AŠTUNTAJAME ŠALIŲ SUSITIKIME, ĮVYKUSIAME 2016 M. SPALIO 10–15 D. KIGALYJE, ratifikavimo“ PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo, priimto dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje, ratifikavimo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje (Ruanda) dvidešimt aštuntajame šalių susitikime priimtą Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimą (toliau – Kigalio pakeitimas). Lietuvos Respublika 1994 m. prisijungė prie Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir palaipsniui (1997 m. ir 2004 m.) ratifikavo visus ankstesnius šio protokolo pakeitimus atitinkamai šiais teisės aktais:
Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1279 „Dėl prisijungimo prie 1985 metų Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos,
bendradarbiavimo tarybos 1990 m. birželio 26 d. rekomendacijos dėl medžiagoms, kurios kontroliuojamos pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, skirtų subpozicijų įtraukimo į nacionalines statistikos nomenklatūras, siekiant pagerinti duomenų apie šių medžiagų gabenimą surinkimą ir palyginimą priėmimo“. 2. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo. 3.
Respublikos įstatymas dėl Monrealio protokolo pakeitimo, priimto devintajame šalių susitikime, įvykusiame Monrealyje 1997 m. rugsėjo 15–17 d., ir Monrealio protokolo pakeitimo, priimto vienuoliktajame šalių susitikime, įvykusiame Pekine 1999 m. lapkričio 29–gruodžio 3 dienomis, ratifikavimo. Kigalio pakeitimo ratifikavimas svarbus siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), ilgalaikius tikslus, užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2ºC ir siekti 1,5ºC, palyginti su iki pramoniniu laikotarpio lygiu ir antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą. Paryžiaus susitarimas reglamentuoja visų išmetamųjų ŠESD, išskyrus dujas, kurios kontroliuojamos Monrealio protokolu, mažinimą. Įsigaliojus Kigalio pakeitimui jį ratifikavusios šalys, bus įsipareigojusios siekti bendro tikslo – visuotinai užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo (iki 23 000 kartų didesnis negu anglies dioksido) ŠESD – hidrofluorangliavandenilių (toliau – HFC) poveikio. Šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra ŠESD, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kurių atsisakoma pagal Monrealio protokolą. Kigalio pakeitimu nustatomi veiksmai, kurių turi imtis šalys, atsižvelgdamos į savo ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, kad laipsniškai sumažintų HFC naudojimą. Pagal Kigalio pakeitimo nuostatas išsivysčiusios šalys, įskaitant ES valstybes nares, 2019 m. pirmosios pradės įgyvendinti laipsniško HFC mažinimo procesą. Kitoms šalims taikomos lankstesnės priemonės. Dauguma besivystančiųjų šalių, veiksmus siekiant sumažinti šių ŠESD gamybą ir vartojimą pradės 2029 m., o likusioms besivystančioms šalims pirmasis žingsnis numatytas 2032 m.
Lietuvos Respublika jau įgyvendina 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų ŠESD, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL 2014 L 150, p. 195) (toliau – Reglamentas Nr. 517/2014), taigi, ratifikavus Kigalio pakeitimą, papildomų HFC mažinimo įsipareigojimų neatsiras. Įgyvendinant Reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus, HFC importuojančios ir eksportuojančios Lietuvos įmonės dalyvauja bendroje ES HFC kvotų sistemoje, kuria palaipsniui mažinamas įmonėms prieinamų rinkai pateikiamų HFC kiekis, skatinama diegti naujas efektyvias technologijas ir naudoti alternatyvius aušalus. Tikimasi, kad Kigalio pakeitimas įsigalios 2019 m. sausio 1 d., kai jį jau bus ratifikavę dvidešimt valstybių arba ekonominės integracijos regioninių organizacijų, kurios yra Monrealio protokolo šalys. Siekiama, kad Europos Sąjungos (toliau
Kigalio pakeitimas patvirtinamas ES vardu ir Tarybos pirmininkas įpareigojamas paskirti asmenį, įgaliotą ES vardu deponuoti patvirtinimo dokumentą ir taip išreikšti ES sutikimą būti saistomai Kigalio pakeitimo. ES buvo aktyvi derybų inciatorė ir derybininkė, įtakojo sėkmingą derybų rezultatą ir toliau laikosi lyderystės, siekdama, kad kuo greičiau įsigaliotų Kigalio pakeitimas. Dėl šios priežasties ES intitucijos aktyviai ragina valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti Kigalio pakeitimą, kad kuo greičiau visuotinai būtų įgyvendinamos priemonės, skirtos sumažinti HFC gamybą ir naudojimą. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorė Marija Teriošina, tel. 8 706 63501) Cheminių medžiagų skyrius (vedėja Zita Varanavičienė, tel. 8 706 61858). Pagrindinė rengėja Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Varžgalienė, tel. 8 706 63503. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kigalio pakeitimo nuostatos jau įgyvendinamos atitinkamuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tiesiogiai taikomos Reglamento Nr. 517/2014 nuostatos, įskaitant šių dujų laipsniško atsisakymo reikalavimus, kaip sutarta pagal Kigalio pakeitimą. Reglamento Nr. 517/2014 nuostatoms įgyvendinti be Europos Komisijos įgyvendinamųjų reglamentų (sprendimų) patvirtinti šie nacionaliniai teisės aktai:
Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. 2. Administracinių nusižengimų kodeksas. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-1052 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. D1-420 „Dėl Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. D1-394 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. D1-12
„Dėl duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono
sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr.
D1-393 „Dėl darbuotojų, atliekančių darbus, susijusius su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymu, mokymo ir atestavimo reikalavimų“. 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. D1-672 „Dėl Darbuotojų, vykdančių su stacionariomis priešgaisrinėmis sistemomis ir gesintuvais, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar ozono sluoksnį ardančių medžiagų, susijusią veiklą, mokymo programos patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. D1-897 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. D1-957 „Dėl Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimo, naudojimo, surinkimo ir suardymo reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo“ pakeitimo. 8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. D1-671 „Dėl Darbuotojų, dirbančių su ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turinčia šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įranga ir izoterminių sunkvežimių ir priekabų šaldymo įrenginiais, mokymo programos patvirtinimo“. 9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. D1-668 „Dėl Darbuotojų, surenkančių fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių, mokymo programos patvirtinimo“. ES valstybės, įskaitant Lietuvos Respubliką, rinkai pateikiamų HFC kiekio laipsnišką mažinimą pradėjo 2016 m. Reglamentu Nr. 517/2014 nustatytos HFC kiekio mažinimo užduotys iki 2030 m., taigi ES jau yra įpareigota vykdyti Kigalio pakeitimo reikalavimus iki 2030 m. Rinkai pateikiamų HFC kiekio mažinimo tvarkaraštis po 2030 m. bus nustatytas remiantis peržiūros, kuri pagal Reglamento Nr. 517/2014 21 straipsnio 2 dalį turi būti pradėta 2022 m., rezultatais.
ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatytas visiems ekonomikos sektoriams taikomas plataus užmojo tikslas iki 2030 m. ES bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., taip pat atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo tikslai. 2030 m. klimato ir energijos politikos strategijos įgyvendinimas yra prioritetinis Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo veiksmas. Lietuvos Respublika Paryžiaus susitarimą ratifikavo 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIII-184 „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“. Pripažįstama, kad bet kokia technologija, kuria siekiant Kigalio pakeitimo tikslų, bus keičiamos HFC technologijos, turi būti bent tokio paties energijos vartojimo efektyvumo lygio kaip ir keičiama technologija, todėl numatytas laipsniškas HFC atsisakymas dera su energetikos politika. Be to, tikimasi, kad dėl būtinybės pakeisti šaltnešius perprojektuojamose šaldymo ir oro kondicionavimo sistemose bus atlikta kitų didelių energijos vartojimo efektyvumo patobulinimų ir taip bus prisidėta prie uždavinių įgyvendinimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kaip minėta, pagrindinis Kigalio pakeitimo reikalavimas – laipsniškai mažinti HFC gamybą ir naudojimą. Lietuvos Respublika, kaip ir kitos ES valstybės narės, privalės HFC naudojimą sumažinti 2019 m. – 10 proc., 2024 m. – 40 proc., 2029 m. – 70 proc., 2034 m. – 80 proc., 2036 m. – 85 proc., lyginant su 2011–2013 m. Reikalavimas sumažinti HFC gamybą Lietuvos Respublikai nėra aktualus, kadangi šios medžiagos Lietuvos Respublikoje negaminamos. Kigalio pakeitimu reikalaujama nustatyti ir įgyvendinti HFC importo ir eksporto licencijų sistemą. Reglamentas Nr.
Reglamentas Nr. 517/2014 nustato kvotų ir atitikties deklaracijų sistemą, taikomą gaminamiems, importuojamiems ir eksportuojamiems HFC ir iš anksto HFC užpildytai įrangai. Kigalio pakeitimas taip pat nustato, kad HFC importas iš bet kurios valstybės ne Kigalio pakeitimo šalies ir HFC eksportas į bet kurią valstybę ne Kigalio pakeitimo šalį yra draudžiamas. Tikimasi, kad šios nuostatos įsigalios 2033 m. sausio 1 d. ir Kigalio pakeitimą jau bus ratifikavę septyniasdešimt valstybių arba ekonominės integracijos regioninių organizacijų, kurios yra Monrealio protokolo šalys. Kigalio pakeitimas nustato duomenų apie HFC rinkimo, ataskaitų teikimo reikalavimus Ozono sekretoriatui. Laipsniškai mažinti HFC gamybą ir naudojimą būtina tam, kad būtų sumažintas šių medžiagų poveikis klimato kaitai ir būtų užkirstas kelias neribotam jų naudojimui, ypač besivystančiose šalyse. Tikimasi, kad įgyvendinus Kigalio pakeitimą, iki šio amžiaus pabaigos bus išvengta pasaulio temperatūros padidėjimo 0,5ºC ir tai bus teigiamas įnašas siekant Paryžiaus susitarimo tikslų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai papildomo poveikio neturės. Kaip minėta anksčiau, Kigalio pakeitimo nuostatos jau vykdomos įgyvendinant atitinkamus tiesioginio taikymo ES ir nacionalinius teisės aktus. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kol Europos Komisija nėra patvirtinusi Kigalio pakeitimo 7 straipsnio įgyvendinamųjų teisės aktų dėl ES valstybių narių statistinių duomenų teikimo, galiojančių nacionalinių teisės aktų keisti ar rengti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimams įgyvendinti yra sukurtas finansinis mechanizmas ir įsteigtas Daugiašalis fondas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti finansinę paramą besivystančioms šalims vykdyti protokolo reikalavimus. Monrealio protokolo šalys, įskaitant Lietuvos Respubliką, kiekvienais metais moka įmokas į Daugiašalį fondą.
Kasmetinis šalių įmokų dydis priklauso nuo Monrealio protokolo šalių susitikimuose patvirtinto Daugiašalio fondo trejų metų biudžeto ir yra skaičiuojamas proporcingai šalių koeficientui pagal Jungtinių Tautų skalę. Vykdydama įsipareigojimus pagal Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, Lietuvos Respublika moka įmokas į Daugiašalį fondą iš valstybės biudžeto lėšų. 2012–2014 m. Lietuvos Respublikos metinės įmokos į Daugiašalį fondą sudarė 110 560 JAV dolerių, 2015–2017 m. – 147 530 JAV dolerių. 2018–2020 m. Lietuvos Respublikos įmokos į Daugiašalį fondą sieks 181 500 JAV dolerių kiekvienais metais ir tai turės atitinkamą įtaką valstybės biudžetui. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. Aplinkos ministerijai atsiras papildomas lėšų poreikis (apie 34 000 JAV dolerių) tarptautiniams mokesčiams mokėti. 2018 m. Lietuvos Respublikos įmokos į Daugiašalį fondą bus mokamos neviršijant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Aplinkos ministerijai patvirtintų asignavimų. Planuojant vėlesnių metų asignavimus Aplinkos ministerijai, bus įvertintas atitinkamas lėšų poreikis tarptautiniams mokesčiams mokėti, įskaitant įmokas į Daugiašalį fondą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teisės aktų projektus be pastabų suderino Energetikos, Susisiekimo, Ūkio, Žemės ūkio ministerijos, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinė šaltininkų asociacija. Į Finansų, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos pramoninkų konfederacija derinimo išvadų nepateikė. 14.
reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „ozono sluoksnį ardančios medžiagos“, „fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, „klimato kaita“, „ratifikavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik atsižvelgiant į susiklosčiusią ratifikavimo įstatymų praktiką, projekto pavadinime ir 1 straipsnyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame“, o vietoj žodžių ir skaičių „spalio 10-15 d.“ įrašytina „spalio 15 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL MONREALIO PROTOKOLO DĖL OZONO SLUOKSNĮ ARDANČIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Dalus Krinickas, Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Varžgalienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik atsižvelgiant į susiklosčiusią ratifikavimo įstatymų praktiką, projekto pavadinime ir 1 straipsnyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame“, o vietoj žodžių ir skaičių „spalio
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Bacvinka. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
2018 m. gegužės 18 d. Nr. 105-P-44
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Varžgalienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik atsižvelgiant į susiklosčiusią ratifikavimo įstatymų praktiką, projekto pavadinime ir 1 straipsnyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame“, o vietoj žodžių ir skaičių „spalio 10-15 d.“ įrašytina „spalio 15 d.“. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo išbraukti visus įstatymo projekto pavadinime ir 1 straipsnyje įrašytus perteklinius žodžius ir įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
PAKEITIMO, PRIIMTO DVIDEŠIMT AŠTUNTAJAME ŠALIŲ SUSITIKIME, ĮVYKUSIAME 2016 M. SPALIO 10–15 D. KIGALYJE, RATIFIKAVIMO“ 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-05-09 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabą. Pritarti
įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo ratifikavimo“ projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušrinė Armonaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1932(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė