NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.“
4 straipsnį 6 dalimi:
„6. Teritorijų, skirtų krašto apsaugos tikslams, žemės valdytojai ir naudotojai
vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas
6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar
jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pateikimo dienos privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje nurodytu atveju Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai atmeta pasiūlymą. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Žemės sklype, skirtame krašto apsaugos tikslams, statyba vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“ Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
28 straipsnį 5¹dalimi: „5¹.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“. 5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama tik esama teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams, kuri yra valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2. Jei sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams, rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2014 01 01 Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.“
4 straipsnį 6 dalimi: „6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar
jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Teritorijų planavimo dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje esančiame žemės sklype vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima
planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
28 straipsnį 5¹dalimi: „5¹.
Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai krašto apsaugai užtikrinti būtinas teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“. 5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Jeigu sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama krašto apsaugos tikslams skirta teritorija, rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. spalio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo projektas, kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino teisinio reguliavimo, susijusio su krašto apsaugos sistemos reikmėms naudotinos infrastruktūros plėtra, problemos. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti 2014 m. NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintą Pasirengimo veiksmų planą (angl. Readiness action plan), 2016 m. liepos 8–9 d. NATO viršūnių susitikimo, vykusio Varšuvoje, sprendimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje atgrasymo tikslais įkurti priešakinių NATO pajėgumų kovines grupes (NATO eFP) (angl. enhanced Forward Presence), vykdant Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms ir NATO keliamus reikalavimus, nuolat kyla poreikis plėtoti infrastruktūrą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas yra nenuolatinio pobūdžio (pajėgos rotuojamos), jų vykdytinos užduotys ir keliami reikalavimai infrastruktūros plėtros srityje turi būti įgyvendinti per ganėtinai trumpą laiką. NATO sprendimai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje taip pat gali būti priimti per trumpą laiką, ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi 2005 m. balandžio 5 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės bei Sąjungininkų pajėgų transformacijos vyriausiojo vado vadavietės susitarimo memorandumu dėl priimančiosios šalies paramos NATO vykdomoms operacijoms, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra. Krašto apsaugos tikslams naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti vystoma taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, priimančiosios šalies paramos teikimas bei įgyvendinti sąjungininkų keliami reikalavimai, nes teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) sprendiniai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikių, o jų rengimo, keitimo ir koregavimo procesai užtrunka pernelyg ilgai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimą esamų detaliųjų planų keitimas ar koregavimas dėl numatomų statybų teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, užtrunka iki
susijusių projektų vykdomi teritorijose, kurių atžvilgiu parengti ir taikomi detalieji planai (Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos, Vytauto Didžiojo jėgerių, Gedimino štabo, Butigeidžio dragūnų ir Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalionuose, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje ir Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje). Minėtų įsipareigojimų vykdymą laiku taip pat apsunkina ir ilgai trunkančios krašto apsaugos sistemai reikalingų objektų statybos ir rekonstrukcijos procedūros. Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimą ypatingojo statinio statyba trunka iki 18 mėnesių, nesudėtingojo
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas infrastruktūros plėtros srityje užkerta kelią tinkamai vykdyti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius bei Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kad 2016 m. pasiektos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos, kyla būtinybė keisti minėtų įstatymų nuostatas siekiant, kad būtų paspartintas krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas. Įstatymų projektų tikslas – supaprastinti krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūras ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminus. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.1 krypties „Lietuvos kariuomenės plėtrai ir priimančiosios šalies paramos poreikiams reikalingos infrastruktūros sukūrimas“ nuostatas (5.1.3.1. reikalingos karinės infrastruktūros Rukloje parengimas NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei (EFP BG) priimti; 5.1.3.2. infrastruktūros, skirtos V klasės atsargų ir sąjungininkų ginkluotės ir karinės įrangos saugojimui, parengimas; 5.1.3.3. NATO oro policijos misijos sąlygų pagerinimas įrengiant naują infrastruktūrą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje), taip pat Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, kurioje akcentuojamas poreikis plėtoti poligonų infrastruktūrą tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos NATO didesnio masto pratyboms Lietuvoje, prisidedama prie NATO sujungtų pajėgų iniciatyvos įgyvendinimo, siekiant paskatinti sąjungininkus organizuoti bendras pratybas regione).
Taip pat pažymėtina, kad teisinius krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtros klausimus numatoma spręsti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė krašto apsaugos sistemos institucijų specialistai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistais. Tiesioginė rengėja – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8
5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (viršininkė – plk. ltn. Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Dabartinis reglamentavimas, susijęs su Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais:
planavimo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo lygmenis, įpareigodamas žemės valdytojus ir naudotojus vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiojo teritorijų planavimo ir žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. 2. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje aptarta teritorijų planavimo iniciatorių teisė teikti pasiūlymus, susijusius su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, keitimu ir koregavimu; šio straipsnio 5 dalyje – teritorijų planavimo dokumentų rengimo finansavimas. 3.
planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kuo vadovaujantis vykdoma statyba, kai neparengti detalieji teritorijos planai; šio straipsnio 5 dalis – atvejus, kai netaikomas reikalavimas nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, taip pat reikalavimas informuoti apie numatomą statinių projektavimą visuomenę ir reikalavimas visuomenei dalyvauti svarstant statinių projektinius pasiūlymus. 4. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo ir keitimo atvejus bei tvarką. 5. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytos teritorijų planavimo viešinimo išimtys. Dabartinis reglamentavimas, susijęs su Statybos įstatymo pakeitimais:
įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami statinio projekto rengimo atvejai. 2. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos leidimas privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, taip pat kad leidimas reikalingas keičiant statinio ar jo patalpų paskirtį. 3. Statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja statybos užbaigimo būdus. 4. Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato statinių rūšis ir atvejus, kai privaloma atlikti statinių projektų ekspertizę. 5. Statybos įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja pareigą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių ir tam tikrų kitų statinių ir jų dalių projektavimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Naujos Teritorijų planavimo įstatymo projekto nuostatos:
projekto 1 straipsniu pildomo Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kokiais planais privalo vadovautis krašto apsaugos tikslams naudojamų teritorijų valdytojai ir naudotojai. 2.
projekto 2 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatoma galimybė Krašto apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti siūlymus dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo, o planavimo organizatoriui nustatomas terminas, per kurį jis privalo priimti sprendimą dėl bendrųjų planų koregavimo. Šio straipsnio 5 dalies nuostata keičiama siekiant suderinti ją su nuostata dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo finansavimo. 3. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad žemės sklypuose, skirtuose krašto apsaugos tikslams, statyba vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis taikant tik savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. 4. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamame Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje nustatomas savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejis – kai krašto apsaugos tikslams įgyvendinti būtina teritorijų plėtra nenumatyta savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatoma keisti ar koreguoti Krašto apsaugos ministerijos prašymu, t. y. dėl šios institucijos interesų, Teritorijų planavimo įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Teritorijų planavimo įstatymo
finansuojamas iš krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų. 5. Teritorijų planavimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pakeitimu nustatoma teritorijų planavimo viešinimo išimtis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo atžvilgiu. Naujos Statybos įstatymo projekto nuostatos: 1.
Statybos įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad leidimas nereikalingas neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, kai jis skirtas krašto apsaugos tikslams, nesudėtingojo statinio, skirto krašto apsaugos tikslams, statybai, rekonstravimui mieste, taip pat kad leidimas nereikalingas keičiant krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo pastato paskirtį. Atsižvelgiant į šį pakeitimą ir siekiant suderinamumo, atitinkamai tikslinama Statybos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis. 2. Statybos įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl statinių projektų ekspertizės neprivalomumo nesudėtingiesiems statiniams. 3. Statybos įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 37 straipsnis nustato išimtį dėl pareigos apie numatomą statinių projektavimą informuoti visuomenę tais atvejais, kai projektuojami krašto apsaugos skirtose teritorijose esantys statiniai ar statinių dalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų projektuose vartojami žodžių junginiai „teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams“ ir „žemės sklypas, skirtas krašto apsaugos tikslams“ suprantami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta prasme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Poveikis atitinkamai sričiai Atsisakius taikyti detaliojo plano sprendinius krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose ir šių teritorijų planavimo viešinimo procedūrų, krašto apsaugos sistemos naudojamos infrastruktūros plėtros procesas sutrumpėtų iki 18 mėnesių. Atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui ir statinių projektavimo viešinimo procedūrų, taip pat nesudėtingojo statinio ekspertizės atlikimo, ypatingojo statinio projekto rengimo procesas sutrumpėtų apie 50, neypatingojo – apie 90, o nesudėtingojo – apie 120 kalendorinių dienų. Numačius Krašto apsaugos ministerijai teisę inicijuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimą bei finansuoti savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų rengimo išlaidas, būtų užtikrintas operatyvus sprendimo dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo priėmimas, taip pat savivaldybės lygmens bendrųjų ir vietovės lygmens bendrųjų planų parengimas, o tai turėtų įtakos krašto apsaugos sistemai reikalingos infrastruktūros plėtros trukmei. Atsisakius nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizės, nebus atliekamas statinio projekto atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įvertinimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą reikalavimas atlikti statinio ekspertizę keliamas atsižvelgiant į jo finansavimo šaltinį, o ne statinio rūšį, t. y. nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizė privaloma tik tuo atveju, jeigu jis finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
Atsisakius nuostatos dėl visuomenės informavimo apie krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose vykdomą teritorijų planavimą, suinteresuoti visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys negalės aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, savivaldybių administracijos negalės dalyvauti tikrinant, ar statybos projektas atitinka savivaldybės specialiuosius planus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus. Sutrumpėję krašto apsaugos infrastruktūros plėtros terminai leis įgyvendinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančios šalies paramos įsipareigojimus, NATO keliamus reikalavimus, sudaryti tinkamas karinio rengimo sąlygas Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariams, t. y. įgyvendinti Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Poveikis valstybės finansams Žymaus poveikio valstybės finansams nenumatoma. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos inicijuojamų savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejų, jos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Atitinkamai sumažės savivaldybėms teritorijų planavimui skiriamų lėšų poreikis. Taip pat mažės Krašto apsaugos ministerijos lėšų, kurios būtų skiriamos detaliesiems planams keisti, taip pat nesudėtingojo statinio projektavimo ekspertizei atlikti.
Poveikis administracinei naštai Atsisakant taikyti detaliuosius planus krašto apsaugos sistemos institucijų valdomose teritorijose, nebūtų poreikio atlikti jų koregavimą tuo atveju, kai šių planų sprendiniai neatitiktų krašto apsaugos infrastruktūros plėtros poreikių. Taip būtų sumažinta administracinė našta teritorijų planavimo organizatoriams, t. y. subjektams, atsakingiems už teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir jų tvirtinimą. Teritorijų planavimo organizatoriui administracinė našta mažėtų ir atsisakius teritorijų, skirtų krašto apsaugos sistemos tikslams, planavimo viešinimo. Savivaldybės administracijos direktoriui administracinė našta sumažės atsisakius statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, tačiau papildoma administracinė našta atsiras dėl reikalavimo, Krašto apsaugos ministerijai inicijavus, priimti sprendimą dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Krašto apsaugos sistemos institucijoms administracinė našta mažėja, nes nereikės kreiptis dėl leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingojo ir nesudėtingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui išdavimo ir nereikės atlikti statinių projektavimo viešinimo procedūrų, nesudėtingojo statinio ekspertizės, taip pat detaliųjų planų keitimo ir koregavimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymų projektai nėra skirti verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimas. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.
D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ pakeitimas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos inicijuojamų savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo atvejų, jos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „teritorijų planavimas“, „statyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 2¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „ Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1948) (toliau
statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose“. Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal projekto XIIIP-1948 nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijų planavimas, kai planuojama tik esama teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams, kuri yra valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, nėra viešas.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatu nėra pakankamai aiškus formuluotės „esama teritorija“ turinys, t. y., nėra aišku, ar tai reiškia, kad jeigu būtų skiriamos naujos teritorijos krašto apsaugos tikslams, teritorijų planavimas jose būtų viešas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą planuojant teritorijas visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus laikomas visuomenės (viešuoju) interesu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jo narių įsitraukimas į šį procesą, todėl viešumo užtikrinimas nuo pat pradžių yra būtinas (2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visais atvejais krašto apsaugos (nacionalinio saugumo) interesas negali būti suderinamas su teritorijų planavimo proceso viešumu. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal projektu siūlomą reguliavimą teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams, teritorijų planavimo procesas gali būti įslaptintas, jei valstybinės sienos objektai yra susijęs su įslaptinta informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. 3. Projekto lyginamajame variante 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnis išdėstytas ne pagal lyginamajam variantui nustatytus teisės technikos reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM atstovai Arūnas Bėta ir Asta Mozerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-27 ( ) Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal projekto XIIIP-1948 nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. Pritarti Siekiant suderinamumo su Statybos įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsniu keičiamo 20 str. 2¹ d. tikslintina taip: „2¹. Žemės sklype, skirtame krašto apsaugos tikslams, statyba vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis“. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-27 (...) Pirma, iš projekto nuostatu nėra pakankamai aiškus formuluotės
„esama teritorija“ turinys, t. y., nėra aišku, ar tai reiškia, kad jeigu būtų
skiriamos naujos teritorijos krašto apsaugos tikslams, teritorijų planavimas jose būtų viešas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimas jose būtų neviešas ir ateityje krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, žodžiai „esama teritorija“ išbrauktini.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-27 (...) Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą planuojant teritorijas visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus laikomas visuomenės (viešuoju) interesu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jo narių įsitraukimas į šį procesą, todėl viešumo užtikrinimas nuo pat pradžių yra būtinas (2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visais atvejais krašto apsaugos (nacionalinio saugumo) interesas negali būti suderinamas su teritorijų planavimo proceso viešumu. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal projektu siūlomą reguliavimą teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams, teritorijų planavimo procesas gali būti įslaptintas, jei valstybinės sienos objektai yra susijęs su įslaptinta informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.
Nepritarti Atsižvelgiant į Įstatymų projektų tikslus, problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria krašto apsaugos sistemos institucijos teritorijų planavimo srityje bei šių institucijų paskirtį – saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, kuriame akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka yra vienos iš svarbiausių konstitucinių vertybių, kurių apsauga yra prioritetinė valstybės valdžios ir visų piliečių priedermė, o šios pareigos vykdymo užtikrinimas yra valstybės saugumo garantija, nacionalinio saugumo interesas konkrečiu atveju pagrįstai laikytinas aukščiau viešojo intereso. Įstatymų projektais daromi pakeitimai nesusiję su įslaptinta informacija (Įstatymų projektuose reglamentuojami objektai nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įstatyme nustatytą įslaptintos informacijos kategorijų sąrašą), todėl, vadovaujantis minėtu įstatymu, nebūtų pagrindo ją įslaptinti (suteikti slaptumo žymą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-27 Projekto lyginamajame variante 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnis išdėstytas ne pagal lyginamajam variantui nustatytus teisės technikos reikalavimus. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2018-05-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, AM STPD vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-273 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
planavimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 2¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „ Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1948) (toliau – projektas XIIIP-1948) 5 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą neprivaloma informuoti visuomenės tais atvejais, kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose“. Įvertinus šias projektų nuostatas, nėra pakankamai aišku, ar visuomenė galėtų dalyvauti svarstant statinių, kai jie projektuojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, projektiniai pasiūlymai (pavyzdžiui, jei ji sužinotų apie svarstymą kitais būdais), nes pagal projekto XIIIP-1948 nuostatas visuomenės neprivaloma informuoti tik apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą. Pritarti Siekiant suderinamumo su Statybos įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsniu keičiamo 20 str. 2¹ d. tikslintina taip:
„2¹. Žemės sklype, skirtame krašto apsaugos tikslams, statyba
vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą neprivaloma informuoti visuomenės tais atvejais, kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijų planavimas, kai planuojama tik esama teritorija, skirta krašto apsaugos tikslams, kuri yra valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, nėra viešas. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus formuluotės „esama teritorija“ turinys, t. y., nėra aišku, ar tai reiškia, kad jeigu būtų skiriamos naujos teritorijos krašto apsaugos tikslams, teritorijų planavimas jose būtų viešas.
Pritarti Siūloma keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį tikslinti taip: „1. Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 5 punktą planuojant teritorijas visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus laikomas visuomenės (viešuoju) interesu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jo narių įsitraukimas į šį procesą, todėl viešumo užtikrinimas nuo pat pradžių yra būtinas (2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visais atvejais krašto apsaugos (nacionalinio saugumo) interesas negali būti suderinamas su teritorijų planavimo proceso viešumu. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal projektu siūlomą reguliavimą teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams, teritorijų planavimo procesas gali būti įslaptintas, jei valstybinės sienos objektai yra susijęs su įslaptinta informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.
Nepritarti Atsižvelgiant į Įstatymų projektų tikslus, problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria krašto apsaugos sistemos institucijos teritorijų planavimo srityje bei šių institucijų paskirtį – saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, kuriame akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka yra vienos iš svarbiausių konstitucinių vertybių, kurių apsauga yra prioritetinė valstybės valdžios ir visų piliečių priedermė, o šios pareigos vykdymo užtikrinimas yra valstybės saugumo garantija, nacionalinio saugumo interesas konkrečiu atveju pagrįstai laikytinas aukščiau viešojo intereso. Įstatymų projektais daromi pakeitimai nesusiję su įslaptinta informacija (Įstatymų projektuose reglamentuojami objektai nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įstatyme nustatytą įslaptintos informacijos kategorijų sąrašą), todėl, vadovaujantis minėtu įstatymu, nebūtų pagrindo ją įslaptinti (suteikti slaptumo žymą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-27 Projekto lyginamajame variante 5 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnis išdėstytas ne pagal lyginamajam variantui nustatytus teisės technikos reikalavimus. Pritarti žr. Komiteto pasiūlymą prie 2 TD pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) pateiktos išvados ir
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-05-11 Siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė
komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
13 Argumentai: Siekiant, kad būtų laiku parengti ir priimti įgyvendinamieji teisės aktai, siūlytina Teritorijų planavimo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti vėlesnius įstatymo įsigaliojimo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminus, nes priėmus Įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo turės būti patvirtinti, inter alia, dviejų LRV nutarimų pakeitimai. Nutarimų projektų parengimui ir priėmimui reikalingas laikas – ne mažiau kaip trys mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 6 str. 1 d. vietoj žodžio „rugpjūčio“ įrašyti „lapkričio“, 6 str. 3 d. vietoj „liepos“ įrašyti „spalio“. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m.
rugpjūčio lapkričio 1 d.“
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki 2018 m. liepos spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė