Projekto lyginamasis variantas
53 1 , 532 , 54, 551 , 57, 61, 63, 691 , 76, 78, 84, 85, 88, 912 , 914 , 915 , 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130
441
1Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija , o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas .“
2Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija , o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas . Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.“ 2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai – sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 441 straipsniu Papildyti įstatymą
44 1 straipsniu: „44
1Teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2.
pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. “
Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju galima tik teisėjo
sutikimu , išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo skiriamas taikant drausminę atsakomybę .“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat buvęs teisėjas asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėjų pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai .“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
Teisėjų taryba turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka, po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo nepraėjus penkeriems metams, jei yra gauta žinių apie teisėjo sveikatos, įskaitant psichologinės būsenos problemą, trukdančią atlikti pareigas. “
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad
pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai buvęs teisėjas , duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 4 dalimi: „4.
Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios “. 2. Buvusią 54 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 9 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją komisija (toliau – Atrankos komisija) . ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Trys Tris Atrankos komisijos nariai narius turi būti teisėjai teisėjus skiria Teisėjų taryba, ir keturi keturis
atstovai atstovus – Respublikos Prezidentas . Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką . ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. “
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.“
straipsnį nauja 8 dalimi: „
komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais gali susipažinti ir juos naudoti Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, jei tai būtina teisės aktuose numatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. “
straipsnio 8–10 dalis laikyti atitinkamai 9–11 dalimis. 5.
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Jeigu atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dalyvavę pretendentai nesutinka su Atrankos komisijos išvadomis, jie turi teisę per 10 dienų po Atrankos komisijos posėdžio išvadų paskelbimo motyvuotu raštu informuoti Respublikos Prezidentą.“
pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus , o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju
Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į apylinkės teismo teisėjo pareigas dvejiems metams gali būti vykdoma šio įstatymo 551 straipsnio nustatyta tvarka, nurodant, kad atranka vykdoma į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas. 2
Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 34 . Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 5.
5Paskyrus asmenį apylinkės teismo teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis nei nustatytas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.“ 11 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Papildyti 61 straipsnį 5 dalimi:
„
5Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.
“ 12 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti
63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas , praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą . Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą , praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas gali būti perkeltas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, nepaisant pirmiau paminėtų terminų.
“ 13 straipsnis. 691 straipsnio pakeitimas Pakeisti 691 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69
1Teisėjų karjeros siekiančių asmenų siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo teisėju pobūdis ir kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai asmeninės būdo ir pažintinės savybės, bei pirmenybę suteikiantys privalumai.
Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. 2. Kai teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, prokurorai, advokatai siekia tapti apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėjais, įvertinamos tik jų asmeninės savybės ir bendrieji gebėjimai. 32 . Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus atrankai taikomi šio Įstatymo 551 straipsnio reikalavimai straipsnyje nustatyta tvarka .“ 14 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas parenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka . Kandidato a smeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo
55 1 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidato asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. “
pakeitimas Papildyti 84 straipsnį 8 dalimi: „
drausmės byla iškeliama Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas, gali sustabdyti teisėjo įgaliojimus iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas išnagrinėjęs drausmės bylą pasiūlo Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo arba apkaltos. Tais atvejais, kai Teisėjų garbės teismas nenustato drausminės atsakomybės pagrindo, Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla buvo iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui
straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija,
sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus , konsultuojanti teisėjus etikos klausimais .“
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Drausminės nuobaudos galiojimas Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų po jos paskyrimo , jei Teisėjų garbės teismo sprendimas nėra apskundžiamas, ir galioja vienerius metus. Jei Teisėjų garbės teismo sprendimas apskundžiamas, drausminė nuobauda įsigalioja nuo Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo dienos ir galioja vienerius metus .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 912 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo
paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas penkeri septyneri metai iki teisėjui sukanka 64 metai .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 914 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per
surašymo vieną mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos šiuos vertinimo rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 915 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali būti naudojama nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali susipažinti ir naudoti Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, jei tai būtina teisės aktuose numatytoms jų funkcijoms atlikti.
Kiti asmenys susipažinti su vertinimo medžiaga ir ją naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. ”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Teisėjų, teismo tarnautojų mokymo organizavimas
programas, suderinusi su Teisingumo ministerija, tvirtina Teisėjų taryba. 2. Teisėjų mokymą , taip pat teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, organizuoja Nacionalinė teismų administracija.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisėjų mokymą, taip pat teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą, numatytą šio Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje, finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnį. 95 straipsnis. Teismo tarnautojų mokymas Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, taip pat organizuojant jų kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, taip pat dalyvauja Teisingumo ministerija. 25 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
suteikiamos28 kalendorinių
dienų kasmetinės atostogos. T eisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams turintiems Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip
dienos
. 2. Teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį. 3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis.
Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. 2. 4. Be šio Įstatymo nustatytų atostogų, t eisėjai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas. 3. 5. Išimtiniais atvejais teisėjas jo sutikimu gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku. 4. 6. Teisėjams, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienerių metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus. 5. 7. Teisėjui dėl šio Įstatymo 63 ir 64 straipsniuose nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį teisėjui mokamas jo vidutinis atlyginimas. 6. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. 7. 8. Teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. Apie teismo pirmininkui suteiktas atostogas informuojamas Respublikos Prezidentas.“
straipsnį nauja 4 dalimi: „ 4.
Teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba sukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas. “
straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Papildyti 102 straipsnį 4 dalimi: „
vykdantys subjektai turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą atlikti funkcijas šioje srityje . “
Pakeisti 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui. Teismo kancleris vadovauja teismo administracijai. Teismo kanclerį penkerių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų teismo pirmininkas. “
straipsnio pakeitimas
119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt trys nariai septyniolika narių :
1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris trys
Apeliacinio teismo ir vienas
Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną trys
kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos , vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną keturi
Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai teisėjai . ”
2Pakeisti 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi
mažesnį kaip penkerių trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.“
3Papildyti 119 straipsnį 8 dalimi:
„
įgaliojimams šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 arba 5 punkte nustatytu pagrindu, į jo vietą likusiam Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui nuo atitinkamo teismo arba atitinkamos grandies teismų Visuotinio teisėjų susirinkimo nustatyta tvarka elektroniniu būdu išrenkamas naujas Teisėjų tarybos narys. “
pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos patalpose. 2. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva. 3. Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė Teisėjų tarybos narių. 34 . Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio. 45 . Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu.
Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 56 . Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu. 67 . Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti. 78 . Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 89 . Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši. Kai siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą ar kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai, Teisėjų tarybos protokoliniu nutarimu posėdis ar jo dalis gali būti nevieša.“
dalimi: „
teismų administracija turi teisę tvarkyti pretendento į apylinkės teismo teisėjus, teisėjo karjeros siekiančio asmens ir teisėjo asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. “ 2.
Papildyti 124 straipsnį 5 dalimi: „
straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys, sveikatos pažymėjimas, asmens kompetencijų vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie teisėjo paskyrimą į pareigas, priesaiką, atleidimą iš pareigų, perkėlimą, nušalinimą, drausmines nuobaudas ir kita tvarkomi Nacionalinėje teismų administracijoje saugomoje asmens byloje pagal Teisėjų tarybos patvirtintas asmens bylos sudarymo ir tvarkymo taisykles.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
su Teisingumo ministerija suderintu ir Teisėjų tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, rengia teismų investicijų projektus, teikia juos Teisėjų tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą.“. 2. Pakeisti 128 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atskirais atvejais teismai savo funkcijoms atlikti reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas gali valdyti ir naudotis panaudos pagrindais, taip pat patalpas gali nuomotis.”
Papildyti 130 straipsnį naujomis 5, 6, 7 ir 8 dalimis: „
draudžiama įnešti ginklą, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingas ar kitas akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančias medžiagas ir daiktus. 6. Šio straipsnio
turėjimas yra reikalingas vykdant tarnybines funkcijas, taip pat kai atitinkamos medžiagos ar daiktai yra sudėtinė teisme nagrinėjamos bylos dalis. Teismo pirmininko leidimu ginklą savigynai į teismą gali įsinešti teismo teisėjai, valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai. 7.
teismo saugumą, teismo patalpose esantys ar į jas norintys patekti asmenys ir jiems priklausantys daiktai gali būti tikrinami. 8. Teismo pirmininkas gali nustatyti asmenų elgesio teisme (ne proceso metu) tvarką.“
1Papildyti įstatymą nauja VII dalimi:
„
1301 straipsnis. Teismų sistemos apdovanojimai
Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, šių teismų darbuotojams bei kitiems teismų sistemai nusipelniusiems asmenims gali būti skiriami teismų sistemos apdovanojimai. 2. Teismų sistemos apdovanojimų rūšis nustato, jie skiriami ir įteikiami, panaikinami ir jų netenkama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. “
2Buvusią VII dalį laikyti VIII dalimi. 35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma asmenims, kurie pretendento į teisėjus egzaminą išlaikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudarymo tvarkos taikoma sudarant naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją. 5. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatos dėl asmens kompetencijų vertinimo atlikimo įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. ir taikomos asmenims, dalyvaujantiems po 2019 m. liepos 1 d. paskelbtose pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose. 6.
įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnį. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teismų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma penkerių metų trukmės kadencija. 8. Šio įstatymo 29 straipsnis taikomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naują Teisėjų tarybos sudėtį. 9. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Respublikos Prezidentas iki šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo suderina su Teisėjų taryba Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Projekto Nr. XIIIP-1950(2) lyginamasis variantas
, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124,
441
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismas,
skelbdamas sprendimą, paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, paprastai neskelbia gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų specialių kategorijų asmens duomenų , o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų
teisėjų kolegija, išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija , o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas .“
taip:
„4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija
, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas .
Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.“3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės
Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 441 straipsniu: „441 straipsnis. Teisėjo darbo organizavimas
savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje nustatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą
“. 5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu , išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo skiriamas taikant drausminę atsakomybę .“
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų
veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. “7 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas
531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per
penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkiems metams po paskutinio teisėjo sveikatos tikrinimo. 2. Pakeisti 531 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis
vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. “8 straipsnis. 532 straipsnio pakeitimas Pakeisti 532 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.“
1Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariai skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai .“
2Papildyti 54 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per
penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.“10 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami
atrankos būdu. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją komisija (toliau – Atrankos komisija) . ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms .
Trys Tris Atrankos komisijos nariai narius turi būti teisėjai teisėjus skiria Teisėjų taryba, ir keturi keturis visuomenės atstovai atstovus – Respublikos Prezidentas . Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką . ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos v V alstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Teisėjų taryba. “
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento asmeninės būdo ir pažintinės savybės, profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.“
straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias
apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.
Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas . Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija) , Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais. “
551 straipsnio 8, 9, 10 dalis laikyti atitinkamai 9, 10, 11 dalimis. 5. Pakeisti 551 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės
teismo teisėjų vietas dalyvavę pretendentai nesutinka su Atrankos komisijos išvadomis, jie turi teisę per 10 dienų po Atrankos komisijos posėdžio išvadų paskelbimo motyvuotu raštu informuoti Respublikos Prezidentą. 10. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per 7 dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.
Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo.“11 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams . Kai teisėjui sukanka
arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas , jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (bylos) nagrinėti arba jos (bylų) nagrinėjimas bus atidėtas. 2.
rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas atrankoje į bet kurį teismą dalyvavęs pretendentas, jei nuo Atrankos komisijos išvados surašymo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai. Prireikus atranka į dvejiems metams skiriamo apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjo pareigas organizuojama šio įstatymo 551 straipsnio nustatyta tvarka, nurodant, kad tai atranka į teisėjo, kuris bus skiriamas dvejiems metams, pareigas. 2
Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 34 . Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.“12 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Papildyti 61 straipsnį 5 dalimi: „
teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams. “13 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas , praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą . Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą , praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas , netaikant šioje dalyje nustatytų terminų
straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka
siekiančių asmenų siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo teisėju pobūdis ir kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai asmeninės būdo ir pažintinės savybės bei ir pirmenybę suteikiantys privalumai. Asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. 2.
2Kai teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, prokurorai, advokatai siekia tapti apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėjais, įvertinamos tik jų asmeninės savybės ir bendrieji gebėjimai. 32 . Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus atrankai taikomi šio Įstatymo 551 straipsnio reikalavimai straipsnyje nustatyta tvarka .“ 15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas parenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka . Kandidatų a smeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
/ 16 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Kandidato asmeninės būdo ir pažintinės savybės vertinamos šio Įstatymo 551 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
“ 17 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Papildyti 84 straipsnį 8 dalimi: „8.
Iškėlus drausmės bylą, Teisėjų tarybos teikimu Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas gali sustabdyti teisėjo įgaliojimus, iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlo Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo arba apkaltos. Tais atvejais, kai Teisėjų garbės teismas nenustato drausminės atsakomybės pagrindo, Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla buvo iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų
savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus , konsultuojanti teisėjus etikos klausimais .“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Į
šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmuo jį skiriančio subjekto įgaliojimų laikui. Tas pats asmuo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Teisėjų taryba tvirtina komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.“
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teisėjų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja praėjus dešimčiai dienų po jos paskyrimo , jei Teisėjų garbės teismo sprendimas nėra apskundžiamas, ir galioja vienerius vienus metus. Jei Teisėjų garbės teismo sprendimas apskundžiamas, drausminė nuobauda įsigalioja nuo Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo dienos ir galioja vienus metus .“20 straipsnis. 912 straipsnio pakeitimas Pakeisti 912 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo
paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas penkeri septyneri metai iki teisėjui sukanka 64 metai .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 913 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos v V ertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija) . Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms.
Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių darbas Vertinimo komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“22 straipsnis. 914 straipsnio pakeitimas Pakeisti 914 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per
dešimt dienų nuo vertinimo išvados surašymo vieną mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos šiuos vertinimo rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 915 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų veiklos vertinimo medžiaga gali būti naudojama
nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga susipažinti ir ją naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su teisėjų veiklos vertinimo medžiaga ir ją naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.”
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„93 straipsnis. Teisėjų, teismo tarnautojų mokymo
organizavimas 1.
Teisėjų mokymo programas, suderinusi su Teisingumo ministerija, tvirtina Teisėjų taryba. 2. Teisėjų mokymą , taip pat teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, organizuoja Nacionalinė teismų administracija.“
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Teisėjų mokymą,
taip pat šio Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje numatytą teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis mokymą, finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms. 2. Teismų išlaidų sąmatose teisėjų planiniam mokymui numatomos lėšos, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 procento teisėjų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.“
Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnį. 95 straipsnis. Teismo tarnautojų mokymas Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas, taip pat organizuojant jų kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, taip pat dalyvauja Teisingumo ministerija. 27 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti
jį išdėstyti taip:
„98 straipsnis. Teisėjų atostogos ir papildomos poilsio
dienos
suteikiamos
22 darbo dienų kasmetinės atostogos. T eisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, taip pat teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 27 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Teisėjams turintiems Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip56 kalendorinės dienos
. 2. Teisėjui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o teisėjui, auginančiam tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį. 3. Teisės į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturinčiam teisėjui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį. 2. 4. Be šio Įstatymo nustatytų atostogų,
atostogas. 3. 5. Išimtiniais atvejais teisėjas jo sutikimu gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku. Teisėjui kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos Darbo kodekse nustatyta tvarka. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už kasmetines atostogas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. 4. 6.
pirmininko pavaduotojui teismo pirmininkas, o teismų pirmininkams Respublikos Prezidentas gali suteikti iki vienerių vienų metų atostogas kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju teisėjui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas atlyginimas nemokamas; atostogų kvalifikacijai tobulinti laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pasinaudoti atostogomis kvalifikacijai tobulinti teisėjas gali vieną kartą per penkerius metus. 5. 7. Teisėjui dėl šio Įstatymo 63 ir 64 straipsniuose nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį teisėjui mokamas jo vidutinis atlyginimas. 6. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. 7. 8. Teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. Apie teismo pirmininkui suteiktas atostogas informuojamas Respublikos Prezidentas.“
1Papildyti 101 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais arba yra paskirtas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu , atsižvelgiant į šio Įstatymo 98 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus, gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba šios atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeltas arba paskirtas. “
straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Papildyti 102 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo
teismuose veiklą vykdantys subjektai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, reikalingą administravimo teismuose srities funkcijoms atlikti.“
1.
1Pakeisti 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas įstaigos vadovas , pavaldus teismo pirmininkui. Teismo kancleris vadovauja teismo administracijai. Teismo kanclerį penkerių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų teismo pirmininkas. Teismo kancleris negali eiti to paties teismo kanclerio pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
“
2Pakeisti 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat dirbančius pagal darbo sutartis, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas , teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis skiria tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ;“. 31 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 119 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt trys nariai septyniolika narių :
1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo ir vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną trys – iš kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos teismų , vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną keturi – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų . Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose.
Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai teisėjai . ”
2Pakeisti 119 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi
mažesnį kaip penkerių trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.“
taip:
„4. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teisėjų tarybos nariais teisėjai
gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
4Papildyti 119 straipsnį 8 dalimi:
„8. Pasibaigus Teisėjų tarybos nario įgaliojimams šio straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 arba 5 punkte nustatytu pagrindu, į jo vietą likusiam Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui nuo atitinkamo teismo arba atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų Visuotinio teisėjų susirinkimo nustatyta tvarka elektroniniu būdu išrenkamas naujas Teisėjų tarybos narys.“32 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos patalpose. 2. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva. 3. Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau negu pusė Teisėjų tarybos narių. 34 .
3
4. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio. 45 . Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas pa skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 56 . Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu. 67 . Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti. 78 . Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 89 . Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši. Kai siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą ar kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai, Teisėjų tarybos nutarimu posėdis ar jo dalis gali būti nevieša.“33 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis šio teismo kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Lietuvos Respublikos v V alstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
124 straipsnį 4 dalimi:
„4. Nacionalinė teismų administracija turi teisę tvarkyti pretendentų
į apylinkės teismo teisėjus, teisėjo karjeros siekiančių asmenų ir teisėjų asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.“
2Papildyti 124 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys, sveikatos pažymėjimai, asmens kompetencijų vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie teisėjo paskyrimą į pareigas, priesaiką, atleidimą iš pareigų, perkėlimą, nušalinimą, drausmines nuobaudas ir kiti duomenys tvarkomi Nacionalinėje teismų administracijoje saugomoje asmens byloje pagal Teisėjų tarybos patvirtintas asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisykles.“
Pakeisti 128 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
administracija, vadovaudamasi su Teisingumo ministerija suderintu ir Teisėjų tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, rengia teismų investicijų projektus, teikia juos Teisėjų tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą.“
Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija. 2. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių
nustato policijos generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos siūlymus. 3. Teismų apsaugą užtikrinanti policija finansuojama iš policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų. 4. Teismų apsaugą užtikrinančių policijos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai. 5. Į teismo patalpas draudžiama įnešti ginklą, šaudmenis, sprogstamąsias, nuodingąsias ar kitas akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai keliančias medžiagas ir daiktus. 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos asmenims, kuriems turėti ginklą ar kitus pavojingus daiktus ar medžiagas reikalingas atliekant tarnybines funkcijas, taip pat kai tokios medžiagos ar daiktai yra teisme nagrinėjamos bylos sudedamoji dalis. Teismo pirmininko leidimu ginklą savigynai į teismą gali įsinešti to teismo teisėjai, teismo valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 7.
norintys į jas patekti asmenys ir jiems priklausantys daiktai gali būti tikrinami. 8. Teismo pirmininkas gali nustatyti asmenų elgesio teisme (ne proceso metu) tvarką.“
1Papildyti Įstatymą nauja VII dalimi:
„ VII
1301 straipsnis. Teismų sistemos apdovanojimai
ir specializuotų teismų teisėjams, šių teismų valstybės tarnautojams , darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis bei kitiems teismų sistemai nusipelniusiems asmenims gali būti skiriami teismų sistemos apdovanojimai. 2. Teismų sistemos apdovanojimų rūšis, apdovanojimų skyrimo ir įteikimo, panaikinimo ir netekimo tvarką nustato Teisėjų taryba.“
2Buvusią VII dalį laikyti VIII dalimi. 38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnio 2,
4 dalis, 14, 15, 16 straipsnius ir šio straipsnio11 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 2, 3,
išdėstyti atitinkamai Teismų įstatymo 551 ,691 , 76 ir 78 straips niai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
teisėjus egzaminą išlaikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudarymo tvarkos taikomos sudarant po šio įstatymo įsigaliojimo naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją. 5.
5Šio įstatymo 10 straipsnio 2,
3,
išdėstyti atitinkamai Teismų įstatymo 551 ,691 , 76 ir 78 straips niai taikomi asmenims, dalyvaujantiems pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose, paskelbtose po 2021 m. sausio 1 d. 6. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios teisėjui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Teismų įstatymo 98 straipsnį. Teisėjai, iki šio įstatymo įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, turi teisę jas panaudoti iki 2023 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariai, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nariai ir Teisėjų garbės teismo nariai šias pareigas eina iki jų įgaliojimų pabaigos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinktų Teisėjų tarybos narių įgaliojimai baigiasi, kai Visuotiniame teisėjų susirinkime išrenkama naujos sudėties Teisėjų taryba. 9. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų komisijų ir teismų savivaldos institucijų narių kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo jų paskyrimo į pareigas šio įstatymo nustatyta tvarka. 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų teismų kanclerių penkerių metų kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 11. Šio įstatymo 31 straipsnyje išdėstytos Teism ų įstatymo
2, 3, 4 ir 8 dalių nuostatos taikomos Teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naujos sudėties Teisėjų tarybą. 12. Respublikos Prezidentas ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
tikslai ir uždaviniai Reaguojant į valstybėje ir visuomenėje vykstančias permainas, teismų veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo koreguojamos, tačiau tai buvo daroma fragmentiškai. Teisėjų taryba, kuri yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, įvertinusi visuomeninių ir (ar) teisinių santykių pokyčių visumą bei atsižvelgdama į nacionalinių ir tarptautinių kompetentingų institucijų išvadas teismų vykdomos veiklos srityje, taip pat įvertinusi iš pačios teismų bendruomenės kylančias iniciatyvas įžvelgė poreikį konceptualiai peržiūrėti teismų sistemos funkcionavimą užtikrinantį teisinį reguliavimą ir jį atnaujinti. Naujai išrinktos Teisėjų tarybos 2017 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 13P-13-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2017–2020 strateginių veiklos krypčių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Teisėjų tarybos 2017–2020 metų strateginės veiklos kryptys. Viena jų – pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisėjų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, pakeitimų (pakaitinių teisėjų institutas, laikinas teisėjų įgaliojimų sustabdymas dėl kitos veiklos, teisėjų darbo laiko planavimo lankstumas ir kt.) parengimas. Šiuo tikslu buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo projektui parengti.
Teikiamu Teismų įstatymo pakeitimo projektu siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais, stiprinti teismų bendruomenės autoritetą ir pagarbą jai, tobulinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą užtikrinančias garantijas, puoselėti tik aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimą, taip pat patikslinti teisinį reguliavimą, kad jis atitiktų teismų veiklos organizavimo praktiką ir aktualius poreikius, siekiant užtikrinti profesionalų teismų turimų išteklių valdymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisėjų taryba. Įstatymo projektą parengė Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-33-(7.1.2) „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė), į kurios sudėtį įtraukti ne tik teismų sistemos, bet ir konstitucinių partnerių – vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto) deleguoti atstovai. Įstatymo projektui buvo gautas Teisėjų tarybos pritarimas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jei nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo sąlygas ir tvarką įtvirtinančios Teismų įstatymo 531 straipsnio nuostatos numato tik periodinį teisėjų sveikatos patikrinimą.
Praktikoje kyla poreikis tam tikrais atvejais inicijuoti neeilinį teisėjo sveikatos patikrinimą, tačiau įstatyme nenustatytas nei teisinis pagrindas šiai procedūrai pradėti, nei šią teisę įgyvendinti turintis subjektas. Vadovaujantis Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalimi, pretendentų į teisėjus, teisėjų sveikatos patikrinimo sudėtine dalimi esantis psichologinis vertinimas yra atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. Sistemiškai aiškinant ir taikant Teismų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, psichologinio vertinimo rezultatai buvo naudojami pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankoje, teisėjų veiklos vertinime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017, konstatuota, kad atliekant sveikatos patikrinimą gauta psichologinio vertinimo išvada apie asmens asmenines savybes negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojama pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Teismų įstatymo 54 straipsnyje yra nustatyta pretendentų į teisėjus egzaminavimo tvarka, kuria nėra sureguliuotas pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų galiojimo laikas. Teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudėtį, šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus tvirtina Respublikos Prezidentas. Pagal Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas Teisėtų tarybai turi būti skirtas didesnis vaidmuo atrenkant teisėjus, įskaitant ir atrankos komisijos sudarymo tvarką, siekiant stiprinti komisijos narių nepriklausomumą ir atrankos mechanizmo skaidrumą.
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas siūloma tikslinti Teismų įstatymo 551 straipsnį „Pretendentų į teisėjus atranka ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija“. Siekiant užtikrinti tinkamą teismų darbo organizavimą, įskaitant bylų nagrinėjimo tęstinumą, Teismų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas, po kurio asmuo, pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju, gali pretenduoti būti paskirtas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Esamu reguliavimu nėra išspręsta, ar ši nuostata taikytina tolesniuose teisėjo karjeros etapuose, dėl to praktikoje pasitaiko atvejų, kad tik paskirtas į kitą teismą teisėjas netrukus pretenduoja būti paskirtas dar į kitą teismą. Šiam neaiškumui pašalinti ir užtikrinti teismų veiklos stabilumą, siūloma minėtą trejų metų apribojimą taikyti ne tik pirmą kartą teisėju į tam tikrą teismą paskirtiems asmenims ir, atsižvelgiant į vykdomos teismų reformos tikslus, palikti šiuo laikotarpiu neapribotą teisėjų mobilumą tik jiems pretenduojant į to paties teismo kitus rūmus. Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 dalis nustato, kad Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba. Tačiau Teisėjų tarybos patvirtinti nuostatai iš esmės nukreipia į Respublikos Prezidento patvirtintą Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašą. Be to, Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato skirtingus teisėjų ir teisės krypties socialinių mokslų daktarų, siekiančių karjeros teismuose, atrankos įstatyminius kriterijus.
Teismų įstatymo 912 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas penkeri metai. Vadovaujantis Teismų įstatymo 914 straipsnio 2 dalimi, teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos šiuos vertinimo rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai. Teismų įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas teismo kanclerio statusas. Šiuo metu teismo kancleris, kuris vadovauja teismo administracijai, yra teismo pirmininkui pavaldus karjeros valstybės tarnautojas, t. y. į šias vadovaujančias pareigas asmuo skiriamas neribotam laikui. Teismų įstatymo 119 straipsnyje yra įtvirtinta Teisėjų tarybos sudėtis ir jos sudarymo tvarka. Vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt trys nariai. Teisėjų tarybos sudėties formavimo sąlygos nesudaro galimybės apylinkių teisėjams rinkti savo atstovu bet kurio apylinkės teismo teisėją (apylinkių teismų teisėjai gali rinkti savo atstovą tik iš atitinkamoje apygardos teismo teritorijoje veikiančiuose teismuose dirbančių teisėjų). Vadovaujantis Teismų įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nacionalinė teismų administracija organizuoja ir užtikrina teismų centralizuotą aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis ir yra valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja. To paties straipsnio 3 dalies pagrindu Nacionalinė teismų administracija rengia teismų investicijų projektus, teikia juos derinti Teisėjų tarybai ir siūlo įtraukti į Valstybės investicijų programą.
Pastarosios funkcijos atliekamos vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, kuris derinamas su Teisingumo ministerija. Teismų įstatyme nėra nustatyti teisėjo darbo organizavimo principai, todėl juos siūloma įtvirtinti. Taip pat siūloma detalizuoti teisėjų atostogas reguliuojančias nuostatas bei jas priderinti prie naujo reguliavimo, siūlomo nustatyti kitose valstybės, įskaitant teisėsaugos, institucijose. Teismų įstatyme nėra sureguliuotas klausimas dėl teisėjų, kurie negali ilgą laiką eiti pareigų, pavadavimo ir tai apsunkina tinkamą teismo darbo organizavimą, kas sudaro prielaidas tam, kad gali nukentėti bylos nagrinėjimo proceso trukmė ir
(ar) kokybė. Kita vertus, teisme dirbantiems teisėjams darbo krūvis išauga (tam tikrais atvejais gana stipriai, ypač didžiuosiuose miestuose veikiančiuose apylinkės teismuose), o papildomų socialinių ir (ar) materialinių garantijų taikymas nenumatytas. Įstatymo projektu siekiama spręsti šią situaciją, įvedant teisėjo, skiriamo dvejiems metams, institutą. Teismų įstatymu neišspręsta teisinė situacija, susijusi su galimybe teisėjui, kuriam inicijuota drausmės byla, tęsti teisėjo darbą. Tam tikrais atvejais, manytina, būtina užtikrinti teisinį pagrindą sustabdyti teisėjo įgaliojimus. 2015 m. Teisėjų tarybos buvo patvirtinta Teismų sistemos apdovanojimų koncepcija. Ją įgyvendindama 2017 m. Teisėjų taryba patvirtino Teismų sistemos apdovanojimų tvarkos aprašą, Teismų sistemos apdovanojimų komisijos nuostatus ir nustatė šios komisijos sudėtį. 2017 m. minint Lietuvos teismų dieną, įteikti pirmieji apdovanojimai. Siūloma principines teismų sistemos apdovanojimo nuostatas įtvirtinti įstatyminiu lygmeniu. 4.
rezultatų laukiama Siūloma Teismų įstatymą papildyti 441 straipsniu „Teisėjo darbo organizavimas“ ir jame įtvirtinti de facto situaciją, t. y. kad teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į teisėjų darbo organizavimo aktualijas, siūloma įteisinti galimybę mažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl teisėjo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, taip pat siekiant užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai ne tik vykdo teisingumą – kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, pagal savo konstitucinę kompetenciją, savarankiškai arba bendradarbiaudami su kitomis valstybės valdžios institucijomis jie gali dalyvauti įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant bendrąsias jos funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. KT16-S9/2016). Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, ribojančių buvusio teisėjo teisę būti atleistam nuo pretendentų į teisėjus egzamino priklausomai nuo to, kiek laiko asmuo dirbo teisėju ir kada nustojo eiti teisėjo pareigas. Siūlomas teisinis reguliavimas atvers platesnes galimybes į teismų sistemą sugrįžti asmenims, jau įgijusiems teisėjo profesijai reikalingus įgūdžius. Teismų įstatymo 531 straipsnio 2 dalį siūloma patikslinti ir papildyti nuostata, sudarančia teisinį pagrindą Teisėjų tarybai spręsti dėl poreikio siųsti teisėją sveikatos patikrinimui, kai gaunama žinių, kad teisėjo sveikatos, psichologinė būsenos trukdo jam atlikti pareigas, nesiejant šios Teisėjų tarybos teisės įgyvendinimo su vadinamo periodinio patikrinimo (kas penkerius metus) laikotarpiu. Teismų įstatymo 54 straipsnį siūloma papildyti nauja 4 dalimi, kuria nustatomas pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų galiojimo laikas – penkeri metai.
Tikimasi, kad siūloma įtvirtinti nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios gali užsimiršti ar neatitikti teisinės aplinkos realijų. Atsižvelgiant į GRECO rekomendacijas didinti Teisėjų tarybos vaidmenį pretendentų į teisėjus atrankos procese, Teismų įstatymo 551 straipsnio
komisiją, tris atrankos komisijos narius skiria Teisėjų taryba ir Respublikos Prezidentas komisijos darbo tvarką nustato, ją suderinęs su Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus siūloma pavesti tvirtinti Teisėjų tarybai. Minėta, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017, teisėjų sveikatos patikrinimo metu atliekamo psichologinio vertinimo rezultatai negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojami pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Asmeninės būdo ir pažintinės veiklos savybės yra neabejotinai reikšmingos vertinant asmens tinkamumą eiti teisėjo pareigas, todėl siūloma įtvirtinti kitokią jų nustatymo tvarką. Profesionalų pagal sertifikuotas metodikas atliktas asmens savybių vertinimas sudarys sąlygas objektyviam tokio vertinimo rezultatų naudojimui pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Teismų įstatymo 551 straipsnį 7 dalį (kurioje numatyta, kas yra vertinama atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas), nustatant, kad vertinant asmens tinkamumą eiti teisėjo pareigas, be kita ko, įvertinamos asmeninės būdo ir pažintinės veiklos savybės.
Joms nustatyti būtų atliekamas asmens kompetencijų vertinimas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Kompetencijų vertinimo rezultatai galiotų numatytą terminą, tuo pačiu išliktų galimybė pretendento prašymu šį vertinimą atlikti iš naujo anksčiau termino pabaigos. Atitinkamai siūloma koreguoti su teisėjų karjera susijusias Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį. Taip pat, siekiant suderinti nuostatas, tikslintina Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatoma sveikatos patikrinimo tvarka. Praktikoje iškylant nevienodam teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, aiškinimui bei didėjant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimams, siūloma detalizuoti susipažinimo su pretendento į teisėjus ar teisėjo asmens duomenimis, tarp kurių ir ypatingi asmens duomenys, ir kitokio šių duomenų tvarkymo sąlygas. Šiuo aspektu tikslinamos Teismų įstatymo 551 ,915 ir 124 straipsnių nuostatos. Siūloma papildyti Teismų įstatymo 57 straipsnį nauja 2 dalimi ir įtvirtinti apylinkės teismo teisėjo, kuris ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų (pavyzdžiui, dėl vaiko priežiūros atostogų, dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti) pavadavimo galimybę. Tokiu atveju asmuo, kuris atitinka apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus, šio teismo teisėju galėtų būti skiriamas dvejiems metams.
Šis institutas itin reikalingas siekiant teismų darbo krūvio tolygumo (ypač didžiuosiuose miestuose veikiančiuose apylinkės teismuose), o tai turi įtakos bylų nagrinėjimo proceso trukmei ir (ar) kokybei, taip pat sudaro vienodas teisėjų darbo sąlygas ir yra reikšminga užtikrinant garantijos gauti teisingą atlyginimą tinkamą įgyvendinimą. Siekiant pašalinti praktikoje kylančius neaiškumus bei užtikrinti tinkamą teismų darbo organizavimą, siūloma tikslinti Teismų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pagal siūlomą formuluotę aiškiai nustatoma, kad teisėjas paskirtas į apylinkės, apygardos administracinį ar apygardos teismą (tiek pirmą kartą, tiek vėlesniuose etapuose) negali pretenduoti būti paskirtas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, jei nuo paskyrimo į pareigas nepraėjo treji metai. Pastebėtina, kad nauja nuostata formuluojama įvertinus straipsnio redakciją, kuri įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. (2016 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-2475), bei atsižvelgiant į teismų reorganizavimo tikslus, ir siūloma nustatyti, kad trejų metų terminas netaikomas pareiškus norą persikelti į kitus to paties teismo rūmus . Taip pat atliekami techninio-redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsisakant perteklinės dalies, susijusios su teismo pirmininko galimybe būti perkeltam tomis pačiomis sąlygomis kaip ir teisėjas, atsižvelgiant į tai, kad teismo pirmininko kadencijos trukmė yra ilgesnė nei treji metai. Teismų įstatymo 691 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka vyksta pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba.
Tai reiškia, kad tiek asmenų, pretenduojančių į apylinkės teismo teisėjo pareigas, tiek asmenų, siekiančių karjeros teismuose, atranka vyktų ta pačia tvarka – pagal Respublikos Prezidento, suderinus su Teisėjų taryba, nustatytą Atrankos komisijos darbo tvarką (Teismų įstatymo 551 str.). Taip ši procedūra iš esmės vyksta ir šiuo metu. Teismų įstatymo 691 straipsnio pakeitimais taip pat siūloma suvienodinti teisėjų ir teisės krypties socialinių mokslų daktarų, siekiančių karjeros teismuose, įstatyminius atrankos kriterijus. Teismų įstatymo 84 straipsnį, reglamentuojantį drausmės bylos iškėlimo sąlygas ir tvarką, siūloma papildyti 8 dalimi ir įtvirtinti atitinkamų subjektų (Respublikos Prezidento ar Seimo) teisę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus, taip pat nustatyti tokio sprendimo galiojimo sąlygas bei teisėjo socialines garantijas, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo. Siūlomas teisinis reguliavimas pašalins teisės spragą, esamą tais atvejais, kai teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu. Atsižvelgiant į bendrąjį įstatymo projekto tikslą – didinti visuomenės pasitikėjimą teismais, puoselėti tik aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimą, bei įvertinus teisėjų veiklos vertinimo komisijai tenkantį didelį krūvį, siūloma nustatyti eilinį teisėjo veiklos vertinimą kas septynis metus, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas visapusiškai ir objektyviai teisėjo veiklos analizei ir jos vertinimui (Teismų įstatymo 912 straipsnio 2 dalis).
Taip pat atsižvelgiant į teisėjo veiklos vertinimo tikslą bei siekiant užtikrinti efektyvų komisijos valdomų išteklių naudojimą, siūloma įtvirtinti, kad periodinis teisėjo veiklos vertinimas neatliekamas, kai teisėjui sukanka 64 metai, t. y. kai lieka tik vieni metai iki bendrojo teisėjo įgaliojimų pasibaigimo dėl amžiaus termino (65 metai). Teismų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį gali būti skundžiami teismų veikos organizavime dalyvaujančių institucijų (pavyzdžiui, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Teisėjų garbės teismo) sprendimai, paprastai nustato 10 dienų apskundimo terminą. Siekiant užtikrinti teisinių santykių tikrumą ir stabilumą, siūloma suvienodinti apskundimo terminus ir Teismų įstatymo 914 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, vertinimo rezultatus gali apskųsti per 10 dienų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą yra nustatytas teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvados dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų surašymo terminas, siūloma koreguoti apskundimo termino atskaitos momentą, jo nesiejant su faktu, kada teisėjas buvo supažindintas su šiais rezultatais. Įvertinus Nacionalinės teismų administracijos vaidmenį organizuojant mokymus ne tik teisėjams, bet ir teismo tarnautojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams), tikslinamos nuostatos susijusio su mokymų organizavimu ir finansavimu (Teismų įstatymo 93–95 straipsniai).
Siekiant aiškiai įtvirtinti teisėjų garantijas, susijusias su atostogų suteikimu, siūloma papildyti Teismų įstatymo 98 ir 101 straipsnių nuostatas. Teismų įstatymo 101 straipsnio naujoje 4 dalyje nustatoma teisėjui priklausančių atostogų panaudojimo, jį perkeliant į kitą teismą, tvarka. Pastaroji nuostata siūloma atsižvelgiant į straipsnio redakciją, kuri įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. (2016 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-2475). Teismų įstatymo 98 straipsnį siūloma papildyti nuostatomis, susijusiomis su neįgalių teisėjų ir teisėjų, auginančių vaikus, teisėmis. Taip pat siūloma nustatyti kasmetinių atostogų skaičiavimą darbo dienomis, atsižvelgiant į tai, kad analogišką teisinį reguliavimą siūloma nustatyti kitose valstybės, įskaitant teisėsaugos (pavyzdžiui, prokuratūra), institucijose. Siekiant užtikrinti teisingą atlyginimą už proceso ir kituose įstatymuose nustatytų teisėjo funkcijų vykdymą ne darbo metu siūloma būtent Teismų įstatyme įtvirtinti principines nuostatas dėl šios veiklos kompensavimo sąlygų ir būdų, įvertinus ir tai, kad analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Įvertinus administravimo teismuose specifiškumą ir santykį su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma Teismų įstatyme expressis verbis įtvirtini vidinį bei išorinį administravimą teismuose vykdančių subjektų teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą atlikti funkcijas šioje srityje. Atitinkamai tikslintinas Teismų įstatymo 102 straipsnis jį papildant 4 dalimi. Teismų įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje teismo kanclerio pareigybei siūloma nustatyti penkerių metų kadenciją.
Manytina, kad galimybė rotuoti teismo kanclerį gali prisidėti prie teismo administracijos valdymo efektyvumo gerinimo. Kadencijos nustatymas siejamas su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektais, kuriais siūloma įtvirtinti galimybę taikyti kadencijas atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, kai jas nustato įstatymai. Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo iniciatyva kilo iš teismų bendruomenės. Atliepiant į apylinkės teismų teisėjų pastebėjimus, siūloma koreguoti apylinkių teismų atstovavimo mechanizmą ir praplėsti galimybę apylinkės teismo teisėjams rinkti ir balsuoti už geriausius kandidatus iš visos Lietuvos (ne tik pagal apygardų teismų teritorijas), sudarant prielaidas užsitikrinti veiksmingą šios grandies teismų interesų atstovavimą. Taip pat, siekiant tobulinti Teisėjų tarybos, kuri yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, veiklos efektyvumą, siūloma mažinti jos narių skaičių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal valdymo principus mažesnis vykdomosios institucijos narių skaičius nustatytinas, siekiant, kad šios institucijos veikla būtų vykdoma ir sprendimai būtų priimami operatyviau ir efektyviau (pvz. vyriausybės ministrų kabinetą sudaro septyniolika-aštuoniolika). Taip pat, praktika rodo, kad esant mažesniam kolegialios vykdomosios institucijos narių skaičiui, užtikrinamas lankstumas priimant sprendimus ir pasiekiama didesnė atskaitomybė už vykdomą veiklą, o tai savo ruožtu skatintų Teisėjų tarybos nario dar aktyvesnį ir produktyvesnį dalyvavimą Teisėjų tarybos veikloje, kas atitinka šios teismų savivaldos institucijos konstitucinę prigimtį ir paskirtį.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas teisinis reguliavimas sudaro galimybę Teisėjų tarybos nariams mažinti jurisdikcinės (bylų nagrinėjimo) veiklos apimtį, sumažinus Teisėjų narių skaičių, bus pasiekta, kad dar didesnė dalis teisėjų skirs savo laiką pagrindinei su teisingumo vykdymu susijusiai funkcijai atlikti – bylų nagrinėjimui, nedarant poveikio Teisėjų tarybos veiklos kokybei. Papildomai pastebėtina, kad šiuo metu nustatytas Teisėjų tarybos narių skaičius (dvidešimt trys) yra vienas didžiausių lyginant su Europoje veikiančiomis teismų savivaldos institucijomis. Formuojant siūlymą dėl Teisėjų tarybos sudėties su mažesniu jos narių skaičiumi (17), buvo įvertinta Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl Teisėjų tarybos formavimo principų (pavyzdžiui, kad daugumą Teisėjų tarybos narių turi sudaryti aukščiausios grandies teismų teisėjai, kad kiekvienai teismų grandžiai būtų nustatytas tam tikras skaičius vietų ir atitinkamus narius rinktų būtent tos grandies teismo (teismų) teisėjai), taip pat atsižvelgta į atitinkamos grandies teismų teisėjų skaičių ir teismų kompetenciją. Siekiant užtikrinti, kad daugumą Teisėjų tarybos narių sudarytų aukščiausios grandies teismų teisėjai, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovams Teisėjų taryboje būtų skirtos iš viso devynios vietos, kurios paskirstytinos tarp nurodytų teismų, atsižvelgiant į proporcingumo principą vertinant teisėjų skaičių ir šių teismų vietą teismų sistemoje.
Taigi, pagal teisėjų skaičių susidarantį aukščiausiųjų teismų atstovų skaičiaus pasiskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – keturi, Lietuvos apeliacinio teismo – keturi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – du), įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo statusą teisminėje sistemoje palyginus su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu (vienintelė kasacinė instancija), siūloma koreguoti mažinant Lietuvos apeliacinio teismo atstovams tenkantį skaičių ir nustatyti, kad į Teisėjų tarybos sudėtį įeina keturi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, trys Lietuvos apeliacinio teismo ir du Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovai (įskaitant kiekvieno teismo teismų pirmininkus, kurie į Teisėjų tarybos sudėtį įeina pagal pareigas vadovaujantis Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Žemesnės instancijos teismų atstovams siūloma skirti aštuonias vietas, nustatant proporcingą atstovavimą atitinkamai grandžiai (trys teisėjai, išrinkti nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų). Teismų įstatymo 119 straipsnio papildymo 8 dalimi, kuria siūloma nustatyti naujo Teisėjų tarybos nario išrinkimo sąlygas ir tvarką, poreikį lemia būtinybė užtikrinti Teisėjų tarybos konstitucinį legitimumą tais atvejais, kai Teisėjų tarybos nario, atstovaujančio aukščiausios grandies teismui, įgaliojimai pasibaigia iki išrinktos Teisėjų tarybos kadencijos pabaigos. Teismų įstatymą siūloma papildyti nauja VII dalimi „Teismų sistemos apdovanojimai“.
Kaip minėta, Teismų sistemos apdovanojimų koncepciją, patvirtintą Teisėjų tarybos, įgyvendinantys teisės aktai jau yra priimti. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį reguliavimą, principines teismų sistemos apdovanojimo nuostatas tikslinga perkelti į įstatymo lygmenį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra vykdomosios valdžios institucija, kuri formuoja valstybės politiką nacionalinės teisinės sistemos plėtros ir kitose teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina vykdomoji valdžia negali kištis į teismų veiklos organizavimą, įskaitant valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, disponavimo valstybės turtu klausimus. Siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumo nuo kitų valdžių tinkamą įgyvendinimą ne tik de facto , bet ir de jure , siūloma patikslinti Teismų įstatymo 128 straipsnio 3 dalį, joje nenumatant Teisėjų tarybos tvirtinamo teismų investicijų projektų rengimo ir derinimo tvarkos aprašo derinimo su Teisingumo ministerija. Teismų apsaugą reglamentuojantį Teismų įstatymo 130 straipsnį siūloma papildyti prevencinėmis nuostatomis, atsižvelgiant į faktines situacijas, kai buvo siekiama sutrikdyti teismo darbą, taip pat įvertinus kitas visuomenės saugumui kylančias grėsmes. Siekiant išvengti žmonių gyvybei pavojingų situacijų, didesnis dėmesys skiriamas į teismą atvykstančių asmenų patikrai (dėl ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų, nuodingų medžiagų ir kt.). Kitų nuostatų (36, 39, 45, 532 , 61, 85, 88 straipsniai, 121 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys, 128 straipsnio 6 dalis ir kt.) pakeitimai siūlomi, siekiant suderinti su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu kituose teisės aktuose bei įteisinti de facto susiklosčiusius teisinius santykius ar juos patikslinti siekiant aiškumo, optimizavimo organizacine prasme. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus siūlomus pakeitimus bus efektyviai organizuojamas teismo darbas, užtikrinamas operatyvus ir kokybiškas teismo procesas. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Teismų įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, profesionalaus teisėjų korpuso formavimas ir atrankos procedūrų skaidrumo didinimas, kels visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris lemia pasitikėjimą valstybe. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. Teismų veiklos kokybė, pasitikėjimas teismais yra svarbios aplinkybės, kuriant palankias sąlygas verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, reikės keisti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, kuriose nustatytas teismų procesinių sprendimų skelbimas, patikslinant, jog Teisės aktų registre skelbiami šiame įstatyme išvardinti baigiamieji teismo aktai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymo projektui įgyvendinti iki įstatymo įsigaliojimo Teisėjų taryba turės priimti pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus, teisėjo darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarką, asmens kompetencijų vertinimo tvarką, asmens bylos sudarymo ir tvarkymo taisykles. Respublikos Prezidentas turės suderinti su Teisėjų taryba Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Darbo grupės parengtą įstatymo projektą apsvarstė Teisėjų taryba ir 2017 m. lapkričio
pakeitimo įstatymo projekto“ pritarė įstatymo projektui . 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „teisėjas“, „atranka“, „skyrimas teisėju“, „Teisėjų taryba“, „asmens duomenys“, „teismų sistemos apdovanojimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
441
2018-04-18
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos teismų įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 441 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su priežastimis dėl kurių turėtų būti mažinamas teisėjo darbo krūvis, tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi bei 48 straipsnio 2 dalimi (darbo krūvis turėtų būti mažinamas dėl teisėjo kitų pareigų, priskirtų teismo, kuriame jis dirba kompetencijai, atlikimo ir teisėjo dalyvavimo teismų savivaldos institucijose). 2. Tikslintina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 532 straipsnio 3 dalis, kadangi pagal šiuo metu galiojančią šios dalies redakciją, ją sudaro du punktai, tačiau projekte nurodomas tik vienas punktas, nors pagal šio projekto lyginamąjį variantą antro punkto nesiūloma atsisakyti. 3. Siūlytina įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį formuluoti teisine kalba, t.y. atsisakant žodžių, kurie neatitinka teisinei kalbai keliamų aiškumo, tikslumo reikalavimų (,,nepaisant pirmiau paminėtų terminų“). 4. Įstatymo projekto 25 straipsnyje prieš dėstomą tekstą įrašytinas keičiamo įstatymo 98 straipsnio pavadinimas. 5.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Pažymėtina, kad viešojoje teisėje turėtų būti aiškiai apibrėžtos asmenų teisės, todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės normų taikymo subjektų atžvilgiu apibrėžtumo, siūlytina aukščiau minėtoje nuostatoje braukti žodžius ,,ne mažesnės kaip“. 6. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 98 straipsniu reguliuojamų santykių pobūdį (teisėjų atostogos), projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatos (papildomos lengvatos –poilsio dienos, teisėjams, auginantiems vaikus) vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl jų turi būti atsisakoma šiame straipsnyje. Kita vertus, svarstytina, kodėl įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tik šią Darbo kodekso
straipsnyje (pvz. Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalyje) nustatytų lengvatų. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina ar Teismų įstatyme neturėtų būti įtvirtintos bendros taisyklės dėl darbo santykius ir socialines garantijas nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teisėjams, tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalį, nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių atostogų, siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje atsisakyti kaip perteklinių žodžių ,,ir nemokamas“. 8.
straipsnį, atostogos gali būti tiek kasmetinės, tiek tikslinės ar pailgintos, papildomos, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad teisėjas jo sutikimu gali būti atšaukiamas tik iš kasmetinių atostogų. 9. Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba s ukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas būtų taikomi Darbo kodekso 127 straipsnio
kasmetines atostogas gali būti išmokama tik už praėjusius trejus metus. Antra, jeigu būtų taikomi apribojimai išmokant piniginę kompensaciją, svarstytina, ar tokie apribojimai neturėtų būti taikomi ir perkeliant sukauptas atostogas. 10. Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje siūloma teismo kanclerio pareigybei nustatyti penkerių metų kadenciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kadencijos nustatymas siejamas su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektais, kuriais siūloma įtvirtinti galimybę taikyti kadencijas atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, kai jas nustato įstatymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-1596 siūloma įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d., tuo tarpu įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigalios 2018 m. rugsėjo 1 d. Todėl siekiant įstatymų suderinamumo, tikslintina aukščiau minėtos nuostatos įsigaliojimo data. 11. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 28 straipsniu yra keičiama keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalis, siūlytina kartu patikslinti keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kadangi
darbo sutartis, netaikoma drausminė atsakomybė, padarius darbo pareigų pažeidimą jiems neskiriamos „drausminės nuobaudos“. 12. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 5 dalį, teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas priima nutarimus, siūlytina šio straipsnio 9 dalyje kaip perteklinį braukti žodį ,,protokoliniu“. 13. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnį. 14. Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 5 dalyje numatyta kai kurių šio įstatymo nuostatų vėlesnė įsigaliojimo data nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 15. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 532 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė turės tvirtinti nustatytos formos klausimyną, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 35 straipsnio 9 dalį. 16. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 35 straipsnio 10 dalies nuostatų kaip perteklinių. 17. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles, teisės akto projekte teisės aktą pasirašančių subjektų vardas ir pavardės nerašomos.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui
39, 45, 51, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 914,
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51, 53(1), 53(2), 54, 55(1), 57, 61, 63, 69(1), 76, 78, 84, 85, 88, 91(2), 91(4), 91(5), 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128,
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1950 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 8-9 straipsnius bei Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 14 straipsnį, informacija apie paciento (asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis) sveikatą yra konfidenciali, susijusi su jo teise į privataus gyvenimo neliečiamumą bei yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.
I-11-492/2017 nurodė, kad atliekant sveikatos patikrinimą gauta psichologinio vertinimo išvada apie asmens asmenines savybes negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojama pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į vyravusią praktiką, kai pretendentas būdavo įpareigojamas pateikti minėtuosius duomenis atitinkamoms institucijoms, kompetentingoms priimti sprendimus dėl teisėjų skyrimo, profesinės karjeros ir atleidimo iš pareigų, prieš tai jį apie tai informuojant ir supažindinant, tačiau nenurodant nesutikimo tvarkyti jo asmens ir ypatinguosius duomenis pasekmių (iš esmės tai – kelio pretenduoti į teisėjo pareigas užkirtimas) bei tokių duomenų saugojimo tvarkos. Pažymėtina, jog 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas [1] , kurio 13 straipsnyje taip pat nurodyta informacija, privaloma pateikti duomenų subjektui, įskaitant ir duomenų nepateikimo pasekmes bei saugojimo tvarką. Taigi iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo taikyta praktika yra laikoma ydinga tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 531 straipsnio 4 dalies nuostatomis, psichologinis vertinimas, atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti, yra pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimo sudėtinė dalis – turi būti pateikta viena pažyma, kurioje nurodyta, ar asmuo yra tinkamas eiti pareigas, į kurias pretenduoja, neatskleidžiant psichologinio vertinimo turinio.
Tuo tarpu Projekto 6 straipsniu siūloma 531 straipsnio 4 dalyje nurodyti, jog sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą, atsisakant patikslinimo, jog jis skirtas asmeninėms ir pažintinėms pretendentų savybėms nustatyti, asmeninių ir pažintinių pretendento savybių vertinimą perkeliant į 551 straipsnio nuostatas. Projekto 9 straipsniu keičiama 551 straipsnio 8 dalis įtvirtinant, jog nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka . Kyla klausimas, kaip šiuo atveju tokie duomenys turėtų būti vertinami. Atkreipiame dėmesį, jog bet kokia asmens sveikatos vertinimo [2] metu gauta informacija yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis ir jai yra taikomi su tokių duomenų apsauga susiję nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai – asmuo turėtų duoti sutikimą dėl jo asmens ir ypatingųjų duomenų naudojimo, jį privalomai reikėtų informuoti apie duomenų gavėjus, apie galinčias kilti pasekmes atsisakius suteikti tokius duomenis, jų saugojimo tvarką ir t.t. Kita vertus, Projekto 9 straipsnyje nurodyta, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui . Tai suponuoja, jog siekiama nustatyti ir įvertinti tokias savybes, kurios atskleidžia asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui. Taigi asmeninės ir būdo pažintinės savybės galėtų būti nustatinėjamos kitu tikslu nei pretendento sveikatos vertinimas, nelaikant jų asmens ir ypatingaisiais duomenimis.
Tačiau iš Projekto 9 straipsnio nėra aišku, kaip siūloma minėtąsias savybes nustatinėti, ar kokios yra tokio vertinimo ribos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume šio Projekto straipsnio formuluotę patikslinti nurodant, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui. Taip pretendentams taikomi kriterijai taptų aiškesni, išvengiant pernelyg subjektyvaus vertinimo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [2] Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 1 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, jog psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos teismų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 54 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad po vieną asmenį iš teisėjų ir teisės krypties mokslininkų į Pretendentų į teisėjų egzamino komisiją, be kita ko, pasiūlo daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nebenumato visuomeninės organizacijos kaip vienos iš juridinio asmens teisinių formų. Tokio pobūdžio organizacijos savo veiklą vykdo kaip asociacijos, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte vietoj žodžių „visuomeninė organizacija“ įrašyti žodį
„asociacija“. Pritarus šiai pastabai, kartu turėtų būti keičiamas keičiamo
įstatymo 2 straipsnis. 2. Įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teismo kancleris yra įstaigos vadovas, pavaldus teismo pirmininkui. Pažymėtina, kad siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismo, kaip valstybės valdžios institucijos ir biudžetinės įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tobulintina.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, įstatymų nustatytai kadencijai į pareigas gali būti priimtas ir karjeros valstybės tarnautojas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra įvestas ,,darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį ir gaunančio darbo užmokestį iš valstybės biudžeto“ trumpinys ,,darbuotojas“, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Be to, siekiant suvienodinti sąvokų vartojimą, atitinkamai turėtų būti tikslinami ir kiti įstatymo projekto straipsniai, kuriuose vartojama jau kita sąvoka ,,darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“. 4. Įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 130 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad teismo pirmininkas gali nustatyti asmenų elgesio teisme (ne proceso metu) tvarką. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismo kancleris yra įstaigos vadovas, todėl svarstytina, ar tokią tvarką neturėtų nustatyti teismo kancleris. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnio 2, 3 ir
visa apimtimi, o ne atskiromis minėtuose straipsniuose ar jų dalyse įtvirtintomis keičiamo įstatymo nuostatomis, todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis turėtų būti atitinkamai tikslintina projekto 38 straipsnio 2 dalies formuluotė. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 38 straipsnio 5 ir 11 dalims. 6. Pastebėtina, kad iš projekto 38 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra aišku, ar komisijų nariai yra skiriami iki juos paskyrusio subjekto įgaliojimų pabaigos, ar iki savo, kaip komisijos nario įgaliojimų (t. y. kadencijos) pabaigos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 7.
į šio straipsnio 6 ir 7 dalis, t. y. vietoje skaičių „6“ ir „7“ įrašytini skaičiai „7“ ir „8“. 8. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 38 straipsnio 12 dalyje įrašytina konkreti data, iki kada turėtų būti priimami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128,130
441
2018-09-26
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, V. Žėkas Respublikos Prezidentės patarėjas, E. Jankevičius – teisingumo ministras, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, I. Golubajev – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Norkus – Teisėjų tarybos pirmininkas, A. Brazdeikis – Teisėjų tarybos Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorius, J. Vasilionokienė – Nacionalinė teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)3 1.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 441 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su priežastimis dėl kurių turėtų būti mažinamas teisėjo darbo krūvis, tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi bei 48 straipsnio 2 dalimi (darbo krūvis turėtų būti mažinamas dėl teisėjo kitų pareigų, priskirtų teismo, kuriame jis dirba kompetencijai, atlikimo ir teisėjo dalyvavimo teismų savivaldos institucijose). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)7
straipsnio 3 dalis, kadangi pagal šiuo metu galiojančią šios dalies redakciją, ją sudaro du punktai, tačiau projekte nurodomas tik vienas punktas, nors pagal šio projekto lyginamąjį variantą antro punkto nesiūloma atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)12
formuluoti teisine kalba, t.y. atsisakant žodžių, kurie neatitinka teisinei kalbai keliamų aiškumo, tikslumo reikalavimų (,,nepaisant pirmiau paminėtų terminų“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)25
straipsnyje prieš dėstomą tekstą įrašytinas keičiamo įstatymo 98 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)25
straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip
atostogos.
Pažymėtina, kad viešojoje teisėje turėtų būti aiškiai apibrėžtos asmenų teisės, todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės normų taikymo subjektų atžvilgiu apibrėžtumo, siūlytina aukščiau minėtoje nuostatoje braukti žodžius ,,ne mažesnės kaip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)25
įstatymo 98 straipsniu reguliuojamų santykių pobūdį (teisėjų atostogos), projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatos (papildomos lengvatos –poilsio dienos, teisėjams, auginantiems vaikus) vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl jų turi būti atsisakoma šiame straipsnyje. Kita vertus, svarstytina, kodėl įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tik šią Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytą lengvatą, bet netaikant teisėjams kitų šiame straipsnyje (pvz. Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalyje) nustatytų lengvatų. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina ar Teismų įstatyme neturėtų būti įtvirtintos bendros taisyklės dėl darbo santykius ir socialines garantijas nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teisėjams, tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)25
straipsnio 1 dalį, nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių atostogų, siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje atsisakyti kaip perteklinių žodžių ,,ir nemokamas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)25 8.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 125 straipsnį, atostogos gali būti tiek kasmetinės, tiek tikslinės ar pailgintos, papildomos, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad teisėjas jo sutikimu gali būti atšaukiamas tik iš kasmetinių atostogų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)26
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba s ukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas būtų taikomi Darbo kodekso
už nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti išmokama tik už praėjusius trejus metus. Antra, jeigu būtų taikomi apribojimai išmokant piniginę kompensaciją, svarstytina, ar tokie apribojimai neturėtų būti taikomi ir perkeliant sukauptas atostogas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)28
straipsnio 2 dalyje siūloma teismo kanclerio pareigybei nustatyti penkerių metų kadenciją.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kadencijos nustatymas siejamas su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektais, kuriais siūloma įtvirtinti galimybę taikyti kadencijas atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, kai jas nustato įstatymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596 siūloma įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d., tuo tarpu įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigalios 2018 m. rugsėjo 1 d. Todėl siekiant įstatymų suderinamumo, tikslintina aukščiau minėtos nuostatos įsigaliojimo data. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)28
straipsniu yra keičiama keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalis, siūlytina kartu patikslinti keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kadangi
pagal darbo sutartis, netaikoma drausminė atsakomybė, padarius darbo pareigų pažeidimą jiems neskiriamos „drausminės nuobaudos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)30
straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 5 dalį, teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas priima nutarimus, siūlytina šio straipsnio 9 dalyje kaip perteklinį braukti žodį ,,protokoliniu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)33 13.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)35
nuostatos derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 5 dalyje numatyta kai kurių šio įstatymo nuostatų vėlesnė įsigaliojimo data nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)359
straipsniu keičiamo įstatymo 532 straipsnio 1 dalį,
atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 35 straipsnio 9 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)3510
Manome, kad 35 straipsnio 10 dalies nuostata, įpareigojanti Respublikos Prezidentą iki atitinkamos datos suderina su Teisėjų taryba Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarką, nėra perteklinė. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-04-18)
taisykles, teisės akto projekte teisės aktą pasirašančių subjektų vardas ir pavardės nerašomos. Pritarti
departamentas (2018-05-02)9 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51, 53(1), 53(2), 54, 55(1), 57, 61, 63, 69(1), 76, 78, 84, 85, 88, 91(2), 91(4), 91(5), 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128,
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1950 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas.
Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 8-9 straipsnius bei Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 14 straipsnį, informacija apie paciento (asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis) sveikatą yra konfidenciali, susijusi su jo teise į privataus gyvenimo neliečiamumą bei yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 2 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017 nurodė, kad atliekant sveikatos patikrinimą gauta psichologinio vertinimo išvada apie asmens asmenines savybes negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojama pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į vyravusią praktiką, kai pretendentas būdavo įpareigojamas pateikti minėtuosius duomenis atitinkamoms institucijoms, kompetentingoms priimti sprendimus dėl teisėjų skyrimo, profesinės karjeros ir atleidimo iš pareigų, prieš tai jį apie tai informuojant ir supažindinant, tačiau nenurodant nesutikimo tvarkyti jo asmens ir ypatinguosius duomenis pasekmių (iš esmės tai – kelio pretenduoti į teisėjo pareigas užkirtimas) bei tokių duomenų saugojimo tvarkos. Pažymėtina, jog
apsaugos reglamentas [1] , kurio 13 straipsnyje taip pat nurodyta informacija, privaloma pateikti duomenų subjektui, įskaitant ir duomenų nepateikimo pasekmes bei saugojimo tvarką. Taigi iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo taikyta praktika yra laikoma ydinga tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų prasme.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 531 straipsnio 4 dalies nuostatomis, psichologinis vertinimas, atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti, yra pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimo sudėtinė dalis – turi būti pateikta viena pažyma, kurioje nurodyta, ar asmuo yra tinkamas eiti pareigas, į kurias pretenduoja, neatskleidžiant psichologinio vertinimo turinio. Tuo tarpu Projekto 6 straipsniu siūloma 531 straipsnio 4 dalyje nurodyti, jog sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą, atsisakant patikslinimo, jog jis skirtas asmeninėms ir pažintinėms pretendentų savybėms nustatyti, asmeninių ir pažintinių pretendento savybių vertinimą perkeliant į 551 straipsnio nuostatas. Projekto 9 straipsniu keičiama 551 straipsnio 8 dalis įtvirtinant, jog nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka . Kyla klausimas, kaip šiuo atveju tokie duomenys turėtų būti vertinami. Atkreipiame dėmesį, jog bet kokia asmens sveikatos vertinimo [2] metu gauta informacija yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis ir jai yra taikomi su tokių duomenų apsauga susiję nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai – asmuo turėtų duoti sutikimą dėl jo asmens ir ypatingųjų duomenų naudojimo, jį privalomai reikėtų informuoti apie duomenų gavėjus, apie galinčias kilti pasekmes atsisakius suteikti tokius duomenis, jų saugojimo tvarką ir t.t. Kita vertus, Projekto 9 straipsnyje nurodyta, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui . Tai suponuoja, jog siekiama nustatyti ir įvertinti tokias savybes, kurios atskleidžia asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui.
Taigi asmeninės ir būdo pažintinės savybės galėtų būti nustatinėjamos kitu tikslu nei pretendento sveikatos vertinimas, nelaikant jų asmens ir ypatingaisiais duomenimis. Tačiau iš Projekto 9 straipsnio nėra aišku, kaip siūloma minėtąsias savybes nustatinėti, ar kokios yra tokio vertinimo ribos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume šio Projekto straipsnio formuluotę patikslinti nurodant, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui. Taip pretendentams taikomi kriterijai taptų aiškesni, išvengiant pernelyg subjektyvaus vertinimo. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga (2018-05-31)25
39, 45, 51, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 914,
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 25 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimui siūloma pakeisti galiojančio Teismų įstatymo 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant
teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas.
Už budėjimo teisme poilsio diena laika - prie kasmetiniu atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio diena laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčiu dieną laiką - prie kasmetiniu atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčiu diena laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. Siūlome šią straipsnio dalį priimti tokios redakcijos:
„3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo,
užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už ir už budėjimo teisme švenčių dieną laiką prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis.“ Dėl prieštaravimo paaiškiname, jog LIETUVOS RESPUBLIKOS
rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 (Įsigaliojusio 2017-07-01 (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016-09-20. Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2018-07-01. Įsigaliojimas keistas 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-130 ir 2017-06-06 įstatymu Nr.
XIII-414.) 144 straipsnio „Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“ (Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. X III-413, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10021) 1 dalį numatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 2 dalyje nurodyta, jog už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 5 dalyje numatyta, jog darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 48 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. 49 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas. Taip pat, EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS (Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena.
Įsigaliojo: 1953 metų rugsėjo 3 dieną pagal 66 straipsnį) PIRMOJO SKYRIAUS 14 straipsnyje nurodyta, jog naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. Iš paminėtų pamatinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų matyti, jog pateiktu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Teismų įstatymo 98 straipsnyje planuojama įtvirtinti skirtingas „poilsio dienos“ ir
„šventės dienos“ reikšmes, kai už budėjimą teisme poilsio dieną numatoma
kompensuoti santykiu 1 : 1,5, o už budėjimą teisme švenčių dieną - 1 : 2,0. Pažymima, jog pateiktame Aiškinamajame rašte nurodytas siekis kiek galima glaudžiau Teismų įstatymą susieti su galiojančiu Darbo kodeksu, tačiau pagal galiojančio Darbo kodekso 144 straipsnį nėra numatytas „poilsio dienos“ ir „šventės dienos“ reikšmių skirtumas ir už darbą tiek poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, tiek už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Nepritarti Darbo kodekso 144 straipsnyje nėra numatytas „poilsio dienos“ ir
„šventės dienos“ reikšmių skirtumas ir už darbą tiek poilsio dieną, kuri
nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, tiek už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tačiau darbas poilsio dieną, kuris nustatytas pagal grafiką, papildomai nėra apmokamas , todėl manome, kad pateiktos projekto nuostatos yra pagrįstos.
Be to tiek projekte, tiek teikiamo pasiūlymo argumentuose yra kalbama apie budėjimą, o ne apie darbą, kurio teisinį reguliavimą nustato Darbo kodekso 118, o ne 144 straipsnis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-09-123 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51,531
98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 441 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1950 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti Įstatymo projektą ir atsižvelgti į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
papildomas 441 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime Nr.
KT16-S9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos
vykdyti teisingumą. Siekiant išvengti situacijų, kai teisėjas didžiąją laiko dalį atlieka ne teisingumo vykdymo, bet kitas funkcijas, Įstatymo projekte turi būti aiškiai apibrėžta, kokia maksimalia dalimi gali būti sumažintas teisėjo darbo su bylomis krūvis. Teisėjų tarybos nustatytoje tvarkoje ši nuostata galėtų būti detalizuojama pagal tai, kokias kitas funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, vykdo teisėjas. Pritarti
2LR Vyriausybė,
ir teisėjais, stiprinti teismų bendruomenės autoritetą ir pagarbą jai, puoselėti tik aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs teisėjas, santykinai ilgą laiko tarpą nebeinantis teisėjo pareigų, gali prarasti teisėjo darbui reikalingą kvalifikaciją, Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje turi būti įtvirtintas maksimalus
asmuo nebebūtų atleidžiamas nuo pretendentų į teisėjus egzamino. Pritarti
3LR Vyriausybė,
straipsnį 8 dalimi ir nustatyti, kad pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes įvertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.
Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte lieka neapibrėžtas santykis tarp sveikatos patikrinimo sudėtinės dalies – psichologinio vertinimo – ir Įstatymo projekte siūlomo asmens būdo ir pažintinių savybių, reikšmingų einant teisėjo pareigas, vertinimo, kuriam atlikti pasitelkiami Įstatymo projekte neįvardytų sričių ekspertai. Taigi, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, Įstatymo projekte turi būti nurodyta, kad Teisėjų taryba nustato ne tik ekspertų pasitelkimo, bet ir paties asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo tvarką. Pritarti
vertinimo etapo „Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija“ rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje Lietuvai konstatavo, kad rekomendacija dėl Atrankos komisijos sprendimų skundimo tvarkos konsolidavimo Lietuvoje nėra įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai ir pagal analogiją vadovaujantis Teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalyje tikslinga įtvirtinti Atrankos komisijos išvadų apskundimo tvarką. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte gali būti nustatyta, kad Atrankos komisijos išvados per 7 dienas nuo jų paskelbimo gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas pretendento skundą, galėtų įvertinti, ar atrankos procedūros metu nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Pritarti
5LR Vyriausybė,
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) reikalavimus, Teismų įstatymas turi būti papildytas nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo teismuose. Teismų įstatyme tikslinga nustatyti, kad asmens duomenys teismuose tvarkomi, vadovaujantis nurodytu reglamentu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, proceso įstatymais ir Teisėjų tarybos tvirtinama asmens duomenų apsaugos teismuose politika. Be to, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje turi būti patikslinta, kad teismas, skelbdamas sprendimą, niekada neskelbia fizinio asmens kodo. Taip pat, atsižvelgiant į šiame punkte nurodyto reglamento 9 straipsnį, Teismų įstatymo 7 straipsnio
formuluote „specialių kategorijų asmens duomenys“. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas : siūlome pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento pastabą ir LR Vyriausybės pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei šiuos Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-09-2625 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento 4 ir 6 pastabas siūlome įrašyti patikslintą 98 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Projekto 25 straipsnyje įrašyti keičiamo įstatymo 98 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 98 straipsnis. Teisėjų atostogos ir kitos lengvatos“. Pritarti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-09-2625 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą siūlome keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “ne mažiau kaip” . Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Teisėjams Teisėjui suteikiamos 28 kalendorinių 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. T eisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams turintiems Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos 40 darbo dienų .“ Pritarti
3Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-09-2625 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą siūlome papildyti keičiamo įstatymo 98 straipsnį nauja 3 dalimi.
Pasiūlymas: Projekto
ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisės į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas poilsio
dienas neturintiems teisėjams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2625 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų apmokėjimą už darbą reguliuoja Teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771 ir šio įstatymo
kompetencijas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, yra pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, siūlome išbraukti iš projekto 25 straipsnio siūlomą naują 3 dalį
teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis.
Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. ir priimti Teisėjų atlyginimų įstatymo
„Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo,
užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis.“
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2625 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą siūlome keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalyje išbraukti perteklinius žodžius “ir nemokamas”. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.“
6Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2625 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 8 pastabą siūlome atitinkamai pakeisti ir papildyti keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.”
7Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2626 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 8 pastabą ir siekiant projekto 26 straipsnio nuostatas suderinti su Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimais, t.y. kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti išmokama tik už praėjusius trejus metus, siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 ir 26 straipsnius. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “
nauja 4 dalimi:
„4. Teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio
Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas , tačiau ne daugiau nei už trejus metus, arba sukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas.“
8Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2628 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, netaikoma drausminė atsakomybė ir padarius darbo pareigų pažeidimą jiems neskiriamos drausminės nuobaudos, siūlome projekto 28 straipsnį papildyti 2 dalimi, kuri patikslintų galiojančio įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Pakeisti 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas , skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo
9Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-09-2635 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo datą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 532 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė turės tvirtinti nustatytos formos klausimyną siūlome pakeisti projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 5, 9 ir 10 dalis ir šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja
d. 2019 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma asmenims, kurie pretendento į teisėjus egzaminą išlaikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudarymo tvarkos taikoma sudarant naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją. 5. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatos dėl asmens kompetencijų vertinimo atlikimo įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. lapkričio 1 d. ir taikomos asmenims, dalyvaujantiems po 2019 m. liepos 1 d.
2019 m. lapkričio 1 d. paskelbtose pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose. 6. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios teisėjui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnį. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teismų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma penkerių metų trukmės kadencija. 8. Šio įstatymo 29 straipsnis taikomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naują Teisėjų tarybos sudėtį. 9. Vyriausybė ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Respublikos Prezidentas iki šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo suderina su Teisėjų taryba Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarką.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
9Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas
51,53 1 , 532 , 54, 551 , 57, 61, 63, 691 , 76, 78, 84, 85, 88, 912 , 914 ,91
441 STRAIPSNIU IR VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1950 2019-06-26 Nr. 102-P-34 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus, Respuiblikos Prezidneto patarėja G. Grigaitė-Daugirdė, Nacionalinės teismų administracijos direktorė N. Kaminskienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovas J. Bagdžius, Teisingumo ministerijos atstovas T. Mickevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-184 2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 441 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su priežastimis dėl kurių turėtų būti mažinamas teisėjo darbo krūvis, tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi bei 48 straipsnio 2 dalimi (darbo krūvis turėtų būti mažinamas dėl teisėjo kitų pareigų, priskirtų teismo, kuriame jis dirba kompetencijai, atlikimo ir teisėjo dalyvavimo teismų savivaldos institucijose). Pritarti
keičiamo įstatymo 532 straipsnio 3 dalis, kadangi pagal šiuo metu galiojančią šios dalies redakciją, ją sudaro du punktai, tačiau projekte nurodomas tik vienas punktas, nors pagal šio projekto lyginamąjį variantą antro punkto nesiūloma atsisakyti. Pritarti Nusprendus nekeisti įstatymo 51 straipsnio, nekeičiama ir 532 straipsnio 3 dalis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį formuluoti teisine kalba, t.y. atsisakant žodžių, kurie neatitinka teisinei kalbai keliamų aiškumo, tikslumo reikalavimų (,,nepaisant pirmiau paminėtų terminų“). Pritarti
keičiamo įstatymo 98 straipsnio pavadinimas. Pritarti
1 5.
Įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo
neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip
būti aiškiai apibrėžtos asmenų teisės, todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės normų taikymo subjektų atžvilgiu apibrėžtumo, siūlytina aukščiau minėtoje nuostatoje braukti žodžius ,,ne mažesnės kaip“. Pritarti
2
reguliuojamų santykių pobūdį (teisėjų atostogos), projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatos (papildomos lengvatos – poilsio dienos, teisėjams, auginantiems vaikus) vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl jų turi būti atsisakoma šiame straipsnyje. Kita vertus, svarstytina, kodėl įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tik šią Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytą lengvatą, bet netaikant teisėjams kitų šiame straipsnyje (pvz. Darbo kodekso 138 straipsnio 4 dalyje) nustatytų lengvatų. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina ar Teismų įstatyme neturėtų būti įtvirtintos bendros taisyklės dėl darbo santykius ir socialines garantijas nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teisėjams, tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. Nepritarti Pasiūlymo įgyvendinimas būtų perteklinis, nes iš esmės panaši nuostata yra numatyta Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje:
„Įstatymuose gali būti numatyta ir kitokių teisėjų socialinių garantijų“ . Pritarus Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytam
reguliavimo dalykas. 7.
4
dalį, nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių atostogų, siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje atsisakyti kaip perteklinių žodžių ,,ir nemokamas“. Pritarti
5
8Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 125 straipsnį,
atostogos gali būti tiek kasmetinės, tiek tikslinės ar pailgintos, papildomos, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad teisėjas jo sutikimu gali būti atšaukiamas tik iš kasmetinių atostogų. Pritarti Papildomai patikslinta ir nuostata dėl „atšaukimo“. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse neliko sąvokos „atšaukimas iš atostogų“. Vietoj šių žodžių vartojamas žodis „perkėlimas“:
ir pratęsimas
atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, nurodytas šio kodekso 132, 133 ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.“
2018-04-1828 9.
Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba s ukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas būtų taikomi Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimai, t.y. kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti išmokama tik už praėjusius trejus metus. Antra, jeigu būtų taikomi apribojimai išmokant piniginę kompensaciją, svarstytina, ar tokie apribojimai neturėtų būti taikomi ir perkeliant sukauptas atostogas. Pritarti
1
kadenciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kadencijos nustatymas siejamas su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektais, kuriais siūloma įtvirtinti galimybę taikyti kadencijas atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, kai jas nustato įstatymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596 siūloma įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2019 m. sausio 1 d., tuo tarpu įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigalios 2018 m. rugsėjo 1 d. Todėl siekiant įstatymų suderinamumo, tikslintina aukščiau minėtos nuostatos įsigaliojimo data. Pritarti 11.
2
keičiama keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalis, siūlytina kartu patikslinti keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kadangi 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, netaikoma drausminė atsakomybė, padarius darbo pareigų pažeidimą jiems neskiriamos „drausminės nuobaudos“. Pritarti
9
keičiamo įstatymo 121 straipsnio 5 dalį, Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas priima nutarimus, siūlytina šio straipsnio 9 dalyje kaip perteklinį braukti žodį ,,protokoliniu“. Pritarti
paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnį. Pritarti
derintinos tarpusavyje, kadangi šio straipsnio 5 dalyje numatyta kai kurių šio įstatymo nuostatų vėlesnė įsigaliojimo data nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti
keičiamo įstatymo 532 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė turės tvirtinti nustatytos formos klausimyną, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 35 straipsnio 9 dalį. Nepritarti Klausimyno forma jau yra patvirtinta Vyriausybės nutarimo Nr.
Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ 3 priedu
„Klausimynas, skirtas asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija“ (ankstesnė klausimyno redakcija buvo patvirtinta Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1053). Taigi Projekto 7 straipsnyje išdėstytu TĮ 532 straipsnio 1 dalies pakeitimu iš esmės yra sureguliuojama de facto taikoma tvarka, todėl papildomi Vyriausybės sprendimai šiuo klausimu nėra reikalingi. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų kaip perteklinių. Pritarti
akto projekte teisės aktą pasirašančių subjektų vardas ir pavardės nerašomos. Pritarti
ministerijos
3 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51, 53(1), 53(2), 54, 55(1), 57, 61, 63, 69(1), 76, 78, 84, 85, 88, 91(2), 91(4), 91(5), 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 44(1) straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1950 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 8-9 straipsnius bei Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 14 straipsnį, informacija apie paciento (asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis) sveikatą yra konfidenciali, susijusi su jo teise į privataus gyvenimo neliečiamumą bei yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr.
I-1374 2 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017 nurodė, kad atliekant sveikatos patikrinimą gauta psichologinio vertinimo išvada apie asmens asmenines savybes negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojama pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į vyravusią praktiką, kai pretendentas būdavo įpareigojamas pateikti minėtuosius duomenis atitinkamoms institucijoms, kompetentingoms priimti sprendimus dėl teisėjų skyrimo, profesinės karjeros ir atleidimo iš pareigų, prieš tai jį apie tai informuojant ir supažindinant, tačiau nenurodant nesutikimo tvarkyti jo asmens ir ypatinguosius duomenis pasekmių (iš esmės tai – kelio pretenduoti į teisėjo pareigas užkirtimas) bei tokių duomenų saugojimo tvarkos. Pažymėtina, jog 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas [1] , kurio 13 straipsnyje taip pat nurodyta informacija, privaloma pateikti duomenų subjektui, įskaitant ir duomenų nepateikimo pasekmes bei saugojimo tvarką. Taigi iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo taikyta praktika yra laikoma ydinga tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 531 straipsnio 4 dalies nuostatomis, psichologinis vertinimas, atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti, yra pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimo sudėtinė dalis – turi būti pateikta viena pažyma, kurioje nurodyta, ar asmuo yra tinkamas eiti pareigas, į kurias pretenduoja, neatskleidžiant psichologinio vertinimo turinio. Tuo tarpu Projekto 6 straipsniu siūloma 531 straipsnio 4 dalyje nurodyti, jog sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą, atsisakant patikslinimo, jog jis skirtas asmeninėms ir pažintinėms pretendentų savybėms nustatyti, asmeninių ir pažintinių pretendento savybių vertinimą perkeliant į 551 straipsnio nuostatas. Projekto 9 straipsniu keičiama 551 straipsnio 8 dalis įtvirtinant, jog nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka . Kyla klausimas, kaip šiuo atveju tokie duomenys turėtų būti vertinami. Atkreipiame dėmesį, jog bet kokia asmens sveikatos vertinimo [2] metu gauta informacija yra pripažįstama asmens ir ypatingaisiais duomenimis ir jai yra taikomi su tokių duomenų apsauga susiję nacionaliniai ir Europos Sąjungos teisės aktai – asmuo turėtų duoti sutikimą dėl jo asmens ir ypatingųjų duomenų naudojimo, jį privalomai reikėtų informuoti apie duomenų gavėjus, apie galinčias kilti pasekmes atsisakius suteikti tokius duomenis, jų saugojimo tvarką ir t.t. Kita vertus, Projekto 9 straipsnyje nurodyta, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui . Tai suponuoja, jog siekiama nustatyti ir įvertinti tokias savybes, kurios atskleidžia asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui. Taigi asmeninės ir būdo pažintinės savybės galėtų būti nustatinėjamos kitu tikslu nei pretendento sveikatos vertinimas, nelaikant jų asmens ir ypatingaisiais duomenimis.
Tačiau iš Projekto 9 straipsnio nėra aišku, kaip siūloma minėtąsias savybes nustatinėti, ar kokios yra tokio vertinimo ribos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume šio Projekto straipsnio formuluotę patikslinti nurodant, jog asmeninės ir būdo pažintinės savybės nustatomos asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens profesinį pasirengimą teisėjo darbui. Taip pretendentams taikomi kriterijai taptų aiškesni, išvengiant pernelyg subjektyvaus vertinimo. Pritarti iš dalies Po klausymų patikslinta projekto 10 straipsnio 3 dalis:
„8. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias
apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka <...>“. 19. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, nuo pretendentų į teisėjus egzamino būtų atleidžiamas buvęs teisėjas, norintis tapti apylinkės teismo teisėju. Šiuo metu galiojanti nuostata suteikia galimybę buvusiam teisėjui būti atleistam nuo pretendentų į teisėjus egzamino tik atitinkant šias sąlygas, t.y. privalu turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Projekto iniciatoriai projekto aiškinamajame rašte paaiškina, kad siūlomas teisinis reguliavimas atvers platesnes galimybes į teismų sistemą sugrįžti asmenims, jau įgijusiems teisėjo profesijai reikalingus įgūdžius.
Tačiau ši siūloma nuostata kelia abejonių, nes gali susidaryti situacija, kad teisėju mėnesį ar mažiau dirbęs asmuo, gali po 10 metų ar vėliau pareikšti norą dirbti teisėju. Tai, manytina, neatitiktų Teismų įstatymo 92 straipsnio, kad privalomasis kvalifikacijos kėlimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių formavimas, skirtas teisėjams turi būti ne rečiau kaip kas penkeri metai, skaičiuojant nuo ankstesnio mokymo. Buvę teisėjai ir esami teisėjai atsidurtų nevienodoje situacijoje. Siūlytina palikti bent sąlygą, kad turėtų būti nuo darbo teisėju pabaigos praėję ne daugiau kaip penkeri metai. Pritarti iš dalies Palikta šiuo metu galiojanti Teismų įstatymo nuostata. 20. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė Seimas 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė Teismų
įstatymą Nr. XIII-1741, įsigaliosiantį 2019 m. liepos 1 d. Šiuo įstatymu priimti pakeitimai sutampa su Respublikos Prezidentu siūlomų straipsnių pakeitimais (bazinio įstatymo 551 straipsnis). Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298, 113.3 punktu, „jei rengiamas teisės akto pakeitimo projektas, kai yra priimtas, bet neįsigaliojęs to paties teisės akto pakeitimas, o projektu daromi pakeitimai įsigaliotų kartu su neįsigaliojusiomis pataisomis arba vėliau , teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos, įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu.“ Todėl sutampančių straipsnių pakeitimai turi būti daromi jau priimtų nuostatų, bet dar neįsigaliojusių pagrindu. Pritarti 21.
Irma Leonavičiūtė Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi Teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2625 , kurio siūlomas straipsnio pakeitimas sutampa su Respublikos Prezidentu siūlomų straipsnių pakeitimais (bazinio įstatymo 128 straipsnis). Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio
projektas, kai yra priimtas, bet neįsigaliojęs to paties teisės akto pakeitimas, o projektu daromi pakeitimai įsigaliotų kartu su neįsigaliojusiomis pataisomis arba vėliau , teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos, įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu.“ Todėl sutampančių straipsnių pakeitimai turi būti daromi jau priimtų nuostatų, bet dar neįsigaliojusių pagrindu. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIIIP-2625(2)
projekte Nr. XIIIP-1950(2) neliko įstatymo 128 straipsnio 6 dalies pakeitimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2018-05-3127 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės 2018-05-24 raštą Nr. S-2018-4151 dėl pasiūlymų ir pastabų pateikimo, teikiame šias pastabas. Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR.
1-480 36, 39, 45, 51, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 914,
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 25 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimui siūloma pakeisti galiojančio Teismų įstatymo 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo,
užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio diena laika - prie kasmetiniu atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką - prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. Siūlome šią straipsnio dalį priimti tokios redakcijos:
„3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo,
užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką
budėjimo teisme švenčių dieną laiką prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis.
Galutinė šio įstatymo redakcija Sąjungos valdybos manymu turi būti tokia: „3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką ir už budėjimo teisme švenčių dieną laiką prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. Dėl prieštaravimo paaiškiname, jog LIETUVOS RESPUBLIKOS
rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 (Įsigaliojusio 2017-07-01 (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016-09-20. Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2018-07-01. Įsigaliojimas keistas 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-130 ir 2017-06-06 įstatymu Nr. XIII-414.) 144 straipsnio „Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“ (Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIII-413, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10021) 1 dalį numatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 2 dalyje nurodyta, jog už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
numatyta, jog darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 48 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. 49 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas. Taip pat, EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS (Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena. Įsigaliojo: 1953 metų rugsėjo 3 dieną pagal 66 straipsnį) PIRM OJO SKYRIAUS 14 straipsnyje nurodyta, jog naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.
Iš paminėtų pamatinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų matyti, jog pateiktu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Teismų įstatymo 98 straipsnyje planuojama įtvirtinti skirtingas „poilsio dienos“ ir „šventės dienos“ reikšmes, kai už budėjimą teisme poilsio dieną numatoma kompensuoti santykiu 1 : 1,5, o už budėjimą teisme švenčių dieną - 1 : 2,0. Pažymima, jog pateiktame Aiškinamajame rašte nurodytas siekis kiek galima glaudžiau Teismų įstatymą susieti su galiojančiu Darbo kodeksu, tačiau pagal galiojančio Darbo kodekso 144 straipsnį nėra numatytas
„poilsio dienos“ ir „šventės dienos“ reikšmių skirtumas ir už darbą tiek
poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, tiek už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Dėl kitų Įstatymo pakeitimų pastabų neturime. Nepritarti Pritarus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimą, projekto rengėjų siūloma nuostata išbraukta. Atskira teisėkūros iniciatyva turėtų būti ši nuostata perkelta į Teisėjų atlyginimų įstatymą. 2. Teisėjų taryba
2 Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitete šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 (toliau – TĮ) 36, 39, 45, 51, 531
106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 441 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1950 (toliau – Projektas). Projektui išvadas 2018 m. balandžio 18 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51, 531
, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 441 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1950“ (toliau – Nutarimas). Projektas 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (toliau – SRDK) ir pateikta Komiteto išvada dėl Projekto. Teisėjų taryba kaip Projekto iniciatorius, susipažinusi su pateiktomis pastabomis bei pasiūlymais, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui teikia Projektui pateiktų pastabų ir pasiūlymų vertinimą. 1. Dėl TĮ 441 straipsnio (Nutarimo 1 punktas, TD išvadų 1 punktas) Nutarime rekomenduojama tikslinti Projekto 3 straipsniu siūlomą TĮ 441 straipsnio 2 dalies redakciją, aiškiai apibrėžiant, kokia maksimalia dalimi, gali būti sumažintas teisėjo darbo su bylomis krūvis, o TD siūlo šią nuostatą suderinti su TĮ 43 straipsnio 2 dalies ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 1.1.
TD pateiktus siūlymus, įvertindama, kad įstatymo lygmeniu reguliuoti konkrečias krūvio mažinimo apimtis yra sudėtinga, siūlo tikslinti Projekto 3 straipsnyje numatytą TĮ 441 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią teismų savivaldos iniciatyva (užtikrinant teismų sistemos nepriklausomumą) būtų sudarytos sąlygos numatyti teisėjo darbo su bylomis sumažinimo pagrindus, taip pat krūvio sumažinimo trukmės bei krūvio sumažinimo dalies nustatymo kriterijus, ją išdėstant taip: „2. Teisėjo darbo krūvis su bylomis sumažinamas dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai teisėjas atlieka kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai. Teisėjų tarybos nustatyta tvarka t T eismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Šioje dalyje numatytais pagrindais teisėjo darbo su bylomis krūvis sumažinamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir apimtimi. Teisėjo darbo su bylomis krūvis negali būti mažinamas taip, kad būtų paneigta pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą “. Tokia nuostata iš esmės atitiktų ir galiojantį TĮ, kurio 48 straipsnio 2 dalyje krūvio mažinimo apimtys nenurodytos, ir galiojančio TĮ taikymo praktiką, pagal kurią Teisėjų taryba 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 13P-181-(7.1.2) yra patvirtinusi konkrečias teisėjų, dirbančių teismų savivaldos institucijose, darbo krūvio mažinimo apimtis. 1.2. Pritarus siūlomai TĮ 441 straipsnio 2 dalies formuluotei, teisinės technikos požiūriu tikslinga atsisakyti dalies galiojančio TĮ 48 straipsnio 2 dalies reguliavimo ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje.
Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. “
pakeitimo (Nutarimo 2 punktas) Projekto
pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas buvęs teisėjas. Nutarime siūloma 51 straipsnio 1 dalyje nustatyti maksimalų terminą (pavyzdžiui, 10 metų), kuriam praėjus buvęs teisėjas nebūtų atleidžiamas nuo pretendentų į teisėjus egzamino. 2.1. Teisėjų taryba, sutikdama su Vyriausybės pastaba, siūlo Projekto 5 straipsniu keičiamo TĮ 51 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„<...>. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat buvęs teisėjas, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo dešimt metų
“. 2.2. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti
tikslinamas ir Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo TĮ 532 straipsnio 3 dalies 1 punktas, jį išdėstant taip: „1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba buvęs teisėjas, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo dešimt metų, duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;“. Pritarti iš dalies Klausymų metu nuspręsta palikti galiojančią Teismų įstatymo 51 straipsnio redakciją. 4. Teisėjų taryba
straipsnio (TD išvadų 2 punktas) Pritariant TD išvadų 2 punkte pateiktai pastabai, siūlytina Projekto
straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Atsižvelgti Nusprendus nekeisti įstatymo 51 straipsnio, nekeičiama ir 532 straipsnio 3 dalis. 5. Teisėjų taryba
3 4.
Dėl TĮ 551 straipsnio 8 dalies pakeitimo (Nutarimo 3 punktas) Projekto
straipsnį papildyti nauja 8 dalimi, kurioje būtų įtvirtintas pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas kompetentingų ekspertų atliekamas pretendentų asmens kompetencijų vertinimas. Nutarime keliamas šios priemonės ir TĮ 531 straipsnio 4 dalyje numatyto pretendento į teisėjus sveiktos patikrinimo, apimančio ir psichologinį vertinimą, santykio klausimas. 4.1. Pastebėtina, kad siūlomą pretendentų į teisėjus ir teisėjų asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo procedūrų pakeitimą, be kita ko, lėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017, kuriame konstatuota, kad atliekant sveikatos patikrinimą gauta psichologinio vertinimo išvada apie asmens asmenines savybes negali, nesant asmens sutikimo, būti naudojama pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos ir teisėjų veiklos vertinimo procesuose. Siekiant užtikrinti tinkamą tolesnių atrankos ir vertinimo procedūrų atlikimą, atsižvelgiant į minėtą sprendimą, buvo inicijuotas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo tiek Teisėjų tarybos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – Atrankos komisija), Teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) nariai, tiek ir medikai-ekspertai, kurie tiesiogiai dalyvauja atliekant sveikatos patikrinimą, įskaitant psichologinį vertinimą. Šie ekspertai pažymėjo, kad sveikatos patikrinimo metu asmens būdo ir pažintinės savybės vertinamos pagal bendruosius medicininius asmens sveikatos patikrinimo parametrus, siekiant nustatyti, ar asmuo gali dirbti, o toks tikrinimas nėra pritaikytas konkrečiai teisėjo darbui būtinų savybių nustatymui.
Atrankos komisijos, Vertinimo komisijos nariai (teisėjai ir visuomenės atstovai) diskusijų metu akcentavo svarbą objektyviai nustatyti ir sudaryti komisijos nariams įvertinti asmens būdo ir pažintines savybes, kurios reikšmingos einant teisėjo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų sveikatos patikrinimo metu psichologinis vertinimas atliekamas vien pagal medicininius kriterijus ir nėra skirtas nustatyti specialiai teisėjo darbui būtinas asmenines ir pažintines savybes , be to, po minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo Atrankos ir Vertinimo komisijoms nelieka galimybės susipažinti su sveikatos įstaigos pateiktu asmens psichologiniu vertinimu, Projektu numatoma įtvirtinti naują pretendento į teisėjus ir teisėjo asmens būdo ir pažintinių savybių vertinimą. Šio vertinimo paskirtis – visapusiškai įvertinti būtent teisėjo darbui reikšmingas asmens savybes ir kompetencijas. 4.2. Nutarime taip pat siūloma, užtikrinant teisinį apibrėžtumą, Projekte nustatyti, kad Teisėjų taryba nustato ne tik ekspertų pasitelkimo, bet ir paties asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo tvarką. Be to, Europos teisės departamentas siūlo nurodyti asmens kompetencijų vertinimo tikslus. Sutinkant su anksčiau minėtu Vyriausybės pasiūlymu ir iš esmės pritariant Europos teisės departamento pastabai, siūlytina Projekto 9 straipsnyje numatytą TĮ 551 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „Asmenines būdo ir pažintines savybes įvertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka .
Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka
dalies pakeitimo (Nutarimo 4 punktas) Atsižvelgiant į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės 2017 m. kovo 24 d. ketvirtojo vertinimo etapo „Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija“ rekomendacijas Lietuvai dėl Atrankos komisijos sprendimų apskundimo tvarkos konsolidavimo, Nutarime siūloma TĮ 551 straipsnio 10 dalyje įtvirtinti Atrankos komisijos išvadų apskundimo galimybę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjų taryba iš esmės neprieštarauja tokiam pasiūlymui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą teisminės valdžios formavimas yra Lietuvos Respublikos Prezidento prerogatyva. Atrankos komisijos tikslas – padėti Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius kandidatus teismų teisėjų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų pareigoms užimti, tačiau komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto (TĮ 551 straipsnio 10 dalis). Be to, pagal TĮ 551 straipsnio 9 dalį, jeigu atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dalyvavę pretendentai nesutinka su Atrankos komisijos išvadomis, jie turi teisę per 10 dienų po Atrankos komisijos posėdžio motyvuotu raštu informuoti Respublikos Prezidentą. Nepritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui ir siūloma tokia redakcija: 10.
Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per 7 dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į tą apylinkės teismą procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos. Aukščiausiasis Teismas pripažinęs, kad atrankos į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Tokiu atveju atranka į to apylinkės teismo laisvas arba atsilaisvinsiančias teisėjų vietas atliekama iš naujo.“
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siekiami tikslai nėra susijęs su asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų įtvirtinimu TĮ, Vyriausybės pateikti siūlymai, manytina, reikalauja atskiro, išsamaus ir kompleksinio įvertinimo, inter alia teismo procesą ir teismo veiklą reguliuojančių teisės aktų kontekste, tarpinstituciniu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų tarybos nuomone, TĮ Vyriausybės siūlomomis nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo teismuose galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Pritarti 8.
išvadų 3 punktas) Pritartina korekcinei TD pastabai ir siūlytina Projekto 12 straipsniu keičiamo TĮ 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. <...>. Teisėjas gali būti perkeltas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, nepaisant pirmiau paminėtų terminų netaikant šioje dalyje nustatytų terminų .“
išdėstytų pasiūlymų (toliau – ir SRDK išvada) 1–7 punktai)
pritaria TD išvados 4 punkte nurodytai pastabai dėl Projekto 25 straipsniu keičiamo TĮ 98 straipsnio pavadinimo nurodymo ir SRDK išvados 1 punkte pasiūlytam šio straipsnio pavadinimo variantui
„98 straipsnis. Teisėjų atostogos ir kitos
lengvatos“. Pritarti iš dalies Kadangi atostogos nėra lengvata, ir patobulintam projekte nelikus nuostatai dėl apmokėjimo už budėjimą, siūloma 98 straipsnio pavadinimo redakcija: „
dienos.“
1
TD išvados 5 punkto siūlymui atsisakyti TĮ 98 straipsnio 1 dalyje vartojamų žodžių „ne mažesnės kaip“. Pritarti
1
Projekto 25 straipsniu keičiamoje TĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjų atostogų trukmę. Tačiau, mūsų manymu, Projektu siūlomoje TĮ 98 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyti teisėjų kasmetinių atostogų dydžiai yra koreguotini, sistemiškai vertinant pasikeitusį valstybės tarnautojų ir pareigūnų garantijų teisinį reguliavimą teisėjų konstitucinio statuso valstybės tarnybos plačiąja prasme kontekste: 8.3.1.
Teisėjams Projekte buvo siūloma suteikti
kasmetinių atostogų; teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ne mažesnes kaip
kasmetines atostogas; teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena , tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų. 8.3.2. 2018 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (toliau – VTĮ) pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370, nauja redakcija išdėsčiusiu VTĮ, valstybės tarnautojams buvo nustatytos22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos, o valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteiktos
trukmės kasmetinės minimalios atostogos (VTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos trys darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų (VTĮ 42 straipsnio 2 dalis). 2017 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymu Nr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taip pat buvo nustatyta progresinė kasmetinių atostogų trukmė: pareigūnams, ištarnavusiems iki 5 metų, suteikiamos
, nuo 5 iki 10 metų, – 25 darbo dienos, nuo
kaip 20 metų, – 34 darbo dienos. 8.3.3. Teisėjų tarybos vertinimu, atsižvelgiant į konstitucinį teisėjo statusą, atliekamas funkcijas, tenkančią atsakomybę bei darbo krūvį, teisėjams skiriamų kasmetinių atostogų trukmė negali būti nelygiavertė ir mažesnė nei valstybės tarnautojams ar teisėsaugos pareigūnams tenkanti kasmetinių atostogų trukmė. Dėl šios priežasties, užtikrinant teisėjams su teisėjo statusu derančias socialines garantijas, siūlome patikslinti Projekto 25 straipsnyje pateiktą TĮ 98 straipsnio 1 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip: „1. Teisėjui suteikiamos2022 darbo dienų kasmetinės atostogos. T eisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip 2527 darbo dienų kasmetinės atostogos. Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų.“
12. Teisėjų taryba 2018-10-1027
straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatos (papildomos lengvatos – poilsio dienos, teisėjams, auginantiems vaikus) vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl jų turi būti atsisakoma šiame straipsnyje. Teisėjų tarybos nuomone, pritarus SRDK pasiūlytam 98 straipsnio pavadinimo variantui, prasiplečia ir šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl Projektu siūlomos 98 straipsnio 2 dalies nuostatos yra tikslingos ir pagrįstos. Pritarti 13.
3
TD išvados
straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
poilsio dienas neturintiems teisėjams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį. “
teisinio reguliavimo aiškumo, svarstytina, ar TĮ neturėtų būti įtvirtintos bendros taisyklės dėl darbo santykius ir socialines garantijas nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teisėjams, tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. Teisėjų tarybos nuomone, TD siūlymo įgyvendinimas būtų perteklinis , kadangi iš esmės panaši nuostata yra numatyta TĮ 101 straipsnio 10 dalyje: „Įstatymuose gali būti numatyta ir kitokių teisėjų socialinių garantijų“ . Pritarti
2018-10-1027
atsisakyti Projekto 25 straipsnyje pateikto TĮ 98 straipsnio 3 dalies reguliavimo dėl apmokėjimo ar atostogų suteikimo teisėjams už įstatymuose nustatytą budėjimo teismuose laiką poilsio ir švenčių dienomis. SRDK siūlo šį klausimą reguliuoti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje, tuo pačiu atsisakant nuostatos, kad už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis teisėjams galėtų būti suteikiamos papildomos atostogų dienos. Su šiuo SRDK pasiūlymu Teisėjų taryba nesutinka ir siūlo pritarti Projekto 25 straipsnyje pateiktam TĮ 98 straipsnio 3 dalies reguliavimo variantui dėl šių motyvų: 8.7.1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis. 8.7.2. Teisingo atlyginimo už teismo funkcijų vykdymą poilsio ir švenčių dienomis kontekste teisėjui turi būti sudaromos galimybės pasirinkti atsiskaitymo už papildomą darbą formą – gaunant atlyginimą arba papildomas atostogas (kompensavimą poilsiu, kurio neteko dėl privalomų funkcijų atlikimo). SRDK siūlymas tokią apmokėjimo galimybę nepagrįstai apriboja, juo labiau kai analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 4 dalį, prokurorui, kuris dirba viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, kompensuojama suteikiant iki 10 darbo dienų papildomų atostogų. 8.7.3. Laikantis pozicijos, kad kompensavimas galimas ir papildomų poilsio dienų suteikimu, nepritartina ir SRDK siūlymui apmokėjimo už įstatymuose nustatytą budėjimo teismuose laiką poilsio ir švenčių dienomis klausimą reguliuoti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje.
Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir tikslumo, visos teisėjų socialinės garantijos bei jų įgyvendinimo priemonės turi būti nustatomos viename teisės akte, atžvelgiant į to teisės akto reguliavimo dalyką . Todėl, siekiant užtikrinti teisingą atlyginimą už proceso ir kituose įstatymuose nustatytų teisėjo funkcijų vykdymą poilsio ir švenčių dienomis, siūloma būtent TĮ 3 dalies 11 skyriuje „Socialinės garantijos“ įtvirtinti principines nuostatas dėl kompensavimo už teisingumo funkcijų vykdymą ne darbo metu sąlygų ir būdų, užtikrinant teisėjams galimybę patiems pasirinkti jiems priimtinesnę kompensavimo formą. Nepritarti Teisėjų apmokėjimą už darbą reguliuoja Teisėjų atlyginimų įstatymas Šio įstatymo 6 straipsnis, nustatantis kompetencijas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, yra Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Turi būti keičiamas Teisėjų atlyginimų įstatymas, o ne Teismų įstatymas. 15. Teisėjų taryba
4
TD išvados 7 punkte ir SRDK išvados 5 punkte pateiktam siūlymui
perteklinių žodžių ,,ir nemokamas“. Pritarti
5 8.9.
Pritartina TD išvados 8 punkte ir SRDK išvados 6 punkte pateiktam siūlymui patikslinti 25 straipsniu keičiamo TĮ 98 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad teisėjas jo sutikimu gali būti atšaukiamas tik iš kasmetinių atostogų. Pritarti Papildomai patikslinta ir nuostata dėl „atšaukimo“. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse neliko sąvokos „atšaukimas iš atostogų“. Vietoj šių žodžių vartojamas žodis „perkėlimas“:
perkėlimas ir pratęsimas
pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, nurodytas šio kodekso 132, 133 ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.“
5 8.10.
Atsižvelgdami į TD išvados 9 punktą dėl DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatytų kompensacijos už nepanaudotas atostogas apribojimų, pritariame SRDK išvados 6 punkto daliai, kuria siūloma papildyti Projekto 25 straipsniu keičiamo 98 straipsnio 6 dalį nuostata, kad „ Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
“ Tačiau, įtvirtinus tokį reguliavimą, privalo būti užtikrinta teisėjų,
turinčių nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, teisių ir teisėtų interesų apsauga. Vadovaujantis analogiškomis 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nustatytinas 3 metų pereinamasis laikotarpis po įstatymo įsigaliojimo, sudarantis galimybę teisėjams išnaudoti jų nepanaudotas kasmetines atostogas
2018-10-1028 8.11 . Taip pat iš esmės pritariame SRDK pasiūlymų 7 punktui, tačiau, manome, kad siekiant aiškumo, Projekto 26 straipsnio 1 dalis dėl TĮ 101 straipsnio turėtų būti išdėstyta šiek tiek kitaip: „4. Teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu , atsižvelgiant į šio Įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatytus apribojimus, gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas arba sukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas.“ Pritarti Nuoroda yra į 98 straipsnio 5 dalį. 19
2 9.
Dėl TĮ 106 straipsnio (TD išvados 11 punktas, SRDK išvados 8 punktas) Sutinkant su TD išvados 11 punkte pateikta pastaba, pritartina SRDK išvados 8 punkto pasiūlymui papildyti Projekto 28 straipsnį 2 dalimi ir pakeisti TĮ 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas , skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ;“
9
išvados 12 punktas) Sutinkant su TD išvados 12 ir punktuose pateiktomis redakcinėmis pastabomis, Projekto 30 straipsniu keičiama TĮ 121 straipsnio 9 dalis išdėstytina taip: „ 9) <...>. Kai siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą ar kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai, Teisėjų tarybos protokoliniu nutarimu posėdis ar jo dalis gali būti nevieša.“
punktas) Projekto
turėtų būti atitinkamai išdėstytos Projekto 33 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Pritarti
įgyvendinimo
TD išvados 10 punkto pastabai ir SRDK išvadų 9 punkte pateiktai Projekto 35 straipsnio 1 dalies redakcijai dėl TĮ įsigaliojimo nuo 2019 m. sausio 1 d. 1.2.
įsigaliojimo datą – 2019 m. gegužės 1 d. ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatų dėl asmens kompetencijų vertinimo atlikimo įsigaliojimo datą – 2019 m. lapkričio 1 d. Pastebėtina, kad Projekto
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Teisėjų taryba tvirtina pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Šie kriterijai neatsiejamai susiję su Projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalių siūlymais tobulinti teisėjų atrankos sistemą, atrankos procedūros metu vertinant inter alia pretendento į teisėjus kompetenciją, asmens būdo ir pažintines savybes, kurių įvertinimo kriterijus, metodus bei ekspertų pasitelkimo tvarką taip pat turės tvirtinti Teisėjų taryba (žr. šio rašto 4.2 papunktį). Manytina, kad, siekiant visapusiško, sklandaus ir tikslaus pasirengimo šių nuostatų įsigaliojimui bei įgyvendinimui, įvertinus siūlomų nuostatų kompleksiškumą bei tarpdiscipliniškumą, nustatytina vėlesnė nei pasiūlė SRDK Projekto 9 straipsnio įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. Todėl Projekto 35 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019
20 m. sausio 1 d.“ ir 5 dalį išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatos dėl asmens kompetencijų vertinimo atlikimo įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. ir taikomos asmenims, dalyvaujantiems po 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. “ 1.3. Atsižvelgiant į šio rašto 8.11 papunktyje nurodytą pastabą, siūlytina Projekto 35 straipsnio 6 dalies redakciją išdėstyti taip: „6. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios teisėjui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnį.
Teisėjai, iki šio įstatymo įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2022 m. sausio 1 d. “
Vyriausybės įpareigojimo parengti atitinkamos formos klausimyną, kurį pagal TĮ 532 straipsnio 1 dalį Nacionalinei teismų administracijai turi pateikti pretendentas į teisėjus, nėra tikslingas. Pastebėtina, kad tokio klausimyno forma jau yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ 3 priedu „Klausimynas, skirtas asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ (ankstesnė klausimyno redakcija buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1053). Taigi Projekto 7 straipsnyje išdėstytu TĮ 532 straipsnio 1 dalies pakeitimu iš esmės yra sureguliuojama de facto taikoma tvarka, todėl papildomi Vyriausybės sprendimai šiuo klausimu nėra reikalingi. 1.5. Sutinkant su TD išvados 16 punkto pastaba, siūlytina atsisakyti Projekto 35 straipsnio 10 dalies. Pritarti Nustačius įstatymu Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariai, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių bei Teisėjų tarybos kadencijas, įstatymo taikymo nuostatos patikslintos, numatant ir vėlesnę įsigaliojimo datą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-10-31 Atsižvelgiant j tai, kad kai kuriais siūlomais Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2493 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2625 pakeitimais yra keičiami tie patys straipsniai kaip ir Respublikos Prezidentės pateiktame Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1950, ir įvertinus, jog šie pakeitimai neprieštarauja vieni kitiems, t. y. tarpusavyje suderinami, informuojame, kad minėtiems įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-09-264 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 36, 39, 45, 51,531
98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, papildymo 441 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1950 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti Įstatymo projektą ir atsižvelgti į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
papildomas 441 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Teisėjų tarybos nustatyta tvarka teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo vykdant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime Nr.
KT16-S9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos
paskirtis – vykdyti teisingumą, taigi, kita teisėjų veikla neturi trukdyti įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia , jos
vykdyti teisingumą. Siekiant išvengti situacijų, kai teisėjas didžiąją laiko dalį atlieka ne teisingumo vykdymo, bet kitas funkcijas, Įstatymo projekte turi būti aiškiai apibrėžta, kokia maksimalia dalimi gali būti sumažintas teisėjo darbo su bylomis krūvis. Teisėjų tarybos nustatytoje tvarkoje ši nuostata galėtų būti detalizuojama pagal tai, kokias kitas funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, vykdo teisėjas. Pritarti
visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais, stiprinti teismų bendruomenės autoritetą ir pagarbą jai, puoselėti tik aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs teisėjas, santykinai ilgą laiko tarpą nebeinantis teisėjo pareigų, gali prarasti teisėjo darbui reikalingą kvalifikaciją, Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje turi būti įtvirtintas maksimalus (pavyzdžiui, 10 metų) terminas po darbo teisėju pabaigos, kuriam praėjus asmuo nebebūtų atleidžiamas nuo pretendentų į teisėjus egzamino. Pritarti iš dalies Klausymų metu nuspręsta palikti galiojančią Teismų įstatymo 51 straipsnio redakciją. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 3.
Įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 551 straipsnį 8 dalimi ir nustatyti, kad pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas asmenines būdo ir pažintines savybes įvertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes pasitelkiami ekspertai asmens kompetencijų vertinimui atlikti Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte lieka neapibrėžtas santykis tarp sveikatos patikrinimo sudėtinės dalies – psichologinio vertinimo – ir Įstatymo projekte siūlomo asmens būdo ir pažintinių savybių, reikšmingų einant teisėjo pareigas, vertinimo, kuriam atlikti pasitelkiami Įstatymo projekte neįvardytų sričių ekspertai. Taigi, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, Įstatymo projekte turi būti nurodyta, kad Teisėjų taryba nustato ne tik ekspertų pasitelkimo, bet ir paties asmeninių būdo ir pažintinių savybių vertinimo tvarką. Pritarti
5
vertinimo etapo „Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija“ rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje Lietuvai konstatavo, kad rekomendacija dėl Atrankos komisijos sprendimų skundimo tvarkos konsolidavimo Lietuvoje nėra įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai ir pagal analogiją vadovaujantis Teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamoje Teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalyje tikslinga įtvirtinti Atrankos komisijos išvadų apskundimo tvarką. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte gali būti nustatyta, kad Atrankos komisijos išvados per 7 dienas nuo jų paskelbimo gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas pretendento skundą, galėtų įvertinti, ar atrankos procedūros metu nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Pritarti
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) reikalavimus, Teismų įstatymas turi būti papildytas nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo teismuose. Teismų įstatyme tikslinga nustatyti, kad asmens duomenys teismuose tvarkomi, vadovaujantis nurodytu reglamentu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, proceso įstatymais ir Teisėjų tarybos tvirtinama asmens duomenų apsaugos teismuose politika. Be to, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje turi būti patikslinta, kad teismas, skelbdamas sprendimą, niekada neskelbia fizinio asmens kodo. Taip pat, atsižvelgiant į šiame punkte nurodyto reglamento 9 straipsnį, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ypatingi asmens duomenys“ keistina formuluote „specialių kategorijų asmens duomenys“. Pritarti iš dalies Pritarta dėl Teismų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo. Vyriausybės pateikti siūlymai reikalauja atskiro, išsamaus ir kompleksinio įvertinimo, inter alia teismo procesą ir teismo veiklą reguliuojančių teisės aktų kontekste, tarpinstituciniu lygmeniu.
Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo teismuose galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-09-2627 T Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 4 ir 6 pastabas siūlome įrašyti patikslintą 98 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Projekto
ir jį išdėstyti taip: „
atostogos ir kitos lengvatos“. Pritarti iš dalies Kadangi atostogos nėra lengvata, ir patobulintam projekte nelikus nuostatai dėl apmokėjimo už budėjimą, siūloma 98 straipsnio pavadinimo redakcija: „
dienos.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą siūlome keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “ne mažiau kaip” . Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Teisėjams
suteikiamos28 kalendorinių
dienų kasmetinės atostogos. T eisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliuoju, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos ne mažesnės kaip
atostogos.
Teisėjams turintiems Teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip
.“ Pritarti iš dalies Pritarta dėl išbraukimo žodžių „ne mažiau kaip ” . Sistemiškai vertinant pasikeitusį valstybės tarnautojų ir pareigūnų atostogų teisinį reguliavimą, patikslinta teisėjų atostogų trukmė. Palikus teisėjams pradiniame projekte siūlomą 20 darbų dienų atostogų trukmę, gautųsi, kad teismo valstybės tarnautojai turėtų 2 dienomis ilgesnes atostogas (22 dienas) nei teisėjai. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą siūlome papildyti keičiamo įstatymo 98 straipsnį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Projekto
ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisės į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas poilsio
dienas neturintiems teisėjams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas , suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.“
2018-09-2627 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų apmokėjimą už darbą reguliuoja Teisėjų atlyginimų įstatymas Nr.
X-1771 ir šio įstatymo
kompetencijas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, yra pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, siūlome išbraukti iš projekto 25 straipsnio siūlomą naują 3 dalį
teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. ir priimti Teisėjų atlyginimų įstatymo
„Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo,
užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis.“ Pritarti iš dalies Komiteto siūloma nuostata išbraukta.
Atskira teisėkūros iniciatyva turėtų būti ši nuostata perkeltą į Teisėjų atlyginimų įstatymą. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą siūlome keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalyje išbraukti perteklinius žodžius “ir nemokamas”. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kodekso nustatytas tikslines ir nemokamas atostogas.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 8 pastabą siūlome atitinkamai pakeisti ir papildyti keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.” Pritarti iš dalies Papildomai patikslinta ir nuostata dėl
„atšaukimo“. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse neliko sąvokos
„atšaukimas iš atostogų“. Vietoj šių žodžių vartojamas žodis „perkėlimas“:
Siūloma tokia 27 str. 5 dalies redakcija:
atvejais teisėjas jo sutikimu gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku. Teisėjui kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo iš pareigų atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisėjas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 8 pastabą ir siekiant projekto 26 straipsnio nuostatas suderinti su Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nustatyti apribojimais, t.y. kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti išmokama tik už praėjusius trejus metus, siūlome atitinkamai patikslinti projekto 25 ir 26 straipsnius. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “
nauja 4 dalimi:
„4. Teisėjui, kuris yra perkeltas arba paskirtas į kitą teismą šio
Įstatymo 63 ar 64 straipsniuose numatytais atvejais, arba yra paskiriamas į aukštesnės pakopos teismą, jo pasirinkimu gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas , tačiau ne daugiau nei už trejus metus, arba sukauptos atostogos yra perkeliamos ir toliau skaičiuojamos teisme, į kurį jis perkeliamas arba paskiriamas.“ Pritarti Pritarus Teisėjų tarybos siūlomai redakcijai, pateikta nuoroda į įstatymo 98 straipsnio 5 dalį. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-09-2630 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, netaikoma drausminė atsakomybė ir padarius darbo pareigų pažeidimą jiems neskiriamos drausminės nuobaudos, siūlome projekto 28 straipsnį papildyti 2 dalimi, kuri patikslintų galiojančio įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Pakeisti 106 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas , skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo
2018-09-2638 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo datą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 532 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė turės tvirtinti nustatytos formos klausimyną siūlome pakeisti projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 5, 9 ir 10 dalis ir šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja
d. 2019 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma asmenims, kurie pretendento į teisėjus egzaminą išlaikė po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos sudarymo tvarkos taikoma sudarant naują Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją. 5. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatos dėl asmens kompetencijų vertinimo atlikimo įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. lapkričio 1 d. ir taikomos asmenims, dalyvaujantiems po 2019 m. liepos 1 d.
2019 m. lapkričio 1 d. paskelbtose pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankose. 6. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios teisėjui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnį. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teismų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma penkerių metų trukmės kadencija. 8. Šio įstatymo 29 straipsnis taikomas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka renkant naują Teisėjų tarybos sudėtį. 9. Vyriausybė ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Respublikos Prezidentas iki šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo suderina su Teisėjų taryba Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarką.“ Pritarti iš dalies Nustačius įstatymu Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariai, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių bei Teisėjų tarybos kadencijas, įstatymo taikymo nuostatos patikslintos, numatant ir vėlesnę įsigaliojimo datą. Dėl 38 str. 11 dalies:
Klausimyno forma jau yra patvirtinta Vyriausybės nutarimo Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ 3 priedu
„Klausimynas, skirtas asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija“ (ankstesnė klausimyno redakcija buvo patvirtinta Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1053).
1053). Taigi Projekto 7 straipsnyje išdėstytu TĮ 532 straipsnio 1 dalies pakeitimu iš esmės yra sureguliuojama de facto taikoma tvarka, todėl papildomi Vyriausybės sprendimai šiuo klausimu nėra reikalingi. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr . I-480 7, 36, 39, 45, 48 ,53 1 , 532 , 54, 551 , 57, 61, 63, 691 , 76, 78, 84, 85, 88, 912 ,91 3 , 914 , 915 , 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo44 1 straipsniu ir VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1950(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [2] Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 1 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, jog psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.