Projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos mokėjimų ĮSTATYMO NR. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių
2018 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 62¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda mokėjimo paslaugų teikėjui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
3) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 3.
straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimų arba mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos trūkumų;
2) priežiūros institucija turi pakankamą pagrindą įtarti, kad teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 4. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą dieną po įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymas)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
institucija turi teisę organizuoti organizuoja ir atlikti atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai reikalavimų. 2. Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis.
Priežiūros institucijos taikomos pPoveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims taikyti taiko šias poveikio priemones:
paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį; 1)2) įspėti įspėja dėl šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimoų (toliau
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
nustatytos pPoveikio priemonės taikomos fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jei neturima tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiameo įstatymeo, ir (arba) kituoseų teisės aktuoseų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 62¹ straipsnį duoti privalomi nurodymai;
34) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims tarnautojams atlikti patikrinimus;
45) padaromasi kitasi šio įstatymo ar kitų teisės aktoų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimasi. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 2.
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo išsiuntimo dienos paaiškinimams pateikti, ir apie tai raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, bei pateikia jam informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo. 3. Apie poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama raštu ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo. 5.
5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. 6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę ir jos dydį, atsižvelgia į:
1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;
2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę ir finansinį pajėgumą;
4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
5) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;
6) nustatytų teisės akto pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 8.
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. 9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas. 10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti šio įstatymo
mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šiuo įstatymu ir
(arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones. 11. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo įsigalioja kitą dieną nuo jo priėmimo dienos, jeigu sprendime nenustatyta kitaip. 12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 13.
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam arba trunkamajam teisės akto pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Baudos
institucija turi teisę skirti skiria:
1) už nustatytais terminais šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos pateikimą – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 15 000 eurų dydžio baudą juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) už trukdymą priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 25 000 eurų dydžio baudą; juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų dydžio baudą. 3) už šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba už kitą teisės akto pažeidimą – juridiniams asmenims iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, – iki
metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 34. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 4 milijonai 1 milijonas eurų, priežiūros institucija už šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus pažeidimus skiria turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniams asmenims skiria baudą iki 80 000 100 000 eurų. 5. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
68, 69 ir 70 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 68, 69 ir 70 straipsnius. 68 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas
vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo
baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. 69 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
skyriuje nurodytus priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo. 70 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones 1.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba įteikiamas pasirašytinai. 2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1907(2) lyginamasis variantas Lietuvos respublikos mokėjimų ĮSTATYMO NR. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių
2018 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 62¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda mokėjimo paslaugų teikėjui šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
3) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 3.
straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimų arba mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos trūkumų;
2) priežiūros institucija turi pakankamą pagrindą įtarti, kad teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams. 4. Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą dieną po įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymas)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
institucija turi teisę organizuoti organizuoja ir atlikti atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai reikalavimų. 2. Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis.
Priežiūros institucijos taikomos pPoveikio priemonės Priežiūros institucija turi teisę fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims taikyti taiko šias poveikio priemones:
paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį; 1)2) įspėti įspėja dėl šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimoų (toliau
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
nustatytos pPoveikio priemonės taikomos fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jei joms teikti neturima įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės ar ši teisė apribota pagal šį įstatymą arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiameo įstatymeo, ir
(arba) kituoseų teisės aktuoseų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 62¹ straipsnį duoti privalomi nurodymai;
34) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims tarnautojams atlikti patikrinimus;
45) padaromasi kitasi šio įstatymo ar kitų teisės aktoų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimasi. 2.
priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo išsiuntimo dienos paaiškinimams pateikti, ir apie tai raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, bei pateikia jam informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo. 3. Apie poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama raštu ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo.
Priežiūros institucija per 30 dienų nuo paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo. 5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. 6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę ir jos dydį, atsižvelgia į:
1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;
2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę ir finansinį pajėgumą;
4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
5) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;
6) nustatytų teisės akto pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 7.
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. 9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas. 10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti šio įstatymo
mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šiuo įstatymu ir
(arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones. 11.
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo įsigalioja kitą dieną nuo jo priėmimo dienos, jeigu sprendime nenustatyta kitaip. 12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 13. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam arba trunkamajam teisės akto pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Baudos
institucija turi teisę skirti skiria baudas:
1) už nustatytais terminais šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos pateikimą – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 15 000 eurų dydžio baudą juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) už trukdymą priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 25 000 eurų dydžio baudą; juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų. 3) už šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba už kitą teisės akto pažeidimą – juridiniams asmenims iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, – iki 50 000 eurų dydžio baudą. 2.
metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 34. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 4 milijonai vienas milijonas eurų, priežiūros institucija už šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus pažeidimus skiria turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniams asmenims skiria baudą iki 80 000 100 000 eurų. 5. Šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
68, 69 ir 70 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 68, 69 ir 70 straipsnius. 68 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas
vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo
baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. 69 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
skyriuje nurodytus priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo. 70 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones 1.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba įteikiamas pasirašytinai. 2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2. Priežiūros institucija iki 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) bei įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 600/2014), 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011) ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365). Teikiamo FPRĮ tikslas – perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, užtikrinti efektyvesnes ir patikimesnes finansinių priemonių rinkos struktūras, sustiprinti investuotojų apsaugą, tinkamai reguliuoti atsiradusias technologines inovacijas, užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1nustatyti reikalavimus organizuotos prekybos sistemoms;
2nustatyti reikalavimus algoritminei prekybai;
organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimus;
apribojimus;
neprofesionaliesiems klientams Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą;
licencijavimo ir veiklos reikalavimus;
7nustatyti poveikio priemones už FPRĮ, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir
Reglamento (ES) Nr.
2015/2365 nuostatų pažeidimus ir įtvirtinti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pareigas prižiūrint Projekte nustatytų reikalavimų vykdymą;
reikalavimų suderinimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad tam tikra apimtimi šių direktyvų nuostatos reglamentuoja tas pačias finansų maklerio įmonių veiklos ir priežiūros sritis (organizaciniai reikalavimai, valdymas, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, poveikio priemonės ir pan.). Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, turi būti pakeisti ar papildyti dauguma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) straipsnių, taip pat keičias FPRĮ struktūra, todėl teikiamu Projektu siūloma FPRĮ išdėstyti nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektais (toliau tekste visi įstatymų projektai kartu – Projektas) siekiama įgyvendinti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
Reglamento nuostatų pažeidimus.
Įgyvendinamo ES teisės akto tikslas – apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus, nustatant pareigą finansų rinkos dalyviams, siūlantiems ir parduodantiems MIPP ir DIP, pateikti klientams vienodos formos ir turinio pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame būtų pateikta esminė informacija apie siūlomą ar parduodamą MIPP ir DIP. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma tikslinti LBĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymą (toliau – BĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau
LBĮ projektu taip pat siekiama nustatyti priemones, kuriomis būtų sustiprinta grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos, tikrinant grynųjų pinigų autentiškumą ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, priežiūra, kaip tai reikalaujama Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktuose – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – ES teisės aktai).
ES teisės aktuose pabrėžiama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už grynųjų pinigų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, svarba. Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kita svarbi Projekto rengimą paskatinusi priežastis – šiuo metu esantis teisinio reglamentavimo suderinamumo finansų rinkos priežiūros srityje trūkumas. Iki
finansų rinkos priežiūrą vykdė 3 finansų rinkos priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Draudimo priežiūros komisija). Atitinkamai, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai kiekvienai jų numatė savitus rinkos dalyvių priežiūros procesus, teises ir pareigas. Nepaisant to, kad 2012 m. sausio 1 d., įvykus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai, Lietuvos bankui buvo pavesta vykdyti bendrą finansų rinkos priežiūrą (t. y.
Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija buvo likviduotos, o jų atliekamos priežiūros funkcijos perduotos Lietuvos bankui), galiojantys specialieji įstatymai vis dar numato skirtingus priežiūros procesus kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo srityse. Esama padėtis gerokai apsunkina Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą, rinkos dalyviams, savo ruožtu, neužtikrindama pakankamo teisinio tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos bankui pavesta vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą, Projektu siekiama nustatyti bendrą finansų rinkos priežiūros proceso teisinį reguliavimą kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, užtikrinti rinkos dalyviams pakankamą teisinį aiškumą ir lygiavertę padėtį priežiūros procese, sustiprinti Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą.
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai).
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai). Projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) LBĮ nustatyti bendrą finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarką, taikytiną visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
2) specialiuosiuose įstatymuose - patikslinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams nustatytus jų vadovų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, nustatyti bendrus reikalavimus vadovų kvalifikacijai ir patirčiai;
privalomus nurodymus ir taikomas poveikio priemones, įskaitant pinigines baudas;
4) sustiprinti savalaikį pažeidimų aptikimą nustatant pareigą Lietuvos bankui sukurti pranešimų apie pastebėtus pažeidimus sistemą;
5) nustatyti bendrą tvarką, kuria turėtų vadovautis visi Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
informacinių sistemų valdymo ir vystymo;
7) įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių sprendimą ne teismo tvarka;
Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FUSĮ ) siekiama užtikrinti veiksmingą Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdomos pinigų politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti kredito reikalavimų įkeitimo paviešinimo būdai – pranešimas, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytas viešas skelbimas – abstraktūs ir įvairūs, todėl tiek potencialiam šio užstato gavėjui, tiek kreditoriams arba kitiems suinteresuotiems asmenims yra sunku nustatyti, ar kredito reikalavimai, pateikiami kaip finansinis užstatas, nėra jau įkeisti, nes tokios informacijos jiems reikia ieškoti net keliuose aiškiai neapibrėžtuose informacijos šaltiniuose. Be to, galiojančiame FUSĮ numatytas reikalavimas pranešime ar viešame skelbime pateikti informaciją, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, neužtikrina aiškumo, ar pateikiamos informacijos pakanka, kad būtų nustatytas pateikiamo kredito reikalavimo kaip finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal FUSĮ. Toks neaiškumas dėl pateiktinos informacijos pakankamumo kelia informacijos apie konkrečius kreditorius bei skolininkus pernelyg plataus išviešinimo ir skolininko netinkamo informavimo riziką, taip pat riziką, kad pateikus per mažai informacijos finansinio užtikrinimo susitarimas nebus pripažintas galiojančiu ir vykdytinu užstato davėjo, jo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Galiojančiame FUSĮ numatytas kredito reikalavimų įkeitimo Lietuvos bankui fakto paviešinimo būdas – viešas skelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje, nurodant užstato davėją, gavėją ir kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą leidžiančią identifikuoti informaciją – taip pat nėra tinkamas, nes informacija apie patį kredito reikalavimą paprastai yra konfidenciali tiek kredito reikalavimus įkeičiančio banko, tiek skolininko pagal tą kredito reikalavimą atžvilgiu, taip pat ši informacija gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl kredito reikalavimus įkeičiančio banko finansinės būklės, be to, gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Finansų rinkų politikos departamento (direktorius Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390070, el. paštas [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199385, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalja Guseva, tel. (8 5) 2390282, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. (8 5) 268 0507, el. paštas [email protected]) ir vyriausiasis juriskonsultas Ramūnas Kaklauskas (tel. (8 5) 268 0511). tel. (8 5) 2199385 )). 3.
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Investicinių paslaugų teikimo reglamentavimas Šiuo metu investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina anksčiau galiojusią 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EB. Galiojantis FPRĮ nėra taikomas organizuotos prekybos sistemoms, biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat jame nėra nustatyta specialių reikalavimų algoritminės prekybos sistemoms, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams. Be to, galiojančiame FPRĮ nenustatyti papildomi reikalavimai, susiję su investuotojų interesų apsauga, kuriuos įtvirtina Direktyva 2014/65/ES – nėra nepriklausomos rekomendacijos sąvokos, mažiau detaliai reglamentuojamos skatinimo priemonės, nenustatyti reikalavimai finansinių produktų valdymui ir kt. Lyginant su Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatomis, galiojančiame FPRĮ taip pat nustatytos mažesnės piniginės baudos už FPRĮ pažeidimus. Reglamento (ES) 1286/2014 įgyvendinimas Pagal galiojantį LBĮ finansų rinkos priežiūrą atliekanti institucija yra Lietuvos bankas, tačiau siekiant aiškiai reglamentuoti, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų Reglamente 1286/2014 kompetentingai institucijai nustatytų užduočių įvykdymą, būtina papildyti minėtą įstatymą detalesnėmis nuostatomis. FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ nėra numatyta, kad poveikio priemonės gali būti taikomos už Reglamento 1286/2014 pažeidimus, taip pat nėra įtvirtintos priežiūros institucijos teisės imtis Reglamente 1286/2014 nustatytų papildomų priemonių, skirtų užtikrinti šiame ES teisės akte nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas Šiuo metu atitinkami ES teisės aktai Lietuvoje iš dalies įgyvendinti Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašu ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136
„Dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“
patvirtintu Grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašu. Šiuose Lietuvos banko tvarkos aprašuose nustatyta eurų banknotų ir monetų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą bei grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėje nustatytų poveikio priemonių pakankamumą ir jų atitikimą ES teisės aktams, pažymėtina, kad šios srities reguliavimas yra nepakankamas, kiek tai susiję su poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos už pareigos atlikti eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą prieš jų pakartotinį išleidimą į apyvartą nevykdymą.
Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Galiojančiame LBĮ Lietuvos bankui įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūrėti, kaip šie reikalavimai vykdomi, tačiau nėra įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų tinkamumo apyvartai tikrinimo reikalavimus. Bendras finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso teisinis reguliavimas Šiuo metu Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, statusą, veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos visuose atskiras finansų rinkos sritis reguliuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji įstatymai nustato skirtingas priežiūros procedūras ir suteikia nevienodas galimybes Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos priežiūrą atlikti patikrinimus, taikyti poveikio priemones.
Pavyzdžiui, specialieji įstatymai nustato skirtingas Lietuvos banko tarnautojų teises finansų rinkos dalyvių patikrinimo metu, nevienodą poveikio priemonių taikymo tvarką, skirtingus priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemones turinio reikalavimus, skirtingus pažeidimo senaties terminus. Šiuo metu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas senaties terminas yra nepakankamas atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus (ES teisės aktuose taikant sankcijas, pvz., Reglamento (ES) Nr. 468/2014 130 str., Reglamento Nr. 667/2014 6 str. nustatyti ilgesni terminai). Dalis specialiųjų įstatymų suteikia priežiūros institucijai teisę netaikyti finansų rinkos dalyviui poveikio priemonės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kiti šios teisės nenumato, vieni įstatymai suteikia teisę taikyti poveikio priemones asmenims, veikiantiems be privalomos veiklos licencijos, kiti šios kompetencijos priežiūros institucijai nesuteikia, taip pat vienuose įstatymuose yra nustatyta galimybė taikyti pinigines baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kituose įstatymuose – tik juridiniams asmenims. Be to, administracinė atsakomybė (baudos) fiziniams asmenims juridinio asmens vadovams, nustatyta Administracinių pažeidimų kodekse, iš dalies dubliuoja kai kurių specialiųjų įstatymų nuostatas, dėl ko praktikoje susiduriama su taikymo problema. Dalis specialiųjų įstatymų numato priežiūros institucijos galimybę duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems rinkos dalyviams, tačiau nereglamentuoja jų davimo tvarkos ir t.t. Finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai 2012 m. lapkričio 22 d.
Europos bankininkystės institucija patvirtino Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders), kuriose įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai. Šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ, MĮĮ ir kt. ) numato siauresnius reputacijos vertinimo kriterijus, nei kriterijai, nustatyti kompetentingos Europos Sąjungos institucijos. Atsižvelgdamos į asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei yra iš anksto apibrėžtas ir teisėtas tikslas tvarkyti asmens duomenis ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, jei yra įstatymuose apibrėžti tvarkymo kriterijai), kai kurios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos teikia Lietuvos bankui tik tokią asmens reputacijai vertinti reikšmingą informaciją, kuri aiškiai nurodyta konkrečiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl nėra pasiekiami minėtose Europos Sąjungos gairėse keliami tikslai, neužtikrinama nuosekli ir bendra Europos Sąjungos reglamentavimo taikymo praktika skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu specialieji įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ ir kt.) numato nevienodus kriterijus, pagal kuriuos Lietuvos bankas turi vertinti finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingą reputaciją, todėl praktikoje nepriekaištinga asmens reputacija neišvengiamai vertinama skirtingai, o pati nepriekaištingos reputacijos sąvoka įgauna skirtingą prasmę, atsižvelgiant į specialiųjų įstatymų reikalavimus.
Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazės ir maksimalūs įmokų dydžiai. Šiuo metu LBĮ 1 priede nurodyta vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje, bei valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, įmokų bazė apima visą tokio tipo subjektų turtą, kuris ne visada yra susijęs su prižiūrima veikla arba gali būti padidintas skolintomis lėšomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įmokų bazė neapima naujų – profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų – kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą ir nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų, draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės nėra pakankamai tikslios, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti patikslinti atskiri įmokų bazės komponentai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų įmokos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visų mokėjimo paslaugų metinės apyvartos, o nuo mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, metinės apyvartos, kadangi elektroninių pinigų paslaugos jau įskaičiuotos kitoje sumos dedamojoje; draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių įmokų bazė turėtų apimti draudimo ir perdraudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis.
Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato pareigą finansų rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus, tačiau ši pareiga specialiuose įstatymuose skirtingai detalizuojama atskiriems finansų rinkos dalyviams, t. y. vienuose įstatymuose nustatyta tik bendra pareiga nagrinėti klientų skundus, kituose yra įtvirtintos tam tikros detalesnės nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimo ir klientų apie priimtą sprendimą informavimo terminais. 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-105, kuriuo buvo patvirtintos Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Pažymėtina, kad taisyklės buvo parengtos atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) 2012 m. birželio 14 d. gaires dėl draudimo įmonių gaunamų skundų nagrinėjimo (angl. EIOPA-BoS-12/069). Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis visi finansų rinkos dalyviai priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
Tačiau ne visuose specialiuosiuose įstatymuose yra aiškios nuorodos į minėtą tvarką, taip pat nevienodai reglamentuojami klientų skundų nagrinėjimo terminai ir kitos esminės nuostatos. Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas Pagal LBĮ ir kitus su Lietuvos banko veikla susijusius įstatymus Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir naudodamasis savo sukurta ir (arba) palaikoma infrastruktūra, teikia tam tikras paslaugas, nesusijusias su rinkos dalyvių priežiūra, (pavyzdžiui, Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemos sertifikatų sudarymas ir tvarkymas, Lietuvos banko valdomų mokėjimo sistemų valdymo ir vystymo paslaugos ir pan.), už kurias gaunamas atitinkamas atlyginimas. Kurdamas ir palaikydamas infrastruktūrą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir su funkcijomis susijusioms paslaugoms teikti, Lietuvos bankas patiria papildomų išlaidų, susijusių tiek su infrastruktūrų sukūrimu ir palaikymu, tiek su infrastruktūrų veiklai reikalingų sąsajų sukūrimu ir palaikymu. Šiuo metu Lietuvos bankas už savo teikiamas paslaugas prašo atlyginimo vadovaudamasis įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, už mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS teikiamas paslaugas mokėtinas atlyginimas numatytas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 136 patvirtintose Mokėjimų modulio sąskaitos atidarymo ir tvarkymo mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS taisyklėse, kurios įgyvendina Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 5 d. gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (Target2).
Vertinant šiuo metu galiojančias LBĮ nuostatas trūksta teisinio aiškumo, kad Lietuvos bankas gali gauti atlyginimą už Lietuvos banko teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuolatinių pokyčių ir infrastruktūros vystymo Lietuvos banko teikiamos paslaugos nuolat kinta ir jų įkainiai yra nuolat peržiūrimi, todėl neefektyvu ir neprotinga būtų įtvirtinti baigtinį jų sąrašą įstatyme. Lietuvos banko valdybos funkcijos Pagal LBĮ 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos bankas turi teisę vykdyti veiklą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Vykdydamas LBĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą funkciją – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, Lietuvos bankas vysto ir valdo mokėjimo ir kitas mokėjimų infrastruktūrą sudarančias informacines sistemas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai neįvardija, kuriuos iš minėtų sprendimų turi priimti Lietuvos banko valdyba, o kuriuos sprendimus gali priimti Lietuvos banko struktūriniai padaliniai ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir dėl to praktikoje kyla neaiškumų, kas Lietuvos banke turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos įgyvendinimas LBĮ projektus siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į kolegialių organų sudėtį sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka.
Kitos specialiųjų įstatymų nuostatos Šiuo metu galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (BĮ, DĮ, CKUĮ, MĮĮ, EPEPĮĮ, IISKISĮ, FPRĮ, VKĮ) yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., BĮ 62 straipsnio 3 dalis ir CKUĮ 48 straipsnio 3 dalis nustato pareigą bankams ir centrinėms kredito unijoms teikti priežiūros institucijai sutarties su audito įmone kopiją). Siūloma patikslinti specialiuosius įstatymus, atsisakant priežiūros atlikimui nebūtinų ir daug pridėtinės vertės neturinčių reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas) institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (FPRĮ, KISĮ ir PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas bei apmokėjimą. . EPEPĮĮ 3 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio pakeitimai padaryti siekiant atsisakyti teisės normose esančio dubliavimosi su EPEPĮĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio apibrėžimu, kuriame jau yra nurodyta, kad neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis yra elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, ir jis apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Pagal VKĮ, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo.
Juridiniams asmenims tokia galimybė VKĮ nenumatyta. Be to, įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Šiuo metu kredito reikalavimų įkeitimas Lietuvoje galimas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek pagal FUSĮ nuostatas, tačiau FUSĮ numatyti keli alternatyvūs ir abstraktūs įkeitimo fakto paviešinimo būdai, todėl patikrinti ir įsitikinti, kad kredito reikalavimas nėra įkeistas, yra itin sudėtinga ir užima daug laiko. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą ● FPRĮ pakeitimai:
1Reikalavimai organizuotos prekybos sistemoms. Šiuo metu didelė dalis prekybos finansinėmis priemonėmis vyksta už
teisės aktais reguliuojamų prekybos vietų ribų (angl. over-the-counter, OTC). Susikūrė alternatyvių prekybos sistemų, kurios išvengia teisės aktų taikymo, todėl yra visiškai nereguliuojamos – joms netaikomi skaidrumo, organizaciniai, veiklos ir kt. reikalavimai, nors savo esme jos yra panašios į teisės aktais reguliuojamas sistemas (kaip, pavyzdžiui, reguliuojama rinka ar daugiašalės prekybos sistema). Siekiant spręsti šią problemą, Projekte įtvirtintas naujas prekybos ne nuosavybės vertybiniais popieriais vietos tipas – organizuotos prekybos sistema (angl. Organised Trading Facility, OTF).
Finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams, administruojantiems organizuotos prekybos sistemas, taikomi veiklos organizavimo reikalavimai, taip pat reikalaujama patvirtinti procedūras bei taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prekybą. 2. Reikalavimai algoritminei prekybai. Projekte nustatyti reikalavimai pastaruoju metu Europoje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – algoritminei prekybai finansinėmis priemonėmis. Ypač siekiama riboti didelio dažnio prekybą (angl. high frequency trading), kuri leidžia automatizuotu būdu ir dideliu greičiu prekiauti finansinėmis priemonėmis ir gali kelti sisteminę riziką. Algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms nustatyta pareiga taikyti veiksmingas rizikos kontrolės priemones, taip pat užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį finansų rinkoje. Specialūs reikalavimai nustatyti algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo rinkos formavimo strategiją. 3. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, siekiama stiprinti investuotojų apsaugą ir spręsti finansų krizės metu išryškėjusias investicinių paslaugų teikimo problemas. Projekte įtvirtinta „nepriklausomos rekomendacijos“ sąvoka, nustatyti interesų konfliktus mažinantys reikalavimai finansų maklerio įmonėms, kurios skelbia teikiančios nepriklausomas rekomendacijas (reikalavimas įvertinti įvairių paslaugų teikėjų siūlomus investicinius produktus, draudimas priimti skatinimo priemones).
Taip pat Projekte įtvirtinti nauji reikalavimai investicinių produktų valdymo procesui, siaurinamas produktų, kuriuos investuotojas gali įsigyti netaikant priimtinumo testo, sąrašas (angl. execution-only), stiprinama klientų turto apsauga, detalizuojami informacijos investuotojui atskleidimo, pareigos pavedimus vykdyti geriausiomis klientui sąlygomis vykdymo ir kiti investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Be to, Projekte numatyti interesų konfliktų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo. Pažymėtina, kad struktūrizuoti indėliai nėra laikomi finansinėmis priemonėmis, tačiau šie finansiniai produktai savo esme panašūs į finansines priemones ir investuotojams kelia panašias rizikas. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, Projekte taip pat numatyta galimybė veikti naujiems finansų rinkos dalyviams – priklausomiems tarpininkams, kurie, veikdami vienos finansų maklerio įmonės vardu ir atsakomybe, galės siūlyti klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priimti ir perduoti klientų pavedimus, platinti finansines priemones ir teikti investavimo rekomendacijas. Priklausomi tarpininkai turės būti registruojami priežiūros institucijos tvarkomame viešajame registre, jiems taip pat keliamas reikalavimas turėti finansų maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. 4. Prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonėmis reguliavimas.
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, Projekte įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai turės būti nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 5. Trečiųjų valstybių įmonių veikla Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES numatytą pasirinkimo galimybę ir siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą bei geresnę trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, Projekte nustatyta, kad trečiosios valstybės įmonės turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams (taip pat klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal specialią procedūrą) Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą. Leidimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicines paslaugas kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus. Trečiosios valstybės įmonės filialas taip pat turi turėti pradinį kapitalą, kuris yra ne mažesnis kaip finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas. Pažymėtina, kad reikalavimus trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, nustato Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. 6. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr.
600/2014 numatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, Projekte numatyti trijų rūšių informacijos apie sandorius teikėjai: informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas. Projekte numatyti šių subjektų licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. 7. Finansų maklerių atestavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dalyvių pasiektus aukštus veiklos kokybės standartus ir sukurtus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su priežiūros institucija, siūlomais pakeitimais yra siekiama skatinti finansų rinkos dalyvių savireguliaciją, suteikiant jiems teisę savarankiškai vykdyti paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos vertinimą. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su finansų rinkos dalyvių asociacijomis, kurių atstovai pritarė ir palaikė siūlomas priemones. Projekte įtvirtinama nuostata, kad finansų makleris, norėdamas valdyti klientų finansinių priemonių portfelį ar konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas, turi be kita ko per paskutinius 10 metų nebūti teistas už tam tikrus nusižengimus. Pažymėtina, kad Projekte numatyti teistumo terminai yra pasirinkti atsižvelgiant į Europos priežiūros institucijų bendrųjų gairių (Bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairės) nuostatas (taikomos visam finansų sektoriui), susijusias su asmenų reputacijos vertinimo laikotarpiu (4 gairių dalis). 8. Piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Siekiant Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr.
575/2013, ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 tikslų, būtina administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, todėl nustatytos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinamos šios administracinės sankcijos: fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus numatomos baudos ne didesnis nei nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsniuose. Pažymėtina, kad tokių administracinių baudų įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis numato, kad bauda negali būti didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl tokios administracinės baudos būtų nesuderinamos su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 numatytas administracines baudas siūloma įtvirtinti FPRĮ. ES teisės aktai nenumato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti, tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Projekte įtvirtintos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) funkcijos, teisės ir pareigos, susijusios su Projekte nustatytų reikalavimų priežiūra bei poveikio priemonių už pažeidimus taikymu (apriboti galimybę asmenims sudaryti tam tikrus sandorius, įpareigoti asmenis sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką, įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą ar jį nušalinti, viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį ir kt.). 9. Finansinių priemonių apskaita. Detaliau reglamentuojama finansinių priemonių apskaita, t.y. nurodoma, kokios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sąskaitos sudaro aukščiausiąjį finansinių priemonių apskaitos lygį (angl. top tier), kokios sąskaitų tvarkytojų sąskaitos sudaro žemesnįjį apskaitos lygį (angl. lower tier) bei kaip šios sąskaitos yra tvarkomos, patvirtinami sąskaitų tvarkytojams skirti finansinių priemonių apskaitos principai (visų operacijų privalomo registravimo principas, atskiros apskaitos kiekvienai finansinių priemonių emisijai principas, apskaitos atskirtinumo principas, skaidrumo principas), reglamentuojamas finansinių priemonių įvykių ir kitos su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, finansinės priemonės savininkui, emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų priežiūra. Pažymėtina, kad FPRĮ yra numatoma pareiga skelbti asmens duomenis viešai.
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), atliekamas asmens duomenų tvarkymas turės atitikti jame nustatytą reglamentavimą, t.y teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turės būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas. Manytina, kad FPRĮ įstatymas atitinka minėtus Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus, nes sistemiškai aiškinant FPRĮ duomenų tvarkymo tikslas yra įtvirtintas FPRĮ 1 straipsnyje, numatančiame įstatymo paskirtį, t.y. reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuosavo kapitalo reikalavimais, taikomais sutelktinio finansavimo operatoriui, kai jis turi ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų ir (ar) elektroninių pinigų leidimo veiklą.
Tokiais atvejais, sutelktinio finansavimo operatoriui, kartu turinčiam ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją, be mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai privalomo nuosavo kapitalo poreikio, sutelktinio finansavimo veiklai užtikrinti turi būti skaičiuojamas papildomas nuosavo kapitalo poreikis. · Reglamento 1286/2014 reikalavimų įgyvendinimas Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Reglamento 1286/2014 nuostatomis, Projekte siūloma galiojančio LBĮ 42 straipsnį papildyti nuostata, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 1286/2014. Projekte taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai nustatyti priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą ir tokiu būdu sustiprinti priežiūros efektyvumą. Finansų rinkos dalyviai (FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ) turi įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu įmonių viduje pranešti apie pastebėtus Reglamento 1286/2014 pažeidimus. Pagal Reglamento 1286/2014 22 straipsnį valstybės narės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinant jų įgyvendinimą.
Reglamento 1286/2014 24 straipsnis nustato, kad kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nurodyti rinkos dalyviams sustabdyti arba nutraukti MIPP ir DIP platinimą arba prekybą juo, įpareigoti asmenis nutraukti Reglamente 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą ir jo pateikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat galimybę viešai paskelbti apie Reglamento 1286/2014 pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Reglamentas 1286/2014 nustato ne tik kompetentingos institucijos teisę skirti šio ES teisės akto nesilaikiusiems asmenims pinigines baudas, bet ir nustato konkrečius piniginių baudų dydžius. Siekiant įgyvendinti Reglamento 1286/2014 nuostatas, siūloma patikslinti FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ ir PSPKĮ nuostatas, nustatant priežiūros institucijos teisę duoti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams anksčiau nurodytus privalomus nurodymus, taip pat taikyti kitas minėtas poveikio priemones. · Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros reglamentavimas LBĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma Lietuvos bankui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, kaip įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
ECB/2010/14 nustatytus eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reikalavimus. LBĮ projekto 47⁵straipsnyje nustatomos Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūrą, o Lietuvos banko atliekamų patikrinimų aspektai apibrėžti įstatymo projekto 47⁶straipsnyje.
LBĮ projekto 47⁷straipsnyje numatyta įtvirtinti Lietuvos banko teisę duoti grynųjų pinigų tvarkytojams privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones esant ES teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimams. Numatyti privalomi nurodymai – laikinai Europos centrinio banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas; per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Nustatomos poveikio priemonės: įspėjimas dėl pažeidimų, baudų skyrimas. Grynųjų pinigų tvarkytojų priežiūra nėra analogiška finansų rinkos dalyvių priežiūrai, ji yra siauresnės apimties, apimanti tik tikrinimą, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimui negali būti taikomi analogiški reikalavimai. Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma, siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojams nėra specialaus įstatymo, LBĮ projekte nustatoma baudų skyrimo tvarka, baudų dydžio apskaičiavimo kriterijai. · Finansų rinkos priežiūros proceso vienodas teisinis reglamentavimas.
Projekte siūloma tikslinti teisės aktus naudojant šį metodą – bendrąsias Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojančias normas (t. y. normas, nustatančias bendrąsias Lietuvos banko funkcijas, Lietuvos banko ir jo tarnautojų teises ir pareigas, patikrinimų atlikimo principus, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarką, privalomų nurodymų davimo tvarką, poveikio priemonių taikymo tvarką, piniginių baudų išieškojimo tvarką, Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, Lietuvos banko sprendimų apskundimo tvarką, priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugos principus) įtvirtinti LBĮ, o specialiąsias normas (t. y. normas, reglamentuojančias specifines, konkrečiai finansų sričiai būdingas Lietuvos banko funkcijas, teises ir pareigas, privalomų nurodymų rūšis ir jų davimo pagrindus, poveikio priemonių rūšis ir jų taikymo pagrindus, piniginių baudų dydžius) nustatyti specialiuosiuose įstatymuose. Projektu nenustatomos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Nuostatos iš galiojančių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų yra sistemiškai perkeltos į LBĮ, nustatant vienodą priežiūros proceso tvarką visiems prižiūrimiems subjektams. Ši tvarka apima patikrinimus, licencijų, leidimų išdavimą, privalomų nurodymų ir poveikio priemonių taikymą, informacijos apsaugą ir vartotojų skundų nagrinėjimą. Po kriziniu ES finansų rinkos reglamentavimu yra sugriežtinti reikalavimai finansų rinkos dalyviams ir jų priežiūrai.
Finansų rinkos dalyvių riziką ribojančios priežiūros reikalavimus nustato ES direktyvos, kurių reikalavimai po kriziniu laikotarpiu yra sugriežtinti, palyginti su iki kriziniu laikotarpiu galiojančiomis nuostatomis (priežiūros institucijai yra suteikiamos atitinkamos teisės ir nustatomos pareigos, pvz., teisė apklausti kitus asmenis, taikyti atgrasančias ir veiksmingas poveikio priemones, tarp jų, baudas iki ES direktyvose nustatytų minimalių dydžių). Tokios teisės LB turi būti suteiktos įgyvendinant ES teisės aktus (žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 65 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.), tokios teisės Lietuvos bankui jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68-1 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str.), Šie reikalavimai yra perkeliami į LBĮ ir kitus finansų rinką reglamentuojančius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymų tikslinimo metodas užtikrins normų, reglamentuojančių Lietuvos banko vykdomą finansų rinkos priežiūrą, sisteminį veikimą ir teisės kalbos ekonomiškumo principo laikymąsi, todėl bus išvengta tų pačių normų kartojimosi ir dubliavimosi skirtinguose įstatymuose.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos bankui tobulinti sprendimų dėl leidimų finansų rinkos dalyviams išdavimo, sprendimų dėl poveikio priemonių jiems taikymo, sprendimų dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių priėmimo procesą, be kita ko, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, siūloma Lietuvos banko įstatyme numatyti, kad Lietuvos banko valdyba turėtų galimybę dalį savo funkcijų pavesti vykdyti ne tik Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, tačiau ir Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams. Šia įstatymo projekto nuostata būtų atsižvelgta į G20/Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją (angl. G20/OECD High Level Principles on Financial Consumer Protection) dėl nepriklausomų narių įtraukimo sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka. LBĮ projekte nustatoma pareiga Lietuvos bankui sukurti priemones, kurios skatintų asmenis pranešti apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi užtikrinti pranešančio asmens konfidencialumą ir tinkamą apsaugą. Projekte siūloma teisiškai atskirti dvi Lietuvos banko teises daryti įtaką rinkos dalyviams – teisę duoti privalomus nurodymus ir teisę taikyti poveikio priemones. Finansų rinkos priežiūros srityje įprasta praktika finansų rinkos dalyviams galimas taikyti priemones skirstyti į nurodymus (angl. supervisory powers, administrative measures, intervention powers) ir poveikio priemones (angl. sanctions).
Tiek privalomi nurodymai, tiek poveikio priemonės yra priežiūros institucijos reakcija į nustatytus pažeidimus ar trūkumus, tačiau jos turi skirtingus tikslus ir gali būti taikomos tiek kartu, tiek ir kiekviena atskirai. Poveikio priemonės turi savyje didesnį ar mažesnį nubaudimo aspektą, o nurodymai skirti tam, kad finansų rinkos dalyvis imtųsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų pašalinti pažeidimai ar trūkumai ar užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms. LBĮ 43²straipsnyje įtvirtinama bendra privalomų nurodymų davimo tvarka, o specialiuosiuose įstatymuose nustatomos privalomų nurodymų rūšys, jų davimo pagrindai, nustatoma pareiga rinkos dalyviams laikytis jiems duotų privalomų nurodymų. LBĮ 43³ straipsnyje įtvirtinama bendra poveikio priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad ši tvarka nustatyta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, kuria vadovaujantis LBĮ nustatoma didesnė rinkos dalyvių teisės į gynybą apsauga (pavyzdžiui, pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui suteikiamas ne trumpesnis kaip 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti, asmuo informuojamas apie priežiūros institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo pradžios, įtvirtinama asmens teisė susipažinti su pažeidimą pagrindžiančia medžiaga ir kt. teisės).
LBĮ siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl pažeidimo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydį, pažeidėjo finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus, priemones kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, LBĮ nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Vykdyti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą veiklą gali tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti asmenų, vykdančių specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojamą veiklą be tam reikalingos licencijos, patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – MiFID II), įpareigoja valstybes nares nustatyti atsakomybę be licencijos veikiantiems asmenims. Atsakomybės asmenims, teikiantiems finansines paslaugas be licencijos, nustatymas specialiuosiuose įstatymuose ne tik suteiks galimybę veiksmingai ištirti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančias veikas, bet ir darys prevencinį poveikį – atgrasins asmenis nuo ketinimo verstis specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojama veikla neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siekiant išvengti dubliavimosi su Administracinių pažeidimų kodekso atitinkamais straipsniais bei išlaikyti sisteminį požiūrį, siūloma pripažinti netekusiais galios Administracinių pažeidimų kodekso 200, 201, 202 ir 203 straipsnius ir iš dalies pakeisti 505 ir 589 straipsnius.
Šiuo metu vienuose galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (KUĮ, EPEPĮ, MĮ ir kt.) nustatytų baudų dydžiai yra išreikšti procentais (pavyzdžiui, nuo 0,1 procento iki 2 procentų bendrųjų metinių įstaigos pajamų), kituose įstatymuose (FPRĮ, IISKISĮ ir kt.) – fiksuota pinigų suma (pavyzdžiui, iki 57 924 eurų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CRD IV direktyva ir MiFID II nustato naujas baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų baudą. Direktyva 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva) nustato tokias baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. Įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai jau yra nustatyti BĮ, CKUĮ, VPĮ, KISĮ ir turi būti nustatyti FPRĮ perkeliant į nacionalinę teisę MiFID II direktyvą. VPĮ perkelia Direktyvą 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva), kuri nustato tokias baudų dydžių ribas (minimaliai būtinas): 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. KIVPS (2009/65/ES) direktyva nustato: 1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų. PRIIPS Reglamentas (1286/2014) nustato minimalias baudų dydžių ribas:1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų; 2) fiziniams asmenims – iki 700 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, specialiuose įstatymuose siūloma įtvirtinti taikytinų baudų sistemą, analogišką numatytai CRD IV, MiFID II direktyvose ir Reglamente (ES) 1286/2014. Išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą kituose specialiuosiuose įstatymuose, siūloma nustatyti naujus piniginių baudų dydžius (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų). Specialiuose įstatymuose papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Tokia galimybė leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai atskirais atvejais (pvz, BĮ, CKUĮ, VPĮ) skirti juridiniam asmeniui iki 5 mln. ar atitinkamai iki 2 mln. eurų baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų.
Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos baudos o veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.) baudos negalėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būtų atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą kaip tai nustatyta LBĮ 43³ straipsnio 7 dalies 3 punkte. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. · Finansų rinkos dalyvių vadovų ir akcininkų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Projekte siūloma įtvirtinti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl.
Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) nustatytus nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ir šiuos bendrus vertinimo kriterijus taikyti Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Siūlomas teisinis reglamentavimas bus aiškesnis finansų rinkos dalyviams, nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus vienodai suprantama visame finansų sektoriuje ir leis Lietuvos bankui veiksmingiau vykdyti jam pavestą finansų rinkos priežiūros funkciją. Subjektų, kurių santykinė svarba rinkoje yra mažesnė ir kuriems nėra būtinumo atitikti tokių griežtų vertinimo kriterijų, vadovams nustatomas siauresnis vertinamų aplinkybių sąrašas (pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovams). · Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazė ir įmokų dydžiai. Keičiama LBĮ 21¹ straipsnio 2 dalis patikslinant, kad finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyta veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad atsiranda prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kurie veikia pagal kelias skirtingas licencijas arba turi kelis veiklos leidimus.
Tokių finansų rinkos dalyvių veikla reikalauja daugiau priežiūros atitinkamose veiklos srityse, todėl siūloma įmokas priežiūros išlaidoms padengti mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą. Projekte siūloma patikslinti vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje bei kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje įmokų bazę ir įmokas skaičiuoti ne nuo vidutinio turto, o nuo vidutinės metinės likusios grąžinti išmokėtų kreditų sumos. Siūlomas pakeitimas patikslins įmokų bazę ir jos bus skaičiuojamos tik nuo tiesiogiai su vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų veikla susijusio įmonių turto. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų įmokų bazės patikslinimas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, o draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės apibrėžimo pakeitimas tiksliau nurodys apmokestinamo objekto apimtį. Tikslinama prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje – sąvoka, o šių rinkos dalyvių įmokų bazė skaidoma į dvi dalis pagal kolektyvinio investavimo subjektų rūšį. Įmokų bazės apibrėžime turtas keičiamas į grynųjų aktyvų vertę siekiant išvengti skolintų lėšų dvigubo apmokestinimo. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams nustatoma fiksuota 3000 eurų metinė įmoka, nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams ir nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams - 217 eurų įmoka, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialui -15 000 eurų, finansų maklerio įmonės priklausomiems tarpininkams, lyginamojo indekso administratoriams, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, prižiūrimiems duomenų teikėjams – 2017 eurų įmoka.
Įvertinus Lietuvos banko kaštus, skirtus administruoti įmokas už finansų rinkos priežiūrą, taip pat siekdami mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio
priežiūrą, jei jiems priskaičiuota mokėtina suma yra mažesnė nei 50 eurų. · Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Projekte siūloma nustatyti vienodus gaunamų skundų nagrinėjimo reikalavimus visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu, t. y. įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose pareigą rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyviai privalo išnagrinėti skundą ir atsakyti klientui per 15 kalendorinių dienų. Esant sudėtingam finansų rinkos dalyvis privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu jį informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymuose šią bendro pobūdžio nuostatą, visi rinkos dalyviai privalės nagrinėti klientų skundus pagal vieningą Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką, išskyrus rinkos dalyvius, kuriems direktyvose (AIFMD) nenustatomi tokie reikalavimai ir toks papildymas nebūtų tikslingas pvz., profesionalių investuotojų atžvilgiu (PISKISVĮĮ) arba specialios paskirties įstatymų atveju (pvz., FTĮ, VPĮ), kurie nėra skirti mažmeninių vartotojų apsaugai.
Galiojančio LBĮ 47 straipsnio 1 dalies redakcija nepakankamai aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nagrinėtinų ginčų apimtį ir taip sudaromos sąlygos skirtingai interpretuoti, ar Lietuvos bankui suteikta teisė nagrinėti tam tikro pobūdžio ginčą. Siūlomas nurodyto straipsnio pakeitimas akcentuoja nuoseklų ir su Lietuvos banko atliekama finansų priežiūra (prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) integruotą ginčų Lietuvos banke nagrinėjimą, taip pat išskiriamas ir su šio įstatymo 42 straipsnyje nenurodytais subjektais iš draudimo, finansinių ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių kilusių ginčų nagrinėjimas, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jei juridiniam asmeniui panaikinta (atšaukta) ar sustabdyta licencija (veiklos leidimas) ar juridinis asmuo išbrauktas iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašų, iš galiojančių vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti nagrinėjami Lietuvos banke, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, kaip prioritetinės įstatymo leidėjo ir teisės aiškinimo krypties, sampratą. Siūlomu pakeitimu minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Lietuvos bankas nagrinės ginčus ir su juridiniais asmenimis, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose.
Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Įtvirtinus siūlomą nuostatą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas. · Lietuvos banko valdybos funkcijų tikslinimas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo tvarką.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas finansų sistemos stabilumui ypač svarbioje srityje, susijusioje su sprendimų dėl mokėjimų infrastruktūros vystymo priėmimu ir Lietuvos banko valdomų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių sistemų veiklos pagrindų įtvirtinimu. . · Kiti specialiųjų įstatymų pakeitimai:
Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (KISĮ, PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas, apmokėjimą bei atšaukimo pagrindus. Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai ir pripažinti negaliojančiais BĮ 62 straipsnio 3 dalį, CKUĮ 48 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais populiarėja internete pasirašomos draudimo sutartys ir sutarties dokumentai gaunami elektroniniu formatu, siūloma DĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyti, kad draudimo liudijimas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pasirinkimu gali būti išduodamas atspausdintas arba elektroninis dokumentas. PSPKĮ 6 straipsniu keičiamojoje 45 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti reikalavimą dėl pensijų turto investavimo. Nustatoma, kad pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Sąvoka „vertybiniai popieriai“ yra platesnė nei sąvoka
„perleidžiamieji vertybiniai popieriai“, nes ji apima visus vertybinius
popierius, nepriklausomai nuo to, kiek laisvai jie gali cirkuliuoti kapitalo rinkoje. SFĮ
reikalavimus sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, teikiančiam kitas finansines paslaugas. Pakeitimais siekiama sustiprinti finansinį stabilumą. VKĮ 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir pakeisti 3 punktą, t. y. suvienodinti vartojimo kredito davėjų vadovų reputacijai taikomus reikalavimus su 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame įstatyme tarpusavio skolinimo platformos operatorių vadovams nustatytais reikalavimais. VKĮ 2 straipsniu naikinamas
VKĮ pakeitimus, tarpininkai buvo suskirstyti į priklausomus ir nepriklausomus tarpininkus. Priklausomų tarpininkų sąrašus tvarkosi patys VKD, todėl naikinama įpareigojanti VKD nuolat teikti tokią informaciją, kuri priežiūros institucijai yra nebereikalinga. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Siūloma pakeisti VKĮ 22 straipsnio 12 dalį suteikiant priežiūros institucijai teisę išbraukti VKD iš sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas nebevykdo vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjo jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos. Toks subjektas gali būti įrašomas į VKD sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš VKD sąrašo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė išbraukimas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma vartojimo kredito davėjui ir ji turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais (pvz., vartojimo kredito davėjui nuolat piktybiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vartojimo kredito davėjui nesitaisant net pritaikius jam kelias kitas poveikio priemones ir pan.), 22 straipsnio 14 dalies pakeitimu siekiama, kad išbraukimas iš sąrašo tokiu pagrindu netaptų tik formalumu ir turėtų prevencinį poveikį, t. y. kad vartojimo kredito davėjas, pvz., už piktybiškus nuolatinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, negalėtų iškart po išbraukimo vėl teikti dokumentus, įsirašyti į sąrašą ir toliau vykdyti savo veiklą. Tuo tarpu kitais pagrindais išbraukus vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, pvz., vartojimo kredito davėjui bankrutavus, jį likvidavus ir pan., manytina, kad tikslinga nustatyti įstatyme, jog tokie subjektai galėtų būti įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų (3 metų terminas siejamas su vadovų nepriekaištingos reputacijos terminais). VKĮ 22¹straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pagal kurią priėmus sprendimą išbraukti VKD iš viešojo VKD sąrašo, VKD įpareigojamas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleisti kitam į viešąjį VKD sąrašą įrašytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata yra dviprasmiška ir sukelia teisinį neaiškumą dėl nustatytos 500 eurų ribos skaičiavimo, kuris siejamas su pirmu suteiktu vartojimo kreditu ir 12 mėn. laikotarpiu, siūloma nustatyti, kad 500 eurų riba negali būti viršijama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, kelintas vartojimo kreditas teikiamas, kiek jų suteikta ir per kokį laikotarpį.
VKĮ taip pat siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu ir nustatyti, kad 5 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m., atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. · Įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 1286/2014 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., (išskyrus reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio KIPVPS, nustatantį Reglamento 1286/2014 taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad Projektu keičiami įstatymai, išskyrus KISĮ, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Įgyvendinat PRIIPS reglamento reikalavimus nustatoma, kad jei pensijų kaupimo bendrovės, pagal IISKISĮ veikiančios valdymo įmonės ar investicinė bendrovės, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, rengdamos pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą vietoj Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų pasirenka vadovautis KISĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimui ir teikimui nustatytais reikalavimais, Reglamento (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai joms taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. (Reglamento 1286/2014 32 straipsnio 2 dalis). · Finansinio užstato registravimas pagal FUSĮ
projekte siūloma pakeisti galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant, kad tada, kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai arba kredito unijoms, arba tada, kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų valstybių narių centriniai bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija arba kredito unijos, šio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad toks kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. „FUSĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas siejamas su 2019 m. sausio 1 d. dėl būtinybės šį terminą susieti su iš esmės atnaujintos Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės įdiegimu ir veiklos pradžia.“
5Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad šių pasekmių būtų išvengta Ne visi Direktyvoje 2014/65/ES numatyti reikalavimai tiesiogiai palies Lietuvos finansinių priemonių rinką.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra subjektų., kuriems būtų taikomas direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnis, tad ir šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išimties nėra tikslinga numatyti ir pan. Tačiau dalis FPRĮ projekte numatytų pakeitimų bus tikrai svarbūs. Ypatingai reikšmingi investuotojams ir prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams reikalavimai, susiję su investuotojų apsaugos stiprinimu (produktų valdymo reikalavimai, „nepriklausomos rekomendacijos“ koncepcija, reikalavimai informacijos atskleidimui, interesų konfliktų valdymui, skatinimo priemonių reguliavimas, pavedimų vykdymas geriausiomis klientui sąlygomis, struktūrizuotų indėlių reguliavimas ir kt.). Įgyvendinus Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Finansų rinkos dalyviai turės įdiegti naujas veiklos organizavimo priemones ir procedūras, pakeisti ar atnaujinti investicinių paslaugų teikimo procesus. Taip pat reikšmingi ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai bei informacijos apie sandorius pranešimo ir konsolidavimo sistema, kuri padės užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekte siūlomi pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, įgyvendintas Projektas iš dalies mažins ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą.
Projekte numatytos naujos veiklos formos investicinių paslaugų teikimo ir investicinės veiklos vykdymo srityje – priklausomi tarpininkai, kurių paslaugomis galės naudotis finansų maklerio įmonės ir taip plėsti savo paslaugų teikimo tinklą. Projekte numatyta galimybė veikti informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams gali paskatinti naujos verslo srities, susijusios su duomenų apie sandorius skelbimu, pranešimu ir konsolidavimu, atsiradimą Lietuvoje. Be to, įtvirtinus aiškius reikalavimus trečiųjų valstybių įmonių filialams, bus pagerintos trečiųjų valstybių įmonių galimybės teikti investicines paslaugas Lietuvoje. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, poveikio priemonės, prižiūrimi rinkos dalyviai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keisti įstatymas yra keičiamas ir įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1504(2), kuriuo įstatymas yra dėstomas nauja redakcija. Be to, šio įstatymo projekto įsigaliojimo data yra vėlesnė, t.y. 2018-08-01, todėl jei šioje išvadoje analizuojamas įstatymo projektas ir minėtas įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1504(2) būtų priimti, šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiami įstatymo pakeitimai galiotų tik iki 2018-08-01. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 62¹ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad „Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes nuostatoje minimos priemonės įtakotų tokių asmenų veiklos laisvę, pobūdį ir kitas aplinkybes. Todėl nuostatoje būtina nurodyti apie kokias priemones, kurių gali imtis priežiūros institucija ir kurios nenurodomos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kalbama.
Priešingu atveju turėtų būti konstatuota, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė savo nuožiūra parinkti teisės aktuose nenustatytas poveikio priemones. 3. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. 4. Projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 67 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis
„baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu
teikiamuose finansų rinką reguliuojančių įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose (reg. Nr. XIIIP-1905, 1906, 1908 ir kt.) siūloma nustatyti arba pakeisti galiojančią vartotojo (kliento) ir finansų rinkos dalyvio ginčų nagrinėjimo tvarką. Neaišku, kodėl projektu nesiūloma pakeisti keičiamo įstatymo
kliento skundus (prašymus). 6. Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 8 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku pagal kokias taisykles turėtų būti taikomos poveikio priemonės ir skiriamos baudos už iki įstatymo įsigaliojimo padarytus pažeidimus. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS mokėjimų ĮSTATYMO NR. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹STRAIPSNIU IR 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-04 Nr. XIIIP-1907(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL mokėjimų ĮSTATYMO NR. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹STRAIPSNIU IR 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo projekto nr. XIIIP-1907 2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūlomas keisti įstatymas yra keičiamas ir įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1504(2), kuriuo įstatymas yra dėstomas nauja redakcija. Be to, šio įstatymo projekto įsigaliojimo data yra vėlesnė, t.y. 2018-08-01, todėl jei šioje išvadoje analizuojamas įstatymo projektas ir minėtas įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1504(2) būtų priimti, šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiami įstatymo pakeitimai galiotų tik iki 2018-08-01. Pritarti Įvertinus tai, kad įstatymas reg. Nr. XIII-1092 jau priimtas ir atsižvelgiant į tai, kad jo įsigaliojimo data vėlesnė nei projekto Nr. XIIIP-1907, bus teikiamas priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo projektas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-121 2.
Projekto 1 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 62¹ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad „Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, nes nuostatoje minimos priemonės įtakotų tokių asmenų veiklos laisvę, pobūdį ir kitas aplinkybes. Todėl nuostatoje būtina nurodyti apie kokias priemones, kurių gali imtis priežiūros institucija ir kurios nenurodomos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, kalbama. Priešingu atveju turėtų būti konstatuota, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė savo nuožiūra parinkti teisės aktuose nenustatytas poveikio priemones. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo naujo 62¹ Įstatymo straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose mokėjimo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija.
Nepritarti Nuostata dėl viešo paskelbimo yra nustatyta Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projekte (XIIP-1896, 43³str. 15 dalis). Informacija apie pritaikytas poveikio priemones skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Ši nuostata būtų taikoma sistemiškai visiems prižiūrimiems rinkos dalyviams. Taip pat žiūrėti paaiškinimą analogiškai Teisės departamento pastabai prie XIIIP-1906, 1908 ir kt. projektų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomo keisti įstatymo 67 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio
„skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini
žodžiai „baudą“. Pritarti Pakeisti projekto 6 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų dydžio baudą.“
kartu su šiuo projektu teikiamuose finansų rinką reguliuojančių įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose (reg. Nr. XIIIP-1905, 1906, 1908 ir kt.) siūloma nustatyti arba pakeisti galiojančią vartotojo (kliento) ir finansų rinkos dalyvio ginčų nagrinėjimo tvarką. Neaišku, kodėl projektu nesiūloma pakeisti keičiamo įstatymo 76 straipsnio nustatant, kokia tvarka mokėjimo paslaugų teikėjas turi nagrinėti kliento skundus (prašymus). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad priimtu įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1504(2), kuris įsigalios 2018-08-01, dėstomo Mokėjimų įstatymo 90 straipsnyje yra nustatyta, kokia tvarka mokėjimo paslaugų teikėjas turi nagrinėti kliento skundus (prašymus), nėra reikalinga projekto pildyti siūlomomis nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nustatoma ne skundų, bet ginčų nagrinėjimo tvarka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 8 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku pagal kokias taisykles turėtų būti taikomos poveikio priemonės ir skiriamos baudos už iki įstatymo įsigaliojimo padarytus pažeidimus. Pritarti Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
birželio 15 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
279, 2018-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11,
21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70¹, 72, 73, 74, 75¹straipsnių, priedo pakeitimo ir 65¹, 66, 68, 68¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14¹, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11² straipsniu ir 27, 162, 163¹, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6¹, 39¹, 57¹, 58¹, 58², 58³ straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr.
XI-1253 22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21², 28¹, 28², 33¹, 33²straipsniais ir 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56,
įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL
negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą
nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1907, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė