Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali aukštosioms mokykloms, veikiančioms priverstinėje emigracijoje (egzilyje), nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis.“
Papildyti 4 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹ . Aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje) – Lietuvos aukštoji
mokykla, kurios akademinės laisvės kilmės šalyje buvo apribotos, studentų galimybės į aukštąjį mokslą suvaržytos, o pačios institucijos veikla nutraukta dėl politinių priežasčių. Aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje (egzilyje) statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Užsienio reikalų ministro teikimu. “. 3 straipsnis. 49 straipsnio papildymas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos
filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje (egzilyje) išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.
Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Linas Linkevičius Andrius Kubilius Gintaras Steponavičius Arūnas Gelūnas Eugenijus Jovaiša
Projekto Nr. XIIIP-1929(2) lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų veiklos sąlygas, studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Papildyti 4 straipsnį 19¹ dalimi: „19¹. Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.“
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos
filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras.
Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 2 straipsnio
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gegužės 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projekto (toliau vadinama projektas) parengimą paskatino siekis Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme ( Nr. XI-242) (toliau – į Mokslo ir studijų statymas) numatyti specialią leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir panaikinimo, studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo tvarką aukštosioms mokykloms, esančioms laikinai Lietuvoje priverstinėje emigracijoje (egzilyje). Nesant specialaus teisinio reguliavimo minėtųjų aukštųjų mokyklų atžvilgiu, Lietuvoje laikinai savo veiklą vykdančios nevalstybinės aukštosios mokyklos, kurios savo kilmės valstybėse buvo priverstos nutraukti veiklą dėl politinių priežasčių, dėl savo veiklos pobūdžio, organizacinės struktūros, finansavimo modelio bei absolventų rengimo užsienio valstybių darbo rinkoms specifikos susiduria su sunkumais prisiderinant prie Lietuvos institucijų keliamų reikalavimų. Dėl to iškyla grėsmė studentų interesams, Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui ir šalies prestižui.
Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui nustatyti sąžiningas, adekvačias ir kartu specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis užsienio kilmės Lietuvos aukštosioms mokykloms, veikiančioms Lietuvoje priverstinėje emigracijoje (egzilyje). Projekto uždavinys – sudaryti realias galimybes aukštosioms mokykloms, priverstoms nutraukti kilmės šalyje savo veiklą dėl politinių priežasčių, tęsti veiklą
netrukdomai studijuoti Lietuvoje
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Linas Antanas Linkevičius ir Andrius Kubilius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas bei įstatymą įgyvendinantys teisės aktai nenustato jokių specialių tvarkų užsienio kilmės aukštosioms mokykloms, veikiančioms priverstinėje emigracijoje (egzilyje). Šios aukštosios mokyklos (šiuo metu tik VŠĮ „Europos Humanitarinis Universitetas“) veikia pagal bendras Lietuvos aukštosioms mokykloms taikomas teisės normas.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui tam tikrais atvejais atsižvelgti į užsienio kilmės priverstinėje emigracijoje (egzilyje) veikiančių aukštųjų mokyklų specifiką ir jų unikalumą
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą bus įteisinta aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje (egzilyje) sąvoka bei tokios aukštosios mokyklos statuso suteikimo tvarka. Šioms aukštosioms mokykloms Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras, priimdami įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, galės taikyti tam tikras 2 straipsnio 3 dalyje numatytas specialiąsias sąlygas, taip pat šių aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Palankių sąlygų aukštosioms mokykloms, veikiančios priverstinėje emigracijoje (egzilyje) sudarymas turėtų teigiamą politinę reikšmę: ne tik gerėtų Lietuvos įvaizdis užsienio šalyse, tačiau tai būtų konkreti Lietuvos parama demokratijos plėtrai Rytų Europos valstybėse. Lietuva jau 12 metų sėkmingai veikia šia kryptimi sudarydama sąlygas Vilniuje funkcionuoti bei teikdama įvairiapusišką paramą VŠĮ „Europos Humanitarinis Universitetas“. Ir atvirkščiai – tokios veiklos ir prisiimtų Lietuvos įsipareigojimų nutraukimas šios ar galimai ateityje kitų aukštųjų mokyklų atžvilgiu turėtų Lietuvai itin neigiamas įvaizdžio prasme pasekmes Europos Sąjungoje ir Rytų kaimynystės valstybėse. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija kartu su kitomis Mokslo ir studijų įstatyme išvardintomis institucijomis turėtų padėti aukštosioms mokykloms priverstinėje emigracijoje (egzilyje), užtikrinant reikiamą studijų kokybę bei mokslinę veiklą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms neigiamos įtakos neturės. Įstatymo priėmimas gali turėti teigiamos įtakos, nes Lietuvoje užsienio studentai, jų artimieji, dėstytojai išleis daugiau lėšų, aukštosios mokyklos parengs nemažai specialistų, kurių dalis galėtų įsilieti į Lietuvos darbo rinką (nors pagrindinė tokių aukštųjų mokyklų misija – rengti specialistus kilmės valstybėms). Nemažą dalį lėšų šios aukštosios mokyklos sumoka įvairių mokesčių pavidalų į valstybės biudžetą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. Reikės priimti atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus arba jų pakeitimus. 9.
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujai siūloma sąvoka „Aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje)“ turės būti užregistruoti Terminų banke vadovaujantis Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis turės parengti įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus per 3 mėnesius nuo įstatymo priėmimo. Turėtų būti keičiami įstatymą lydimieji teisės aktai, nustatantys leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarką, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo ir aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarką, studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką, aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodiką, pagal poreikį ir kiti teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų biudžeto išlaidų nereikės. 13. Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų nebuvo gauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „Aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje)“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Linas Linkevičius Andrius Kubilius Gintaras Steponavičius Arūnas Gelūnas Eugenijus Jovaiša
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įvesti bei apibrėžti naują, specifinį nevalstybinės aukštosios mokyklos statusą – aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje), ir nustatyti, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras gali tokioms aukštosioms mokykloms nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Siūlomas reguliavimas ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, toks reglamentavimas nederėtų su bendrąja aukštojo mokslo sistema Lietuvos Respublikoje, kurioje visiems studijas organizuojantiems bei aukštąjį išsilavinimą teikiantiems ūkio subjektams (mokslo ir studijų institucijoms) taikomi vienodi reikalavimai, nustatantys mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus, aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą ir pripažinimą, mokslo ir studijų institucijų veiklos organizavimą ir priežiūrą. Nėra aišku, kodėl tam tikroms aukštosioms mokykloms, kurios patenka į bendrąją aukštojo mokslo Lietuvoje sistemą, o skiriasi nuo kitų Lietuvos Respublikoje įsisteigusių ir veikiančių mokslo ir studijų institucijų tik steigimosi Lietuvos Respublikoje motyvais (dėl akademinės laisvės kilmės šalyje ribojimų), būtų galima nustatyti palankesnes veiklos, valstybinės priežiūros, studijų kokybės vertinimo, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas.
Manytina, kad tokiu atveju Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti sistemiškai revizuojamas bei keičiamas, nustatant specifines aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje statusą turinčių mokslo ir studijų institucijų steigimosi Lietuvos Respublikoje, akademinės veiklos, jos valstybinės priežiūros, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas, tokiose aukštosiose mokyklose įgyjamo aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų vertę, jų pripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, studentų stojimo į tokias aukštąsias mokyklas pagrindus, galimą valstybinį tokių aukštųjų mokyklų finansavimą. Kitaip sakant, neužtenka tik išskirti tokio aukštųjų mokyklų statuso Mokslo ir studijų įstatyme bei įstatymiškai nustatyti, kad gali būti taikomos arba gali būti netaikomos kažkokios specifinės jų veiklos sąlygos. Mūsų nuomone, įstatyme turi būti aiškiai nustatyti visi tokių aukštųjų mokyklų steigimo ir veiklos pagrindai, įgalinantys ją išskirti iš bendrosios aukštojo mokslo Lietuvos Respublikoje sistemos (arba neišskiriant iš bendrosios sistemos, aiškiai nurodyti ir konkretizuoti veiklos sąlygų specifiškumą bei valstybinės priežiūros ypatumus).
Antra, nors projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras gali tokioms aukštosioms mokykloms nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis, tačiau pačiame įstatyme galimas poįstatyminio reguliavimo turinys visiškai neatskleistas. Vertinant tokį reguliavimą atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose.
Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje statusą apibrėžiančios bei ją iš kitų aukštųjų mokyklų išskiriančios, normos turi būti įtvirtintos pačiame Mokslo ir studijų įstatyme, o ne Vyriausybės ar švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuosiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius bei vertinamąsias sritis nustatytų Vyriausybė arba švietimo ir mokslo ministras.
Vertinant tokį siūlymą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo
įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatuota, kad teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, kuriame su nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad reguliavimas, susijęs su ūkio subjektų – aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje, sąlygų pradėti ir vykdyti veiklą nustatymu, t.y. leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu, tokių leidimų galiojimo sustabdymu ar panaikinimu, turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 2.
keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje:
Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Tuo tarpu, kadangi užsienio reikalų ministro pareigos keičiamame įstatyme pirmą kartą minimos projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje, šios pareigos turi būti dėstomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka pagal 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. Ši nuostata taisytina keliais aspektais. Pirma, siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytai bendrajai taisyklei, kad aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o ne Vyriausybė. Antra, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį „2 straipsnio“ turi būti įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. 6. Projekto nuostatose numatyta, kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti papildytas 4 straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 7.
7Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įvesti bei apibrėžti naują, specifinį nevalstybinės aukštosios mokyklos statusą – egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla, ir nustatyti, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras gali tokioms aukštosioms mokykloms nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Vertindami projekto nuostatas, laikomės Teisės departamento 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. XIIIP-1929 išdėstytų argumentų dėl siūlomo reguliavimo ydingumo:
Lietuvos Respublikoje, kurioje visiems studijas organizuojantiems bei aukštąjį išsilavinimą teikiantiems ūkio subjektams (mokslo ir studijų institucijoms) taikomi vienodi reikalavimai.
Manome, kad tokiu atveju Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti sistemiškai revizuojamas bei keičiamas, nustatant specifines egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų statusą turinčių mokslo ir studijų institucijų steigimosi Lietuvos Respublikoje, akademinės veiklos, jos valstybinės priežiūros, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas, tokiose aukštosiose mokyklose įgyjamo aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų vertę, jų pripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, studentų stojimo į tokias aukštąsias mokyklas pagrindus, galimą valstybinį tokių aukštųjų mokyklų finansavimą ir t.t., t.y. įstatyme turi būti aiškiai nustatyti visi tokių aukštųjų mokyklų steigimo ir veiklos pagrindai, įgalinantys ją išskirti iš bendrosios aukštojo mokslo Lietuvos Respublikoje sistemos (arba neišskiriant iš bendrosios sistemos, aiškiai nurodyti ir konkretizuoti veiklos sąlygų specifiškumą bei valstybinės priežiūros ypatumus);
Manome, kad tokiu atveju Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti sistemiškai revizuojamas bei keičiamas, nustatant specifines egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų statusą turinčių mokslo ir studijų institucijų steigimosi Lietuvos Respublikoje, akademinės veiklos, jos valstybinės priežiūros, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas, tokiose aukštosiose mokyklose įgyjamo aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų vertę, jų pripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, studentų stojimo į tokias aukštąsias mokyklas pagrindus, galimą valstybinį tokių aukštųjų mokyklų finansavimą ir t.t., t.y. įstatyme turi būti aiškiai nustatyti visi tokių aukštųjų mokyklų steigimo ir veiklos pagrindai, įgalinantys ją išskirti iš bendrosios aukštojo mokslo Lietuvos Respublikoje sistemos (arba neišskiriant iš bendrosios sistemos, aiškiai nurodyti ir konkretizuoti veiklos sąlygų specifiškumą bei valstybinės priežiūros ypatumus);
Atsižvelgiant į tai, egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų statusą apibrėžiančios bei ją iš kitų aukštųjų mokyklų išskiriančios normos turi būti įtvirtintos pačiame Mokslo ir studijų įstatyme, o ne Vyriausybės ar švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuosiuose poįstatyminiuose teisės aktuose;
2Atkreipiame dėmesį, kad jei teisės akto,
institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje bei 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 19¹ dalyje prieš žodį „Vyriausybė“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka pagal 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. Atkeiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytai bendrajai taisyklei, kad aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o ne Vyriausybė. Be to, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nėra nustatomos jokios išorinio vertinimo sąlygos, o tik įgaliojimas Vyriausybei ar švietimo ir mokslo ministrui patvirtinti specialaus turinio poįstatyminius teisės aktus. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmas ir antras sakiniai nedera tarpusavyje, nes pirmuoju nustatoma, kad Vyriausybė ir švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų veiklos sąlygas, o antrajame jau nustatoma imperatyvi nuostata, kad Vyriausybė nustato egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų veiklos sąlygas. 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalyje po žodžio „institucijos“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministras“. 6.
6Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto 2 straipsniu įstatymo straipsnis turi būti pildomas ne 19¹, o 6¹ dalimi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo IR mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Aistė Kairienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vyresnysis patarėjas Mindaugas Žičkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžti naują, specifinį nevalstybinės aukštosios mokyklos statusą – aukštoji mokykla priverstinėje emigracijoje (egzilyje), ir nustatyti, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras gali tokioms aukštosioms mokykloms nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Siūlomas reguliavimas ydingas dėl kelių priežasčių.
Pirma, toks reglamentavimas nederėtų su bendrąja aukštojo mokslo sistema Lietuvos Respublikoje, kurioje visiems studijas organizuojantiems bei aukštąjį išsilavinimą teikiantiems ūkio subjektams (mokslo ir studijų institucijoms) taikomi vienodi reikalavimai, nustatantys mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus, aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą ir pripažinimą, mokslo ir studijų institucijų veiklos organizavimą ir priežiūrą. Nėra aišku, kodėl tam tikroms aukštosioms mokykloms, kurios patenka į bendrąją aukštojo mokslo Lietuvoje sistemą, o skiriasi nuo kitų Lietuvos Respublikoje įsisteigusių ir veikiančių mokslo ir studijų institucijų tik steigimosi Lietuvos Respublikoje motyvais (dėl akademinės laisvės kilmės šalyje ribojimų), būtų galima nustatyti palankesnes veiklos, valstybinės priežiūros, studijų kokybės vertinimo, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas. Manytina, kad tokiu atveju Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti sistemiškai revizuojamas bei keičiamas, nustatant specifines aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje statusą turinčių mokslo ir studijų institucijų steigimosi Lietuvos Respublikoje, akademinės veiklos, jos valstybinės priežiūros, leidimų vykdyti studijas išdavimo sąlygas, tokiose aukštosiose mokyklose įgyjamo aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų vertę, jų pripažinimo Lietuvos Respublikoje pagrindus, studentų stojimo į tokias aukštąsias mokyklas pagrindus, galimą valstybinį tokių aukštųjų mokyklų finansavimą. Kitaip sakant, neužtenka tik išskirti tokio aukštųjų mokyklų statuso Mokslo ir studijų įstatyme bei įstatymiškai nustatyti, kad gali būti taikomos arba gali būti netaikomos kažkokios specifinės jų veiklos sąlygos.
Mūsų nuomone, įstatyme turi būti aiškiai nustatyti visi tokių aukštųjų mokyklų steigimo ir veiklos pagrindai, įgalinantys ją išskirti iš bendrosios aukštojo mokslo Lietuvos Respublikoje sistemos (arba neišskiriant iš bendrosios sistemos, aiškiai nurodyti ir konkretizuoti veiklos sąlygų specifiškumą bei valstybinės priežiūros ypatumus). Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas bei įstatymą įgyvendinantys teisės aktai nenustato jokių specialių tvarkų užsienio kilmės aukštosioms mokykloms, veikiančioms priverstinėje emigracijoje (egzilyje). Šios aukštosios mokyklos (šiuo metu tik VŠĮ „Europos Humanitarinis Universitetas“) veikia pagal bendras Lietuvos aukštosioms mokykloms taikomas teisės normas. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui tam tikrais atvejais atsižvelgti į užsienio kilmės priverstinėje emigracijoje (egzilyje) veikiančių aukštųjų mokyklų specifiką ir jų unikalumą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-091 Antra, nors projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras gali tokioms aukštosioms mokykloms nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis, tačiau pačiame įstatyme galimas poįstatyminio reguliavimo turinys visiškai neatskleistas.
Vertinant tokį reguliavimą atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje statusą apibrėžiančios bei ją iš kitų aukštųjų mokyklų išskiriančios, normos turi būti įtvirtintos pačiame Mokslo ir studijų įstatyme, o ne Vyriausybės ar švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuosiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nepritarti Argumentai:
Bus sudarytos realios galimybės aukštosioms mokykloms, priverstoms nutraukti kilmės šalyje savo veiklą dėl politinių priežasčių, tęsti veiklą Lietuvoje, taip pat sudaryti sąlygas šių aukštųjų mokyklų studentams laisvai ir netrukdomai studijuoti Lietuvoje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-091 Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius bei vertinamąsias sritis nustatytų Vyriausybė arba švietimo ir mokslo ministras. Vertinant tokį siūlymą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio
3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatuota, kad teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, kuriame su nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad reguliavimas, susijęs su ūkio subjektų – aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje, sąlygų pradėti ir vykdyti veiklą nustatymu, t.y. leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu, tokių leidimų galiojimo sustabdymu ar panaikinimu, turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Nepritarti Argumentai:
Vyriausybės nutarimu bus nustatomas tokios aukštosios mokyklos egzilyje statusas ir sudarytos sąlygos ir galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje veikti aukštosioms mokykloms, priverstoms nutraukti kilmės šalyje veiklą dėl politinių priežasčių, taip pat sudaryti sąlygas šių aukštųjų mokyklų studentams laisvai ir netrukdomai studijuoti Lietuvoje. Galima tokia situacija, kad dėl terminų tokios aukštosios mokyklos atžvilgiu neįmanoma bus taikyti tokių pat kriterijų kaip Lietuvos aukštosioms mokykloms. 4.
ir studijų įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje:
įrašyti žodžius „išorinio studijų“;
Argumentai: Komitetas iš dalies pritarė Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui, kuriame nustatoma, kaip vertinamos emigracijoje veikiančios aukštosios mokyklos. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų veiklos sąlygas, studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2018-04-092 3.
Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje pateiktoje „aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje (egzilyje)“ sąvokoje visi kriterijai, įgalinantys Lietuvos aukštąją mokyklą priskirti prie egzilyje veikiančios mokslo ir studijų institucijos, yra gana subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio – „akademinės laisvės kilmės šalyje apribotos“, „studentų galimybės į aukštąjį mokslą suvaržytos“ bei
„institucijos veikla nutraukta dėl politinių priežasčių“. Be to, nei pačioje
sąvokoje , nei kitose projekto nuostatose neatskleistas santykis tarp Lietuvos aukštosios mokyklos priverstinėje emigracijoje bei „kilmės šalies“ institucijos, kurios veikla nutraukta, t.y. visiškai neatskleista kokiu pagrindu būtų pagrindžiamas veiklą nutraukusios institucijos užsienyje
„teisių ir pareigų perdavimas“ Lietuvos aukštajai mokyklai, ar kitoks
pagrindas, įgalinantis Lietuvoje įsteigtos aukštosios mokyklos „kilmės šalimi“ laikyti ne Lietuvos Respubliką. Iš dalies pritarti Argumentai: Šiuos kriterijus vertins Vyriausybė Užsienio reikalų ministerijos teikimu. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, gramatikos normą terminui vartoti ne vietininko, o kilmininko linksnį, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas, Projekto 2 straipsniu pildomo 4 straipsnio 19(1) dalį išdėstyti taip:
„19¹. Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji
mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.“
2018-04-09 2,3 4.
Atkreipiame dėmesį, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir neįvedus trumpinio. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Tuo tarpu, kadangi užsienio reikalų ministro pareigos keičiamame įstatyme pirmą kartą minimos projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje, šios pareigos turi būti dėstomos su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų priverstinėje emigracijoje išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka pagal 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. Ši nuostata taisytina keliais aspektais. Pirma, siūloma nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytai bendrajai taisyklei, kad aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o ne Vyriausybė. Antra, projekto 3 straipsniu keičiamoje įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį
„2 straipsnio“ turi būti įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. Iš
dalies pritarti Argumentai: Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos ir Lietuvoje teisėtai veikiančios užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo yra visiškai skirtingos veiklos sąlygos. Be to, Komitetas iš dalies pritarė Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui dėl projekto 1 straipsnio papildymo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-094 6.
Projekto nuostatose numatyta, kad įstatymui įgyvendinti Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti papildytas 4 straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gegužės 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2018-04-09 1,
7Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
įrašytinas žodis „pakeitimas“;
žodis „pakeisti“. Pritarti Valstybinė lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis Siunčiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pastabas dėl LR mokslo ir studijų įstatymo Nr.XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIII-1929 termino priverstinės emigracijos(egzilio) sąlygomis veikianti aukštoji mokykla. 1.Terminas: priverstinės emigracijos (egzilio) sąlygomis veikianti aukštoji mokykla VLKK TP: priverstinė emigracija ir egzilis reiškia tą patį, todėl, antrasis terminas nereikalingas
aukštoji mokykla, kurios akademinės laisvės kilmės šalyje buvo apribotos, studentų galimybės į aukštąjį mokslą suvaržytos, o pačios institucijos veikla nutraukta dėl politinių priežasčių. Priverstinės emigracijos (egzilio) sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu. VLKK TP: ar veiklos nutraukimas dėl politinių priežasčių neapima akademinių laisvių apribojimo, studentų galimybių studijuoti suvaržymo? Atsižvelgiant į šią pastabą ir pastabą dėl termino, apibrėžtis galėtų būti trumpesnė: „Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Priverstinės emigracijos sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma apibrėžtis: „Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.“
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius 2018-04-261 Pasiūlymas: Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį papildyti šiuo sakiniu:
„Šio įstatymo nuostatos aukštosioms mokykloms, kurioms Lietuvos
Respublikos Vyriausybė suteikia aukštosios mokyklos emigracijoje (egzilyje) statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms aukštųjų mokyklų emigracijoje (egzilyje) veikimo sąlygoms.“ ir visą dalį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali aukštosioms mokykloms, veikiančioms priverstinėje emigracijoje (egzilyje), nustatyti specialias studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Šio įstatymo nuostatos aukštosioms mokykloms, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikia aukštosios mokyklos emigracijoje (egzilyje) statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms aukštųjų mokyklų emigracijoje (egzilyje) veikimo sąlygoms.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgti į gramatikos normas ir Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio papildomą 3 dalį papildyti sakiniu ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo
nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1929(2), Komiteto išvadai ir jį teikti Seimui svarstyti.8. Balsavimo rezultatai: už - bendru sutarimu
10.
Adomėnas Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė