Projekto Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.547 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6.547 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6.547 straipsnis. Žemės nuomos ir panaudos sutartiesčių forma“
2Pakeisti 6.547 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Žemės panaudos sutarties forma turi būti rašytinė, kai sklypo dydis yra didesnis nei 3 ha ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai.“
1Šio įstatymo nuostatos įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus iki 2018 m. spalio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jonas Jarutis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje žemės ūkio srityje dažnai pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio paskirties neatlygintino perdavimo naudoti sandoriai yra sudaromi žodžiu, o toks būdas pagal dabar galiojančias LR Civilinio Kodekso ir LR Žemės įstatymo nuostatas nėra galimas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo teise, siūlome papildyti įstatymus, kad žodinė žemės neatlygintino perdavimo naudojimosi sutartis taptų teisinės sistemos dalimi. 2. Įstatymo projekto tikslas Projektų tikslas – nustatyti neatlygintino žemės perdavimo naudojimosi sandorio formos reikalavimus. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio Kodekso nuostatas, panaudos sąlygos žemei yra tokios pačios kaip ir kitiems daiktams, o specialusis Žemės įstatymas taip pat nenumato, kokia žemės panaudos forma. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Civilinio Kodekso 6.547 straipsnį ir Žemės įstatymo 30 straipsnį, įtvirtinant nuostatas, kurios numatytų atvejus, kai žemės panaudos sutartis gali būti sudaroma žodžiu, t. y. kai perduodamas neatlygintinai naudotis plotas nedidesnis nei 3 ha ir sandorio laikotarpis ne ilgesnis nei 3 metai. Tokios sąlygos palengvins ūkininkavimo sąlygas, sumažins biurokratiją. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms turės teigiamą įtaką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja nurodytiems dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turės parengti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žemės perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimas įtakos valstybės biudžetui neturės. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė. Įstatymo projekto autorius – Seimo narys Jonas Jarutis. 14. Reikšminiai žodžiai: „Panauda“,
„žemė“, „neatlygintinas naudojimas“. Teikia
Seimo narys Jonas Jarutis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso 6.547 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.547 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog žemės sklypo panaudos sutartys, kurių galiojimo laikas ilgesnis nei 3 metai, o žemės sklypo dydis didesnis nei 3 ha ploto, turi būtų rašytinės formos. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.478 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties formą, taikomas ir panaudos sutartims (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Todėl lieka neaiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo ir CK 6.478 straipsnio 1 dalies santykis, nes vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 1 dalimi, rašytinės formos sandorio reikalavimas yra taikomas visoms (įskaitant ir žemės) panaudos sutartims, ilgesnėms nei vieneri metai. Dėl šios priežasties manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu ne tik nebus pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „nustatyti neatlygintino žemės perdavimo naudojimosi sandorio formos reikalavimus“ (panaudos sandorio forma yra įtvirtinta CK 6.478 straipsnio 1 dalyje), bet ir bus pažeistas CK normų, reglamentuojančių panaudos bei nuomos sutartis sistemiškumas, jų suderinamumas. Be to, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad žemės sklypų panaudos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma tik tais atvejais, kai žemės sklypo dydis yra didesnis būtent nei 3 ha, o ne, pavyzdžiui, didesnis už 1 ha, 5 ha ar
siūloma nustatyti šį, o ne kitą dydį.
Atkreiptinas dėmesys, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimi atvejai, kai žodine panaudos sutartimi bus suteikiami naudotis sklypai ilgą laiką – 10, 20 metų ir daugiau tik todėl, kad jie yra mažesni nei 3 ha. Pastebėtina, jog CK normomis kaip tik yra siekiama teisiškai reglamentuoti ilgalaikius sutartinius šalių tarpusavio santykius, teikiant prioritetą šalių teisinio tikrumo principui bei tinkamai pažeistų teisių gynybai, nes per ilgą panaudos sutarties laiką galimas ir šalių pasikeitimas (pvz. paveldėjimo atveju) ir kitos nenumatytos aplinkybės, sąlygojančios žodinės sutarties sąlygų pasikeitimą. Pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti pakeista nuostata ,,panaudos terminas ilgesnis nei treji metai“, nes žemės sklypo panaudos sutartis gali pasibaigti dėl įvairių priežasčių, t.y. ne tik dėl to, kad pasibaigia jos galiojimo terminas, bet sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Todėl iš anksto nustatyti, kurį konkrečiai laiko tarpą galios sutartis iš anksto sudėtinga nustatyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina projektą tikslinti. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.547 straipsnis reglamentuoja žemės nuomą, todėl šio straipsnio pavadinimą ir pirmą straipsnio dalį papildžius nuostatomis dėl panaudos sutarties, lieka neaiškus šio straipsnio 1 dalies ir 2 bei 3 dalių santykis, t.y. ar siekiant panaudos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis taip pat būtų taikomas reikalavimas registruoti ją viešame registre bei ar žemės panaudos sutarties atveju prie panaudos sutarties turėtų būti pridedama žemės sklypo planas ar schema kaip sudėtinė žemės panaudos sutarties dalis. 3.
3Pastebėtina,
jog CK 6.547 straipsnio 3 dalis savo turiniu yra identiška Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 daliai, tačiau kartu su projektu yra teikiamas minėto Žemės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2011, tačiau CK 6.547 straipsnio 3 dalis keičiama nėra. Dėl šios priežasties lieka neaišku, ar žemės panaudos sutarties atveju prie sutarties turėtų būti pridedamas žemės sklypo planas ar schema ir ar minėti dokumentai būtų neatskiriama sandorio dalis. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
įstatymas įsigalioja“ ;
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-07 Nr. S-2018-3507 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2010 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2010 nurodytiems argumentams dėl neaiškaus Projekto nuostatų turinio ir pagrįstumo bei jų galimo nesuderinamumo su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]