstyti taip: „9 ) patvirtinti konkrečių paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus; stebėti visas koncesijų suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijų suteikimo procedūras. “
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 66 straipsnio 3 dalį nauju 10 punktu į ir jį išdėstyti taip: „
suteikiančiajai institucijai koncesijos skelbimus, jei jie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jei nebuvo vertinti kiti koncesijos dokumentai arba kiti koncesijos dokumentai parengti nesilaikant šio įstatymo reikalavimų ; “
pasiūlymams suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
49Seimo Audito komitetas,
pastabai, siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo taikymo, siūlytina aptariamo įstatymo projekto skirsnį papildyti savarankiškais straipsniais, o nenukreipti į Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, siūlytina taikyti analogiją ir dėstant aptariamo skyriaus nuostatas, naudoti bendrą ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką. 2.
administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir suteikiančiosios institucijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su koncesijos suteikimu (pasirinkta formuluotė apima visus Vyriausybės nutarime Nr. 1480 minimus koncesijos suteikimo etapus) susijusius sprendimus. Pasiūlymas
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 71 straipsnį: „71 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos.“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VI skyrių naujais 71-78 straipsniais ir juos išdėstyti taip:
ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
suteikiamas koncesijas atsako suteikiančiosios institucijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Teisė ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmus ir priimtus sprendimus 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris mano, kad suteikiančioji organizacija arba įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl:
institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ir pakeitimo;
sutarties pripažinimo negaliojančia;
sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalį;
sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. 2. Ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas, norėdamas iki koncesijos sutarties sudarymo teisme ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija neprivalo nagrinėti ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. 73 straipsnis. Pretenzijos pateikimo suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų nuo suteikiančiosios organizacijos ar įgaliotosios institucijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų;
2) per 10 dienų nuo paskelbimo apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ar dalyvius apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtus sprendimus. 2. Jeigu suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pareikšti ieškinį dėl koncesijų sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo koncesijų sutarties sudarymo dienos. 4. Ekonominės veiklos vykdytojas, manydamas, kad suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo koncesijos sutarties nutraukimo. 5.
vykdytojui padaryta žala kildinama iš neteisėtų suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju. 74 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas suteikiančiojoje institucijoje ar įgaliotojoje institucijoje
institucija privalo nagrinėti tik tas ekonominės veiklos vykdytojų pretenzijas, kurios gautos iki koncesijos sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 2. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo koncesijų suteikimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties anksčiau negu po 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. 3. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų koncesijos suteikimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. 75 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 2. Suteikiančioji institucija, gavusi prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti koncesijos sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje, 76 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai ir kol suteikiančioji institucija negavo teismo pranešimo apie:
1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;
2) motyvuotą teismo nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;
3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. 3. Įgaliotoji institucija gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio kopiją per atidėjimo termino laikotarpį, iki koncesijos sutarties sudarymo, turi nedelsiant informuoti suteikiančiąją instituciją apie pateiktą prašymą ar ieškinį ir apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą teismo pranešimą. 4. Jeigu dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau ekonominės veiklos vykdytojams pranešti koncesijų suteikimo procedūrų terminai, apie tai suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija išsiunčia ekonominės veiklos vykdytojams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 5. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus. 76 straipsnis. Koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia 1.
Teismas pripažįsta koncesijos sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1) suteikiančioji institucija sudarė koncesijos sutartį nepaskelbusi apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2) suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo;
3) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojo neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo. 2. Teismas negali pripažinti koncesijos sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu suteikiančioji institucija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
taikymas
pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. 2.
sutartį negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio
koncesijos sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti koncesijos sutarties pasekmes. Tiesiogiai su koncesijos sutartimi ekonominiai interesai apima, be kita ko, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti koncesijos sutartį, naujos koncesijų suteikimo procedūros pradėjimo, koncesijos sutartį vykdančio koncesininko pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus koncesijos sutartį negaliojančia. 3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:
1) koncesijos sutarties trukmės sutrumpinimą;
2) suteikiančiajai institucijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų koncesijos sutarties vertės. 4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, suteikiančiosios institucijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant suteikiančiajai institucijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. 78 straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo
vykdytojo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu koncesijos sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 51 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 ir 7 dalių, 73 straipsnio, 74 straipsnio 2 dalies, 75 straipsnio 2 dalies, 76 straipsnio 1 ir 2 dalių, 77 straipsnio nuostatų. 2.
į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. 3. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip paraiškos arba pasiūlymo parengimo, arba dalyvavimo koncesijos suteikimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti koncesijos sutartį.“
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
50Seimo Audito komitetas,
2017-04-262 Argumentai:
kanceliarijos Teisės departamento 137 pastabai dėl įstatymo įsigaliojimo datos tikslinimo. Nors įstatymo projektu yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., įstatymo įsigaliojimo data turi būti nustatoma taip, kad būtų užtikrintas tinkamas įstatyme nustatyto reglamentavimo įgyvendinimas. Remiantis gautais paaiškinimais, VPT, kuriai šiuo įstatymu yra perduodamos su koncesijos suteikimo procedūra susijusios konsultavimo bei kontrolės funkcijos, be papildomo finansavimo, kuris institucijai iki šiol nėra skirtas, nepavyks savalaikiai įgyvendinti Koncesijos įstatymo projektu nustatomo reglamentavimo. Institucijos vertinimu, turi būti nustatytas pakankamas Koncesijų įstatymo įsigaliojimo terminas, siekiant tinkamai pasirengti teisės akto įgyvendinimui
Dėl šios priežasties siūlytina nukelti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2018 m. sausio 1 dienos. 2. VPT pateikė vertinimą, kad atsižvelgiant į CVP IS modifikacijas, reikalingas viešiesiems pirkimams, tiekėjo suplanuotus darbus, galimus trikdžius vykdant viešuosius pirkimus bei faktą, kad institucijai dar nėra skirtas papildomas finansavimas, skirtas CVP IS modifikavimui koncesijų reikmėms, numatoma reali CVP IS pritaikymo koncesijoms data – 2018-12-31. 3. Audito komiteto 2017-04-26 posėdžio metu VPT atstovai nurodė, kad institucija dėl neskirto finansavimo nulemtos žmogiškųjų išteklių bei praktinių žinių stokos nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo komiteto siūlomos 2018-01-01 datos negalėtų pradėti vykdyti institucijai įstatymo projektu pavedamos funkcijos - konsultuoti suteikiančiųjų institucijų ir suinteresuotų dalyvių bei koncesininkų atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengti metodinių rekomendacijų koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. Komitetui, įvertinus VPT argumentus, taip pat tai, kad šiuo metu konsultacijas, metodinę pagalbą teikia CPVA, kuri galėtų dar vienerius metus vykdyti šią funkciją, iki ji bus perimta VPT, atsižvelgiant į komiteto 46 pasiūlymą, kuriuo siūloma viename straipsnyje išdėstyti VPT įstatymo projektu perduodamos funkcijos, siūlytina nustatyti, kad minimą funkciją iki 2018-12-31 atliks CPVA, o nuo 2019-01-01 VPT. Pasiūlymas
nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas1 .
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 , ir4 ir 6 dalis, įsigalioja
6 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Iki šio įstatymo sudarytos koncesijų sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 60 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas suteikiančioji institucija gali nutraukti koncesijos sutartį ar sutartį, kuria keičiama koncesijos sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 4 . Viešųjų pirkimų tarnyba iki
d . pritaiko Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą šio įstatymo įgyvendinimui. 5
būti atliekami naudojant Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą iki 2018 m. gruodžio 30 d. 2017 m. birželio 30 d. atliekami paštu. 6. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą funkciją iki 2018 m. gruodžio 31 d. vykdo Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, nuo 2019 m. sausio 1 d. – Viešųjų pirkimų tarnyba. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
51Seimo Audito komitetas,
2017-04-26 * Argumentai: Įstatymo projekte daugelyje straipsnių kalbant apie juridinius asmenis naudojama formuluotė „įmonė“. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys gali būti daugelio teisinių formų, siūlytina įstatymo projekte vietoje formuluotės
„įmonė“ naudoti formuluotę „juridinis asmuo“. Pasiūlymas
Siūlytina įstatymo projekte vietoje formuluotės „įmonė“ naudoti formuluotę „juridinis asmuo“. Pritarti 7.
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė [1] Pagal Projekto 30 straipsnio nuostatas nuo koncesijos vertės priklauso, kokie reikalavimai taikomi koncesijų skelbimams: jeigu koncesijos vertė mažesnė nei nurodyta Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje, koncesijos skelbimų nereikia skelbti per Europos Sąjungos leidinių biurą; pagal Projekto 54 straipsnį atsižvelgiant į koncesijos vertę tam tikrais atvejais koncesija gali būti suteikiama be konkurso. [2] Šiuo metu galiojančios Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 (su pakeitimais), kurios taip pat reglamentuoja vietos valdžios partnerystės projektų rengimo, teikimo, vertinimo ir sprendimų dėl projektų įgyvendinimo priėmimo tvarką, leidžia daryti prielaidą, kad Projekte paminėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka galimai reglamentuos ir savivaldybių vardu suteikiamų koncesijų rengimo ir įgyvendinimo tvarką. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.358165?jfwid=-wd7z7j8oi .
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
r. XIIIP-203
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, R.Danė, L.Jasiukėnienė. I.Jurkšuvienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys : Valstybės kontrolės patarėja J.Ivonaitytė, Investuok Lietuvoje atstovas T.Jagminas, Viešųjų pirkimų tarnybos patarėjos E.Rimkutė ir L.Kuoraitė, Ūkio ministerijos vyr. specialistė L.Daukšienė, Finansų ministerijos vedėjo pavaduotoja R.Kazikevičienė, CPVA ekspertė N.Pažūsienė, ūkio viceministrė L.Sabaitienė, CPVA skyriaus viršininkė J.Šarmavičienė, Ūkio ministerijos departamento direktorė G.Jaugielavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcijos Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąvokos ,,bendrasis juridinis asmuo“ apibrėžime, be kita ko, siūloma nustatyti sąlygą, kad suteikiančioji institucija ,, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas“ ( past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) .
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar suteikiančioji institucija aukščiau nurodytą laikotarpį turėtų būti bendrojo juridinio asmens dalyve, ar turėtų perduoti tokiam juridiniam asmeniui jo įsteigimo laikotarpiui laikinai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant pašalint šį neaiškumą, projektą reikėtų patikslinti. Be to, nurodytame apibrėžime reikėtų vietoj žodžių
„įsteigtas veiklai“ įrašyti žodžius „įsteigtas bendrai veiklai“. Pritarti. Lietuva priėmė
sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų (be konkurso). Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, kad sąvoka „bendras juridinis asmuo“ yra neaiški, siūlytina minėtos sąvokos, kaip perteklinės ir klaidinančios atsisakyti. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 1 dalį: „ 1.
Bendrasis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuris yra įsteigtas veiklai vykdyti ne mažiau kaip 3 metų laikotarpiui, o steigimo dokumentuose nurodyta, kad tokį juridinį asmenį įsteigusios suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
vietoj žodžių „teikti prekes ar paslaugas“ įrašytini žodžiai „tiekti prekes ar teikti paslaugas“. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „laikinos įmonių asociacijos“ vartoti terminą „laikini įmonių susivienijimai“, siekiant išvengti tokių „asociacijų“ painiojimo su asociacijomis, įsteigtomis pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Pritarti. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, kad ekonominės veiklos vykdytoju gali būti ne tik asociacijos, kaip jos apibrėžtos Asociacijų įstatyme, taip pat ne tik įmonės, bet ir kiti juridiniai asmenys bei juridinių asmenų susivienijimai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti. Pakeisti projekto
taip: „
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 3.
Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje pateikto sąvokos ,,koncesija“ apibrėžimo seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui perduodant teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jam perduodama ir su tokia veikla susijusios rizikos, apimančios statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą. Iš pastarosios projekto nuostatos darytina išvada, kad ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti perduodama visa su tokia veikla susijusi rizika. Tuo tarpu iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų seka, kad ekonominės veiklos vykdytojui gali būti perduodama dalis ekonominio pobūdžio vykdymo rizikos. Nurodytas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka ,,ekonominio pobūdžio vykdymo rizika“ apimtų tas rizikas, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Argumentai:
Siekiant, kad koncesija būtų aiškiai ir nedviprasmiškai atskiriama nuo kitų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdų, siūlytina koncesijos apibrėžime nustatyti, koks atlygis už kokią ūkinę veiklą kokiai rizikai esant gali būti suteiktas koncesininkui koncesijos sutartimi. Pakeisti projekto
taip: „ 12.
Koncesija
koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir (ar) darbų vykdymu, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimu, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą, perdavimas .“313
pateiktame sąvokos ,,koncesijos sutartis“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad tai sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies bei kitų keičiamo įstatymo straipsnių nuostatas, koncesijos sutartyje turi būti nustatytos ne vien tik suteikiančiosios institucijos bei koncesininko teisės ir pareigos, bet nustatyta dar labai daug ir kitų sąlygų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje pateiktas ,,koncesijos sutarties“ apibrėžimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 14.
Koncesijos sutartis
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalies 2 punkto nuostata ,,sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina nustatyti vienų kalendorinių metų termino skaičiavimo momentą, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš
punkto nuostata ,,asmuo, kuriam už pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda“ tikslintina, nes nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina patikslinti momentą nuo kada skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena.
Keičiamame punkte tarp įstatymų už kurių pažeidimą asmuo 1 kalendorinius metu iki koncesijų suteikimo komisijos sudarymo dienos nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamą punktą papildyti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
3) kuriam per pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas), Lietuvos Respublikos V v iešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos skyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
183
punkte pirmą kartą naudojant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo pavadinimą, vartotinas pilnas šio įstatymo pavadinimas su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Žr. 6 pastabos
argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
pateikiamame netinkamos paraiškos apibrėžime taisytina formuluotė „ekonominės veiklos vykdytojas atitinka <...> pašalinimo pagrindą“. Pašalinimo pagrindai yra arba jų nėra, veiksmažodis „atitinka“ nurodytame kontekste nevartotinas.
Ši pastaba taikytina visiems atvejams, kai įstatymo projekte aptariamas „atitikimas“ ir „neatitikimas“ tam tikriems kriterijams. Nepritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba. Sintaksiniu požiūriu tokia formuluotė yra galima. Kartu pažymėtina, kad tokia nuostatos konstrukcija vartotina ir kituose teisės aktuose. Be to, tokia nuostatos formuluotė vartotina ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
pateikiamame paraiškos apibrėžime vietoj žodžių „reiškianti pageidavimą“ įrašytini žodžiai „kuria reiškiamas pageidavimas“. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „23. Paraiška
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
30
straipsnio 30 dalyje pateikiamas susijusio asmens apibrėžimas tobulintinas. Pirma, ištaisytina klaida šioje dalyje nurodomame įstatymo pavadinime, įrašant vietoj žodžio „atsakomybės“ žodį „atskaitomybės“. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti pateikta nuoroda ir į Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą. Antra, kadangi projektu teikiamo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo tikslai yra skirtingi, manytume, kad koncesijos atveju apibrėžti lemiamą įtaką pagal Konkurencijos įstatymo taisykles būtų nepagrįsta ir sudėtinga. Svarstytina galimybė lemiamą įtaką apibrėžti projekte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 39 punktą ir 7 straipsnio 4 dalį. Pritarti.
Pritarti. Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų. Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 30 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos sąvokos, kaip perteklinės atsisakyti. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 30 dalį: „
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatyme nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymas netaikomas, susijusiu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuriam suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) arba kuris gali turėti tokią įtaką suteikiančiajai institucijai, vykdančiai kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, arba kuriam kartu su tokia suteikiančiąja institucija, vykdančia kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, daro kitas juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis tokį susijusį asmenį ar dalyvaujantis valdant kapitalą, arba dėl tokio susijusio asmens veiklą reguliuojančių taisyklių. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29
straipsnio 31 dalyje siūloma apibrėžti Tarptautinės koncesijos sąvoką, nurodant, jog tai „ koncesija, kurios vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą koncesijos vertės ribą, kurią Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .“ Nuostatos formulavimą siūlytina pakeisti taip, kad iš jos turinio nebūtų galima daryti išvados, jog Lietuvos Respublikos įstatyme yra nustatomos Europos Komisijos pareigos, priešingu atveju keltinas jurisdikcijos klausimas.
Pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymu gali būti reglamentuojami tik tie teisiniai visuomeniniai santykiai, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, t.y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungos institucijose, nes Lietuvos Respublikos įstatymas yra nacionalinis teisės aktas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „29. Tarptautinė koncesija
Europos Komisija kas dvejus metus peržiūrima peržiūri , tikslinama tikslina ir skelbiama skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 3 dalyje tikslintinas terminas „iki <...> koncesijos suteikimo procedūrų“, derinant šią nuostatą su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl koncesijos suteikimo procedūros pradžios. Pritarti.
Pritarti. Sutiktina, kad suteikiančioji institucija koncesijos vertę turi žinoti iki skelbimo apie koncesiją pateikimo VPT dienos, o jei apie koncesijos suteikimą neskelbiama – iki kvietimo ekonominės veiklos vykdytojams pateikimo. Kadangi sprendimus dėl ketinimų suteikti koncesijas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba arba Seimas, o priimtuose sprendimuose įvardijama koncesijos vertė, siūlytina nustatyti, kad koncesijų vertė turi būti žinoma iki šių sprendimų priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiama nuostata nereglamentuojami atvejai, kuomet koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Manytina, kad koncesijos suteikimo metu koncesijų vertei sumažėjus 20 ar daugiau procentų , turėtų būti taikomas analogiškas principas kaip ir sutarties vertei padidėjus – nustatoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota koncesijos vertė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 3 dalimi nustatoma koncesijos vertės nustatymo išimtis minėto straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatoma, į ką turi būti atsižvelgta nustatant koncesijos vertę, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja koncesijų vertės nustatymo pasikeitimus po vertės apskaičiavimo. Atsižvelgiant į logišką procedūrų eigą, t. y., kad visų pirma koncesijos vertė turi būti apskaičiuojama, o tik vėliau gali būti keičiama, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sukeisti minėto straipsnio 3 ir 4 dalis vietomis. Pakeisti projekto
taip: „4 .
Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo
sprendimuose už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“ Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, o 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog apskaičiuojant koncesijos vertę reikia atsižvelgti į „ pajamas iš darbų ar paslaugų, gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokėtus mokėjimus, baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas , kurias surinko suteikiančioji institucija“. Nuostatos turinys neaiškus, nes nesuprantama apie kokio pobūdžio baudas ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija, šioje nuostatoje kalbama, neaišku kokie subjektai galėtų būti šių baudų mokėtojai ir už kokius pažeidimus tokios baudos turėtų ir galėtų būti mokamos. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti nuostatos turinio esmę, kad šią nuostatą būtų įmanoma pritaikyti praktiškai. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „3 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos dėl mokėjimų tikslintinos, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnio 3 dalies c papunktį, kuriame nurodyta, kad visų pirma atsižvelgiama į „mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą , kurią koncesininkas gauna iš perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba bet kurios kitos viešosios institucijos, įskaitant kompensaciją už su viešosiomis paslaugomis susijusių pareigų laikymąsi ir viešojo sektoriaus investicijų subsidijas“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas; k arba bet kurios kitos valdžios institucijos mokėjimus, ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
straipsnio 4 dalies 4 punkte taisytinas terminas „trečiosios šalys“.
Šiame kontekste pastebėtina, kad projekte „trečiosiomis šalimis“ vadinami tiek kiti asmenys, kurie nėra sutarties šalimis, tiek kitos valstybės, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
4) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „sąlygotas“ įrašytinas žodis „pagrįstas“ arba „pateisinamas“. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 5 dalį ir jišdėstyti taip: „5. Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas tokiu būdu, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus tuos atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas nebent toks skaidymas yra sąlygotas objektyvi ų omis priežas čiųt imis .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, apibrėžianti suteikiančiąją instituciją, kuriai šis punktas taikomas, tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1 dalies ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 punkto nuostatas. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „1) paslaugų, kurios suteikiamos suteikiamų suteikiančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo16
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 18.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje naudojama sąvoka ,,valstybė narė“. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos turinį siūloma atskleisti tik projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sąvokos ,,valstybė narė“ turinį siūlytina atskleisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje, o ne projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarti. Pakeisti projekto
papunktį ir ji išdėstyti taip: „
a) atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame Europos Sąjungos valstybėje narėje (toliau – valstybė narė) , trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimas teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šis įstatymas netaikomas šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Komisijos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368) (toliau – Direktyva 77/249/EEB), 1 straipsnyje;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 19.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas, išbrauktinas žodis „autentiškumo“. Be to, 6 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia. Pritarti. Pakeisti projekto
papunktį ir ji išdėstyti taip: „c) notaro teikiamų dokumentų autentiškumo tvirtinimo ir liudijimo paslaugos;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio visuose punktuose kartojamas tas pats sakinys. Siūlytina straipsnio redakciją tobulinti, papildant straipsnį nauja 2 dalimi ir joje atitinkamai suformuluojant pasikartojančią nuostatą. Pritarti. Įstatymo projekto
netaikomas suteikiant koncesijas pagal tarptautines taisykles. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šio straipsnio 1 dalį, atsisakant formuluotės „šis įstatymas netaikomas“, o formuluojant „koncesijos nesuteikiamos“. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 7straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
suteikiamos koncesijos
suteikiančioji institucija įsipareigoja suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas: Šis įstatymas netaikomas:
suteikti pagal kitas tarptautinės organizacijos nustatytas procedūrines taisykles.
Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus ;
tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti koncesijoms, suteikiamoms pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti šią koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tuomet šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus ;
3) koncesijoms, kurias suteikiančioji institucija įpareigota suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus. 2.
pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių. 3. Šis straipsnis netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo I skyriaus trečiajame skirsnyje reguliuojami ne tik tie atvejai, kai įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 8 straipsnio
skirsnyje reguliuojamų teisinių santykių pobūdį. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba Siūlome keisti įstatymo I skyriaus trečio skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje žodžio „Lietuvos“, vartotinas pilnas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
2) atliekamas pagal Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybių narių ) bendradarbiavimo programą, sukurtą remiantis mokslinių tyrimų plėtros programa, kurią įgyvendina bent dvi valstybės narės, siekdamos sukurti naują produktą, ir, jeigu reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams.
Jeigu tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį, skirtą mokslinių tyrimų plėtrai, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir numatomų atlikti koncesijų skaičių;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog jeigu tam tikrą bendradarbiavimo programą sudaro „<...> tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės , jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį <...>.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose galima reguliuoti tik tuos teisnius santykius, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Į tokią jurisdikciją nepatenka atvejai, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su kitų valstybių pareigomis, todėl nuostatoje atsisakytina reguliavimo, susijusio su pareigų nustatymu kitoms valstybėms. Pritarti. Žr. 22 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata neaiški, todėl taisytina. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip:
„3) kurias suteikiančioji institucija suteikia kitos Europos
Sąjungos valstybės vyriausybei ir kurios susijusi os su darbais ir paslaugomis, kurie tiesiogiai susiję susijusios su karine įranga ar įslaptinta įranga , arba kurios susijusios su darbais ir paslaugomis, kurie yra specialiai skirti kariniams tikslams , arba susiję su įslaptintais darbais ir įslaptintomis paslaugomis;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 6 dalies d papunktį – būtinumas suteikti koncesiją trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojui turi būti siejamas su
„operaciniais poreikiais“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „4) kurios suteikiamos trečiojoje šalyje ir yra susijusios su karinių pajėgų dislokavimu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, kai koncesijas dėl karinių operacinių poreikių reikia suteikti trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojui ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „8) kurioms šis įstatymas numato kitas išimtis. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „dalyje“. Pritarti. Įstatymo projekte numatytas mišrių sutarčių teisinis reglamentavimas yra neaiškus.
Perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 20 straipsnyje numatyta, kad mišrių sutarčių dalykas gali apimti elementus, kuriems taikoma Direktyva (koncesijas) tiek ir kitus elementus, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kt. arba kiti ES teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai perkelti Direktyvos nuostatas, nustatant, kad mišria sutartimi laikoma koncesija, kurios dalykas yra darbai ir paslaugos, taip pat mišria sutartimi laikoma sutartis, kurios vienai daliai taikomas Koncesijų įstatymas, o kitai – kitas teisinis reglamentavimas (Viešųjų pirkimų įstatymas, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar kita.) Taip pat straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyta kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi mišrių sutarčių atveju. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sutartys:
laikytina atitinkami darbų koncesija arba paslaugų koncesija, priklausomai nuo to, kuri – darbų ar paslaugų vertė yra didesnė;
šis įstatymas, o kitai daliai ar dalims Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 3) kurios vienai daliai ar kelioms dalims taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai ar dalims taikomi kiti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sutartis. Tokiu atveju suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai.
Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 2. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešaisiais pirkimais susijusios dalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokios sutarties sudarymui atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 4. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį ar atskiras negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, arba Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 1. Jeigu koncesijos sutartis sudaroma tiek dėl darbų, tiek ir dėl paslaugų, tokiai koncesijai taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei koncesijos daliai. 2. Jeigu skirtingos konkrečios sutarties dalys gali būti objektyviai atskirtos, taikomos šio straipsnio 5–7 dalys, o tai atvejais, kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos taikomos šio straipsnio 8 dalis. 3. Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis dėl koncesijos dalies, kuriai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. 4.
įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, sudaroma pagal šio įstatymo 13 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos. 5. Jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai šis įstatymas netaikomas, suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 6. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus, šio straipsnio 7 dalį arba šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus. Šis reikalavimas taikomas, neatsižvelgiant į sutarčių dalių vertę ir į tai, ar sutarčių dalims kitu atveju nebūtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 7. Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešosiomis sutartimis, kurioms taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, susijusių elementų, tokioms sutartis atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo nuostatos. 8. Jeigu koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos, atsižvelgiant į tai, kuri koncesijos dalis yra pagrindinė. Jeigu sutartis apima tiek paslaugų koncesijos, tiek prekių pirkimo
sutarties elementus, pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalyje prieš žodį „dalykas“ įrašytinas žodis „sutarties“. Pritarti. Žr.
Žr. 27 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija taisytina, perkeliant žodį „nuostatas“ po skaičiaus ir žodžio „346 straipsnio“. Pritarti. Siūloma patikslinti mišrių sutarčių teisinį reglamentavimą, t. y. patikslinus projekto 11 straipsnio nuostatas, jos apimtų ir mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus, todėl projekto 12 straipsnis laikytinas pertekliniu. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 12 straipsnį: „ 12 straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus
sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. 2. Mišri sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, o kitai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma pagal šio įstatymo 14 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas. 3. Jeigu koncesija gali būti objektyviai suskaidyta į dalis, suteikiančioji institucija gali sudaryti sutartis dėl:
1) kiekvienos koncesijos dalies atskirai. Sprendimą, ar taikyti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar jų netaikyti, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos dalies savybes;
2) visų koncesijos dalių.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti vieną sutartį, kurios:
a) vienai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas su sąlyga, kad viena sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių;
b) vienai daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai koncesijai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos su sąlyga, kad viena koncesijos sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių. 4. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma viena sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas. 6. Jeigu turi būti sudaroma viena sutartis, nes koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis ir daliai koncesijos yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokia sutartis šiuo įstatymu nereguliuojama.
Jeigu daliai koncesijos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos nėra taikomos, suteikiančioji institucija gali nuspręsti taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies redakcija taisytina, įrašant po žodžių „vienai daliai“ žodį „taikomos“ ir išbraukiant žodį „taikomos“ po žodžių „kitai daliai“. Pritarti. Žr. 29 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę (straipsnis išbraukiamas). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies redakcija taisytina, įrašant po žodžių „vienai daliai“ žodį „taikomos“ ir išbraukiant žodį „taikomos“ po žodžių „kitai daliai“. Pritarti. Žr. 29 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę (straipsnis išbraukiamas). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičių ir žodžių „šio straipsnio 2 ir 3 dalių“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „šio straipsnio 3 dalies“, nes Direktyvos 2014/23/ES 22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perkeltos tik į vertinamo straipsnio 3 dalį. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „2) priėmus sprendimą sudaryti vieną sutartį, yra taikomos šio straipsnio
3 dalių dalies nuostatos;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje, derinant jo nuostatas su šios dalies pirmuoju sakiniu, po žodžio „rūšiai“ įrašytini žodžiai „iš esmės“. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „3. Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklos rūšiai, kuriai vykdyti iš esmės suteikiama koncesija. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kuriai veiklos rūšiai iš esmės suteikiama koncesija, tokiu atveju......>.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
pirmą kartą vartojama „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ sąvoka, kuri nuolat kartojama įstatymo tekste. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu šioje nuostatoje įvestinas šios sąvokos trumpinys be žodžių „Lietuvos Respublikos“, kuris vartotinas visame projekto tekste. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 10 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojamos „Lietuvos Respublikos Seimo“ sąvokos. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba, Įstatymas atitinkamai patikslintas dėl tekste vartojamų
„Lietuvos respublikos Vyriausybė“ ir „Lietuvos Respublikos Seimo“ sąvokų. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinos iš esmės, nes netinkamai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatos. Pirma, pagal Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalį, perkančiosiomis organizacijomis (projekte – suteikiančiosios institucijos) laikomos „
reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių valdžios institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos“. Projekte nėra nuostatų, kad nurodytų subjektų asociacija turėtų būti laikoma suteikiančiąja institucija. Atitikties lentelėje tokia pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju
„asociacija“ turėtų būti suprantama kur kas plačiau, nei asociacija pagal
nurodytą įstatymą – tai gali būti bet koks nurodytų subjektų susivienijimas. Pastebėtina ir tai, kad perkėlus Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas)
perkančiosiomis organizacijomis. Be to, manytume, kad apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas tokiu būdu, kai tik išvardijamos galimos teisinės formos, į projektą nevisiškai perkeltos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios nustato viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, laikomų perkančiosiomis organizacijomis, būtinas charakteristikas. Antra, manytume, kad nevisiškai perkeltos ir Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio nuostatos, kurios apibrėžia perkančiuosius subjektus (projekte jie taip pat vadinami suteikiančiosiomis institucijomis), nes suteikiančiosioms institucijoms nepriskiriami kai kurie subjektai, kurie pagal nurodytą direktyvą laikomi perkančiaisiais subjektais, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojamų subjektų asociacijos, ir atvirkščiai, joms priskiriami subjektai pagal teisinę formą, neatsižvelgiant į direktyvoje išvardintus būtinus požymius, pavyzdžiui, vienas iš būtinų tokių subjektų požymių yra jų įsteigimas siekiant konkretaus tikslo – „patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/23/ES preambulės 21 punktą, kuriame be kita ko nurodyta: „<...> subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.“ Be to, manytume, kad įstatymas būtų aiškesnis, jeigu jame būtų apibrėžta lemiama įtaka , kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3751(2)) 4 straipsnyje, perkeliant į jį Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios analogiškos Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o ne pateikiama nuoroda į Konkurencijos įstatymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aiškumas yra vienas pagrindinių teisėkūros principų, taip pat į tai, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 2 punkte nurodyta, jog koncesijos suteikimui taikytinos taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nurodytų direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos visiškai skirtingu būdu: į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751 nuostatos perkeliamos vartojant abstrakčias formuluotes
„viešasis ar privatus juridinis asmuo“, „įmonė“ ir nurodant tokių subjektų
būtinus požymius, o į vertinamą projektą – nurodant tik konkrečias juridinių asmenų teisines formas. Siekiant išvengti praktinių teisės taikymo ir aiškinimo problemų siūlytina tobulinant projektą perkelti į jį Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatas tokiu pat būdu, kaip tai padaryta perkeliant atitinkamų direktyvų nuostatas į viešuosius pirkimus reglamentuojančius projektus Nr. XIIP-3750 ir XIIP-3751. Pritarus šiai pastabai, būtina peržiūrėti visas įstatymo projekto nuostatas, kuriose pateikiamos nuorodos į atskiras 17 straipsnio dalis. Pritarti. Siūlytina tinkamai perkelti Direktyvos 2014/23/ES 6 ir 7 straipsnių nuostatas, taip atsisakant teisinio reglamentavimo pagal kurį apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas nurodomi tik konkrečių teisinių formų juridiniai asmenys;
įtaka“. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą suteikiančiąją institucija laikomas asmuo (-ai), jeigu jis (jie):
1) yra valstybės ar savivaldybės institucija;
2) yra juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų lėšų;
b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų;
3) yra šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (arba) šio straipsnio 2 punkte nurodytų juridinių asmenų susivienijimas;
4) yra juridinis asmuo, kuris vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuris m yra kontroliuojamas (valdomas) šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir (arba) 2 ir 3 punktuose nurodytų juridinių asmenų ar jų susivienijimų, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos;
5) yra asmuo, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus:
a) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus juridinius asmenis, 3 punkte nurodytus susivienijimus, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui;
b) asmuo, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2.
laikoma, kai vienas asmuo kontroliuoja kitą asmenį, tai yra kai jis tiesiogiai ar netiesiogiai:
1) turi daugumą tokio kontroliuojamo asmens išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamo asmens išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokio kontroliuojamo asmens valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktyje nurodytos procedūros apima:
1) skelbiant kvietimą dalyvauti procedūroje pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;
2) vykdomas, laikantis kitų šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 17 straipsnis. Suteikiančioji institucija 1.
(-ai), jeigu jis (jie):
1) yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;
2) yra valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė;
3) yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausiančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;
4) viešoji įstaiga, kurios savininku arba dalininku turinčiu daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir (arba) savivaldybė;
5) yra įmonė, kuri vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuriai šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir (arba) 2–4 punktuose nurodyti viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos, gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Konkurencijos įstatyme dėl turimos nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6) yra subjektas, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus:
a) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus viešuosius ir privačius juridinius asmenis, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui;
b) subjektus, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2.
apima:
1) skelbiant išankstinį kvietimą dalyvauti procedūroje pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;
2) vykdomas, laikantis kitų šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 3. Kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma nustatyti, kad ,,kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos“. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų uždrausta subjektams, kurie nebūtų nurodyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, suteikti koncesiją, nors jų atžvilgiu keičiamo įstatymo nuostatos, vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nebūtų taikomos. Kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas. Manytina, kad keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatomi draudimai tiems subjektams, kurie nepatenka į keičiamo įstatymo reguliavimo sferą. Pritarti. Žr. 35 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies nuostata ,,suteikiančiosios institucijos patikėjimo <...> teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas“ tikslintina. Minėtą nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią patikėtinis jam patikėjimo teise perduotą turtą ne tik valdo bei naudojasi, bet juo ir disponuoja. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausančio turto ir žemės perdavimas koncesininkui
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos pagrindais arba be atskiro konkurso nuomos teisėmis valstybei, savivaldybei ir (ar) suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, reikalingas koncesijos sutarčiai įgyvendinti, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės ar savivaldybės žemės sklypai koncesininkui išnuomojami su teise juos subnuomuoti tretiesiems asmenims, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių žemės sandorių sudarymą, nustatyta tvarka. 3.
nuosavybės teise priklausančio turto, kuris koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui yra perduotas koncesininkui patikėjimo, panaudos ar nuomos teisėmis, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį valstybės, savivaldybės ir (ar) suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už likutinę vertę, koncesininkas negali parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos turtą. 4. Koncesininkas turi teisę jam perduotą valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantį turtą, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu be atskiro konkurso išnuomoti, subnuomoti, taip pat suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti. Tretieji asmenys, neturi teisės disponuoti jiems perduotu valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančiu turtu. 5. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise ir panaudos pagrindais priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui nuomos teisėmis priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, perduodamas koncesininkui ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos tikslingumo. Tais atvejais, kai koncesininkui perduodamas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantis turtas, iki šioje dalyje nurodyto Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dėl dalyvavimo įgyvendinant koncesiją ir suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui. 6. Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą, koncesininkui priklausantį turtą. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo atitinkamai valstybei, savivaldybei ar suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 7. Koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus žemę ar kitą turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus nėra turto draudimo objektas, turi būti apdraustas visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui nuo visų galimų drausti draudžiamųjų įvykių koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 8.
galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės. 18 straipsnis. Koncesijų suteikimui reikalingas turtas ir žemė
būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdomas ir
(ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui valstybinės žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami be aukciono. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. 3.
suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir
(ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos. Iki šioje dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui šioje dalyje nurodytą nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą. 5.
įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 6. Šio straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 7. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdytas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdytas ir (ar) naudotas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma nustatyti, kad koncesijos sutarties laikotarpiui koncesininkui gali būti be aukciono išnuomojami valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar koncesininkui galėtų būti išnuomojami tik suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai, ar bet kurie kiti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kurios valstybės institucijos turėtų įgaliojimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus koncesininkui bei kokia tvarka tokie žemės sklypai būtų išnuomojami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise . Taigi iš pastarosios nuostatos seka, kad koncesininkas valstybinės žemės nuomos teise valdyti negalėtų. Atsižvelgus į tai, projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose prieš žodžius ,,laikotarpiui“ reikėtų įrašyti žodžius ,,galiojimo“. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatų seka, kad suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę , koncesininkas gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teise. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą valdyti, naudoti ar disponuoti juo aukščiau nurodytomis teisėmis, t.y. ar pati suteikiančioji institucija, ar Vyriausybė ir kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės institucijų įgaliojimai disponuoti valstybės turtu turėtų būti nustatyti įstatymuose. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise.
Iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus priimti sprendimą ir perduoti suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatas, panaudos gavėjas (šiuo atveju – suteikiančioji institucija) neturi teisės disponuoti jam panaudos pagrindais perduotu valstybės turtu. Todėl projekte reikėtų nurodyti valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri turėtų įgaliojimus perduoti koncesininkui suteikiančiosios institucijos panaudos pagrindais valdomą turtą, bei tokio turto perdavimo tvarką. Be to, nėra aišku, ar tokiu atveju valstybės ar savivaldybių turto panaudos sutartis, sudaryta su suteikiančiąja institucija dėl valstybės (savivaldybės) turto panaudos, būtų nutraukiama. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Pastaroji nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriose konkrečiai sutartyse turėtų būti nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos ir tvarka, t.y. ar turto perdavimo koncesininkui valdyti patikėjimo, nuomos, panaudos teise sutartyse, ar sudaromose atskirose turto perdavimo sutartyse.
Antra, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 7 punktu, kuriame siūloma nustatyti, kad šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Taigi pagal pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą būtų nustatytos koncesijos sutartyje. Todėl lieka neaišku, ar koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos kitos koncesininko teisės valdant jam perduotą turtą, nei siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,ar kitaip perduoti turtą“ suteiktų teisę koncesininkui sudaryti su trečiaisiais asmenimis ir kitas, įstatyme nenurodytas, sutartis dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.
Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tretieji asmenys iš koncesininko gautą valstybės turtą galėtų subnuomoti ar kitaip perduoti valdyti ir (ar) naudoti kitiems asmenims. Svarstytina, ar projekte tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatyti atitinkami ribojimai disponuoti jiems perduotu valstybės (savivaldybių) turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti apribojimai disponuoti valstybės (savivaldybių) būtų taikomi tik koncesininkui. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma nustatyti, kad ,, suteikiančiosios institucijos nuosavybės , patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos“. Atkreipiame dėmesį, kad suteikiančiosios institucijos valstybės ar savivaldybės turto nuosavybės teise nevaldo. Tokio turto savininkas yra valstybė ar atitinkama savivaldybė. Suteikiančios institucijos valstybės turtą paprastai valdo patikėjimo, panaudos ar nuomos teise. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 42.
Vertinant keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1-5 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykius (turto perdavimą patikėjimo teise, turto nuomą, panaudą) reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti įstatymai. Iš projekto nuostatų nėra aiškus keičiamame įstatyme siūlomo nustatyti valstybės (savivaldybių) turto valdymo teisinio reguliavimo ir minėtuose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo santykis. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti jų santykį. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
siūloma nustatyti, kad koncesininko naujai sukurto turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas, atsižvelgiant į konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis yra siūloma nustatyti, kad koncesininko koncesijos metu sukurtas naujas turtas turėtų būti perduotas suteikiančiosios institucijos, o ne atitinkamai valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Manytina, kad naujai sukurtas turtas turėtų būti valstybės ar savivaldybės nuosavybė, o suteikiančioji institucija tokį turtą galėtų valdyti patikėjimo ar kitomis teisėmis. Be to, įstatyme ar koncesijos sutartyje turėtų būti nustatyta ir naujai sukurto turto perdavimo suteikiančiajai institucijai (valstybei ar savivaldybei) tvarka. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 44.
Projekto 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyse nustatytomis sąlygomis . Iš siūlomos projekto nuostatos seka, kad koncesijos sutartyse galėtų būti nustatytos nevienodos valstybės ar savivaldybės turto draudimo sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti apdraudžiamas ne nuo visų galimų rizikų, o tik nuo tų, dėl kurių būtų susitarta koncesijos suteikimo procedūros metu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta valstybės (savivaldybės) turto apsauga bei ar jis atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad valstybės (savivaldybių) turtui visais atvejais būtų taikoma maksimali draudiminė apsauga. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
siūloma nustatyti, jog „Š io straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame straipsnyje nenustatomi jokie konkretūs atvejai, kai turtas turėtų būti apdraustas, todėl darytina išvada, jog turto draudimo privaloma reikalauti visais atvejais.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kai kuris turtas, nurodomas aptariamame straipsnyje, pavyzdžiui, kontinentinis šelfas, išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, žemės gelmių ištekliai, žemės gelmių ertmės ir kt. apskritai galėtų būti draudimo objektais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teigtina, jog reguliavimas turėtų būti tobulinimas, kad būtų įmanoma suteikti koncesijas dėl aptarto ir kitokio turto, kurio draudimas sunkiai įmanomas dėl jo specifikos. Pritarti. Žr. 37 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nėra aišku, kokie susiję mokėjimai turimi omenyje. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/23/ES preambulės 52 punkte šiame kontekste vartojamas susijusių kompensacijų terminas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„3. Koncesijos sutarties trukmė gali būti trumpesnė už laikotarpį, reikalingą
investicijoms susigrąžinti, su sąlyga, kad suteikiančiosios institucijos mokama kompensacija susijusiu mokėjimu nepanaikina nepanaikinama koncesininkui perduotos rizikos.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių skaičių, tačiau šis dalyvių skaičius „negali būti mažesnis kaip trys“.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kaip turėtų ir galėtų būti suteikiama koncesija, jei dalyvių apskritai yra mažiau nei trys, pavyzdžiui, du. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Dalyvių skaičiaus apribojimas
kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyse nurodytus atvejus. 2. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius , atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus . Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius , suteikiančioji institucija nevykdo dalyvių atrankos ir kviečia pateikti pasiūlymus kviečia visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
siūloma nustatyti, jog „ Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu aptariamoje nuostatoje nurodytina apie kokio pobūdžio atsakomybę joje kalbama. Pritarti.
Pritarti. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 20 straipsnio 7 dalį: „7. Už Komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
49Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir teisės akto glaustumo reikalavimu, išbrauktini pertekliniai žodžiai „bet neapsiribojant“, kadangi iš nuostatos konstrukcijos ir taip yra aišku, jog nuostatoje nėra nustatomas baigtinis informacijos, kuri gali būti konfidenciali, sąrašas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2. Visas dalyvio pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialia informacija, tačiau dalyvis gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti , įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostata, prasidedanti žodžiais „Konfidencialia negalima laikyti informacijos“ dėstytina atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 21 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
informacijos:
1) jeigu tai pažeistų teisės aktų, įskaitant teisės aktus dėl teisės gauti informaciją, reikalavimus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 30 ir 59 straipsnių reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą koncesijos sutartį ir dalyvių informavimo;
3) pateiktos dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 51.
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija, jei kyla abejonių dėl pasiūlytos informacijos konfidencialumo „ gali prašyti dalyvio įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, jog suteikiančioji institucija gali prašyti įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą, o ne informacijos konfidencialumo pagrįstumą, nes pagal teikiamą nuostatos formuluotę būtų tikrinama pati informacija ir jos turinys, tačiau nesvarstomas klausimas, ar tokia informacija gali būti priskirta konfidencialios informacijos kategorijai. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 21 straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
4. Suteikiančioji institucija, kilus abejonių dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, gali prašyti dalyvio įrodyti konfidencialios informacijos informacijos konfidencialumo pagrįstumą. Jeigu dalyvis per suteikiančiosios institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuoti teisinius santykius, susijusius su interesų konfliktais.
Pastebėtina, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, kurie „ turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį neigiamai paveikti koncesijos suteikimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumą ir nepriklausomumą“. O šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir <...> nešališkumo deklaraciją“. Šiame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška nustatyti, kad siekiant užkirsti kelią suteikiant koncesijas kylantiems interesų konfliktams , suteikiančioji institucija turėtų reikalauti, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys apskritai nedalyvautų koncesijų suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei kitų alternatyvų nėra, jiems būtų taikomos straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„2. Suteikiančioji institucija, siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems
interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nedalyvautų koncesijos suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei nėra kitų alternatyvų, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir VPT kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į intereso konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos derintinos su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis. Suteikiančioji institucija gali nušalinti savo darbuotoją, patekusį į interesų konflikto situaciją. Tuo tarpu suteikiančiosios institucijos įgaliotos institucijos darbuotojai jai nepavaldūs, todėl juos nušalinti turėtų suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„3. Gavusi pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
asmuo gali būti patekęs į intereso konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo, suteikiančioji institucija ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo procese ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą.
Suteikiančioji institucija arba jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
54Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje,
vadovaujantis teisino aiškumo principu, sakinyje, kuris prasideda žodžiais
„Tokiu atveju“, nurodytinas subjektas, kuriam turi būti pasiūlyta alternatyvi
prieiga. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„2. Suteikiančiosios institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo bendravimas ir
keitimasis informacija gali būti vykdomas kitomis nei Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl koncesijos pobūdžio reikalinga naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos. Tokiu atveju, ekonominės veiklos vykdytojui suteikiančioji institucija turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos. Laikoma, kad suteikiančioji institucija pasiūlė alternatyvias prieigos galimybes, bet kuriuo iš šių atvejų:<...>.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-3024 55.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis bei
straipsnių pavadinimais, kadangi jų turinys nepatenka į 25 straipsnio reguliavimo turinį ir neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Pritarti. Papildyti projekto
ir juos išdėstyti taip: „
Pasiūlymų ir paraiškų elektroninėmis gavimo priemonėmis ir prietaisams keliami reikalavimai Pasiūlymų ir paraiškų elektroninio gavimo priemonės ir prietaisai, naudojant technines priemones ir laikantis atitinkamų procedūrų, turi bent jau užtikrinti, kad:
1) būtų galima nustatyti tikslų pasiūlymų ir paraiškų pateikimo laiką ir datą;
2) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino pabaigos niekas negalėtų susipažinti su duomenimis, perduotais pagal šiuos reikalavimus;
3) tik valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ar analogiškas funkcijas atliekančio asmens, jeigu naudojama ne valstybės informacinė sistema, įgalioti asmenys (toliau šiame straipsnyje – įgalioti asmenys) galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;
4) skirtinguose koncesijos suteikimo procedūrų etapuose visi pateikti duomenys ar jų dalis būtų peržiūrimi tik įgaliotų asmenų;
5) tik įgalioti asmenys ir tik po nustatyto termino galėtų sudaryti galimybę susipažinti su gautais duomenimis;
6) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti duomenys būtų prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis susipažinti;
7) būtų įmanoma tiksliai nustatyti draudimo peržiūrėti informaciją ar šio straipsnio 2–6 punktų pažeidimus, ar bandymus padaryti tokius pažeidimus;
8) suinteresuotiems subjektams būtų prieinamos instrukcijos dėl paraiškų ir pasiūlymų teikimo, įskaitant šifravimą ir laiko žymas;
9) atsižvelgiant į susijusią riziką įvairiuose koncesijos suteikimo procedūros etapuose, būtų laikomasi įstatymuose reikalaujamo elektroninių priemonių saugumo. Šiuo tikslu suteikiančioji institucija gali reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojo patvirtinti teikiamus pasiūlymus, paraiškas saugiu elektroniniu parašu laikantis šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų.“
sertifikatu, priimamas šiomis sąlygomis:
1) ekonominės veiklos vykdytojo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą, nustatytą 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL 2011 L 53, p. 66). Jeigu ekonominės veiklos vykdytojo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasi suteikiančioji institucija turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip saugų elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu sertifikatu;
2) jeigu ekonominės veiklos vykdytojo dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą
nustatomos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL 2009 L 274, p. 36), jokie papildomi reikalavimai nekeliami. 2.
ekonominės veiklos vykdytojo saugaus elektroninio parašo pagal šio įstatymo 25 straipsnio 9 punktą, parašas, turi būti patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu ir turi atitikti Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
visi devyni punktai neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderinti nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba, žr. 55 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nurodyti dalyvių pašalinimo pagrindai tikslintini. Neaišku, kodėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama nuoroda į Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnį, o vertinamo projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte tokia nuoroda nepateikiama, nors ji yra Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies c papunktyje. Siekiant teisinio aiškumo taikant įstatymus, siūlytina projektų nuostatas suvienodinti. Be to, neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte akcentuojamas vaiko pirkimas ar pardavimas, kaip viena prekybos žmonėmis formų, kai Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 4 dalies f papunktyje nurodoma, kad dalyvio pašalinimo pagrindu yra „vaikų darbas ir kitos prekybos žmonėmis formos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnyje.“ Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas galutinis administracinis sprendimas , o reguliuojant tuos pačius santykius vertinamo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte – administracinis sprendimas . Manytume, kad šiuo atveju projektų nuostatos turėtų būti analogiškos, nes reguliuojami analogiški visuomeniniai santykiai. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje; sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą; “ Siūlytina nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 2 daliai, nes keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu yra perkeliamas Direktyvos 38 str. 4 d. f papunktis, kuriame vartojama formuluotė „vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 str.“, t.y. ši Direktyva pateikia nuorodą į Direktyvą, kuri, siekiant ją taikyti, taip pat turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 str. yra perkeliamas Baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ ir 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 3 daliai, įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal dalyvio šalies teisės aktų reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punktas neatitinka šios dalies esmės ir su ja yra nesuderintas kalbiniu požiūriu. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
dalyvis , kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma nustatyti, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis reikalavimus, jis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu gali būti ir fizinis asmuo, kuriam pagal jo gyvenamosios vietos šalies įstatymus registracija toje šalyje gali būti neprivaloma. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų atskirai aptarti tokių asmenų pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu.
Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka ,,dalyvio atsakingas asmuo“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, už kokius dalyvio veiksmus atsakingus asmenis ji apimtų, t.y. ar ji apimtų dalyvio įgaliotus dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje asmenis, ar dalyvio vadovus, ar už tam tikrą dalyvio veiklos sritį atsakingus asmenis. Aptariamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba įstatyme atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pastebėtina, jog analogišku atveju šio straipsnio 6 dalies 3 punkto a papunktyje, kalbant apie tam tikrus atsakingus asmenis, vartojama vadovo sąvoka. Sąvokos derintinos tarpusavyje ir nuosekliai vartotinos visame įstatymo tekste. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
institucija, nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo , nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:“ „3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas dalyvis ar pagal šalies, kurioje yra dalyvio, kaip fizinio asmens, gyvenamoji vieta ar šalies, kurioje yra suteikiančioji institucija reikalavimus, dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros pašalinamas, jeigu suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo nuteistas, kaip nurodyta atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: <...>.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
60Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis papildytina, nurodant apie atitikimą kokiam objektui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte, šioje nuostatoje kalbama. Pritarti. Žr. 59 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
punkte taisytina nuoroda į šios dalies 1 punkto nuostatas – turėtų būti nuoroda į šios dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip:
„3) dalyvis apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu
metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies21 punkto nuostatas. Dalyvis šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44 62.
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu, kad šio punkto esmė būtų suprantama. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „4) koncesijos suteikimo procedūrų dalyvis metu dalyvis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio šiame straipsnyje straipsnio ir šio įstatymo 42 straipsnio nustatytiems reikalavimams, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45
punkte siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu „ koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi neteisėtų veiksmų <...> ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „5) koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą koncesijos suteikimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką suteikiančiosios institucijos sprendimams dėl dalyvių pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir suteikiančioji institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
47
punkte nurodytina, ar šiuo ir kitais atvejais, sąvoka „valstybė narė“ apimtų ir Lietuvos Respubliką. Kita vertus, abejotina, ar Lietuvos suteikiančioji institucija turėtų ir galėtų įvertinti pavojų kitos valstybės narės saugumui. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „7) gynybos ir saugumo srityse suteikiamų koncesijų atveju, kai remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėjo, kad dalyvis nėra patikimas, kaip tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės narės saugumui.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
punkte ir kitur įstatymo tekste pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą . Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas koncesijos suteikimo principas: „ Koncesijos suteikimo procedūra negali būti vykdoma tokiu būdu, kad būtų sudaromos palankesnės arba nepalankesnės sąlygos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams arba tam tikrų darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu“, todėl nuoroda į šį straipsnį nesuprantama ir praktiškai nepritaikoma.
Aptariama nuoroda ir nuorodos kituose straipsniuose taisytinos. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio4 dalyje nurodytą nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų reikalavimą ir už tai dalyviui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai; “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62
punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies b papunktį (Direktyvos tekstus anglų ir vokiečių kalbomis), vietoj žodžių „yra bankrutavęs“ įrašytini žodžiai „yra nemokus“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „2) yra bankrutavęs nemokus , jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (dalyvio ir kreditorių susitarimą tęsti dalyvio veiklą, kai dalyvis prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši.
Tačiau, esant šiame punkte apibrėžtai situacijai, suteikiančioji institucija negali pašalinti dalyvio iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
punkto d papunkčio turinys: „ pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai“, stokoja teisinio ir loginio aiškumo, todėl nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aiški jos prasmė. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
papunktį ir jį išdėstyti taip:
juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
siūloma nustatyti, jog suteikiančioji organizacija pašalina dalyvį, kai jis „ neatitinka koncesijos dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Įprasta, jog asmuo šalinimas iš tam tikros procedūros, kai jis atitinka tam tikrus pašalinimo pagrindus, tačiau šiuo atveju siūloma nustatyti, jog asmuo šalinamas, kai jis tokių kriterijų neatitinka. Siūlytina atskleisti tikrąją normos prasmę ir paskirtį. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „7.
Suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, dalyvį pašalina iš koncesijos suteikimo procedūros bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl dalyvio savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu, jis ne atitinka koncesijos dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 3 dalyse. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
formuluotė „Jeigu dalyvis, atitinka šio straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 dalies reikalavimus“ taisytina, nes nurodytose straipsnio dalyse yra nustatyti dalyvių pašalinimo pagrindai, o ne reikalavimai, kuriuos turi atitikti dalyviai. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „8. Jeigu dalyvis, atitinka šio straipsnio 1 , 4 ir 6 dalyse dalies, 4 dalies ir 6 dalies reikalavimus nustatytus pašalinimo pagrindus , suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, esant visoms šioms sąlygoms kartu:<...>“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos tobulintinos, kiek tai susiję su suteikiančiosios institucijos pareiga atmesti koncesijai padėjusio pasirengti dalyvio paraišką visais atvejais. Manytume, kad dalyvio paraiška neturi būti atmetama, jeigu dalyvis įrodo, kad jo dalyvavimas pasirengiant koncesijai negalėjo pažeisti konkurencijos. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „3.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių nepakanka, norint užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principo laikymąsi, suteikiančioji institucija atmeta pasirengti koncesijai padėjusio dalyvio paraišką ar pasiūlymą, nebent dalyvis įrodo, kad prieš tai suteikusi jam galimybę įrodyti, kad jo dalyvavimas pasirengiant koncesijai negalėjo pažeisti konkurencijos. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma nustatyti, jog „ Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.“ Teigtina, jog įtvirtinus tokio pobūdžio nuostatą, suteikiančiosios institucijos galėtų nutraukti koncesijų suteikimo procedūras dėl bet kokio pobūdžio ir dėl bet kokios reikšmės naujai paaiškėjusių aplinkybių. Manytina, jog tokia nuostata galimai pažeistų koncesijų dalyvių teisėtus interesus. Siūlytina nuostatą papildyti ir aiškiai nustatyti kokio pobūdžio ir kokios reikšmės naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų būti pagrindu nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pavyzdžiui, reguliuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių sritį ir nustatant, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti ne bet kokios, kaip tai siūloma nustatyti, o tik tokios, kurios tiesiogiai susijusios su koncesijos suteikimo procesu, koncesijos objektu ir t.t. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „3.
Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios iš esmės keičia koncesijos objektą arba tolimesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos (dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai), arba dėl kurių koncesijos sutartis negali būti įgyvendinama, arba koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos galimybes. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalį, gali būti šie koncesijos skelbimai: skelbimas apie koncesijos suteikimą, skelbimas apie planuojamą suteikti koncesiją ir skelbimas apie koncesijos sutarties keitimą. Tačiau 3 straipsnio 13 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje ir kituose projekto straipsniuose minimas skelbimas apie koncesiją . Be to, pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas pradedant koncesijos suteikimo procedūrą, o pagal 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad skelbimas apie koncesijos suteikimą skelbiamas po koncesijos sutarties sudarymo (projekto 29 straipsnio 2 dalyje šis skelbimas jau įvardijamas kaip skelbimas apie koncesijos sutarties sudarymą ). Projektas tobulintinas, suvienodinant projekto straipsnių terminiją ir pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „1.
Suteikiančioji institucija, ketinanti suteikti koncesiją, privalo paskelbti koncesijos skelbimą, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nurodyta, kad neprivaloma skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją skelbimas neprivalomas , taip pat privalo paskelbti koncesijos skelbimą apie koncesijos suteikimą planuojamą suteikti koncesiją ir apie skelbimą dėl koncesijos pakeitimo sutarties keitimą pagal šiuos reikalavimus: <...>“ Atitinkamai patikslintos 3 straipsnio 13 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis ir kiti įstatymo projekto straipsniai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma nustatyti, jog s kelbime apie koncesijos sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija , kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo komercinius interesus ar būtų pažeista konkurencija. Manytina, jog atsižvelgiant į neskelbiamos informacijos turinį ir šios informacijos neskelbimo įtaką koncesijos suteikimo procedūrai, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl tam tikros informacijos neskelbimo, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„1. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose turi pateikti visą
informaciją apie koncesijos suteikimo sąlygas , ir procedūras ir nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali ir negali būti skelbiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalį. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-3029 3, 4 74.
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti atvejus, kai suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo . Neaišku, kuris koncesijos skelbimas iš nurodytų 29 straipsnio 1 dalyje turimas omenyje. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnio 4 dalį, joje nurodytais atvejais, kurie yra analogiški vertinamose projekto nuostatose nurodytiems atvejams, gali būti neskelbiamas koncesijos skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją . Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnyje koncesijos skelbimu vadinamas skelbimas apie ketinimą suteikti koncesiją. Tuo tarpu pagal šios direktyvos 32 straipsnį, skelbime apie koncesijos suteikimą pateikiami koncesijos suteikimo procedūros rezultatai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, pateikiamos standartinės formos „Koncesijos skelbimas“ ir „Skelbimas apie koncesijos suteikimą“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą, atsižvelgus į nurodytas direktyvos ir reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į šioje pastaboje išdėstytus argumentus, atitinkamai tobulintina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalis. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „ 3.
Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
2) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių, išimtinės teisės egzistavimo ar intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos ir nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu. Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas. “ Pakeisti projekto
taip: „
skelbimo, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo.
Tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardintų priežasčių:
1) konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių;
2) išimtinės teisės egzistavimo;
3) intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos. “ Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 29 straipsnio 5 dalį: „
koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti naujo koncesijos skelbimo, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pirmasis sakinys koreguotinas kalbiniu požiūriu, kad jo turinys būtų suprantamas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2.
Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo, išskyrus skelbimus nurodytus šio je straipsnio 3 dalyje, skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biuro biurą ir taip pat jie skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
antrasis sakinys dėstytinas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma. Pritarti. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio 1 dalyje, koncesijos skelbimai , skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo turi būti skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir suteikiančiosios institucijos tinklalapyje.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
reikėtų nurodyti, koks „patvirtinimas“ turimas omenyje, t.y. įvardinti, ką joje nurodytas „patvirtinimas“ patvirtina. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „3
4. Koncesijos skelbimai, skelbimai apie koncesijos suteikimą ir skelbimai dėl koncesijos pakeitimo rengiami ir teikiami elektroninėmis priemonėmis VPT nustatyta tvarka. Visus skelbimus, kurie skelbtini Europos Sąjungos leidinių biuro ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, suteikiančioji institucija pateikia VPT. VPT šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus Europos Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis privalo per 5 darbo dienas nuo skelbimo gavimo dienos pateikti Europos Sąjungos leidinių biurui.
Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro suteikiančiajai institucijai atsiųst oje ame informacijoje patvirtinime nurodyta paskelbimo data.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nurodytina apie kokio pobūdžio patvirtinimą šioje nuostatoje kalbama. Be to, nurodytina kaip reikėtų suprasti žodžių junginio „Europos Sąjungos lygiu“ prasmę, galimai šią sąvoką apibrėžiant keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „5
6. VPT koncesijos skelbimus, skelbimus apie koncesijos suteikimą ir skelbimus dėl koncesijos pakeitimo skelbimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi paskelbti ne vėliau kaip per 2 dienas po to, kai skelbimus paskelbė Europos Sąjungos leidinių biuras arba per 2 dienas po to, kai buvo gautas Europos Sąjungos leidinių biuro patvirtinimas apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure , tačiau skelbimas per 48 valandas nebuvo paskelbtas per Europos Sąjungos lygiu leidinių biurą . “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
215
koncesijos mokesčio santykis su keičiamo įstatymo 5 ir 52 straipsniuose nurodytais mokėjimais pagal koncesijos sutartį. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
15) informacija, kaip turi būti apskaičiuotos apskaičiuotas ir išreikštos išreikštas , pasiūlymuose nurodytos , koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos, įskaitant koncesininko suteikiančiajai institucijai mokėtiną koncesijos mokestį (jeigu taikomas) . Į koncesijos mokestį, pajamas ir sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;“ Papildyti projekto
jį išdėstyti taip: „
16) informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytas suteikiančiosios institucijos mokėtinas koncesininkui atlygis, už kurį koncesininkas įvykdytų koncesijos sutartį;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
80Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje,
atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių svarbą, turėtų būti nustatytas aiškus terminas, per kurį turėtų būti atitinkamai patikslintas skelbimas apie koncesiją, jeigu tikslinama pirmiau paskelbta informacija. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „5. Tuo atveju, kai tikslinama pirmiau paskelbta informacija, suteikiančioji institucija privalo per 5 dienas atitinkamai patikslinti skelbimą apie koncesiją koncesijos skelbimą , o prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai , rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į pateiktus patikslinimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
punkte brauktini pertekliniai žodžiai „pirmiausia nurodomas“, kadangi toliau nenurodoma, kas turėtų būti nurodoma „antriausia“ ir t.t. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „2) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „atitikties įvertinimo įstaigos“ nereikėtų įrašyti žodžių „Lietuvos Respublikoje įsteigtos“, nes šios dalies antrajame sakinyje pripažįstamos kitose valstybėse narėse įsteigtų atitikties įvertinimo įstaigų išduotos pažymos. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„1. Suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad
ekonominės veiklos vykdytojas , kaip tinkamą priemonę, įrodančią, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose, pasiūlymų vertinimo kriterijuose ar sutarties sąlygose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties įvertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą. Suteikiančioji institucija taip pat pripažįsta kitose valstybėse narėse įsteigtų lygiaverčių atitikties įvertinimo įstaigų išduotas pažymas. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 83.
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog suteikiančioji institucija gali prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, o „ Dalyvis gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
“. Pastebėtina, jog pacituota nuostata suformuluota
teisiškai nekorektiškai, kadangi nuostatoje klabama ne apie dalyvio teisę į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o apie tai, jog dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „2. Koncesijos suteikimo procedūros metu, esant objektyvioms aplinkybėms, suteikiančioji institucija gali prašyti, kad dalyvis pratęstų pasiūlymų pasiūlymo galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis, atmetęs prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu, o pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka galioti jame nustatytam terminui. gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą “ „4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, ekonominės veiklos vykdytojas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą ir bus nelaikomas pažeidusiu savo prievolės, susijusios su pasiūlymo galiojimu. neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Toks pakeitimas ar pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu suteikiančioji institucija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos prieš pasiūlymų pateikimo terminą .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
vietoje nuostatos „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą“ įrašytina nuostata „jeigu suteikiančioji institucija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.“ Pritarti. Žr. 83 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodoma, kad suteikiančioji institucija turi pasirinkti tinkamą pasiūlymų vertinimo kriterijų. Neaišku, ar suteikiančioji institucija gali pasirinkti ne vieną, o kelis vertinimo kriterijus. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 10 punktą, koncesijos dokumentuose nurodomi pasiūlymų vertinimo kriterijai. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„2. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose nurodo minimalius
reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus, įskaitant tai, ar alternatyvūs pasiūlymai gali būti teikiami tik pateikus ir pagrindinį pasiūlymą. Suteikiančioji institucija
alternatyviems pasiūlymams. Vertinami tik tie alternatyvūs pasiūlymai, kurie atitinka minimalius alternatyvių pasiūlymų reikalavimus.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 86.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išsamiai apibrėžiama tai, kas laikoma pradiniu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis . Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės aiškumo principu ir teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, keičiamame įstatyme turėtų būti apibrėžta ir tai, kas laikoma pirminiu susipažinimu su paraiškomis ir pasiūlymais, pateiktais elektroninėmis priemonėmis . Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos ir viešieji pirkimai vykdomi per tą pačią Centrinę informacinę viešųjų pirkimų sistemą, kuriai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatyme yra teikiama pirmenybė, 40 straipsnio 1 dalies nuostata yra analogiška kaip minėtame projekte. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad prioriteto teikimas elektroninėms sistemoms ne tik mažina administracinę naštą, bet ir didina koncesijos suteikimo procedūrų skaidrumą ir kontrolę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį, šios dalies antrajame sakinyje nurodytina, jog komisijos posėdžio diena, valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų pateikimo termino pabaiga. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas koncesijų dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Komisijos posėdžio diena, ir valanda ir minutė turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas.
Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52
punktas tikslintinas, nes neaišku, kieno kaina ir sąnaudos turima omenyje, taip pat neaiškus šio punkto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktu, kuriame nurodoma, kad koncesijos dokumentuose turi būti pateikta „informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytos, koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos <...>“. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai tikslintina ir 52 straipsnio 2 dalis. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 40 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
koncesijos vertė ir koncesijos mokestis, koncesininko mokėtinas suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinas atlygis koncesininkui (jeigu taikoma) kaina ar sąnaudos ;“ Pakeisti projekto
taip:
„2. Suteikiančioji institucija, atsižvelgdami į šiame straipsnyje
išdėstytus reikalavimus, koncesijos dalyką ir kitas svarbias aplinkybes, koncesijos dokumentuose nustato išsamių įpareigojančių pasiūlymų vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijai turi būti susiję su kaina ir sąnaudomis koncesijos dalyku, koncesijos verte, koncesijos mokesčiu, koncesininko mokamu suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinu atlygiu koncesininkui, o taip pat su kokybiniais, aplinkosauginiais , ir (ar) socialiniais ir (ar) inovaciniais reikalavimais:“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 89.
Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad turi būti tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos. Be to, taisytina šios dalies 3 punkte pateikta nuoroda. Pritarti. Papildyti projekto
išdėstyti taip: „
koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:
1) pasiūlymas atitinka koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;
nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;
atitinka šio įstatymo 44–46 straipsniuose nustatytas sąlygas. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nėra susijusios su straipsnio pavadinimu ir straipsnio reguliavimo turiniu, todėl turėtų būti išdėstytos kituose straipsniuose su deramais pavadinimais arba turėtų būti keičiamas 41 straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų straipsnio reguliavimo turinį. Pritarti. Papildyti projekto
išdėstyti taip: „ 1.
Suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:
1) pasiūlymas atitinka koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;
nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;
atitinka šio įstatymo 42–46 straipsniuose nustatytas sąlygas. “ Papildyti projekto
išdėstyti taip: „
nesudaryti koncesijos sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ekonominės veiklos vykdytoju , jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Taigi suteikiančioji institucija negalėtų nustatyti tam tikros reikalaujamos dalyvių metinių pajamų, gautų vien tik iš su suteikiama koncesija susijusios veiklos, sumos. Neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas skiriasi nuo siūlomo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Be to, vertinama nuostata nedera su to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kad suteikiančioji institucija gali prašyti pateikti pažymą apie pajamas, gautas vien tik iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi koncesija. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
1) nustatyti tam tikrą iš dalyvių reikalaujamą metinių veiklos pajamų, įskaitant pajamas, gautas iš visos veiklos arba konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, sumą. Reikalaujama metinė dalyvio veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomos koncesijos vertę, išskyrus, pagrįstus atvejus, kai dėl paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos, būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę dalyvio veiklos pajamų sumą. Suteikiančioji institucija koncesijos dokumentuose arba atskiroje ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
punkte ir kitur įstatymo tekste vartojamas žodžių junginys „apsidraudęs nuo profesinės rizikos“ keistinas į teisinę sąvoką „apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog profesinės civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai dalyvis turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su koncesijos verte ir jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes koncesijos vertė gali būti itin didelė, o dalyvio turimo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas. Pritarti iš dalies. Pritartina pastabos 1 daliai. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „3) reikalauti atitinkamų įrodymų, kad dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės civilinės atsakomybės draudimu rizikos .“ Nepritartina pastabos 2 daliai.
Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose (kurių reguliavimo sritis galėtų apimti rangos darbus ar teikiamas paslaugas vykdant koncesijos sutartį) numatyta arba minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma (pvz. Advokatūros įstatymas) arba juose įtvirtinta , kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką. Manytina, kad įstatymo projekte nustatyti konkrečią draudimo sumą (ar kitą įvertį) būtų neobjektyvu, nes draudimo suma negali būti siejama vien su koncesijos sutarties verte, t .y. būtina vertinti konkrečią koncesiją, kur lemiami gali būti kiti faktoriai (koncesijos sudėtingumas, trukmė ir pan.). Manytina, kad atskiros draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarkos nustatymas, galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas reikalavimas dalyviui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuostata, kad suteikiančioji institucija turi teisę prašyti pateikti ir auditoriaus išvadą, jeigu auditas atliktas. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) paskutinių finansinių metų dalyvio įmonės juridinio asmens finansinę finansinių ataskaitų rinkinį ataskaitą (balansą) ar jos išrašą su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką , jei šalies šalyje , kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose įstatymai reikalaujama reikalauja skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį finansinę ataskaitą (balansą) ;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30442
94Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad dalyviai turi pateikti užsakovų pažymas. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Suteikiančioji institucija turi gali reikalauti, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Siekiant įrodyti turimą patirtį, dalyviai turi pateikti užsakovų pažymas apie ankstesnes įvykdytas sutartis.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-3044
35
95Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytina tai, kas turima omenyje nustatant, jog esant tam tikro patikrinimo būtinybei „P atikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija“. Pastebėtina, jog suteikiančiosios institucijos teikiamu įstatymu negali būti įgaliotos duoti privalomo ar kitokio pobūdžio nurodymus kompetentingoms kitų valstybių oficialioms institucijoms, nes toks reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl atskleistina teikiamos nuostatos esmė ir jos įgyvendinimo mechanizmas. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
atvejais skirtos ypatingiems tikslams, – patikrinti dalyvio paslaugų teikimo technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis. Patikrinimą atlieka suteikiančioji institucija arba jos prašymu vardu šalies, kurioje registruotas dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
punkte vietoj žodžio „subtiekėjus“ įrašytinas žodis „subrangovus“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti ekonominės veiklos vykdytojas ketina pasitelkti subrangovus subtiekėju s.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad dalyvis pateiktų įrodymus, jog nėra 26 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad 26 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, kai ji pati turi atitinkamų pagrįstų įrodymų arba koncesijos suteikimo procedūros metu dalyvis patenka į interesų konfliktą ar imasi neteisėtų veiksmų. Todėl neaišku, kokius įrodymus turės pateikti dalyvis. Kita vertus, neaišku, kodėl dalyvis neturi pateikti įrodymų, jog nėra 26 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „1.
Suteikiančioji institucija, koncesijos dokumentuose reikalaudama, kad dalyvis įrodytų, jog šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje , 3 dalyje,4 dalyje ir 6 dalies 2 dalyse punkte nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Dalyvis nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir 27 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytais atvejais – ir laisvos formos dalyvio deklaracija. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
reikalavimu, keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinio reguliavimo, kai toje pačioje straipsnio dalyje du kartus nurodoma, jog dalyvis, kaip tam tikrų aplinkybių įrodymą, gali pateikti VĮ Registrų centras išduotus dokumentus. Pritarti. Žr. 97 pastabos argumentus, pagrindžiančius nuomonę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos dalis, prasidedanti žodžiais „ o šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais atvejais“, kelia abejonių jos prasmės ir sąsajų su prieš tai einančiu straipsnio dalies tekstu. Siūlytina visą straipsnio dalį suformuluoti aiškiai, kad jos esmė būtų aiški ir nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2.
Jeigu dalyvis negali pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 26 straipsnio 1 , ir3 dalyse,
ir 6 dalyse dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma – oficialia dalyvio deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai valstybėje narėje ar savo kilmės šalyje arba šalyje, kurioje jis įsisteigęs , . o šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais atvejais, kai dalyvis su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir 27 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytais atvejais – ir laisvos formos dalyvio deklaracija. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 47 straipsnis taisytinas kalbine prasme, kad straipsnio esmė ir punktai derėtų tarpusavyje ir būtų suprantami, o tekstas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, atlieka dalyvių kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, ir dalyvių, kuriuos kvies teikti pasiūlymus, atranką pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;
3) kviečia dalyvius teikti preliminarius neįpareigojančius pasiūlymus ir įvertina šiuos pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, jeigu taikoma;
4) kviečia dalyvius teikti išsamius įpareigojančius pasiūlymus;
5) įvertina dalyvių pateiktus išsamius įpareigojančius pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
6) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais;
7) pasirašo koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju. “ Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;
pagrindų, dalyvių kvalifikacijos atrankos, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, vykdymas ir dalyvių, kuriuos kvies pateikti pasiūlymą, atranka pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;
dalyvių pateiktų preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų įvertinimas koncesijos dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, jeigu taikoma;
5) dalyvių pateiktų išsamių įpareigojančių pasiūlymų įvertinimas koncesijos dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka;
6) derybos su dalyviu ar dalyviais;
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 101.
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;
2) patikrina, ar nėra koncesijos dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, atlieka dalyvių kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, ir dalyvių, kuriuos kvies teikti pasiūlymus, atranką pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;
3) kviečia dalyvius teikti preliminarius neįpareigojančius pasiūlymus ir įvertina šiuos pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, jeigu taikoma;
4) kviečia dalyvius teikti išsamius įpareigojančius pasiūlymus;
5) įvertina dalyvių pateiktus išsamius įpareigojančius pasiūlymus pagal koncesijos dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką;
6) vykdo derybas su dalyviu ar dalyviais;
7) pasirašo koncesijos sutartį su konkurso laimėtoju. “ Suteikiančioji institucija konkursą vykdo šiais etapais:
1) šio įstatymo 29 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia ekonominės veiklos vykdytojus pateikti paraiškas dalyvauti konkurse;
pagrindų, dalyvių kvalifikacijos atrankos, jeigu tokia atranka numatyta koncesijos dokumentuose, vykdymas ir dalyvių, kuriuos kvies pateikti pasiūlymą, atranka pagal koncesijos dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus;
dalyvių pateiktų preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų įvertinimas koncesijos dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, jeigu taikoma;
5) dalyvių pateiktų išsamių įpareigojančių pasiūlymų įvertinimas koncesijos dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka;
6) derybos su dalyviu ar dalyviais;
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 48 straipsnio 1 dalis pradedama jungtuku „jei“.
Toks nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
suteikiančiosios institucijos nuomone koncesijos projektas yra sudėtingas, K k oncesijos dokumentuose gali būti nustatyta, kad dalyviai pirmiausiai privalo pateikti preliminarų neįpareigojantį pasiūlymą ir tik po to – išsamų įpareigojantį pasiūlymą , . jei suteikiančiosios institucijos nuomone koncesijos projektas yra sudėtingas. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 51 straipsnyje pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 25 straipsnį ir nurodoma, jog apie tam tikrą dalyvį skelbiama įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 25 straipsnis vadinasi „Bendravimas ir keitimasis informacija“ ir jokių konkrečių skelbimo tvarkų šiame straipsnyje nenurodoma. Siūlytina koreguoti nuorodą. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Išsamių įpareigojančių pasiūlymų vertinimas ir palyginimas Vadovaudamasi skelbime apie koncesiją koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais, suteikiančioji institucija įvertina gautus išsamius įpareigojančius dalyvių pasiūlymus, koncesijos dokumentuose pasiūlytų sutarties projekto sąlygų komentarą ar išlygas dėl jų, ir sudaro dalyvių sąrašą pagal suteiktų vertinimų eiliškumą. Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įpareigojantis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, apie tokį pasiūlymą pateikusį dalyvį skelbiama šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka suteikiančioji institucija skelbia kvietimą pateikti pasiūlymą ir suteikiančioji institucija pradeda su tokiu dalyviu derybas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 103.
Keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį turi būti paskelbtas naujas skelbimas. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 52 straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti taip:
„7. Išimtinais atvejais, jeigu dalyvio pasiūlyme yra pateiktas inovatyvus
funkciniu veiksmingumu pasižymintis sprendinys, kurio pareiginga suteikiančioji institucija negalėjo numatyti, tokiu atveju gali būti keičiamas vertinimo kriterijų eiliškumas, siekiant atsižvelgti į pasiūlytą inovatyvų sprendinį, tačiau apie tokį pakeitimą turi būti informuoti visi dalyviai bei suinteresuoti asmenys. Pakeitus vertinimo kriterijų eiliškumą, dalyviams turi būti išsiųstas kvietimas pateikti naujus pasiūlymus per ne trumpesnį kaip 22 dienų terminą. Jeigu vertinimo kriterijai buvo nurodyti koncesijos skelbime, suteikiančioji institucija turi paskelbti naują koncesijos skelbimą per 5 dienas nuo vertinimo kriterijų eiliškumo pakeitimo , atsižvelgiant į vertinimo kriterijų eiliškumo pakeitimą .“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „koncesijos ekonominė pusiausvyra“. Atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys nėra savaime aiškus ir į šios sąvokos reikšmę, būtina šios sąvokos turinį apibrėžti įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „1.
Suteikiančioji institucija pakviečia dalyvį, kuris šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka gavo aukščiausią įvertinimą, dalyvauti derybose. Derantis negali būti iš esmės pakeistas koncesijos dalykas, taip pat negali būti keičiami vertinimo kriterijai ir minimalių kvalifikacijos reikalavimai. Bet kuriuo atveju esminiu koncesijos dalyko pakeitimu laikytina, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė nei naudai pakeičiama koncesijos ekonominė pusiausvyra taip, kaip ne buvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime arba tokiu pakeitimu labai išplečiama arba labai susiaurinama koncesijos taikymo sritis.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje nurodytina apie kokio pobūdžio sąlygas šioje nuostatoje kalbama. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„5. Suteikiančioji institucija taip pat gali pakviesti į derybas tą dalyvį
(–ius), kurio (–ių) pasiūlymui suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, jeigu minėto dalyvio (–ių) pasiūlymas (–ai) yra panašus į aukščiausią vertinimą gavusio dalyvio pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi daugiau nei 15 procentų. Tokiu atveju baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas susitarimas, vertinant pagal koncesijos dokumentuose sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 106.
Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog į derybas kviečiamo antrą vietą užėmusio dalyvio pasiūlymo „vertinimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“ Nuostatos turinys kelia abejonių, nes pirmąją vietą užėmusio dalyvio pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į atitiktį koncesijos suteikimo sąlygoms ir įstatyme numatytiems kriterijams, o antrąją vietą užėmusio dalyvio – pagal visiškai skirtingą tvarką. Tuo atveju, jeigu tokia skirtinga pasiūlymo vertinimo tvarka taikytina viso pasiūlymo vertinimui, reguliavimas laikytinas diskriminaciniu ir neatitinkančiu teisinės valstybės principo. Kitu atveju, nuostatos turinys koreguotinas, kad būtų aišku, kokius konkrečius teisinius santykius aptariamoje teisės normoje siekiama reguliuoti. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „6. Pasiūlymų panašumų , nurodytų šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, vertinimo įvertinimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
projekto straipsniuose vartojama formuluotė „koncesijos sutarties finansuotojai“. Siūlytina vietoj jos vartoti formuluotę „koncesijos finansuotojai“, nes sutartys su finansuotojais paprastai sudaromos dėl koncesijos finansavimo. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „7.
Jeigu derybos su dalyviu, kurio pasiūlymas gavo aukščiausią įvertinimą nutrūksta ir, vadovaujantis šio straipsnio 4 arba 5 dalimi, dalyvauti derybose nebuvo pakviestas dalyvis (-iai), kurio (-ių) pasiūlymui (-ams) suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, suteikiančioji institucija gali pakviesti dalyvauti derybose kitus dalyvius pagal jų įvertinimo eiliškumą, tačiau dalyvauti derybose kviečiama tik po vieną dalyvį. Sėkmingai baigusi derybas su tokiu dalyviu, suteikiančioji institucija sudaro su juo koncesijos sutartį ir prireikus kitas papildomas bei susijusias sutartis, įskaitant sutartis su koncesijos sutarties finansuotojais.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
nurodytas neteisingas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pavadinimas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2) dėl turimų išimtinių teisių teikti viešąsias paslaugas, kurios yra suteiktos teisės akto, atitinkančio Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Europos Sąjungos veikimo sutartį , yra tik vienas įmanomas paslaugų, dėl kurių suteikiama koncesija, teikimo šaltinis ir nėra kitos alternatyvos;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 55 straipsnyje siūloma reguliuoti koncesijos suteikimo be konkurso teisinius santykius. Manytina, jog atsižvelgiant į sprendimo suteikti koncesiją be konkurso teisinę reikšmę, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, jog suteikiančioji institucija turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso, tam kad vėliau būtų aiškios visos koncesijos suteikimo procedūros ir atsakingi asmenys, jeigu koncesija būtų suteikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pritarti.
Pritarti. Papildyti projekto
išdėstyti taip: „
konkurso, privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl koncesijos suteikimo be konkurso. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 57 straipsnio turinys koreguotinas atsižvelgiant į tai, jog straipsnio pavadinimas turi atlikti tik straipsnio pavadinimo funkciją, o straipsnio esmė turi būti išdėstyta straipsnio tekste. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Konkurencinio dialogo vykdymui M m utatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo trečiojo skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teikiamos nuorodos į įstatymo 54 ir 56 straipsnius tikslintinos, nes šiuose straipsniuose nėra reglamentuojamos jokios procedūros, juose nustatomos koncesijos suteikimo be konkurso ir konkurencinio dialogo sąlygos. Be to, siūlytina paskutiniame sakinyje nurodytas suteikiančiosios institucijos galimų priimti sprendimų alternatyvas sujungti jungtuku „arba“. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„1. Suteikiančioji institucija suinteresuotiems dalyviams, ne vėliau kaip per 5
straipsniuose nurodytų procedūrų pasibaigimo, raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti koncesijos sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta koncesijos suteikimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą bei tikslų atidėjimo terminą.
Tais atvejais, kai koncesijos sutartis nėra sudaroma suteikiančioji institucija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti koncesijos sutarties arba pradėti koncesijos suteikimo procedūrą iš naujo.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-30 59,60
siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ar ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą , jeigu tai būtina, siekiant įvykdyti koncesijos sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatas, koncesijos suteikimo procedūros dalyviu galėtų būti ekonominės veiklos vykdytojas - fizinis asmuo, privatus ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ar tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas. Tačiau koncesijos dalyvis – ekonominės veiklos vykdytojas ar jų grupė gali remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Taigi neaišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektų grupė“ vertinamo straipsnio kontekste. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Be to, reikalavimas ,,įgyti tam tikrą teisinę formą“ nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar įgyvendinant tokį reikalavimą koncesijos suteikimo procedūros dalyviai turėtų steigti suteikiančiosios institucijos reikalaujamos teisinės formos juridinį asmenį, ar galėtų būti reikalaujama, kad dalyvis – juridinis asmuo pakeistų esamą teisinę formą į suteikiančiosios institucijos reikalaujamą teisinę formą, ar vertinamoji projekto nuostata galėtų būti suprantama dar kitaip. Kartu nėra aišku, kokios konkrečiai ,,teisinės formos“ įgijimo galėtų būti reikalaujama iš koncesijos suteikimo procedūros dalyvio – fizinio asmens. Pastebėtina, kad į vertinamą projekto straipsnį yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl perkančiosios organizacijos teisės reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės , su kuriomis sudaroma sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu tai būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos ir 60 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „
s, siekiant tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį, įsteigtų tam tikrą teisinę formą turintį juridinį asmenį. o ar ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir suteikiančiajai institucijai pasiūlius sudaryti koncesijos sutartį, dalyvis ar ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina, siekiant tinkamai įvykdyti koncesijos sutartį. Reikalavimai dėl tokio juridinio asmens įsteigimo bei jo T t eisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose.
Jeigu suteikiančioji institucija parinkdami teisinę formą, reikalauja, kad dalyvis ar ūkio subjektų grupė reikalauja dalyvio , kurio pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigt i ų juridinį asmenį, jie koncesijos sutart is į sudaro ma su dalyviu ir su jo įsteigtu juridiniu asmeniu. Dalyvis ar ūkio subjektai, įsteigę s juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su koncesijos sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir koncesijos dokumentuose.“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
4Jeigu dalyvis, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti koncesijos sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia koncesijos dokumentuose nustatyto koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki suteikiančiosios institucijos nurodyto termino nepasirašo koncesijos sutarties, arba atsisako sudaryti koncesijos sutartį koncesijos dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti koncesijos sutartį.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-3060
6
113Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti baigtinį koncesijos sutarties struktūrinių dalių sąrašą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma įtvirtinti ir kitas nuostatas, kurios turėtų būti nustatytos koncesijos sutartyje. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 60 straipsnio 4 dalį reikėtų papildyti nauju punktu, nustatant, kad koncesijos sutartyje gali būti ir kitos šiame įstatyme nurodytos nuostatos. Pritarti. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 6 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„
19) kitos šiame įstatyme nurodytos sąlygos.
“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-3060
6 9 114.
Keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 9 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie mokėjimai turimi omenyje. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „
suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokamo atlygio koncesininkui mokėjimo tvarka, jeigu taikoma;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 61 straipsnio 1 dalis koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog suteikiančiajai institucijai nustatoma pareiga reikalauti, kad dalyvis informuotų apie naujus subrangovus, tačiau dalyviui nenustatoma pareiga tokį reikalavimą vykdyti. Be to, manytina, jog subrangos klausimai turėtų būti nurodyti kaip sudėtinės koncesijos sutarties dalys, įtvirtintos keičiamo įstatymo 60 straipsnyje. Pritarti. Pakeisti projekto
taip:
„1. Suteikiančioji institucija reikalauja, kad
dalyvis informuotų apie naujus subrangovus arba dar žemesnės subrangos grandies subrangovus, kuriuos jis vėliau ketina pasitelkti darbams atlikti ar paslaugoms teikti, informacijos pasikeitimus visos koncesijos sutarties vykdymo metu. Dalyvis privalo suteikiančiajai institucijai pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokios institucijos oficialiai skelbiamus duomenis apie infliacijos dydį šioje nuostatoje kalbama, be to, apibrėžtinas ir infliacijos laikotarpis, į kurį derėtų atsižvelgti. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „3) jeigu koncesijos sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje numatytas kainų peržiūros sąlygas, tai taikant šios dalies 1 ir 2 punktus atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę. Jeigu koncesijos sutartyje nebuvo numatytos kainų peržiūros sąlygos, vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento Lietuvos vidutinę metinę infliaciją.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
punkte, kuriuo nustatoma viena iš sąlygų, kai koncesijos sutarties pakeitimas laikomas esminiu, atsižvelgiant į tai, kad bet koks pakeitimas negalėtų būti laikomas esminiu, ir į Direktyvos 2014/23/ES 44 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatas, kurios perkeliamos į vertinamą straipsnį, siūlome po žodžio „pakeitimu“ įrašyti žodį „žymiai“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip:
3) pakeitimu žymiai išplečiama koncesijos sutarties apimtis;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
punkte po žodžio „koncesijų“ įrašytinas žodis „vertės“. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „1) bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija tarptautinės koncesijų vertės ribos;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kainos“ įrašytinas žodis „vertės“, o tuo atveju, jeigu turima omenyje ne koncesijos vertė, bet konkreti kaina, reikėtų patikslinti, kokia kaina turima omenyje. Pritarti Pakeisti projekto
taip: „4.
Koncesijos sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo numatytas koncesijos dokumentuose, aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotose koncesijos sutarties peržiūros sąlygose ar pasirinkimo galimybėse. Jose turi būti nurodytos galimos pakeitimo ar pasirinkimo galimybių apimtys, pobūdis ir sąlygos, kurioms esant tai gali būti atliekama. Pakeitimas gali apimti vertės kainos peržiūrą.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53
punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad koncesijos sutartis gali būti pakeista, jeigu pradinis koncesininkas pakeičiamas nauju koncesininku dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar likvidavimo , kai naujas koncesininkas perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas neapibrėžtas, šios sąvokos turėtų būti suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Pastebėtina, kad likvidavimo atveju juridinis asmuo pasibaigia, jo veikla nurūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Pastebėtina ir tai, kad Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnyje, kurio nuostatos perkeliamos, likvidavimas neminimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatos dėl teisių ir pareigų perėjimo likvidavimo atveju atsisakyti. Juridinio asmens reorganizavimas pagal CK 2.97 straipsnį gali būti vykdomas jungimo (prijungimas ir sujungimas) ir skaidymo (išdalijimas ir padalijimas) būdu. Tuo tarpu Direktyvos 2014/23/ES preambulės 77 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas pradinio koncesininko teisių perėmimas „ dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo“.
Taigi reorganizavimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal CK, neapima pradinio koncesininko teisių ir pareigų perėjimo naujam koncesininkui, jeigu šis restruktūrizuojamas dėl nemokumo, arba kai jį ar jo kontrolinį akcijų paketą įsigyja kitas juridinis asmuo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai koncesijos sutartis sudaryta su ekonominės veiklos vykdytojų grupe. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 62 straipsnio 5 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „
b) dėl pradinio koncesininko reorganizavimo ar nemokumo, kaip jis suprantamas pagal Įmonių bankroto įstatymą ar likvidavimo naujas koncesininkas, atitinkantis anksčiau koncesijos dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba dalinai perima pradinio koncesininko teises ir pareigas. Toks koncesininko pakeitimas negali sąlygoti kitų esminių sutarties pakeitimų ir tokiu būdu negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo; “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
šių sąlygų“. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „
, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:<...>“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 122.
Keičiamo įstatymo
suteikiančioji institucija, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais, išskyrus atvejį, kai sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai), CK nenustato. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais suteikiančioji institucija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kai kuriuose CK straipsniuose yra nustatyti kiti nei
nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą.
Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, suteikiančiajai institucijai vienašališkai nutraukus sutartį, koncesininkas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/23/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 44 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, manytina, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra perteklinė, nes sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nustato CK, į kurį ir pateikiama nuoroda 63 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 63 straipsnį į ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Suteikiančioji institucija , laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) koncesijos sutartis buvo pakeista, pažeidžiant šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas, kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra;
2) paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;
3) koncesijos sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/23/ES, nes Lietuvos Respublikos suteikiančios institucijos atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydamos šių teisės aktų. 4) dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo. 2. Koncesijos sutartis gali būti nutraukta kitais nei šio straipsnio
Lietuvos Respublikos c C iviliniame kodekse.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktas taisytinas, nes neaišku, kuo jis skiriasi nuo 1 punkto. Siūlytina jį suformuluoti taip, kaip tai padaryta Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai taisytina ir 64 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip:
„2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami suteikiančiosios
institucijos reikalavimai reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais pripažinti koncesijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius .“ Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad koncesininkas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami suteikiančiosios institucijos reikalavimai pripažinti koncesijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, jog „ Formuojant Europos Sąjungos koncesijų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos koncesijų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės koncesijų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal teisės aktus atsakinga už koncesijų politikos formavimą.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas įstatymas kaip tik ir yra tas teisės aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai turėtų būti nurodyta ministerija, atsakinga už valstybinės koncesijų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina atskirų ministerijų nuostatus, pavesdama formuoti valstybės politiką tam tikrose srityse.
Atsižvelgiant į tai, kad galimi pokyčiai Lietuvos Respublikos institucijų sąrangoje, manome, kad įstatymo projekte įvardinti konkrečią ministeriją nėra tikslinga. Kitu atveju, perskirstant, keičiant ar apjungiant atskiras valdymo sritis, kurios tvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reikėtų keisti ir Koncesijų įstatymą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
punkte nurodytina, apie kokių subjektų ar objektų tikrinimą šioje nuostatoje kalbama. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „1) savarankiškai pasirinkti koncesijos suteikimo procedūros tikrinimo objektą, būdą, mastą apimtį ir laiką;“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
punkte nurodytina, kokiais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę „ pateikti koncesijos dokumentus ir ekonominės veiklos vykdytojų paraiškas ir dalyvių pasiūlymus papildomai ekspertizei“. Tuo atveju, jeigu tokia teisė galėtų būti realizuojama ir koncesijos suteikimo proceso metu, manytina, jog šios teisės įgyvendinimo mechanizmas turėtų būti detalizuotas, pavyzdžiui, nustatant papildomos ekspertizės pagrindus, nustatant terminus, per kuriuos turėtų būti atlikta papildoma ekspertizė, kokios galėtų būti papildomos ekspertizės teisinės pasekmės ir pan., kad tiek suteikiančioji institucija, tiek ir dalyviai galėtų planuoti savo veiklą, o koncesijos procesas nebūtų vilkinamas ar sužlugdytas. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad baigtinis atvejų sąrašas, kuomet koncesijos dokumentai ir paraiškos galėtų būti teikiamos papildomai ekspertizei, negali būti nustatytas, nes poreikį naudotis šiame punkte numatyta teise lemia objektyvios aplinkybės, o ne tam tikros standartinės situacijos. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog analogiška teisė pateikti dokumentus ekspertizei Viešųjų pirkimų tarnybai numatyta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatyme (žr. 82 str. 2 d. 5 p.), tačiau atvejai, kada naudojamasi šia teise, nedetalizuojami. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35
punkte siūloma nustatyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę įpareigoti suteikiančiąją instituciją „pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens veiksmų ar sprendimų neteisėtumą Lietuvos Respublikoje gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl nuostatoje atsisakytina sąvokos „neteisėti veiksmai ir sprendimai“ ir naudotina kita terminologija, nes priešingu atveju galėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įtardama pažeidimus, stabdo koncesijos suteikimo procesą ir tik tuomet, jei paaiškėja, kad pažeidimai egzistuoja, įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus – nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus veiksmus ar sprendimus ir pan. K artu pažymėtina, kad analogiška nuostata yra nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme (82 str. 2 d. 6 p.). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36
punkte, derinant įstatymo terminologiją su Administracinių nusižengimų kodekso terminologija, atsisakytina žodžių junginio „Traukti administracinėn atsakomybėn“ ir vartotinas žodžių junginys „skirti administracines nuobaudas“. Nepritarti.
Nepritarti. Viešųjų pirkimų tarnybai nėra priskirta funkcija nagrinėti administracinius nusižengimus pagal kompetenciją, todėl skirti administracines nuobaudos nėra pagrindo. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog analogiška teisė traukti administracinėn atsakomybėn Viešųjų pirkimų tarnybai numatyta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (82 str. 2 d. 8 p.), tačiau atvejai, kada naudojamasi šia teise, nedetalizuojami. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39
punktas brauktinas kaip perteklinis, nes ši nuostata yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 66 straipsnio 3 dalies 9 punktą: „
9) stebėti visas koncesijų suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijų suteikimo procedūras.; “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
sąvoka „suteikiančios institucijos profilis“. Šios sąvokos turinys atskleistinas keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos rengiamos pagal VPT patvirtintas formas ir reikalavimus. 3. Šios ataskaitos, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus dalyvio komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį dalyvių konkurencijai , skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir suteikiančiosios institucijos interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje profilyje , jeigu suteikiančioji institucija turi savo interneto svetainę . ” Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
tobulintina, nes joje dėstoma nuostata neaiški. Pritarti.
Pritarti. Papildyti projekto
ir jį išdėstyti taip: „10) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 23, 40 ir 44 straipsnių teikimą;
koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 25, 40ir 44straipsnių teikimą.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
išdėstyta su nenumeruotomis pastraipomis. Toks straipsnio dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „2. Suteikiančioji institucija apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo informuoja VPT. Suteikiančioji institucija nedelsdama turi informuoti VPT apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu. “ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
technikos taisykles teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, o tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų, keičiamo įstatymo 70 straipsnio
inter alia vartojimo, kadangi šis terminas turi aiškią prasmę, kurią galima nusakyti lietuviškais žodžiais
„be kita ko“. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „4.
Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, inter alia , gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja VPT, teismas ar kita teisėsaugos institucija. VPT apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nurodytina, kokiu tikslu Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi nuostatoje nurodytą pranešimą, turėtų kreiptis į teismą. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška formuluotė nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio įstatymo pažeidimų koncesijos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta niekine ar į teismą gali būti kreipiamasi prašant atlyginti nuostolius ir kt., nėra tikslinga nustatyti baigtinio sąrašo atvejų, kokiu tikslu VPT kreipiasi į teismą gavusi Europos Komisijos pranešimą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, jog „ Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos“. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos yra konkrečiai susietos su viešųjų pirkimų procedūromis, šiame skyriuje vartojami su viešaisiais pirkimais susiję terminai ir sąvokos, pateikiamos nuorodos į konkrečius Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, todėl ginčams, kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatų nei mutatis mutandis nei kitokiu būdu taikyti praktiškai neįmanoma.
Atsižvelgiant į išdėstytą pastabą teikiamas įstatymo projektas turėtų būti papildytas arba savarankiškomis nuostatomis, susijusiomis su ginčų kylančių iš visų koncesijos teisinių santykių sprendimu, arba turėtų būti aiškiai nurodyta kokios konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos ir kokiu būdu turėtų ir galėtų būti taikomos. Be to, teikiamame įstatymo projekte turėtų būti nurodyta ne tik tai, kaip sprendžiami ginčai, kylantys dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, tačiau ir tai, kaip sprendžiami visi kiti iš koncesijos teisinių santykių kylantys ginčai. Pritarti. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 71 straipsnį: „ 71 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos.“ Papildyti projekto
juos išdėstyti taip:
suteikiančiosios institucijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Teisė ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmus ir priimtus sprendimus
1Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris mano,
kad suteikiančioji organizacija arba įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl:
įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ir pakeitimo;
negaliojančia;
įstatymo 76 straipsnio 1 dalį;
esminio sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. 2. Ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas, norėdamas iki koncesijos sutarties sudarymo teisme ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija neprivalo nagrinėti ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. 73 straipsnis.
įgaliotajai institucijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų nuo suteikiančiosios organizacijos ar įgaliotosios institucijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų;
2) per 10 dienų nuo paskelbimo apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ar dalyvius apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtus sprendimus. 2. Jeigu suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pareikšti ieškinį dėl koncesijų sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo koncesijų sutarties sudarymo dienos. 4. Ekonominės veiklos vykdytojas, manydamas, kad suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo koncesijos sutarties nutraukimo. 5.
kildinama iš neteisėtų suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju. 74 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas suteikiančiojoje institucijoje ar įgaliotojoje institucijoje
nagrinėti tik tas ekonominės veiklos vykdytojų pretenzijas, kurios gautos iki koncesijos sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 2. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo koncesijų suteikimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties anksčiau negu po 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. 3. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų koncesijos suteikimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. 75 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 2. Suteikiančioji institucija, gavusi prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti koncesijos sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje, 76 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai ir kol suteikiančioji institucija negavo teismo pranešimo apie:
1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;
2) motyvuotą teismo nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;
3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. 3. Įgaliotoji institucija gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio kopiją per atidėjimo termino laikotarpį, iki koncesijos sutarties sudarymo, turi nedelsiant informuoti suteikiančiąją instituciją apie pateiktą prašymą ar ieškinį ir apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą teismo pranešimą. 4. Jeigu dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau ekonominės veiklos vykdytojams pranešti koncesijų suteikimo procedūrų terminai, apie tai suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija išsiunčia ekonominės veiklos vykdytojams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 5. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus. 76 straipsnis. Koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia 1.
Teismas pripažįsta koncesijos sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1) suteikiančioji institucija sudarė koncesijos sutartį nepaskelbusi apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2) suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo;
3) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojo neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo. 2. Teismas negali pripažinti koncesijos sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu suteikiančioji institucija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
1Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį,
jeigu suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. 2.
taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors koncesijos sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su koncesijos sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti koncesijos sutarties pasekmes. Tiesiogiai su koncesijos sutartimi ekonominiai interesai apima, be kita ko, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti koncesijos sutartį, naujos koncesijų suteikimo procedūros pradėjimo, koncesijos sutartį vykdančio koncesininko pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus koncesijos sutartį negaliojančia. 3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:
1) koncesijos sutarties trukmės sutrumpinimą;
2) suteikiančiajai institucijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų koncesijos sutarties vertės. 4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, suteikiančiosios institucijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant suteikiančiajai institucijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. 78 straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo
žalos atlyginimo, jeigu koncesijos sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 51 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 ir 7 dalių,
1 ir 2 dalių, 77 straipsnio nuostatų. 2.
atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. 3. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip paraiškos arba pasiūlymo parengimo, arba dalyvavimo koncesijos suteikimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti koncesijos sutartį.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, jog teikiamas įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. 2017-02-21 gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-1437. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu pateiktoje atitikties lentelėje nurodytos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos dėl kai kurių leidžiamų išimčių, kurios į projektą neperkeltos, nepagrindžiant jų neperkėlimo priežasčių (lentelėje nurodoma:
„Lietuva nusprendė neperkelti šios išimties“). Nesant paaiškinimų, neaišku,
kodėl išimtys dėl tų pačių teisinių santykių į Koncesijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą neperkeltos, o į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą perkeltos.
Pavyzdžiui, neperkeltos Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 8 dalies b ir h papunkčiuose nustatytos išimtys dėl direktyvos netaikymo audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamoms koncesijoms, politinių kampanijų paslaugų koncesijoms rinkimų kampanijos metu, 11 straipsnyje – išimtis elektroninių ryšių srityje, 12 straipsnyje – išimtis vandens srityje, nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio
įstatymo netaikymo panašiais atvejais numatytos. Atitikties lentelėje taip pat be papildomo paaiškinimo nurodyta, kad Lietuva pasirenka neperkelti ir neįgyvendinti Direktyvos 2014/23/ES 24 straipsnio dėl rezervuotos koncesijos (nenumatyta rezervuoti teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija ir pan.), nors Viešųjų pirkimų įstatymo projekto
tiekėjams (socialinei įmonei, neįgaliųjų socialinei įmonei ir kt.). Pritarti. Papildyti projekto
išdėstyti taip: 9 straipsnis. Koncesijų suteikimas transporto, elektroninių ryšių ir vandentvarkos paslaugų sektoriuose
nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/23/ES, netaikomos sutartims:
1) susijusioms su oro susisiekimo paslaugomis, teikiamomis turint licenciją oro susisiekimui vykdyti, kaip apibrėžta Reglamente 1008/2008/EB arba koncesijoms, susijusioms su keleivinio transporto viešosiomis paslaugomis kaip apibrėžta Reglamente Nr.
1370/2007/EEB;
2) kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę suteikiančiosioms institucijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas kaip nurodyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme;
a) fiksuotų tinklų, skirtų teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu;
b) geriamo vandens tiekimui tokiems tinklams;
c) hidraulinės inžinerijos projektų, drėkinimo arba žemės sausinimui, jeigu vandens kiekis, kuris bus naudojamas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau nei 20 procentų viso vandens kiekio, gaunamo vykdant tokius projektus arba naudojant drėkinimo ar sausinimo įrenginius;
d) nuotekų šalinimo ar valymo.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojimo data. Pritarti. Pakeisti nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2017 m. sausio 1 d
6 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Iki šio įstatymo sudarytos koncesijų sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 60 straipsnio nuostatomis.
Pažeidus šias nuostatas suteikiančioji institucija gali nutraukti koncesijos sutartį ar sutartį, kuria keičiama koncesijos sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 4. Viešųjų pirkimų tarnyba iki
m. liepos 1 d . pritaiko Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą šio įstatymo įgyvendinimui. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turi būti atliekami naudojant Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą iki 2018 m. gruodžio 30 d. 2017 m. birželio 30 d. atliekami paštu.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, jog keičiamo įstatymo nuostatos yra siejamos su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), nuostatomis ir nepriėmus šio įstatymo projekto, negalėtų būti taikomos praktiškai bei neatitiktų galiojančių įstatymų nuostatų. Todėl įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, kuriomis keičiamo įstatymo įsigaliojimas būtų siejamas su Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-3750(2), įsigaliojimu. Nepritarti. Viešųjų pirkimų įstatymo projektas XIIP-3750(4) Seime priimtas 2017-05-02. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra netikslus, neišbaigtas, vietomis fragmentiškas ir neaiškus, nesuderintas su kitais įstatymais bei parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių ir bendrinės lietuvių kalbos reikalavimų. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad rengiant įstatymo projektą vyko išsamios daugiašalės ir dvišalės konsultacijos Ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Įstatymo projektas derintas su visomis 13 ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnyba, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Siekiant suderinti visų įstatymo projekto teisėkūros procese dalyvavusių institucijų pozicijas, taip pat dėl didėlės įstatymo projekto apimties ir kompleksiškumo, įstatymo projekte nustatomas reguliavimas vietomis yra fragmentiškas ar netikslus. Tačiau, manome, kad tinkamai įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat įstatymo projektą patikslinus pagal teisės technikos taisykles ir bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus, bus tinkamai pasiektas įstatymo projekto tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba,
koncesijos vertė apskaičiuojama iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, o pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas, jei suteikiant koncesiją jos vertė padidėja daugiau nei 20 procentų, palyginti su iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuota verte, tai koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota vertė. Manome, kad šios Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 1.1.
Nei Projektas, nei jo lydimieji dokumentai neatskleidžia minėtų nuostatų esmės, kadangi nenurodoma, kodėl ir kokiais tikslais kai kuriais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja daugiau kaip 20 procentų (bet ne visais atvejais), koncesijos verte laikoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuotoji vertė, o kitais atvejais, pavyzdžiui, kai koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu padidėja iki 20 procentų ar mažiau, koncesijos verte bus laikytina ne padidėjusi vertė, o apskaičiuotoji iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios. Minėtomis nuostatomis galimai siekiama užtikrinti pradėtų koncesijos suteikimo procedūrų tęstinumą, pavyzdžiui, kad koncesijos suteikimo metu dėl naujų aplinkybių nereiktų skelbti naujo konkurso, kai paaiškėja, jog koncesijos vertė padidėjo ar pan., tačiau Projekte šie tikslai neatskleisti. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai koncesijų sutartys yra susijusios su didelio masto ir daug kainuojančių darbų ar paslaugų suteikimu, minėtos Projekto nuostatos gali būti svarstytinos dėl jų pagrįstumo:
gali būti vertinamas kaip esminis koncesijos suteikimo sąlygų pasikeitimas, turintis reikšmės ir koncesiją siekiantiems įgyti ekonominės veiklos vykdytojų parinkimui, pavyzdžiui, pasikeitusios aplinkybės gali sudominti naujus ekonominės veiklos vykdytojus arba, atvirkščiai, paraiškas jau pateikusius dalyvius paskatinti atsisakyti dalyvauti tolesnėse koncesijos suteikimo procedūrose. Tačiau, sprendžiant iš Projekte numatomos išimties, koncesijos vertei padidėjus net penktadaliu, koncesijos suteikimo procedūros būtų tęsiamos toliau atsižvelgiant į mažesnę (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios) koncesijos vertę, nors, tikėtina, kad naujų procedūrų inicijavimas leistų pritraukti daugiau dalyvių. 1.1.2.
1.1.2. Projekte siūloma išimtis, kad koncesijos suteikimo metu būtų atsižvelgiama į preliminarią (apskaičiuotą iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios), o ne objektyvią (nustatytą koncesijos suteikimo procedūrų metu) koncesijos vertę, galimai sudarytų sąlygas išvengti tam tikrų Projekte nurodytų procedūrų, kurios gali būti reikšmingos parenkant tinkamiausią ekonominės veiklos vykdytoją ir lemti koncesijos projekto sėkmę. 1.1.3. Kadangi koncesijų sutartys paprastai susijusios su didelio masto (daug kainuojančiais) darbų ir paslaugų pirkimais, svarstytina, ar minėtos nuostatos nebūtų naudingos tik koncesijos suteikimo procedūrose jau dalyvaujantiems dalyviams. Neatmetama prielaida, kad asmenys, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūrose, galėtų teikti koncesijos vertę didinančius pasiūlymus, nebijodami, kad konkursas bus nutrauktas ir paskelbtas naujas, ir galimai siektų dirbtinai iki numatomos reikšmės padidinti koncesijos vertę. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu neigiamų interpretacijų Projekto nuostatomis, siūlome Projekte pagrįsti išimties taikymą ir nustatyti, kad visais atvejais, kai koncesijos suteikimo procedūrų metu koncesijos vertė padidėja ar sumažėja, Projekto nuostatos taikomos atsižvelgiant į koncesijos suteikimo metu apskaičiuotą vertę. Pritarti iš dalies. Dėl 1.1 ir 1.2 pastabų:
Nuostatas dėl koncesijų vertės reglamentuoja Direktyva 2014/23/ES, kurioje įtvirtinta, kad „jei koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė yra daugiau nei 20 proc. didesnė už jos numatomą vertę, galiojanti apskaičiuota vertė yra koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu.“ Suteikiančioji institucija, matydama išsamiuose pasiūlymuose dalyvio pateiktą vertę, gali iš karto vesti derybas dėl koncesininko mokesčio suteikiančiajai institucijai didinimo ar atitinkamai savo mokėjimų koncesininkui mažinimo.
Be to, nuo galutinės koncesijos vertės skaičiuojami galimi sutarties pakeitimai, t. y. iki 50 proc. pradinės koncesijos vertės. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 15 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos koncesijos suteikimo procedūrų pradžios .“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 . Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytuose sprendimuose už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir , koncesij os ų sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas terminas žinomas, ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ;
3) bet kokius suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį mokėjimus koncesininkui arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas; k arba bet kurios kitos valdžios institucijos mokėjimus, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas;
4) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas gautas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams ;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šio straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose.“ Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-215 4 1.2. Projekte neaptarti atvejai, kai koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Kadangi dėl koncesijos vertės sumažėjimo ekonominės veiklos vykdytojų galėtų padaugėti, siūlome apsvarstyti ir minėtos situacijos reglamentavimo tikslingumą. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „4 . Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytuose sprendimuose už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“ Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
reglamentuoja numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo principus ir 4 dalyje nustato baigtinį sąrašą aspektų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant koncesijos vertę. Svarstytina, ar minėtame sąraše nustatyti aspektai visais atvejais apims veiksnius, kurie gali turėti reikšmės koncesijos vertei, kurią koncesininkas gautų įgyvendindamas koncesijos projektą. Tam tikromis aplinkybėmis dėl tokio teisinio reglamentavimo gali būti elgiamasi neobjektyviai, pavyzdžiui, siekiama išvengti tam tikrų koncesijų suteikimo procedūrų taikymo ir (ar) apskaičiuojant koncesijos vertę neatsižvelgiama į Projekte nenurodytas, tačiau koncesijos vertės apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „3 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir , koncesij os ų sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas terminas žinomas, ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ;
3) bet kokius suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį mokėjimus koncesininkui arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas; k arba bet kurios kitos valdžios institucijos mokėjimus, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas;
4) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas gautas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams ;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šio straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose.
“ Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-2114
1
3Projekto 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad suteikiančioji institucija turi teisę laisvai atlikti koncesijos suteikimo procedūrą, laikydamasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, o Projekto 15 straipsnio 1 dalis nustato suteikiančiųjų institucijų kriterijus.
Tačiau pagal Projekto 16 straipsnį, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, sprendimus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka (išskyrus sprendimus, kuriuos dėl koncesijų pagal Projekto
Lietuvos Respublikos Seimas), o dėl koncesijos savivaldybės vardu sprendimus priima savivaldybės taryba. Taigi, lieka neaiškus minėtų Projekto nuostatų santykis: ar visais atvejais galutinius sprendimus dėl koncesijų turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kai koncesijas suteikia valstybės institucijos, įstaigos ir kiti Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės subjektai) ir savivaldybių tarybos (Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių subjektai), ar visais koncesijų suteikimo atvejais bus laikoma, kad koncesijos suteikiamos arba valstybės, arba savivaldybės vardu. Todėl Projekte reiktų atskleisti, kuriame koncesijos suteikimo etape Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimą, ir nustatyti, ar Projekto 17 straipsnio 1 dalyje minimos suteikiančios institucijos turi savarankiško sprendimo dėl koncesijų suteikimo teisę, kokiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės arba savivaldybių vardu ir sprendimus dėl koncesijų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektą tikslinti. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „ 9.
Sprendimus dėl koncesijos suteikimo tikslingumo koncesijų , išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka , kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.“ Specialiųjų tyrimų tarnyba,
7
dalyje nurodyta, kad ekonominės veiklos vykdytojui turi būti perduota ekonominio pobūdžio vykdymo rizika ar jos dalis, kuri turi būti suprantama kaip atvirumo rinkos pokyčiams rizika ir gali apimti pasiūlos riziką arba paklausos riziką, arba abi šias rizikas. Pagal Projekto 3 straipsnio 12 dalies nuostatas koncesija – teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą, perdavimas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
dalies nuostatos savo turiniu neatitinka Projekto 3 straipsnio 12 dalyje nustatytos koncesijos sampratos turinio (jį susiaurina), todėl gali susidaryti sąlygos nevienareikšmiškoms Projekte siūlomo įstatymo nuostatų interpretacijoms. 4.2. Be to, su koncesijos sutartimi susijusios rizikos (visos ar didžiosios dalies) perdavimas koncesininkui ir atitinkamai atlyginimo jam nustatymas (jei toks nustatomas perduodant dalį rizikos) yra esminiai požymiai, kuriais koncesijos sutartis skiriasi nuo viešųjų pirkimų sutarčių. Todėl siekiant teisinio aiškumo su koncesijų suteikimu susijusių rizikų perdavimo, pasiskirstymo ir atlyginimo nustatymo klausimai Projekte turėtų būti reglamentuoti išsamiau. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pakeisti projekto
taip: „
koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir (ar) darbų vykdymu, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimu, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir
(ar) pasiūlą, perdavimas .“ Dėl 4.2 pastabos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paslaugos ekonominio eksploatavimo riziką galima suprasti kaip eksploatavimo riziką dėl rinkos netikėtumų. Ji gali reikštis kaip konkurencijos su kitais ūkio subjektais rizika, paslaugų ir paklausos neatitikties rizika, už teikiamą paslaugą turinčių sumokėti skolininkų nemokumo rizika, eksploatavimo išlaidų visiško nepadengimo iš pajamų rizika arba atsakomybės už žalą dėl nesuteikiamos paslaugos rizika. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rizika gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo koncesijos pobūdžio. Todėl, manytina, kad Projekte nėra tikslinga ir tikėtina neįmanoma apibrėžti visų rizikų koncesijos suteikimo etapuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šalims tenkančių teisių ir pareigų, taip kaip ir dėl iš to išplaukiančios rizikos, susitariama koncesijos sutartyje.
Specialiųjų tyrimų tarnyba,
9
dalis nustato, kad sprendimus dėl koncesijų, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos nustatyta tvarka, kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu. Atsižvelgiant į galiojantį Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, nėra aišku, ar pagal minėtas Projekto nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka bus privaloma ir savivaldybių taryboms. Jei savivaldybių tarybos sprendimus šiais klausimais galėtų priimti savo nuožiūra, galima rizika, kad Projekte siūlomo įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktika skirtingose savivaldybėse būtų skirtinga, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami užtikrinti vienodą Projekte siūlomo įstatymo įgyvendinimą, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes ir reglamentuoti savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo principines nuostatas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „9 . Sprendimus dėl koncesijos suteikimo tikslingumo koncesijų , išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka , kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.“ Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir darbo reglamentas, o savivaldybių tarybų
Pagal Projekto 14 straipsnio 10 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima sprendimus dėl koncesijų, suteikiamų valstybės vardu, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius valstybės turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 (penkiasdešimt aštuoni milijonai) eurų. Kaip minėta 3-ioje pastaboje, nėra aišku, kokiais konkrečiais atvejais koncesijos suteikiamos valstybės vardu. Taip pat nėra detalizuota, kada: prieš pradedant koncesijų suteikimo procedūras, jų metu ar prieš pasirašant koncesijos sutartį, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų priimti tokį sprendimą. Todėl, siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte tai atskleisti. Be to, manome, kad Lietuvos Respublikos Seimas atitinkamą sprendimą turėtų priimti tik turėdamas galimybę objektyviai įvertinti visus su numatomos perduoti koncesijos įgyvendinimu susijusius duomenis ir prieš pasirašant koncesijos sutartį turėdamas informaciją apie konkrečius koncesininkus ir kitus koncesijos projekto įgyvendinimo dalyvius, ekonominę projekto naudą ir (ar) ekonominį pagrindimą, finansinius projekto įgyvendinimo aspektus ir esmines koncesijos sutarties sąlygas. Pritarti. Pakeisti projekto
taip: „
šio įstatymo14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos koncesijos suteikimo procedūrų pradžios .“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytuose sprendimuose už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir , koncesij os ų sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas terminas žinomas, ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ;
3) bet kokius suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį mokėjimus koncesininkui arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas; k arba bet kurios kitos valdžios institucijos mokėjimus, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas;
4) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas gautas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams ;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šio straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 .
Sprendimus dėl koncesijos suteikimo tikslingumo koncesijų , išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka , kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.“ Specialiųjų tyrimų tarnyba,
suteikiančioji institucija turi teisę apriboti dalyvių, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys. Todėl galima daryti prielaidą, kad tokiu atveju, kai suteikiančiosios institucijos skelbime nurodytus kriterijus atitinka daugiau dalyvių negu didžiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius, kai kurie dalyviai nebūtų pakviečiami teikti pasiūlymų. Minėtos nuostatos svarstytinos, kadangi jos gali nepagrįstai apriboti koncesiją ketinančių įgyti asmenų galimybes dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, ir tai gali trukdyti parinkti tinkamiausią ūkinės veiklos vykdytoją koncesijos projektui įgyvendinti. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti minėtų nuostatų, kurios riboja dalyvių skaičių. Pritarti iš dalies. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kvies pateikti pasiūlymus, skaičių.
Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio
dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius , atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus . Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius , suteikiančioji institucija nevykdo dalyvių atrankos ir kviečia pateikti pasiūlymus kviečia visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.“ Vadovaujantis CPVA pateiktais duomenimis, riboti dalyvių, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, skaičių, yra būtina. Priešingu atveju, ženkliai išauga pirkimo kaštai ir laikas tiek suteikiančiajai institucijai (įskaitant ekspertus), tiek dalyviams. Be to, pagal įstatymo projekto nuostatas, atranka vykdoma tik tuomet, kai atsiranda daugiau nei 3 kandidatai, kurie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad ši nuostata nėra imperatyvi, todėl suteikiančioji institucija turi teisę pasirinkti ir kitą alternatyvą – neriboti dalyvių skaičiaus, jei mano, kad tai yra būtina užtikrinti konkurenciją. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 8.
Pagal Projekto 19 straipsnio
suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių, negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia teikti pasiūlymus visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šių nuostatų antrasis sakinys neatitinka pirmojo sakinio imperatyviai nuostatai (teikti siūlymus turi būti pakviesta ne mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius). Be to, formaliai vertinant, minėtos nuostatos sudarytų sąlygas pateikti pasiūlymus kviesti net ir vieną minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį dalyvį. Tokios sąlygos neužtikrintų tinkamiausio ūkinės veiklos vykdytojo parinkimo koncesijos projektui įgyvendinti, todėl siūlome tobulinti Projektą ir nustatyti kitas dalyvių kvietimo pateikti pasiūlymus alternatyvas, pavyzdžiui: neatsisakius dalyvių dalyvavimą ribojančių nuostatų (žr. 7 pastabą) nustatyti, kad tuo atveju, jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius, suteikiančioji institucija kviečia pateikti pasiūlymus ne tik tuos dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, bet ir tuos, kurie atitinka esminius (reikšmingus suteikiamos koncesijos požiūriu) minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pan. Nepritarti. Įtvirtinus siūlymą atitikti kitus esminius reikalavimus , nei nuteikiančiosios institucijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, dalyviai galėtų piktnaudžiauti teikdami pasiūlymus. Be to, manytina, kad būtų sudėtinga, remiantis objektyviais kriterijais, nustatyti, kas yra esminis kriterijus, kuris yra reikšmingesnis už kitus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3 9.
Projekto 20 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 4 Komisijos narių, o pagal minėto straipsnio 4 dalį Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos posėdyje dalyvaujant tik trims Komisijos nariams, išsiskyrus Komisijos narių nuomonei, du iš jų gali priimti teisėtą sprendimą. Šiuo atveju svarstytina, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas Komisijos priimamų sprendimų objektyvumas ir nešališkumas. Kadangi Komisijos sprendimai gali būti reikšmingi svarstant dėl koncesijos suteikimo, siekdami užtikrinti Komisijoje priimamų sprendimų objektyvumą ir nešališkumą, siūlome tobulinti Projektą ir reglamentuoti, kada suteikiančioji institucija į Komisiją skiria ne tik Komisijos narius, bet ir pakaitinius asmenis, kuriems suteikiami įgaliojimai dalyvauti Komisijos posėdyje vietoj dalyvauti negalinčio Komisijos nario . Kita vertus, galima numatyti ir kitokius sprendimų priėmimo Komisijos posėdyje svarstomais klausimais modelius, pavyzdžiui: Komisijos nariai svarstomu klausimu galėtų pateikti išankstinę nuomonę ir pan. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas reguliavimas neužkerta kelio suteikiančiajai institucijai, esant poreikiui, sudaryti ir didesnes nei iš
nėra tiek dirbančių žmonių, kad būtų galima sudaryti didesnes Komisijas. Be to, didesnės sudėties Komisijos neužtikrina konstruktyvaus darbo (sudėtinga susipažinti su koncesijos dokumentais). Kartu pažymėtina, kad Komisijos darbo organizavimo klausimai turi būti įtvirtinti Komisijos darbo reglamente, kurį tvirtina suteikiančioji institucija. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
6 10.
Pagal Projekto 41 straipsnio
atitiktį pagal Projekte siūlomo įstatymo 26 straipsnį ir reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą. Kadangi projekto 26 straipsnis nustato ne subrangovo, o tik dalyvio, t. y. pagal Projekto 3 straipsnį paraišką ar pasiūlymą koncesijos suteikimo procedūroje pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo, pašalinimo pagrindus, manome, kad tai gali sudaryti sąlygas koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus, supainioti viešuosius ir privačius interesus ir pan. Todėl, siekiant teisinio aiškumo ir šalinant galimybes sudaryti konkurenciją iškreipiančius susitarimus ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus, Projekto 26 straipsnis turėtų būti tikslinamas ir nurodoma, kad minėto straipsnio nuostatos taikomos ir subrangovams, ir (ar) kitiems dalyvio koncesijos įgyvendinimui pasitelktiems asmenims . Nepritarti. Pagal Projekto 41 straipsnio 6 dalį suteikiančioji institucija turi (privalo) tikrinti subrangovų kvalifikaciją, o esant pašalinimo pagrindams, nurodytiems Projekto 26 straipsnyje, reikalauti subrangovų pašalinimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
11
straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu koncesijos sutartis buvo pakeista pažeidžiant įstatymo 62 straipsnio nuostatas. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
keičiant koncesijos sutartį dalyvauja koncesijos sutartį sudariusios šalys, t. y. koncesininkas ir suteikiančioji institucija. Šiuo aspektu svarstytina, kodėl keičiant koncesijos sutartį dalyvavusi ir šiems pakeitimams pritarusi suteikiančioji institucija vėliau gali vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 11.2.
11.2. Tuo atveju, jei pagal minėtas nuostatas suteikiančioji institucija gali inicijuoti vienašališką koncesijos sutarties nutraukimą, kai po sutarties pakeitimo paaiškėja įstatymo 62 straipsnyje nurodytų neigiamų aplinkybių, kurių koncesijos sutarties pakeitimo metu nebuvo galima numatyti, siūlome Projektą patikslinti. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 63 straipsnį į ir jį išdėstyti taip:
„
, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų :
1) koncesijos sutartis buvo pakeista, pažeidžiant šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas , kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra ;
2) paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;
3) koncesijos sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/23/ES, nes Lietuvos Respublikos suteikiančios institucijos atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydamos šių teisės aktų;
4) dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo . 2. Koncesijos sutartis gali būti nutraukta kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
Projekto 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jei paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos sutarties. Taigi, šios ir Projekto 26 straipsnio nuostatos koncesijos sutarties nutraukimą sieja tik su sąlygomis, kurios atsirado koncesijos suteikimo procedūrų metu, t. y. jei koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis buvo nuteistas už Projekto 26 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas arba atitiko 26 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, net tuo atveju, jeigu šios aplinkybės šių procedūrų metu nepaaiškėjo ir koncesijos sutartis su juo buvo sudaryta, ši sutartis (paaiškėjus aplinkybėms) privalo būti nutraukiama. Tačiau Projektas neatskleidžia, kokie padariniai kiltų, jei Projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos aplinkybės atsirastų ne koncesijos suteikimo procedūrų metu, o po koncesijos sutarties sudarymo ir koncesijos suteikimo. Formaliai vertinant Projekto nuostatas darytina išvada, kad po koncesijos sutarties sudarymo atsiradus šioms aplinkybėms (pavyzdžiui, koncesininką nuteisus už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kyšininkavimą, teroristinį nusikaltimą ir kt.) koncesijos sutartis (jeigu šios aplinkybės neturi tiesioginės reikšmės koncesijos sutarties vykdymui) negali būti nutraukiama. Tokios galimos situacijos laikytinos papildomu korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą. Pritarti.
Pritarti. Koncesijų suteikimo procedūras, be kita ko, reglamentuoja Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Minėtose taisyklėse nurodyta, kad CPVA rengia metodinius dokumentus ir teikia projektus įgyvendinančioms institucijoms nuomonę dėl partnerystės projektų atitikties metodiniams dokumentams. CPVA patvirtintose Metodinių rekomendacijų privataus subjekto atrankai viešojo ir privataus partnerystės projektuose 7 priede nustatyta standartinė koncesijos sutarties forma, pagal kurią yra sudaromos koncesijų sutartys. Svarbu pažymėti, kad minėtoje standartinėje formoje yra įtvirtintas reikalavimas dėl atitikimo kvalifikacijai visą sutarties galiojimo laikotarpį. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
14
straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projekte apibrėžti esminį sutarties pažeidimą ir nustatyti, kurių Projekto 60 straipsnio 4 dalyje nurodytų koncesijos sutarties sąlygų pažeidimai yra laikomi esminiais. Pritarti. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 63 straipsnį į ir jį išdėstyti taip:
„ 1.
Suteikiančioji institucija , laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų :
1) koncesijos sutartis buvo pakeista, pažeidžiant šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas , kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra ;
2) paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;
3) koncesijos sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/23/ES, nes Lietuvos Respublikos suteikiančios institucijos atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydamos šių teisės aktų;
4) dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo . 2. Koncesijos sutartis gali būti nutraukta kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, nustatytais Lietuvos Respublikos C c iviliniame kodekse.“ Papildyti projekto
jį išdėstyti taip: “
“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 1.
Argumentai: Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso ir atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, kai koncesininko tretiesiems asmenims išnuomotas ar kitaip perduotas turtas naudojamas ne pagal paskirtį, siūlome atsisakyti šios nuostatos. Pasiūlymas: „3. Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui perduotą suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Ekonomikos komiteto patobulintas įstatymo projektas ženkliai pasikeitė, lyginant jį su pirminiu jo variantu. Todėl pasiūlymas neatitinka svarstomo įstatymo projekto straipsnių numeracijos ir esmės dėstymo.
Be to, įstatymo projekte paliekama galimybė koncesininkui valstybės ar savivaldybės turtą išnuomoti, subnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims (patobulinto projekto 16 straipsnio 2, 4 dalys). Ši galimybė yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų ir privatiems investuotojams patrauktų koncesijų suteikimo modelį, nes kiekviena koncesija yra savita, todėl turi būti palikta galimybė koncesijos sutartį pritaikyti kiekvienos konkrečios koncesijos atvejui. Taip pat, atsižvelgiant į koncesijų projektų kompleksiškumą (kai vienu metu gali būti teikiamos kelios paslaugos), pvz., infrastruktūros projektavimas, statyba, priežiūra, maitinimas, apgyvendinimas, laisvalaikio organizavimas ir pan. šias veiklas /paslaugas teikia ne vienas koncesininkas, o pasitelkdamas subrangovus (kadangi koncesininkas negali ir nevykdo visų privalomų pagal konkurso sąlygas, veiklų). Tai užtikrintų ne tik koncesijos patrauklumą, bet ir koncesijos sėkmę. Be to, tai leistų sumažinti paslaugų kainą galutiniams vartotojams. Šiuo metu Koncesijų įstatyme nėra reglamentuotas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas tretiesiems asmenims. Aiškiai sureguliavus trečiųjų asmenų ir koncesininko teisinius santykius, bus užtikrinama skaidresnė koncesijų procedūra. Projekte numatyti tam tikri saugikliai, siekiant išvengti trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo atvejų, t.y. siūloma nustatyti, kad:
Koncesininkas įsipareigojęs pagal koncesijos sutartį naudoti valstybės ar savivaldybės turtą tik pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o esant koncesijos sutarties pažeidimui (pvz., tretieji asmenys valstybės ar savivaldybės turtą naudoja ne pagal paskirtį), koncesininkui būtų taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė, įskaitant koncesijos sutarties nutraukimą.
4
2Argumentai:
Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus. Pasiūlymas: „4. Jeigu dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jis atitinka keliamus reikalavimus.“ Nepritarti.
Pažymėtina, kad atsisakius Projekto 43 straipsnio 4 dalies nuostatos, gali kilti problemų dėl dokumentų, kuriuos turi pateikti užsienio valstybėje registruoti dalyviai, kurių registracijos valstybėje nėra išduodami konkurso sąlygose nurodyti dokumentai. Tokiu atveju būtų ribojama konkurencija bei kiltų rizika, kad sutartis nebus sudaryta su geriausią pasiūlymą galinčiu pateikti dalyviu (pvz., reikalavimas turėti ISO – dalyvis neturi tokio dokumento, tačiau turi patvirtintas atitinkamas tvarkas, taisykles, kurios įgyvendina ISO reikalavimus). Be to, rizikos dėl neskaidraus koncesijų suteikimo proceso taikant šią nuostatą nėra, nes tokie dokumentai turi būti priimtini suteikiančiajai institucijai, todėl, esant objektyviam pagrindui manyti, kad dalyvis nepateikė/pateikė netinkamus ar nepriimtinus dokumentus, suteikiančioji institucija duomenis turi teisę prašyti dalyvio juos patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad perkeliamos direktyvos nuostatos numato suteikiančiajai institucijai galimybę neatmesti pasiūlymo, remiantis tuo, kad siūlomi darbai ir paslaugos neatitinka jame nurodytų techninių ir funkcinių reikalavimų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkino techninius ir funkcinius reikalavimus. Atsisakius šių nuostatų. kiltų grėsmė netinkamai perkelti Direktyvos nuostatas. Seimo narys
3Argumentai:
Siekiant skaidraus koncesijų suteikimo proceso, siūlome atsisakyti nuostatos, suteikiančios teisę dalyviui pateikti kitokius nei suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytus dokumentus. Pasiūlymas: „3.
Pasiūlymas:
„3. Suteikiančioji institucija turi teisę koncesijos dokumentuose
prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1) atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) paskutinių finansinių metų dalyvio įmonės finansinę ataskaitą (balansą) ar jos išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas dalyvis, įstatymai reikalauja skelbti finansinę ataskaitą (balansą);
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su koncesija susijusioje srityje pradžios, dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijusi suteikiama koncesija, jei ši informacija turima
dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius suteikiančiajai institucijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.“ Nepritarti. Pasiūlymas tiesiogiai susijęs su Seimo nario K.Pūko aukščiau išdėstytu 2 pasiūlymu, todėl ir nepritarimo argumentai tokie patys, kaip ir dėl minėto pasiūlymo. Seimo narys
2
4Argumentai:
Siekiant užtikrinti koncesininko atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę, siūlome įtvirtinti imperatyvų reikalavimą, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Pasiūlymas: „2. Suteikiančioji institucija gali turi reikalauti, kad dalyviai turėtų pakankamai patirties. Siekiant įrodyti turimą patirtį, dalyviai turi pateikti pažymas apie ankstesnes įvykdytas sutartis.“ Pritarti. Seimo narys K.Pūkas, 2017-02-1446 5.
Argumentai: Siekiant užkirsti kelią korupcinėms apraiškoms bei užtikrinti skaidrų koncesininko, kuris sugebėtų efektyviai teikti paslaugą ar atlikti nustatytus darbus, parinkimą, siūlome atsisakyti galimybės koncesininkui remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Pasiūlymas:
„46 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais
subjektų pajėgumais, kad atitiktų koncesijos dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, laikydamasis šių sąlygų:
1) dalyvio ryšių su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais jis remiasi, teisinis pobūdis neturi reikšmės;
2) jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 6 punktą, tai dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų;
3) dalyvis privalo įrodyti suteikiančiajai institucijai, kad vykdant koncesijos sutartį kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami;
4) šioje dalyje nurodytomis sąlygomis kitų ūkio subjektų grupė gali remtis kitų ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. 2. Kai dalyvis dėl finansinės būklės remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad dalyvis ir kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už koncesijos sutarties įvykdymą.“ Nepritarti. Pažymėtina, kad Direktyvos 38 straipsnis numato, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais ir dalyvaudamas konkrečioje koncesijoje gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo savo ryšių su jais teisinio pobūdžio.
Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis suteikiančiajai institucijai įrodo, kad jis koncesijos vykdymo laikotarpiu turės reikiamus išteklius. Kalbant apie finansinę būklę, suteikiančioji institucija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą. Be to, manytina, kad proporcingų, nediskriminacinių ir teisingų atrankos kriterijų pasirinkimas ir jų taikymas ekonominės veiklos vykdytojams yra itin svarbus dalykas, siekiant užtikrinti veiklos vykdytojams galimybę veiksmingai pasinaudoti koncesijų teikiamomis ekonominėmis galimybėmis. Pritarus teikiamam pasiūlymui koncesijų įgyvendinimas taps neįmanomu fiziniams asmenims, taip pat bus netinkamai perkeliamos direktyvos nuostatos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2017-02-28 Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario Kęstučio Pūko pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-02-2821 Argumentai:
Įstatymo tikslo apibrėžimas yra nepakankamas. Koncesijos konkursas organizuojamas tuomet, kai atsiranda poreikis tenkinant visuomenės interesą bei gyventojų poreikius atlikti tam tikrus darbus ar teikti paslaugas, o konkreti institucija tai atlikti neturi finansinių galimybių.
Siekiamybė, organizuojant koncesijos konkursą, yra ne pelno gavimas, o kokybiškų paslaugų teikimas ar darbų atlikimas visuomenės interesais. Pasiūlymas: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą siekiant tenkinti visuomenės interesus ir poreikius. “
ir savivaldybių komitetas, 2017-02-28318 Argumentai: Neaišku, kodėl asmuo, gavęs administracinę nuobaudą vykdant viešuosius pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto srityje nėra nepriekaištingos reputacijos, tuo tarpu asmuo, gavęs nuobaudą vykdant viešuosius pirkimus kitose srityse gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlome suvienodinti reikalavimus. Pasiūlymas:
„18. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius metus;
3) kuriam per pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo , Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.“ Pritarti. 2.
2Audito komitetas,
2017-04-27 Sprendimas : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo nario K. Pūko pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti. Audito komitetas,
1 Argumentai: Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų (be konkurso). Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, kad sąvoka
„bendras juridinis asmuo“ yra neaiški, siūlytina minėtos sąvokos, kaip
perteklinės ir klaidinančios atsisakyti. Pasiūlymas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 1 dalį: „
kaip 3 metų laikotarpiui, o steigimo dokumentuose nurodyta, kad tokį juridinį asmenį įsteigusios suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, išlaikys jame nuosavybės teisę ne trumpesnį laikotarpį nei laikotarpis, kuriam bendrasis juridinis asmuo yra įsteigtas.“ Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti.
Pritarti. Pritarti visiems pasiūlymams, kurių dauguma patiekti įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Audito komitetas,
4 Argumentai: Audito komitetas 4 pasiūlymu pasiūlė pakeisti įstatymo projekte įtvirtintą koncesijos sąvoką, aiškiai numatant kokia ūkinė komercinė veikla, įskaitant darbų vykdymą ir paslaugų teikimą, gali būti suteikiama koncesininkui ir koks atlygis už vykdomą veiklą gali būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga sąvokoje „darbų koncesija“ pakartotinai reglamentuoti nuostatas dėl atlygio už tokią koncesiją suteikimo. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte išskiriamos dvi koncesijų rūšys – darbų ir paslaugų, siūlytina jas apibrėžti pagal koncesijos dalyką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Darbų koncesija
kurios dalykas yra leidimas vykdyti darbus ir eksploatuoti darbų rezultatus kai viena ar daugiau suteikiančiųjų institucijų paveda vykdyti darbus vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal tokią koncesijos sutartį sudaro tik teisė eksploatuoti darbų rezultatus, kurie yra koncesijos sutarties dalykas, arba tokia teisė kartu su suteikiančiosios institucijos mokėjimu .“ Pritarti. Audito komitetas,
7 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabai, kad ekonominės veiklos vykdytoju gali būti ne tik asociacijos, kaip jos apibrėžtos Asociacijų įstatyme, taip pat ne tik įmonės, bet ir kiti juridiniai asmenys bei juridinių asmenų susivienijimai, siūlytina įstatymo projekto nuostatą patikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Ekonominės veiklos vykdytojas
Pritarti. Audito komitetas,
11 Argumentai: Siekiant, kad koncesija būtų aiškiai ir nedviprasmiškai atskiriama nuo kitų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdų, siūlytina koncesijos apibrėžime nustatyti, koks atlygis už kokią ūkinę veiklą kokiai rizikai esant gali būti suteiktas koncesininkui koncesijos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, dėl tinkamo koncesijų sutarties šalių rizikų pasiskirstymo (koncesininkas prisiima visą arba didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos) siūlytina patikslinti koncesijos sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Koncesija
suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir
(ar) darbų vykdymu, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimu, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką teisės ekonominės veiklos vykdytojui vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą suteikimas ir su tokia veikla susijusių rizikų, apimančių statybą, tinkamumą, paklausą ir (ar) pasiūlą, perdavimas .“ Pritarti. Audito komitetas,
182 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, tikslintina aptariamo straipsnio 19 dalies 2 punkto nuostata, nurodant nuo kurio momento asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pažeidęs atitinkamus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina nustatyti vienų kalendorinių metų termino skaičiavimo momentą, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena.
Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 18 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus kalendorinius
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabai, tikslintina aptariamo straipsnio 19 dalies 3 punkto nuostata, nurodant nuo kurio momento asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda už atitinkamų įstatymų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas įstatymo projekte keliamas koncesijų suteikimo komisijos nariams, siūlytina patikslinti momentą nuo kada skaičiuojamas vienų kalendorinių metų terminas, jį siejant su koncesijos suteikimo komisijos sudarymo diena. Keičiamame punkte tarp įstatymų už kurių pažeidimą asmuo 1 kalendorinius metu iki koncesijų suteikimo komisijos sudarymo dienos nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamą punktą papildyti.
Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 18 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kuriam per pastaruosius vienus metus nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas), Lietuvos Respublikos V v iešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos skyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos .“ Pritarti. Audito komitetas,
24 Argumentai: Audito komitetas 4 pasiūlymu pasiūlė pakeisti įstatymo projekte įtvirtintą koncesijos sąvoką, aiškiai numatant kokia ūkinė komercinė veikla, įskaitant darbų vykdymą ir paslaugų teikimą gali būti suteikiama koncesininkui ir koks atlygis už vykdomą veiklą gali būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga sąvokoje „paslaugų koncesija“ pakartotinai reglamentuoti nuostatų dėl atlygio už tokią koncesiją. Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad projekte išskiriamos dvi koncesijų rūšys – darbų ir paslaugų, siūlytina jas apibrėžti pagal koncesijos dalyką. Pasiūlymas Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 24.
Paslaugų koncesija
kurios dalykas yra leidimas teikti paslaugas ir (ar) viešąsias paslaugas, organizuoti šių paslaugų teikimą kai viena ar daugiau suteikiančiųjų institucijų suteikia teisę teikti ir valdyti paslaugas, išskyrus, darbų vykdymą, vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal koncesijos sutartį sudaro tik teisė teikti paslaugas, kurios yra koncesijų sutarties objektas, arba tokia teisė kartu su suteikiančiosios institucijos mokėjimu. “ Pritarti. Audito komitetas,
30 Argumentai: Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų. Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai bei įgys atitinkamus statusus (ekonominės veiklos vykdytojas, dalyvis ar koncesininkas). Dėl šios priežasties aptariamo straipsnio 30 dalyje apibrėžta sąvoka laikytina pertekline. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos sąvokos, kaip perteklinės atsisakyti. Pasiūlymas:
30 dalį: „
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatyme nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymas netaikomas, susijusiu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuriam suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) arba kuris gali turėti tokią įtaką suteikiančiajai institucijai, vykdančiai kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, arba kuriam kartu su tokia suteikiančiąja institucija, vykdančia kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, daro kitas juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis tokį susijusį asmenį ar dalyvaujantis valdant kapitalą, arba dėl tokio susijusio asmens veiklą reguliuojančių taisyklių. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai VPT gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją, o kai apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (-ams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.
Neracionalu nustatyti, kad koncesijų vertė turi būti apskaičiuojama iki koncesijos suteikimo procedūrų pradžios, nes iki to momento sprendimus dėl ketinimų priimti koncesijas turi priimti Vyriausybė arba savivaldybės taryba, o dėl esminių finansinių įsipareigojimų – Seimas. Minėtos institucijos negalės priimti sprendimų, jeigu nebus žinoma koncesijos vertė. Taigi preziumuotina, kad koncesijų vertė turi būti žinoma gerokai anksčiau nei iki koncesijų suteikimo procedūrų pradžios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, siūlytina nustatyti, kad koncesijos vertė turi būti paskaičiuota iki Vyriausybės, savivaldybės tarybos ar Seimo priimamų sprendimų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
iki šio įstatymo
priėmimo dienos koncesijos suteikimo procedūrų pradžios .“ Pritarti. Audito komitetas,
4 Argumentai:
departamento 12 pastabai, sutiktina, kad suteikiančioji institucija koncesijos vertę turi žinoti iki skelbimo apie koncesiją pateikimo VPT dienos, o jei apie koncesijos suteikimą neskelbiama – iki kvietimo ekonominės veiklos vykdytojams pateikimo. Kadangi sprendimus dėl ketinimų suteikti koncesijas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba arba Seimas, o priimtuose sprendimuose įvardijama koncesijos vertė, siūlytina nustatyti, kad koncesijų vertė turi būti žinoma iki šių sprendimų priėmimo. 2.
nereglamentuojami atvejai, kuomet koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė sumažėja. Manytina, kad koncesijos suteikimo metu koncesijų vertei sumažėjus
, turėtų būti taikomas analogiškas principas kaip ir sutarties vertei padidėjus – nustatoma koncesijos suteikimo metu apskaičiuota koncesijos vertė. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 3 dalimi nustatoma koncesijos vertės nustatymo išimtis minėto straipsnio 4 dalies atžvilgiu. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatoma, į ką turi būti atsižvelgta nustatant koncesijos vertę, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja koncesijų vertės nustatymo pasikeitimus po vertės apskaičiavimo. Atsižvelgiant į logišką procedūrų eigą, t. y., kad visų pirma koncesijos vertė turi būti apskaičiuojama, o tik vėliau gali būti keičiama, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sukeisti minėto straipsnio 3 ir 4 dalis vietomis. Pasiūlymai:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja arba sumažėja daugiau nei 20 procentų nei vertė nustatyta šio įstatymo
nurodytuose sprendimuose už iki koncesijos skelbimo ar koncesijos suteikimo procedūrų apskaičiuotą vertę , koncesijos vertė laikoma ta, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.“
redakcija dėstomo 5 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi, o 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 5 straipsnio 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. 3. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
3 Argumentai: Projekto 5 straipsnio 4 punkte išvardinta į ką turi būti atsižvelgta apskaičiuojant koncesijos vertę.
Be keičiamo straipsnio 4 punkte išvardintų sąlygų taip pat turėtų būti vertinamos ir suteikiančiosios institucijos koncesijos sutartimi prisiimamos rizikos. Įvertinus, kad koncesijos sutartys sudaromos ilgam laikotarpiui, per kurį gali kisti teisinis reguliavimas, atsirasti naujų mokesčių ar aplinkybių, galinčių daryti įtakos koncesijų sutarties vertei, siūlytina nenustatyti baigtinio sąlygų sąrašo, į kurį atsižvelgiama nustatant koncesijų vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13-15 pastaboms ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 pastabai, siūlytina pakeisti minimą projekto straipsnį. Pasiūlymas:
dėstomo 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Koncesijos vertė apskaičiuojama, taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą.
Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgi į:
1) koncesijos sutarties trukmę ir , koncesij os ų sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas terminas žinomas, ir visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) ar paslaugų, gautinų gautas kaip tiesioginių vartotojų sumokamus sumokėtus mokėjimus (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis , baudas, išskyrus mokėjimus ir baudas, kurias surinko suteikiančioji institucija ;
3) bet kokius suteikiančiosios institucijos mokėjimus koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą kitos valdžios institucijos mokėjimus , įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamas rizikas ;
4) bet kokius trečiųjų asmenų šalių mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas gautas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams ;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šio straipsnio 4 dalies 1-8 punktuose. “
2Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-277 Argumentai:
Įstatymo projekto 7 straipsniu reglamentuojami atvejai, kuomet šis koncesijų įstatymas netaikomas suteikiant koncesijas pagal tarptautines taisykles. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šio straipsnio 1 dalį, atsisakant formuluotės „šis įstatymas netaikomas“, o formuluojant „koncesijos nesuteikiamos“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastabai dėl visuose straipsnio dalyse netikslingai kartojamų formuluočių, siūlytina patikslinti aptariamą įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip: „
suteikiamos koncesijos
suteikiančioji institucija įsipareigoja suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas: Šis įstatymas netaikomas:
suteikti pagal kitas tarptautinės organizacijos nustatytas procedūrines taisykles. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus ;
tarptautinis susitarimas, kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir apie kurį pranešta Europos Komisijai, tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti koncesijoms, suteikiamoms pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti šią koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tuomet šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių.
Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus ;
3) koncesijoms, kurias suteikiančioji institucija įpareigota suteikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti. Šis punktas netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo srities aspektus. 2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi koncesijoms, suteikiamoms pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti koncesiją. Jeigu koncesiją didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, tai šalys turi susitarti dėl taikytinų koncesijos suteikimo taisyklių. 3. Šis straipsnis netaikomas koncesijoms, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-279 Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 9 straipsnio nuostatos reglamentuoja suteikiančiųjų institucijų pareigą informuoti Europos Komisiją apie atvejus, kuomet koncesija suteikiama su suteikiančiąją institucija susijusiems juridiniams asmenims arba bendriesiems juridiniams asmenims, kuriems priklauso ir pati suteikiančioji institucija.
Lietuva priėmė sprendimą neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių išimtinę suteikiančiųjų institucijų teisę suteikti koncesiją savo kontroliuojamiems (susijusiems) juridiniams asmenims be privalomų koncesijos suteikimo procedūrų. Neperkėlus minėtos išimties suteikiančiųjų institucijų kontroliuojami juridiniai asmenys koncesijos suteikimo procedūrose dalyvaus kaip ir kiti subjektai. Apie sudarytas koncesijų sutartis Europos komisija bus informuota šios įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 1 ir 8 pasiūlymais siūlo išbraukti projekte vartojamas sąvokas „bendrasis juridinis asmuo“, „susijęs juridinis asmuo“, taip pat į tai, kad aptariamo straipsnio tikslas – informuoti Europos komisiją apie atvejus, kuomet koncesija buvo suteikta suteikiančiosios institucijos kontroliuojamiems viešiesiems subjektams, susijusiems juridiniams asmenims arba bendrosios įmonėms be konkurso, o toks koncesijos suteikimas neperkėlus Direktyvos 2014/23/ES 17 straipsnio yra negalimas, siūlytina išbraukti aptariamą straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnį: „
Suteikiančiųjų institucijų, vykdančių šio įstatymo 2 priede nurodytą veiklą, informacijos teikimas Suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo
apie susijusius asmenis arba bendruosius juridinius asmenis, nurodant:
1) susijusių asmenų ar bendrųjų juridinių asmenų pavadinimus;
2) koncesijos pobūdį ir vertę;
3) įrodymus, kad susijusių asmenų ar bendrųjų juridinių asmenų, kuriems suteiktos koncesijos, santykis su suteikiančiąja institucija, vykdančia kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, atitinka šio įstatymo nurodytus reikalavimus. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2711 Argumentai: Įstatymo projekte numatytas mišrių sutarčių teisinis reglamentavimas yra neaiškus. Perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES 20 straipsnyje numatyta, kad mišrių sutarčių dalykas gali apimti elementus, kuriems taikoma Direktyva (koncesijas) tiek ir kitus elementus, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kt. arba kiti ES teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aiškiai perkelti Direktyvos nuostatas, nustatant, kad mišria sutartimi laikoma koncesija, kurios dalykas yra darbai ir paslaugos, taip pat mišria sutartimi laikoma sutartis, kurios vienai daliai taikomas Koncesijų įstatymas, o kitai – kitas teisinis reglamentavimas (Viešųjų pirkimų įstatymas, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar kita.). Taip pat straipsnyje siūlytina aiškiai nustatyta kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi mišrių sutarčių atveju. Pasiūlymas:
dėstomą 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sutartys:
Jeigu koncesijos dalykas yra ir darbai, ir paslaugos, tokia koncesija laikytina atitinkami darbų koncesija arba paslaugų koncesija, priklausomai nuo to, kuri – darbų ar paslaugų vertė yra didesnė;
šis įstatymas, o kitai daliai ar dalims Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 6) kurios vienai daliai ar kelioms dalims taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai ar dalims taikomi kiti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sutartis. Tokiu atveju suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 2. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešaisiais pirkimais susijusios dalys, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokios sutarties sudarymui atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 4.
negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo, arba Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio, arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 1. Jeigu koncesijos sutartis sudaroma tiek dėl darbų, tiek ir dėl paslaugų, tokiai koncesijai taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei koncesijos daliai. 2. Jeigu skirtingos konkrečios sutarties dalys gali būti objektyviai atskirtos, taikomos šio straipsnio 5–7 dalys, o tai atvejais, kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos taikomos šio straipsnio 8 dalis. 3. Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis dėl koncesijos dalies, kuriai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. 4. Mišri sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, sudaroma pagal šio įstatymo 13 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 23 straipsnio nuostatos. 5. Jeigu turi būti sudaroma sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai šis įstatymas netaikomas, suteikiančioji institucija gali pasirinkti sudaryti vieną sutartį dėl visų dalių arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos dalies atskirai. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti sutartis dėl atskirų dalių, sprendimą, ar taikyti šio įstatymo nuostatas, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos sutarties dalies savybes. 6. Tuo atveju, kai suteikiančioji institucija pasirenka sudaryti mišrią sutartį, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus, šio straipsnio 7 dalį arba šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus.
Šis reikalavimas taikomas, neatsižvelgiant į sutarčių dalių vertę ir į tai, ar sutarčių dalims kitu atveju nebūtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 7. Jeigu turi būti sudaroma mišri sutartis, kurioje yra tiek su koncesijomis, tiek su viešosiomis sutartimis, kurioms taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, susijusių elementų, tokioms sutartis atitinkamai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo nuostatos. 8. Jeigu koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos, atsižvelgiant į tai, kuri koncesijos dalis yra pagrindinė. Jeigu sutartis apima tiek paslaugų koncesijos, tiek prekių pirkimo
sutarties elementus, pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2712 Argumentai: Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė patikslinti mišrių sutarčių teisinį reglamentavimą. Pritarus komiteto siūlomoms projekto
gynybos ir saugumo aspektus, projekto 12 straipsnis laikytinas pertekliniu. Pasiūlymas:
dėstomą 12 straipsnį: „ 12 straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus
sutartis dėl koncesijos, kurios vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. 2.
įstatymo 2 priedas arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas, o kitai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, sudaroma pagal šio įstatymo 14 straipsnio ir Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas. 3. Jeigu koncesija gali būti objektyviai suskaidyta į dalis, suteikiančioji institucija gali sudaryti sutartis dėl:
1) kiekvienos koncesijos dalies atskirai. Sprendimą, ar taikyti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar jų netaikyti, priima įvertinusi atitinkamos koncesijos dalies savybes;
2) visų koncesijos dalių. Jeigu dėl objektyvių priežasčių suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti vieną sutartį, kurios:
a) vienai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas su sąlyga, kad viena sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių;
b) vienai daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai koncesijai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos su sąlyga, kad viena koncesijos sutartis sudaroma dėl objektyvių priežasčių. 4. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 5.
dėl koncesijos, kurios vienai daliai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymas šiuo įstatymu nereguliuojamas. 6. Jeigu turi būti sudaroma viena sutartis, nes koncesija negali būti objektyviai suskaidyta į dalis ir daliai koncesijos yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokia sutartis šiuo įstatymu nereguliuojama. Jeigu daliai koncesijos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos nėra taikomos, suteikiančioji institucija gali nuspręsti taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2712 Argumentai: Siūlytina išbraukti perteklines įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatas, kurios išdėstomos Audito komiteto 14 pasiūlyme, tikslinant įstatymo projekto 11 straipsnį, reglamentuojantį mišrias sutartis bei jų taikymo ypatumus. Pasiūlymas:
dėstomą 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą 1.
Jeigu siekiama suteikti koncesiją dėl kelių rūšių veiklų suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras kiekvienai veiklos rūšiai sutartis:
1) priėmus sprendimą sudaryti atskiras sutartis turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį;
2) priėmus sprendimą sudaryti vieną sutartį, yra taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalies dalių nuostatos;
3) jeigu vienai iš veiklos rūšių yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, koncesijos suteikimui taikomos šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos . 2. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį ar atskiras negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo nuostatų taikymo. 23 . Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklos rūšiai, kuriai vykdyti iš esmės suteikiama koncesija. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kuriai veiklos rūšiai suteikiama koncesija, tokiu atveju : koncesija suteikiama, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą koncesijų suteikimą.
1) koncesija suteikiama, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikytinos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios suteikiančiosios institucijos koncesijos suteikimą, o kitai – suteikiančiosios institucijos, vykdančios kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą koncesijų suteikimą;
2) koncesija suteikiama, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklų, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomas šis įstatymas, o kitai – Viešųjų pirkimų įstatymas;
3) koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių taikomas šis įstatymas, o kitai – netaikomas nei šis įstatymas, nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymas. 2. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2714 Argumentai:
Audito komitetas 14 pasiūlymu patikslino mišrių sutarčių teisinį reglamentavimą. Pritarus komiteto siūlomoms projekto 11 straipsnio pataisoms, kurios apima ir mišrias sutartis, apimančias gynybos ir saugumo aspektus, pertekliniu tampa projekto 14 straipsnis. Pasiūlymas:
dėstomą 14 straipsnį:
aspektais 1.
Jeigu siekiama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras kiekvienai veiklos rūšiai sutartis. Nusprendus sudaryti atskiras sutartis, koncesijos suteikimui turi būti taikomos taisyklės, atsižvelgiant į atskiros veiklos pobūdį. Nusprendus sudaryti vieną sutartį, yra taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatos. 2. Pasirinkimo sudaryti vieną sutartį ar atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo. 3. Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokios sutarties sudarymui šis įstatymas gali būti netaikomas. 4. Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, koncesija suteikiama vadovaujantis šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatomis. 5. Jeigu vienos rūšies veiklai taikomas šis įstatymas, o kitos rūšies veiklai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokios sutarties sudarymui šis įstatymas netaikomas. 6. Sudaryti vieną sutartį, kaip nurodyta šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, galima tik tuo atveju, jeigu vienos sutarties sudarymas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių, o tokiu sprendimu nesiekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 2. Pritarus pasiūlymui atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti.
Pritarti. Audito komitetas,
9 Argumentai: Iš įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalies formuluotės galima klaidingai suprasti, kad sprendimą dėl koncesijos sudarymo priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Paminėti subjektai sprendimus priima dėl koncesijų suteikimo tikslingumo . Koncesijos sutartis po priimtų sprendimų dėl jų tikslingumo sudaro (arba nesudaro) suteikiančiosios institucijos. Pažymėtina, kad Audito komitetas pateikė Vietos savivaldos įstatymo ir Investicijų įstatymo projektus, kuriais siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimus dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo, o savivaldybės kontrolieriai rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento juridinės technikos 33 pastabą, pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos 3 pastabai, siūlytina patikslinti keičiamą įstatymo projekto formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 . Sprendimus dėl koncesij os ų suteikimo tikslingumo koncesijų , išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka , kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.“ Pritarti. Audito komitetas,
11 Argumentai: Pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą suteikiančioji institucija, jeigu koncesija suteikiama savivaldybės vardu, turi gauti Finansų ministerijos nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų, kuri nėra įpareigojanti .
Toks teisinis reglamentavimas galimai sudaro sąlygas priimti finansiškai nepagrįstus sprendimus, galimai net neatitinkančius fiskalinės drausmės reikalavimų. Remiantis 2013 m. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Koncesijų valdymas ir priežiūra“ savivaldybių kontrolieriai nevertina koncesijų sudarymo tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos santykio. Visų pirma suteikiančiosios institucijos, o vėliau ir savivaldybės tarybos prieš priimdamos sprendimus dėl koncesijų tikslingumo, turėtų įvertinti ir koncesijos projekto socialinę ir ekonominę naudą. Dėl to siūlytina nustatyti suteikiančiųjų institucijų pareigą iš CPVA gauti išvadą ir dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos. Pažymėtina, kad Audito komitetas pateikė Vietos savivaldos įstatymo ir Investicijų įstatymo projektus, kuriais siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba savivaldybės taryba priima sprendimus dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo, o savivaldybės kontrolieriai rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo. Siūloma nustatyti, kad sprendimai dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priimami gavus Finansų ministerijos ir CPVA išvadas. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui bus sudarytos sąlygos labiau ekonomiškai ir socialiai pagrįstam sprendimų sudaryti koncesijas priėmimui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 14 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Suteikiančioji institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo gauti šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros išvadą ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) išvadą dėl koncesijos sutarties projekto finansinių sąlygų vertinimo fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu pritarimą dėl koncesijos sutarties finansinių sąlygų – jei koncesija suteikiama valstybės vardu, jei koncesija suteikiama savivaldybės vardu –Finansų ministerijos nuomonę dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų. “ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2715 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 34 pastabai siūlytina:
straipsnių nuostatas, taip atsisakant teisinio reglamentavimo pagal kurį apibrėžiant suteikiančiąsias institucijas nurodomi tik konkrečių teisinių formų juridiniai asmenys;
įtaka“. Pasiūlymas:
dėstomo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą suteikiančiąją institucija laikomas asmuo (-ai), jeigu jis (jie):
1) yra valstybės ar savivaldybės institucija;
2) yra juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų lėšų;
b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų juridinių asmenų;
3) yra šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (arba) šio straipsnio 2 punkte nurodytų juridinių asmenų susivienijimas;
4) yra juridinis asmuo, kuris vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuris m yra kontroliuojamas (valdomas) šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir
(arba) 2 ir 3 punktuose nurodytų juridinių asmenų ar jų susivienijimų, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos;
5) yra asmuo, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus:
a) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus juridinius asmenis, 3 punkte nurodytus susivienijimus, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui;
b) asmuo, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2.
įstatymo 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyta kontrolė (valdymas) laikoma, kai vienas asmuo kontroliuoja kitą asmenį, tai yra kai jis tiesiogiai ar netiesiogiai:
1) turi daugumą tokio kontroliuojamo asmens išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamo asmens išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokio kontroliuojamo asmens valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktyje nurodytos procedūros apima:
Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;
teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 17 straipsnis. Suteikiančioji institucija 1.
(-ai), jeigu jis (jie):
1) yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;
2) yra valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė;
3) yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausiančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;
4) viešoji įstaiga, kurios savininku arba dalininku turinčiu daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir (arba) savivaldybė;
5) yra įmonė, kuri vykdo vieną iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui ir kuriai šios dalies 1 punkte nurodytos institucijos ir (arba) 2–4 punktuose nurodyti viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kurie nevykdo vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos, gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką kaip apibrėžta Konkurencijos įstatyme dėl turimos nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6) yra subjektas, kuris veikia remdamasis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui ir koncesija yra suteikiama vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytos rūšių veiklos vykdymui, išskyrus:
a) šios dalies 1 punkte nurodytas institucijas, 2 punkte nurodytus viešuosius ir privačius juridinius asmenis, kurie vykdo veiklą vieno iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją venos iš tų rūšių veiklos vykdymui;
b) subjektus, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais. 2.
apima:
1) skelbiant išankstinį kvietimą dalyvauti procedūroje pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą arba pagal šį įstatymą;
2) vykdomas, laikantis kitų šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas. 3. Kiti subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, negali suteikti koncesijos. “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2716 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 36-44 pastaboms dėl koncesininkui koncesijos sutartimi perduodamo turto ir žemės reglamentavimo tikslinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamą straipsnį patikslinti nustatant, kad:
galiojimo laikotarpiui gali būti perduodamas tik koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingas turtas;
priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, priimant sprendimą dėl koncesijos tikslingumo, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustatyta tvarka;
valdyti, naudoti ar disponuoti patikėjimo teise, panaudos pagrindais arba be atskiro konkurso nuomos teise.
Koncesininkui turtas ir žemė negali būti perduodamas nuosavybės teise;
įkeisti, parduoti, juo garantuoti ar laiduoti;
išnuomojami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių žemės sandorių sudarymą, nustatyta tvarka;
išnuomojamas Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
tik koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui ir tik koncesijos sutartyje numatytai veiklai vykdyti;
teisės susitariama koncesijos sutartyje;
turi būti apdraudžiamas visam koncesijos sutarties laikotarpiui. Pasiūlymas:
dėstomo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausančio turto ir žemės perdavimas koncesininkui 1.
Koncesininkui koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos pagrindais arba be atskiro konkurso nuomos teisėmis valstybei, savivaldybei ir (ar) suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, reikalingas koncesijos sutarčiai įgyvendinti, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingi valstybinės ar savivaldybės žemės sklypai koncesininkui išnuomojami su teise juos subnuomuoti tretiesiems asmenims, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių žemės sandorių sudarymą, nustatyta tvarka. 3.
nuosavybės teise priklausančio turto, kuris koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui yra perduotas koncesininkui patikėjimo, panaudos ar nuomos teisėmis, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį valstybės, savivaldybės ir (ar) suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už likutinę vertę, koncesininkas negali parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos turtą. 4. Koncesininkas turi teisę jam perduotą valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantį turtą, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu be atskiro konkurso išnuomoti, subnuomoti, taip pat suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti. Tretieji asmenys, neturi teisės disponuoti jiems perduotu valstybės, savivaldybės ar suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančiu turtu. 5. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise ir panaudos pagrindais priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui nuomos teisėmis priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, perduodamas koncesininkui ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos tikslingumo. Tais atvejais, kai koncesininkui perduodamas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantis turtas, iki šioje dalyje nurodyto Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dėl dalyvavimo įgyvendinant koncesiją ir suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo koncesininkui. 6. Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą, koncesininkui priklausantį turtą. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir
(ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo atitinkamai valstybei, savivaldybei ar suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 7. Koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus žemę ar kitą turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus nėra turto draudimo objektas, turi būti apdraustas visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui nuo visų galimų drausti draudžiamųjų įvykių koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 8.
galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas valstybei, savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės. 18 straipsnis. Koncesijų suteikimui reikalingas turtas ir žemė
būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalingas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Koncesijos sutarties įgyvendinimui koncesininkui gali būti suteiktos teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) išskirtine ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais. 2. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui valstybinės žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami be aukciono. Jeigu koncesijos sutarčiai įgyvendinti reikalinga savivaldybės žemė ir tai numatyta koncesijos dokumentuose, koncesijos sutarties laikotarpiui žemės sklypai koncesininkui gali būti išnuomojami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. 3.
suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdomą turtą arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus žemę, koncesininkas gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise, panaudos arba nuomos teisėmis. Suteikiančiosios institucijos panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas koncesininkui gali būti perduotas valdyti ir
(ar) naudoti panaudos teise. Koncesininkas valstybės ar savivaldybės turto perdavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui gali šį turtą, išskyrus žemę, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, įkeitimą ar kitokį daiktinių teisių į jį suvaržymą. Koncesininkui negali būti perduodama nuosavybės teisė į suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, išskyrus trumpalaikį ir ilgalaikį kilnojamąjį suteikiančiosios institucijos perduotą valstybės ar savivaldybės turtą, kuris per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nustatyta tvarka bus visiškai nudėvėtas ir gali būti parduodamas koncesininkui už kainą, atitinkančią tokio turto vertę, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas ir koncesininko teisės į tokį perduodamą turtą nustatomi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendime dėl koncesijos. Iki šioje dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo turi būti priimtas suteikiančiosios institucijos sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui šioje dalyje nurodytą nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą. 5.
įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygos, atsižvelgiant į koncesijos konkurso sąlygas, turi būti nustatytos koncesijos sutartyje. 6. Šio straipsnio nustatytais atvejais, koncesininko perimtas valdyti ir (ar) naudoti suteikiančiosios institucijos nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise valdomas ir (ar) naudojamas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti apdraustas koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. 7. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesininko ar trečiojo asmens valdytas ir (ar) naudotas suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise valdytas turtas arba suteikiančiosios institucijos patikėjimo, panaudos teise valdytas ir (ar) naudotas valstybės arba savivaldybės turtas turi būti sugrąžintas ne blogesnės būklės, kurios jį gavo koncesininkas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba koncesijos sutartyje nurodytos būklės .“
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas Pritarti. Audito komitetas,
3 Argumentai: Direktyvoje numatyta, kad suteikiančiosios institucijos turi turėti teisę koncesiją suteikti trumpesniam laikotarpiui negu koncesininkas atgauna įdėtas investicijas. Tokiu atveju suteikiančioji institucija koncesininkui moka kompensaciją, kuri neatleidžia koncesininko nuo jam perduotų rizikų. Atsižvelgiant į tai, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 45 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatą, aiškiai įtvirtinat, kad koncesininkui mokama kompensacija nepanaikina koncesininkui perduotos rizikos.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip „3. Koncesijos sutarties trukmė gali būti trumpesnė už laikotarpį, reikalingą investicijoms susigrąžinti, su sąlyga, kad suteikiančiosios institucijos mokama kompensacija susijusiu mokėjimu nepanaikina nepanaikinama koncesininkui perduotos rizikos. “ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2719 1, 2 Argumentai:
Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 pastabai, kad nėra aišku kaip turėtų elgtis suteikiančioji institucija, jeigu galimų kviesti dalyvių skaičius būtų mažesnis negu trys. Esant tokiai situacijai, siūlytina nustatyti suteikiančiosios institucijos teisę nevykdyti dalyvių atrankos ir kviesti visus dalyvius, atitinkančius minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat Audito komitetas 34 pasiūlymu siūlo papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį, reglamentuojantį koncesijos suteikimo procedūros pradžią ir pabaigą. Komitetas siūlo nustatyti suteikiančiosios institucijos teisę bet kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo nutraukti koncesijos suteikimo procedūras jeigu tolimesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos ( dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai ). Pritarus Audito komiteto pasiūlymams, suteikiančiosioms institucijoms bus suteikta galimybė kiekvieną koncesijos suteikimo atvejį vertinti individualiai, tačiau bus sudarytos sąlygos konkurencijos užtikrinimui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Dalyvių skaičiaus apribojimas
kvies pateikti pasiūlymus, skaičių.
Suteikiančioji institucija skelbime apie koncesiją nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos suteikiančioji institucija ketina taikyti atrinkdama dalyvius, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, mažiausią ir, jei reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičių. Kviečiamų dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio
dalyvių negu suteikiančiosios institucijos nustatytas mažiausias kviečiamųjų dalyvių skaičius , atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus . Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau dalyvių negu nustatytas mažiausias kviečiamųjų pateikti pasiūlymus dalyvių skaičius , suteikiančioji institucija nevykdo dalyvių atrankos ir kviečia pateikti pasiūlymus kviečia visus dalyvius, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.“ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2720 Argumentai:
Įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatomis reglamentuojama koncesijų suteikimo komisijos sudarymo tvarka ir komisijos sprendimų priėmimo tvarka. Projektu siūloma nustatyti, kad už minėtos komisijos veiksmus ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi suteikiančioji institucija. Teigtina, kad visiems asmenims už šio įstatymo pažeidimus turėtų būti skiriama asmeninė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 47 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas
papildyti nuostatomis dėl atsakomybės tiek komisijos nariams, tiek suteikiančiųjų institucijų vadovams, siūlytina išbraukti aptariamą įstatymo projekto straipsnio dalį.
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 20 straipsnio 7 dalį: „
ar priimtus sprendimus atsako ją sudariusi institucija .“ Pritarti. Audito komitetas,
2 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 51 pastabai, kad suteikiančioji institucija turi turėti pareigą reikalauti, kad koncesijos procedūroje dalyvaujantys asmenys dėl interesų konflikto nedalyvautų koncesijų suteikimo procese, nebent nėra kitų alternatyvų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Suteikiančioji institucija,
siekdami užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nedalyvautų koncesijos suteikimo procese ir tik tuo atveju, jei nėra kitų alternatyvų, koncesijos suteikimo procedūrose dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtu, tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir VPT kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į intereso konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo.“ Pritarti.
Audito komitetas,
3 Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariais gali būti ir ne suteikiančiosios institucijos darbuotojai, kuriems suteikiančioji institucija negali duoti įpareigojančių nurodymų, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 52 pastabai, siūlytina aptariamoje įstatymo projekto nuostatoje nustatyti, kad į interesų konfliktą patekusį darbuotoją gali pašalinti ir suteikiančiosios institucijos įgaliota institucija. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į intereso konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo, suteikiančioji institucija ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo procese ir atlieka to asmens su koncesija susijusios veiklos patikrinimą. Suteikiančioji institucija arba jos įgaliota institucija, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkama koncesija susijusių sprendimų priėmimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindas.“ Pritarti. Audito komitetas,
1 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento
asmuo“ nėra aiški.
Keičiamo straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžta kurių dalyvio atsakingų asmenų teistumas yra laikomas pagrindu pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad dalyvio atsakingu asmeniu laikytinas asmuo nurodytas keičiamo straipsnio 2 dalies 2 punkte (pateikiama nuoroda). Pasiūlymas:
dėstomo 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucija, nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, pašalina, o suteikiančioji institucija, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu sužino, kad dalyvis arba jo atsakingas asmuo , nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:“
suteikiančiosios institucijos apibrėžimo, suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
13 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Koncesijų įstatymo nuostatas ir patikslinti už kokią nusikalstamą veiką dalyvis arba jo atsakingas asmuo gali būti pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyviai dėl mokestinių prievolių gali būti nepašalinami iš koncesijų suteikimo procedūros jeigu įvykdo nustatytas pareigas sumokėti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudaro privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant susikaupusias palūkanas ar baudas. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, siūlytina papildyti projekto 26 straipsnio 3 dalį nauju punktu. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
dėstomo 26 straipsnio 3 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „
1) dalyvis yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus; “
projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
41 Argumentai: Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies e papunktyje numatyta, kad dalyvis iš koncesijų suteikimo procedūros gali būti pašalinamas jeigu suteikiančioji institucija „turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją“ (
contracting authority has sufficiently plausible indications to conclude that the economic operator has entered into agreements with other economic operators aimed at distorting competition) . Tuo tarpu įstatymo projekte numatyta, kad pašalinimo pagrindu laikytina situacija, kuomet turi pagrįstų įrodymų , kad dalyvis, su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kurie iškreipia koncesijos suteikime dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją. Įstatymo projektu susiaurinamos suteikiančiosios institucijos galimybės pašalinti asmenis iš koncesijų suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina aptariamo straipsnio 4 dalies 1 punktą patikslinti tinkamai perkeliant Direktyvos nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) suteikiančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 17
straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, išskyrus vykdančią kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, turi pakankamai įtikinamų duomenų pagrįstų įrodymų , kad dalyvis, su kitais koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujančiais ekonominės veiklos vykdytojais yra sudaręs susitarimus, kuriais siekiama iškreipti arba kurie iškreipia koncesijos suteikime dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų konkurenciją;“ Pritarti. Audito komitetas,
46 Argumentai:
dalyvio pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet dalyvis laikomas nepatikimu ir dėl to suteikiančiosios institucijos pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas dalyviui dalyvauti koncesijų suteikimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, siūlytina dalyviui, laikomam nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų, draudimo dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose terminą prailginti nuo 2 iki 3 metų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 3 metų terminas yra numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme, o koncesijų suteikimo procesas yra ilgesnis nei viešųjų pirkimų. 2.
ydingą praktiką, kuomet į nepatikimų tiekėjų sąrašus įtraukti subjektai įsteigia analogišką veiklą vykdančius juridinius asmenis ir toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami patekimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus, taip išvengdami atsakomybės už viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus, nustatyta, kad perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. Siekiant išvengti tokios ydingos praktikos koncesijų suteikimo atvejais, siūlytina įstatymo projektą papildyti identišku teisiniu reglamentavimu, leidžiančiu suteikiančiajai institucijai dalyvį pašalinti iš koncesijų suteikimo procedūrų turint įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) dalyvis yra neįvykdęs koncesijos, viešojo
pirkimo–pardavimo, pirkimo–pardavimo sutarties, kaip apibrėžta Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatyme su suteikiančiąja institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
pastaruosius32 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius32 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad dalyvis sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius32 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę sutartį, nurodytą šiame punkte, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Suteikiančioji institucija iš koncesijų suteikimo procedūros pašalina dalyvį ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad dalyvis yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. “ Pritarti. Audito komitetas,
63 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 66 pastabai, kad projekte išdėstytas dalyvio pašalinimo pagrindas yra neaiškus, siūlytina patikslinti aptariamą įstatymo projekto nuostatą, ją suderinant su Viešųjų pirkimų įstatymu.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) dalyvis, kuris yra fizinis asmuo, arba dalyvis, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti dalyviui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, dalyvio, kuris yra fizinis asmuo arba dalyvio, kuris yra juridinio asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinių asmenų dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 ;“ Pritarti. Audito komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalis reglamentuoja koncesijų suteikimo procedūros pradžią. Koncesijų suteikimo procedūros pradžia siejama su momentu, kuomet VPT gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją.
Tačiau šiuo įstatymu VPT suteikiamos teisės grąžinti suteikiančiajai institucijai koncesijos skelbimus, jei jie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jei nebuvo vertinti kiti koncesijos dokumentai arba koncesijos dokumentai parengti nesilaikant šio įstatymo reikalavimų, todėl siūlytina koncesijos procedūros pradžią sieti su momentu, kuomet VPT išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui suteikiančiosios institucijos pateiktą koncesijos skelbimą. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytina aptariamame straipsnyje konkretizuoti atvejus, kada apie koncesijos suteikimą neskelbiama. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Koncesijos suteikimo procedūra prasideda, kai VPT
išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui gauna suteikiančiosios institucijos pateiktą skelbimą apie koncesiją koncesijos skelbimą. Kai šio įstatymo
apie koncesijos suteikimą neskelbiama, koncesijos suteikimo procedūra prasideda pateikus ekonominės veiklos vykdytojui (-ams) kvietimą dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje.“ Pritarti. Audito komitetas,
3 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 ir 70 pastabai, siekiant užtikrinti koncesijų dalyvių teisėtus lūkesčius, siūlytina nustatyti, kad suteikiančioji institucija koncesijos suteikimo procedūrą iki koncesijų sutarties sudarymo gali nutraukti tik tais atvejais, kai:
1iš esmės keičiasi koncesijos objektas;
būti įgyvendinama;
konkurencija;
koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos galimybes.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 28 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „
kuriuo metu iki koncesijos sutarties sudarymo, turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios iš esmės keičia koncesijos objektą arba tolimesnė koncesijos suteikimo procedūra neužtikrina konkurencijos (dalyvauti konkurse norą pareiškia mažiau kaip 3 dalyviai), arba dėl kurių koncesijos sutartis negali būti įgyvendinama, arba koncesijos sutartimi prisiimami finansiniai įsipareigojimai viršija suteikiančiosios institucijos galimybes. “ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2729 3, 4, 5 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 73 pastabai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai nustatyti, kokioms sąlygoms esant suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo (t. y. neprivalo skelbti apie ketinimą suteikti koncesiją) ir kokioms sąlygoms esant nereikia pakartotinai skelbti koncesijų skelbimo, jeigu nebuvo baigta ankstesnė koncesijų procedūra. Pasiūlymas:
redakcija dėstomo 29 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo:
1) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;
2) jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių, išimtinės teisės egzistavimo ar intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos ir nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu. Suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas, tais atvejais, kai koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas. “
redakcija dėstomo 29 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip: „
skelbimo, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo.
Tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardintų priežasčių:
1) konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių;
2) išimtinės teisės egzistavimo;
3) intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 3 straipsnio 10 dalyje apsaugos. “
dėstomo 29 straipsnio 5 dalį: „
koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba buvo pateiktos netinkamos paraiškos ar netinkami pasiūlymai, suteikiančioji institucija neprivalo skelbti naujo koncesijos skelbimo, su sąlyga, kad iš esmės nekeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Europos Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
2 15, 16 Argumentai: Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kas turi būti numatoma koncesijos dokumentuose. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 78 pastabai, siūlytina patikslinti aptariamo straipsnio 2 dalies 15 punktą dėl koncesininko suteikiančiajai institucijai mokėtino koncesijos mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartyje gali būti numatyta suteikiančiosios institucijos pareiga mokėti koncesininkui už suteikiamą koncesiją, informacija apie tokių mokėjimų apskaičiavimą taip pat turi būti numatoma koncesijos dokumentuose. Pasiūlymas:
dėstomo 31 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „
15) informacija, kaip turi būti apskaičiuotos apskaičiuotas ir išreikštos išreikštas , pasiūlymuose nurodytos , koncesijos mokestis (jeigu taikomas), pajamos ir sąnaudos, įskaitant koncesininko suteikiančiajai institucijai mokėtiną koncesijos mokestį (jeigu taikomas) . Į koncesijos mokestį, pajamas ir sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;“
dėstomo 31 straipsnio 2 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip: „
16) informacija, kaip turi būti apskaičiuotas ir išreikštas, pasiūlymuose nurodytas suteikiančiosios institucijos mokėtinas koncesininkui atlygis, už kurį koncesininkas įvykdytų koncesijos sutartį;“
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas . Pritarti. Audito komitetas,
52 Argumentai: Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kokia informacija turi būti paskelbta koncesijų suteikimo procedūros dalyviams susipažįstant su dalyvių paraiškomis ir pasiūlymais. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 87 pastabai dėl neaiškių aptariamo straipsnio formuluočių, siūlytina patikslinti aptariamo įstatymo projekto straipsnio 5 dalies 2 punktą nustatant, kad dalyviams ir jų atstovams turi būti paskelbta informacija, apie dalyvių siūlomą koncesijos vertę ir koncesijos mokestį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 40 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) paraiškoje ar pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė ir koncesijos mokestis, koncesininko mokėtinas suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinas atlygis koncesininkui (jeigu taikoma) kaina ar sąnaudos ;“ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2741 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalyje nustatomos sąlygos, kurioms esant suteikiančioji institucija sudaro sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, o minėto straipsnio 4 dalis numato atvejus, kuomet koncesijos sutartis gali būti nesudaroma, siūlytina minėtas nuostatas įtvirtinti įstatymo projekto 60 straipsnyje, reglamentuojančiame koncesijos sutarties sudarymą. Pasiūlymas:
dėstomo 41 straipsnio 3 dalį: „
koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu:
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie koncesiją ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;
nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;
atitinka šio įstatymo 42–46 straipsniuose nustatytas sąlygas .“
dėstomo 41 straipsnio 4 dalį: „
nesudaryti koncesijos sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ekonominės veiklos vykdytoju , jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. “ 3.
Pritarus pasiūlymams suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2743 1, 3 Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento
auditas būtų atliktas. Taip pat vadovaujantis įmonių finansinę atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais, dalyvis suteikiančiajai institucijai turėtų pateikti ne tik įmonės finansinę ataskaitą (balansą), o visą įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pasiūlymas:
redakcija dėstomo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) reikalauti, kad dalyvio pateiktų informaciją apie metinį finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame metinę finansinę ataskaitą, kurioje matytųsi dalyvio turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Suteikiančioji institucija gali vertinti dalyvio pateiktą informaciją, jeigu koncesijos dokumentuose nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius tokio vertinimo kriterijus ir metodus; “
dėstomo 43 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) paskutinių finansinių metų dalyvio juridinio asmens metinį finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais kai auditas atliktas) ar jo ištrauką įmonės finansinę ataskaitą (balansą) ar jos išrašą , jei šalies šalyje , kurioje registruotas dalyvis, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį įstatymai reikalauja skelbti finansinę ataskaitą (balansą) ;“ Pritarti.
Audito komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 52 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kokie vertinimo kriterijai turi būti nustatyti koncesijos dokumentuose. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 87 pastabai, siūlytina nustatyti, kad vertinimo kriterijai turi būti susiję su koncesijos dalyku, koncesijos verte, koncesijos mokesčiu. Taip pat atsižvelgiant šių dienų aktualijas, siūlytina nustatyti, kad vertinimo kriterijai turi būti susiję ne tik su kokybiniais, aplinkosauginiais, socialiniais, bet ir inovaciniais reikalavimais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertinimo kriterijai turi būti susiję su
kaina ir sąnaudomis koncesijos dalyku, koncesijos verte, koncesijos mokesčiu, koncesininko mokamu suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokėtinu atlygiu koncesininkui , o taip pat su kokybiniais, aplinkosauginiais , ir (ar) socialiniais ir (ar) inovaciniais reikalavimais:“ Pritarti. Audito komitetas,
1 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 103 pastabai, kad sąvoka „koncesijos ekonominė pusiausvyra neaiški“, siūlytina nustatyti, kad esminiu sutarties dalyko pakeitimu laikytini atvejai, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė nei buvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Suteikiančioji institucija pakviečia dalyvį, kuris
šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka gavo aukščiausią įvertinimą, dalyvauti derybose. Derantis negali būti iš esmės pakeistas koncesijos dalykas, taip pat negali būti keičiami vertinimo kriterijai ir minimalių kvalifikacijos reikalavimai. Bet kuriuo atveju esminiu koncesijos dalyko pakeitimu laikytina, kai koncesininko pasiūlyme nurodyta koncesijos vertė yra 50 procentų ir daugiau mažesnė arba didesnė nei buvo naudai pakeičiama koncesijos ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradiniuose koncesijos dokumentuose ir koncesijos skelbime arba tokiu pakeitimu labai išplečiama arba labai susiaurinama koncesijos taikymo sritis.“ Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2760 1, 2 Argumentai:
Audito komitetas 38 pasiūlymu pasiūlė įstatymo projekto 41 straipsnio, reglamentuojančio kvalifikacijos tikrinimą, nuostatas dėl koncesijos sutarties sudarymo įtvirtinti įstatymo projekto 60 straipsnyje, reglamentuojančiame koncesijos sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 89 pastabai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 60 straipsnį. Pasiūlymas:
dėstomo 60 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su pasiūlymą pateikusiu dalyviu, jeigu tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:
1) pasiūlymas atitinka koncesijos skelbime ir koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus;
nėra pašalintas, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi;
atitinka šio įstatymo 42–46 straipsniuose nustatytas sąlygas. “
dėstomo 60 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
nesudaryti koncesijos sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu ekonominės veiklos vykdytoju , jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. “
numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
6 Argumentai: Įstatymo projekto 60 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kas turi būti nustatyta koncesijos sutartyje. 1. Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartimi sutarties šalys ne tik susitaria dėl teisių ir pareigų, bet ir prisiima atsakomybę ( koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su suteikiama veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas) , siūlytina patikslinti aptariamo straipsnio 2 dalies 3 punktą;
departamento 113 pastabai, siūlytina detalizuoti aptariamo straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatant, kad koncesijos sutartyje turi būti nustatyta koncesijos mokesčio, koncesininko mokamo suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokamo atlygio koncesininkui tvarka; 3.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 121 pastabai, kad koncesijos sutartimi šalys turi susitarti kas be Civiliniame kodekse numatytų atvejų gali būti laikoma esminiais sutarties pažeidimais;
numatyta koncesijų sutarties nutraukimo galimybė, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 121 pastabai, kad šalims turi būti žinomos sutarties nutraukimo pasekmės, koncesijos sutartyje turi būti numatytos koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės;
numatytos visos šiame įstatyme numatytos koncesijų sudarymo sąlygos, todėl siūlytina nenustatyti baigtinio sąrašo, kas turi būti nustatyta koncesijos sutartyje. Pasiūlymas:
dėstomo 60 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) koncesijos sutarties šalių teisės , ir pareigos ir atsakomybė ;“
dėstomo 60 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „
suteikiančiajai institucijai ir /ar suteikiančiosios institucijos mokamo atlygio koncesininkui mokėjimo tvarka, jeigu taikoma;“
dėstomo 60 straipsnio 6 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „
17) koncesijos sutarties nutraukimo tvarka ir pagrindai, įskaitant pagrindus, numatytus šio įstatymo 63 straipsnyje ir koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės ;“
dėstomo 60 straipsnio 6 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip: “
“ 5.
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 60 straipsnio 6 dalį nauju 19 punktu ir jį išdėstyti taip: „
19) kitos šiame įstatyme nurodytos sąlygos. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-2763 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
kokiais atvejais sutartis yra nutraukiama ir kokios teisinės pasekmės kyla. Atsižvelgiant į Audito komiteto 43 pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad koncesijos sutartimi šalys turėtų nustatyti kas yra laikoma esminiais sutarties pažeidimais bei susitarti dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, siūlytina aptariamame straipsnyje įtvirtinti principą, kad be pagrindų, kuriems esant suteikiančioji institucija gali sutartį nutraukti vienašališkai, koncesijos sutartis gali būti nutraukiama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
dėstomo 63 straipsnį į ir jį išdėstyti taip:
„ 1.
Suteikiančioji institucija , laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų :
1) koncesijos sutartis buvo pakeista, pažeidžiant šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas , kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra ;
2) paaiškėja, kad koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis, koncesijos suteikimo procedūros metu buvo nuteistas už bent vieną iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų bei atitiko 26 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir dėl to jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;
3) koncesijos sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/23/ES, nes Lietuvos Respublikos suteikiančios institucijos atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydamos šių teisės aktų;
4) dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo . 2. Koncesijos sutartis gali būti nutraukta kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, nustatytais
Įstatymo projekto 65 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad VPT su kitomis institucijomis užtikrina suteikiančiųjų institucijų nemokamą prieigą prie informacijos, susijusios su ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo pagrindais ar atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad esant suteikiančiųjų institucijų galimybei reikiamą informaciją gauti nemokamai, ji neprašoma iš ekonominės veiklos vykdytojų ar dalyvių.
Pritarus pasiūlymui bus sudaromos sąlygos ekonomiškam lėšų naudojimui bei aiškiai nustatytos subjektų pareigos ir teisės (suteikiančiosios institucijos pareiga neprašyti informacijos, ekonominės veiklos vykdytojo pareiga/teisė suteikti informaciją, jeigu jos suteikiančioji institucija negali gauti nemokamai). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 65 straipsnio 9 dalį į ir ja išdėstyti taip: „9 . Suteikiančioji institucija nereikalauja iš ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Suteikiančiųjų institucijų nemokamą prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą užtikrina VPT kartu su kompetentingomis, tokius duomenis tvarkančiomis, institucijomis . “ Pritarti. Audito komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į VPT pastebėjimus, taip pat siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina institucijai šiuo įstatymu perduotas funkcijas išdėstyti viename straipsnyje. Pasiūlymas:
dėstomo 66 straipsnio 1 dalį į ir ja išdėstyti taip: „ 1.
VPT be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
dokumentų atitikimą šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
4) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties keitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
analizuoja ir vertina koncesijų suteikimo procedūras, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo tobulinimo , kaip jas tobulinti ;
8) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijų sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje pasitaikančias problemas.
VPT be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų:
1) pagal kompetenciją rengia ir (ar) priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
2) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų;
dokumentų atitikimą šio įstatymo nuostatoms iki jų paskelbimo;
4) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
5) vertina koncesijos suteikimo procedūras iki koncesijos sutarties sudarymo;
6) teikia nuomonę dėl koncesijos sutarties keitimų atitikties šio įstatymo reikalavimams;
analizuoja ir vertina koncesijų suteikimo procedūras, rengia valstybės institucijoms pasiūlymus dėl koncesijos suteikimo tobulinimo , kaip jas tobulinti ;
8) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas ir suinteresuotus dalyvius bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais;
9) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie koncesijas, sudarytas koncesijų sutartis ir sutarčių vykdymo rezultatus, koncesijų ginčus, nustatytus koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimus ir koncesijų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai, ir skelbia VPT interneto svetainėje ir /arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 24, 41 ir 45 straipsnių teikimą;
kasmet Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po tos išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis
bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. “ 2.
Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos Komisijai, ir skelbia VPT interneto svetainėje ir /arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
10) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, suteikiančiųjų institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų paklausimus dėl šio įstatymo 24, 41 ir 45 straipsnių teikimą;
kasmet Europos Komisijai teikia visų sprendimų dėl koncesijų, kuriuos priėmė teismas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas;
13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinės koncesijos vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;
tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė vykdyti vienos iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po tos išimtinės teisės suteikimo apie tai informuoja Europos Komisiją;
Europos Komisija koncesijų teisės aktų taikymo klausimais, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis
bei koncesininkus atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengia metodines rekomendacijas koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. “
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnio 6 ir 7 dalis, 69 straipsnio 5 dalį. 3.
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas,
2 Argumentai: Audito komitetas 19 pasiūlymu pateikė siūlymą nustatyti pareigą suteikiančiosioms institucijoms gauti CPVA išvadą dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turi būti nustatoma CPVA funkcija tokią išvadą teikti. Taip pat CPVA suteikiančiąsias institucijas turi konsultuoti pastarosioms ne tik planuojant koncesijas, bet ir rengiant investicinius projektus, nes praktikoje institucija šią funkciją jau vykdo . Pasiūlymas:
dėstomo 66 straipsnio 2 dalį į ir ja išdėstyti taip: „
agentūra:
nustatyta tvarka teikia išvadą suteikiančiosioms institucijoms dėl koncesijos projekto socialinės ekonominės naudos;
2) konsultuoja suteikiančiąsias institucijas planuojant koncesijas, rengiant investicijų projektus, koncesininko atrankos dokumentus, vykdant koncesininko atranką ir vykdant koncesijos sutarčių priežiūrą, rengia metodines rekomendacijas koncesijų planavimo ir koncesijos sutarčių įgyvendinimo klausimais. Šioje dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra konsultuoja suteikiančiąsias institucijas, planuojant koncesijas, rengiant koncesijų atrankos dokumentus, vykdant koncesininko atranką ir vykdant koncesijos sutarčių priežiūrą, rengia metodines rekomendacijas koncesijų planavimo ir koncesijos sutarčių įgyvendinimo klausimais. Šioje dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti.
Pritarti. Audito komitetas,
3 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 128 pastabai dėl aptariamo straipsnio 3 dalies 9 pertekliniu laikytinu punkto, siūlytina jį išbraukti. Atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas VPT funkcijas, siūlytina praplėsti VPT teisių sąrašą. Pasiūlymas:
dėstomo 66 straipsnio 3 dalies 9 punktą į ir ja išdėstyti taip: „
konkrečių paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus; stebėti visas koncesijų suteikimo procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas koncesijų suteikimo procedūras. “
dėstomo 66 straipsnio 3 dalį nauju 10 punktu į ir jį išdėstyti taip: „
suteikiančiajai institucijai koncesijos skelbimus, jei jie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jei nebuvo vertinti kiti koncesijos dokumentai arba kiti koncesijos dokumentai parengti nesilaikant šio įstatymo reikalavimų ; “
numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-27
departamento 47 ir 134 pastabai, siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo taikymo, siūlytina aptariamo įstatymo projekto skirsnį papildyti savarankiškais straipsniais, o nenukreipti į Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, siūlytina taikyti analogiją ir dėstant aptariamo skyriaus nuostatas, naudoti bendrą ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką. 2.
administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir suteikiančiosios institucijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su koncesijos suteikimu (pasirinkta formuluotė apima visus Vyriausybės nutarime Nr. 1480 minimus koncesijos suteikimo etapus) susijusius sprendimus. Pasiūlymas
dėstomo 71 straipsnį: „ 71 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos Ginčams kylantiems dėl koncesijų suteikimo, žalos atlyginimo, koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos.“
dėstomo VI skyrių naujais 71-78 straipsniais ir juos išdėstyti taip:
atsakomybė
suteikiančiosios institucijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 72 straipsnis. Teisė ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmus ir priimtus sprendimus 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris mano, kad suteikiančioji organizacija arba įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl:
įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ir pakeitimo;
negaliojančia;
įstatymo 76 straipsnio 1 dalį;
esminio sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. 2. Ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas, norėdamas iki koncesijos sutarties sudarymo teisme ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija neprivalo nagrinėti ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. 73 straipsnis. Pretenzijos pateikimo suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų nuo suteikiančiosios organizacijos ar įgaliotosios institucijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų;
2) per 10 dienų nuo paskelbimo apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus ar dalyvius apie suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos priimtus sprendimus. 2. Jeigu suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui. 3. Ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę pareikšti ieškinį dėl koncesijų sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo koncesijų sutarties sudarymo dienos. 4. Ekonominės veiklos vykdytojas, manydamas, kad suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio koncesijos sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo koncesijos sutarties nutraukimo. 5.
kildinama iš neteisėtų suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai raštu informuoti ekonominės veiklos vykdytojus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju. 74 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas suteikiančiojoje institucijoje ar įgaliotojoje institucijoje
nagrinėti tik tas ekonominės veiklos vykdytojų pretenzijas, kurios gautos iki koncesijos sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. 2. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo koncesijų suteikimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties anksčiau negu po 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. 3. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų koncesijos suteikimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. 75 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme 1.
Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. 2. Suteikiančioji institucija, gavusi prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti koncesijos sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje, 76 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai ir kol suteikiančioji institucija negavo teismo pranešimo apie:
1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;
2) motyvuotą teismo nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;
3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. 3. Įgaliotoji institucija gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio kopiją per atidėjimo termino laikotarpį, iki koncesijos sutarties sudarymo, turi nedelsiant informuoti suteikiančiąją instituciją apie pateiktą prašymą ar ieškinį ir apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą teismo pranešimą. 4. Jeigu dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau ekonominės veiklos vykdytojams pranešti koncesijų suteikimo procedūrų terminai, apie tai suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija išsiunčia ekonominės veiklos vykdytojams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 5. Suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl ekonominės veiklos vykdytojo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus. 76 straipsnis. Koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia 1.
Teismas pripažįsta koncesijos sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1) suteikiančioji institucija sudarė koncesijos sutartį nepaskelbusi apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2) suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo;
3) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio ekonominės veiklos vykdytojo galimybėms sudaryti koncesijos sutartį, ir šis ekonominės veiklos vykdytojo neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki koncesijos sutarties sudarymo. 2. Teismas negali pripažinti koncesijos sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu suteikiančioji institucija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie koncesiją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;
1Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį,
jeigu suteikiančioji institucija pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje ar 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. 2.
taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors koncesijos sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su koncesijos sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių koncesijos sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti koncesijos sutarties pasekmes. Tiesiogiai su koncesijos sutartimi ekonominiai interesai apima, be kita ko, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti koncesijos sutartį, naujos koncesijų suteikimo procedūros pradėjimo, koncesijos sutartį vykdančio koncesininko pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus koncesijos sutartį negaliojančia. 3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:
1) koncesijos sutarties trukmės sutrumpinimą;
2) suteikiančiajai institucijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų koncesijos sutarties vertės. 4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, suteikiančiosios institucijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant suteikiančiajai institucijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. 78 straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo
žalos atlyginimo, jeigu koncesijos sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 51 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 ir 7 dalių, 73 straipsnio, 74 straipsnio 2 dalies, 75 straipsnio 2 dalies, 76 straipsnio 1 ir 2 dalių, 77 straipsnio nuostatų. 2.
atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. 3. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip paraiškos arba pasiūlymo parengimo, arba dalyvavimo koncesijos suteikimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis ekonominės veiklos vykdytojas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti koncesijos sutartį.“
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-272 Argumentai:
projektu yra perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d., įstatymo įsigaliojimo data turi būti nustatoma taip, kad būtų užtikrintas tinkamas įstatyme nustatyto reglamentavimo įgyvendinimas. Remiantis gautais paaiškinimais, VPT, kuriai šiuo įstatymu yra perduodamos su koncesijos suteikimo procedūra susijusios konsultavimo bei kontrolės funkcijos, be papildomo finansavimo, kuris institucijai iki šiol nėra skirtas, nepavyks savalaikiai įgyvendinti Koncesijos įstatymo projektu nustatomo reglamentavimo. Institucijos vertinimu, turi būti nustatytas pakankamas Koncesijų įstatymo įsigaliojimo terminas, siekiant tinkamai pasirengti teisės akto įgyvendinimui – priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, esant poreikiui, parengti mokomąją medžiagą, suorganizuoti reikalingus mokymus ir pan.
Dėl šios priežasties siūlytina nukelti įstatymo įsigaliojimo datą iki 2018 m. sausio 1 dienos. 2. VPT pateikė vertinimą, kad atsižvelgiant į CVP IS modifikacijas, reikalingas viešiesiems pirkimams, tiekėjo suplanuotus darbus, galimus trikdžius vykdant viešuosius pirkimus bei faktą, kad institucijai dar nėra skirtas papildomas finansavimas, skirtas CVP IS modifikavimui koncesijų reikmėms, numatoma reali CVP IS pritaikymo koncesijoms data – 2018-12-31. 3. Audito komiteto 2017-04-26 posėdžio metu VPT atstovai nurodė, kad institucija dėl neskirto finansavimo nulemtos žmogiškųjų išteklių bei praktinių žinių stokos nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo komiteto siūlomos 2018-01-01 datos negalėtų pradėti vykdyti institucijai įstatymo projektu pavedamos funkcijos - konsultuoti suteikiančiųjų institucijų ir suinteresuotų dalyvių bei koncesininkų atrankos proceso teisėtumo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais koncesininkų atrankos metu, rengti metodinių rekomendacijų koncesininko atrankos dokumentų rengimo ir atrankos vykdymo klausimais. Komitetui, įvertinus VPT argumentus, taip pat tai, kad šiuo metu konsultacijas, metodinę pagalbą teikia CPVA, kuri galėtų dar vienerius metus vykdyti šią funkciją, iki ji bus perimta VPT, atsižvelgiant į komiteto
projektu perduodamos funkcijos, siūlytina nustatyti, kad minimą funkciją iki 2018-12-31 atliks CPVA, o nuo 2019-01-01 VPT. Pasiūlymas
projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 , ir4 ir 6 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2017 m. sausio 1 d
6 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Iki šio įstatymo sudarytos koncesijų sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 60 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas suteikiančioji institucija gali nutraukti koncesijos sutartį ar sutartį, kuria keičiama koncesijos sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 4. Viešųjų pirkimų tarnyba iki
m. liepos 1 d . pritaiko Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą šio įstatymo įgyvendinimui. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turi būti atliekami naudojant Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą iki 2018 m. gruodžio 30 d. 2017 m. birželio 30 d. atliekami paštu. 6. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies
Centrinė projektų valdymo agentūra, nuo 2019 m. sausio 1 d. – Viešųjų pirkimų tarnyba. “
suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti. Audito komitetas, 2017-04-27 Argumentai: Įstatymo projekte daugelyje straipsnių kalbant apie juridinius asmenis naudojama formuluotė „įmonė“. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys gali būti daugelio teisinių formų, siūlytina įstatymo projekte vietoje formuluotės „įmonė“ naudoti formuluotę „juridinis asmuo“. Pasiūlymas Siūlytina įstatymo projekte vietoje formuluotės „įmonė“ naudoti formuluotę „juridinis asmuo“. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Skardžius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris