LB galių suvienodinimo projektas Projekto lyginamasis variantas
22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21², 28¹, 28², 33¹, 33²STRAIPSNIAIS IR 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Papildyti Įstatymą 21² straipsniu: „21² straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1Vartojimo kredito davėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti vartojimo kredito gavėjų skundus (prašymus), susijusius su vartojimo kredito davėjų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su vartojimo kredito sutartimis, sudarytomis su vartojimo kredito gavėjais (toliau – skundai). 2. Vartojimo kredito davėjas privalo išnagrinėti rašytinius kliento skundus ir raštu jam atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, vartojimo kredito davėjas privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu informuoti klientą apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Vartojimo kredito davėjas klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Vartojimo kredito davėjo vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, vartojimo kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
24) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio.“ 2.
Vartojimo kredito davėjo vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, vartojimo kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
24) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio.“
2Papildyti 22 straipsnį nauja 2¹ dalimi:
„2¹.
Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, šiurkščiu įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos kitiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala yra didelė ir turtinė nauda yra didelė, kai jų vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.“
3Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus, duomenis ir informaciją:
1) prašymą įrašyti jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą;
2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis. Priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti pateikti išplėstinį viešojo registro išrašą;
3) informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus;
4) vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles;
5) informaciją apie registrus ir informacines sistemas, kuriuose tikrinamas vartojimo kredito gavėjų kreditingumas
6) vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, jeigu asmuo naudojasi vartojimo kredito tarpininkų paslaugomis.“
4Pakeisti 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Šio straipsnio 11 dalyje nurodytais pagrindais priežiūros Priežiūros institucija vartojimo kredito davėjo prašymu išbraukia vartojimo kredito davėją, nebevykdantį vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjusį jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos, iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas neturi galiojančių vartojimo kredito sutarčių arba teisės ir pareigos pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis yra perleistos kitam vartojimo kredito davėjui.“
5Pakeisti 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotu sprendimu išbraukti vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais negu šio straipsnio 11 12 dalyje nurodytais pagrindais, jeigu:
1) vartojimo kredito davėjui yra iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais.“
6Pakeisti 22 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Vartojimo kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos. Vartojimo kredito davėjas, išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po vienų 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos. Vartotojų ginčai su išbrauktu iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo asmeniu toliau nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 22¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.“
2Papildyti 22¹ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo vadovaudamasi šio įstatymo 33¹ straipsnio 5 punktu, įpareigoja vartojimo kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis kitam į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.“
3Buvusią 22¹ straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 4 straipsnis. 22² straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 22² straipsnį. 22² straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją
1Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat ir konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingą jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 5 straipsnis. 25¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų: šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3)2) kuriam daugiau kaip kartą per vienus metus taikyta administracinė sankcija arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, kai ši sankcija arba poveikio priemonė buvo pritaikyta už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
43) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą arba už tokį pažeidimą buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“ 3.
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3)2) kuriam daugiau kaip kartą per vienus metus taikyta administracinė sankcija arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, kai ši sankcija arba poveikio priemonė buvo pritaikyta už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
43) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą arba už tokį pažeidimą buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. “
25² straipsnio pakeitimas Pakeisti 25² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskolos davėjas davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų vartojimo kreditų bendra suma gali suteikti ne didesnį negali viršyti kaip 500 eurų vartojimo kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo pirmo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.“
1Pakeisti 25³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1–6 dalių 1 ir 3–6 dalių nuostatas.“
2Pakeisti 25³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:
1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui sąlygomis ir jų interesais, taip pat nediskriminuoti vartojimo kredito gavėjų ir paskolos davėjų;
2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;
3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas bei patikimas priemones ir procedūras;
4) paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui pakankamai atskleisti su jais susijusią ir jiems reikalingą informaciją;
5) įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti paskolos davėjų ir vartojimo kredito gavėjų interesus;
6) užtikrinti, kad informacija, duomenys ir dokumentai apie paskolos davėją, taip pat ikisutartinė, sutartinė ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus susirašinėjimo su paskolos davėju ir vartojimo kredito gavėju informacija, duomenys ir dokumentai (gautus paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo sutikimus, patvirtinimus ir kitų šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ar svarbią su vartojimo kredito suteikimu susijusią informaciją patvirtinantys duomenys, dokumentai ir informacija) būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;
76) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.“
3Pakeisti 25³ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ne mažiau kaip 50 procentų Tarpusaviotarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali mokamo atlygio turi būti skaičiuojamas skaičiuojama proporcingai tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.“
4Papildyti 25³straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.“
5Papildyti 25³straipsnį 8 dalimi:
„8. Kai vartojimo kredito davėjas veikia kaip paskolos davėjas, draudžiama dalį arba visas tarpusavio skolinimo platformos operatoriui šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas pareigas pavesti vykdyti šiam vartojimo kredito davėjui.“
Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus 1.
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos patvirtintos taisyklės. 9 straipsnis. 27 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnį. 27 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėjanti institucija
1Šio įstatymo pažeidimus nagrinėja ir poveikio priemones už šio įstatymo pažeidimus taiko priežiūros institucija. 2. Jeigu priežiūros institucija nustato pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo motyvuotu sprendimu pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą savo iniciatyva. 10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis.
Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos Priežiūros institucija:
1) prižiūri, ar vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) savo iniciatyva nagrinėja galimus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus;
3) nagrinėja prašymus dėl galimo šio įstatymo pažeidimo;
4) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus;
5) gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių;
6) tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą;
7) taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vartojimo kredito davėjams, vartojimo kredito tarpininkams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams, taip pat kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar jo pagrindu priimtus teisės aktus;
8) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
9) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 1. Priežiūros institucija atlieka vartojimo kredito teikimo veiklos, vartojimo kredito tarpininko veiklos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos priežiūrą.
Ši priežiūra neapima kitos į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų, viešąjį vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytų asmenų vykdomos veiklos, kurios nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Priežiūros institucija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
1) įrašo asmenis į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir iš jo išbraukia;
2) įrašo asmenis į viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ir iš jo išbraukia;
3) įrašo asmenis į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir iš jo išbraukia;
4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklą;
5) tvarko asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą;
6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 2.
2Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus, vartojimo kredito davėjo, jo tarpininko arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė visuomenės ir (arba) vartojimo kredito gavėjų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka vartojimo kredito davėjui, vartojimo kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
3) laikinai uždrausti vartojimo kredito davėjui, vartojimo kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti vartojimo kredito sutartis;
4) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
5) viešai atskleisti papildomą informaciją;
6) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 4. Vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
Papildyti Įstatymą 28¹ straipsniu:
„28¹ straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijos, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
Papildyti Įstatymą 28² straipsniu:
„28² straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
1.
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai. 2. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.“
Pripažinti netekusiais galios 29, 30, 31, 32 ir 33 straipsnius. 29 straipsnis. Prašymo ištirti galimą šio įstatymo pažeidimą pateikimas priežiūros institucijai
1Kreiptis į priežiūros instituciją dėl galimo šio įstatymo pažeidimo turi teisę vartojimo kredito gavėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai), pateikdami priežiūros institucijai prašymą raštu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme turi būti:
1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos galimo šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 3.
3Pradėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu:
1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas priežiūros institucijos kompetencijai;
2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas);
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo prašymą pagrindžiančių dokumentų;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki prašymo pateikimo priežiūros institucijai dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. 4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 30 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti asmenys
1Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:
1) asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra;
2) vartojimo kredito gavėjas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartojimo kredito gavėjo prašymu;
3) vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atstovas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos prašymu;
4) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – priežiūros institucijos sprendimu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. 3. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai. 31 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir terminai 1.
Priežiūros institucija, pradėjusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 2. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. 3. Jeigu šio įstatymo pažeidimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu, šio įstatymo pažeidimai gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką. 4. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. 5. Priežiūros institucija galimus šio įstatymo pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyto prašymo priežiūros institucijai pateikimo dienos ar šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. 32 straipsnis. Pareiga teikti informaciją Asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. 33 straipsnis. Nutarimas (sprendimas) atlikus šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 1.
Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą (sprendimą), kuriame turi būti nurodyta:
1) nutarimą (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo (sprendimo) priėmimo data ir vieta;
3) nutarimą (sprendimą) priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys, posėdžio sekretorius, šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), duomenys;
5) šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyto prašymo turinys;
6) nustatytos šio įstatymo nuostatų pažeidimo faktinės aplinkybės;
7) pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas (sprendimas);
8) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
9) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), paaiškinimai ir jų įvertinimas;
10) priimtas sprendimas;
11) nutarimo (sprendimo) įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį nutarimą (sprendimą) būtina įvykdyti;
12) nutarimo (sprendimo) apskundimo terminai ir tvarka. 2. Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus;
2) taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones;
3) laikinai uždrausti vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti vartojimo kredito sutartis;
4) išbraukti asmenį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo arba viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo;
5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas. 3. Šiame straipsnyje nurodytas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (sprendimas) priimtas.
Papildyti Įstatymą 33¹straipsniu:
„33¹ straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) įpareigoja vartojimo kredito davėją arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių pakeisti vadovą;
5) išbraukia asmenį iš viešojo vartojimo kredito davėjų, viešojo nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo.“
Papildyti Įstatymą 33² straipsniu:
„33² straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1.
Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) vartojimo kredito teikimo veikla vykdoma asmens, neįrašyto į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų, viešąjį vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) vartojimo kredito davėjas, vartojimo kredito tarpininkas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą buvo įrašytas priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 28 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
5) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis asmuo buvo įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą;
6) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
7) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Baudos 1.
1Priežiūros institucija turi teisę asmenims skirti šias baudas:
1) už priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai asmuo buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo, – iki 2 896 eurų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų arba iki 1 448 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui iki 0,1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, kitiems asmenims iki 2 896 eurų, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 2. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. 3. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai finansinės grupės finansų įstaigai, praėjusių metų bendrosios metinės veiklos pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios finansinės grupės finansų įstaigos praėjusių metų konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, priežiūros institucija turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų. 5.
5Asmenims, kurie verčiasi vartojimo kredito teikimo, tarpininkavimo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, tačiau nėra įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ar viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, priežiūros institucija turi teisę skirti iki 57 924 eurų baudą. 6. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą. 7. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas priežiūros institucijos nutarime (sprendime). 8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, nutraukė pažeidimą, bendradarbiavo su priežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Priežiūros institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 10.
10Skundą dėl priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatyta minimali bauda arba nustatęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę taikyti įspėjimą. 1. Priežiūros institucija skiria:
1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų baudą. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 33² straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4.
4Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą. 5. Šio įstatymo 33²straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiais galios 35, 36 ir 37 straipsnius. 35 straipsnis. Viešas skelbimas Priežiūros institucija, šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytame nutarime (sprendime) konstatavusi, kad asmuo pažeidė šio įstatymo reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo (sprendimo) priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo asmuo, dėl kurio veiksmų nutarimas (sprendimas) priimtas, apskundžia jį teismui, priežiūros institucija apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui. 36 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) vykdymas
1Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimo) turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Apskundus priežiūros institucijos nutarimą (sprendimą) dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2.
2Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. 37 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) apskundimas
1Asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu (sprendimu), turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) dėl baudos skyrimo vykdymą. 18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vartotojų ginčai su vartojimo kredito davėju, vartojimo kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LB galių suvienodinimo projektas Projekto Nr. XIIIP-1905(2) lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 21² straipsniu: „21² straipsnis. Skundų nagrinėjimas
tvarka nagrinėti vartojimo kredito gavėjų skundus (prašymus), susijusius su vartojimo kredito davėjų teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai). 2. Vartojimo kredito davėjas privalo išnagrinėti rašytinį vartojimo kredito gavėjo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartojimo kredito gavėjas ir vartojimo kredito davėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių vartojimo kredito davėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartojimo kredito gavėjas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Vartojimo kredito davėjo vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, vartojimo kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
24) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“ 2.
Vartojimo kredito davėjo vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, vartojimo kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra; fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
24) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“
2Papildyti 22 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, šiurkščiu įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos kitiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala yra didelė ir turtinė nauda yra didelė, kai jų vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.“
išdėstyti taip: „6. Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai šiuos dokumentus, duomenis ir informaciją:
1) prašymą įrašyti jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą;
2) informaciją apie viešąjį registrą, kuriame priežiūros institucija gali patikrinti pagrindinius asmens duomenis. Priežiūros institucija prireikus turi teisę prašyti pateikti išplėstinį viešojo registro išrašą;
3) informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus;
4) vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisykles;
5) informaciją apie registrus ir informacines sistemas, kuriuose tikrinamas vartojimo kredito gavėjų kreditingumas
6) vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, jeigu asmuo naudojasi vartojimo kredito tarpininkų paslaugomis.“
4Pakeisti 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Šio straipsnio 11 dalyje nurodytais pagrindais priežiūros Priežiūros institucija vartojimo kredito davėjo prašymu išbraukia vartojimo kredito davėją, nebevykdantį vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjusį jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos, iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas neturi galiojančių vartojimo kredito sutarčių arba teisės ir pareigos pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis yra perleistos kitam vartojimo kredito davėjui.“
5Pakeisti 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Priežiūros institucija turi teisę motyvuotu sprendimu
išbraukti vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais negu šio straipsnio 11 12 dalyje nurodytais pagrindais, jeigu:
1) vartojimo kredito davėjui yra iškelta bankroto byla, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais.“
6Pakeisti 22 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Vartojimo kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos. Vartojimo kredito davėjas, išbrauktas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo kitais šiame įstatyme nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po vienų 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo priėmimo dienos. Vartotojų ginčai su išbrauktu iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo asmeniu toliau nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„1. Vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises
ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.“
2Papildyti 22¹ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo vadovaudamasi šio įstatymo 33¹ straipsnio 5 punktu, įpareigoja vartojimo kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis kitam į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui.“
dalį laikyti 3 dalimi. 4 straipsnis. 22² straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22² straipsnį. 22² straipsnis. Priežiūros institucijos teisė į informaciją
fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat ir konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingą jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 2. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 5 straipsnis. 25¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų: šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs;
2) kuriam daugiau kaip kartą per vienus metus taikyta administracinė sankcija arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, kai ši sankcija arba poveikio priemonė buvo pritaikyta už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą
3) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą arba už tokį pažeidimą buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo“
1) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas nėra išnykęs;
2) kuriam daugiau kaip kartą per vienus metus taikyta administracinė sankcija arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, kai ši sankcija arba poveikio priemonė buvo pritaikyta už įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą
3) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą arba už tokį pažeidimą buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šios dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo“
Pakeisti 25² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paskolos davėjas davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma gali suteikti ne didesnį negali viršyti kaip 500 eurų vartojimo kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo pirmo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.“
1Pakeisti 25³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1–6 dalių 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.“
2Pakeisti 25³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo nuolat laikytis šių
reikalavimų:
vartojimo kredito gavėjui sąlygomis ir jų interesais, taip pat nediskriminuoti vartojimo kredito gavėjų ir paskolos davėjų;
susijusią ir jiems reikalingą informaciją;
skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti paskolos davėjų ir vartojimo kredito gavėjų interesus;
6) užtikrinti, kad informacija, duomenys ir dokumentai apie paskolos davėją, taip pat ikisutartinė, sutartinė ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus susirašinėjimo su paskolos davėju ir vartojimo kredito gavėju informacija, duomenys ir dokumentai (gautus paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo sutikimus, patvirtinimus ir kitų šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ar svarbią su vartojimo kredito suteikimu susijusią informaciją patvirtinantys duomenys, dokumentai ir informacija) būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;
76) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.“
taip: „6.
Ne mažiau kaip 50 procentų Tarpusaviotarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali mokamo atlygio turi būti skaičiuojamas skaičiuojama proporcingai tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ne mažiau kaip 50 procentų 75 procentai tarpusavio
skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.“
5Papildyti 25³straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai
netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.“
galios
pažeidimus
1Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus,
atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos patvirtintos taisyklės. 9 straipsnis.
galios Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnį. 27 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimus nagrinėjanti institucija
įstatymo pažeidimus taiko priežiūros institucija. 2. Jeigu priežiūros institucija nustato pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, ji privalo motyvuotu sprendimu pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą savo iniciatyva. 10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis.
Priežiūros institucijos funkcijos, teisės ir pareigos Priežiūros institucija:
1) prižiūri, ar vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) savo iniciatyva nagrinėja galimus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus;
3) nagrinėja prašymus dėl galimo šio įstatymo pažeidimo;
4) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus;
5) gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių;
6) tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą;
7) taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vartojimo kredito davėjams, vartojimo kredito tarpininkams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams, taip pat kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ar jo pagrindu priimtus teisės aktus;
8) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
9) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 1. Priežiūros institucija atlieka vartojimo kredito teikimo veiklos, vartojimo kredito tarpininko veiklos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos priežiūrą.
Ši priežiūra neapima kitos į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų, viešąjį vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytų asmenų vykdomos veiklos, kurios nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Priežiūros institucija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
1) įrašo asmenis į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir iš jo išbraukia;
2) įrašo asmenis į viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ir iš jo išbraukia;
3) įrašo asmenis į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir iš jo išbraukia;
4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklą;
5) tvarko Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą;
6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 3.
teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus, vartojimo kredito davėjo, jo tarpininko arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos trūkumus, taip pat jei kyla grėsmė visuomenės ir (arba) vartojimo kredito gavėjų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka vartojimo kredito davėjui, vartojimo kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui duoda šiuos privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus arba veiklos trūkumus;
2) atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį;
3) laikinai uždrausti vartojimo kredito davėjui, vartojimo kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti vartojimo kredito sutartis;
4) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
5) viešai atskleisti papildomą informaciją;
6) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai arba veiklos trūkumai. 4. Vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
Papildyti Įstatymą 28¹ straipsniu:
„28¹ straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos
apsauga Informacijos, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“
Papildyti Įstatymą 28² straipsniu:
„28² straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami
patikrinimai 1.
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai. 2. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra numatyti Lietuvos banko įstatymo 42¹straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.“13 straipsnis. 29, 30, 31, 32 ir 33 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 29, 30, 31, 32 ir 33 straipsnius. 29 straipsnis. Prašymo ištirti galimą šio įstatymo pažeidimą pateikimas priežiūros institucijai
turi teisę vartojimo kredito gavėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai), pateikdami priežiūros institucijai prašymą raštu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme turi būti:
1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos galimo šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 3.
procedūrą atsisakoma, jeigu:
1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas priežiūros institucijos kompetencijai;
2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas);
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo prašymą pagrindžiančių dokumentų;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki prašymo pateikimo priežiūros institucijai dienos yra praėję daugiau kaip treji metai. 4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 30 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti asmenys
1Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:
1) asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra;
2) vartojimo kredito gavėjas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartojimo kredito gavėjo prašymu;
3) vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atstovas, kai šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradėta remiantis vartotojų asociacijos arba valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos prašymu;
4) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – priežiūros institucijos sprendimu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys toliau šiame įstatyme vadinami šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviais. 3. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams gali atstovauti jų atstovai. 31 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir terminai 1.
Priežiūros institucija, pradėjusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmenį, dėl kurio veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 2. Šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šio įstatymo pažeidimus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. 3. Jeigu šio įstatymo pažeidimo procedūros dalyviai nedalyvauja galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu, šio įstatymo pažeidimai gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką. 4. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo metu šios procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. 5. Priežiūros institucija galimus šio įstatymo pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyto prašymo priežiūros institucijai pateikimo dienos ar šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. 32 straipsnis. Pareiga teikti informaciją Asmuo, dėl kurio pradėta šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją ir dokumentus galimiems šio įstatymo pažeidimams tirti. 33 straipsnis. Nutarimas (sprendimas) atlikus šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą 1.
Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą (sprendimą), kuriame turi būti nurodyta:
1) nutarimą (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo (sprendimo) priėmimo data ir vieta;
3) nutarimą (sprendimą) priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys, posėdžio sekretorius, šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), duomenys;
5) šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyto prašymo turinys;
6) nustatytos šio įstatymo nuostatų pažeidimo faktinės aplinkybės;
7) pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas (sprendimas);
8) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
9) asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (sprendimas), paaiškinimai ir jų įvertinimas;
10) priimtas sprendimas;
11) nutarimo (sprendimo) įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį nutarimą (sprendimą) būtina įvykdyti;
12) nutarimo (sprendimo) apskundimo terminai ir tvarka. 2. Priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
1) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus;
2) taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones;
3) laikinai uždrausti vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti vartojimo kredito sutartis;
4) išbraukti asmenį iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo arba viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo;
5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas. 3. Šiame straipsnyje nurodytas priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (sprendimas) priimtas.
Papildyti Įstatymą 33¹straipsniu: „33¹ straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
4) įpareigoja vartojimo kredito davėją arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių pakeisti vadovą;
5) išbraukia asmenį iš viešojo vartojimo kredito davėjų, viešojo nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo.“
Papildyti Įstatymą 33² straipsniu: „33² straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka 1.
Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) vartojimo kredito teikimo veikla vykdoma asmens, neįrašyto į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų, viešąjį vartojimo kredito davėjo vardu veikiančių tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) vartojimo kredito davėjas, vartojimo kredito tarpininkas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą buvo įrašytas priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 28 straipsnį duoti privalomi nurodymai;
5) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis asmuo buvo įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų arba viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą;
6) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
7) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai. 2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Baudos 1.
1Priežiūros institucija turi teisę asmenims skirti šias baudas:
1) už priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai asmuo buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo, – iki 2 896 eurų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų arba iki 1 448 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus
iki 2 896 eurų, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 2. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. 3. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai finansinės grupės finansų įstaigai, praėjusių metų bendrosios metinės veiklos pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios finansinės grupės finansų įstaigos praėjusių metų konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, priežiūros institucija turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 80 000 eurų. 5.
ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, tačiau nėra įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ar viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, priežiūros institucija turi teisę skirti iki 57 924 eurų baudą. 6. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali skirti įspėjimą. 7. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas priežiūros institucijos nutarime (sprendime). 8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, nutraukė pažeidimą, bendradarbiavo su priežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Priežiūros institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą asmuo kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. 10.
baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių bauda asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatyta minimali bauda arba nustatęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartojimo kredito gavėjų interesams, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę taikyti įspėjimą. 1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 25 000 eurų. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 33² straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4.
bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki
atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“17 straipsnis. 35, 36 ir 37 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 35, 36 ir 37 straipsnius. 35 straipsnis. Viešas skelbimas Priežiūros institucija, šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytame nutarime (sprendime) konstatavusi, kad asmuo pažeidė šio įstatymo reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo (sprendimo) priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo asmuo, dėl kurio veiksmų nutarimas (sprendimas) priimtas, apskundžia jį teismui, priežiūros institucija apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui. 36 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) vykdymas
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Apskundus priežiūros institucijos nutarimą (sprendimą) dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2.
yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. 37 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) apskundimas
(sprendimu), turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo (sprendimo) priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo priežiūros institucijos nutarimo (sprendimo) dėl baudos skyrimo vykdymą. 18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vartotojų ginčai su vartojimo kredito davėju, vartojimo kredito tarpininku
ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“
dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2. Priežiūros institucija iki 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma turi būti skaičiuojama kartu su nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šiam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma, t. y. bendra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų suma negali viršyti 500 eurų. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršija 500 eurų, paskolos davėjas šiam vartojimo kredito gavėjui negali suteikti vartojimo kreditų tol, kol jam suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršys 500 eurų. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21² straipsnio nuostatos taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo gautų vartojimo kredito gavėjų prašymų (skundų) nagrinėjimui. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko gauti, bet neišnagrinėti prašymai įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, išduoti pritarimą arba atlikti kitus veiksmus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. 7.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje išvardinti asmenys, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atitinkantys Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) bei įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 600/2014), 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011) ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365). Teikiamo FPRĮ tikslas – perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, užtikrinti efektyvesnes ir patikimesnes finansinių priemonių rinkos struktūras, sustiprinti investuotojų apsaugą, tinkamai reguliuoti atsiradusias technologines inovacijas, užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1nustatyti reikalavimus organizuotos prekybos sistemoms;
2nustatyti reikalavimus algoritminei prekybai;
organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimus;
apribojimus;
neprofesionaliesiems klientams Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą;
licencijavimo ir veiklos reikalavimus;
7nustatyti poveikio priemones už FPRĮ, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir
Reglamento (ES) Nr.
2015/2365 nuostatų pažeidimus ir įtvirtinti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pareigas prižiūrint Projekte nustatytų reikalavimų vykdymą;
reikalavimų suderinimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad tam tikra apimtimi šių direktyvų nuostatos reglamentuoja tas pačias finansų maklerio įmonių veiklos ir priežiūros sritis (organizaciniai reikalavimai, valdymas, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, poveikio priemonės ir pan.). Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, turi būti pakeisti ar papildyti dauguma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) straipsnių, taip pat keičias FPRĮ struktūra, todėl teikiamu Projektu siūloma FPRĮ išdėstyti nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektais (toliau tekste visi įstatymų projektai kartu – Projektas) siekiama įgyvendinti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
Reglamento nuostatų pažeidimus.
Įgyvendinamo ES teisės akto tikslas – apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus, nustatant pareigą finansų rinkos dalyviams, siūlantiems ir parduodantiems MIPP ir DIP, pateikti klientams vienodos formos ir turinio pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame būtų pateikta esminė informacija apie siūlomą ar parduodamą MIPP ir DIP. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma tikslinti LBĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymą (toliau – BĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau
LBĮ projektu taip pat siekiama nustatyti priemones, kuriomis būtų sustiprinta grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos, tikrinant grynųjų pinigų autentiškumą ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, priežiūra, kaip tai reikalaujama Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktuose – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – ES teisės aktai).
ES teisės aktuose pabrėžiama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už grynųjų pinigų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, svarba. Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kita svarbi Projekto rengimą paskatinusi priežastis – šiuo metu esantis teisinio reglamentavimo suderinamumo finansų rinkos priežiūros srityje trūkumas. Iki
finansų rinkos priežiūrą vykdė 3 finansų rinkos priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Draudimo priežiūros komisija). Atitinkamai, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai kiekvienai jų numatė savitus rinkos dalyvių priežiūros procesus, teises ir pareigas. Nepaisant to, kad 2012 m. sausio 1 d., įvykus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai, Lietuvos bankui buvo pavesta vykdyti bendrą finansų rinkos priežiūrą (t. y.
Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija buvo likviduotos, o jų atliekamos priežiūros funkcijos perduotos Lietuvos bankui), galiojantys specialieji įstatymai vis dar numato skirtingus priežiūros procesus kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo srityse. Esama padėtis gerokai apsunkina Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą, rinkos dalyviams, savo ruožtu, neužtikrindama pakankamo teisinio tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos bankui pavesta vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą, Projektu siekiama nustatyti bendrą finansų rinkos priežiūros proceso teisinį reguliavimą kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, užtikrinti rinkos dalyviams pakankamą teisinį aiškumą ir lygiavertę padėtį priežiūros procese, sustiprinti Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą.
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai).
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai). Projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) LBĮ nustatyti bendrą finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarką, taikytiną visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
2) specialiuosiuose įstatymuose - patikslinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams nustatytus jų vadovų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, nustatyti bendrus reikalavimus vadovų kvalifikacijai ir patirčiai;
privalomus nurodymus ir taikomas poveikio priemones, įskaitant pinigines baudas;
4) sustiprinti savalaikį pažeidimų aptikimą nustatant pareigą Lietuvos bankui sukurti pranešimų apie pastebėtus pažeidimus sistemą;
5) nustatyti bendrą tvarką, kuria turėtų vadovautis visi Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
informacinių sistemų valdymo ir vystymo;
7) įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių sprendimą ne teismo tvarka;
Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FUSĮ ) siekiama užtikrinti veiksmingą Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdomos pinigų politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti kredito reikalavimų įkeitimo paviešinimo būdai – pranešimas, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytas viešas skelbimas – abstraktūs ir įvairūs, todėl tiek potencialiam šio užstato gavėjui, tiek kreditoriams arba kitiems suinteresuotiems asmenims yra sunku nustatyti, ar kredito reikalavimai, pateikiami kaip finansinis užstatas, nėra jau įkeisti, nes tokios informacijos jiems reikia ieškoti net keliuose aiškiai neapibrėžtuose informacijos šaltiniuose. Be to, galiojančiame FUSĮ numatytas reikalavimas pranešime ar viešame skelbime pateikti informaciją, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, neužtikrina aiškumo, ar pateikiamos informacijos pakanka, kad būtų nustatytas pateikiamo kredito reikalavimo kaip finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal FUSĮ. Toks neaiškumas dėl pateiktinos informacijos pakankamumo kelia informacijos apie konkrečius kreditorius bei skolininkus pernelyg plataus išviešinimo ir skolininko netinkamo informavimo riziką, taip pat riziką, kad pateikus per mažai informacijos finansinio užtikrinimo susitarimas nebus pripažintas galiojančiu ir vykdytinu užstato davėjo, jo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Galiojančiame FUSĮ numatytas kredito reikalavimų įkeitimo Lietuvos bankui fakto paviešinimo būdas – viešas skelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje, nurodant užstato davėją, gavėją ir kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą leidžiančią identifikuoti informaciją – taip pat nėra tinkamas, nes informacija apie patį kredito reikalavimą paprastai yra konfidenciali tiek kredito reikalavimus įkeičiančio banko, tiek skolininko pagal tą kredito reikalavimą atžvilgiu, taip pat ši informacija gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl kredito reikalavimus įkeičiančio banko finansinės būklės, be to, gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Finansų rinkų politikos departamento (direktorius Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390070, el. paštas [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199385, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalja Guseva, tel. (8 5) 2390282, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. (8 5) 268 0507, el. paštas [email protected]) ir vyriausiasis juriskonsultas Ramūnas Kaklauskas (tel. (8 5) 268 0511). tel. (8 5) 2199385 )). 3.
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Investicinių paslaugų teikimo reglamentavimas Šiuo metu investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina anksčiau galiojusią 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EB. Galiojantis FPRĮ nėra taikomas organizuotos prekybos sistemoms, biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat jame nėra nustatyta specialių reikalavimų algoritminės prekybos sistemoms, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams. Be to, galiojančiame FPRĮ nenustatyti papildomi reikalavimai, susiję su investuotojų interesų apsauga, kuriuos įtvirtina Direktyva 2014/65/ES – nėra nepriklausomos rekomendacijos sąvokos, mažiau detaliai reglamentuojamos skatinimo priemonės, nenustatyti reikalavimai finansinių produktų valdymui ir kt. Lyginant su Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatomis, galiojančiame FPRĮ taip pat nustatytos mažesnės piniginės baudos už FPRĮ pažeidimus. Reglamento (ES) 1286/2014 įgyvendinimas Pagal galiojantį LBĮ finansų rinkos priežiūrą atliekanti institucija yra Lietuvos bankas, tačiau siekiant aiškiai reglamentuoti, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų Reglamente 1286/2014 kompetentingai institucijai nustatytų užduočių įvykdymą, būtina papildyti minėtą įstatymą detalesnėmis nuostatomis. FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ nėra numatyta, kad poveikio priemonės gali būti taikomos už Reglamento 1286/2014 pažeidimus, taip pat nėra įtvirtintos priežiūros institucijos teisės imtis Reglamente 1286/2014 nustatytų papildomų priemonių, skirtų užtikrinti šiame ES teisės akte nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas Šiuo metu atitinkami ES teisės aktai Lietuvoje iš dalies įgyvendinti Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašu ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136
„Dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“
patvirtintu Grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašu. Šiuose Lietuvos banko tvarkos aprašuose nustatyta eurų banknotų ir monetų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą bei grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėje nustatytų poveikio priemonių pakankamumą ir jų atitikimą ES teisės aktams, pažymėtina, kad šios srities reguliavimas yra nepakankamas, kiek tai susiję su poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos už pareigos atlikti eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą prieš jų pakartotinį išleidimą į apyvartą nevykdymą.
Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Galiojančiame LBĮ Lietuvos bankui įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūrėti, kaip šie reikalavimai vykdomi, tačiau nėra įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų tinkamumo apyvartai tikrinimo reikalavimus. Bendras finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso teisinis reguliavimas Šiuo metu Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, statusą, veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos visuose atskiras finansų rinkos sritis reguliuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji įstatymai nustato skirtingas priežiūros procedūras ir suteikia nevienodas galimybes Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos priežiūrą atlikti patikrinimus, taikyti poveikio priemones.
Pavyzdžiui, specialieji įstatymai nustato skirtingas Lietuvos banko tarnautojų teises finansų rinkos dalyvių patikrinimo metu, nevienodą poveikio priemonių taikymo tvarką, skirtingus priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemones turinio reikalavimus, skirtingus pažeidimo senaties terminus. Šiuo metu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas senaties terminas yra nepakankamas atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus (ES teisės aktuose taikant sankcijas, pvz., Reglamento (ES) Nr. 468/2014 130 str., Reglamento Nr. 667/2014 6 str. nustatyti ilgesni terminai). Dalis specialiųjų įstatymų suteikia priežiūros institucijai teisę netaikyti finansų rinkos dalyviui poveikio priemonės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kiti šios teisės nenumato, vieni įstatymai suteikia teisę taikyti poveikio priemones asmenims, veikiantiems be privalomos veiklos licencijos, kiti šios kompetencijos priežiūros institucijai nesuteikia, taip pat vienuose įstatymuose yra nustatyta galimybė taikyti pinigines baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kituose įstatymuose – tik juridiniams asmenims. Be to, administracinė atsakomybė (baudos) fiziniams asmenims juridinio asmens vadovams, nustatyta Administracinių pažeidimų kodekse, iš dalies dubliuoja kai kurių specialiųjų įstatymų nuostatas, dėl ko praktikoje susiduriama su taikymo problema. Dalis specialiųjų įstatymų numato priežiūros institucijos galimybę duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems rinkos dalyviams, tačiau nereglamentuoja jų davimo tvarkos ir t.t. Finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai 2012 m. lapkričio 22 d.
Europos bankininkystės institucija patvirtino Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders), kuriose įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai. Šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ, MĮĮ ir kt. ) numato siauresnius reputacijos vertinimo kriterijus, nei kriterijai, nustatyti kompetentingos Europos Sąjungos institucijos. Atsižvelgdamos į asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei yra iš anksto apibrėžtas ir teisėtas tikslas tvarkyti asmens duomenis ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, jei yra įstatymuose apibrėžti tvarkymo kriterijai), kai kurios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos teikia Lietuvos bankui tik tokią asmens reputacijai vertinti reikšmingą informaciją, kuri aiškiai nurodyta konkrečiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl nėra pasiekiami minėtose Europos Sąjungos gairėse keliami tikslai, neužtikrinama nuosekli ir bendra Europos Sąjungos reglamentavimo taikymo praktika skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu specialieji įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ ir kt.) numato nevienodus kriterijus, pagal kuriuos Lietuvos bankas turi vertinti finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingą reputaciją, todėl praktikoje nepriekaištinga asmens reputacija neišvengiamai vertinama skirtingai, o pati nepriekaištingos reputacijos sąvoka įgauna skirtingą prasmę, atsižvelgiant į specialiųjų įstatymų reikalavimus.
Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazės ir maksimalūs įmokų dydžiai. Šiuo metu LBĮ 1 priede nurodyta vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje, bei valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, įmokų bazė apima visą tokio tipo subjektų turtą, kuris ne visada yra susijęs su prižiūrima veikla arba gali būti padidintas skolintomis lėšomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įmokų bazė neapima naujų – profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų – kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą ir nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų, draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės nėra pakankamai tikslios, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti patikslinti atskiri įmokų bazės komponentai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų įmokos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visų mokėjimo paslaugų metinės apyvartos, o nuo mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, metinės apyvartos, kadangi elektroninių pinigų paslaugos jau įskaičiuotos kitoje sumos dedamojoje; draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių įmokų bazė turėtų apimti draudimo ir perdraudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis.
Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato pareigą finansų rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus, tačiau ši pareiga specialiuose įstatymuose skirtingai detalizuojama atskiriems finansų rinkos dalyviams, t. y. vienuose įstatymuose nustatyta tik bendra pareiga nagrinėti klientų skundus, kituose yra įtvirtintos tam tikros detalesnės nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimo ir klientų apie priimtą sprendimą informavimo terminais. 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-105, kuriuo buvo patvirtintos Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Pažymėtina, kad taisyklės buvo parengtos atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) 2012 m. birželio 14 d. gaires dėl draudimo įmonių gaunamų skundų nagrinėjimo (angl. EIOPA-BoS-12/069). Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis visi finansų rinkos dalyviai priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
Tačiau ne visuose specialiuosiuose įstatymuose yra aiškios nuorodos į minėtą tvarką, taip pat nevienodai reglamentuojami klientų skundų nagrinėjimo terminai ir kitos esminės nuostatos. Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas Pagal LBĮ ir kitus su Lietuvos banko veikla susijusius įstatymus Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir naudodamasis savo sukurta ir (arba) palaikoma infrastruktūra, teikia tam tikras paslaugas, nesusijusias su rinkos dalyvių priežiūra, (pavyzdžiui, Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemos sertifikatų sudarymas ir tvarkymas, Lietuvos banko valdomų mokėjimo sistemų valdymo ir vystymo paslaugos ir pan.), už kurias gaunamas atitinkamas atlyginimas. Kurdamas ir palaikydamas infrastruktūrą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir su funkcijomis susijusioms paslaugoms teikti, Lietuvos bankas patiria papildomų išlaidų, susijusių tiek su infrastruktūrų sukūrimu ir palaikymu, tiek su infrastruktūrų veiklai reikalingų sąsajų sukūrimu ir palaikymu. Šiuo metu Lietuvos bankas už savo teikiamas paslaugas prašo atlyginimo vadovaudamasis įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, už mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS teikiamas paslaugas mokėtinas atlyginimas numatytas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 136 patvirtintose Mokėjimų modulio sąskaitos atidarymo ir tvarkymo mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS taisyklėse, kurios įgyvendina Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 5 d. gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (Target2).
Vertinant šiuo metu galiojančias LBĮ nuostatas trūksta teisinio aiškumo, kad Lietuvos bankas gali gauti atlyginimą už Lietuvos banko teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuolatinių pokyčių ir infrastruktūros vystymo Lietuvos banko teikiamos paslaugos nuolat kinta ir jų įkainiai yra nuolat peržiūrimi, todėl neefektyvu ir neprotinga būtų įtvirtinti baigtinį jų sąrašą įstatyme. Lietuvos banko valdybos funkcijos Pagal LBĮ 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos bankas turi teisę vykdyti veiklą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Vykdydamas LBĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą funkciją – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, Lietuvos bankas vysto ir valdo mokėjimo ir kitas mokėjimų infrastruktūrą sudarančias informacines sistemas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai neįvardija, kuriuos iš minėtų sprendimų turi priimti Lietuvos banko valdyba, o kuriuos sprendimus gali priimti Lietuvos banko struktūriniai padaliniai ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir dėl to praktikoje kyla neaiškumų, kas Lietuvos banke turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos įgyvendinimas LBĮ projektus siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į kolegialių organų sudėtį sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka.
Kitos specialiųjų įstatymų nuostatos Šiuo metu galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (BĮ, DĮ, CKUĮ, MĮĮ, EPEPĮĮ, IISKISĮ, FPRĮ, VKĮ) yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., BĮ 62 straipsnio 3 dalis ir CKUĮ 48 straipsnio 3 dalis nustato pareigą bankams ir centrinėms kredito unijoms teikti priežiūros institucijai sutarties su audito įmone kopiją). Siūloma patikslinti specialiuosius įstatymus, atsisakant priežiūros atlikimui nebūtinų ir daug pridėtinės vertės neturinčių reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas) institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (FPRĮ, KISĮ ir PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas bei apmokėjimą. . EPEPĮĮ 3 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio pakeitimai padaryti siekiant atsisakyti teisės normose esančio dubliavimosi su EPEPĮĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio apibrėžimu, kuriame jau yra nurodyta, kad neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis yra elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, ir jis apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Pagal VKĮ, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo.
Juridiniams asmenims tokia galimybė VKĮ nenumatyta. Be to, įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Šiuo metu kredito reikalavimų įkeitimas Lietuvoje galimas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek pagal FUSĮ nuostatas, tačiau FUSĮ numatyti keli alternatyvūs ir abstraktūs įkeitimo fakto paviešinimo būdai, todėl patikrinti ir įsitikinti, kad kredito reikalavimas nėra įkeistas, yra itin sudėtinga ir užima daug laiko. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą ● FPRĮ pakeitimai:
1Reikalavimai organizuotos prekybos sistemoms. Šiuo metu didelė dalis prekybos finansinėmis priemonėmis vyksta už
teisės aktais reguliuojamų prekybos vietų ribų (angl. over-the-counter, OTC). Susikūrė alternatyvių prekybos sistemų, kurios išvengia teisės aktų taikymo, todėl yra visiškai nereguliuojamos – joms netaikomi skaidrumo, organizaciniai, veiklos ir kt. reikalavimai, nors savo esme jos yra panašios į teisės aktais reguliuojamas sistemas (kaip, pavyzdžiui, reguliuojama rinka ar daugiašalės prekybos sistema). Siekiant spręsti šią problemą, Projekte įtvirtintas naujas prekybos ne nuosavybės vertybiniais popieriais vietos tipas – organizuotos prekybos sistema (angl. Organised Trading Facility, OTF).
Finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams, administruojantiems organizuotos prekybos sistemas, taikomi veiklos organizavimo reikalavimai, taip pat reikalaujama patvirtinti procedūras bei taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prekybą. 2. Reikalavimai algoritminei prekybai. Projekte nustatyti reikalavimai pastaruoju metu Europoje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – algoritminei prekybai finansinėmis priemonėmis. Ypač siekiama riboti didelio dažnio prekybą (angl. high frequency trading), kuri leidžia automatizuotu būdu ir dideliu greičiu prekiauti finansinėmis priemonėmis ir gali kelti sisteminę riziką. Algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms nustatyta pareiga taikyti veiksmingas rizikos kontrolės priemones, taip pat užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį finansų rinkoje. Specialūs reikalavimai nustatyti algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo rinkos formavimo strategiją. 3. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, siekiama stiprinti investuotojų apsaugą ir spręsti finansų krizės metu išryškėjusias investicinių paslaugų teikimo problemas. Projekte įtvirtinta „nepriklausomos rekomendacijos“ sąvoka, nustatyti interesų konfliktus mažinantys reikalavimai finansų maklerio įmonėms, kurios skelbia teikiančios nepriklausomas rekomendacijas (reikalavimas įvertinti įvairių paslaugų teikėjų siūlomus investicinius produktus, draudimas priimti skatinimo priemones).
Taip pat Projekte įtvirtinti nauji reikalavimai investicinių produktų valdymo procesui, siaurinamas produktų, kuriuos investuotojas gali įsigyti netaikant priimtinumo testo, sąrašas (angl. execution-only), stiprinama klientų turto apsauga, detalizuojami informacijos investuotojui atskleidimo, pareigos pavedimus vykdyti geriausiomis klientui sąlygomis vykdymo ir kiti investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Be to, Projekte numatyti interesų konfliktų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo. Pažymėtina, kad struktūrizuoti indėliai nėra laikomi finansinėmis priemonėmis, tačiau šie finansiniai produktai savo esme panašūs į finansines priemones ir investuotojams kelia panašias rizikas. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, Projekte taip pat numatyta galimybė veikti naujiems finansų rinkos dalyviams – priklausomiems tarpininkams, kurie, veikdami vienos finansų maklerio įmonės vardu ir atsakomybe, galės siūlyti klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priimti ir perduoti klientų pavedimus, platinti finansines priemones ir teikti investavimo rekomendacijas. Priklausomi tarpininkai turės būti registruojami priežiūros institucijos tvarkomame viešajame registre, jiems taip pat keliamas reikalavimas turėti finansų maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. 4. Prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonėmis reguliavimas.
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, Projekte įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai turės būti nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 5. Trečiųjų valstybių įmonių veikla Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES numatytą pasirinkimo galimybę ir siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą bei geresnę trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, Projekte nustatyta, kad trečiosios valstybės įmonės turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams (taip pat klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal specialią procedūrą) Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą. Leidimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicines paslaugas kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus. Trečiosios valstybės įmonės filialas taip pat turi turėti pradinį kapitalą, kuris yra ne mažesnis kaip finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas. Pažymėtina, kad reikalavimus trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, nustato Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. 6. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr.
600/2014 numatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, Projekte numatyti trijų rūšių informacijos apie sandorius teikėjai: informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas. Projekte numatyti šių subjektų licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. 7. Finansų maklerių atestavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dalyvių pasiektus aukštus veiklos kokybės standartus ir sukurtus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su priežiūros institucija, siūlomais pakeitimais yra siekiama skatinti finansų rinkos dalyvių savireguliaciją, suteikiant jiems teisę savarankiškai vykdyti paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos vertinimą. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su finansų rinkos dalyvių asociacijomis, kurių atstovai pritarė ir palaikė siūlomas priemones. Projekte įtvirtinama nuostata, kad finansų makleris, norėdamas valdyti klientų finansinių priemonių portfelį ar konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas, turi be kita ko per paskutinius 10 metų nebūti teistas už tam tikrus nusižengimus. Pažymėtina, kad Projekte numatyti teistumo terminai yra pasirinkti atsižvelgiant į Europos priežiūros institucijų bendrųjų gairių (Bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairės) nuostatas (taikomos visam finansų sektoriui), susijusias su asmenų reputacijos vertinimo laikotarpiu (4 gairių dalis). 8. Piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Siekiant Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr.
575/2013, ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 tikslų, būtina administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, todėl nustatytos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinamos šios administracinės sankcijos: fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus numatomos baudos ne didesnis nei nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsniuose. Pažymėtina, kad tokių administracinių baudų įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis numato, kad bauda negali būti didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl tokios administracinės baudos būtų nesuderinamos su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 numatytas administracines baudas siūloma įtvirtinti FPRĮ. ES teisės aktai nenumato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti, tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Projekte įtvirtintos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) funkcijos, teisės ir pareigos, susijusios su Projekte nustatytų reikalavimų priežiūra bei poveikio priemonių už pažeidimus taikymu (apriboti galimybę asmenims sudaryti tam tikrus sandorius, įpareigoti asmenis sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką, įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą ar jį nušalinti, viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį ir kt.). 9. Finansinių priemonių apskaita. Detaliau reglamentuojama finansinių priemonių apskaita, t.y. nurodoma, kokios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sąskaitos sudaro aukščiausiąjį finansinių priemonių apskaitos lygį (angl. top tier), kokios sąskaitų tvarkytojų sąskaitos sudaro žemesnįjį apskaitos lygį (angl. lower tier) bei kaip šios sąskaitos yra tvarkomos, patvirtinami sąskaitų tvarkytojams skirti finansinių priemonių apskaitos principai (visų operacijų privalomo registravimo principas, atskiros apskaitos kiekvienai finansinių priemonių emisijai principas, apskaitos atskirtinumo principas, skaidrumo principas), reglamentuojamas finansinių priemonių įvykių ir kitos su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, finansinės priemonės savininkui, emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų priežiūra. Pažymėtina, kad FPRĮ yra numatoma pareiga skelbti asmens duomenis viešai.
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), atliekamas asmens duomenų tvarkymas turės atitikti jame nustatytą reglamentavimą, t.y teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turės būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas. Manytina, kad FPRĮ įstatymas atitinka minėtus Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus, nes sistemiškai aiškinant FPRĮ duomenų tvarkymo tikslas yra įtvirtintas FPRĮ 1 straipsnyje, numatančiame įstatymo paskirtį, t.y. reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuosavo kapitalo reikalavimais, taikomais sutelktinio finansavimo operatoriui, kai jis turi ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų ir (ar) elektroninių pinigų leidimo veiklą.
Tokiais atvejais, sutelktinio finansavimo operatoriui, kartu turinčiam ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją, be mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai privalomo nuosavo kapitalo poreikio, sutelktinio finansavimo veiklai užtikrinti turi būti skaičiuojamas papildomas nuosavo kapitalo poreikis. · Reglamento 1286/2014 reikalavimų įgyvendinimas Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Reglamento 1286/2014 nuostatomis, Projekte siūloma galiojančio LBĮ 42 straipsnį papildyti nuostata, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 1286/2014. Projekte taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai nustatyti priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą ir tokiu būdu sustiprinti priežiūros efektyvumą. Finansų rinkos dalyviai (FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ) turi įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu įmonių viduje pranešti apie pastebėtus Reglamento 1286/2014 pažeidimus. Pagal Reglamento 1286/2014 22 straipsnį valstybės narės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinant jų įgyvendinimą.
Reglamento 1286/2014 24 straipsnis nustato, kad kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nurodyti rinkos dalyviams sustabdyti arba nutraukti MIPP ir DIP platinimą arba prekybą juo, įpareigoti asmenis nutraukti Reglamente 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą ir jo pateikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat galimybę viešai paskelbti apie Reglamento 1286/2014 pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Reglamentas 1286/2014 nustato ne tik kompetentingos institucijos teisę skirti šio ES teisės akto nesilaikiusiems asmenims pinigines baudas, bet ir nustato konkrečius piniginių baudų dydžius. Siekiant įgyvendinti Reglamento 1286/2014 nuostatas, siūloma patikslinti FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ ir PSPKĮ nuostatas, nustatant priežiūros institucijos teisę duoti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams anksčiau nurodytus privalomus nurodymus, taip pat taikyti kitas minėtas poveikio priemones. · Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros reglamentavimas LBĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma Lietuvos bankui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, kaip įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
ECB/2010/14 nustatytus eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reikalavimus. LBĮ projekto 47⁵straipsnyje nustatomos Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūrą, o Lietuvos banko atliekamų patikrinimų aspektai apibrėžti įstatymo projekto 47⁶straipsnyje.
LBĮ projekto 47⁷straipsnyje numatyta įtvirtinti Lietuvos banko teisę duoti grynųjų pinigų tvarkytojams privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones esant ES teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimams. Numatyti privalomi nurodymai – laikinai Europos centrinio banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas; per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Nustatomos poveikio priemonės: įspėjimas dėl pažeidimų, baudų skyrimas. Grynųjų pinigų tvarkytojų priežiūra nėra analogiška finansų rinkos dalyvių priežiūrai, ji yra siauresnės apimties, apimanti tik tikrinimą, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimui negali būti taikomi analogiški reikalavimai. Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma, siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojams nėra specialaus įstatymo, LBĮ projekte nustatoma baudų skyrimo tvarka, baudų dydžio apskaičiavimo kriterijai. · Finansų rinkos priežiūros proceso vienodas teisinis reglamentavimas.
Projekte siūloma tikslinti teisės aktus naudojant šį metodą – bendrąsias Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojančias normas (t. y. normas, nustatančias bendrąsias Lietuvos banko funkcijas, Lietuvos banko ir jo tarnautojų teises ir pareigas, patikrinimų atlikimo principus, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarką, privalomų nurodymų davimo tvarką, poveikio priemonių taikymo tvarką, piniginių baudų išieškojimo tvarką, Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, Lietuvos banko sprendimų apskundimo tvarką, priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugos principus) įtvirtinti LBĮ, o specialiąsias normas (t. y. normas, reglamentuojančias specifines, konkrečiai finansų sričiai būdingas Lietuvos banko funkcijas, teises ir pareigas, privalomų nurodymų rūšis ir jų davimo pagrindus, poveikio priemonių rūšis ir jų taikymo pagrindus, piniginių baudų dydžius) nustatyti specialiuosiuose įstatymuose. Projektu nenustatomos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Nuostatos iš galiojančių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų yra sistemiškai perkeltos į LBĮ, nustatant vienodą priežiūros proceso tvarką visiems prižiūrimiems subjektams. Ši tvarka apima patikrinimus, licencijų, leidimų išdavimą, privalomų nurodymų ir poveikio priemonių taikymą, informacijos apsaugą ir vartotojų skundų nagrinėjimą. Po kriziniu ES finansų rinkos reglamentavimu yra sugriežtinti reikalavimai finansų rinkos dalyviams ir jų priežiūrai.
Finansų rinkos dalyvių riziką ribojančios priežiūros reikalavimus nustato ES direktyvos, kurių reikalavimai po kriziniu laikotarpiu yra sugriežtinti, palyginti su iki kriziniu laikotarpiu galiojančiomis nuostatomis (priežiūros institucijai yra suteikiamos atitinkamos teisės ir nustatomos pareigos, pvz., teisė apklausti kitus asmenis, taikyti atgrasančias ir veiksmingas poveikio priemones, tarp jų, baudas iki ES direktyvose nustatytų minimalių dydžių). Tokios teisės LB turi būti suteiktos įgyvendinant ES teisės aktus (žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 65 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.), tokios teisės Lietuvos bankui jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68-1 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str.), Šie reikalavimai yra perkeliami į LBĮ ir kitus finansų rinką reglamentuojančius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymų tikslinimo metodas užtikrins normų, reglamentuojančių Lietuvos banko vykdomą finansų rinkos priežiūrą, sisteminį veikimą ir teisės kalbos ekonomiškumo principo laikymąsi, todėl bus išvengta tų pačių normų kartojimosi ir dubliavimosi skirtinguose įstatymuose.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos bankui tobulinti sprendimų dėl leidimų finansų rinkos dalyviams išdavimo, sprendimų dėl poveikio priemonių jiems taikymo, sprendimų dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių priėmimo procesą, be kita ko, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, siūloma Lietuvos banko įstatyme numatyti, kad Lietuvos banko valdyba turėtų galimybę dalį savo funkcijų pavesti vykdyti ne tik Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, tačiau ir Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams. Šia įstatymo projekto nuostata būtų atsižvelgta į G20/Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją (angl. G20/OECD High Level Principles on Financial Consumer Protection) dėl nepriklausomų narių įtraukimo sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka. LBĮ projekte nustatoma pareiga Lietuvos bankui sukurti priemones, kurios skatintų asmenis pranešti apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi užtikrinti pranešančio asmens konfidencialumą ir tinkamą apsaugą. Projekte siūloma teisiškai atskirti dvi Lietuvos banko teises daryti įtaką rinkos dalyviams – teisę duoti privalomus nurodymus ir teisę taikyti poveikio priemones. Finansų rinkos priežiūros srityje įprasta praktika finansų rinkos dalyviams galimas taikyti priemones skirstyti į nurodymus (angl. supervisory powers, administrative measures, intervention powers) ir poveikio priemones (angl. sanctions).
Tiek privalomi nurodymai, tiek poveikio priemonės yra priežiūros institucijos reakcija į nustatytus pažeidimus ar trūkumus, tačiau jos turi skirtingus tikslus ir gali būti taikomos tiek kartu, tiek ir kiekviena atskirai. Poveikio priemonės turi savyje didesnį ar mažesnį nubaudimo aspektą, o nurodymai skirti tam, kad finansų rinkos dalyvis imtųsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų pašalinti pažeidimai ar trūkumai ar užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms. LBĮ 43²straipsnyje įtvirtinama bendra privalomų nurodymų davimo tvarka, o specialiuosiuose įstatymuose nustatomos privalomų nurodymų rūšys, jų davimo pagrindai, nustatoma pareiga rinkos dalyviams laikytis jiems duotų privalomų nurodymų. LBĮ 43³ straipsnyje įtvirtinama bendra poveikio priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad ši tvarka nustatyta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, kuria vadovaujantis LBĮ nustatoma didesnė rinkos dalyvių teisės į gynybą apsauga (pavyzdžiui, pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui suteikiamas ne trumpesnis kaip 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti, asmuo informuojamas apie priežiūros institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo pradžios, įtvirtinama asmens teisė susipažinti su pažeidimą pagrindžiančia medžiaga ir kt. teisės).
LBĮ siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl pažeidimo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydį, pažeidėjo finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus, priemones kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, LBĮ nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Vykdyti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą veiklą gali tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti asmenų, vykdančių specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojamą veiklą be tam reikalingos licencijos, patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – MiFID II), įpareigoja valstybes nares nustatyti atsakomybę be licencijos veikiantiems asmenims. Atsakomybės asmenims, teikiantiems finansines paslaugas be licencijos, nustatymas specialiuosiuose įstatymuose ne tik suteiks galimybę veiksmingai ištirti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančias veikas, bet ir darys prevencinį poveikį – atgrasins asmenis nuo ketinimo verstis specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojama veikla neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siekiant išvengti dubliavimosi su Administracinių pažeidimų kodekso atitinkamais straipsniais bei išlaikyti sisteminį požiūrį, siūloma pripažinti netekusiais galios Administracinių pažeidimų kodekso 200, 201, 202 ir 203 straipsnius ir iš dalies pakeisti 505 ir 589 straipsnius.
Šiuo metu vienuose galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (KUĮ, EPEPĮ, MĮ ir kt.) nustatytų baudų dydžiai yra išreikšti procentais (pavyzdžiui, nuo 0,1 procento iki 2 procentų bendrųjų metinių įstaigos pajamų), kituose įstatymuose (FPRĮ, IISKISĮ ir kt.) – fiksuota pinigų suma (pavyzdžiui, iki 57 924 eurų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CRD IV direktyva ir MiFID II nustato naujas baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų baudą. Direktyva 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva) nustato tokias baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. Įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai jau yra nustatyti BĮ, CKUĮ, VPĮ, KISĮ ir turi būti nustatyti FPRĮ perkeliant į nacionalinę teisę MiFID II direktyvą. VPĮ perkelia Direktyvą 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva), kuri nustato tokias baudų dydžių ribas (minimaliai būtinas): 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. KIVPS (2009/65/ES) direktyva nustato: 1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų. PRIIPS Reglamentas (1286/2014) nustato minimalias baudų dydžių ribas:1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų; 2) fiziniams asmenims – iki 700 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, specialiuose įstatymuose siūloma įtvirtinti taikytinų baudų sistemą, analogišką numatytai CRD IV, MiFID II direktyvose ir Reglamente (ES) 1286/2014. Išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą kituose specialiuosiuose įstatymuose, siūloma nustatyti naujus piniginių baudų dydžius (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų). Specialiuose įstatymuose papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Tokia galimybė leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai atskirais atvejais (pvz, BĮ, CKUĮ, VPĮ) skirti juridiniam asmeniui iki 5 mln. ar atitinkamai iki 2 mln. eurų baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų.
Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos baudos o veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.) baudos negalėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būtų atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą kaip tai nustatyta LBĮ 43³ straipsnio 7 dalies 3 punkte. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. · Finansų rinkos dalyvių vadovų ir akcininkų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Projekte siūloma įtvirtinti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl.
Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) nustatytus nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ir šiuos bendrus vertinimo kriterijus taikyti Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Siūlomas teisinis reglamentavimas bus aiškesnis finansų rinkos dalyviams, nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus vienodai suprantama visame finansų sektoriuje ir leis Lietuvos bankui veiksmingiau vykdyti jam pavestą finansų rinkos priežiūros funkciją. Subjektų, kurių santykinė svarba rinkoje yra mažesnė ir kuriems nėra būtinumo atitikti tokių griežtų vertinimo kriterijų, vadovams nustatomas siauresnis vertinamų aplinkybių sąrašas (pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovams). · Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazė ir įmokų dydžiai. Keičiama LBĮ 21¹ straipsnio 2 dalis patikslinant, kad finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyta veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad atsiranda prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kurie veikia pagal kelias skirtingas licencijas arba turi kelis veiklos leidimus.
Tokių finansų rinkos dalyvių veikla reikalauja daugiau priežiūros atitinkamose veiklos srityse, todėl siūloma įmokas priežiūros išlaidoms padengti mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą. Projekte siūloma patikslinti vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje bei kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje įmokų bazę ir įmokas skaičiuoti ne nuo vidutinio turto, o nuo vidutinės metinės likusios grąžinti išmokėtų kreditų sumos. Siūlomas pakeitimas patikslins įmokų bazę ir jos bus skaičiuojamos tik nuo tiesiogiai su vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų veikla susijusio įmonių turto. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų įmokų bazės patikslinimas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, o draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės apibrėžimo pakeitimas tiksliau nurodys apmokestinamo objekto apimtį. Tikslinama prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje – sąvoka, o šių rinkos dalyvių įmokų bazė skaidoma į dvi dalis pagal kolektyvinio investavimo subjektų rūšį. Įmokų bazės apibrėžime turtas keičiamas į grynųjų aktyvų vertę siekiant išvengti skolintų lėšų dvigubo apmokestinimo. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams nustatoma fiksuota 3000 eurų metinė įmoka, nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams ir nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams - 217 eurų įmoka, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialui -15 000 eurų, finansų maklerio įmonės priklausomiems tarpininkams, lyginamojo indekso administratoriams, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, prižiūrimiems duomenų teikėjams – 2017 eurų įmoka.
Įvertinus Lietuvos banko kaštus, skirtus administruoti įmokas už finansų rinkos priežiūrą, taip pat siekdami mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio
priežiūrą, jei jiems priskaičiuota mokėtina suma yra mažesnė nei 50 eurų. · Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Projekte siūloma nustatyti vienodus gaunamų skundų nagrinėjimo reikalavimus visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu, t. y. įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose pareigą rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyviai privalo išnagrinėti skundą ir atsakyti klientui per 15 kalendorinių dienų. Esant sudėtingam finansų rinkos dalyvis privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu jį informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymuose šią bendro pobūdžio nuostatą, visi rinkos dalyviai privalės nagrinėti klientų skundus pagal vieningą Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką, išskyrus rinkos dalyvius, kuriems direktyvose (AIFMD) nenustatomi tokie reikalavimai ir toks papildymas nebūtų tikslingas pvz., profesionalių investuotojų atžvilgiu (PISKISVĮĮ) arba specialios paskirties įstatymų atveju (pvz., FTĮ, VPĮ), kurie nėra skirti mažmeninių vartotojų apsaugai.
Galiojančio LBĮ 47 straipsnio 1 dalies redakcija nepakankamai aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nagrinėtinų ginčų apimtį ir taip sudaromos sąlygos skirtingai interpretuoti, ar Lietuvos bankui suteikta teisė nagrinėti tam tikro pobūdžio ginčą. Siūlomas nurodyto straipsnio pakeitimas akcentuoja nuoseklų ir su Lietuvos banko atliekama finansų priežiūra (prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) integruotą ginčų Lietuvos banke nagrinėjimą, taip pat išskiriamas ir su šio įstatymo 42 straipsnyje nenurodytais subjektais iš draudimo, finansinių ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių kilusių ginčų nagrinėjimas, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jei juridiniam asmeniui panaikinta (atšaukta) ar sustabdyta licencija (veiklos leidimas) ar juridinis asmuo išbrauktas iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašų, iš galiojančių vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti nagrinėjami Lietuvos banke, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, kaip prioritetinės įstatymo leidėjo ir teisės aiškinimo krypties, sampratą. Siūlomu pakeitimu minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Lietuvos bankas nagrinės ginčus ir su juridiniais asmenimis, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose.
Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Įtvirtinus siūlomą nuostatą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas. · Lietuvos banko valdybos funkcijų tikslinimas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo tvarką.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas finansų sistemos stabilumui ypač svarbioje srityje, susijusioje su sprendimų dėl mokėjimų infrastruktūros vystymo priėmimu ir Lietuvos banko valdomų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių sistemų veiklos pagrindų įtvirtinimu. . · Kiti specialiųjų įstatymų pakeitimai:
Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (KISĮ, PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas, apmokėjimą bei atšaukimo pagrindus. Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai ir pripažinti negaliojančiais BĮ 62 straipsnio 3 dalį, CKUĮ 48 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais populiarėja internete pasirašomos draudimo sutartys ir sutarties dokumentai gaunami elektroniniu formatu, siūloma DĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyti, kad draudimo liudijimas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pasirinkimu gali būti išduodamas atspausdintas arba elektroninis dokumentas. PSPKĮ 6 straipsniu keičiamojoje 45 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti reikalavimą dėl pensijų turto investavimo. Nustatoma, kad pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Sąvoka „vertybiniai popieriai“ yra platesnė nei sąvoka
„perleidžiamieji vertybiniai popieriai“, nes ji apima visus vertybinius
popierius, nepriklausomai nuo to, kiek laisvai jie gali cirkuliuoti kapitalo rinkoje. SFĮ
reikalavimus sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, teikiančiam kitas finansines paslaugas. Pakeitimais siekiama sustiprinti finansinį stabilumą. VKĮ 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir pakeisti 3 punktą, t. y. suvienodinti vartojimo kredito davėjų vadovų reputacijai taikomus reikalavimus su 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame įstatyme tarpusavio skolinimo platformos operatorių vadovams nustatytais reikalavimais. VKĮ 2 straipsniu naikinamas
VKĮ pakeitimus, tarpininkai buvo suskirstyti į priklausomus ir nepriklausomus tarpininkus. Priklausomų tarpininkų sąrašus tvarkosi patys VKD, todėl naikinama įpareigojanti VKD nuolat teikti tokią informaciją, kuri priežiūros institucijai yra nebereikalinga. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Siūloma pakeisti VKĮ 22 straipsnio 12 dalį suteikiant priežiūros institucijai teisę išbraukti VKD iš sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas nebevykdo vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjo jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos. Toks subjektas gali būti įrašomas į VKD sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš VKD sąrašo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė išbraukimas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma vartojimo kredito davėjui ir ji turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais (pvz., vartojimo kredito davėjui nuolat piktybiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vartojimo kredito davėjui nesitaisant net pritaikius jam kelias kitas poveikio priemones ir pan.), 22 straipsnio 14 dalies pakeitimu siekiama, kad išbraukimas iš sąrašo tokiu pagrindu netaptų tik formalumu ir turėtų prevencinį poveikį, t. y. kad vartojimo kredito davėjas, pvz., už piktybiškus nuolatinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, negalėtų iškart po išbraukimo vėl teikti dokumentus, įsirašyti į sąrašą ir toliau vykdyti savo veiklą. Tuo tarpu kitais pagrindais išbraukus vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, pvz., vartojimo kredito davėjui bankrutavus, jį likvidavus ir pan., manytina, kad tikslinga nustatyti įstatyme, jog tokie subjektai galėtų būti įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų (3 metų terminas siejamas su vadovų nepriekaištingos reputacijos terminais). VKĮ 22¹straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pagal kurią priėmus sprendimą išbraukti VKD iš viešojo VKD sąrašo, VKD įpareigojamas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleisti kitam į viešąjį VKD sąrašą įrašytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata yra dviprasmiška ir sukelia teisinį neaiškumą dėl nustatytos 500 eurų ribos skaičiavimo, kuris siejamas su pirmu suteiktu vartojimo kreditu ir 12 mėn. laikotarpiu, siūloma nustatyti, kad 500 eurų riba negali būti viršijama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, kelintas vartojimo kreditas teikiamas, kiek jų suteikta ir per kokį laikotarpį.
VKĮ taip pat siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu ir nustatyti, kad 5 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m., atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. · Įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 1286/2014 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., (išskyrus reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio KIPVPS, nustatantį Reglamento 1286/2014 taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad Projektu keičiami įstatymai, išskyrus KISĮ, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Įgyvendinat PRIIPS reglamento reikalavimus nustatoma, kad jei pensijų kaupimo bendrovės, pagal IISKISĮ veikiančios valdymo įmonės ar investicinė bendrovės, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, rengdamos pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą vietoj Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų pasirenka vadovautis KISĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimui ir teikimui nustatytais reikalavimais, Reglamento (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai joms taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. (Reglamento 1286/2014 32 straipsnio 2 dalis). · Finansinio užstato registravimas pagal FUSĮ
projekte siūloma pakeisti galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant, kad tada, kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai arba kredito unijoms, arba tada, kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų valstybių narių centriniai bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija arba kredito unijos, šio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad toks kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. „FUSĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas siejamas su 2019 m. sausio 1 d. dėl būtinybės šį terminą susieti su iš esmės atnaujintos Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės įdiegimu ir veiklos pradžia.“
5Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad šių pasekmių būtų išvengta Ne visi Direktyvoje 2014/65/ES numatyti reikalavimai tiesiogiai palies Lietuvos finansinių priemonių rinką.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra subjektų., kuriems būtų taikomas direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnis, tad ir šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išimties nėra tikslinga numatyti ir pan. Tačiau dalis FPRĮ projekte numatytų pakeitimų bus tikrai svarbūs. Ypatingai reikšmingi investuotojams ir prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams reikalavimai, susiję su investuotojų apsaugos stiprinimu (produktų valdymo reikalavimai, „nepriklausomos rekomendacijos“ koncepcija, reikalavimai informacijos atskleidimui, interesų konfliktų valdymui, skatinimo priemonių reguliavimas, pavedimų vykdymas geriausiomis klientui sąlygomis, struktūrizuotų indėlių reguliavimas ir kt.). Įgyvendinus Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Finansų rinkos dalyviai turės įdiegti naujas veiklos organizavimo priemones ir procedūras, pakeisti ar atnaujinti investicinių paslaugų teikimo procesus. Taip pat reikšmingi ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai bei informacijos apie sandorius pranešimo ir konsolidavimo sistema, kuri padės užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekte siūlomi pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, įgyvendintas Projektas iš dalies mažins ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą.
Projekte numatytos naujos veiklos formos investicinių paslaugų teikimo ir investicinės veiklos vykdymo srityje – priklausomi tarpininkai, kurių paslaugomis galės naudotis finansų maklerio įmonės ir taip plėsti savo paslaugų teikimo tinklą. Projekte numatyta galimybė veikti informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams gali paskatinti naujos verslo srities, susijusios su duomenų apie sandorius skelbimu, pranešimu ir konsolidavimu, atsiradimą Lietuvoje. Be to, įtvirtinus aiškius reikalavimus trečiųjų valstybių įmonių filialams, bus pagerintos trečiųjų valstybių įmonių galimybės teikti investicines paslaugas Lietuvoje. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, poveikio priemonės, prižiūrimi rinkos dalyviai.
22, 22¹, 25¹, 25², 25³,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lyginamajame variante netiksliai atspindėti siūlomi įstatymo pakeitimai, be to, skiriasi projekto ir projekto lyginamojo varianto turinys, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21² straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume antrajame sakinyje pirmiausia nustatyti vartojimo kredito davėjo teisę pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma ginčų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžių „nepraėjo 3 metai po teismo nuosprendžio“ įrašytinas žodis „įsiteisėjimo“. 4.
straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, tačiau vėliau 1 – 4 punktuose kartojamas identiškas įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 27 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad 6 dalies pirmojo sakinio nuostata galiotų laikinai, iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos įsigaliotų antrojo sakinio nuostata, turi būti dėstomos dvi 6 dalies redakcijos, o įstatymo projekto pabaigoje turi būti nustatyta šių straipsnio dalių įsigaliojimo data. 7.
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai vartojimo kredito davėjas veikia kaip paskolos davėjas, draudžiama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas pareigas ar dalį jų pavesti vykdyti šiam vartojimo kredito davėju.“ Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme neaptariami jokie atvejai, kai skolinimo platformos operatoriaus pareigos ar jų dalis galėtų būti pavedamos kitiems asmenims, todėl ši nuostatos dalis stokoja aiškumo ir teisinės logikos. 8. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte įrašytina, kokios maksimalios trukmės gali būti šioje nuostatoje numatomas uždraudimas. Toks nuostatos turinio tikslinimas būtinas atsižvelgiant į tai, jog jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl reguliavimas turi būti aiškus ir įtvirtintas įstatyme. 9. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį. 10. Projekto 13 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymo 29, 30, 31, 32, 33 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”. 11. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33¹ straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija. 12. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“. 13.
siūloma pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 35, 36, 37 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”. 14. Projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir nustatyti: „2. Vartotojų ginčai su vartojimo kredito davėju, vartojimo kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“ Neaiškus nurodytos nuostatos santykis su projekto 1 straipsnyje dėstomu keičiamo įstatymo 21² straipsniu, nustatančiu vartojimo kredito davėjų klientų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarką. 15. Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 19 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku:
Petrauskaitė D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]