Projekto XIIIP-1972(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamose biudžetinėse įstaigose yra kolegialus valdymo organas (komisija /taryba), programų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo (komisijos /tarybos) pritarimą;“. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 5 dalimi:
„5. Taikant Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio
įstatymo (toliau – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklę (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė), valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakto reglamente.“
straipsnio pakeitimas 1.
19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnio 1 dalies 1 punktą i papunkčiu: „i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimas, paaiškinant šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jei yra, priežastis;“. 2. Papildyti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą j papunkčiu: „j) informacija apie Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų.“4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ekonominės raidos scenarijaus ir, biudžeto pajamų ir išlaidų planų modeliavimą, remdamasi objektyviais kriterijais, įskaitant baigiamąjį vertinimą, vertina Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus ir, biudžeto pajamų ir išlaidų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai ketverius metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimoų ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia.“5 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo
1.
Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. , kartu teikia Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitą. Kiekvienais metais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Laikoma, kad užduotis laikoma neįvykdyta arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės buvo nesilaikyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties arba išlaidų dydis viršija nustatytąjį daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis. 2. Jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitoje kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba buvo nesilaikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklės, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti šios užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastis.
Jeigu nėra šio Įstatymo 39 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba nebuvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis.
Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastys Pateisinamomis priežastimis, kai neįvykdoma tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis, laikoma: Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinamos priežastys yra:
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Lietuvos statistikos departamento arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti;
2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties;
3) kiti įstatymų nenumatyti veiksniai, nustatomi tam tikriems biudžetiniams metams Seimo nutarimu;
4) nuo Vyriausybės nepriklausantys įvykiai, kurie paveikia valdžios sektoriaus finansų rodiklius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Europos Komisijos Lietuvai oficialiai pateikta nuomonė dėl poreikio papildyti nacionalinius teisės aktus nuostatomis, kurios pabaigtų 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (toliau – Direktyva) nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Toks papildymas yra svarbus skaidriam fiskalinės drausmės įgyvendinimo proceso užtikrinimui Lietuvoje. Šio papildymo neatlikus, Lietuvai būtų pradėta Europos teisės pažeidimo procedūra. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, tel. 219 9361, ir vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9341. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra konkrečiai įvardyti Direktyvos įpareigojimai rengti ir teikti Direktyvos 4 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytą informaciją (pavyzdžiui, makroekonominių ir biudžeto prognozių lyginamas su Europos Komisijos prognozėmis, fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimas įvertinus pasikeitusias prielaidas ir kt.), de facto šios nuostatos yra įgyvendinamos, pateikiant informaciją kartu su viešai skelbiamu ekonominės raidos scenarijumi arba Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programa.
Direktyvos
Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (toliau – Įstatymas) reglamentuojant ekonominės raidos scenarijaus ir biudžeto pajamų planų modeliavimo vertinimą, tačiau nenustatant prievolės remiantis objektyviais kriterijais vertinti biudžeto išlaidų planus. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė (toliau
Respublikos Seimui. Konstitucinis įstatymas nedetalizuoja asignavimų visumos, vertinamos taikant 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą išlaidų augimo ribojimo taisyklę, apskaičiavimo principų.
Kadangi nėra detalizuotas asignavimų visumos apskaičiavimas, reikia Įstatymą papildyti nuostatomis dėl asignavimų visumos konkrečių apskaičiavimo principų taikant išlaidų augimo ribojimo taisyklę bei suderinant su principais, nustatytais Stabilumo ir augimo pakte (1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12)). 4.
naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama visiškai įgyvendinti Direktyvos 4 straipsnio 1, 4, 6 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies c punktą, tai yra:
Direktyvos 4 straipsnio 1 ir 4 dalis, papildomas Įstatymo 19 straipsnis nustatant, kad Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte būtų pateikiamas naujausių Finansų ministerijos parengtų makroekonominių ir fiskalinių projekcijų palyginimas su Europos Komisijos atitinkamomis prognozėmis, taip pat ekonominės raidos scenarijaus ir palūkanų normų pasikeitimo poveikio fiskalinėms projekcijoms vertinimas;
Direktyvos 4 straipsnio 6 dalį, papildomas Įstatymo 37 straipsnis nustatant įpareigojimą atlikti biudžeto išlaidų planų šališkumo vertinimą ir šį vertinimą paskelbti viešai;
3) įgyvendinant Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kurio nuostatos įpareigoja Europos Sąjungos valstybę, nacionaliniu teisės aktu nusistačiusią fiskalinės drausmės taisyklę, numatyti ir su šios taisyklės nesilaikymu susijusias pasekmes, keičiamas Įstatymo 38 straipsnis nustatant prievolę teikti Lietuvos Respublikos Seimui informaciją apie išlaidų augimo ribojimo taisyklės, nustatytos Konstituciniu įstatymu, laikymąsi ar nesilaikymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus, jei taisyklės nesilaikoma. Kadangi pagal Direktyvą numatomas atsiskaitymas už išlaidų augimo ribojimo taisyklės įgyvendinimą, Įstatymo 17 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi. Joje nustatomi asignavimų visumos apskaičiavimo principai, kurie taikomi vertinant Konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos išlaidų augimo ribojimo taisyklės laikymąsi. Šie asignavimų visumos apskaičiavimo ir vertinimo principai taikant išlaidų ribojimo taisyklę atitinka Stabilumo ir augimo pakto reglamentą.
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai prisidės prie biudžeto rengimo ir įgyvendinimo procesų skaidrumo didinimo, sustiprins Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą, pašalins Direktyvos įgyvendinimo trūkumus ir taip neleis susidaryti situacijai inicijuoti Europos teisės pažeidimo procedūrą, kurios pasekmė – valstybės reputacijos sumenkinimas, o kraštutiniu atveju – finansinės baudos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Administracinė našta valdžios sektoriaus subjektams nepadidės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas su verslo sąlygomis ir jo plėtra nesusijęs. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą, Finansų ministerija nusistatys, kokia tvarka vertins biudžeto išlaidų planų modeliavimą. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Biudžetas“, „biudžeto politika“, „valstybės valdymas“, „viešasis valdymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. I. Sprendžiama problema Gauti Europos Komisijos pastebėjimai dėl Direktyvos dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. II. Siūlomos priemonės Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimas. III. Priemonių kaštai Nėra IV. Nauda visuomenei Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai prisidės prie biudžeto rengimo ir įgyvendinimo procesų skaidrumo didinimo, sustiprins Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą, pašalins Direktyvos įgyvendinimo trūkumus ir taip neleis susidaryti situacijai inicijuoti Europos teisės pažeidimo procedūrą, kurios pasekmė – valstybės reputacijos sumenkinimas, o kraštutiniu atveju – finansinės baudos.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos (praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaita) turinį “kurioje, be kita ko, turi būti informacija apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą“. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisės aktų hierarchijos principą, kai Biudžeto sandaros įstatymu, kurio teisinė galia yra žemesnė, nei Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, galėtų būtų nustatomas pastarojo įstatymo
postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio) turinys. Atkreipiame dėmesį, kad „Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai.). Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais.
Taip užtikrinama, kad konstituciniais įstatymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai įstatymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas. (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad įstaigoje kolegialaus valdymo organo teises gali turėti ne tik komisija ar taryba, bet ir kiti organai, siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės „(komisija /taryba)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-06-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Mikulėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-234 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos (praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaita) turinį “kurioje, be kita ko, turi būti informacija apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą“. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisės aktų hierarchijos principą, kai Biudžeto sandaros įstatymu, kurio teisinė galia yra žemesnė, nei Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, galėtų būtų nustatomas pastarojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsąskaitos (praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio) turinys. Atkreipiame dėmesį, kad „Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai.). Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais.
Taip užtikrinama, kad konstituciniais įstatymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai įstatymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas. (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodyta informacija, kuri teikiama Seimui kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita yra papildoma, siūlytina patikslinto įstatymo projekto 4 straipsnį keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „4 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo
1Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams,
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. , kartu teikia Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitą.
Kiekvienais metais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kartu su Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita, kurioje, be kita ko, turi būti informacija apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą, Seimui pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Užduotis laikoma neįvykdyta arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės buvo nesilaikyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties arba išlaidų dydis viršija nustatytąjį daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis. 2. Jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitoje kartu su Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodyta ataskaita Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba buvo nesilaikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklės, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti neįvykdymo arba nesilaikymo pateisinimo priežastis.
Jeigu nėra šio Įstatymo 39 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba nebuvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1972, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus, ir atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tik iš dalies atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. ataskaitoje Nr. Y-10-1 „2017 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“ pateiktus pastebėjimus, kad kelerius metus iš eilės su biudžeto projektu nėra pateikiama informacija apie einamųjų ir trejų būsimų metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijas, apimant centrinę, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus; numatomus fiskalinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-06-13 I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pasiūlymu Nr. 2 siūlo papildyti Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1972 nauju straipsniu, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti 2.
Audito komitetas, 2018-06-131 N Argumentai: Audito komitetui išanalizavus Seimui atskaitingų institucijų valstybės biudžeto programų sąmatų nustatymo ir tvirtinimo reglamentavimą, nustatyta, kad Biudžeto sandaros įstatymo ir Seimui atskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos dėl valstybės biudžeto programų ir išlaidų sąmatų nustatymo ir tvirtinimo, kai šiose institucijose yra kolegialus valdymo organas (komisija/taryba) nedera tarpusavyje ir praktikoje jos yra taikomos skirtingai. Seimui atskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kas tvirtina metinių pajamų ir išlaidų sąmatas t. y. kolegialaus valdymo organo pirmininkas vienasmeniškai ar suderinęs su kolegialiu valdymo organu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1972 papildyti nauju straipsniu ir patikslinti keičiamo Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių įstaigose yra kolegialus valdymo organas (komisija/taryba), programų ir išlaidų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo (komisijos/tarybos) pritarimą;“
patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-234 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos (praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaita) turinį “kurioje, be kita ko, turi būti informacija apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą“.
Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisės aktų hierarchijos principą, kai Biudžeto sandaros įstatymu, kurio teisinė galia yra žemesnė, nei Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, galėtų būtų nustatomas pastarojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsąskaitos (praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio) turinys. Atkreipiame dėmesį, kad „Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai.). Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais.
Taip užtikrinama, kad konstituciniais įstatymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai įstatymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas. (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Pritarti. Nustatyti, kad kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Vyriausybė pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-06-13 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1972, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus, ir atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tik iš dalies atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. lapkričio 15 d. ataskaitoje Nr.
Y-10-1 „2017 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“ pateiktus pastebėjimus, kad kelerius metus iš eilės su biudžeto projektu nėra pateikiama informacija apie einamųjų ir trejų būsimų metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijas, apimant centrinę, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus; numatomus fiskalinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą. Pritarti. 2. Audito komitetas, 2018-06-13 I Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pasiūlymu Nr. 2 siūlo papildyti Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1972 nauju straipsniu, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 2.
2Audito komitetas,
2018-06-131 N Argumentai: Audito komitetui išanalizavus Seimui atskaitingų institucijų valstybės biudžeto programų sąmatų nustatymo ir tvirtinimo reglamentavimą, nustatyta, kad Biudžeto sandaros įstatymo ir Seimui atskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos dėl valstybės biudžeto programų ir išlaidų sąmatų nustatymo ir tvirtinimo, kai šiose institucijose yra kolegialus valdymo organas (komisija/taryba) nedera tarpusavyje ir praktikoje jos yra taikomos skirtingai. Seimui atskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kas tvirtina metinių pajamų ir išlaidų sąmatas t. y. kolegialaus valdymo organo pirmininkas vienasmeniškai ar suderinęs su kolegialiu valdymo organu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1972 papildyti nauju straipsniu ir patikslinti keičiamo Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių įstaigose yra kolegialus valdymo organas (komisija/taryba), programų ir išlaidų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo (komisijos/tarybos) pritarimą;“
patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo kituose straipsniuose naudojama sąvoka „programų sąmatos“, , Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: Pasiūlymas: Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų. Asignavimų valdytojai, kurių įstaigose yra kolegialus valdymo organas (komisija/taryba), programų ir išlaidų sąmatas tvirtina gavę kolegialaus valdymo organo (komisijos/tarybos) pritarimą;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė