priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) bei įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 600/2014), 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011) ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365). Teikiamo FPRĮ tikslas – perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, užtikrinti efektyvesnes ir patikimesnes finansinių priemonių rinkos struktūras, sustiprinti investuotojų apsaugą, tinkamai reguliuoti atsiradusias technologines inovacijas, užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1nustatyti reikalavimus organizuotos prekybos sistemoms;
2nustatyti reikalavimus algoritminei prekybai;
organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimus;
apribojimus;
neprofesionaliesiems klientams Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą;
licencijavimo ir veiklos reikalavimus;
7nustatyti poveikio priemones už FPRĮ, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir
Reglamento (ES) Nr.
2015/2365 nuostatų pažeidimus ir įtvirtinti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pareigas prižiūrint Projekte nustatytų reikalavimų vykdymą;
reikalavimų suderinimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad tam tikra apimtimi šių direktyvų nuostatos reglamentuoja tas pačias finansų maklerio įmonių veiklos ir priežiūros sritis (organizaciniai reikalavimai, valdymas, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, poveikio priemonės ir pan.). Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, turi būti pakeisti ar papildyti dauguma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) straipsnių, taip pat keičias FPRĮ struktūra, todėl teikiamu Projektu siūloma FPRĮ išdėstyti nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektais (toliau tekste visi įstatymų projektai kartu – Projektas) siekiama įgyvendinti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
Reglamento nuostatų pažeidimus.
Įgyvendinamo ES teisės akto tikslas – apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus, nustatant pareigą finansų rinkos dalyviams, siūlantiems ir parduodantiems MIPP ir DIP, pateikti klientams vienodos formos ir turinio pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame būtų pateikta esminė informacija apie siūlomą ar parduodamą MIPP ir DIP. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma tikslinti LBĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymą (toliau – BĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau
LBĮ projektu taip pat siekiama nustatyti priemones, kuriomis būtų sustiprinta grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos, tikrinant grynųjų pinigų autentiškumą ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, priežiūra, kaip tai reikalaujama Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktuose – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – ES teisės aktai).
ES teisės aktuose pabrėžiama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už grynųjų pinigų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, svarba. Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kita svarbi Projekto rengimą paskatinusi priežastis – šiuo metu esantis teisinio reglamentavimo suderinamumo finansų rinkos priežiūros srityje trūkumas. Iki
finansų rinkos priežiūrą vykdė 3 finansų rinkos priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Draudimo priežiūros komisija). Atitinkamai, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai kiekvienai jų numatė savitus rinkos dalyvių priežiūros procesus, teises ir pareigas. Nepaisant to, kad 2012 m. sausio 1 d., įvykus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai, Lietuvos bankui buvo pavesta vykdyti bendrą finansų rinkos priežiūrą (t. y.
Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija buvo likviduotos, o jų atliekamos priežiūros funkcijos perduotos Lietuvos bankui), galiojantys specialieji įstatymai vis dar numato skirtingus priežiūros procesus kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo srityse. Esama padėtis gerokai apsunkina Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą, rinkos dalyviams, savo ruožtu, neužtikrindama pakankamo teisinio tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos bankui pavesta vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą, Projektu siekiama nustatyti bendrą finansų rinkos priežiūros proceso teisinį reguliavimą kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, užtikrinti rinkos dalyviams pakankamą teisinį aiškumą ir lygiavertę padėtį priežiūros procese, sustiprinti Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą.
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai).
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai). Projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) LBĮ nustatyti bendrą finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarką, taikytiną visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
2) specialiuosiuose įstatymuose - patikslinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams nustatytus jų vadovų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, nustatyti bendrus reikalavimus vadovų kvalifikacijai ir patirčiai;
privalomus nurodymus ir taikomas poveikio priemones, įskaitant pinigines baudas;
4) sustiprinti savalaikį pažeidimų aptikimą nustatant pareigą Lietuvos bankui sukurti pranešimų apie pastebėtus pažeidimus sistemą;
5) nustatyti bendrą tvarką, kuria turėtų vadovautis visi Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
informacinių sistemų valdymo ir vystymo;
7) įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių sprendimą ne teismo tvarka;
Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FUSĮ ) siekiama užtikrinti veiksmingą Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdomos pinigų politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti kredito reikalavimų įkeitimo paviešinimo būdai – pranešimas, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytas viešas skelbimas – abstraktūs ir įvairūs, todėl tiek potencialiam šio užstato gavėjui, tiek kreditoriams arba kitiems suinteresuotiems asmenims yra sunku nustatyti, ar kredito reikalavimai, pateikiami kaip finansinis užstatas, nėra jau įkeisti, nes tokios informacijos jiems reikia ieškoti net keliuose aiškiai neapibrėžtuose informacijos šaltiniuose. Be to, galiojančiame FUSĮ numatytas reikalavimas pranešime ar viešame skelbime pateikti informaciją, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, neužtikrina aiškumo, ar pateikiamos informacijos pakanka, kad būtų nustatytas pateikiamo kredito reikalavimo kaip finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal FUSĮ. Toks neaiškumas dėl pateiktinos informacijos pakankamumo kelia informacijos apie konkrečius kreditorius bei skolininkus pernelyg plataus išviešinimo ir skolininko netinkamo informavimo riziką, taip pat riziką, kad pateikus per mažai informacijos finansinio užtikrinimo susitarimas nebus pripažintas galiojančiu ir vykdytinu užstato davėjo, jo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Galiojančiame FUSĮ numatytas kredito reikalavimų įkeitimo Lietuvos bankui fakto paviešinimo būdas – viešas skelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje, nurodant užstato davėją, gavėją ir kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą leidžiančią identifikuoti informaciją – taip pat nėra tinkamas, nes informacija apie patį kredito reikalavimą paprastai yra konfidenciali tiek kredito reikalavimus įkeičiančio banko, tiek skolininko pagal tą kredito reikalavimą atžvilgiu, taip pat ši informacija gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl kredito reikalavimus įkeičiančio banko finansinės būklės, be to, gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Finansų rinkų politikos departamento (direktorius Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390070, el. paštas [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199385, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalja Guseva, tel. (8 5) 2390282, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. (8 5) 268 0507, el. paštas [email protected]) ir vyriausiasis juriskonsultas Ramūnas Kaklauskas (tel. (8 5) 268 0511). tel. (8 5) 2199385 )). 3.
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Investicinių paslaugų teikimo reglamentavimas Šiuo metu investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina anksčiau galiojusią 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EB. Galiojantis FPRĮ nėra taikomas organizuotos prekybos sistemoms, biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat jame nėra nustatyta specialių reikalavimų algoritminės prekybos sistemoms, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams. Be to, galiojančiame FPRĮ nenustatyti papildomi reikalavimai, susiję su investuotojų interesų apsauga, kuriuos įtvirtina Direktyva 2014/65/ES – nėra nepriklausomos rekomendacijos sąvokos, mažiau detaliai reglamentuojamos skatinimo priemonės, nenustatyti reikalavimai finansinių produktų valdymui ir kt. Lyginant su Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatomis, galiojančiame FPRĮ taip pat nustatytos mažesnės piniginės baudos už FPRĮ pažeidimus. Reglamento (ES) 1286/2014 įgyvendinimas Pagal galiojantį LBĮ finansų rinkos priežiūrą atliekanti institucija yra Lietuvos bankas, tačiau siekiant aiškiai reglamentuoti, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų Reglamente 1286/2014 kompetentingai institucijai nustatytų užduočių įvykdymą, būtina papildyti minėtą įstatymą detalesnėmis nuostatomis. FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ nėra numatyta, kad poveikio priemonės gali būti taikomos už Reglamento 1286/2014 pažeidimus, taip pat nėra įtvirtintos priežiūros institucijos teisės imtis Reglamente 1286/2014 nustatytų papildomų priemonių, skirtų užtikrinti šiame ES teisės akte nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas Šiuo metu atitinkami ES teisės aktai Lietuvoje iš dalies įgyvendinti Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašu ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136
„Dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“
patvirtintu Grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašu. Šiuose Lietuvos banko tvarkos aprašuose nustatyta eurų banknotų ir monetų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą bei grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėje nustatytų poveikio priemonių pakankamumą ir jų atitikimą ES teisės aktams, pažymėtina, kad šios srities reguliavimas yra nepakankamas, kiek tai susiję su poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos už pareigos atlikti eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą prieš jų pakartotinį išleidimą į apyvartą nevykdymą.
Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Galiojančiame LBĮ Lietuvos bankui įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūrėti, kaip šie reikalavimai vykdomi, tačiau nėra įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų tinkamumo apyvartai tikrinimo reikalavimus. Bendras finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso teisinis reguliavimas Šiuo metu Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, statusą, veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos visuose atskiras finansų rinkos sritis reguliuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji įstatymai nustato skirtingas priežiūros procedūras ir suteikia nevienodas galimybes Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos priežiūrą atlikti patikrinimus, taikyti poveikio priemones.
Pavyzdžiui, specialieji įstatymai nustato skirtingas Lietuvos banko tarnautojų teises finansų rinkos dalyvių patikrinimo metu, nevienodą poveikio priemonių taikymo tvarką, skirtingus priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemones turinio reikalavimus, skirtingus pažeidimo senaties terminus. Šiuo metu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas senaties terminas yra nepakankamas atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus (ES teisės aktuose taikant sankcijas, pvz., Reglamento (ES) Nr. 468/2014 130 str., Reglamento Nr. 667/2014 6 str. nustatyti ilgesni terminai). Dalis specialiųjų įstatymų suteikia priežiūros institucijai teisę netaikyti finansų rinkos dalyviui poveikio priemonės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kiti šios teisės nenumato, vieni įstatymai suteikia teisę taikyti poveikio priemones asmenims, veikiantiems be privalomos veiklos licencijos, kiti šios kompetencijos priežiūros institucijai nesuteikia, taip pat vienuose įstatymuose yra nustatyta galimybė taikyti pinigines baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kituose įstatymuose – tik juridiniams asmenims. Be to, administracinė atsakomybė (baudos) fiziniams asmenims juridinio asmens vadovams, nustatyta Administracinių pažeidimų kodekse, iš dalies dubliuoja kai kurių specialiųjų įstatymų nuostatas, dėl ko praktikoje susiduriama su taikymo problema. Dalis specialiųjų įstatymų numato priežiūros institucijos galimybę duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems rinkos dalyviams, tačiau nereglamentuoja jų davimo tvarkos ir t.t. Finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai 2012 m. lapkričio 22 d.
Europos bankininkystės institucija patvirtino Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders), kuriose įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai. Šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ, MĮĮ ir kt. ) numato siauresnius reputacijos vertinimo kriterijus, nei kriterijai, nustatyti kompetentingos Europos Sąjungos institucijos. Atsižvelgdamos į asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei yra iš anksto apibrėžtas ir teisėtas tikslas tvarkyti asmens duomenis ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, jei yra įstatymuose apibrėžti tvarkymo kriterijai), kai kurios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos teikia Lietuvos bankui tik tokią asmens reputacijai vertinti reikšmingą informaciją, kuri aiškiai nurodyta konkrečiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl nėra pasiekiami minėtose Europos Sąjungos gairėse keliami tikslai, neužtikrinama nuosekli ir bendra Europos Sąjungos reglamentavimo taikymo praktika skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu specialieji įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ ir kt.) numato nevienodus kriterijus, pagal kuriuos Lietuvos bankas turi vertinti finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingą reputaciją, todėl praktikoje nepriekaištinga asmens reputacija neišvengiamai vertinama skirtingai, o pati nepriekaištingos reputacijos sąvoka įgauna skirtingą prasmę, atsižvelgiant į specialiųjų įstatymų reikalavimus.
Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazės ir maksimalūs įmokų dydžiai. Šiuo metu LBĮ 1 priede nurodyta vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje, bei valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, įmokų bazė apima visą tokio tipo subjektų turtą, kuris ne visada yra susijęs su prižiūrima veikla arba gali būti padidintas skolintomis lėšomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įmokų bazė neapima naujų – profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų – kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą ir nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų, draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės nėra pakankamai tikslios, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti patikslinti atskiri įmokų bazės komponentai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų įmokos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visų mokėjimo paslaugų metinės apyvartos, o nuo mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, metinės apyvartos, kadangi elektroninių pinigų paslaugos jau įskaičiuotos kitoje sumos dedamojoje; draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių įmokų bazė turėtų apimti draudimo ir perdraudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis.
Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato pareigą finansų rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus, tačiau ši pareiga specialiuose įstatymuose skirtingai detalizuojama atskiriems finansų rinkos dalyviams, t. y. vienuose įstatymuose nustatyta tik bendra pareiga nagrinėti klientų skundus, kituose yra įtvirtintos tam tikros detalesnės nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimo ir klientų apie priimtą sprendimą informavimo terminais. 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-105, kuriuo buvo patvirtintos Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Pažymėtina, kad taisyklės buvo parengtos atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) 2012 m. birželio 14 d. gaires dėl draudimo įmonių gaunamų skundų nagrinėjimo (angl. EIOPA-BoS-12/069). Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis visi finansų rinkos dalyviai priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
Tačiau ne visuose specialiuosiuose įstatymuose yra aiškios nuorodos į minėtą tvarką, taip pat nevienodai reglamentuojami klientų skundų nagrinėjimo terminai ir kitos esminės nuostatos. Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas Pagal LBĮ ir kitus su Lietuvos banko veikla susijusius įstatymus Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir naudodamasis savo sukurta ir (arba) palaikoma infrastruktūra, teikia tam tikras paslaugas, nesusijusias su rinkos dalyvių priežiūra, (pavyzdžiui, Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemos sertifikatų sudarymas ir tvarkymas, Lietuvos banko valdomų mokėjimo sistemų valdymo ir vystymo paslaugos ir pan.), už kurias gaunamas atitinkamas atlyginimas. Kurdamas ir palaikydamas infrastruktūrą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir su funkcijomis susijusioms paslaugoms teikti, Lietuvos bankas patiria papildomų išlaidų, susijusių tiek su infrastruktūrų sukūrimu ir palaikymu, tiek su infrastruktūrų veiklai reikalingų sąsajų sukūrimu ir palaikymu. Šiuo metu Lietuvos bankas už savo teikiamas paslaugas prašo atlyginimo vadovaudamasis įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, už mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS teikiamas paslaugas mokėtinas atlyginimas numatytas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 136 patvirtintose Mokėjimų modulio sąskaitos atidarymo ir tvarkymo mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS taisyklėse, kurios įgyvendina Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 5 d. gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (Target2).
Vertinant šiuo metu galiojančias LBĮ nuostatas trūksta teisinio aiškumo, kad Lietuvos bankas gali gauti atlyginimą už Lietuvos banko teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuolatinių pokyčių ir infrastruktūros vystymo Lietuvos banko teikiamos paslaugos nuolat kinta ir jų įkainiai yra nuolat peržiūrimi, todėl neefektyvu ir neprotinga būtų įtvirtinti baigtinį jų sąrašą įstatyme. Lietuvos banko valdybos funkcijos Pagal LBĮ 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos bankas turi teisę vykdyti veiklą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Vykdydamas LBĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą funkciją – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, Lietuvos bankas vysto ir valdo mokėjimo ir kitas mokėjimų infrastruktūrą sudarančias informacines sistemas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai neįvardija, kuriuos iš minėtų sprendimų turi priimti Lietuvos banko valdyba, o kuriuos sprendimus gali priimti Lietuvos banko struktūriniai padaliniai ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir dėl to praktikoje kyla neaiškumų, kas Lietuvos banke turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos įgyvendinimas LBĮ projektus siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į kolegialių organų sudėtį sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka.
Kitos specialiųjų įstatymų nuostatos Šiuo metu galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (BĮ, DĮ, CKUĮ, MĮĮ, EPEPĮĮ, IISKISĮ, FPRĮ, VKĮ) yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., BĮ 62 straipsnio 3 dalis ir CKUĮ 48 straipsnio 3 dalis nustato pareigą bankams ir centrinėms kredito unijoms teikti priežiūros institucijai sutarties su audito įmone kopiją). Siūloma patikslinti specialiuosius įstatymus, atsisakant priežiūros atlikimui nebūtinų ir daug pridėtinės vertės neturinčių reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas) institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (FPRĮ, KISĮ ir PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas bei apmokėjimą. . EPEPĮĮ 3 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio pakeitimai padaryti siekiant atsisakyti teisės normose esančio dubliavimosi su EPEPĮĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio apibrėžimu, kuriame jau yra nurodyta, kad neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis yra elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, ir jis apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Pagal VKĮ, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo.
Juridiniams asmenims tokia galimybė VKĮ nenumatyta. Be to, įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Šiuo metu kredito reikalavimų įkeitimas Lietuvoje galimas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek pagal FUSĮ nuostatas, tačiau FUSĮ numatyti keli alternatyvūs ir abstraktūs įkeitimo fakto paviešinimo būdai, todėl patikrinti ir įsitikinti, kad kredito reikalavimas nėra įkeistas, yra itin sudėtinga ir užima daug laiko. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą ● FPRĮ pakeitimai:
1Reikalavimai organizuotos prekybos sistemoms. Šiuo metu didelė dalis prekybos finansinėmis priemonėmis vyksta už
teisės aktais reguliuojamų prekybos vietų ribų (angl. over-the-counter, OTC). Susikūrė alternatyvių prekybos sistemų, kurios išvengia teisės aktų taikymo, todėl yra visiškai nereguliuojamos – joms netaikomi skaidrumo, organizaciniai, veiklos ir kt. reikalavimai, nors savo esme jos yra panašios į teisės aktais reguliuojamas sistemas (kaip, pavyzdžiui, reguliuojama rinka ar daugiašalės prekybos sistema). Siekiant spręsti šią problemą, Projekte įtvirtintas naujas prekybos ne nuosavybės vertybiniais popieriais vietos tipas – organizuotos prekybos sistema (angl. Organised Trading Facility, OTF).
Finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams, administruojantiems organizuotos prekybos sistemas, taikomi veiklos organizavimo reikalavimai, taip pat reikalaujama patvirtinti procedūras bei taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prekybą. 2. Reikalavimai algoritminei prekybai. Projekte nustatyti reikalavimai pastaruoju metu Europoje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – algoritminei prekybai finansinėmis priemonėmis. Ypač siekiama riboti didelio dažnio prekybą (angl. high frequency trading), kuri leidžia automatizuotu būdu ir dideliu greičiu prekiauti finansinėmis priemonėmis ir gali kelti sisteminę riziką. Algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms nustatyta pareiga taikyti veiksmingas rizikos kontrolės priemones, taip pat užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį finansų rinkoje. Specialūs reikalavimai nustatyti algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo rinkos formavimo strategiją. 3. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, siekiama stiprinti investuotojų apsaugą ir spręsti finansų krizės metu išryškėjusias investicinių paslaugų teikimo problemas. Projekte įtvirtinta „nepriklausomos rekomendacijos“ sąvoka, nustatyti interesų konfliktus mažinantys reikalavimai finansų maklerio įmonėms, kurios skelbia teikiančios nepriklausomas rekomendacijas (reikalavimas įvertinti įvairių paslaugų teikėjų siūlomus investicinius produktus, draudimas priimti skatinimo priemones).
Taip pat Projekte įtvirtinti nauji reikalavimai investicinių produktų valdymo procesui, siaurinamas produktų, kuriuos investuotojas gali įsigyti netaikant priimtinumo testo, sąrašas (angl. execution-only), stiprinama klientų turto apsauga, detalizuojami informacijos investuotojui atskleidimo, pareigos pavedimus vykdyti geriausiomis klientui sąlygomis vykdymo ir kiti investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Be to, Projekte numatyti interesų konfliktų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo. Pažymėtina, kad struktūrizuoti indėliai nėra laikomi finansinėmis priemonėmis, tačiau šie finansiniai produktai savo esme panašūs į finansines priemones ir investuotojams kelia panašias rizikas. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, Projekte taip pat numatyta galimybė veikti naujiems finansų rinkos dalyviams – priklausomiems tarpininkams, kurie, veikdami vienos finansų maklerio įmonės vardu ir atsakomybe, galės siūlyti klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priimti ir perduoti klientų pavedimus, platinti finansines priemones ir teikti investavimo rekomendacijas. Priklausomi tarpininkai turės būti registruojami priežiūros institucijos tvarkomame viešajame registre, jiems taip pat keliamas reikalavimas turėti finansų maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. 4. Prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonėmis reguliavimas.
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, Projekte įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai turės būti nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 5. Trečiųjų valstybių įmonių veikla Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES numatytą pasirinkimo galimybę ir siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą bei geresnę trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, Projekte nustatyta, kad trečiosios valstybės įmonės turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams (taip pat klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal specialią procedūrą) Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą. Leidimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicines paslaugas kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus. Trečiosios valstybės įmonės filialas taip pat turi turėti pradinį kapitalą, kuris yra ne mažesnis kaip finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas. Pažymėtina, kad reikalavimus trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, nustato Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. 6. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr.
600/2014 numatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, Projekte numatyti trijų rūšių informacijos apie sandorius teikėjai: informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas. Projekte numatyti šių subjektų licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. 7. Finansų maklerių atestavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dalyvių pasiektus aukštus veiklos kokybės standartus ir sukurtus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su priežiūros institucija, siūlomais pakeitimais yra siekiama skatinti finansų rinkos dalyvių savireguliaciją, suteikiant jiems teisę savarankiškai vykdyti paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos vertinimą. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su finansų rinkos dalyvių asociacijomis, kurių atstovai pritarė ir palaikė siūlomas priemones. Projekte įtvirtinama nuostata, kad finansų makleris, norėdamas valdyti klientų finansinių priemonių portfelį ar konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas, turi be kita ko per paskutinius 10 metų nebūti teistas už tam tikrus nusižengimus. Pažymėtina, kad Projekte numatyti teistumo terminai yra pasirinkti atsižvelgiant į Europos priežiūros institucijų bendrųjų gairių (Bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairės) nuostatas (taikomos visam finansų sektoriui), susijusias su asmenų reputacijos vertinimo laikotarpiu (4 gairių dalis). 8. Piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Siekiant Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr.
575/2013, ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 tikslų, būtina administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, todėl nustatytos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinamos šios administracinės sankcijos: fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus numatomos baudos ne didesnis nei nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsniuose. Pažymėtina, kad tokių administracinių baudų įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis numato, kad bauda negali būti didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl tokios administracinės baudos būtų nesuderinamos su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 numatytas administracines baudas siūloma įtvirtinti FPRĮ. ES teisės aktai nenumato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti, tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Projekte įtvirtintos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) funkcijos, teisės ir pareigos, susijusios su Projekte nustatytų reikalavimų priežiūra bei poveikio priemonių už pažeidimus taikymu (apriboti galimybę asmenims sudaryti tam tikrus sandorius, įpareigoti asmenis sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką, įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą ar jį nušalinti, viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį ir kt.). 9. Finansinių priemonių apskaita. Detaliau reglamentuojama finansinių priemonių apskaita, t.y. nurodoma, kokios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sąskaitos sudaro aukščiausiąjį finansinių priemonių apskaitos lygį (angl. top tier), kokios sąskaitų tvarkytojų sąskaitos sudaro žemesnįjį apskaitos lygį (angl. lower tier) bei kaip šios sąskaitos yra tvarkomos, patvirtinami sąskaitų tvarkytojams skirti finansinių priemonių apskaitos principai (visų operacijų privalomo registravimo principas, atskiros apskaitos kiekvienai finansinių priemonių emisijai principas, apskaitos atskirtinumo principas, skaidrumo principas), reglamentuojamas finansinių priemonių įvykių ir kitos su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, finansinės priemonės savininkui, emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų priežiūra. Pažymėtina, kad FPRĮ yra numatoma pareiga skelbti asmens duomenis viešai.
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), atliekamas asmens duomenų tvarkymas turės atitikti jame nustatytą reglamentavimą, t.y teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turės būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas. Manytina, kad FPRĮ įstatymas atitinka minėtus Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus, nes sistemiškai aiškinant FPRĮ duomenų tvarkymo tikslas yra įtvirtintas FPRĮ 1 straipsnyje, numatančiame įstatymo paskirtį, t.y. reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuosavo kapitalo reikalavimais, taikomais sutelktinio finansavimo operatoriui, kai jis turi ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų ir (ar) elektroninių pinigų leidimo veiklą.
Tokiais atvejais, sutelktinio finansavimo operatoriui, kartu turinčiam ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją, be mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai privalomo nuosavo kapitalo poreikio, sutelktinio finansavimo veiklai užtikrinti turi būti skaičiuojamas papildomas nuosavo kapitalo poreikis. · Reglamento 1286/2014 reikalavimų įgyvendinimas Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Reglamento 1286/2014 nuostatomis, Projekte siūloma galiojančio LBĮ 42 straipsnį papildyti nuostata, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 1286/2014. Projekte taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai nustatyti priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą ir tokiu būdu sustiprinti priežiūros efektyvumą. Finansų rinkos dalyviai (FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ) turi įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu įmonių viduje pranešti apie pastebėtus Reglamento 1286/2014 pažeidimus. Pagal Reglamento 1286/2014 22 straipsnį valstybės narės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinant jų įgyvendinimą.
Reglamento 1286/2014 24 straipsnis nustato, kad kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nurodyti rinkos dalyviams sustabdyti arba nutraukti MIPP ir DIP platinimą arba prekybą juo, įpareigoti asmenis nutraukti Reglamente 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą ir jo pateikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat galimybę viešai paskelbti apie Reglamento 1286/2014 pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Reglamentas 1286/2014 nustato ne tik kompetentingos institucijos teisę skirti šio ES teisės akto nesilaikiusiems asmenims pinigines baudas, bet ir nustato konkrečius piniginių baudų dydžius. Siekiant įgyvendinti Reglamento 1286/2014 nuostatas, siūloma patikslinti FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ ir PSPKĮ nuostatas, nustatant priežiūros institucijos teisę duoti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams anksčiau nurodytus privalomus nurodymus, taip pat taikyti kitas minėtas poveikio priemones. · Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros reglamentavimas LBĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma Lietuvos bankui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, kaip įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
ECB/2010/14 nustatytus eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reikalavimus. LBĮ projekto 47⁵straipsnyje nustatomos Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūrą, o Lietuvos banko atliekamų patikrinimų aspektai apibrėžti įstatymo projekto 47⁶straipsnyje.
LBĮ projekto 47⁷straipsnyje numatyta įtvirtinti Lietuvos banko teisę duoti grynųjų pinigų tvarkytojams privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones esant ES teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimams. Numatyti privalomi nurodymai – laikinai Europos centrinio banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas; per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Nustatomos poveikio priemonės: įspėjimas dėl pažeidimų, baudų skyrimas. Grynųjų pinigų tvarkytojų priežiūra nėra analogiška finansų rinkos dalyvių priežiūrai, ji yra siauresnės apimties, apimanti tik tikrinimą, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimui negali būti taikomi analogiški reikalavimai. Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma, siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojams nėra specialaus įstatymo, LBĮ projekte nustatoma baudų skyrimo tvarka, baudų dydžio apskaičiavimo kriterijai. · Finansų rinkos priežiūros proceso vienodas teisinis reglamentavimas.
Projekte siūloma tikslinti teisės aktus naudojant šį metodą – bendrąsias Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojančias normas (t. y. normas, nustatančias bendrąsias Lietuvos banko funkcijas, Lietuvos banko ir jo tarnautojų teises ir pareigas, patikrinimų atlikimo principus, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarką, privalomų nurodymų davimo tvarką, poveikio priemonių taikymo tvarką, piniginių baudų išieškojimo tvarką, Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, Lietuvos banko sprendimų apskundimo tvarką, priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugos principus) įtvirtinti LBĮ, o specialiąsias normas (t. y. normas, reglamentuojančias specifines, konkrečiai finansų sričiai būdingas Lietuvos banko funkcijas, teises ir pareigas, privalomų nurodymų rūšis ir jų davimo pagrindus, poveikio priemonių rūšis ir jų taikymo pagrindus, piniginių baudų dydžius) nustatyti specialiuosiuose įstatymuose. Projektu nenustatomos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Nuostatos iš galiojančių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų yra sistemiškai perkeltos į LBĮ, nustatant vienodą priežiūros proceso tvarką visiems prižiūrimiems subjektams. Ši tvarka apima patikrinimus, licencijų, leidimų išdavimą, privalomų nurodymų ir poveikio priemonių taikymą, informacijos apsaugą ir vartotojų skundų nagrinėjimą. Po kriziniu ES finansų rinkos reglamentavimu yra sugriežtinti reikalavimai finansų rinkos dalyviams ir jų priežiūrai.
Finansų rinkos dalyvių riziką ribojančios priežiūros reikalavimus nustato ES direktyvos, kurių reikalavimai po kriziniu laikotarpiu yra sugriežtinti, palyginti su iki kriziniu laikotarpiu galiojančiomis nuostatomis (priežiūros institucijai yra suteikiamos atitinkamos teisės ir nustatomos pareigos, pvz., teisė apklausti kitus asmenis, taikyti atgrasančias ir veiksmingas poveikio priemones, tarp jų, baudas iki ES direktyvose nustatytų minimalių dydžių). Tokios teisės LB turi būti suteiktos įgyvendinant ES teisės aktus (žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 65 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.), tokios teisės Lietuvos bankui jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68-1 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str.), Šie reikalavimai yra perkeliami į LBĮ ir kitus finansų rinką reglamentuojančius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymų tikslinimo metodas užtikrins normų, reglamentuojančių Lietuvos banko vykdomą finansų rinkos priežiūrą, sisteminį veikimą ir teisės kalbos ekonomiškumo principo laikymąsi, todėl bus išvengta tų pačių normų kartojimosi ir dubliavimosi skirtinguose įstatymuose.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos bankui tobulinti sprendimų dėl leidimų finansų rinkos dalyviams išdavimo, sprendimų dėl poveikio priemonių jiems taikymo, sprendimų dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių priėmimo procesą, be kita ko, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, siūloma Lietuvos banko įstatyme numatyti, kad Lietuvos banko valdyba turėtų galimybę dalį savo funkcijų pavesti vykdyti ne tik Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, tačiau ir Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams. Šia įstatymo projekto nuostata būtų atsižvelgta į G20/Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją (angl. G20/OECD High Level Principles on Financial Consumer Protection) dėl nepriklausomų narių įtraukimo sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka. LBĮ projekte nustatoma pareiga Lietuvos bankui sukurti priemones, kurios skatintų asmenis pranešti apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi užtikrinti pranešančio asmens konfidencialumą ir tinkamą apsaugą. Projekte siūloma teisiškai atskirti dvi Lietuvos banko teises daryti įtaką rinkos dalyviams – teisę duoti privalomus nurodymus ir teisę taikyti poveikio priemones. Finansų rinkos priežiūros srityje įprasta praktika finansų rinkos dalyviams galimas taikyti priemones skirstyti į nurodymus (angl. supervisory powers, administrative measures, intervention powers) ir poveikio priemones (angl. sanctions).
Tiek privalomi nurodymai, tiek poveikio priemonės yra priežiūros institucijos reakcija į nustatytus pažeidimus ar trūkumus, tačiau jos turi skirtingus tikslus ir gali būti taikomos tiek kartu, tiek ir kiekviena atskirai. Poveikio priemonės turi savyje didesnį ar mažesnį nubaudimo aspektą, o nurodymai skirti tam, kad finansų rinkos dalyvis imtųsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų pašalinti pažeidimai ar trūkumai ar užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms. LBĮ 43²straipsnyje įtvirtinama bendra privalomų nurodymų davimo tvarka, o specialiuosiuose įstatymuose nustatomos privalomų nurodymų rūšys, jų davimo pagrindai, nustatoma pareiga rinkos dalyviams laikytis jiems duotų privalomų nurodymų. LBĮ 43³ straipsnyje įtvirtinama bendra poveikio priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad ši tvarka nustatyta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, kuria vadovaujantis LBĮ nustatoma didesnė rinkos dalyvių teisės į gynybą apsauga (pavyzdžiui, pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui suteikiamas ne trumpesnis kaip 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti, asmuo informuojamas apie priežiūros institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo pradžios, įtvirtinama asmens teisė susipažinti su pažeidimą pagrindžiančia medžiaga ir kt. teisės).
LBĮ siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl pažeidimo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydį, pažeidėjo finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus, priemones kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, LBĮ nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Vykdyti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą veiklą gali tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti asmenų, vykdančių specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojamą veiklą be tam reikalingos licencijos, patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – MiFID II), įpareigoja valstybes nares nustatyti atsakomybę be licencijos veikiantiems asmenims. Atsakomybės asmenims, teikiantiems finansines paslaugas be licencijos, nustatymas specialiuosiuose įstatymuose ne tik suteiks galimybę veiksmingai ištirti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančias veikas, bet ir darys prevencinį poveikį – atgrasins asmenis nuo ketinimo verstis specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojama veikla neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siekiant išvengti dubliavimosi su Administracinių pažeidimų kodekso atitinkamais straipsniais bei išlaikyti sisteminį požiūrį, siūloma pripažinti netekusiais galios Administracinių pažeidimų kodekso 200, 201, 202 ir 203 straipsnius ir iš dalies pakeisti 505 ir 589 straipsnius.
Šiuo metu vienuose galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (KUĮ, EPEPĮ, MĮ ir kt.) nustatytų baudų dydžiai yra išreikšti procentais (pavyzdžiui, nuo 0,1 procento iki 2 procentų bendrųjų metinių įstaigos pajamų), kituose įstatymuose (FPRĮ, IISKISĮ ir kt.) – fiksuota pinigų suma (pavyzdžiui, iki 57 924 eurų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CRD IV direktyva ir MiFID II nustato naujas baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų baudą. Direktyva 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva) nustato tokias baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. Įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai jau yra nustatyti BĮ, CKUĮ, VPĮ, KISĮ ir turi būti nustatyti FPRĮ perkeliant į nacionalinę teisę MiFID II direktyvą. VPĮ perkelia Direktyvą 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva), kuri nustato tokias baudų dydžių ribas (minimaliai būtinas): 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. KIVPS (2009/65/ES) direktyva nustato: 1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų. PRIIPS Reglamentas (1286/2014) nustato minimalias baudų dydžių ribas:1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų; 2) fiziniams asmenims – iki 700 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, specialiuose įstatymuose siūloma įtvirtinti taikytinų baudų sistemą, analogišką numatytai CRD IV, MiFID II direktyvose ir Reglamente (ES) 1286/2014. Išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą kituose specialiuosiuose įstatymuose, siūloma nustatyti naujus piniginių baudų dydžius (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų). Specialiuose įstatymuose papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Tokia galimybė leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai atskirais atvejais (pvz, BĮ, CKUĮ, VPĮ) skirti juridiniam asmeniui iki 5 mln. ar atitinkamai iki 2 mln. eurų baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų.
Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos baudos o veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.) baudos negalėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būtų atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą kaip tai nustatyta LBĮ 43³ straipsnio 7 dalies 3 punkte. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. · Finansų rinkos dalyvių vadovų ir akcininkų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Projekte siūloma įtvirtinti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl.
Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) nustatytus nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ir šiuos bendrus vertinimo kriterijus taikyti Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Siūlomas teisinis reglamentavimas bus aiškesnis finansų rinkos dalyviams, nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus vienodai suprantama visame finansų sektoriuje ir leis Lietuvos bankui veiksmingiau vykdyti jam pavestą finansų rinkos priežiūros funkciją. Subjektų, kurių santykinė svarba rinkoje yra mažesnė ir kuriems nėra būtinumo atitikti tokių griežtų vertinimo kriterijų, vadovams nustatomas siauresnis vertinamų aplinkybių sąrašas (pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovams). · Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazė ir įmokų dydžiai. Keičiama LBĮ 21¹ straipsnio 2 dalis patikslinant, kad finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyta veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad atsiranda prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kurie veikia pagal kelias skirtingas licencijas arba turi kelis veiklos leidimus.
Tokių finansų rinkos dalyvių veikla reikalauja daugiau priežiūros atitinkamose veiklos srityse, todėl siūloma įmokas priežiūros išlaidoms padengti mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą. Projekte siūloma patikslinti vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje bei kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje įmokų bazę ir įmokas skaičiuoti ne nuo vidutinio turto, o nuo vidutinės metinės likusios grąžinti išmokėtų kreditų sumos. Siūlomas pakeitimas patikslins įmokų bazę ir jos bus skaičiuojamos tik nuo tiesiogiai su vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų veikla susijusio įmonių turto. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų įmokų bazės patikslinimas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, o draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės apibrėžimo pakeitimas tiksliau nurodys apmokestinamo objekto apimtį. Tikslinama prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje – sąvoka, o šių rinkos dalyvių įmokų bazė skaidoma į dvi dalis pagal kolektyvinio investavimo subjektų rūšį. Įmokų bazės apibrėžime turtas keičiamas į grynųjų aktyvų vertę siekiant išvengti skolintų lėšų dvigubo apmokestinimo. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams nustatoma fiksuota 3000 eurų metinė įmoka, nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams ir nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams - 217 eurų įmoka, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialui -15 000 eurų, finansų maklerio įmonės priklausomiems tarpininkams, lyginamojo indekso administratoriams, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, prižiūrimiems duomenų teikėjams – 2017 eurų įmoka.
Įvertinus Lietuvos banko kaštus, skirtus administruoti įmokas už finansų rinkos priežiūrą, taip pat siekdami mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio
priežiūrą, jei jiems priskaičiuota mokėtina suma yra mažesnė nei 50 eurų. · Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Projekte siūloma nustatyti vienodus gaunamų skundų nagrinėjimo reikalavimus visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu, t. y. įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose pareigą rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyviai privalo išnagrinėti skundą ir atsakyti klientui per 15 kalendorinių dienų. Esant sudėtingam finansų rinkos dalyvis privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu jį informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymuose šią bendro pobūdžio nuostatą, visi rinkos dalyviai privalės nagrinėti klientų skundus pagal vieningą Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką, išskyrus rinkos dalyvius, kuriems direktyvose (AIFMD) nenustatomi tokie reikalavimai ir toks papildymas nebūtų tikslingas pvz., profesionalių investuotojų atžvilgiu (PISKISVĮĮ) arba specialios paskirties įstatymų atveju (pvz., FTĮ, VPĮ), kurie nėra skirti mažmeninių vartotojų apsaugai.
Galiojančio LBĮ 47 straipsnio 1 dalies redakcija nepakankamai aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nagrinėtinų ginčų apimtį ir taip sudaromos sąlygos skirtingai interpretuoti, ar Lietuvos bankui suteikta teisė nagrinėti tam tikro pobūdžio ginčą. Siūlomas nurodyto straipsnio pakeitimas akcentuoja nuoseklų ir su Lietuvos banko atliekama finansų priežiūra (prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) integruotą ginčų Lietuvos banke nagrinėjimą, taip pat išskiriamas ir su šio įstatymo 42 straipsnyje nenurodytais subjektais iš draudimo, finansinių ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių kilusių ginčų nagrinėjimas, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jei juridiniam asmeniui panaikinta (atšaukta) ar sustabdyta licencija (veiklos leidimas) ar juridinis asmuo išbrauktas iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašų, iš galiojančių vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti nagrinėjami Lietuvos banke, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, kaip prioritetinės įstatymo leidėjo ir teisės aiškinimo krypties, sampratą. Siūlomu pakeitimu minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Lietuvos bankas nagrinės ginčus ir su juridiniais asmenimis, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose.
Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Įtvirtinus siūlomą nuostatą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas. · Lietuvos banko valdybos funkcijų tikslinimas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo tvarką.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas finansų sistemos stabilumui ypač svarbioje srityje, susijusioje su sprendimų dėl mokėjimų infrastruktūros vystymo priėmimu ir Lietuvos banko valdomų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių sistemų veiklos pagrindų įtvirtinimu. . · Kiti specialiųjų įstatymų pakeitimai:
Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (KISĮ, PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas, apmokėjimą bei atšaukimo pagrindus. Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai ir pripažinti negaliojančiais BĮ 62 straipsnio 3 dalį, CKUĮ 48 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais populiarėja internete pasirašomos draudimo sutartys ir sutarties dokumentai gaunami elektroniniu formatu, siūloma DĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyti, kad draudimo liudijimas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pasirinkimu gali būti išduodamas atspausdintas arba elektroninis dokumentas. PSPKĮ 6 straipsniu keičiamojoje 45 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti reikalavimą dėl pensijų turto investavimo. Nustatoma, kad pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Sąvoka „vertybiniai popieriai“ yra platesnė nei sąvoka
„perleidžiamieji vertybiniai popieriai“, nes ji apima visus vertybinius
popierius, nepriklausomai nuo to, kiek laisvai jie gali cirkuliuoti kapitalo rinkoje. SFĮ
reikalavimus sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, teikiančiam kitas finansines paslaugas. Pakeitimais siekiama sustiprinti finansinį stabilumą. VKĮ 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir pakeisti 3 punktą, t. y. suvienodinti vartojimo kredito davėjų vadovų reputacijai taikomus reikalavimus su 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame įstatyme tarpusavio skolinimo platformos operatorių vadovams nustatytais reikalavimais. VKĮ 2 straipsniu naikinamas
VKĮ pakeitimus, tarpininkai buvo suskirstyti į priklausomus ir nepriklausomus tarpininkus. Priklausomų tarpininkų sąrašus tvarkosi patys VKD, todėl naikinama įpareigojanti VKD nuolat teikti tokią informaciją, kuri priežiūros institucijai yra nebereikalinga. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Siūloma pakeisti VKĮ 22 straipsnio 12 dalį suteikiant priežiūros institucijai teisę išbraukti VKD iš sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas nebevykdo vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjo jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos. Toks subjektas gali būti įrašomas į VKD sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš VKD sąrašo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė išbraukimas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma vartojimo kredito davėjui ir ji turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais (pvz., vartojimo kredito davėjui nuolat piktybiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vartojimo kredito davėjui nesitaisant net pritaikius jam kelias kitas poveikio priemones ir pan.), 22 straipsnio 14 dalies pakeitimu siekiama, kad išbraukimas iš sąrašo tokiu pagrindu netaptų tik formalumu ir turėtų prevencinį poveikį, t. y. kad vartojimo kredito davėjas, pvz., už piktybiškus nuolatinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, negalėtų iškart po išbraukimo vėl teikti dokumentus, įsirašyti į sąrašą ir toliau vykdyti savo veiklą. Tuo tarpu kitais pagrindais išbraukus vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, pvz., vartojimo kredito davėjui bankrutavus, jį likvidavus ir pan., manytina, kad tikslinga nustatyti įstatyme, jog tokie subjektai galėtų būti įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų (3 metų terminas siejamas su vadovų nepriekaištingos reputacijos terminais). VKĮ 22¹straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pagal kurią priėmus sprendimą išbraukti VKD iš viešojo VKD sąrašo, VKD įpareigojamas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleisti kitam į viešąjį VKD sąrašą įrašytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata yra dviprasmiška ir sukelia teisinį neaiškumą dėl nustatytos 500 eurų ribos skaičiavimo, kuris siejamas su pirmu suteiktu vartojimo kreditu ir 12 mėn. laikotarpiu, siūloma nustatyti, kad 500 eurų riba negali būti viršijama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, kelintas vartojimo kreditas teikiamas, kiek jų suteikta ir per kokį laikotarpį.
VKĮ taip pat siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu ir nustatyti, kad 5 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m., atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. · Įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 1286/2014 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., (išskyrus reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio KIPVPS, nustatantį Reglamento 1286/2014 taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad Projektu keičiami įstatymai, išskyrus KISĮ, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Įgyvendinat PRIIPS reglamento reikalavimus nustatoma, kad jei pensijų kaupimo bendrovės, pagal IISKISĮ veikiančios valdymo įmonės ar investicinė bendrovės, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, rengdamos pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą vietoj Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų pasirenka vadovautis KISĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimui ir teikimui nustatytais reikalavimais, Reglamento (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai joms taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. (Reglamento 1286/2014 32 straipsnio 2 dalis). · Finansinio užstato registravimas pagal FUSĮ
projekte siūloma pakeisti galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant, kad tada, kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai arba kredito unijoms, arba tada, kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų valstybių narių centriniai bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija arba kredito unijos, šio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad toks kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. „FUSĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas siejamas su 2019 m. sausio 1 d. dėl būtinybės šį terminą susieti su iš esmės atnaujintos Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės įdiegimu ir veiklos pradžia.“
5Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad šių pasekmių būtų išvengta Ne visi Direktyvoje 2014/65/ES numatyti reikalavimai tiesiogiai palies Lietuvos finansinių priemonių rinką.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra subjektų., kuriems būtų taikomas direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnis, tad ir šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išimties nėra tikslinga numatyti ir pan. Tačiau dalis FPRĮ projekte numatytų pakeitimų bus tikrai svarbūs. Ypatingai reikšmingi investuotojams ir prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams reikalavimai, susiję su investuotojų apsaugos stiprinimu (produktų valdymo reikalavimai, „nepriklausomos rekomendacijos“ koncepcija, reikalavimai informacijos atskleidimui, interesų konfliktų valdymui, skatinimo priemonių reguliavimas, pavedimų vykdymas geriausiomis klientui sąlygomis, struktūrizuotų indėlių reguliavimas ir kt.). Įgyvendinus Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Finansų rinkos dalyviai turės įdiegti naujas veiklos organizavimo priemones ir procedūras, pakeisti ar atnaujinti investicinių paslaugų teikimo procesus. Taip pat reikšmingi ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai bei informacijos apie sandorius pranešimo ir konsolidavimo sistema, kuri padės užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekte siūlomi pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, įgyvendintas Projektas iš dalies mažins ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą.
Projekte numatytos naujos veiklos formos investicinių paslaugų teikimo ir investicinės veiklos vykdymo srityje – priklausomi tarpininkai, kurių paslaugomis galės naudotis finansų maklerio įmonės ir taip plėsti savo paslaugų teikimo tinklą. Projekte numatyta galimybė veikti informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams gali paskatinti naujos verslo srities, susijusios su duomenų apie sandorius skelbimu, pranešimu ir konsolidavimu, atsiradimą Lietuvoje. Be to, įtvirtinus aiškius reikalavimus trečiųjų valstybių įmonių filialams, bus pagerintos trečiųjų valstybių įmonių galimybės teikti investicines paslaugas Lietuvoje. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, poveikio priemonės, prižiūrimi rinkos dalyviai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas, Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „4. Šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, kurie pagal šio straipsnio
Nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato subjektus, kuriems Įstatymas netaikomas, bet joje nėra nuostatų dėl nurodytų subjektų pareigos turėti veiklos licencijas. Siūlytina vietoj formuluotės „kurie pagal šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktų nuostatas neprivalo turėti veiklos licencijos“ įrašyti formuluotę „nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktuose, jeigu jie neprivalo turėti veiklos licencijos pagal šį įstatymą.“
įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 14 punkte, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 2009 m. liepos 13 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 6 - 8 straipsnių nuostatas bei 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 6 - 8 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuojamas tinklo kodeksų priėmimas ir keitimas, prieš žodį „kodeksuose“ įrašytinas žodis „tinklo“. 3.
Įstatyme vartojamų terminų nuoseklumo, siūlytina vietoj „gyvenamosios vietos adresas“ įrašyti „gyvenamoji vieta“. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 39, 52, 53 dalyse ir kituose Įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka „bendrovė“, kurios apibrėžtis Įstatyme nepateikta. Pastebėtina, kad ši sąvoka asocijuojasi su viena iš įmonių teisine forma – akcine bendrove, tačiau pagal kai kurių nuostatų turinį galima manyti, jog turima omenyje ne tik akcinė bendrovė. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė tobulinant projektą apibrėžti „bendrovės“ sąvoką arba patikslinti jo nuostatas taip, kad būtų aišku, kada „bendrovė“ turi būti suprantama, kaip akcinė bendrovė, o kada – kaip bet kurios teisinės formos juridinis asmuo ar įmonė. 5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra „bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų.“ Pastebėtina, kad pagal nacionalinę teisę partnerystės pagrindu veikiančios bendrijos (ūkinės bendrijos) neišleidžia akcijų. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje reikia nurodyti ne į Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 10 dalį, bet į 3 straipsnio 1 dalies
įrašytina „šio straipsnio“. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 78 dalyje siūloma nustatyti, jog vadovai
Neaiškus nurodytų normų tarpusavio santykis, t.y. ar administracijos vadovas ir bendrovės vadovas yra tos pačios pareigybės sinonimai, ar šios sąvokos turi savarankišką turinį. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 83 dalyje siūloma nustatyti: „Viešas skelbimas – informacijos skelbimas priežiūros institucijos interneto svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.“ Pastebėtina, kad kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos įpareigoja viešai skelbti informaciją ne tik priežiūros instituciją, bet ir kitus subjektus (finansų maklerio įmones, rinkos operatorius), pvz., 22 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 5 ir 10 dalys, 60 straipsnio 2 dalis ir kt., bet nenustato, kur šie subjektai turi viešai paskelbti informaciją. Jeigu nurodytais atvejais taikyti Įstatymo 3 straipsnio 83 dalį, tai šie subjektai turėtų savo informaciją skelbti priežiūros institucijos svetainėje, nors pagal nuostatų turinį manytina, kad šių subjektų informacija turėtų būti viešai skelbiama jų interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal juridinės technikos reikalavimus terminas, kurio reikšmė nurodyta apibrėžtyje, ta reikšme turi būti vartojamas visame teisės akte. Projektas tobulintinas, arba pakeičiant 3 straipsnio 83 dalyje pateikiamą viešo skelbimo apibrėžtį, arba kituose Įstatymo straipsniuose nurodant, kur informacija skelbiama viešai. 10. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio paskutinė pastraipa turi turėti numerį. 11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip kitą“ siūlytina įrašyti žodį „darbo“. 12.
laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą <...> nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėmis ir turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, <...> nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Pažymėtina, kad dauguma šioje nuostatoje minimų nusikaltimų pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriami apysunkiams ir nesunkiems nusikaltimams, todėl nėra suprantama, kodėl asmuo turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų net ir tuomet, kai teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Mūsų vertinimu tokiu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai ribojamos asmenų (vadovų) teisės. Toks teisinis reguliavimas, mūsų vertinimu, neatitinka ir projekto aiškinamajame rašte minimų Gairių dėl valdymo organų narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. – Guidelines on the assesment of the suitability of members of the management body and key function holders)
(nusikaltimo sunkumas; laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo, ir pan.)
pavedimus pateikti patvariojoje laikmenoje, o skliaustuose nurodoma, jog patvariąja laikmena gali būti elektroninis laiškas. Pastebėtina, kad elektroninis laiškas vargu ar galėtų būti laikomas patvariąja laikmena, kaip ji apibrėžiama Įstatymo 3 straipsnio 48 dalyje. Be to, toliau Įstatymo 16 straipsnio tekste yra vartojamas elektroninio pranešimo terminas ir nustatomi jo saugojimo reikalavimai. 14. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 9 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 10 dalį. 15. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio įstatymo 99 straipsnį įrašytina nuoroda į šio įstatymo 100 straipsnį.
straipsnį įrašytina nuoroda į 70 straipsnį. 17. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata tobulintina. Įstatyme turi būti įtvirtinamos norminės nuostatos, jame nėra pateikiami pavyzdžiai. 18. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos. Šios dalies 1 punkte yra nurodyta, kokia informacija pateikiama klientui. Tuo tarpu šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta privaloma pateikti informacija, tačiau neaišku, kam ji turi būti pateikta. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 19. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 4-9 dalis kelia abejonių. Svarstytina, ar vietoj jos neturėtų būti pateikta nuoroda į šio straipsnio 4-7 dalis. 20. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „Ši teisė netaikoma“ siūlytina įrašyti formuluotę „Finansų maklerio įmonė tokios teisės neturi“. 21. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata tobulintina, nes jos kontekste neaiškus formuluotės „skatinimo priemonių reikalavimai“ turinys. 22. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „įmonės pareiga“ įrašytini žodžiai „įmonė privalo“. 23. Keičiamo įstatymo 35 straipsnyje nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas šiame straipsnyje numatytų priemonių įgyvendinimui „gali pasitelkti trečiuosius asmenis“. Nėra aišku apie kokio pobūdžio „trečiuosius asmenis“ bei „pasitelkimą“ šioje nuostatoje kalbama. 24. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8.
Priežiūros institucija įrašo asmenį į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, jei jis turi priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją ir pateikia priežiūros institucijai jos nurodytus dokumentus.“ Pastebėtina, kad atsižvelgiant į priklausomų tarpininkų funkcijas, išvardintas 36 straipsnio 1 dalyje, priklausomiems tarpininkams turėtų būti taikomi ne tik kvalifikacijos, bet ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymu įgyvendinamos 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61 (toliau - Direktyva 2014/65/ES) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad priklausomus
agentus būtų galima įtraukti į viešą registrą tik nustačius, kad jie turi pakankamai gerą reputaciją ir tinkamų bendro, komercinio ar profesinio pobūdžio žinių ir kompetencijos, leidžiančių jiems teikti investicinę paslaugą ar papildomą paslaugą ir esamam ar potencialiam klientui tinkamai perduoti informaciją apie siūlomą paslaugą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad, taikant atitinkamas kontrolės priemones, investicinės įmonės gali patikrinti, ar jų paskirti priklausomi agentai turi pakankamai gerą reputaciją, žinias ir kompetenciją, kaip nurodyta antroje pastraipoje.“
25Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atvejus,
kai finansų maklerio įmonė gali nesilaikyti Įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30 straipsnyje, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų. To paties straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sandorio šalis gali prašyti jai taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 29, 30, 31 ir 33 straipsniuose.
Taigi šios Įstatymo 39 straipsnio dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, jose turi būti pateiktos nuorodos į tuos pačius Įstatymo straipsnius, todėl projektas taisytinas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymu Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos nuorodos į šios direktyvos 24, 25, 27 ir 28 straipsnius, kurių nuostatos perkeliamos į keičiamo įstatymo 29, 31, 33 ir 34 straipsnius. 26. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius turi informuoti priežiūros instituciją apie savo sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone. 27. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apie šį sprendimą informuoja šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“ Nuostata tobulintina. Neaišku, ar šiuo atveju pareiga
„informuoti“ reiškia, jog priežiūros institucija turi apie savo sprendimą tik
pranešti 41 straipsnio 4 dalyje nurodytoms institucijoms, ar turi apie jį ir viešai paskelbti. Be to, siekiant aiškumo, siūlytume šioje dalyje pateikti nuorodą į Įstatymo 102 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriuo priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja. 28. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl taisytinas. 29. Keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina 5 ir 6 punktus perkelti po 3 punkto, nes jie susiję su informacija, kuri teikiama, kai ketinama steigti filialą. 30.
pobūdžio, todėl turėtų būti perkeltos į projekto 2 straipsnį. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, atkreiptinas dėmesys, kad joje nurodytas terminas
„iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, atsižvelgiant į tai, kad nėra priimamas
naujas įstatymas, o priimama nauja galiojančio įstatymo redakcija, būtų 2007 m. vasario 8 d. 31. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 102 straipsnio 7 dalies 4 punkte vartojamas valdymo organo „vyresniosios vadovybės“ terminas, kuris savaime nėra aiškus. Projektas tobulintinas, pateikiant nurodyto termino apibrėžtį, įstatyme vartojami terminai negali būti aiškinami poįstatyminiuose teisės aktuose. 32. Keičiamo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoje nuorodos į Įstatymo 36 straipsnį įrašytina nuoroda į Įstatymo 34 straipsnį. 33. Svarstytina, ar projekte nereikėtų apibrėžti keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje minimos „tarpuskaitos namų“ sąvokos. 34. Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje vietoj nuorodos į Įstatymo 71 straipsnį įrašytina nuoroda į Įstatymo 72 straipsnį. 35. Keičiamo įstatymo 74 straipsnio 5 dalies nuostatos nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, nes Lietuvos Respublikos įstatymai negali reguliuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos veiklos, nustatyti jos teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 36. Keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti:
„<...> Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius turi teisę teikti
informacijos apie sandorius paslaugas tik tada, kai priežiūros institucija įsitikina, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.“ Neaišku, kokiu būdu priežiūros institucija įsitikina, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, ir kaip apie tai sužino finansų maklerio įmonė. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. 37.
teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos įsigaliojimo dienos“ tikslintina, nes neaišku, ar sprendime turi būti nurodyta sprendimo, ar veiklos licencijos įsigaliojimo diena. 38. Keičiamo įstatymo 81 straipsnio 7 dalies 6 punkte išbrauktini žodis ir skaičius „įstatymo V“. 39. Keičiamo įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „panaikinti licenciją“ įrašytini žodžiai „panaikinti licencijos galiojimą“. 40. Keičiamo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „6. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams <...> reikalavimus.“ Pastebėtina, kad reikalavimai informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams yra nustatyti Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 41. Keičiamo įstatymo 84 straipsnio 7 dalies nuostata „ir reikalauti, kad klaidingi duomenys būtų pateikti iš naujo“ taisytina, nes turi būti pateikti teisingi, o ne klaidingi duomenys. Siūlytina vietoj nurodytos formuluotės įrašyti „ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo“. 42. Keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 10 punkte reikėtų tikslinti nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies p punktą, nes šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje yra tik a-d punktai. 43. Keičiamo įstatymo 102 straipsnio 4 dalies 2 punktas dėstytinas iš naujos eilutės. 44.
nustatyti:“ Išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;“ Pastebėtina, kad nurodytus teisinius santykius tai pat siūloma reglamentuoti, tik kiek kitaip, Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje (priežiūros institucija per 5 darbo dienas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę) ir 55 straipsnio
licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių). Siūlytina projekte atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo arba suderinti tarpusavyje nurodytų straipsnių nuostatas. 45. Keičiamo įstatymo 111 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į 1 dalies 10 punktą įrašytina nuoroda į 1 dalies 11 punktą. 46. Keičiamo įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje vietoj nuorodos į 1 dalies 1 punktą įrašytina nuoroda į 1 dalies 2 punktą. 47. Keičiamo įstatymo priede išbrauktinas 2 punktas, nes jame nurodyta
dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, nebegalioja (panaikinta Direktyva 2014/65/ES). 48. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d., o šio straipsnio 3 dalyje, jog Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. gegužės 31 d.
Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Be to, projektu siūloma pakeisti galiojančią ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros tvarką, todėl ūkio subjektams gali būti reikalingas terminas pasirengti įgyvendinti naują teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neturėtų būti priimti bent keletą savaičių anksčiau nei įsigalios įstatymas. 49. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas nuo įstatymo įsigaliojimo yra pakankamas sutartims sudaryti. Be to, svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį vertinamoje projekto dalyje nustatytu atveju finansinės priemonės ir informacija apie jų savininkus ir finansinių priemonių likučius finansinių priemonių sąskaitose turi būti perduota centriniam depozitoriumui. 50. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, įstatymu nustatyti kvalifikacijos ir patirties vertinimo kriterijus, įstatymo projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis kokią teisinę galią turi pagal galiojančias įstatymo nuostatas atliktas asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimas;
Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 52 dalies 1 punkto nuostatą „lygiaverčiai bendrovių akcijoms, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų dalims ir kitų subjektų akcijoms“ siūlytume keisti ir išdėstyti taip: „lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms (dalims, pajams)“. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 78 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į kitas siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas (9 straipsnio 5 dalis, 103 straipsnio 2 dalis), siūlome išdėstyti taip: „1) vienasmenis juridinio asmens vadovas ir jo pavaduotojas“. 3. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 3 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. 4. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata „Finansų maklerio įmonė <...> užtikrina, kad priežiūros institucija turėtų pakankamai informacijos pagrįsti <...>“ neaiški ir dviprasmiška, todėl siūlytume ją tobulinti, pvz., suformuluoti ją taip pat, kaip suformuluota panašius santykius reguliuojanti analizuojamo įstatymo straipsnio 21 dalies nuostata. 5. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 8 dalies nuostata tobulintina. Pastebėtina, jog tobulinant pateiktą projektą nebuvo atsižvelgta į 2018-04-12 Teisės departamento išvados pastabą dėl analizuojamos nuostatos suderinimo su projektu įgyvendinamos 2014 m. gegužės 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61 29 straipsnio 3 dalies nuostata dėl valstybių narių pareigos užtikrinti, kad į viešą priklausomų tarpininkų sąrašą būtų įrašomi „pakankamai gerą“ reputaciją turintys asmenys. Galima sutikti su tuo, jog reputacijos reikalavimai tarpininkams neturi būti tokie griežti kaip finansų makleriams, tačiau įstatyme turi būti nustatytas reikalavimas tarpininkams turėti
„pakankamai gerą“ reputaciją. Įstatymo formuluotė „jeigu jis turi priežiūros
institucijos pripažintą kvalifikaciją ir pateikia priežiūros institucijai jos nurodytus reikalavimus“ negali būti aiškinama, kaip leidžianti priežiūros institucijai nurodyti pateikti kitus nei kvalifikaciją įrodančius dokumentus. 2. Projekto 2 straipsnyje išdėstytos įstatymo įsigaliojimo nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
įstatymo projekto nr. XIIIP-1899 2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-1224 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas, Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „4. Šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, kurie pagal šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktų nuostatas neprivalo turėti veiklos licencijos.“ Nuostata tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato subjektus, kuriems Įstatymas netaikomas, bet joje nėra nuostatų dėl nurodytų subjektų pareigos turėti veiklos licencijas.
Siūlytina vietoj formuluotės „kurie pagal šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktų nuostatas neprivalo turėti veiklos licencijos“ įrašyti formuluotę
„nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktuose, jeigu jie
neprivalo turėti veiklos licencijos pagal šį įstatymą.“ Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo
ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, nurodytiems kurie pagal šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktų punktuose, net jeigu jie pagal šį įstatymą nuostatas neprivalo turėti veiklos licencijos.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
514
ir atsižvelgiant į 2009 m. liepos 13 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 6
Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 6 - 8 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuojamas tinklo kodeksų priėmimas ir keitimas, prieš žodį „kodeksuose“ įrašytinas žodis „tinklo“.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – perdavimo sistemos operatorius), vykdantiems šiuose įstatymuose, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), arba tinklo kodeksuose ar gairėse, priimtose įgyvendinant šiame punkte nurodytų reglamentų nuostatas, nurodytą perdavimo sistemos operatorių veiklą, taip pat balansavimo energijos tiekėjams, skirstomųjų tinklų operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams, suskystintų gamtinių dujų sistemos operatoriams ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriams. Šiame punkte nustatyta išimtis taikoma tik pavestas funkcijas siekiantiems vykdyti nurodytiems asmenims, vykdantiems investicinę veiklą ar teikiantiems investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Išimtis netaikoma antrinės apyvartos rinkos operatoriams, įskaitant operatorius, vykdančius antrinės prekybos platformų, kuriose prekiaujama finansinėmis perdavimo teisėmis, veiklą;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 1,4 3.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose, siekiant Įstatyme vartojamų terminų nuoseklumo, siūlytina vietoj „gyvenamosios vietos adresas“ įrašyti „gyvenamoji vieta“. Pritarti
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybė narė, kurioje registruota finansų maklerio įmonės buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas gyvenamoji vieta;“. 2. Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybė narė, kurioje registruota patvirtinto informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas informacijos apie sandorius teikimo subjektas, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjektas arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas gyvenamoji vieta.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
395253
39, 52, 53 dalyse ir kituose Įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka
„bendrovė“, kurios apibrėžtis Įstatyme nepateikta.
Pastebėtina, kad ši sąvoka asocijuojasi su viena iš įmonių teisine forma – akcine bendrove, tačiau pagal kai kurių nuostatų turinį galima manyti, jog turima omenyje ne tik akcinė bendrovė. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė tobulinant projektą apibrėžti
„bendrovės“ sąvoką arba patikslinti jo nuostatas taip, kad būtų aišku, kada
„bendrovė“ turi būti suprantama, kaip akcinė bendrovė, o kada – kaip bet
kurios teisinės formos juridinis asmuo ar įmonė. Pritarti
ją išdėstyti taip: „39. Mažos ir vidutinės įmonės – bendrovės įmonės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus kiekvienų metų pabaigoje nesiekė 200 milijonų eurų.“
išdėstyti taip:
„52. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti
vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones):
1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau - bendrovė) akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.“
įstatymo 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą.
Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad akcinė bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
521
popieriai yra „bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų.“ Pastebėtina, kad pagal nacionalinę teisę partnerystės pagrindu veikiančios bendrijos (ūkinės bendrijos) neišleidžia akcijų. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) akcinių bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms, partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų dalims ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
57
dalį, bet į 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „57. Prižiūrimas duomenų teikėjas – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr.
2016/1011
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
70
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 70 dalį ir ją išdėstyti taip: „70. Su anglimis ar nafta susietos išvestinės finansinės priemonės – šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 6 punkte nurodyti su anglimis ar nafta susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kurias privaloma atsiskaityti prekėmis.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9785
78 dalyje siūloma nustatyti, jog vadovai – tai administracijos vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai. Pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Neaiškus nurodytų normų tarpusavio santykis, t.y. ar administracijos vadovas ir bendrovės vadovas yra tos pačios pareigybės sinonimai, ar šios sąvokos turi savarankišką turinį. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 78 dalį ir ją išdėstyti taip: „78. Vadovai:
2) valdybos nariai;
3) stebėtojų tarybos nariai.“
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
83 9.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio
priežiūros institucijos interneto svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.“ Pastebėtina, kad kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos įpareigoja viešai skelbti informaciją ne tik priežiūros instituciją, bet ir kitus subjektus (finansų maklerio įmones, rinkos operatorius), pvz., 22 straipsnio
nenustato, kur šie subjektai turi viešai paskelbti informaciją. Jeigu nurodytais atvejais taikyti Įstatymo 3 straipsnio 83 dalį, tai šie subjektai turėtų savo informaciją skelbti priežiūros institucijos svetainėje, nors pagal nuostatų turinį manytina, kad šių subjektų informacija turėtų būti viešai skelbiama jų interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal juridinės technikos reikalavimus terminas, kurio reikšmė nurodyta apibrėžtyje, ta reikšme turi būti vartojamas visame teisės akte. Projektas tobulintinas, arba pakeičiant 3 straipsnio 83 dalyje pateikiamą viešo skelbimo apibrėžtį, arba kituose Įstatymo straipsniuose nurodant, kur informacija skelbiama viešai. Pritarti
dalį: „83. Viešas skelbimas –informacijos skelbimas priežiūros institucijos interneto svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.“
straipsnio 84 ir 85 dalis atitinkamai laikyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 83 ir 84 dalimis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
paskutinė pastraipa turi turėti numerį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio paskutinę pastraipą ir ją išdėstyti taip: „85.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą, kuriuo finansų maklerio įmonė įspėjama apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, ir per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša finansų maklerio įmonei, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, per kurį finansų maklerio įmonė privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
punktą asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą <...> nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėmis ir turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, <...> nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Pažymėtina, kad dauguma šioje nuostatoje minimų nusikaltimų pagal Baudžiamąjį kodeksą priskiriami apysunkiams ir nesunkiems nusikaltimams, todėl nėra suprantama, kodėl asmuo turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų net ir tuomet, kai teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
Mūsų vertinimu tokiu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai ribojamos asmenų (vadovų) teisės. Toks teisinis reguliavimas, mūsų vertinimu, neatitinka ir projekto aiškinamajame rašte minimų Gairių dėl valdymo organų narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. – Guidelines on the assesment of the suitability of members of the management body and key function holders) 74 punkte nustatytų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų (nusikaltimo sunkumas; laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo, ir pan.) Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektu siekiama nustatyti harmonizuotus reputacijos reikalavimus skirtingiems rinkos dalyviams (žr. su šiuo projektu teikiamą Bankų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1897). Tačiau, atsižvelgiant į minimą proporcingumo principą, į kai kurių kitų institucijų reikalavimus vertinant reputaciją ar priimant į tarnybą nustatančių įstatymų nuostatas (žr. pvz., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 str. 2 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 1d.
1d. 1 p.), kuriose numatoma, kad vertinant nusikaltimą padariusio asmens reputaciją neatsižvelgiama į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas tais atvejais, kai yra padaromi sunkūs, labai sunkūs arba tyčiniai nusikaltimai, siūlytina taisyti 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnio 13 dalyje nustatomas reikalavimas pavedimus pateikti patvariojoje laikmenoje, o skliaustuose nurodoma, jog patvariąja laikmena gali būti elektroninis laiškas. Pastebėtina, kad elektroninis laiškas vargu ar galėtų būti laikomas patvariąja laikmena, kaip ji apibrėžiama Įstatymo 3 straipsnio
elektroninio pranešimo terminas ir nustatomi jo saugojimo reikalavimai. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad tiek apibrėžimas „patvarioji laikmena“, tiek keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje elektroninio laiško priskyrimas patvariajai laikmenai yra suderintas su perkeliama direktyva 2014/65/ES. Numačius kitaip būtų netinkamai perkelta direktyva. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 9 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 10 dalį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 3 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 9 10 dalyje nurodytų reikalavimų.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuorodos į šio įstatymo 99 straipsnį įrašytina nuoroda į šio įstatymo 100 straipsnį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 99 100 straipsnyje.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuorodos į 69 straipsnį įrašytina nuoroda į 70 straipsnį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi laikytis šio įstatymo 67 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 69 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir taikyti visas reikalingas veiksmingas sistemas, procedūras ir susitarimus, kad būtų užtikrintas nustatytų reikalavimų laikymasis.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
nuostata tobulintina. Įstatyme turi būti įtvirtinamos norminės nuostatos, jame nėra pateikiami pavyzdžiai.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) emitentas periodiškai pats atskleidžia arba jo vardu tinkamai periodiškai atskleidžiama informacija, pavyzdžiui, tokia kaip rengiamos audituotos metinės ataskaitos ir kita šiuo įstatymu numatyta viešai skelbti informacija;“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos. Šios dalies 1 punkte yra nurodyta, kokia informacija pateikiama klientui. Tuo tarpu šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta privaloma pateikti informacija, tačiau neaišku, kam ji turi būti pateikta. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Įgyvendindama šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė klientams ar potencialiems klientams privalo pateikti šią informaciją:
1) finansų maklerio įmonė, teikianti investavimo rekomendaciją, turi iš anksto, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendaciją, pateikti informaciją klientui:
a) ar teikiama investavimo rekomendacija atitinka nepriklausomos investavimo rekomendacijos požymius, ar jų neatitinka;
b) ar investavimo rekomendacija teikiama atlikus išsamią ar ribotą skirtingų tipų finansinių priemonių analizę;
c) ar finansų maklerio įmonės vertintas finansines priemones išleido arba pateikė subjektai, su kuriais finansų maklerio įmonė susijusi glaudžiais ryšiais arba kitokiais artimais sutartiniais, teisiniais ar ekonominiais ryšiais, keliančiais grėsmę teikiamos investavimo rekomendacijos nepriklausomumui;
d) ar finansų maklerio įmonė įsipareigoja periodiškai vertinti klientui rekomenduotų finansinių priemonių tolesnį tinkamumą;
2) informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, kuri turi apimti tinkamą informavimą ir įspėjimus apie riziką, būdingą investicijoms į šias finansines priemones arba susijusią su konkrečiomis investavimo strategijomis, taip pat informaciją apie tai, ar finansinė priemonė skirta neprofesionaliesiems ar profesionaliesiems klientams, atsižvelgdama į numatytą tikslinę klientų grupę pagal šio straipsnio 2 dalį;
3) informaciją apie visas išlaidas ir kitus susijusius mokėjimus, kuri turi apimti informaciją, susijusią su investicinėmis ir papildomomis paslaugomis, įskaitant, jei taikoma, investavimo rekomendacijos kainą, su klientui rekomenduota arba platinama finansine priemone susijusias išlaidas ir informaciją klientui apie apmokėjimo sąlygas, įskaitant taikomus mokėjimus tretiesiems asmenims.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 19.
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 4-9 dalis kelia abejonių. Svarstytina, ar vietoj jos neturėtų būti pateikta nuoroda į šio straipsnio 4-7 dalis. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio 4–97 ir 12-14 dalyse nurodyta informacija turi būti teikiama suprantamai ir tokiu būdu, kad klientai arba potencialūs klientai galėtų suprasti investicinės paslaugos ir siūlomo konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdį ir riziką, o tada priimtų pateikta informacija pagrįstus sprendimus. Šiame straipsnyje nurodyta informacija gali būti teikiama taip pat ir standartizuota forma.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„Finansų maklerio įmonė tokios teisės neturi“. Pritarti
Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgdama į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, turi teisę teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos sąlygos. Ši teisė netaikoma Finansų maklerio įmonė tokios teisės neturi, kai teikiant šioje dalyje nurodytas investicines paslaugas klientui suteikiamas kreditas ar paskola, kaip tai nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 45 dalies 2 punkte, išskyrus susitarimus dėl anksčiau suteiktų kredito ar paskolos limitų, einamųjų sąskaitų ir sąskaitos kreditavimo.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 21.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata tobulintina, nes jos kontekste neaiškus formuluotės „skatinimo priemonių reikalavimai“ turinys. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti jokio atlygio,
nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad ji perduoda klientų pavedimus vykdyti į konkrečią prekybos vietą ar pavedimų vykdymo vietą, kai tai pažeistų šio straipsnio 1–3 dalyse, 16 straipsnio 2–7 dalyse, 28 ir 29 straipsniuose nustatytus užmokesčio, komisinio atlyginimo arba kitokios nepiniginės naudos teikimo ar gavimo skatinimo priemonių reikalavimus arba pareigą vengti interesų konfliktų.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnio 13 dalyje vietoj žodžių „įmonės pareiga“ įrašytini žodžiai „įmonė privalo“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Finansų maklerio įmonės pareiga privalo priežiūros institucijos prašymu įrodyti priežiūros institucijai, kad įmonė laikosi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas šiame straipsnyje numatytų priemonių įgyvendinimui „gali pasitelkti trečiuosius asmenis“. Nėra aišku apie kokio pobūdžio „trečiuosius asmenis“ bei „pasitelkimą“ šioje nuostatoje kalbama. Nepritarti Keičiamo įstatymo
depozitoriumas savo darbuotojams įdiegtų priemones, leidžiančias specialiu kanalu pranešti apie teisės aktų pažeidimus. Būtent šio reikalavimo įgyvendinimui numatoma, kad finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Manytina, kad nėra tikslinga detaliau apibrėžti, kas tie tretieji asmenys gali būti, nes jais galės būti tik tie asmenys, kurie gali įdiegti Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatytus toms priemonėms taikomus reikalavimus. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Priežiūros institucija įrašo asmenį į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, jei jis turi priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją ir pateikia priežiūros institucijai jos nurodytus dokumentus.“ Pastebėtina, kad atsižvelgiant į priklausomų tarpininkų funkcijas, išvardintas 36 straipsnio 1 dalyje, priklausomiems tarpininkams turėtų būti taikomi ne tik kvalifikacijos, bet ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymu įgyvendinamos 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61 (toliau - Direktyva 2014/65/ES) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad priklausomus agentus būtų galima įtraukti į viešą registrą tik nustačius, kad jie turi pakankamai gerą reputaciją ir tinkamų bendro, komercinio ar profesinio pobūdžio žinių ir kompetencijos, leidžiančių jiems teikti investicinę paslaugą ar papildomą paslaugą ir esamam ar potencialiam klientui tinkamai perduoti informaciją apie siūlomą paslaugą.
Valstybės narės gali nuspręsti, kad, taikant atitinkamas kontrolės priemones, investicinės įmonės gali patikrinti, ar jų paskirti priklausomi agentai turi pakankamai gerą reputaciją, žinias ir kompetenciją, kaip nurodyta antroje pastraipoje.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Finansų rinkos dalyvius reglamentuojančiuose teisės aktuose samprata „nepriekaištinga reputacija“ yra plati (todėl ir direktyvoje yra vartojama tik „pakankama reputacija“) ir apima visapusišką asmens reputaciją bei atsižvelgiant į tai, kad priklausomas tarpininkas yra žemos rizikos finansų rinkos dalyvis ir už jį visiškai atsako maklerio įmonė (keičiamo įstatymo 36 straipsnio
taip pat griežtai, kaip, pvz., banko vadovą. Kadangi tai būtų perteklinis ir neproporcingas vertinimas, siūloma palikti reputacijos klausimą spręsti per maklerio įmonės deklaraciją, t.y. kaip yra siūloma įstatymo projekte:
„pateikia priežiūros institucijai jos nurodytus dokumentus“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 25.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai finansų maklerio įmonė gali nesilaikyti Įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30 straipsnyje, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų. To paties straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sandorio šalis gali prašyti jai taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 29, 30, 31 ir 33 straipsniuose. Taigi šios Įstatymo 39 straipsnio dalys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, jose turi būti pateiktos nuorodos į tuos pačius Įstatymo straipsnius, todėl projektas taisytinas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymu Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamos nuorodos į šios direktyvos 24, 25, 27 ir 28 straipsnius, kurių nuostatos perkeliamos į keičiamo įstatymo 29, 31, 33 ir 34 straipsnius. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens priskyrimas prie tinkamų sandorio šalių kategorijos nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 29, 30, 31, ir
būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius turi informuoti priežiūros instituciją apie savo sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone. Nepritarti Direktyva 2014/65/ES paveda pranešimo apie prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymą, jų pašalinimą iš prekybos pranešimo ir paskelbimo formato bei laiko reikalavimus nustatyti Europos Komisijai.
Tuo tikslu yra priimtas tiesiogiai taikomas ES teisės aktas – Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2017/1005. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „8. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apie šį sprendimą informuoja šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“ Nuostata tobulintina. Neaišku, ar šiuo atveju pareiga „informuoti“ reiškia, jog priežiūros institucija turi apie savo sprendimą tik pranešti 41 straipsnio 4 dalyje nurodytoms institucijoms, ar turi apie jį ir viešai paskelbti. Be to, siekiant aiškumo, siūlytume šioje dalyje pateikti nuorodą į Įstatymo 102 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriuo priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalies 3 punktu priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apie šį sprendimą paskelbia viešai ir informuoja šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl taisytinas. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas investicinių paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina 5 ir 6 punktus perkelti po 3 punkto, nes jie susiję su informacija, kuri teikiama, kai ketinama steigti filialą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje
valstybėje narėje arba teikti investicines ir papildomas paslaugas, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą arba kurioje ketinamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos nesteigiant filialo, bet pasinaudojant toje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis;
2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos;
3) jei ketinama steigti filialą, filialo organizacinė struktūra, taip pat informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informacija apie priklausomų tarpininkų tapatybę;
4) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;
5) filialo vadovų vardai ir pavardės;
64) jei ketinama teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, informacija apie priklausomų tarpininkų organizacinę struktūrą ir numatomą vykdyti veiklą, taip pat apie priklausomų tarpininkų atskaitomybės ryšius ir einamas pareigas finansų maklerio įmonėje;.
Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje arba teikti investicines ir papildomas paslaugas, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą arba kurioje ketinamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos nesteigiant filialo, bet pasinaudojant toje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis;
2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos;
3) jei ketinama steigti filialą, filialo organizacinė struktūra, taip pat informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informacija apie priklausomų tarpininkų tapatybę;
4) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;
5) filialo vadovų vardai ir pavardės;
64) jei ketinama teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, informacija apie priklausomų tarpininkų organizacinę struktūrą ir numatomą vykdyti veiklą, taip pat apie priklausomų tarpininkų atskaitomybės ryšius ir einamas pareigas finansų maklerio įmonėje;. 5) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;
6) filialo vadovų vardai ir pavardės.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalies nuostatos yra laikino pobūdžio, todėl turėtų būti perkeltos į projekto 2 straipsnį. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, atkreiptinas dėmesys, kad joje nurodytas terminas „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, atsižvelgiant į tai, kad nėra priimamas naujas įstatymas, o priimama nauja galiojančio įstatymo redakcija, būtų 2007 m. vasario 8 d. Pritarti 1.
išdėstyti taip: „58 straipsnis. Rinkos operatoriaus vadovai
operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas. Rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo
operatorius turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovų kandidatūras. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai. 3. Priimant sprendimą dėl reguliuojamos rinkos licencijos išdavimo, asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos licenciją gavusiai reguliuojamai rinkai ar jos operatoriui, laikomi atitinkančiais šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 43. Priežiūros institucija nustato reikalavimus rinkos operatoriaus vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus.“
išdėstyti taip: „9. Priimant sprendimą dėl reguliuojamos rinkos licencijos išdavimo, asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos licenciją gavusiai reguliuojamai rinkai ar jos operatoriui, laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 58 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1022744 31.
Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 102 straipsnio 7 dalies 4 punkte vartojamas valdymo organo „vyresniosios vadovybės“ terminas, kuris savaime nėra aiškus. Projektas tobulintinas, pateikiant nurodyto termino apibrėžtį, įstatyme vartojami terminai negali būti aiškinami poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti
dalimi ir ją išdėstyti taip: „84. Vyresnioji vadovybė
įstatymo 3 straipsnio 84 ir 85 dalis (žr. TD 9 ir 10 pastabas) atitinkamai laikyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 85-86 dalimis. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoje nuorodos į Įstatymo 36 straipsnį įrašytina nuoroda į Įstatymo 34 straipsnį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai privalo laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 36 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taikomų klientams, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apibrėžti keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje minimos „tarpuskaitos namų“ sąvokos.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos namų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip: „86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje vietoj nuorodos į Įstatymo 71 straipsnį įrašytina nuoroda į Įstatymo 72 straipsnį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai, taikomi pagal šio įstatymo 71 72 straipsnį, ir šiame straipsnyje nurodyta pozicijų valdymo kontrolė privalo būti skaidrūs ir nediskriminuoti, atsižvelgiant į rinkos dalyvių pobūdį ir sudėtį bei į tai, kiek jie naudojasi galimybe sudaryti sandorius.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies nuostatos nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, nes Lietuvos Respublikos įstatymai negali reguliuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos veiklos, nustatyti jos teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas.
Pritarti Išbraukti keičiamo įstatymo 74 straipsnio 5 dalį, buvusią šio straipsnio 6 dalį laikyti 5 dalimi: „5. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija per 24 valandas nuo pranešimo iš priežiūros institucijos gavimo dienos paskelbia savo nuomonę, ar reikia griežtesnių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų. 6 5. Priežiūros institucija, nustačiusi griežtesnius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių rinkų institucijos nuomonei, per 1 darbo dieną savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šio sprendimo motyvus.“
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius turi teisę teikti informacijos apie sandorius paslaugas tik tada, kai priežiūros institucija įsitikina, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.“ Neaišku, kokiu būdu priežiūros institucija įsitikina, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, ir kaip apie tai sužino finansų maklerio įmonė. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą ir ketinantiems teikti informacijos apie sandorius paslaugas, atskira informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjo licencija neišduodama. Šiuo atveju ketinamomis teikti informacijos apie sandorius paslaugomis yra papildomos galiojančios finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus licencijos.
Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius turi teisę teikti informacijos apie sandorius paslaugas tik tada, kai priežiūros institucija įsitikina, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostata „Įmonė įgyja teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos įsigaliojimo dienos“ tikslintina, nes neaišku, ar sprendime turi būti nurodyta sprendimo, ar veiklos licencijos įsigaliojimo diena. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per
dienos ir ne vėliau kaip per
teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos sprendimo įsigaliojimo dienos.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
76
straipsnio 7 dalies 6 punkte išbrauktini žodis ir skaičius „įstatymo V“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 81 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) šiurkščiai ir nuolat pažeidžia šio įstatymo V skyriaus antrajame skirsnyje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos reikalavimus;“. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „panaikinti licenciją“ įrašytini žodžiai
„panaikinti licencijos galiojimą“. Pritarti
Pakeisti keičiamo įstatymo 81 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas negali teikti paslaugų nuo sprendimo sustabdyti arba panaikinti licenciją licencijos galiojimą priėmimo dienos. Sprendimą sustabdyti arba panaikinti licenciją licencijos galiojimą priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti savo interneto svetainėje.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „6. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams <...> reikalavimus.“ Pastebėtina, kad reikalavimai informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams yra nustatyti Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priežiūros institucija nustato detalizuoja reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus.“
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalies nuostata „ir reikalauti, kad klaidingi duomenys būtų pateikti iš naujo“ taisytina, nes turi būti pateikti teisingi, o ne klaidingi duomenys. Siūlytina vietoj nurodytos formuluotės įrašyti „ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, skirtas duomenų apie sandorius išsamumui patikrinti, nustatyti akivaizdžias klaidas arba praleidimus ir reikalauti, kad klaidingi duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo.“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
310 42.
Keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 10 punkte reikėtų tikslinti nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies p punktą, nes šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje yra tik a-d punktai. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) faktas, kad dėl sandorio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija nebuvo skelbiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir p b punktuose nurodytomis išimtimis, jeigu toks faktas patvirtintas.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10242
straipsnio 4 dalies 2 punktas dėstytinas iš naujos eilutės. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11116
straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti:“ Išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;“ Pastebėtina, kad nurodytus teisinius santykius tai pat siūloma reglamentuoti, tik kiek kitaip, Įstatymo
sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja finansų maklerio įmonę) ir 55 straipsnio 6 dalyje (priežiūros institucija per 5 darbo dienas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių).
Siūlytina projekte atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo arba suderinti tarpusavyje nurodytų straipsnių nuostatas Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sustabdo licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją. Išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;“. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į 1 dalies 10 punktą įrašytina nuoroda į
Pakeisti keičiamo įstatymo 111 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Taikant šio straipsnio 1 dalies 10 11 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi centrinio depozitoriumo valdymo organo nario, finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nario, finansų maklerio įmonės valdymo organo nario, finansų maklerio įmonės vadovo, kitos valstybės narės finansų maklerio įmonės filialo vadovo arba kito fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 909/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.“
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1146
straipsnio 6 dalyje vietoj nuorodos į 1 dalies 1 punktą įrašytina nuoroda į 1 dalies 2 punktą. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 114 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1
mln. eurų.“
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbrauktinas 2 punktas, nes jame nurodyta 2007 m. rugsėjo 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje, nebegalioja (panaikinta Direktyva 2014/65/ES). Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24). 2. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1). 32. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1). 43. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL 2012 L 86, p. 1). 54. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1). 65. 2013 m. birželio 26 d.
ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338). 76. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1). 87. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1). 98. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL 2016 L 175, p. 8). 109. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1). 1110. 2014 m. gegužės 15 d.
ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190). 1211. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL 2014 L 257, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1). 1312. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1). 1413. 2015 m. lapkričio
popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2015 L 337, p. 1). 1514. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL 2016 L 171, p. 1).“
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 48.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d., o šio straipsnio 3 dalyje, jog Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. gegužės 31 d. Pastebėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Be to, projektu siūloma pakeisti galiojančią ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros tvarką, todėl ūkio subjektams gali būti reikalingas terminas pasirengti įgyvendinti naują teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neturėtų būti priimti bent keletą savaičių anksčiau nei įsigalios įstatymas. Pritarti
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 85 straipsnio 4–6 dalis, įsigalioja 2018 m. gegužės 1birželio 15 d.“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas – priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. gegužės 31 birželio 14 d.“
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalyje nustatytas 3 darbo dienų terminas nuo įstatymo įsigaliojimo yra pakankamas sutartims sudaryti. Be to, svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį vertinamoje projekto dalyje nustatytu atveju finansinės priemonės ir informacija apie jų savininkus ir finansinių priemonių likučius finansinių priemonių sąskaitose turi būti perduota centriniam depozitoriumui. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo emitento arba kito finansines priemones išleidusio asmens sutartis su sąskaitų tvarkytoju dėl pastarojo išleistų finansinių priemonių sąskaitų, kuriose darant įrašus fiksuojama nuosavybės teisė į finansines priemones, tvarkymo yra nutraukta ar nesudaryta, emitentas arba kitas finansines priemones išleidęs asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 10 darbo dienasų nuo įstatymo įsigaliojimo, sudaryti tokią sutartį su sąskaitų tvarkytoju. Už tokios sutarties sudarymą yra atsakingas emitento arba kito finansines priemones išleidusio asmens valdymo organas. Jeigu šiame punkte nustatyta tvarka sutartis su sąskaitų tvarkytoju nesudaroma, tai finansinės priemonės ir informacija apie finansinių priemonių savininkus ir finansinių priemonių likučius tokiose finansinių priemonių sąskaitose privalo būti per 5 darbo dienas nuo šiame punkte numatytai sutarčiai sudaryti nustatyto termino pabaigos perduodama ir saugoma centriniame depozitoriume. Centrinis depozitoriumas savo nustatyta tvarka ir sąlygomis saugo finansines priemones ir perduotą informaciją, tačiau neteikia paslaugų ir operacijų, susijusių su finansinių priemonių perleidimu, išskyrus visų ar dalies finansinių priemonių perdavimą sąskaitų tvarkytojui, kai šių finansinių priemonių savininkas ar asmuo, kuriam perleidžiamos šios finansinės priemonės, yra sudaręs sutartį su sąskaitų tvarkytoju dėl finansinių priemonių sąskaitos, kurioje darant įrašus fiksuojama nuosavybės teisė į finansines priemones, tvarkymo.“
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-04-12 2P 50.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, įstatymu nustatyti kvalifikacijos ir patirties vertinimo kriterijus, įstatymo projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis kokią teisinę galią turi pagal galiojančias įstatymo nuostatas atliktas asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimas. Pritarti Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atitinkantys Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies, 9 ir 49 straipsnių, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytus reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 9 ir 58 straipsniuose nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija, 2018-04-09164 DEL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIU PRIEMONIU RINKU ISTATYMO NR. X-1024 P AKETTTMO ISTATYMO PROJEKTO NR. I 6-8653(4) Lietuvos bankų asociacija, i5nagrinejusi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektą Nr. 16-8653(4), teikia šias konsoliduotas pastabas. PRIDEDAMA: FPRĮ pastabos – 4 lapai.
Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė kiekvienai klientų kategorijai privalo nustatyti tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija atitiktų tikslinės klientų grupės poreikius. Direktyvoje nustatytas reikalavimas, kad finansinės priemonės platinimo strategija būtų tinkama tikslinei klientų grupei („is consistent with the identified target market”), tačiau Įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta, kad tokia strategija atitiktų tikslinės klientų grupės poreikius. Siūlome patikslinti
variantą reikštų, kad procedūra turėtų nurodyti galutinių klientų tikslinę rinką kiekvienam finansiniam instrumentui (atitinkamoje klientų kategorijoje), bet ne klientų kategorijai, kaip nurodytą FPRĮ projekte. Pritarti
pasiūlymą Nr. 1 šių išvadų 7.2 lentelėje. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-09167 Finansų maklerio įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti klientams finansinę priemonę, kurią išleido kitas subjektas, privalo imtis priemonių, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomą finansinę priemonę, jos tvirtinimo procedūrą, tikslinę klientų grupę, kad galėtų suprasti finansinės priemonės esmę ir įvertinti tikslinės klientų grupės poreikius. Direktyvos 16 str. 3 d. numatytas reikalavimas FMĮ suprasti finansinės priemonės esmę ir tikslinę klientų grupę, bet ne jos poreikius („to understand the characteristics and identified target market”). Siūlome tikslinti
priemonės esmę ir įvertinti tikslinęės klientų grupęės poreikius. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 2. 3.
1 Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 3 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 9 dalyje nurodytų reikalavimų. Prašome papildyti 17 str. 1 dalį, kad finansų rinkos dalyvių asociacija, kuri atsakinga už finansų maklerio kvalifikacinį egzaminą, turėtų teisę pripažinti asmens jau įgytą kvalifikaciją. Minėta nuostata yra dabartiniame Finansų rinkų priemonių įstatyme, ir to neįrašius būtų teisinė spraga, būtų nesureguliuotas teisinis santykis. Atkreipiame dėmesį, kad 17 str. 1 dalyje minimi atestuoto finansų maklerio reikalavimai nuolat tobulinti savo kvalifikaciją yra 17 str. 10 dalyje, todėl siūlome pataisyti nuorodą iš 9 į 10 dalį. Siūlome 17 str. 1 dalį išdėstyti taip:
institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 3 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris arba finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens pripažintos kvalifikacijos asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 10 dalyje nurodytų reikalavimų. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3. 4. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-09176 Finansų makleris atestuojamas egzamino būdu. Finansų rinkos dalyvių asociacija kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. Egzaminai rengiami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Finansų maklerių atestavimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.
Prašome papildyti 17 str. 6 dalį, kad finansų rinkos dalyvių asociacija arba jos pasitelktas trečias asmuo turėtų teisę nustatyti papildomus teisės aktus detalizuojančius finansų maklerio atestavimą. Siūlome 17 str. 6 dalį išdėstyti taip: Finansų makleris atestuojamas egzamino būdu. Finansų rinkos dalyvių asociacija kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. Egzaminai rengiami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Finansų maklerių atestavimo tvarką nustato šis įstatymas, priežiūros institucijos teisės aktai ir finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečio asmens teisės aktai. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 4. 5. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-09
4 Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos finansų maklerio konsultantų ir finansų maklerio generalinės licencijos įsigaliojus šiam įstatymui laikomos galiojančiomis ir patvirtinančiomis, kad finansų makleris yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir atestuotas bei turi teisę vykdyti šios įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas operacijas. Prašome papildyti įstatymo baigiamųjų nuostatų 2 str. 4 dalį, kad būtų aiškumas dėl fizinių asmenų, kurių kvalifikaciją pripažino Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Siūlome 2 str. 4 dalį išdėstyti taip:
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos finansų maklerio konsultantų ir finansų maklerio generalinės licencijos įsigaliojus šiam įstatymui laikomos galiojančiomis ir patvirtinančiomis, kad finansų makleris yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir atestuotas bei turi teisę vykdyti šios įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas operacijas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos banko priimti sprendimai dėl fizinių asmenų kvalifikacijos pripažinimo galioja iki tuose sprendimuose nurodyto termino. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 5. 6.
102 Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, skirtą pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, jei tokia nauda, atsižvelgiant į jos pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi. Atsižvelgiant į Direktyvoje vartojamas nuostatas, siūlome keisti terminą „skirtą pagerinti“ į „kuri gali pagerinti“ Pritarti
pasiūlymą Nr. 7. 7. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-092911 Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, skirtą klientams teikiamų paslaugų kokybei pagerinti, jei tokia nauda, atsižvelgiant į pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi. Atsižvelgiant į Direktyvoje vartojamas nuostatas, siūlome keisti terminą „skirtą pagerinti“ į „kuri gali pagerinti“. Pritarti
pasiūlymą Nr. 8. 8. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-0929121 skirti klientui teikiamų paslaugų kokybei pagerinti Siūlome tikslinti Įstatymo 29 straipsnio 12 dalies 1 punktą taip: „skirti numatyti klientui skirtų teikiamų paslaugų kokybei pagerinti“. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 9. 9.
14 Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais Atsižvelgdami į Direktyvos formuluotes, Įstatymo 29 straipsnio 14 dalyje siūlome taip tikslinti vertimą:
5 Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, turi pakankamai iš anksto aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams informaciją apie finansų maklerio įmonę ir jos teikiamas paslaugas, finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, klientų pavedimų vykdymo vietas, pavedimų vykdymo išlaidas ir kitus susijusius mokėjimus. Direktyvos 24 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas pateikti informaciją „in good time“ į Įstatymo 29 straipsnio 5 dalį perkeltas nurodant, kad informaciją pateikiama „prieš pradėdama teikti investicines paslaugas“ ir „pakankamai iš anksto“. Mūsų nuomone, siekiant į Įstatymą perkelti nuostatas, kurios įtvirtintos Direktyvoje, kad turėtume galimybę poįstatyminiais aktais įgyvendinti Level 2 reikalavimus ir, jei taikoma, joje numatytas išimtis šiam reikalavimui, siūlome tikslinti šią nuostatą nurodant, kad „Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, turi laiku pakankamai iš anksto aiškiai ir suprantamai suteikti <…>” Pritarti iš dalies Manytina, kad siekiant investuotojų interesų apsaugos, informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 6. 11.
61 finansų maklerio įmonė, teikianti investavimo rekomendaciją, turi pakankamai iš anksto, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendaciją, informuoti klientą Atsižvelgdami į Įstatymo 29 straipsnio 5 dalies komentare numatytus argumentus, „pakankamai iš anksto” siūloma keisti į “laiku”. Nepritarti Direktyva numato, kad įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikiama iš anksto. 12. Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-093311 Finansų maklerio įmonė, vykdanti klientų pavedimus, privalo nuolat stebėti, ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir pavedimų vykdymo politika yra veiksminga, o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir (arba) pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinamos, atsižvelgiant, inter alia, į pagal šio straipsnio 5 ir 9 dalyse paskelbtą informaciją. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimams vykdyti naudojamų priemonių arba pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus. 1) Direktyvoje nenumatyta, kad FMĮ turi ištaisyti trūkumus
„nedelsdama“. Siūlome Įstatymo 33 str. 11 d. pirmame sakinyje ištrinti žodį
„nedelsdama“
2) Direktyvos 27 str. 7 d. antrame sakinyje “execution arrangements” neteisingai išversta kaip “pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir (arba) pavedimų vykdymo politika“. Direktyvoje sąvokos “execution arrangements” ir
„execution policy“ turi skirtingą reikšmę ir Įstatyme neturėtų būti
vartojamos kaip sinonimai. 3)Siūlome sąvokos „on a regular basis“ vertimą „nuolat“ keisti į
„periodiškai“ arba „laikas nuo laiko“ ar pan. „Nuolat“ reiškia be paliovos,
visą laiką, o „on a regular basis“ reikšmė - tam tikrais intervalais (kas dieną, kas mėnesį ir pan.). Siūlome pakoreguoti Įstatymo 33 str.
11 d.:
„[...] nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi nuolat periodiškai stebėti ir
analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir (arba) pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinamos, atsižvelgiant, inter alia, į pagal šio straipsnio 5 ir 9 dalyse paskelbtą informaciją. [...]“ Pritarti Manytina, kad trūkumai turėtų būti šalinami nedelsiant, kai jie yra identifikuojami ir kai tai tampa įmanoma. Taip yra užtikrinama geresnė investuotojų interesų apsauga. Pasiūlymas:
Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 11. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11,
21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70¹, 72, 73, 74, 75¹straipsnių, priedo pakeitimo ir 65¹, 66, 68, 68¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr.
IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14¹, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11² straipsniu ir 27, 162, 163¹, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6¹, 39¹, 57¹, 58¹, 58², 58³ straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21², 28¹, 28², 33¹, 33²straipsniais ir 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr.
XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56,
įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr.
XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL
negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą Maskaliovienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1899, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, Komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-23164 Argumentai: Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė (toliau – FMĮ) kiekvienai klientų kategorijai privalo nustatyti tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija atitiktų tikslinės klientų grupės poreikius. Direktyvoje 2014/65/ES nustatytas reikalavimas, kad finansinės priemonės platinimo strategija būtų tinkama tikslinei klientų grupei („is consistent with the identified target market”), tačiau Įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta, kad tokia strategija atitiktų tikslinės klientų grupės poreikius. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė privalo nustatyti kiekvienos finansinės priemonės tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija atitiktų tikslinės klientų grupės poreikius yra tinkama nustatytai tikslinei klientų grupei.“
7 Argumentai: Direktyvos 2014/65/ES 16 str. 3 d. numatytas reikalavimas FMĮ suprasti finansinės priemonės esmę ir tikslinę klientų grupę, bet ne jos poreikius („to understand the characteristics and identified target market”), todėl siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų maklerio įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti klientams finansinę priemonę, kurią išleido kitas subjektas, privalo imtis priemonių, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomą finansinę priemonę, jos tvirtinimo procedūrą, tikslinę klientų grupę, kad galėtų suprasti finansinės priemonės esmę ir įvertinti tikslinėsę klientų grupėsę poreikius.“
1 Argumentai: Siekiant, kad finansų rinkos dalyvių asociacija, kuri atsakinga už finansų maklerio kvalifikacinį egzaminą, turėtų teisę pripažinti asmens jau įgytą kvalifikaciją, ir suderinti nuostatą su jau esančia dabartiniame Finansų rinkų priemonių įstatyme, siūlytina papildyti 17 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip (taip pat žiūrėti į atsižvelgimą į Teisės departamento 14 pastabą): „1.
Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 3 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris arba finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens pripažintos kvalifikacijos asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 10 dalyje nurodytų reikalavimų.“
6 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad finansų rinkos dalyvių asociacija arba jos pasitelktas trečias asmuo turėtų teisę nustatyti papildomus teisės aktus detalizuojančius finansų maklerio atestavimą, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Finansų makleris atestuojamas egzamino būdu. Finansų rinkos dalyvių asociacija kvalifikacinį
egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. Egzaminai rengiami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Finansų maklerių atestavimo tvarką nustato šis įstatymas, ir priežiūros institucijos ir finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečio asmens teisės aktai.“
4 P Argumentai: Siekiant, kad būtų aiškumas dėl fizinių asmenų, kurių kvalifikaciją pripažino Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo, siūlytina papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos finansų maklerio konsultantų ir finansų maklerio generalinės licencijos įsigaliojus šiam įstatymui laikomos galiojančiomis ir patvirtinančiomis, kad finansų makleris yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir atestuotas bei turi teisę vykdyti šios įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas operacijas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos banko priimti sprendimai dėl fizinių asmenų kvalifikacijos pripažinimo galioja iki tuose sprendimuose nurodyto termino.“
5 Argumentai: Manytina, kad siekiant investuotojų interesų apsaugos, informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines
paslaugas, turi laiku kuo anksčiau aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams informaciją apie finansų maklerio įmonę ir jos teikiamas paslaugas, finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, klientų pavedimų vykdymo vietas, pavedimų vykdymo išlaidas ir kitus susijusius mokėjimus.“
102 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/65/ES vartojamas nuostatas, siūlytina keisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies 2 punkto terminą „skirtą pagerinti“ į „kuri gali pagerinti“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nepriimti, o gavusi – nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti užmokestį, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginę ar nepiniginę naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams.
Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, kuri gali pagerinti skirtą klientams teikiamų paslaugų kokybei pagerinti kokybę, jei tokia nauda, atsižvelgiant į jos pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.“
11 Argumentai: Žiūrėti argumentus BFK pasiūlymui Nr. 6. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Jei teikiama finansinių priemonių portfelio
valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grąžinti mokesčius, komisinį atlyginimą arba kitokią piniginio ar nepiniginio pobūdžio naudą, kurią sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba šių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams. Informacija apie finansų maklerio įmonės gautą nereikšmingą nepiniginę naudą, kuri gali pagerinti skirtą klientams teikiamų paslaugų kokybę kokybei pagerinti, jei tokia nauda, atsižvelgiant į pobūdį ir dydį, negali būti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi būti aiškiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.“ Pritarti 9.
121 Argumentai: Žiūrėti argumentus BFK pasiūlymui Nr. 6. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skirti numatyti klientui teikiamų skirtų paslaugų kokybei pagerinti ir“. Pritarti
14 Argumentai: Direktyvos formuluočių vertimo tikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos mokėjimams arba naudai, kurie
sudaro sąlygas arba yra būtini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir valiutos keitimo biržos mokesčius, su priežiūra susijusias rinkliavas ir teisines išlaidas, jei pagal savo pobūdį šie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais.„
11 Argumentai: Siekiant patikslinti Direktyvoje 2014/65/ES vartojamų sąvokų vertimus, siūlytina keisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Finansų maklerio įmonė, vykdanti klientų
pavedimus, privalo periodiškai stebėti, ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir pavedimų vykdymo politika yra veiksminga, o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama, kai tai tampa įmanoma, juos ištaisyti.
Finansų maklerio įmonė turi nuolat periodiškai stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikos apraše, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir
(arba) pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinamos, atsižvelgiant, inter alia, į pagal šio straipsnio 5 ir 9 dalyse paskelbtą informaciją. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimams vykdyti naudojamų priemonių arba pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus.“
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai , kad projekte XIIIP-1896 nustatomi bendrieji pažeidimo senaties terminai yra trumpinami atitinkamai iki 3 ir 5 m., kartu numatant, kad kiti finansų rinką reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti kitokius terminus bei įvertinant ES teisės aktuose nustatytus senaties terminus ir galimus labai sudėtingus bei daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, siūlytina specialius (ilgesnius) terminus nustatyti ir projektui XIIIP- 1899, papildant jį nuostatomis dėl ilgesnių senaties terminų. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 113 straipsnį nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalį bei į lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai. 2. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.
Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė