Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO nr. IX-876 21 STRAIPSNIo 6 dalies pakeitimo ĮSTATYMas 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 21 straipsnio 6 dalies pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vykdymo išlaidų dydis negali viršyti 10 procentų nuo išieškomos sumos, tačiau Teisingumo ministerija gali nustatyti mažesnius įkainius. Apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Pasiūlyti Vyriausybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengti šiam Įstatymui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į ekonomiškai nepagrįstus vykdymo išlaidų dydžius ir įvertinus su tuo susijusį antstolių piktnaudžiavimą. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti ekonomiškai pagrįstus vykdymo išlaidų dydžius, kad būtų užtikrintas ne tik antstolių veiklos skaidrumas, piliečių pasitikėjimas valdžia, bet ir teisinis tikrumas bei teisėti lūkesčiai, būtini demokratinės valstybės funkcionavimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Lietuvos antstolių rūmais. Antstolio vykdymo išlaidų tikslūs dydžiai ir ieškojimo tvarka yra numatyta 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 Teisingumo ministro įsakyme „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog vykdymo išlaidų dydis negali viršyti 10 procentų nuo išieškomos sumos, tačiau Teisingumo ministerija gali nustatyti mažesnius įkainius. Naujasis teisinis reguliavimas vadovaujasi įstatymų leidėjo tikslais, turėtais priimant minėtą įstatymą, tikimasi, kad griežtesniu teisiniu reguliavimu ir antstolio vykdymo išlaidų dydžio apribojimu bus išvengta abejonių dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų dydžių, piktnaudžiavimo bei pasiektas teisinis aiškumas ir tikrumas valstybėje. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės, nesudarys sąlygų korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymą, Teisingumo ministrui reikės pakeisti
vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Sąjungos teisės aktai nereguliuoja įstatymo projektu teikiamų klausimų (nėra ES kompetencijos sritis). 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Pasiūlyti Vyriausybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Antstolis“, ,,vykdymo išlaidos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS antstolių įstatymo NR. ix-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma nustatyti, jog vykdymo išlaidų dydis negalėtų viršyti 10 procentų nuo antstolio išieškomos sumos, o Teisingumo ministerija galėtų nustatyti ir dar mažesnius įkainius. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad nėra aišku, kas turėtų nutikti tais atvejais, kai vykdymo išlaidų dydis pasiekia 10 procentų nuo išieškomos sumos. Neaišku, ar antstolis turėtų stabdyti vykdymo veiksmus ir jų daugiau neatlikti, ar vykdymo veiksmus turėtų atlikti neatlygintinai. Pirmuoju atveju, manytina, kad pasiūlymas komplikuotų skolos išieškojimo procesą. Antruoju atveju – atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime nurodė: „Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra svarbi prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė“. Šiuo atveju, būtų galima svarstyti, ar pasiūlymo turinys atitinka Konstitucijos nuostatas. Taigi siūlytina atskleisti siūlomo reguliavimo esmę, kad jo esmė ir taikymas būtų aiškus.
Antra, pažymėtina, kad pagal siūlomo įstatymo pakeitimo nuostatas Teisingumo ministerija galėtų nustatyti mažesnius įkainius nei 10 procentų nuo antstolio išieškomos sumos. Tačiau įstatyme nesiūloma nustatyti jokių atvejų ar kriterijų, kai Teisingumo ministerija galėtų realizuoti tokią teisę. Tokio pasiūlymo turinys kvestionuotinas, nes įstatymas negali įtvirtinti sąlyginio pobūdžio nuostatų, kartu nenustatant ir sąlygų taikymo kriterijų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimtimi, todėl, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu susijusios nuostatos gali būti įtvirtinamos tik įstatyme, reguliavimo turinys visa apimtimi turi būti aiškus iš įstatymo teksto, t.y. įstatyme aiškiai turi būti nurodyta kokiais atvejais Teisingumo ministerija gali nustatyti mažesnius įkainius. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame Antstolių įstatyme yra vartojama „vykdymo išlaidų dydžio“, o ne „įkainio“ sąvoka, todėl siūlomas reguliavimas tikslintinas. Ketvirta, pastebėtina, jog išieškant nedideles skolas vykdomosios bylos administravimo išlaidos gali būti kur kas didesnės nei pats įsiskolinimas, kuris dažnu atveju yra piktybiškai nemokamas. Abejotina, ar finansinius nuostolius dėl skolininko nevykdomų įsipareigojimų kreditoriui būtų teisinga perkelti antstoliui. Atkreiptinas dėmesys, jog visi antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje yra išsamiai išvardijami, o nesutinkant su tam tikrų veiksmų būtinumu, skolininkas gali juos ginčyti Antstolių įstatymo nustatyta tvarka.
Pastebėtina ir tai, jog vykdymo išlaidų dydžiai Teisingumo ministerijos yra tvirtinami atsižvelgiant į Antstolių rūmų ir Finansų ministerijos pateikiamus skaičiavimus ir siūlymus, todėl abejotina, ar konkrečios 10 procentų sumos įvedimas nepagrindžiant jos jokiais finansiniais ar kitais skaičiavimais yra tinkamas. Penkta, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks būtų projektu siūlomos nuostatos ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio
principą, jog „Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus“. 2. Įstatymo projekte nenumatytos jokios projektu siūlomų įstatymo pakeitimų taikymo taisyklės taikytinos vykdymo veiksmams, pradėtiems iki įstatymo įsigaliojimo ir tęstiniems po įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad siekiant nepažeisti teisės aktų galiojimo atgal draudimo taisyklės, projekte turėtų būti nustatyta, jog nauja tvarka taikoma tik po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems vykdymo veiksmams. 3.
įstatymo projekto lyginamajame variante turi atsispindėti siūloma įstatymo pakeitimo esmė, todėl įstatymo projekto lyginamasis variantas turėtų būti rengiamas vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 5 skirsniu „Teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas“. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
brauktini žodžiai „6 dalies“;
pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
straipsnio pakeitimo esmėje žodis „Papildyti“ keistinas žodžiu „Pakeisti“;
straipsnio 1 ir 2 dalys keistinos vietomis;
straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Dėl šios priežasties tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis, numatant ankstesnį minėto straipsnio 1 dalies įsigaliojimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2014 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2014, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]