Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d. 2. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, šiame įstatyme nustatytas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlieka valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
8¹ straipsnio pripažinimO netekusiu galios ĮSTATYMO IR
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sprendžiama problema: Rengiantis įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – RATĮ) buvo nustatyta radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo paskyrimo tvarka, kuri, atsisakius šio projekto, nepasiteisina dėl nustatyto sudėtingo, perteklinio paskyrimo mechanizmo ir reikalavimų, kurie iš esmės dubliuoja kitus teisės aktus, kuriuose jau nustatyti reikalavimai radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, siekiančiam gauti licenciją tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Šis dubliavimasis teisės aktuose neleidžia įstatyme nustatyta tvarka paskirti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo. Energetikos ministerija, siekdama spręsti šią situaciją ir optimizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą Lietuvoje (šiuo metu veikia dvi panašią veiklą vykdančios valstybės įmonės), siekia paskirti konkretų juridinį asmenį – Ignalinos AE – radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo VIII-1190 2 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 4 ir
ir 6 punkto
2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (toliau
Vertindama šio įstatymo atitiktį Direktyvai, Europos Komisija išsakė abejonių dėl RATĮ visiškos atitikties Direktyvos 3(1), 4.3(b), 4.3(b), 4.3(c), 5(2) ir 14.3 straipsnių nuostatoms, tačiau oficialių pastabų iki šiol nepateikė. Siekdama patikslinti RATĮ nuostatų atitiktį Direktyvai, Energetikos ministerija parengė RATĮ projektą, kuriame su Direktyvos perkėlimu yra susiję siūlomų RATĮ 2 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 4 ir 5 punktų, 4 straipsnio 4 punkto, 5 straipsnio 4 ir 6 punktų pakeitimai:
RATĮ 2 straipsnio 7 dalį siekiant tiksliau perkelti Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią sąvokos „radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymas“ apibrėžtį. Šios sąvokos Direktyvoje apibrėžtyje yra nustatyta, kad po radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo turi būti užtikrinta ilgalaikė saugi įrenginio būklė. Galiojančio RATĮ 2 straipsnio 7 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kad po radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo turi būti užtikrinta ilgalaikė saugi atliekyno būklė.
tiksliau perkelti Direktyvos 4 straipsnio 3 dalies b punktą, kuriame nustatoma, kad turi būti atsižvelgiama į visų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų susidarymo ir tvarkymo etapų tarpusavio sąsajas. Galiojančio RATĮ 3 straipsnio 4 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama į visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų etapų tarpusavio priklausomybę.
straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame nustatoma, kad panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos tvarkomi saugiai, įskaitant ir ilguoju laikotarpiu, užtikrinant pasyviąsias saugos savybes.
Galiojančio RATĮ 3 straipsnio 5 dalyje nėra atskirai nurodyta, kad radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos saugiai visą jų tvarkymo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, nes nurodyta, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga turi būti garantuojama visą įrenginio veikimo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, darant prielaidą, kad jei saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, tai saugios ir radioaktyviosios atliekos.
straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ES valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad vykdant saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą yra laikomasi aukštų saugos standartų, periodiškai ir bent kartą per 10 metų pačios įvertina savo nacionalines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemas, kompetentingas reguliavimo institucijas, nacionalines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programas ir jų įgyvendinimą, taip pat surengia savo nacionalinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemų, kompetentingų reguliavimo institucijų ir (arba) nacionalinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų tarptautinį ekspertinį įvertinimą.
Galiojančio RATĮ 3 straipsnio 5 dalyje nėra atskirai nurodyta, kad radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos saugiai visą jų tvarkymo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, nes nurodyta, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga turi būti garantuojama visą įrenginio veikimo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, darant prielaidą, kad jei saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, tai saugios ir radioaktyviosios atliekos.
straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ES valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad vykdant saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą yra laikomasi aukštų saugos standartų, periodiškai ir bent kartą per 10 metų pačios įvertina savo nacionalines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemas, kompetentingas reguliavimo institucijas, nacionalines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programas ir jų įgyvendinimą, taip pat surengia savo nacionalinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemų, kompetentingų reguliavimo institucijų ir (arba) nacionalinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų tarptautinį ekspertinį įvertinimą. Galiojančio RATĮ specialaus straipsnio, įpareigojančio atlikti nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos tarptautinį ekspertinį įvertinimą, nėra.
perkelti Direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema būtų nuolatos tobulinama, atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį, į žinias, įgytas Direktyvos 4 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyto sprendimo priėmimo procese, ir į atitinkamų technologijų ir mokslinių tyrimų raidą. Galiojančiame RATĮ nėra specialaus straipsnio, kuriame būtų nustatytos nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo nuostatos. Dėl RATĮ 2 straipsnio 21 dalies pakeitimo.
saugyklą ar atliekyną kriterijai. Įvertinus esamą praktiką, matoma, kad esama sąvoka „Radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijai“ apribojamas kriterijų taikymas, t. y. jei radioaktyviosios atliekos yra ne pakuotėse, šių kriterijų taikyti būtų negalima. Siekiant išvengti situacijos, kai radioaktyviąsias atliekas reikėtų pakuoti vien dėl to, kad būtų galima taikyti šiuos kriterijus, reikia patikslinti šią sąvoką atsisakant žodžio „pakuotės“. Dėl RATĮ 3 straipsnio 7 punkto pakeitimo. RATĮ 3 straipsnio 7 punkte yra nurodytas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principas, kuris nustato, kad radioaktyviosios atliekos gali būti išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną, tačiau yra nustatyti ribojimai, kur ir kada radioaktyviosios atliekos gali būti laidojamos užsienio valstybių atliekynuose. Šie ribojimai yra nustatyti RATĮ 24 ir 25 straipsniuose, tačiau RATĮ 3 straipsnio 7 punkte nėra nuorodos į 25 RATĮ straipsnį. Siekiant ištaisyti šį netikslumą, RATĮ projektu siūloma patikslinti RATĮ 3 straipsnio 7 punktą. Dėl RATĮ 2 straipsnio
straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 11 straipsnio. Lietuvoje didžioji radioaktyviųjų atliekų dalis (daugiau nei 99 %) susidarė Ignalinos atominėje elektrinėje (2014 m. balandžio 22 d. Ignalinos atominėje elektrinėje vien kietųjų radioaktyviųjų atliekų buvo saugoma 26 516 m³).
Nedaug radioaktyviųjų atliekų susidaro pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose ir mokslo bei mokymo įstaigose, per metus – 1–2 m³ (paskutiniojo dešimtmečio duomenimis, mažiau negu 1 % visų radioaktyviųjų atliekų kiekio), šis radioaktyviųjų atliekų srautas nepastovus ir laikui bėgant mažėja, nes diegiant naujas technologijas daugelis įmonių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių atsisako ir juos keičia kita įranga, taip pat įtakos turi teisęs aktuose įtvirtinta nuostata, kad uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai gali būti įvežami į Lietuvos Respubliką, jeigu juos panaudojus pirkimo sutartyje numatoma grąžinti uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio tiekėjui. Kitų valstybių radioaktyviųjų atliekų įvežimas (išskyrus vežimą tranzitu) į Lietuvą yra draudžiamas, analogiškas reikalavimas galioja ir kitose valstybėse. Radioaktyviosios atliekos gali būti tvarkomos tik radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose, kurie yra licencijuojami Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo metu visi Lietuvoje esantys ir statomi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai priklauso valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (toliau – Ignalinos AE) ir valstybės įmonei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai (toliau – RATA). Prognozuojama, kad Ignalinos AE teritorijoje pastatytose, statomose ir planuojamose statyti radioaktyviųjų atliekų saugyklose ir atliekynuose gali būti patalpintos visos Lietuvoje esančios ir susidarysiančios radioaktyviosios atliekos, išskyrus ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą. Todėl, Energetikos ministerijos nuomone, Lietuvoje būtų netikslinga turėti kitų (ne Ignalinos AE teritorijoje esančių ir (ar) statomų) radioaktyviųjų atliekų saugyklų ir atliekynų, ypač įvertinus jiems keliamus reikalavimus ir jų įrengimo kainas.
Ignalinos AE įgyvendina Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą ir turi sutvarkyti jos eksploatavimo metu ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusias radioaktyviąsias atliekas. Siekdama įgyvendinti šį uždavinį, Ignalinos AE stato radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti skirtus įrenginius, kurių statyba yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Už Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą ir numatomą jos eksploatavimo nutraukimą, smulkiųjų gamintojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimtų Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminamų, transportuojamų, saugojamų ir atsitiktinai rastų radioaktyviųjų medžiagų tvarkymą yra atsakinga RATA. RATA atlieka jai perduotų radioaktyviųjų atliekų pradinį apdorojimą, o po to jas perduoda saugoti Ignalinos AE. Rengiant naujos branduolinės elektrinės projektą Lietuvoje, UAB „Visagino atominė elektrinė“ parengė Naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją, kurioje buvo daroma prielaida, kad, siekiant optimizuoti kaštus ir siekiant nedidinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių skaičiaus, naujosios branduolinės elektrinės radioaktyviosios atliekos galėtų būti talpinamos šiuo metu Ignalinos AE įrengiamuose ar planuojamuose radioaktyviųjų atliekų atliekynuose (juos išplečiant naujos branduolinės elektrinės lėšomis) tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra keliamos Ignalinos AE. Todėl užtikrinti ir įrodyti, kad sąlygos abiem branduolinėms elektrinėms (kurios turi skirtingas teisines formas) yra vienodos, būtų buvę lengviau turint radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, atskirtą nuo Ignalinos AE.
Naujos atominės elektrinės projekto plėtra nenumatyta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, todėl nebus sukurtas didelis radioaktyviųjų atliekų srautas (nepriklausantis nuosavybės teise valstybei), kuriam tvarkyti būtų naudinga turėti atskirą (nesusijusį su Ignalinos AE) radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją. Atsižvelgiant į šias priežastis, nėra tikslinga vertinti radioaktyviųjų atliekų atliekynų perdavimo eksploatuoti Ignalinos AE galimo poveikio naujos branduolinės elektrinės statybos Lietuvoje projektui. Energetikos ministerija, siekdama įvertinti esamą Lietuvos radioaktyviųjų atliekų atliekynų eksploatavimo praktiką ir turėti nepriklausomą nuomonę, užsakė studiją „Lietuvos radioaktyviųjų atliekų atliekynų eksploatavimo alternatyvų vertinimas“ (toliau
Sąjungoje taip pat yra plačiai taikoma sistema, kai radioaktyviąsias atliekas tvarko ir atliekynus eksploatuoja organizacija, kuri yra instituciškai atskirta nuo atliekų darytojo veikiančios branduolinės elektrinės.
Institucijų atskyrimas yra nulemtas didelės apimties branduolinės energetikos programos (keletas branduolinių elektrinių su keliais reaktoriais) ar numatomos jos plėtros. Kadangi Lietuva Ignalinos atominėje elektrinėje turi tik du sustabdytus branduolinius reaktorius, kurių eksploatavimo nutraukimas ir tam reikalingų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių statyba finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, ir nenumatoma branduolinės energetikos programos plėtros, tinkamiausias sprendimas dėl institucinio radioaktyviųjų atliekų darytojo ir tvarkytojo veiklų atskyrimo turi būti priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kontekstą ir poreikius. Atliekant Studiją patvirtinta, kad teisės aktuose ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) rekomendacijose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl radioaktyviųjų atliekų darytojo ir tvarkytojo veiklų atskyrimo. TATENA rekomendacijose nėra nagrinėjamos konkrečios radioaktyviųjų atliekų darytojų, tvarkytojų ir atliekų apdorojimo veiklą vykdančių subjektų veiklos atskyrimo formos, tai priklauso nuo valstybės situacijos ir poreikių. Padalinys atliekantis radioaktyviųjų atliekų darytojo bei padalinys atliekantis radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas gali būti toje pačioje organizacijoje, tačiau jų veiklos/funkcijos turi būti atskirtos ir turi būti sukurtas kontrolės mechanizmas, kuris užtikrintų pakuočių atitikimą atliekyno priimtinumo kriterijams.
Studijoje atliekant Ignalinos AE ir RATA ekonominį palyginimą galimi atliekynų eksploatuotojai buvo vertinami pagal turimus žmogiškuosius išteklius, technologinę įrangą ir finansavimo galimybes:
įvertintas per žmogiškųjų išteklių poreikį Ignalinos AE arba RATA eksploatuoti labai mažo aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyną ir mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinį atliekyną. Atlikus vertinimą prieita prie išvados, kad bendras faktinis etatų skaičius būtų mažesnis, jei atliekynus eksploatuotų Ignalinos AE.
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, nacionalinio Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ir kitų šaltinių. RATA vykdomos priemonės finansuojamos iš Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, taip pat iš valstybės biudžeto lėšų.
Todėl, pavedus eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų atliekynus RATA, turėtų būti numatomas finansavimas iš valstybės biudžeto jos veiklai užtikrinti, kadangi abejotina, kad Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšos galėtų būti naudojamos šiems perduotiems RATA radioaktyviųjų atliekų atliekynams eksploatuoti ir radioaktyviųjų atliekų, susidariusių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu, padėjimui į šiuos atliekynus. Studijoje buvo įvertintos rizikos (interesų konfliktų valdymas, pakuočių pažeidimo rizika, finansavimo trūkumas atliekynų eksploatacijai, kvalifikuoto personalo trūkumas, nepakankama priimamų atliekų kokybės kontrolė, licencijos eksploatuoti atliekynus gavimas laiku ar negavimas ir kt.) ir jų valdymo galimybės atliekynus eksploatuojant Ignalinos AE ir RATA. Daugelis rizikų yra mažesnės ir jų valdymo galimybės didesnės atliekynus eksploatuojant Ignalinos AE. Studijoje įvertinus rizikas, jų valdymo galimybes, radioaktyviųjų atliekų atliekynų eksploatuotojo veiklos finansavimo ir kitas aplinkybes, buvo pateikta rekomendacija pavesti radioaktyviųjų atliekų atliekynų eksploatavimą Ignalinos AE. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 10 d. pasitarime pritarė Ūkio ministerijos pateiktam Valstybės įmonių pertvarkos priemonių planui, kuriame numatomas RATA, šiuo metu vykdančios radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas, reorganizavimas, prijungiant ją prie Ignalinos AE. Visas reorganizuojamos RATA teises ir pareigas po RATA išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perims reorganizavime dalyvaujanti Ignalinos AE. Ignalinos AE užtikrins RATA šiuo metu atliekamų funkcijų vykdymo tęstinumą ir įsipareigojimų, susijusius su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, vykdymą.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra veikla, susijusi su viešųjų interesų tenkinimu, o pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnį viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus, t. y. valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir t. t. Todėl manome, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymą turėtų vykdyti valstybės įsteigtas juridinis asmuo. Nuo pat 2011 m., kai įsigaliojo RATĮ nuostatos, kuriomis remiantis radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju gali būti skiriamas bet kuris juridinis asmuo, turintis pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus saugiai ir nepertraukiamai vykdyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą, taip pat užtikrinti kitų teisės aktuose nustatytų įpareigojimų radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui tinkamą vykdymą, į Energetikos ministeriją nesikreipė ir neišreiškė noro tapti radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju nė vienas juridinis asmuo, išskyrus RATA, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio 2 dalimi, dalinai atliko radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas. Įvertinus pirmiau išvardytas priežastis, siūloma pakeisti RATĮ, pavedant konkrečiam juridiniam asmeniui – Ignalinos AE – vykdyti Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų ir kitų radioaktyviųjų atliekų darytojų perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Atlikus šį RATĮ pakeitimą, būtų aiškiai nustatyta atsakomybė už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.
Įgyvendinus šiuos RATĮ pakeitimus dėl aiškiai nustatytos atsakomybės tvarkant radioaktyviąsias atliekas, būtų atsižvelgta į TATENA misijų Lietuvoje rekomendacijas dėl aiškesnės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos. Siekiant užtikrinti tinkamą radioaktyviųjų atliekų atitikties radioaktyviųjų atliekų priėmimo į atliekynus kriterijams kontrolę, Ignalinos AE, RATĮ projekte yra įtrauktos nuostatos, kurios įpareigoja Ignalinos AE, kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad jos apdorotos radioaktyviosios atliekos ir jų pakuotės atitiktų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus ir kuris užtikrintų, kad į saugyklą ar atliekyną būtų dedamos tik priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus atitinkančios radioaktyviosios atliekos ir jų pakuotės. Tikrinimą atliekant Ignalinos AE struktūriniam padaliniui, atsakingam už radioaktyviųjų atliekų dėjimą į atliekynus, šių atliekų atitikties radioaktyviųjų atliekų priėmimo į atliekynus kriterijams kontrolę ir vykdantis kitas atliekynų eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo funkcijas. Šis Ignalinos AE struktūrinis padalinys Ignalinos AE organizacinėje struktūroje turi būti atskirtas nuo Ignalinos AE struktūrinių padalinių, vykdančių radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, vežimą, saugojimą. Kad Ignalinos AE padalinių funkcijos atskirtos tinkamai, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau
Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų nustatomi reikalavimai radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo technologiniams, finansiniams ir vadybiniams pajėgumams.
Šis nutarimas iš esmės dubliuotų kitus teisės aktus, kuriuose yra nustatyti reikalavimai radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo technologiniams, finansiniams ir vadybiniams pajėgumams (Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas, Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 103 „Dėl Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“, ir kt.). Įvertinus tai, kad RATĮ projekte siūlomais pakeitimais radioaktyviųjų atliekų tvarkymas įstatymu bus pavestas vykdyti konkrečiam juridiniam asmeniui – Ignalinos AE, ir atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE jau yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašą, RATĮ reikalavimas, kad turi būti atliktas juridinio asmens, ketinančio vykdyti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo veiklą, atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, tampa perteklinis. Dėl šios priežasties numatoma panaikinti šią RATĮ nuostatą kaip perteklinę ir dubliuojančią Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatas.
Dėl RATĮ 4 straipsnio 4 punkto, 5 straipsnio 1 punkto ir 8¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios. RATĮ yra numatyta pareigą Vyriausybei tvirtinti, o Energetikos ministerijai teikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtrai skirtą programą. RATĮ 8¹ straipsnyje nurodytos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos (toliau
Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio planavimo metodika), 4.2.3 papunktyje. numatyta, kad plėtros programas tvirtina Vyriausybė. Programos tikslingumo klausimas gali būti inicijuojamas, laikantis Strateginio planavimo metodikoje nustatytos tvarkos, t. y. plėtros programos rengimą inicijuoja ir organizuoja atsakingas ministras, gavęs pritarimą Vyriausybės pasitarime. Papildomas Programos rengimo reglamentavimas RATĮ laikytinas pertekliniu, todėl turėtų būti panaikintas. Dėl RATĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi. Radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijai – tai kokybiniai ir kiekybiniai požymiai, pagal kuriuos nustatoma, ar radioaktyviosios atliekos ir jų pakuotės tinka dėti į saugyklą ar atliekyną, ir šie kriterijai priklauso nuo konkretaus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir aikštelės, kur yra įrenginys, savybių.
Todėl konkrečius kriterijus įmanoma nustatyti tik atliekant projektuojamo atliekyno saugos analizę, kurią atlieka pareiškėjas licencijai statyti saugyklą ar atliekyną gauti, todėl radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus gali nustatyti tik pareiškėjas licencijai statyti saugyklą ar atliekyną gauti. Dėl šios priežasties būtina tikslinti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi VATESI nustato tik reikalavimus radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijams, o pačius kriterijus nagrinėja derindama radioaktyviųjų atliekų saugyklos ar atliekyno saugos vertinimą. Siekiant aiškiai nustatyti, kada ir kas turi nustatyti radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus, reikia RATĮ papildyti nuostata, kuri įpareigotų statytoją (užsakovą) arba eksploatuojančią organizaciją atliekamos saugyklos ar atliekyno saugos analizės metu nustatyti radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus ir juos suderinti su VATESI. Šiuo metu toks reikalavimas yra netiesiogiai nustatytas VATESI viršininko įsakymais tvirtinamuose branduolinės saugos reikalavimuose. Dėl RATĮ 9 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir 11 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiu galios. RATĮ 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas privalo perimti radioaktyviąsias atliekas iš radioaktyviųjų atliekų darytojo, jeigu tos atliekos atitinka radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. Taip pat nustatyta, kad radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus nustato VATESI viršininkas, tačiau tai nėra VATESI funkcija.
VATESI nustato tik reikalavimus radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijams, o pačius kriterijus nagrinėja derindama radioaktyviųjų atliekų saugyklos ar atliekyno saugos vertinimą, tuo tikslu yra tikslinamas RATĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Patikslinus RATĮ projektu RATĮ 9 straipsnio 1 dalį nustatant, kad radioaktyviųjų atliekų darytojas radioaktyviąsias atliekas perduoda radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, kuris energetikos ministro nustatyta tvarka privalo jas priimti, RATĮ 11 straipsnio 2 dalies likusios nuostatos tampa perteklinės. Dėl RATĮ 9 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Vadovaudamasis RATĮ 9 straipsnio 2 dalimi, radioaktyviųjų atliekų darytojas turi sumokėti visas išlaidas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu nuo jų atsiradimo iki padėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, ir uždarytų atliekynų priežiūros išlaidas. Tačiau šiuo metu RATĮ nėra numatytas mechanizmas, kaip turi būti finansuojamas smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas jų bankroto ar likvidavimo atveju. Bankrutavus ar likvidavus smulkųjį radioaktyviųjų atliekų darytoją gali susidaryti situacija, kada šio darytojo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo išlaidų nebus galimybės padengti jo turėtų turtu, todėl šias radioaktyviąsias atliekas tektų tvarkyti valstybės biudžeto lėšomis.
Siekiant išvengti šios situacijos ir užtikrinti principą „teršėjas moka“, siūloma RATĮ 9 straipsnio 2 dalį papildyti reikalavimu radioaktyviųjų atliekų darytojui sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar turėti sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugų vertės banko garantiją įmonės bankroto ar kitu atveju, kai radioaktyviųjų atliekų darytojas privalo nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ir neturi sukaupęs radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų. Šios nuostatos panaudotiems uždariesiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniams tvarkyti būtų taikomos tiek, kiek jų tvarkymo nereglamentuoja šio įstatymo 24 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos, reikalingos branduolinės energetikos objektų eksploatavimui nutraukti ir saugiai šių objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusioms radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, kaupiamos vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymu, šio straipsnio nuostatos taip pat nebūtų taikomos branduolinės energetikos objektams. Dėl RATĮ 5 straipsnio 7 ir 8 dalių ir 10 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas reglamentuoja valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių steigimą, valdymą, veiklą, taip pat šiame įstatyme yra nustatyta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija tvirtinti įmonės veiklos strategiją, kurios turinį, be kita ko, nustato Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, RATĮ 5 straipsnio 7 ir 8 dalys ir 10 straipsnio 6 ir 7 dalys iš esmės yra perteklinės. Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas yra atsakingas už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, todėl veiklos strategijoje ir jos įgyvendinimo metiniame plane turi būti numatytos priemonės ir lėšos radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti. Taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo veiklos strategija turi atitikti galiojančius teisės aktus, ir galiojančią Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą. Dėl RATĮ 21 straipsnio papildymo nauja 1¹ dalimi. Lietuvos Respublikos branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos viena iš pateiktų rekomendacijų siūlo nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų parengtas galutinis atliekyno uždarymo planas ir suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Įvertinus šią tarptautinės vertinimo misijos pateiktą rekomendaciją ir siekiant užtikrinti nuoseklų pasirengimą atliekynų eksploatavimo ir galutinio uždarymo darbams, būtina teisės aktuose nustatyti reikalavimus, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – VATESI – įsitikintų, kad galima saugiai atlikti atliekyno uždarymą ir kad tai yra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Dėl RATĮ 21 straipsnio 3 dalies papildymo.
RATĮ 21 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad atliekyno priežiūrą po uždarymo atliksianti organizacija (RATĮ projekte – Ignalinos AE) parengia ir tvirtina Priežiūros po radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo programą, suderinusi ją su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir VATESI, tačiau nėra numatyti derinimo su šiomis institucijomis terminai. Todėl siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, RATĮ projekte siūloma numatyti derinimo su valstybės institucijomis terminus. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, iki Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, šiame įstatyme nustatyto radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlieka valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus RATĮ projektą bus pakeista radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarka, t. y. įstatymu bus paskirtas asmuo, vykdantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą (Ignalinos AE), siūloma Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio 2 dalį, kuria laikinai skiriamas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, pripažinti netekusia galios. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyrius (vedėja Asta Žalnieriūtė, tel. 8
vyriausiasis specialistas Renatas Šumskis, tel. 8 706 64 600, el. p. [email protected]. 3.
reglamentavimas Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo VIII-1190 2 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 4 ir 5 punktų,
kad po radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo turi būti užtikrinta ilgalaikė saugi atliekyno būklė. Šiuo metu nuostata, kad atliekynas būtų saugus ilgalaikėje perspektyvoje, yra įgyvendinama RATĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kad atliekyno saugos vertinimas turi apimti ir laikotarpį po atliekyno uždarymo.
turi būti atsižvelgiama į visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų etapų tarpusavio priklausomybę.
kad radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos saugiai visą jų tvarkymo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, nes šioje dalyje nurodoma, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga turi būti garantuojama visą įrenginio veikimo laiką ir po to, naudojant pasyviąsias saugos priemones, darant prielaidą, kad jei saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, tai saugios ir radioaktyviosios atliekos.
nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos tarptautinį ekspertinį įvertinimą, nėra. Tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimą buvo numatoma organizuoti vadovaujantis RATĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį Energetikos ministerija organizuoja dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje.
nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo nuostatos. Teisės aktai rengiami, vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Dėl RATĮ 2 straipsnio 21 dalies pakeitimo.
saugyklą ar atliekyną kriterijai. Praktikoje, vadovaujantis šia sąvoka, radioaktyviąsias atliekas reikėtų pakuoti vien dėl to, kad būtų galima taikyti radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. Dėl RATĮ 3 straipsnio 7 punkto pakeitimo. RATĮ
ribojimai, kur ir kada radioaktyviosios atliekos gali būti išvežamos į užsienio valstybių atliekynus. Dėl RATĮ 2 straipsnio 21 dalies, 5 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 11 straipsnio. Vadovaujantis RATĮ 5 straipsnio 5 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją skiria Energetikos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarka ir sąlygomis. Šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarką ir sąlygas, nuostatos sukelia neapibrėžtumą. RATĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimus radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo technologiniams, finansiniams ir vadybiniams pajėgumams ir jų įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė. Branduolinės saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad licencijos ir leidimai išduodami asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius, vadybos sistemos, žmogiškuosius, avarinės parengties, fizinės saugos, branduolinių medžiagų saugaus laikymo ir vežimo, jų apskaitos ir kontrolės, atitinkančios TATENA ir Euratomo garantijų įgyvendinimo nuostatas, pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijoje ar leidime nustatomas sąlygas ir užtikrinti branduolinę saugą, o šiuos pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato VATESI viršininkas.
Vadovaujantis RATĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti atliktas juridinio asmens, ketinančio vykdyti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo veiklą, atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinamas Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Dėl RATĮ 4 straipsnio 4 punkto, 5 straipsnio 1 punkto ir 8¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios. RATĮ yra numatyta pareigą Vyriausybei tvirtinti, o Energetikos ministerijai teikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtrai skirtą programą. RATĮ 8¹ straipsnyje nurodytos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos (toliau
RATĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta pareiga VATESI nustatyti radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo ir radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. RATĮ 11 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad VATESI nustatyti radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo ir radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus.
Šiuo metu RATĮ 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tik pareiga radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui radioaktyviųjų atliekų darytojo teritorijoje pasirinktinai tikrinti, ar perduodamos radioaktyviosios atliekos atitinka nustatytus radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. Šiuo metu reikalavimas statytojui (užsakovui) arba eksploatuojančiai organizacijai atliekamos saugyklos ar atliekyno saugos analizės metu nustatyti radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus yra netiesiogiai nustatytas VATESI viršininko įsakymais tvirtinamuose branduolinės saugos reikalavimuose. Dėl RATĮ 9 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir 11 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiu galios. RATĮ
privalo perimti radioaktyviąsias atliekas iš radioaktyviųjų atliekų darytojo, jeigu tos atliekos atitinka radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. Taip pat nustatyta, kad radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas. Dėl 9 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Šiuo metu RATĮ nėra numatytas mechanizmas, kaip turi būti finansuojamas smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas jų bankroto ar likvidavimo atveju. Dėl RATĮ 5 straipsnio 7 ir 8 dalių ir 10 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimo. Šiuo metu RATĮ 5 straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui rengti metinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą, o Energetikos ministerijai ją patvirtinti. Dėl RATĮ 21 straipsnio papildymo nauja 1¹ dalimi.
nėra specialaus straipsnio, įpareigojančio parengti ir pateikti derinti Radioaktyviųjų atliekų atliekyno galutinio uždarymo planą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo XI-1541
Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, šiame įstatyme nustatytas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlieka valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūlomos priemonės: Siekiant optimizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą Lietuvoje parengtu RATĮ projektu yra siūloma įstatymu paskirti konkretų juridinį asmenį – Ignalinos AE – vykdyti Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų ir kitų radioaktyviųjų atliekų darytojų perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, t. y. atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas ir įtvirtinti reikalavimus, kurie įpareigotų Ignalinos AE, kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad jos apdorotos radioaktyviosios atliekos būtų saugiai dedamos į saugyklą ar atliekyną. Šių reikalavimų kontrolę užtikrintų VATESI. Nauda visuomenei: Įgyvendinus šiuos RATĮ pakeitimus dėl aiškiai nustatytos atsakomybės tvarkant radioaktyviąsias atliekas, būtų atsižvelgta į TATENA misijų Lietuvoje rekomendacijas dėl aiškesnės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos. Tai padidins radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir jų padėjimo į atliekynus saugą. Sumažintas valstybės įmonių skaičius ir sutaupytos valstybės biudžeto lėšos.
Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo VIII-1190 2 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 4 ir 5 punktų,
Patikslinus nurodytus RATĮ straipsnius, bus užtikrinta RATĮ atitiktis Direktyvos nuostatoms. Tai padės užtikrinti aukštą saugos lygį tvarkant radioaktyviąsias atliekas Lietuvos Respublikoje. Įstatymo pakeitimai, perkeliantys Direktyvą, sustiprins radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos skaidrumą ir efektyvumą atliekant nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos tarptautinius ekspertinius įvertinimus. Vadovaudamasi siūlomų 4 straipsnio 4 punkto ir 5 straipsnio 4 punkto siūloma tvarka, Energetikos ministerija organizuotų tarptautinį ekspertinį įvertinimą, t. y. pakviestų į Lietuvą TATENA ARTEMIS misiją, kuri ir įvertintų nacionalinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą. Kadangi vertinimą atliktų nepriklausoma tarptautinė organizaciją, kuri atlieka ir branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinio vertinimo (IRRS) misijas, o ne Energetikos ministerija, interesų konflikto šioje situacijoje nebūtų. Dėl RATĮ 2 straipsnio 21 dalies pakeitimo. Patikslinus RATĮ projektu RATĮ 2 straipsnio 10 dalies sąvoką atsisakant žodžio „pakuotės“, naujoji sąvoka leis išvengti situacijos, kai radioaktyviąsias atliekas reikėtų pakuoti vien dėl to, kad būtų galima taikyti radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus. Tai potencialiai gali sumažinti bendrą radioaktyviųjų atliekų kiekį. Dėl RATĮ 3 straipsnio 7 punkto pakeitimo. RATĮ projektu patikslinus 3 straipsnio 7 punktą nuoroda į RATĮ 25 straipsnį bus ištaisytas RATĮ techninis netikslumas. Dėl RATĮ 2 straipsnio 21 dalies, 5 straipsnio, 10 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies.
Siekiant aiškiai nustatyti atsakomybes tvarkant radioaktyviąsias atliekas ir išvengti teisės aktų kolizijos, atsižvelgiant į Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 103 „Dėl Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatų patvirtinimo“, pakeitimus, siūloma pakeisti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarką, įstatymu pavedant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą vykdyti konkrečiam juridiniam asmeniui – Ignalinos AE. Šis pakeitimas leistų Ignalinos AE teritorijoje esančias ir (ar) statomas saugyklas ir atliekynus ir toliau tvarkyti Ignalinos AE. Tai sutrumpintų ir atpigintų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus. Ignalinos AE vykdytų visų radioaktyviųjų atliekų pradinį, pagrindinį ir galutinį apdorojimą, vežimą, saugojimą, dėjimą į atliekyną, atliekyno uždarymą ir uždaryto atliekyno priežiūrą. Dėl RATĮ 4 straipsnio 4 punkto, 5 straipsnio 1 punkto ir 8¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios. RATĮ projekte numatyta panaikinti RATĮ nuostatas įpareigojančias Vyriausybę tvirtinti, o Energetikos ministeriją teikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtrai skirtą programą. Programa būtų rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, o ne RATĮ nuostatomis. Toks RATĮ pakeitimas prisidėtų prie strateginio planavimo dokumentų sistemos optimizavimo, kurią numato atlikti Vyriausybė (Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.1.5 papunktis). RATĮ 8¹ straipsniu yra perkeltos Direktyvos 12 straipsnio nuostatos, susijusios su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos turiniu.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos teisės koordinavimo prasme yra paprasčiau ir efektyviau, kai direktyva įgyvendinama norminiais teisės aktais, numatoma parengti energetikos ministro įsakymą, kuriuo būtų perkeltos Direktyvos 12 straipsnio nuostatos, susijusios su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos turiniu. Šiame energetikos ministro įsakyme taip pat būtų nustatyta, su kuriomis institucijomis turi būti derinama ši programa. Dėl RATĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo ir 15 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi. Patikslinus RATĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bus aiškiai nustatyta VATESI kompetencija nustatant reikalavimus radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo ir radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijams. RATĮ projekte įtvirtinus nuostatą, įpareigojančią statytoją (užsakovą) arba eksploatuojančią organizaciją atliekamos saugyklos ar atliekyno saugos analizės metu nustatyti radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijus ir juos suderinti su VATESI, bus užtikrintas tinkamas statytojo (užsakovo) arba eksploatuojančios organizacijos dėmesys radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijams nustatyti. Taip pat dėl to padidės saugyklos ar atliekyno saugumas. Dėl RATĮ 9 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir 11 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusiu galios. Patikslinus RATĮ projektu RATĮ 9 straipsnio 1 dalį bus nustatyta, kad radioaktyviųjų atliekų darytojas radioaktyviąsias atliekas perduoda radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, kuris energetikos ministro nustatyta tvarka privalo jas priimti. Radioaktyviųjų atliekų perdavimo radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui tvarka bus nustatyta energetikos ministro įsakymu. Dėl 9 straipsnio 2 dalies pakeitimo.
Patvirtinus RATĮ projektą, bus išvengta situacijos, kada bankrutavusio ar likviduoto smulkiojo radioaktyviųjų atliekų darytojo radioaktyviąsias atliekas reikėtų tvarkyti valstybės biudžeto lėšomis, ir bus užtikrintas principas „teršėjas moka“. RATĮ projekto 9 straipsnio 2 dalies papildyme siūloma nustatyti reikalavimus radioaktyviųjų atliekų darytojui sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar turėti sutarties su Ignalinos AE dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugų vertės banko garantiją įmonės bankroto ar kitu atveju, kai radioaktyviųjų atliekų darytojas privalo nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ir neturi sukaupęs radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų. Dėl RATĮ 5 straipsnio 7 ir 8 dalių ir 10 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas reglamentuoja valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių steigimą, valdymą, veiklą taip pat šiame įstatyme yra nustatyta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija tvirtinti įmonės veiklos strategiją, kurios turinį, be kita ko, nustato Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, RATĮ 5 straipsnio 7 ir 8 dalys ir 10 straipsnio 6 ir 7 dalys iš esmės yra perteklinės, dėl šios priežasties šios RATĮ nuostatos turi būti pripažintos netekusiomis galios. Dėl RATĮ 10 straipsnio papildymo nauja 4 dalimi.
Priėmus RATĮ projektą, už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą bus paskirta Ignalinos AE, todėl, siekiant užtikrinti sprendimų dėl radioaktyviųjų atliekų atitikties priėmimo į atliekynus kriterijams priėmimo nepriklausomumą, RATĮ projekte siūloma nustatyti, kad Ignalinos AE struktūriniai padaliniai, vykdantys radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, vežimą, saugojimą organizacinėje struktūroje, turi būti atskirti nuo radioaktyviųjų atliekų dėjimą į atliekynus, šių atliekų atitikties radioaktyviųjų atliekų priėmimo į atliekynus kriterijams kontrolę ir kitas aliekynų eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio. Tinkamo Ignalinos AE struktūrinių padalinių atskyrimo kontrolė bus užtikrinama, VATESI licencijavimo proceso metu: paraiškos licencijai eksploatuoti atitinkamą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį gauti vertinimo metu, o tuo atveju, jei licencija jau išduota, vertinant branduolinės energetikos objekto modifikacijos saugą pagrindžiančius dokumentus Branduolinės energijos įstatymo ir Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Dėl RATĮ 21 straipsnio papildymo nauja 1¹ dalimi. Nuostata įpareigojanti radioaktyviųjų atliekų atliekyną eksploatuojančią organizaciją parengti ir suderinti Radioaktyviųjų atliekų atliekyno galutinio uždarymo planą su VATESI leis geriau planuoti galutinio atliekyno uždarymo darbus. Taip pat ši nuostata leis VATESI įsitikinti, ar galutiniame radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo plane yra pateiktos teigiamos išvados dėl galimybės saugiai atlikti atliekyno uždarymą ar šios išvados yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir atitinka radioaktyviųjų atliekų atliekyno saugą reglamentuojančius teisės aktus. Dėl RATĮ 21 straipsnio 3 dalies papildymo.
RATĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodžius Priežiūros po radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymo programos derinimo terminus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, atliekyno priežiūrą po uždarymo atliksiančiai organizacijai (RATĮ projekte – Ignalinos AE) bus galima tiksliau planuotis darbus. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmus šį įstatymo projektą, nebebus laikinai paskirto radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo, kadangi, priėmus RATĮ projektą, už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą bus paskirta Ignalinos AE. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. Dėl RATĮ 9 straipsnio 2 dalies pakeitimo Teikiamas RATĮ pakeitimas sukurs verslo subjektams papildomą piniginę naštą. Kadangi, siekiant užtikrinti principą „teršėjas moka“, siūloma RATĮ 9 straipsnio 2 dalį papildyti reikalavimu radioaktyviųjų atliekų darytojui sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar turėti sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugų vertės banko garantiją įmonės bankroto ar kitu atveju, kai radioaktyviųjų atliekų darytojas privalo nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ir neturi sukaupęs radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikis verslo subjektų verslo sąlygoms buvo vertinamas atsižvelgiant į šiuo metu esančių verslo subjektų, kurie turi licencijas vykdyti veiklą su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kurių veiklos rezultate susidaro radioaktyviosios atliekos, kurias reikia tvarkyti ir padėti į atliekynus, skaičių. Tarp šių verslo subjektų nėra tų, kurie savo veikloje naudoja uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kadangi tokių subjektų garantijos dėl panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių tvarkymo, jau yra reglamentuotos RATĮ 24 straipsnyje ir jiems siūlomas RATĮ 9 straipsnio 2 dalies papildymas nebus taikomas. Kiek vidutiniškai kainuoja sutvarkyti verslo subjektui jo veiklos metu atsiradusias radioaktyviąsias atliekas, buvo įvertinta pagal RATA pateiktą informaciją apie jai verslo subjektų perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas, kurias apmoka radioaktyviųjų atliekų savininkas. Vidutinės išlaidos verslo subjektui (priklauso nuo radioaktyviųjų atliekų kiekio ir kitų jų savybių), dėl siūlomo RATĮ pakeitimo galėtų būti 920 Eur. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
11, 15, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, turės būti atnaujinti šie teisės aktai:
Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, keičiant plane nurodytą remiančiąją instituciją RATA į Ignalinos AE. Už projekto pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1427 „Dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos patvirtinimo“. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje RATA yra paskirta atsakinga institucija už šioje programoje numatytų uždavinių įgyvendinimą. Visas reorganizuojamos RATA teises ir pareigas po RATA išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perims reorganizavime dalyvaujanti Ignalinos AE ir užtikrins RATA šiuo metu atliekamų funkcijų vykdymo tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą susijusius su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Dėl šios priežasties Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyti uždaviniai turi būti priskirti Ignalinos AE. Atsakinga institucija už projekto pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. RATĮ pakeitimo projekte tikslinamos „radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymas“, „radioaktyviųjų atliekų pakuočių priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijai“, „radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas“ sąvokų apibrėžtys. Įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos Sąjungos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
11, 15, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, turės būti parengti šie teisės aktai:
priimtas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis nacionalinės branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos, įskaitant ir kompetentingų reglamentavimo ir priežiūros institucijų, tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimo tvarką, ir reglamentuojantis branduolinės energetikos objektų reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimų ir jų kolegialios ekspertinės tarpusavio peržiūros organizavimo tvarką bei tarptautinio ekspertinio įvertinimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Lietuvoje, organizavimo tvarką, nuostatomis, reglamentuojančiomis nacionalinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reglamentavimo ir priežiūros sistemos, įskaitant ir kompetentingų reglamentavimo ir priežiūros institucijų, tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimą (siūloma atsakinga už nutarimo projekto pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija).
netekusiu galios, turės būti parengtas Energetikos ministro įsakymas, kuriuo būtų perkeltos Direktyvos 12 straipsnio nuostatos susijusios su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos turiniu (projekto rengėjas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija).
perdavimo radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui tvarką (projekto rengėjas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija). 12.
reikalingos biudžeto lėšos Priemonių kaštai: RATĮ projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės, tačiau RATĮ projektas sudarys prielaidas optimizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sektorių. RATA reorganizavimas leis atsisakyti valstybės biudžeto lėšomis išlaikomų RATA nuomojamų patalpų (nuomai skiriama 50 tūkst. eurų per metus). Pagal RATA pateiktą įvertinimą, reorganizavus RATA ir dalį jos darbuotojų įdarbinus Ignalinos AE, o dalį darbuotojų atleidus, galimas valstybės biudžeto lėšų sutaupymas būtų apie 25 proc. įmonei skiriamų lėšų darbo užmokesčiui (2017 m. 404 tūkst. eurų), t. y. 101 tūkst. eurų. Bendras sutaupymas būtų apie 151 tūkst. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai viešai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, siūlant suinteresuotiems ir kitiems asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „radioaktyviosios medžiagos“, „radioaktyviosios atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamame Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-1927 yra įtvirtinama nauja radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarka ir nuo minėto įstatymo įsigaliojimo juo bus įstatyme nurodytas asmuo, šiuo projektu keičiamo įstatymo nuostatos neteks aktualumo, todėl jų pripažinti netekusiomis galios nereikia. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlikti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai, savo veiklą vykdžiusiai nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė, ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Patricija Ceiko ir skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Šumskis, VĮ Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros direktorė Ana Selčinskienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Tadas Čiblys, Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja Elena Mačiulaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-04-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamame Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-1927 yra įtvirtinama nauja radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarka ir nuo minėto įstatymo įsigaliojimo juo bus įstatyme nurodytas asmuo, šiuo projektu keičiamo įstatymo nuostatos neteks aktualumo, todėl jų pripažinti netekusiomis galios nereikia.
Atkreiptinas dėmesys, jog projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlikti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai, savo veiklą vykdžiusiai nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios. Nepritarti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas įneš teisinį aiškumą dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. XI-1541 pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo. Nepanaikinus Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio gali kilti klaidingų lūkesčių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatys papildomą tvarką kuria vadovaujantis bus paskirtas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Ekonomikos komitetas
2018-05-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Patricija Ceiko, Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Šumskis, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis; Valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra direktorė Ana Selčinskienė; Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius; Buitinių vartotojų sąjungos vadovas Antanas Miškinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamame Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte Nr.
XIIIP-1927 yra įtvirtinama nauja radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo skyrimo tvarka ir nuo minėto įstatymo įsigaliojimo juo bus įstatyme nurodytas asmuo, šiuo projektu keičiamo įstatymo nuostatos neteks aktualumo, todėl jų pripažinti netekusiomis galios nereikia. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas atlikti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai, savo veiklą vykdžiusiai nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios. Pritarti Siūloma įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijoms atlikti (Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra šią veiklą vykdys nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: -
pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2018-05-23 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui.
Nepritarti Siūloma įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijoms atlikti (Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra šią veiklą vykdys nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios). 2. Seimo Energetikos komisija, 2018-05-23 Pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1928 Nepritarti Siūloma įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijoms atlikti (Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra šią veiklą vykdys nuo 2011 metų iki naujo teisinio reguliavimo pradžios). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 7.2. Pasiūlymai: -. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Bronislovas Matelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė