paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, (toliau – Direktyva) nuostatas. Įstatymo projekto tikslai:
Direktyvos nuostatas. 2. Atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, esminius ūkio subjektų veiklos ribojimus ( leidimo eksportuoti ginklus, leidimo importuoti ginklus, leidimo ginklus gabenti tranzitu, leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus, leidimo vežti ginklus, išankstinio sutikimo dėl ginklų vežimo neišdavimo, galiojimo panaikinimo pagrindus, taip pat tarpininkų neįregistravimo ir įregistravimo panaikinimo atvejus) nustatyti Įstatyme. Įstatymo projekto uždaviniai: 1.
Įstatymo projektas parengtas siekiant perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę:
Direktyvos nuostatas, sugriežtinti ginklų, perdirbtų į visiškai netinkamus naudoti ginklus, kontrolę, priskiriant juos prie C kategorijos ginklų;
Direktyvos nuostatas, siekiant pagerinti šaunamųjų ginklų atsekamumą, nustatyti pareigą ginklų gamintojams žymėti kiekvieną pagaminto ginklo pagrindinę dalį, taip pat pareigą ginklų prekiautojams žymėti specialiojo statuso subjektų ginklus, perduotus į civilinę ginklų apyvartą;
Direktyvoje numatytą teisę Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti išimtis kai kuriems asmenims įsigyti ir turėti kai kurių A kategorijos ginklų, Įstatymo projekte nustatyti baigtinį asmenų, kurie gali įsigyti ir turėti kai kurių rūšių A kategorijos ginklus, sąrašą;
Direktyvos nuostatas, sugriežtinti ginklų prekybą naudojantis nuotolinėmis priemonėmis;
Direktyvos nuostatas, nustatyti, kad duomenys apie policijos išduotus leidimus gabenti ginklus ir šaudmenis kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduodami elektroniniu būdu;
Direktyvoje numatytą pareigą Europos Sąjungos valstybėms narėms imtis priemonių, kad signaliniai, dujiniai ginklai nebūtų perdaromi į kovinius ginklus, Įstatymo projekte nustatyti pareigą licencijos turėtojams teikti signalinius, dujinius ginklus policijos įstaigoms patikrinti, ar jų neįmanoma perdaryti į kovinius ginklus.
Įstatymo projektas parengtas siekiant perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę:
Direktyvos nuostatas, sugriežtinti ginklų, perdirbtų į visiškai netinkamus naudoti ginklus, kontrolę, priskiriant juos prie C kategorijos ginklų;
Direktyvos nuostatas, siekiant pagerinti šaunamųjų ginklų atsekamumą, nustatyti pareigą ginklų gamintojams žymėti kiekvieną pagaminto ginklo pagrindinę dalį, taip pat pareigą ginklų prekiautojams žymėti specialiojo statuso subjektų ginklus, perduotus į civilinę ginklų apyvartą;
Direktyvoje numatytą teisę Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti išimtis kai kuriems asmenims įsigyti ir turėti kai kurių A kategorijos ginklų, Įstatymo projekte nustatyti baigtinį asmenų, kurie gali įsigyti ir turėti kai kurių rūšių A kategorijos ginklus, sąrašą;
Direktyvos nuostatas, sugriežtinti ginklų prekybą naudojantis nuotolinėmis priemonėmis;
Direktyvos nuostatas, nustatyti, kad duomenys apie policijos išduotus leidimus gabenti ginklus ir šaudmenis kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduodami elektroniniu būdu;
Direktyvoje numatytą pareigą Europos Sąjungos valstybėms narėms imtis priemonių, kad signaliniai, dujiniai ginklai nebūtų perdaromi į kovinius ginklus, Įstatymo projekte nustatyti pareigą licencijos turėtojams teikti signalinius, dujinius ginklus policijos įstaigoms patikrinti, ar jų neįmanoma perdaryti į kovinius ginklus. 2.
atitinkamų leidimų importuoti, eksportuoti, įvežti, išvežti ir gabenti tranzitu ginklus, taip pat išankstinių sutikimų neišdavimo bei galiojimo panaikinimo sąlygas (pagrindus), taip pat tarpininkų neįregistravimo bei įregistravimo panaikinimo sąlygas, kurios tiesiogiai veikia ūkio subjektų veiklą ir jos tęstinumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos (viršininkas – Mindaugas Akelaitis, tel. (8 5) 271 7910) Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, tel. (8 5) 271 9767, el. p. [email protected]
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos. Jų civilinė apyvarta nėra draudžiama. Juos gali įsigyti ir turėti fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę policijos leidimą. 2. Visi ginklai, perdirbti į imitacinius ginklus, taip pat dujiniai ginklai yra priskirti prie C kategorijos. Jų civilinė apyvarta nėra draudžiama. Juos, gavę policijos leidimą, gali įsigyti ir turėti subjektai, kurie verčiasi spektaklių ar kino filmų kūrimu. 3. Signaliniai ginklai yra priskirti prie D kategorijos. Juos gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų, be leidimo. 4. G inklai, perdirbti į visiškai netinkamus naudoti ginklus, priskiriami prie D kategorijos. Juos gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų, be leidimo. 5. Didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) apyvarta neribojama. 6.
kategorijos ginklų (pusiau automatiniams ilgiesiems ginklams, kurių dėtuvėje telpa ne daugiau kaip 3 šoviniai arba jų vamzdžiai yra ilgesni nei 60 cm, pertaisomiesiems ilgiesiems šaunamiesiems ginklams su ilgesniais nei 60 cm vamzdžiais, ilgiesiems vienašūviams graižtviniams ir lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams bei vienašūviams trumpiesiems ginklams) taikomi griežtesni apyvartos ribojimai nei kitiems tos pačios kategorijos ginklams (pneumatiniams šautuvams, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J, dujiniams pistoletams (revolveriams), senovinių ginklų kopijoms ir nedidelės galios (sviedinio kinetinė energija nuo 2,5 iki 7,5 J) šaunamiesiems ginklams). Taip pat C kategorijos ginklams išduodami skirtingi leidimai, t. y. reikia gauti arba terminuotą (galioja 5 metus) policijos įstaigos leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduodamą 5 metų laikotarpiui, arba neterminuotą policijos leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 7. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nustatyta pareiga žymėti identifikaciniu numeriu kiekvieną pagrindinę šaunamojo ginklo dalį. Taip pat nenustatyta pareiga specifiniu žymeniu žymėti ginklus, kuriuos į civilinę ginklų apyvartą perduoda specialiojo statuso subjektai. 8. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra nustatytos išimtys įsigyti ir turėti A kategorijos ginklus tik penkiems civilinę ginklų apyvartą vykdantiems subjektams – Lietuvos bankui, A kategorijos ginklų ir šaudmenų gamintojams, valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, valstybiniams muziejams ir ginklų mokslinio tyrimo įstaigoms. 9. Šiuo metu ginklų įsigijimas naudojant nuotolines priemones neribojamas. 10. Policijos įstaigos, išdavusios leidimą vežti ginklus į Europos Sąjungos valstybę narę, apie tai ją informuoja faksu. 11. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad tik valstybiniai muziejai gali įsigyti ir turėti veikiančių visų kategorijų ginklų kolekcijoms sudaryti.
Šiame įstatyme nenustatyta, kokie asmenys pripažįstami kolekcininkais, suteikiant jiems teisę įsigyti veikiančių B, C kategorijų ginklų kolekcijoms sudaryti. 12. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad policijos įstaigos leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus išduoda arba atsisako išduoti per 30 kalendorinių dienų. Policijos įstaigoms, kurios privalo patikrinti asmenį dėl jo teistumo prieš išduodamos leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, kyla sunkumų kvalifikuojant asmens teistumą, jeigu asmuo yra teistas už užsienio valstybėse padarytas nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais siekiant kvalifikuoti asmens teistumą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą būtina gauti užsienio teismo nuosprendį ir policijos įstaigoms nepakanka 30 kalendorinių dienų termino leidimui laikyti ar leidimui nešiotis ginklus išduoti arba atsisakyti jį išduoti. 13. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, asmenys, kurie per pastaruosius 3 metus buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, laikomi atitinkančiais nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir jiems policijos įstaigos išduoda leidimus laikyti ar nešiotis ginklus, skirtingai nei asmenims, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. 14. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad ginklų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. 15.
šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymuose nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą, t. y. tiek tyčinę, tiek neatsargią, veiką. 16. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nuostatos, kad licencija verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, neišduodama, o išduota panaikinama, jeigu asmenų veikla kelia pavojų valstybės saugumui, todėl asmenys, kurių veikla kelia pavojų valstybės saugumui, gali gauti licenciją veiklai, susijusiai su ginklų ir šaudmenų apyvarta. 17. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenustatyta, kad licencijos verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, turėtojui licencija panaikinama, jeigu licencijos turėtojas ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis įgyja, parduoda ar kitaip perduoda neteisėtai. 18. L eidimų importuoti, eksportuoti, įvežti, išvežti ir gabenti tranzitu ginklus, taip pat išankstinių sutikimų neišdavimo bei galiojimo panaikinimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“. 19. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nustatyta pareiga licencijos turėtojui informuoti licenciją išdavusią įstaigą apie licencijos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų pasikeitimus. 20. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nustatyta pareiga vykdyti dujinių ginklų vertinimą, kad būtų nustatyta, ar tokį ginklą įmanoma perdaryti į kovinį ginklą, taip pat licencijos turėtojas nėra įpareigotas atsisakyti sudaryti ginklo pirkimo sandorį, kurį jis laiko įtartinu, ir apie bandymą sudaryti tokį sandorį informuoti policiją. 21. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ginklų prekiautojų veikla dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainų nereglamentuojama. 22. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nepateikta sąvokos „ginklų prekybos tarpininkas“ apibrėžtis. 23.
šaudmenų kontrolės įstatyme nenustatyta pareiga licencijos turėtojui, kuris verčiasi ginklų taisymo (perdirbimo) veikla, patikrinti asmens, kuris kreipėsi dėl ginklo taisymo, ginklo turėjimo teisėtumą. 24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nustatyta pareiga ginklo savininkams ir naudotojams informuoti policijos įstaigą apie naujus, vyresnius nei 14 metų amžiaus asmenis, kurie gyvena kartu, taip pat nėra pareigos informuoti policijos įstaigą apie pasikeitusią ginklo laikymo vietą ar pasikeitusią ginklo naudotojo gyvenamąją vietą . 25. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenustatyta galimybė išduoti Europos šaunamojo ginklo leidimą asmenims, kurie nori gabenti ginklus į Europos Sąjungos valstybes nares, turėdami istorinio įvykio atkūrimo tikslų. 26. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, leidimai importuoti, eksportuoti, gabenti tranzitu, vežti ginklus ginklų priedėliams nėra išduodami ir neatliekama ginklų priedėlių gabenimo kontrolė. 27. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenumatytas leidimo laikyti ar nešiotis ginklus panaikinimas asmeniui, netekusiam nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso. 28. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, nenumatytas leidimo laikyti ar nešiotis ginklus panaikinimas dėl asmens neteisėtai įgytos, laikomos ar nešiojamos didelės talpos dėtuvės (daugiau kaip 20 šovinių trumpajam ginklui ir daugiau kaip 10 šovinių ilgajam ginklui). 29. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, nenumatytas naudotojo, pradėjusio gyventi skyriumi nuo ginklo savininko, leidimo laikyti ar nešiotis ginklus panaikinimas. 30. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, nenumatytas asmens, nutraukusio profesinę veiklą, leidimo nešiotis ginklus profesinei veiklai panaikinimas. 31. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra išimties, kad nepaprastosios ar karo padėties atveju ginklai nebūtų paimami iš Šaulių sąjungos narių. 32.
šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos netaikomos sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Visi kiti lankai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, priskiriami prie B kategorijos ginklų (Įstatymo 4 straipsnio 8 punktas) – jiems įsigyti, laikyti ir nešiotis reikia policijos įstaigos išduoto leidimo (Įstatymo
Ginklų registre (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). 33. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar kita valstybės įstaiga būtų įpareigoti kaupti informaciją apie išduotų leidimų eksportuoti ginklus, gabenti ginklus tranzitu, vežti ginklus skaičių, išankstinių sutikimų dėl ginklų vežimo išdavimo skaičių, juose nurodytų ginklų vertę ir kiekius, realų eksportą, kurios reikia teikiant Lietuvos Respublikos ginklų eksporto ataskaitas pagal tarptautinius įsipareigojimus arba rengiant metines Lietuvos eksporto ataskaitas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma:
ginklus (buvusius automatinius, perdirbtus į pusiau automatinius, pusiau automatinius trumpuosius ginklus, jeigu jie gali be pakartotinio užtaisymo iššauti daugiau kaip 21 šovinį, pusiau automatinius ilguosius ginklus, jeigu jie gali be pakartotinio užtaisymo iššauti daugiau kaip 11 šovinių, pusiau automatinius į petį atremiamus ilguosius ginklus, jeigu jų ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm) prie A kategorijos, taip uždraudžiant jų civilinę apyvartą. Nustatyti, kad tokiais ginklais gali prekiauti tik Ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nustatyti išimtis, pagal kurias tokius ginklus galėtų įsigyti asmenys, kuriems suteikta teisė turėti A kategorijos ginklus (sporto organizacijų nariai, Šaulių sąjungos nariai, kino studijos, teatrai, istorinių įvykių atkūrimo dalyviai, mokymo įstaigos ir kt.). Nustatyti pereinamąjį laikotarpį (2 mėnesiai), per kurį prekiautojai tokius ginklus perduotų realizuoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos. 2. A kategorijos ginklus, kurie buvo perdirbti į imitacinius ar signalinius, dujinius ginklus, priskirti prie A kategorijos, taip uždraudžiant jų civilinę apyvartą. 3. B kategorijos ginklus, kurie buvo perdirbti į imitacinius ar signalinius, dujinius ginklus, priskirti prie B kategorijos. 4. Signalinius ir visiškai netinkamus naudoti ginklus priskirti prie C kategorijos. Nustatyti, kad šiuos ginklus gali įsigyti ir turėti asmenys, sulaukę 21 metų ir gavę policijos leidimą. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį (iki 2021 m. rugsėjo 14 d.), per kurį asmenys, turintys neregistruotų signalinių ar visiškai netinkamų naudoti ginklų, galėtų kreiptis į policijos įstaigas dėl ginklų užregistravimo ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo. 5. Uždrausti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip
dėtuvėmis gali prekiauti tik Ginklų fondas prie Vidaus reikalų ministerijos. Nustatyti išimtis, pagal kurias didelės talpos dėtuves galėtų įsigyti asmenys, kuriems suteikta teisė turėti A kategorijos ginklus. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį (2 mėnesiai), per kurį prekiautojai turimas didelės talpos dėtuves perduotų realizuoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos. 6.
pusiau automatinius ir pertaisomuosius ilguosius šaunamuosius ginklus, ilguosius vienašūvius graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ir vienašūvius trumpuosius ginklus į B kategoriją, taip susisteminant apyvartos kontrolės reikalavimus šiems ginklams. Numatoma, kad visiems ginklams, kurie pakliūva į B kategoriją, bus reikalingas policijos įstaigos leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, išduodamas 5 metų laikotarpiui. C kategorijos ginklams reikalingas policijos įstaigos neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. 7. Nustatyti pareigą ginklų gamintojams žymėti pagamintus ginklus ir šaudmenis pagal Direktyvos nuostatas, taip pat nustatyti pareigą ginklų prekiautojams žymėti specialiojo statuso subjektų į civilinę apyvartą perduotus ginklus. 8. Padidinti civilinę ginklų apyvartą vykdančių subjektų, kuriems bus leidžiama išimties tvarka įsigyti ir turėti A kategorijos ginklus, skaičių. Numatoma leisti įsigyti ir turėti ginklus šiems subjektams – Lietuvos bankui, A kategorijos ginklų ir šaudmenų gamintojams, valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, ginklų mokslinio tyrimo įstaigoms, Šaulių sąjungos nariams, sportininkams, mokymo įstaigoms, istorinių įvykių atkūrimo, paradų, sporto renginių, fotografijų sesijų organizatoriams. 9. Sugriežtinti ginklų, kurie įsigyjami nuotolinėmis priemonėmis, prekybos kontrolę, nustatant, kad asmens, įsigijusio ginklą ir įsigijusio ginklą per nuotolį, tapatybė ir leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti patikrinti prieš ginklų pristatymą arba pristatymo metu. Tokį patikrinimą privalo atlikti prekiautojas arba ginklų prekybos tarpininkas (ne siuntų ar pašto tarnyba). 10.
policijos įstaigos duomenis apie išduotus leidimus gabenti ginklus ir šaudmenis, taip pat apie išankstinius sutikimus įvežti į Lietuvos Respubliką ginklus kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduoda elektroniniu būdu per Europos Komisijos informacinę sistemą. 11. Siekiant suderinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme vartojamą terminą „valstybinis muziejus“ su Muziejų įstatyme vartojamais muziejų terminais, nustatyti, kad tik nacionaliniai, respublikiniai ir savivaldybių muziejai gali įsigyti ir turėti veikiančių visų kategorijų ginklų kolekcijoms sudaryti, taip pat nustatyti, kad tik Kultūros ministerijos pripažinti kolekcininkai gali įsigyti veikiančių B, C kategorijų ginklų kolekcijoms sudaryti. 12. Numatyti galimybę pratęsti asmens prašymo dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus išdavimo terminą ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui tais atvejais, kai reikia kvalifikuoti asmens teistumą už užsienio valstybėse padarytas nusikalstamas veikas. 13. Siekiant, kad visais atvejais, kai teismo kaltais pripažinti asmenys, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais, negalėtų įsigyti ir turėti ginklų, siūloma papildyti 18 straipsnio 2 dalį kriterijumi, kad asmenys, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nelaikomi atitinkančiais nepriekaištingą reputaciją, taip nustatant, kad jiems policijos įstaigos neišduos leidimų įsigyti ginklus, leidimų laikyti ar nešiotis ginklus. 14. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ginklų negali įsigyti ir turėti asmenys, esantys sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo (ši priežiūra apima ir asmenų, įrašytų į įskaitą dėl alkoholizmo ar narkomanijos, priežiūrą). 15.
reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, keičiant Įstatymo projektu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ir nustatyti, kad asmuo, įtariamas arba kaltinamas padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, vis dar būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad neatsargia nusikalstama veika įtariamas arba kaltinamas ją padaręs asmuo nėra toks pavojingas visuomenei, kaip asmuo, kuris įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Neatsargios nusikalstamos veikos dažniausiai padaromos dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėl asmens psichinio santykio su aplinka. Todėl draudimas asmeniui įsigyti ar turėti ginklą yra neproporcingai griežta priemonė. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminiai tyrimai dėl neatsargių nusikalstamų veikų neretai užtrunka gana ilgą laikotarpį. Užbaigus ikiteisminį tyrimą dėl neatsargių veikų, kai įtarimai pasitvirtina ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu, toks asmuo dažniausiai pradeda tenkinti nepriekaištingos reputacijos kriterijų atlikęs bausmę (pavyzdžiui, kai sumoka baudą), nes teistumas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsiranda tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Todėl dažnai nutinka kuriozinių situacijų, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo negali turėti ginklų, o po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo asmens atžvilgiu jis turi teisę įsigyti ir turėti ginklus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys paimami, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Todėl, siekiant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normų vientisumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, tikslinga Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. 16. Siekiant, kad subjektams, kurių veikla kelia pavojų valstybės saugumui, licencija verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, nebūtų išduodama, o išduota būtų panaikinama, Į statymo projekte siūloma nustatyti, kad licencija verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, neišduodama, jeigu asmenų veikla gali kelti ar kelia pavojų valstybės saugumui. Išvadą dėl valstybės saugumui keliamo pavojaus teiktų Valstybės saugumo departamentas. 17. Atsižvelgiant į tai, kad licencijos verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, turėtojo veiksmai, kuriais licencijos turėtojas ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis įgyja, parduoda ar kitaip perduoda neteisėtai, turėtų būti vertinami kaip esminis licencijuojamos veiklos pažeidimas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad licencija verstis veikla, susijusia su ginklų ir šaudmenų apyvarta, panaikinama, jeigu licencijos turėtojas ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis įgyja, parduoda ar kitaip perduoda neteisėtai. 18.
ūkio subjektų veiklos ribojimus nustatyti Įstatymo projekte, siūloma apibrėžti ginklų eksporto, importo, tranzito, vežimo, ginklų partijos, leidimo eksportuoti ginklus, leidimo importuoti ginklus, leidimo vežti ginklus tranzitu, leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus, išankstinio sutikimo dėl ginklų vežimo sąvokas ir nustatyti tarpininkų registravimo pagrindus, taip pat leidimo importuoti, eksportuoti, gabenti tranzitu, įvežti (išvežti), vežti ginklus, išankstinio sutikimo dėl ginklų vežimo, sutikimų tarpininkauti neišdavimo bei galiojimo panaikinimo pagrindus. 19. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad įmonės, kuri verčiasi licencijuojama veikla, kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 11,
licencijos turėtojui informuoti licenciją išdavusią įstaigą apie licencijos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų pasikeitimus, todėl licenciją išdavusi įstaiga negali laiku patikrinti, ar licencijos turėtoją kontroliuojantieji asmenys atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti pareigą licencijos turėtojui informuoti licenciją išdavusią įstaigą apie licencijos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų pasikeitimus. 20. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, nustatyti pareigą Ekspertų komisijai įvertinti dujinius ginklus, kad būtų nustatyta, ar tokius ginklus įmanoma perdaryti į kovinius ginklus, taip pat pareigą licencijos turėtojui atsisakyti sudaryti ginklo pirkimo sandorį, kurį jis laiko įtartinu, ir apie bandymą sudaryti tokį sandorį informuoti policiją. 21.
Direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus, nustatant šiai veiklai tokius pat apyvartos kontrolės reikalavimus kaip ir ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekybai. 22. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte pateikti sąvokos „ginklų prekybos tarpininkas“ apibrėžtį. 23. Siekiant, kad asmenys, kurie ginklų turi neteisėtai, neturėtų galimybės jų taisyti ginklų taisymo įmonėse, kurios teisėtai verčiasi ginklų taisymo (perdirbimo) veikla, siūloma nustatyti pareigą asmenims, kurie verčiasi ginklų taisymo, ginklų ir šaudmenų perdirbimo veikla, prieš priimant ginklą iš asmens taisyti, patikrinti asmens, kuris kreipėsi dėl ginklo taisymo, ginklo turėjimo teisėtumą ir nustačius, kad ginklas laikomas neteisėtai, apie tai nedelsiant informuoti policiją. 24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad ginklų negali turėti asmuo, gyvenantis kartu su vyresniais nei 14 metų asmenimis, kurie neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų reikalavimų, ar nenurodęs gyvenamosios vietos, ar neturintis sąlygų laikyti ginklą, tačiau nėra nustatyta pareiga ginklo savininkui ar naudotojui informuoti policijos įstaigą apie naujus, vyresnius nei 14 metų asmenis, kurie gyvena kartu, taip pat nėra pareigos informuoti policijos įstaigą apie pasikeitusią ginklo naudotojo gyvenamąją vietą ar pasikeitusią ginklo laikymo vietą, todėl policijos įstaiga negali laiku patikrinti, ar ginklo savininkas ar naudotojas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti pareigą ginklo savininkui ir naudotojui informuoti policijos įstaigą apie naujus, vyresnius nei 14 metų asmenis, kurie gyvena kartu, taip pat apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ar pasikeitusią ginklų laikymo vietą. 25.
Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti galimybę asmenims, kurie vyksta su ginklais į Europos Sąjungos valstybes nares atkurti istorinių įvykių, išduoti Europos šaunamojo ginklo leidimus. 26. Siekiant kontroliuoti ginklo priedėlių importą (įvežimą), eksportą (išvežimą), vežimą tranzitu, siūloma nustatyti, kad asmenims, kurie pageidauja importuoti (išvežti), eksportuoti (įvežti), vežti tranzitu ginklų priedėlius, privaloma gauti policijos įstaigos atitinkamą leidimą. Pažymėtina, kad ginklo priedėlių prekyba šalies viduje yra kontroliuojama. Jais prekiauti gali tik ginklų parduotuvės, kurios turi licenciją verstis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekyba. Ginklų prekiautojai turi pareigą registruoti visus pirkėjus, kurie įsigyja ginklų priedėlių. 27. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio nuostatas, ginklų medžioklei, sportui, savigynai, kolekcijoms sudaryti gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą, tačiau leidimo panaikinimas dėl asmens prarasto nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad asmeniui, netekusiam nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, panaikinamas leidimas laikyti ar nešiotis ginklus. 28. Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas laikyti ar nešiotis ginklus panaikinamas, jei asmuo neteisėtai įgyja, laiko ar nešioja didelės talpos dėtuvę (daugiau kaip 20 šovinių trumpajam ginklui ir daugiau kaip 10 šovinių ilgajam ginklui). 29. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnio nuostatas, ginklo savininkas gali perleisti ginklus nuolat naudoti tik šeimos nariui, gyvenančiam kartu ir gavusiam leidimą laikyti ar nešiotis ginklus, tačiau naudotojo leidimo panaikinimas, kai jis pradeda gyventi skyriumi nuo ginklo savininko, nenumatytas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad naudotojo leidimas laikyti ar nešiotis ginklo savininko ginklus panaikinamas, k ai jis pradeda gyventi skyriumi nuo šeimos nario, perleidusio nuolat naudotis jam priklausantį ginklą. 30. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuris buvo gavęs leidimą nešiotis ginklus profesinei veiklai, tačiau nutraukė profesinę veiklą ir ginklas jam nereikalingas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas laikyti ar nešiotis ginklus profesinei veiklai panaikinamas, kai fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas nutraukia profesinę veiklą. 31. Atsižvelgiant į Šaulių sąjungos narių poreikį nepaprastosios ar karo padėties metu turėti ginklų, Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią nepaprastosios ar karo padėties atveju ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys nebūtų paimami iš Šaulių sąjungos narių. 32. Atsižvelgiant į tai, kad sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti. 33. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienio reikalų ministerijai informacija apie išduotų leidimų eksportuoti ginklus, gabenti ginklus tranzitu, vežti ginklus skaičių, išankstinių sutikimų dėl ginklų vežimo išdavimo skaičių, juose nurodytų ginklų vertę ir kiekius, realų eksportą, reikalinga teikiant Lietuvos Respublikos ginklų eksporto ataskaitas pagal tarptautinius įsipareigojimus, o Ūkio ministerijai – rengiant metines Lietuvos eksporto ataskaitas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kaupia duomenis apie šiame straipsnyje nurodytų leidimų eksportuoti ginklus, leidimų gabenti ginklus tranzitu, leidimų vežti ginklus ir išankstinių sutikimų dėl ginklų vežimo išdavimą, galiojimo panaikinimą, juose nurodytų ginklų vertę ir kiekius, realų eksportą ir teikia šiuos duomenis kitoms valstybės institucijoms ataskaitoms pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus parengti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Keisti kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 1111 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir šaudmenimis, licencijavimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 957 „Dėl Prekybos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais tarpininkų registravimo ir sutikimų tarpininkauti užsienio valstybių ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių gamintojams, importuotojams, eksportuotojams, prekiautojams ar pirkėjams išdavimo taisyklių patvirtinimo“.
Iki keičiamo Įstatymo įsigaliojimo policijos generalinis komisaras ir kitos atsakingos institucijos turės priimti keičiamam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ ginklai“,
„šaunamieji ginklai“, „šaudmenys“, ginklų priedėliai“, „ginklo turėjimas“,
„prekyba ginklais“, „priežiūros institucija“, „ginklų registras“, „prekiautojas“
„tarpininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymo projektu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo
rašytinį sutikimą verstis licencijuojama veikla – reikės notifikuoti naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema . Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau keičiamo įstatymo; įstatymo) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – teikiamas projektas; projektas) 1 dalimi keičiama įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata – „šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus” – galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai numatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Projekto
6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 4) esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo <...>.” Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ( inter alia 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio
reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai ( inter alia
m. birželio 11 d. nutarimai).
Projekto 17 straipsnio 5 dalis numato išimtis iš minėtų draudimų specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Pareigūno ar kario statusas nepakeičia sveikatos ir elgesio sutrikimų, lyginant su asmenimis turinčiais tokius pat sutrikimus, bet neturinčiais pareigūno ar kario statuso. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu asmenys, atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų išimtis, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. 2. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra pateikta jame vartojamų sąvokų – „daikto ar įrenginio modelis“, „ginklo modelis“ – apibrėžimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje („Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija“) ir kitose įstatymo normose Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatomos teisės ir pareigos. Toks reguliavimas vertintinas kaip galimai varžantis asmenų teises ir laisves, kadangi asmenų teisių ir laisvių suvaržymai turi būti nustatomi įstatymais, o ne žemesnės galios teisės aktais.
Be to, būtina aiškiai nustatyti siūlomos normos veikimo apimtį, siejant ją su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nes iš įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatų susidaro įspūdis, kad ekspertų komisijos įgaliojimai yra platesni nei nustatyta Projekto 7 straipsnio 5 dalyje. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimą dėl ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų dalių apyvartos (t. y. ir
<...>
dalys patenka įstatymo paskirtį bei tikslus), svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnyje, analogiškai šios straipsnio 61 ir 64 punktams, prie pagrindinių šio įstatymo sąvokų nereikėtų apibrėžti, kas įstatymo kontekste yra laikoma ginklo priedėlio dalimi . Be to, viso keičiamo įstatymo kontekste būtina patikslinti vartojamą formuluotę – ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys . Iš šios formuluotės nėra aišku, ar žodis „dalys“ joje yra siejamas tik su šaudmenimis ar ir su ginklais bei jų priedėliais . 4. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos visiems lankams ir jų strėlėms (
motyvuoja šiais argumentais (
„<...> sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti.“ Kita vertus, prieš apsisprendžiant dėl visų lankų kontrolės šio įstatymo kontekste panaikinimo, būtina įvertinti ir priešingus argumentus: 1) keltina prielaida, jog esamą santykinai mažą lankų paplitimą; nedidelį nusikalstamų veikų, naudojant lankus, skaičių iš esmės nulemia esamas griežtas įstatymo reguliavimas bei jų priskyrimas B kategorijos ginklams (įstatymo 4 straipsnio 8 punktas – „templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, priskiriami B kategorijos ginklams“); 2) lankai gali kelti didesnį pavojų už įprastą šaunamąjį ginklą vien dėl tos priežasties, jog tai yra santykinai tylus ginklas (
ir darant nusikalstamas veikas). Be to, svarstytinas privilegijuoto lankų išskyrimo iš kitų templinių ginklų, nurodytų įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, pagrįstumas. 5. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamas „ginklas“ – „daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nesutampa šio apibrėžimo apibrėžiamosios ir apibrėžiančiosios dalių gramatinė forma „skaičius“ (
apibrėžiama ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)
reeksportas (kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 258/2012 2 straipsnyje)“. Tačiau pastebėtina, kad detalizuojant atskiras apyvartos veiklas, rašoma tik apie ginklus ir jų šaudmenis , neminint ginklų priedėlių ir jų dalių . Pavyzdžiui, žiūrėti: įstatymo 2 straipsnio 13 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas“), 14 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas“), 15 dalį (ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis“), 16 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų perdirbimas“) bei 17 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas“). 7. Siūlytina ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių reimportą apibrėžti (ar pateikti nuorodą į Reglamentą) atskirame įstatymo 2 dalies punkte (pavyzdžiui, analogiškai kaip įstatymo 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse atskirai yra išskirtas šių daiktų importas bei eksportas ). 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje apibrėžiama ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija
apibrėžiama ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija
apibrėžimas („Užsienio valstybė – valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką“). 11. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateikiamam šaltojo ginklo apibrėžimui („Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai“) trūksta aiškumo, dėl to jis turėtų būti tobulinamas. Akcentuotina, kad siūlomoje normoje nėra pateikiama pakankamai požymių, leidžiančių atriboti ginklą nuo ūkinės ar buitinės paskirties įrenginio (pavyzdžiui, iš pateikto apibrėžimo nebūtų aišku, kaip atriboti nunčiaką nuo spragilo arba svaidomąją žvaigždę nuo dviračio pavarų perjungimo įrenginio). 12. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad minima teisinio reguliavimo problematika dar labiau „išryškėja“, taikant įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateiktą aiškumo stokojantį šaltojo ginklo apibrėžimą kartu su įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu („civilinėje apyvartoje draudžiami: 7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai ”). Visų pirma, paminėtina, kad iš minimų nuostatų nėra aiškus ir tikslus draudimo objektas. Antra, sąvokos „kiti šaltieji ginklai“ turinys yra neaiškus, atsižvelgiant į tai, kad ir bendroji sąvoka „šaltasis ginklas“ nėra išsamiai ir tiksliai apibrėžta.
Trečia, nei teikiamame projekte, nei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra atskleidžiamas apibrėžime išskirtų ginklų – kasteto, blakšto, svaidomosios žvaigždės – sąvokų turinys. Pabrėžtina, kad siekiant nustatyti draudimus ir atsakomybę už jų nepaisymą, norma turi būti konstruojama taip, kad jos adresatas aiškiai suvoktų draudžiamo elgesio ribas. 13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tobulintina, apibrėžiant, kas yra laikoma „<...> automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte <...>“. 14. Svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, taip pat 9 straipsnio santykis su įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi. 15. Keičiamo įstatymo naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nelieka nuostatos, kad analogiškai šauliams ginklus kario savanorio tarnybai galėtų įsigyti kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Tačiau pastebėtina, kad atitinkama pataisa buvo priimta mažiau nei prieš dvejus metus – t. y. 2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2440, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-17530). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimo pagrįstumas. 16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys („Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“) tobulintinas, aiškiai nurodant, kokia tvarka skundžiamas atsisakymas išduoti leidimą.
Pabrėžtina, kad nurodant kelis teisės aktų pavadinimus ir tarp jų vartojant jungtuką „arba”, lieka neaišku, pagal kokio konkrečiai teisės akto reikalavimus atitinkamas sprendimas gali (turi) būti skundžiamas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 40 straipsnio 9 dalies. 17. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 14 dalis tobulintina, kadangi nėra aišku, nuo kokio momento bus skaičiuojamas „pastarųjų
terminas. Be to, abejotina ar ši norma nustato proporcingas priemones, jeigu asmuo, turintis A kategorijos ginklą, negalės įsigyti jam šaudmenų, nes per metus dalyvavo vos vieneriose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose (pavyzdžiui, dėl patirtos traumos ar pan.). Taip pat kvestionuotina aptariamos normos logika, kadangi asmuo gali aktyviai dalyvauti šaudymo (bet ne su A kategorijos ginklais sporte), tačiau tai bus pakankamas pagrindas įsigyti A kategorijos ginklus. Kita vertus, asmuo, kuris sportuoja būtent su A kategorijos ginklais, negalės įsigyti atitinkamos kategorijos ginklo mažiausiai 12 mėnesių, o bus priverstas tokį ginklą nuomotis. 18.
punktuose nustatyta, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 11) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus; 12) apie kurį Valstybės saugumo departamentas turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai. <...>“. Atitinkamos nuostatos suformuluotos abstrakčiai ir kelia neaiškumų dėl pagrindų, ribojančių asmens teisę įsigyti ir turėti ginklą. Pavyzdžiui, nėra aišku: apie kokius „duomenis“ ir jų pobūdį rašoma šiose nuostatose; kur ir kaip (gavus teismo sankciją ar ne) šie „duomenys“ yra fiksuojami. Kita vertus, iš teikiamo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, kokia teisinė procedūra būtų taikoma tais atvejais, jeigu aplinkybės („duomenys“), jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui , atsirastų asmeniui jau turint leidimą ginklui. 19. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytas vienas iš sudėtinių kriterijų – „<...> pripažintas padaręs <...> nusikaltimą, už kurį <...> didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo <...>“ – absoliučiai [1] ribojančių asmens nepriekaištingą reputaciją, atitinka proporcingumo principą (t. y. – svarstytina, ar numatytoji 3 metų laisvės atėmimo riba (past. – į kurią patenka tik nesunkūs nusikaltimai) nėra pernelyg maža). 20.
straipsnio 2 dalies 2 punktu: „Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas“. 21. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti vieną iš nepriekaištingą asmens reputaciją ribojančių pagrindų: „per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“. Kita vertus, keltinas klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės, pavyzdžiui, reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 36 straipsnyje ( kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ), 391 straipsnyje ( kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas) , 18 straipsnio 2 dalyje (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ribotai pakaltinamo asmens) ar 93 straipsnyje (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) . 22. Projektu siūloma švelninti reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, keičiant Įstatymo projektu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nustatyti, kad asmuo, įtariamas arba kaltinamas padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, vis dar būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tačiau svarstytina, ar atitinkama pataisa yra sistemingai suderinta su, pavyzdžiui, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu („įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“).
Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 4 ir 6 dalys yra neatsargūs nusikaltimai, padaromi apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sankcijos už kuriuos viršija 3 metus (
laisvės atėmimo už BK 281 straipsnio 4 dalį; ir iki dešimties metų – už šio straipsnio 6 dalį). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte pateikiamas rengėjų pataisos argumentui, kad
„šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad neatsargia nusikalstama
veika įtariamas arba kaltinamas ją padaręs asmuo nėra toks pavojingas visuomenei, kaip asmuo, kuris įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką“ nėra visapusiškai pagrįstas. 23. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kad „asmuo per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus, kuriais buvo pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai“ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamas terminas yra neproporcingas ir neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) reguliavimo. Pastebėtina, kad naujame ANK atsisakyta senojo reguliavimo, pagal kurį buvo pabrėžiamas asmens baustumas, ir įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas.
ANK 40 straipsnyje („Administracinių nusižengimų pakartotinumas“) numatyta, kad: „Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
24Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
jog „Už šiame skyriuje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.“ Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo VI skyriaus nuostatos taip pat įtvirtina reikalavimus licencijas išduodančiai institucijai, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bei Ginklų fondui. 25. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nerekomenduotina nurodyti minimų teisės aktų konkrečių straipsnių. 26. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje turėtų būti reguliuojami ir tie atvejai, kai leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinamas pripažįstamas neteisėtu, taip pat tokiu sprendimu padarytos žalos kompensavimo klausimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1]
paties nuteisimo faktu, o ne teisiniu teistumu, kuris suėjus terminui išnyksta, arba gali būti panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-05-14 Nr. XIIIP-2002(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas Darius Vasaris, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: direktorius Andrius Kabišaitis, Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau keičiamo įstatymo; įstatymo) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – teikiamas projektas; projektas) 1 dalimi keičiama įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata – „šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus” – galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai numatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 4) esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo <...>.” Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ( inter alia
29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai ( inter alia
29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).
Projekto 17 straipsnio
pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Pareigūno ar kario statusas nepakeičia sveikatos ir elgesio sutrikimų, lyginant su asmenimis turinčiais tokius pat sutrikimus, bet neturinčiais pareigūno ar kario statuso. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu asmenys, atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų išimtis, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Nepritarti Projekto 17 straipsnio
specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnų ir (ar) karių sveikata yra tikrinama pagal specialiuosius reikalavimus ir jiems sveikatos sutrikimus ir ligas, kuriems esant negalima laikyti ginklo, nustato specialieji teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnyje, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnyje, Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, profesinę karo tarnybą, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybą, taip pat žvalgybos pareigūno tarnybą, turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti atitinkamas pareigas.
Sveikatos būklės reikalavimus vidaus tarnybos pareigūnams nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, kariams ir žvalgybos pareigūnams krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
d. įsakymu Nr. 1V-308/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado patvirtinimo“ nustatyti sveikatos būklės reikalavimai pareigūnams yra griežtesni nei fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą. Taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ yra nustatę griežtesnius reikalavimus kariams nei nustatyti fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą.
Ar pareigūnai neturi sąvade nurodytų sutrikimų ir ligų, nustatoma vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-06-16 įsakymu Nr. 1V-230. Jame nustatyta, kad privalomi pareigūnų sveikatos patikrinimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 6 metus iki jiems sukaks 35 metai, vėliau - ne rečiau kaip kas 4 metus, aktyviojo rezervo kariams ne rečiau kaip kas 5 metus. Taip pat krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-429 „Dėl tęstinės medicininės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikata privalo būti profilaktiškai patikrinta ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Fizinių asmenų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus sveikata tikrinama pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221 patvirtintą Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašą kas 5 metus, t. y. 2,5 karto rečiau nei pareigūnų. Pažymėtina, kad nurodyta Projekto išlyga būtų taikoma tik esamiems pareigūnams ir kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-30 nutarimu Nr.
1190 patvirtinto Aprašo 8 punktu, pareigūnų patikra dėl šaunamojo ginklo naudojimo (teorinė ir praktinė dalys) atliekama ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją karinė, sukarinta ir saugumo tarnybos yra atribotos nuo civilinės tarnybos; Konstitucijoje yra įtvirtinta diferencijuota civilinių valstybės institucijų ir karinių bei sukarintų valstybės institucijų samprata; tai sudaro teisines prielaidas teisės aktais diferencijuotai reguliuoti santykius, susijusius su civilinių valstybės institucijų ir karinių valstybės institucijų veikla, taip pat nustatyti tokį civilinėse ir karinėse bei sukarintose valstybės institucijose dirbančių asmenų teisinį statusą, kuris turėtų tam tikrus ypatumus (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad karo tarnybos subjektai turi specifinį teisinį statusą, jiems yra keliami specialūs reikalavimai ir nustatyti draudimai (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas)
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata , kuria numatoma išimtis specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus , neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4.
rezultatai: už – 8, susilaikė – nėra, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
DĖL
2018-09-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo; įstatymo) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – teikiamas projektas; projektas) 1 dalimi keičiama įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata – „šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus” – galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai numatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Projekto
6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 4) esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo <...>.” Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ( inter alia
29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai ( inter alia
29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).
Projekto
subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Pareigūno ar kario statusas nepakeičia sveikatos ir elgesio sutrikimų, lyginant su asmenimis turinčiais tokius pat sutrikimus, bet neturinčiais pareigūno ar kario statuso. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu asmenys, atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų išimtis, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komiteto (2018-05-16) sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata , kuria numatoma išimtis specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus , neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Nors Projekto 17 straipsnio 5 dalyje padaryta išimtis dėl pareigūnų ir karių, tačiau pareigūnų ir karių sveikata yra tikrinama, o sveikatos sutrikimus ir ligas, kuriems esant negalima laikyti ginklo, nustato kiti specialieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinti Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnyje, Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, profesinę karo tarnybą, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybą, taip pat žvalgybos pareigūno tarnybą, turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti atitinkamas pareigas. Sveikatos būklės reikalavimus vidaus tarnybos pareigūnams nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, kariams ir žvalgybos pareigūnams krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.
1V-308/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado patvirtinimo“ nustatyti sveikatos būklės reikalavimai pareigūnams yra griežtesni nei fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą. Taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ yra nustatę griežtesnius reikalavimus kariams nei nustatyti fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą. Ar pareigūnai neturi paminėtu įsakymu patvirtintame sąvade nurodytų sutrikimų ir ligų nustatoma vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-06-16 įsakymu Nr. 1V-230. Jame nustatyta, kad privalomi pareigūnų sveikatos patikrinimai atliekami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 6 metus iki jiems sukaks 35 metai, vėliau - ne rečiau kaip kas 4 metus, aktyviojo rezervo kariams ne rečiau kaip kas 5 metus.
Taip pat krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-429 „Dėl tęstinės medicininės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikata privalo būti profilaktiškai patikrinta ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Fizinių asmenų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus sveikata tikrinama pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221 patvirtintą Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašą kas 5 metus. Pažymėtina, kad nurodyta Projekto išlyga būtų taikoma tik esamiems pareigūnams ir kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-30 nutarimu Nr. 1190 patvirtinto Aprašo 8 punktu pareigūnų tikrinimas dėl šaunamojo ginklo naudojimo (teorinė ir praktinė dalys) atliekamas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų, karių ir žvalgybos pareigūnų sveikatos patikrinimo procedūros yra griežtesnės nei fizinių asmenų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, taip pat į tai, kad pareigūnai, kariai ir žvalgybos pareigūnai vykdo tarnybą su šaunamuoju ginklu, tai valstybė yra pripažinusi, kad jų pasirengimas ir sveikata tinkama naudoti ginklą, manome, jog netikslinga papildomai tikrinti pareigūnų, karių ir žvalgybos pareigūnų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, sveikatą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-071 2.
Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra pateikta jame vartojamų sąvokų – „daikto ar įrenginio modelis“,
„ginklo modelis“ – apibrėžimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios keičiamo
įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje („Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija“) ir kitose įstatymo normose Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatomos teisės ir pareigos. Toks reguliavimas vertintinas kaip galimai varžantis asmenų teises ir laisves, kadangi asmenų teisių ir laisvių suvaržymai turi būti nustatomi įstatymais, o ne žemesnės galios teisės aktais. Be to, būtina aiškiai nustatyti siūlomos normos veikimo apimtį, siejant ją su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nes iš įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatų susidaro įspūdis, kad ekspertų komisijos įgaliojimai yra platesni nei nustatyta Projekto 7 straipsnio 5 dalyje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti pastabai, kad Ekspertų komisijos įgaliojimai būtų aiškiai nustatyti Projekto 1 straipsnio 4 dalyje. Į kitą pastabos dalį siūloma neatsižvelgti, kadangi ginklų gamintojai nuolat pagamina naujų įrenginių ir daiktų, kurie neatitinka nei vienos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytos ginklų kategorijos ir rūšies, tačiau pagal savo paskirtį ir kaunamąją galią turėtų būti vertinami kaip šaunamieji ginklai. Atsižvelgiant į tai, būtina valstybėje turėti instituciją, kuri galėtų operatyviai pripažinti tokius naujai sukurtus įrenginius ar daiktus šaunamaisiais ginklais bei priskirti juos tam tikrai ginklų kategorijai. Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. gegužės 17 d. direktyvos (ES) Nr.
2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau - Direktyva) 10a straipsnio 2 dalyje nustatyta, „Valstybės narės šaunamiesiems ginklams priskiria įrenginius, turinčius šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kuriuos galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį“. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, būtina valstybėje turėti instituciją, kuri naujus į Lietuvos rinką pateiktus dujinių ginklų modelius įvertintų dėl galimybės juos perdirbti ir priskirtų šaunamiesiems ginklams (A, B ar C kategorijai) arba dujiniams įrenginiams (D kategorija). Lietuvoje tokios institucijos funkcijas atliktų Ekspertų komisija, numatyta Projekto 1 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo reguliavimą dėl ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų dalių apyvartos (t. y. ir <...> dalys patenka įstatymo paskirtį bei tikslus), svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnyje, analogiškai šios straipsnio 61 ir 64 punktams, prie pagrindinių šio įstatymo sąvokų nereikėtų apibrėžti, kas įstatymo kontekste yra laikoma ginklo priedėlio dalimi . Be to, viso keičiamo įstatymo kontekste būtina patikslinti vartojamą formuluotę – ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys . Iš šios formuluotės nėra aišku, ar žodis „dalys“ joje yra siejamas tik su šaudmenimis ar ir su ginklais bei jų priedėliais . Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad ginklų priedėlių (naktinis, optinis, lazerinis taikiklis, duslintuvai) dalių įvairovė yra labai didelė ir išvardinti baigtinį ginklų priedėlių dalių sąrašą būtų neįmanoma.
Be to, net ir išvardinus visas galimas ginklų priedėlių dalis rinkoje dėl techninės pažangos galėtų atsirasti naujų dalių, kurių priimant Projektą nebuvo. Todėl ginklo priedėlio dalį galima apibrėžti kaip bet kurią dalį būtiną, kad ginklo priedėlis veiktų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 5 punkte nustatoma, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos visiems lankams ir jų strėlėms (
rengėjai šią pataisą motyvuoja šiais argumentais (
kalba neredaguota):
„<...> sportui skirti lankai niekuo nesiskiria
nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti.“ Kita vertus, prieš apsisprendžiant dėl visų lankų kontrolės šio įstatymo kontekste panaikinimo, būtina įvertinti ir priešingus argumentus: 1) keltina prielaida, jog esamą santykinai mažą lankų paplitimą; nedidelį nusikalstamų veikų, naudojant lankus, skaičių iš esmės nulemia esamas griežtas įstatymo reguliavimas bei jų priskyrimas B kategorijos ginklams (įstatymo 4 straipsnio 8 punktas – „templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, priskiriami B kategorijos ginklams“); 2) lankai gali kelti didesnį pavojų už įprastą šaunamąjį ginklą vien dėl tos priežasties, jog tai yra santykinai tylus ginklas (
tiek ir darant nusikalstamas veikas). Be to, svarstytinas privilegijuoto lankų išskyrimo iš kitų templinių ginklų, nurodytų įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, pagrįstumas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamas „ginklas“ – „daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nesutampa šio apibrėžimo apibrėžiamosios ir apibrėžiančiosios dalių gramatinė forma „skaičius“ (
<...>“). Nepritarti Terminas patvirtintas terminų banke. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)
Nr. 258/2012 2 straipsnyje)“. Tačiau pastebėtina, kad detalizuojant atskiras apyvartos veiklas, rašoma tik apie ginklus ir jų šaudmenis , neminint ginklų priedėlių ir jų dalių .
Pavyzdžiui, žiūrėti: įstatymo 2 straipsnio
šaudmenų laikymas“), 15 dalį (ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis“), 16 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų perdirbimas“) bei 17 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas“). Nepritarti Projekto
atskiras ginklų ir šaudmenų apyvartos veiklas. Šios sąvokos yra vartojamos įstatymo tekste ir jos neapima ginklų priedėlių ir dalių. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių reimportą apibrėžti (ar pateikti nuorodą į Reglamentą) atskirame įstatymo 2 dalies punkte (pavyzdžiui, analogiškai kaip įstatymo 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse atskirai yra išskirtas šių daiktų importas bei eksportas ). Nepritarti Sąvoka
„reimportas“ Projekte nevartojama. 8. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija
A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys .“ Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgus į keičiamo įstatymo 3 – 6 straipsnius, B, C ir D kategorijoms priskiriami tik ginklai, bet ne jų priedėliai ar šaudmenys. Atsižvelgiant į tai, minimos nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje. Pritarti
departamentas 2018-05-07 9.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio
ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija
kriminalistinę ar pažintinę vertę, rinkinys.“ Šiame apibrėžime nėra aiškus vartojamos sąvokos „pažintinė vertė“ turinys. Nepritarti Terminas patvirtintas terminų banke. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
užsienio valstybės apibrėžimas („Užsienio valstybė – valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką“). Nepritarti Projekte, siekiant didesnio aiškumo, siūloma apibrėžti skirtingas sąvokas „trečioji šalis“,
„užsienio valstybė“, „valstybė narė“, kurioms Projekte suteikiamos skirtingos
reikšmės. Užsienio valstybės sąvoka apima valstybes nares ir trečiąsias valstybes. Tikslinga vienur vartoti tik valstybių narių sąvoką, kitur trečiųjų šalių, o dar kitus užsienio valstybių. Sąvoka „užsienio valstybė“ yra naudojama 12, 14, 23, 25, 26, 37, 42, 46 straipsniuose. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šaltojo ginklo apibrėžimui („Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai“) trūksta aiškumo, dėl to jis turėtų būti tobulinamas. Akcentuotina, kad siūlomoje normoje nėra pateikiama pakankamai požymių, leidžiančių atriboti ginklą nuo ūkinės ar buitinės paskirties įrenginio (pavyzdžiui, iš pateikto apibrėžimo nebūtų aišku, kaip atriboti nunčiaką nuo spragilo arba svaidomąją žvaigždę nuo dviračio pavarų perjungimo įrenginio). Nepritarti Apibrėžimas yra aiškus.
Šaltieji ginklai nuo kitų daiktų ar įrenginių yra atskiriami atsižvelgiant į tai ar daiktas, įrenginys turi buitinį ar ūkinę paskirtį. Pavyzdžiui, dviračio pavarų žvaigždės turi ūkinę paskirtį – jas galima sumontuoti ant dviračio rato ašies ir panaudoti dviračio judėjimui. Be to dviračio pavarų žvaigždės gamintojo nėra pritaikytos sviesti ir smigti į taikinį, todėl jos negali būti vertinamos kaip svaidomojo pobūdžio šaltasis ginklas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
akcentuotina, kad minima teisinio reguliavimo problematika dar labiau
„išryškėja“, taikant įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateiktą aiškumo
stokojantį šaltojo ginklo apibrėžimą kartu su įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu („civilinėje apyvartoje draudžiami: 7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai ”). Visų pirma, paminėtina, kad iš minimų nuostatų nėra aiškus ir tikslus draudimo objektas. Antra, sąvokos „kiti šaltieji ginklai“ turinys yra neaiškus, atsižvelgiant į tai, kad ir bendroji sąvoka „šaltasis ginklas“ nėra išsamiai ir tiksliai apibrėžta. Trečia, nei teikiamame projekte, nei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra atskleidžiamas apibrėžime išskirtų ginklų – kasteto, blakšto, svaidomosios žvaigždės – sąvokų turinys. Pabrėžtina, kad siekiant nustatyti draudimus ir atsakomybę už jų nepaisymą, norma turi būti konstruojama taip, kad jos adresatas aiškiai suvoktų draudžiamo elgesio ribas. Pritarti iš dalies Projekto 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte papildomai paaiškinant, kad kiti šaltieji smogiamojo ar svaidomojo pobūdžio ginklai neturi ūkinės ar buitinės paskirties. Kiekvienu atveju dėl to, ar ginklas yra laikytinas civilinėje apyvartoje draudžiamu smogiamojo ar svaidomojo pobūdžio ginklu išvadą teikia kriminalistinių tyrimų ekspertai konkrečiose administracinėse ar baudžiamosiose bylose.
Šiuo metu pagal kriminalistinio vertinimo metodiką draudžiamais svaidomojo pobūdžio ginklais yra pripažįstamos ne tik mėtomosios žvaigždės, bet ir kiti daiktai ar įrenginiai, pritaikyti sviesti ir smigti bei neturintys kitos ūkinės paskirties. Draudžiamais smogiamojo pobūdžio ginklais pripažįstami ne tik kastetai, blakštai, bet ir kiti smogiamieji daiktai ar įrenginiai, neturintys ūkinės paskirties. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
iššokančia ar atsilenkiančia geležte <...>“. Pritarti
departamentas
9 straipsnio 1 dalies santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, taip pat 9 straipsnio santykis su įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi. Pritarti
departamentas
redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nelieka nuostatos, kad analogiškai šauliams ginklus kario savanorio tarnybai galėtų įsigyti kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Tačiau pastebėtina, kad atitinkama pataisa buvo priimta mažiau nei prieš dvejus metus – t. y. 2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2440, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-17530). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimo pagrįstumas. Nepritarti KAM nemato tikslingumo, kad ginklus kario savanorio tarnybai galėtų įsigyti kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-07 16.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio
išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“) tobulintinas, aiškiai nurodant, kokia tvarka skundžiamas atsisakymas išduoti leidimą. Pabrėžtina, kad nurodant kelis teisės aktų pavadinimus ir tarp jų vartojant jungtuką „arba”, lieka neaišku, pagal kokio konkrečiai teisės akto reikalavimus atitinkamas sprendimas gali (turi) būti skundžiamas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 40 straipsnio 9 dalies. Pritarti
departamentas
„pastarųjų 12 mėnesių” terminas. Be to, abejotina ar ši norma nustato proporcingas priemones, jeigu asmuo, turintis A kategorijos ginklą, negalės įsigyti jam šaudmenų, nes per metus dalyvavo vos vieneriose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose (pavyzdžiui, dėl patirtos traumos ar pan.). Taip pat kvestionuotina aptariamos normos logika, kadangi asmuo gali aktyviai dalyvauti šaudymo (bet ne su A kategorijos ginklais sporte), tačiau tai bus pakankamas pagrindas įsigyti A kategorijos ginklus. Kita vertus, asmuo, kuris sportuoja būtent su A kategorijos ginklais, negalės įsigyti atitinkamos kategorijos ginklo mažiausiai 12 mėnesių, o bus priverstas tokį ginklą nuomotis. Pritarti
departamentas 2018-05-07 18.
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio
punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 11) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus; 12) apie kurį Valstybės saugumo departamentas turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai. <...>“. Atitinkamos nuostatos suformuluotos abstrakčiai ir kelia neaiškumų dėl pagrindų, ribojančių asmens teisę įsigyti ir turėti ginklą. Pavyzdžiui, nėra aišku: apie kokius „duomenis“ ir jų pobūdį rašoma šiose nuostatose; kur ir kaip (gavus teismo sankciją ar ne) šie
„duomenys“ yra fiksuojami. Kita vertus, iš teikiamo teisinio reguliavimo taip
pat nėra aišku, kokia teisinė procedūra būtų taikoma tais atvejais, jeigu aplinkybės („duomenys“), jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui , atsirastų asmeniui jau turint leidimą ginklui. Pritarti iš dalies Šaunamasis ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis ir nėra pirmo būtinumo daiktas, kurį turėtų įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai. Atsižvelgiant į tai yra tikslinga nustatyti, kad tokius ginklus gali turėti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nepriekaištingos reputacijos asmenimis neturėtų būti laikomi asmenys, kurie kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės ar valstybės saugumui.
Pažymėtina, kad duomenys dėl asmens keliamos grėsmės renkami iš viešai prieinamų šaltinių, policijos tvarkomų registrų, taip pat Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl paskutinės pastabos dalies Projektas tikslintinas papildant 40 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuriame būtų nustatyta, kad asmens leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Valstybės saugumo departamentui pateikus duomenis policijai apie tai, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę valstybės saugumui. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytas vienas iš sudėtinių kriterijų – „<...> pripažintas padaręs <...> nusikaltimą, už kurį <...> didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo <...>“ – absoliučiai [1] ribojančių asmens nepriekaištingą reputaciją, atitinka proporcingumo principą (t. y. – svarstytina, ar numatytoji 3 metų laisvės atėmimo riba (past. – į kurią patenka tik nesunkūs nusikaltimai) nėra pernelyg maža). Nepritarti Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra tinkamas ir proporcingas. Projektu siūloma galiojančio teisinio reglamentavimo nekeisti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
20Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai nėra suderinti su Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu: „Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas“. Nepritarti Projekte nustatyti atvejai dėl draudimo asmenims įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus apima ne tik ginklus medžioklei, bet ir ginklus, savigynai, sportui, kolekcijoms ir kitus. Be to, Medžioklės įstatymas nustato, kas gali būti medžiotoju apskritai.
Teisė medžioti nėra tik gyvūnų šaudymas. Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reputaciją ribojančių pagrindų: „per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“. Kita vertus, keltinas klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės, pavyzdžiui, reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 36 straipsnyje ( kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ), 391 straipsnyje ( kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas) , 18 straipsnio 2 dalyje (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ribotai pakaltinamo asmens) ar 93 straipsnyje (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) . Pritarti Papildyti Projektą visomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, kurias numato Baudžiamasis kodeksas. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, keičiant Įstatymo projektu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nustatyti, kad asmuo, įtariamas arba kaltinamas padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, vis dar būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Tačiau svarstytina, ar atitinkama pataisa yra sistemingai suderinta su, pavyzdžiui, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu („įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“). Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 4 ir 6 dalys yra neatsargūs nusikaltimai, padaromi apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sankcijos už kuriuos viršija 3 metus (
dalį; ir iki dešimties metų – už šio straipsnio 6 dalį). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte pateikiamas rengėjų pataisos argumentui, kad
„šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad neatsargia
nusikalstama veika įtariamas arba kaltinamas ją padaręs asmuo nėra toks pavojingas visuomenei, kaip asmuo, kuris įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką“ nėra visapusiškai pagrįstas. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant suderinti Projekto 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas su Projekto 18 straipsnio
asmeniu nelaikomas asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose; Priėmus tokį pataisymą turėtų būti atitinkamai patikslintas 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-07 23.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio
reikalavimas, kad
„asmuo per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus
padarė administracinius nusižengimus, kuriais buvo pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai“ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamas terminas yra neproporcingas ir neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) reguliavimo. Pastebėtina, kad naujame ANK atsisakyta senojo reguliavimo, pagal kurį buvo pabrėžiamas asmens baustumas, ir įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas. ANK 40 straipsnyje („Administracinių nusižengimų pakartotinumas“) numatyta, kad:
„Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo
per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
departamentas
atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.“ Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo VI skyriaus nuostatos taip pat įtvirtina reikalavimus licencijas išduodančiai institucijai, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bei Ginklų fondui. Pritarti
departamentas
departamentas 2018-05-07 26.
Keičiamo įstatymo 40 straipsnio
leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinamas pripažįstamas neteisėtu, taip pat tokiu sprendimu padarytos žalos kompensavimo klausimai. Pritarti iš dalies Asmuo turi teisę nurodytus sprendimus dėl leidimų panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teismui ir reikalauti žalos atlyginimo. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju gali priimti sprendimą ne tik dėl leidimo panaikinimo teisėtumo, bet ir žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Advokatų kontora „Balticus Advocatus“ Advokatas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-05-08 tikėdamasis dėmesio, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos vardu persiunčiu Tamstos ir Jūsų kolegų žiniai bei dėmesiui Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos informaciją apie 2017-05-17 d. ES Direktyvą dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės sugriežtinimo bei 2018-05-08 d. (antradienį) LRS popietiniame plenariniame posėdyje (15:30 val.) planuojamą pateikti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2002. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamo Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (3-ojoje projekto varianto redakcijoje) Nr. XIIIP-2002 gausu teisės normų tarpusavio vidinių prieštaravimų bei neatitikimų visai eilei tarptautinių teisės aktų bei konvencijų, net ir vaiko teisių apsaugos garantijų srityse.
Be to, kaip matyti iš Seimui teikiamo projekto turinio, siūlomais priimti įstatymo pakeitimais siekiama spręsti netik ginklų ir šaudmenų kontrolės, bet ir tokio įstatymo kompetencijai nepriskirtinus gamtosaugos ir medžioklės, bei net kitokių administracinių teisė pažeidimų prevencijos klausimus. LiGSA valdybos ir mūsų asociacijos darbo grupės objektyviai pagrįstu įsitikinimu Seimui teikiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projekto variantas turi itin daug esminių teisės normų prieštaravimų, teisinės bei elementariosios logikos trūkumų bei kitų, įstatymams neleistinų klaidų. Dėl šios priežasties, gerbiant Įstatymų leidėją, privalėtų būti grąžintas projekto autoriams pataisyti, realiai, kaip pridera, suderinant jį su visuomeninėmis, t.y. nevyriausybinėmis organizacijomis, bei pašalinant projekte esamus trūkumus bei klaidas. Spręsti pagrindiniam komitetui
2018-05-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamo Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (3-ojoje projekto varianto redakcijoje) Nr. XIIIP-2002 radome esminių neatitikimų ir prieštaravimų Vaiko teisių konvencijai , kurią Lietuva be išlygų ratifikavo 1995 metais. NVO vaikams konfederacija stebi Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje ir siekia, kad šios Konvencijos nuostatos būtų nepažeidžiamos rengiant Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Todėl esame labai sunerimę dėl projekto 13 straipsnyje pateiktų siūlymų, pažeidžiančių Vaiko teisių konvencijos nuostatas.
Įstatymo projekte numatyta, kad „Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. “ Projekto Aiškinamajame rašte nenurodyta, kad siūlomos įstatymo nuostatos būtų derinamos su Vaiko teisių konvencija ir kitomis vaikų klausimus reguliuojančiomis konvencijomis, kurias Lietuva ratifikavusi. Įstatymo projekte dėl vaikų nėra sąvokos “gali įgyti (bet ne pirkti)“, todėl, neaišku, kaip vaikas galės įgyti ginklą, kur jį laikys, kaip ir kame nešios, kaip naudos. Jeigu nuo 16 metų pusiau automatinį ginklą jau naudos, pagal kokią mokymo programą bus apmokytas, kas mokymo programą tvirtins, kokią licenciją, kuri mokslo arba švietimo įstaiga turės išduoti Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijai. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu, vaikai, neturintys pilno veiksnumo ir teisnumo yra įtraukiami į įstatymą specialiojo statuso subjektu. Kokiu teisiniu pagrindu bus reguliuojama šių vaikų veikla, atsakomybė praradus arba netekus ginklo arba neteisingai jį panaudojus. Kaip bus reglamentuota juos globojančių asmenų, tėvų pareigos ir atsakomybė. Aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių sąveikų su Vaiko teisių apsaugos tarnybomis arba kitomis institucijomis ir organizacijomis, atsakingomis už vaiko teisių apsaugą. Nėra pateikta išvadų Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės dėl galimybės vaikams įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, ar toks leidimas atitinka Vaiko teisių apsaugos konvenciją, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str.
2d . nuostatoms. Vaikai iki pilnametystės neturi vairuotojo teisių, todėl nėra aišku, kokiu būdu ir kaip įpakuotus minėtus ginklus gabens (veš miesto transportu, neš) į treniruotes, kaip tokie vaikai (su ginklais) bus apsaugoti nuo užpuolimo viešoje erdvėje, ar netyčinio ginklo praradimo, kokiu teisiniu būdu ir iš ko minėti ginklai ir šaudmenys bus įgyti. Manome, kad turi būti atliktas vertinimas, ar nepablogės kriminogeninė situacija Lietuvoje, ar neatsiras papildomas pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Valstybės, ratifikavusios Vaiko teisių konvenciją, gerbia ir garantuoja visas Vaiko teisių konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, ir turi imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos, pavojingų veiklų, galinčių pažeisti jo teises, kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Maloniai prašome Jūsų, grąžinti projektą autoriams taisyti ir realiai, kaip pridera, suderinti jį su vaiko teises atstovaujančiomis organizacijomis, atsakant į iškeltus klausimus bei pašalinant projekte įvardintus trūkumus bei klaidas. Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 3.
pramonės asociacija 2018-05-29
„...Asociacija atkreipia dėmesį, kad ne kartą teikė
pasiūlymus dėl ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, ypač kiek tai susiję su nesprendžiamais klausimais dėl Lietuvos verslo įmonėms nustatytų nepagrįstų ribojimų, užsienio įmonių dominuojančią padėtį Lietuvos verslo atžvilgu LR teritorijoje bei galimą sąžiningos konkurencijos ribojimą gynybos ir saugumo pramonės bei valstybės licencijuojamoje ginklų ir šaudmenų prekybos srityje...“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės viešojo administravimo sistemos pertvarkos, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui
pateikė naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. 4.
2018-06-22 Ginklų Pirklių Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam projektui, nes įstatymo projekto nuostatos nedera tarpusavyje, o skelbiami projekto tikslai ir realus turinys prieštarauja vienas kitam, todėl pateikiame savo pasiūlymus. 1. Siekiant išvengti situacijų, kai užsienyje ar internetu perkami ar užsakomi ginklai nepatektų į Lietuvą be reikiamos kontrolės ir pirkėjo identifikacijos, siūlome nustatyti, kad leidimas įvežti iš ES ar trečiųjų šalių ginklus galiotų trumpesnį laiką arba nustatyti, kad asmenys iš anksto, prieš įveždami į Lietuvą ginklus ar šaudmenis deklaruotų apie tai paskirtai valstybės institucijai tiesiogiai arba per tarpininką ar licenciją turintį prekybininką. Ginklai pirkėjui Lietuvoje gali būti pristatomi tik tiesiogiai pirkėjo adresu ir tarpininkui tiesiogiai identifikavus pirkėją per e-policija sistemą. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Įstatymo projekte numatoma sugriežtinti ginklų, kurie įsigyjami nuotolinėmis priemonėmis, prekybos kontrolę, nustatant, kad asmens, įsigijusio ginklą, įsigijusio ginklą per nuotolį, tapatybė ir leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti patikrinti prieš ginklų pristatymą arba pristatymo metu. Tokį patikrinimą turi teisę atlikti tik prekiautojas arba ginklų prekybos tarpininkas (ne siuntų ar pašto tarnyba). 5. Ginklų pirklių asociacija
atitikti DIREKTYVĄ (ES) 2017/853 2017 m. gegužės 17 d. kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Papildoma kontrolė gali būti įvedami per specialias Projekto ar kitų įstatymų nuostatas, kad neiškreipti Direktyvos esmės ir Lietuvoje nekelti painiavos su Europinėmis A, B, C kategorijomis.
Naudodamiesi proga atkreipiame dėmesį, kad:
apibrėžiami įstatymų numatytomis charakteristikomis (kalibru ar pan.), todėl jeigu ginklas gaminamas kariniais tikslais, tai jis neturėtų būti civilinėje apyvartoje Lietuvoje. 2.2. Direktyva nenumato, kad naktinio matymo prietaisai ir taikikliai būtų priskirti kaip A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai. 2.3. Net Lietuvos kariniams daliniams trūksta naktinio matymo prietaisų, ką patvirtina leidinys Savanoris Nr. 11-12 2016, paskalbęs apie Lietuvos žmonių dovana Savanorių pajėgoms – MONOKLIS
„SIRIUS MG” gali būti montuojamas ant ginklo drauge su optiniu taikikliu,
arba karys juo gali naudotis laikydamas rankoje, montuojant ant ginklo arba tvirtinamas ant šalmo ar naudojamas automobilyje. Prietaisas yra kompaktiškas, sveria maždaug 400 gramų, apsaugotas nuo vandens ir drėgmės poveikio . 2.4.Dėl savo dydžio Lietuva galės greičiau ir efektyviau apsiginti nuo išorinė agresijos, jeigu net ir daug didesnis priešas žinos, kad be kitų atgrasymo priemonių kiekvienas Lietuvos pilietis gali turėti (ar turi) šiuolaikinius civilinius ginklus (t.y. su duslintuvais ir naktiniais taikikliais), kurie taikos metu būtų naudojami tik sporte ar gyvūnų populiacijoms kontroliuoti. 2.5. Šviesus paros metas Lietuvoje dėl geografinės platumos, nes esame nutolęs į šiaurę [2] debesuotumo (Lietuvoje paprastai labiausiai apsiniaukę būna rudenį – spalio – lapkričio mėnesiais, giedriausi mėnesiai – gegužė ir birželis. ~100 dienų per metus būna visiškai apsiniaukusios, labiausiai debesuota – Vilniuje ir Kaune) yra žymiai trumpesnis nei Vokietijoje ar kitose piečiau esančiose ES šalyse.
Dėl sniego nebuvimo naktys Lietuvoje yra tamsesnės nei Skandinavijos šalyse, todėl naktinių taikiklių draudimas Lietuvoje yra nehumaniškas šernų ir šernų populiaciją suvaldyti bandančių medžiotojų ir ūkininkų atžvilgiu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina sumažinti šernų populiaciją ir taip pažaboti afrikinį kiaulių marą, tačiau įstatymas nesudaro sąlygų to įgyvendinti. Ūkininkas ar jo pasėlius saugojantis medžiotojas tamsiu paros metu su prožektoriumi negali tinkamai ir saugiai matyti šerno kviečių lauke. Dažniausiai kviečių aukštis būna didesnis nei šerno ūgis, todėl apšvietus kviečiuose esantį šerną tikimybė jį pamatyti yra sąlyginai maža. Šviesa dažniausiais parodo tik šviesą atspindinčią šerno akį, jeigu jis yra tinkamai atsisukęs, todėl to nepakanka efektyviam šūviui ir populiacijos kontrolei užtikrinti. Be to tinkama geram šūviui šviesa sklinda iki 100 metrų, o su naktiniais taikikliais šernas matosi iš tolimesnio atstumo (~200 m.), net kai šerno ūgis yra mažesnis už kviečius. Dėl šių priežasčių naktinių taikiklių priskyrimas A kategorijai labiau atitinka Rusijos interesus ir nelabai ką turi bendro su „gyvūnų teisėmis“. 2.6. Pagal Konstutuciją
kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Lietuvos savanoriai aukoja ir veža civilinės ar dvigubos paskirties naktinio matymo prietaisus ir taikiklius Ukrainos kariams kovojantiems su agresoriumi, o Lietuvos VRM siūlo palikti galioti įstatymą draudžiantį jos piliečiams turėti naktinius taikiklius. Mūsų nuomone, tokia VRM PD pozicija yra nebeatitinkanti laikmečio reikalavimų. Mūsų nuomone, kiekvienam Lietuvos piliečiui turi būti sudaryta galimybė įsigyti ginklus, kurie neįtraukti į ES Direktyvos A kategoriją, nes Lietuvos valstybė dar neišgali visų Lietuvos piliečių pašaukti į karinę tarnybą ir juos apmokyti bei apginkluoti geriausiais prieinamai ginklais, kad atgrasyti agresorius. 2.7. Žinia, kad užsienio agresija galimai susidurtų su visuotiniu Lietuvos pasipriešinimu ir šiuolaikiškai ginkluotais piliečiais veiktų kaip svarbi atgrasymo priemonė. Šiuo atveju Nacionalinio saugumo siekis yra žymiai didesnė vertybė, nei kad baimė, kad duslintuvas ir naktiniais taikiklis bus panaudotas brakonieriaujant. Mūsų vertinimu, brakonieriavimo problema buvo politiškai dirbtinai išpūsta, kad žmones mažiau pastebėtų tikrąsias problemas aplinkos sektoriuje, atliekų tvarkyme ir perdirbime, todėl nėra jokio pagrindo duslintuvų ir naktinių taikiklių priskirti A kategorijai (A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai). 2.8. Naudodamiesi proga atkreipiame dėmesį, kad duslintuvai net medžioklėje ES šalyse naudojami siekiant kontroliuoti gyvūnų populiacijas prie gyvenamų teritorijų ar siekiant netrikdyti kitų gyvūnų poravimosi ar kitu laikotarpiu, draustiniuose ir rezervatuose, todėl duslintuvų naudojimas turėtų būti sprendžiamas medžioklę reguliuojančiais teisės aktais. 2.8.1. Atlikti medicininiai tyrimai rodo, kad žmogaus klausa patiria fiziologinį poveikį (laikina apkurtimą) jau nuo 80 iki 120 dB garso, o traumatizmą (pažeidžia klausą) – 120-140 dB.
Ginklo šūvio garsas yra nuo 130 dB (.22LR kal.) iki 160 dB (9 x 19 mm. ir .308 Win. kal.). 2.8.2. Nenurodžius ribos, nuo kokio garso stiprumo įtaisas jau priskiriamas duslintuvams – kiltų daug nesusipratimų, teisminių ginčų ir/arba šio punkto įvairių traktavimų. Sportiniame šaudyme ar medžioklėje prie šaunamojo ginklo vamzdžio tvirtinami įvairūs kompensatoriai, kurių paskirtis -mažinti išmetamąją liepsną šūvio metu, mažinti ginklo atatranką ir nukreipti (išsklaidyti) šūvio garsą. 2.9. Iš A kategorijos turėtų būti perkelti į kitą kategoriją visi templiniai (virš 1200 Niutonų įtempimo jėgos) ginklai (priskirti C kategorijai). Kad templiniai ginklai keltų „A – kategorijos grėsmę“ gali patikėti nebent knygų apie indėnus, ninzes ir kiti panašūs fanatai, o templinių ginklų panaudojimas medžioklei reikalauja kas savaitinių šaudymo ir sėlinimo treniruočių, kad strėle, kurios antgalio kaina 10-15 € tykojant ar prisėlinus 20 -30 metrų atstumu sumedžioti žvėrį. Pusė Europos medžioja lankais. Tokie šauliai ir jų lankai net ir labai stengiantis nekelia „A – kategorijos grėsmės“. 2.10. Iš A kategorijos turėtų būti perkelti į kitą kategoriją stambių Afrikos gyvūnų medžioklei skirti ginklai ir priskirti B kategorijai. Pavyzdžiui, perlaužiami dvivamzdžiai graižtviniai šautuvai įskaitant šautuvus naudojančius.600 Nitro Express (15.7 mm) šovinius. A kategorijai priskirtini nebent tik didesni kaip 12,7 mm šautuvai su stūmokline – pasukimine spyna (angl. bolt-action), nors ir čia Vokietijos gamintojas Franconia gamina vienvamzdžius karabinus stambių Afrikos gyvūnų medžioklei ir su stūmokline – pasukimine spyna. 2.11. nenukentės, o valstybė išsaugos deramą orumą. Pritarti iš dalies Į 2.1 pastabą s iūloma neatsižvelgti. visi kariniai ginklai yra išvardinti A kategorijoje.
Iš dalies siūloma atsižvelgti į 2.1-2.8 punktų pastabas. Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę Šaulių sąjungos nariams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Duslintuvai yra naudojami specialiųjų padalinių specialioms užduotims atlikti. Šaulių sąjunga kaip specialiojo statuso subjektas ir vadovaudamasi Šaulių sąjungos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 12 punktu gali įsigyti ir turėti duslintuvų, taip pat gali juos išduoti savo nariams. Atsižvelgta iš dalies į 2.9 pastabą. Įstatymo projekte nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. Siūloma atsižvelgti iš dalies į
medžiokliniams šautuvams, net jei jų kalibras viršija 12,7 mm. 6. Ginklų pirklių asociacija
3siūlome Projektą patikslinti taip:
įrenginys (balionėlis ar pan.)
Siūloma neatsižvelgti į 4.1 pastabą. Sąvokos suderintos su kalbos komisija Siūloma neatsižvelgti į 4.2 pastabą.
Gamintojai duslintuvų parametruose nurodo ne konkretaus šūvio garsą naudojant duslintuvą, o kiek dB konkretus duslintuvas su konkrečiu šoviniu sumažina šūvio garsą. Pavyzdžiui, .22 LR kalibro ginklams garsas mažinamas – 35-40 dB, t. y. panaudojant duslintuvą su tokio kalibro ginklu šūvio garsas būtų apie 80–95 dB. Taip pat yra gaminami duslintuvai pneumatiniams ginklams. Panaudojus duslintuvą su pneumatiniu ginklu jo garsas būtų apie 70 dB. Atsižvelgus į pastabą, tokie duslintuvai būtų leidžiami ir juos būtų galima naudoti ne tik su pneumatiniais ar mažo kalibro ginklais, bet ir su koviniais ginklais. 7. Ginklų pirklių asociacija
tik 21, 37 punkte, bet ir 39 Leidimas importuoti ginklus ir 40 Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus punktuose. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Reglamentas (ES) 258/2012 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nėra būtina visų jo nuostatų perkelti į įstatymą. 8. Ginklų pirklių asociacija
šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Nepritarti
neatižvelgti. Sąvokos suderintos su kalbos komisija
7.1. 6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;. Prašome patikslinti, kas yra laikoma perdirbimu. 7.2. Išbraukti
11) duslintuvai, naktiniai taikikliai ;
18) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 N;
šaunamieji ginklai su stūmokline – pasukimine spyna , kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas ir medžioklinius ginklus .
Pritarti iš dalies Į 7.1 pastabą siūloma neatižvelgti. Toks patikslinimas būtų perteklinis. Iš apibrėžimo yra aišku, kad pirma gamintojas pagamino automatinį ginklą ir vėliau tą patį ginklą perdirbo į pusiau automatinį, t.y. jeigu ginklas buvo pagamintas kaip A kategorijos automatinis ginklas, net ir jį perdirbus jo kategorija nesikeičia. Į 7.2 pastabą atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projekte numatyta galimybė Šaulių sąjungos nariams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Į 7.3 atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projekte nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. Į 7.4 pastabą siūloma atsižvelgti iš dalies. Įstatymo projekto 3 str. 22 punkte numatant išimtis medžiokliniams šautuvams, net jei jų kalibras viršija 12,7 mm. 10. Ginklų pirklių asociacija
kategorijai priskiriami:
templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1 200 N duslintuvai, naktiniai taikikliai. Pritarti iš dalies Atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projekte numatyta galimybė Šaulių sąjungos nariams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Taip pat nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. 11. Ginklų pirklių asociacija
9. Dėl 5 str.
Dėl 5 str. C kategorijos ginklai C kategorijai priskiriami:
įtempimo jėga yra nuo 200 N Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Įstatymas aiškiai nustato draudžiamus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Visos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra skelbiamos viešai. 12. Ginklų pirklių asociacija
priedėliai ir šaudmenys 1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 10.1. VRM PD Aiškinamajame rašte turėtų būti išvardinti visi ginklai, kurie šiuo metu draudžiami. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Įstatymas aiškiai nustato draudžiamus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Visos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra skelbiamos viešai. 13. Ginklų pirklių asociacija
priedėliai ir šaudmenys 3. Civilinėje apyvartoje draudžiami: 3) dujų balionėliai ir signaliniai (dujiniai) ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
medžiagos turi būti išvardytos įstatyme ar jo priede. Klausimas svarstytinas, tačiau reikėtų sveikatos apsaugos specialistų pagalbos, kad jie pateiktų žmogui mirtinai pavojingų cheminių medžiagų sąrašą
šaunamuosius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis nuotoliniu būdu, juos įsigijusio asmens tapatybė ir leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus (jeigu toks leidimas reikalingas) turi būti patikrinti prieš šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pristatymą arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tokį patikrinimą atlieka prekiautojas arba tarpininkas.
Jeigu įsigijimas nuotoliniu būdu vyko ne Lietuvoje, tai apie įvežimą į Lietuvą privaloma deklaruoti iki įvežimo į Lietuvą ar įvežimo metu per prekiautoją, tarpininką ar tiesiogiai ginklų registrui. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Šiuo atveju, jeigu asmuo ginklus nuotoliniu būdu įsigis ne Lietuvoje tai po ginklų pristatymo turės bendra tvarka užregistruoti ginklus policijos įstaigoje, t.y. deklaracijos nepakaks. 15. Ginklų pirklių asociacija
ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, templinius ginklus (lankus) jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. 13.2. 9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio6 7–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio6 7–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. 13.3. 14.
14Sportui A kategorijos ginklus,
išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio6 7-8 punktuose, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 19 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai, kurie ne mažiau kaip 12 mėnesių reguliariai užsiėmė sportiniu šaudymu bei aktyviai treniravosi rengdamiesi šaudymo varžyboms ar dalyvavo šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija arba Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija , kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija ar Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija , gavę leidimą. Pritarti iš dalies Į 13.1 pastabą siūloma atsižvelgti iš dalies. Įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. Į 13.2 pastabą siūloma neatsižvelgti. Šiuo pakeitimu siūloma apriboti galimybę Šaulių sąjungos nariams įsigyti A kategorijos automatinius ginklus, kurie yra perdirbti į pusiau automatinius ginklus. Šie ginklai yra tinkami šaulio tarnybai. Be to paprastai tokie ginklai yra pigiausi. Į 13.3 pastabą siūloma atsižvelgti iš dalies. Atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnio 6 dalies nuostatas terminą
„tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija“ pakeisti į terminą
„tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto federacija“. 16. Ginklų pirklių asociacija
14Dėl 14 str.:
14.1. 2.
atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis. 14.2. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti Europos Sąjungos valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą užsienio valstybę, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti ginklus. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Nėra pagrindo drausti kitų valstybių narių sportininkams, kuriems jų valstybėse yra leidžiama įsigyti ir turėti automatinius ginklus perdirbtus į pusiau automatinius ginklus, įsigyti ginklus Lietuvoje. 17. Ginklų pirklių asociacija
naudotojas 1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą nuolat naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, gyvenamojoje vietoje. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. 15.1.
15.1. Siūlome šį punktą pakeisti taip: Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą nuolat naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, gyvenamojoje vietoje. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. 15.2. Ši nuostata, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui sudaro nepagristą kliūtį šeimos nariams naudoti turimą ginklą savo pomėgiams (medžioklei ar sportui). Turimi ginklai šeimoje dažnai būna pirkti iš bendrų lėšų, arba paveldėti iš tėvų ar senelių kaip šeimos relikvijos. 15.3. Kadangi šeimos narys turi teisę laikyti ar nešiotis tos B ar C kategorijos ginklą, keistai ir nelogiškai atrodo įstatymo nuostata, kad šeimos narys būtinai privalo gyventi kartu su pagrindiniu ginklo turėtoju: sukūręs savo šeimą jaunas žmogus negali gyventi atskirai, nes praras teisę naudotis bendru šeimos turtu – B ar C kategorijos ginklu. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Ginklas yra laikomas savininko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Asmenų, kurie gyvena kartu su savininku, reputacija yra patikrinta, taip sumažinant riziką, kad ginklas bus panaudotas neteisėtai. Nustačius, kad ginklo naudotojais bus ne kartu gyvenantis šeimos narys, didėtų rizika, kad ginklu pasinaudos teisės tam neturintys asmenys. 18. Ginklų pirklių asociacija
baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įtariamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką;
ikiteisminio tyrimo 6 mėnesių termino nustatyto baudžiamojo proceso kodekse.
Pavyzdžiui, siekiama, kad vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl apysunkių ir sunkių ekonominio-finansinio pobūdžio nusikaltimų trukmė (kalendorinėmis dienomis) būtų iki 480 dienų, o Generalinėje prokuratūroje iki 900 dienų (Žr. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 8 d.
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS). Mūsų nuomone, ilgesnį ribojimą prokuroras turėtų nustatyti per teismą. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Asmens, kuris Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, reputacija nesikeičia dėl to, kad nuo įtarimų ar kaltinimų pareiškimo praėjo tam tikras terminas. Asmens reputacija tampa nepriekaištinga, tik kai kaltinimai ar įtarimai panaikinami. 19. Ginklų pirklių asociacija
institucijos nustatyta tvarka žymėti į Lietuvos Respubliką įvežtus, pagamintus ar specialaus statuso subjektų į civilinę ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą perduotus šio įstatymo 3 straipsnio6 7-10 punktuose nurodytus ginklus, taip pat B kategorijos šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti; 17.2.
11) Vyriausybės nustatyta tvarka įvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o norėdamas išvežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų išvežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti įvežtų ar numatomų išvežti šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą;
Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Numatoma, kad A kategorijos pusiau automatiniais ginklais, perdirbtais iš automatinių ginklų, bus prekiaujama civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, būtina juos pažymėti. 20. Ginklų pirklių asociacija
18Dėl 23 str. Ginklų, ginklų priedėlių,
šaudmenų ar jų dalių eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir tranzitas
importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. 18.2. 2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių , kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką A, B, C, D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu.
Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios A, B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios A, B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu galioja ne ilgiau nei 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. 18.4. 4. A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), vežimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė. Nepritarti Pasiūlymas svarstytinas. Tikėtina, kad čia siūloma, kad privačios ginklų parduotuvės galėtų prekiauti kai kuriais A kategorijos ginklais, tačiau šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyraiusybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto
ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujų įrenginius (balionėlius) ir D kategorijos šaltuosius ginklus), parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale;
įstaigai vieną kartą per pusmetį duomenis apie visus asmenims parduotus D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis pagal policijos generalinio komisaro nustatytą formą ; Nepritarti Į 19.1. pastabą siūloma neatsižvelgti. Parakas, kapsulės ir tūtelės su įstatytomis kapsulėmis yra pagrindinės šaudmens dalys.
Siekiant, kad tokių dalių negalėtų įsigyti teisės tam neturintys asmenys, būtina nustatyti, kad ginklų prekiautojas tikrina, ar asmenys turi teisę įsigyti tokių dalių, ir juos registruoja. Į 19.2 pastabą siūloma neatsižvelgti. Panaikinus ginklų prekiautojų pareigą teikti duomenis apie D kategorijos ginklus, policijos įstaigos neturėtų duomenų apie D kategorijos ginklus, kurie yra parduodami fiziniams asmenims. Šie duomenys reikalingi vykdant ginklų apyvartos analizę Lietuvoje. 22. Ginklų pirklių asociacija
20Dėl 25 str. Vertimasis tarpininko veikla 1. Ginklų,
ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo (įvežimo), eksporto (išvežimo) per tarpininkus. Nepritarti Pasiūlymas svarstytinas. Čia siūloma, kad Tarpininkai galėtų prekiauti visais A kategorijos ginklais, tačiau šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyraiusybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl
Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, vežimas tranzitu per Lietuvos Respubliką:
nurodytus ginklus“, nurodyti: „3 straipsnio 7–10 punktuose nurodytus ginklus“,
pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2,67 -10 punktuose nurodytų ginklų, A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš jos, vežimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie ginklų vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti.
Įstatymo projektu numatoma suteikti teisę kai kurių grupių asmenims (Šaulių sąjungos nariams, kolekcininkams, filmų kūrėjams ir kt.) įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų. Nėra pagrindo drausti jiems įvežti tokius ginklus iš užsienio valstybių nustatyta tvarka gavus leidimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
3 Argumentai: Europos ir pasaulio sportininkai dalyvaujantys įvairiose sportinio šaudymo rungtyse ir siekiantys aukščiausių rezultatų patys taiso šovinius. Tam, kad būtų geriausia šūvio kokybė ir šaulys pasiektų geriausių rezultatų turi kiekvienam ginklui būti parenkamas ir užtaisomas individualus šovinys. Ginklai yra skirtingų kalibrų ir su skirtingu graižtvu, todėl yra gaminama skirtingų svorių ir skirtingų formų kulkos, lygiai taip pat gaminami skirtingų rūšių ir degimo greičių parakai ir skirtingų rūšių kapsulės. Koks šovinio užtaisymas yra sėkmingiausias, gali eksperimentu ir bandymo būdu rasti tik pats šaulys. Skirtingiems atstumams šauti taip pat parenkamas skirtingas užtaisas. Todėl kiekvienas šaudantis ir pats šovinius užtaisinėjantis šaulys privalo savo arsenale turėti skirtingų kulkų, skirtingų parakų ir skirtingų kapsulių. Lietuvoje prekyboje praktiškai nėra visų šių komponentų ir tenka dalį (leistina pagal policijos leidimus) įsigyti užsienyje. Parakas paprastai pardavinėjamas pakuotėse po 1 kg, o kapsulės - po 1000 vnt. įpakavime. Manome reiktų leisti įsigyti ir laikyti didesnius nei dabar numatyta įstatymo projekte kiekius parako, kapsulių bei kitų šovinių užtaisymui reikalingų komponentų. Vidutiniškai tolimojo šaudymo sportininkas per metus iššauna apie 1200-2000 šūvių.
Imant populiariausią FT-R klasės kalibrą
žinant, kad vieno šovinio užtaisui reikia apie 3 gramų parako nesunku paskaičiuoti vieno kalibro metinį parako poreikį: 1200 vnt. X 3 g = 3600 g iki 2000 vnt. x 3 g = 6000 g (6 kilogramai). Tolimo šaudymo šauliai dauguma yra ir medžiotojai, todėl reikėtų leisti turėti ir laikyti: vienam ginklo kalibrui – iki
parako (nepriklausomai nuo parako r ūšies), o medžiokliniams ginklų kalibrams bei medžioklės poreikiams iki 3 kg parako. Kapsulių kiekio nereikėtų riboti. Kulkų, gilzių ir parako įvežimas iš Europos neturėtų būti licenzijuojamas ir leidžiama įvežti laisvai. Pvz. Lenkijoje, privatiems asmenis, nei parako nei kapsulių kiekiai neribojami. Latvijos šauliai gali nusipirkti iki
(ribojamas tik vienkartinis pirkimo kiekis). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys, teisėtai turintys šio įstatymo 3 straipsnio 6–10
punktuose nurodytus ginklus, B kategorijos lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, C kategorijos senovinių ginklų kopijas, turi teisę įsigyti ir laikyti kapsulių ir iki13 kg parako.“. Pritarti
3 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau-Projektas) Nr. XIIIP-2002 šiurkščiai prieštarauja Vaiko teisių konvencijai (toliau-Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo dar 1995 m. Valstybė, ratifikavusi Konvenciją, gerbia ir garantuoja visas numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, ir turi imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos, pavojingų veiklų, galinčių pažeisti jo teises, kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei.
Be išlygų ratifikuota Konvencija numato, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 –os metų, jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Pažymima, kad Projekto nuostatos, kuriomis nurodoma galimybė nuo 16 metų asmenims įgyti B, C ir D kategorijų ginklus yra prieštaraujančios Konvencijai. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nurodoma, jog asmuo, nuo 16 metų, galės įgyti ginklą, tačiau visiškai neaišku, kur jį laikys, kaip naudos, transportuos ir kitos itin svarbios aplinkybės. Pažymima, kad teisę vairuoti asmuo įgyja tik sulaukęs pilnametystės, akivaizdu, kad 16 –os metų asmens ginklo gabenimas gali kelti pavojų ne tik pačiam nepilnamečiam asmeniui, bet ir aplinkiniams asmenims. Neatmeta galimybė, kad nepilnamečio asmens fizine ir emocine būsena gali pasinaudoti neigiamus interesus turintys asmenys. Projekte nėra numatytos aplinkybės, kurios susijusios su nepilnamečio asmens ginklo praradimu, neteisingu panaudojimu. Neužsimenama ir apie nepilnamečius globojančių asmenų, tėvų pareigas ir atsakomybę. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų
šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą.“ Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 3. Seimo narys
10
taip: „10. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo1618 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir šios organizacijos nario pažymėjimą.“ Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 4. Seimo narys
21
taip: „1) ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų; “ Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 5. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)
23 Argumentai: 1.
Perkeliant direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės griežtinimo dalis šiuo metu B kategorijos ginklų priėmus naują redakciją taps A kategorijos, kuriuos tiek įsivežti, tiek kuriais prekiauti teisę turės tik Lietuvos ginklų fondas. Iki šiol tokiais ginklais, kurie numatyti įstatymo projekto 3 straipsnio 6-10 dalyse, galėjo prekiauti ar juos įsivežti ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys pagal aiškias ir griežtas taisykles. ES direktyvos 6 straipsnio 4 punktas teigia, kad „Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų“. Direktyva numato galimybę A kategorijos ginklus pardavinėti ne tik „centralizuotu“ būdu, kaip dabar numatoma įstatymo projekte. Kitaip tariant, Lietuvos ginklų fondui sudaromos išskirtinės teisės įsivežti ir prekiauti A kategorijos ginklais nėra tiesioginis direktyvos reikalavimas. Dauguma Lietuvos šaulių sąjungos narių šaunamuosius ginklus šaulio tarnybai įsigyja už savo lėšas, todėl jiems turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos įsigyti šaunamuosius ginklus, jų priedus ar šaudmenis. Iki šiol dažnai buvo taikoma praktika, kad dėl Lietuvos ginklų fondo sisteminių bėdų (nelankstumo derinant konkrečių ginklų ar jų priedų užsakymą iš kitų šalių, dažnai didesnė nei kitų tiekėjų kaina ir pan.) šauliai ginklus importuodavo tiesiogiai iš gamintojo kitoje ES šalyje bei gaudavo kur kas palankesnę kainą. Priėmus naująją įstatymo redakciją tokios galimybės šauliai neteks.
Todėl siūlome palikti išlygą tuos A kategorijos ginklus, kurie pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją (iki direktyvos perkėlimo) buvo priskiriami B kategorijai, leisti įsivežti ir parduoti ir kitiems nei Lietuvos ginklų fondas juridiniams bei fiziniams asmenims. Reikia pažymėti, kad tai niekaip nesukurs galimybės A kategorijos ginklams patekti į civilinę apyvartą, nes juos įsigyti galės tik dabar įstatymo projekte numatyti spec. statusą turintys subjektai. Pasiūlymas: „2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksportuoti, importuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) juos vežti į Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos. 3. Norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respublik ą šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu.
Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu galioja 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos. 4. Š io įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės viešojo administravimo sistemos pertvarkos, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
575 pateikė naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl siūlome pagrindiniam komitetui atsižvelgti į šiuos Seimo narių pasiūlymus svarstant įstatymo projektus Nr. XIIIP-2339-2346. 6. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)24 Argumentai: tie patys, kaip ir 1-ame siūlyme (susijusi pataisa). Pasiūlymas: „ 1.
Pasiūlymas: „
1Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytais ginklais,
jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis , išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis , į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai.“ Pritarti iš dalies Žr. į argumentus prie aukščiau išdėstyto pasiūlymo. 7. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)13 Argumentai:
Duslintuvai civilinėje apyvartoje laisvai prieinami daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Latvijoje, šiemet tampa prieinama ir Estijoje. Duslintuvai šauliui naudingi tiek treniruojantis, tiek ir susidūrimo su priešo atveju.
Pratybų metu duslintuvai prislopina garsą, todėl nėra pažeidžiami klausos organai šaudant patalpose arba pratybų metu, sumažėja ginklo atatranka. Susidūrimo su priešu atveju padėtų neatskleisti šaulio pozicijos, taip pat padidėja šūvio taiklumas, nesukeliamas dulkių debesis šaudant nuo žemės, t.y. šaulio pranašumas prieš potencialų priešą padidėja. Lyginant su kitomis valstybėmis, duslintuvai Lietuvoje išliktų prieinami ne visiems, o tik spec. statusą turintiems subjektams, t.y. šauliams, turintiems šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai. Pasiūlymas papildyti 15-a dalimi: „
ginklą šaulio tarnybai ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu. “
6Komiteto sprendimas:
siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002 ir tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei kitus gautus pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai:
„už“ – 6, „prieš“ – 1, „susilaiko“ – 1. 8. Komiteto
paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Patarėja Jolita Jakučionytė [1]
teisiniu teistumu, kuris suėjus terminui išnyksta, arba gali būti panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. [2] Šiaurėje Lietuvos ribos siekia 56°27' šiaurės platumą pietuose Lietuvos ribos siekia 53°54' šiaurės platumos
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO I Š V A D a DĖL
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Vidaus reikalų ministerijos VSPG patarėjas Alvydas Tumasonis, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Aušrina Genienė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gintaras Koryzna, Policijos departamento atstovas Audrius Čiupala, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Inga Šilinytė, Europos teisės departamento atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vedėja Viktorija Vasiliauskienė, LiGSA valdybos pirmininkas adv. Arūnas Marcinkevičius, LiGSA narys Ignas Stankovičius, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Rosvaldas Gorbačiovas ir patarėjas Juozas Rimkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-0717 1.
Teikiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau keičiamo įstatymo; įstatymo) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – teikiamas projektas; projektas) 1 dalimi keičiama įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata – „šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus” – galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai numatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 4) esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ar elgesio sutrikimo <...>.” Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu.
Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ( inter alia 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai ( inter alia
29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).
Projekto
subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Pareigūno ar kario statusas nepakeičia sveikatos ir elgesio sutrikimų, lyginant su asmenimis turinčiais tokius pat sutrikimus, bet neturinčiais pareigūno ar kario statuso. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu asmenys, atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytas teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų išimtis, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Nepritarti Nors Projekto 17 straipsnio 5 dalyje padaryta išimtis dėl pareigūnų ir karių, tačiau pareigūnų ir karių sveikata yra tikrinama, o s veikatos sutrikimus ir ligas, kuriems esant negalima laikyti ginklo, nustato kiti specialieji teisės aktai:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinti Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnyje, Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, profesinę karo tarnybą, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybą, taip pat žvalgybos pareigūno tarnybą, turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti atitinkamas pareigas.
Sveikatos būklės reikalavimus vidaus tarnybos pareigūnams nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, kariams ir žvalgybos pareigūnams krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-308/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado patvirtinimo“ nustatyti sveikatos būklės reikalavimai pareigūnams yra griežtesni nei fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą. Taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.
V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ yra nustatę griežtesnius reikalavimus kariams nei nustatyti fiziniams asmenims, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą. Ar pareigūnai neturi paminėtu įsakymu patvirtintame sąvade nurodytų sutrikimų ir ligų nustatoma vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-06-16 įsakymu Nr. 1V-230. Jame nustatyta, kad privalomi pareigūnų sveikatos patikrinimai atliekami ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 6 metus iki jiems sukaks 35 metai, vėliau - ne rečiau kaip kas 4 metus, aktyviojo rezervo kariams ne rečiau kaip kas 5 metus. Taip pat krašto apsaugos ministro
tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų sveikata privalo būti profilaktiškai patikrinta ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių . Fizinių asmenų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus sveikata tikrinama pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221 patvirtintą Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašą kas 5 metus.
Pažymėtina, kad nurodyta Projekto išlyga būtų taikoma tik esamiems pareigūnams ir kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-30 nutarimu Nr. 1190 patvirtinto Aprašo 8 punktu pareigūnų tikrinimas dėl šaunamojo ginklo naudojimo (teorinė ir praktinė dalys) atliekamas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų, karių ir žvalgybos pareigūnų sveikatos patikrinimo procedūros yra griežtesnės nei fizinių asmenų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, taip pat į tai, kad pareigūnai, kariai ir žvalgybos pareigūnai vykdo tarnybą su šaunamuoju ginklu, tai yra valstybė yra pripažinusi, kad jų pasirengimas ir sveikata tinkama naudoti ginklą, manome, jog netikslinga papildomai tikrinti pareigūnų, karių ir žvalgybos pareigūnų, kurie pageidauja įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, sveikatą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
pateikta jame vartojamų sąvokų – „daikto ar įrenginio modelis“, „ginklo modelis“ – apibrėžimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje („Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija“) ir kitose įstatymo normose Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatomos teisės ir pareigos. Toks reguliavimas vertintinas kaip galimai varžantis asmenų teises ir laisves, kadangi asmenų teisių ir laisvių suvaržymai turi būti nustatomi įstatymais, o ne žemesnės galios teisės aktais.
Be to, būtina aiškiai nustatyti siūlomos normos veikimo apimtį, siejant ją su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nes iš įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatų susidaro įspūdis, kad ekspertų komisijos įgaliojimai yra platesni nei nustatyta Projekto 7 straipsnio 5 dalyje. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti pastabai, kad Ekspertų komisijos įgaliojimai būtų aiškiai nustatyti Projekto
kitą pastabos dalį siūloma neatsižvelgti, kadangi ginklų gamintojai nuolat pagamina naujų įrenginių ir daiktų, kurie neatitinka nei vienos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytos ginklų kategorijos ir rūšies, tačiau pagal savo paskirtį ir kaunamąją galią turėtų būti vertinami kaip šaunamieji ginklai. Atsižvelgiant į tai, būtina valstybėje turėti instituciją, kuri galėtų operatyviai pripažinti tokius naujai sukurtus įrenginius ar daiktus šaunamaisiais ginklais bei priskirti juos tam tikrai ginklų kategorijai. Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. gegužės 17 d. direktyvos (ES) Nr. 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau - Direktyva) 10a straipsnio 2 dalyje nustatyta,
„Valstybės narės šaunamiesiems ginklams priskiria įrenginius, turinčius
šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kuriuos galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį“.
Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, būtina valstybėje turėti instituciją, kuri naujus į Lietuvos rinką pateiktus dujinių ginklų modelius įvertintų dėl galimybės juos perdirbti ir priskirtų šaunamiesiems ginklams (A, B ar C kategorijai) arba dujiniams įrenginiams (D kategorija). Lietuvoje tokios institucijos funkcijas atliktų Ekspertų komisija, numatyta Projekto 1 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams, ginklų priedėliams,
šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai šio įstatymo 7 straipsnio
įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.“ Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje:
1) priima sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei ar sveikatai dujas ar kitokias pavojingas gyvybei ar sveikatai medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 20 punkte;
2) įvertina naujai rinkoje atsiradusius daiktus, įrenginius dėl jų atitikimo šiame įstatyme apibrėžtoms ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokoms ir priima sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai;
3) įvertina naujus dujinių ginklų modelius, ar jų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį būtų paleistos kulkos, sviediniai, ir priima sprendimą dėl tokių ginklų kategorijos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šaudmenų dalių apyvartos (t. y. ir <...> dalys patenka įstatymo paskirtį bei tikslus), svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnyje, analogiškai šios straipsnio 61 ir 64 punktams, prie pagrindinių šio įstatymo sąvokų nereikėtų apibrėžti, kas įstatymo kontekste yra laikoma ginklo priedėlio dalimi . Be to, viso keičiamo įstatymo kontekste būtina patikslinti vartojamą formuluotę
. Iš šios formuluotės nėra aišku, ar žodis „dalys“ joje yra siejamas tik su šaudmenimis ar ir su ginklais bei jų priedėliais .
Pritarti Pažymėtina, kad ginklų priedėlių (naktinis, optinis, lazerinis taikiklis, duslintuvai) dalių įvairovė yra labai didelė ir išvardinti baigtinį ginklų priedėlių dalių sąrašą būtų neįmanoma. Be to, net ir išvardinus visas galimas ginklų priedėlių dalis rinkoje dėl techninės pažangos galėtų atsirasti naujų dalių, kurių priimant Projektą nebuvo. Todėl ginklo priedėlio dalį galima apibrėžti kaip bet kurią dalį būtiną, kad ginklo priedėlis veiktų. Pasiūlymas:
Papildyti 1 straipsnio 20 dalimi: „20. Ginklo priedėlio dalis
kanceliarijos Teisės departamentas,
35
nuostatos netaikomos visiems lankams ir jų strėlėms (
skirtiems sportui). Projekto rengėjai šią pataisą motyvuoja šiais argumentais (
<...> sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti.“ Kita vertus, prieš apsisprendžiant dėl visų lankų kontrolės šio įstatymo kontekste panaikinimo, būtina įvertinti ir priešingus argumentus: 1) keltina prielaida, jog esamą santykinai mažą lankų paplitimą; nedidelį nusikalstamų veikų, naudojant lankus, skaičių iš esmės nulemia esamas griežtas įstatymo reguliavimas bei jų priskyrimas B kategorijos ginklams (įstatymo 4 straipsnio 8 punktas – „templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N, priskiriami B kategorijos ginklams“); 2) lankai gali kelti didesnį pavojų už įprastą šaunamąjį ginklą vien dėl tos priežasties, jog tai yra santykinai tylus ginklas (
jo savybė nulemia privilegijuotą lankininkų padėtį tiek medžioklėje, tiek ir darant nusikalstamas veikas). Be to, svarstytinas privilegijuoto lankų išskyrimo iš kitų templinių ginklų, nurodytų įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, pagrįstumas. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad sportui skirti lankai niekuo nesiskiria nuo medžioklei ar pramogai skirtų lankų ir jų techniniai duomenys yra tokie patys, taigi neįmanoma nustatyti, kam konkretus lankas skirtas, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad įstatymas netaikomas visiems lankams, taip palengvinant galimybę plėtoti šaudymo iš lanko sportą ir neapsunkinant varžybų organizavimo ir vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra fiksuota atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikaltimai būtų padaryti naudojant lankus.
Lankai realaus pavojaus visuomenės saugumui nekelia dėl šių priežasčių: 1) lankų paplitimas ir populiarumas yra mažas; 2) medžioti su lanku ir juo šaudyti yra nepatogu dėl jo konstrukcijos ir santykinai mažų šaudymo atstumų; 3) lankai yra gana brangūs, dažnai brangesni už šautuvus; 4) lankus sunku panaudoti neteisėtiems tikslams dėl reikiamos fizinės jėgos ir kvalifikacijos, dėl didelių gabaritų ir nepatogumo nešiotis bei transportuoti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
apibrėžiamas „ginklas“ – „ daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nesutampa šio apibrėžimo apibrėžiamosios ir apibrėžiančiosios dalių gramatinė forma „ skaičius“ (
„<...> sukonstruoti arba pritaikyti <...>“). Nepritarti
Terminas patvirtintas terminų banke. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)
Pavyzdžiui, žiūrėti: įstatymo 2 straipsnio 13 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas“), 14 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas“), 15 dalį (ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis“), 16 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų perdirbimas“) bei 17 dalį („ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas“). Nepritarti Projekto
atskiras ginklų ir šaudmenų apyvartos veiklas. Šios sąvokos yra vartojamos įstatymo tekste ir jos neapima ginklų priedėlių ir dalių. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių reimportą apibrėžti (ar pateikti nuorodą į Reglamentą) atskirame įstatymo 2 dalies punkte (pavyzdžiui, analogiškai kaip įstatymo 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse atskirai yra išskirtas šių daiktų importas bei eksportas ). Nepritarti Sąvoka
„reimportas“ Projekte nevartojama. 8. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
28
ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija
Pasiūlymas: Patikslinti 1 straipsnio 29 dalį:
Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
30
ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija
Terminas patvirtintas terminų banke. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
suprantamas) užsienio valstybės apibrėžimas („Užsienio valstybė – valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką“). Nepritarti Projekte, siekiant didesnio aiškumo, siūloma apibrėžti skirtingas sąvokas „trečioji šalis“, „užsienio valstybė“, „valstybė narė“, kurioms Projekte suteikiamos skirtingos reikšmės. Užsienio valstybės sąvoka apima valstybes nares ir trečiąsias valstybes. Tikslinga vienur vartoti tik valstybių narių sąvoką, kitur trečiųjų šalių, o dar kitus užsienio valstybių. Sąvoka „užsienio valstybė“ yra naudojama 12, 14, 23, 25, 26, 37, 42, 46 straipsniuose. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
59
šaltojo ginklo apibrėžimui („Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai“) trūksta aiškumo, dėl to jis turėtų būti tobulinamas.
Akcentuotina, kad siūlomoje normoje nėra pateikiama pakankamai požymių, leidžiančių atriboti ginklą nuo ūkinės ar buitinės paskirties įrenginio (pavyzdžiui, iš pateikto apibrėžimo nebūtų aišku, kaip atriboti nunčiaką nuo spragilo arba svaidomąją žvaigždę nuo dviračio pavarų perjungimo įrenginio). Nepritarti Apibrėžimas yra aiškus. Šaltieji ginklai nuo kitų daiktų ar įrenginių yra atskiriami atsižvelgiant į tai ar daiktas, įrenginys turi buitinį ar ūkinę paskirtį. Pavyzdžiui, dviračio pavarų žvaigždės turi ūkinę paskirtį – jas galima sumontuoti ant dviračio rato ašies ir panaudoti dviračio judėjimui. Be to dviračio pavarų žvaigždės gamintojo nėra pritaikytos sviesti ir smigti į taikinį, todėl jos negali būti vertinamos kaip svaidomojo pobūdžio šaltasis ginklas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
59
problematika dar labiau „išryškėja“, taikant įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateiktą aiškumo stokojantį šaltojo ginklo apibrėžimą kartu su įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu („civilinėje apyvartoje draudžiami:
7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai ”). Visų pirma, paminėtina, kad iš minimų nuostatų nėra aiškus ir tikslus draudimo objektas. Antra, sąvokos „kiti šaltieji ginklai“ turinys yra neaiškus, atsižvelgiant į tai, kad ir bendroji sąvoka
„šaltasis ginklas“ nėra išsamiai ir tiksliai apibrėžta. Trečia, nei
teikiamame projekte, nei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra atskleidžiamas apibrėžime išskirtų ginklų – kasteto, blakšto, svaidomosios žvaigždės – sąvokų turinys. Pabrėžtina, kad siekiant nustatyti draudimus ir atsakomybę už jų nepaisymą, norma turi būti konstruojama taip, kad jos adresatas aiškiai suvoktų draudžiamo elgesio ribas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Projekto
smogiamojo ar svaidomojo pobūdžio ginklai neturi ūkinės ar buitinės paskirties. Kiekvienu atveju dėl to, ar ginklas yra laikytinas civilinėje apyvartoje draudžiamu smogiamojo ar svaidomojo pobūdžio ginklu išvadą teikia kriminalistinių tyrimų ekspertai konkrečiose administracinėse ar baudžiamosiose bylose. Šiuo metu pagal kriminalistinio vertinimo metodiką draudžiamais svaidomojo pobūdžio ginklais yra pripažįstamos ne tik mėtomosios žvaigždės, bet ir kiti daiktai ar įrenginiai, pritaikyti sviesti ir smigti bei neturintys kitos ūkinės paskirties. Draudžiamais smogiamojo pobūdžio ginklais pripažįstami ne tik kastetai, blakštai, bet ir kiti smogiamieji daiktai ar įrenginiai, neturintys ūkinės paskirties. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 str. 3 d. 7 p ir jį išdėstyti taip:
„7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji
smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties;“
Teisės departamentas,
4
laikoma „<...> automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte <...>“. Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti 7 straipsnio 4 dalį:
„4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant
tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 14.
Svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies santykis su keičiamo įstatymo
straipsnio 4 dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
18
nuostatos, kad analogiškai šauliams ginklus kario savanorio tarnybai galėtų įsigyti kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Tačiau pastebėtina, kad atitinkama pataisa buvo priimta mažiau nei prieš dvejus metus – t. y. 2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2440, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-17530). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimo pagrįstumas. Nepritarti Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra sausumos pajėgų sudedamoji dalis, kuri, savo ruožtu, yra viena iš kariuomenės pajėgų rūšių. Visi kariuomenėje tarnaujantys kariai savo užduotims ir funkcijoms atlikti, taip pat ir mokymo tikslais, yra aprūpinami NATO ar originaliuosius Lietuvos karybos standartus atitinkančiais ginklais bei šaudmenimis. Atsižvelgiant į tai, yra netikslinga nustatyti išskirtinį teisinį reguliavimą vienai iš kariuomenės sudedamųjų dalių, suteikiant teisę kariams savanoriams įsigyti ginklus, nepaisant to, kad kario savanorio tarnybai ginklais jie yra aprūpinami. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19256611 16.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys („Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“) tobulintinas, aiškiai nurodant, kokia tvarka skundžiamas atsisakymas išduoti leidimą. Pabrėžtina, kad nurodant kelis teisės aktų pavadinimus ir tarp jų vartojant jungtuką „arba”, lieka neaišku, pagal kokio konkrečiai teisės akto reikalavimus atitinkamas sprendimas gali (turi) būti skundžiamas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 40 straipsnio 9 dalies. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti 12 straipsnio 6 dalį: „6. Atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Patikslinti 19 straipsnio 6 dalį: „6. Atsisakymas išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi būti motyvuotas vadovaujantis atitinkamai šio straipsnio 8 ir (ar) 9 dalyse nustatytais reikalavimais.
Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Patikslinti 25 straipsnio 11 dalį: „11. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo sprendimus atsisakyti įregistruoti tarpininką arba panaikinti įregistravimą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Patikslinti 40 straipsnio 9 dalį:
„9. Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis
ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę šioje dalyje nurodytus sprendimus savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
14
kokio momento bus skaičiuojamas „ pastarųjų 12 mėnesių” terminas. Be to, abejotina ar ši norma nustato proporcingas priemones, jeigu asmuo, turintis A kategorijos ginklą, negalės įsigyti jam šaudmenų, nes per metus dalyvavo vos vieneriose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose (pavyzdžiui, dėl patirtos traumos ar pan.).
Taip pat kvestionuotina aptariamos normos logika, kadangi asmuo gali aktyviai dalyvauti šaudymo (bet ne su A kategorijos ginklais sporte), tačiau tai bus pakankamas pagrindas įsigyti A kategorijos ginklus. Kita vertus, asmuo, kuris sportuoja būtent su A kategorijos ginklais, negalės įsigyti atitinkamos kategorijos ginklo mažiausiai 12 mėnesių, o bus priverstas tokį ginklą nuomotis. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti 13 straipsnio 14 dalį: „14. Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių nuo prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos, reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 11, 12 18.
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta, kad
„Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų
ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 11) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus; 12) apie kurį Valstybės saugumo departamentas turi duomenų , kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai. <...>“. Atitinkamos nuostatos suformuluotos abstrakčiai ir kelia neaiškumų dėl pagrindų, ribojančių asmens teisę įsigyti ir turėti ginklą. Pavyzdžiui, nėra aišku: apie kokius „duomenis“ ir jų pobūdį rašoma šiose nuostatose; kur ir kaip (gavus teismo sankciją ar ne) šie „duomenys“ yra fiksuojami. Kita vertus, iš teikiamo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, kokia teisinė procedūra būtų taikoma tais atvejais, jeigu aplinkybės („duomenys“), jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui , atsirastų asmeniui jau turint leidimą ginklui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Šaunamasis ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis ir nėra pirmo būtinumo daiktas, kurį turėtų įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai. Atsižvelgiant į tai yra tikslinga nustatyti, kad tokius ginklus gali turėti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nepriekaištingos reputacijos asmenimis neturėtų būti laikomi asmenys, kurie kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės ar valstybės saugumui.
Pažymėtina, kad duomenys dėl asmens keliamos grėsmės renkami iš viešai prieinamų šaltinių, policijos tvarkomų registrų, taip pat Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl paskutinės pastabos dalies Projektas tikslintinas papildant 40 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kuriame būtų nustatyta, kad asmens leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Valstybės saugumo departamentui pateikus duomenis policijai apie tai, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę valstybės saugumui. Pasiūlymas:
Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) kai policijos įstaiga gauna duomenų iš Valstybės saugumo
departamento, kad asmuo gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
numatytas vienas iš sudėtinių kriterijų – „<...> pripažintas padaręs <...> nusikaltimą, už kurį <...> didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo <...>“ – absoliučiai [1] ribojančių asmens nepriekaištingą reputaciją, atitinka proporcingumo principą (t. y. – svarstytina, ar numatytoji 3 metų laisvės atėmimo riba (past. – į kurią patenka tik nesunkūs nusikaltimai) nėra pernelyg maža). Nepritarti Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra tinkamas ir proporcingas. Projektu siūloma galiojančio teisinio reglamentavimo nekeisti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
punktu: „Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas“.
Nepritarti Projekte nustatyti atvejai dėl draudimo asmenims įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus apima ne tik ginklus medžioklei, bet ir ginklus, savigynai, sportui, kolekcijoms ir kitus. Be to, Medžioklės įstatymas nustato, kas gali būti medžiotoju apskritai. Teisė medžioti nėra tik gyvūnų šaudymas. Medžiojimas
Teisės departamentas,
26
nepriekaištingą asmens reputaciją ribojančių pagrindų: „per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo“. Kita vertus, keltinas klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės, pavyzdžiui, reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 36 straipsnyje ( kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ), 391 straipsnyje ( kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas) , 18 straipsnio 2 dalyje (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ribotai pakaltinamo asmens) ar 93 straipsnyje (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės) . Pritarti Argumentai:
Papildyti Projektą visomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, kurias numato Baudžiamasis kodeksas.
Pasiūlymas: Patikslinti 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
28
22Projektu siūloma švelninti reikalavimus nepriekaištingai reputacijai,
keičiant Įstatymo projektu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nustatyti, kad asmuo, įtariamas arba kaltinamas padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, vis dar būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tačiau svarstytina, ar atitinkama pataisa yra sistemingai suderinta su, pavyzdžiui, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu („įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“). Pavyzdžiui, BK 281 straipsnio 4 ir 6 dalys yra neatsargūs nusikaltimai, padaromi apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sankcijos už kuriuos viršija 3 metus (
laisvės atėmimo už BK 281 straipsnio 4 dalį; ir iki dešimties metų – už šio straipsnio 6 dalį). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte pateikiamas rengėjų pataisos argumentui, kad „ šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad neatsargia nusikalstama veika įtariamas arba kaltinamas ją padaręs asmuo nėra toks pavojingas visuomenei, kaip asmuo, kuris įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką“ nėra visapusiškai pagrįstas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant suderinti Projekto 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas su Projekto 18 straipsnio 2 dalies 2 – 4 dalies nuostatomis nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose;
Priėmus tokį pataisymą turėtų būti atitinkamai patikslintas 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti 18 str. 2 d. 8 p. ir jį išdėstyti taip:
„8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios
dalies 1–4 punktuose;“ Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo
priemonė – suėmimas;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
210
nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kad „ asmuo per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus, kuriais buvo pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai“ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamas terminas yra neproporcingas ir neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) reguliavimo. Pastebėtina, kad naujame ANK atsisakyta senojo reguliavimo, pagal kurį buvo pabrėžiamas asmens baustumas, ir įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas.
ANK 40 straipsnyje („Administracinių nusižengimų pakartotinumas“) numatyta, kad: „Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 10 punktą: „10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;“ Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą:
„11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.“ Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo VI skyriaus nuostatos taip pat įtvirtina reikalavimus licencijas išduodančiai institucijai, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bei Ginklų fondui. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį: „1. Už šiame skyriuje nurodytų ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
8
teisės aktų konkrečių straipsnių.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio 8 dalį: „8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai mokymų ir pratybų metu naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka, o atliekant nustatytą šaulio tarnybą, šaunamieji ginklai naudojami Karinės jėgos naudojimo statuto nustatytais pagrindais .“
kanceliarijos Teisės departamentas,
8
atvejai, kai leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinamas pripažįstamas neteisėtu, taip pat tokiu sprendimu padarytos žalos kompensavimo klausimai. Nepritarti Asmuo turi teisę nurodytus sprendimus dėl leidimų panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teismui ir reikalauti žalos atlyginimo. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju gali priimti sprendimą ne tik dėl leidimo panaikinimo teisėtumo, bet ir žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Siūloma 1 str. 5 d. išbraukti žodžius “išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus”. Specialaus statuso subjektų veikla, susijusi su ginklų ir šaudmenų apyvarta, neturėtų būti reguliuojama GŠKĮ, kuris iš esmės yra skirtas civilinei apyvartai reguliuoti Nepritarti
institucijoms, todėl blanketinė nuoroda į GŠKĮ numatytas išimtis turėtų likti
31 Siūloma 7 str. 3 d. 1 p. prieš “ir kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą ” įrašyti “Lietuvos Sąjungos nariai (toliau - šauliai) šaulio tarnybai”.
Šiuo metu šauliams teisė įsigyti šiame punkte nurodytus ginklus šaulio tarnybai yra suteikiama Nepritarti
įvardinsime šaulius, reikės įvardinti sportininkus, medžiotojus ir kitus
3 5,6 Siūloma 7 str. 3 d. 5 p. papildyti žodžiais “išskyrus sportui ir šaulio tarnybai naudojamus šovinius”. Sportui ir šaulių pratyboms šaudmenys naudojami šaudyklose, laikantis nustatytų reikalavimų, todėl visuomenės saugumui pavojus naudojant šiame punkte nurodytus šovinius nėra sukeliamas. Šiame punkte nurodytų apribojimų pašalinimas leistų sportininkams ir šauliams lengviau ir pigiau apsirūpinti pratyboms reikalingais šaudmenimis (ES valstybėse yra tokių šaudmenų pasiūla). Taip pat, įvertinus šauliams numatomas užduotis, tarp kurių yra ir Lietuvos kariuomenės ar policijos rėmimas, tokie šaudmenys gali būti reikalingi ir pačiai šaulio tarnybai Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus ir juos išdėstyti taip:
"5) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo
apvalkalu, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulys) tarnybai naudojamus šovinius, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui ir šaulio tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;"
9 Siūloma 13 str. 9 d. išdėstyti taip: „9.
9 d. išdėstyti taip: „9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus ir jų priedėlius , išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo 3 straipsnio 11 punkte , B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat savigynai B kategorijos (trumpuosius šaunamuosius ir ilguosius lygiavamzdžius) ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip
egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus (tik dėl savigynai skirtų B kategorijos trumpųjų ginklų) .” Šauliams siūloma leisti šaulio tarnybai įsigyti GŠKĮ 3 str. 11 p. numatytus priedėlius – naktinius taikiklius ir duslintuvus. Naktiniai taiklikliai reikalingi efektyviai vykdyti šaulio tarnybą tamsiu paros metu, kai mechaninių, optinių ar lazerinių taikiklių naudoti nėra galimybės. Duslintuvai reikalingi koviniams šauliams, pagal etatų sąrašus paskirtiems į taikliojo šaulio pareigas, kadangi analogiškas funkcijas atliekantys LK ar KASP kariai garsą slopinančiais ginklų priedėliais yra aprūpinami (garso slopinimas taikliajam šauliui suteikia taktinį pranašumą, jį sunkiau aptikti, mažinama ginklo atatranka ir šiek tiek didinamas šūvio tikslumas ir pan.). 13 str. 9 d. pabaigoje siūloma išbraukti žodžius „ (tik dėl savigynai skirtų B kategorijos trumpųjų ginklų) ”, tokiu būdu pašalinant apribojimą šauliams gauti leidimus ir šaulio tarnyboje nešioti ilgus ginklus. Esama redakcija prieštarauja kitoms GŠKĮ nuostatoms, suteikiančioms teisę šaulio tarnybai įsigyti ir ilgus ginklus. Situacija, kai ilgą ginklą šaulio tarnybai galima įsigyti, bet ne nešioti, yra nelogiška, kadangi tarnybos su ilgu ginklu jo nesinešiojant vykdyti praktiškai nėra galimybės Tarnybos metu ginklas turi būti paruoštas panaudojimui, o ne laikomas ilgojo ginklo dėkle pagal ginklo gabenimo reikalavimus – ištaisytas, atjungta dėtuve ir iš dėtuvės išimtais šoviniais Pritarti Argumentai:
Dėl ilgų ginklų nešiojimo atliekant tarnybą – pritarta.
Papildomai įrašome, kad leidimas GŠT suteikia teisę nešioti trumpą B kategorijos ginklą savigynai, bet savigynai nešiojamas taip, kad kiti asmenys nematytų. Pasiūlymas: 13 straipsnio 9 ir 11 dalys: "9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų. ... 11. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui ar šaulio tarnybai."
1
siūloma išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įgaliota Lietuvos šaulių sąjunga turi teisę importuoti, eksportuoti, vežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 7 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.” Tokiu būdu siūloma leisti Šaulių sąjungai, gavus Krašto apsaugos ministerijos įgaliojimą, importuoti, eksportuoti, vežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, išskyrus numatytas išimtis.
Nepritarti LŠS nedraudžiama importuoti (vežti) visų kategorijų ginklus, tačiau tai daryti LŠS galėtų tik gavusi importo licencijas iš Ūkio ministerijos (A kategorijos ginklų atveju) ar Policijos departamento leidimą įvežti (B, C kategorijų ginklų atveju. 6. LŠS, 2018 05 15232
siūloma išdėstyti taip: „1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti, eksportuoti, vežti B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti, eksportuoti, vežti tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įgaliota Lietuvos šaulių sąjunga ), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą.” Papildymas susijęs su siūlomu
Nepritarti LŠS nedraudžiama importuoti (vežti) visų kategorijų ginklus, tačiau tai daryti LŠS galėtų tik gavusi importo licencijas iš Ūkio ministerijos (A kategorijos ginklų atveju) ar Policijos departamento leidimą įvežti (B, C kategorijų ginklų atveju. 7. LŠS, 2018 05 15241
sakinius siūloma išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis (išskyrus A kategorijos ginklus ir jų priedėlius, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo 3 straipsnio 11 punkte, bei šių ginklų dalis ) , turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. A kategorijos ginklais ir jų priedėliais, išvardytais šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo 3 straipsnio 11 punkte, bei šių ginklų dalimis, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis.” Šiuo metu ginklais, kuriuos projektu numatoma iš B kategorijos perkelti į A kategoriją (3 str. 6-9 p.), turi teisę prekiauti visi subjektai, turintys teisę prekiauti ginklais, jų priedėliais ar dalimis bei šaudmenimis. Siūloma išlaikyti esamą tvarką, o ne monopolizuoti šių ginklų prekybą Lietuvos Ginklų fonde, kas neabejotinai mažina ginklų pasiūlą (taip yra jau šiuo metu – ilgųjų pusautomačių ginklų pasiūla Lietuvos Ginklų fonde yra žymiai mažesnė nei pas kitus rinkoje veikiančius pardavėjus) ir be pagrindo apsunkina ginklų įsigijimą. Nepritarti Pažymėtina, kad privatūs ginklų prekiautojai ir toliau galės prekiauti ilgaisiais pusiau automatiniais ginklais, kurie bus sukomplektuoti su 20 šovinių neviršijančiomis dėtuvėmis. A kategorijos ilgaisiais pusiau automatiniais sukomplektuotais su 20 šovinių viršijančiomis dėtuvėmis, taip pat tokiomis dėtuvėmis bei kitais A kategorijos ginklais galės prekiauti tik Ginklų fondas, kuris turi monopolinę teisę prekiauti A kategorijos ginklais.
Pasiūlymas panaikinti šią Ginklų fondo monopolinę teisę turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu,
trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. 8. LŠS, 2018 05 152427 Siūloma 24 str. 2 d. 7 p. papildyti A kategorija, kadangi projekte numatoma, kad A kategorijos ginklai (3 str. 6-9 p.) taip pat gali būti parduodami įstatyme numatytiems asmenims (šauliams, sportininkams) Nepritarti Pažymėtina, kad privatūs ginklų prekiautojai ir toliau galės prekiauti ilgaisiais pusiau automatiniais ginklais, kurie bus sukomplektuoti su 20 šovinių neviršijančiomis dėtuvėmis.
A kategorijos ilgaisiais pusiau automatiniais sukomplektuotais su 20 šovinių viršijančiomis dėtuvėmis, taip pat tokiomis dėtuvėmis bei kitais A kategorijos ginklais galės prekiauti tik Ginklų fondas, kuris turi monopolinę teisę prekiauti A kategorijos ginklais. Pasiūlymas panaikinti šią Ginklų fondo monopolinę teisę turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. 9. LŠS, 2018 05 152434 Siūloma 24 str. 3 d.
3 d. 4 p. išdėstyti taip: „4) B, C kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, išskyrus specialiojo statuso subjektus ir šaulius , nepaprastosios ar karo padėties atvejais.” Tokiu būdu siūloma palikti galimybę šauliams įsigyti ginklų ar šaudmenų nepaprastosios ar karo padėties atvejais, kadangi šaulio tarnyba gali vykti ir šiai tarnybai skirti ginklai gali būti naudojami ir nepaprastosios ar karo padėties atvejais Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą:
4) B, C kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, išskyrus specialiojo statuso subjektus, šaulius, nepaprastosios ar karo padėties atvejais.“
1 25 str. 1 d. siūloma išdėstyti taip: „
dėl ginklų ir jų priedėlių, išvardytų šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo 3 straipsnio 11 punkte , taip pat B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo, eksporto, vežimo per tarpininkus.” Siūloma palikti galimybę tarpininkų pagalba įsigyti, importuoti ir eksportuoti ir ginklus, kurie pagal projektą turėtų būti perkelti iš B kategorijos į A kategoriją (3 str. 6-9 p.), taip pat priedėlius, kuriuos siūloma leisti įsigyti šauliams (3 str. 11 p.) Nepritarti Pažymėtina, kad ginklų tarpininkai ir toliau galės tarpininkauti dėl ilgųjų pusiau automatinių ginklų, kurie bus sukomplektuoti su 20 šovinių neviršijančiomis dėtuvėmis. A kategorijos ilgaisiais pusiau automatiniais sukomplektuotais su 20 šovinių viršijančiomis dėtuvėmis, taip pat tokiomis dėtuvėmis bei kitais A kategorijos ginklais galės prekiauti tik Ginklų fondas, kuris turi monopolinę teisę prekiauti A kategorijos ginklais.
Pasiūlymas panaikinti šią Ginklų fondo monopolinę teisę turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu,
trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. 11. LŠS, 2018 05 152512 25 str. 12 d. siūloma išdėstyti taip: „12.
Tarpininkas, pageidaujantis sudaryti sandorį ar parengti sandorio projektą, susijusį su ginklų ir jų priedėlių, išvardytų šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo
, taip pat B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių perdavimu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar iš užsienio valstybės į bet kurią kitą užsienio valstybę arba iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką , taip pat tarpininkas, pageidaujantis perduoti savo vardu įgytus ginklus ar jų priedėlius, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose ir šio įstatymo 3 straipsnio 11 punkte , taip pat B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš užsienio valstybės į bet kurią kitą užsienio valstybę, privalo gauti Policijos departamento sutikimą dėl kiekvienos ginklų partijos perdavimo. Šis sutikimas galioja 1 metus nuo jo išdavimo dienos.” Pakeitimas susijęs su siūlomu 25 str. 1 d. pakeitimu Nepritarti Pažymėtina, kad ginklų tarpininkai ir toliau galės tarpininkauti dėl ilgųjų pusiau automatinių ginklų, kurie bus sukomplektuoti su 20 šovinių neviršijančiomis dėtuvėmis. A kategorijos ilgaisiais pusiau automatiniais sukomplektuotais su 20 šovinių viršijančiomis dėtuvėmis, taip pat tokiomis dėtuvėmis bei kitais A kategorijos ginklais galės prekiauti tik Ginklų fondas, kuris turi monopolinę teisę prekiauti A kategorijos ginklais. Pasiūlymas panaikinti šią Ginklų fondo monopolinę teisę turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu,
trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. 12. LŠS, 2018 05 153011 30 str. 1 d. 1 p. siūloma išdėstyti taip: „
1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą dėkle ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti; ” Siūloma numatyti teisę uniformuotiems valstybės tarnautojams ir uniformuotiems šauliams, vykdantiems savo tarybos funkcijas, matomoje vietoje nešiotis ne tik trumpąjį, bet ir ilgąjį šaunamąjį ginklą. Nesant galimybės atvirai, matomoje vietoje nešioti ilgojo šaunamojo ginklo, jo panaudojimas šaulio tarnybai būtų sunkiai įmanomas Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą: „
1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų.
Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;“
5 33 str. 5 d. siūloma išdėstyti taip: „
nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus viešosiose vietose, jeigu tai gali kelti grėsmę žmogaus, visuomenės ar valstybės saugumui. Ši nuostata netaikoma asmenims, vykdantiems profesinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga, ir uniformuotiems šauliams, vykdantiems tarnybines funkcijas . ” Siūloma padaryti išimtį iš draudimo viešosiose vietose nešiotis ginklus ne tik asmenims, vykdantiems profesinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga, bet ir tarnybos funkcijas vykdantiems uniformuotiems šauliams. Šauliai savo tarnybos funkcijas, tame tarpe pagalbą VSAT ar policijai, gali vykdyti nešiodami šaulio tarnybai skirtus ginklus, todėl bendras visuomenės saugumo motyvais įvestas draudimas asmenims nešioti ginklus viešose vietose tarnybos pareigas vykdantiems šauliams neturėtų būti taikomas Pritarti iš dalies Argumentai:
Iš esmės priimta, suformuluota kaip 30 str. 1 d. 1 p., įtraukiant ten išvardintus atvirai ginklus galinčius nešioti subjektus Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
"5. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus
viešosiose vietose, jeigu tai gali kelti grėsmę žmogaus, visuomenės ar valstybės saugumui. Ši nuostata netaikoma uniformuotiems valstybės tarnautojams, uniformuotiems šauliams, vykdantiems tarnybines funkcijas, taip pat asmenims, vykdantiems profesinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga." 14.
11 34 str. 11 d. siūloma išdėstyti taip: „11. Masinių renginių metu šaudyti iš senovinių ginklų kopijų galima tik renginio organizatoriams ar jų leidimą turintiems asmenims , tai suderinus su atitinkamos savivaldybės administracija ir nenaudojant sviedinių.” Senovinių ginklų kopijos paprastai priklauso ne renginio organizatoriams ir renginio metu yra naudojamos ne betarpiškai organizatorių, o kitų masiniame renginyje pagal organizatorių nustatytą scenarijų dalyvaujančių asmenų – karo istorijos ir jos rekonstrukcijos klubų narių ir pan. Todėl tikslinga numatyti teisę masinių rengnių metu šaudyti iš senovinių ginklų kopiuj ne tik patiems organiztoriams, bet ir kitiems asmenims, kurie turi tam organizatorių leidimą Nepritarti Projekte reglamentuojama, kad nebūtinai turi šaudyti patys organizatoriai, jie tiesiog turi suderinti su savivaldybe, kad bus šaudoma. 15. LŠS, 2018 05 15371
išdėstyti taip: „
juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–1011 punktuose nurodytus ginklus ir jų priedėlius , B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, vieną D kategorijos ginklą ir pneumatinio ginklo šaudmenis.
Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–1011 punktuose nurodytus ginklus ir jų priedėlius , B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, su sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso, ir tai, kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai. ” Siūlymas susijęs su siūlomais pakeitimais, numatančiais teisę šaulio tarnybai įsigyti 3 str. 11 p. nurodytus ginklų priedėlius (naktinius taikiklius ir duslintuvus) Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai kad šauliams numatoma leisti įsigyti ir turėti A kategorijos ginklo priedėlius – naktinius taikiklius siūlytina 37 str. 1 d. išdėstyti taip:
„Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos
Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus.
Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, D kategorijos ginklus, nurodytus šio įstatymo
įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, tuo atveju, kada fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai . ”16
3 37 str. 3 d. siūloma išdėstyti taip: „ 3.
Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–1011 punktuose nurodytus ginklus ir jų priedėlius ) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą. ” Siūlymas susijęs su siūlomais pakeitimais, numatančiais teisę šaulio tarnybai įsigyti 3 str. 11 p. nurodytus ginklų priedėlius (naktinius taikiklius ir duslintuvus) Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai kad šauliams numatoma leisti įsigyti ir turėti A kategorijos ginklo priedėlius – naktinius taikiklius siūlytina 37 str. 3 d. išdėstyti taip: „
kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, naktinius taikiklius) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą. ”17
5 37 str. 5 d. siūloma išdėstyti taip: „5. Specialiojo statuso subjektų pareigūnai išskyrus Šaulių sąjungą ir šauliai tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–1011 punktuose nurodytus ginklus ir jų priedėlius , B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išveža, veža iš Lietuvos Respublikos ir įveža, veža į ją turėdami specialiojo statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.” Kadangi LŠS priskiriama specialaus status subjektams, siūloma suvienodinti LŠS narių tarnybinėms pareigoms atlikti skirtų ginklų išvežimo tvarką su kitiems specialaus statuso subjektams taikoma tvarka Nepritarti
įvežti/išvežti ginklus turėtų suteikinėti valstybės institucijos18
7
taip: „ 7.
Įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, vežamų, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką pavienių ginklų skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui ,
. ” Siūloma neįvedinėti perteklinio apribojimo (šiuo metu įvežamų šaudmenų kiekio apribojimas netaikomas), kadangi Lietuvos Respublikoje ginklo leidimą ir atitinkamo kalibro ginklą turintis asmuo šaudmenis gali įsigyti be jokių kiekio apribojimų ir neprašydamas jokių išankstinių leidimų. Todėl įvežamų šaudmenų kiekio ribojimas 500 vnt tiesiog ribos galimybę užsienyje įsigyti šaudmenų palankesnėmis sąlygomis (mažų kiekių įvežimas bus ekonomiškai neefektyvus), bet neturės jokios įtakos visuomenės saugumui. Nepritarti Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti tokie pat gabenamų šovinių kiekių ribojimai. Maksimalūs šovinių kiekiai yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 258/2012. 19
11 37 straipsnio 11 d. siūloma išdėstyti taip: „ 11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–1011 punktuose nurodytų ginklų ir jų priedėlių , B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–1011 punktuose nurodytų ginklų ir jų priedėlių , B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. ” Siūlymas susijęs su siūlomais pakeitimais, numatančiais teisę šaulio tarnybai įsigyti 3 str. 11 p. nurodytus ginklų priedėlius (naktinius taikiklius ir duslintuvus) Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad šauliams numatoma leisti įsigyti ir turėti A kategorijos ginklo priedėlius – naktinius taikiklius siūlytina 37 str. 11 d. išdėstyti taip: 116„11.
11 d. išdėstyti taip: 116„11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, naktinių taikiklių B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–1011 punktuose nurodytų ginklų ir jų priedėlių , B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. ”20 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 8 dalies:
Europa ar Europos Sąjunga? Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo ir dėstomo nauja redakcija Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (toliau – Įstatymas)
fizinio asmens sąvoka, kurioje paaiškinta, kad Europos fizinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar kitas asmuo, kuris naudojasi
teisėmis21 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 9 dalies: Europa ar Europos Sąjunga? Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikta Europos juridinio asmens sąvoka, kurioje paaiškinta, kad Europos juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys.
22 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 10 dalies: Europa ar Europos Sąjunga? Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija,
23 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 13 dalies: Gabenimas yra bendra sąvoka, apimanti įvairius būdus: vežimą/pervežimą, nešimą/pernešimą, vilkimą/pervilkimą, tempimą, pertempimą ir etc. Dėl šios priežasties, šio punkto norma lingvistine ir teisine reikšme apimanti visus įmanomus ginklo transportavimo būdus, įskaitant ir ginklo nešiojimąsi ( žr . šio str. 15 p.), pvz . savigynai, šaulio ar aktyviojo karšto apsaugos rezervo kario tarnybai. Nepritarti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateikta Europos šaunamojo ginklo leidimo sąvoka, kuri yra suderinta pagal Europos Tarybos 1991 m. birželio 18 d. direktyvos Nr. 91/477/EEC „Dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės“ (toliau
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 29 dalies: Gabenimas yra bendra sąvoka, apimanti įvairius būdus: vežimą/pervežimą, nešimą/pernešimą, vilkimą/pervilkimą, tempimą, pertempimą ir etc. Dėl šios priežasties, šio punkto norma lingvistine ir teisine reikšme apimanti visus įmanomus ginklo transportavimo būdus, įskaitant ir ginklo nešiojimąsi (žr. šio str. 15 p.), pvz. savigynai. Būtina suderinti 13 p. ir šiame punkte vartojamų gabenimo būdus nusakančių sąvokų suderinamumą. Nepritarti Įstatymo
tik Įstatymo kontekste. Ji neapima ginklo nešiojimosi.
25 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 50 dalies: Lankas ir/arba arbaletas nenaudoja parako ar kitų detonuojančiųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos, tačiau jam skirtus sviedinius, šiuo atveju strėles teik lankas, tiek arbaletas iššauna. Kita vertus, priklausomai nuo lanko/arbaleto templės jėgos dydžio, dalis jų yra tiesiogiai naudojami koviniuose specialiosios paskirties veiksmuose būtent dėl begarsio, t.y. triukšmo nesukeliančio šūvio... Nepritarti Lankai ir arbaletai yra templiniai ginklai, t. y. jie reglametuoti Įstatymo 2 straipsnio 50 dalies sąvoką „Nešaunamasis ginklas“. 26 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 61 dalies:
Prie specialiojo statuso subjektų derėtų priskirti ir LŠS- Lietuvos Šaulių sąjungos kovinius būrius, integruotus į Nacionalinę valstybės gynybos sistemą, kurių veiklai ir uždaviniams vykdyti būtina A kategorijai priskirtina-kovinė ginkluotė turėtų būti reglamentuota būtent jų veiklą ir Krašto apsaugą (gynybą) reglamentuojančiuose specialiuose teisės aktuose. Lietuvos Ginklų fondas, remiantis LRV ir LR VRM sprendimu juk likviduojamas? Nepritarti Lietuvos šaulių sąjunga yra priskirta prie specialiojo statuso subjektų pagal Įstatymo
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 63 dalies: Formuluojama nauja nešaunamųjų ginklų rūšies sąvoka. Tai nėra blogai. Tačiau būtina turėti omenyje, jog šaltuoju ginklu galima dar ir smeigti, besti,... Tuo tarpu, lankas ir arbaletas – templiniai ginkai, yra ne kuo kitu, kaip tik šaunamaisiais ginklais... Nepritarti Įstatymo
sąvokoje „Šaltasis ginklas“ yra išvardytas pakankamas veiksmų, kuriuos galima atlikti su šaltaisiais ginklais, skaičius.
28 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 66 dalies: Lietuvių kalbos stilistikos problema: ne „iš ko“, o kuo šaunama. Nepritarti Visos įstatymo sąvokos, taip pat ir Įstatymo
lietuvių kalbos komisija. 29 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 67 dalies: Yra sprogstamosios (brizantinės) ir svaidomosios (balistinės). Parakai (nedūminiai), išskyrus „juodąjį“- dūminį paraką, nėra sprogstamosiomis medžiagomis. Šaunamajam ginklui sprogstamosios (brizantinės medžiagos) nenaudojamos. Todėl tai yra techninės logikos klaida arba neteisingo pažodinio be logikos vertimo pasekmė. Be to, tai pernelyg siaura sąvoka, neapimanti templinių šaunamųjų ginklų. Nepritarti Parakas (bedūmis ir dūminis) yra sprogstamoji medžiaga, todėl Įstatymo 2 straipsnio 67 sąvokoje „Šaunamasis ginklas“ loginių klaidų nėra. 30 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 69 dalies:
Tai artilerinė sąvoka. Tačiau kyla klausimas ar visi kiti šoviniai, kuriuose naudojami šratai, arba begilziai-betūčiai šoviniai – tokiais nėra? Labai neprofesionali sąvoka. Pernelyg siaura. Nepritarti Įstatymo
naudojamos tūtos arba tūtelės. 31 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 70 dalies: Templinis ginklas būtent yra šaunamasis. Elementariosios logikos klaida arba visiškas veikimo mechanizmo nesuvokimas. Tačiau tokiu atveju, būtina tikslinti 67 p. sąvoka. Šalintinas žodis „nešaunamasis“.
„ Templinis ginklas- ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas. “ Nepritarti Pagal Įstatymo 2 straipsnio 70 dalies sąvoką
„Templinis ginklas“ templinis ginklas yra įvardytas kaip nešaunamasis
ginklas, kadangi sviediniui iššauti nėra naudojama sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga. 32 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 73 dalies: Turėtų būti- Europos sąjungos, t.y. tarptautinio politinio-administracinio subjekto, o ne geografinės teritorijos apibrėžtis. Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo
pateikta „Trečiosios šalies gyventojo“ sąvoka, kurioje paaiškinta, kad trečiosios šalies gyventojas nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar kitas asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis. 33 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 74 dalies:
Yra sąvokos apibrėžimo logikos trūkumų, bet tebūnie. Sprendžiant šį klausimą derėtų atsižvelgti ir į kalibrus... Nepritarti Įstatymo
sąvoka „Trumpasis šaunamasis ginklas“ yra suderinta su Direktyvos nuostatomis. 34 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 75 dalies: Pagal įstatymo projekto logiką, ar neturėtų būti ne tik išskyrus Lietuvos Respublika, bet ir " išskyrus Europos sąjungos narė-valstybė "? Nepritarti Įstatymo
sąvoka „Užsienio valstybė“ yra vartojama tik Įstatymo kontekste. Ji apima bet kurią valstybę, išskyrus Lietuvos Respubliką.
35 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Būtina suformuluoti bei 77 punktu įtraukti „Vardinio ginklo sąvoką“ remiantis 42 str. 7 ir 8 punktuose pateikiamais aprašymais, pvz.: „ Vardiniai ginklai
Vardinis ginklas
Netikslinga nustatyti vardinio ginklo sąvokos, kadangi tokia sąvoka nevartojama. Įstatymas suteikia teisę tam tikriems subjektams apdovanoti asmenis ginklais, kuriuos vėliau asmenys registruoja nurodydami ginklo paskirtį (savigynai, medžioklei, sportui ir pan.). Užregistruoti ginklai naudojami bendra įstatymo nustatyta tvarka. 36 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Būtina reglamentuoti: „Vardinio ginklo kavalierius
Nepritarti Netikslinga nustatyti vardinio ginklo kavalieriaus sąvokos, kadangi tokia sąvoka nevartojama. Įstatymas suteikia teisę tam tikriems subjektams apdovanoti asmenis ginklais, kuriuos vėliau asmenys registruoja nurodydami ginklo paskirtį (savigynai, medžioklei, sportui ir pan.). Užregistruoti ginklai naudojami bendra įstatymo nustatyta tvarka.
37 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 2 straipsnio 77 dalies: Yra sąvokos apibrėžimo logikos problemos, bet tebūnie Nepritarti Įstatymo 2 straipsnio 77 dalies sąvokoje
„Vienašūvis šaunamasis ginklas“ logikos klaidų nėra. 38
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 3 straipsnio 6 punkto: Jei ginklas oficialiai ir legaliai, gamykliniu būdu buvo perdirbtas, pašalinant
"automatinės ugnies", t.y. šaudymo serijomis funkciją, o tuo pačiu
ir techninę galimybę, bei sertifikuotas kaip pusiau automatinis ginklas, tai kokiu pagrindu jis gali būti pripažintas ar pripažįstamas (laikomas) labiau pavojingesniu naudojime nei kitas gamykloje pagamintas pusautomatės konstrukcijos ginklas? Antra vertus, nederėtų pamiršti, kad beveik dažną pusiau automatinį ginklą, piktavaliai, turintys specialių žinių ir gebėjimų, bei techninių galimybių, be ypatingų pastangų ne tik gali perdirbti į automatinį, ginklą, bet ir šaudyti juo, kaip automatiniu ginklu. Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma? Nepritarti Įstatymo
perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, priskirti prie A kategorijos ginklų siekiant perkelti Direktyvos nuostatas. 39 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 3 straipsnio 7 punkto: Iš bet kurio pusiau automatinio ginklo galima iššauti be pakartotinio užtaisymo tiek šovinių, kiek talpina jam skirta /pritaikyta dėtuvė + 1 šovinį (vamzdyje).
Todėl kyla techniškai loginis klausimas koks objektas privalėtų būti priskirtas A kategorijos ginkluotei: pats ginklas ar, vis dėl to, jo daugiau kaip reikalaujamą skaičių šovinių talpinanti dėtuvė privalo būti priskirta A kategorijos ginkluotės priklausiniams? Klausimas apie kokio tippo dėtuves kalbama: apie integralias, t.y. neatskiriamas/ neišimamams, kas tokiu atveju patį ginklą galėtų paversti A kategorijos ginklu, dėl įvedamo šovinių skaičiaus ribojimo, ar išimamas-įdedamas, kaip atskira detalė- priklausinys? Kita vertus šioji norma prieštarauja to paties projekto 7 str. 3 d. 1 p.; 11 str. 3 d.; 24 str. 1 d.; 40 str. 1 d. 12 p. ir šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nusakančios 2 str. 4 d. normoms, todėl akivaizdžiai reikalauja tikslaus suderinimo. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo dar iki šiol nepatvirtinta 2017 05 17 ES Direktyva tiesiogiai nekelia būtent šitokio imperatyvaus reikalavimo, o tik pamini apie tai Direktyvos priede. Ar tokio pobūdžio ir turinio normos projekte nedera suprasti ir pripažinti kaip prieštaraujančio galiojančiai LR GŠKĮ redakcijai, tačiau iki šiol dar vis neatšaukto 2017 08 30 d. Lietuvos Policijos Generalinio įsakymo redakcijos įteisinimu? Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma?
Nepritarti Įstatymo
automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, priskirti prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų siekiant perkelti Direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad ši nuostata neprieštarauja Įstatymo
straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 1 dalies 12 punktui ir įstatymo projekto 2 straipsnio 4 daliai. 40 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 3 straipsnio 8 punkto: Iš bet kurio pusiau automatinio ginklo galima iššauti be pakartotinio užtaisymo tiek šovinių, kiek talpina jam skirta /pritaikyta dėtuvė + 1 šovinį (vamzdyje). Todėl kyla techniškai loginis klausimas koks objektas privalėtų būti priskirtas A kategorijos ginkluotei: pats ginklas ar, vis dėl to, jo daugiau kaip reikalaujamą skaičių šovinių talpinanti dėtuvė privalo būti priskirta A kategorijos ginkluotės priklausiniams? Klausimas : apie kokio tipo dėtuves kalbama: apie integralias, t.y. neatskiriamas/neišimamams, kas tokiu atveju patį ginklą galėtų paversti A kategorijos ginklu, dėl įvedamo šovinių skaičiaus ribojimo, ar išimamas-įdedamas, kaip atskira detalė- priklausinys? Kita vertus šioji norma prieštarauja to paties projekto 7 str. 3 d. 1 p.; 11 str. 3 d.; 24 str. 1 d.; 40 str. 1 d. 12 p. ir šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nusakančios 2 str. 4 d. normoms, todėl akivaizdžiai reikalauja tikslaus suderinimo.
Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma? Be to, Lietuvos Respublikos Seimo dar iki šiol nepatvirtinta 2017 05 17 ES Direktyva tiesiogiai nekelia būtent šitokio imperatyvaus reikalavimo, o tik pamini apie tai Direktyvos priede. Ar tokio pobūdžio ir turinio normos projekte nedera suprasti ir pripažinti kaip prieštaraujančio galiojančiai LR GŠKĮ redakcijai, tačiau iki šiol dar vis neatšaukto 2017 08 30 d. Lietuvos Policijos Generalinio įsakymo redakcijos įteisinimu? Nepritarti Įstatymo
automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, priskirti prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų siekiant perkelti Direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad ši nuostata neprieštarauja Įstatymo
straipsnio 3 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, 40 straipsnio 1 dalies 12 punktui ir įstatymo projekto 2 straipsnio 4 daliai. 41 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 3 straipsnio 8 punkto: Lieka neatsakytas esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma?
Be to, Lietuvos Respublikos Seimo dar iki šiol nepatvirtinta 2017 05 17 ES Direktyva tiesiogiai nekelia būtent šitokio imperatyvaus reikalavimo, o tik pamini apie tai Direktyvos priede. Ar tokio pobūdžio ir turinio normos projekte nedera suprasti ir pripažinti kaip prieštaraujančio galiojančiai LR GŠKĮ redakcijai, tačiau iki šiol dar vis neatšaukto 2017 08 30 d. Lietuvos Policijos Generalinio įsakymo redakcijos įteisinimu? Nepritarti Įstatymo
automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, priskirti prie A kategorijos ginklų siekiant perkelti Direktyvos nuostatas. 42 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto:
Jei, šioji norma turi bent šiek tiek daugiau logikos, nustatant daugiau kaip 20 ir
apyvartos tačiau jai akivaizdžiai prieštarauja siūlomos šio gi paties projekto 3 str. 7 ir 8 punktų normų redakcijos, numatančios ilgavamzdžių ir trumpavamzdžių pusiau automatinių šaunamųjų ginklų priskirimą A kategorijos ginkluotei. Dėl šios priežasties šioji, o tiksliau- 3 str. 7 ir 8 punktų normų redakcijos akivaizdžiai reikalauja tikslaus suderinimo ir suvienodinimo. Šioji norma suteikia išimtį naudoti A kategorijos šaunamuosius ginklus Lietuvos bankui, tačiau nesuteikia tokios teisės Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, kasdieną vykdantiems inkasacijos operacijas, nors neabejotinai didžioji gyventojų ir juridinių asmenų dalis būtent juose laiko savo lėšas.
Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Pažymėtina, kad ši nuostata neprieštarauja Įstatymo
nuostatoms. 43 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto: Kadangi šioje įstatymo projekto normoje nėra tiksliai apibrėžti " kieto metalo šerdies " bei " kieto metalo apvalkalo " jokie koeficientų rodmenys, nei kiti galintys projekte minimą metalų " kietumą " apibūdinti duomenys, šitoks - buitiškai abstraktus apibūdinimas sudaro daugiau nei pakankamas prielaidas skirtingoms tokios normos interpretacijoms bei potencialiai ginčų rizikai, kurios būtų galima išvengti tiksliu, o ne "į visas puses plaukiančiu" reikalavimo reglamentavimu. Jei būtų tinkamai įvertinta PD prie LR VRM 2002-2004 m. patirtis, bandant įteisinti panašaus turinio reikalavimą, tokios klaidos, neabejotinai būtų išvengta. Juk esant šitokiai normos redakcijai, iš civilinės apyvartos nedelsiant privalėtų būti išimti visi Giraitės Ginklų gamyklos, Magtech, Barnaul ir visų kitų šaudmenų gamintojų šoviniai. Kuo tada, leiskite paklausti, tektų šaudyti? Šoviniais su švino kulkomis? Belieka tik spėti, jog šioje normoje tikriausiai norėta kalbėti apie padidinto pramušamumo galios šovinius su šarvamušėmis kulkomis? Nepritarti Kiekvienu konkrečiu atveju dėl metalo šerdies ar apvalkalo kietumo nusprendžia kriminalistinių tyrimų ekspertai, atsižvelgdami į konkrečios kulkos charakteristikas.
44 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 7 straipsnio 3 dalies 6 punkto: Lazeriniai taikikliai sportui? Kokiam? LŠS- Lietuvos Šaulių sąjungos kovinių būrių ginkluotės reglamentavimas ar neturėtų būti kito specialaus įstatymo, reglamentuojančio Krašto apsaugos ir valstybės gynybą klausimu? Nepritarti Lazeriniai taikikliai gali būti naudojami šaudymo sporte, taip pat lazerinius taiklius gali naudoti Šaulių sąjunga. 45 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 9 straipsnio:
Tai gi, Lietuvos Šaulių sąjunga turėtų būti priskirta Specialiojo subjekto, kokiu yra Policija, VSD, STT ir etc., kategorijai. LŠS kovinių būrių ginkluotė, regis, neturėtų būti šio įstatymo reglamentavimo dalyku? Nepritarti Lietuvos šaulių sąjunga yra priskirta prie specialiojo statuso subjektų pagal Įstatymo
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 11 straipsnio 2 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2
straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 47 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 11 straipsnio 3 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Atitinka šio projekto 7 str. 3 d. 1 p. normos redakciją, tačiau prieštarauja 3 str.
punktų redakcijoms, todėl reikalauja tikslaus redakcijų suderinimo, siekiant išvengti skirtingų to paties įstatymo normų reikalavimų interpretacijų bei klaidingo taikymo. Nepritarti Įstatymo
asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. Pažymėtina, kad prieštaravimo
punktų nuostatoms nėra. 48 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 12 straipsnio 2 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2
straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 49 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 3 dalies: Kokiu pagrindu " sportininkams " nustatyta ženkliai jaunesnio amžiaus riba ir leidžiami koviniai ginklai net nepilnamečiams asmenims? Juk būtent nepilnamečiai asmenys, juolab neįgiję Lietuvos Respublikos įstatymuose reikalaujamo pilno teisnumo ir veiksnumo, neturėtų turėti galimybės disponuoti ir valdyti padidinto pavojaus šaltiniais-, t.y. šaunamaisiais ginklais, nes patys pagal savo amžiaus tarpsnio specifiką yra nuolatinio padidinto pavojaus rizikos zonoje.... Nepritarti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje sportininkams išimties tvarka yra nustatyta žemesnė amžiaus riba, pasinaudojant Direktyvos 5 straipsnyje numatyta galimybe. 50 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 6 dalies:
Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos?
Nepritarti Įstatymo
asmenys“ yra vartojami pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 51 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 9 dalies: Lietuvos Šaulių sąjunga dėl jos narių vykdomos specifinės-krašto apsaugos funkcijų įgyvendinimo veiklos turėtų būti priskirta Specialiojo subjekto kategorijai. Nepritarti Lietuvos šaulių sąjunga yra priskirta prie specialiojo statuso subjektų pagal Įstatymo 2 straipsnio 61 dalies sąvoką „Specialiojo statuso subjektas“. 52 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 12 dalies:
Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo
asmenys“ yra vartojami pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 53 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 14 dalies: Klausimas: Tai kokiais ginklais, neturėdami leidimo šaunamajam ginklui sportininkai galėtų rengtis tuos 12 mėnesių varžyboms ir kuo treniruotis? Ar tai neprieštarauja elementariajai logikai? Nepritarti Sportininkai rengtis varžyboms pradeda nuo paprastesnių šaudymo rungčių, kuriose šaunamieji ginklai su didelėmis dėtuvėmis nenaudojami.
Sportininkai, kurie turės nustatytą 12 mėnesių patirtį šaudymo sporte (šaudymo rungtys, kuriose didelės dėtuvės nenaudojamos), galės įsigyti ir turėti ginklus su didelėmis dėtuvėmis. 54 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 13 straipsnio 14 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 13 straipsnio 14 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 8 dalyje
nustatytą Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 55 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 14 straipsnio 2 dalies: Europa ar Europos Sąjunga? Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo
sąvokas. 56 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 14 straipsnio 3 dalies: Kitose įstatymo projekto normose kalbama ne apie ES valstybių, o apie Europos fizinius arba juridinius asmenis. Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Būtina harmonizuoti, idan išvengti dviprasmybių ir tuo tiesiogiai Valstybei sąlygojamų būsimų administracinių ir teisminių procesų bei su tuo susijusių išlaidų. Nepritarti Įstatymo
reiškia trečiųjų šalių gyventojus, kurių sąvoka yra nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje.
Įstatymo
sąvokas. 57 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto: Šiandien LR piliečiui juk leidžiama nenurodyti konkrečios gyvenamosios vietos. Ir net gi leidžiama deklaruoti ją tik Savivaldybėje... Nepritarti Įstatymo
gyvenamąją vietą. Be to, ginklo savininkui pagal 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas gali būti leidžiama laikyti ginklą ir kitoje tam pritaikytoje vietoje. Atsižvelgdami į tai, ginklo savininkai ginklus gali laikyti ne tik deklaruotose gyvenamosiose vietose, bet ir kitose vietose, apie kurias policija duomenų iš informacinių sistemų gauti negali. Duomenis apie ginklo laikymo vietą policija gali gauti tik iš ginklo savininko, todėl būtina nustatyti pareigą ginklų savininkui informuoti policiją apie gyvenamąją vietą ar kitą ginklo laikymo vietą. 58 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 17 straipsnio 5 dalies:
Pagal analogiją-galėtų ir privalėtų būti taikomos ir Valstybės apdovanotiesiems vardinių ginklų kavalieriams. Be to, Valstybės apdovanotasis asmuo ( žr . 42 str. 7 ir 8 p.p.), teisine prasme yra ne bendruoju, o specialiaisiais požymiais apibrėžtu ir apibūdinamu, t.y. specialiuoju subjektu arba Valstybės valia ir sprendimu specialųjį statusą turinčiu subjektu, kitų asmenų atžvilgiu . Siūloma redakcija : 5.
Siūloma redakcija :
punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, o taip pat ir vardinio ginklo kavalieriams. Šio straipsnio 1 dalies
pareigūnams ir (ar) kariams, pateikusiems pažymą (raštą), kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo). Nepritarti Netikslinga nustatyti atskirą vardinių ginklų reglamentavimą. Įstatymas suteikia teisę tam tikriems subjektams apdovanoti asmenis ginklais, kuriuos vėliau asmenys registruoja nurodydami ginklo paskirtį (savigynai, medžioklei, sportui ir pan.). Užregistruoti ginklai naudojami bendra įstatymo nustatyta tvarka. 59 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto:
Iki jis neišnyko, o jis išnyksta... Nepritarti Asmuo, kuriam teistumas yra panaikintas arba išnyko, yra laikomas neturinčiu teistumo. 60 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto: Jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai kokiu pagrindu jam galėtų būti taikomi BK sankcijose nenumatyti teisių apribojimai? Nepritarti Asmeniui, kuris pageidauja įsigyti ir turėti ginklų įstatymo pagrindu, taikomi griežti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl asmeniui, kuris buvo pripažintas padaręs nusikaltimą ir Baudžiamojo kodekso pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neleidžiama įsigyti ir turėti ginklų.
61 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto: Kaip šiuo atveju atitiktų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo socialinio - visuomeninio pavojingumo kriterijų taikymo pasekmių kitoms tokių subjektų teisėms suvienodinimas? Ar tame nėra prieštaravimo? Nepritarti Prieštaravimo nėra. 62 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto:
O kaip bus su procesiniais Ikiteisminio tyrimo terminais ir jų įtaka teisių apribojimams bei jų trukmei? Nepritarti Asmeniui, kuris pageidauja įsigyti ir turėti ginklų įstatymo pagrindu, taikomi griežti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl asmenys, kurie yra įtariami ar kaltinami padarę tyčinę nusikalstamą veiką, negali įsigyti ir turėti ginklų. 63 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 10 punkto:
Asmens "patraukimas" adm. atsakomybėn, anaip tol nėra pažeidimo padarymą ir kaltę konstatuojančiuoju faktu . Asmens patraukimas atsakomybėn nepreziumuoja nei pažeidimo padarymo, nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės faktų, nes tyrimas yra vykdomas būtent tikslu Tai tereiškia, kad asmens atžvilgiu vykdoma administracinės teisenos procesiniai veiksmai. Dėl šios priežasties toks reglamentavimo būdas neatitinka nei juridinės technikos, nei Konstitucijoje garantuojamos nekaltumo prezumpcijos. Derėtų suvienodinti formuluote su 11 punktu. Nepritarti64 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto:
Žr. Administracinės nuobaudos ir administracinio baustumo galiojimo ir jų išnykimo terminų nuostatas.
65 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 19 straipsnio 2 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo
asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 66 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 19 straipsnio 8 dalies 2 punkto: Europos, kaip žemyno- geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 2 punkte žodžiai „Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal
asmens sąvokas. 67 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 19 straipsnio 8 dalies 3 punkto: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo
juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 68 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 19 straipsnio 11 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos?
Nepritarti Įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 19 straipsnio 13 dalies 2 punkto: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 19 straipsnio 13 dalies 2 punkte žodžiai „Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal
asmens sąvokas. 70 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 22 straipsnio 3 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje žodžiai
„Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 9 dalyje
nustatytą Europos juridinio asmens sąvoką. 71 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 22 straipsnio 7 dalies: Kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu nustatytas šis reikalavimas? Nepritarti Įstatymo
šaudmenis. 72 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 23 straipsnio 1 dalies: Lietuvos Ginklų fondas (LGF) - likviduojamas LR VRM ir LRV sprendimu ar ne?
Nepritarti Šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. 73 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 23 straipsnio 2 dalies:
Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Neatsižvelgta. Įstatymo
asmenys“ yra vartojami pagal 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 74 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 24 straipsnio 1 dalies: Atitinka kitoms, tačiau prieštarauja siūlomai šio projekto 3 str.
redakcijai, todėl pastarosios privalo būti tiksliai suderintos. LGF likviduojamas? Nepritarti Prieštaravimo tarp 24 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 7 ir 8 punktų nėra. šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. 75 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 24 straipsnio 3 dalies 4 punkto:
Konstitucija numato kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisę ir tuo pat metu neatimamą pareigą ginklu ginti savo Tėvynę, tačiau tuo pat metu nustato draudimą parduoti net ir leidimą šaunamajam ginklui turintiems asmenims aktyviai Krašto gynybai būtinus reikmenis? Ar tame yra logikos?
Ar tame yra logikos? Nepritarti Įstatymo
nepaprastosios ir karo padėties atveju yra būtinas, kad karo ir nepaprastosios padėties metu būtų užtikrintas visuomenės saugumas. 76 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 27 straipsnio 1 dalies: Europos, kaip žemyno-geografinės teritorijos, kurios dalimi iki Uralo kalų yra Rusijos Federacija, Baltarusija ir Padniestrės Respublika ar vis gi Europos Sąjungos? Nepritarti Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2
straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 77 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 30 straipsnio 1 dalies 5 punkto: O kaip tada su ginklo savigynai nešiojimu? Ginklas išimta dėtuve, iš jos išėmus šovinius, nebetenka savigynos priemonės funkcijų Nepritarti Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti privalomi reikalavimai ginklo gabenimui. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies sąvoką „Ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas“ ginklo gabenimas neapima ginklo nešiojimosi. 78 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 33 straipsnio 1 dalies:
O kaip tada su ginklo savigynai nešiojimu? Ginklas išimta dėtuve, iš jos išėmus šovinius, nebetenka savigynos priemonės funkcijų Nepritarti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi reikalavimai ginklo gabenimui. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies sąvoką „Ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas“ ginklo gabenimas neapima ginklo nešiojimosi. 79 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 33 straipsnio 5 dalies:
O kaip tada su ginklo savigynai nešiojimu? Prarandama savigynos priemonės funkcija....
Nepritarti Įstatymo
ginklų nešiojimąsi viešose vietose, siekiant apsaugoti didesnes vertybes – žmogaus, visuomenės ar valstybės saugumą. 80 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 40 straipsnio 1 dalies 12 punkto: Šio punkto normos redakcijai prieštarauja projekte siūlomos 3 str. 7 ir 8 punktų normų redakcijoms. Nepritarti Įstatymo
punkto nuostatoms. 81 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 40 straipsnio 7 dalies: Europos ar Europos Sąjungos? Europos žemyne yra daug valstybių, nesančių Europos sąjungos narėmis... Nepritarti Įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje žodžiai
„Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys“ yra vartojami pagal 2
straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas Europos fizinio ir Europos juridinio asmens sąvokas. 82 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto: arba netekus reikalaujamos sveikatos būklės, iki bus išspręstas ginklo perdavimo kitam šeimos nariui arba artimam giminaičiui klausimas Nepritarti Įstatymo
vien tik kilus įtarimui, kad asmens sveikata neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. nelaukdama sveikatos priežiūros įstaigos patvirtinimo, kad asmens sveikata neatitinka reikalavimų. Policija ginklus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo ar ginklo grąžinimo (tuo atveju, jeigu sveikatos priežiūros įstaiga patvirtina, kad asmuo tenkina keliamus reikalavimus sveikatai).
83 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 41 straipsnio 1 dalies 9 punkto: O kaip bus su Lietuvos Respublikos piliečio teise ir pareiga ginklu priešintis Tėvynės užpuolikams ir ginklu ginti Lietuvą? Nepritarti Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas turėti ginklus nepaprastosios ir karo padėties atveju, tam kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas. 84 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl 42 straipsnio 7 dalies:
Įstatymo projekto 2 str. 77 punktu derėtų suformuluoti ir pateikti „Vardinio ginklo“ sąvokos apibrėžimą, remiantis šia ir 8 punkte pateikiamais aprašymais. Toliau žr. į 2 str. naujo 77 punkto pastabas. Kol kas teisinėje praktikoje nėra „ šaltojo “ ginklo sąvokos. Vartojama – bendrinė nešaunamojo ginklo sąvoka. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant pagerbti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos kariuomenės vado, ar vidaus reikalų ministro apdovanotą asmenį tikslinga 42 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad aukščiau nurodytų asmenų padovanoti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą. Antrai pastabos daliai nepritarti, nes pagal įstatymo projekto nuostatas šaltasis ginklas yra priskiriamas nešaunamiesiems ginklams.
85 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies: Ar nederėtų apsvarstyti ir pripažinti, jog siekiant oficialiai/legaliai iki šio įstatymo projekto priėmimo ir įstatymo įsiteisėjimo tam tikrai grupei asmenų suteiktų, todėl jau turimų jų teisių ir teisėtų lūkesčių užtikrinimui, tokiems asmenims netaikyti šiuo projektu naujai įvedamų apribojimų? Nepritarti Direktyvos 7 straipsnio 4a dalis numato, kad valstybė narė gali pratęsti leidimą A kategorijos pusiau automatiniam ginklui tik tokiems asmenims, kurie tenkina naujus direktyvos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ši nuostata būtina. 86 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies:
LGF likviduojamas? Kas vykdys jo funkcijas? Kodėl į naują įstatymo projektą rašomas likviduoti nuspręstas juridinis asmuo, žinant kad jis negalės vykdyti jam priskiriamų funkcijų? Kaip bus kompensuojama atimamos nuosavybės vertės kaina? Juk LR Konstitucija bei Konstitucinio teismo praktikos pavyzdžiai reikalauja, kad už paimamą nuosavybę būtų sąžiningai ir teisingai atlyginama. Tuo tarpu, ar šio projekto Aiškinamajame rašte neteigiama, kad Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus Biudžeto išlaidų? Be to, šiai normos redakcijai prieštarauja 3 str. 7 ir 8 p. p. redakcijos. Nepritarti Šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti
(įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. Pažymėtina, kad iš asmenų nuosavybė nebus atimama. Numatoma, kad įstatymas nedraus Šaulių sąjungos nariams, šauliams sportininkams ir kitiems įsigyti ir turėti pusiau automatinių ginklų su didelės talpos dėtuvėmis, todėl asmenys turės galimybę šiuo ginklus parduoti komiso pagrindais Šaulių sąjungos nariams, šauliams sportininkams ir kitiems asmenims, kurie turės teisę įsigyti ginklus su didelės talpos dėtuvėmis. Asmenims, kurie realizuos tokius ginklus komiso pagrindais, bus sumokama piniginė kompensacija. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja įstatymo 3 straipsnio 7 ir 8 punktams. 87 NVO Vaikams konfederacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamo Seimui Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (3-ojoje projekto varianto redakcijoje) Nr.
XIIIP-2002 radome esminių neatitikimų ir prieštaravimų Vaiko teisių konvencijai , kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais. NVO vaikams konfederacija stebi Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje ir siekia, kad šios Konvencijos nuostatos būtų nepažeidžiamos rengiant Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Todėl esame labai sunerimę dėl projekto 13 straipsnyje pateiktų siūlymų, pažeidžiančių Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Įstatymo projekte numatyta, kad „Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. “ Projekto Aiškinamajame rašte nenurodyta, kad siūlomos įstatymo nuostatos būtų derinamos su Vaiko teisių konvencija ir kitomis vaikų klausimus reguliuojančiomis konvencijomis, kurias Lietuva ratifikavusi. Įstatymo projekte dėl vaikų nėra sąvokos “gali įgyti (bet ne pirkti)“, todėl, neaišku, kaip vaikas galės įgyti ginklą, kur jį laikys, kaip ir kame nešios, kaip naudos. Jeigu nuo 16 metų pusiau automatinį ginklą jau naudos, pagal kokią mokymo programą bus apmokytas, kas mokymo programą tvirtins, kokią licenciją, kuri mokslo arba švietimo įstaiga turės išduoti Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacijai. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu, vaikai, neturintys pilno veiksnumo ir teisnumo yra įtraukiami į įstatymą specialiojo statuso subjektu.
Kokiu teisiniu pagrindu bus reguliuojama šių vaikų veikla, atsakomybė praradus arba netekus ginklo arba neteisingai jį panaudojus. Kaip bus reglamentuota juos globojančių asmenų, tėvų pareigos ir atsakomybė. Aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių sąveikų su Vaiko teisių apsaugos tarnybomis arba kitomis institucijomis ir organizacijomis, atsakingomis už vaiko teisių apsaugą. Nėra pateikta išvadų Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės dėl galimybės vaikams įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, ar toks leidimas atitinka Vaiko teisių apsaugos konvenciją, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 2d . nuostatoms. Vaikai iki pilnametystės neturi vairuotojo teisių, todėl nėra aišku, kokiu būdu ir kaip įpakuotus minėtus ginklus gabens (veš miesto transportu, neš) į treniruotes, kaip tokie vaikai (su ginklais) bus apsaugoti nuo užpuolimo viešoje erdvėje, ar netyčinio ginklo praradimo, kokiu teisiniu būdu ir iš ko minėti ginklai ir šaudmenys bus įgyti. Manome, kad turi būti atliktas vertinimas, ar nepablogės kriminogeninė situacija Lietuvoje, ar neatsiras papildomas pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Valstybės, ratifikavusios Vaiko teisių konvenciją, gerbia ir garantuoja visas Vaiko teisių konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, ir turi imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos, pavojingų veiklų, galinčių pažeisti jo teises, kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei.
Maloniai prašome Jūsų, grąžinti projektą autoriams taisyti ir realiai, kaip pridera, suderinti jį su vaiko teises atstovaujančiomis organizacijomis, atsakant į iškeltus klausimus bei pašalinant projekte įvardintus trūkumus bei klaidas. Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. Tokia nuostata įstatyme reikalinga yra siekiant, kad šeliolikos metų sulaukę nepilnamečiai asmenys turėtų galimybe užsiimti šaudymo sporto veikla. Ši išimtinė nuostata reikalinga aukštų pasiekimų sporte pasiekusiems vaikams, kad galėtų tobulinti savo įgūdžius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. 88 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Asociacija pritaria Įstatymo projekto siekiui įgyvendinti Direktyvos nuostatas bei esminius ūkio subjektų veiklos ribojimus (leidimo eksportuoti ginklus, leidimo importuoti ginklus, leidimo ginklus gabenti tranzitu, leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus, leidimo vežti ginklus, išankstinio sutikimo dėl ginklų vežimo neišdavimo, galiojimo panaikinimo pagrindus, taip pat tarpininkų neįregistravimo ir įregistravimo panaikinimo atvejus) nustatyti Įstatyme. Nepritarti Šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje. 89 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Pirma, siūlytume panaikinti ribojimus, diskriminuojančius Lietuvos verslą ir Lietuvos įmones užsienio įmonių atžvilgiu LR teritorijoje. Teikiamoje Įstatymo redakcijoje išlieka numatytas ribojimas Lietuvos ūkio subjektams faktiškai visais atvejais importuoti, remontuoti, perdirbti A kategorijos ginklus, B ir C kategorijos trumpuosius ginklus, atskirų kategorijų šaudmenis, A kategorijos ginklų priedėlius yra nepalankus tiek Lietuvos įmonėms, tiek Lietuvos valstybei. Šiuo metu A kategorijos ginklų ir priedėlių, B ir C kategorijos trumpųjų ginklų, jų dalių Lietuvos įmonės įvežti ir/ar importuoti į LR teritoriją negali. Taigi, Lietuvos įmonės pačios negali šių prekių parduoti Lietuvos kariuomenei, specialaus statuso subjektams (Policijos departamentui, Kalėjimų departamentui, Valstybinės sienos apsaugos tarnybai ir kt.).
Užsienio įmonės, nepatiriančios tokio draudimo savo registracijos šalyse ir egzistuojant vieningai ES erdvei, įvežti į LR teritoriją minėtas prekes gali. Taigi, užsienio įmonės be konkurencijos iš Lietuvos įmonių pusės dalyvauja Lietuvos institucijų organizuojamuose viešuosiuose konkursuose ir juos laimi. Lietuvos įmonės, neturėdamos galimybių importuoti (įvežti) į Lietuvą aukščiau minėtų prekių, negali jų pasiūlyti kitoms ES, NATO bei trečiosioms šalims, nes įstatymų leidėjas yra išstūmęs Lietuvos įmones iš minėtų organizacijų šalių rinkų. Dėl nustatytų draudimų, visi minėti ginklai ir jų priedėliai, jiems sugedus, siunčiami remontui į užsienį, nes Lietuvos įmonės, net ir turinčios licencijas, užsiimti tokia veikla Lietuvoje negali. Lietuvos kariuomenė, Policijos departamentas ir kitos institucijos negali Lietuvoje gauti jokios realios ginklų remonto paslaugos. Lietuvos verslo atžvilgiu nesubalansuotas teisinis reguliavimas sukuria situacijas, kai Lietuvoje pagamintus A kategorijos ginklus eksportavus į užsienio valstybes, pats ginklą pagaminęs subjektas pagaminto ginklo nebegali įsivežti į Lietuvą garantiniam remontui ar aptarnavimui, ribojamos galimybės eksponuoti ginklus parodose. Asociacijos nuomone, būtina suteikti galimybę A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų gamyba besiverčiantiems ūkio subjektams importuoti (įvežti) ir eksportuoti (išvežti) A kategorijos ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, jeigu tai susiję su licencijuojamos veiklos vykdymu, t.y. A kategorijos ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų gamyba, taisymu bei perdirbimu, pagamintų ginklų pristatymu (eksponavimu).
Suprantama, kad tokios veiklos veikos vykdymui turi būti nustatyti atitinkami saugumo reikalavimai bei procedūros ir išlaikoma tinkama valstybės kontrolė, tačiau neturėtų būti varžomas sektorius, iš kurio valstybė galėtų gauti įplaukų į biudžetą. Asociacijos nuomone, vienintelis pagrįstas valstybės taikytinas ribojimas yra draudimas fiziniams asmenims įsigyti tam tikros kategorijos ginklų ar jų priedėlių, bei šio draudimo įgyvendinimo kontrolė. Lietuvos verslo atžvilgiu vienintelis ribojimas turėtų būti licencijos atitinkamai veiklai vykdyti ir pagal šias licencijas vykdomos veiklos valstybinė kontrolė. Nepritarti90 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Antra, Įstatymo projekto 2 str. 28 p. įvardyta ginklų, ginklų priedėlių klasifikacija galėtų būti labiau atitikti Bendrąjį karinės įrangos bei Dvejopo naudojimo prekių sąrašą, kas reikštų šio įstatymo projekto ir LR strateginių prekių kontrolės įstatymo suderinamumą. Nepritarti91 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Trečia , dar kartą siūlome jau teiktus Įstatymo projekto papildymus ir pakeitimus:
Įstatymo projekto 2 str. 2 p . „Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta“ pateikiama sąvoka neatitinka LR civiliniame kodekse suformuotos civilinės apyvartos aprašymo bei yra diskriminuojanti Lietuvos ūkio subjektus. Sąvoka neapima atvejų, kai privatūs ūkio subjektai vykdo tiekimą valstybės subjektams, tame tarpe ir specialaus statuso subjektams. Taigi, susiklosto situacija, kad Lietuvos ūkio subjektai negali tiekti tam tikrų prekių ir paslaugų savo šalies institucijoms. Įstatymo projekto
Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas“ siūlome papildyti nustatyti ir reglamentuoti, kad ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas būtų galimas ir „ .. į NATO ir trečiąsias šalis“. Įstatymo projekto 2 str.
Įstatymo projekto
taip pat siūlome papildomai nustatyti ir reglamentuoti, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją būtų galimas ir „.. iš NATO ir trečiųjų šalių“ . Analogiška nuostata papildytinas Įstatymo projekto 2 str. 27 p., kad ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimas iš Lietuvos Respublikos galimas ... „ ir į NATO ir trečiąsias šalis“, taip pat „ ...įvežtos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, NATO ir trečiosios šalies į Lietuvos Respubliką“. Nepritarti92 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto
. aiškiai reglamentuoti, ar į šiame punkte pateikiamą sąvoką patenka visos ašarinės granatos ir jų paleidimo įranga. Taip pat tikslintini šio straipsnio 16 ir 20 p., nes neaišku, ar pvz. dronų numušimo įranga naudojanti lazerius, ūkio subjektams saugant objektus, taip pat bus priskirtina prie A kategorijos ginklų. Nepritarti93 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 7 str. 3 d. 1 p. pateikiamą subjektų sąrašą tikslinga papildyti naujais subjektais -
„prekiautojai ir tarpininkai, tiekiantys A kategorijos ginklus,
jų priedėlius, šaudmenis ar dalis valstybės institucijoms ar asmenims, turintiems teisę naudoti A kategorijos ginklus, priedėlius, dalis ar šaudmenis“. Nepritarti94 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 7 str. 3 d. 3 p. tikslinga aiškiau reglamentuoti , kokios medžiagos laikomos nuodingomis medžiagomis, naudojamos dujų įrenginiuose, signaliniuose ar dujiniuose ginkluose bei šaunamųjų ginklų šaudmenyse. Nepritarti95 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 13 str.
“ ir ją išdėstyti taip: „Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės šaudmenų ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba ir taisymu , Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priredėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys čiame straipsnyje nustatytais atvejais“. Įstatymo projekte išlieka nepagrįstas ribojimas ginklų ir šaudmenų gamintojui taisyti tik paties pagamintus ginklus, nesudarytos galimybės įsivežti ginklų taisymui, modernizavimui, net neįmanoma įsivežti savo paties pagamintų ginklų garantinio remonto ar aptarnavimo darbams. Siūlome Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 6, tam tikrus punktus išdėstyti taip:
„4. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojas turi teisę:
ginklų gamintojo veiklai reikalingų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar jų dali s ų Lietuvos Respublikoje ir jas importuoti;
ar perdirbtais ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;
ginklų gamintojo veiklai reikalingų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų dalis iš Europos Sąjungos valstybių narių,
96 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 23 str.
1 d. papildyti LR krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos papildoma teise laikinai išvežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iki jų taisymo paslaugos atlikimo. Nepritarti97 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Mūsų manymu, nelogiškas draudimas A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojui importuoti veiklos vykdymui reikalingus A kategorijos ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis. Tam nėra racionalaus paaiškinimo, nes Įstatymo projektu leidžiama atsivežti ginklą dalimis ir jį pagaminti surinkus atskiras dalis, o paties ginklo (pvz. su tikslu jį modernizuoti) įsivežti negalima, nors rezultatas būtų analogiškai, t.y. ir abiem atvejais ginklų gamintojas disponuotų veikiančiu A kategorijos ginklu. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „2.
Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, taisymu ir perdirbimu, turi teisę importuoti (įvežti) ir eksportuoti (išvežti) A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis ir dalis su tikslu naudoti juos viešuose renginiuose jų pristatymo tikslais bei vykdyti A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamybos, taisymo ir perdirbimo veiklą.“
98 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių , kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:“. Asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto 23 str. 1 d. darant nuorodą į to paties straipsnio 6 d. 4 p., nėra 6 dalies 4 punkto. Nepritarti99 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 25 str. 1 d. papildyti nuostata, kad prekiautojai ir pirkėjai turėtų teisę sudaryti sutartis ir dėl A kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių.
100 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 Įstatymo projekto 26 str. papildyti nuostata, kad licencija ar rašytinis sutikimas taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įsigyti, laikyti ir saugoti
reikalingas ginklų dalis. Nepritarti101 Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija 2018-05-28 · Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 39 str. 2 d. yra ribojanti galimybes ginklų gamintojams pristatyti savo gaminius potencialiems klientams bei plėtoti verslą. Nėra paaiškinimo, kodėl tokias parodas gali organizuoti tik specialaus statuso subjektai. Priešingai, tokiems subjektams kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos ar vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas ar Generalinė prokuratūra, parodų organizavimas yra nebūdinga funkcija. Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „2. A kategorijos tinkamų naudoti ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodas gali organizuoti tik specialaus statuso subjektai ir Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, taisymu ir perdirbimu. Parodoms organizuoti gali būti pasitelkiamos asocijuotos gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus įmonės“. Nepritarti102 Ginklų pirklių asociacija 2018-06-22 Ginklų Pirklių Asociacija teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam projektui, nes įstatymo projekto nuostatos nedera tarpusavyje, o skelbiami projekto tikslai ir realus turinys prieštarauja vienas kitam, todėl pateikiame savo pasiūlymus. 1.
situacijų, kai užsienyje ar internetu perkami ar užsakomi ginklai nepatektų į Lietuvą be reikiamos kontrolės ir pirkėjo identifikacijos, siūlome nustatyti, kad leidimas įvežti iš ES ar trečiųjų šalių ginklus galiotų trumpesnį laiką arba nustatyti, kad asmenys iš anksto, prieš įveždami į Lietuvą ginklus ar šaudmenis deklaruotų apie tai paskirtai valstybės institucijai tiesiogiai arba per tarpininką ar licenciją turintį prekybininką. Ginklai pirkėjui Lietuvoje gali būti pristatomi tik tiesiogiai pirkėjo adresu ir tarpininkui tiesiogiai identifikavus pirkėją per e-policija sistemą. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Įstatymo projekte numatoma sugriežtinti ginklų, kurie įsigyjami nuotolinėmis priemonėmis, prekybos kontrolę, nustatant, kad asmens, įsigijusio ginklą, įsigijusio ginklą per nuotolį, tapatybė ir leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti patikrinti prieš ginklų pristatymą arba pristatymo metu. Tokį patikrinimą turi teisę atlikti tik prekiautojas arba ginklų prekybos tarpininkas (ne siuntų ar pašto tarnyba). 103 Ginklų pirklių asociacija 2018-06-22 Ginklų kategorijos Projekte turi atitikti DIREKTYVĄ (ES) 2017/853 2017 m. gegužės 17 d. kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Papildoma kontrolė gali būti įvedami per specialias Projekto ar kitų įstatymų nuostatas, kad neiškreipti Direktyvos esmės ir Lietuvoje nekelti painiavos su Europinėmis A, B, C kategorijomis. Naudodamiesi proga atkreipiame dėmesį, kad:
karinės paskirties ginklai nėra apibrėžiami įstatymų numatytomis charakteristikomis (kalibru ar pan.), todėl jeigu ginklas gaminamas kariniais tikslais, tai jis neturėtų būti civilinėje apyvartoje Lietuvoje. 2.2. Direktyva nenumato, kad naktinio matymo prietaisai ir taikikliai būtų priskirti kaip A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai. 2.3.
Lietuvos kariniams daliniams trūksta naktinio matymo prietaisų, ką patvirtina leidinys Savanoris Nr. 11-12 2016, paskalbęs apie Lietuvos žmonių dovana Savanorių pajėgoms – MONOKLIS „SIRIUS MG” gali būti montuojamas ant ginklo drauge su optiniu taikikliu, arba karys juo gali naudotis laikydamas rankoje, montuojant ant ginklo arba tvirtinamas ant šalmo ar naudojamas automobilyje. Prietaisas yra kompaktiškas, sveria maždaug 400 gramų, apsaugotas nuo vandens ir drėgmės poveikio . 2.4.Dėl savo dydžio Lietuva galės greičiau ir efektyviau apsiginti nuo išorinė agresijos, jeigu net ir daug didesnis priešas žinos, kad be kitų atgrasymo priemonių kiekvienas Lietuvos pilietis gali turėti (ar turi) šiuolaikinius civilinius ginklus (t.y. su duslintuvais ir naktiniais taikikliais), kurie taikos metu būtų naudojami tik sporte ar gyvūnų populiacijoms kontroliuoti. 2.5. Šviesus paros metas Lietuvoje dėl geografinės platumos, nes esame nutolęs į šiaurę [1] debesuotumo (Lietuvoje paprastai labiausiai apsiniaukę būna rudenį – spalio – lapkričio mėnesiais, giedriausi mėnesiai – gegužė ir birželis. ~100 dienų per metus būna visiškai apsiniaukusios, labiausiai debesuota – Vilniuje ir Kaune) yra žymiai trumpesnis nei Vokietijoje ar kitose piečiau esančiose ES šalyse. Dėl sniego nebuvimo naktys Lietuvoje yra tamsesnės nei Skandinavijos šalyse, todėl naktinių taikiklių draudimas Lietuvoje yra nehumaniškas šernų ir šernų populiaciją suvaldyti bandančių medžiotojų ir ūkininkų atžvilgiu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina sumažinti šernų populiaciją ir taip pažaboti afrikinį kiaulių marą, tačiau įstatymas nesudaro sąlygų to įgyvendinti. Ūkininkas ar jo pasėlius saugojantis medžiotojas tamsiu paros metu su prožektoriumi negali tinkamai ir saugiai matyti šerno kviečių lauke. Dažniausiai kviečių aukštis būna didesnis nei šerno ūgis, todėl apšvietus kviečiuose esantį šerną tikimybė jį pamatyti yra sąlyginai maža.
Šviesa dažniausiais parodo tik šviesą atspindinčią šerno akį, jeigu jis yra tinkamai atsisukęs, todėl to nepakanka efektyviam šūviui ir populiacijos kontrolei užtikrinti. Be to tinkama geram šūviui šviesa sklinda iki 100 metrų, o su naktiniais taikikliais šernas matosi iš tolimesnio atstumo (~200 m.), net kai šerno ūgis yra mažesnis už kviečius. Dėl šių priežasčių naktinių taikiklių priskyrimas A kategorijai labiau atitinka Rusijos interesus ir nelabai ką turi bendro su „gyvūnų teisėmis“. 2.6. Pagal Konstutuciją
priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Lietuvos savanoriai aukoja ir veža civilinės ar dvigubos paskirties naktinio matymo prietaisus ir taikiklius Ukrainos kariams kovojantiems su agresoriumi, o Lietuvos VRM siūlo palikti galioti įstatymą draudžiantį jos piliečiams turėti naktinius taikiklius. Mūsų nuomone, tokia VRM PD pozicija yra nebeatitinkanti laikmečio reikalavimų. Mūsų nuomone, kiekvienam Lietuvos piliečiui turi būti sudaryta galimybė įsigyti ginklus, kurie neįtraukti į ES Direktyvos A kategoriją, nes Lietuvos valstybė dar neišgali visų Lietuvos piliečių pašaukti į karinę tarnybą ir juos apmokyti bei apginkluoti geriausiais prieinamai ginklais, kad atgrasyti agresorius. 2.7. Žinia, kad užsienio agresija galimai susidurtų su visuotiniu Lietuvos pasipriešinimu ir šiuolaikiškai ginkluotais piliečiais veiktų kaip svarbi atgrasymo priemonė. Šiuo atveju Nacionalinio saugumo siekis yra žymiai didesnė vertybė, nei kad baimė, kad duslintuvas ir naktiniais taikiklis bus panaudotas brakonieriaujant.
Mūsų vertinimu, brakonieriavimo problema buvo politiškai dirbtinai išpūsta, kad žmones mažiau pastebėtų tikrąsias problemas aplinkos sektoriuje, atliekų tvarkyme ir perdirbime, todėl nėra jokio pagrindo duslintuvų ir naktinių taikiklių priskirti A kategorijai (A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai). 2.8. Naudodamiesi proga atkreipiame dėmesį, kad duslintuvai net medžioklėje ES šalyse naudojami siekiant kontroliuoti gyvūnų populiacijas prie gyvenamų teritorijų ar siekiant netrikdyti kitų gyvūnų poravimosi ar kitu laikotarpiu, draustiniuose ir rezervatuose, todėl duslintuvų naudojimas turėtų būti sprendžiamas medžioklę reguliuojančiais teisės aktais. 2.8.1. Atlikti medicininiai tyrimai rodo, kad žmogaus klausa patiria fiziologinį poveikį (laikina apkurtimą) jau nuo 80 iki 120 dB garso, o traumatizmą (pažeidžia klausą) – 120-140 dB. Ginklo šūvio garsas yra nuo 130 dB (.22LR kal.) iki 160 dB (9 x 19 mm. ir .308 Win. kal.). 2.8.2. Nenurodžius ribos, nuo kokio garso stiprumo įtaisas jau priskiriamas duslintuvams – kiltų daug nesusipratimų, teisminių ginčų ir/arba šio punkto įvairių traktavimų. Sportiniame šaudyme ar medžioklėje prie šaunamojo ginklo vamzdžio tvirtinami įvairūs kompensatoriai, kurių paskirtis -mažinti išmetamąją liepsną šūvio metu, mažinti ginklo atatranką ir nukreipti (išsklaidyti) šūvio garsą. 2.9. Iš A kategorijos turėtų būti perkelti į kitą kategoriją visi templiniai (virš
templiniai ginklai keltų „A – kategorijos grėsmę“ gali patikėti nebent knygų apie indėnus, ninzes ir kiti panašūs fanatai, o templinių ginklų panaudojimas medžioklei reikalauja kas savaitinių šaudymo ir sėlinimo treniruočių, kad strėle, kurios antgalio kaina 10-15 € tykojant ar prisėlinus 20 -30 metrų atstumu sumedžioti žvėrį.
Pusė Europos medžioja lankais. Tokie šauliai ir jų lankai net ir labai stengiantis nekelia „A – kategorijos grėsmės“. 2.10. Iš A kategorijos turėtų būti perkelti į kitą kategoriją stambių Afrikos gyvūnų medžioklei skirti ginklai ir priskirti B kategorijai. Pavyzdžiui, perlaužiami dvivamzdžiai graižtviniai šautuvai įskaitant šautuvus naudojančius.600 Nitro Express (15.7 mm) šovinius. A kategorijai priskirtini nebent tik didesni kaip 12,7 mm šautuvai su stūmokline – pasukimine spyna (angl. bolt-action), nors ir čia Vokietijos gamintojas Franconia gamina vienvamzdžius karabinus stambių Afrikos gyvūnų medžioklei ir su stūmokline – pasukimine spyna. 2.11. nenukentės, o valstybė išsaugos deramą orumą. Pritarti iš dalies Į
iūloma neatsižvelgti. visi kariniai ginklai yra išvardinti A kategorijoje. Siūloma iš dalies atsižvelgti į 2.2-2.8 punktų pastabas. Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę šauliams leisti įsigyti naktinių taikiklių. Atsižvelgta į 2.9 pastabą. Įstatymo projekte nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. Siūloma atsižvelgti iš dalies į 2.10 pastabą. Įstatymo projekto 3 str. 22 punkte siūloma numatyti išimtis medžiokliniams šautuvams, net jei jų kalibras viršija 12,7 mm. 104. Ginklų pirklių asociacija 2018-06-22 siūlome Projektą patikslinti taip:
str. 4.1. 3.
įrenginys (balionėlis ar pan.)
Siūloma neatsižvelgti į 4.1 pastabą. Sąvokos suderintos su kalbos komisija Siūloma neatsižvelgti į 4.2 pastabą. Gamintojai duslintuvų parametruose nurodo ne konkretaus šūvio garsą naudojant duslintuvą, o kiek dB konkretus duslintuvas su konkrečiu šoviniu sumažina šūvio garsą. Pavyzdžiui, .22 LR kalibro ginklams garsas mažinamas – 35-40 dB, t. y. panaudojant duslintuvą su tokio kalibro ginklu šūvio garsas būtų apie 80–95 dB. Taip pat yra gaminami duslintuvai pneumatiniams ginklams. Panaudojus duslintuvą su pneumatiniu ginklu jo garsas būtų apie 70 dB. Atsižvelgus į pastabą, tokie duslintuvai būtų leidžiami ir juos būtų galima naudoti ne tik su pneumatiniais ar mažo kalibro ginklais, bet ir su koviniais ginklais. 105. Ginklų pirklių asociacija
ir 39 Leidimas importuoti ginklus ir 40 Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus punktuose. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Reglamentas (ES) 258/2012 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nėra būtina visų jo nuostatų perkelti į įstatymą. 106. Ginklų pirklių asociacija
str. 43. Leidimas vežti ginklus
Siūloma neatsižvelgti. Sąvokos suderintos su kalbos komisija 107.
perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;. Prašome patikslinti, kas yra laikoma perdirbimu. 7.2. Išbraukti
11) duslintuvai, naktiniai taikikliai ;
18) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 N;
ginklai su stūmokline – pasukimine spyna , kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas ir medžioklinius ginklus . Pritarti iš dalies Į 7.1 pastabą siūloma neatsižvelgti. Toks patikslinimas būtų perteklinis. Iš apibrėžimo yra aišku, kad pirma gamintojas pagamino automatinį ginklą ir vėliau tą patį ginklą perdirbo į pusiau automatinį, t.y. jeigu ginklas buvo pagamintas kaip A kategorijos automatinis ginklas, net ir jį perdirbus jo kategorija nesikeičia. Į 7.2 pastabą atsižvelgta. Į 7.3 atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projekte nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Į 7.4 pastabą siūloma atsižvelgta. Įstatymo projekto 3 str. 22 punkte numatant išimtis medžiokliniams šautuvams, net jei jų kalibras viršija 12,7 mm. 108. Ginklų pirklių asociacija
str. B kategorijos ginklai B kategorijai priskiriami:
templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1 200 N duslintuvai, naktiniai taikikliai. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte nustatyta, kad įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. 109. Ginklų pirklių asociacija
str. C kategorijos ginklai C kategorijai priskiriami: 9.1.
6) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 N Nepritarti Templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. 110. Ginklų pirklių asociacija
draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 10.1. VRM PD Aiškinamajame rašte turėtų būti išvardinti visi ginklai, kurie šiuo metu draudžiami. Nepritarti
apyvartoje draudžiami: 3) dujų balionėliai ir signaliniai (dujiniai) ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
jo priede. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Įstatymas aiškiai nustato draudžiamus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Visos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra skelbiamos viešai. 112. Ginklų pirklių asociacija
priedėlius, šaudmenis, jų dalis nuotoliniu būdu, juos įsigijusio asmens tapatybė ir leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus (jeigu toks leidimas reikalingas) turi būti patikrinti prieš šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pristatymą arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tokį patikrinimą atlieka prekiautojas arba tarpininkas. Jeigu įsigijimas nuotoliniu būdu vyko ne Lietuvoje, tai apie įvežimą į Lietuvą privaloma deklaruoti iki įvežimo į Lietuvą ar įvežimo metu per prekiautoją, tarpininką ar tiesiogiai ginklų registrui.
Nepritarti
nuostata aiški. Nėra baigtinio nuodingųjų medžiagų sąrašo/
graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, templinius ginklus (lankus) jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. 13.2. 9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio6 7–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio6 7–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. 13.3. 14.
šio įstatymo 3 straipsnio6 7-8 punktuose, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 19 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai, kurie ne mažiau kaip 12 mėnesių reguliariai užsiėmė sportiniu šaudymu bei aktyviai treniravosi rengdamiesi šaudymo varžyboms ar dalyvavo šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija arba Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija , kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija ar Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija , gavę leidimą. Pritarti iš dalies Į 13.1 pastabą atsižvelgta. Įstatymas netaikomas lankams (nepaisant jų įtempimo galios). Tačiau kitus templinius ginklus (arbaletus) numatoma priskirti A ar B kategorijai. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio nuostatas valstybė narė savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos Direktyvoje. Į 13.2 pastabą siūloma neatsižvelgti. Tokiu pakeitimu būtų apribota galimybė Šaulių sąjungos nariams įsigyti A kategorijos automatinius ginklus, kurie yra perdirbti į pusiau automatinius ginklus. Šie ginklai yra tinkami šaulio tarnybai. Be to paprastai tokie ginklai yra pigiausi. Į 13.3 pastabą siūloma atsižvelgti iš dalies. Atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnio 6 dalies nuostatas terminą
„tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija“ pakeisti į terminą
„tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto federacija“. 114. Ginklų pirklių asociacija
14Dėl 14 str.:
14.1. 2.
jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis. 14.2. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti Europos Sąjungos valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą užsienio valstybę, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti ginklus. Nepritarti Nėra pagrindo drausti kitų valstybių narių sportininkams, kuriems jų valstybėse yra leidžiama įsigyti ir turėti automatinius ginklus perdirbtus į pusiau automatinius ginklus, įsigyti ginklus Lietuvoje. 115. Ginklų pirklių asociacija
C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą nuolat naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, gyvenamojoje vietoje. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. 15.1.
kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą nuolat naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, gyvenamojoje vietoje. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. 15.2. Ši nuostata, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui sudaro nepagristą kliūtį šeimos nariams naudoti turimą ginklą savo pomėgiams (medžioklei ar sportui). Turimi ginklai šeimoje dažnai būna pirkti iš bendrų lėšų, arba paveldėti iš tėvų ar senelių kaip šeimos relikvijos. 15.3. Kadangi šeimos narys turi teisę laikyti ar nešiotis tos B ar C kategorijos ginklą, keistai ir nelogiškai atrodo įstatymo nuostata, kad šeimos narys būtinai privalo gyventi kartu su pagrindiniu ginklo turėtoju: sukūręs savo šeimą jaunas žmogus negali gyventi atskirai, nes praras teisę naudotis bendru šeimos turtu – B ar C kategorijos ginklu. Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Ginklas yra laikomas savininko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Asmenų, kurie gyvena kartu su savininku, reputacija yra patikrinta, taip sumažinant riziką, kad ginklas bus panaudotas neteisėtai. Nustačius, kad ginklo naudotojais bus ne kartu gyvenantis šeimos narys, didėtų rizika, kad ginklu pasinaudos teisės tam neturintys asmenys. 116. Ginklų pirklių asociacija
įtariamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką;
nustatyto baudžiamojo proceso kodekse.
Pavyzdžiui, siekiama, kad vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl apysunkių ir sunkių ekonominio-finansinio pobūdžio nusikaltimų trukmė (kalendorinėmis dienomis) būtų iki 480 dienų, o Generalinėje prokuratūroje iki 900 dienų (Žr. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. I-8
VEIKLOS PLANAS). Mūsų nuomone, ilgesnį ribojimą prokuroras turėtų nustatyti per teismą. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant suderinti Projekto 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas su Projekto 18 straipsnio 2 dalies 2 – 4 dalies nuostatomis nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose;
Priėmus tokį pataisymą turėtų būti atitinkamai patikslintas 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti 18 str. 2 d. 8 p. ir jį išdėstyti taip:
„8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios
dalies 1–4 punktuose;“ Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;“
Lietuvos Respubliką įvežtus, pagamintus ar specialaus statuso subjektų į civilinę ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą perduotus šio įstatymo 3 straipsnio6 7-10 punktuose nurodytus ginklus, taip pat B kategorijos šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti; 17.2.
11) Vyriausybės nustatyta tvarka įvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o norėdamas išvežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų išvežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti įvežtų ar numatomų išvežti šio įstatymo 3 straipsnio6 7–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą;
Nepritarti Siūloma neatsižvelgti. Numatoma, kad A kategorijos pusiau automatiniais ginklais, perdirbtais iš automatinių ginklų, bus prekiaujama civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, būtina juos pažymėti. 118. Ginklų pirklių asociacija
23 str. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar jų dalių eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir tranzitas
kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. 18.2. 2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių , kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
A, B, C, D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu.
Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios A, B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios A, B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu galioja ne ilgiau nei 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. 18.4. 4. A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), vežimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė. Nepritarti Šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. 119. Ginklų pirklių asociacija
registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujų įrenginius (balionėlius) ir D kategorijos šaltuosius ginklus), parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale;
apie visus asmenims parduotus D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis pagal policijos generalinio komisaro nustatytą formą ; Nepritarti Į 19.1. pastabą siūloma neatsižvelgti. Parakas, kapsulės ir tūtelės su įstatytomis kapsulėmis yra pagrindinės šaudmens dalys. Siekiant, kad tokių dalių negalėtų įsigyti teisės tam neturintys asmenys, būtina nustatyti, kad ginklų prekiautojas tikrina, ar asmenys turi teisę įsigyti tokių dalių, ir juos registruoja.
Pažymėtina, kad pagal projekto nuotatas asmuo gali įsigyti ir laikyti iki 3 kg. Parako, todėl asmenys kurie įsigyja parakją turi būti registruojami. Į 19.2 pastabą siūloma neatsižvelgti. Panaikinus ginklų prekiautojų pareigą teikti duomenis apie D kategorijos ginklus, policijos įstaigos neturėtų duomenų apie D kategorijos ginklus, kurie yra parduodami fiziniams asmenims. Šie duomenys reikalingi vykdant ginklų apyvartos analizę Lietuvoje. 120. Ginklų pirklių asociacija
25 str. Vertimasis tarpininko veikla 1. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo (įvežimo), eksporto (išvežimo) per tarpininkus. Nepritarti šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas nagrinėjant Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
13 d. nutarimu Nr.
575 pateiktus naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl Komitetas siūlo dabar nepritarti. 121. Ginklų pirklių asociacija
37 str. Pavienių ginklų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, vežimas tranzitu per Lietuvos Respubliką: 21.1. vietoje „3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus“, nurodyti: „3 straipsnio 7–10 punktuose nurodytus ginklus“, 21.2. 11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2,67 -10 punktuose nurodytų ginklų, A, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš jos, vežimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie ginklų vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nepritarti Įstatymo projektu numatoma suteikti teisę kai kurių grupių asmenims (Šaulių sąjungos nariams, kolekcininkams, filmų kūrėjams ir kt.) įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų.
Nėra pagrindo drausti jiems įvežti tokius ginklus iš užsienio valstybių nustatyta tvarka gavus leidimą. 122. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2018-06-18 Informuojame, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002 neturime. Pritarti
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Tikslinga suformuluoti ir įvesti " kompensatoriaus " definiciją, siekiant išvengti neretai pasitaikančios tokio priedelio faktinio bei teisinio vertinimo painiavos su duslintuvu. Žr . žemiau. Duslintuvas
pertvarėlę (-es), membraną (-as) ar kitus panašius konstrukcijos elementus. Tai kuo tuomet skiriasi kompensatorius, kuris taip pat silpnina atatranką ir šūvio garsą, turėdamas panašią konstrukciją? Nepritarti Kompensatoriai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje. Įstatymo projektu yra nustatoma „duslintuvo“ sąvoka, kurio civilinė apyvarta draudžiama. Kriminalistinių tyrimų ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju nustato ar įrenginys yra duslintuvas, ir pagal tai asmeniui taikoma atsakomybė arba įrenginys grąžinamas. 124. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Projekte nėra definicijos Kompensatorius
Kompensatoriai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje.
Įstatymo projektu yra nustatoma „duslintuvo“ sąvoka, kurio civilinė apyvarta draudžiama. Kriminalistinių tyrimų ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju nustato ar įrenginys yra duslintuvas, ir pagal tai asmeniui taikoma atsakomybė arba įrenginys grąžinamas. 125. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 O kur gi kompensatorius? Ar jis ne priedėlis? Ar duslintuvais bus vadinamas bet kas, kas sukamas ant ginklo vamzdžio galo? 19. Ginklo priedėlis
Kompensatoriai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje. Įstatymo projektu yra nustatoma „duslintuvo“ sąvoka,
įrenginys yra duslintuvas
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Ar neprieštarauja 70 punktui? Problema turėtų būti sprendžiama apribojant kaip tik vamzdžio, iš esmės vienintelio, nulemiančio iššaunamos kulkos žalingai veiksmingo atstumo nuotolį (skrydžio ilgį) bet ne bendrąjį ginklo ilgį. 31. Ilgasis šaunamasis ginklas
arba kurio visas ilgis viršija 60 cm. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant išvengti atvejų, kai ginklą įmanoma priskirti ir prie trumpųjų ir prie ilgųjų ginklų siūloma tikslinti sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 31 punktą ir jį išdėstyti taip „31. Ilgasis šaunamasis ginklas
O kaip su pasyviaisiais naktiniais taikikliais, naudojančiais šviesos filtrus? Ar jie bus nelaikomi tokiais?
Ar jie bus nelaikomi tokiais? Egzistuoja potencialiai pavojinga faktinio ir teisinio vertinimo ir painiavos rizika praktikoje dėl definicijos neišbaigtumo. 45. Naktinis taikiklis
Siūlomas pakeitimas nustatytų, kad bet kuris optinis taikiklis su šviesos filtru būtų priskiriamas prie naktinių taikiklių, kurių civilinė apyvarta draudžiama. Optinis taikiklis negali tapti naktiniu vien tik dėl to, kad yra naudojamas šviesos filtras. Pažymėtina, kad pritarus šiam pasiūlymui medžiotojams, kurie šiuo metu naudoja nedraudžiamus optinius taikiklius su šviesos filtrais turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. 128. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Tikrai nešaunamasis, nors jis ir šauna iš anksto suspaustu oru ar kitų dujų? Jei norėta pasakyti, kad šis įstatymas jam netaikomas, tai taip ir derėtų pasakyti.. 50. Pneumatinis ginklas
ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos. Nepritarti Šiuo metu siūlomame projekte ginklai yra suskirstyti į šaunamuosius (tokius kuriose naudojama sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga) ir nešaunamuosius, kuriose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga nenaudojama. Kadangi pneumatiniuose ginkluose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga nenaudojama jie priskirtini nešaunamiesiems. Pažymėtina, kad baudžiamajame ir administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė taip pat yra nustatyta už šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus. 129.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Kokia yra signalinio įrenginio paskirtis? Kokiu faktiniu pagrindu signalinis įrenginys, techniškai nepritaikytas naikinti, žaloti taikinius yra vadinamas ginklu teisės normoje? 56. Signalinis ginklas įrenginys
, įrenginys skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis. Nepritarti Šiuo metu siūlomame projekte ginklai yra suskirstyti į šaunamuosius (tokius kuriose naudojama sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga) ir nešaunamuosius, kuriose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga nenaudojama. Kadangi signaliniuose ginkluose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga yra naudojama jie priskirtini šaunamiesiems. Pažymėtina, kad baudžiamajame ir administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė taip pat yra nustatyta už šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus. 130. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Kaip sudėtinė dalis gali būti tuo pačiu trūkstamų jų dalių visuma? Problema su loginiu definicijos formulavimu arba suvokimu? Palyginti su žemiau, t.y. 64 punkte pateikiama šaunamojo ginklo dalies definicija. 63. Šaunamasis ginklas
Šaunamojo ginklo ir šaunamojo ginklo pagrindinių dalių sąvokos suderintos su Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 91/477 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. 131.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Jei ginklo dalis pagal 63 punkto definicija tuo pat metu yra šaunamuoju ginklu, tai kam reikalinga atskira tokios dalies definicija? 64. Šaunamojo ginklo dalis
veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Nepritarti Šaunamojo ginklo ir šaunamojo ginklo pagrindinių dalių sąvokos suderintos su Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 91/477 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. 132. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Kitaip tariant, akivaizdžiai ir neabejotinai išsviedžiantis, t.y. iššaunantis jam skirtą sviedinį. 66. Templinis ginklas
ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas. Nepritarti Šiuo metu siūlomame projekte ginklai yra suskirstyti į šaunamuosius (tokius kuriose naudojama sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga) ir nešaunamuosius, kuriose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga nenaudojama. Kadangi templiniuose ginkluose sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga nenaudojama jie priskirtini nešaunamiesiems. Pažymėtina, kad baudžiamajame ir administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė taip pat yra nustatyta už šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus. 133. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-122 Ar neprieštarauja 31 punktui? Problema turėtų būti sprendžiama apribojant tik vamzdžio, bet ne bendrąjį ginklo ilgį. 70.
arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm . Nepritarti Sąvoka atitinka ET Direktyvos 91/477 I priedo IV dalies 1 punkto nuostatą. 134. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Kokiai šaudymo sporto rūšiai ir kokiems pratimams yra būtini šoviniai su ekspansyviomis kulkomis? Tai tiesiog suteikti teisę naudoti tokius šaudmenis atskiroms kategorijoms asmenų, o ne saistyti jų kategoriją priklausomai nuo naudotojo asmens ir jo teisių ar sugebėjimų. 5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui specialaus subjekto funkcijų vykdymui naudoja turintys tam teisę asmenys;
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarti nuostatai, pagal kurią būtų uždrausta naudoti šovinius su ekpansyviomis kulkomis sportui. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;“
Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Jei ginklas oficialiai ir legaliai, gamykliniu būdu buvo perdirbtas, pašalinant "automatinės ugnies", t.y. šaudymo serijomis funkciją, o tuo pačiu ir techninę galimybę, bei sertifikuotas kaip pusiau automatinis ginklas, tai kokiu pagrindu jis gali būti pripažintas ar pripažįstamas (laikomas) labiau pavojingesniu naudojime nei kitas gamykloje pagamintas pusautomatės konstrukcijos ginklas? „Hecler Koch“ mechanizmas sukonstruotas taip, kad jo perdirbti į ginklą su automatinės ugnies funkcija. Jei ginklas nuo jo pagaminimo momento yra sukonstruotas ir/ar pagamintas kaip pusiau automatinis, tai jo laikyti perdirbtu į pusiau automatinį nėra nei faktinio, nei loginio pagrindų.
Jis gali būti tik perdarytas į automatinį. Antra vertus, nederėtų pamiršti, kad beveik dažną pusiau automatinį ginklą, piktavaliai, turintys specialių žinių ir gebėjimų, bei techninių galimybių, be ypatingų pastangų ne tik gali perdirbti į automatinį, ginklą, bet ir šaudyti juo, kaip automatiniu ginklu. Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma? Todėl tikslinga ir siūlytina patikslinti šią normą, papildant ją antruoju sakiniu. 6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus. Nelaikomi perdirbtais, jeigu jų skeliamasis (nuleidimo) mechanizmas negali funkcionuoti automatinės ugnies režime be konstrukcinio šio mechanizmo perdirbimo;
Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 6 punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 136. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Iš bet kurio pusiau automatinio ginklo galima iššauti be pakartotinio užtaisymo tiek šovinių, kiek talpina jam skirta /pritaikyta dėtuvė + 1 šovinį (vamzdyje). Todėl kyla techniškai loginis klausimas koks objektas privalėtų būti priskirtas A kategorijos ginkluotei: pats ginklas ar, vis dėl to, jo daugiau kaip reikalaujamą skaičių šovinių talpinanti dėtuvė privalo būti priskirta A kategorijos ginkluotės priklausiniams? Kita vertus šioji norma prieštarauja to paties projekto 7 str. 3 d. 1 p.; 11 str. 3 d.;
tvarką nusakančios 2 str.
tikslaus suderinimo. Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Prieš kokią asmenų grupę ir prieš, konkrečiai, kokius asmenis nukreipiama šioji norma? Neįmanoma nesuprasti, jog įvedamo " direktyvinio " ribojimo esmė yra vien tik padidintos talpos dėtuvėse, todėl norma keistina, siekiant išvengti faktinio ir teisinio vertinimo painiavos praktiniame jos taikyme. Siūloma visiškai nauja normos redakcija pilnai atitinka šio projekto 7 str. 3 d. 1 p.; 24 str. 1 d.; 40 str. 1 d. 12 p. nuostatas. 7) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių ;
Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 7a punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 137. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Iš bet kurio pusiau automatinio ginklo galima iššauti be pakartotinio užtaisymo tiek šovinių, kiek talpina jam skirta /pritaikyta dėtuvė + 1 šovinį (vamzdyje). Šiuo pagrindu, natūraliai, savaime kyla esminis klausimas kieno galias ketinama apriboti šiuo, tokiu įstatymo projektu: tikrai tik nusikaltėlių bei teroristų ar, vis gi, Valstybei lojalių piliečių? Neįmanoma nesuprasti, jog įvedamo " direktyvinio " ribojimo esmė yra vien tik padidintos talpos dėtuvėse, todėl norma keistina, siekiant išvengti faktinio ir teisinio vertinimo painiavos praktiniame jos taikyme. Siūloma visiškai nauja normos redakcija pilnai atitinka šio projekto 7 str. 3 d.
p. nuostatas. 8) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;
Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 7b punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 138. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Ilgąjį šaunamąjį ginklą nuo trumpojo lemiamai skiria ne bendrasis, o būtent vamzdžio su graižtvais ilgis, lemiantis kovinį juo šauto šovinio kulkos veiksmingumą. Dėl to šioji norma, leidžiant civiliams asmenims turėti, laikyti, nešioti ir naudoti trumpuosius šaunamuosius ginklus, nedemonstruojant, t.y. slepiant jų nešiojimo faktą, nėra pagrįsta ir pateisinama praktine prasme ir kelia faktinio bei teisinio vertinimų grėsmę praktiniame pritaikyme. Todėl, siūlytina naikinti. 9) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių ;
Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 8 punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 139. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Jei ginklo vamzdis išfrezuotas ir užvirintas, spyna nufrezuota, duju kamera pragręžta, ginklas bus laikomas šaunamuoju A kategorijos? Žr. to paties projekto 5 str. 5 p. normą, todėl siūlytina naikinti.
ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus; Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 9 punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 140. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Ginklo dalis ar priklausinys? Bet kuris automobilio tepalo filtras gali būti panaudotas kaip garso slopintuvas, vadinamas duslintuvu, bet tam reikalingi sumažinto greičio šoviniai (sumažintu parako kiekiu). Be tokių šovinių nepasiekiamas garso slopinimo efektas. Todėl siūlytina naikinti. 11) duslintuvai, naktiniai taikikliai ;
Pritarti iš dalies Siūloma leisti šauliams, turintiems ginklų, įsigyti ir turėti naktinių taikiklių. 141. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-123 Įstatymas privalo būti aiškus, neleidžiantis interpretacijų. Kas yra „lengvai paslepiamas“ ir nuo ko tai priklauso? Ar ne nuo asmens gebėjimų? Ši norma, savo turinio formuluotės esme absoliučiai ir besąlygiškai apima bet kurį ir bet kokį B kategorijai šiandien priskirtąjį ir civiliams asmenims leidžiamą turėti, laikyti bei nešioti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynos tikslais, jo nedemonstruojant aplinkiniams asmenims, t.y., kitaip tariant, slepiant jo nešiojimo faktą. Būtina nepamiršti, kad asmuo, turintis leidimą nešioti šaunamąjį ginklą imperatyviai yra įpareigotas slėpti jo nešiojimo faktą. Esant šitokiam reglamentavimui, įteisinus šitokią siūlomo projekto normą, būtų iš anksto užprogramuojama faktinio ir teisinio vertinimo praktikoje problema su akivaizdžiai negatyviomis pasekmėmis ir bereikalingais teisminiais ginčais ir t.t., bei pan. Todėl jos atsisakytina dėl prieštaravimo esamam ir šiuo projektu toliau numatomam teisiniam reglamentavimui ir siūloma naikinti.
konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami ; Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį šie ginklai priskirti A kategorijos 3 punktui. Jų civilinė apyvarta draudžiama. 142. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius
7 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siūlomas 3 str. 7 punkto pataisas, dalis normos yra keistina, atsisakant joje nustatomos išlygos. 3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus ; Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį trumpieji pusiau automatiniai ginklai, išskyrus A kategorijos trumpuosius pusiau automatinius ginklus priskirti B kategorijos 5 punktui. 143. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siūlomas 3 str. 8 ir punktų pataisas, dalis normos yra keistina, atsisakant joje nustatomos išlygos
6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus; Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 I priedo II dalį ilgieji pusiau automatiniai ginklai, išskyrus A kategorijos ilguosius pusiau automatinius ginklus priskirti B kategorijos 6 ir 7 punktui. 144. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-1238 Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų ginklai, neturintys identifikacinių numerių.
Draudimas turėti tokius ginklus netaikomas valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, taip pat kolekcininkams, kolekcionuojantiems šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus. Identifikacinių numerių neturintys A, B, C kategorijų ginklai jų savininko pasirinkimu valstybės lėšomis turi būti pažymėti ginklo gamintojo identifikaciniais numeriais ir įregistruoti Ginklų registre arba, kai tai techniškai neįmanoma, jų savininko pasirinkimu, perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, o neatlikus nurodytų veiksmų jie turi būti sunaikinti, sumokant ginklo savininkui jo prarasto ginklo realią vertės kainą. Trečiajame, t.y. paskutiniajame šios dalies normos sakinyje, pažeidžiant teisėtų lūkesčių principus, neišsprendus jame formuluojamo įpareigojimo techninio įvykdymo, išsaugant technines ginklo savybes ir jo darbo kokybę, bandoma nustatyti mokestinė našta anksčiau, t.y. iki šio įstatymo įsigaliojimo legaliai išduoto ginklo teisėtam savininkui. Tuo tarpu, teisės ir teisingumo principai nustato, jog teisės norma neturi retrospektyviosios teisinės galios laiko atžvilgiu , todėl neturėtų ir negali būti taikoma ginklams, išduotiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Be to, šitokia prievolė, jei ji nepaisant teisės principų būtų nustatyta ir įteisinta šiuo įstatymo projektu, privalėtų būti tinkamai, kokybiškai su visomis niekaip nepakitusių techninių ginklo savybių garantijų išsaugojimu, nustatyta ne tokių ginklų savininkams, o jų gamintojams.
Todėl, ši siūlomos normos dalis būtinai yra keistina, visas tokio žymėjimo išlaidų sąnaudas priskiriant ginklų gamintojui arba prisiimant jas pačiai valstybei, nustatant tokį įsipareigojimą šio įstatymo įgyvendinimą protingais terminais reglamentuojančiose normose. Nepritarti Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 4 straipsnio 1 ir 2 dalis visi į Europos Sąjungos rinką tiekiami ginklai turi būti pažymėti unikaliu numeriu. Jeigu ginklų parduotuvė tiekia ginklus į Lietuvos Respubliką arba asmuo asmeniniams poreikiams atsiveža ginklą iš ne Europos Sąjungos šalių ginklą, kuris neturi numerio, pareiga pažymėti ginklą turi būti nustatyta subjektui, kurio iniciatyva nepažymėtas ginklas buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką. 145. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Šioje projekto normoje nėra tiksliai nurodyti jokie " kieto metalo šerdies " bei " kieto metalo apvalkalo
" sąvokų koeficientų rodmenys. Esant projekte siūlomai normos redakcijai,
iš civilinės apyvartos privalėtų būti išimti visi, visų šaudmenų gamintojų šoviniai, išskyrus turinčius gryno švino kulkas. Neabejotina, jog šioje normoje norėta apriboti padidinto pramušamumo galios šovinių su šarvamušėmis kulkomis naudojimą civilinėje apyvartoje, todėl norma yra keistina, tikslinant jos formuluotę. ) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu padidinto pramušamumo galios šoviniai su šarvamušėmis kulkomis ;
Nepritarti Kiekvienu konkrečiu atveju išvadą ar šoviniai buvo su kieto metalo šerdimi ar apvalkalu teikia kriminalistinių tyrimų ekspertai. 146.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Lazeriniai taikikliai leidžia padidinti ginklo šūvių taiklumą bei efektyvumą ir tuo būdu ženkliai sumažinti ir net pilnai išvengti netaiklaus, pavojų keliančio šaudymo. Todėl šio punkto norma yra tikslintina ir keistina, praplečiant priklausinio naudojimą visuomenės saugumo tikslais. 6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui, medžioklei, savigynai, turto apsaugai ir Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulys) tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;
Nepritarti Medžioklėje lazerinius taikiklius naudoti draudžiama. Savigynos atveju šaudoma iš nedidelio atstumo, todėl lazeriniai taikikliai taip pat nebūtini. 147. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Bet kurios visuomeninės organizacijos priederme atsakingai talkinti savo Visuomenei, Valstybei ir jos Institucijoms, todėl ir Lietuvos ginklų savininkų asociacija, teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokia teisė jai būtų patikėta ir suteikta yra pajėgi realiai padėti valstybės institucijoms vykdyti ginklų ir šaudmenų įsigijimo, laikymo ir panaudojimo teisingumo ir teisėtumo kontrolę. Atsižvelgiant į tai siūlome apsvarstyti pateikiamą šios normos redakciją:
Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka, tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) kartu su apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais (toliau – teritorinė policijos įstaiga) (toliau Policijos departamentas ir teritorinės policijos įstaigos kartu vadinamos policijos įstaigomis) ir Lietuvos ginklų savininkų asociacija . Nepritarti Policijos tvarkomoje informacinėje sistemoje yra saugomi detalūs fizinių ir juridinių asmenų bei jų turimų ginklų, duomenys. Neaišku kokiu tikslu visuomeninė organizacija pageidauja tvarkyti ginklų savininkų ir jų turimų ginklų duomenis.
Šie duomenys nėra vieši, todėl netikslinga visuomeninei organizacijai suteikti prieigą prie šių duomenų. 148. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, būtina kuo tiksliau nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui ribas. Atsižvelgiant į tai, suderinus su šio projekto 13 str. 11 d.; 34 str. 5 d. ir 41 str. 1 d. 9 p. siūlomas redakcijų pakeitimais, siūlome:
3) savigynai ir turto apsaugai ; Nepritarti Pagal įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį asmuo bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 149. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius
1 Būtina pripažinti, kad valstybės ir vyriausybės institucijų skiriami apdovanojimai vardiniais turi akivaizdžią tikslinę paskirtį-apdovanoti, t.y. pagerbti konkretų asmenį už jo nuopelnus valstybei ir jos tarnybai. Dėl to, šaunamojo ar kitokio vardinio ginklo leidime privalo būti tiksliai nurodyta tokio ginklo, kaip valstybės apdovanojimo paskirtis. Dėl to 11 str. 1 d. papildytina 10 punktu, atitinkamai, naujai formuluojant 2-ąją šio straipsnio dalį, ir nuosekliai, atitinkamai pakeičiant paskesniųjų dalių eilės numeraciją.
10) valstybiniam apdovanojimui Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant pagerbti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos kariuomenės vado, ar vidaus reikalų ministro apdovanotą asmenį tikslinga 42 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad aukščiau nurodytų asmenų padovanoti ginklai gali būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą. Pasiūlymas:
Papildyti 42 straipsnio 7 dalį sakiniu „Aukščiau nurodyti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą“. 150. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-1218 Ką bendro tai turi su ginklų įgijimo, laikymo, naudojimo ar tvarka ar antiteroristinės prevencijos priemonėmis? 18 str. pilnai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos sąvoką, sąlygas ir kriterijus. Todėl šioji projekto norma naikintina, jos atsisakant. 12. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo. Nepritarti Asmuo, kuris nesumoka baudų už teisės pažeidimus ar turi mokestinių nepriemokų pirma turėtų atsiskaityti su valstybe ir tik po to kreiptis dėl ginklų. 151. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kokiu pagrindu " sportininkams " nustatyta ženkliai jaunesnio amžiaus riba ir leidžiami B kategorijos koviniai ginklai, kokiai šaudymo sporto rūšiai?
Kaip leidimai šitokiems ginklams nepilnamečiams asmenims galėtų atitikti ir būti suderinti su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais pagal 1989 11 20 Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos Konvencijos (Lietuvoje įsigaliojusią nuo 1992-03-01, žr. Valstybės žinios, 1995-07-21, Nr. 60-1501), o taip pat ir Kigalio principų dėl civilių apsaugos, bei Vankuverio principų dėl taikos palaikymo ir vaikų karių verbavimo ir išnaudojimo prevencijos keliamus imperatyvius reikalavimus? Pagaliau, atsižvelgiant į reikalaujamus šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrolės bei teisių juos įsigyti, laikyti, nešioti bei naudoti apribojimų griežtinimą, iš šios normos yra šalintina bet kokia nepilnamečių asmenų galimybė įsigyti, naudoti, turėti, laikyti ir naudoti "B", nebekalbant apie "A", kategorijų šaunamuosius ginklus ir jiems skirtus šaudmenis. Be to, Olimpinio šaudymo sporte, išskyrus stendinį šaudymą, tokių kategorijų ginklai nėra naudojami. Todėl siūloma normos redakcija yra keistina griežtinimo linkme. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – Olimpinio šaudymo šakų disciplinų sporto atstovai, pagal tokių disciplinų keliamus techninius reikalavimus sportiniams ginklams, jų dalims bei priedėliams ir šaudmenims, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir ne jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra Olimpinio šaudymo sporto šakos atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą .
Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. Tokia nuostata įstatyme reikalinga yra siekiant, kad šešiolikos metų sulaukę nepilnamečiai asmenys turėtų galimybe užsiimti šaudymo sporto veikla. Ši išimtinė nuostata reikalinga aukštų pasiekimų sporte pasiekusiems vaikams, kad galėtų tobulinti savo įgūdžius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. 152. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius
1 Lazerinių ir naktinių taikiklių naudojimais ženkliai padidina pataikymų tikslumą, tuo pačiu ženkliai sumažindamas atsitiktinio pataikymo riziką, bei ženkliai padidina visuomenės saugumą, suderinus su 11 str. 1 d. 3 p.; 34 str. 5 d. ir 41 str. 1 d. 9 p. siūlomomis redakcijų pataisomis, siūlome: Lazerinius ir naktinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui, savigynai, turto apsaugai, medžioklei , šaulio tarnybai. Pritarti iš dalies Siūloma leisti šauliams, turintiems ginklų, įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Pažymėtina, kad medžioklėje lazerinius ir naktinius taikiklius naudoti draudžiama. Savigynos atveju šaudoma iš nedidelio atstumo, todėl naktiniai ir lazeriniai taikikliai taip pat nebūtini. 153. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Nėra jokios oficialios šaudymo sporto rungties, kurioje būtų privaloma, būtina ar reikalinga naudoti "A" kategorijos ginklus ir šaudmenis.
Be to, papildomai pažymėtina, jog tokia norma yra dirbtinai sukuriamos išskirtinės sąlygos, atskiroms grupėms asmenų ir jų organizacijoms, nesančioms krašto apsaugos ar viešojo saugumo užtikrinimo sistemų integruotomis dalimis, užtikrinant jų išimtines teises, nepaisant direktyvinių apribojimų, įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti iš civilinės apyvartos išimamus "A" kategorijos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Todėl šioji norma siūlomame projekte privalėtų būti ir yra naikintina, kaip prieštaraujanti 2017 05 17 ES Direktyvos tikslams ir užduotims. 14.
14Sportui A kategorijos ginklus,
išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per pastaruosius 12 mėnesių reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija ar už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų šaudymo sporto šakos disciplinų plėtrą atsakinga nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija (tuo atveju, kai tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu – nacionalinė sporto šakos federacija, atsakinga už atitinkamos šaudymo sporto šakos disciplinos plėtrą), jeigu tokią galimybę pastarajai suteikia tarptautinės šaudymo sporto šakos federacijos patvirtintos taisyklės, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija ar už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų šaudymo sporto šakos disciplinų plėtrą atsakinga nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija (tuo atveju, kai tarptautinė šaudymo sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu – nacionalinė sporto šakos federacija, atsakinga už atitinkamos šaudymo sporto šakos disciplinos plėtrą), jeigu tokią galimybę pastarajai suteikia tarptautinės šaudymo sporto šakos federacijos patvirtintos taisyklės. Nepritarti Nuostata suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 91/477 6 straipsnio 6 dalimi.
154 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius
7 Pagal analogiją-galėtų ir privalėtų būti taikomos ir Valstybės apdovanotiesiems vardinių ginklų kavalieriams. Be to, Valstybės apdovanotasis asmuo ( žr . 42 str. 7 ir 8 p.p.), teisine prasme yra ne bendruoju, o specialiaisiais požymiais apibrėžtu ir apibūdinamu, t.y. specialiuoju subjektu arba Valstybės valia ir sprendimu specialųjį statusą turinčiu subjektu, kitų asmenų atžvilgiu . Todėl siūlome atitinkamai papildyti šios normos nuostatą:
nuostatos netaikomos apdovanotiesiems vardiniu ginklu , specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos netaikomos buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, pateikusiems pažymą (raštą), kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo). Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant pagerbti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos kariuomenės vado, ar vidaus reikalų ministro apdovanotą asmenį tikslinga 42 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad aukščiau nurodytų asmenų padovanoti ginklai gali būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą. Pasiūlymas:
Papildyti 42 straipsnio 7 dalį sakiniu
„Aukščiau nurodyti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens
vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą“.
Asmenys apdovanoti ginklais turi būti tikrinami ar atitinka įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 (sveikata), 4 (psichikos ir elgesio sutrikimai) ir 7 (egzaminas) punktų reikalavimus. 155. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir po to, kai išnyko teistumas nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ; Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 156. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:2 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir po to, kai išnyko teistumas nėra praėjęs 3 metų laikotarpis;
Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 157. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr .
BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus ir po to, kai išnyko teistumas nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ;
Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 158. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir po to, kai išnyko teistumas nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ;
Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 159. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Iki jis neišnyko, o jis išnyksta... Žr .
Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
5) turintis neišnykusį teistumą ir po to, kai jis išnyko nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ; Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 160. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kita vertus, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra laikomas turinčiu teistumą, todėl jo statusas, t.y. teisinė padėtis, neturi tinkamo faktinio pagrindo ir negali kelti tokius pat teisių apribojimus, kokie yra arba gali būti taikomi asmenims, turintiems teistumą. Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ;
Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 161. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kita vertus, asmuo, teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą nėra laikomas turinčiu teistumą. Dėl šios priežasties, tokio asmens statusas, t.y. teisinė padėtis, neturi tinkamo faktinio pagrindo ir negali kelti tokius pat teisių apribojimus, kokie yra arba gali būti taikomi asmenims, turintiems teistumą. Žr .
Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir po šio teismo nuosprendžio momento nėra praėjęs 3 metų laikotarpis ; Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 162. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
8) įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, iki jo atžvilgiu nebus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis ; Nepritarti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas patikslintas pagal LR Teisės departamento pastabas. 163. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kita vertus, toks asmuo nėra laikomas padaręs nusikaltimą ir turinčiu teistumą. Dėl šios priežasties, tokio asmens statusas, t.y. teisinė padėtis, neturi tinkamo faktinio pagrindo ir negali kelti tokius pat teisių apribojimus, kokie yra arba gali būti taikomi asmenims, turintiems teistumą. Žr .
Žr . BK nuostatas ir LAT praktiką dėl nepriekaištingos reputacijos atkūrimo (atstatymo) termino ir pagrindų, nes koks asmuo nėra ir negali būti laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos visam likusiam gyvenimui, todėl siūlome papildyti ir patikslinti šios normos redakciją:
9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai, iki jo atžvilgiu teismo įpareigojimų taikymas nebus nutrauktas ir nuo šio momento nebus praėjęs 3 metų terminas ; Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 167. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Asmens "patraukimas" adm. atsakomybėn, anaip tol nėra pažeidimo padarymą ir kaltę konstatuojančiuoju faktu . Asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn nepreziumuoja nei pažeidimo padarymo, nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės faktų, nes tyrimas yra vykdomas būtent tikslu nustatyti ir patvirtinti pažeidimo faktą ir jo teisinę kvalifikaciją,
priekabiavimas ir pan. Tai tereiškia, kad asmens atžvilgiu vykdoma administracinės teisenos procesiniai veiksmai. Dėl šios priežasties toks reglamentavimo būdas neatitinka nei juridinės technikos, nei Konstitucijoje garantuojamos nekaltumo prezumpcijos. Kontrolės ir naudojimo sąlygos griežtinamos būtent kovos su terorizmu stiprinimui, o ne kitokiems tikslams. Tuo tarpu kritikuojamomis pataisomis yra akivaizdžiai instituciškai ir savanaudiškai siekiama pertekliniai išspręsti ne ginklų ir šaudmenų kontrolės, o visiškai kitų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo sričių klausimus. Todėl šioji norma yra naikintina. 10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip
medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; Nepritarti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 10 punktas patikslintas pagal LR Teisės departamento pastabas. 168.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Žr . Administracinės nuobaudos ir administracinio baustumo 1 (vienerių) metų galiojimo ir jų išnykimo terminų nuostatas. Neturi ryšio su 2017 05 17 ES Direktyva bei kova su terorizmu. Yra pertekline norma. Todėl šioji norma yra naikintina
11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus; Nepritarti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 11 punktas patikslintas pagal LR Teisės departamento pastabas. 169. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Nepriekaištingos reputacijos sąvoka yra taikoma ir kituose teisės aktuose, tame tarpe ir Valstybės tarnybos įstatyme, bei kituose, todėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų kriterijai privalo būti vienodi visuose teisės aktuose, be jokių išlygų, nes Konstitucija numato visų asmenų lygybę įstatymų atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į jos turinį, šioji norma paprasčiausiai atkartoja, aukščiau esančių normų visumos reikalavimus, tai gi yra pertekline ir naikintina. 12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punkte, nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai . Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 170.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Pastebėjimas: Projekte nėra atsižvelgta į daugelio pastarųjų beveik 2 (dviejų) dešimtmečių įstatymų leidybos praktiką formuojant principingai vieningas nepriekaištingos reputacijos sąvokos sąlygas įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose, nustatant, jog asmenys, įsiteisėjusių teismų nuosprendžiais pripažinti kaltais ir nuteisti už sunkių ir itin sunkių nusikaltimų padarymą nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, net ir išnykus jų teistumui, jeigu nėra kitokių reikšmingų faktinių aplinkybių, sąlygojančių tokio asmens nepriekaištingos reputacijos atkūrimą. Nėra projekto normos Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. 171. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Būtų teisinga, pagrįsta ir tikslinga leisti naudoti garso slopintuvus, t.y. duslintuvus, sveikatos, t. y. klausos, užtikrinimo tikslais, o taikiklius - pataikymo tikslumo ir tuo pačiu saugumo užtikrinimo tikslais. Todėl siūloma patikslinta šios normos pirmojo sakinio redakcija, o antrasis jos sakinys paliktinas be pakeitimų
ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems priklausančių ar perduotų naudotis ginklų, bei naudoti lazerinius, optinius ar elektroninius taikiklius ir duslintuvus . Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimus bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pritarti iš dalies Įstatymo projektu leidžiama šaulio tarnybos ar sporto tikslais naudoti lazerinius taikiklius. Įstatymo projektas nedraudžia naudoti kolimatorius. Siūloma leisti šauliams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. 172.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, būtina kuo tiksliau nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui ribas. Atsižvelgiant į tai ir suderinus su šio projekto 11 str. 1 d. 3 p.; 13 str. 11 d., ir 41 str. 1 d. 9 p. siūlomomis pataisomis, siūlome tokią šios normos redakciją:
susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, arba turtui. Nepritarti Žmogaus gyvybė yra didesnė vertybė nei turtas. 173. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 arba netekus reikalaujamos sveikatos būklės, iki bus išspręstas ginklo perdavimo šeimos nariui arba kitam asmeniui (pvz.: artimam giminaičiui ar kitokiam asmeniui) klausimas
paėmimas. 4) mirus ginklo savininkui arba jam netekus sveikatos , iki bus išspręstas turto paveldėjimo arba šaunamojo ginklo perdavimo šeimos nariui arba kitam asmeniui klausimas; Nepritarti Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad policijos įstaigos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima „kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi psichikos ar elgesio sutrikimų;“. Ginklas kitam asmeniui gali būti padovanotas arba parduotas, taip pat ginklas gali būti paveldėtas. 174.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Jokia kardomoji priemonė nėra ir negali būti paskirta nesant pareikšto įtarimo arba kaltinimo, dėl to, pagrindu ginklui paimti, yra ir tegali būti asmeniui pareikšto įtarimo arba kaltinimo, padarius nusikaltimą, bet ne kardomosios priemonės paskyrimo faktas. Todėl alternatyvioji normos dalis dėl suėmimo ne tik prieštarauja elementariajai teisinei logikai, yra niekine ir pertekline
5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-12 Kadangi nuosavybė taip pat yra ir privalo būti efektyviai ginama, būtina kuo tiksliau nustatyti šaunamojo ginklo įsigijimo tiksliniam jo panaudojimui ribas ypač galimų kritinių situacijų atvejams, kuomet teisėtai turimų šaunamųjų ginklų panaudojimas gali tapti gyvybiškai būtinu, tiesiogiai veikiant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai ir suderinus su šio projekto 11 str. 1 d. 3 p.; 13 str. 11 d., bei 34 str. 5 d. siūlomomis pataisomis, siūlome tokią šios normos redakciją:
9) nepaprastosios ir karo padėties atvejais (išskyrus šaulio tarnybai ir savigynai, bei turto apsaugai turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis); Nepritarti Ginklų paėmimas numatytas, kad asmenys turintys ginklus medžioklei, savigynai ar sportui karą ar nepaprastosios padėties metu nepanaudotų jų prieš valstybę. Išimtis šaulių turimi ginklai. 176. Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-2212 Remiantis visa eile, kitas visuomeninių santykių sritis, pvz.: Lietuvos šaulių sąjungos narių, o taip pat medžiotojų ir net atskirų profesijų atstovų veiklą, reglamentuojančių Lietuvos įstatymų pavyzdžiais, o taip pat, vadovaujantis 2017 05 17 d.
ES direktyvos principiniu reikalavimu stiprinti ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų kontrolę, jos veiksmingumo efektyvumą, šiam tikslui pasiekti laikome tikslinga išnaudoti nacionalinių visuomeninių organizacijų turimą patirtį bei galimybes, padėti Valstybei ir jos įgaliotoms institucijoms veiksmingiau vykdyti teisėto ir teisingo šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo, nešiojimo ir panaudojimo kontrole, pradedant nuo leidimo tokiam ginklui išdavimo pagrindų visuomeninės kontrolės nustatymo ir įteisinimo. Tai suteiktų galimybę valstybės institucijai iš anksto, taigi-laiku, gauti reikalingą informaciją apie pretendento įgyti, laikyti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą žinias, įgūdžius ir, galimai, jei būtų pritarta, net ir asmenines pretendento savybes. Tuo būdu būtų žymiai maksimaliau sumažinta galimo pavojaus rizika ir jos tikimybė. Dėl to siūloma atitinkamai papildyti projekto normą, įvedant nacionalinių visuomeninių organizacijų kontrolės saugiklius, papildant ją:
reikalavimai 1.
Leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (toliau šiame straipsnyje– prašymas), g inklų savininkus arba medžiotojus, ar šaudymo sporto organizacijos atstovus vienijančiai nacionalinei visuomeninei organizacijai (asociacijai, sąjungai ar federacijai) teisės aktų nustatyta tvarka raštu patvirtinus tokio asmens įgytas šaunamojo ginklo teisėto ir teisingo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo žinias bei įgūdžius . Vardiniu ginklu apdovanotajam asmeniui, visuomeninės organizacijos patvirtinimo reikalavimas netaikomas. Nepritarti Netikslinga pavesti visuomeninėms organizacijoms vertinti asmenų, pageidaujančių įsigyti ir turėti ginklų, žinias, įgūdžius ir asmenines savybes. Asmens žinių vertinimą atlieka mokymo įstaigos, kurios vykdo mokymus pagal Policijos departamento patvirtintą mokymo programą. Netikslinga, kad asmens žinios būtų vertinamos du kartus. Tai tik sukurtų asmenims bereikalingą finansinę ir administracinę naštą. Taip pat netikslinga pavesti visuomeninėms organizacijoms vertinti pretendento asmenines sąvybes. Toks papildomas vertinimas taip pat tik sukurtų papildomą finansinę ir administracinę naštą asmenims, pageidaujantiems įsigyti ginklų. Policija atlieka vertinimą ar asmuo atitinka Ginklų įstatyme nustatytas sąlygas ir pagal tai išduoda arba neišduoda leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 177.
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-2227 Lygiai taip pat ir vėl gi, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, dėl tų pačių priežasčių laikome tikslinga pasiūlyti Įstatymų leidėjui deramai išnaudoti nacionalinių visuomeninių organizacijų turimą patirtį bei galimybes, padėti Valstybei ir jos įgaliotoms institucijoms veiksmingiau vykdyti teisėto ir teisingo šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo, nešiojimo ir panaudojimo kontrole, tęsiant leidimo šaunamajam ginklui galiojimo terminą. Tai padidintų valstybės institucijos galimybę gauti ir turėti žymiai labiau pagrįstą informaciją apie bet kurios paskirties šaunamojo ginklo savininko žinias ir įgūdžius tinkamai ir teisingai laikyti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą. Tuo pačiu būtų ženkliai sumažinta galimo apsirikimo pavojaus rizikos laipsnis ir tikimybė. Dėl to siūloma atitinkamai papildyti šią projekto normą, įvedant nacionalinių visuomeninių organizacijų kontrolės saugiklius:
reikalavimai
būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas kas 5 metus 5 metų laikotarpiui, g inklų savininkus arba medžiotojus, ar šaudymo sporto organizacijos atstovus vienijančiai nacionalinei visuomeninei organizacijai (asociacijai, sąjungai ar federacijai) teisės aktų nustatyta tvarka raštu patvirtinus asmens teisėtai turimo šaunamojo ginklo teisėto ir teisingo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo žinias bei įgūdžius . Vardiniu ginklu apdovanotajam asmeniui, visuomeninės organizacijos patvirtinimo reikalavimas netaikomas. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytas bendras leidimas laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklus galioja neribotą laiką. Nepritarti Netikslinga pavesti visuomeninėms organizacijoms vertinti asmenų, pageidaujančių įsigyti ir turėti ginklų, žinias, įgūdžius ir asmenines savybes.
Asmens žinių vertinimą atlieka mokymo įstaigos, kurios vykdo mokymus pagal Policijos departamento patvirtintą mokymo programą. Netikslinga, kad asmens žinios būtų vertinamos du kartus. Tai tik sukurtų asmenims be reikalingą finansinę ir administracinę naštą. 178 Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-22 Atsižvelgiant į reikalaujamą kontrolės veiksmingumo stiprinimą, straipsnio pavadinimas tikslintinas atskleidžiant jo esmę, papildant
ir jų kontrolė
pirmininkas Arūnas Marcinkevičius 2018-11-22 Remiantis aukščiau siūlomų pataisų argumentais, laikome tikslinga pasiūlyti Seimui ginklų ir šaudmenų teisėto bei teisingo naudojimo tiruose bei šaudyklose kontrolės stiprinimo tikslais deramai tinkamai pasinaudoti nacionalinių visuomeninių organizacijų turima patirtimi, ir galimybėmis padėti Valstybei ir jos įgaliotoms institucijoms veiksmingiau vykdyti tirų ir šaudyklų eksploatacijos bei jų veiklos, įskaitant teisingo ir saugaus šaunamųjų ginklų panaudojimo juose kontrole. Tai leistų ženkliai sumažinti neatsargaus pavojaus rizika dėl neatsargaus ir neteisingo elgesio su šaunamuoju ginklu. Dėl to siūloma atitinkamai papildyti projekto normą, įvedant nacionalinių visuomeninių organizacijų kontrolės saugiklius, papildant šį, t.y. 27 straipsnį 5-ąja dalimi:
šaunamųjų ginklų saugaus naudojimo juose kontrolę vykdo policijos įstaigų pareigūnai ir šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodytų visuomeninių organizacijų įgalioti atstovai. Šios visuomeninės organizacijos apie nustatytus pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant informuoja teritorinę policijos įstaigą ir Policijos departamentą.
Pritarti iš dalies Argumentai: Numatyti, kad policijos įstaigos vykdo tirų kontrolę. Pasiūlymas: Papildyti 27 straipsnį 6 dalimi: 6. Tirų, šaudyklų eksploatavimo ir ginklų naudojimo kontrolę vykdo policijos įstaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Argumentai: Europos ir pasaulio sportininkai dalyvaujantys įvairiose sportinio šaudymo rungtyse ir siekiantys aukščiausių rezultatų patys taiso šovinius. Tam, kad būtų geriausia šūvio kokybė ir šaulys pasiektų geriausių rezultatų turi kiekvienam ginklui būti parenkamas ir užtaisomas individualus šovinys. Ginklai yra skirtingų kalibrų ir su skirtingu graižtvu, todėl yra gaminama skirtingų svorių ir skirtingų formų kulkos, lygiai taip pat gaminami skirtingų rūšių ir degimo greičių parakai ir skirtingų rūšių kapsulės. Koks šovinio užtaisymas yra sėkmingiausias, gali eksperimentu ir bandymo būdu rasti tik pats šaulys. Skirtingiems atstumams šauti taip pat parenkamas skirtingas užtaisas. Todėl kiekvienas šaudantis ir pats šovinius užtaisinėjantis šaulys privalo savo arsenale turėti skirtingų kulkų, skirtingų parakų ir skirtingų kapsulių. Lietuvoje prekyboje praktiškai nėra visų šių komponentų ir tenka dalį (leistina pagal policijos leidimus) įsigyti užsienyje. Parakas paprastai pardavinėjamas pakuotėse po 1 kg, o kapsulės - po 1000 vnt. įpakavime. Manome reiktų leisti įsigyti ir laikyti didesnius nei dabar numatyta įstatymo projekte kiekius parako, kapsulių bei kitų šovinių užtaisymui reikalingų komponentų.
Vidutiniškai tolimojo šaudymo sportininkas per metus iššauna apie 1200-2000 šūvių. Imant populiariausią FT-R klasės kalibrą
žinant, kad vieno šovinio užtaisui reikia apie 3 gramų parako nesunku paskaičiuoti vieno kalibro metinį parako poreikį:
= 3600 g iki 2000 vnt. x 3 g = 6000 g (6 kilogramai). Tolimo šaudymo šauliai dauguma yra ir medžiotojai, todėl reikėtų leisti turėti ir laikyti: vienam ginklo kalibrui – iki
ūšies), o medžiokliniams ginklų kalibrams bei medžioklės poreikiams iki 3 kg parako. Kapsulių kiekio nereikėtų riboti. Kulkų, gilzių ir parako įvežimas iš Europos neturėtų būti licenzijuojamas ir leidžiama įvežti laisvai. Pvz. Lenkijoje, privatiems asmenis, nei parako nei kapsulių kiekiai neribojami. Latvijos šauliai gali nusipirkti iki
kiekis). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenys, teisėtai turintys šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B kategorijos lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, C kategorijos senovinių ginklų kopijas, turi teisę įsigyti ir laikyti kapsulių ir iki13 kg parako.“. Pritarti
133 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau-Projektas) Nr. XIIIP-2002 šiurkščiai prieštarauja Vaiko teisių konvencijai (toliau-Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo dar 1995 m.
Valstybė, ratifikavusi Konvenciją, gerbia ir garantuoja visas numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, ir turi imtis visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos, pavojingų veiklų, galinčių pažeisti jo teises, kelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Be išlygų ratifikuota Konvencija numato, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 –os metų, jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Pažymima, kad Projekto nuostatos, kuriomis nurodoma galimybė nuo 16 metų asmenims įgyti B, C ir D kategorijų ginklus yra prieštaraujančios Konvencijai. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nurodoma, jog asmuo, nuo 16 metų, galės įgyti ginklą, tačiau visiškai neaišku, kur jį laikys, kaip naudos, transportuos ir kitos itin svarbios aplinkybės. Pažymima, kad teisę vairuoti asmuo įgyja tik sulaukęs pilnametystės, akivaizdu, kad 16 –os metų asmens ginklo gabenimas gali kelti pavojų ne tik pačiam nepilnamečiam asmeniui, bet ir aplinkiniams asmenims. Neatmeta galimybė, kad nepilnamečio asmens fizine ir emocine būsena gali pasinaudoti neigiamus interesus turintys asmenys. Projekte nėra numatytos aplinkybės, kurios susijusios su nepilnamečio asmens ginklo praradimu, neteisingu panaudojimu. Neužsimenama ir apie nepilnamečius globojančių asmenų, tėvų pareigas ir atsakomybę. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos Ginklų savininkų asociacija. Pasiūlymas:
:
„3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne
jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą.“ Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. Tokia nuostata įstatyme reikalinga yra siekiant, kad šešiolikos metų sulaukę nepilnamečiai asmenys turėtų galimybe užsiimti šaudymo sporto veikla. Ši išimtinė nuostata reikalinga aukštų pasiekimų sporte pasiekusiems vaikams, kad galėtų tobulinti savo įgūdžius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos
baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. 3. Seimo narys S. Gentvilas1310
13 straipsnio 10 dalį ir jį išdėstyti taip:
„10. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti
juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo1618 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir šios organizacijos nario pažymėjimą.“ 3.
Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų; “ Nepritarti Projekto nuostatos nesiskiria nuo galiojančios redakcijos. Tokia nuostata įstatyme reikalinga yra siekiant, kad šešiolikos metų sulaukę nepilnamečiai asmenys turėtų galimybe užsiimti šaudymo sporto veikla. Ši išimtinė nuostata reikalinga aukštų pasiekimų sporte pasiekusiems vaikams, kad galėtų tobulinti savo įgūdžius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. 4. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)23 Argumentai: 1.Perkeliant direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės griežtinimo dalis šiuo metu B kategorijos ginklų priėmus naują redakciją taps A kategorijos, kuriuos tiek įsivežti, tiek kuriais prekiauti teisę turės tik Lietuvos ginklų fondas. Iki šiol tokiais ginklais, kurie numatyti įstatymo projekto 3 straipsnio 6-10 dalyse, galėjo prekiauti ar juos įsivežti ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys pagal aiškias ir griežtas taisykles.
ES direktyvos 6 straipsnio 4 punktas teigia, kad „Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų“. Direktyva numato galimybę A kategorijos ginklus pardavinėti ne tik „centralizuotu“ būdu, kaip dabar numatoma įstatymo projekte. Kitaip tariant, Lietuvos ginklų fondui sudaromos išskirtinės teisės įsivežti ir prekiauti A kategorijos ginklais nėra tiesioginis direktyvos reikalavimas. Dauguma Lietuvos šaulių sąjungos narių šaunamuosius ginklus šaulio tarnybai įsigyja už savo lėšas, todėl jiems turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos įsigyti šaunamuosius ginklus, jų priedus ar šaudmenis. Iki šiol dažnai buvo taikoma praktika, kad dėl Lietuvos ginklų fondo sisteminių bėdų (nelankstumo derinant konkrečių ginklų ar jų priedų užsakymą iš kitų šalių, dažnai didesnė nei kitų tiekėjų kaina ir pan.) šauliai ginklus importuodavo tiesiogiai iš gamintojo kitoje ES šalyje bei gaudavo kur kas palankesnę kainą. Priėmus naująją įstatymo redakciją tokios galimybės šauliai neteks. Todėl siūlome palikti išlygą tuos A kategorijos ginklus, kurie pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją (iki direktyvos perkėlimo) buvo priskiriami B kategorijai, leisti įsivežti ir parduoti ir kitiems nei Lietuvos ginklų fondas juridiniams bei fiziniams asmenims. Reikia pažymėti, kad tai niekaip nesukurs galimybės A kategorijos ginklams patekti į civilinę apyvartą, nes juos įsigyti galės tik dabar įstatymo projekte numatyti spec. statusą turintys subjektai. Pasiūlymas: „2.
Pasiūlymas: „2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksportuoti, importuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką;
2) juos vežti į Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos. 3. Norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respublik ą šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu galioja 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis.
Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos. 4. Š io įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas dėl valstybės viešojo administravimo sistemos pertvarkos, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui
pateikė naujus įstatymų projektus, kuriais siūloma likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jo vykdomas funkcijas perskirstant kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms, o Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuo metu įgyvendinamą išimtinę teisę, susijusią su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, – Lietuvos Respublikos teritorijoje prekiauti B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis ir juos importuoti (įvežti) ar eksportuoti (išvežti), perduoti privatiems asmenims, taip siekiant užtikrinti konkurencijos sąlygų laikymąsi B, C kategorijų trumpųjų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, skirtų tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalių prekybos, importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo) srityje, todėl pasiūlymai bus svarstomi svarstant įstatymo projektus Nr. XIIIP-2339-2346. 5.
Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)24 Argumentai: tie patys, kaip ir 1-ame siūlyme (susijusi pataisa). Pasiūlymas: „
Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis , išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis , į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai.“ Nepritarti Žr. į argumentus prie aukščiau išdėstyto pasiūlymo. 6.
Audronius Ažubalis, Lauras Stacevičius, Aurimas Gaidžiūnas, Gintarė Skaistė, Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Virgilijus Alekna (2018-06-21)13 Argumentai: Duslintuvai civilinėje apyvartoje laisvai prieinami daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Latvijoje, šiemet tampa prieinama ir Estijoje. Duslintuvai šauliui naudingi tiek treniruojantis, tiek ir susidūrimo su priešo atveju. Pratybų metu duslintuvai prislopina garsą, todėl nėra pažeidžiami klausos organai šaudant patalpose arba pratybų metu, sumažėja ginklo atatranka. Susidūrimo su priešu atveju padėtų neatskleisti šaulio pozicijos, taip pat padidėja šūvio taiklumas, nesukeliamas dulkių debesis šaudant nuo žemės, t.y. šaulio pranašumas prieš potencialų priešą padidėja. Lyginant su kitomis valstybėmis, duslintuvai Lietuvoje išliktų prieinami ne visiems, o tik spec. statusą turintiems subjektams, t.y. šauliams, turintiems šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai. Pasiūlymas papildyti 15-a dalimi: „
ginklą šaulio tarnybai ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu. “ Nepritarti Siekiant, kad asmenys turintys ginklus nepanaudotų duslintuvų medžioklėje jiems nebus galima jų įsigyti, tačiau duslintuvus gali įsigyti LŠS, pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. 7. Kęstutis Mažeika, 2018-09-147 Argumentai:
Pagal projekte siūlomą 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę civilinėje apyvartoje draudžiami ginklų priedėliai, skirti A kategorijos ginklams. Tačiau tie patys priedėliai gali būti naudojami ir su B ir C kategorijos ginklais. Kyla grėsmė, kad A kategorijos ginklų priedėliai gali būti naudojami medžioklėje, kur jie yra draudžiami. Todėl siūloma patikslinti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir numatyti, kad civilinėje apyvartoje draudžiami ne tik ginklų priedėliai, skirti A kategorijos ginklams, bet ir A kategorijos ginklų priedėliai.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) A kategorijos ginklai , ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams , A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;‘
Argumentai: Esama 13 straipsnio 11 dalies formuluotė neužtikrina, kad asmenys, turintys teisę turėti lazerinius, naktinius taikiklius ar duslintuvus sportinei veiklai ar šaulio funkcijos vykdyti, negalės jais pasinaudoti ir kitur, pavyzdžiui medžioklėje, kur jie draudžiami. Šiuos priedėlius nesudėtinga tiek sumontuoti, tiek ir nuimti nuo šaunamojo ginklo (naudojant tam tikrus laikiklius tai užtrunka kelias sekundes). Todėl kyla rizika, kad asmuo galės jais neteisėtai pasinaudoti medžioklės metu, o iškart po to lengvai numontuoti nuo ginklo ir jau teisėtai turėti, pvz., medžiokliniame krepšyje. Tokiais atvejais įrodyti, kad jis jais pasinaudojo medžioklėje, faktiškai būtų neįmanoma.
Todėl siūloma patikslinti 13 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymas: pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Lazerinius ir naktinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai. Duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu. Šio straipsnio šioje dalyje nurodytus ginklų priedėlius galima turėti ir naudoti atitinkamai tik sportui ar šaulio tarnybos funkcijoms vykdyti. “ Nepritarti Duslintuvus gali įsigyti LŠS, pagal įstatymo
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos komitetas, 2018-09-1313 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2002 ir tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos
pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Sujungti projektą su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-7052 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-506) ir projektą XIIIP-2002 laikyti pagrindiniu. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
1 Argumentai: Leisti įvežti ne vieną D kategorijos ginklą. Pasiūlymas: Pakeisti 37 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: " 1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, D kategorijos ginklus, vieną D kategorijos ginklą , nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose, ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, tuo atveju, kada fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai. "
14 Argumentai: Siekiant didesnio aiškumo kokie subjektai galės patvirtinti, kad sportininkas turi teisę įsigyti ir turėti pusiau automatinį ginklą su didele apkaba. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti 13 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: "14.
Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per 12 mėnesių reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose šaudymo sporto nacionalinės šaudymo sporto šakos federacijos arba tarptautiniu mastu pripažintos šaudymo sporto šakos federacijos pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ar dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija arba tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo sporto rungčiai, kurią yra pripažinusi nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija arba tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus."
111 Argumentai: Siekiant, kad nebūtų naikinami leidimai ginklams Lietuvos nuolatiniams gyventojams, kurie laikinai išvyksta dirbti į užsienį ir deklaruoja gyvenamąją vietą ne Lietuvoje (tačiau pilietybės neatsisako) siūlome 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą išbraukti. Pasiūlymas: Vietoje 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto, siekiant kad būtų galima panaikinti leidimą kitų įstatymų (pavyzdžiui Apsaugos nuo smurto) pagrindais 40 straipsnio 11 punktą išdėstyti taip: "11) kitų įstatymų nustatytais pagrindais;" Pritarti 4.
212 Argumentai: Siekiant, kad asmenys, kuriems leidimas buvo panaikintas kitų įstatymų pagrindais (pavyzdžiui Apsaugos nuo smurto) negalėtų 3 metus įsigyti ir turėti ginklų Pasiūlymas: Siūlome 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą išdėstyti taip:
"12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo
laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punkte, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai."
211 Argumentai: Siekiant, kad asmenys, kurie būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarė nusikaltimus, baudžiamuosius ar administracinius nusižengimus negalėtų turėti ginklų Pasiūlymas: Siūlome 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą išdėstyti taip: "
11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą; "
2 Argumentai: Siekiant, kad atvejais, kai policija negali paimti ginklų iš asmenų, kuriems panaikintas leidimas dėl to, kad šie asmenys yra išvykę į užsienio valstybes būtų organizuota ginklo paieška Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
"2. Valstybės institucija, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytais atvejais paėmusi ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti.
Tais atvejais, kai policijos įstaigos ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklo, jų dalių neranda arba ginklo, jų dalių negali paimti dėl to, kad ginklo savininkas yra išvykęs organizuojama ginklo, jo dalių paieška."
Argumentai: Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą bei papildyti nuostata, kad griežtesni teisės turėti ginklus apribojimai nebūtų taikomi asmenims, kurie ginklus bus įsigiję iki įstatymo įsigaliojimo . Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2019 m.
kovo 1 d. 2. Asmenų, kurie šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, leidimų nešiotis ginklus, leidimų laikyti ginklus galiojimas pratęsiamas, jeigu tenkinami kiti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai. 3. Asmenys, kurie visiškai netinkamus naudoti ginklus, signalinius ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kartu su prašymu išduoti neterminuotą leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus pateikti registruoti policijos įstaigoms iki 2021 m. rugsėjo 14 d. 4.
4Asmenys, kurie turi licencijas importuoti, eksportuoti ginklus,
ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ar licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ir kurie šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 9 ir 10 punktuose nurodytus ginklus, 3 straipsnio 7 punkte nurodytus ginklus ar šių ginklų dėtuves , į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ar 3 straipsnio 8 punkte nurodytus ginklus ar šių ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo perduoti išvardytus ginklus ir dėtuves realizuoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir kitos atsakingos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Argumentai: LRS 2018-10-18 įstatymu Nr.
pakeitė galiojančio Ginklų ir šaudmenų 16 ir 37 straipsnius, kuriais nustatė, kad asmuo jam priklausantį ginklą gali perduoti kitam asmeniui, kuris turi teisę naudoti tokios rūšies ginklą aukšto meistriškumo sporto varžybų, aukšto meistriškumo sporto pratybų, fizinio aktyvumo pratybų ir sporto renginių metu, taip pat nustatė, kad aukšto meistriškumo sporto varžyboms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, fizinio aktyvumo pratyboms ir sporto renginiams įvežamų (išvežamų) į (iš) LR ginklų, jų dalių, jų šaudmenų skaičius neribojamas, o juridiniai asmenys gali laikinai išvežti (įvežti) į (iš) LR ginklus, šaudmenis tik aukšto meistriškumo sporto varžyboms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, fizinio aktyvumo pratyboms ir sporto renginiams. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus siūloma atitinkamai patikslinti naujos redakcijos įstatymo projekto 16 ir 37 straipsnius. Pritarti
7 Argumentai: Siekiant pagerbti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Lietuvos kariuomenės vado, ar vidaus reikalų ministro apdovanotą asmenį tikslinga 42 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad aukščiau nurodytų asmenų padovanoti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą. Pasiūlymas:
Papildyti 42 straipsnio 7 dalį sakiniu
„Aukščiau nurodyti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens
vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą“. Pritarti
8 Argumentai: Siekiant, kad asmenys galėtų be apribojimų naudoti nepavojingus nešaunamuosius templinius ginklus, kurių visa įtempimo jėga neviršija 500 niutonų (N) siūloma tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo
jėga yra nuo 500 niutonų (N) iki 1200 niutonų (N).“ Pritarti 11.
210 Argumentai: Šiuo metu galiojančioje redakcijoje tik toks asmuo, kuris pažeidžia medžiokles taisykles šiurkščiai (brakonieriavo, medžiojo neblaivus, medžiojo draudžiamais būdais ar priemonėmis, šėrė šernus) netenka teisės turėti ginklų. Nuostata, kad medžiotojui padariusiam net ir nedidelius medžioklės taisyklių pažeidimus (pavyzdžiui, pamiršo medžiotojo bilietą namuose) būtų naikinamas leidimas ginklui vertintina kaip per griežta. Atsižvelgiant į tai siūloma neleisti turėti ginklų tik asmenims, kurie pakartotinai padaro šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą. Pasiūlymas:
dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;“
rezultatai: už - 6, susilaikė
Vytautas Bakas Patarėjas M. Lapinskas [1] Šiaurėje Lietuvos ribos siekia 56°27' šiaurės platumą pietuose Lietuvos ribos siekia 53°54' šiaurės platumos