Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi:
„49¹. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, seka (algoritmas), kuri (-is) sudaro prielaidas spręsti, kad viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Vyriausybės įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama įgaliotos institucijos, formuodamos ir įgyvendindamos elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti;
4) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.;
7) tvirtina su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais suderintą Ribotinų veiksmų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 34 straipsnio 16 dalį. 6.
6. Teismas, nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, ir konfiskuoti pajamas, gautas teikiant neteisėtai naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. 4 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
dalimi: „5. Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens būvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba suteikiama arba grėsmė asmens sveikatai ir (ar) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsiant sunaikina. Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsiant informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.“ 2.
Papildyti 68 straipsnį 6 dalimi: „6. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikia motyvuotą užklausą. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti.“
straipsnio pakeitimas
77 straipsnį 8 dalimi: „8. Teismas, nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius.“
77 straipsnį 9 dalimi: „9.
Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“
77 straipsnį 10 dalimi: „10. Viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, gali kreiptis į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“
„11.
Šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytos paslaugos abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams nutraukiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrindama valstybės ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.“7 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedą ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo1 priedas
1.
Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
numeris, iš kurio skambinta;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas bei ir adresas;
prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto telefonija:
atpažinimo kodai;
atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir adresas;
judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos:
numeris, abonento identifikavimo modulio (SIM) numeris (ICCID), tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI); 1.3.2. abonento vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir adresas. 2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas bei ir adresas.
perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas. 3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;
interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje. 4.
tipui nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota. 5. Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
telefono ryšiu:
numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
viešosios judriojo telefono ryšio paslauga paslaugos iš anksto apmokėta apmokėtos, paslaugos paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga paslaugos buvo aktyvuota aktyvuotos, žyma (Cell ID);
prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;
abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai. 6.
judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
ID) ryšio pradžioje;
nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti.;
judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes.:
(Cell ID);
koordinatės;
esanti skleidžiamo signalo kryptis.“
ryšio paslaugų gavėjams iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytos viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos, kurios iš anksto apmokėtos, teikiamos, jeigu jie savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui yra nurodę savo vardą ir pavardę (pavadinimą), asmens (įmonės) kodą (jeigu toks yra suteiktas), adresą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį. 2. Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaro ribotinų veiksmų sąrašą. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo nustato asmens duomenų, susijusių su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, rinkimo ir tvarkymo tvarką. 4. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 5. Šio straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-199(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi:
„49¹. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, seka, kuri leidžia nustatyti, ar viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos naudojamos nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Vyriausybės įgaliota institucija, formuodama ir įgyvendindama įgaliotos institucijos, formuodamos ir įgyvendindamos elektroninių ryšių veiklos politiką:
1) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių projektų rengimą, vertina šiuos projektus ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo spektro valdymu;
3) renka informaciją, reikalingą elektroninių ryšių veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti;
4) nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
5) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga;
7) tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus.“3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 34 straipsnio 16 dalį. 16.
16. Teismas, nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, ir konfiskuoti pajamas, gautas teikiant neteisėtai naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. 4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio Įstatymo
ir ją išdėstyti taip: „7. Pareiga saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.“
straipsnio pakeitimas
dalimi: „5. Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai.
Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba suteikiama arba grėsmė asmens sveikatai ir (ar) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsiant sunaikina. Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsiant informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.“
dalimi: „6. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo.
Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos - kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijų - nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir
(arba) paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnį 8 dalimi: „8. Teismas, nustatęs, kad viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius.“
3Papildyti 77 straipsnį 9 dalimi:
„9.
Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per
elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“
4Papildyti 77 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba judriojo ryšio įrenginio tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba kad jis pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų judriojo ryšio įrangos identifikatoriaus formavimo reikalavimų, taip pat kai turima duomenų, kad judriojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 dienų gali kreiptis į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui.
Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“7 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nenugalimos jėgos ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinantdama valstybės ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.“8 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo1 priedas
1.
Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
numeris, iš kurio skambinta;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
prieiga, interneto elektroniniu paštu ir internetoine telefonija:
atpažinimo kodai;
atpažinimo kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į viešąjį telefono tinklą;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;
paskirties taškui nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas), bei adresas. 2.2. susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
internetu numatomo (-numatomų) gavėjo (-gavėjų) naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris;
registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir bei adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas. 3.
datai, laikui ir trukmei nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio trukmė;
prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;
interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje. 4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – telefono ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota. 5.
naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
telefono ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
telefono ryšiu:
numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
viešosios judriojo telefono ryšio paslauga paslaugos iš anksto apmokėta apmokėtos, paslaugos paslaugų pirminio aktyvavimo Lietuvos Respublikoje data ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga paslaugos buvo aktyvuota aktyvuotos, žyma (Cell ID);
prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiui;
abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai. 6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
ID) ryšio pradžioje;
nustatyti geografinęei tinklo įrangos vietąai, atitinkančiąai vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti;
vietai, atitinkančiai vietovės žymų zoną (LAI) kaip tai apibrėžta telekomunikacijų standartuose;
judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:
(Cell ID);
koordinatės;
esanti skleidžiamo signalo kryptis. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. patvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-17 Nr. S-2017-5058 Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetui
3, 5, 34, 68, 77, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-199 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-199 (toliau – Projektas), teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 68 straipsnio 6 dalimi, 1 priedo pakeitimais, taip pat Valstybės saugumo departamento 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 18-3355 išdėstytais pasiūlymais galiojantį asmens duomenų kategorijų, saugojimo ir tvarkymo mechanizmą siūloma papildyti naujomis saugomų duomenų kategorijomis bei numatyti papildomus duomenų suteikimo atvejus atitinkamoms kriminalinės žvalgybos institucijoms. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad tiek galiojančio Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalies, 66 straipsnio 6 dalies nuostatos, tiek Projekte išdėstyti pasiūlymai, nekeičiant galiojančio duomenų saugojimo ir panaudojimo mechanizmo, mūsų nuomone, kelia abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytoms duomenų apsaugos taisyklėms. Vadovaujantis 2002 m. liepos 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – Direktyva 2002/58/EB) 5 straipsnio 1 dalimi draudžiama, inter alia, be atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo kaupti pranešimus[1] ir su jais susijusius srauto duomenis, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalį, t.y. siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą, gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą. Kitaip tariant, pagal Direktyvoje 2002/58/EB nustatytą asmens duomenų apsaugos sistemą srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimas yra išimtis, o ne taisyklė. Be to, teisinės priemonės minėtiems saugumo tikslams pasiekti privalo būti pagrįstos, tinkamos ir adekvačios demokratinėje visuomenėje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) jau yra konstatavęs, kad draudžiama bendrai nediferencijuojant saugoti elektroninių ryšių duomenis. Sujungtose bylose C-203/15 ir C-698/15 Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8,
nacionalinės teisės aktai, kuriuose kovos su nusikalstamumu tikslais numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusius srauto ir vietos nustatymo duomenis, perduodamus bet kokia elektroninio ryšio priemone. Šį sprendimą Teisingumo Teismas motyvavo tuo, kad pagal Direktyvą 2002/58/EB ir Chartiją privalu užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą, teisę į privatų gyvenimą, nevaržomą saviraiškos laisvę.
Anot Teisingumo Teismo, tai yra pamatinės demokratinės visuomenės vertybės, todėl apriboti pagrindinę pareigą užtikrinti pranešimų ir su jais susijusių srauto duomenų konfidencialumą galima tik išimtiniais atvejais. Teisinės priemonės, kuriomis nukrypstama nuo pranešimų ir su jais susijusių srauto duomenų konfidencialumo principo ir kuriomis siekiama apsaugoti nacionalinį saugumą, gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą, privalo būti aiškinamos itin siaurai ir taikomos išimtiniais atvejais. Šį sprendimą Teisingumo Teismas priėmė įvertinęs Švedijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktus, kurių analizė gali būti naudinga taip pat vertinant Lietuvos Respublikoje galiojantį reguliavimą ir Projekte išdėstytus pasiūlymus. Iš bylos C‑203/15 faktinių aplinkybių matyti, kad Švedijoje elektroninių ryšių paslaugų teikėjams buvo nustatyta pareiga saugoti abonentų duomenis šešis mėnesius nuo ryšio baigimo dienos. Tai apėmė duomenis, susijusius su registracija ir visais elektroniniais ryšiais, būtinais pranešimo šaltiniui ir adresatui surasti ir identifikuoti, ryšio datai, laikui, trukmei ir rūšiai nustatyti, naudojamai ryšio įrangai identifikuoti ir judriojo ryšio įrangos buvimo vietai ryšio pradžioje ir pabaigoje atsekti. Pareiga saugoti duomenis apėmė duomenis, generuojamus arba tvarkomus teikiant telefonijos, telefonijos naudojant judrųjį ryšį, elektroninių žinučių sistemos, prieigos prie interneto ir prieigos prie interneto galingumo (prisijungimo režimas) suteikimo paslaugas.
Pagal byloje nagrinėtą teisės reguliavimą bet kuris elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalėjo nacionalinėms institucijoms (nacionalinei policijai, saugumo tarnybai, muitinei, kitoms teisėsaugos institucijoms) perduoti minėtą informaciją, kai nacionalinės institucijos atlieka ikiteisminį nusikaltimų, už kuriuos numatyta ne mažesnė nei šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tyrimą. Iš bylos C‑698/15 faktinių aplinkybių matyti, kad Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktai taip pat, inter alia, numatė galimybę iš viešųjų telekomunikacijų operatorių reikalauti saugoti visus srauto duomenis arba tam tikros kategorijos duomenis atitinkamus laikotarpius (pagal ministro nustatytą tvarką, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių), siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo interesus, užkirsti kelią nusikaltimams ar juos nustatyti arba užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, taip pat kitais tikslais.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėti pagrindinėse bylose, neatitinka anksčiau minėtų Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų ir viršija tai kas būtina, kadangi jie:
naudotojus, bet kokias elektroninio ryšio priemones ir visus srauto ir vietos nustatymo duomenis, nenumato jokio skirtumo, apribojimo arba išimties atsižvelgiant į siekiamą tikslą;
paslaugas naudojantiems asmenims, nepaisant to, kad tokių asmenų padėtis net netiesiogiai nėra pagrindas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą;
asmenims, kurių komunikacija pagal nacionalinę teisę pripažįstama profesine paslaptimi;
duomenų ir grėsmės visuomenės saugumui;
susiję su tam tikru laikotarpiu ir (arba) geografine zona, ir (arba) asmenų, kurie, vienaip ar kitaip, galėtų būti siejami su vienu iš sunkių nusikaltimų, ratu arba asmenimis, kurių duomenų saugojimas galėtų prisidėti prie kovos su nusikalstamumu.
Įvertinus minėtas sąlygas manytume, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat jį papildant Projekte siūlomais pakeitimais, įtvirtintas mechanizmas iš esmės taip pat yra bendras ir nediferencijuotas visų su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusių srauto ir vietos nustatymo duomenų, perduodamų bet kokia elektroninio ryšio priemone, saugojimas, kai elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami saugoti šiuos duomenis sistemingai ir be jokios išimties ar kriterijų, kada būtų galima nesaugoti, galimybės.
Be to, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimų atvejų ir kad kompetentingų nacionalinių institucijų prieiga prie saugomų duomenų būtų ribota ir neviršytų to, kas griežtai būtina, nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti tokią prieigą. Nacionalinės teisės aktuose negali būti apsiribota reikalavimu, kad prieiga atitiktų vieną iš Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, nors tai ir būtų kovos su sunkiais nusikaltimais tikslas.
Tokiuose nacionalinės teisės aktuose taip pat turi būti numatytos materialinės ir procedūrinės sąlygos, reglamentuojančios kompetentingų nacionalinių institucijų prieigą prie saugomų duomenų:
įtariami planuojantys sunkų nusikaltimą, jį darantys arba padarę, arba vienaip ar kitaip dalyvavę jį darant, duomenų;
kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu;
institucija turi atlikti išankstinę kontrolę ir įvertinti prašymo pagrįstumą;
panaudojimą, kai pasiekiamas momentas, nuo kurio toks informavimas negali neigiamai paveikti nacionalinių institucijų atliekamų tyrimų;
organizacinės priemonės veiksmingai saugomų duomenų apsaugai užtikrinti nuo piktnaudžiavimo pavojaus ir bet kokios neteisėtos prieigos prie šių duomenų. Įvertinus minėtas sąlygas manytume, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat Projekte siūlomuose pakeitimuose, nėra pakankamų materialinių ir procedūrinių sąlygų, apibūdintų Teisingumo Teismo praktikoje. Remdamiesi nurodytais argumentais, manome, kad Projekte siūlomi pakeitimai, taip pat Valstybės saugumo departamento pateikti siūlymai dėl papildomų duomenų kategorijų, nekeičiant esamo elektroninių ryšių srauto ir vietos nustatymo asmens duomenų saugojimo mechanizmo, padarys Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą labai panašų į minėtoje Teisingumo Teismo praktikoje analizuotus kitų valstybių narių nacionalinės teisės aktus, kurie pripažinti nesuderinamais su Europos Sąjungos teise.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatos nuo minėtose bylose vertintų kitų valstybių narių teisės aktų, iš esmės, skiriasi tik saugomų duomenų kategorijų apimtimi, t.y. Lietuvoje nesaugomi interneto ryšio srauto ir vietos duomenys. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected] [1] tai informacija, kuria apsikeičiama arba kuri perduodama tarp baigtinio skaičiaus šalių, naudojantis viešai prieinamomis elektroninių ryšių paslaugomis.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalis tikslintina. Visų pirma, pastebėtina, kad „ribotinų veiksmų“ apibrėžimas yra siejamas su tam tikra teritorija, bet nesiejamas su laiko momentu. Antra, abejotina šio apibrėžimo reali nauda, nes jį sudaro iš esmės vien abstrakčios formuluotės ir deklaratyvūs teiginiai (pavyzdžiui, nėra aiškus formuluotės
„sudaro prielaidas spręsti“ turinys). Trečia, derėtų pasirinkti, ar siekiama
apibrėžti veiksmų „seką“ ar „algoritmą“. Ketvirta, apibrėžimo pabaigoje vartojama formuluotė „nusikalstamoms veikoms daryti“ turėtų būti patikslinta, kad apimtų ne tik kelias ar daugelį, bet ir vieną konkrečią nusikalstamą veiką. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta ydinga, viešojo administravimo bendrųjų principų neatitinkanti nuostata, numatanti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turi jį suderinti su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Kitaip sakant, siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetenciją priklausančius administracinius sprendimus, turi tai suderinti su privačiais verslo subjektais, kurių teisinis statusas, veiklos prigimtis, funkcijų pobūdis bei atsakomybės dėl galimo nesuderinimo nebuvimas niekaip nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos dėl privalomo Ribotinų veiksmų sąrašo suderinimo su privačiais paslaugų teikėjais. Galbūt tikslinga nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turėtų įvertinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlymus. 3. Projekto 4 straipsniu pildomose įstatymo 68 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamos tokios formuluotės kaip „įgalioto policijos įstaigos pareigūno motyvuota užklausa“ bei „kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos motyvuota užklausa“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuojama tokių motyvuotų užklausų teikimo privatiems ūkio subjektams tvarka ir turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti subjektus (įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas, kitas įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas), turinčius teisę teikti privalomas motyvuotas užklausas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Be to, svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti projekto terminijos su kitais įstatymais.
Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, tiesiogiai susijusius su asmeniu, teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus, o Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatyme 68 straipsnio 5 dalyje išvardinami atvejai, kuomet viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Svarstytina, ar atitinkami duomenys, veikiant analogiškomis sąlygomis ir dėl analogiškų tikslų, neturėtų būti teikiami ne tik policijai, bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio redakcija nesutampa su kartu teikiamo lyginamojo varianto redakcija – projekte vartojami žodžiai „iš karto“, o jo lyginamajame variante – „nedelsiant“. 6. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 68 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje siekiama nustatyti, kad „Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti“.
Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata gali prieštarauti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principui, o tam tikrais atvejais ir pakenkti atliekamo tyrimo efektyvumui. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo. 7. Pastebėtina, kad projekto
redakcija (past. – antrasis ir trečiasis sakiniai yra sukeisti vietomis, o juose vartojami žodžiai suvienodintini). 8. Nėra aiškus projekto 5 straipsniu pildomų įstatymo 77 straipsnio 9 ir 10 dalių tarpusavio santykis bei jų praktinis taikymas. Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams. Tuo tarpu šio straipsnio
elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą ir informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Šių dviejų tarpusavyje susijusių nuostatų turinys yra neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, projekte neatskleistos faktinės aplinkybės, kurioms esant atsirastų teisinis pagrindas Vyriausybės įgaliotos institucijai duoti privalomus nurodymus privatiems paslaugų teikėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekte ir nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija vadovaujasi Ribotinų veiksmų sąrašu, tačiau neatskleista pats faktinis pagrindas, kuriam esant Vyriausybės įgaliota institucija įgyja teisę duoti privalomus nurodymus. Pažymėtina, kad pati Vyriausybės įgaliota institucija nevykdytų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimo monitoringo, t.y. ji nesektų ir netvarkytų elektroninių srauto duomenų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ji konstatuotų galimai ribotinų veiksmų faktą, kuriam esant paslaugos turėtų būti nutraukiamos. Atkreipiame dėmesį, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie patys ir generuoja bei tvarko visus paslaugų naudotojų elektroninių ryšių srauto duomenis, nustatoma imperatyvi prievolė nutraukti paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams, vykdantiems ribotinus veiksmus, bei apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Taigi, galima daryti išvadą, kad Vyriausybės įgaliota institucija apie įvykdytus abonentų ar faktinių paslaugų naudotojų ribotinus veiksmus gaus informaciją jau po to, kai viešųjų ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, vykdydami įstatyme įtvirtintą prievolę, bus nutraukę savo paslaugų teikimą.
Todėl šiuo požiūriu privalomas Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomas nurodymas nutraukti paslaugų teikimą yra jau perteklinis ir netikslingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome suderinti minėtąsias nuostatas tarpusavyje, aiškiai atskleidžiant teisines ribotinų veiksmų fakto konstatavimo sąlygas (tą atlikti įgaliotus subjektus) bei kitus tolimesnius veiksmus, susijusius su privalomu teikiamų paslaugų nutraukimu. 9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos, nustatančios, kad abonentai ir faktiniai elektroninių ryšių naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją (77 straipsnio 9 dalis) arba į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją (77 straipsnio 10 dalis) su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, savo turiniu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenustato jokių papildomų konkrečių asmenų teisių ginant savo interesus. Atkreipiame dėmesį, kad jokie įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia asmenims kreiptis į valstybės institucijas, įstaigas, organizacijas ar privačius paslaugų teikėjus su įvairiais prašymais, įskaitant ir prašymus dėl teikiamų paslaugų turinio, kokybės ar apimties. Jeigu projektu siekiama nustatyti specifinę asmenų teisėtų interesų gynimo priemonę elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje, projekte turi būti aiškiai atskleista asmenų prašymų teikimo, jų nagrinėjimo tvarka ir terminai, galimi sprendimai bei jų apskundimo tvarka.
Taip pat reikėtų aiškiai atskleisti, ar tai yra privaloma išankstinė neteisminė ginčių nagrinėjimo procedūra, ar, vis dėlto, abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas dėl savo teisių gynimo gali kreiptis į teismą. Be to, manome, kad nepriklausomai nuo to, ar viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas paslaugas nutraukė savo iniciatyva, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymu, abonentas ar faktinis paslaugų naudotojas, savo interesu turi ginti ginčydamas būtent privačių paslaugų teikėjų sprendimą nutraukti paslaugų teikimą, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymą (Vyriausybės įgaliota institucija kilusiame ginče būtų tiesiog suinteresuotas asmuo). 10. Projekto 7 straipsniu keičiamas įstatymo priedas, reglamentuojantis duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijas, ir nustatoma, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi saugoti duomenis, susijusius su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, įskaitant abonento vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Svarstytinas projekto tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus.
Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs
„pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams
Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. 11. Projekto pavadinime, 7 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį
„1 priedo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. 12.
atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, kuriose įtvirtinami pavedimai Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus, turinį, šios dalys turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, projekto
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„sudaro“ įrašytinas žodis „tvirtina“. 14. Projekto
suvienodintina su projekto 2 ir 5 straipsniais, kuriuose analogiškas terminas rašomas iš didžiosios raidės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; P. Veršekys, tel. (8 5) 239 63 53, el. p. [email protected].
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomoje įstatymo 68 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė – kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos motyvuota užklausa. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuojama tokių motyvuotų užklausų teikimo privatiems ūkio subjektams tvarka ir turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti subjektus (įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas, kitas įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas), turinčius teisę teikti privalomas motyvuotas užklausas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Tikslinga būtų suderinti projekto nuostatas su galiojančiais įstatymais. Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, tiesiogiai susijusius su asmeniu, teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus, o Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis. 2.
keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje po žodžių ir skaičiaus „per 30 dienų“ siūlome įrašyti žodžius „nuo paslaugų teikimo nutraukimo“; šios dalies ketvirtajame sakinyje po žodžių „atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo“ – žodžius „ar paslaugų teikėjas neatsako abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių naudotojui per šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą“, o po žodžių „nuo atsakymo išsiuntimo dienos“ – žodžius „ar termino, nustatyto šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje, pabaigos (kaip paslaugų teikėjas atsakymo nepateikia)“. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 77 straipsnio 10 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 63 53, el. p. [email protected].
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas papildomo
I Š V A D a
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas; Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministro Česlovas Mulma, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vytautas Gailiušas ir Kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Renatas Vitkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Renaldas Grigas ir Žilvinas Klimavičius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnės Audronė Jakučionienė ir Jolanta Balkūnienė, AB „Telia“ atstovas Vytautas Bučinskas, UAB „Tele 2“ atstovai Andrius Baranauskas, Tadas Bukauskas, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis, Ryšių reguliavimo tarnybos l. e. Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Kristina Masiulytė, Tinklų reguliavimo departamento direktorius Viktoras Syrusas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Diana Šimkūnienė, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-211 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu pildoma įstatymo 3 straipsnio 491 dalis tikslintina. Visų pirma, pastebėtina, kad „ribotinų veiksmų“ apibrėžimas yra siejamas su tam tikra teritorija, bet nesiejamas su laiko momentu. Antra, abejotina šio apibrėžimo reali nauda, nes jį sudaro iš esmės vien abstrakčios formuluotės ir deklaratyvūs teiginiai (pavyzdžiui, nėra aiškus formuluotės „sudaro prielaidas spręsti“ turinys). Trečia, derėtų pasirinkti, ar siekiama apibrėžti veiksmų „seką“ ar „algoritmą“. Ketvirta, apibrėžimo pabaigoje vartojama formuluotė „nusikalstamoms veikoms daryti“ turėtų būti patikslinta, kad apimtų ne tik kelias ar daugelį, bet ir vieną konkrečią nusikalstamą veiką. Pritarti iš dalies Tikslinti sąvoką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ydinga, viešojo administravimo bendrųjų principų neatitinkanti nuostata, numatanti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turi jį suderinti su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Kitaip sakant, siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetenciją priklausančius administracinius sprendimus, turi tai suderinti su privačiais verslo subjektais, kurių teisinis statusas, veiklos prigimtis, funkcijų pobūdis bei atsakomybės dėl galimo nesuderinimo nebuvimas niekaip nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos dėl privalomo Ribotinų veiksmų sąrašo suderinimo su privačiais paslaugų teikėjais. Galbūt tikslinga nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turėtų įvertinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlymus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse vartojamos tokios formuluotės kaip „įgalioto policijos įstaigos pareigūno motyvuota užklausa“ bei „kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos motyvuota užklausa“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuojama tokių motyvuotų užklausų teikimo privatiems ūkio subjektams tvarka ir turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti subjektus (įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas, kitas įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas), turinčius teisę teikti privalomas motyvuotas užklausas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Be to, svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti projekto terminijos su kitais įstatymais.
Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, tiesiogiai susijusius su asmeniu, teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus, o Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis. Nepritarti Jeigu Projekte nurodyti pagal kiekvieno tokio specialaus įstatymo reguliuojamus santykius ir konkretų vadovą, tai reikėtų vadovautis tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek Žvalgybos įstatymais, tiek Baudžiamojo proceso kodeksu ir asmenis, galinčius pateikti užklausas nurodyti, kaip jie įvardinti minėtuose įstatymuose. Tai būtų netikslinga ir labai išplėstų straipsnių formuluotes, sukeltų painiavos. Be to. Pažymėtina, kad šis Įstatymas yra specialus įstatymas reguliuoti teisinius santykius elektroninių ryšių srityje ir minėtos 68 straipsnio 5 ir
žvalgybos, nei ikiteisminis tyrimai nepradėti, tačiau reikia nedelsiant reaguoti ir gauti tam tikrą informaciją. Todėl nustatant, iš esmės, naują teisinį reguliavimą, tikslinga ne vardinti konkrečius asmenis (vadovus, pavaduotojus ir pan.), o sudaryti galimybe kiekvienoje institucijoje laisvai pasirinkti (įgalioti) tam tikrą asmenį, kurs teiktų užklausas. Tokiu būdu teisinis reguliavimas būtų aiškesnis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 4.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatyme 68 straipsnio 5 dalyje išvardinami atvejai, kuomet viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Svarstytina, ar atitinkami duomenys, veikiant analogiškomis sąlygomis ir dėl analogiškų tikslų, neturėtų būti teikiami ne tik policijai, bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Nepritarti Į tokius įvykius iš esmės reaguoja tik policija. Jei reagavimą inicijuoja kita institucija, ji turi kreiptis į policiją, kadangi policija turi visą eilę metodų asmenims rasti (bendruomenės pareigūnai, specializuoti registrai, patrulių ekipažai)
Teisės departamentas,
1
lyginamojo varianto redakcija – projekte vartojami žodžiai „iš karto“, o jo lyginamajame variante – „nedelsiant“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje siekiama nustatyti, kad „Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti“. Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata gali prieštarauti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principui, o tam tikrais atvejais ir pakenkti atliekamo tyrimo efektyvumui.
Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nesutampa su kartu teikiamo lyginamojo varianto redakcija (past. – antrasis ir trečiasis sakiniai yra sukeisti vietomis, o juose vartojami žodžiai suvienodintini). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-215 8.Nėra aiškus projekto 5 straipsniu pildomų įstatymo 77 straipsnio 9 ir 10 dalių tarpusavio santykis bei jų praktinis taikymas. Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams. Tuo tarpu šio straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad patys viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą ir informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Šių dviejų tarpusavyje susijusių nuostatų turinys yra neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, projekte neatskleistos faktinės aplinkybės, kurioms esant atsirastų teisinis pagrindas Vyriausybės įgaliotos institucijai duoti privalomus nurodymus privatiems paslaugų teikėjams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekte ir nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija vadovaujasi Ribotinų veiksmų sąrašu, tačiau neatskleista pats faktinis pagrindas, kuriam esant Vyriausybės įgaliota institucija įgyja teisę duoti privalomus nurodymus. Pažymėtina, kad pati Vyriausybės įgaliota institucija nevykdytų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimo monitoringo, t. y. ji nesektų ir netvarkytų elektroninių srauto duomenų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ji konstatuotų galimai ribotinų veiksmų faktą, kuriam esant paslaugos turėtų būti nutraukiamos. Atkreipiame dėmesį, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie patys ir generuoja bei tvarko visus paslaugų naudotojų elektroninių ryšių srauto duomenis, nustatoma imperatyvi prievolė nutraukti paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams, vykdantiems ribotinus veiksmus, bei apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Taigi, galima daryti išvadą, kad Vyriausybės įgaliota institucija apie įvykdytus abonentų ar faktinių paslaugų naudotojų ribotinus veiksmus gaus informaciją jau po to, kai viešųjų ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, vykdydami įstatyme įtvirtintą prievolę, bus nutraukę savo paslaugų teikimą. Todėl šiuo požiūriu privalomas Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomas nurodymas nutraukti paslaugų teikimą yra jau perteklinis ir netikslingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome suderinti minėtąsias nuostatas tarpusavyje, aiškiai atskleidžiant teisines ribotinų veiksmų fakto konstatavimo sąlygas (tą atlikti įgaliotus subjektus) bei kitus tolimesnius veiksmus, susijusius su privalomu teikiamų paslaugų nutraukimu.
Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Ribotinų veiksmų sąvoką (o jei jos butų atsisakyta, tai pagal Ribotinų veiksmų sąrašą), atsiradus veiksmų sekai (algoritmui), darytina išvada, kad yra daroma nusikalstama veika. Todėl, projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai patys vykdydami monitoringą nutrauktų tokių paslaugų teikimą. Tokiu būdu sutaupomas laikas, nes kitu atveju reikėtų informuoti teisėsaugos institucijas, kurios nurodytų tokias paslaugas nutraukti. Manome, kad toks būdas yra efektyvesnis ir greitesnis. Taip pat, galimi ir tokie atvejai, kai teisėsaugos institucijoms pačioms taps žinoma apie daromą nusikalstamą veiką (pvz. praneš fizinis ar juridinis asmuo, kitos šalies subjektas ir pan.), todėl paliekama galimybė teisėsaugos institucijoms informuoti viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, kad šie nutrauktų paslaugų teikimą. Manome, kad įgaliotos Vyriausybės institucijos informavimas yra būtinas, nes tokia informacija yra aktuali ir būtina atliekant tyrimus, kad nebūtų skiriami resursai tiems judriojo ryšio telefono aparatams ar SIM kortelėms, kurios jau užblokuotos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-215 9.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos, nustatančios, kad abonentai ir faktiniai elektroninių ryšių naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją (77 straipsnio 9 dalis) arba į savo viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją (77 straipsnio 10 dalis) su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, savo turiniu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenustato jokių papildomų konkrečių asmenų teisių ginant savo interesus. Atkreipiame dėmesį, kad jokie įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia asmenims kreiptis į valstybės institucijas, įstaigas, organizacijas ar privačius paslaugų teikėjus su įvairiais prašymais, įskaitant ir prašymus dėl teikiamų paslaugų turinio, kokybės ar apimties. Jeigu projektu siekiama nustatyti specifinę asmenų teisėtų interesų gynimo priemonę elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje, projekte turi būti aiškiai atskleista asmenų prašymų teikimo, jų nagrinėjimo tvarka ir terminai, galimi sprendimai bei jų apskundimo tvarka. Taip pat reikėtų aiškiai atskleisti, ar tai yra privaloma išankstinė neteisminė ginčių nagrinėjimo procedūra, ar, vis dėlto, abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas dėl savo teisių gynimo gali kreiptis į teismą. Be to, manome, kad nepriklausomai nuo to, ar viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas paslaugas nutraukė savo iniciatyva, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymu, abonentas ar faktinis paslaugų naudotojas, savo interesu turi ginti ginčydamas būtent privačių paslaugų teikėjų sprendimą nutraukti paslaugų teikimą, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymą (Vyriausybės įgaliota institucija kilusiame ginče būtų tiesiog suinteresuotas asmuo). Pritarti 10.
kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 7 straipsniu keičiamas įstatymo priedas,
reglamentuojantis duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijas, ir nustatoma, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi saugoti duomenis, susijusius su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, įskaitant abonento vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Svarstytinas projekto tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus. Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. Iš dalies pritarti Atsisakyti asmens kodo, fizinio asmens adreso reikalavimų. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį „1 priedo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 ir 3 dalių, kuriose įtvirtinami pavedimai Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus, turinį, šios dalys turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sudaro“ įrašytinas žodis „tvirtina“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
veiksmų sąrašas“ rašyba suvienodintina su projekto 2 ir 5 straipsniais, kuriuose analogiškas terminas rašomas iš didžiosios raidės.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, VšĮ 2017-03-31
nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes: · Skaičiuojama našta operatoriams nepalyginamai didesnė už žalą. Galbūt dėl administracinės naštos skaičiavimui pasirinkto skirtingo SIM kortelių registravimo būdo virš 8 kartų skiriasi Vidaus reikalų ministerijos aiškinamajame rašte (922,5 tūkst. eurų) ir operatorių (virš 8 mln. eurų) paskaičiuota numatomų pakeitimų administracinė našta. Tuo tarpu mobiliaisiais telefonais padaromų nusikaltimų turtinė žala per metus siekia vidutiniškai 242 tūkst. eurų. · Nėra aišku, kokiu būdu operatoriai turės registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles: elektroniniu ar fiziniu būdu. Nuo to priklauso, ar numatoma priemonė apskritai bus naudinga. LLRI vertinimu, elektroninis registravimas neužtikrintų, kad SIM kortelės negalės būti užregistruotos kito asmens vardu. Tokiu atveju registracija būtų bevertė. · Blogės sąlygos judriojo ryšio paslaugų gavėjams: augs kainos, prastės prieinamumas. · Registracijos bus galima lengvai išvengti, neregistruotas SIM korteles įsigyjant užsienio šalyse (pvz., Latvijoje) ir naudojantis tarptautiniu ryšių, iš šių numerių skambinti Lietuvoje. Be to, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį (pvz., Lenkija) priėmus atitinkamus sprendimus registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles, asmenys pradėjo pardavinėti savo vardu registruotas korteles tretiesiems asmenims. · Reguliavimas taikomas praeičiai pažeidžia teisinės valstybės principą. Be to būtų paneigta viena iš esminių išankstinio mokėjimo ryšio sutarties sąlygų.
Toks imperatyvus nurodymas pakeisti sutartį taip pat būtų neproporcingas numatytiems tikslams pasiekti. · LLRI siūlo nepritarti projektams ir atsisakyti planų privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Nepritarti Prieštaraujama visiems tikslams, dėl kurių buvo parengtas Projektas. 2. Tele 2, UAB 2017-03-28 Siūlome registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles: · tai nepaveiks sąžiningų vartotojų, tačiau efektyviai užkardys nusikaltėlius: Tele2 duomenimis, apie 92 proc. SIM kortelių, 2016 m. naudotų sukčiavimui, buvo ne senesnės nei 3 mėn. nes nusikaltėliai nuolat keičia jas; · kartu j gyvendinus šį siūlymą bus išvengta didelių investicijų ir vartotojų nepasitenkinimo. Savo ruožtu, per keletą metų natūrali rotacija ir senesnes korteles pakeis registruotomis naujomis kortelėmis; · įgyvendinus šį siūlymą, naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kastus Tele2 padengtų savo sąskaita; · galiausiai, siekiant išvengti situacijos, kai nusikaltėliai iš anksto įsigyja didelius kiekius SIM dar prieš privalomo registravimo pradžią, Tele2 įsipareigos savanoriškai registruoti SIM korteles dar iki įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Tik naujų vartotojų registracija paskatintų įsigyti prieš registracijos pradžią daug SIM kortelių be identifikacijos. 3. Telia Lietuva, AB 2017-03-30 Telia Lietuva, AB (toliau - „Telia") vertina Vyriausybės pastangas užtikrinti, kad mobilusis ryšys žmonėms suteiktų papildomo saugumo tiek kilus realiam pavojui, tiek apsaugant nuo galimų nuostolių. „Telia", suprasdama valstybės keliamus saugumo tikslus, pritarė Projekte siūlomoms pataisoms ir esminių pastabų bei komentarų Projektui derinimo proceso metu neturėjo. Žemiau pateikiame „Telia" poziciją dėl konkrečių Projekto nuostatų: 1.
Pritariame siūlomam Projekto 68 straipsnio papildymui 5 dalimi, kadangi informacija būtų teikiama išimtinai tais atvejais, kai yra kilusi grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai „5.Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens būvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai
ryšio numerio teikimo be abonento sutikimo kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, jei ši priemonė bus naudojama išimtinai tais atvejais, kuomet yra tiriamos ar užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms. Pritarti
viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius j tam tikrus telefono ryšio numerius, jeigu šie įpareigojimai bus pagrįsti motyvuotais kompetentingų institucijų nurodymais, kuomet yra tiriamos ar užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms. Pritarti
2017-03-30 4.
Projekto derinimo procese siūlėme 77 straipsnio 9 dalyje nurodyti konkrečią Vyriausybės įgaliotą instituciją (įvardijant jos pavadinimą), kuri vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turėtų teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, tačiau j šią pastabą Projekto rengėjai neatsižvelgė. Nepritarti Skirtingos institucijos susiduria su pažeidimas skirtingose vietose – įkalinimo įstaigos, pasienio ruožas ir pan. 7. Telia Lietuva, AB
pritariame siūlomiems Projekto pakeitimams, kurie judriojo ryšio operatoriams nustatytų pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles. Projekte numatyta, kad po įstatymo įsigaliojimo būtų registruojamos visos naujai įsigyjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės, tuo tarpu esamų klientų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimui suteikiamas protingas pereinamasis laikotarpis - iki 2018 m. liepos 1 d. „Telia“ nuomone, tinkamai pasirengus ši priemonė padėtų sumažinti padaromų nusikalstomų veikų skaičių ir neturėtų jokios įtakos „Telia" paslaugų kainoms ar klientų patogumui. Nemanome, kad yra pagrindo nerimauti dėl sudėtingų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo procedūrų ar labai didelių registravimo kaštų. Pritarti
8Bitė Lietuva,
UAB 2017-03-31 UAB „Bitė Lietuva“ nepalaiko siūlymo atlikti išankstinio mokėjimo kortelių registraciją, nes mums kaip ūkio subjektui tai yra papildomi kaštai, o planuojama nauda viso Projektų derinimo metu nebuvo aiškiai ir nedviprasmiški įvardinta. Mūsų nuomone, akivaizdu, kad Projektų rengėjų nurodomi reguliavimo keitimo tikslai yra valstybės funkcija, kuri turi būti vykdoma valstybės lėšomis (išankstinio mokėjimo kortelių registravimas, siekiant didinti valstybės ir visuomenės saugumą, nusikaltimų prevencija ir pan.).
Europos sąjungos institucijos šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi, nors šis klausimas ir buvo svarstomas ES lygiu, o įvairių šalių praktika yra skirtinga, net ir tose šalyse, kurios naudoja išankstinio mokėjimo kortelių registraciją, realiai valstybės gaunama nauda yra sunkiai nusakoma. Neatsižvelgti Mobiliojo ryšio paslaugas vartotojui teikia mobiliojo ryšio operatorius, o ne valstybė tiesiogiai. 9. Bitė Lietuva, UAB 2017-03-31 Vis dėlto, mes pasisakome už tokį variantą, kai išankstinio mokėjimo kortelių registraciją būtu taikoma tik naujoms išankstinio mokėjimo kortelėms, suteikiant operatoriams nemažiau kaip 12 mėn. laikotarpį šio reikalavimo įgyvendinimui pasiruošti. Tokį siūlymą pagrindžia tas faktas, kad paprastai nusikalstamų veikų darymui tokios kortelės yra panaudojamos vieną kartą, o vėliau jos utilizuojamos, o darant naują nusikaltimą įsigyjamos naujos. Atsižvelgiant į tai, būtų racionalu reguliavimu nustatyti, kad išankstinio mokėjimo kortelių registravimo reikalavimas netaikomas šiuo metu naudojamoms išankstinio mokėjimo SIM kortelėms (kurių absoliuti dauguma yra su nusikaltimais niekaip nesusiję piliečiai, besinaudojantys paslaugomis savo reikmėms ir visiškai nerealu, kad šios kortelės galėtų būti naudojamos nusikaltimams ateityje) ir apsiriboti tik naujomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Nepritarti Tik naujų vartotojų registracija paskatintų įsigyti prieš registracijos pradžią daug SIM kortelių be identifikacijos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
departamentas 2017-04-14 Siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 68 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos ydingos nuostatos, įpareigojančios <...> žvalgybos institucijas <...> savarankiškai informuoti asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti. Manytina, kad siūlomas įpareigojimas sudarytų prielaidas atskleisti informaciją asmeniui, kurio atžvilgiu teisėtai vykdomi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai arba taikomi žvalgybos metodai. Pabrėžtina, kad tokie duomenys yra nevieši ir negali būti atskleidžiami asmenims nevykdantiems žvalgybos (kontržvalgybos), o tuo labiau asmenims, kurių atžvilgių šie metodai yra taikomi. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas tyrimo duomenų slaptumo, veiklos metodų neskelbtinumo (konfidencialumo) principų laikymasis, o taip pat būtų pažeistos atitinkamos
departamentas 2017-04-14 VSD, atsižvelgdamas į sparčiai kintančią elektroninių ryšių aplinką, siūlo rengiamą Įstatymo projektą papildyti naujomis nuostatomis, susijusiomis su saugomų duomenų kategorijomis. Šiuo tikslu VSD siūlo pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo nuostatas, pakeičiant esamus šio priedo punktus bei papildant jį naujais punktais.
Siekiant nustatyti, iš kokio bei kur esančio galinio elektroninių ryšių įrenginio (telefono, kompiuterio ar kt.) buvo jungiasi, reikėtų išsaugoti duomenis apie interneto protokolo (IP) adresą, todėl siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 2 punkto „Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti“ 2.2 ir 2.2.2 papunkčius, juos išdėstant taip: „2.2. susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir intemetine telefonija:“, „2.2.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas, ryšio metu suteiktas interneto protokolo (IP) adresas.“ Siekiant nustatyti su kokiu kitu galinio elektroninių ryšių įrenginiu vyko komutacija (koks telefonas ar kompiuteris buvo sujungtas ryšio sesija su kitu telefonu ar kompiuteriu), siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 3 punkto „Duomenys, būtini datai, laikui ir trukmei nustatyti“
išdėstant taip: „3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, interneto protokolo (IP) galiniai adresai į kuriuo buvo kreiptasi ryšio metu, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;“ Be to siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6 p Linkt o
„Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti“ 6.1 papunktį
išdėstyti taip: „6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje ir, jeigu tai numato naudojamos technologijos, pabaigoje;“.
Siekiant nustatyti, iš kokio bei kur esančio galinio elektroninių ryšių įrenginio (telefono, kompiuterio ar kt.) buvo jungiasi, reikėtų išsaugoti duomenis apie interneto protokolo (IP) adresą, todėl siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 2 punkto „Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti“ 2.2 ir 2.2.2 papunkčius, juos išdėstant taip: „2.2. susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir intemetine telefonija:“, „2.2.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas, ryšio metu suteiktas interneto protokolo (IP) adresas.“ Siekiant nustatyti su kokiu kitu galinio elektroninių ryšių įrenginiu vyko komutacija (koks telefonas ar kompiuteris buvo sujungtas ryšio sesija su kitu telefonu ar kompiuteriu), siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 3 punkto „Duomenys, būtini datai, laikui ir trukmei nustatyti“
išdėstant taip: „3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, interneto protokolo (IP) galiniai adresai į kuriuo buvo kreiptasi ryšio metu, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;“ Be to siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6 p Linkt o
„Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti“ 6.1 papunktį
išdėstyti taip: „6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje ir, jeigu tai numato naudojamos technologijos, pabaigoje;“. Būtinumas pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6 punkto 6.1 papunktį kyla iš poreikio greitai ir efektyviai identifikuoti galinio įrenginio vietą, šiuo metu tokius duomenis jau naudoja, kai kurie ūko subjektai, teikiantys elektroninių ryšių paslaugas.
Taip pat, siekiant užtikrinti, kad kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančios institucijos operatyviai galėtų nustatyti galinio įrenginio vietą, būtina pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6.3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „6.3. duomenys apie judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes:
(Cell ID);
koordinatės;
skleidžiamo signalo kryptis;
signalo stiprumas;
adresas.“ Šių papildymų įgyvendinimas iš ūkio subjektų, teikiančių viešųjų ryšių paslaugas, papildomų investicijų nereikalautų, nes ūkio subjektai tokius duomenis ir taip fiksuoja, taigi tokius duomenis galėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuriai pavesta sudaryti technines galimybes kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančioms institucijoms gauti duomenis, susijusius su elektroniniais ryšiais. Nesvarstyta Komiteto posėdžio metu buvo pateikta papildoma informacija dėl kurios nebuvo bendro sutarimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadai ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-199, patobulintam pagal Komiteto pasiūlymus. Projektą Nr. XIIP-3694, kuriuo siekiama analogiškų tikslų, sujungti su Projektu XIIIP-199 laikant pastarąjį pagrindiniu. 6.2. Pasiūlymai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gynybos komitetas, 2017-04-19 Argumentai: Projektu Nr.
XIIP-3694 (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas) siekiama analogiškų tikslų, todėl tikslinga būtų projektus sujungti. Pasiūlymas: Projektą Nr. XIIP-3694 sujungti su Projektu XIIIP-199 laikant pastarąjį pagrindiniu. Pritarti
gynybos komitetas, 2017-04-192 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, nėra tinkama nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turėtų jį suderinti su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 2 straipsnio dalį, kuriuo keičiama Įstatymo 5 straipsnis 7 dalis ir ją išdėstyti taip: „7) tvirtina su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais suderintą Ribotinų veiksmų sąrašą tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlymus.“
gynybos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 6 dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principo, be to, vertinant, kad gali būti pakenkta atliekamo konkretaus tyrimo efektyvumui, atsisakyti asmens informavimo apie tai, kad buvo pateikta informacija apie telefono numerio priklausomybę. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Įstatymo 68 straipsnio 6 dalis, ir ją išdėstyti taip: „6.
Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikia motyvuotą užklausą. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti.“
gynybos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 9 ir siekiant nustatyti konkrečių asmenų teises ginant savo interesus. patikslinti, kada ir kur asmuo gali kreiptis dėl jam nutraukto paslaugų teikimo, apibrėžti kreipimosi tvarką ir terminus. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 5 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Įstatymo 77 straipsnio 9 dalis, ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams.
Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per
savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jei abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų, netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“
gynybos komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 9 ir siekiant nustatyti konkrečių asmenų teises ginant savo interesus. patikslinti, kada ir kur asmuo gali kreiptis dėl jam nutraukto paslaugų teikimo, apibrėžti kreipimosi tvarką ir terminus.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 5 straipsnio 3 dalį, kuria keičiama Įstatymo 77 straipsnio 10 dalis, ir ją išdėstyti taip: „10. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 dienų gali kreiptis į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo
elektroninių ryšių naudotojų, netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“ Pritarti 6.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-19 Argumentai: Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis“. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, tirdamos nusikalstamas veikas nuolat kreipiasi į viešųjų tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl duomenų, nurodytų Įstatymo
elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nuo 2016 metų lapkričio mėnesio teikia duomenis tik pagal paklausimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo, tačiau neteikia duomenų dėl kitų nusikalstamų veikų, motyvuodamas tuo, kad Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje jiems numatyta pareiga išsaugoti ir teikti kompetentingoms institucijoms duomenis tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Kilus ginčui bendro sutarimo rasti nepavyko, o susidariusi padėtis sunkina nusikalstamų veikų tyrimą, nes nėra gaunami duomenys apie galinių įrenginių priklausomybę, jeigu tiriamas ne sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą keičiant Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams būtų aiškiai nustatyta pareiga įstatymo 1 priede išvardintus duomenis išsaugoti ir teikti kompetentingoms institucijoms tiriant nusikaltimus nepriklausomai nuo jų sunkumo, ir ją išdėstyti taip: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Pritarti Manytina, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjas neteisingai vertina Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad šioje dalyje nustatytas tik siekis, kad tokie duomenys būtų prieinami dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo, tačiau aiškiai nurodyta, kad tokių duomenų teikimo tvarką nustato kiti įstatymai. Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas privalo kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui įstatymų nustatyta tvarka teikti visoms nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti reikalingą informaciją.
Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi tokią informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Šiuo atveju, saugojimo termino pratęsimas grindžiamas ne sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o visų nusikalstamų veikų tyrimo tikslu. Akivaizdu, kad toks skirtingų formuluočių naudojimas tiems pat teisiniams santykiams sureguliuoti sukelia painiavą ir teisinio reguliavimo dviprasmiškumą ir yra ginčo dalyku su vienu iš elektroninių ryšių paslaugų teikėjų. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-197 Argumentai:
Projekte yra nustatoma pareiga paslaugų teikėjui rinkti duomenis, tokius kaip asmens kodas, gyvenamoji vieta. Kadangi nėra pareigos tokius duomenis tikslinti, kai jie pasikeičia (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta), tokių duomenų rinkimas ir saugojimas nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinio apmokėjimo korteles dažnai įsigyja užsienio turistai, asmens kodo reikalavimas negalėtų būti patenkintas dalimi atveju. Asmens identifikaciją užtikrintų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas registruojant jo tipą, seriją ir numerį, asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Tokių duomenų pakaktų Valstybės registruose nustatyti asmens gyvenamą vietą, asmens kodą (jei jis suteiktas) ir kitus duomenis.
Pasiūlymas: Tikslinti Projekto
išdėstyti taip:
„1.3. susiję su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis,
kurios iš anksto apmokėtos: 1.3.1. telefono ryšio numeris, abonento identifikavimo modulio (SIM) numeris (ICCID), tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI); 1.3.2. abonento vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens gimimo data ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris (įmonės kodas) kodas ir adresas.“ Pritarti Gyvenamoji vieta gali ne kartą keistis, tačiau pareigos šiuos pakeitimus registruoti mobiliojo ryšio operatoriaus duomenų bazėse nėra. Atitinkamai adreso nurodymas nėra reikalingas. Mobiliojo ryšio paslaugos yra populiarios tarp užsieniečių, kurie negalėtų pateikti Lietuvos Respublikoje suteikto asmens kodo ir tai apsunkintų paslaugos suteikimą. Manytina, kad pripažintų asmens dokumentų pateikimas yra pakankama priemonė asmens tapatumui nustatyti ir užregistruoti. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-19 Argumentai:
Projekto įsigaliojimas numatomas liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad liepos 1 d. tiek mobiliojo ryšio operatorių paslaugų salonų darbuotojai, tiek ir paslaugų vartotojai atostogauja, nustatyti kitą Projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Nustatyti, kad Projektas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Spręsti pagrindiniame komitete Įstatymo įsigaliojimas ir paslaugų nutraukimas neprisiregistravusiems asmenimis tradicinių vasaros atostogų metu sukeltų daug nepatogumų. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7, prieš - 1, susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Paulius BačiuIis
komitetaS
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas -, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Bronius Markauskas, Bronislavas Matelis, Rūta Miliūtė, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: Darius Urbonas – Vidaus reikalų viceministras, Darius Vasaris – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas, Andrius Valeika - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas, Renaldas Grigas – Valstybės saugumo departamentas, Kristina Sakauskienė – Valstybės saugumo departamento atstovė, Viktoras Syrusas - Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų reguliavimo departamento direktorius, Raimondas Andrijauskas – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius, Danguolė Morkūnienė – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja, Laurentina Garbauskienė - Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja, Šarūnas Frolenko – lobistas, Vitalijus Kirvaitis - UAB „Bitė Lietuva“ advokatas, Edvinas Krasauskas – UAB „Tele2“ advokatas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-211 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 49¹ dalis tikslintina. Visų pirma, pastebėtina, kad „ribotinų veiksmų“ apibrėžimas yra siejamas su tam tikra teritorija, bet nesiejamas su laiko momentu. Antra, abejotina šio apibrėžimo reali nauda, nes jį sudaro iš esmės vien abstrakčios formuluotės ir deklaratyvūs teiginiai (pavyzdžiui, nėra aiškus formuluotės „sudaro prielaidas spręsti“ turinys). Trečia, derėtų pasirinkti, ar siekiama apibrėžti veiksmų „seką“ ar „algoritmą“. Ketvirta, apibrėžimo pabaigoje vartojama formuluotė „nusikalstamoms veikoms daryti“ turėtų būti patikslinta, kad apimtų ne tik kelias ar daugelį, bet ir vieną konkrečią nusikalstamą veiką. Pritarti iš dalies Siūlome pritarti sąvokos tikslinimui, nepritariame siūlymui jos atsisakyti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 49¹ dalimi: „49¹. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, seka, kuri leidžia nustatyti, ar viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos naudojamos nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-21 2(5)27
neatitinkanti nuostata, numatanti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turi jį suderinti su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais.
Kitaip sakant, siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetenciją priklausančius administracinius sprendimus, turi tai suderinti su privačiais verslo subjektais, kurių teisinis statusas, veiklos prigimtis, funkcijų pobūdis bei atsakomybės dėl galimo nesuderinimo nebuvimas niekaip nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos dėl privalomo Ribotinų veiksmų sąrašo suderinimo su privačiais paslaugų teikėjais. Galbūt tikslinga nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turėtų įvertinti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlymus. Pritarti Atsižvelgiant į TD ir Vyriausybės siūlymus, Įstatymo pr. 2 str. keičiamo 5 str. 2 d. 7 p. išdėstyti taip: „7) tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-215 1,2
dalyse vartojamos tokios formuluotės kaip „įgalioto policijos įstaigos pareigūno motyvuota užklausa“ bei „kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos motyvuota užklausa“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuojama tokių motyvuotų užklausų teikimo privatiems ūkio subjektams tvarka ir turinys.
Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti subjektus (įstaigos vadovas, įstaigos vadovo pavaduotojas, kitas įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas), turinčius teisę teikti privalomas motyvuotas užklausas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Be to, svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti projekto terminijos su kitais įstatymais. Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, tiesiogiai susijusius su asmeniu, teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus, o Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Šis įstatymo pr. yra specialus įstatymas skirtas reguliuoti teisinius santykius elektroninių ryšių srityje ir minėtos 68 straipsnio 5 ir 6 dalys reguliuoja teisinius santykius, kai nei kriminalinės žvalgybos, nei žvalgybos, nei ikiteisminis tyrimai nepradėti, tačiau reikia nedelsiant reaguoti ir gauti tam tikrą informaciją. Manome, kad nustatant, iš esmės, naują teisinį reguliavimą, tikslinga ne vardinti konkrečius asmenis (vadovus, pavaduotojus ir pan.), o sudaryti galimybę kiekvienoje institucijoje laisvai pasirinkti (įgalioti) tam tikrą asmenį, kurs teiktų užklausas.
Siūlome nepritarti konkrečių subjektų įvardijimui, nes norint konkrečiai įvardyti reikėtų vadovautis tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek Žvalgybos įstatymais, tiek Baudžiamojo proceso kodeksu ir asmenis, galinčius pateikti užklausas nurodyti, taip kaip jie įvardinti minėtuose įstatymuose. Tai būtų netikslinga ir labai išplėstų straipsnių formuluotes, sukeltų painiavos. Siūlome patikslinti užklausų pateikimo būdus. Pasiūlymas 1:
Įstatymo pr. 5 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Papildyti 68 straipsnį 5 dalimi: „5. Siekiant užtik-rinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens būvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negali-mas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padari-nių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedel-siant, kai tik įgaliotas policijos įstaigos pareigūnas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba suteikiama arba grėsmė asmens sveikatai ir (ar) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsiant sunaikina.
Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsiant informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminali-nės žvalgybos, žval-gybos ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo pr. 5 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Papildyti 68 straipsnį 6 dalimi: „6. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos instituci-jos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1 4.
Projekto 4 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatyme 68 straipsnio 5 dalyje išvardinami atvejai, kuomet viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Svarstytina, ar atitinkami duomenys, veikiant analogiškomis sąlygomis ir dėl analogiškų tikslų, neturėtų būti teikiami ne tik policijai, bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Nepritarti Argumentai:
Į tokius įvykius iš esmės reaguoja tik policija. Jei reagavimą inicijuoja kita institucija, ji turi kreiptis į policiją, kadangi policija turi visą eilę metodų asmenims rasti (bendruomenės pareigūnai, specializuoti registrai, patrulių ekipažai). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
redakcija nesutampa su kartu teikiamo lyginamojo varianto redakcija – projekte vartojami žodžiai „iš karto“, o jo lyginamajame variante – „nedelsiant“. Pritarti Pasiūlymas: Tiek įstatymo projekte, tiek ir įstatymo projekto lyginamajame variante įrašyti žodį „nedelsiant“ . 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje siekiama nustatyti, kad „Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti“. Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata gali prieštarauti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principui, o tam tikrais atvejais ir pakenkti atliekamo tyrimo efektyvumui.
Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo. Pritarti Žiūrėti Pasiūlymo 2 formuluotę prie 3 TD pastabos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
redakcija nesutampa su kartu teikiamo lyginamojo varianto redakcija (past.
Suvienodinti pagal įstatymo projekto lyginamąjį variantą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-216 3,4
straipsnio 9 ir 10 dalių tarpusavio santykis bei jų praktinis taikymas. Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams. Tuo tarpu šio straipsnio 10 dalyje siekiama nustatyti, kad patys viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą ir informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Šių dviejų tarpusavyje susijusių nuostatų turinys yra neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, projekte neatskleistos faktinės aplinkybės, kurioms esant atsirastų teisinis pagrindas Vyriausybės įgaliotos institucijai duoti privalomus nurodymus privatiems paslaugų teikėjams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekte ir nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija vadovaujasi Ribotinų veiksmų sąrašu, tačiau neatskleista pats faktinis pagrindas, kuriam esant Vyriausybės įgaliota institucija įgyja teisę duoti privalomus nurodymus. Pažymėtina, kad pati Vyriausybės įgaliota institucija nevykdytų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimo monitoringo, t.y. ji nesektų ir netvarkytų elektroninių srauto duomenų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ji konstatuotų galimai ribotinų veiksmų faktą, kuriam esant paslaugos turėtų būti nutraukiamos. Atkreipiame dėmesį, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie patys ir generuoja bei tvarko visus paslaugų naudotojų elektroninių ryšių srauto duomenis, nustatoma imperatyvi prievolė nutraukti paslaugų teikimą abonentams ir faktiniams paslaugų naudotojams, vykdantiems ribotinus veiksmus, bei apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Taigi, galima daryti išvadą, kad Vyriausybės įgaliota institucija apie įvykdytus abonentų ar faktinių paslaugų naudotojų ribotinus veiksmus gaus informaciją jau po to, kai viešųjų ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, vykdydami įstatyme įtvirtintą prievolę, bus nutraukę savo paslaugų teikimą. Todėl šiuo požiūriu privalomas Vyriausybės įgaliotos institucijos privalomas nurodymas nutraukti paslaugų teikimą yra jau perteklinis ir netikslingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome suderinti minėtąsias nuostatas tarpusavyje, aiškiai atskleidžiant teisines ribotinų veiksmų fakto konstatavimo sąlygas (tą atlikti įgaliotus subjektus) bei kitus tolimesnius veiksmus, susijusius su privalomu teikiamų paslaugų nutraukimu.
Nepritarti, Argumentai: Nustačius, kad vykdomi, ribotini veiksmai pagal ribotinų veiksmų sąrašą, yra daroma išvada, kad yra daroma nusikalstama veika, todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai patys vykdydami monitoringą nutrauktų tokių paslaugų teikimą. Tokiu būdu sutaupomas laikas, nes kitu atveju reikėtų informuoti teisėsaugos institucijas, kurios nurodytų tokias paslaugas nutraukti. Manome, kad toks būdas yra efektyvesnis ir greitesnis. Taip pat, galimi ir tokie atvejai, kai teisėsaugos institucijoms pačioms taps žinoma apie daromą nusikalstamą veiką (pvz. praneš fizinis ar juridinis asmuo, kitos šalies subjektas ir pan.), todėl paliekama galimybė teisėsaugos institucijoms informuoti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, kad šie nutrauktų paslaugų teikimą. Manome, kad įgaliotos Vyriausybės institucijos informavimas yra būtinas, nes tokia informacija yra aktuali ir būtina atliekant tyrimus, kad nebūtų skiriami resursai tiems judriojo ryšio telefono aparatams ar SIM kortelėms, kurios jau užblokuotos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-216 3,4 9.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio
elektroninių ryšių naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją (77 straipsnio 9 dalis) arba į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją (77 straipsnio 10 dalis) su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, savo turiniu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenustato jokių papildomų konkrečių asmenų teisių ginant savo interesus. Atkreipiame dėmesį, kad jokie įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia asmenims kreiptis į valstybės institucijas, įstaigas, organizacijas ar privačius paslaugų teikėjus su įvairiais prašymais, įskaitant ir prašymus dėl teikiamų paslaugų turinio, kokybės ar apimties. Jeigu projektu siekiama nustatyti specifinę asmenų teisėtų interesų gynimo priemonę elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje, projekte turi būti aiškiai atskleista asmenų prašymų teikimo, jų nagrinėjimo tvarka ir terminai, galimi sprendimai bei jų apskundimo tvarka. Taip pat reikėtų aiškiai atskleisti, ar tai yra privaloma išankstinė neteisminė ginčių nagrinėjimo procedūra, ar, vis dėlto, abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas dėl savo teisių gynimo gali kreiptis į teismą. Be to, manome, kad nepriklausomai nuo to, ar viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas paslaugas nutraukė savo iniciatyva, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymu, abonentas ar faktinis paslaugų naudotojas, savo interesu turi ginti ginčydamas būtent privačių paslaugų teikėjų sprendimą nutraukti paslaugų teikimą, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymą (Vyriausybės įgaliota institucija kilusiame ginče būtų tiesiog suinteresuotas asmuo). Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pritarti Pasiūlymas:
pr. 6 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Papildyti 77 straipsnį 9 dalimi: „9. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jei abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų, netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų nuo atsakymo išsiuntimo dienos, gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.““
2Įstatymo pr. 6 str. 4 dalį išdėstyti taip kaip ji išdėstyta Vyriausybės išvados 3 dalyje. 10. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-218 10.
Projekto 7 straipsniu keičiamas įstatymo priedas, reglamentuojantis duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijas, ir nustatoma, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi saugoti duomenis, susijusius su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, įskaitant abonento vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Svarstytinas projekto tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus. Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo TD, Europos teisės departamento ir Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos argumentus siūlome atsisakyti kaupiamų duomenų kaupimo pakeitimų, t. y. palikti duomenų kaupimo kategorijas tokiomis kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, ir papildomai neįvesti naujų duomenų, tokių kaip, juridinio ar fizinio asmens kodas, kaupimo. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį „1 priedo“ įrašytinas žodis „įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, kuriose įtvirtinami pavedimai Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus, turinį, šios dalys turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir 3 dalis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 13.
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sudaro“ įrašytinas žodis „tvirtina“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„ribotinų veiksmų sąrašas“ rašyba suvienodintina su projekto 2 ir 5
straipsniais, kuriuose analogiškas terminas rašomas iš didžiosios raidės. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017-06-01 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-199 (toliau – Projektas), teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. Projekto 4 straipsniu pildomo įstatymo 68 straipsnio 6 dalimi, 1 priedo pakeitimais, taip pat Valstybės saugumo departamento 2014 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 18-3355 išdėstytais pasiūlymais galiojantį asmens duomenų kategorijų, saugojimo ir tvarkymo mechanizmą siūloma papildyti naujomis saugomų duomenų kategorijomis bei numatyti papildomus duomenų suteikimo atvejus atitinkamoms kriminalinės žvalgybos institucijoms. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad tiek galiojančio Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalies, 66 straipsnio 6 dalies nuostatos, tiek Projekte išdėstyti pasiūlymai, nekeičiant galiojančio duomenų saugojimo ir panaudojimo mechanizmo, mūsų nuomone, kelia abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytoms duomenų apsaugos taisyklėms. Vadovaujantis 2002 m. liepos 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – Direktyva 2002/58/EB) 5 straipsnio 1 dalimi draudžiama, inter alia, be atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo kaupti pranešimus[¹]ir su jais susijusius srauto duomenis, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal Direktyvos 2002/58/EB 15straipsnio 1 dalį, t.y. siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą, gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą. Kitaip tariant, pagal Direktyvoje 2002/58/EB nustatytą asmens duomenų apsaugos sistemą srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimas yra išimtis, o ne taisyklė. Be to, teisinės priemonės minėtiems saugumo tikslams pasiekti privalo būti pagrįstos, tinkamos ir adekvačios demokratinėje visuomenėje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) jau yra konstatavęs, kad draudžiama bendrai nediferencijuojant saugoti elektroninių ryšių duomenis. Sujungtose bylose C-203/15 ir C-698/15 Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsnius ir 52 straipsnio 1 dalį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose kovos su nusikalstamumu tikslais numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusius srauto ir vietos nustatymo duomenis, perduodamus bet kokia elektroninio ryšio priemone. Šį sprendimą Teisingumo Teismas motyvavo tuo, kad pagal Direktyvą 2002/58/EB ir Chartiją privalu užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą, teisę į privatų gyvenimą, nevaržomą saviraiškos laisvę.
Anot Teisingumo Teismo, tai yra pamatinės demokratinės visuomenės vertybės, todėl apriboti pagrindinę pareigą užtikrinti pranešimų ir su jais susijusių srauto duomenų konfidencialumą galima tik išimtiniais atvejais. Teisinės priemonės, kuriomis nukrypstama nuo pranešimų ir su jais susijusių srauto duomenų konfidencialumo principo ir kuriomis siekiama apsaugoti nacionalinį saugumą, gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą, privalo būti aiškinamos itin siaurai ir taikomos išimtiniais atvejais. Šį sprendimą Teisingumo Teismas priėmė įvertinęs Švedijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktus, kurių analizė gali būti naudinga taip pat vertinant Lietuvos Respublikoje galiojantį reguliavimą ir Projekte išdėstytus pasiūlymus. Iš bylos C‑203/15 faktinių aplinkybių matyti, kad Švedijoje elektroninių ryšių paslaugų teikėjams buvo nustatyta pareiga saugoti abonentų duomenis šešis mėnesius nuo ryšio baigimo dienos. Tai apėmė duomenis, susijusius su registracija ir visais elektroniniais ryšiais, būtinais pranešimo šaltiniui ir adresatui surasti ir identifikuoti, ryšio datai, laikui, trukmei ir rūšiai nustatyti, naudojamai ryšio įrangai identifikuoti ir judriojo ryšio įrangos buvimo vietai ryšio pradžioje ir pabaigoje atsekti. Pareiga saugoti duomenis apėmė duomenis, generuojamus arba tvarkomus teikiant telefonijos, telefonijos naudojant judrųjį ryšį, elektroninių žinučių sistemos, prieigos prie interneto ir prieigos prie interneto galingumo (prisijungimo režimas) suteikimo paslaugas.
Pagal byloje nagrinėtą teisės reguliavimą bet kuris elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalėjo nacionalinėms institucijoms (nacionalinei policijai, saugumo tarnybai, muitinei, kitoms teisėsaugos institucijoms) perduoti minėtą informaciją, kai nacionalinės institucijos atlieka ikiteisminį nusikaltimų, už kuriuos numatyta ne mažesnė nei šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tyrimą. Iš bylos C‑698/15 faktinių aplinkybių matyti, kad Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktai taip pat, inter alia, numatė galimybę iš viešųjų telekomunikacijų operatorių reikalauti saugoti visus srauto duomenis arba tam tikros kategorijos duomenis atitinkamus laikotarpius (pagal ministro nustatytą tvarką, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių), siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo interesus, užkirsti kelią nusikaltimams ar juos nustatyti arba užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, taip pat kitais tikslais.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėti pagrindinėse bylose, neatitinka anksčiau minėtų Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų ir viršija tai kas būtina, kadangi jie:
elektroninio ryšio priemones ir visus srauto ir vietos nustatymo duomenis, nenumato jokio skirtumo, apribojimo arba išimties atsižvelgiant į siekiamą tikslą;
asmenims, nepaisant to, kad tokių asmenų padėtis net netiesiogiai nėra pagrindas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą;
komunikacija pagal nacionalinę teisę pripažįstama profesine paslaptimi;
visuomenės saugumui;
laikotarpiu ir (arba) geografine zona, ir (arba) asmenų, kurie, vienaip ar kitaip, galėtų būti siejami su vienu iš sunkių nusikaltimų, ratu arba asmenimis, kurių duomenų saugojimas galėtų prisidėti prie kovos su nusikalstamumu.
Įvertinus minėtas sąlygas manytume, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat jį papildant Projekte siūlomais pakeitimais, įtvirtintas mechanizmas iš esmės taip pat yra bendras ir nediferencijuotas visų su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusių srauto ir vietos nustatymo duomenų, perduodamų bet kokia elektroninio ryšio priemone, saugojimas, kai elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami saugoti šiuos duomenis sistemingai ir be jokios išimties ar kriterijų, kada būtų galima nesaugoti, galimybės.
Be to, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimų atvejų ir kad kompetentingų nacionalinių institucijų prieiga prie saugomų duomenų būtų ribota ir neviršytų to, kas griežtai būtina, nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo suteikti tokią prieigą. Nacionalinės teisės aktuose negali būti apsiribota reikalavimu, kad prieiga atitiktų vieną iš Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, nors tai ir būtų kovos su sunkiais nusikaltimais tikslas.
Tokiuose nacionalinės teisės aktuose taip pat turi būti numatytos materialinės ir procedūrinės sąlygos, reglamentuojančios kompetentingų nacionalinių institucijų prieigą prie saugomų duomenų:
nusikaltimą, jį darantys arba padarę, arba vienaip ar kitaip dalyvavę jį darant, duomenų;
nacionalinių institucijų prašymu;
kontrolę ir įvertinti prašymo pagrįstumą;
momentas, nuo kurio toks informavimas negali neigiamai paveikti nacionalinių institucijų atliekamų tyrimų;
saugomų duomenų apsaugai užtikrinti nuo piktnaudžiavimo pavojaus ir bet kokios neteisėtos prieigos prie šių duomenų. Įvertinus minėtas sąlygas manytume, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, taip pat Projekte siūlomuose pakeitimuose, nėra pakankamų materialinių ir procedūrinių sąlygų, apibūdintų Teisingumo Teismo praktikoje. Remdamiesi nurodytais argumentais, manome, kad Projekte siūlomi pakeitimai, taip pat Valstybės saugumo departamento pateikti siūlymai dėl papildomų duomenų kategorijų, nekeičiant esamo elektroninių ryšių srauto ir vietos nustatymo asmens duomenų saugojimo mechanizmo, padarys Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą labai panašų į minėtoje Teisingumo Teismo praktikoje analizuotus kitų valstybių narių nacionalinės teisės aktus, kurie pripažinti nesuderinamais su Europos Sąjungos teise.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatos nuo minėtose bylose vertintų kitų valstybių narių teisės aktų, iš esmės, skiriasi tik saugomų duomenų kategorijų apimtimi, t.y. Lietuvoje nesaugomi interneto ryšio srauto ir vietos duomenys. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB Telia Lietuva, 2017-03-30/ Nr. 01288 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija parengė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-199 (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Telia Lietuva, AB (toliau – „Telia“) vertina Vyriausybės pastangas užtikrinti, kad mobilusis ryšys žmonėms suteiktų papildomo saugumo tiek kilus realiam pavojui, tiek apsaugant nuo galimų nuostolių. „Telia“, suprasdama valstybės keliamus saugumo tikslus, pritarė Projekte siūlomoms pataisoms ir esminių pastabų bei komentarų Projektui derinimo proceso metu neturėjo. Žemiau pateikiame „Telia“ poziciją dėl konkrečių Projekto nuostatų: 1.
Pritariame siūlomam Projekto 68 straipsnio papildymui 5 dalimi, kadangi informacija būtų teikiama išimtinai tais atvejais, kai yra kilusi grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai
„5.Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita
būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir
(ar) sveikatai ir asmens būvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai <....>“. Pritarti
2AB Telia Lietuva,
Projekto 68 straipsnio papildymui 6 dalimi dėl telefono ryšio numerio teikimo be abonento sutikimo kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, jei ši priemonė bus naudojama išimtinai tais atvejais, kuomet yra tiriamos ar užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms. Pritarti
3AB Telia Lietuva,
siūlomiems Projekto 77 straipsnio pakeitimams dėl įpareigojimų viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, jeigu šie įpareigojimai bus pagrįsti motyvuotais kompetentingų institucijų nurodymais, kuomet yra tiriamos ar užkertamas kelias nusikalstamoms veikoms. Pritarti
4AB Telia Lietuva,
2017-03-30/ Nr. 01288 4.
derinimo procese siūlėme 77 straipsnio 9 dalyje nurodyti konkrečią Vyriausybės įgaliotą instituciją (įvardijant jos pavadinimą), kuri vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turėtų teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, tačiau į šią pastabą Projekto rengėjai neatsižvelgė. Nepritarti Manome, kad netikslinga įstatymo projekte nurodyti konkrečią instituciją. Vyriausybei būtų paliekama galimybė spręsti, kurią instituciją įgalioti šiai funkcijai atlikti, o pasikeitus įgaliotai institucijai ar jos pavadinimui nereikėtų keiti galiojančio įstatymo. 5. AB Telia Lietuva,
pritariame siūlomiems Projekto pakeitimams, kurie judriojo ryšio operatoriams nustatytų pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles. Projekte numatyta, kad po įstatymo įsigaliojimo būtų registruojamos visos naujai įsigyjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės, tuo tarpu esamų klientų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimui suteikiamas protingas pereinamasis laikotarpis – iki 2018 m. liepos 1 d. „Telia“ nuomone, tinkamai pasirengus ši priemonė padėtų sumažinti padaromų nusikalstomų veikų skaičių ir neturėtų jokios įtakos „Telia“ paslaugų kainoms ar klientų patogumui. Nemanome, kad yra pagrindo nerimauti dėl sudėtingų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo procedūrų ar labai didelių registravimo kaštų. Tačiau viešoje erdvėje pasirodžius svarstymams registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles, manome, kad Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Tokiu atveju nebepritartume registravimo iniciatyvai dėl šių priežasčių:
1) Remiantis statistine informacija didžioji dalis „Telia“ išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojų EŽYS ir EXTRA kortelėmis naudojasi labai senai (virš 2-3 metų) ir artimiausiu metu neketina jų keisti į naujas korteles. Manome, kad panašią statistiką turėtų turėti ir kiti mobilaus ryšio paslaugų operatoriai. Taigi, nusprendus registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles, didžioji dalis kortelių naudotojų ir toliau išliktų anoniminiai. Naudojimosi terminas EŽYS kortelė iki 1 mėn. 6 proc. nuo 1 iki 2 mėn. 4 proc. nuo 2 iki 3 mėn. 3 proc. nuo 3 iki 6 mėn. 8 proc. nuo 6 iki 12 mėn. 10 proc. nuo 1 m. iki 2 m. 13 proc. nuo 2 m. iki 3 m. 8 proc. nuo 3 m. 47 proc. Naudojimosi terminas EXTRA kortelė iki 1 mėn. 6 proc. nuo 1 iki 2 mėn. 3 proc. nuo 2 iki 3 mėn. 2 proc. nuo 3 iki 12 mėn. 9 proc. nuo 1 m. iki 3 m. 8 proc. nuo 3 m. iki 6 m. 12 proc. nuo 6 m. iki 10 m. 24 proc. nuo 10 m. 35 proc. 2) „Telia“ vertindama išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kaštus, atsižvelgė į tai, kad iš teisėsaugos institucijų gauna vidutiniškai apie 2,5 tūkst. užklausų per mėnesį/30 tūkst. užklausų per metus dėl informacijos apie išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojus pateikimo. Tokiu būdu, teikdami informaciją teisėsaugos institucijoms, kiekvieną mėnesį patiriame ženklią administracinę naštą. Visų kortelių registravimas sąlygotų vienkartines registravimo išlaidas, tačiau leistų operatoriams išvengti kasmėnesinių išlaidų, kurias patiria vykdydami teisėsaugos institucijų nurodymus.
Priešingu atveju, jeigu būtų pasirinktas tik naujai įsigyjamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo modelis, Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti, tuo tarpu operatoriai patirtų tiek vienkartines registravimo išlaidas, tiek kasmėnesines išlaidas. 3) Nusikalstamų veikų tyrimui ar jų užkardymui labai svarbu nustatyti bent du esminius duomenis: SIM kortelės vartotoją ir jo naudojamą įrangą. Tokie identifikatoriai gali būti IP adresas ir/arba telefono numeris bei įrenginių identifikatoriai, pvz. IMEI. Lietuvoje itin daug nelegaliu būdu įsigytų mobiliųjų įrenginių, todėl operatoriai ketina įdiegti IMEI registravimo ir blokavimo priemones, ir greitu metu tikisi kartu pradėti naudoti šias priemones. Pradėjus taikyti IMEI registravimo ir blokavimo priemones, būtų galima veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. O taikant šią priemonę kartu su išankstinio mokėjimo kortelių registracija, nusikalsti linkusiems asmenims mobilieji įrenginiai ir mobilus ryšys nebegalėtų būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu. Projektu siūlomas sprendimas leistų identifikuoti visus SIM kortelių vartotojus, kurie šiuo metu naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis, tokiu būdu tai taptų efektyvia priemone nusikalstamų veikų tyrimui ar jų užkardymui. Kaip jau paminėta aukščiau, priešingu atveju, jeigu būtų pasirinktas tik naujai įsigyjamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo modelis, Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti, tuo tarpu operatoriai patirtų beprasmes registravimo išlaidas. Nepritarti Vyriausybei pateikus savo išvadą pateiktos pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus. 6.
6UAB „Tele2“,
2017-03-28, Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3, 5, 34, 68, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas), kurio vienas iš tikslų – judriojo ryšio operatoriams nustatyti pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles, tokiu būdu kompetentingoms valstybės institucijoms sudarant sąlygas veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. UAB „Tele2“ (toliau – Tele2) susipažinusi su Projektu siūlo:
tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles, ko pasekoje bus išvengta didelių investicijų ir vartotojų nepasitenkinimo;
šį siūlymą, naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kaštus Tele2 padengtų savo sąskaita;
išvengti situacijos, kai nusikaltėliai iš anksto įsigyja didelius kiekius SIM dar prieš privalomo registravimo pradžią, Tele2 įsipareigos savanoriškai registruoti SIM korteles dar iki įstatymo įsigaliojimo.
pateikiame savo pateiktų pasiūlymų argumentus. Bendra rinkos apžvalga Išankstinio mokėjimo SIM kortelių rinką šiandien sudaro apie 1,6 mln. klientų. Iš jų apie 900 tūkst. naudojasi Tele2 paslaugomis, apie 370 tūkst. – „Bitė Lietuva“, apie 330 tūkst. –„Telia“ paslaugomis. Pabrėžtina, kad įvardijami skaičiai nurodo būtent aktyviai naudojamas SIM korteles. Paprastai šia paslauga naudojasi klientai, kurie negali įsigyti paslaugų pagal ilgalaikę sutartį, t.y. senjorai, neįgalieji, socialiai remtini žmonės, jaunimas ir kt. Kadangi išankstinio mokėjimo paslaugos yra pigiausios, be to, jos nereikalauja reguliarių mokėjimų, todėl jas renkasi žmonės, kurie yra jautriausi paslaugų kainai – turintys mažas arba nereguliarias pajamas. Kaip pavyzdys, gali būti pateikiami „suaugę vaikai“, kurie pildo kaime likusių savo tėvų pokalbių sąskaitas.
Neigiamai atsilieps vartotojams Kaip jau ne karta minėjome, išankstinio mokėjimo SIM kortelių privalomas registravimas, visų pirma, neigiamai atsilieps vartotojams – ir būtent tai vartotojų grupei, kuri yra labiausiai pažeidžiama – šie vartotojai bus dalinai atriboti nuo prieinamų komunikavimo kanalų. Labai tikėtina, kad dalis tokių vartotojų dėl riboto naudojimosi masinėmis informavimo priemonėmis ar reguliavimo nesupratimo, tiesiog nesupras šių reikalavimų poveikio. Dar daugiau – minėti vartotojai dėl finansinės padėties, sveikatos būklės ar būklės šeimoje tiesiog negalės atvykti į tokių SIM kortelių pardavimo taškus, nes dėl sudėtingesnio administravimo proceso (dokumentų tikrinimas ir pan.) bei dėl išaugusių administravimo sąnaudų mažiausiai 20 kartų sumažės išankstinio apmokėjimo kortelių pardavimo kanalų kiekis, t.y. prekyba SIM kortelėmis iš esmės galės būti vykdoma tik operatorių prekybos taškuose (eliminuojant prekybos centrus, spaudos kioskus ir pan.). Todėl šiuo Projektu kyla didėlė rizika tokias socialines grupes atriboti nuo komunikavimo kanalų. Kaip rodo Lenkijos pavyzdys, registruojant išankstinio apmokėjimo SIM, daugiau nei 30 proc. klientų liko nesuregistruoti ir ryšys jiems buvo tiesiog išjungtas. Lietuvos mastais atjungti ryšį 30 proc. išankstinio mokėjimo vartotojų reikštų palikti be susisiekimo priemonių apie 0,5 mln. žmonių. Atskira vartotojų grupė – telemetrijos paslaugų naudotojai. Didelė dalis įrenginių, naudojančių telefono numerius (pvz. liftai, šlagbaumai, garažų ir kiemų vartai, signalizacijos sistemos, buities įranga ir pan.) naudoja išankstinio mokėjimo korteles. Savaime suprantama, kad nemaža šių vartotojų dalis arba pamirš, kad naudojasi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis (priminimo į šį numerį taip pat negaus), arba neįsigilins į reikalavimų pobūdį bei patirs didelių nepatogumų dėl paslaugų ribojimo.
Ribota nauda Kaip yra žinoma, nuo š. m. birželio 15 d. ES įsigalioja reikalavimas kitose ES šalyse paslaugas teikti tokiomis pat kainomis, kokias taikai ir namų rinkoje, todėl ekonominės paskatos naudotis lietuviškomis išankstinio mokėjimo kortelėmis mažėja. Tai reiškia, kad bet kurios šalies, kur išankstinio apmokėjimo SIM neregistruojamos (pavyzdžiui, artimiausių kaimynių Latvijos bei Estijos), kortelės bus nesudėtingai importuojamos bei Lietuvoje naudojamos be papildomų mokesčių ar apribojimų. Paminėtina ir tai, kad rinkoje yra gausybė kitų galimybių komunikuoti telekomunikaciniais įrenginiais nesiregistruojant, pavyzdžiui, IP telefonija (Skype, Viber, etc.), susirašinėjimas žinutėmis duomenis perduodant internetu (WhatsApp, iMessage, ChatON, Blackberry Message ir pan.), radijo ryšio stotelės ir pan. Svarbu paminėti tokias valstybes kaip Latvija, Kanada, Čekija, D. Britanija, Rumunija ar Naujoji Zelandija, kurios svarstė išankstinio apmokėjimo kortelių registravimą, tačiau dėl minėtų priežasčių to atsisakė. Be to, Meksikoje 2009-2012 m. jau buvo įvestas ir galiojo privalomas SIM kortelių registravimas, tačiau jo vėliau buvo atsisakyta kaip perteklinio, nes tai nepadėjo užkardyti nusikaltimų ar jų tirti. Didelės investicijos bei našta likusiems vartotojams Dabartinis Projekto variantas reikalauja registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles: tiek naujas, tiek esamas. Terminas – iki 2018 m. liepos 1 d. Iki šios datos nesuregistruotas korteles operatoriams bus privaloma išjungti, kas reiškia, jog paslaugos šiems vartotojams tiesiog bus nebeteikiamos.
Esamų išankstinio apmokėjimo SIM kortelių „suregistravimo“ laikotarpis yra itin trumpas, per kurį praktiškai neįmanoma realizuoti, kad visi tokių kortelių naudotajai užsiregistruotų. Kaip pavyzdį galima paminėti, jog seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimui pasikeisti buvo skirti net 5 metai, tuo tarpu operatoriams, priėmus Projektą, būtų skirtas apytiksliai 1 metų laikotarpis. Dauguma klientų, ypač priklausančių socialiai jautrioms visuomenės grupėms, neturi elektroninės bankininkystės paskyrų ir kitų e-identifikacijos priemonių, vadinasi, reikės identifikuoti juos gyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis socialiai jautrioms visuomenės grupėms priklausančių klientų gyvena miesteliuose, kuriuose nei vienas operatorius neturi savo prekybos taško, kas reiškia, jog tokiems klientas SIM kortelės užregistravimas taps itin sudėtingu. Palyginimui – Tele2 prekybos tinklas šiandien aptarnauja 600 tūkst. pagal sąskaitas mokančių klientų. Jie sudaro sutartis dvejiems metams, vadinasi, kasmet į prekybos taškus ateina apie 300 tūkst. žmonių. Registruojant išankstinio mokėjimo klientus, per metus ateis dar 900 tūkst. žmonių – prekybos tinklo apkrova išaugs keturgubai. Tai reiškia papildomas investicijas į laikinus darbuotojus, laikinus papildomas prekybos patalpas ir pan. Ypač didelė investicijų suma turės būti skirta reklamai, kad ši informacija pasiektų socialiai pažeidžiamiausias grupes bei, kad nepasikartotų minėtas Lenkijos pavyzdys atjungiant nuo ryšio 30 proc. klientų Akivaizdu ir tai, kad Projekte numatytos priemonės neišvengiamai didins kainas vartotojams
Kartu bus dirbtinai keičiamos rinkos sąlygos – dalis vartotojų galės pasirinkti kitą ryšio operatorių ne dėl geresnių kainų, kokybės ar aptarnavimo, bet dėl to, jog eilė registracijai prie operatoriaus salono yra trumpesnė. Apibendrinimas Dabartinis siūlymas iškreips rinką mažiausiai išankstinio mokėjimo SIM kortelių turinčio operatoriaus naudai. Be to, dėl didelių registracijos sąnaudų ir iškreiptos konkurencijos, išaugs spaudimas didinti kainas, o socialiai jautriausi vartotojai – neįgalieji, senjorai, atokiai gyvenantys žmonės – susidurs su aukšta rizika likti be ryšio priemonių. Tuo pačiu metu, dėl naujo ES reguliavimo, nusikaltėliai galės lengvai pereiti prie kitų šalių išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudojimo ar kitokių (registracijos nereikalaujančių) komunikavimo būdų. Siūlymas Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles:
nepaveiks sąžiningų vartotojų, tačiau efektyviai užkardys nusikaltėlius: Tele2 duomenimis, apie 92 proc. SIM kortelių, 2016 m. naudotų sukčiavimui, buvo ne senesnės nei 3 mėn., nes nusikaltėliai nuolat keičia jas;
įgyvendinus šį siūlymą bus išvengta didelių investicijų ir vartotojų nepasitenkinimo.
Savo ruožtu, per keletą metų natūrali rotacija ir senesnes korteles pakeis registruotomis naujomis kortelėmis;
šį siūlymą, naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kaštus Tele2 padengtų savo sąskaita;
siekiant išvengti situacijos, kai nusikaltėliai iš anksto įsigyja didelius kiekius SIM dar prieš privalomo registravimo pradžią, Tele2 įsipareigos savanoriškai registruoti SIM korteles dar iki įstatymo įsigaliojimo. Mūsų pasiūlymus bei pastabas Projektui esame pasiruošę aptarti susitikimo metu. Nepritarti
pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus
7UAB „Bitė Lietuva“,
2017-03-31/ Nr. 1400 Dėkojame už galimybę pateikti nuomonę dėl Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektų Nr. XIIIP-199 ir Nr. XIIP-3694 (toliau – “Projektai”), kuriais siekiama registruoti judriojo telefono ryšio išankstinio mokėjimo paslaugos naudotojus. UAB „Bitė Lietuva“ nepalaiko siūlymo atlikti išankstinio mokėjimo kortelių registraciją, nes mums kaip ūkio subjektui tai yra papildomi kaštai, o planuojama nauda viso Projektų derinimo metu nebuvo aiškiai ir nedviprasmiški įvardinta. Mūsų nuomone, akivaizdu, kad Projektų rengėjų nurodomi reguliavimo keitimo tikslai yra valstybės funkcija, kuri turi būti vykdoma valstybės lėšomis (išankstinio mokėjimo kortelių registravimas, siekiant didinti valstybės ir visuomenės saugumą, nusikaltimų prevencija ir pan.). Europos sąjungos institucijos šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi, nors šis klausimas ir buvo svarstomas ES lygiu, o įvairių šalių praktika yra skirtinga, net ir tose šalyse, kurios naudoja išankstinio mokėjimo kortelių registraciją, realiai valstybės gaunama nauda yra sunkiai nusakoma.
Vis dėlto, mes pasisakome už tokį variantą, kai išankstinio mokėjimo kortelių registracija būtų taikoma tik naujoms išankstinio mokėjimo kortelėms, suteikiant operatoriams nemažiau kaip 12 mėn. laikotarpį šio reikalavimo įgyvendinimui pasiruošti. Tokį siūlymą pagrindžia tas faktas, kad paprastai nusikalstamų veikų darymui tokios kortelės yra panaudojamos vieną kartą, o vėliau jos utilizuojamos, o darant naują nusikaltimą įsigyjamos naujos. Atsižvelgiant į tai, būtų racionalu reguliavimu nustatyti, kad išankstinio mokėjimo kortelių registravimo reikalavimas netaikomas šiuo metu naudojamoms išankstinio mokėjimo SIM kortelėms (kurių absoliuti dauguma yra su nusikaltimais niekaip nesusiję piliečiai, besinaudojantys paslaugomis savo reikmėms ir visiškai nerealu, kad šios kortelės galėtų būti naudojamos nusikaltimams ateityje) ir apsiriboti tik naujomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Nepritarti
pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus
2017-03-31 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo abu projektus, nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus: Pagrindinė informacija apie siūlomų pakeitimų tikslą ir priemones Abiem projektais siekiama palengvinti kriminalinės žvalgybos darbą ir ikiteisminius tyrimus, tiriant nusikalstamas veikas, kurios atliekamos naudojant išankstinio mokėjimo SIM korteles. Taip pat norima turėti galimybę nustatyti asmens, kuris turi SIM kortelę, buvimo vietą, siekiant kad asmenims būtų suteikta neatidėliotina medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai.
Abiejuose projektuose siūlomi pakeitimai, be kita ko, reiškia naują pareigą viešųjų judriojo ryšio tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams (toliau – operatoriams) registruoti viešųjų judriojo ryšio paslaugų gavėjus, kurie už paslaugas moka išankstiniu būdu (angl. prepaid). Priėmus bet kurį projektą operatoriai turės atlikti visų esamų paslaugų gavėjų registraciją, fiksuojant šią informaciją: paslaugos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas (arba Seimo nario projekte – gimimo data ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris), adresas (arba Seimo nario projekte – faktinė gyvenamoji vieta). Skaičiuojama našta operatoriams nepalyginamai didesnė už žalą Projektai galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Jis reiškia, kad taikomos teisinės priemonės negali būti griežtesnės nei būtina norimam tikslui pasiekti. Kaip proporcingumo principas turi būti taikomas įstatymo leidyboje, detalizuoja Teisėkūros pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais, padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus siekia vidutiniškai 242 tūkst. eurų.
Kaip nurodoma VRM projekto aiškinamajame rašte, administracinė našta operatoriams užregistruoti rinkoje jau esančius 2 mln. išankstinio mokėjimo SIM kortelių (1,6 mln. aktyvių SIM kortelių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2016 III ketv. duomenys) sudarys 922,5 tūkst. eurų. Šiame aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ vertinimu, išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija kainuos atitinkamai 8,3 ir 8,9 mln. eurų. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl virš 8 kartų skiriasi įstatymo projekto teikėjų ir operatorių paskaičiuotas našta, kuri tektų operatoriams, priėmus įstatymų projektus. Tačiau VRM projekto aiškinamajame rašte kaip per brangus kritikuojamas operatorių pasirinktas SIM kortelių registravimo būdas – registraciją vykdyti fiziniu būdu bendrovės salonuose ar net siunčiant kurjerius kiekvienam klientui. VRM projekto rengėjai siūlo įvertinti galimybę registraciją atlikti moderniomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Galimai VRM projekto rengėjų paskaičiuota administracinė našta (922,5 tūkst. eurų) vertino būtent tokį SIM kortelių registravimo būdą. Tačiau renkantis elektroninį registracijos būdą, vartotojas duomenis teiktų nuotoliniu būdu, naudodamas elektronines priemones. Jam nebūtų kliūčių telefono ryšio numerius registruoti, ne savo vardu ir pateikti kito asmens duomenis. Tokiu atveju registracija būtų bevertė, nes neleistų pasiekti norimų rezultatų. Tačiau, jei siūlomos pataisos lemtų nusikalstamų veikų, kurios atliekamos judriojo ryšio telefonais, 100 proc. išvengimą, operatorių nurodyta registracijos kaina atsipirktų daugiau nei per 30 metų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šios priemonės įgyvendinimo kaštai neproporcingai brangūs esamai problemai spręsti.
Registracijos bus galima lengvai išvengti SIM kortelių registravimas Lietuvoje neuždraustų pažeidėjams SIM korteles įsigyti kitose šalyse, kuriose SIM kortelės nėra registruojamos (pvz., Latvijoje) ir naudojantis tarptinklinio ryšio (angl. Roaming) paslaugomis skambinti iš latviško numerio Lietuvos teritorijoje. Be to, Europos Komisijos duomenimis, nuo 2017 m. birželio 15 d. nelieka papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių, iš latviško numerio Lietuvoje bus galima kalbėti tokiais pačiais tarifais kaip Latvijoje. Lenkijoje, kuri neseniai pradėjo registruoti korteles, šis sprendimas patyrė nesėkmę Lenkiją užplūdo skelbimai, siūlantys pirkti jau registruotas korteles. Taigi nusikaltėliams šie apribojimai nesudarė kliūčių nusikalstamais tikslais neidentifikuotai naudotis judriojo ryšio paslaugomis. Blogės sąlygos judriojo ryšio paslaugų gavėjams: augs kainos, prastės prieinamumas Dėl išankstinio mokėjimo kortelių registravimo išaugsiančių paslaugų teikimo sąnaudų, operatoriai gali būti priversti didinti paslaugų kainas vartotojams. Be to, šiuo metu išankstinėmis mokėjimo kortelėmis yra prekiaujama ne tik paslaugų teikėjų salonuose, tačiau ir prekybos centruose, degalinėse ir kitose prekybos vietose. Paslaugų teikėjų teigimu, jų salonuose dirbantys žmonės yra paruošiami reikiamų duomenų surinkimui, taip pat yra apmokomi, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus bei padirbtus dokumentus. Tačiau, galima manyti, kad tokių įgūdžių kitų pardavimo vietų darbuotojai neturi. Tai gali reikšti, kad kitose parduotuvėse nebebus pardavinėjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Tai skaudžiausiai palies atokesnių regionų, kur nėra paslaugų teikėjų įsteigtų aptarnavimo centrų, gyventojus, kuriems prastės judriojo ryšio paslaugų prieinamumas, o tuo pačiu ir šių paslaugų užtikrinamas saugumas.
Reguliavimas taikomas praeičiai pažeidžia teisinės valstybės principą Reikia pabrėžti, kad jei visgi būtų sukurta pareiga surinkti jau paslaugomis besinaudojančių asmenų duomenis, tai paneigtų jau tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos sutarties esmę. Šios paslaugos turi du pagrindinius elementus: išankstinis paslaugų apmokėjimas ir paslaugų anonimiškumas. Jei reguliavimas būtų taikomas į praeitį, tai pažeistų vieną iš esminių teisės sistemos principų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas“. Jei Projekte siūlomas reguliavimas visgi būtų taikomas praeičiai, kas savaime prieštarauja teisės principams, būtų paneigta viena iš esminių išankstinio mokėjimo ryšio sutarties sąlygų. Toks imperatyvus nurodymas pakeisti sutartį taip pat būtų neproporcingas numatytiems tikslams pasiekti. Išvada LLRI siūlo nepritarti projektams. Atsižvelgti Vyriausybei pateikus savo išvadą pateiktos pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus. 9. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-05-09 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) kreipiasi į LR Seimo Ekonomikos komitetą dėl šiuo metu Seime svarstomų Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 ir Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3694 (toliau Įstatymų projektai), kuriais siekiama nustatyti, kad būtų registruojamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės.
Įstatymo projektais siūloma, kad būtų registruojamos tiek dabar jau naudojamos, tiek naujos SIM kortelės. Lietuvos verslo konfederacija mano, kad Įstatymų projektais siūlomas SIM kortelių registravimas yra nepagrįstas ir perteklinis reikalavimas, kuris sukels didelių nepatogumų ir kaštų vartotojams, verslui ir valstybei, tačiau Įstatymų projektų tikslai bus nepasiekti. Norime atkreipti dėmesį, kad SIM kortelių registracija yra tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje aptariama tema, todėl šiuo klausimu yra daryta tyrimų bei analizuoti įvairių šalių atvejai:
vienijanti daugiau nei 800 operatorių, paskelbė ataskaitą apie privalomąją SIM kortelių registraciją. Asociacijos duomenimis, nepaisant to, kad dalis valstybių, akcentuodamos kovą su nusikalstamumu, siekia registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles, „iki šiol nėra jokių empirinių duomenų, patvirtinančių, kad privaloma SIM kortelių registracija padeda mažinti nusikaltimus“. Kartu asociacija pabrėžia, kad J e i registracijos reikalavimai yra neproporcingi konkrečiai rinkai, privaloma registracija gali neplanuotai pakenkti pažeidžiamiems ir socialiai jautriems vartotojams“ .
svarstė išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją tačiau idėjos atsisakė, nes įvertino, kad tai būtų neefektyvus ir perteklinis reguliavimas.
proc. vartotojų liko nesuregistruoti ir jiems ryšys buvo tiesiog išjungtas.
Turint omenyje, kad Lietuvoje didžioji dalis išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojų yra socialiai jautrios grupės (pensininkai, neįgalieji), operatorių salonų tinklas nėra tankus (mažesniuose miesteliuose ar kaimuose dažnai jų apskritai nėra), kyla didelė grėsmė, kad dalis Lietuvos gyventojų bus tiesiog palikti be ryšio ir susisiekimo. SIM kortelės registracija gali būti nepatogus ar sudėtingas veiksmas jautrioms vartotojų grupėms, o kai kurie vartotojai gali tiesiog nepastebėti naujo reguliavimo, neįvertinti, kad toks reguliavimas liečia ir juos. Norime atkreipti dėmesį, kad jau šiais metais - nuo 2017 m. birželio 15 d. ES įsigalioja reikalavimas kitose ES šalyse paslaugas teikti tokiomis pat kainomis, kokios yra taikomos ir namų rinkoje. Todėl jeigu nusikaltėliai savo veiklai norėtų naudoti išankstinio mokėjimo SIM korteles, jie galėtų laisvai naudotis Latvijoje ar Estijoje įsigytomis kortelėmis, kurios nėra registruojamos. Taigi manome, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, sukuriantis didelius nepatogumus bei išaugusias kainas bei administracinius kaštus vartotojams, verslui ir valstybei, o projektų tikslas - užkardyti telefonų panaudojimą nusikaltimams vykdyti - nebus pasiektas, nes tam bus galima naudoti kaimyninių valstybių SIM korteles arba įsigyti didelius jų kiekius prieš privalomą registravimą.
Todėl prašome LR Seimo Ekonomikos komitetą nepritarti įstatymų projektams ir pavesti LR Vyriausybei atlikti siūlomo reguliavimo kaštų ir naudos analizę. Atsižvelgti Vyriausybei pateikus savo išvadą pateiktos pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus. 10. AB Telia Lietuva, 2017-06-08/ Nr. 02426 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo projektu (2017-06-06 reg. Nr. 17-7176) nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo
projektas Nr. XIIP-3694) ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-199 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-199) ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 tikslai iš esmės sutampa su įstatymo projekto Nr. XIIP-3694 tikslu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sujungti nurodomus įstatymų projektus ir toliau svarstyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-199, patikslinant jį pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pirmasis nutarimo projekto pasiūlymas suformuluotas taip: „1. Manytina, kad įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti pareigą registruoti iki įstatymo projekto Nr.
XIIIP-199 įsigaliojimo įsigytas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, kurios iš anksto apmokėtos, gali būti neproporcinga patiriamų sąnaudų, atsirasiančios administracinės naštos paslaugų gavėjams santykio su šios nuostatos veiksmingumu aspektu (turint omenyje, kad išlieka galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas iš anksto apmokėtas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas), todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 dalies – tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos priėmus įstatymo projektą Nr. XIIIP-199 registruoti tik naujai įsigytas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, kurios iš anksto apmokėtos.“ Telia Lietuva, AB (toliau – „Telia“) 2017-03-30 raštu Nr. 01288 pateikė savo poziciją dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui, taipogi aktyviai dalyvavo įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 svarstymuose Seimo komitetuose, todėl šiuo raštu tik pakartoja savo ne kartą išsakytą poziciją:
nustatytų pareigą registruoti visas judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles. Projekte numatyta, kad po įstatymo įsigaliojimo būtų registruojamos visos naujai įsigyjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės, tuo tarpu esamų klientų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimui suteikiamas protingas pereinamasis laikotarpis – iki 2018 m. liepos 1 d. „Telia“ nuomone, tinkamai pasirengus ši priemonė padėtų sumažinti padaromų nusikalstomų veikų skaičių ir neturėtų jokios įtakos „Telia“ paslaugų kainoms ar klientų patogumui. Nemanome, kad yra pagrindo nerimauti dėl sudėtingų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo procedūrų ar labai didelių registravimo kaštų. 2.
2Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus pasiūlymą registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles, manome, kad Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Tokiu atveju nebepritariame registravimo iniciatyvai dėl šių priežasčių:
1) Remiantis statistine informacija didžioji dalis „Telia“ išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojų EŽYS ir EXTRA kortelėmis naudojasi labai senai (virš 2-3 metų) ir artimiausiu metu neketina jų keisti į naujas korteles. Manome, kad panašią statistiką turėtų turėti ir kiti mobilaus ryšio paslaugų operatoriai. Taigi, nusprendus registruoti tik naujai įsigyjamas išankstinio mokėjimo SIM korteles, didžioji dalis kortelių naudotojų ir toliau išliktų anoniminiai. Naudojimosi terminas EŽYS kortelė iki 1 mėn. 6 proc. nuo 1 iki 2 mėn. 4 proc. nuo 2 iki 3 mėn. 3 proc. nuo 3 iki 6 mėn. 8 proc. nuo 6 iki 12 mėn. 10 proc. nuo 1 m. iki 2 m. 13 proc. nuo 2 m. iki 3 m. 8 proc. nuo 3 m. 47 proc. Naudojimosi terminas EXTRA kortelė iki 1 mėn. 6 proc. nuo 1 iki 2 mėn. 3 proc. nuo 2 iki 3 mėn. 2 proc. nuo 3 iki 12 mėn. 9 proc. nuo 1 m. iki 3 m. 8 proc. nuo 3 m. iki 6 m. 12 proc. nuo 6 m. iki 10 m. 24 proc. nuo 10 m. 35 proc. 2) „Telia“ vertindama išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kaštus, atsižvelgė į tai, kad iš teisėsaugos institucijų gauna vidutiniškai apie 2,5 tūkst. užklausų per mėnesį/30 tūkst. užklausų per metus dėl informacijos apie išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojus pateikimo. Tokiu būdu, teikdami informaciją teisėsaugos institucijoms, kiekvieną mėnesį patiriame ženklią administracinę naštą. Visų kortelių registravimas sąlygotų vienkartines registravimo išlaidas, tačiau leistų operatoriams išvengti kasmėnesinių išlaidų, kurias patiria vykdydami teisėsaugos institucijų nurodymus.
Priešingu atveju, jeigu būtų pasirinktas tik naujai įsigyjamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo modelis, Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti, tuo tarpu operatoriai patirtų tiek vienkartines registravimo išlaidas, tiek kasmėnesines išlaidas. 3) Nusikalstamų veikų tyrimui ar jų užkardymui labai svarbu nustatyti bent du esminius duomenis: SIM kortelės vartotoją ir jo naudojamą įrangą. Tokie identifikatoriai gali būti IP adresas ir/arba telefono numeris bei įrenginių identifikatoriai, pvz. IMEI. Lietuvoje itin daug nelegaliu būdu įsigytų mobiliųjų įrenginių, todėl operatoriai ketina įdiegti IMEI registravimo ir blokavimo priemones, ir greitu metu tikisi kartu pradėti naudoti šias priemones. Pradėjus taikyti IMEI registravimo ir blokavimo priemones, būtų galima veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. O taikant šią priemonę kartu su išankstinio mokėjimo kortelių registracija, nusikalsti linkusiems asmenims mobilieji įrenginiai ir mobilus ryšys nebegalėtų būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiu. Projektu siūlomas sprendimas leistų identifikuoti visus SIM kortelių vartotojus, kurie šiuo metu naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis, tokiu būdu tai taptų efektyvia priemone nusikalstamų veikų tyrimui ar jų užkardymui. Kaip jau paminėta aukščiau, priešingu atveju, jeigu būtų pasirinktas tik naujai įsigyjamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo modelis, Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti, tuo tarpu operatoriai patirtų beprasmes registravimo išlaidas. Nepritarti Vyriausybei pateikus savo išvadą pateiktos pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus. 11. Lietuvos advokatūra (2017-06-08, 2017-06-05/Nr. 506) Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo NR.
IX- 2135 (toliau - Įstatymas) projektais Nr. XIIP-3694 ir Nr. XIIIP-199, kurie komiteto sprendimu sujungti į vieną, laikant pagrindiniu projektą NR. XIIIP-199 (toliau - Projektas), iš esmės pritaria Projektui, tačiau teikia pastabas dėl Projekto 5 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 68 straipsnis, papildant jį 5 ir 6 dalimis, taip pat dėl Projekto 8 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo priedas Nr. 1. Projektu siūloma Įstatymo 68 straipsni papildyti 5 dalimi, kuria siekiama nustatyti galimybę policijos įstaigoms iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų realiu laiku be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo neatlygintinai gauti vietos nustatymo duomenis: „ Siekiant užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas yra negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis realiu laiku policijos įstaigai. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik ¡galiotas policijos įstaigos pareigūnas pateikia motyvuotą užklausą. Vietos nustatymo duomenų teikimas nutraukiamas, kai pagalba suteikiama arba grėsmė asmens sveikatai ir
(ar) gyvybei išnyksta. Policijos įstaiga, nustačiusi, kad vietos nustatymo duomenys nesusiję su jų panaudojimui keliamais tikslais, šiuos duomenis nedelsiant sunaikina.
Policijos įstaiga, gavusi vietos nustatymo duomenis, nedelsiant informuoja asmenį, kurio vietos nustatymo duomenys buvo gauti, apie tai kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ir ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.“ Dalyje dėl policijos įstaigoms suteikiamų įgaliojimų, kilus grėsmei asmens gyvybei ir (ar) asmens sveikatai, gauti asmens vietos nustatymo duomenis realiu laiku, Lietuvos advokatūra pastabų neturi. Pabrėžtina, kad abejonių kelia teisės normos dalis, kurioje numatoma, kad šios dalies nuostatos netaikomos, kai vietos nustatymo duomenys renkami ir kaupiami kriminalinės žvalgybos, žvalgybos ir ikiteismini tvrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Manytina, kad ši normos dalis, nustatanti jos taikymo išimtį, yra perteklinė, nes Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką, yra nustatyta kokia tvarka ir pagrindais yra renkami atitinkami duomenys apie asmenį. Atkreiptinas dėmesys, jog pati normos dalies formuluotė yra netiksli ir dviprasmiška, dėl to gali sukurti prielaidas skirtingam jos aiškinimui ir taikymui, bei teisiniam neapibrėžtumui. Dėl šios priežasties, jeigu ši normos dalis būtų palikta, ji turėtų būti tobulinama teisinės technikos požiūriu. Atsižvelgti
išvadą ir pasiūlymus
(2017-06-08, 2017-06-05/Nr.
taip pat siūloma Įstatymo 68 straipsni papildyti 6 dalimi: „Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešiįjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikia motyvuotą užklausą“. Lietuvos advokatūra minėtą normą vertina kritiškai ir mano, kad toks reguliavimas nepagrįstai išplečia kriminalinės žvalgybos, žvalgybos institucijų teises be asmens sutikimo rinkti asmens duomenis (naudotojo telefono ryšio numerį), nesant grėsmės asmenų gyvybei ir (ar) sveikatai ar kitais neatidėliotinais atvejais, ir nesant teismo ar prokuroro sankcijos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokia galimybė padėtų minėtoms institucijoms lengviau gauti asmens telefono numerį, siekiant su juo susisiekti. Manytina, kad jeigu telefono ryšio numeris yra reikalingas operatyvesniam susisiekimui su asmeniu, tuomet asmuo, kurio asmens duomenys
būti apie tai informuojamas bei jam nurodoma tokios informacijos rinkimo tikslas. Atsižvelgti
išvadą ir pasiūlymus
(2017-06-08, 2017-06-05/Nr. 506) Projekto 7 straipsniu papildomas Įstatymo priedas Nr.
judriojo ryšio operatoriams registruoti judriojo ryšio išankstinio apmokėjimo SIM korteles (tuo tikslu rinkti ir kaupti duomenis apie abonento vardą ir pavardę (įmonės pavadinimą), asmens (įmonės) kodą, adresą, telefono ryšio numerį, techninio pobūdžio informaciją (abonento dentifikavimo modulio (SIM) numeris - ICCID, tarptautinis judriojo ryšio identifikatorius - IMSI). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad registravimu siekiama veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. Lietuvos advokatūros nuomone, toks išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimas ir papildomas asmens duomenų kaupimas yra perteklinis ir sukuriantis prielaidas pažeisti konstitucinę asmens teisę į privatumą, taip pat prie Projekto nėra pateikiama pakankamai pagrindimo (paskaičiavimų), kaip pagerės kriminogeninė situacija ir ar tikrai bus pasiekti užsibrėžti tikslai, ar toks registravimas nepažeis socialiai pažeidžiamų asmenų (nepilnamečių, senyvo amžiaus asmenų) teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama, kad niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimos gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnyje įtvirtinta teisė į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, kuri apima draudimą rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos konfidencialumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Paminėtina, kad Rumunijos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registraciją prieštaraujančią Konstitucijai. Pabrėžtina, kad siūlomas išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimas galimai pažeis asmenų teisę į privatumą, t. y. naudotis telefoniniu ryšiu neidentifikuojant jų naudotojo, taip pat teisę rinktis pigesnę ir paprastesnę (lengviau prieinamą) telefoninio ryšio priemonę.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, jokie duomenys apie išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojus nėra kaupiami, asmenys turi teisę naudotis išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis, bendrauti su savo šeimos nariais ar kitais asmenimis be jokios išankstinės registracijos, o tik įsigiję išankstinio apmokėjimo SIM kortelę. Abejotina, ar tokiu teisiniu reglamentavimu bus pasiekti deklaruojami išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimo tikslai — telefoninių nusikaltimų užkardymas, kadangi be registracijos išankstinio apmokėjimo SIM korteles galima įsigyti kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia registracija netaikoma. Pabrėžtina ir tai, kad daugeliu atveju SIM kortelės registruotas įgįjėjas nebūtinai bus ir jos faktinis turėtojas ir naudotojas. Manytina, kad siūloma SIM kortelių registracija (asmens duomenų kaupimas apie kortelės turėtoją) gali paskatinti telefono aparatų ir SIM kortelių vagystes, duomenų klastojimo ir kitus nusikaltimus. Pritarti
išvadą ir pasiūlymus
14AB „Telia Lietuva“,
UAB „Bitė Lietuva“ 2017-07-12/ G-2017-8337 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo projektu (2017-06-08 reg. Nr. 17-7176) nutarė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių ¡statymo Nr. !X-2135 34 straipsnio ir jstatymo 1priedo pakeitimo jstatymo projektui Nr. XIIP-3694 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIP-3694) ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių jstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-199 (toliau - įstatymo projektas Nr XIIIP-199) ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 tikslai iš esmės sutampa su įstatymo projekto Nr.
XIIP-3694 tikslu, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sujungti nurodomus įstatymų projektus ir toliau svarstyti jstatymo projektą Nr. XIIIP-199, patikslinant jį pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus (toliau - Projektas). Po Projekto svarstymų LR Seimo komitetuose buvo pasiūlytąjį modifikuoti numatant, kad privalomai būtų registruojamos tik naujos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Telia Lietuva, AB ir UAB „Bitė Lietuva" (toliau - Operatoriai) teikia savo poziciją dėl Projekto nuostatų, susijusių su išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija. Pirmasis nutarimo projekto pasiūlymas suformuluotas taip: „1. Manytina, kad ¡statymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti pareigą registruoti iki jstatymo projekto Nr. XIIIP- 199 įsigaliojimo įsigytas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, kurios iš anksto apmokėtos, gali būti neproporcinga patiriamų sąnaudų, atsirasiančios administracinės naštos paslaugų gavėjams santykio su šios nuostatos veiksmingumu aspektu (turint omenyje, kad išlieka galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas iš anksto apmokėtas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas), todėl siūlytina atsisakyti jstatymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 dalies – tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos priėmus įstatymo projektą Nr. XIIIP-199 registruoti tik naujai įsigytas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, kurios iš anksto apmokėtos." Telia Lietuva, AB (toliau - „Telia“) 2017-03-30 raštu Nr. 01288 pateikė savo poziciją dėl įstatymo projekto Nr. X1IIP-199 Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui, taipogi aktyviai dalyvavo įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 svarstymuose Seimo komitetuose, 2017-06-08 raštu Nr.
poziciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui, tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ne tik kad neatsižvelgė į
„Telia“ poziciją, tačiau jos net nevertino („Telia" 2017-06-08 raštas Nr. 02426 nėra įtrauktas į pateiktų pastabų sąrašą). Operatorių
nuomone, siūlomas Projektas ne tik kad neatneš reikiamos naudos, bet ne tai sukurs beprasme administracine ir finasinę našta Operatoriams, kaip „Telia“ ir UAB
„Bitė Lietuva“ detalizuoja šiame rašte. Operatoriai
nepalaiko Projekto, nes Operatoriai šio Projekto įgyvendinimui privalės skirti papildomus kaštus, o planuojama nauda viso Projekto derinimo bei svarstymo metu taip ir nebuvo aiškiai bei nedviprasmiški įvardinta. Mūsų nuomone, akivaizdu, kad Projekto rengėjų nurodomi reguliavimo keitimo tikslai yra valstybės funkcija, kuri turėtų būti vykdoma valstybės lėšomis (išankstinio mokėjimo kortelių registravimas, siekiant didinti valstybės ir visuomenės saugumą, nusikaltimų prevenciją ir pan.). Europos Sąjungos institucijos šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi, nors šis klausimas ir buvo svarstomas ES lygiu, o įvairių šalių praktika yra skirtinga. Pažymėtina, kad kai kurių užsienio šalių praktika rodo, kad tam tikrais atvejais SIM kortelių registravimas sukelia realią šešėlinės prekybos riziką, o tai ne tik nesumažina nusikalstamumo, bet, priešingai, padidina šešėlinės rinkos grėsmę. Manome, kad Projekte numatyti tikslai nebūtų pasiekti, tuo tarpu Operatoriai patirtų beprasmes registravimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, Operatoriai nepritaria išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo iniciatyvai.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaudamosi Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, valstybės institucijos ir įstaigos privalo vertinti administracinės naštos verslui pokytį, kai jų rengiamuose teisės aktų projektuose numatomi nauji, naikinami ar keičiami galiojantys informaciniai įpareigojimai ūkio subjektams. Teisės aktų projektai kartu su administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitomis turi būti teikiami Ūkio ministerijai įvertinti. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija pateikė savo pastabas dėl Projekto „Ūkio ministerija pažymi, kad net ir sušvelninant Projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio reikalavimus, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriamas naujas informacinis įpareigojimas ūkio subjektams, kurį turės atlikti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų (toliau - paslaugų teikėjai) darbuotojai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr.4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis, priėmus Nutarimo projektu siūlomus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija turėtų pateikti Ūkio ministerijai patikslintą administracinės naštos apskaičiavimo ataskaitą.“ Operatoriai yra atlikę preliminarius išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo kaštų vertinimus. „Telia“ skaičiavimais patiriami kaštai būtų tokie:
nepriklausytų ar būtų registruojamos visos ar tik naujos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. 2) Trečiųjų šalių technologinių sistemų įdiegimo kaštai - apie 100 tūkst. EUR. 3). Palaikymo kaštai per metus - apie 100 tūkst. EUR. UAB
„Bitė Lietuva“ skaičiavimais patiriami kaštai būtų apie 640 tūkst. EUR.
EUR. Taigi, nepaisant to, kad būtų registruojamos tik naujos kortelės, kiekvienas Operatorius turėtų daugiau nei pusę milijono eurų pradinių investicijų bei apie 100 tūkst. kasmetinių sąnaudų. Akivaizdu, kad naujai įsigyjamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo modelis nesudarytų sąlygų pasiekti Projekte numatytų tikslų, tuo tarpu Operatoriai patirtų beprasmes registravimo išlaidas. Dar gi blogiau, šis modelis paskatintų šešėlinę SIM kortelių prekybą, kadangi nusikalsti linkę asmenys ieškotų galimybių įsigyti senas neregistruotas korteles. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, nepritariame Projektui dėl išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo, prašome atsižvelgti j Operatorių išsakytą poziciją bei argumentus ir siūlome iš Projekto išbraukti nuostatas, susijusias su išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija. Tuo atveju, jei valstybės institucijos neatsižvelgs į Operatorių poziciją, būsime priversti reikalauti valstybės atlyginti beprasmes registravimo išlaidas, kurios įkils dėl neapgalvotų ir nepagrįstų valstybės institucijų veiksmų. Atsižvelgti Vyriausybei pateikus savo išvadą pateiktos pastabos nebeaktualios. Žr. Vyriausybės išvadą ir pasiūlymus. 15. AB „Telia Lietuva“/ 2018-05-15 4(66) N
<...>
Norime pabrėžti, jog palaikome priimtą LR Vyriausybės Nutarimą, tačiau kartu atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto 1 priedo, numatančio duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijas 6.3. punktą, kuris įpareigoja operatorius saugoti CELL ID (bazinės stoties) zonas viso įvykio metu (nuo telekomunikacijų įvykio pradžios ir iki jo pabaigos). Tai reiškia, kad kai asmuo pradeda pokalbį, bus užfiksuota konkrečios bazinės stoties, prie kurios jis buvo prisijungęs tuo metu, zona, taip pat, jeigu kalbėdamas asmuo juda, bus fiksuojamos ir visos kitos stočių zonos iki pokalbio pabaigos. Svarbu pabrėžti, kad bus fiksuojami tik istoriniai duomenys, bet ne faktinis asmens judėjimas realiu laiku.
Jau dabar operatoriai yra įstatymų įpareigoti saugoti stoties zoną pokalbio pradžioje ir zoną pokalbio pabaigoje, tačiau viso įvykio stočių zonos nėra saugomos. Norime atkreipti dėmesį, kad viso įvykio stočių zonų duomenų apimtis yra nepaprastai didelė, o jų ilgalaikis saugojimas reikalautų nepagristai didelių papildomų investicijų i IT infrastruktūrą. Atsižvelgiant į būtinybę saugoti minėtus duomenis tam tikrą nustatytą laiko tarpą, manome, kad galėtume įsipareigoti tokius duomenis saugoti ne ilgiau nei 14 d. Ilgesnis saugojimo laikotarpis būtų finansiškai nepakeliamas visiems operatoriams, todėl atsirastų būtinybė svarstyti duomenų saugojimo kaštų kompensavimo klausimą. Svarbu akcentuoti tai, kad Įstatymo projekto 66 ir 77 straipsniai, nurodantys duomenų tvarkymo bei elektroninių ryšiu srautų priežiūros ir stebėjimo tvarką, nenumato kitokio (t.y. 14 dienų) duomenų saugojimo termino šiems išskirtinai didelę apimtį turintiems duomenis, nors ankstesnėse Įstatymo projekto derinimo stadijose tokia išimtis buvo numatyta. Todėl, atsižvelgiant i aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome koreguoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 6 ir 7 dalis ir išdėstyti jas sekančiai: „66 straipsnis. Duomenų tvarkymas
Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodyti duomenys saugomi 14 dienų nuo ryšio datos. 7.
saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išskyrus Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, susijusius su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta, kad papildomi duomenis, duomenis, nurodyti 6.3 p. bus saugomi 2 mėn., o kiti 6 mėn. – kaip buvo iki pakeitimo. Žr. EK pasiūlymus
1 N Atitinkamai reiktų papildyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją sekančiai:
„77 straipsnis. Elektroninių ryšių srautų
priežiūra ir stebėjimas
duomenys reikalingi kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos — kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijų — nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Prašome atsižvelgti aukščiau paminėtas pastabas bei argumentus ir svarstyti galimybę koreguoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą.“
2018-05-15 Dėkojame už galimybę pateikti nuomonę dėl Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektų Nr. XIIIP-199 ir Nr. XIIP-3694 (toliau -
“Projektai”), kuriais siūlomi pakeitimai galimai palengvins teisėsaugos
institucijų darbą.
Manome, kad valstybės institucijų sprendimas atsisakyti išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos ir vietoje to nustatyti pareigą judriojo ryšio operatoriams tam tikrais atvejais blokuoti judriojo ryšio įrenginius pagal jų identifikavimo kodą (IMEI) yra sveikintinas ir neabejotinai pasitarnaus didesniam valstybės ir jos piliečių saugumui. Vis dėlto viena naujai siūloma pareiga operatoriams saugoti papildomus duomenis kelia tam tikrą susirūpinimą dėl žemiau nurodytų priežasčių. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-199 be kita ko yra numatyta operatorių pareiga saugoti tokius naujus duomenis (6.3 punktas): ,.6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti: 6.1. <...>; 6.2. <...>;
vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną;“ Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-199, kuriuo siūloma papildyti Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedą nauju 6.3 punktu nustatant pareigą saugoti duomenis, reikalingus nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną gali būti sunkiai realizuojamas dėl labai bendro siūlomos formuluotės pobūdžio. Nėra aišku, kas turima omenyje, kalbant apie „vietovės žymų (Cell ID) zoną“. Judriojo ryšio tinklai yra skirstomi į bazinių stočių veikimo zonas (tokių zonų Lietuvos teritorijoje gali būti kelios dešimtys ir jos apims itin dideles geografines teritorijas), todėl praktinė šios nuostatos įgyvendinimo nauda būtų abejotina. Iš kitos pusės tokio funkcionalumo įdiegimas gali sąlygoti didelius kaštus, ypač atsižvelgiant į pareigą tokius duomenis saugoti 6 mėnesius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritariame Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekto Nr.
XI11P-199 nuostatoms, tačiau siūlome konkretizuoti
taip pat, atsižvelgiant į galimą duomenų kiekį, trumpinti jų saugojimo terminą nuo 6 mėnesių iki 10 dienų. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritarta, kad papildomi duomenis, duomenis, nurodyti 6.3 p. bus saugomi 2 mėn., o kiti 6 mėn. – kaip buvo iki pakeitimo. Žr. EK pasiūlymus
2018-05-15 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. 1X-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Projektas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3694 ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-199“ (toliau - Nutarimas) Susipažinę su Projektu bei Nutarimu informuojame, jog palaikome Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją atsisakyti išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo dėl neproporcingos patiriamų sąnaudų ir atsirasiančios administracinės naštos santykio su šios nuostatos veiksmingumu aspektu (turint omenyje, kad išlieka galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles). Bendrovė taip pat palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompromisinį pasiūlymą, kad operatoriai blokuotų judriojo ryšio įrenginius Nutarime numatytais atvejais (kai vykdomi ribotini veiksmai, kai nustatomas besidubliuojantis judriojo ryšio įrenginio tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) arba šis identifikatorius neatitinka jo formavimo reikalavimų, taip pat, kai turima duomenų, kad judriojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu).
Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 6.3 punktą, numatantį operatoriams pareigą saugoti papildomus duomenis, būtinus judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti - duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų {Cell ID) zoną. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar tokių duomenų rinkimas neprieštarauja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatoms. Taip pat, kadangi šių duomenų apdorojimui bei rinkimui bendrovė turės įsigyti papildomą įrangos gamintojo licenciją bei patirs papildomus duomenų saugojimo kaštus, siūlome atitinkamas išlaidas numatyti valstybės biudžete. Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai papildyti Projekto 6.3 punktą:
„6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
<...>
6.3. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka; Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytas pastabas bei pasiūlymus Nepritarti Argumentai: Pasitarimu metu buvo sutartas kompromisinis variantas, kad papildomi duomenis bus saugomi trumpesnį laiką. Žr. EK pasiūlymus 19.
19Lietuvos verslo konfederacija,
2018-05-15 <...> LVK visiškai pritaria Vyriausybės pozicijai, kad reikėtų atsisakyti siūlomos SIM registracijos, ir palaiko Vyriausybės kompromisinį pasiūlymą, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai blokuotų judriojo ryšio įrenginius ne tik tada, kai judriojo ryšio įrenginiais vykdomi ribotini veiksmai, tačiau ir patys vykdytų monitoringą bei blokuotų judriojo ryšio įrenginius įstatymo numatytais atvejais. LVK prašo Ekonomikos komiteto taip pat atsižvelgti į Vyriausybės poziciją ir SIM registracijos, kaip neproporcingo reguliavimo, atsisakyti. Tačiau kartu norime atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė, savo Nutarime yra išdėsčiusi pasiūlymą, kaip būtų galima formuluoti Įstatymo projekto XIIIP-199 1 priedo 6 punktą, jame numatant, kokie duomenys yra būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
„6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
<...>
6.3. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną;<...>“. Manome, kad 6.3 papunktis yra sunkiai įgyvendinamas ir perteklinis reikalavimas, kurio taikymas praktikoje nesuteiktų papildomos naudos veikų prevencijai ar tyrimui, bet sukurtų ženklius kaštus. Pažymėtina, kad šio 6.3. papunkčio formuluotė yra itin bendro pobūdžio ir galėtų apimti bet kurį mobilųjį telefoną, kuris nėra išjungtas (net nenaudojamas telefonas visada yra prisiregistravęs prie tam tikros bazinės stoties). Dabartinė 6.3 papunkčio formuluotė leidžia jį traktuoti taip, kad paslaugų teikėjas (operatorius) privalo saugoti visus duomenis apie tai, prie kurios bazinės stoties telefonas buvo prisiregistravęs, o tokie duomenys turėtų būti saugomi 6 mėnesius. Atkreipiame dėmesį, kad toks saugojimas apimtų labai didelį kiekį duomenų, kuriuos ūkio subjektai privalėtų saugoti 6 mėnesius. Taip pat kyla abejonių, ar tokių duomenų saugojimas neperžengtų netrukus įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ribų.
Be to, mūsų žiniomis, kai kurie judriojo ryšio tinklo įrangos gamintojai tokio funkcionalumo iš viso nepalaiko ir būtų reikalingos itin didelės investicijos į judriojo ryšio tinklo pakeitimus tam, kad 6.3 papunkčio reikalavimas būtų įgyvendintas, nors esminės papildomos naudos jis neduotų. Manome, kad Įstatymo projekto bei Vyriausybės Nutarimo tikslui pasiekti yra visiškai pakankami kiti 6 punkte nurodyti duomenys, o 6.3. papunktis yra perteklinis ir neinformatyvus, todėl siūlome 1 priedo 6 punktą dėstyti taip:
„6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje; 6.2. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti; 6.3. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną; 6.4. duomenys apie judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes: 6.4.1. vietovės žyma (Cell ID); 6.4.2. geografinės koordinatės; 6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis.“ Apibendrinant, LVK pritaria Vyriausybės Nutarimo principinėms nuostatoms, tačiau mano, kad siūlomas 1 priedo 6 punktas yra taisytinas, nes vienas iš siūlomų papunkčių yra perteklinis. Prašome LR Seimo Ekonomikos komiteto atsižvelgti į Vyriausybės poziciją bei LVK pasiūlytą taisymą. Nepritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
2 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-199) (toliau - Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Teikiamos pastabos dėl Įstatymo projekto 1 priedo papildymo buvo teiktos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 18-6867, tačiau jos nebuvo įvertintos. 1. Siūlymas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) 68 straipsnį papildyti 6 dalimi, kurioje būtų numatyta kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms teisė neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono numerį be jų sutikimo palengvintų minėtų institucijų darbą bei prisidėtų prie efektyvaus funkcijų vykdymo. Tačiau siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 68 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos ydingos nuostatos, įpareigojančios kriminalinės žvalgybos subjektus, žvalgybos institucijas ir ikiteisminio tyrimo įstaigas savarankiškai informuoti asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti. Manytina, kad siūlomas įpareigojimas sudarytų prielaidas atskleisti informaciją asmeniui, kurio atžvilgiu teisėtai vykdomi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai arba taikomi žvalgybos metodai. Pabrėžtina, kad tokie duomenys yra nevieši ir negali būti atskleidžiami asmenims nevykdantiems žvalgybos (kontržvalgybos), o tuo labiau asmenims, kurių atžvilgių šie metodai yra taikomi. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas tyrimo duomenų slaptumo, veiklos metodų neskelbtinumo (konfidencialumo) principų laikymasis, o taip pat būtų pažeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos.
Mūsų manymu, toks įpareigojimas galėtų pakenkti atliekamų tyrimų efektyvumui, kadangi pažeistų slaptų ir viešų tyrimo veiksmų derinimo principus. Atsižvelgti
rengiamą Įstatymo projektą papildyti naujomis nuostatomis, susijusiomis su saugomų duomenų kategorijomis. Šiuo tikslu VSD siūlo pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo nuostatas, pakeičiant esamus šio priedo punktus bei papildant jį naujais punktais. Siekiant nustatyti, iš kokio bei kur esančio galinio elektroninių ryšių įrenginio
interneto protokolo (IP) adresą, todėl siūlome pakeisti Įstatymo projekto1 priedo 2 punkto „Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti“ 2.2 ir 2.2.2 papunkčius, juos išdėstant taip: „2.2. susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir intemetine telefonija:“, „2.2.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas, ryšio metu suteiktas interneto protokolo (IP) adresas.“ Nepritarti Argumentai:
Žr. Seimo TD, Europos TD, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos, advokatų argumentus ir pastabas, Vyriausybės išvadą ir argumentus prie 3 VSD pasiūlymo. 3. Valstybės saugumo departamentas 2017-04-14/Nr.
18-33558 Siekiant nustatyti su kokiu kitu galinio elektroninių ryšių įrenginiu vyko komutacija (koks telefonas ar kompiuteris buvo sujungtas ryšio sesija su kitu telefonu ar kompiuteriu), siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 3 punkto „Duomenys, būtini datai, laikui ir trukmei nustatyti“ 3.2.1 papunktį, jį išdėstant taip: „3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, interneto protokolo (IP) galiniai adresai į kuriuo buvo kreiptasi ryšio metu, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;“ Nepritarti Argumentai:
Žr. Seimo TD, Europos TD, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos, advokatų argumentus ir pastabas, Vyriausybės išvadą. Kadangi, IP adresai, į kuriuos kreiptasi ryšio metu rodo, kur vartotojas naršė internete, tai iš esmės jau yra turinio kontrolė. Pagal IP adresus galima nustatyti kur asmuo lankėsi ir iš elektroninių ryšių turinio apie fizinius asmenis galima sužinoti slaptos informacijos (asmeninius potyrius, emocijas, sveikatos problemas, seksualinius polinkius, politines pažiūras ir pan.) Numeriai, kuriais skambinama, apslankytos interneto svetainės, geografinė buvimo vieta, laikas, kada asmuo skambino, skambučio data, trukmė ir pan. – remiantis šiai stuomenimis galima tikslias išvadas apie privatų asmens gyvenimą, o tai yra rimtas pažeidimas nes veiksminga komunikacijos apsauga yra labai svarbi naudojantis žodžio laisve, informacijos laisve ir kitomis susijusiomis teisėmis, pav., teise į asmens duomenų apsaugą arba minties, sąžinės ir religijos laisve (ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 str.). 4. Valstybės saugumo departamentas 2017-04-14/Nr. 18-33558 Be to siūlome apsvarstyti galimybę pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6 p.
„Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti“ 6.1 papunktį
išdėstyti taip: „6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje ir, jeigu tai numato naudojamos technologijos, pabaigoje;“. Būtinumas pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6 punkto 6.1 papunktį kyla iš poreikio greitai ir efektyviai identifikuoti galinio įrenginio vietą, šiuo metu tokius duomenis jau naudoja, kai kurie ūko subjektai, teikiantys elektroninių ryšių paslaugas. Nepritarti
2017-04-14/Nr. 18-33558 Taip pat, siekiant užtikrinti, kad kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančios institucijos operatyviai galėtų nustatyti galinio įrenginio vietą, būtina pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 6.3papunktį ir jį išdėstyti taip: „6.3. duomenys apie judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes: 6.3.1. vietovės žyma (Cell ID); 6.3.2. geografinės koordinatės; 6.3.3. užklausos metu skleidžiamo signalo kryptis; 6.3.4. bazinės stoties signalo stiprumas; 6.3.5. celės įrengimo adresas.“ Šių papildymų įgyvendinimas iš ūkio subjektų, teikiančių viešųjų ryšių paslaugas, papildomų investicijų nereikalautų, nes ūkio subjektai tokius duomenis ir taip fiksuoja, taigi tokius duomenis galėtų teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuriai pavesta sudaryti technines galimybes kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančioms institucijoms gauti duomenis, susijusius su elektroniniais ryšiais. Nepritarti Argumentai:
Pritarta Vyriausybės formuluotei. Žr. 4 Vyriausybės pasiūlymą. Be to, bazinės stoties signalo stiprumas yra kintamas dydis, kuris nuolat keičiasi, priklausomai nuo įvairių aplinkybių (vartotojų skaičiaus, paslaugų naudojimo intensyvumo, pan.). 2.
adreso informaciją, kuri naudojama įmonės vidiniams tikslams, tačiau tai nebūtų patikimas šaltinis, nes kai kurios vietovės turi nieko nereiškiančius adresus (pvz. miškas, negyvenama teritorija, taip pat adresas gali būti kaimo vietovės pavadinimas) ir tik geografinės koordinatės tiksliai nusako tą vietovę. Siūlome palikti koordinates. 6. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2017-04-25 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 18-3355 Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams pateiktus pasiūlymus (toliau – VSD pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šį pastebėjimą. Projekto
(toliau – ERĮ) 1 priedas „Duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijos“. Pažymėtina, kad VSD pasiūlyme siūloma Projektu keičiamą ERĮ 1 priedą išplėsti ir tokiais duomenimis kaip „ryšio metu suteiktas interneto protokolo (IP) adresas“ (2.2.2 papunktis), „interneto protokolo (IP) galiniai adresai, į kuriuos buvo kreiptasi ryšio metu“ (3.2.1 papunktis), „vietovės žyma (Cell ID) ryšio pabaigoje, jei tai numato naudojamos technologijos“ (6.1 papunktis). Pastebėtina, kad ERĮ buvo papildytas 1 priedu įgyvendinant 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/58/EB (toliau – direktyva 2006/24/EB). Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu sujungtose bylose C‑293/12 ir C‑594/12 direktyvą 2006/24/EB pripažino negaliojančia.
Direktyva 2006/24/EB nustatė minimalius standartus ir jos tikslui pasiekti parinktos priemonės nebuvo proporcingos. Teisingumo Teismas pripažino direktyvos 2006/24/EB nuostatas neproporcingomis ir šiurkščiai pažiedžiančiomis pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus. Svarbu yra tai, kad savo sprendime Teisingumo Teismas pažymėjo, kad direktyva 2006/24/EB buvo nustatytas teisėtas tikslas, t. y. reguliavimas, kuriuo nustatoma duomenų saugojimo pareiga siekiant kovoti su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais. Kita vertus, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tokiam šiurkščiam pagrindinių teisių ribojimui turi būti taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas siekiant geresnio skirtingų interesų balanso. Be to, Teisingumo Teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime dėl Tele2 Sverige AB ir kt. v Švedijos Vyriausybė sujungtose bylose C-203/15 ir C-698/15 nurodo, kad 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose kovos su nusikalstamumu tikslais numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusius srauto ir vietos nustatymo duomenis, perduodamus bet kokia elektroninio ryšio priemone.
Direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius srauto ir vietos nustatymo duomenų apsaugą ir saugumą, ypač kompetentingų nacionalinių instituciją prieigą prie saugomų duomenų, jeigu tokia prieiga neapribojama, kovojant su nusikalstamumu, tik kovos su sunkiais nusikaltimais tikslais, jai netaikoma išankstinė teismo ar nepriklausomos administracinės institucijos kontrolės ir nereikalaujama, kad nagrinėjami duomenys būtų saugomi Sąjungos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas Projektu keičiamo ERĮ 1 priedo papildymo tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytus siekiamus tikslus. Inspekcijos nuomone, VSD pasiūlymas dėl ERĮ 1 priedo pakeitimo neatitiktų Teisingumo Teismo suformuotos praktikos. Pritarti Argumentai:
VDAI yra viena iš žmogaus teisių gynimo institucijų Lietuvoje. Tiksliau sakant, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, kuri rūpinasi, kad būtų ginama žmogaus teisė į asmens duomenų ir privatumo apsaugą, tvarkant asmens duomenis profesiniais tikslais, kad asmens duomenų apsauga Lietuvoje atitiktų Europos Sąjungos teisinius reikalavimus ir būtų tinkamai užtikrinama informacinės visuomenės aplinkoje. Taip pat žr. Europos teisės departamento pastabas. 7.
2018-05-15/ Nr. 18-3391 N
<...>
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - Įstatymas) 77 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, teikti žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Tačiau Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje duomenų saugojimo ir teikimo tikslus, tiesiogiai nenumatytas duomenų saugojimas grėsmių užkardymo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje ir 65 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami iš esmės tapatūs teisiniai santykiai, bei siekiant užkirsti kelią galimiems teisiniams ginčams dėl žvalgybos institucijų teisės gauti duomenis pagal Įstatymą, siūlome Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį suderinti su 77 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Išvadoje taip pat siūlo Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį suderinti su 77 straipsnio 1 dalimi (6 komiteto siūlymas), nes praktikoje jau kilo ginčų, susijusių su 65 straipsnio 2 dalies ir 77 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (dėl informacijos saugojimo ir teikimo nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais).
Įvertinę minėtas aplinkybes, siūlome Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo, taip pat grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ar šalinimo tikslais, viešųjų tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Nepritarti Argumentai:
Žr. Vyriausybės išvadą, kuri pateikta 2017-11 15 ir kuri nesiūlo keisti šio straipsnio. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad:
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/58/EB (toliau – direktyva 2006/24/EB), o direktyvoje 2006/24/EB buvo nustatytas teisėtas tikslas, t. y. reguliavimas, kuriuo nustatoma duomenų saugojimo pareiga siekiant kovoti su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais;
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-11 15/ Nr. 919 8,9 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 ir 1.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-199 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-199) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
ryšių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatos, nustatančios judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą, gali būti neproporcingos patiriamų sąnaudų, atsirasiančios administracinės naštos, nurodytos įstatymo projekto Nr.
XIIIP-199 aiškinamojo rašto 7 punkte, santykio su šios nuostatos veiksmingumu aspektu (turint omenyje, kad išlieka galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles), todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3 papunkčio, taip pat įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 ir 3 dalių. Pritarti
Vyriausybė, 2017-11 15/ Nr. 9191
tyrimą, įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49¹ dalyje apibrėžiami ribotini veiksmai neturi būti siejami tik su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos. Taip pat tikslinga, kad viešųjų ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai blokuotų judriojo ryšio įrenginius ne tik tada, kai judriojo ryšio įrenginiais vykdomi ribotini veiksmai, tačiau ir patys vykdytų monitoringą bei blokuotų judriojo ryšio įrenginius taip pat ir tais atvejais, kai nustatomas besidubliuojantis judriojo ryšio įrenginio tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) arba šis identifikatorius neatitinka jo formavimo reikalavimų, taip pat, kai turima duomenų, kad judriojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikines nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos galimybes, turi būti tobulinama ir aktualizuojama viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų išsaugomų ir kompetentingoms institucijoms teikiamų duomenų, būtinų judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti, apimtis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina:
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49¹ dalį išdėstyti taip: „49¹. Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis, seka (algoritmas), kuri (-is) sudaro prielaidas spręsti, kad viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti.“ Pritarti Iš esmės pritariant sąvokai, siūloma ją pakoreguoti pagal Teisės departamento 1 pastabą. Žr. formuluotę prie 1 TD pastabos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
keičiamo įstatymo 77 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai arba judriojo ryšio įrenginio tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI) yra besidubliuojantis, arba pakeistas taip, kad neatitinka nustatytų jo formavimo reikalavimų, taip pat, kai turima duomenų, kad judriojo ryšio įrenginys buvo pagrobtas ar įgytas neteisėtu būdu, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 dienų gali kreiptis į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jei abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“
Vyriausybė, 2017-11 15/ Nr. 9198 1.2.3.
9198
priedo 6 punktą išdėstyti taip:
„6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje; 6.2. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymą (Cell ID), tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo išsaugoti; 6.3. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų (Cell ID) zoną; 6.4. duomenys apie judriojo ryšio paslaugas teikiančio ūkio subjekto aktyvias (naudojamas) bazinių stočių aprėpties celes: 6.4.1. vietovės žyma (Cell ID); 6.4.2. geografinės koordinatės; 6.4.3. užklausos metu esanti skleidžiamo signalo kryptis.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto teikėjai ir paslaugų teikėjai ,po ilgų konsultacijų, sutarė 6.3 punktą išdėstyti taip: „6.3. duomenys, reikalingi nustatyti geografinę tinklo įrangos vietą, atitinkančią vietovės žymų zoną (LAI) kaip tai apibrėžta
verslo subjektų teisinis statusas, veiklos prigimtis, funkcijų pobūdis nesuponuoja kompetencijos priimti viešojo administravimo pobūdžio sprendimų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotę – vietoje Ribotinų veiksmų sąrašo suderinimo su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais siūlome numatyti šių paslaugų teikėjų pasiūlymų įvertinimą. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pastabų įvertinimas taip pat turėtų užtikrinti, kad pasirinktas ribotinų veiksmų sąrašas būtų įgyvendinamas techniškai, jo įgyvendinimo kaštai nebūtų neproporcingai dideli. Siūlytina įstatymo projekto Nr.
XIIIP-199 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus.“
Vyriausybė, 2017-11 15/ Nr. 919 5(68)2
straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo, siekiant išvengti prieštaravimo žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principui ir nepakenkti atliekamo tyrimo efektyvumui, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 68 straipsnio 6 dalies paskutinio sakinio ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir
ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną), kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikia motyvuotą užklausą.“ Pritarti Papildyta užklausų pateikimo būdais pagal TD pastabą: „<...> tyrimo įstaigos raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia motyvuotą užklausą.“
Vyriausybė,
Nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3694 dėl šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodytų priežasčių.
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-19 Argumentai: Projektu Nr. XIIP-3694 (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas) siekiama analogiškų tikslų, todėl tikslinga būtų projektus sujungti. Pasiūlymas:
Projektą Nr. XIIP-3694 sujungti su Projektu XIIIP-199 laikant pastarąjį pagrindiniu. Nepritarti Argumentai: Žr. Vyriausybės išvadą ”2. Nepritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3694 dėl šio nutarimo
gynybos komitetas,
7 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, nėra tinkama nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama jos kompetencijai priklausantį sprendimą dėl Ribotinų veiksmų sąrašo, turėtų jį suderinti su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 2 straipsnio dalį, kuriuo keičiama Įstatymo 5 straipsnis 7 dalis ir ją išdėstyti taip: „7) tvirtina su viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais suderintą Ribotinų veiksmų sąrašą tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą, įvertinusi viešųjų ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų siūlymus.“ Pritarti Žr. Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą.. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.
6 dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos metodų neskelbtinumo principo, be to, vertinant, kad gali būti pakenkta atliekamo konkretaus tyrimo efektyvumui, atsisakyti asmens informavimo apie tai, kad buvo pateikta informacija apie telefono numerio priklausomybę. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Įstatymo 68 straipsnio 6 dalis, ir ją išdėstyti taip: „6. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, įgyvendindamos įstatymų jiems pavestus uždavinius, turi teisę neatlygintinai gauti informaciją apie abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį iš viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo. Tokie duomenys pateikiami nedelsiant, kai tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikia motyvuotą užklausą. Kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, gavusios abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo telefono ryšio numerį, nedelsiant informuoja šį asmenį apie tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais šie duomenys buvo gauti, taip pat apie su šių duomenų gavimu ir panaudojimu susijusių asmens teisių gynimo būdus bei imasi būtinų priemonių gautų duomenų saugumui užtikrinti.“ Pritarti Žr. Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą.. 4. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 9 ir siekiant nustatyti konkrečių asmenų teises ginant savo interesus. patikslinti, kada ir kur asmuo gali kreiptis dėl jam nutraukto paslaugų teikimo, apibrėžti kreipimosi tvarką ir terminus.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 5 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama Įstatymo 77 straipsnio 9 dalis, ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Ribotinų veiksmų sąrašu, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per
savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti nurodymą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jei abonentų ar faktinių elektroninių ryšių naudotojų, netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“ Pritarti Žr. EK 1 pasiūlymą prie 9 TD pastabos. 5.
gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 9 ir siekiant nustatyti konkrečių asmenų teises ginant savo interesus. patikslinti, kada ir kur asmuo gali kreiptis dėl jam nutraukto paslaugų teikimo, apibrėžti kreipimosi tvarką ir terminus. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 5 straipsnio 3 dalį, kuria keičiama Įstatymo 77 straipsnio 10 dalis, ir ją išdėstyti taip: „10. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nustatę, kad naudojantis viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis vykdomi ribotini veiksmai, privalo nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ar faktiniams elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai, manantys, kad viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas jiems nutrauktas nepagrįstai, per 30 dienų gali kreiptis į savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją su prašymu peržiūrėti sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti skundą šio įstatymo
elektroninių ryšių naudotojų, netenkina viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakymas dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo jiems nutraukimo, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sprendimą nutraukti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, abonentai ar faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai per 30 dienų gali skųsti bendrosios kompetencijos teismui.
Prieš nutraukdami viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja abonentą ar faktinį elektroninių ryšių paslaugų naudotoją.“ Pritarti Žr. Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą. 6. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-19 N Argumentai:
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis“. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, tirdamos nusikalstamas veikas nuolat kreipiasi į viešųjų tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl duomenų, nurodytų Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje gavimo.
Komitetas gavo informaciją, kad vienas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nuo 2016 metų lapkričio mėnesio teikia duomenis tik pagal paklausimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo, tačiau neteikia duomenų dėl kitų nusikalstamų veikų, motyvuodamas tuo, kad Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje jiems numatyta pareiga išsaugoti ir teikti kompetentingoms institucijoms duomenis tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Kilus ginčui bendro sutarimo rasti nepavyko, o susidariusi padėtis sunkina nusikalstamų veikų tyrimą, nes nėra gaunami duomenys apie galinių įrenginių priklausomybę, jeigu tiriamas ne sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą keičiant Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams būtų aiškiai nustatyta pareiga įstatymo 1 priede išvardintus duomenis išsaugoti ir teikti kompetentingoms institucijoms tiriant nusikaltimus nepriklausomai nuo jų sunkumo, ir ją išdėstyti taip: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Nepritarti Argumentai:
Žr. Vyriausybės išvadą, kuri pateikta 2017-11 15, t.y. po NSGK siūlymo ir kuri nesiūlo keisti šio straipsnio.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Elektroninių ryšių įstatymas buvo papildytas 1 priedu įgyvendinant 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/58/EB (toliau – direktyva 2006/24/EB), o direktyvoje 2006/24/EB buvo nustatytas teisėtas tikslas, t. y. reguliavimas, kuriuo nustatoma duomenų saugojimo pareiga siekiant kovoti su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais. 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-198 Argumentai:
Projekte yra nustatoma pareiga paslaugų teikėjui rinkti duomenis, tokius kaip asmens kodas, gyvenamoji vieta. Kadangi nėra pareigos tokius duomenis tikslinti, kai jie pasikeičia (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta), tokių duomenų rinkimas ir saugojimas nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinio apmokėjimo korteles dažnai įsigyja užsienio turistai, asmens kodo reikalavimas negalėtų būti patenkintas dalimi atveju. Asmens identifikaciją užtikrintų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas registruojant jo tipą, seriją ir numerį, asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Tokių duomenų pakaktų Valstybės registruose nustatyti asmens gyvenamą vietą, asmens kodą (jei jis suteiktas) ir kitus duomenis.
Pasiūlymas: Tikslinti Projekto
taip:
„1.3. susiję su viešosiomis judriojo telefono ryšio paslaugomis,
kurios iš anksto apmokėtos:
(SIM) numeris (ICCID), tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius
data ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris (įmonės kodas) kodas ir adresas.“ Nepritarti Argumentai: Žr. Seimo TD, Europos TD, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos, advokatų argumentus ir pastabas, Vyriausybės išvadą, kuria įstatymo priedo papildymo 1.3 punktu atsisakoma. 8. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-04-199 Argumentai:
Projekto įsigaliojimas numatomas liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad liepos 1 d. tiek mobiliojo ryšio operatorių paslaugų salonų darbuotojai, tiek ir paslaugų vartotojai atostogauja, nustatyti kitą Projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Nustatyti, kad Projektas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Nepritarti Palikti Vyriausybės siūlomą datą , t.y. „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-06-13 Argumentai: Radus bendrą sutarimą tarp rinkos dalyvių ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų dėl papildomų duomenų kaupimo ir saugojimo, būtina papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, papildant jį nauju keičiamu straipsniu, ir įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas“
2Ekonomikos komitetas,
2017-06-13 4(66) N Argumentai: Radus bendrą sutarimą tarp rinkos dalyvių ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų dėl papildomų duomenų kaupimo ir saugojimo, būtina papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, keičiančiu Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 66 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos. Šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodyti duomenys saugomi 2 mėnesius nuo ryšio datos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pareiga saugoti duomenis apima ir šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.“ Buvusius įstatymo projekto 4, 5, 6, 7, 8 straipsnius laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9 įstatymo projekto straipsniais. Pritarti 3.
3Ekonomikos komitetas,
2017-06-13 6(77)1 N Argumentai: Radus bendrą sutarimą tarp rinkos dalyvių ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų dėl papildomų duomenų kaupimo ir saugojimo, būtina papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 1 dalimi, , keičiančia Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas „1. Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu šio Įstatymo 65 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi kriminalinės
žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos — kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijų — nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, turi tokią informaciją, išskyrus šio Įstatymo 1 priedo 6.3 punkte nurodytus duomenis, saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo 66 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Buvusias įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 2, 3 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4 dalimis. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 199(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė