1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
tikslai ir uždaviniai Šiuo laikotarpiu 70 proc. valstybės investicijų sudaro Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kita tarptautinė finansinė parama, tačiau mažėjant ES finansavimui po
sąlygomis nepakankamumui ir (ar) neoptimalumui padengti, vykdyti aktyvią tarptautinių, institucinių ir privačių investuotojų paiešką bei kurti priemones, tinkamas instituciniams investuotojams, ir taip skatinti investicijas Lietuvoje. Investicijų tiek verslo, tiek ilgalaikiams projektams[1] finansuoti trūkumas lemia žemą įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir inovacijų stoką. Siekiant augimo susiduriama su inovacijų skatinimo iššūkiais – pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių inovacinę veiklą, yra lėšų ir finansavimo šaltinių trūkumas ar per aukšta inovacijos kaina. Nepakankamos investicijos į didesnės rizikos naujų produktų ir paslaugų plėtrą lemia, kad Lietuvos ūkio pridėtinė vertė yra žema. Siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, būklę, prieinamumą, poveikį aplinkai bei užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir prieinamą kainą vartotojui ar mokesčių mokėtojui, reikia skatinti privačių investuotojų įsitraukimą į viešosios infrastruktūros projektų finansavimą, kas leistų sumažinti valstybės finansinę naštą ir padidinti paslaugų įvairovę ir apimtį. Skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo tikslas yra ne didinti viešojo sektoriaus įsiskolinimus, bet pritraukti privačių lėšų viešosios infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimui finansuoti. ES valstybėse veikia nacionalinės plėtros įstaigos[2], kurios yra valstybės kontroliuojamos finansų įstaigos, skatinančios investicijas teikiant paskolas, garantijas, kapitalo investicijas ir pritraukiant investuotojų lėšas bei formuojančios palankų klimatą šioms investicijoms įgyvendinti.
Nors Lietuvoje veikia 3 valstybės valdomos finansų įstaigos, t. y. uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, valdančios fondus arba įgyvendinančios finansines priemones, tačiau nė viena jų neturi nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) statuso. NPĮ sukūrimas Lietuvoje: 1) investuotojams suformuotų aiškią institucinę struktūrą ir patikimą investicinę aplinką, nes tokių finansavimo platformų veikimas yra įprasta daugelio ES valstybių narių praktika; 2) užtikrintų efektyvesnį investavimą į viešąją infrastruktūrą, verslą, inovacijas, kompleksinį teritorijų vystymą;
3) padėtų spręsti finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumą ir (ar) neoptimalumą, nes būtų siūlomi finansiniai produktai, kurių rinka viena neteikia arba teikia nepakankamai; 4) mažintų Lietuvos finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo ES ir kitų šalių skiriamo finansavimo (subsidijų) bei skatintų plačiau taikyti finansines priemones po 2020 metų, kai sumažės subsidijoms skiriamų ES lėšų dalis; 5) leistų pasinaudoti Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (toliau – EIB) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) lėšomis, nes Reglamente (ES) 2015/1017 NPĮ nurodoma kaip institucija, išplečianti galimybes valstybėms narėms pasinaudoti ESIF lėšomis šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat EIB gali investuoti į NPĮ įkurtus investicinius fondus ar platformas.
NPĮ įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sukurti NPĮ veikimo teisinę bazę, užtikrinti veiklos prioritetų laikymąsi ir reglamentuoti NPĮ finansinę veiklą, užtikrinančią ilgalaikių investicijų Lietuvoje skatinimą ir finansavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas (ir) ar neoptimalus ir kurioms trūksta rinkoje veikiančių bankų, kitų investuotojų ar finansinių paslaugų, ir numatyti priemones veiksmingai NPĮ veiklai vykdyti. NPĮ vykdomų skatinamojo finansavimo veiklų teisinis reglamentavimas įstatymo lygmeniu užtikrintų aiškų ir skaidrų valstybės lėšų panaudojimą, paspartintų privačių lėšų pritraukimą ir sukurtų patikimesnę investicinę aplinką.
Teisiškai apibrėžtas NPĮ statusas būtų svarbus žingsnis stiprinant šiuo metu veikiantį valstybės valdomų finansų įstaigų tinklą ir suteikiant jam tinkamas priemones investicijoms Lietuvoje skatinti ir jų efektyvumui didinti. Pabrėžtina, kad NPĮ nekonkuruoja su rinkos dalyviais (bankais, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis, kt.), priešingai, jų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į tas sritis, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus ir kartu įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, sumažinant privačių investuotojų riziką) siekti pritraukti privačių lėšų. Finansinių priemonių privalumas
Tai itin aktualu rengiantis laikotarpiui po 2020 metų, kai Lietuvai skiriamos ES lėšos gali mažėti, o investuotos lėšos per finansines priemones sugrįš ir bus toliau naudojamos siekiant tų pačių tikslų, bei keičiant požiūrį į investavimą (pereinama nuo subsidijų prie finansinių priemonių). NPĮ siekis – spręsti finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumo ir (ar) neoptimalumo įvairiose srityse klausimus, kai finansiškai gyvybingiems (finansinę grąžą ir pelną duodantiems, atsiperkantiems) projektams neįmanoma gauti finansavimo rinkos sąlygomis (pavyzdžiui, bankai atsisako teikti paslaugas viešiesiems subjektams dėl jų turimų per didelių įsipareigojimų ar per ilgo projektų atsipirkimo laikotarpio, taip pat jaunoms ir inovatyvioms įmonėms, kai neįmanoma numatyti jų pinigų srautų ir paskolų grąžinimo galimybių, arba vengiama investuoti į mažai žinomas sritis, kai yra mažai duomenų apie projektų finansinį gyvybingumą, todėl investavimo rizika vertinama kaip ypač aukšta) arba finansavimo sąlygos yra nepriimtinos (pavyzdžiui, trumpas banko paskolos grąžinimo laikotarpis ar nepalankios palūkanos). NPĮ gali prisiimti didesnę investavimo riziką ir (arba) sutikti su mažesne ar itin ilgo laikotarpio investicine grąža nei rinkos investuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas tam tikrose srityse nustatomas atlikus išankstinį (angl. ex-ante) vertinimą. Išankstiniam vertinimui nebeatitinkant realių rinkos sąlygų, jis turi būti atnaujinamas. Tokiu būdu gali būti nustatytas poreikis įgyvendinti finansines priemones naujose srityse ar keisti jau įgyvendinamas finansines priemones. Pažymima, kad NPĮ teisinė forma (akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė) nustatyta atsižvelgiant į Projekte nurodytus reikalavimus dėl NPĮ minimalaus nuosavo kapitalo. 2.
Projektą inicijavo ir rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento (direktorius Ramūnas Dilba, tel. 219 4437) Finansinių priemonių skyriaus (vedėja Agnė Kazlauskaitė, tel. 219 4495) vyriausioji specialistė Agnė Dudarevičienė, tel. 219 4409. 3. Dabartinis teisinis Projekte aptartų klausimų reglamentavimas Šiuo metu nėra nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių NPĮ veiklą. Tačiau nacionaliniai teisės aktai, aktualūs kuriant NPĮ ir nustatant jų veiklos teisinį reguliavimą, iš esmės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1428 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
„Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
fondo“, taip pat, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas. Nors uždarajai akcinei bendrovei Viešųjų investicijų plėtros agentūra, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nėra pavesta vykdyti NPĮ veiklą, tačiau, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, atitinkantį NPĮ vykdomas funkcijas, joms galima būtų pavesti vykdyti NPĮ veiklą. Priėmus įstatymą ir minėtoms bendrovėms pavedus vykdyti NPĮ veiklą, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai turės būti atitinkamai pakeisti. Be to, šiuo metu taip pat nėra nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių NPĮ veiklos priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad NPĮ nepriklausomos priežiūros funkcijas siūloma pavesti Lietuvos bankui (toliau – LB), kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektas (žr. detaliau 8 punktą). 4.
nuostatos ir laukiami jų teigiami rezultatai Projektu įtvirtinamas naujas aiškesnis NPĮ veiklos teisinis reglamentavimas. NPĮ teiks finansines paslaugas, kurių dėl įvairių priežasčių nesiūlo arba nėra aktyvi siūlyti rinka. NPĮ vaidmuo užtikrinant kapitalo prieinamumą vykdomiems projektams būtų ypač reikšmingas rengiantis galimam ekonomikos plėtros sulėtėjimui, ypač atsižvelgiant į tikėtiną neigiamą Brexit ir ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšų sumažėjimo po 2020 metų poveikį. Profesionaliai ir tinkamai veikiančios NPĮ prisidėtų prie racionalesnio valstybės ir savivaldybių, ES, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų investavimo, smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo, kitose srityse. Finansavimas būtų skiriamas tik finansiškai gyvybingiems projektams, o finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas nustatomas atlikus išankstinį (angl. ex-ante) vertinimą. NPĮ galėtų sukurti ir valdyti investavimo platformas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas sutelkti privačių investuotojų ir tarptautinių finansinių institucijų lėšas, įgyvendinti daugiau finansiškai gyvybingų projektų, efektyviau ir su mažesne rizika valdyti investicijas bei smulkiems projektams gauti finansavimą iš EIB su ESIF garantija. NPĮ statusas tarptautiniu mastu suteikiamas tik institucijoms, atsakingoms už skatinamojo finansavimo vykdymą. Dėl Europoje paplitusio nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų (angl. National Promotional Banks) modelio NPĮ kuria patikimą investicinę aplinką užsienio ir tarptautiniams instituciniams investuotojams. 5. Galimos neigiamos priimto Projekto pasekmės Neigiamų priimto Projekto pasekmių nenumatoma. 6.
6Projekto įtaka kriminogeninei situacijai,
korupcijai Projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Projekto įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas turi teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl NPĮ veikimo verslo srityje. NPĮ statuso suteikimas skatintų plačiau taikyti finansines priemones, kurių pasiūla ir įvairovė, galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones, didina finansavimo šaltinių prieinamumą verslui. Grįžusias finansinių priemonių lėšas galima panaudoti kelis kartus, iš jų gali būti kuriamos naujos priemonės verslui, neskiriant papildomų valstybės biudžeto lėšų. Finansinės priemonės, pavyzdžiui, lengvatinės paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą, neiškreipia konkurencijos tarp įmonių, o suteikia galimybę didesniam skaičiui viešojo sektoriaus ir verslo ar žemės ūkio subjektų gauti reikalingą finansavimą, sumažina investicijų kainą, pritraukia daugiau privačių lėšų ir taip padidina investuojamas lėšas, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat bendrojo vidaus produkto augimą. NPĮ statuso suteikimas valstybės valdomoms finansų įstaigoms užtikrintų racionalesnį investavimą į verslą ir padėtų pritraukti daugiau investicijų (nes NPĮ kuria patikimą investicinę aplinką užsienio ir tarptautiniams instituciniams investuotojams), kas didintų įmonių konkurencingumą, darbo našumą, produktyvumą ir skatintų inovacijas. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, jo lydimieji aktai Projektu teikiamas teisinis NPĮ veiklos reglamentavimas tinkamai siejasi su finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu.
Siekiant užtikrinti NPĮ veiklos nepriklausomą priežiūrą reikia pakeisti LBĮ 42 straipsnį, reglamentuojantį LB prižiūrimų subjektų sąrašą (pakeičiama 42 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis papildoma 13 punktu), ir LBĮ 1 priedą, reglamentuojantį finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazę ir maksimalius įmokų dydžius. Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtus ir Vyriausybei kartu su NPĮ įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektu pateiktus LBĮ pakeitimus, kuriais nustatoma bendra finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarka. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka ES dokumentus. 11.
kas ir kada juos turės priimti Iki šio įstatymo įsigaliojimo bus parengtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo atitinkamoms finansų įstaigoms bus pavesta vykdyti NPĮ veiklą, bus apibrėžtos jų pagrindinės sritys, reglamentuotas vertinimas, kuriuo nustatomas finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas, jo atlikimo tvarka ir kita. Vyriausybės nutarimu NPĮ pavedus vykdyti vienai ar kelioms esamoms nacionalinėms finansų įstaigoms
teisės aktai ir steigimo dokumentai privalės atitikti NPĮ įstatymo nuostatas. Todėl pavedus vykdyti NPĮ veiklą Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kaip NPĮ akcijų suteikiamų teisių patikėtinės, pagal kompetenciją turės priimti minėtų įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir steigimo dokumentų pakeitimus. Taip pat reikiamus NPĮ priežiūrą reglamentuojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengs LB. 12. Projekto įtaka valstybės biudžeto lėšoms Įsigaliojus įstatymui skatinamosios finansinės priemonės ir toliau bus įgyvendinamos iš ES, grįžtančių ir (ar) grįšiančių, ir (ar) pritrauktų privačių lėšų. Taip pat NPĮ funkcijų įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų, todėl, esant pagrįstam poreikiui ir galimybėms, valstybės biudžeto lėšas planuos skatinamąsias finansines priemones įgyvendinantys asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. 13.
„Nacionalinė plėtros įstaiga“, „įstatymas“, „skatinamoji veikla“,
„rinkos nepakankamumas“, „finansinės priemonės“, „priežiūra“.
[1] Suprantama kaip projektas, kai finansavimą pagal skatinamąją finansinę priemonę gauna galutiniai naudos gavėjai. [2] Šios įstaigos veikia pagal 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/1017), 2 straipsnio 3 dalį.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad finansų įstaigoms vykdyti Nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš siūlomų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiomis procedūromis vadovaujantis turėtų atrinkti ir pasiūlyti Vyriausybei pavesti tam tikroms finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio
institucijos teikimu, todėl jei minėta Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teikti ir pasiūlymus Vyriausybei pavesti finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, turėtu būti atitinkamai tikslinama projekto 4 straipsnio 1 dalis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad finansų įstaigai vykdyti NPĮ veiklą paveda Vyriausybė ir tokią veiklą finansų įstaiga, kuriai pavesta vykdyti NPĮ veiklą, gali pradėti vykdyti tik tada, kai priežiūros institucija įrašo ją į NPĮ sąrašą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalyje vietoje žodžių „vykdymas perleidžiamas kitai šio įstatymo reikalavimus atitinkančiai finansų įstaigai“ rašyti „vykdymas perleidžiamas kitai šio įstatymo reikalavimus atitinkančiai NPĮ“. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tuo laikotarpiu, kol jie bus perduoti kitai NPĮ. 3. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog NPĮ gali veiklai vykdyti pasitelkti finansų tarpininkus. Pastebėtina, jog iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu ir kieno nustatyta tvarka minėti tarpininkai būtų „pasitelkiami“.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 4. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti, jog nustačius, kad NPĮ nuosavas kapitalas yra mažesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo nedelsdami sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. NPĮ visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti NPĮ nuosavą kapitalą iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mažiausio dydžio. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiu laikotarpiu turėtų nustatyti, kad NPĮ nuosavas kapitalas neatitinka įstatymo nuostatų. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Antra, įstatymo projekto nuostata „kaip galima greičiau atkurti NPĮ nuosavą kapitalą“ nėra pakankamai aiški ir gali būti subjektyviai vertinama. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, įstatymo projekto V skyriaus reikalavimų neatitikimas būtų pagrindas Vyriausybei panaikinti pavedimą vykdyti NPĮ veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant laikotarpį, per kurį turi būti atkurtas NPĮ nuosavas kapitalas. 5. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalimi nustatoma, kad specialusis kapitalo rezervas formuojamas kaupimo principu, kiekvienais metais tokiam rezervui formuoti skiriant ne mažiau kaip 10 procentų tų metų paskirstytojo pelno, iki bus pasiektas nustatytas rezervo lygis. Siūloma nuostata diskutuotina. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kokį terminą NPĮ turi suformuoti specialųjį kapitalo rezervą.
Atkreiptinas dėmesys, kad gali susidaryti situacijos, kuomet ne mažesnis kaip 5 procentų NPĮ įstatinio kapitalo dydžio specialusis kapitalo rezervas niekada ir nebūtų suformuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, įstatymo projekto V skyriaus reikalavimų neatitikimas būtų pagrindas Vyriausybei panaikinti pavedimą vykdyti NPĮ veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas nustatytas rezervo lygis. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷ straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-1896. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymų projekto nuostatas derinti tarpusavyje, įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas, o įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalyje – į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio nuostatas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos (toliau NPĮ) veiklą konkrečiai finansų įstaigai panaikinimas ir kitos NPĮ paskyrimas minėtai veiklai tęsti gali užimti atitinkamą laiko tarpą, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas projekto 4 straipsnio 4 dalies atveju vykdytų NPĮ veiklą iki naujos NPĮ paskyrimo. 2. Manytina, jog projekto 14 straipsnio 2 dalis turėtų būti tikslinama, nustatant, jog NPĮ nuosavo kapitalo sumažėjimą galėtų nustatyti ne tik pati NPĮ, bet ir priežiūros institucija. Be to nėra aišku, ar nuosavo kapitalo sumažėjimą nustatytų NPĮ kaip juridinis asmuo, ar tam tikri NPĮ valdymo organai, pvz. stebėtojų taryba. Atsižvelgiant į tai, reguliavimas tikslintinas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, įstatymo projekto V skyriaus reikalavimų neatitikimas būtų pagrindas Vyriausybei panaikinti pavedimą vykdyti NPĮ veiklą. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti tikslintinos, aiškiai nurodant laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas nustatytas rezervo lygis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO projekto nr. XIIIP-1922 2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-1241 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad finansų įstaigoms vykdyti Nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš siūlomų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiomis procedūromis vadovaujantis turėtų atrinkti ir pasiūlyti Vyriausybei pavesti tam tikroms finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi, pavedimai vykdyti NPĮ veiklą panaikinami Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, todėl jei minėta Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teikti ir pasiūlymus Vyriausybei pavesti finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, turėtu būti atitinkamai tikslinama projekto 4 straipsnio 1 dalis.
Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) (toliau – pavedimas vykdyti NPĮ veiklą).“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
2Atsižvelgiant į tai,
kad finansų įstaigai vykdyti NPĮ veiklą paveda Vyriausybė ir tokią veiklą finansų įstaiga, kuriai pavesta vykdyti NPĮ veiklą, gali pradėti vykdyti tik tada, kai priežiūros institucija įrašo ją į NPĮ sąrašą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalyje vietoje žodžių
„vykdymas perleidžiamas kitai šio įstatymo reikalavimus atitinkančiai finansų
įstaigai“ rašyti „vykdymas perleidžiamas kitai šio įstatymo reikalavimus atitinkančiai NPĮ“. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tuo laikotarpiu, kol jie bus perduoti kitai NPĮ. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Panaikinus pavedimą vykdyti NPĮ veiklą, esamų sutartinių ar kitų įsipareigojimų, susijusių su skatinamojo finansavimo veikla, vykdymas perleidžiamas kitai šio įstatymo reikalavimus atitinkančiai finansų įstaigai NPĮ.“ Įsipareigojimus vykdys NPĮ, kuriai jie bus perduoti. Tarpinio/laikino įsipareigojimų perdavimo nenumatoma. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog NPĮ gali veiklai vykdyti pasitelkti finansų tarpininkus.
Pastebėtina, jog iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu ir kieno nustatyta tvarka minėti tarpininkai būtų „pasitelkiami“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Įvertinus tai, kad finansų tarpininkų atranka yra reglamentuojama:
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL, 2013 L 347, p. 320) 38 straipsnio 4 dalyje,
pakeitimuose (Pasiūlymas Nr. (2016) 605), pagal kuriuos tokioms įstaigoms kaip NPĮ galima skirti ESI lėšų (angl. direct contract award), jeigu šios įstaigos tenkina tam tikras sąlygas, įskaitant nepriklausomą šios įstaigos priežiūrą. Atitinkamais teisės aktais įsteigus ar paskyrus NPĮ, ji atitiktų Pasiūlymo Nr. (2016) 605 sąlygas ir būtų užtikrinta, kad NPĮ galėtų skirti ESI lėšas pasitelkdama finansines priemones,
gairėse valstybėms narėms dėl finansinių priemonių valdytojų atrankos (http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/guidelines/2016/guidance-for-member-states-on-the-selection-of-bodies-implementing-financial-instruments),
viešųjų pirkimų įstatyme, poreikio Įstatymo projekte nustatyti papildomus reikalavimus dėl juridinio asmens atrankos konkrečiai skatinamajai finansinei priemonei įgyvendinti, nėra. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti, jog nustačius, kad NPĮ nuosavas kapitalas yra mažesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo nedelsdami sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. NPĮ visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti NPĮ nuosavą kapitalą iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mažiausio dydžio. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiu laikotarpiu turėtų nustatyti, kad NPĮ nuosavas kapitalas neatitinka įstatymo nuostatų. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Antra, įstatymo projekto nuostata
„kaip galima greičiau atkurti NPĮ nuosavą kapitalą“ nėra pakankamai aiški ir
gali būti subjektyviai vertinama. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, įstatymo projekto V skyriaus reikalavimų neatitikimas būtų pagrindas Vyriausybei panaikinti pavedimą vykdyti NPĮ veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant laikotarpį, per kurį turi būti atkurtas NPĮ nuosavas kapitalas. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „NPĮ nNustačius, kad NPĮ nuosavas kapitalas yra mažesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo nedelsdami sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. NPĮ visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau per 6 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimo, atkurti NPĮ nuosavą kapitalą iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mažiausio dydžio.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi nustatoma, kad specialusis kapitalo rezervas formuojamas kaupimo principu, kiekvienais metais tokiam rezervui formuoti skiriant ne mažiau kaip 10 procentų tų metų paskirstytojo pelno, iki bus pasiektas nustatytas rezervo lygis. Siūloma nuostata diskutuotina. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kokį terminą NPĮ turi suformuoti specialųjį kapitalo rezervą. Atkreiptinas dėmesys, kad gali susidaryti situacijos, kuomet ne mažesnis kaip
niekada ir nebūtų suformuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, įstatymo projekto V skyriaus reikalavimų neatitikimas būtų pagrindas Vyriausybei panaikinti pavedimą vykdyti NPĮ veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas nustatytas rezervo lygis. Nepritarti Atitiktis Įstatymo projekto 15 straipsniui turi būti stebima pagal 1 ir 2 dalis, t. y. privaloma skirti ne mažiau kaip 10 procentų tų metų paskirstytojo pelno, iki bus pasiektas nustatytas rezervo lygis. Šio straipsnio nuostatų neužtikrinimas būtų, jeigu nebūtų skiriama atitinkama pelno dalis iki suformuojamas 5 proc. NPĮ įstatinio kapitalo dydžio rezervas. Terminų įvedimas, atvirkščiai, būtų ribojantis dalykas, nes NPĮ nėra orientuotos į pelno maksimizavimą, o įstatinio kapitalo dydis gali būti reikšminis, t. y. būtų situacija, kai 5 proc. riba būtų siekiama per labai ilgą terminą. Atsižvelgdami į tai, manome, kad šio straipsnio papildymas konkrečiu laikotarpiu nėra tikslingas. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1926
6Atkreiptinas dėmesys,
kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷ straipsniais ir septintuoju³ skirsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-1896. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymų projekto nuostatas derinti tarpusavyje, įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas, o įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalyje – į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio nuostatas. Nepritarti Nors dabar Įstatymo projektas teikiamas Seimui svarstyti viename pakete su Lietuvos banko įstatymo projektu Nr. XIIIP-1896, ateityje, keičiantis Lietuvos banko įstatymo straipsnių numeriams, reikėtų atlikti atitinkamus techninius keitimus ir Įstatymo projekte. Siekiant to išvengti, manytume, jog nurodyti konkrečius Lietuvos banko įstatymo straipsnius nėra tikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11,
21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70¹, 72, 73, 74, 75¹straipsnių, priedo pakeitimo ir 65¹, 66, 68, 68¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14¹, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11² straipsniu ir 27, 162, 163¹, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6¹, 39¹, 57¹, 58¹, 58², 58³ straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr.
XI-1253 22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21², 28¹, 28², 33¹, 33²straipsniais ir 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56,
įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL
negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą
nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1922, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė