Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliAIS įSTATYMO NR.VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas
dalimi: „4. Automobilių nuomos veiklą vykdanti įmonė – įmonė, valdanti automobilius, ir teikianti automobilių nuomos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.”
2 straipsnio 4-89 dalis laikyti atitinkamai 5-90 dalimis. 2 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnį 9 dalimi:
„9. Transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios
valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikiantį įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą.”
dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Saugaus eismo automobilių keliAIS įSTATYMO NR.VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pastaruoju metu padaugėjo skaudžių autoįvykių, pasibaigusių mirtimis, kurių kaltininkai buvo neblaivūs asmenys, vairuojantys nuomojamas autotransporto priemones. Darytina išvada, kad vairuodami nuomojamą automobilį, asmenys taiko sau žymiai švelnesnius „gero elgesio kelyje“ standartus, ne taip atsakingai vertina savo galimybes vairuoti išgėrus, neatsižvelgia į galimybę padaryti materialinę žalą ne tik automobiliui, bet žalą ir kitų asmenų sveikatai. Projekto tikslas – užkirsti galimybę neblaiviems asmenims naudotis nuomojamais automobiliais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymuose nėra aptartas teisinis reguliavimas, susijęs su mechanizmu, leidžiančiu užvesti automobilio variklį tik atlikus blaivumo testą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma techniškai apriboti galimybę neblaiviems asmenims sėsti už vairo nuomojamų automobilių. Jau galiojančio LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis papildomas naują sąvoka „Automobilių nuomos veiklą vykdanti įmonė“,
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
plėtrai
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Bus reikalingi poįstatyminis teisės aktas dėl įgyvendinimo tvarkos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Susisiekimo ministerija turės priimti įstatymą įgyvendinimui skirtą teisės aktą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nebuvo gauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "saugus eismas", "automobilių nuoma",
"blaivumą tikrinanti įranga", "blaivumo testas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašte teigiama, jog teikiamo įstatymo projekto tikslas - „užkirsti galimybę neblaiviems asmenims naudotis nuomojamais automobiliais“. Šiame kontekste pažymėtina, jog 2018 m. kovo 28 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pasiūlė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymo) 2 straipsnį papildyti Antialkoholinio variklio užrakto sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. kovo 8 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759, kuriame Įstatymo 2 straipsnis, siekiant teisinio aiškumo ir jau priimtų įstatymų nuostatų suderinamumo, išdėstomas nauja redakcija. Manytina, kad šie projektai turėtų būti tarpusavyje suderinti. 2. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog priimtų įstatymo nuostatų įgyvendinimui bus reikalingi įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti poįstatyminius aktus.
Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas atskira nuostata, kuria reikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti patikslintas ir teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas, jį papildant žodžiais „ir įgyvendinimas”. 3. Pastebėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siekiama papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Automobilių nuomos veiklą vykdanti įmonė“, o projekto 2 straipsnio 1 dalimi įstatymo 25 straipsnį papildančios naujos 9 dalies nuostatose pateikiama kita sąvoka – „automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė“. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 4. Be to, atkreipiame dėmesį, kad automobilių nuomą reglamentuojantis teisės aktas yra Civilinis kodeksas (toliau – CK). CK Šeštosios knygos Šeštajame skirsnyje atitinkamos sutartys vadinamos ne
„automobilių nuoma“, o transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir
techninės priežiūros paslaugų sutartimis. Atsižvelgiant į tai, šiame kontekste teikiamo projekto nuostatas būtina suderinti su CK nuostatomis. 5. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir
„nauja“. 6. Siūlomu įstatymo projekto 2 straipsniu siekiama Įstatymo 25 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, o buvusias
keičiamą Įstatymo 25 straipsnį sudaro 11, o ne 12 dalių, todėl teikiamas projektas turėtų būti tikslinamas. 7.
papildančioje naujoje 9 dalyje žodis „teikiantį“ rašytinas be nosinės raidės – „teikianti“. 8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, manytume, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2013 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2013, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliAIS įSTATYMO NR.VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo
2018-10-17
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog teikiamo įstatymo projekto tikslas - „užkirsti galimybę neblaiviems asmenims naudotis nuomojamais automobiliais“. Šiame kontekste pažymėtina, jog 2018 m. kovo 28 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pasiūlė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymo) 2 straipsnį papildyti Antialkoholinio variklio užrakto sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. kovo 8 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759, kuriame Įstatymo 2 straipsnis, siekiant teisinio aiškumo ir jau priimtų įstatymų nuostatų suderinamumo, išdėstomas nauja redakcija. Manytina, kad šie projektai turėtų būti tarpusavyje suderinti. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog priimtų įstatymo nuostatų įgyvendinimui bus reikalingi įstatymo įgyvendinimui bus reikalinga pakeisti poįstatyminius aktus. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnis turėtų būti papildytas atskira nuostata, kuria reikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti patikslintas ir teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas, jį papildant žodžiais „ir įgyvendinimas”. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalimi siekiama papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Automobilių nuomos veiklą vykdanti įmonė“, o projekto 2 straipsnio 1 dalimi įstatymo 25 straipsnį papildančios naujos 9 dalies nuostatose pateikiama kita sąvoka – „automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė“. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
nuomą reglamentuojantis teisės aktas yra Civilinis kodeksas (toliau – CK). CK Šeštosios knygos Šeštajame skirsnyje atitinkamos sutartys vadinamos ne „automobilių nuoma“, o transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartimis. Atsižvelgiant į tai, šiame kontekste teikiamo projekto nuostatas būtina suderinti su CK nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto 2 straipsniu siekiama Įstatymo 25 straipsnį papildyti nauja
dalimis. Pažymėtina, kad keičiamą Įstatymo 25 straipsnį sudaro 11, o ne 12 dalių, todėl teikiamas projektas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnį papildančioje naujoje 9 dalyje žodis „teikiantį“ rašytinas be nosinės raidės – „teikianti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, manytume, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Komitetas 2018 m. gegužės 21 d. posėdžio metu nusprendė nesikreipti į Seimo valdybą su prašymu dėl Vyriausybės išvados gavimo. 9. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-05-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė Nors projekto iniciatorius įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymi, kad įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų aktų nustatyta tvarka, tačiau iš tiesų tai nėra atlikta. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsniu, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Terminų banko įstatymą, projekto 1 straipsnyje pateikti terminai turi būti teikiami Seimo Terminijos komisijai. Komisijai patvirtinus šiuos terminus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės teikimu šie terminai turės būti aprobuojami Kalbos komisijos posėdyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Prime Leasing“ 2018-06-07 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Projektas). Projektu siūloma numatyti, kad „transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikiantį įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą“. Manome, kad Projektas neabejotinai riboja konkurenciją ir neproporcingai riboja nuomos paslaugas teikiančių įmonių veiklą, nepagrįstai išskirdama šiuos verslo subjektus iš kitų, savo esme teikiančių tapačias paslaugas.
Neaišku, kodėl Projektu siekiama išskirti tik automobilių nuomos paslaugas teikiančias įmones, tuo tarpu pavežėjimo ir taksi paslaugas teikiantiems, bei įmonėms, kurios nuomoja automobilius savo darbuotojams, toks reguliavimas nebūtų taikomas. Tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautinėje teisėje konkurencijos ribojimu laikytini pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs siekiamam tikslui ar neproporcingi jo įgyvendinimui reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CityBee yra didžiausias nuomojamų automobilių parką valdantis startuolis, kurio automobiliai sudaro 0,034% visų Lietuvoje registruotų lengvųjų transporto priemonių. Be to, iš 2017 metais visų užfiksuotų neblaivių vairuotojų Lietuvos keliuose, CityBee automobilius vairavę neblaivūs asmenys sudarė tik 0,12%. Šiuo metu pasaulio rinkoje dar nėra išrasto optimalaus technologinio sprendimo, leidžiančio protingomis sąnaudomis įdiegti automobilyje vartotojui draugišką mechanizmą, kuris leistų užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą. Pagal preliminarius paskaičavimus pilotinių modelių diegimas kainuotų apie 1,5 mln. Eur, tuo tarpu 2017 metais CityBee metinė apyvarta tesiekė 4 mln. Eur. Taigi akivaizdu, kad tokio dydžio investicija verslo startuoliui būtų sunkiai įgyvendinama finansine prasme, o įvertinus pateiktą statistiką, akivaizdu, kad Projektu keliami reikalavimai iš esmės vertintini kaip neproporcingi juo siekiamam tikslui. Manome, kad Projektu siekiamam tikslui įgyvendinti turėtų būti imtasi kompleksiškų sprendimų, kurie mažiausiai darytų neleistiną poveikį konkurencijai ir verslo aplinkai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsniu Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manome, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo privalo būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. Komitetas
prašymu dėl Vyriausybės išvados gavimo. 2. UAB Ride Share 2018-06-11 UAB Ride Share – elektromobilių nuomos veikla Vilniaus mieste užsiimanti įmonė, kurios tikslas - padėti vilniečiams bei miesto svečiams lengvai ir patogiai judėti iš taško A į tašką B. Nuolat nuosavomis lėšomis plečiame elektromobilių parką, tokiu būdu prisidėdami prie aplinkos taršos mažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad š.m. gegužės 15 d. LR Seime buvo pristatytas gerb. Seimo nario R. Žemaitaičio inicijuojamas LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – Įstatymas) 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas), išreiškiame norą dalyvauti teisėkūros procese ir teikiame savo nuomonę. Įstatymą siūloma papildyti 2 straipsnio 4 dalimi įvedant naują sąvoką „4. Automobilių nuomos veiklą vykdanti įmonė – įmonė, valdanti automobilius, ir teikianti automobilių nuomos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims“ bei 25 straipsnio 9 dalimi, nurodant „9.
Transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą.“ Kaip matyti iš inicijuojamo Įstatymo Projekto, naujosios Įstatymo pataisos yra nukreiptos išimtinai į verslo subjektų grupę, užsiimančia automobilių nuoma. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau
Aiškinamajame rašte nurodo, asmenys vairuodami nuomojamą automobilį, taiko sau žymiai švelnesnius „gero elgesio standartus kelyje“, ne taip atsakingai vertina savo galimybes vairuoti išgėrus. Su tokia išvada, kategoriškai nesutinkame ir laikome ją neargumentuota, kadangi pavojų kelia asmenys, kurie neblaivūs sėdasi už automobilio vairo, nepriklausomai nuo to ar automobilis yra nuomojamas, ar tai yra paties vairuotojo nuosavybė, ar darbo priemonė. Garsiai Lietuvoje nuskambėję įvykiai dėl neblaivių vairuotojų už nuomojamų automobilių vairo neįrodo, kad problema kyla dėl to, kad vairuotojas neatsakingai vertina išsinuomotą turtą. Remiantis Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvos keliuose neblaivūs vairuotojai sukėlė 186 autoįvykius, vadinasi vairuotojai lygiai taip pat neatsakingai elgiasi ir su savo turtu. Siūlytume, prieš priimant siūlomas Įstatymo pataisas, atlikti statistinius tyrimus ir išsiaiškinti, kiek iš autoįvykius sukėlusių neblaivių asmenų, vairavo nuomojamus automobilius.
Vargu ar nuomojamuose automobiliuose įdiegus Projekte minimą mechanizmą, bus pasiekta apčiuopiamų rezultatų, kadangi nuomojami automobiliai yra tik maža dalis, palyginus su visu eisme dalyvaujančiu transportu. Asmuo vairuojantis automobilį, laikomas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju (nesvarbu ar tai nuosavas automobilis ar ne), tačiau asmuo, kuris valdydamas minėtą pavojaus šaltinį, veža kitus asmenis – gali sukelti dar didesnį pavojų ne tik sau, bet ir asmenims, kuriuos veža. Todėl manome, kad bet kokios prevencinės priemonės, visų pirma turėtų būti nukreiptos į viešojo transporto sektorių, taksi bei pavežėjimo paslaugas teikiančias įmones. Pavyzdį galėtume imti iš bene ilgiausiai Europoje panašią prevencinę sistemą taikančios Švedijos, kurioje verslo subjektai, tokie kaip taksi ir kitos transporto paslaugas teikiančios įmonės, savanoriškai skatinamos įsidiegti mechanizmus transporto priemonėse, matuojančius vairuotojų alkoholio kiekį. Tokiu būdu, su valstybės finansine pagalba, verslas būtų suinteresuotas apsaugoti ne tik didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę, bet ir savo turtą. Kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra užkirsti galimybę neblaiviems asmenims naudotis nuomojamais automobiliais, tačiau ne nuomojamuose automobiliuose yra problema, dėl ko kyla didžiausias pavojus turtui ir žmonių gyvybei. Problema yra neblaivūs vairuojantys asmenys, todėl Įstatymas turėtų būtų nukreiptas į juos. Moksliškai įrodyta, kad alkoholizmas yra liga, kuriai reikia gydymo, tad manome, jog reikėtų sekti Europos valstybių pavyzdžiu ir nukreipti prevencines priemones būtent į pačius pavojaus sukėlėjus.
Europos valstybėse, tokiose kaip Ispanija, Čekija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija yra įdiegta mechanizmų, leidžiančių užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą sistemą, tačiau ši sistema nukreipta kaip prevencinė priemonė į patį pavojaus sukėlėją, t.y. fizinį asmenį, kuris jau anksčiau buvo baustas už vairavimą išgėrus ir yra praradęs teisę vairuoti. Mums, kaip automobilių nuomos veikla užsiimančiam subjektui, neblaivių vairuotojų prie automobilio vairo problema yra ypač aktuali, kadangi nuo neblaivių vairuotojų veiksmų nukenčia ne tik niekuo dėti asmenys, tačiau ir įmonės turtas. Todėl manome, kad prevencines priemones reikia nukreipti į pati pavojaus sukėlėją, o ne į verslo subjektus, kurių paslaugomis jis naudojasi. Aiškinamajame rašte R. Žemaitaitis nurodo, kad Projekto įgyvendinimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir plėtrai, su kuo kategoriškai nesutinkame. Projekto įgyvendinimas turės daug neigiamos įtakos verslo subjektams, visų pirma dėl to, kad Projekto įgyvendinimo finansinė našta gula ant verslo subjektų pečių. Kadangi Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, vadinasi, Įstatymo įgyvendinimo našta perkeliama verslo subjektams, kurie savo lėšomis turės įdiegti „mechanizmus, leidžiančius užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą“ automobiliuose. Rinkoje vyraujanti, vieno tokio mechanizmo vidutinė kaina, su jo įmontavimu viename automobilyje, verslo subjektui atsieitų apie 1000 Eur. Tokių mechanizmų sumontavimas nuomojamuose automobiliuose nebūtų vienkartinio pobūdžio išlaidos, kurias patirtų verslo subjektas, tai reikalautų nuolatinio finansavimo, kadangi mechanizmus reikėtų periodiškai prižiūrėti, taisyti bei užtikrinti higienos reikalavimus.
Užsiimame trumpalaike automobilių nuoma, turime apie 100 automobilių parką, vienu automobiliu per dieną gali pasinaudoti net keliasdešimt žmonių. Kiekvienąkart asmeniui atliekant blaivumo testą, vadovaujantis higienos normomis, turėtų būti pateikiamas naujas antgalis, tad užtikrinti, kad kiekviename nuomojamame automobilyje būtų reikiamas kiekis antgalių, sukeltų ne tik nepatogumų vykdant veiklą, bet ir nepagrįstai dideles išlaidas. Dėl šios priežasties mes, kaip ir daugelis kitų automobilių nuoma besiverčiančių verslo subjektų, nepakeltume tokios finansinės naštos ir būtume priversti užbaigti vykdomą veiklą. Antra priežastis, kodėl minimo Įstatymo pakeitimas turės ne tik neigiamų pasekmių verslo sąlygoms, tačiau ir jo plėtrai yra ta, kad Įstatymo Projektas yra diskriminacinio pobūdžio, nukreiptas išimtinai tik į verslo subjektus užsiimančius automobilių nuoma. Todėl įgyvendinus Įstatymo pakeitimus, bus ribojama, o galbūt net ir visai užkertama, automobilių nuomos verslo plėtra visoje Lietuvos Respublikoje. Negalime nepaminėti fakto, kad Įstatymo Projektas turi ir konkurenciją ribojančių bruožų, kadangi automobilių nuomos subjektus teisinėmis priemonėmis „privertus“ įsidiegti alkoholį matuojančius mechanizmus, būtų užkraunama finansinė našta, šie subjektai pamažu pradėtų trauktis iš rinkos, užleisdami vietą viešojo transporto, taksi, pavežėjimo ar panašaus pobūdžio paslaugas teikiantiems subjektams. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teikiame šią nuomonę, tikėdamiesi, kad į ją bus atsižvelgta svarstant Įstatymo Projektą. Manome, kad prieš priimant bet kokias Įstatymo pataisas, turėtų būti išanalizuota kokią realią naudą pakeitimai suteiks ir kokią įtaką darys verslui.
Esame pasiruošę aktyviai dalyvauti diskusijose, susijusiose dėl minėto Įstatymo pakeitimo. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2018-09-06 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, kreipiasi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2013 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma įtvirtinti naują reikalavimą – visuose įmonių nuomojamuose automobiliuose privalomai įdiegti antialkoholinį variklio užraktą (toliau – alkoblokas). LVK sutinka, kad būtina ieškoti būdų, kaip spręsti vairavimo išgėrus problemą, tačiau tam pasirinktos priemonės turi būti proporcingos. Toliau šiame rašte aptariame užsienio šalių patirtį, finansinius alkobloko įdiegimo ir palaikymo kaštus, praktines prietaiso naudojimo problemas bei papildomus reguliavimo klausimus, kurie kiltų įtvirtinus šią prievolę. Pasaulinėje praktikoje alkoblokus bandyta taikyti įvairiose situacijose, tačiau nėra buvę atvejų, kada alkoblokus būtų privaloma savomis lėšomis įsidiegti visam automobilių nuomos sektoriui. Pateikiant keletą pavyzdžių: · Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose alkoblokai yra taikomi reabilitacijos nuo priklausomybių programose, kai pažeidimą padaręs asmuo nori išsaugoti galimybę vairuoti ir sutinka savo lėšomis įsidiegti alkobloką.
Pažymime, jog būtent tokią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą Seimui jau yra pateikusi LR Susisiekimo ministerija. · Suomijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Prancūzijoje reikalavimas turėti įdiegtus alkoblokus numatytas mokyklų ir darželių autobusų vairuotojams. · Švedija, kuri yra viena iš valstybių pionierių alkoblokų naudojimo srityje Europoje, vykdo savanoriško alkoblokų įsidiegimo skatinimo programą automobilių nuomos, pervežimo, keleivių vežimo verslams, tačiau tam yra numatytos kompensacijos iš valstybės biudžeto.[¹] Kartu pažymime, jog Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas verslui reikštų nuolatinę papildomą finansinę naštą. Be paties alkobloko bei jo įdiegimo kainos, kuri svyruoja tarp 700 iki 2000 eurų, priklausomai nuo modelio[²], į šiuos kaštus taip pat įeitų įrenginio kalibravimo kas 6 ar 12 mėnesių (nuo 30 iki 50 eurų per metus) ir vienkartiniai pūstukai (vieneto kaina 0,3 euro). Pateikiant pavyzdį, jei automobilių nuomos įmonė valdo 100 automobilių, pirmaisiais metais vidutinės kainos alkoblokų įdiegimas jai kainuotų 135000 eurų. Jei šie automobiliai vis kitam klientui išnuomojami kas dvi dienas įmonei vienkartiniai pūstukai papildomai kainuotų dar 5475 eurų per metus. Tačiau kaip pavyzdį paėmus ne įprastos, o trumpalaikės automobilių nuomos įmones, kurių klientai keičiasi bent po kelis kartus per valandą ir kiekvienas iš jų privalėtų naudoti naują pūstuką, minėtoji išlaidų pūstukams suma 100 automobilių susidarytų ne per metus, o vos per keletą dienų. Be to, dėl nuolatinio poreikio prižiūrėti įdiegtus alkoblokus įmonės patirtų papildomus administracinius bei laiko sąnaudų kaštus. Tokio masto alkoblokų diegimas taip pat kelia ir praktinių problemų.
Kaip parodė Švedijoje atliktas jų naudojimo tyrimas[³]: · Dėl privalomo testo atlikimo užsitęsia laiko tarpas nuo vairuotojo įsėdimo į transporto priemonę iki kelionės pradžios. Tokiu atveju keleiviams pabrangtų trumpalaikės nuomos paslaugos, kai kaina skaičiuojama minučių tikslumu. · Dėl nukritusios temperatūros gali sutrikti įrenginio veikimas ir iki keliolikos minučių užtrukti alkobloku atliekamo testo rezultatų nustatymas. Šis aspektas Lietuvoje būtų ne mažiau aktualus nei Švedijoje. Be to, trumpalaikės automobilių nuomos atveju vartotojams tektų susimokėti už visą sugaištą laiką, tad dalinimosi automobiliais paslaugos populiarumas šaltuoju metų laikotarpiu ženkliai kristų. · Alkobloko įdiegimas reikalauja laiko išmokti juo naudotis. Nuomos įmonėms tektų apmokyti savo darbuotojus ir kiekvieną naują klientą, kas taip pat pareikalautų papildomų laiko ir finansinių kaštų. · Alkoblokas gali būti nepatogus naudotis arba iš viso nesuveikti, jei juo naudojasi kvėpavimo sutrikimą, pvz., astmą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą turintis asmuo. · Alkoblokas gali būti jautrus medikamentams, burnos skalavimo skysčiui ar kitiems produktams turintiems etanolio ar mentolio. Pabrėžtina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam reguliavimui visos aukščiau išvardintos problemos ženkliai apsunkintų naudojimosi nuomotu automobiliu procesą. Nors neigiamą efektą pajaustų ir įprastos automobilių nuomos įmonės, labiausiai jis pasireikštų trumpalaikės nuomos atveju – automobilį nuomojant mieste vos keletui minučių. Taip pat, kiltų daug iššūkių dėl įrenginio naudojimo higienos. Nuomos įmonės gali klientus įspėti dėl būtinybės pasikeisti vienkartinį pūstuką, tačiau jos negali atsakyti už vartotojo padarytą klaidą – kliento visiškai apsaugoti nuo per burną plintančių užkrečiamųjų ligų.
Be to, kaip buvo minėta, privalomas alkoblokų įdiegimas galimai apribotų kvėpavimo sutrikimus turinčių ar tam tikrus medikamentus vartojančių asmenų galimybes naudotis automobilių nuomos paslaugomis. Kartu norime atkreipti dėmesį, jog Įstatymo projekte nėra aptarta eilė reguliacinių klausimų: · Nenumatyta, kokios turėtų būti diegiamų alkoblokų specifikacijos bei kaip vyktų automobilių nuomos įmonių bei kitų įmonių, kurios įvairiais tikslais nuomoja automobilius, kontrolė dėl prietaisų įdiegimo ir nuolatinio naudojimo. · Alkoblokų naudojama technologija kaupia asmens duomenis, tad Įstatymu numačius prievolę įdiegti alkoblokus taip pat reiktų numatyti automobilį nuomojančio asmens duomenų apsaugos reglamentavimą. Įstatymo projekte neįvertinama, kas būtų atsakingas už duomenų saugojimą bei tvarkymą, neįvertinami asmens duomenų kaupimo bei saugojimo sistemos sukūrimo kaštai. Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, jog alkoblokų poveikį reabilitacinių programų atveju nagrinėjusių tyrimų rezultatai rodo, kad prietaisą išėmus vairuotojai yra linkę vėl vairuoti išgėrę.[⁴] Tad šie prietaisai nesprendžia esminių problemų – alkoholio vartojimo ir polinkio vairuoti išgėrus. Be to, statistiniai duomenys Europos Sąjungos mastu rodo, jog kelionės nuomotais automobiliais sudaro vos 2,3 proc.[⁵] Tad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas verslui sukurtų neproporcingą finansinę ir administracinę naštą, o realus poveikis avaringumui šalyje būtų minimalus. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus prašome Komiteto narių Įstatymo projektui nepritarti. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kelių policijos tarnyba 2018-05-312 Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2013 (toliau – Projektas XIIIP-2013) teikiame šį pasiūlymą: Atsižvelgdami į Projekto XIIIP-2013 1 straipsnyje pateiktą automobilių nuomos veiklą vykdančios įmonės sąvoką ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1875 pateiktą antialkoholinio variklio užrakto sąvoką, siūlome Projekto XIIIP-2013 2 straipsniu keičiamą 25 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra
automobilių nuomos paslaugas teikiantį veiklą vykdanti įmonė, privalomai turi būti įrengtas antialkoholinis variklio užraktas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą.“ Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 2. Lietuvos teisės institutas 2018-06-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. gegužės 22 d. rašte Nr. S-2018-4040 pateiktą prašymą, teikiame nuomonę dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-2013 (toliau – Projektas). Esminis Projekte siūlomas pakeitimas - nuostata, numatanti, kad „transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą.“ Manome, kad šio projekto numatyto pakeitimo reikalingumas, tikslingumas, teisinis pagrįstumas bei galima nauda abejotina dėl toliau nurodomų argumentų. Vertinant siūlomą pakeitimą, kyla abejonė dėl šios nuostatos proporcingumo ir nuoseklumo.
Toks reguliavimas apsunkintų konkrečių ūkio subjektų – transporto priemonių nuomos paslaugas teikiančių įmonių – veiklą. Tačiau nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį eisme dalyvaujančių transporto priemonių, be to, nėra statistinių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent nuomoti automobiliai padaro didesnį transporto įvykių kiekį dėl vairuotojo girtumo. Atitinkamai, sukurti papildomus reikalavimus vien tik nuomojamų transporto priemonių grupei nebūtų nuoseklu ir pagrįsta. Tai būtų selektyvus reguliavimas (pasirenkamas tik vienas segmentas), kas nėra tinkama. Turint omenyje, kad vairavimo neblaiviam pažeidimo atveju dažnas recidyvizmas, manytina, jog, kur kas pagrįsčiau būtų svarstyti galimybę numatyti, kad asmenys, jau bausti (ar pakartotinai bausti) už vairavimą neblaivioje būsenoje, privalėtų savo naudojamuose automobiliuose įdiegti mechanizmą, leidžiantį užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, arba tokio mechanizmo įrengimas būtų aplinkybė, lengvinant bausmę (pvz., teisių atėmimas galėtų būti numatomas trumpesniam laikui, jei po to vairuotojas įdiegtų tokį mechanizmą savo naudojamoje transporto priemonėje). Tokia praktika plinta Europoje (Austrija, Danija, Prancūzija, Olandija, L:enkija, Švedija ir kt.), ir analogiškas reguliavimas jau yra rengiamas ir Lietuvoje. Projekto tinkamumas kelia klausimų ir iš verslo konkurencijos pusės. Pažymėtina, kad kitiems ūkio subjektams, pvz., subjektams, kurie teikia pavėžėjimo paslaugas kaip numatoma Lietuvos respublikos kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsniuose (pvz., taksi, uber), reikalavimas įrengti mechanizmus, leidžiančius užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, nebūtų taikomas ir tai potencialiai galėtų paveikti konkurencine sąlygas rinkoje.
Asmenys, kurie vykdo pavėžėjimo paslaugas, nepatirtų tokių mechanizmų įrengimo kaštų ir galėtų efektyviai konkuruoti su automobilių nuomos, ypač trumpalaikės, paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Toks reguliavimas leistų labiau plėstis pavėžėjimo paslaugas teikiantiems ūki subjektams, nes pakiltų trumpalaikės automobilių nuomos paslaugos teikiančių įmonių sąnaudos, taigi ir paslaugų kainos. Esant nepakankamam siūlomų pataisų pagrįstumui, rekomenduotina nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2018-06-29 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) išnagrinėjo UAB
„CityBee solutions“ 2018 m. birželio 6 d. raštą dėl Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad rašte minimas Įstatymo projektas Ūkio ministerijai dar nėra pateiktas derinti, pagal jai priskirtą kompetenciją teikia nuomonę dėl rašte minimo Įstatymo projekto. Ūkio ministerija, būdama atsakinga už konkurencijos ir geresnio reglamentavimo politikos formavimą, nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nustatant konkrečios ūkinės veiklos reguliavimą, turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos veiksmingai ūkio subjektų konkurencijai ir pasisako už teisinio reguliavimo paprastinimą, šalinant perteklinius teisės aktų reikalavimus, sukeliančius nepagrįstą administracinę naštą ir (ar) didinančius prisitaikymo išlaidas ūkio subjektams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsniu, asmeniui draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną esant neblaiviam (pradedantiems vairuotojams, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai vairuotojams leistina etilo alkoholio koncentracija organizme yra 0 promilių, kitiems vairuotojams – 0,4 promilės). Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas bendras draudimas vairuoti neblaiviems, o Įstatymo projektu siūloma išimtinai tik nuomojamam automobiliui, kurio valdytojas yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai įrengti mechanizmą, leidžiantį užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą. Siūlomu reglamentavimu vienai ūkio subjektų grupei būtų sukurta neproporcingai didelė prisitaikymo išlaidų našta, t. y. bendrovės, nuomojančios automobilius, įgyvendindamos teikiamo Įstatymo projekto nuostatas, patirtų išlaidų, susijusių su mechanizmų, leidžiančių užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, įsigijimu ir sumontavimu.
Ūkio ministerija abejoja, ar teikiamo Įstatymo projekte pasirinktos priemonės yra objektyvios ir proporcingos siekiamam tikslui ir pritaria rašte išdėstytam pasiūlymui, kad dėl keičiamo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. Komitetas
prašymu dėl Vyriausybės išvados gavimo. Pagal Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys yra Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Pagal Seimo statuto 147 str., asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandos iki pagrindinio komiteto posėdžio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto išvadų projektas. Pažymėtina, kad Vyriausybė, kaip ir bet kuris įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, gali savo iniciatyva pateikti išvadą dėl konkretaus įstatymo projekto. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2018-07-18 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva išnagrinėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Projekto tikslas - užkirsti galimybę neblaiviems asmenims naudotis nuomojamais automobiliais, numatant, kad transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą.
Įvertinus Projektą, Konkurencijos tarybos nuomone, siūlomais pakeitimais yra ribojama ūkio subjektų veikla ir gali neproporcingai paveikti rinkoje esančius bei potencialius naujus ūkio subjektus, siekiančius teikti automobilių nuomos paslaugas. Atkreipiame Projekto rengėjų dėmesį, kad kiekvienas teisės aktuose įtvirtinamas ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojam a įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė;
4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pažymime, kad viešojo administravimo subjektai paisydami pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją, įgyvendindami jiems pavestus uždavinius ir priimdami sprendimus, privalo siekti sudaryti kuo palankesnes sąlygas ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai. Todėl inicijuojant įstatymo pakeitimus, būtina įvertinti, kokį poveiki pakeitimų įgyvendinimas turės rinkai ir jos dalyviams bei įvertinti visas galimas tokio reguliavimo rizikas bei neigiamas pasekmes rinkai.
Be to, nagrinėjam u atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių Projektu siūlomas reikalavimas būtų taikomas išskirtinai transporto priemonėms, skirtoms nuomai ir kodėl toks reikalavimas netaikomas kitoms, su vežimu susijusioms paslaugoms - keleivių vežimo, pavėžėjimo, taksi paslaugoms bei apskritai visiems Lietuvoje eksploatuojamiems automobiliams. Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomas reguliavimas galėtų daryti poveikį automobilių nuomos paslauga užsiimantiems subjektams neproporcingai sugriežtinant jų veiklai taikomus reikalavimus. Siūlomų apribojimų taikymas neigiamai paveiktų jau rinkoje esančius, efektyviai veikiančius ūkio subjektus, taip pat gali apsunkinti naujų ūkio subjektų įėjimą į rinką. Dėl padidėjusių teikiamos paslaugos kaštų klientai daugiau rinktųsi kitas alternatyvias paslaugas (tokias kaip taksi ar pavėžėjimo), kurioms Projekto reikalavimai netaikomi. Tai patvirtina ir rinkos dalyvių UAB „Prime Leasing“ ir UAB „Ride Share“ raštuose, siųstuose Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, išreikšti nuogąstavimai. Jų teigimu, šiuo metu rinkoje dar nėra išrasto optimalaus technologinio sprendimo, leidžiančio protingomis sąnaudomis įdiegti automobilyje vartotojui draugišką mechanizmą, kuris leistų užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą. Tokia investicija būtų sunkiai įgyvendinama finansine prasme, su ja susijusios išlaidos yra nevienkartinio pobūdžio, kadangi mechanizmus reikėtų periodiškai prižiūrėti, taisyti bei užtikrinti higienos reikalavimus, o tai pareikalautų nemažai papildomų išlaidų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Projekto rengėjams siūlome pakartotinai įvertinti, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto 25 straipsnyje įtvirtinamas reikalavimas transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikiantį įmonė, privalomai įrengti mechanizmus, leidžiančius užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, yra būtinas, objektyvus ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreipiame dėmesį į Konkurencijos tarybos parengtas Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires. Šiomis gairėmis siūlome vadovautis vertinant Projekto galimą įtaką konkurencijai ir pasirenkant tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriui patobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Teisės instituto bei suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2013 grąžinti iniciatoriui patobulinti dėl šių priežasčių:
Atitinkamai, sukurti papildomus reikalavimus vien tik nuomojamų transporto priemonių grupei nebūtų nuoseklu ir pagrįsta. Tai būtų selektyvus reguliavimas (pasirenkamas tik vienas segmentas), kas nėra tinkama;
eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas bendras draudimas vairuoti neblaiviems, o įstatymo projektu siūloma išimtinai tik nuomojamam automobiliui, kurio valdytojas yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai įrengti mechanizmą, leidžiantį užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą. Siūlomu reglamentavimu vienai ūkio subjektų grupei būtų sukurta neproporcingai didelė prisitaikymo išlaidų našta, t. y. bendrovės, nuomojančios automobilius, įgyvendindamos teikiamo įstatymo projekto nuostatas, patirtų išlaidų, susijusių su mechanizmų, leidžiančių užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, įsigijimu ir sumontavimu;
reguliavimas galėtų daryti poveikį automobilių nuomos paslauga užsiimantiems subjektams neproporcingai sugriežtinant jų veiklai taikomus reikalavimus. Siūlomų apribojimų taikymas neigiamai paveiktų jau rinkoje esančius, efektyviai veikiančius ūkio subjektus, taip pat gali apsunkinti naujų ūkio subjektų įėjimą į rinką. Dėl padidėjusių teikiamos paslaugos kaštų klientai daugiau rinktųsi kitas alternatyvias paslaugas (tokias kaip taksi ar pavėžėjimo), kurioms Projekto reikalavimai netaikomi. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Agnė Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Remiantis Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktorato studija „Technical development and deployment of alcohol interlocks in road safety policy“, 2014: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2014/513993/IPOL-TRAN_ET(2014)513993_EN.pdf. [2] Seimo posėdžio stenograma, 2018 gegužės 15 d.: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9db5ff30590c11e896f6c1bcca8cd3a8. [3] Suomijos transporto saugumo agentūros duomenimis, 2012: https://www.trafi.fi/filebank/a/1335444574/1729c59ef5035edfaa4ecdddbbaa06fe/9550-Trafin_julkaisuja_5-2012_-__Adoption_of_the_alcohol_interlock_and_its_effects_in_professional_transport.pdf. [4] Bax, C., Kärki, O. Evers, C. Bernhoft, I.M. & Mathijssen, R. Alcohol interlock Implementation in the European Union; Feasibility study. Galutinis Europos žemyno analizės projektas., 2001; Leidschendamas; D.J. Beirness & Robertson. Best practices for alcohol ignition interlock programs: Findings from two workshops, 16-oji Tarptautinė konferencija „Dėl alkoholio, narkotikų vartojimo ir saugumo kelyje” ICADTS-2002, Kanada. [5] Rinkos tyrimų kompanijos Statista duomenimis: https://www.statista.com/outlook/270/102/car-rentals/europe#.