Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr.___ Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
patikėjimo teise:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), šioms reikmėms: a1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b2) viešojo naudojimo poilsio objektams; c3) gatvėms ir vietiniams keliams; d4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; e5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f6) ūkinei komercinei veiklai.;
2) Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. 3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalysje nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. 6. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalysje nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė – nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 7. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, kai toks perdavimas neatitiktų šio straipsnio 2 dalyje dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. 8. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitiktų šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. 9. Jeigu Žemės ūkio ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus be pakartotinio jų suderinimo su Žemės ūkio ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys. 10.
tarnybos vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo skelbiami Teisės aktų registre. 11. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys R.Sinkevičius
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr.___ Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.
Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
5) kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;
6) kiti įstatymų nustatyti subjektai. 2.
patikėjimo teise:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: a1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b2) viešojo naudojimo poilsio objektams; c3) gatvėms ir vietiniams keliams; d4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir
(ar) eksploatuoti; e5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f6) ūkinei komercinei veiklai.;
2) Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. 3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. 4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise.
Žemės ūkio Ši ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. 6. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms.
Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė – nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 7. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, kai toks perdavimas neatitiktų šio straipsnio 2 dalyje dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. 8. Žemės ūkio ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitiktų šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. 9. Jeigu Žemės ūkio ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti šiuos sprendimus be pakartotinio jų suderinimo su Žemės ūkio ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Žemės ūkio ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys. 10.
tarnybos vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo skelbiami Teisės aktų registre. 11. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai. Seimui svarstyti kartu su Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1933 buvo teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1934. Juo buvo keičiamas dar neįsigaliojęs Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (jo įsigaliojimo data – 2018 m. gegužės 1 d.). Kadangi Žemės įstatymo pataisos įsigalios gegužės 1 d., o iki balandžio 30 d. Seimas dar nebus apsvarstęs įstatymų projektų XIIIP-1933 ir XIIIP-1934, todėl būtina keisti aktualią, nuo gegužės 1 d. galiosiančią Žemės įstatymo redakciją, o ne dar neįsigaliojusį Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą. Įstatymo projekto tikslas – keisti aktualią Žemės įstatymo redakciją, o ne Žemės įstatymo pataisas, kurios dar negalioja, bet įsigalios nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir taps Žemės įstatymo dalimi. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektą parengė Seimo narys R.Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Teikiamas įstatymo projektas yra lydintysis įstatymo projektui XIIIP-1933 (Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui). Todėl toliau atkartojamos minėto įstatymo projekto esminės aiškinamojo rašto nuostatos. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme šiuo metu yra numatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat numatoma, kad minimo uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.
Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. To paties įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ Šventosios uosto direkcija, kuri yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad minimo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijai pavestas funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-971 įtvirtintos nuostatos įsigalios 2018 m. gegužės 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus Įstatymo projektą Šventosios valstybinis jūrų uostas nebebūtų valstybinį statusą turintis uostas, jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Numatoma, kad taip būtų užtikrintas operatyvus ir regiono plėtrai didelę teigiamą įtaką turintis administravimas. Numatoma, kad atsižvelgiant į tai, jog uosto žemė yra valstybės nuosavybė, uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projektu būtų atsisakoma nepagrįstų išlygų, kada Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad minimo uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. Atkreipiamas dėmesys, kad priėmus Įstatymo projektą uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų ne VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (kaip tai numatyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose), o Palangos miesto savivaldybės taryba, numatoma, kad poveikio šios direkcijos veiklai ir (ar) struktūrai nebus, nes VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskirų pareigybių Šventosios jūrų uosto valdymui užtikrinti nėra įsteigusi, nurodytame uoste nepradėjusi įgyvendinti projektų, o Šventosios jūrų uosto valdymas minimos direkcijos darbuotojams nesukuria esminio darbo krūvio ar naštos. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perduotų Palangos miesto savivaldybei 2,7 mln. Eur vertės Šventosios jūrų uosto turtą, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kurio didžiąją dalį vertės sudaro turima dokumentacija (galimybių studija ir techninė dokumentacija) dėl Šventosios jūrų uosto plėtros. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1934. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas ir pateikiamas pridedamoje pažymoje prie įstatymo projekto XIIIP-1933. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, keisti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiama sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „valstybinės žemės valdymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Rimantas Sinkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2015 (toliau
Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu gali būti savivaldybė, kai valstybinė žemė jai perduodama ,,kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms“. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamu įstatymo projektu susijusiame Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1933) nėra nustatomos valstybinės žemės perdavimo Palangos savivaldybei patikėjimo teise sąlygos bei nėra nurodoma, kokioms konkrečiai reikmėms valstybinė žemė minėtai savivaldybei yra perduodama. Tai, kad atitinkamos reikmės turi būti įtvirtintos įstatymuose, siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. 2. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą) būtų tinkamai vykdomas ir, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jei savivaldybė nebenaudotų Vyriausybės nutarime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 3.
dalyje siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas pasirašytų valstybinės žemės sklypo, Vyriausybės nutarimu perduodamo savivaldybei patikėjimo teise (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą), perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1933), kurio 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą - 2018 m. liepos 1 d. Kadangi minėtas ir teikiamas projektai yra tarpusavyje susiję, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, nustatančiu tokią pačią, kaip ir susijusiame projekte, įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą) būtų tinkamai vykdomas ir, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jei savivaldybė nebenaudotų Vyriausybės nutarime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies trečiojo sakinio nereikėtų papildyti: po žodžio „Jeigu“ įrašant formuluotę „savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms ar“. 2. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlytina po formuluotės „arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms“ įrašyti žodžius „perduodamas savivaldybei“. 3. Svarstytina, ar įstatymo įgyvendinimui nereikės pakeisti Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“.
Jei taip, tai projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo: straipsnio pavadinime įrašyti žodžius
„ir įgyvendinimas“, 1 dalyje po žodžio įstatymas įrašyti žodžius „išskyrus šio
straipsnio 2 dalį“, papildyti straipsnį antra dalimi, kurioje turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei iki 2018 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys - žemės ūkio ministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Aleksandras Muzikevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Sigitas Dimaitis - LR Žemės ūkio rūmų direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-02) 1(7)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu gali būti savivaldybė, kai valstybinė žemė jai perduodama ,,kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms“. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamu įstatymo projektu susijusiame Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1933) nėra nustatomos valstybinės žemės perdavimo Palangos savivaldybei patikėjimo teise sąlygos bei nėra nurodoma, kokioms konkrečiai reikmėms valstybinė žemė minėtai savivaldybei yra perduodama.
Tai, kad atitinkamos reikmės turi būti įtvirtintos įstatymuose, siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-02) 1(7)
siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą) būtų tinkamai vykdomas ir, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jei savivaldybė nebenaudotų Vyriausybės nutarime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-02) 1(7)
siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas pasirašytų valstybinės žemės sklypo, Vyriausybės nutarimu perduodamo savivaldybei patikėjimo teise (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą), perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-02)2
Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1933), kurio 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą - 2018 m. liepos 1 d.
Kadangi minėtas ir teikiamas projektai yra tarpusavyje susiję, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, nustatančiu tokią pačią, kaip ir susijusiame projekte, įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 4. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-05-18) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio ministerija (2018-05-07, 2018-05-21) Tikslintini Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies trečiasis ir ketvirtasis sakiniai, išbraukiant žodžius ,,Žemės ūkio“, nustatant, kad, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ne Žemės ūkio ministeriją, o būtent tą ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas; 6.2.1. Pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas (2018-05-08)1 Argumentai: Vyriausybės nutarimo projektus dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo atitinkamam subjektui patikėjimo teise rengia įvairios ministerijos pagal kuruojamas sritis (pavyzdžiui, dėl valstybinės miško žemės sklypų – Aplinkos ministerija, dėl valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugai, – Krašto apsaugos ministerija), atitinkamai šios ministerijos (ne tik Žemės ūkio ministerija) turėtų teikti Vyriausybei ir Vyriausybės nutarimų dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektus. Todėl siūloma nustatyti, kad, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ne Žemės ūkio ministeriją, o būtent tą ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4.Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Žemės ūkio mMinisterija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Pritarti. 6.2.2. siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pagal Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį sujungti Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1934, kuriam Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs 2018 m. gegužės 9 d., ir Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2015 bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 0 – prieš, 0
Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos skyriaus vedėjas A.Kungys, Palangos meras Š.Vaitkus, Palangos savivaldybės administracijos direktorė A.Kilijonienė, Žemės ūkio ministerijos atstovė A.Rasmilavičiūtė-Paliavienė, Vyriausybės kanceliarijos atstovas A.Nevas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu gali būti savivaldybė, kai valstybinė žemė jai perduodama ,,kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms“. Atkreipiame dėmesį, kad su teikiamu įstatymo projektu susijusiame Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1933) nėra nustatomos valstybinės žemės perdavimo Palangos savivaldybei patikėjimo teise sąlygos bei nėra nurodoma, kokioms konkrečiai reikmėms valstybinė žemė minėtai savivaldybei yra perduodama. Tai, kad atitinkamos reikmės turi būti įtvirtintos įstatymuose, siūloma nustatyti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. Su teikiamu įstatymo projektu susijusiame Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1933) 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Uosto žemė, akvatorija ir uosto
infrastruktūra Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise savivaldybei (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą) būtų tinkamai vykdomas ir, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jei savivaldybė nebenaudotų Vyriausybės nutarime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto nuostatas ir minimos 4 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas.“ 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlomų pakeisti nuorodų lieka neaišku, kuris subjektas pasirašytų valstybinės žemės sklypo, Vyriausybės nutarimu perduodamo savivaldybei patikėjimo teise (pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo
tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto nuostatas ir minimos 6 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „6. <...> perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio
Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra registruotas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1933), kurio 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą - 2018 m. liepos 1 d. Kadangi minėtas ir teikiamas projektai yra tarpusavyje susiję, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, nustatančiu tokią pačią, kaip ir susijusiame projekte, įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2018-05-23
Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas;
Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį sujungti Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1934, kuriam Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs
įstatymo projektą Nr. XIIIP-2015 bei pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti iš dalies. Pritarti pasiūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti siūlymui apjungti įstatymų projektus XIIIP-1934 ir XIIIP-2015, kadangi įstatymo projektą XIIIP-1934 siūloma atmesti, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento išvadą. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2018-05-23 Argumentai:
Vyriausybės nutarimo projektus dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo atitinkamam subjektui patikėjimo teise rengia įvairios ministerijos pagal kuruojamas sritis (pavyzdžiui, dėl valstybinės miško žemės sklypų – Aplinkos ministerija, dėl valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugai, – Krašto apsaugos ministerija), atitinkamai šios ministerijos (ne tik Žemės ūkio ministerija) turėtų teikti Vyriausybei ir Vyriausybės nutarimų dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektus.
Todėl siūloma nustatyti, kad, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ne Žemės ūkio ministeriją, o būtent tą ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Žemės ūkio mMinisterija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris