Projektas XXXX XX XX Nr Projekto lyginamasis variantas
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 31¹ straipsniU IR 202 IR 203
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas draudėjo pasirinkimu
atspausdintas arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.“
2Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1286/2014.“ 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
reputacijos, jeigu:
1) jis yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius nusižengimus nuosavybės, turtinių teisių, turtinių interesų, prekybos, finansų ir statistikos srityse;
2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
3) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu arba yra priklausomas nuo lošimų;
4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 1.
1Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas,
juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir
(arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė. 2.
reputacijos, jeigu:
1) jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą. 3.
asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Fizinio asmens reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kai nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina priežiūros institucija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami priežiūros institucijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingai reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio įstatymo 203 straipsnyje nurodytus asmenis. Priežiūros institucija nustato dokumentų, kurie pateikiami reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai vertinti, reikalavimus.“ 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas. Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos
nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus. Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, draudimo įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
25 straipsnio pakeitimas. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) nustato draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas draudimo įmonės interneto svetainėje ir pateiktas kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu, kai suinteresuotas asmuo apmoka pateikimo išlaidas;
Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius
atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rReglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.“
Papildyti įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus draudimo ar perdraudimo įmonėje Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų įmonės darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu draudimo ar perdraudimo įmonės viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti draudimo ar perdraudimo įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalies 2‑4 punktuose nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo
ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“ 8 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 135 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos
taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 204 straipsnio 5 ir 10 11 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas
ir bankrotas
susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą. 2.
suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką. 3. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė pertvarkoma, priežiūros institucija informuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 10 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 157 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti
informacijos, nustatytos šio įstatymo 203 straipsnyje Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje.“ 11 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“
2Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros
institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus.
Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, draudimo brokerių įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.“ “ 12 straipsnis. 163 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą
banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus nustatyti reikalavimus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“ 13 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 184 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo
įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo veiklos.“ 14 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus reikalavimus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.“
pakeitimas. Pakeisti 198 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“ 16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.
Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;
21) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;
42) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;
63) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
74) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;
8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;
10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;
Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose; 147) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr.
Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;
21) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;
42) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;
63) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
74) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;
8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;
10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;
Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose; 147) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;
nustatytas funkcijas.“
201 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 201 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„201 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, Priežiūros priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
31) nustatyti nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
42) kreiptis kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso
įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
53) dalyvauti dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;
74) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
85) priežiūros veikloje diegti diegia ir naudoti naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, Priežiūros priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
31) nustatyti nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
42) kreiptis kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso
įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
53) dalyvauti dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;
74) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
85) priežiūros veikloje diegti diegia ir naudoti naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus. 2.
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimą;
3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;
4) nutraukti Reglamente (ES) Nr.
1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
9) viešai atskleisti papildomą informaciją;
10) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
3Draudimo įmonės, perdraudimo įmonės,
draudimo tarpininkų įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas teises priežiūros institucija taip pat turi Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo atžvilgiu. 5.
priežiūros institucijos teisės gali būti taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu, kai įtariami teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai yra susiję su viešąja tvarka, visuomenės ir (arba) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesais.“ 18 straipsnis. 202 ir 203 straipsnių pripažinimas netekusiais galios. Pripažinti netekusiais galios 202 ir 203 straipsnius. 202 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl priežiūros institucijos priimamų sprendimų
ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad privaloma pateikti priežiūros institucijai dokumentus sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui priimti. Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti pareiškėjui ir nustatyti dokumentų ir informacijos pateikimo terminą. 2. Jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka priežiūros institucija pareikalavo papildomų dokumentų ir informacijos, tai sprendimo priėmimo terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija. 3. Priėmusi neigiamą sprendimą, priežiūros institucija apie šį sprendimą praneša pareiškėjams ir nurodo tokio sprendimo motyvus. 4. Priežiūros institucijos sprendimas ar sprendimo nepriėmimas per teisės aktuose nustatytus terminus įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 203 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją
institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, taip pat ir konfidencialią, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.
Šios informacijos pateikimas nėra laikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu. 2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis ir į kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 3. Priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai (tiek esami, tiek buvę), valstybės ir savivaldybių institucijos, visi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, iš priežiūros institucijos gavę informacijos, susijusios su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, privalo laikyti ją paslaptyje ir jos neatskleisti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Priežiūros institucija nustato sąrašą duomenų, kurie yra susiję su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra. Šis sąrašas skelbiamas viešai. 4. Priežiūros institucija gautą informaciją gali naudoti tik atlikdama jai pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
1) tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, reikalavimų;
2) taikyti poveikio priemones;
3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;
4) kitose bylose, vykstančiose dėl šiame įstatyme reglamentuojamų teisinių santykių;
5) kitais šiame įstatyme nurodytais tikslais. 5. Duomenys, susiję su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, teikiami ir atskleidžiami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, atskleidimu nelaikomas informacijos teikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė ar nustatytas konkretus subjektas. 7. Įsitikinusi, kad bus užtikrintas teikiamos informacijos konfidencialumas, ir nurodžiusi šios informacijos naudojimo sąlygas, kurios yra privalomos informaciją gaunančiam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę teikti reikalingus informaciją gaunančių asmenų funkcijoms atlikti duomenis, susijusius su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra:
1) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms;
2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančioms institucijoms;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
1094/2010;
4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;
8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;
9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;
10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais.
1094/2010;
4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;
8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;
9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;
10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais. 12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p.
1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama. 8. Priežiūros institucija turi teisę sudaryti sutartis dėl keitimosi informacija, reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti, su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančiomis institucijomis, jeigu šių valstybių įstatymai užtikrina ne mažesnį kaip šio įstatymo nustatytą gautos informacijos konfidencialumą. 9. Priežiūros institucija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atskleisti priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, gautą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fizinių ar juridinių asmenų, tik gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos rašytinį sutikimą ir tik sutikime nurodytam tikslui. Institucijos ar įstaigos, nurodytos šio straipsnio 7 dalies 7 punkte, prašančios suteikti informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti, praneša priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus, pavardes ir tikslias pareigas. 10. Informacija, priežiūros institucijos gauta iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu. 11. Priežiūros institucija turi pranešti Komisijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms asmenų, institucijų ir įstaigų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus ir pavardes. 12.
ir 10 punktai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį. 19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „204 straipsnis.
Poveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę taikyti taiko šias poveikio priemones:
1) įspėti draudimo įmones, perdraudimo įmones, draudimo ir perdraudimo tarpininkus, Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių filialus, draudimo kontroliuojančiąją įmonę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktus asmenis (šio įstatymo 30 straipsnis), asmenis, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, dėl jų veiklos trūkumų ar pažeidimų ir, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti, nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktų įmonių (šio įstatymo 30 straipsnis), draudimo kontroliuojančiųjų įmonių, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių stebėtojų tarybos, valdybos nariams, vadovams, draudimo brokeriams, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų ar draudimo tarpininkų įmonių filialų vadovams, draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų asmenims, atsakingiems už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitiems vadovaujamąsias pareigas einantiems asmenims, asmenims, neteisėtai atskleidusiems priežiūros institucijos informaciją, susijusią su šiame įstatyme nustatytų subjektų veiklos priežiūra, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla;
3) šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytais pagrindais skirti šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytas baudas;
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi
priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti , kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus, ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
5) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
65) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
76) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
87) reikalauti reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
98) reikalauti reikalauja per priežiūros institucijos nus
tatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
pagrindais išbraukti išbraukia draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti sustabdo draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“
Poveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę taikyti taiko šias poveikio priemones:
1) įspėti draudimo įmones, perdraudimo įmones, draudimo ir perdraudimo tarpininkus, Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių filialus, draudimo kontroliuojančiąją įmonę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktus asmenis (šio įstatymo 30 straipsnis), asmenis, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, dėl jų veiklos trūkumų ar pažeidimų ir, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti, nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktų įmonių (šio įstatymo 30 straipsnis), draudimo kontroliuojančiųjų įmonių, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių stebėtojų tarybos, valdybos nariams, vadovams, draudimo brokeriams, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų ar draudimo tarpininkų įmonių filialų vadovams, draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų asmenims, atsakingiems už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitiems vadovaujamąsias pareigas einantiems asmenims, asmenims, neteisėtai atskleidusiems priežiūros institucijos informaciją, susijusią su šiame įstatyme nustatytų subjektų veiklos priežiūra, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla;
3) šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytais pagrindais skirti šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytas baudas;
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pa
žeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti , kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus, ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
5) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
65) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
76) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
87) reikalauti reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
98) reikalauti reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvida
torių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
pagrindais išbraukti išbraukia draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti sustabdo draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“ 20 straipsnis. 205 straipsnio pakeitimas.
205 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„205 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
ir tvarka 1.
Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:
1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;
1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jei nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;
2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys,
stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;
13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pare
ikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
15) pažeisti Reglamente (EB) Nr.
Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:
1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;
1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jei nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;
2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, fili
alo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;
13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, net
eisinga arba netiksli informacija;
14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
15) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
16) pažeisti Reglamente (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai;
17) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės draudimo sutarčių standartinės sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.;
19) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų. 2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 3. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus šio įstatymo 204 straipsnio 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. 4. Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo svarstomas dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, arba jo atstovams. Asmens arba jo atstovo neatvykimas, jeigu jiems apie klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis priimti sprendimą taikyti poveikio priemonę. 5. Už tą patį pažeidimą gali būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Poveikio priemonės paskyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta poveikio priemonė, atlikimo. 6.
rezoliucinė dalis priežiūros institucijos sprendimu gali būti skelbiama viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 73. Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir
mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę. 8. Jeigu teisės pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šio įstatymo 204 straipsnyje numatyta poveikio priemonė gali būti neskiriama.“
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Turto areštas skiriamas šio įstatymo 205 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42¹straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas.
Turto arešto aktas registruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „208 straipsnis. Piniginės Bbaudos
Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, vykdantiems veiklą, kurios pagal draudimo veiklos licenciją, perdraudimo veiklos licenciją, leidimą filialo veiklai ar kitus veiklą reglamentuojančius teisės aktus šie asmenys neturi teisės vykdyti, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, gali būti skiriama iki 30 000 eurų bauda. 2. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialui, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), kurie atsisakė pateikti informaciją arba pateikė neteisingą informaciją priežiūros institucijai, gali būti skiriama iki 20 000 eurų bauda. 3.
3Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei,
draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda. 4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100
2–5 dalyse nustatyta tvarka. 6. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo, kuriam paskirta bauda, gavo sprendimą dėl baudos paskyrimo. 7. Nesumokėta bauda išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 1. Priežiūros institucija skiria:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jei dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų. 5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki
punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki
43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“ 23 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas. 1.
taip: „3. Priežiūros institucija:
1) turi teisę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar jos filialo gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti. Informacija pateikiama lietuvių ir
(ar) anglų kalbomis;
2) turi teisę atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) turi teisę dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje patikrinime;
4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1
pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;
5) gavusi prašymą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos, neatsižvelgdama į kitas šio straipsnio nuostatas, privalo taikyti poveikio priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose;
6) turi teisę teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonei ar jos filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.“
taip: „4.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) reikalauti, kad būtų pakeistas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas;
ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
4) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei šiame įstatyme nustatytas baudas (šio įstatymo 208 straipsnis);
5) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.“
taip:
„5. Kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės
draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja šią draudimo ar perdraudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus skiria šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę.
Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo
ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, laikosi šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.“
taip: „2.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;
2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinime;
4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 19 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;
5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.“
taip: „3.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kKitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininką dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą;
3) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei šiame įstatyme nustatytas baudąas (šio įstatymo 208 straipsnis);
4) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.“ 25 straipsnis. 211 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 211 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „211 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės
organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš trečiosios valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 219 punktuose nustatytais pagrindais ar kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 2 dalyje. 2.
draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti trečiosios valstybės draudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) laikinai ar visam laikui uždrausti trečiosios valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. 3. Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.“ 26 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas. 1. Pripažinti netekusia galios 212 straipsnio 2 dalį. 2. Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2. Pakeisti 212 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Priežiūros institucija turi teisę rengti patikrinimus:
1) Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų įmonių;
2) Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, prieš tai pranešusi šios valstybės priežiūros institucijai ir sudariusi sąlygas šios institucijos atstovams dalyvauti patikrinime;
3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai;
4) trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ar perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje;
5) asmenų, su kuriais draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas sudarė veiklos rangos sutartis;
6) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais;
7) kitų šiame įstatyme nurodytų įmonių.“
taip:
„4. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems
patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai ar pasitelkti asmenys turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises teisę:.
1) gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio asmens patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą bei priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas;
dokumentų ir informacijos kopijas;
4) laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų įmonių dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą;
5) pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinama įmone, kopijas.“
pakeitimas. Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas
Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nurodymais nustatytais gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro valdymo reikalavimais.“
1Papildyti įstatymo priedą 17 punktu:
„17. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL
2Papildyti įstatymo priedą 18 punktu:
„18. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1).“
įgyvendinimas
įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas XXXX XX XX Nr Projekto Nr. XIIIP-1909(2) lyginamasis variantas
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 31¹ straipsniU IR 202 IR 203 STRAIPSNIŲ
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas draudėjo pasirinkimu
atspausdintas arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.“
2Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – kaip tai apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1286/2014.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
reputacijos, jeigu:
1) jis yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius nusižengimus nuosavybės, turtinių teisių, turtinių interesų, prekybos, finansų ir statistikos srityse;
2) galioja drausminė nuobauda atleisti šį asmenį iš darbo ar tarnybinė nuobauda atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
3) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu arba yra priklausomas nuo lošimų;
4) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 1.
1Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas,
juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir
(arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė. 2.
reputacijos, jeigu:
1) jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
2) šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
3) yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. 2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą arba tinkamą kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą. 3.
asmens kvalifikaciją ir patirtį, privalo atsižvelgti į asmens išsilavinimą, eitas pareigas, darbo stažą ir išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Fizinio asmens reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kai nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį vertina priežiūros institucija, duomenys apie asmens nepriekaištingą reputaciją, kvalifikaciją ar patirtį pateikiami priežiūros institucijos nustatytos formos anketose. Prireikus patikrinti anketose nurodytus duomenis, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nepriekaištingai reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti, ir dėl informacijos pateikimo kreiptis į šio įstatymo 203 straipsnyje nurodytus asmenis. Priežiūros institucija nustato dokumentų, kurie pateikiami reputacijai, kvalifikacijai ir patirčiai vertinti, reikalavimus.“
Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos
nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo įmonė.
Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
ir jį išdėstyti taip: „1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) nustato draudimo įmonės draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymų pareiškėjams teikimo tvarką; šios tvarkos aprašas privalo būti viešai paskelbtas draudimo įmonės interneto svetainėje ir pateiktas kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu, kai suinteresuotas asmuo apmoka pateikimo išlaidas;
Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rReglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.“
Papildyti įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus draudimo ar perdraudimo įmonėje Draudimo ar perdraudimo įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų įmonės darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu draudimo ar perdraudimo įmonės viduje pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nuostatų pažeidimą. Šioms priemonėms dėl pranešimų apie padarytus ar galimus pažeidimus įdiegti draudimo ar perdraudimo įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalies 2‑4 punktuose nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo
ar perdraudimo įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija prieš draudimo ar perdraudimo įmonės informacijos apie įstatų pakeitimus pateikimą Juridinių asmenų registrui.
Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“
Pakeisti 135 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Intervencinėmis priemonėmis laikomos priežiūros institucijos
taikomos poveikio priemonės, numatytos šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 204 straipsnio 5 ir 10 11 punktuose, ir kitos priežiūros institucijos poveikio priemonės, kurias taikydama priežiūros institucija, atsižvelgusi į galimas jų pasekmes, nurodė, kad taikomos poveikio priemonės yra intervencinės.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Draudimo ar perdraudimo įmonių pabaiga, pertvarkymas
ir bankrotas
susirinkimo sprendimu, ją pertvarkyti, perleisti draudimo įmonę kaip turtinį kompleksą galima turint priežiūros institucijos leidimą, išduodamą priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė reorganizuojama teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti priežiūros institucijos išvadą. 2. Priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę pranešti suinteresuotiems asmenims apie reorganizavimo, pertvarkymo ir veiklos rūšies keitimo, įmonės kaip turtinio komplekso perleidimo procedūras ir atsižvelgdama į šio įstatymo 147 straipsnio nuostatas nustatyti šios informacijos pateikimo tvarką. 3.
institucija informuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 157 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga
neatskleisti informacijos, nustatytos šio įstatymo 203 straipsnyje Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje.“
1Pakeisti 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo būti suderinti su priežiūros institucija iki draudimo brokerių įmonės informacijos apie pakeitimus pateikimo Juridinių asmenų registrui. Priežiūros institucija sprendimą dėl įstatų pakeitimo suderinimo priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Įstatinio kapitalo padidinimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas tik visiškai apmokėjus akcijas.“
2Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros
institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo brokerių įmonė.
Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“ “
Pakeisti 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą
banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“
Pakeisti 184 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems priklausomiems draudimo tarpininkams privalomus nurodymus reikalavimus dėl tarpininkavimo veiklos.“
Pakeisti 191 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija nustato privalomus nurodymus
reikalavimus draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priklausomų draudimo tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių priklausomų draudimo tarpininkų darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo tarpininkavimas, profesinio mokymo.“
pakeitimas Pakeisti 198 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.
Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;
21) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;
42) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;
tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
73) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;
8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;
10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;
Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose; 146) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr.
Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės aktus, reglamentuojančius draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą;
21) išduoda draudimo veiklos, perdraudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
3) išduoda ir atšaukia kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas priežiūros institucijos kompetencijai;
42) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
5) taiko šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;
tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
73) nustato draudimo liudijimų registravimo ir apskaitos tvarką;
8) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
9) kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms;
10) užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, išskyrus informaciją, kurios teikimas draudžiamas pagal šį ar kitus įstatymus, apie priežiūros institucijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;
draudimo įmonėms ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
12) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas dėl šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, tinkamo įgyvendinimo;
Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose; 146) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;
nustatytas funkcijas.“
201 straipsnio pakeitimas Pakeisti 201 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„201 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, Priežiūros priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
31) nustatyti nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
42) kreiptis kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso
įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
53) dalyvauti dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;
74) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
85) priežiūros veikloje diegti diegia ir naudoti naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus.
Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, Priežiūros priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) savo funkcijoms atlikti pasitelkti tam kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;
31) nustatyti nustato draudimo grupių ar joms priskiriamų rizikų draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, įskaitant privalomąjį draudimą, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams ryšio priemonėmis;
42) kreiptis kreipiasi į teismą dėl draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo netekusiais galios Civilinio kodekso
įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;
53) dalyvauti dalyvauja draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir kitų finansų institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;
6) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) įstoti į bylą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą;
74) iškilus realiai grėsmei, kad draudimo ar perdraudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, įpareigoti įpareigoja draudimo įmonę, perdraudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialą, ketinančius vykdyti reikšmingus sandorius, gauti priežiūros institucijos pritarimą;
85) priežiūros veikloje diegti diegia ir naudoti naudoja kiekybinio vertinimo priemones, leidžiančias nustatyti draudimo ar perdraudimo įmonės galimybę veikti atsižvelgiant į finansinei būklei neigiamą poveikį galinčius turėti įvykius ar ekonominių sąlygų pasikeitimą ateityje, ir reikalauti reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonės atliktų atitinkamus vertinimus. 2.
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų teikimą;
3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo, perdraudimo produktų platinimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;
4) nutraukti Reglamente (ES) Nr.
1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
7) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
9) viešai atskleisti papildomą informaciją;
10) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
3Draudimo įmonės, perdraudimo įmonės,
draudimo tarpininkų įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas teises priežiūros institucija taip pat turi Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko filialo atžvilgiu. 5.
priežiūros institucijos teisės gali būti taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu, kai įtariami teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai yra susiję su viešąja tvarka, visuomenės ir (arba) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesais.“
Pripažinti netekusiais galios 202 ir 203 straipsnius. 202 straipsnis. Bendrosios nuostatos dėl priežiūros institucijos priimamų sprendimų
ir kituose teisės aktuose nustatyta, kad privaloma pateikti priežiūros institucijai dokumentus sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui priimti. Šiuo atveju priežiūros institucija privalo motyvuoti savo reikalavimą, apie jį pranešti pareiškėjui ir nustatyti dokumentų ir informacijos pateikimo terminą. 2. Jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka priežiūros institucija pareikalavo papildomų dokumentų ir informacijos, tai sprendimo priėmimo terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija. 3. Priėmusi neigiamą sprendimą, priežiūros institucija apie šį sprendimą praneša pareiškėjams ir nurodo tokio sprendimo motyvus. 4. Priežiūros institucijos sprendimas ar sprendimo nepriėmimas per teisės aktuose nustatytus terminus įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 203 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją
institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, taip pat ir konfidencialią, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.
Šios informacijos pateikimas nėra laikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu. 2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis ir į kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros institucijos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 3. Priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai (tiek esami, tiek buvę), valstybės ir savivaldybių institucijos, visi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, iš priežiūros institucijos gavę informacijos, susijusios su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, privalo laikyti ją paslaptyje ir jos neatskleisti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Priežiūros institucija nustato sąrašą duomenų, kurie yra susiję su priežiūros institucijos vykdoma šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra. Šis sąrašas skelbiamas viešai. 4. Priežiūros institucija gautą informaciją gali naudoti tik atlikdama jai pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
1) tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą, reikalavimų;
2) taikyti poveikio priemones;
3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;
4) kitose bylose, vykstančiose dėl šiame įstatyme reglamentuojamų teisinių santykių;
5) kitais šiame įstatyme nurodytais tikslais. 5. Duomenys, susiję su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, teikiami ir atskleidžiami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra, atskleidimu nelaikomas informacijos teikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė ar nustatytas konkretus subjektas. 7. Įsitikinusi, kad bus užtikrintas teikiamos informacijos konfidencialumas, ir nurodžiusi šios informacijos naudojimo sąlygas, kurios yra privalomos informaciją gaunančiam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę teikti reikalingus informaciją gaunančių asmenų funkcijoms atlikti duomenis, susijusius su priežiūros institucijos atliekama šiame įstatyme nustatytų subjektų priežiūra:
1) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms;
2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančioms institucijoms;
3) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip numatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
1094/2010;
4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;
8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;
9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;
10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais.
1094/2010;
4) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, atsakingiems už draudimo arba perdraudimo įmonių likvidavimo ar bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
5) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės asmenims, kuriems pavesta atlikti draudimo ar perdraudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų auditą, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
6) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
7) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės institucijoms, kurioms įstatymais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių veiklos pažeidimus;
8) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms monetarinėms institucijoms, o esant kritinėms situacijoms – Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams, įskaitant Europos centrinį banką, nedelsdama;
9) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą;
10) Lietuvos Respublikos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įstaigoms, administruojančioms priverstinio likvidavimo procedūras arba draudėjų apsaugos fondus;
11) institucijoms, atsakingoms už teisėkūrą draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo, finansų įstaigų, investicinių paslaugų srityje, riziką ribojančios kontrolės tikslais. 12) Europos sisteminės rizikos valdybai, įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p.
1), o esant kritinėms situacijoms – nedelsdama. 8. Priežiūros institucija turi teisę sudaryti sutartis dėl keitimosi informacija, reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti, su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūrą atliekančiomis institucijomis, jeigu šių valstybių įstatymai užtikrina ne mažesnį kaip šio įstatymo nustatytą gautos informacijos konfidencialumą. 9. Priežiūros institucija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atskleisti priežiūros institucijos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, gautą iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės fizinių ar juridinių asmenų, tik gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos rašytinį sutikimą ir tik sutikime nurodytam tikslui. Institucijos ar įstaigos, nurodytos šio straipsnio 7 dalies 7 punkte, prašančios suteikti informaciją, reikalingą jų funkcijoms atlikti, praneša priežiūros institucijai asmenų, kuriems ta informacija turi būti siunčiama, vardus, pavardes ir tikslias pareigas. 10. Informacija, priežiūros institucijos gauta iš kitų šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 5 ir 10 punktuose nurodytų institucijų ar tikrinant kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtą draudimo ar perdraudimo įmonės ar draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonės filialą, gali būti atskleista įstatymų nustatyta tvarka tik informaciją pateikusios priežiūros institucijos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimu. 11. Priežiūros institucija turi pranešti Komisijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms asmenų, institucijų ir įstaigų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, galinčių gauti informaciją, pavadinimus ar vardus ir pavardes. 12.
ir 10 punktai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį. 19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „204 straipsnis.
Poveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę taikyti taiko šias poveikio priemones:
1) įspėti draudimo įmones, perdraudimo įmones, draudimo ir perdraudimo tarpininkus, Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių filialus, draudimo kontroliuojančiąją įmonę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktus asmenis (šio įstatymo 30 straipsnis), asmenis, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, dėl jų veiklos trūkumų ar pažeidimų ir, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti, nustatyti jų pašalinimo terminus;
3) šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytais pagrindais skirti šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytas baudas;
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti , kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus, ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
5) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
65) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą te
rminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
76) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
87) reikalauti reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
98) reikalauti reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
11) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai
uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“
Poveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę taikyti taiko šias poveikio priemones:
1) įspėti draudimo įmones, perdraudimo įmones, draudimo ir perdraudimo tarpininkus, Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių filialus, draudimo kontroliuojančiąją įmonę, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, draudimo ir perdraudimo įmonių pasitelktus asmenis (šio įstatymo 30 straipsnis), asmenis, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, dėl jų veiklos trūkumų ar pažeidimų ir, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti, nustatyti jų pašalinimo terminus;
3) šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytais pagrindais skirti šio įstatymo 208 straipsnyje nustatytas baudas;
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti , kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus, ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
5) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
65) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų ta
rybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
76) reikalauti reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
87) reikalauti reikalauja, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
98) reikalauti reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
draudimo ar perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
11) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo t
arpininkavimo veiklą;
dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“
Pakeisti 205 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „205 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1.
Išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai, priežiūros institucija turi teisę taikyti šio įstatymo 204 straipsnyje nurodytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:
1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;
1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jei nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;
2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito
funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir rizik
ą ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui;
13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
15) pažeisti Reglamente (EB) Nr.
Išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai, priežiūros institucija turi teisę taikyti šio įstatymo 204 straipsnyje nurodytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 204 straipsnyje nustatomi konkrečios poveikio priemonės taikymo pagrindai:
1) priežiūros institucijai atsisakyta pateikti informaciją arba suteikta neteisinga informacija;
1) vykdoma draudimo, perdraudimo, draudimo tarpininkavimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla, jei nėra tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos sprendimai ar kiti teisės aktai;
2) šiame įstatyme nurodyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) pažeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija kreipėsi į priežiūros instituciją dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui;
4) pažeistos draudimo, perdraudimo ar draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos sąlygos;
5) nesilaikyta pagal šio įstatymo 45 straipsnį priežiūros institucijos patvirtinto draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės atkūrimo plano;
6) grupės, kuriai priklauso draudimo ar perdraudimo įmonė, struktūra efektyvią priežiūrą daro neįmanomą;
7) draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einan
tys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje;
8) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas, filialo vadovas, asmenys, atsakingi už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kiti vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 80 straipsnyje;
9) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, stebėtojų tarybos, valdybos nariai, vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 162 straipsnyje, trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės ir asmenys, priežiūros ir valdymo organų nariai, filialo vadovas neatitinka kriterijų, nustatytų šio įstatymo 193 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
10) draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narių ir vadovo reputacija nėra vertinama kaip nepriekaištinga ar jų kvalifikacija yra netinkama patikimam ir riziką ribojančiam valdymui užtikrinti;
11) pablogėja draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo ar nepriklausomo draudimo tarpininko filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba kai draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo, draudimo brokerių įmonės ar trečiosios valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko filialo veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ar iškyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė;
12) draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ar šio įstatymo 23 straipsnyje nurodyti įsigyjantys asmenys daro ar ketina daryti neigiamą poveikį skaidriam, apdairiam, patikimam ir riziką ribojančiam draudimo ar perdraudimo įmonės valdy
mui;
13) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nurodyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
14) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 201 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
15) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
16) pažeisti Reglamente (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai;
17) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės draudimo sutarčių standartinės sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.;
19) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;
20) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų. 2. Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, asmens kaltę, poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui Lietuvos Respublikoje ir pagal turimą informaciją – Europos ekonominės erdvės valstybėse. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 3. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. 4. Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo svarstomas dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, arba jo atstovams. Asmens arba jo atstovo neatvykimas, jeigu jiems apie klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis priimti sprendimą taikyti poveikio priemonę. 5.
būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Poveikio priemonės paskyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta poveikio priemonė, atlikimo. 6. Sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo rezoliucinė dalis priežiūros institucijos sprendimu gali būti skelbiama viešai priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 73. Priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų draudėjų interesus pagal draudimo ar perdraudimo sutartis, kai draudimo ar perdraudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės filialo finansinė padėtis blogėja, neatsižvelgdama į šio įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatas. Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti mokumo būklės pablogėjimo lygį ir trukmę. 8. Jeigu teisės pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šio įstatymo 204 straipsnyje numatyta poveikio priemonė gali būti neskiriama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Turto areštas skiriamas šio įstatymo 205 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42¹straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.
Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas. Turto arešto aktas registruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „208 straipsnis. Priežiūros institucijos skiriamos Bbaudos
Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, vykdantiems veiklą, kurios pagal draudimo veiklos licenciją, perdraudimo veiklos licenciją, leidimą filialo veiklai ar kitus veiklą reglamentuojančius teisės aktus šie asmenys neturi teisės vykdyti, asmenims, kurie neteisėtai verčiasi draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininkų veikla, gali būti skiriama iki 30 000 eurų bauda. 2.
2Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei,
draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialui, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), kurie atsisakė pateikti informaciją arba pateikė neteisingą informaciją priežiūros institucijai, gali būti skiriama iki 20 000 eurų bauda. 3. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonei, draudimo kontroliuojančiajai įmonei, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei, draudimo ar perdraudimo įmonės pasitelktam asmeniui (šio įstatymo 30 straipsnis), šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda. 4. Draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, draudimo tarpininkų įmonei ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialui, pažeidusiems 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų nustatytus reikalavimus, gali būti skiriama iki 100
2–5 dalyse nustatyta tvarka. 6. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo, kuriam paskirta bauda, gavo sprendimą dėl baudos paskyrimo.
Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 8. Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. 1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims 350 000 eurų, o už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jei dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4.
nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų. 5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki
punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki
43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
taip:
„4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1
pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;“
taip: „4.
Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) reikalauti, kad būtų pakeistas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas;
ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
4) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei šiame įstatyme nustatytas baudąas (šio įstatymo 208 straipsnis);
5) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.“
taip:
„5. Kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės
draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja šią draudimo ar perdraudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus skiria šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę.
Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo
ar perdraudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės priežiūros institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi teisę prižiūrėti, ar šie subjektai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, laikosi šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir turi kitas šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.“
taip: „2.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) gauti informaciją iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;
2) atlikti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) dalyvauti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atliekamame šios Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko filialo patikrinime;
4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 20 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje;
5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.“
taip: „3.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kKitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininkui ar jo filialui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininką dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų; 3)2) reikalauti pakeisti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonės filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą; 4)3) skirti Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko įmonei šiame įstatyme nustatytas baudąas (šio įstatymo 208 straipsnis); 5)4) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 211 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „211 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės
organizacijos narės, kuri yra trečioji valstybė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš trečiosios valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 13 ir 2 20 punktuose nustatytais pagrindais ar kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 2 dalyje. 2.
draudimo įmonei gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti trečiosios valstybės draudimo įmonę dėl šio įstatymo nustatytų Lietuvos Respublikos ir kitų teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą bei užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) laikinai ar visam laikui uždrausti trečiosios valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis. 3. Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.“
1Pripažinti netekusia galios 212 straipsnio 2 dalį. 2. Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija. 2. Pakeisti 212 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo
ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai; “
taip:
„4. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems
patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai ar pasitelkti asmenys turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises teisę:.
1) gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio asmens patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą bei priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas;
dokumentų ir informacijos kopijas;
4) laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų įmonių dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą;
5) pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinama įmone, kopijas.“
pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymas
Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nurodymais dėl nustatytais gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro valdymo reikalavimais.“
1Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:
„17. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL
2Papildyti Įstatymo priedą 18 punktu:
„18. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1).“
ir taikymas
įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui. 5.
nebaigtos baudų skyrimo ir kitų poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) bei įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 600/2014), 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011) ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365). Teikiamo FPRĮ tikslas – perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, užtikrinti efektyvesnes ir patikimesnes finansinių priemonių rinkos struktūras, sustiprinti investuotojų apsaugą, tinkamai reguliuoti atsiradusias technologines inovacijas, užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1nustatyti reikalavimus organizuotos prekybos sistemoms;
2nustatyti reikalavimus algoritminei prekybai;
organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimus;
apribojimus;
neprofesionaliesiems klientams Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą;
licencijavimo ir veiklos reikalavimus;
7nustatyti poveikio priemones už FPRĮ, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir
Reglamento (ES) Nr.
2015/2365 nuostatų pažeidimus ir įtvirtinti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pareigas prižiūrint Projekte nustatytų reikalavimų vykdymą;
reikalavimų suderinimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad tam tikra apimtimi šių direktyvų nuostatos reglamentuoja tas pačias finansų maklerio įmonių veiklos ir priežiūros sritis (organizaciniai reikalavimai, valdymas, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, poveikio priemonės ir pan.). Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, turi būti pakeisti ar papildyti dauguma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) straipsnių, taip pat keičias FPRĮ struktūra, todėl teikiamu Projektu siūloma FPRĮ išdėstyti nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektais (toliau tekste visi įstatymų projektai kartu – Projektas) siekiama įgyvendinti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
Reglamento nuostatų pažeidimus.
Įgyvendinamo ES teisės akto tikslas – apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus, nustatant pareigą finansų rinkos dalyviams, siūlantiems ir parduodantiems MIPP ir DIP, pateikti klientams vienodos formos ir turinio pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame būtų pateikta esminė informacija apie siūlomą ar parduodamą MIPP ir DIP. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma tikslinti LBĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymą (toliau – BĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau
LBĮ projektu taip pat siekiama nustatyti priemones, kuriomis būtų sustiprinta grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos, tikrinant grynųjų pinigų autentiškumą ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, priežiūra, kaip tai reikalaujama Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktuose – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – ES teisės aktai).
ES teisės aktuose pabrėžiama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už grynųjų pinigų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, svarba. Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kita svarbi Projekto rengimą paskatinusi priežastis – šiuo metu esantis teisinio reglamentavimo suderinamumo finansų rinkos priežiūros srityje trūkumas. Iki
finansų rinkos priežiūrą vykdė 3 finansų rinkos priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Draudimo priežiūros komisija). Atitinkamai, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai kiekvienai jų numatė savitus rinkos dalyvių priežiūros procesus, teises ir pareigas. Nepaisant to, kad 2012 m. sausio 1 d., įvykus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai, Lietuvos bankui buvo pavesta vykdyti bendrą finansų rinkos priežiūrą (t. y.
Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija buvo likviduotos, o jų atliekamos priežiūros funkcijos perduotos Lietuvos bankui), galiojantys specialieji įstatymai vis dar numato skirtingus priežiūros procesus kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo srityse. Esama padėtis gerokai apsunkina Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą, rinkos dalyviams, savo ruožtu, neužtikrindama pakankamo teisinio tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos bankui pavesta vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą, Projektu siekiama nustatyti bendrą finansų rinkos priežiūros proceso teisinį reguliavimą kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, užtikrinti rinkos dalyviams pakankamą teisinį aiškumą ir lygiavertę padėtį priežiūros procese, sustiprinti Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą.
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai).
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai). Projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) LBĮ nustatyti bendrą finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarką, taikytiną visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
2) specialiuosiuose įstatymuose - patikslinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams nustatytus jų vadovų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, nustatyti bendrus reikalavimus vadovų kvalifikacijai ir patirčiai;
privalomus nurodymus ir taikomas poveikio priemones, įskaitant pinigines baudas;
4) sustiprinti savalaikį pažeidimų aptikimą nustatant pareigą Lietuvos bankui sukurti pranešimų apie pastebėtus pažeidimus sistemą;
5) nustatyti bendrą tvarką, kuria turėtų vadovautis visi Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
informacinių sistemų valdymo ir vystymo;
7) įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių sprendimą ne teismo tvarka;
Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FUSĮ ) siekiama užtikrinti veiksmingą Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdomos pinigų politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti kredito reikalavimų įkeitimo paviešinimo būdai – pranešimas, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytas viešas skelbimas – abstraktūs ir įvairūs, todėl tiek potencialiam šio užstato gavėjui, tiek kreditoriams arba kitiems suinteresuotiems asmenims yra sunku nustatyti, ar kredito reikalavimai, pateikiami kaip finansinis užstatas, nėra jau įkeisti, nes tokios informacijos jiems reikia ieškoti net keliuose aiškiai neapibrėžtuose informacijos šaltiniuose. Be to, galiojančiame FUSĮ numatytas reikalavimas pranešime ar viešame skelbime pateikti informaciją, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, neužtikrina aiškumo, ar pateikiamos informacijos pakanka, kad būtų nustatytas pateikiamo kredito reikalavimo kaip finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal FUSĮ. Toks neaiškumas dėl pateiktinos informacijos pakankamumo kelia informacijos apie konkrečius kreditorius bei skolininkus pernelyg plataus išviešinimo ir skolininko netinkamo informavimo riziką, taip pat riziką, kad pateikus per mažai informacijos finansinio užtikrinimo susitarimas nebus pripažintas galiojančiu ir vykdytinu užstato davėjo, jo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Galiojančiame FUSĮ numatytas kredito reikalavimų įkeitimo Lietuvos bankui fakto paviešinimo būdas – viešas skelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje, nurodant užstato davėją, gavėją ir kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą leidžiančią identifikuoti informaciją – taip pat nėra tinkamas, nes informacija apie patį kredito reikalavimą paprastai yra konfidenciali tiek kredito reikalavimus įkeičiančio banko, tiek skolininko pagal tą kredito reikalavimą atžvilgiu, taip pat ši informacija gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl kredito reikalavimus įkeičiančio banko finansinės būklės, be to, gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Finansų rinkų politikos departamento (direktorius Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390070, el. paštas [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199385, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalja Guseva, tel. (8 5) 2390282, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. (8 5) 268 0507, el. paštas [email protected]) ir vyriausiasis juriskonsultas Ramūnas Kaklauskas (tel. (8 5) 268 0511). tel. (8 5) 2199385 )). 3.
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Investicinių paslaugų teikimo reglamentavimas Šiuo metu investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina anksčiau galiojusią 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EB. Galiojantis FPRĮ nėra taikomas organizuotos prekybos sistemoms, biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat jame nėra nustatyta specialių reikalavimų algoritminės prekybos sistemoms, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams. Be to, galiojančiame FPRĮ nenustatyti papildomi reikalavimai, susiję su investuotojų interesų apsauga, kuriuos įtvirtina Direktyva 2014/65/ES – nėra nepriklausomos rekomendacijos sąvokos, mažiau detaliai reglamentuojamos skatinimo priemonės, nenustatyti reikalavimai finansinių produktų valdymui ir kt. Lyginant su Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatomis, galiojančiame FPRĮ taip pat nustatytos mažesnės piniginės baudos už FPRĮ pažeidimus. Reglamento (ES) 1286/2014 įgyvendinimas Pagal galiojantį LBĮ finansų rinkos priežiūrą atliekanti institucija yra Lietuvos bankas, tačiau siekiant aiškiai reglamentuoti, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų Reglamente 1286/2014 kompetentingai institucijai nustatytų užduočių įvykdymą, būtina papildyti minėtą įstatymą detalesnėmis nuostatomis. FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ nėra numatyta, kad poveikio priemonės gali būti taikomos už Reglamento 1286/2014 pažeidimus, taip pat nėra įtvirtintos priežiūros institucijos teisės imtis Reglamente 1286/2014 nustatytų papildomų priemonių, skirtų užtikrinti šiame ES teisės akte nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas Šiuo metu atitinkami ES teisės aktai Lietuvoje iš dalies įgyvendinti Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašu ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136
„Dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“
patvirtintu Grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašu. Šiuose Lietuvos banko tvarkos aprašuose nustatyta eurų banknotų ir monetų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą bei grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėje nustatytų poveikio priemonių pakankamumą ir jų atitikimą ES teisės aktams, pažymėtina, kad šios srities reguliavimas yra nepakankamas, kiek tai susiję su poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos už pareigos atlikti eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą prieš jų pakartotinį išleidimą į apyvartą nevykdymą.
Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Galiojančiame LBĮ Lietuvos bankui įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūrėti, kaip šie reikalavimai vykdomi, tačiau nėra įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų tinkamumo apyvartai tikrinimo reikalavimus. Bendras finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso teisinis reguliavimas Šiuo metu Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, statusą, veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos visuose atskiras finansų rinkos sritis reguliuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji įstatymai nustato skirtingas priežiūros procedūras ir suteikia nevienodas galimybes Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos priežiūrą atlikti patikrinimus, taikyti poveikio priemones.
Pavyzdžiui, specialieji įstatymai nustato skirtingas Lietuvos banko tarnautojų teises finansų rinkos dalyvių patikrinimo metu, nevienodą poveikio priemonių taikymo tvarką, skirtingus priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemones turinio reikalavimus, skirtingus pažeidimo senaties terminus. Šiuo metu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas senaties terminas yra nepakankamas atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus (ES teisės aktuose taikant sankcijas, pvz., Reglamento (ES) Nr. 468/2014 130 str., Reglamento Nr. 667/2014 6 str. nustatyti ilgesni terminai). Dalis specialiųjų įstatymų suteikia priežiūros institucijai teisę netaikyti finansų rinkos dalyviui poveikio priemonės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kiti šios teisės nenumato, vieni įstatymai suteikia teisę taikyti poveikio priemones asmenims, veikiantiems be privalomos veiklos licencijos, kiti šios kompetencijos priežiūros institucijai nesuteikia, taip pat vienuose įstatymuose yra nustatyta galimybė taikyti pinigines baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kituose įstatymuose – tik juridiniams asmenims. Be to, administracinė atsakomybė (baudos) fiziniams asmenims juridinio asmens vadovams, nustatyta Administracinių pažeidimų kodekse, iš dalies dubliuoja kai kurių specialiųjų įstatymų nuostatas, dėl ko praktikoje susiduriama su taikymo problema. Dalis specialiųjų įstatymų numato priežiūros institucijos galimybę duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems rinkos dalyviams, tačiau nereglamentuoja jų davimo tvarkos ir t.t. Finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai 2012 m. lapkričio 22 d.
Europos bankininkystės institucija patvirtino Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders), kuriose įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai. Šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ, MĮĮ ir kt. ) numato siauresnius reputacijos vertinimo kriterijus, nei kriterijai, nustatyti kompetentingos Europos Sąjungos institucijos. Atsižvelgdamos į asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei yra iš anksto apibrėžtas ir teisėtas tikslas tvarkyti asmens duomenis ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, jei yra įstatymuose apibrėžti tvarkymo kriterijai), kai kurios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos teikia Lietuvos bankui tik tokią asmens reputacijai vertinti reikšmingą informaciją, kuri aiškiai nurodyta konkrečiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl nėra pasiekiami minėtose Europos Sąjungos gairėse keliami tikslai, neužtikrinama nuosekli ir bendra Europos Sąjungos reglamentavimo taikymo praktika skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu specialieji įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ ir kt.) numato nevienodus kriterijus, pagal kuriuos Lietuvos bankas turi vertinti finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingą reputaciją, todėl praktikoje nepriekaištinga asmens reputacija neišvengiamai vertinama skirtingai, o pati nepriekaištingos reputacijos sąvoka įgauna skirtingą prasmę, atsižvelgiant į specialiųjų įstatymų reikalavimus.
Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazės ir maksimalūs įmokų dydžiai. Šiuo metu LBĮ 1 priede nurodyta vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje, bei valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, įmokų bazė apima visą tokio tipo subjektų turtą, kuris ne visada yra susijęs su prižiūrima veikla arba gali būti padidintas skolintomis lėšomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įmokų bazė neapima naujų – profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų – kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą ir nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų, draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės nėra pakankamai tikslios, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti patikslinti atskiri įmokų bazės komponentai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų įmokos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visų mokėjimo paslaugų metinės apyvartos, o nuo mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, metinės apyvartos, kadangi elektroninių pinigų paslaugos jau įskaičiuotos kitoje sumos dedamojoje; draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių įmokų bazė turėtų apimti draudimo ir perdraudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis.
Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato pareigą finansų rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus, tačiau ši pareiga specialiuose įstatymuose skirtingai detalizuojama atskiriems finansų rinkos dalyviams, t. y. vienuose įstatymuose nustatyta tik bendra pareiga nagrinėti klientų skundus, kituose yra įtvirtintos tam tikros detalesnės nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimo ir klientų apie priimtą sprendimą informavimo terminais. 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-105, kuriuo buvo patvirtintos Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Pažymėtina, kad taisyklės buvo parengtos atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) 2012 m. birželio 14 d. gaires dėl draudimo įmonių gaunamų skundų nagrinėjimo (angl. EIOPA-BoS-12/069). Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis visi finansų rinkos dalyviai priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
Tačiau ne visuose specialiuosiuose įstatymuose yra aiškios nuorodos į minėtą tvarką, taip pat nevienodai reglamentuojami klientų skundų nagrinėjimo terminai ir kitos esminės nuostatos. Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas Pagal LBĮ ir kitus su Lietuvos banko veikla susijusius įstatymus Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir naudodamasis savo sukurta ir (arba) palaikoma infrastruktūra, teikia tam tikras paslaugas, nesusijusias su rinkos dalyvių priežiūra, (pavyzdžiui, Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemos sertifikatų sudarymas ir tvarkymas, Lietuvos banko valdomų mokėjimo sistemų valdymo ir vystymo paslaugos ir pan.), už kurias gaunamas atitinkamas atlyginimas. Kurdamas ir palaikydamas infrastruktūrą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir su funkcijomis susijusioms paslaugoms teikti, Lietuvos bankas patiria papildomų išlaidų, susijusių tiek su infrastruktūrų sukūrimu ir palaikymu, tiek su infrastruktūrų veiklai reikalingų sąsajų sukūrimu ir palaikymu. Šiuo metu Lietuvos bankas už savo teikiamas paslaugas prašo atlyginimo vadovaudamasis įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, už mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS teikiamas paslaugas mokėtinas atlyginimas numatytas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 136 patvirtintose Mokėjimų modulio sąskaitos atidarymo ir tvarkymo mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS taisyklėse, kurios įgyvendina Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 5 d. gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (Target2).
Vertinant šiuo metu galiojančias LBĮ nuostatas trūksta teisinio aiškumo, kad Lietuvos bankas gali gauti atlyginimą už Lietuvos banko teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuolatinių pokyčių ir infrastruktūros vystymo Lietuvos banko teikiamos paslaugos nuolat kinta ir jų įkainiai yra nuolat peržiūrimi, todėl neefektyvu ir neprotinga būtų įtvirtinti baigtinį jų sąrašą įstatyme. Lietuvos banko valdybos funkcijos Pagal LBĮ 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos bankas turi teisę vykdyti veiklą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Vykdydamas LBĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą funkciją – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, Lietuvos bankas vysto ir valdo mokėjimo ir kitas mokėjimų infrastruktūrą sudarančias informacines sistemas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai neįvardija, kuriuos iš minėtų sprendimų turi priimti Lietuvos banko valdyba, o kuriuos sprendimus gali priimti Lietuvos banko struktūriniai padaliniai ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir dėl to praktikoje kyla neaiškumų, kas Lietuvos banke turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos įgyvendinimas LBĮ projektus siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į kolegialių organų sudėtį sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka.
Kitos specialiųjų įstatymų nuostatos Šiuo metu galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (BĮ, DĮ, CKUĮ, MĮĮ, EPEPĮĮ, IISKISĮ, FPRĮ, VKĮ) yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., BĮ 62 straipsnio 3 dalis ir CKUĮ 48 straipsnio 3 dalis nustato pareigą bankams ir centrinėms kredito unijoms teikti priežiūros institucijai sutarties su audito įmone kopiją). Siūloma patikslinti specialiuosius įstatymus, atsisakant priežiūros atlikimui nebūtinų ir daug pridėtinės vertės neturinčių reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas) institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (FPRĮ, KISĮ ir PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas bei apmokėjimą. . EPEPĮĮ 3 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio pakeitimai padaryti siekiant atsisakyti teisės normose esančio dubliavimosi su EPEPĮĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio apibrėžimu, kuriame jau yra nurodyta, kad neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis yra elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, ir jis apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Pagal VKĮ, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo.
Juridiniams asmenims tokia galimybė VKĮ nenumatyta. Be to, įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Šiuo metu kredito reikalavimų įkeitimas Lietuvoje galimas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek pagal FUSĮ nuostatas, tačiau FUSĮ numatyti keli alternatyvūs ir abstraktūs įkeitimo fakto paviešinimo būdai, todėl patikrinti ir įsitikinti, kad kredito reikalavimas nėra įkeistas, yra itin sudėtinga ir užima daug laiko. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą ● FPRĮ pakeitimai:
1Reikalavimai organizuotos prekybos sistemoms. Šiuo metu didelė dalis prekybos finansinėmis priemonėmis vyksta už
teisės aktais reguliuojamų prekybos vietų ribų (angl. over-the-counter, OTC). Susikūrė alternatyvių prekybos sistemų, kurios išvengia teisės aktų taikymo, todėl yra visiškai nereguliuojamos – joms netaikomi skaidrumo, organizaciniai, veiklos ir kt. reikalavimai, nors savo esme jos yra panašios į teisės aktais reguliuojamas sistemas (kaip, pavyzdžiui, reguliuojama rinka ar daugiašalės prekybos sistema). Siekiant spręsti šią problemą, Projekte įtvirtintas naujas prekybos ne nuosavybės vertybiniais popieriais vietos tipas – organizuotos prekybos sistema (angl. Organised Trading Facility, OTF).
Finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams, administruojantiems organizuotos prekybos sistemas, taikomi veiklos organizavimo reikalavimai, taip pat reikalaujama patvirtinti procedūras bei taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prekybą. 2. Reikalavimai algoritminei prekybai. Projekte nustatyti reikalavimai pastaruoju metu Europoje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – algoritminei prekybai finansinėmis priemonėmis. Ypač siekiama riboti didelio dažnio prekybą (angl. high frequency trading), kuri leidžia automatizuotu būdu ir dideliu greičiu prekiauti finansinėmis priemonėmis ir gali kelti sisteminę riziką. Algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms nustatyta pareiga taikyti veiksmingas rizikos kontrolės priemones, taip pat užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį finansų rinkoje. Specialūs reikalavimai nustatyti algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo rinkos formavimo strategiją. 3. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, siekiama stiprinti investuotojų apsaugą ir spręsti finansų krizės metu išryškėjusias investicinių paslaugų teikimo problemas. Projekte įtvirtinta „nepriklausomos rekomendacijos“ sąvoka, nustatyti interesų konfliktus mažinantys reikalavimai finansų maklerio įmonėms, kurios skelbia teikiančios nepriklausomas rekomendacijas (reikalavimas įvertinti įvairių paslaugų teikėjų siūlomus investicinius produktus, draudimas priimti skatinimo priemones).
Taip pat Projekte įtvirtinti nauji reikalavimai investicinių produktų valdymo procesui, siaurinamas produktų, kuriuos investuotojas gali įsigyti netaikant priimtinumo testo, sąrašas (angl. execution-only), stiprinama klientų turto apsauga, detalizuojami informacijos investuotojui atskleidimo, pareigos pavedimus vykdyti geriausiomis klientui sąlygomis vykdymo ir kiti investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Be to, Projekte numatyti interesų konfliktų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo. Pažymėtina, kad struktūrizuoti indėliai nėra laikomi finansinėmis priemonėmis, tačiau šie finansiniai produktai savo esme panašūs į finansines priemones ir investuotojams kelia panašias rizikas. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, Projekte taip pat numatyta galimybė veikti naujiems finansų rinkos dalyviams – priklausomiems tarpininkams, kurie, veikdami vienos finansų maklerio įmonės vardu ir atsakomybe, galės siūlyti klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priimti ir perduoti klientų pavedimus, platinti finansines priemones ir teikti investavimo rekomendacijas. Priklausomi tarpininkai turės būti registruojami priežiūros institucijos tvarkomame viešajame registre, jiems taip pat keliamas reikalavimas turėti finansų maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. 4. Prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonėmis reguliavimas.
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, Projekte įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai turės būti nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 5. Trečiųjų valstybių įmonių veikla Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES numatytą pasirinkimo galimybę ir siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą bei geresnę trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, Projekte nustatyta, kad trečiosios valstybės įmonės turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams (taip pat klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal specialią procedūrą) Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą. Leidimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicines paslaugas kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus. Trečiosios valstybės įmonės filialas taip pat turi turėti pradinį kapitalą, kuris yra ne mažesnis kaip finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas. Pažymėtina, kad reikalavimus trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, nustato Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. 6. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr.
600/2014 numatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, Projekte numatyti trijų rūšių informacijos apie sandorius teikėjai: informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas. Projekte numatyti šių subjektų licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. 7. Finansų maklerių atestavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dalyvių pasiektus aukštus veiklos kokybės standartus ir sukurtus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su priežiūros institucija, siūlomais pakeitimais yra siekiama skatinti finansų rinkos dalyvių savireguliaciją, suteikiant jiems teisę savarankiškai vykdyti paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos vertinimą. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su finansų rinkos dalyvių asociacijomis, kurių atstovai pritarė ir palaikė siūlomas priemones. Projekte įtvirtinama nuostata, kad finansų makleris, norėdamas valdyti klientų finansinių priemonių portfelį ar konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas, turi be kita ko per paskutinius 10 metų nebūti teistas už tam tikrus nusižengimus. Pažymėtina, kad Projekte numatyti teistumo terminai yra pasirinkti atsižvelgiant į Europos priežiūros institucijų bendrųjų gairių (Bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairės) nuostatas (taikomos visam finansų sektoriui), susijusias su asmenų reputacijos vertinimo laikotarpiu (4 gairių dalis). 8. Piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Siekiant Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr.
575/2013, ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 tikslų, būtina administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, todėl nustatytos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinamos šios administracinės sankcijos: fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus numatomos baudos ne didesnis nei nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsniuose. Pažymėtina, kad tokių administracinių baudų įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis numato, kad bauda negali būti didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl tokios administracinės baudos būtų nesuderinamos su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 numatytas administracines baudas siūloma įtvirtinti FPRĮ. ES teisės aktai nenumato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti, tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Projekte įtvirtintos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) funkcijos, teisės ir pareigos, susijusios su Projekte nustatytų reikalavimų priežiūra bei poveikio priemonių už pažeidimus taikymu (apriboti galimybę asmenims sudaryti tam tikrus sandorius, įpareigoti asmenis sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką, įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą ar jį nušalinti, viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį ir kt.). 9. Finansinių priemonių apskaita. Detaliau reglamentuojama finansinių priemonių apskaita, t.y. nurodoma, kokios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sąskaitos sudaro aukščiausiąjį finansinių priemonių apskaitos lygį (angl. top tier), kokios sąskaitų tvarkytojų sąskaitos sudaro žemesnįjį apskaitos lygį (angl. lower tier) bei kaip šios sąskaitos yra tvarkomos, patvirtinami sąskaitų tvarkytojams skirti finansinių priemonių apskaitos principai (visų operacijų privalomo registravimo principas, atskiros apskaitos kiekvienai finansinių priemonių emisijai principas, apskaitos atskirtinumo principas, skaidrumo principas), reglamentuojamas finansinių priemonių įvykių ir kitos su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, finansinės priemonės savininkui, emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų priežiūra. Pažymėtina, kad FPRĮ yra numatoma pareiga skelbti asmens duomenis viešai.
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), atliekamas asmens duomenų tvarkymas turės atitikti jame nustatytą reglamentavimą, t.y teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turės būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas. Manytina, kad FPRĮ įstatymas atitinka minėtus Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus, nes sistemiškai aiškinant FPRĮ duomenų tvarkymo tikslas yra įtvirtintas FPRĮ 1 straipsnyje, numatančiame įstatymo paskirtį, t.y. reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuosavo kapitalo reikalavimais, taikomais sutelktinio finansavimo operatoriui, kai jis turi ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų ir (ar) elektroninių pinigų leidimo veiklą.
Tokiais atvejais, sutelktinio finansavimo operatoriui, kartu turinčiam ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją, be mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai privalomo nuosavo kapitalo poreikio, sutelktinio finansavimo veiklai užtikrinti turi būti skaičiuojamas papildomas nuosavo kapitalo poreikis. · Reglamento 1286/2014 reikalavimų įgyvendinimas Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Reglamento 1286/2014 nuostatomis, Projekte siūloma galiojančio LBĮ 42 straipsnį papildyti nuostata, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 1286/2014. Projekte taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai nustatyti priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą ir tokiu būdu sustiprinti priežiūros efektyvumą. Finansų rinkos dalyviai (FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ) turi įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu įmonių viduje pranešti apie pastebėtus Reglamento 1286/2014 pažeidimus. Pagal Reglamento 1286/2014 22 straipsnį valstybės narės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinant jų įgyvendinimą.
Reglamento 1286/2014 24 straipsnis nustato, kad kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nurodyti rinkos dalyviams sustabdyti arba nutraukti MIPP ir DIP platinimą arba prekybą juo, įpareigoti asmenis nutraukti Reglamente 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą ir jo pateikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat galimybę viešai paskelbti apie Reglamento 1286/2014 pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Reglamentas 1286/2014 nustato ne tik kompetentingos institucijos teisę skirti šio ES teisės akto nesilaikiusiems asmenims pinigines baudas, bet ir nustato konkrečius piniginių baudų dydžius. Siekiant įgyvendinti Reglamento 1286/2014 nuostatas, siūloma patikslinti FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ ir PSPKĮ nuostatas, nustatant priežiūros institucijos teisę duoti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams anksčiau nurodytus privalomus nurodymus, taip pat taikyti kitas minėtas poveikio priemones. · Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros reglamentavimas LBĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma Lietuvos bankui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, kaip įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
ECB/2010/14 nustatytus eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reikalavimus. LBĮ projekto 47⁵straipsnyje nustatomos Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūrą, o Lietuvos banko atliekamų patikrinimų aspektai apibrėžti įstatymo projekto 47⁶straipsnyje.
LBĮ projekto 47⁷straipsnyje numatyta įtvirtinti Lietuvos banko teisę duoti grynųjų pinigų tvarkytojams privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones esant ES teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimams. Numatyti privalomi nurodymai – laikinai Europos centrinio banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas; per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Nustatomos poveikio priemonės: įspėjimas dėl pažeidimų, baudų skyrimas. Grynųjų pinigų tvarkytojų priežiūra nėra analogiška finansų rinkos dalyvių priežiūrai, ji yra siauresnės apimties, apimanti tik tikrinimą, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimui negali būti taikomi analogiški reikalavimai. Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma, siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojams nėra specialaus įstatymo, LBĮ projekte nustatoma baudų skyrimo tvarka, baudų dydžio apskaičiavimo kriterijai. · Finansų rinkos priežiūros proceso vienodas teisinis reglamentavimas.
Projekte siūloma tikslinti teisės aktus naudojant šį metodą – bendrąsias Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojančias normas (t. y. normas, nustatančias bendrąsias Lietuvos banko funkcijas, Lietuvos banko ir jo tarnautojų teises ir pareigas, patikrinimų atlikimo principus, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarką, privalomų nurodymų davimo tvarką, poveikio priemonių taikymo tvarką, piniginių baudų išieškojimo tvarką, Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, Lietuvos banko sprendimų apskundimo tvarką, priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugos principus) įtvirtinti LBĮ, o specialiąsias normas (t. y. normas, reglamentuojančias specifines, konkrečiai finansų sričiai būdingas Lietuvos banko funkcijas, teises ir pareigas, privalomų nurodymų rūšis ir jų davimo pagrindus, poveikio priemonių rūšis ir jų taikymo pagrindus, piniginių baudų dydžius) nustatyti specialiuosiuose įstatymuose. Projektu nenustatomos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Nuostatos iš galiojančių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų yra sistemiškai perkeltos į LBĮ, nustatant vienodą priežiūros proceso tvarką visiems prižiūrimiems subjektams. Ši tvarka apima patikrinimus, licencijų, leidimų išdavimą, privalomų nurodymų ir poveikio priemonių taikymą, informacijos apsaugą ir vartotojų skundų nagrinėjimą. Po kriziniu ES finansų rinkos reglamentavimu yra sugriežtinti reikalavimai finansų rinkos dalyviams ir jų priežiūrai.
Finansų rinkos dalyvių riziką ribojančios priežiūros reikalavimus nustato ES direktyvos, kurių reikalavimai po kriziniu laikotarpiu yra sugriežtinti, palyginti su iki kriziniu laikotarpiu galiojančiomis nuostatomis (priežiūros institucijai yra suteikiamos atitinkamos teisės ir nustatomos pareigos, pvz., teisė apklausti kitus asmenis, taikyti atgrasančias ir veiksmingas poveikio priemones, tarp jų, baudas iki ES direktyvose nustatytų minimalių dydžių). Tokios teisės LB turi būti suteiktos įgyvendinant ES teisės aktus (žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 65 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.), tokios teisės Lietuvos bankui jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68-1 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str.), Šie reikalavimai yra perkeliami į LBĮ ir kitus finansų rinką reglamentuojančius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymų tikslinimo metodas užtikrins normų, reglamentuojančių Lietuvos banko vykdomą finansų rinkos priežiūrą, sisteminį veikimą ir teisės kalbos ekonomiškumo principo laikymąsi, todėl bus išvengta tų pačių normų kartojimosi ir dubliavimosi skirtinguose įstatymuose.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos bankui tobulinti sprendimų dėl leidimų finansų rinkos dalyviams išdavimo, sprendimų dėl poveikio priemonių jiems taikymo, sprendimų dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių priėmimo procesą, be kita ko, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, siūloma Lietuvos banko įstatyme numatyti, kad Lietuvos banko valdyba turėtų galimybę dalį savo funkcijų pavesti vykdyti ne tik Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, tačiau ir Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams. Šia įstatymo projekto nuostata būtų atsižvelgta į G20/Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją (angl. G20/OECD High Level Principles on Financial Consumer Protection) dėl nepriklausomų narių įtraukimo sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka. LBĮ projekte nustatoma pareiga Lietuvos bankui sukurti priemones, kurios skatintų asmenis pranešti apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi užtikrinti pranešančio asmens konfidencialumą ir tinkamą apsaugą. Projekte siūloma teisiškai atskirti dvi Lietuvos banko teises daryti įtaką rinkos dalyviams – teisę duoti privalomus nurodymus ir teisę taikyti poveikio priemones. Finansų rinkos priežiūros srityje įprasta praktika finansų rinkos dalyviams galimas taikyti priemones skirstyti į nurodymus (angl. supervisory powers, administrative measures, intervention powers) ir poveikio priemones (angl. sanctions).
Tiek privalomi nurodymai, tiek poveikio priemonės yra priežiūros institucijos reakcija į nustatytus pažeidimus ar trūkumus, tačiau jos turi skirtingus tikslus ir gali būti taikomos tiek kartu, tiek ir kiekviena atskirai. Poveikio priemonės turi savyje didesnį ar mažesnį nubaudimo aspektą, o nurodymai skirti tam, kad finansų rinkos dalyvis imtųsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų pašalinti pažeidimai ar trūkumai ar užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms. LBĮ 43²straipsnyje įtvirtinama bendra privalomų nurodymų davimo tvarka, o specialiuosiuose įstatymuose nustatomos privalomų nurodymų rūšys, jų davimo pagrindai, nustatoma pareiga rinkos dalyviams laikytis jiems duotų privalomų nurodymų. LBĮ 43³ straipsnyje įtvirtinama bendra poveikio priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad ši tvarka nustatyta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, kuria vadovaujantis LBĮ nustatoma didesnė rinkos dalyvių teisės į gynybą apsauga (pavyzdžiui, pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui suteikiamas ne trumpesnis kaip 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti, asmuo informuojamas apie priežiūros institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo pradžios, įtvirtinama asmens teisė susipažinti su pažeidimą pagrindžiančia medžiaga ir kt. teisės).
LBĮ siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl pažeidimo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydį, pažeidėjo finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus, priemones kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, LBĮ nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Vykdyti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą veiklą gali tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti asmenų, vykdančių specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojamą veiklą be tam reikalingos licencijos, patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – MiFID II), įpareigoja valstybes nares nustatyti atsakomybę be licencijos veikiantiems asmenims. Atsakomybės asmenims, teikiantiems finansines paslaugas be licencijos, nustatymas specialiuosiuose įstatymuose ne tik suteiks galimybę veiksmingai ištirti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančias veikas, bet ir darys prevencinį poveikį – atgrasins asmenis nuo ketinimo verstis specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojama veikla neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siekiant išvengti dubliavimosi su Administracinių pažeidimų kodekso atitinkamais straipsniais bei išlaikyti sisteminį požiūrį, siūloma pripažinti netekusiais galios Administracinių pažeidimų kodekso 200, 201, 202 ir 203 straipsnius ir iš dalies pakeisti 505 ir 589 straipsnius.
Šiuo metu vienuose galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (KUĮ, EPEPĮ, MĮ ir kt.) nustatytų baudų dydžiai yra išreikšti procentais (pavyzdžiui, nuo 0,1 procento iki 2 procentų bendrųjų metinių įstaigos pajamų), kituose įstatymuose (FPRĮ, IISKISĮ ir kt.) – fiksuota pinigų suma (pavyzdžiui, iki 57 924 eurų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CRD IV direktyva ir MiFID II nustato naujas baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų baudą. Direktyva 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva) nustato tokias baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. Įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai jau yra nustatyti BĮ, CKUĮ, VPĮ, KISĮ ir turi būti nustatyti FPRĮ perkeliant į nacionalinę teisę MiFID II direktyvą. VPĮ perkelia Direktyvą 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva), kuri nustato tokias baudų dydžių ribas (minimaliai būtinas): 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. KIVPS (2009/65/ES) direktyva nustato: 1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų. PRIIPS Reglamentas (1286/2014) nustato minimalias baudų dydžių ribas:1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų; 2) fiziniams asmenims – iki 700 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, specialiuose įstatymuose siūloma įtvirtinti taikytinų baudų sistemą, analogišką numatytai CRD IV, MiFID II direktyvose ir Reglamente (ES) 1286/2014. Išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą kituose specialiuosiuose įstatymuose, siūloma nustatyti naujus piniginių baudų dydžius (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų). Specialiuose įstatymuose papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Tokia galimybė leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai atskirais atvejais (pvz, BĮ, CKUĮ, VPĮ) skirti juridiniam asmeniui iki 5 mln. ar atitinkamai iki 2 mln. eurų baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų.
Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos baudos o veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.) baudos negalėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būtų atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą kaip tai nustatyta LBĮ 43³ straipsnio 7 dalies 3 punkte. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. · Finansų rinkos dalyvių vadovų ir akcininkų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Projekte siūloma įtvirtinti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl.
Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) nustatytus nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ir šiuos bendrus vertinimo kriterijus taikyti Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Siūlomas teisinis reglamentavimas bus aiškesnis finansų rinkos dalyviams, nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus vienodai suprantama visame finansų sektoriuje ir leis Lietuvos bankui veiksmingiau vykdyti jam pavestą finansų rinkos priežiūros funkciją. Subjektų, kurių santykinė svarba rinkoje yra mažesnė ir kuriems nėra būtinumo atitikti tokių griežtų vertinimo kriterijų, vadovams nustatomas siauresnis vertinamų aplinkybių sąrašas (pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovams). · Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazė ir įmokų dydžiai. Keičiama LBĮ 21¹ straipsnio 2 dalis patikslinant, kad finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyta veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad atsiranda prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kurie veikia pagal kelias skirtingas licencijas arba turi kelis veiklos leidimus.
Tokių finansų rinkos dalyvių veikla reikalauja daugiau priežiūros atitinkamose veiklos srityse, todėl siūloma įmokas priežiūros išlaidoms padengti mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą. Projekte siūloma patikslinti vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje bei kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje įmokų bazę ir įmokas skaičiuoti ne nuo vidutinio turto, o nuo vidutinės metinės likusios grąžinti išmokėtų kreditų sumos. Siūlomas pakeitimas patikslins įmokų bazę ir jos bus skaičiuojamos tik nuo tiesiogiai su vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų veikla susijusio įmonių turto. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų įmokų bazės patikslinimas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, o draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės apibrėžimo pakeitimas tiksliau nurodys apmokestinamo objekto apimtį. Tikslinama prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje – sąvoka, o šių rinkos dalyvių įmokų bazė skaidoma į dvi dalis pagal kolektyvinio investavimo subjektų rūšį. Įmokų bazės apibrėžime turtas keičiamas į grynųjų aktyvų vertę siekiant išvengti skolintų lėšų dvigubo apmokestinimo. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams nustatoma fiksuota 3000 eurų metinė įmoka, nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams ir nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams - 217 eurų įmoka, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialui -15 000 eurų, finansų maklerio įmonės priklausomiems tarpininkams, lyginamojo indekso administratoriams, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, prižiūrimiems duomenų teikėjams – 2017 eurų įmoka.
Įvertinus Lietuvos banko kaštus, skirtus administruoti įmokas už finansų rinkos priežiūrą, taip pat siekdami mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio
priežiūrą, jei jiems priskaičiuota mokėtina suma yra mažesnė nei 50 eurų. · Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Projekte siūloma nustatyti vienodus gaunamų skundų nagrinėjimo reikalavimus visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu, t. y. įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose pareigą rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyviai privalo išnagrinėti skundą ir atsakyti klientui per 15 kalendorinių dienų. Esant sudėtingam finansų rinkos dalyvis privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu jį informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymuose šią bendro pobūdžio nuostatą, visi rinkos dalyviai privalės nagrinėti klientų skundus pagal vieningą Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką, išskyrus rinkos dalyvius, kuriems direktyvose (AIFMD) nenustatomi tokie reikalavimai ir toks papildymas nebūtų tikslingas pvz., profesionalių investuotojų atžvilgiu (PISKISVĮĮ) arba specialios paskirties įstatymų atveju (pvz., FTĮ, VPĮ), kurie nėra skirti mažmeninių vartotojų apsaugai.
Galiojančio LBĮ 47 straipsnio 1 dalies redakcija nepakankamai aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nagrinėtinų ginčų apimtį ir taip sudaromos sąlygos skirtingai interpretuoti, ar Lietuvos bankui suteikta teisė nagrinėti tam tikro pobūdžio ginčą. Siūlomas nurodyto straipsnio pakeitimas akcentuoja nuoseklų ir su Lietuvos banko atliekama finansų priežiūra (prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) integruotą ginčų Lietuvos banke nagrinėjimą, taip pat išskiriamas ir su šio įstatymo 42 straipsnyje nenurodytais subjektais iš draudimo, finansinių ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių kilusių ginčų nagrinėjimas, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jei juridiniam asmeniui panaikinta (atšaukta) ar sustabdyta licencija (veiklos leidimas) ar juridinis asmuo išbrauktas iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašų, iš galiojančių vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti nagrinėjami Lietuvos banke, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, kaip prioritetinės įstatymo leidėjo ir teisės aiškinimo krypties, sampratą. Siūlomu pakeitimu minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Lietuvos bankas nagrinės ginčus ir su juridiniais asmenimis, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose.
Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Įtvirtinus siūlomą nuostatą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas. · Lietuvos banko valdybos funkcijų tikslinimas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo tvarką.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas finansų sistemos stabilumui ypač svarbioje srityje, susijusioje su sprendimų dėl mokėjimų infrastruktūros vystymo priėmimu ir Lietuvos banko valdomų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių sistemų veiklos pagrindų įtvirtinimu. . · Kiti specialiųjų įstatymų pakeitimai:
Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (KISĮ, PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas, apmokėjimą bei atšaukimo pagrindus. Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai ir pripažinti negaliojančiais BĮ 62 straipsnio 3 dalį, CKUĮ 48 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais populiarėja internete pasirašomos draudimo sutartys ir sutarties dokumentai gaunami elektroniniu formatu, siūloma DĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyti, kad draudimo liudijimas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pasirinkimu gali būti išduodamas atspausdintas arba elektroninis dokumentas. PSPKĮ 6 straipsniu keičiamojoje 45 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti reikalavimą dėl pensijų turto investavimo. Nustatoma, kad pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Sąvoka „vertybiniai popieriai“ yra platesnė nei sąvoka
„perleidžiamieji vertybiniai popieriai“, nes ji apima visus vertybinius
popierius, nepriklausomai nuo to, kiek laisvai jie gali cirkuliuoti kapitalo rinkoje. SFĮ
reikalavimus sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, teikiančiam kitas finansines paslaugas. Pakeitimais siekiama sustiprinti finansinį stabilumą. VKĮ 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir pakeisti 3 punktą, t. y. suvienodinti vartojimo kredito davėjų vadovų reputacijai taikomus reikalavimus su 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame įstatyme tarpusavio skolinimo platformos operatorių vadovams nustatytais reikalavimais. VKĮ 2 straipsniu naikinamas
VKĮ pakeitimus, tarpininkai buvo suskirstyti į priklausomus ir nepriklausomus tarpininkus. Priklausomų tarpininkų sąrašus tvarkosi patys VKD, todėl naikinama įpareigojanti VKD nuolat teikti tokią informaciją, kuri priežiūros institucijai yra nebereikalinga. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Siūloma pakeisti VKĮ 22 straipsnio 12 dalį suteikiant priežiūros institucijai teisę išbraukti VKD iš sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas nebevykdo vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjo jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos. Toks subjektas gali būti įrašomas į VKD sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš VKD sąrašo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė išbraukimas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma vartojimo kredito davėjui ir ji turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais (pvz., vartojimo kredito davėjui nuolat piktybiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vartojimo kredito davėjui nesitaisant net pritaikius jam kelias kitas poveikio priemones ir pan.), 22 straipsnio 14 dalies pakeitimu siekiama, kad išbraukimas iš sąrašo tokiu pagrindu netaptų tik formalumu ir turėtų prevencinį poveikį, t. y. kad vartojimo kredito davėjas, pvz., už piktybiškus nuolatinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, negalėtų iškart po išbraukimo vėl teikti dokumentus, įsirašyti į sąrašą ir toliau vykdyti savo veiklą. Tuo tarpu kitais pagrindais išbraukus vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, pvz., vartojimo kredito davėjui bankrutavus, jį likvidavus ir pan., manytina, kad tikslinga nustatyti įstatyme, jog tokie subjektai galėtų būti įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų (3 metų terminas siejamas su vadovų nepriekaištingos reputacijos terminais). VKĮ 22¹straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pagal kurią priėmus sprendimą išbraukti VKD iš viešojo VKD sąrašo, VKD įpareigojamas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleisti kitam į viešąjį VKD sąrašą įrašytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata yra dviprasmiška ir sukelia teisinį neaiškumą dėl nustatytos 500 eurų ribos skaičiavimo, kuris siejamas su pirmu suteiktu vartojimo kreditu ir 12 mėn. laikotarpiu, siūloma nustatyti, kad 500 eurų riba negali būti viršijama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, kelintas vartojimo kreditas teikiamas, kiek jų suteikta ir per kokį laikotarpį.
VKĮ taip pat siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu ir nustatyti, kad 5 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m., atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. · Įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 1286/2014 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., (išskyrus reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio KIPVPS, nustatantį Reglamento 1286/2014 taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad Projektu keičiami įstatymai, išskyrus KISĮ, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Įgyvendinat PRIIPS reglamento reikalavimus nustatoma, kad jei pensijų kaupimo bendrovės, pagal IISKISĮ veikiančios valdymo įmonės ar investicinė bendrovės, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, rengdamos pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą vietoj Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų pasirenka vadovautis KISĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimui ir teikimui nustatytais reikalavimais, Reglamento (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai joms taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. (Reglamento 1286/2014 32 straipsnio 2 dalis). · Finansinio užstato registravimas pagal FUSĮ
projekte siūloma pakeisti galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant, kad tada, kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai arba kredito unijoms, arba tada, kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų valstybių narių centriniai bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija arba kredito unijos, šio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad toks kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. „FUSĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas siejamas su 2019 m. sausio 1 d. dėl būtinybės šį terminą susieti su iš esmės atnaujintos Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės įdiegimu ir veiklos pradžia.“
5Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad šių pasekmių būtų išvengta Ne visi Direktyvoje 2014/65/ES numatyti reikalavimai tiesiogiai palies Lietuvos finansinių priemonių rinką.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra subjektų., kuriems būtų taikomas direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnis, tad ir šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išimties nėra tikslinga numatyti ir pan. Tačiau dalis FPRĮ projekte numatytų pakeitimų bus tikrai svarbūs. Ypatingai reikšmingi investuotojams ir prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams reikalavimai, susiję su investuotojų apsaugos stiprinimu (produktų valdymo reikalavimai, „nepriklausomos rekomendacijos“ koncepcija, reikalavimai informacijos atskleidimui, interesų konfliktų valdymui, skatinimo priemonių reguliavimas, pavedimų vykdymas geriausiomis klientui sąlygomis, struktūrizuotų indėlių reguliavimas ir kt.). Įgyvendinus Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Finansų rinkos dalyviai turės įdiegti naujas veiklos organizavimo priemones ir procedūras, pakeisti ar atnaujinti investicinių paslaugų teikimo procesus. Taip pat reikšmingi ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai bei informacijos apie sandorius pranešimo ir konsolidavimo sistema, kuri padės užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekte siūlomi pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, įgyvendintas Projektas iš dalies mažins ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą.
Projekte numatytos naujos veiklos formos investicinių paslaugų teikimo ir investicinės veiklos vykdymo srityje – priklausomi tarpininkai, kurių paslaugomis galės naudotis finansų maklerio įmonės ir taip plėsti savo paslaugų teikimo tinklą. Projekte numatyta galimybė veikti informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams gali paskatinti naujos verslo srities, susijusios su duomenų apie sandorius skelbimu, pranešimu ir konsolidavimu, atsiradimą Lietuvoje. Be to, įtvirtinus aiškius reikalavimus trečiųjų valstybių įmonių filialams, bus pagerintos trečiųjų valstybių įmonių galimybės teikti investicines paslaugas Lietuvoje. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, poveikio priemonės, prižiūrimi rinkos dalyviai.
26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra keičiamas įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1513(3), kuriuo keičiami 84 šio įstatymo straipsniai, be to, šio įstatymo projekto priėmimas numatytas 2018 m. balandžio 12 d. Seimo plenarinio posėdžio metu. Dalinis šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatomas 2018 m. liepos 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. Taigi, jei įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1513(3) būtų priimtas, didelė dalis šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiamų įstatymo pakeitimų galiotų itin trumpą laikotarpį – iki 2018 m. liepos mėn. 1 d. 2. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių
straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume trečiajame sakinyje pirmiausia nustatyti kredito davėjo teisę pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, neaiškus siūlomų nuostatų santykis su galiojančio įstatymo 102 straipsnio nuostatomis, kurios nukreipia į Lietuvos banko įstatyme nustatytą vartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimo tvarką.
Pastebėtina, kad siūloma skundų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką. Taikant įstatymą gali būti neaišku, kada turėtų būti taikomos 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, o kada 102 straipsnio nuostatos, be to, neaišku, kuo vartotojo kreipimasis skiriasi nuo draudėjo ar kito asmens skundo, ar draudėjas vartotojas gali pateikti ne kreipimąsi, bet skundą, ir jeigu taip, pagal kokias nuostatas jis turėtų būti nagrinėjamas. Pastebėtina, kad tiek skundo, tiek vartotojų kreipimosi nagrinėjimo atveju yra siūloma nustatyti tuos pačius skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo terminus – 15 ir 35 dienas, tačiau tuo atveju, jei atsakymo neįmanoma pateikti per 15 dienų, vartotojui turi būti išsiųstas negalutinis atsakymas. Kita vertus, pateikęs skundą draudėjas ar kitas asmuo, turi teisę dalyvauti nagrinėjant jų skundus, o draudėjams vartotojams, pateikusiems kreipimąsi, tokios teisės suteikti nesiūloma. Neaišku, kokių tikslų siekiama nustatant skirtingą skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 4. Projekto 12 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad nuostatoje, be kita ko, kalbama apie tai, kokių asmenų reikalavimai gali būti tenkinami iš atskirojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, turi būti nurodyta tai, kokio pobūdžio reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucija dėl lėšų, laikomų šiose sąskaitose. 5.
poveikio priemones Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu. Pastebėtina, kad Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūros taisyklės yra nustatytos galiojančio įstatymo 209 ir 210 straipsniuose, kuriuos taip pat siūloma atitinkamai pakeisti. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus nurodytų straipsnių nuostatų tarpusavio santykis, ypač kiek tai susiję su draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų pažeidimu. 6. Projekto 18 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymo 202, 203 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”. 7. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 204 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. 8. Projekto 22 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 208 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis
„baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“. 9. Projekto 23 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti
įstatymo 209 straipsnio 3 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad iš keičiamos straipsnio dalies keičiamas tik 4 punkto turinys ir vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis bei teisės aktų glaustumo reikalavimu, turi būti teikiamas ne visos straipsnio 3 dalies, o tik straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 26 straipsniu keičiamos įstatymo 212 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Šiuo atveju turi būti teikiamas tik įstatymo 212 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas. 10. Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 29 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku:
Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 31¹ straipsniU IR 202, 203
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 40 straipsniu, kuris įsigalios 2018-10-01, Draudimo įstatymo 161 straipsnis dėstomas nauja redakcija, jis turės 9 dalis, o jo 6 dalis bus kito turinio, nei analizuojamame projekte. Taigi projektu siūlomos nuostatos galios tik iki 2018-10-01. 2. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 163 straipsnio 6 dalį. Pastebėtina, kad 2018-10-01 įsigaliojus Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 42 straipsniui, 163 straipsnis netenka galios. Galiojančio įstatymo 163 straipsnio 6 dalies nuostatos perkeliamos į Draudimo įstatymo 161 straipsnio 6 dalį, tačiau be projektu siūlomo pakeitimo. 3. Projekto 16 straipsniu siūloma galiojančio įstatymo 200 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 74 straipsnyje, kuris įsigalios 2018-10-01, dėstoma kito turinio Draudimo įstatymo 200 straipsnio redakcija. 4. Projekto 19 straipsniu siūlomi galiojančio įstatymo 204 straipsnio pakeitimai nesuderinami su Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 76 straipsniu, kuris įsigalios 2018-10-01, priimtais pakeitimais. 5. Projekto 20 straipsniu siūloma galiojančio įstatymo 205 straipsnį išdėstyti nauja redakcija.
Pastebėtina, kad nurodytas straipsnis yra keičiamas Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 77 straipsniu, kuris įsigalios 2018-10-01, ir kuriame dėstomi pakeitimai nesuderinami su projektu siūlomais pakeitimais. 6. Projekto 22 straipsniu siūloma galiojančio įstatymo 208 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Pastebėtina, kad nurodytas straipsnis yra keičiamas Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 78 straipsniu, kuris įsigalios 2018-10-01, ir kuriame dėstomi pakeitimai nesuderinami su projektu siūlomais pakeitimais. 7. Projekto 24 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 210 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 80 straipsniu, kuris įsigalios 2018-10-01, Draudimo įstatymo 210 straipsnis dėstomas nauja redakcija, o kai kurios jo nuostatos nesuderinamos su projektu siūlomais pakeitimais. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant šią išvadą atsižvelgta į Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo NR. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-2204 siūlomus Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 pakeitimus. 9. Projekto 29 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į įstatymo priėmimo datą. 10. Projekto 29 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus“ įrašytina „Asmenys, kurie yra laikomi atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, 11 straipsnyje nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus“. 11.
11Projekto 29 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos,
išdėstant jas taip: „Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 11 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Draudimo įstatymo 161 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 STRAIPSNIŲ ir priedo PAKEITIMO, įstatymo papildymo 31¹ straipsniU IR 202 IR 203 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo projekto nr. XIIIP-1909 2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomas keisti įstatymas yra keičiamas įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1513(3), kuriuo keičiami 84 šio įstatymo straipsniai, be to, šio įstatymo projekto priėmimas numatytas 2018 m. balandžio 12 d. Seimo plenarinio posėdžio metu. Dalinis šio įstatymo projekto įsigaliojimas numatomas 2018 m. liepos 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. Taigi, jei įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1513(3) būtų priimtas, didelė dalis šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiamų įstatymo pakeitimų galiotų itin trumpą laikotarpį – iki 2018 m. liepos mėn. 1 d. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą bus teikiamas priimto įstatymo pakeitimo projektas dėl techninio nuostatų suderinimo, taip pat tikslintinas Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1909 išbraukiant projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 200 straipsnio 3 punktą ir projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 204 straipsnio 10 punktą, bei papildant projekto
tikslinant šių straipsnių punktų numeraciją bei nuorodas į juos:
1Pakeisti projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis.
Priežiūros institucijos funkcijos Priežiūros institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
veiklos licencijas, taip pat kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus ir sustabdo ar panaikina jų galiojimą;
perdraudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialai ir trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;
3) organizuoja, jei šiame įstatyme nustatyta tvarka ši funkcija nėra pavesta pasitelktam asmeniui, draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;
valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad Draudimo brokerių rūmų funkcijos ir draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų viešos ir visuomenei suprantamos;
Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
76) bendradarbiauja su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, dalyvauja jos veikloje ir, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgia į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos parengtas gaires ir rekomendacijas, o jeigu neatsižvelgia, nurodo to priežastis, taip pat nedelsdama teikia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 atlikti;
87) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ 2.
Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„204 straipsnis.
Poveikio priemonės Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
5) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
8) reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
10) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukia draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdo draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“ 3.
Poveikio priemonės Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:
priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę;
5) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo ar priežiūros organai pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė pakeistų stebėtojų tarybą ar jos narį, pakeistų valdybą ar jos narį, vadovą;
priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeistų Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovą, asmenis, atsakingus už rizikos valdymo, aktuarinę, atitikties vertinimo ir vidaus audito funkcijas, ar kitus vadovaujamąsias pareigas einančius asmenis;
8) reikalauja per priežiūros institucijos nustatytą terminą pakeisti draudimo ar perdraudimo įmonės likvidatorių, likvidacinės komisijos pirmininką ar jos narį, asmenį, atsakingą už Lietuvos Respublikoje įsteigto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo likvidavimą;
perdraudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų turtą;
10) šio įstatymo 165 straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose ir 6 dalyje nustatytais pagrindais išbraukia draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo ar laikinai sustabdo draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą;
licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar kitos trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje ar jų suteikiamų teisių galiojimą, laikinai uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą;
punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikina draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždraudžia priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą.“
straipsniu keičiamo įstatymo 205 straipsnio 1 dalį 19 punktu ir jį išdėstyti taip: „19) draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas naudojasi asmenų, kurie neturi teisės vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklos, teikiamomis draudimo ar perdraudimo produktų platinimo paslaugomis;“.
Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių Pritarti Projekto lyginamasis variantas patikslintas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume trečiajame sakinyje pirmiausia nustatyti kredito davėjo teisę pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, neaiškus siūlomų nuostatų santykis su galiojančio įstatymo 102 straipsnio nuostatomis, kurios nukreipia į Lietuvos banko įstatyme nustatytą vartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimo tvarką. Pastebėtina, kad siūloma skundų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką.
Taikant įstatymą gali būti neaišku, kada turėtų būti taikomos 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, o kada 102 straipsnio nuostatos, be to, neaišku, kuo vartotojo kreipimasis skiriasi nuo draudėjo ar kito asmens skundo, ar draudėjas vartotojas gali pateikti ne kreipimąsi, bet skundą, ir jeigu taip, pagal kokias nuostatas jis turėtų būti nagrinėjamas. Pastebėtina, kad tiek skundo, tiek vartotojų kreipimosi nagrinėjimo atveju yra siūloma nustatyti tuos pačius skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo terminus – 15 ir 35 dienas, tačiau tuo atveju, jei atsakymo neįmanoma pateikti per 15 dienų, vartotojui turi būti išsiųstas negalutinis atsakymas. Kita vertus, pateikęs skundą draudėjas ar kitas asmuo, turi teisę dalyvauti nagrinėjant jų skundus, o draudėjams vartotojams, pateikusiems kreipimąsi, tokios teisės suteikti nesiūloma. Neaišku, kokių tikslų siekiama nustatant skirtingą skundų ir kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo įmonė.
Esant sudėtingam atvejui, draudimo įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Šis Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė klientų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 161 straipsnį 6 dalimi: „6. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus ir raštu jiems atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudimo brokerių įmonė.
Esant sudėtingam atvejui, draudimo įmonė privalo leisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant jų skundus ir raštu juos informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo gaus galutinį atsakymą. Šis Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė klientų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“ Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato asmenų (juridinių ir fizinių asmenų) skundų nagrinėjimo tvarką draudimo įmonėje. Įstatymo 102 straipsnis nustato vartotojų (fizinių asmenų) ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalis (jau priimto ir įsigaliosiančio įstatymo nuo 2018-08-01) . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-1212 4.
Projekto 12 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad nuostatoje, be kita ko, kalbama apie tai, kokių asmenų reikalavimai gali būti tenkinami iš atskirojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, turi būti nurodyta tai, kokio pobūdžio reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucija dėl lėšų, laikomų šiose sąskaitose. Pritarti Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 163 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma pakeisti įstatymo 201 straipsnį ir jo 5 dalyje nustatyti priežiūros institucijos teisę taikyti poveikio priemones Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių, draudimo tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų atžvilgiu. Pastebėtina, kad Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių įmonių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūros taisyklės yra nustatytos galiojančio įstatymo 209 ir 210 straipsniuose, kuriuos taip pat siūloma atitinkamai pakeisti.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus nurodytų straipsnių nuostatų tarpusavio santykis, ypač kiek tai susiję su draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų pažeidimu. Nepritarti Projekto 17 straipsniu keičiamo 201 straipsnio 2 dalyje nustatoma bendra Priežiūros institucijos teisė skirti privalomus nurodymus ir 201 straipsnio 5 dalyje nurodomi rinkos dalyviai, kuriems tie privalomi nurodymai galėtų būti taikomi, tame tarpe ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo ar perdraudimo įmonėms, draudimo tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar jų įsteigtiems filialams Lietuvos Respublikoje. 201 str. 2 d. numatyta teisė duoti privalomus nurodymus taikytina visų Lietuvos rinkoje veikiančių subjektų atžvilgiu, atsižvelgiant į priežiūros apimtį, priklausančią nuo įmonės įsisteigimo vietos, kai tuo tarpu Draudimo įstatymo 209 ir 210 straipsnių nuostatos reglamentuoja Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros apimtį ir priežiūros institucijos teises jų atžvilgiu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymo 202, 203 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”. Nepritarti
ministro įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 punkte nustatyta, kad iš eilės einantys straipsniai pripažįstami netekusiais galios vienu straipsniu. 202 ir 203 straipsniai eina iš eilės ir tokiu būdu atitinka 73 punkto nuostatą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-1219
dėstomo keičiamo įstatymo 204 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projekto reg. Nr. XIIIP -1896 12 straipsnyje dėstomo įstatymo 43³straipsnio 15 dalyje jau yra nustatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones....<......>.... viešai skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje bei į tai, kad minėta skelbimo tvarka būtų taikoma visiems prižiūrimiems rinkos dalyviams, manytina, kad reikalavimas dubliuoti nuorodą į paskelbimo šaltinį būtų perteklinis:
padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomo keisti įstatymo 208 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio
„skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini
žodžiai „baudą“. Pritarti Pakeisti projekto 22 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
261
dalimi siūloma keisti įstatymo 209 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad iš keičiamos straipsnio dalies keičiamas tik 4 punkto turinys ir vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis bei teisės aktų glaustumo reikalavimu, turi būti teikiamas ne visos straipsnio 3 dalies, o tik straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 26 straipsniu keičiamos įstatymo 212 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Šiuo atveju turi būti teikiamas tik įstatymo 212 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas. Pritarti
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį dalies 4 punktą ir ją jį išdėstyti taip:
„4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies
kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė, kai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 4 dalyje;“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 212 straipsnio 3 dalį dalies 3 punktą ir ją jį išdėstyti taip: „3) kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, šios valstybės priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva prieš tai pranešusi atitinkamos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai;“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 29 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku:
Pakeisti projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
draudimo įstatymo 11 straipsnio, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnyje. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl skundų nagrinėjimo taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimui. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos baudų skyrimo ir kitų poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-241
įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1909
įstatymo (toliau – DĮ) pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, keičiantis DĮ
dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Tokia formuluotė reikalauja draudėjo valios išraiškos dėl draudimo liudijimo formos.
Siekiant supaprastinti draudimo liudijimų išdavimo procesą, nesukurti draudimo įmonėms papildomos pareigos apklausti draudėjus, kokiu būdu jie pageidauja gauti draudimo liudijimą ir tai administruoti, siūlome šį punktą formuluoti taip: „Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas“. Nepritarti Ne visi draudėjai turi galimybę perskaityti dokumentus skaitmenine forma, todėl tikslinga palikti pasirinkimą draudėjui kokia forma gauti draudimo liudijimą. 2. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, keičiančio DĮ 11 str. 1 d. nuostatos yra naikintinos dėl toliau nurodomų priežasčių: DĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsniu siūloma keisti DĮ 11 str. atsižvelgiant į 2012-11-22 Europos bankininkystės institucijos patvirtintas Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) (toliau
EBA Guidelines on the assessment of the suitability of members of the amanegement body and key function holders under Directive 2013/36-EU and Directive 2014/65/EU (toliau – Jungtinės gairės), kurio nuostatos taip pat nustato nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijus kredito paslaugas teikiančioms įmonėms, bet ne draudimo įmonėms.
Pažymime, kad Jungtinių gairių derinimo pažymoje (92 psl.) yra nurodyta, jog šios Europos Bankininkystės institucijos (EBA) Jungtinių gairių nuostatos yra parengtos kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir jų sąvokos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos Direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau
straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau
9(1) straipsnį, tačiau jos nebuvo derintos su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), be to, minėtos direktyvos nėra taikomos draudimo įmonėms. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad ES institucijos nenustato vienodų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimų visiems finansų rinkos dalyviams, o aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tik finansines paslaugas (bet ne draudimo paslaugas) teikiančioms įmonėms. Todėl manome, kad Lietuvos teisės aktų reikalavimai, nustatantys nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms, neturėtų būti vienodai taikomi visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams.
DĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio, keičiančio DĮ 11 str. 1 d. nustatyti reputacijos vertinimo reikalavimai pažeidžia nekaltumo prezumpciją (pvz. reikalavimas atsižvelgti į vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu) ir dvigubo baudimo draudimo principą. Naujos DĮ 11 str. 1 d. nuostatos neatitinka naujos DĮ 11 str. 2 d. nuostatų ir tarpusavyje šios dalys net nesąveikauja. Pagal DĮ 11 str. 1 d. nuostatas vertinami duomenys net nėra susiję su DĮ 11 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, kurioms esant laikoma, kad reputacija nėra nepriekaištinga. Reikalavimas surinkti DĮ 11 str. 1 d. 1-7 punktuose nurodytus duomenis (apie ikiteisminius tyrimus, administracines nuobaudas, atsisakymą išduoti leidimus, informaciją apie tai, kaip asmuo vykdė pinigines prievoles ir kt.) taip pat ir apie juridinį asmenį, kurio vadovu vertinamas asmuo buvo arba yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdė, yra neproporcingas ir perteklinis ir sukeltų didelę administracinę ir finansinę naštą siekiant visus šiuos duomenis surinkti ir patikrinti. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Gairėse įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai, o šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ) numato siauresnius, nei kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nustatyti, reputacijos vertinimo kriterijus.
Atkreipiame dėmesį, kad:
pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo taikomos tik vertinant finansines paslaugas teikiančių įmonių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų nepriekaištingą reputaciją;
nuostatomis, valdymo organo nariai ir pagrindines užduotis atliekantys asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi galiojantį teistumą. Gairių nuostatose papildomai nėra išskiriama, jog šis reikalavimas galioja išnykusiam ar panaikintam teistumui. 3) Gairių nuostatose pabrėžiama, jog vertinant asmens nepriekaištingą reputaciją, visais atvejais turi būti vertinama ne bet kokia, o tik susijusi su siūlomomis/einamomis pareigomis informacija ir tik susijusių teisės aktų atžvilgiu. Kartu paminėtina, jog remiantis Gairių IV skyriaus 13 dalies nuostatomis, valdymo organo nariai ir pagrindines užduotis atliekantys asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu priežiūros institucijos vykdo patikrinimus ne dėl visų, bet dėl finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
sąrašas yra nustatytas Lietuvos banko valdybos 2013-11-14 nutarimu Nr. 03-181 patvirtintuose Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepriekaištingos reputacijos reglamentavimas neturėtų būti griežtesnis nei nustatyta ES teisės aktuose, o DĮ 11 str.
būti taikomi tik vertinant vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų reputaciją susijusių teisės aktų ir siūlomų eiti/einamų pareigų atžvilgiu. Todėl siūlome iš DĮ pakeitimo įstatymo panaikinti šią DĮ 11 str. 1 d. nuostatą: „1.
1 d. nuostatą:
„1. Fizinio ir, kai taikoma, juridinio asmens reputacija vertinama
atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.“ Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta palikti DĮ 11 str. 1 d. nuostatą, siūlome išdėstyti ją taip: „1.
Draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų narių bei kitų vadovaujamąsias pareigas einančių ar kitų pagrindines funkcijas atliekančių fiziniųo ir, kai taikoma, juridiniųo asmensų reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) galiojančias susijusias su finansine veikla administracines nuobaudas už tyčinius administracinius nusižengimus
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl finansines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.“ Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kartu siūlome iš DĮ pakeitimo įstatymo išbraukti šią DĮ 11 str. 2 d.
2 d. 1 p. nuostatą:
„2. Fizinis ir, kai taikoma, juridinis asmuo negali būti laikomas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektais siekiama suvienodinti reikalavimus visų prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovams ir pagrindiniams akcininkams, kuriems ES teisės aktuose ir įstatymuose nustatytas reikalavimas būtų nepriekaištingos reputacijos (mažiausią riziką keliančių finansų rinkos dalyvių vadovams ir pagrindiniams akcininkams vietoj nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nustatomi mažesni tinkamumo eiti pareigas reikalavimai). Viena iš reikšmingesnių finansų rinkos priežiūros, kuri ypač prisideda prie finansų sistemos saugumo, stabilumo ir patikimumo užtikrinimo, priemonių yra finansų rinkos dalyvių vadovų kompetencijos ir reputacijos vertinimas. Juo siekiama, kad asmuo, galintis kelti riziką tinkamam finansų rinkos dalyvio organų veikimui, į juos iš viso nepatektų arba, jeigu pateko, nustotų eiti pareigas, kai tik kyla abejonių dėl jo kompetencijos ir reputacijos. Tam, kad finansų rinkos dalyvių licencijavimo ir kitos su finansų rinkos dalyvių vadovų kompetencijos ir reputacijos vertinimu susijusios finansų priežiūros funkcijos būtų atliekamos veiksmingai, būtina galimybė įvertinti visas vadovo reputacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes.
Nėra objektyvaus pateisinimo, kodėl pakankamai reikšmingame draudimo sektoriuje vadovais ir pagrindiniais akcininkais turėtų tapti asmenys, kuriems taikomi švelnesni nepriekaištingai reputacijai keliami reikalavimai, negu reikalavimai taikomi visų kitų finansinių paslaugų teikimu užsiimančių subjektų vadovams ir pagrindiniams akcininkams. Tokių pačių reikalavimų, kaip kitiems finansų rinkos dalyviams, taikymas draudimo sektoriui nebūtų neproporcingas ir perteklinis. Tai, kad nurodytos ES institucijų patvirtintos gairės, kuriose atsispindi visų valstybių narių bendra reputacijos vertinimo patirtis, skirtos tik kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, nereiškia, kad jų nuostatos netinka ir negali būti taikomos vertinant ir draudimo bendrovių vadovų ir pagrindinių akcininkų reputaciją. Aiškinamajame rašte minimos Gairės dėl valdymo organų narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo neriboja galimybės įstatymu nustatyti konkrečius atvejus, kada nuteistas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nekaltumo prezumpcija ir dvigubo baudimo draudimo principas keičiamo įstatymo nuostatomis nebūtų pažeidžiami. Tyrimo faktas ar kitos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 str. 1 d. nurodytos aplinkybės savaime nebūtų pagrindas pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Kaip nurodoma projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
reikšmingos ir leis pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų įmonės valdymą. Siūlomos Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 1 d. nuostatos yra visiškai suderintos su 11 str.
2 d. nuostatomis: projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 1 d. nurodo vertinimo apimtį, o 11 str. 2 d. nustato aplinkybes, kurioms esant asmuo laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 str. 2 d. 5 p. aiškiai nustatyta, kad vienas iš pagrindų, kada asmuo negali būti laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, yra 11 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos siūlomi 11 str. pakeitimai nepriimtini atsižvelgiant į tai, kad asmenys, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatomi kituose Draudimo įstatymo straipsniuose (žr. pvz., 22, 23 str.), vertinant asmenų reputaciją gali būti svarbi ir turėtų būti surinkta informacija ne tik apie su finansine veikla susijusius pažeidimus. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo
panaikinto teistumo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio
nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes; tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Atsižvelgiant į proporcingumo principą, į kai kurių kitų institucijų reikalavimus vertinant reputaciją ar priimant į tarnybą nustatančių įstatymų nuostatas (žr. pvz., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 1d. 1 p.), kuriose numatoma, kad vertinant nusikaltimą padariusio asmens reputaciją neatsižvelgiama į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas tais atvejais, kai yra padaromi sunkūs, labai sunkūs arba tyčiniai nusikaltimai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas keistinas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“.
Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 3. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
įstatymo 19 straipsnyje, keičiančiame DĮ 204 str., numatyta priežiūros institucijos teisė taikyti poveikio priemonę – laikinai, kol yra pagrindas, sustabdyti (apriboti) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę. Neaišku, kokiu pagrindu siekiama praplėsti poveikio priemonių sąrašą, kokių tikslų būtų siekiama taikant tokią poveikio priemonę. Mūsų manymu, tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, o atvejai, kada galėtų būti taikoma tokia poveikio priemonė ir kriterijai kiek laiko ji taikoma, turėtų būti nustatyti įstatyme, nes pagal siūlomą formuluotę ši poveikio priemonė galėtų būti pritaikyta už bet kokį Draudimo įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti 204 str. 1 d. 6 p.:
6) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės akcininko balsavimo teisę; Nepritarti Tokia priežiūros institucijos teisė šiuo metu įtvirtinta kai kuriuose finansų rinkos dalyvių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, o su šiuo projektų paketu ji įtvirtinama visuose sektoriniuose įstatymuose, siekiant priežiūros institucijai suteikti vienodas veikimo galimybes viso finansų sektoriaus mastu, kaip tai yra paaiškinta projektų paketo aiškinamajame rašte.
Ši poveikio priemonė būtų taikoma, pavyzdžiui, nustačius, kad akcininkas daro neigiamą įtaką įmonės valdymui, ar atsiranda pagrindų, dėl kurių kyla pagrįstų abejonių akcininko tinkamumu ar finansiniu patikimumu remiantis Draudimo įstatymo 23 str. 8 dalyje nurodytais kriterijais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši poveikio priemonė atitinka 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 62 straipsnyje nustatytą reikalavimą suteikti priežiūros institucijai teisę sustabdyti balsavimo teises. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje situacijos, dėl kurių gali reikėti laikinai sustabdyti (apriboti) akcininko balsavimo teisę, gali susidaryti labai įvairios (pvz., priklausyti nuo pažeidimų sunkumo, masto, trukmės, pažeidėjo galimybių ištaisyti padėtį ir pan.), nebūtų tikslinga įstatyme nustatyti konkretų maksimalų terminą tokios teisės ribojimui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 13 dalis papildyta nuostatomis dėl Lietuvos banko pareigos atšaukti laikinai pritaikytas poveikio priemones: „13.
Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti poveikio priemonę išnyko, atšaukia lakinai taikomą poveikio priemonę.“
4Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
įstatymo 22 straipsnyje, keičiančiame DĮ 208 str. numatyta, kad priežiūros institucija skiria:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700
aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektais siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siūlomi baudų dydžiai iš esmės yra grindžiami minėtomis CRD IV ir MiFID II, kuriose yra numatyti nurodyti baudų dydžiai. Tačiau, kaip minėjome, šios direktyvos netaikomos draudimo įmonėms, o tik bankiniam sektoriui, atitinkamai įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai yra nustatyti Bankų įstatyme, Centrinės kreditų unijos ir kituose įstatymuose, kuriems taikomos nurodytos direktyvos.
Bankinis sektorius teikia svarbias paslaugas, būtinas užtikrinti finansinį tvarumą, patikimumą, prieigą prie finansų, kas kartais gali būti gyvybiškai svarbu tiek atskiriems asmenims, tiek net valstybės mastu, todėl toks reguliavimas suprantamas ir pateisinamas. Tuo tarpu draudimo įmonių veikla negali būti prilyginama bankinei veiklai. Tapataus bankams baudų dydžio nustatymas draudimo įmonėms, kuriems CRD IV direktyva ir MiFID II direktyvos netaikomos, aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą. Šis projekto rengėjų siekis neatitinka ES teisės aktų. Siūlomi baudų dydžiai draudimo įmonėms nėra pagrįsti ES teisės aktais. ES teisės aktai nenumato reikalavimų taikyti visiems finansų rinkos dalyviams vienodų baudų, ES teisėje tai reguliuoja skirtingos direktyvos ir reikalavimai skirtingiems sektoriams. Todėl siekis įgyvendinti sisteminį požiūrį negali būti užtikrinamas taikant griežčiausią iš ES teisėje finansiniam sektoriui numatytų sankcijų, subjektams, kuriems šios sankcijos nėra taikomos. Tai pažeidžia ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta proporcingumo principą, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, bei kitus teisėkūros principus.
Be to, nors aiškinamajame rašte remiamasi CRD IV ir MIFID II direktyvomis, prie projekto pridedamoje atitikties lentelėje nurodyta, kad baudos dydis draudimo įmonėms numatytas perkeliant 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau – Reglamentas). Tačiau Reglamente numatyti baudų dydžiai yra iki 5 000 000 EUR arba iki 3 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą finansinę ataskaitą. Todėl nesuprantama, kodėl DĮ projekte siūloma įtvirtinti net iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą, kuri būtų taikoma už bet kokį, net ir nesusijusį su mažmeniniais investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais, pažeidimą. Reglamentas nustato baudas draudimo principu pagrįstų investicinių produktų teikėjui fiziniam arba juridiniam asmeniui, tačiau nenumato baudų draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo teikėjo vadovams ir kitiems darbuotojams. 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau - IDD) taip pat nenumato baudų juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, o numato baudas produktus platinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. IDD 31 str. 4 d. nenumato būtinybės išskirti atsakomybės vadovams, o tik užtikrinti, kad atsakomybė būtų taikoma asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.
Nacionalinė teisė užtikrina valdymo organų atsakomybę pagal Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą ir kitus teisės aktus, todėl papildomai išskirti vadovų atsakomybės nėra būtina bei neatitinka proporcingumo principo. Taigi DĮ projekte nustačius atsakomybę vadovams ir už pažeidimą atsakingiems asmenims, nepagrįstai išplečiamas subjektų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma bauda, ratas. DĮ projekte numatytas baudų dydis fiziniams asmenims neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Baudos fiziniams asmenims viršija bet kokius protingumo kriterijus, maksimalius baudų dydžius pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą. Darbo kodekse darbuotojo atsakomybė apribota jo 3 mėnesių atlyginimu. Numatyto baudos dydžiai nepasieks siekiamo efekto atgrasyti nuo pažeidimų, o labiau atgrasys nuo verslo vykdymo. Jei bus skiriamos tokio dydžio baudos, jos finansiškai sužlugdys asmenis, kuriems jos bus skirtos, bus sunku pritraukti darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis draudimo produktų platintojų yra individualią veiklą vykdantis fiziniai asmenys, kuriems siūlomas įtvirtinti baudos dydis būtų finansiškai nepakeliamas. Įtvirtinus tokius baudų dydžius, draudimo įmonėms, veikiančioms per draudimo tarpininkus, būtų sunku pritraukti ir išlaikyti draudimo tarpininkus, tokie baudų dydžiai atgrasytų juos rinktis draudimo tarpininko profesiją, kuriai be kita ko keliami dideli kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime bus svarstomas Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP 1513 (3), kuriame irgi numatytas Draudimo įstatymo 208 straipsnio pakeitimas ir siūloma numatyti, kad
1) Draudimo įmonei, juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems šį įstatymą ar kitus draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.“
2) Draudimo produktų platintojui už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama: · juridiniams asmenims – iki
bauda; · juridinio asmens vadovams ir kitiems už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio bauda.“ Nurodyta nuostata buvo derinta su draudimo įmonėms, ne kartą dėl jos buvo teiktos pastabos, siūlomi baudų dydžiai atitinka IDD numatytus dydžius. Atsižvelgiant į Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP 1513 (3) numatytą 208 str. redakciją, siūlome panaikinti Draudimo įstatymo projekto Nr. 16-8665(4) 22 str., numatantį Draudimo įstatymo 208 str. pakeitimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad piniginių baudų taikymo sistema tikslinama visuose projektuose – nustatomos baudos tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims; sistemiškai peržiūrimi finansų rinkos dalyviams duodami privalomieji nurodymai ir taikomos poveikio priemonės. Taip pat pažymėtina, kad projekte yra nurodytos maksimalios baudos ribos, ir praktikoje maksimalus baudos dydis retai kada bus pritaikytas. Priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turės atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už kitus pažeidimus (ne draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos) kyla ne iš direktyvos, maksimalią baudos ribą siūlytina sumažinti 50 %. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalį: „1.
Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 10 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;
platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų.“ Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 5. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
(22 str.) įvedama visiškai nauja baudos kategorija (DĮ 208 str. 6 d.) - 1 proc. metinių pajamų dydžio už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo dieną. Nėra neaišku, kuo vadovaujantis siūloma numatyti nurodytą baudą, ji nėra grindžiama Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais. Be to numatyta bauda numato dvigubą baudimą, kadangi ji taikoma už Draudimo įstatymo 205 str. 1 d. 14 punkto pažeidimą, kuris ir taip numato poveikio priemonės skyrimą už priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą arba netinkama vykdymą. Todėl siūlome panaikinti DĮ projekto 208 str. 6 dalies nuostatą:
įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 1 500 eurų už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną. Nepritarti Poveikio priemonės už privalomų nurodymų nevykdymą šiuo metu įtvirtintos kai kuriuose finansų rinkos dalyvių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, su šiais projektais vienodinama poveikio priemonių sistema visos finansų rinkos mastu, todėl nėra objektyvių priežasčių kodėl Draudimo įstatymo projekte ji turėtų būti išbraukta. Pastaboje minima poveikio priemonė yra svarbi užtikrinant priežiūros institucijos duotų privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, pavyzdžiui, kai rinkos dalyvis piktnaudžiauja ir nevykdo duoto nurodymo ar nepagrįstai delsia jį vykdyti.
Pažymėtina, kad dvigubo baudimo elemento pastaboje minimose nuostatose nėra, kadangi Projekto 20 straipsniu keičiamo Įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte, nustatoma ne pati poveikio priemonė, bet jos taikymo pagrindas, o Projekto 22 straipsniu keičiamo Įstatymo 208 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas iš galimų taikyti baudų dydžių. 6. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
išplečiamos Lietuvos banko teisės priežiūros srityje. DĮ projekto 17 straipsnyje, keičiančiame Draudimo įstatymo 201 str. numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei privalomus nurodymus, tarp kurių atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį. Šiame straipsnyje įtvirtinamas ir reikalavimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus (esamoje redakcijoje – tik kai tai įmanoma). Tokie reikalavimai gali įmones pastatyti į padėtį, kai LB nustačiusi ar vien tik turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimą gali pareikalauti jį ištaisyti, nepaisant to, kiek pastangų ir resursų tai pareikalaus iš įmonės. Draudimas – ilgalaikė paslauga, draudėjai jau gali būti nutraukę sutartis.
Net CK numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Todėl siūloma papildyti Draudimo įstatymo 201 str. 2 dalį:
„2. Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama
pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, draudimo tarpininko veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (ar) draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda draudimo įmonei, perdraudimo įmonei ar draudimo tarpininkui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus, jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti. 2) sustabdyti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimą;
3) sustabdyti arba nutraukti vienos ar kelių draudimo, perdraudimo arba draudimo tarpininkavimo paslaugų, susijusių su draudimo principu pagrįsto investicinio produkto pardavimu, teikimą;
4) nutraukti Reglamente (ES) Nr.
1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
5) šio įstatymo 45 ar 46 straipsnyje nustatytais atvejais pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas pateiktų finansinės būklės atkūrimo planus ir nustatyti šių planų pateikimo terminus;
6) šio įstatymo 206 straipsnyje nustatytais pagrindais įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą per priežiūros institucijos nustatytą terminą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;
7) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį, kai tai įmanoma įgyvendinti. 8) pateikti priežiūros institucijai papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
9) viešai atskleisti papildomą informaciją;
10) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.“ Nepritarti Priežiūros institucija vadovaudamasi bendrais teisės principais (teisingumo, sąžiningumo ir protingumo), nereikalauja neįmanomo rezultato, t.y. tokiu atveju priežiūros institucija renkasi kitas priemones teisėtam tikslui pasiekti. 7. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-244 Dėl draudimo įstatymo suderinimo su Akcinių bendrovių įstatymu Atkreiptinas dėmesys į teisės koliziją tarp Akcinių bendrovių įstatymo ir Draudimo įstatymo nuostatų, numatančių stebėtojų tarybos ir valdybos kompetenciją.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 32 str. 1. d. 1 p. „Stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui“. Tuo tarpu Draudimo įstatymo 25 str. 2 d. 1 p. šią funkciją priskiria valdybos kompetencijai: „Valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones šiems tikslams siekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“. Prašome minėtą Draudimo įstatymo nuostatą dėl valdybos kompetencijos suderinti su atitinkamomis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Pritarti Sprendžiant teisės aktų koliziją, projektas tikslintinas, panaikinat pareigą valdybai nustatyti strateginius tikslus. Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“. 8. Lietuvos draudikų asociacija, 2019-04-2622 Dėl Draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1909 Draudimo įstatymo projekto (toliau – DĮ Projektas) 208 str. 1 d. keičiama, numatant, jog priežiūros institucija juridiniams asmenims skiria iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą, o juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 700 000 eurų dydžio baudą.
Šiuo metu galiojančiame Draudimo įstatyme, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra nustatyti trys baudų dydžiai – 20 000, 30 000 ir 100 000 eurų. Siūlomu reguliavimu planuojama radikaliai keisti baudų dydžius, visiškai neatsižvelgiant į tai, kaip šie dydžiai koreliuoja su galimų pažeidimų keliama rizika. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog baudų dydžiai į DĮ Projektą yra perkeliami iš Reglamento (ES) Nr. 1286/2014. Norėtume aiškiai pažymėti, kad šiuo reglamentu reguliuojama tik su mažmeniniais investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais susijusi veikla, todėl visiškai neaišku, kodėl jame apibrėžtos baudos turėtų būti taikomos visam draudimo sektoriui, tame tarpe ir ne gyvybės draudimo įmonėms, kurios minėtų produktų neplatina. Be to, kitas labai svarbus aspektas yra tas, jog Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 numatyti baudų dydžiai juridinio asmens atveju yra 3 proc. (o ne DĮ Projektu siūlomi 10 proc.) nuo bendros metinės apyvartos, bet ne daugiau kaip 5 mln. eurų. Todėl nėra suprantama, kodėl DĮ Projektu yra siūlomi 10 proc. Mūsų nuomone, šie pasiūlymai nėra pagrįsti ES teisės aktais ir netgi jiems prieštarauja, kadangi ES reguliavimu rizikos yra diferencijuojamos ir griežtesnės sankcijos numatytos tik tiems subjektams, kurie platina rizikingesnius produktus, o ne visai draudimo rinkai. Norėtume atkreipti dėmesį, jog Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 taip pat teigiama, jog baudos yra taikomos juridiniams ir fiziniams asmenims. Tuo tarpu DĮ Projekto 208 str. 1 d. nurodo, kad bauda gali būti skiriama juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims.
Taigi, į DĮ Projektą perkelti ne tik ne tokie reglamente, kuris taikomas tik konkrečius produktus teikiančioms draudimo įmonėms, numatyti baudų dydžiai, tačiau ir išplečiamas fizinių asmenų, kuriems gali būti skiriama bauda ratas, nepagrįstai išskiriant įmonės vadovus. Taip pat pažymime, kad nurodytas baudų dydis fiziniams asmenims, t. y. 700 000 eurų, vertinant Lietuvos ekonominę situaciją ir vidutinį darbo užmokesčio dydį, apskritai yra neadekvatus ir neatitinka protingumo principo. Turint omenyje faktą, kad didelė dalis draudimo paslaugas teikiančių asmenų veikia pagal individualios veiklos pažymas, toks baudos dydis atgrasys ne nuo pažeidimo padarymo, ko siekia Projektų iniciatoriai, o nuo veiklos vykdymo. DĮ Projekto 208 str. 1 d. apibrėžti baudų dydžiai iš tikrųjų yra numatyti Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/65/ES, kurios reguliuoja bankinio sektoriaus veiklą ir draudimo įmonėms nėra taikomos. Todėl mums nesuprantamas Projektų rengėjų siekis sulyginti draudimo įmones su bankais, nevertinant šių subjektų keliamos rizikos skirtumų ir siūlomos baudos proporcingumo bei galimo poveikio ją gavusiai draudimo įmonei. Su tuo susijusi ir kita DĮ Projekto 208 str. 2 d. nuostata, teigianti, jog: „<...>Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.“ Baudų skyrimo baze laikant pagrindinės patronuojančios įmonės bendrąsias metines pajamas, baudos dydis gali dar ženkliau išaugti ir turėti negrįžtamos įtakos baudžiamam subjektui.
Taip pat maksimalus baudos dydis reikšmingai skirtųsi, priklausomai nuo to, ar ji būtų skirta Lietuvoje įsteigtai draudimo įmonei, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, o tai lemtų skirtingas konkurencines sąlygas vietos ir tarptautinėms draudimo įmonėms. DĮ Projekto 208 str. 6 d. teigia, jog už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną priežiūros institucija skiria iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų dydžio baudą. Manome, kad privalomo nurodymo davimas savo esme jau ir taip yra sankcija, todėl delspinigių skaičiavimas už kiekvieną jo nevykdymo arba netinkamo vykdymo (kai net nėra aišku, kas būtų laikoma tinkamu ar netinkamu vykdymu) dieną yra dvigubas sankcionavimas. Be to, siūlomi delspinigių dydžiai, vertinant tai, kad tokia suma turėtų būti mokama už vieną dieną, mūsų nuomone, yra neracionalūs ir per dideli, todėl neturėtų būti numatyti. Atkreipiame dėmesį, jog 2018-04-19 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513(3), perkeliantis Direktyvą (ES) 2016/97. Šiuo projektu taip pat buvo keičiamas Draudimo įstatymo 208 str.
Dėl minėtų pakeitimų vyko aktyvios diskusijos su draudimo rinkos dalyviais tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir buvo suderintos visiems rinkos dalyviams priimtinos formuluotės. Pakeitimai įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome remtis būtent priimtame projekte Nr. XIIIP-1513(3) numatytais pakeitimais, kurie yra suderinti su suinteresuotomis šalimis, ir išbraukti iš DĮ Projekto siūlomą keisti 208 str.: „208 straipsnis. Baudos
1Priežiūros institucija skiria:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jei dėl šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4.
juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 700 000 eurų. 5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio
eurų baudą. 6. Šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Dėl projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalies žiūrėti argumentus, pateiktus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 4 pasiūlymas). Dėl projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 6 dalies žiūrėti argumentus, pateiktus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 5 pasiūlymas). Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 3 šių išvadų 7.2 lentelėje. 9. Lietuvos draudikų asociacija, 2019-04-2619 DĮ Projektu siūloma išbraukti galiojančio Draudimo įstatymo 204 str. 3 p., kuriuo teigiama, jog priežiūros institucija šio įstatymo 208 str. nustatytais pagrindais turi teisę skirti šio įstatymo 208 str. nustatytas baudas. Pažymime, kad šiame punkte yra pateikiamos aiškios nuorodos tiek į baudų skyrimo pagrindus, tiek į jų dydžius. Vietoje šio punkto DĮ Projekto
priežiūros institucija tiesiog skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas. Sekančiame DĮ Projekto 205 str. yra pateikiamas platus poveikio priemonių taikymo pagrindų sąrašas.
Kadangi baudos yra priskiriamos poveikio priemonėms, teoriškai jos galėtų būti skiriamos, esant bet kuriam iš 205 str. numatytų keliolikos pagrindų. Vadinasi baudų taikymo pagrindų ratas, vietoje trijų šiuo metu 208 str. įtvirtintų pagrindų, ženkliai išsiplečia. Ryšium su prieš tai pateiktu pasiūlymu išbraukti iš DĮ Projekto siūlomą keisti 208 str. ir palikti projektu Nr. XIIIP-1513(3) priimtą 208 str. redakciją, turėtų būti palikta ir šiuo metu galiojanti 204 str. 3 p. formuluotė. Nepritarti Kaip nurodyta projektų aiškinamajame rašte, su teikiamais projektais vienodinama poveikio priemonių ir jų taikymo sistema visos finansų rinkos mastu, todėl nėra objektyvių priežasčių, kodėl draudimo sektoriui turėtų būti nustatyti skirtingi reikalavimai. Kadangi projektu Nr. XIIIP-1513(3) priimta 208 straipsnio redakcija nebūtų suderinama su tikslais, kurių siekiama svarstomais įstatymų projektais, ir tokia 208 straipsnio redakcija neturi būti palikta Draudimo įstatyme, negali būti palikta ir 204 straipsnio 3 punkto nuostata. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 3 dalis, numato gana platų baudų taikymo pagrindą – Draudimo įstatymo ar kitų draudimo, perdraudimo ir draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Ši formuluotė apima Draudimo įstatymo 205 straipsnyje nurodytus poveikio priemonių taikymo pagrindus, todėl pastaba, kad baudų taikymo pagrindų ratas yra nepagrįstai išplečiamas yra neteisinga. Taigi, svarstomo įstatymo projekto 204 ir 208 straipsnių nuostatos iš esmės situacijos nepakeistų, o tik detalizuotų, baudos, kaip poveikio priemonės, taikymo pagrindus.
Draudimo įstatymo 208 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti baudą tik už šiurkščius teisės aktų pažeidimus bet kokiu atveju būtina atsisakyti, nes toks išskirtines veiklos sąlygas sudarantis ir galimybes veiksmingai atlikti finansų rinkos priežiūros funkcijas ribojantis reikalavimas numatytas tik draudimo sektoriuje. 10. Lietuvos draudikų asociacija, 2019-04-262 DĮ Projekto 11 str. 2 d. apibrėžiamos aplinkybės, kurioms esant fizinis, o kai taikoma, ir juridinis asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tačiau DĮ Projekto 11 str. 2 d. 5 p. teigiama, kad, vertindama reputaciją, priežiūros institucija gali atsižvelgti ne tik į šias, bet gali remtis ir DĮ Projekto 11 str. 1 d. nurodytomis aplinkybėmis. DĮ Projekto 11 str. 1 d. numato: „1. Fizinio ir, kai toks reikalavimas taikomas, juridinio asmens reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;<...> Siūlomos DĮ Projekto 11 str. 1 d. 1 p. formuluotės, jog gali būti vertinami dar tik vykdomi ikiteisminiai tyrimai ar pareikšti įtarimai arba pareikšti kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu (bet ne įrodyti), reiškia, kad priežiūros institucija šiuo pagrindu galėtų priimti sprendimą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, net kompetentingoms institucijoms nebaigus vykdomų tyrimų ir nepripažinus asmens kaltu arba neturint sprendimo dėl pareiktų įtarimų bei kaltinimų pasitvirtinimo.
Manome, jog tokios formuluotės pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra priežiūros institucijos kompetencija ir, vertinant reputaciją, turėtų būti atsižvelgiama tik į kompetetingų institucijų įrodytas nusikalstamas veikas. DĮ Projekto 11 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad galėtų būti vertinamos asmeniui taikytos administracinės nuobaudos, nepaisant to, kada jos buvo taikytos. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, praėjus 1 metams po pažeidimo, laikoma, kad asmuo neturėjo administracinių nuobaudų, tačiau DĮ Projekto 11 str. 1 d. 2 p. suteikia galimybę priežiūros institucijai vertinti ir senesnes nei 1 metų nuobaudas. Manome, jog siūlomas reglamentavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir gali pažeisti žmogaus teises. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad į DĮ Projektą perkeliami reputaciniai reikalavimai nustatyti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (toliau – Gairės). Vėlgi atkreipiame dėmesį, jog Gairės yra skirtos kredito įstaigų, bet ne draudimo įmonių reguliavimui. Netgi nepaisant šio fakto, Gairėse numatytos ir DĮ Projektu siūlomos nuostatos nesutampa bent keliais aspektais. Pirma, Gairės taikomos tik valdymo organo nariams ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, tuo tarpu DĮ Projekto 11 str.
1 d. apibrėžiama, kad į šioje dalyje nurodytas aplinkybes atsižvelgiama, vertinant fizinio ir, kai taikoma, juridinio asmens reputaciją, t. y. kur kas platesnio subjektų rato reputaciją. Antra, Gairėse įtvirtinta, kad turi būti vertinami ne visi, o tik tie nusikaltimai ir pažeidimai, kurie susiję su siūlomomis eiti/einamomis pareigomis. DĮ Projekto 11 str. 1 d. minimos nusikalstamos veikos ir administracinės nuobaudos nėra konkretizuojamos, todėl galėtų būti vertinami ir kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos skirta administracinė nuobauda, pavyzdžiui, automobilio pastatymas neleistinoje vietoje bei kiti, su ketinamomis eiti/einamomis pareigomis visiškai nesusiję pažeidimai. Pažymime, kad plačios apimties reputaciniai reikalavimai jau yra numatyti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 patvirtintuose Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatuose. Todėl šiems asmenims minėti reikalavimai nuo 2013 m. jau ir taip yra taikomi. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, siūlome išbraukti DĮ Projekto
pakeitimų svarbą, prašome Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuoti Projektų klausymus, kurių metu visos suinteresuotos pusės turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, o komiteto nariai – detaliau įsigilinti ir išanalizuoti siūlomus pakeitimus. Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės 2 pasiūlymas). Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 11. Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-07
Draudimo brokerių bendruomenė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr.
Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1896 (toliau – LBĮ projektas) ir su juo teikiamu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1909 (toliau – DĮ projektas), bei atsižvelgdama į 2018 m. balandžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 (toliau – DĮ pakeitimo įstatymas) nuostatas, pateikia savo nuomonę dėl nuostatų, siūlomų LBĮ projekte ir DĮ projekte. 1. Dėl DĮ projekto nuostatų suderinimo su DĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis Norime pabrėžti, kad DĮ pakeitimo įstatymas buvo priimtas siekiant tinkamai perkelti 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/97 Dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva) nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad:
įgyvendinimui, jau yra priimtas, bei DĮ pakeitimo įstatymo nuostatos buvo detaliai išdiskutuotos su visais draudimo ir perdraudimo rinkos, ii) priėmus DĮ pakeitimo įstatymą, draudimo produktų platinimo veikloje yra įgyvendinama daug pokyčių, kaip pavyzdžiui, draudimo brokerių įmonės nebėra licencijuojamos, o tik įrašomos į Lietuvos banke tvarkomą draudimo brokerių įmonių sąrašą; Lietuvos bankas nebevykdys draudimo brokerių egzaminavimo; Draudimo įstatyme nebėra tarpininkavimo sąvokos, o yra draudimo produktų platinimas ir pan., todėl atitinkamai toliau nurodytos DĮ projekto nuostatos turėtų būti pakoreguotos pagal priimto DĮ pakeitimo įstatymo nuostatas arba išbrauktos apskritai, nes šių straipsnių formuluotės ir naudojamos sąvokos buvo suderintos ir pakeisto DĮ pakeitimo įstatymu ir šiuo DĮ projektu nebeliko poreikio keisti: DĮ projekto 11 str. (DĮ 161 str.), DĮ projekto 12 str. (DĮ 163 str.), DĮ projekto 13 str. (DĮ 184 str.), DĮ projekto 14 str. (DĮ 191 str.), DĮ projekto 16 str. (DĮ 200 str.), DĮ projekto 17 str. (DĮ 201 str.), DĮ projekto 19 str. (DĮ 204 str.), DĮ projekto 20 str. (DĮ 205 str.), DĮ projekto 24 str. (DĮ 210 str.), DĮ projekto 26 str. (DĮ 212 str.) ir kitų. Pritarti iš dalies Įvertinus tai, kad įstatymas Nr. XIII-1107 jau priimtas ir atsižvelgiant į tai, kad jo įsigaliojimo data vėlesnė nei projekto Nr. XIIIP-1909, bus teikiamas priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo projektas, kurio nuostatos bus suderintos su jau priimto įstatymo nuostatomis. 12. Asociacija Draudimo brokerių rūmai,
DĮ projekto 1 straipsniu, keičiančiu DĮ 2 straipsnio 22 punktą, siūloma įtvirtinti, kad draudimo liudijimas atspausdinamas arba pateikiamas kaip elektroninis dokumentas pagal draudėjo pasirinkimą.
Pritariame šio pasiūlymo esmei, kad draudimo liudijimas nebūtinai turi būti rašytinės formos ir kad jis gali būti pateikiamas kaip elektroninis dokumentas, tačiau kelia susirūpinimą nuostata ir reikalavimas, kad draudimo produkto platintojas privalės fiksuoti draudėjo pasirinkimo faktą. Tai sukeltų papildomą nereikalingą administracinę naštą draudimo produktų platintojams draudimo platinimo procese. Mūsų manymu, draudimo produktų platinimo procese esminė dalis yra draudimo sąlygų išaiškinimas ir aptariamas jų su draudėju, draudėjų poreikių išsiaiškinimas ir tinkamo produkto parinkimas pagal draudėjo poreikius ir pats liudijimo pateikimas draudėjui. Tuo tarpu liudijimo forma nėra tokia svarbi, svarbu, kad klientui draudimo liudijimas būtų pateiktas. Todėl siekiant supaprastinti draudimo liudijimų išdavimo procesą, ir įvertinus tai, kad tai nesumažintų draudėjų teisių apsaugos, siūlome šį DĮ 2 straipsnio 22 punktą išdėstyti taip: „Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, draudėjo pasirinkimu atspausdintas ar pateikiamas (prieinamas) skaitmenine forma, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas“. Nepritarti Ne visi draudėjai turi galimybę perskaityti dokumentus skaitmenine forma, todėl tikslinga palikti pasirinkimą draudėjui kokia forma gauti draudimo liudijimą (taip pat žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos pasiūlymui Nr. 1). 13. Asociacija Draudimo brokerių rūmai,
nepriekaištingos reputacijos reikalavimus fiziniam ir juridiniam asmeniui DĮ projektu iš esmės praplečiamas sąrašas atvejų, kada laikoma, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Nustatomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi draudimo brokerių įmonės vadovams, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, kontroliuojantiems akcininkams bei draudimo brokeriams. Atsižvelgiant į tai, kad:
i) DĮ projektu siūlomas DĮ 11 str. pakeitimas yra parengtas remiantis 2012-11-22 Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis Gairėmis dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) (toliau
Europos Bankininkystės institucijos (ang. European Banking Authority) kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ang. European Securities and Markets Authority) ir jos nebuvo derintos su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (ang.
European Insurance and Occupational Pensions Authority), ir iii) Europos Sąjungos institucijos nenustato vienodų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimų visiems finansų rinkos dalyviams, o Gairių nuostatos taikomos tik finansines paslaugas (bet ne draudimo platinimo paslaugas) teikiančioms įmonėms, ir iv) DĮ pakeitimo įstatymu buvo įgyvendintas vienas iš pagrindinių pokyčių draudimo tarpininkavimo rinkoje, t.y. draudimo brekerių įmonės veikla nebėra licencijuojama Lietuvos banko, todėl pabrėžtinai nesutinkame, kad DĮ projektu draudimo tarpininkams (draudimo brokeriams), kurių veikla nėra licencijuojama, būtų nustatyti tokie patys nepriekaištingos reputacijos vertinimo reikalavimai ir kriterijai, taikomi kredito įstaigoms ir kitiems investicinių paslaugų teikėjams. Atitinkamai siūlome išbraukti DĮ projekto 2 straipsnį ir nekeisti DĮ 11 straipsnio, ir DĮ
priimant DĮ pakeitimo įstatymą. Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui (šios lentelės pasiūlymas Nr. 2). Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 14. Asociacija Draudimo brokerių rūmai,
institucijos teisių DĮ projekto 17 straipsniu yra siūloma išplėsti Lietuvos banko teises, skiriant poveikio priemones. DĮ siūloma papildyti, kad priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus, tarp kurių atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį, nenustačiusi teisės aktų pažeidimų, o tik turėdama pagrindą įtarti, kad draudimo rinkos dalyviai nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
Dar daugiau, tuo pačiu DĮ projekto 17 straipsniu yra siūloma ir įtvirtinama poveikio priemonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus ir atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį (esamoje redakcijoje – tik kai tai įmanoma). Su tokiais DĮ papildymais nesutinkame, nes tai prieštarauja pagrindiniams teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principams, kai priežiūros institucija tik turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimą (t. y. nesant teisės akto pažeidimo fakto nustatymo) galėtų jau pareikalauti jį ištaisyti, nepaisant to, kiek pastangų ir resursų tai pareikalautų iš draudimo brokerio įmonės ar kito draudimo rinkos dalyvio. Atitinkamai siūlome DĮ projekto 17 straipsniu keičiamo DĮ 201 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „ar turėdama pagrindą įtarti“ bei papildyti to paties straipsnio 2 dalies:
tiesės aktų pažeidimus gali būti skiriama tik „jei tuos trūkumus ar pažeidimus įmanoma pašalinti“ bei ii) 7 punktą, kad taikyti poveikio priemonė atkurti prieš pažeidžiant tiesės aktus buvusią padėtį gali būti skiriama „kai tai įmanoma įgyvendinti.“ Nepritarti Priežiūros institucija, vadovaudamasi bendrais teisės principais (teisingumo, sąžiningumo ir protingumo), nereikalauja neįmanomo rezultato, t.y. tokiu atveju priežiūros institucija renkasi kitas priemones teisėtam tikslui pasiekti. Taip pat pažymėtina, kad kartu keičiamo Lietuvos banko įstatymo projekto 43² straipsnyje nustatoma Lietuvos banko duodamų privalomų nurodymų davimo tvarka, Lietuvos banko sprendimai privalo būti motyvuoti. 15. Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-0722 5.
Dėl DĮ projekto 22 straipsniu keičiamo DĮ 208 straipsnyje numatytų baudų dydžių DĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad priežiūros institucija turi teisę paskirti 1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą; 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700 000 eurų dydžio baudą. DĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomi baudų dydžiai iš esmės yra grindžiami CRD IV ir MiFID II nuostatomis. Su tokiu DĮ projektu siūlymu kategoriškai nesutinkame dėl toliau nurodytų priežasčių:
i) Siūlomi baudų dydžiai yra grindžiami CRD IV ir MiFID II nuostatomis, tačiau šios direktyvos jokiu būdu nėra taikomos draudimo tarpininkams. Dar daugiau, nei draudimo tarpininkų, nei draudimo įmonių veikla negali būti prilyginama kredito įstaigų veiklai. ii) DĮ projektu siūlomi baudų dydžiai draudimo tarpininkams nėra pagrįsti jokiais Europos Sąjungos teisės aktais. Nė vienas Europos Sąjungos teisės aktas nenumato, kad turėtų būti taikomos vienodos baudos kredito įstaigoms ir draudimo tarpininkams, tuo labiau, kai draudimo tarpininkavimo veikla nėra licencijuojama veikla. iii) Direktyvos 33 str. 2 d. nustato atitinkamų baudų dydžius tik investicinio draudimo platinimo pažeidimų atveju (juridinio asmens atžvilgiu min 5 mln. EUR ar iki 5 proc. metinių pajamų, o fizinių asmenų atžvilgiu, t.y. draudimo agentų atžvilgiu – 700 tūkst. EUR). Tuo tarpu Projektu yra siūlomi ir didesni baudų rėžiai ir šių baudų taikymą ne gyvybės draudimo produktų platinimo atveju visiems draudimo rinkos dalyviams. iv) Direktyvos 31 str. numato baudas draudimo produktus platinantiems fiziniams (t.y. draudimo agentams) ir juridiniams asmenims (t.y. draudimo įmonėms, draudimo brokeriams ir draudimo agentams), tačiau nenumato baudų juridinio asmens vadovams ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.
Todėl DĮ projektu nepagrįstai išplečiamas subjektų, kurių atžvilgiu gali būti taikoma administracinio pobūdžio bauda, ratas. DĮ projektu siūlomi baudų rėžiai draudimo tarpininkams yra nepagrįstai dideli bei nepagrįstai išplėstas šių baudų taikymas draudimo brokerių įmonės vadovams ir atsakingiems asmenims ir ypač nepagrįstas šių baudų dydžių taikymas turto draudimo produktų platinimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, siūlome DĮ projektu nekeisti DĮ pakeitimo įstatymu patvirtintą ir su draudimo rinkos dalyviais suderinto DĮ 208 str. 3 d. formuluotės, numatančios baudos dydį iki
produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui galėtų būti skiriama iki 5 mln. EUR ar iki 5 proc. metinių pajamų, o fizinių asmenų atžvilgiu, t.y. draudimo agentų atžvilgiu – iki 700 tūkst. EUR. Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos analogiškam pasiūlymui ir šios lentelės pasiūlymą Nr. 4. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr.
I-678 2, 6, 8, 11, 21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70¹, 72, 73, 74, 75¹straipsnių, priedo pakeitimo ir 65¹, 66, 68, 68¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14¹, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11² straipsniu ir 27, 162, 163¹, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6¹, 39¹, 57¹, 58¹, 58², 58³ straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr.
XI-1253 22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21², 28¹, 28², 33¹, 33²straipsniais ir 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56,
įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL
negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą
nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1909, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos draudikų asociacijos bei Asociacijos Draudimo brokerių rūmai pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-232 Argumentai: Atsižvelgiant į proporcingumo principą, į kai kurių kitų institucijų reikalavimus vertinant reputaciją ar priimant į tarnybą nustatančių įstatymų nuostatas (žr. pvz., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 1d.
1d. 1 p.), kuriose numatoma, kad, vertinant nusikaltimą padariusio asmens reputaciją, neatsižvelgiama į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas tais atvejais, kai yra padaromi sunkūs, labai sunkūs arba tyčiniai nusikaltimai, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;“. Pritarti
komitetas, 2018-05-2341 N Argumentai: Sprendžiant teisės aktų koliziją, projektas tikslintinas, panaikinat pareigą valdybai nustatyti strateginius tikslus. Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi ir straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nustato draudimo ar perdraudimo įmonės strateginius tikslus, priemones draudimo ar perdraudimo įmonės šiems strateginiams tikslams pasiekti, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką, užtikrina, kad įmonės veikla būtų pagrįsta verslo planu;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą.“
finansų komitetas, 2018-05-2322 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už kitus pažeidimus (nei draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo veiklos) kyla ne iš direktyvos, maksimalią baudos ribą siūlytina sumažinti 50 procentų.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 208 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 10 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 700
produktų platinimo veiklos reikalavimų pažeidimą – iki 700 000 eurų.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] https://www.eba.europa.eu/-/eba-and-esma-provide-guidance-to-assess-the-suitability-of-management-body-members-and-key-function-holders [2] https://www.eba.europa.eu/documents/10180/1972984/Joint+ESMA+and+EBA+Guidelines+on+the+assessment+of+suitability+of+members+of+the+management+body+and+key+function+holders+%28EBA-GL-2017-12%29.pdf