Projekto lyginamasis variantas
darbo kodekso 118 STRAIPSNIO 4 dalies PAKEITIMO
Pakeisti 118 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką įskaitomas į darbo laiką.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo nariai Ona Valiukevičiūtė Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Kęstutis Bartkevičius Rimas Andrikis Juozas Imbrasas Petras Gražulis
DĖL lietuvos respublikos darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 118 straipsnis nustato darbo laiko ypatumus budint. Pasyvus budėjimas namuose yra nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. 2003 m. lakpričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 2003/88/EB nustato, kad "Darbo laikas - tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką."
Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi Belgijos teismas, klausdamas, ar pasyvus budėjimas namuose gali būti pripažįstamas darbo laiku pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 2003/88/EB, išaiškino, kad tuomet, kai darbuotojas privalo budėti namuose, o esant darbdavio iškvietimui atvykti į darbo vietą, iš esmės pernelyg suvaržo darbuotojo galimybes užsiimti bet kokia kita asmenine veikla, todėl pripažįstamas darbo laiku. Europos Teisingumo teismas taip pat konstatavo, kad šalys narės negali laisvai interpretuoti ir nukrypti nuo darbo laiko apibrėžimo, nustatyto Direktyvoje, nebent nacionalinėje teisėje būtų nustatytos palankesnės darbuotojui nuostatos. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 118 straipsnio nuostata, kad pasyvus budėjimas namuose, pasirengus atlikti darbo funkciją, nelaikomas darbo laiku, neatitinka 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 2003/88/EB nustatyto darbo laiko apibrėžimo. Siekiant vienodo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo, turi būti inicijuojamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 118 straipsnio reglamentavimo pakeitimas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Ona Valiukevičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvus budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei pasyvaus budėjimo namuose metu būtų privalomai įskaitomas į darbo laiką. Šią nuostatą siūloma įteisinti nuo 2019 m. sausio 1 d. Toks dirbančiojo teisių praplėtimas duotų teigiamų rezultatų socialine, moraline prasme, labiau motyvuotų dirbančiuosius. Taip pat galimai pagyvintų vartojimą, nes esant pasyviam budėjimui namuose būtų mokamas darbo užmokestis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja
dokumentų nuostatoms
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Žymių papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Darbo Kodeksas. Darbo laikas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Ona Valiukevičiūtė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 118 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie) įskaitomas į darbo laiką. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto turinys neatspindi visų siūlomų pakeitimų, todėl neaišku, kaip siūloma pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą. Iš teikiamų nuostatų turinio neaiškus pasyvaus budėjimo namie, kaip tam tikro darbo laiko režimo, ypatumų reguliavimas, kuris nustatytas šiuo metu galiojančioje DK 118 straipsnio 4 dalyje. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka įtraukiamas į darbo laiką, todėl nesureguliavus pasyviojo budėjimo namuose ypatumų, pasyvaus budėjimo namuose laikas visais atvejais būtų laikomas tapačiu darbo laikui, dirbtam darbovietėje. Dėl tokio teisinio reguliavimo gali kilti neaiškumų taikant DK nuostatas, reguliuojančias maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko normas. Trečia, galima preziumuoti, kad pasyvus budėjimas namuose būtų apmokamas kaip darbo laikas darbovietėje atliekant darbo funkcijas, todėl svarstytina, ar siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas šiuo aspektu yra proporcingas. 2.
dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Europos Teisingumo Teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimas[¹] cituojamas netiksliai, priimto sprendimo esmė yra iškreipta, todėl yra klaidinanti. Europos Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) 2018 m. vasario 21 d. priėmė prejudicinį sprendimą, kuriuo nusprendė: 1. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 17 straipsnio 3 dalies c punkto iii papunktį reikia aiškinti taip, kad valstybėms narėms neleidžiama dėl tam tikrų valstybinėse priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose įdarbintų ugniagesių gelbėtojų kategorijų nukrypti nuo pareigų, kylančių iš šios direktyvos nuostatų, įskaitant jos 2 straipsnį, kuriame, be kita ko, apibrėžtos sąvokos „darbo laikas“ ir „poilsio laikas“. 2. Direktyvos 2003/88
neleidžiama toliau taikyti ar priimti platesnės „darbo laiko“ sąvokos apibrėžties, nei nustatyta šios direktyvos 2 straipsnyje. 3. Direktyvos 2003/88
nustatyti užmokesčio už pasyviojo budėjimo namuose laikotarpius, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į tai, ar šie laikotarpiai kvalifikuotini kaip „darbo laikas“, ar kaip „poilsio laikas“. 4. Direktyvos 2003/88
darbuotojas praleidžia namuose turėdamas pareigą per 8 minutes sureaguoti į savo darbdavio iškvietimus, smarkiai ribojančią galimybes užsiimti kita veikla, laikytinas „darbo laiku“.
Siekiant tinkamai sureguliuoti pasyvųjį budėjimą namuose atkreiptinas dėmesys į Europos Teisingumo Teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendime nurodytus argumentus, be kita ko:
kvalifikuojant laikotarpį kaip „darbo laiką“ pagal Direktyvą 2003/88 yra tai, kad darbuotojas privalo fiziškai būti darbdavio nurodytoje vietoje ir turi būti jo pasiekiamas, kad prireikus galėtų nedelsdamas atlikti savo funkcijas. Šios pareigos, dėl kurių atitinkami darbuotojai negali pasirinkti buvimo vietos budėjimo laikotarpiais, laikytinos susijusiomis su jų funkcijų vykdymu (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Jaeger, C‑151/02, EU:C:2003:437, 63 punktą ir 2011 m. kovo 4 d. Nutarties Grigore, C‑258/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:122, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją);
2) <...> kitaip yra tada, kai darbuotojas dirba pasyviojo budėjimo režimu, pagal kurį jis turi būti visada pasiekiamas, tačiau neprivalo būti darbo vietoje. Šiuo atveju, nors yra darbdavio žinioje – tai yra turi būti jo pasiekiamas, darbuotojas gali laisviau organizuoti savo laiką ir jį skirti savo interesams tenkinti. Tokiomis aplinkybėmis tik laikas, susijęs su realiu paslaugų teikimu, gali būti laikomas „darbo laiku“ pagal Direktyvą 2003/88 (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 9 d.
2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Jaeger, C‑151/02, EU:C:2003:437, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją);
3) <...> pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąvokos „darbo laikas“ ir „poilsio laikas“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2003/88, yra Sąjungos teisės sąvokos ir jas reikia apibrėžti pagal objektyvius kriterijus, remiantis šios direktyvos, kuria siekiama nustatyti minimalius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, sistema ir tikslu (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Federación de Servicios Privados del sindicato Comisiones obreras, C‑266/14, EU:C:2015:578, 27 punktas). 2. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai „4 DALIES“ brauktini pertekliniai;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „jį“ įrašytinas žodis „ją“;
3) įstatymo projekte žodžiai „įskaitomas į darbo laiką“ rašytini neparyškintai;
4) įstatymo projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=9ea7d2dc30dd09a926919fc64aa5a1ec86a8d8b38366.e34KaxiLc3qMb40Rch0SaxyNb3j0?text=&docid=199508&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=302162