LB galių suvienodinimo projektas Lyginamasis projekto variantas LIETUVOS REPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (toliau – paskolos davėjas) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis
LB galių suvienodinimo projektas Projekto Nr. XIIIP-1943(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą
fiziniai asmenys (toliau – paskolos davėjas) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sudaryti galimybę juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo veikloje, kartu sukuriant investicinę veiklą vykdančioms įmonėms svarią alternatyvą investicijoms Lietuvoje. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Pagal Vartojimo kredito įstatymą, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo. Juridiniams asmenims tokia galimybė šiame įstatyme nenumatyta. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą Siūloma pakeisti Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį atsisakant ribojimo, kad tik fiziniai asmenys gali būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose. Tokiu būdu bus sukurta galimybė ir juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose. Šis siūlymas remiasi tuo, kad už Vartojimo kredito įstatymo nuostatų įgyvendinimą (tinkamą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, atsakingojo skolinimo nuostatų įgyvendinimą, vartojimo kredito gavėjo informavimą, duomenų priežiūros institucijai teikimą ir kt.) yra atsakingas ne pats paskolos davėjas, o tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Tuo tarpu paskolos davėjui įstatymas jokių pareigų nenumato, todėl nėra tiek svarbu, kas bus paskolos davėjas – fizinis, ar juridinis asmuo.
Be to, leidimas juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo rinkoje padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai paskolų rinkoje galėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto – vartojimo kredito – kainą. 5. Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6 . Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte numatyta galimybė juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo veikloje teikiant paskolas pritrauks į tarpusavio skolinimo platformas papildomo investicinio kapitalo, todėl padidės finansavimo per minėtas platformas šaltinių spektras. Be to, juridinių asmenų dalyvavimas tarpusavio skolinime padidintų paskolos davėjų konkurenciją, todėl tikėtina, kad tai teigiamai paveiktų ir tarpusavio skolinimo platformų siūlomų paskolų kainas. 8 . Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9 . Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams . 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Tarpusavio skolinimas, tarpusavio skolinimo platformos, vartojimo kredito gavėjas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-10
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1943 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog tarpusavio skolinimo veikloje, reguliuojamoje keičiamo Įstatymo Penktuoju1 skirsniu, kaip vartojimo kredito davėjai galėtų dalyvauti ne tik fiziniai asmenys, tačiau ir juridiniais asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomas keisti teisinis reguliavimas Įstatyme buvo įtvirtintas, kaip reguliuojantis išimtinai fizinių asmenų tarpusavio skolinimąsi. [1] Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3370, kuriuo šis reguliavimas buvo įtvirtintas Įstatyme, aiškinamajam rašte nurodoma, kad tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer ) platformos, kuriose fiziniai asmenys (vartotojai) gali skolinti ir skolintis lėšas tarpusavyje, skverbiasi į Lietuvos finansų rinką, todėl, siekiant suvaldyti tarpusavio skolinimo veiklos keliamą riziką vartotojams, potencialią grėsmę lygiavertėms konkurencinėms sąlygoms rinkoje ir užtikrinti teisinį aiškumą, būtina šią veiklą sureguliuoti Įstatymu. [2] Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, abejotina, ar Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuris sudarytų galimybes tarpusavio skolinimo veikloje dalyvauti ir vartojimo kreditus verslo tikslais teikiantiems juridiniams asmenims, galėtų būti suderinamas su tarpusavio skolinimosi platformos paskirtimi ir tikslais. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB) 3 straipsnio b punktu ir jį perkeliančiomis Įstatymo nuostatomis, asmuo, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, yra laikomas kreditoriumi. Tokiam asmeniui taikytini Direktyvos 2008/48/EB įpareigojimai, inter alia , susiję su vartojimo kredito gavėjo informavimu, tinkamu vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimu, duomenų priežiūros institucijai teikimu (Direktyvos 2008/48/EB 5, 6, 8 ir kt. straipsniai). Be to, Direktyva 2008/48/EB įpareigoja užtikrinti, kad kreditoriaus (asmens, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus) atžvilgiu būtų taikoma priežiūros institucijos kontrolė (Direktyvos 2008/48/EB 20 straipsnis).
galiojančio Įstatymo Penktuoju1 skirsniu, tarpusavio skolinimo veiklos atveju nurodyti įpareigojimai ir priežiūros institucijos kontrolė taikomi ne paskolos davėjui, o tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Taigi pritarus Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui, susidarytų su Direktyvoje 2008/48/EB nustatytu reguliavimu nesuderinama situacija, kai asmeniui, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, nebūtų taikomi aukščiau nurodyti iš Direktyvos 2008/48/EB kylantys įpareigojimai ir priežiūros institucijos kontrolė. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad svarstant Įstatymo projektą, turėtų būti tinkamai įvertintas ir jo galimas poveikis finansų rinkai. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698 , el. p. [email protected] [1] Žr. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111
skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3370. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cc1c7b501f0e11e585eaba374ef4b409?jfwid=-16z708hyuf [2] Žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 aiškinamąjį raštą. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1936a4101f0f11e585eaba374ef4b409
Į
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skolinimo rinkoje, reguliuojamoje keičiamo įstatymo Penktuoju1 skirsniu, kaip vartojimo kredito davėjai galėtų dalyvauti ne tik fiziniai asmenys, tačiau ir juridiniais asmenys. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomas keisti reguliavimas įstatyme buvo įtvirtintas, kaip reguliuojantis išimtinai fizinių asmenų tarpusavio skolinimąsi, nes būtent toks tikslas nurodomas įstatymo projekto, kuriuo šis reguliavimas buvo įtvirtintas įstatyme, aiškinamajam rašte [1] . Todėl svarstytina, ar juridiniams asmenims nepritaikytas reguliavimas, tinkamai funkcionuos, ar nesukels neigiamų pasekmių finansų rinkoje, pradėjus jį taikyti. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog tais atvejais, kai įstatyme kalbama apie juridinius asmenis, kaip apie vartojimo kredito davėjus, nurodoma, kad tokie vartojimo kreditai teikiami verslo tikslais (įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Tuo tarpu fiziniams asmenims, tokia sąlyga nenustatoma. Taigi svarstytina, ar vartojimo kreditų teikimas verslo tikslais yra suderinamas su tarpusavio skolinimosi platformos veiklos paskirtimi ir tikslais. 2. Manytina, jog siekiant išsiaiškinti galimą siūlomo įstatymo pakeitimo įtaką finansų rinkai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko, vykdančio šios rinkos priežiūros funkcijas, išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt [1] Įstatymo projekto, reg. Nr. XIIP-3370, aiškinamasis raštas. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1046922
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į STATYMO PROJEKTO 2020-12-07 Nr. XIIIP-1943(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
nr. XIIIP-1943 2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skolinimo rinkoje, reguliuojamoje keičiamo įstatymo Penktuoju1 skirsniu, kaip vartojimo kredito davėjai galėtų dalyvauti ne tik fiziniai asmenys, tačiau ir juridiniais asmenys. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomas keisti reguliavimas įstatyme buvo įtvirtintas, kaip reguliuojantis išimtinai fizinių asmenų tarpusavio skolinimąsi, nes būtent toks tikslas nurodomas įstatymo projekto, kuriuo šis reguliavimas buvo įtvirtintas įstatyme, aiškinamajam rašte [1] . Todėl svarstytina, ar juridiniams asmenims nepritaikytas reguliavimas, tinkamai funkcionuos, ar nesukels neigiamų pasekmių finansų rinkoje, pradėjus jį taikyti.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog tais atvejais, kai įstatyme kalbama apie juridinius asmenis, kaip apie vartojimo kredito davėjus, nurodoma, kad tokie vartojimo kreditai teikiami verslo tikslais (įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Tuo tarpu fiziniams asmenims, tokia sąlyga nenustatoma. Taigi svarstytina, ar vartojimo kreditų teikimas verslo tikslais yra suderinamas su tarpusavio skolinimosi platformos veiklos paskirtimi ir tikslais. Nepritarti Pirminis tarpusavio skolinimo veiklos modelio Lietuvos teisėje įtvirtinimo tikslas – siekis sukurti fiziniams asmenims skirtą alternatyvaus skolinimo ir skolinimosi per tarpusavio skolinimosi platformas (angl. peer-to-peer lending, P2P ) reguliavimą, todėl Vartojimo kredito įstatyme, į kurį buvo inkorporuotos atitinkamos tarpusavio skolinimą reglamentuojančios nuostatos, nebuvo numatyta galimybė tokioje veikloje dalyvauti juridiniams asmenims. Tačiau besivystanti finansų rinka, didėjantis šio skolinimo ir skolinimosi modelio populiarumas pasaulyje ir investicinę veiklą vykdančių įmonių poreikis turėti svarią alternatyvą investicijoms Lietuvoje skatina ieškoti naujų sprendimų. Atsisakius ribojimo, kad tik fiziniai asmenys gali būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose, būtų sukurta galimybė ir juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimosi platformose ir tokiu būdu dalyvauti šioje rinkoje investuojant laisvas lėšas. Svarbu tai, kad tarpusavio skolinimo veiklos tikslas – vartojimo kreditų teikimas vartojimo kredito gavėjams fiziniams asmenims
Kartu pažymėtina, kad dėl skirtingos vartojimo kredito davėjų (teikiančių įprastus vartojimo kreditus) ir paskolų davėjų (teikiančių paskolas platformose) patiriamos rizikos, dėl skirtingo atsakomybės už vartotojų interesų apsaugą reglamentavimo skiriasi šiems subjektams taikomi reikalavimai (tarpusavio skolinimo atveju paskolos davėjui nėra taikomi reikalavimai dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinim o, vartojimo kredito davėjui teiktinos informacijos , vartojimo kredito gavėjų tam tikrų teisių užtikrinimo ir t.t., kurie taikomi vartojimo kreditų davėjams). Tačiau vartotojų apsaugos požiūriu svarbu pažymėti, kad, tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą Įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuriam mutatis mutandis taikomi visi Įstatyme vartojimo kredito davėjui keliami reikalavimai. Taigi, nėra svarbu, kas yra paskolos davėjas (fizinis ar juridinis asmuo). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlymu juridiniams asmenims leisti būti paskolos davėjais vartojimo kredito gavėjų teisės ir jų apsauga nebūtų pažeisti, vartotojų apsaugos standartai išliktų tokie patys. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-13
siūlomo įstatymo pakeitimo įtaką finansų rinkai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko, vykdančio šios rinkos priežiūros funkcijas, išvada. Pritarti Gauta Lietuvos banko nuomonė, žr. šių išvadų 4 lentelę. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-04-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI‑1253 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog tarpusavio skolinimo veikloje, reguliuojamoje keičiamo Įstatymo Penktuoju1 skirsniu, kaip vartojimo kredito davėjai galėtų dalyvauti ne tik fiziniai asmenys, tačiau ir juridiniais asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomas keisti teisinis reguliavimas Įstatyme buvo įtvirtintas, kaip reguliuojantis išimtinai fizinių asmenų tarpusavio skolinimąsi. [2] Įstatymo projekto Nr. XIIP-3370, kuriuo šis reguliavimas buvo įtvirtintas Įstatyme, aiškinamajam rašte nurodoma, kad tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer ) platformos, kuriose fiziniai asmenys (vartotojai) gali skolinti ir skolintis lėšas tarpusavyje, skverbiasi į Lietuvos finansų rinką, todėl, siekiant suvaldyti tarpusavio skolinimo veiklos keliamą riziką vartotojams, potencialią grėsmę lygiavertėms konkurencinėms sąlygoms rinkoje ir užtikrinti teisinį aiškumą, būtina šią veiklą sureguliuoti Įstatymu. [3] Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, abejotina, ar Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuris sudarytų galimybes tarpusavio skolinimo veikloje dalyvauti ir vartojimo kreditus verslo tikslais teikiantiems juridiniams asmenims, galėtų būti suderinamas su tarpusavio skolinimosi platformos paskirtimi ir tikslais. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis 2008 m. balandžio
sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB) 3 straipsnio b punktu ir jį perkeliančiomis Įstatymo nuostatomis, asmuo, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, yra laikomas kreditoriumi.
Tokiam asmeniui taikytini Direktyvos 2008/48/EB įpareigojimai, inter alia , susiję su vartojimo kredito gavėjo informavimu, tinkamu vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimu, duomenų priežiūros institucijai teikimu (Direktyvos 2008/48/EB 5, 6, 8 ir kt. straipsniai). Be to, Direktyva 2008/48/EB įpareigoja užtikrinti, kad kreditoriaus (asmens, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus) atžvilgiu būtų taikoma priežiūros institucijos kontrolė
1 skirsniu, tarpusavio skolinimo veiklos atveju nurodyti įpareigojimai ir priežiūros institucijos kontrolė taikomi ne paskolos davėjui, o tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Taigi pritarus Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui, susidarytų su Direktyvoje 2008/48/EB nustatytu reguliavimu nesuderinama situacija, kai asmeniui, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, nebūtų taikomi aukščiau nurodyti iš Direktyvos 2008/48/EB kylantys įpareigojimai ir priežiūros institucijos kontrolė. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad svarstant Įstatymo projektą, turėtų būti tinkamai įvertintas ir jo galimas poveikis finansų rinkai. Nepritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos ir į Lietuvos banko nuomonę šių Išvadų 4 lentelėje.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tarpusavio skolinimo modelis Vartojimo kredito įstatyme sukonstruotas tokiu būdu, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo, jo tam tikrų teisių užtikrinimo reikalavimai, taip pat reikalavimai dėl informacijos teikimo taikomi ne paskolos davėjui (kaip kad numatyta vartojimo kredito teikimo atveju), o tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. T. y. tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą Įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius , kuriam mutatis mutandis taikomi visi Įstatyme vartojimo kredito davėjui taikomi reikalavimai. Toks modelis leidžia užtikrinti tinkamą tarpusavio skolinimo rinkos priežiūrą ir pasiekti Direktyvos 2008/48/EB tikslą – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą sudarant galimybes jiems gauti visą reikiamą informaciją, leidžiančią jiems priimti tinkamus informacija pagrįstus sprendimus dėl siūlomų vartojimo kreditų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2018-05-28 DĖL
Lietuvos bankas 2018 m. gegužės 17 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti Lietuvos banko nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1943 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reguliavimo. Įvertinę Įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, teikiame savo nuomonę.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tarpusavio skolinimo veikloje, kaip paskolos davėjai, teikiantys vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams, galėtų dalyvauti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB [4] (toliau – Direktyva), taip pat ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas), kuris perkelia Direktyvos nuostatas, pagrindinis tikslas – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą (Direktyvos preambulės 26 punktas). Taip pat svarbu tai, kad Direktyva siekiama ne skatinti vartotojus imti daugiau kreditų, o suteikti jiems visą reikiamą informaciją ir užtikrinti jų teises prieš imant kreditą nuodugniai apsvarstyti sprendimą [5] . Europos Komisijos 2009 m. birželio 15 d. viešojoje konsultacijoje dėl atsakingojo skolinimo ir skolinimosi Europos Sąjungoje [6] nustatyta, kad daug pasiekta užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje priėmus Direktyvą, kurioje daugiausia dėmesio skiriamas skaidrumui ir vartotojų teisėms. Pagal keičiamo Įstatymo 253 straipsnio 1 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos, įskaitant pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, pateikti vartojimo kredito gavėjui atitinkamą informaciją, užtikrinti tam tikras vartojimo kredito gavėjo teises ir kt.
Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl, nesvarbu, kas yra paskolos davėjas (fizinis ar juridinis asmuo), manytina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui minėti Direktyvos ir Įstatymo tikslai būtų pasiekti ir būtų užtikrintos vartojimo kredito gavėjų teisės ir jų apsauga. Atsižvelgdami į tai, informuojame, kad neprieštaraujame Įstatymo projektu siūlomam Įstatymo pakeitimui, kuris sudarytų galimybę tarpusavio skolinimo veikloje, kaip paskolos davėjams, dalyvauti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Vyriausybės nutarimas Nr. 783, 2018-08-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-724 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Pritarti
pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1943. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1943 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8.
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] Įstatymo projekto, reg. Nr. XIIP-3370, aiškinamasis raštas. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1046922 [2] Žr. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/cc1c7b501f0e11e585eaba374ef4b409?jfwid=-16z708hyuf [3] Žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 aiškinamąjį raštą. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1936a4101f0f11e585eaba374ef4b409 [4] OL 2008 L 133, p. 66; klaidų ištaisymas – OL 2009 L 207, p. 14 [5] http://ec.europa.eu/consumers/rights/docs/ccd_implementation_report_lt.pdf , 3 p. [6] http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2009/responsible_lending/consultation_en.pdf , 1.1 p.