Projekto
lyginamasis variantas
43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 6. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos bankas nustato kredito ir mokėjimo įstaigoms ir kitiems subjektams, kurie verčiasi banknotų ir monetų gavimu, tvarkymu ir jų pakartotiniu išleidimu į apyvartą, Lietuvos Respublikos pinigų ir Europos Sąjungos bendros valiutos banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūri, kaip šie reikalavimai vykdomi grynųjų pinigų tvarkytojos – įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
Nr. 1210/2010 ir Sprendime ECB/2010/14 nustatytus grynųjų pinigų tvarkymo veiklos – eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – grynųjų pinigų tvarkymo veikla) – reikalavimus.“
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų veikimą, įskaitant Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymą;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos bankas vykdo veiklą, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti.
Už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.“4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytiems finansų
rinkos dalyviams (toliau – prižiūrimi finansų rinkos dalyviai) ir kitiems asmenims taiko įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas poveikio priemones, finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomus nurodymus, įpareigojimus, draudimus ir kitas kitiems asmenims privalomas vykdyti priemones, išskyrus atvejus, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai atlieka Europos Centrinis Bankas;“. 2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 21 punktu: „21) sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo;“. 3. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 22 punktu: „22) tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką;“. 4. Buvusį 11 straipsnio 1 dalies 21 punktą laikyti 23 punktu. 5. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos banko valdyba gali dalį savo funkcijų pavesti vykdyti valdybos pirmininkui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 ir 22 punktuose nurodytas funkcijas.“ 5.6. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos banko valdyba gali visas ar dalį savo funkcijų, nustatytų šio
straipsnio 1 dalies 13, 18 ir 19 punktuose, pavesti vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams arba pagal šio įstatymo 17¹ straipsnio nuostatas Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu: „17¹ straipsnis. Kolegialūs Lietuvos banko valdybos sudaromi organai
dalies nuostatas gali būti pavestos Lietuvos banko valdybos funkcijos, sudaro, jų sudėtį ir reglamentą, kuriame nustatomos tokio kolegialaus organo funkcijos ir darbo organizavimo tvarka, tvirtina Lietuvos banko valdyba. 2. Lietuvos banko valdybos sudaromų kolegialių organų, kuriems būtų pavedama vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 13 ir 18 punktuose nurodytas funkcijas, nariais gali būti skiriami tik Lietuvos banko tarnautojai. 3. Kolegialaus organo, kuriam būtų pavedama vykdyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytas funkcijas, nariais, be Lietuvos banko tarnautojų, gali būti skiriami ir kiti Lietuvos banko valdybos nustatytų valstybės institucijų, prižiūrimus finansų rinkos dalyvius ir finansinių paslaugų vartotojus vienijančių organizacijų deleguoti atstovai, atitinkantys Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnyje nustatytus reikalavimus (toliau visi šie asmenys vadinami deleguotais nariais). Deleguotų narių skaičius negali viršyti vieno trečdalio kolegialaus organo narių sudėties.
Deleguotiems nariams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 18¹ ir 19 straipsnių nuostatos.“
21¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros
išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir į jų prisiimamą riziką. Finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti arba pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau negu vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.“ 2.
Pakeisti 21¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 31 dienos. Jeigu finansų rinkos dalyviui priskaičiuotų įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydis sudaro mažiau negu 50 eurų, jis nuo įmokos atleidžiamas. Už praleistą įmokų sumokėjimo terminą finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą.“
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 1.
Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Ccentrinės kredito unijaos, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų maklerio įmonės priklausomi tarpininkai, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, prižiūrimi duomenų tiekėjai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai, nacionalinės plėtros įstaigos ir valiutos keityklų operatoriai. 2.
finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
Respublikoje, Ccentrinėsių kredito unijosų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinėsių kredito unijosų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
maklerio įmonės priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
valiutos keityklos operatorių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
Respublikoje, Ccentrinėsių kredito unijosų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinėsių kredito unijosų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
maklerio įmonės priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
valiutos keityklos operatorių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
1286/2014 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas. 11) atlieka sutelktinio finansavimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas.;
13) atlieka nacionalinių plėtros įstaigų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. 2¹3. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos Centriniam Bankui. 34. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę:
veiklos ir finansų rinkos priežiūros;
2) neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingą reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
nustatytais atvejais – ir kitus asmenis atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, o esant pagrindui įtarti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus;
4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus.
Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindas taikyti poveikio priemones;
5) raštu atkreipti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, už kuriuos netaikytini įstatymų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, trūkumai, jų priežastys ir sąlygos;
6) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
47) finansų rinką reglamentuojančių įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;
8) kreiptis į teismą dėl pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus saugomų viešųjų interesų gynimo;
9) reikalauti, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių auditoriai pateiktų informaciją apie šių subjektų auditą, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti.
Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams;
10) viešai atskleisti vartotojų apsaugai ar kitų viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją; 511) turėti kitokių teisių, nustatytų šiame įstatyme, taip pat šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai. 4.5. Šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi:
institucijomis;
atliekama finansų rinkos priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Perspektyvinis požiūris reiškia, kad siekiama kuo anksčiau nustatyti galimas rizikas ir imtis priemonių joms šalinti. Rizikos vertinimu pagrįstas požiūris reiškia, kad veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu ir mastu. 7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas. 8. Lietuvos bankas, siekdamas atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento.
Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. 10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas. 7.11. Pagal šio straipsnio ir 42¹ straipsnio nuostatas Lietuvos bankui privaloma pateikti informacija apima ir informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 512. Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. 613. Lietuvos bankas, nustatęs faktus, liudijančius galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.“
Papildyti Įstatymą 42¹ straipsniu: „42¹ straipsnis. Lietuvos banko rengiami patikrinimai 1.
Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos bankas taip pat turi teisę atlikti patikrinimus paaiškėjus aplinkybėms, susijusioms su galimais finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais. 2. Lietuvos bankas sprendžia dėl jam pateiktų skundų arba pranešimų (toliau – skundas) apie galimus finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nagrinėjimo arba atsisakymo nagrinėti. 3. Lietuvos bankas nepradeda patikrinimo pagal gautą skundą apie galimą finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jeigu:
1) skunde nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai;
2) nagrinėti skunde nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai;
3) skunde nurodyti faktai yra nagrinėjami arba jau buvo nagrinėti ir dėl jų yra priimtas Lietuvos banko sprendimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
4) skundą pateikęs asmuo per Lietuvos banko nustatytą terminą nepateikė patikrinimui pradėti reikalingų faktinių duomenų ir pagrindžiančių dokumentų;
5) yra pasibaigę šio įstatymo 43³ straipsnio 16 dalyje nustatyti senaties terminai;
6) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimą;
7) skunde nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimas neatitinka Lietuvos banko vykdomos rizikos vertinimu pagrįstos finansų rinkos priežiūros tikslų;
8) teisės akto pažeidimas yra akivaizdus ir dėl to jo nagrinėjimas pagal šio įstatymo 43² ar 43³ straipsnio nuostatas pradedamas be patikrinimo. 4. Patikrinimų rūšis ir atlikimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 5.
turi teisę:
1) gauti žodinius arba rašytinius prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, jų vadovų ir darbuotojų, taip pat asmenų, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų padarymu, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys arba jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) apklausti šios dalies 1 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekdami gauti su patikrinimo dalyku susijusios informacijos;
3) laisvai įeiti į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų asmenų patalpas darbo metu, tikrinti apskaitos ir kitus dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) laisvai įeiti į kitų šios dalies 3 punkte nenurodytų juridinių asmenų, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų padarymu arba susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas darbo metu ir atlikti jų patikrinimą, peržiūrėti patikrinimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
5) kai patikrinimas atliekamas pagal šios dalies 3 ar 4 punkto nuostatas, susipažinti su juridinio asmens vadovų ir darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
6) laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai;
7) įtardami teisės akto pažeidimo padarymą, užantspauduoti juridinio asmens naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 darbo dienoms;
8) patikrinimo metu naudoti technines priemones ir jomis fiksuoti faktines aplinkybes;
9) įtardami teisės akto pažeidimo padarymą, gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
10) gauti iš kredito ir kitų finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
11) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų;
12) turėti kitų finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų teisių.
Atlikdami patikrinimą, Lietuvos banko įgalioti tarnautojai turi teisę:
1) gauti žodinius arba rašytinius prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, jų vadovų ir darbuotojų, taip pat asmenų, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų padarymu, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys arba jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) apklausti šios dalies 1 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekdami gauti su patikrinimo dalyku susijusios informacijos;
3) laisvai įeiti į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų asmenų patalpas darbo metu, tikrinti apskaitos ir kitus dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) laisvai įeiti į kitų šios dalies 3 punkte nenurodytų juridinių asmenų, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų padarymu arba susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas darbo metu ir atlikti jų patikrinimą, peržiūrėti patikrinimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
5) kai patikrinimas atliekamas pagal šios dalies 3 ar 4 punkto nuostatas, susipažinti su juridinio asmens vadovų ir darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
6) laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai;
7) įtardami teisės akto pažeidimo padarymą, užantspauduoti juridinio asmens naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 darbo dienoms;
8) patikrinimo metu naudoti technines priemones ir jomis fiksuoti faktines aplinkybes;
9) įtardami teisės akto pažeidimo padarymą, gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
10) gauti iš kredito ir kitų finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
11) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų;
12) turėti kitų finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų teisių. 6.
pagrindą įtarti finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumus ir jeigu kyla grėsmė finansų sistemos stabilumui ar kitiems viešiesiems interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti įtariamą neteisėtą veiklą, iki bus atliktas patikrinimas ir priimtas Lietuvos banko sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. 7. Veiksmai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 4, 5, 7 ir 9 punktuose ir 6 dalyje, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. 8. Jeigu Lietuvos bankas priima sprendimą dėl veiksmų, kuriems atlikti reikalingas teismo leidimas, prašymas leisti atlikti šiuos veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi patikrinimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, kuriais patvirtinami įtariami pažeidimai, finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumai arba grėsmė finansų sistemos stabilumui ar kitiems viešiesiems interesams. Prašymą išduoti teismo leidimą rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per
skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 9.
straipsnio 5 dalyje, išskyrus 5 dalies 2 punktą nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos poveikio priemonės. 10. Šio straipsnio 5 dalyje, išskyrus 5 dalies 2 punktą, nustatytoms teisėms įgyvendinti Lietuvos bankas gali pasitelkti policijos pareigūnus.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros tikslais gautos informacijos apsauga Informacijos, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, apsaugai taikomos šio įstatymo 19 straipsnio ir finansų rinką reglamentuojančių įstatymų nuostatos. 1. Informacijai, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, apsaugoti taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos. 2. Informacija, gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis Lietuvos bankas, jo esami arba buvę tarnautojai, Lietuvos banko vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota finansų rinkos priežiūros tikslais gauta informacija. 4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis. 5.
gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti tik atlikdamas jam pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
1) tikrindamas, kaip laikomasi finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) taikydamas poveikio priemones;
3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;
4) kitose bylose dėl teisinių santykių, kuriuos reguliuoja finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai. 6. Lietuvos bankas turi teisę viešai paskelbti savo teisės aktų arba 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p.12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010), 32 straipsnyje nustatyta tvarka atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir perduoti juos Europos bankininkystės institucijai. 7.
7Priežiūros tikslu gauta informacija gali būti perduota:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant bylas dėl prižiūrimo finansų rinkos dalyvio bankroto arba priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jei informacija būtina jų funkcijoms atlikti;
4) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės narės (toliau kartu šiame straipsnyje – Europos Sąjungos valstybė narė) įstaigoms, administruojančioms indėlių draudimo sistemas, įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemas arba draudėjų apsaugos fondus, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
5) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
6) Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms institucijoms, jeigu ji reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, atlikti, o kritinėmis situacijomis
7) Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms, kurioms pavesta vykdyti makroprudencinę politiką, jei ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti;
8) Europos bankininkystės institucijai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010;
9) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kaip numatyta 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84);
10) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL 2010 L 331, p. 48);
11) Europos sisteminės rizikos valdybai, kai ši informacija reikšminga jos funkcijoms, vykdomoms pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1), atlikti, o kritinėmis situacijomis – nedelsiant;
12) Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės asmenims, atsakingiems už prižiūrimų finansų rinkos dalyvių likvidavimo arba bankroto ir kitų panašių procedūrų kontrolę, ir valstybės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą;
13) centrinėms kredito unijoms, taip pat sutartinėms arba institucinėms užtikrinimo sistemoms, nurodytoms 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p.
648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) 113 straipsnio 7 dalyje, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
14) subjektams, vykdantiems prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pertvarkymo, reorganizavimo, bankroto, likvidavimo procedūras, jei ji būtina jų funkcijoms atlikti;
15) kritinėmis situacijomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje ir 70¹ straipsnio
valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
16) prižiūrimo finansų rinkos dalyvio arba finansinės grupės, kuriai priklauso prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, įmonių auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių asmenų priežiūrą, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;
17) Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo arba perdraudimo įmonių nepriklausomiems aktuarams ir institucijoms, atsakingoms už šių aktuarų priežiūrą;
18) kitoms valstybės institucijoms, jei ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina dėl finansų rinkos priežiūros, pažeidimų prevencijos arba prižiūrimų finansų rinkos dalyvių pertvarkymo. 8. Šio straipsnio 7 dalies 3–7, 12, 14, 16–18 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme. 9.
būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti keitimąsi priežiūros tikslais gauta informacija, ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme. 10. Priežiūros tikslais iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijos gauta informacija arba informacija, gauta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atlikto patikrinimo metu, gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalies 3, 5, 12, 13, 15, 16, 17 ir 18 punktus arba šio straipsnio 9 dalį, jei yra gautas informaciją pateikusios institucijos arba Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. 11. Jei priežiūros tikslais gautą informaciją sudaro asmens duomenys, Lietuvos bankas ir kiti asmenys, kuriems ši informacija perduota, juos tvarko asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir informacijai, gautai informavimo ar statistikos tikslais pagal Bankų įstatymo 70 straipsnio 1 ir 2 dalis.“
Papildyti Įstatymą 43¹ straipsniu: „43¹ straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą arba atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir
aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus arba atlikti kitus veiksmus (toliau visi kartu šiame straipsnyje – leidimai) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr.
1024/2013, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai. 2. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 30 dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos arba per kitus finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus terminus. Jeigu pateikti dokumentai turi formos ar turinio trūkumų arba pateikti ne visi dokumentai ar informacija reikalingi sprendimui priimti, Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti pašalinti trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Be to, Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jei Lietuvos bankas motyvuotai pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba juos savarankiškai pateikia leidimo prašantis asmuo, prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas, jeigu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. 3. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami prižiūrimų finansų rinkos dalyvių klientų interesai arba kils pavojus finansų sistemos stabilumui ir patikimumui ar kitiems viešiesiems interesams, taip pat jei yra kiti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti leidimo neišdavimo pagrindai. 4. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 5darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėjus, jeigu finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Lietuvos banko atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 43² straipsniu Papildyti Įstatymą 43² straipsniu: „43² straipsnis. Lietuvos banko duodami privalomi nurodymai
nustatytus privalomus nurodymus, jeigu yra bent vienas iš finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų privalomų nurodymų taikymo pagrindų. 2. Prieš spręsdamas, ar duoti privalomus nurodymus, Lietuvos bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro privalomų nurodymų taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama duoti privalomą nurodymą. Lietuvos bankas turi teisę neatsižvelgti į pavėluotai pateiktus paaiškinimus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso dėl privalomų nurodymų davimo metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas Lietuvos bankui netrukdo spręsti klausimo dėl privalomo nurodymo taikymo. 3. Privalomų nurodymų davimo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki privalomo nurodymo davimo klausimo svarstymo dienos.
Asmuo, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar duoti privalomus nurodymus, jeigu asmeniui arba jo atstovui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų registruotu laišku siunčiamų pranešimų įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena, o pranešimo, išsiųsto elektroninių siuntų pristatymo adresu, – po pranešimo išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsisakymas priimti pranešimą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta pranešimo įteikimui. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, Lietuvos bankas turi teisę spręsti, ar duoti privalomus nurodymus, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.
Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, duotas privalomas nurodymas, turi teisę per
paaiškinimus dėl pagrindo duoti privalomą nurodymą nebuvimo. Lietuvos bankas per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl duoto privalomo nurodymo atšaukimo arba neatšaukimo. 5. Motyvuotu asmens, kuriam duotas privalomas nurodymas, prašymu Lietuvos bankas turi teisę privalomo nurodymo įvykdymo terminą atidėti, jeigu įvykdyti duoto privalomo nurodymo laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir Lietuvos bankui yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. 6. Privalomas nurodymas, kuris taikomas laikinai, taikomas iki Lietuvos banko sprendime dėl privalomo nurodymo davimo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą jį atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti privalomą nurodymą išnyko, atšaukia laikinai taikomą privalomą nurodymą. 7. Privalomų nurodymų davimas neatima teisės Lietuvos bankui kartu taikyti ir finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių.“
Papildyti Įstatymą 43³ straipsniu:
„43³ straipsnis. Poveikio priemonių taikymas
įstatymuose nustatytas poveikio priemones, jeigu yra bent vienas iš įstatymuose nustatytų poveikio priemonių taikymo pagrindų. 2.
bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę. Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jo nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso dėl poveikio priemonės metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas ar pavėluotas pateikimas Lietuvos bankui netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo. 3. Poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar taikyti poveikio priemones, jeigu asmeniui ar jo atstovui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.
Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų registruotu laišku siunčiamų pranešimų įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena, o pranešimo, išsiųsto elektroninių siuntų pristatymo adresu, – po pranešimo išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsisakymas priimti pranešimą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta pranešimo įteikimui. 4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą arba kitus viešuosius interesus, Lietuvos bankas turi teisę spręsti, ar taikyti poveikio priemones, išskyrus baudas, neatsižvelgdamas į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Lietuvos bankas per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo. 5.
teisę susipažinti su Lietuvos banko turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę užduoti klausimų liudytojams, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija negali būti išslaptinta, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą. 6. Baigęs svarstyti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, Lietuvos bankas per 5 darbo dienas priima sprendimą:
kai nutraukiamas poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymas šio straipsnio
priemonę, taip pat šio įstatymo 43⁴ straipsnyje nustatytais atvejais;
nustatytų veiksmų. 7.
priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:
1) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę;
2) dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti;
3) juridinio asmens kaltę, fizinio asmens kaltės formą ir rūšį, taip pat asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą;
4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su Lietuvos banku atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
5) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui;
7) priemones, kurių asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, imasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų;
8) kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. 8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. 9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pažeidimą padaro tyčia, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į prižiūrimo finansų rinkos dalyvio pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą.
Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės. 10. Kai taikoma poveikio priemonė yra bauda, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio straipsnio 7–9 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiuoju etapu pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. 11. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos banko sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, įstatymo pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir jų vertinimas, jo apskundimo tvarka. 12. Lietuvos banko sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu įstatymuose arba sprendime nenustatyta kitaip, ir tokiam asmeniui taikomas ne anksčiau, negu jam įteikiamas sprendimas. Lietuvos banko sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai. 13. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.
Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti poveikio priemonę išnyko, atšaukia lakinai taikomą poveikio priemonę. 14. Lietuvos bankas tam pačiam asmeniui gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio Lietuvos bankui svarstyti klausimą dėl finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų Lietuvos banko išduotų licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo (atšaukimo). 15. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones, išskyrus poveikio priemonę viešą paskelbimą apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba neskelbiama. Lietuvos bankas užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama ne mažiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 16. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. 17. Medžiaga apie pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas.
Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymą, stabdomas šio straipsnio 16 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas šio straipsnio 16 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas nutraukiamas.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁴ straipsniu:
„43⁴straipsnis. Lietuvos banko teisė netaikyti poveikio priemonių
Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į šio įstatymo 43³ straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio įstatymo 43³ straipsnio 9 dalyje ar kituose įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.“14 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁵ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁵ straipsniu: „43⁵ straipsnis. Lietuvos banko sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
nesustabdo skundžiamo sprendimo galiojimo ir sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, ar veiksmo vykdymo.“15 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁶ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁶ straipsniu: „43⁶ straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
banko paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kai asmuo gauna Lietuvos banko sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2. Jeigu yra motyvuotas asmens prašymas, Lietuvos bankas turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, jeigu asmuo negali laiku sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių. 3. Lietuvos banko sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar, jeigu Lietuvos banko sprendimas buvo apskųstas, teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai baudos sumokėjimas buvo išdėstytas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti per 3 metus nuo išdėstymo termino pabaigos.“16 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁷ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁷ straipsniu: „43⁷ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas ir Lietuvos bankas nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 ar jų įgyvendinamuosius teisės aktus, nuostatų pažeidimą.
Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
procedūros;
išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
nustatyta tvarka;
pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.“17 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau –
vartotojai) ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių.
Šioje dalyje nurodytoms paslaugoms apibūdinti toliau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „finansinės paslaugos“, o šių paslaugų teikėjams – „finansų rinkos dalyviai.“.“
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus ir informuotuosius investuotojus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;“. 18 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju³ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju³skirsniu:
47⁵ straipsnis. Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūrą
bankas grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklą prižiūri ir poveikio priemones grynųjų pinigų tvarkytojams taiko vadovaudamasis šio įstatymo, Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, Reglamento (ES) Nr. 1210/2010, Sprendimo ECB/2010/14 ir Lietuvos banko teisės aktų dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūros nuostatomis. Ši priežiūra neapima kitos grynųjų pinigų tvarkytojų vykdomos veiklos, kurios nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Lietuvos bankas, atlikdamas grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūrą, turi teisę duoti privalomus nurodymus grynųjų pinigų tvarkytojams, taip pat jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
straipsnis. Lietuvos banko rengiami grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimai 1.
Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2. Patikrinimų rūšis, periodiškumą, jų atlikimo ir įforminimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Atliekant patikrinimą, Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų teisėms mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 42¹straipsnio 5 dalies 1, 2,3, 6, 8 ir 11 punktų nuostatos. Lietuvos banko įgalioti atstovai taip pat turi teisę laikinai paimti tikrinamo grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkytų eurų banknotų ar monetų ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, kad būtų galima juos patikrinti Lietuvos banko patalpose. 4. Lietuvos banko tarnautojų reikalavimai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas teises yra privalomi grynųjų pinigų tvarkytojui. Už šių reikalavimų nevykdymą grynųjų pinigų tvarkytojui taikomos šio įstatymo 47⁷ straipsnyje nustatytos poveikio priemonės. 5. Lietuvos bankas šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms teisėms, išskyrus teisę, nustatytą šio įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte, įgyvendinti gali pasitelkti policijos pareigūnus. 6. Informacijos, kurią Lietuvos bankas gauna grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tikslais, apsaugai taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos. 47⁷straipsnis. Lietuvos banko duodami privalomi nurodymai ir poveikio priemonių taikymas
bankas, nustatęs pažeidimų, grynųjų pinigų tvarkytojui duoda vieną ar kelis privalomus nurodymus:
apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas;
2) per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. 2. Grynųjų pinigų tvarkytojai privalo vykdyti Lietuvos banko privalomus nurodymus jo nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą dieną po įvykdymo, apie tai raštu pranešti Lietuvos bankui. 3.
nurodymų davimas neatima teisės Lietuvos bankui kartu taikyti ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų poveikio priemonių. 4. Lietuvos bankas taiko tam pačiam asmeniui, padariusiam pažeidimus, vieną ar kelias poveikio priemones:
priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
ECB/2010/14 nustatyta ar Lietuvos banko pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
nurodymai;
ECB/2010/14 reikalavimų, susijusių su eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimu. 6. Lietuvos bankas skiria juridiniam asmeniui iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. 7. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 8. Jeigu dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 6 arba 9 dalyje nurodytą baudos dydį, Lietuvos bankas skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio. 9.
atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, Lietuvos bankas vietoj šio straipsnio 6 dalies nurodytos baudos skiria juridiniams asmenims baudą iki 100 000 eurų. 10. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytais atvejais Lietuvos bankas už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 11. Lietuvos banko sprendimui dėl poveikio priemonių taikymo, jų rūšių, dydžiųir taikymo terminų, informavimui apie pritaikytas poveikio priemones, teisei neskirti poveikio priemonių, juridinio asmens patraukimo atsakomybėn senaties terminui ir piniginių baudų išieškojimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43³straipsnio 2–13, 15 ir 16 dalių ir 43⁴–43⁶ straipsnių nuostatos. 12. Baudos apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos banko teisės aktai.“19 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Eil. Nr. Rinkos dalyviai Įmokų bazė
įmokų dydis
įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,017 proc. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0057 proc. 3. Vartojimo kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų suma 0,0085 proc. 0,0125 proc. 4.
4Elektroninių pinigų įstaigos; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Neapmokėtų elektroninių pinigų metinis vidurkis ir mokėjimo paslaugų, metinė apyvarta Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos 0,01 proc. 0,65 proc. 5. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Neapmokėtų elektroninių pinigų metinis vidurkis ir mokėjimo paslaugų, metinė apyvarta Metinės su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos 0,005 proc. 0,65 proc. 6. Mokėjimo įstaigos Mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos 0,01 proc. 0,65 proc. 7. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų mokėjimo įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Metinės su mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos 0,005 proc. 0,65 proc. 8. Draudimo ir perdraudimo įmonės; kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje pasirašytos draudimo Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis 0,26 proc. 9. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje pasirašytos draudimo Draudimo ir perdraudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis 0,13 proc. 10. Finansų maklerio įmonės Metinės pajamos 0,3 proc. 11. Kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės pajamos 0,15 proc. 12.
12Valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Valdomas Valdomų neprofesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų turtas grynųjų aktyvų vertė 0,05 proc. Valdomų informuotiesiems ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė 0,02 proc. 13. Reguliuojamos rinkos operatoriai – 21 721 Eur
15Emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas –
16Emitentai, kurių ne nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių priežiūrą atlieka Lietuvos bankas –
21Kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje Vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų kreditų suma 0,0125 proc. 22. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriai – 3000 Eur
Įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
m. kovo 25 d. Europos Bendrijos steigimo sutartis su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 2. 1992 m. vasario 7 d. Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 3. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų uždraudimų taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 27). 4. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3604/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104a straipsnyje numatytos privilegijos naudotis finansų įstaigomis uždraudimo taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 30). 5. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 152), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (OL 2009 L 17, p. 1). 6. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 157). 7. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89). 8. 2009 m. rugsėjo 16 d.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1). 9. . 10. 9. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (OL 2010 L 267, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu ECB/2012/19 (OL 2012 L 253, p. 19). 10. 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo (OL 2010 L 339, p. 1). 11. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL
m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190). 13. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014, p. 1).“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 15 d. 2.
šio įstatymo įsigaliojimo padarytiems (esant trunkamam pažeidimui – pabaigtiems) pažeidimams vietoj Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 16 dalies nuostatų taikomos atitinkamo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui – pabaigimo) metu galiojusių įstatymų nuostatos, nustatančios Lietuvos banko sprendimų taikyti poveikio priemones priėmimo senaties terminą. 3. Lietuvos bankas iki 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES) bei įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 600/2014), 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011) ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365). Teikiamo FPRĮ tikslas – perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, užtikrinti efektyvesnes ir patikimesnes finansinių priemonių rinkos struktūras, sustiprinti investuotojų apsaugą, tinkamai reguliuoti atsiradusias technologines inovacijas, užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, Projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1nustatyti reikalavimus organizuotos prekybos sistemoms;
2nustatyti reikalavimus algoritminei prekybai;
organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimus;
apribojimus;
neprofesionaliesiems klientams Lietuvos Respublikoje per įsteigtą filialą;
licencijavimo ir veiklos reikalavimus;
7nustatyti poveikio priemones už FPRĮ, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir
Reglamento (ES) Nr.
2015/2365 nuostatų pažeidimus ir įtvirtinti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) pareigas prižiūrint Projekte nustatytų reikalavimų vykdymą;
reikalavimų suderinimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad tam tikra apimtimi šių direktyvų nuostatos reglamentuoja tas pačias finansų maklerio įmonių veiklos ir priežiūros sritis (organizaciniai reikalavimai, valdymas, priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, poveikio priemonės ir pan.). Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/65/ES ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatas bei įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365, turi būti pakeisti ar papildyti dauguma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) straipsnių, taip pat keičias FPRĮ struktūra, todėl teikiamu Projektu siūloma FPRĮ išdėstyti nauja redakcija. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimo įstatymo projektu ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektais (toliau tekste visi įstatymų projektai kartu – Projektas) siekiama įgyvendinti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (toliau
Reglamento nuostatų pažeidimus.
Įgyvendinamo ES teisės akto tikslas – apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus, nustatant pareigą finansų rinkos dalyviams, siūlantiems ir parduodantiems MIPP ir DIP, pateikti klientams vienodos formos ir turinio pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame būtų pateikta esminė informacija apie siūlomą ar parduodamą MIPP ir DIP. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma tikslinti LBĮ, Lietuvos Respublikos bankų įstatymą (toliau – BĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (toliau – FPRĮ), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau
LBĮ projektu taip pat siekiama nustatyti priemones, kuriomis būtų sustiprinta grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos, tikrinant grynųjų pinigų autentiškumą ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, priežiūra, kaip tai reikalaujama Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktuose – 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001, nustatančiame priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1210/2010 dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir apyvartai netinkamų euro monetų tvarkymo ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (toliau – ES teisės aktai).
ES teisės aktuose pabrėžiama veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už grynųjų pinigų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, svarba. Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kita svarbi Projekto rengimą paskatinusi priežastis – šiuo metu esantis teisinio reglamentavimo suderinamumo finansų rinkos priežiūros srityje trūkumas. Iki
finansų rinkos priežiūrą vykdė 3 finansų rinkos priežiūros institucijos – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Draudimo priežiūros komisija). Atitinkamai, finansų rinką reglamentuojantys įstatymai kiekvienai jų numatė savitus rinkos dalyvių priežiūros procesus, teises ir pareigas. Nepaisant to, kad 2012 m. sausio 1 d., įvykus Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai, Lietuvos bankui buvo pavesta vykdyti bendrą finansų rinkos priežiūrą (t. y.
Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija buvo likviduotos, o jų atliekamos priežiūros funkcijos perduotos Lietuvos bankui), galiojantys specialieji įstatymai vis dar numato skirtingus priežiūros procesus kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo srityse. Esama padėtis gerokai apsunkina Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą, rinkos dalyviams, savo ruožtu, neužtikrindama pakankamo teisinio tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos bankui pavesta vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą, Projektu siekiama nustatyti bendrą finansų rinkos priežiūros proceso teisinį reguliavimą kredito įstaigų ir kreditavimo, investicinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, užtikrinti rinkos dalyviams pakankamą teisinį aiškumą ir lygiavertę padėtį priežiūros procese, sustiprinti Lietuvos banko galimybes vykdyti veiksmingą ir bendrą visos finansų rinkos priežiūrą.
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai).
Atitinkamai Projektu siūloma tikslinti pagrindinį Lietuvos banko statusą ir veiklą reglamentuojantį teisės aktą – LBĮ, taip pat finansų rinką ir jos priežiūrą reglamentuojančius specialiuosius įstatymus: BĮ, FPRĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (toliau – CKUĮ), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą (toliau – MĮ), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą (toliau – MĮĮ), Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą (toliau – EPEPĮĮ), Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ) , Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PPKĮ), Lietuvos Respublikos profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą (toliau – PISKISVĮĮ), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – VKOĮ), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ), Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ) ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (toliau – SNTSKĮ) (toliau tekste visi įstatymai, išskyrus LBĮ, – specialieji įstatymai). Projektu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) LBĮ nustatyti bendrą finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso tvarką, taikytiną visiems Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
2) specialiuosiuose įstatymuose - patikslinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams nustatytus jų vadovų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, nustatyti bendrus reikalavimus vadovų kvalifikacijai ir patirčiai;
privalomus nurodymus ir taikomas poveikio priemones, įskaitant pinigines baudas;
4) sustiprinti savalaikį pažeidimų aptikimą nustatant pareigą Lietuvos bankui sukurti pranešimų apie pastebėtus pažeidimus sistemą;
5) nustatyti bendrą tvarką, kuria turėtų vadovautis visi Lietuvos banko prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
informacinių sistemų valdymo ir vystymo;
7) įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių sprendimą ne teismo tvarka;
Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – FUSĮ ) siekiama užtikrinti veiksmingą Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdomos pinigų politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyti kredito reikalavimų įkeitimo paviešinimo būdai – pranešimas, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytas viešas skelbimas – abstraktūs ir įvairūs, todėl tiek potencialiam šio užstato gavėjui, tiek kreditoriams arba kitiems suinteresuotiems asmenims yra sunku nustatyti, ar kredito reikalavimai, pateikiami kaip finansinis užstatas, nėra jau įkeisti, nes tokios informacijos jiems reikia ieškoti net keliuose aiškiai neapibrėžtuose informacijos šaltiniuose. Be to, galiojančiame FUSĮ numatytas reikalavimas pranešime ar viešame skelbime pateikti informaciją, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, neužtikrina aiškumo, ar pateikiamos informacijos pakanka, kad būtų nustatytas pateikiamo kredito reikalavimo kaip finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal FUSĮ. Toks neaiškumas dėl pateiktinos informacijos pakankamumo kelia informacijos apie konkrečius kreditorius bei skolininkus pernelyg plataus išviešinimo ir skolininko netinkamo informavimo riziką, taip pat riziką, kad pateikus per mažai informacijos finansinio užtikrinimo susitarimas nebus pripažintas galiojančiu ir vykdytinu užstato davėjo, jo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Galiojančiame FUSĮ numatytas kredito reikalavimų įkeitimo Lietuvos bankui fakto paviešinimo būdas – viešas skelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje, nurodant užstato davėją, gavėją ir kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą leidžiančią identifikuoti informaciją – taip pat nėra tinkamas, nes informacija apie patį kredito reikalavimą paprastai yra konfidenciali tiek kredito reikalavimus įkeičiančio banko, tiek skolininko pagal tą kredito reikalavimą atžvilgiu, taip pat ši informacija gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl kredito reikalavimus įkeičiančio banko finansinės būklės, be to, gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Finansų rinkų politikos departamento (direktorius Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390070, el. paštas [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199385, el. paštas [email protected]) vyr. specialistė Natalja Guseva, tel. (8 5) 2390282, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banku (Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė, tel. (8 5) 268 0507, el. paštas [email protected]) ir vyriausiasis juriskonsultas Ramūnas Kaklauskas (tel. (8 5) 268 0511). tel. (8 5) 2199385 )). 3.
teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Investicinių paslaugų teikimo reglamentavimas Šiuo metu investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina anksčiau galiojusią 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EB. Galiojantis FPRĮ nėra taikomas organizuotos prekybos sistemoms, biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, taip pat jame nėra nustatyta specialių reikalavimų algoritminės prekybos sistemoms, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams. Be to, galiojančiame FPRĮ nenustatyti papildomi reikalavimai, susiję su investuotojų interesų apsauga, kuriuos įtvirtina Direktyva 2014/65/ES – nėra nepriklausomos rekomendacijos sąvokos, mažiau detaliai reglamentuojamos skatinimo priemonės, nenustatyti reikalavimai finansinių produktų valdymui ir kt. Lyginant su Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatomis, galiojančiame FPRĮ taip pat nustatytos mažesnės piniginės baudos už FPRĮ pažeidimus. Reglamento (ES) 1286/2014 įgyvendinimas Pagal galiojantį LBĮ finansų rinkos priežiūrą atliekanti institucija yra Lietuvos bankas, tačiau siekiant aiškiai reglamentuoti, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už visų Reglamente 1286/2014 kompetentingai institucijai nustatytų užduočių įvykdymą, būtina papildyti minėtą įstatymą detalesnėmis nuostatomis. FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ nėra numatyta, kad poveikio priemonės gali būti taikomos už Reglamento 1286/2014 pažeidimus, taip pat nėra įtvirtintos priežiūros institucijos teisės imtis Reglamente 1286/2014 nustatytų papildomų priemonių, skirtų užtikrinti šiame ES teisės akte nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas Šiuo metu atitinkami ES teisės aktai Lietuvoje iš dalies įgyvendinti Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašu ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136
„Dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“
patvirtintu Grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarkos aprašu. Šiuose Lietuvos banko tvarkos aprašuose nustatyta eurų banknotų ir monetų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą bei grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos stebėsenos tvarka. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėje nustatytų poveikio priemonių pakankamumą ir jų atitikimą ES teisės aktams, pažymėtina, kad šios srities reguliavimas yra nepakankamas, kiek tai susiję su poveikio priemonių, kurios gali būti taikomos už pareigos atlikti eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą prieš jų pakartotinį išleidimą į apyvartą nevykdymą.
Lietuvos teisės aktuose (Administracinių nusižengimų kodekso 220 straipsnyje) yra nustatytos administracinės sankcijos (baudos juridinių asmenų įgaliotiems darbuotojams už eurų banknotų ir monetų, įtariant, kad tai yra padirbiniai, neišėmimą iš apyvartos ir juridinių asmenų vadovams už nesiėmimą priemonių, skirtų užtikrinti padirbtų eurų banknotų ir monetų aptikimą, tačiau teisės aktuose nenustatytos veiksmingos ir atgrasančios poveikio priemonės juridiniams asmenims už ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Galiojančiame LBĮ Lietuvos bankui įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų autentiškumo tikrinimo bei jų padirbinių aptikimo užtikrinimo reikalavimus ir prižiūrėti, kaip šie reikalavimai vykdomi, tačiau nėra įtvirtinta pareiga nustatyti pinigų tinkamumo apyvartai tikrinimo reikalavimus. Bendras finansų rinkos dalyvių priežiūros proceso teisinis reguliavimas Šiuo metu Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, statusą, veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos visuose atskiras finansų rinkos sritis reguliuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialieji įstatymai nustato skirtingas priežiūros procedūras ir suteikia nevienodas galimybes Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos priežiūrą atlikti patikrinimus, taikyti poveikio priemones.
Pavyzdžiui, specialieji įstatymai nustato skirtingas Lietuvos banko tarnautojų teises finansų rinkos dalyvių patikrinimo metu, nevienodą poveikio priemonių taikymo tvarką, skirtingus priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemones turinio reikalavimus, skirtingus pažeidimo senaties terminus. Šiuo metu finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas senaties terminas yra nepakankamas atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus (ES teisės aktuose taikant sankcijas, pvz., Reglamento (ES) Nr. 468/2014 130 str., Reglamento Nr. 667/2014 6 str. nustatyti ilgesni terminai). Dalis specialiųjų įstatymų suteikia priežiūros institucijai teisę netaikyti finansų rinkos dalyviui poveikio priemonės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, kiti šios teisės nenumato, vieni įstatymai suteikia teisę taikyti poveikio priemones asmenims, veikiantiems be privalomos veiklos licencijos, kiti šios kompetencijos priežiūros institucijai nesuteikia, taip pat vienuose įstatymuose yra nustatyta galimybė taikyti pinigines baudas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kituose įstatymuose – tik juridiniams asmenims. Be to, administracinė atsakomybė (baudos) fiziniams asmenims juridinio asmens vadovams, nustatyta Administracinių pažeidimų kodekse, iš dalies dubliuoja kai kurių specialiųjų įstatymų nuostatas, dėl ko praktikoje susiduriama su taikymo problema. Dalis specialiųjų įstatymų numato priežiūros institucijos galimybę duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems rinkos dalyviams, tačiau nereglamentuoja jų davimo tvarkos ir t.t. Finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai 2012 m. lapkričio 22 d.
Europos bankininkystės institucija patvirtino Gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders), kuriose įtvirtinti išsamūs nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties bei tinkamumo eiti pareigas kriterijai. Šiuo metu galiojantys įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ, MĮĮ ir kt. ) numato siauresnius reputacijos vertinimo kriterijus, nei kriterijai, nustatyti kompetentingos Europos Sąjungos institucijos. Atsižvelgdamos į asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei yra iš anksto apibrėžtas ir teisėtas tikslas tvarkyti asmens duomenis ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, jei yra įstatymuose apibrėžti tvarkymo kriterijai), kai kurios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos teikia Lietuvos bankui tik tokią asmens reputacijai vertinti reikšmingą informaciją, kuri aiškiai nurodyta konkrečiuose finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl nėra pasiekiami minėtose Europos Sąjungos gairėse keliami tikslai, neužtikrinama nuosekli ir bendra Europos Sąjungos reglamentavimo taikymo praktika skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu specialieji įstatymai (BĮ, DĮ, FPRĮ ir kt.) numato nevienodus kriterijus, pagal kuriuos Lietuvos bankas turi vertinti finansų rinkos dalyvių vadovų ir dalyvių nepriekaištingą reputaciją, todėl praktikoje nepriekaištinga asmens reputacija neišvengiamai vertinama skirtingai, o pati nepriekaištingos reputacijos sąvoka įgauna skirtingą prasmę, atsižvelgiant į specialiųjų įstatymų reikalavimus.
Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazės ir maksimalūs įmokų dydžiai. Šiuo metu LBĮ 1 priede nurodyta vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje, bei valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, įmokų bazė apima visą tokio tipo subjektų turtą, kuris ne visada yra susijęs su prižiūrima veikla arba gali būti padidintas skolintomis lėšomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įmokų bazė neapima naujų – profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų – kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą ir nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų, draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės nėra pakankamai tikslios, todėl siekiant teisinio aiškumo turėtų būti patikslinti atskiri įmokų bazės komponentai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų įmokos turėtų būti skaičiuojamos ne nuo visų mokėjimo paslaugų metinės apyvartos, o nuo mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu, metinės apyvartos, kadangi elektroninių pinigų paslaugos jau įskaičiuotos kitoje sumos dedamojoje; draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių įmokų bazė turėtų apimti draudimo ir perdraudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikoje sudarytas sutartis.
Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato pareigą finansų rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus, tačiau ši pareiga specialiuose įstatymuose skirtingai detalizuojama atskiriems finansų rinkos dalyviams, t. y. vienuose įstatymuose nustatyta tik bendra pareiga nagrinėti klientų skundus, kituose yra įtvirtintos tam tikros detalesnės nuostatos, susijusios su skundų nagrinėjimo ir klientų apie priimtą sprendimą informavimo terminais. 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-105, kuriuo buvo patvirtintos Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Pažymėtina, kad taisyklės buvo parengtos atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (angl. EIOPA) 2012 m. birželio 14 d. gaires dėl draudimo įmonių gaunamų skundų nagrinėjimo (angl. EIOPA-BoS-12/069). Skundų nagrinėjimo taisyklės nustato reikalavimus, kurių privalo laikytis visi finansų rinkos dalyviai priimdami, registruodami, nagrinėdami skundus, susijusius su jų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su klientais sudarytomis sutartimis, ir priimdami sprendimus dėl šių skundų.
Tačiau ne visuose specialiuosiuose įstatymuose yra aiškios nuorodos į minėtą tvarką, taip pat nevienodai reglamentuojami klientų skundų nagrinėjimo terminai ir kitos esminės nuostatos. Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas Pagal LBĮ ir kitus su Lietuvos banko veikla susijusius įstatymus Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir naudodamasis savo sukurta ir (arba) palaikoma infrastruktūra, teikia tam tikras paslaugas, nesusijusias su rinkos dalyvių priežiūra, (pavyzdžiui, Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemos sertifikatų sudarymas ir tvarkymas, Lietuvos banko valdomų mokėjimo sistemų valdymo ir vystymo paslaugos ir pan.), už kurias gaunamas atitinkamas atlyginimas. Kurdamas ir palaikydamas infrastruktūrą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms vykdyti ir su funkcijomis susijusioms paslaugoms teikti, Lietuvos bankas patiria papildomų išlaidų, susijusių tiek su infrastruktūrų sukūrimu ir palaikymu, tiek su infrastruktūrų veiklai reikalingų sąsajų sukūrimu ir palaikymu. Šiuo metu Lietuvos bankas už savo teikiamas paslaugas prašo atlyginimo vadovaudamasis įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, už mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS teikiamas paslaugas mokėtinas atlyginimas numatytas Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 136 patvirtintose Mokėjimų modulio sąskaitos atidarymo ir tvarkymo mokėjimo sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS taisyklėse, kurios įgyvendina Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 5 d. gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (Target2).
Vertinant šiuo metu galiojančias LBĮ nuostatas trūksta teisinio aiškumo, kad Lietuvos bankas gali gauti atlyginimą už Lietuvos banko teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuolatinių pokyčių ir infrastruktūros vystymo Lietuvos banko teikiamos paslaugos nuolat kinta ir jų įkainiai yra nuolat peržiūrimi, todėl neefektyvu ir neprotinga būtų įtvirtinti baigtinį jų sąrašą įstatyme. Lietuvos banko valdybos funkcijos Pagal LBĮ 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos bankas turi teisę vykdyti veiklą, reikalingą Lietuvos banko funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Vykdydamas LBĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą funkciją – skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, Lietuvos bankas vysto ir valdo mokėjimo ir kitas mokėjimų infrastruktūrą sudarančias informacines sistemas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai aiškiai neįvardija, kuriuos iš minėtų sprendimų turi priimti Lietuvos banko valdyba, o kuriuos sprendimus gali priimti Lietuvos banko struktūriniai padaliniai ar Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir dėl to praktikoje kyla neaiškumų, kas Lietuvos banke turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos įgyvendinimas LBĮ projektus siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją dėl nepriklausomų narių įtraukimo į kolegialių organų sudėtį sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka.
Kitos specialiųjų įstatymų nuostatos Šiuo metu galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (BĮ, DĮ, CKUĮ, MĮĮ, EPEPĮĮ, IISKISĮ, FPRĮ, VKĮ) yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., BĮ 62 straipsnio 3 dalis ir CKUĮ 48 straipsnio 3 dalis nustato pareigą bankams ir centrinėms kredito unijoms teikti priežiūros institucijai sutarties su audito įmone kopiją). Siūloma patikslinti specialiuosius įstatymus, atsisakant priežiūros atlikimui nebūtinų ir daug pridėtinės vertės neturinčių reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai (toliau – atstovas) institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (FPRĮ, KISĮ ir PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas bei apmokėjimą. . EPEPĮĮ 3 straipsnyje dėstomo 12 straipsnio pakeitimai padaryti siekiant atsisakyti teisės normose esančio dubliavimosi su EPEPĮĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio apibrėžimu, kuriame jau yra nurodyta, kad neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis yra elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, ir jis apskaičiuojamas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Pagal VKĮ, be kita ko reglamentuojantį ir tarpusavio skolinimo veiklą, paskolos davėju tarpusavio skolinimo veikloje gali būti tik fizinis asmuo.
Juridiniams asmenims tokia galimybė VKĮ nenumatyta. Be to, įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Šiuo metu kredito reikalavimų įkeitimas Lietuvoje galimas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek pagal FUSĮ nuostatas, tačiau FUSĮ numatyti keli alternatyvūs ir abstraktūs įkeitimo fakto paviešinimo būdai, todėl patikrinti ir įsitikinti, kad kredito reikalavimas nėra įkeistas, yra itin sudėtinga ir užima daug laiko. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių laukiama priėmus Projektą ● FPRĮ pakeitimai:
1Reikalavimai organizuotos prekybos sistemoms. Šiuo metu didelė dalis prekybos finansinėmis priemonėmis vyksta už
teisės aktais reguliuojamų prekybos vietų ribų (angl. over-the-counter, OTC). Susikūrė alternatyvių prekybos sistemų, kurios išvengia teisės aktų taikymo, todėl yra visiškai nereguliuojamos – joms netaikomi skaidrumo, organizaciniai, veiklos ir kt. reikalavimai, nors savo esme jos yra panašios į teisės aktais reguliuojamas sistemas (kaip, pavyzdžiui, reguliuojama rinka ar daugiašalės prekybos sistema). Siekiant spręsti šią problemą, Projekte įtvirtintas naujas prekybos ne nuosavybės vertybiniais popieriais vietos tipas – organizuotos prekybos sistema (angl. Organised Trading Facility, OTF).
Finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams, administruojantiems organizuotos prekybos sistemas, taikomi veiklos organizavimo reikalavimai, taip pat reikalaujama patvirtinti procedūras bei taisykles, kurios užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prekybą. 2. Reikalavimai algoritminei prekybai. Projekte nustatyti reikalavimai pastaruoju metu Europoje sparčiai populiarėjančiai technologinei naujovei – algoritminei prekybai finansinėmis priemonėmis. Ypač siekiama riboti didelio dažnio prekybą (angl. high frequency trading), kuri leidžia automatizuotu būdu ir dideliu greičiu prekiauti finansinėmis priemonėmis ir gali kelti sisteminę riziką. Algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms nustatyta pareiga taikyti veiksmingas rizikos kontrolės priemones, taip pat užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios, joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir būtų išvengta sistemos klaidų, galinčių sukelti arba padidinti sumaištį finansų rinkoje. Specialūs reikalavimai nustatyti algoritmine prekyba užsiimančioms finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo rinkos formavimo strategiją. 3. Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, siekiama stiprinti investuotojų apsaugą ir spręsti finansų krizės metu išryškėjusias investicinių paslaugų teikimo problemas. Projekte įtvirtinta „nepriklausomos rekomendacijos“ sąvoka, nustatyti interesų konfliktus mažinantys reikalavimai finansų maklerio įmonėms, kurios skelbia teikiančios nepriklausomas rekomendacijas (reikalavimas įvertinti įvairių paslaugų teikėjų siūlomus investicinius produktus, draudimas priimti skatinimo priemones).
Taip pat Projekte įtvirtinti nauji reikalavimai investicinių produktų valdymo procesui, siaurinamas produktų, kuriuos investuotojas gali įsigyti netaikant priimtinumo testo, sąrašas (angl. execution-only), stiprinama klientų turto apsauga, detalizuojami informacijos investuotojui atskleidimo, pareigos pavedimus vykdyti geriausiomis klientui sąlygomis vykdymo ir kiti investicinių paslaugų teikimo reikalavimai. Be to, Projekte numatyti interesų konfliktų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo. Pažymėtina, kad struktūrizuoti indėliai nėra laikomi finansinėmis priemonėmis, tačiau šie finansiniai produktai savo esme panašūs į finansines priemones ir investuotojams kelia panašias rizikas. Įgyvendinant Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, Projekte taip pat numatyta galimybė veikti naujiems finansų rinkos dalyviams – priklausomiems tarpininkams, kurie, veikdami vienos finansų maklerio įmonės vardu ir atsakomybe, galės siūlyti klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priimti ir perduoti klientų pavedimus, platinti finansines priemones ir teikti investavimo rekomendacijas. Priklausomi tarpininkai turės būti registruojami priežiūros institucijos tvarkomame viešajame registre, jiems taip pat keliamas reikalavimas turėti finansų maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją. 4. Prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonėmis reguliavimas.
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, Projekte įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai turės būti nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 5. Trečiųjų valstybių įmonių veikla Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES numatytą pasirinkimo galimybę ir siekiant užtikrinti neprofesionaliųjų investuotojų apsaugą bei geresnę trečiųjų valstybių įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, priežiūrą, Projekte nustatyta, kad trečiosios valstybės įmonės turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams (taip pat klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal specialią procedūrą) Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą. Leidimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicines paslaugas kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus. Trečiosios valstybės įmonės filialas taip pat turi turėti pradinį kapitalą, kuris yra ne mažesnis kaip finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas. Pažymėtina, kad reikalavimus trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, nustato Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. 6. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla. Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES bei Reglamente (ES) Nr.
600/2014 numatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, Projekte numatyti trijų rūšių informacijos apie sandorius teikėjai: informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas. Projekte numatyti šių subjektų licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. 7. Finansų maklerių atestavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dalyvių pasiektus aukštus veiklos kokybės standartus ir sukurtus tarpusavio pasitikėjimu pagrįstus santykius su priežiūros institucija, siūlomais pakeitimais yra siekiama skatinti finansų rinkos dalyvių savireguliaciją, suteikiant jiems teisę savarankiškai vykdyti paslaugas teikiančių asmenų kvalifikacijos vertinimą. Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti ir aptarti su finansų rinkos dalyvių asociacijomis, kurių atstovai pritarė ir palaikė siūlomas priemones. Projekte įtvirtinama nuostata, kad finansų makleris, norėdamas valdyti klientų finansinių priemonių portfelį ar konsultuoti investavimo klausimais ir teikti investavimo rekomendacijas, turi be kita ko per paskutinius 10 metų nebūti teistas už tam tikrus nusižengimus. Pažymėtina, kad Projekte numatyti teistumo terminai yra pasirinkti atsižvelgiant į Europos priežiūros institucijų bendrųjų gairių (Bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairės) nuostatas (taikomos visam finansų sektoriui), susijusias su asmenų reputacijos vertinimo laikotarpiu (4 gairių dalis). 8. Piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Siekiant Direktyvos 2014/65/ES, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr.
575/2013, ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 tikslų, būtina administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, todėl nustatytos ES lygiu harmonizuotos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinamos šios administracinės sankcijos: fiziniams asmenims iki 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus numatomos baudos ne didesnis nei nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsniuose. Pažymėtina, kad tokių administracinių baudų įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais bei kodekse numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis numato, kad bauda negali būti didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl tokios administracinės baudos būtų nesuderinamos su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 numatytas administracines baudas siūloma įtvirtinti FPRĮ. ES teisės aktai nenumato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti, tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Projekte įtvirtintos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) funkcijos, teisės ir pareigos, susijusios su Projekte nustatytų reikalavimų priežiūra bei poveikio priemonių už pažeidimus taikymu (apriboti galimybę asmenims sudaryti tam tikrus sandorius, įpareigoti asmenis sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką, įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą ar jį nušalinti, viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį ir kt.). 9. Finansinių priemonių apskaita. Detaliau reglamentuojama finansinių priemonių apskaita, t.y. nurodoma, kokios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sąskaitos sudaro aukščiausiąjį finansinių priemonių apskaitos lygį (angl. top tier), kokios sąskaitų tvarkytojų sąskaitos sudaro žemesnįjį apskaitos lygį (angl. lower tier) bei kaip šios sąskaitos yra tvarkomos, patvirtinami sąskaitų tvarkytojams skirti finansinių priemonių apskaitos principai (visų operacijų privalomo registravimo principas, atskiros apskaitos kiekvienai finansinių priemonių emisijai principas, apskaitos atskirtinumo principas, skaidrumo principas), reglamentuojamas finansinių priemonių įvykių ir kitos su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, finansinės priemonės savininkui, emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo vykdoma sąskaitų tvarkytojų priežiūra. Pažymėtina, kad FPRĮ yra numatoma pareiga skelbti asmens duomenis viešai.
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), atliekamas asmens duomenų tvarkymas turės atitikti jame nustatytą reglamentavimą, t.y teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turės būti nustatomas duomenų tvarkymo tikslas. Manytina, kad FPRĮ įstatymas atitinka minėtus Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus, nes sistemiškai aiškinant FPRĮ duomenų tvarkymo tikslas yra įtvirtintas FPRĮ 1 straipsnyje, numatančiame įstatymo paskirtį, t.y. reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuosavo kapitalo reikalavimais, taikomais sutelktinio finansavimo operatoriui, kai jis turi ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiek mokėjimo įstaiga, tiek elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų ir (ar) elektroninių pinigų leidimo veiklą.
Tokiais atvejais, sutelktinio finansavimo operatoriui, kartu turinčiam ir mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją, be mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai privalomo nuosavo kapitalo poreikio, sutelktinio finansavimo veiklai užtikrinti turi būti skaičiuojamas papildomas nuosavo kapitalo poreikis. · Reglamento 1286/2014 reikalavimų įgyvendinimas Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su Reglamento 1286/2014 nuostatomis, Projekte siūloma galiojančio LBĮ 42 straipsnį papildyti nuostata, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 1286/2014. Projekte taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai nustatyti priemones, skatinančias pranešti apie pastebėtus pažeidimus (kartu užtikrinant pranešėjų konfidencialumą). Šiomis nuostatomis siekiama pagerinti pažeidimų aptikimą ir tokiu būdu sustiprinti priežiūros efektyvumą. Finansų rinkos dalyviai (FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ, PSPKĮ ir IISKISĮ) turi įdiegti priemones, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu įmonių viduje pranešti apie pastebėtus Reglamento 1286/2014 pažeidimus. Pagal Reglamento 1286/2014 22 straipsnį valstybės narės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imtis visų būtinų priemonių užtikrinant jų įgyvendinimą.
Reglamento 1286/2014 24 straipsnis nustato, kad kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nurodyti rinkos dalyviams sustabdyti arba nutraukti MIPP ir DIP platinimą arba prekybą juo, įpareigoti asmenis nutraukti Reglamente 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą ir jo pateikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat galimybę viešai paskelbti apie Reglamento 1286/2014 pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Reglamentas 1286/2014 nustato ne tik kompetentingos institucijos teisę skirti šio ES teisės akto nesilaikiusiems asmenims pinigines baudas, bet ir nustato konkrečius piniginių baudų dydžius. Siekiant įgyvendinti Reglamento 1286/2014 nuostatas, siūloma patikslinti FPRĮ, BĮ, DĮ, KISĮ ir PSPKĮ nuostatas, nustatant priežiūros institucijos teisę duoti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams anksčiau nurodytus privalomus nurodymus, taip pat taikyti kitas minėtas poveikio priemones. · Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros reglamentavimas LBĮ projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma Lietuvos bankui įtvirtinti pareigą prižiūrėti, kaip įstaigos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje (toliau
ECB/2010/14 nustatytus eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą reikalavimus. LBĮ projekto 47⁵straipsnyje nustatomos Lietuvos banko teisės ir pareigos atliekant grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūrą, o Lietuvos banko atliekamų patikrinimų aspektai apibrėžti įstatymo projekto 47⁶straipsnyje.
LBĮ projekto 47⁷straipsnyje numatyta įtvirtinti Lietuvos banko teisę duoti grynųjų pinigų tvarkytojams privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones esant ES teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimams. Numatyti privalomi nurodymai – laikinai Europos centrinio banko vardu uždrausti pakartotinai išleisti į apyvartą tam tikrų serijų ir nominalų eurų banknotus ar monetas; per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Nustatomos poveikio priemonės: įspėjimas dėl pažeidimų, baudų skyrimas. Grynųjų pinigų tvarkytojų priežiūra nėra analogiška finansų rinkos dalyvių priežiūrai, ji yra siauresnės apimties, apimanti tik tikrinimą, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi eurų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų tvarkytojų patikrinimui negali būti taikomi analogiški reikalavimai. Įstatymo projekte numatytos piniginės baudos juridiniams asmenims - iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma, siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį. Kadangi grynųjų pinigų tvarkytojams nėra specialaus įstatymo, LBĮ projekte nustatoma baudų skyrimo tvarka, baudų dydžio apskaičiavimo kriterijai. · Finansų rinkos priežiūros proceso vienodas teisinis reglamentavimas.
Projekte siūloma tikslinti teisės aktus naudojant šį metodą – bendrąsias Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojančias normas (t. y. normas, nustatančias bendrąsias Lietuvos banko funkcijas, Lietuvos banko ir jo tarnautojų teises ir pareigas, patikrinimų atlikimo principus, prašymų išduoti leidimus arba licencijas nagrinėjimo tvarką, privalomų nurodymų davimo tvarką, poveikio priemonių taikymo tvarką, piniginių baudų išieškojimo tvarką, Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, Lietuvos banko sprendimų apskundimo tvarką, priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugos principus) įtvirtinti LBĮ, o specialiąsias normas (t. y. normas, reglamentuojančias specifines, konkrečiai finansų sričiai būdingas Lietuvos banko funkcijas, teises ir pareigas, privalomų nurodymų rūšis ir jų davimo pagrindus, poveikio priemonių rūšis ir jų taikymo pagrindus, piniginių baudų dydžius) nustatyti specialiuosiuose įstatymuose. Projektu nenustatomos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Nuostatos iš galiojančių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų yra sistemiškai perkeltos į LBĮ, nustatant vienodą priežiūros proceso tvarką visiems prižiūrimiems subjektams. Ši tvarka apima patikrinimus, licencijų, leidimų išdavimą, privalomų nurodymų ir poveikio priemonių taikymą, informacijos apsaugą ir vartotojų skundų nagrinėjimą. Po kriziniu ES finansų rinkos reglamentavimu yra sugriežtinti reikalavimai finansų rinkos dalyviams ir jų priežiūrai.
Finansų rinkos dalyvių riziką ribojančios priežiūros reikalavimus nustato ES direktyvos, kurių reikalavimai po kriziniu laikotarpiu yra sugriežtinti, palyginti su iki kriziniu laikotarpiu galiojančiomis nuostatomis (priežiūros institucijai yra suteikiamos atitinkamos teisės ir nustatomos pareigos, pvz., teisė apklausti kitus asmenis, taikyti atgrasančias ir veiksmingas poveikio priemones, tarp jų, baudas iki ES direktyvose nustatytų minimalių dydžių). Tokios teisės LB turi būti suteiktos įgyvendinant ES teisės aktus (žr., pvz., Direktyvos 2013/36/ES 65 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.), tokios teisės Lietuvos bankui jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68-1 str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str.), Šie reikalavimai yra perkeliami į LBĮ ir kitus finansų rinką reglamentuojančius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymų tikslinimo metodas užtikrins normų, reglamentuojančių Lietuvos banko vykdomą finansų rinkos priežiūrą, sisteminį veikimą ir teisės kalbos ekonomiškumo principo laikymąsi, todėl bus išvengta tų pačių normų kartojimosi ir dubliavimosi skirtinguose įstatymuose.
Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos bankui tobulinti sprendimų dėl leidimų finansų rinkos dalyviams išdavimo, sprendimų dėl poveikio priemonių jiems taikymo, sprendimų dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių priėmimo procesą, be kita ko, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22³straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, siūloma Lietuvos banko įstatyme numatyti, kad Lietuvos banko valdyba turėtų galimybę dalį savo funkcijų pavesti vykdyti ne tik Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, tačiau ir Lietuvos banko valdybos sudarytiems kolegialiems organams. Šia įstatymo projekto nuostata būtų atsižvelgta į G20/Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją (angl. G20/OECD High Level Principles on Financial Consumer Protection) dėl nepriklausomų narių įtraukimo sprendžiant ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne teismo tvarka. LBĮ projekte nustatoma pareiga Lietuvos bankui sukurti priemones, kurios skatintų asmenis pranešti apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi užtikrinti pranešančio asmens konfidencialumą ir tinkamą apsaugą. Projekte siūloma teisiškai atskirti dvi Lietuvos banko teises daryti įtaką rinkos dalyviams – teisę duoti privalomus nurodymus ir teisę taikyti poveikio priemones. Finansų rinkos priežiūros srityje įprasta praktika finansų rinkos dalyviams galimas taikyti priemones skirstyti į nurodymus (angl. supervisory powers, administrative measures, intervention powers) ir poveikio priemones (angl. sanctions).
Tiek privalomi nurodymai, tiek poveikio priemonės yra priežiūros institucijos reakcija į nustatytus pažeidimus ar trūkumus, tačiau jos turi skirtingus tikslus ir gali būti taikomos tiek kartu, tiek ir kiekviena atskirai. Poveikio priemonės turi savyje didesnį ar mažesnį nubaudimo aspektą, o nurodymai skirti tam, kad finansų rinkos dalyvis imtųsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų pašalinti pažeidimai ar trūkumai ar užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms. LBĮ 43²straipsnyje įtvirtinama bendra privalomų nurodymų davimo tvarka, o specialiuosiuose įstatymuose nustatomos privalomų nurodymų rūšys, jų davimo pagrindai, nustatoma pareiga rinkos dalyviams laikytis jiems duotų privalomų nurodymų. LBĮ 43³ straipsnyje įtvirtinama bendra poveikio priemonių taikymo tvarka. Pažymėtina, kad ši tvarka nustatyta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintą Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, kuria vadovaujantis LBĮ nustatoma didesnė rinkos dalyvių teisės į gynybą apsauga (pavyzdžiui, pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui suteikiamas ne trumpesnis kaip 14 darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti, asmuo informuojamas apie priežiūros institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jo pradžios, įtvirtinama asmens teisė susipažinti su pažeidimą pagrindžiančia medžiaga ir kt. teisės).
LBĮ siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl pažeidimo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydį, pažeidėjo finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus, priemones kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį - pirmajame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrajame etape bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra tiek atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Trečiajame etape pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priima baudos apskaičiavimo taisykles nustatantį teisės aktą. Atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, LBĮ nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Vykdyti finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą veiklą gali tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti asmenų, vykdančių specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojamą veiklą be tam reikalingos licencijos, patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – CRD IV), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – MiFID II), įpareigoja valstybes nares nustatyti atsakomybę be licencijos veikiantiems asmenims. Atsakomybės asmenims, teikiantiems finansines paslaugas be licencijos, nustatymas specialiuosiuose įstatymuose ne tik suteiks galimybę veiksmingai ištirti finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančias veikas, bet ir darys prevencinį poveikį – atgrasins asmenis nuo ketinimo verstis specialiuosiuose įstatymuose reglamentuojama veikla neturint tam reikalingos licencijos ar leidimo. Projekte siūloma tikslinti piniginių baudų taikymo sistemą – visuose specialiuosiuose įstatymuose nustatyti baudas tiek juridiniams asmenims, tiek juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Siekiant išvengti dubliavimosi su Administracinių pažeidimų kodekso atitinkamais straipsniais bei išlaikyti sisteminį požiūrį, siūloma pripažinti netekusiais galios Administracinių pažeidimų kodekso 200, 201, 202 ir 203 straipsnius ir iš dalies pakeisti 505 ir 589 straipsnius.
Šiuo metu vienuose galiojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (KUĮ, EPEPĮ, MĮ ir kt.) nustatytų baudų dydžiai yra išreikšti procentais (pavyzdžiui, nuo 0,1 procento iki 2 procentų bendrųjų metinių įstaigos pajamų), kituose įstatymuose (FPRĮ, IISKISĮ ir kt.) – fiksuota pinigų suma (pavyzdžiui, iki 57 924 eurų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CRD IV direktyva ir MiFID II nustato naujas baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų baudą. Direktyva 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva) nustato tokias baudų ribas: 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. Įgyvendinant minėtas direktyvas šie baudų dydžiai jau yra nustatyti BĮ, CKUĮ, VPĮ, KISĮ ir turi būti nustatyti FPRĮ perkeliant į nacionalinę teisę MiFID II direktyvą. VPĮ perkelia Direktyvą 2013/50/ES (Skaidrumo direktyva), kuri nustato tokias baudų dydžių ribas (minimaliai būtinas): 1) juridiniams asmenims – iki 10 mln. eurų arba iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 2 mln. eurų. KIVPS (2009/65/ES) direktyva nustato: 1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų. PRIIPS Reglamentas (1286/2014) nustato minimalias baudų dydžių ribas:1) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų; 2) fiziniams asmenims – iki 700 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti vienodą baudų dydžių sistemą visuose finansų rinkos sektoriuose, taip pat įgyvendinti proporcingumo principą, kai yra itin rimtų pažeidimų, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios įmonės, specialiuose įstatymuose siūloma įtvirtinti taikytinų baudų sistemą, analogišką numatytai CRD IV, MiFID II direktyvose ir Reglamente (ES) 1286/2014. Išlaikant sisteminį požiūrį ir būtinumą užtikrinti sankcijų veiksmingumą kituose specialiuosiuose įstatymuose, siūloma nustatyti naujus piniginių baudų dydžius (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų). Specialiuose įstatymuose papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Tokia galimybė leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai atskirais atvejais (pvz, BĮ, CKUĮ, VPĮ) skirti juridiniam asmeniui iki 5 mln. ar atitinkamai iki 2 mln. eurų baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų.
Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos baudos o veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.) baudos negalėtų būti apskaičiuojamos ir skiriamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant baudą fiziniam asmeniui turės būtų atsižvelgiama į jo finansinį pajėgumą kaip tai nustatyta LBĮ 43³ straipsnio 7 dalies 3 punkte. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. · Finansų rinkos dalyvių vadovų ir akcininkų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Projekte siūloma įtvirtinti 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos patvirtintose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl.
Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) nustatytus nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ir šiuos bendrus vertinimo kriterijus taikyti Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Siūlomas teisinis reglamentavimas bus aiškesnis finansų rinkos dalyviams, nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus vienodai suprantama visame finansų sektoriuje ir leis Lietuvos bankui veiksmingiau vykdyti jam pavestą finansų rinkos priežiūros funkciją. Subjektų, kurių santykinė svarba rinkoje yra mažesnė ir kuriems nėra būtinumo atitikti tokių griežtų vertinimo kriterijų, vadovams nustatomas siauresnis vertinamų aplinkybių sąrašas (pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus vadovams). · Finansų rinkos dalyvių, mokančių įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazė ir įmokų dydžiai. Keičiama LBĮ 21¹ straipsnio 2 dalis patikslinant, kad finansų rinkos dalyviai, vykdantys daugiau nei vieno šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą, įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti privalo mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai priežiūros institucijos išduodama licencija ar veiklos leidimas finansų rinkos dalyviui suteikia teisę vykdyti daugiau nei vieno šio įstatymo 1arba 2 priede nurodyto finansų rinkos dalyvio veiklą arba finansų rinkos dalyvio vykdoma šio įstatymo 1 arba 2 priede nurodyta veikla jau atsispindi jo mokamų įmokų bazėje. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad atsiranda prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kurie veikia pagal kelias skirtingas licencijas arba turi kelis veiklos leidimus.
Tokių finansų rinkos dalyvių veikla reikalauja daugiau priežiūros atitinkamose veiklos srityse, todėl siūloma įmokas priežiūros išlaidoms padengti mokėti už kiekvieną vykdomą veiklą. Projekte siūloma patikslinti vartojimo kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje bei kredito davėjų, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus Lietuvos Respublikoje įmokų bazę ir įmokas skaičiuoti ne nuo vidutinio turto, o nuo vidutinės metinės likusios grąžinti išmokėtų kreditų sumos. Siūlomas pakeitimas patikslins įmokų bazę ir jos bus skaičiuojamos tik nuo tiesiogiai su vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų veikla susijusio įmonių turto. Elektroninių pinigų įstaigų ir jų filialų įmokų bazės patikslinimas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, o draudimo ir perdraudimo įmonių bei jų filialų įmokų bazės apibrėžimo pakeitimas tiksliau nurodys apmokestinamo objekto apimtį. Tikslinama prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – valdymo įmonių, investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, ir šių subjektų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje – sąvoka, o šių rinkos dalyvių įmokų bazė skaidoma į dvi dalis pagal kolektyvinio investavimo subjektų rūšį. Įmokų bazės apibrėžime turtas keičiamas į grynųjų aktyvų vertę siekiant išvengti skolintų lėšų dvigubo apmokestinimo. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriams nustatoma fiksuota 3000 eurų metinė įmoka, nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams ir nepriklausomiems vartojimo kredito tarpininkams - 217 eurų įmoka, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialui -15 000 eurų, finansų maklerio įmonės priklausomiems tarpininkams, lyginamojo indekso administratoriams, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjams, prižiūrimiems duomenų teikėjams – 2017 eurų įmoka.
Įvertinus Lietuvos banko kaštus, skirtus administruoti įmokas už finansų rinkos priežiūrą, taip pat siekdami mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, siūloma pakeisti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio
priežiūrą, jei jiems priskaičiuota mokėtina suma yra mažesnė nei 50 eurų. · Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo tvarka Projekte siūloma nustatyti vienodus gaunamų skundų nagrinėjimo reikalavimus visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu, t. y. įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose pareigą rinkos dalyviams nagrinėti klientų skundus priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyviai privalo išnagrinėti skundą ir atsakyti klientui per 15 kalendorinių dienų. Esant sudėtingam finansų rinkos dalyvis privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu jį informuoti apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo. Pažymėtina, kad įtvirtinus įstatymuose šią bendro pobūdžio nuostatą, visi rinkos dalyviai privalės nagrinėti klientų skundus pagal vieningą Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą tvarką, išskyrus rinkos dalyvius, kuriems direktyvose (AIFMD) nenustatomi tokie reikalavimai ir toks papildymas nebūtų tikslingas pvz., profesionalių investuotojų atžvilgiu (PISKISVĮĮ) arba specialios paskirties įstatymų atveju (pvz., FTĮ, VPĮ), kurie nėra skirti mažmeninių vartotojų apsaugai.
Galiojančio LBĮ 47 straipsnio 1 dalies redakcija nepakankamai aiškiai apibrėžia Lietuvos banko nagrinėtinų ginčų apimtį ir taip sudaromos sąlygos skirtingai interpretuoti, ar Lietuvos bankui suteikta teisė nagrinėti tam tikro pobūdžio ginčą. Siūlomas nurodyto straipsnio pakeitimas akcentuoja nuoseklų ir su Lietuvos banko atliekama finansų priežiūra (prižiūrimais finansų rinkos dalyviais) integruotą ginčų Lietuvos banke nagrinėjimą, taip pat išskiriamas ir su šio įstatymo 42 straipsnyje nenurodytais subjektais iš draudimo, finansinių ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių kilusių ginčų nagrinėjimas, tokiu būdu siekiant nustatyti, kad jei juridiniam asmeniui panaikinta (atšaukta) ar sustabdyta licencija (veiklos leidimas) ar juridinis asmuo išbrauktas iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašų, iš galiojančių vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti nagrinėjami Lietuvos banke, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, kaip prioritetinės įstatymo leidėjo ir teisės aiškinimo krypties, sampratą. Siūlomu pakeitimu minėtas straipsnis taip pat papildomas nuostata, kad Lietuvos bankas nagrinės ginčus ir su juridiniais asmenimis, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose.
Atlyginimas už Lietuvos banko teikiamas paslaugas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad už Lietuvos banko teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą negali būti nustatomas, Lietuvos bankas turi teisę gauti Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą atlyginimą, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Įtvirtinus siūlomą nuostatą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas. · Lietuvos banko valdybos funkcijų tikslinimas LBĮ projekte siūloma aiškiai įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba sprendžia dėl Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymo ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimo. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo tvarką.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, būtų išlaikomas teisėkūros sistemiškumo principas finansų sistemos stabilumui ypač svarbioje srityje, susijusioje su sprendimų dėl mokėjimų infrastruktūros vystymo priėmimu ir Lietuvos banko valdomų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių sistemų veiklos pagrindų įtvirtinimu. . · Kiti specialiųjų įstatymų pakeitimai:
Kadangi laikinojo atstovo veiklos priežiūrai institutas nepakankamai reglamentuotas kai kuriuose specialiuose įstatymuose (KISĮ, PSPKĮ), siūloma patikslinti atstovui keliamus reikalavimus, nustatyti jo teises ir pareigas, apmokėjimą bei atšaukimo pagrindus. Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams tenkančią administracinę naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai ir pripažinti negaliojančiais BĮ 62 straipsnio 3 dalį, CKUĮ 48 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais populiarėja internete pasirašomos draudimo sutartys ir sutarties dokumentai gaunami elektroniniu formatu, siūloma DĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyti, kad draudimo liudijimas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pasirinkimu gali būti išduodamas atspausdintas arba elektroninis dokumentas. PSPKĮ 6 straipsniu keičiamojoje 45 straipsnio 3 dalyje siūloma patikslinti reikalavimą dėl pensijų turto investavimo. Nustatoma, kad pensijų turtas negali būti investuotas į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.
Sąvoka „vertybiniai popieriai“ yra platesnė nei sąvoka
„perleidžiamieji vertybiniai popieriai“, nes ji apima visus vertybinius
popierius, nepriklausomai nuo to, kiek laisvai jie gali cirkuliuoti kapitalo rinkoje. SFĮ
reikalavimus sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, teikiančiam kitas finansines paslaugas. Pakeitimais siekiama sustiprinti finansinį stabilumą. VKĮ 22 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir pakeisti 3 punktą, t. y. suvienodinti vartojimo kredito davėjų vadovų reputacijai taikomus reikalavimus su 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame įstatyme tarpusavio skolinimo platformos operatorių vadovams nustatytais reikalavimais. VKĮ 2 straipsniu naikinamas
VKĮ pakeitimus, tarpininkai buvo suskirstyti į priklausomus ir nepriklausomus tarpininkus. Priklausomų tarpininkų sąrašus tvarkosi patys VKD, todėl naikinama įpareigojanti VKD nuolat teikti tokią informaciją, kuri priežiūros institucijai yra nebereikalinga. Praktikoje susiduriama su problema, kai vartojimo kredito davėjas (toliau -VKD) neteikia ataskaitų, veiklos nevykdo, tačiau ir nepateikia prašymo išbraukti iš VKD sąrašo. Siūloma pakeisti VKĮ 22 straipsnio 12 dalį suteikiant priežiūros institucijai teisę išbraukti VKD iš sąrašo, jeigu vartojimo kredito davėjas nebevykdo vartojimo kreditų teikimo veiklos arba nepradėjo jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą dienos. Toks subjektas gali būti įrašomas į VKD sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo išbraukti jį iš VKD sąrašo priėmimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė išbraukimas iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo yra griežčiausia poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma vartojimo kredito davėjui ir ji turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais (pvz., vartojimo kredito davėjui nuolat piktybiškai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vartojimo kredito davėjui nesitaisant net pritaikius jam kelias kitas poveikio priemones ir pan.), 22 straipsnio 14 dalies pakeitimu siekiama, kad išbraukimas iš sąrašo tokiu pagrindu netaptų tik formalumu ir turėtų prevencinį poveikį, t. y. kad vartojimo kredito davėjas, pvz., už piktybiškus nuolatinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, negalėtų iškart po išbraukimo vėl teikti dokumentus, įsirašyti į sąrašą ir toliau vykdyti savo veiklą. Tuo tarpu kitais pagrindais išbraukus vartojimo kredito davėją iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, pvz., vartojimo kredito davėjui bankrutavus, jį likvidavus ir pan., manytina, kad tikslinga nustatyti įstatyme, jog tokie subjektai galėtų būti įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po 3 metų (3 metų terminas siejamas su vadovų nepriekaištingos reputacijos terminais). VKĮ 22¹straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, pagal kurią priėmus sprendimą išbraukti VKD iš viešojo VKD sąrašo, VKD įpareigojamas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleisti kitam į viešąjį VKD sąrašą įrašytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 25² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata yra dviprasmiška ir sukelia teisinį neaiškumą dėl nustatytos 500 eurų ribos skaičiavimo, kuris siejamas su pirmu suteiktu vartojimo kreditu ir 12 mėn. laikotarpiu, siūloma nustatyti, kad 500 eurų riba negali būti viršijama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo to, kelintas vartojimo kreditas teikiamas, kiek jų suteikta ir per kokį laikotarpį.
VKĮ taip pat siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu ir nustatyti, kad 5 metų pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m., atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. · Įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 1286/2014 taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d., (išskyrus reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio KIPVPS, nustatantį Reglamento 1286/2014 taikymą nuo 2020 m. sausio 1 d.). Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad Projektu keičiami įstatymai, išskyrus KISĮ, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Įgyvendinat PRIIPS reglamento reikalavimus nustatoma, kad jei pensijų kaupimo bendrovės, pagal IISKISĮ veikiančios valdymo įmonės ar investicinė bendrovės, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, rengdamos pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą vietoj Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų pasirenka vadovautis KISĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimui ir teikimui nustatytais reikalavimais, Reglamento (ES) Nr.
1286/2014 nustatyti reikalavimai joms taikomi nuo 2020 m. sausio 1 d. (Reglamento 1286/2014 32 straipsnio 2 dalis). · Finansinio užstato registravimas pagal FUSĮ
projekte siūloma pakeisti galiojančio FUSĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatant, kad tada, kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai arba kredito unijoms, arba tada, kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų valstybių narių centriniai bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija arba kredito unijos, šio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad toks kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje. Siūlomi pakeitimai leistų Lietuvos bankui greičiau ir paprasčiau įvertinti, ar pinigų politikos operacijoms ar likvidumo paskoloms užtikrinti pateikiami kredito reikalavimai yra tinkami. „FUSĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas siejamas su 2019 m. sausio 1 d. dėl būtinybės šį terminą susieti su iš esmės atnaujintos Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės įdiegimu ir veiklos pradžia.“
5Galimos neigiamos Projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad šių pasekmių būtų išvengta Ne visi Direktyvoje 2014/65/ES numatyti reikalavimai tiesiogiai palies Lietuvos finansinių priemonių rinką.
Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra subjektų., kuriems būtų taikomas direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnis, tad ir šiame straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio išimties nėra tikslinga numatyti ir pan. Tačiau dalis FPRĮ projekte numatytų pakeitimų bus tikrai svarbūs. Ypatingai reikšmingi investuotojams ir prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams reikalavimai, susiję su investuotojų apsaugos stiprinimu (produktų valdymo reikalavimai, „nepriklausomos rekomendacijos“ koncepcija, reikalavimai informacijos atskleidimui, interesų konfliktų valdymui, skatinimo priemonių reguliavimas, pavedimų vykdymas geriausiomis klientui sąlygomis, struktūrizuotų indėlių reguliavimas ir kt.). Įgyvendinus Direktyvos 2014/65/ES nuostatas, bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Finansų rinkos dalyviai turės įdiegti naujas veiklos organizavimo priemones ir procedūras, pakeisti ar atnaujinti investicinių paslaugų teikimo procesus. Taip pat reikšmingi ikiprekybinės ir poprekybinės informacijos atskleidimo reikalavimai bei informacijos apie sandorius pranešimo ir konsolidavimo sistema, kuri padės užtikrinti didesnį finansinių priemonių rinkos skaidrumą. Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką Projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekte siūlomi pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, įgyvendintas Projektas iš dalies mažins ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą.
Projekte numatytos naujos veiklos formos investicinių paslaugų teikimo ir investicinės veiklos vykdymo srityje – priklausomi tarpininkai, kurių paslaugomis galės naudotis finansų maklerio įmonės ir taip plėsti savo paslaugų teikimo tinklą. Projekte numatyta galimybė veikti informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjams gali paskatinti naujos verslo srities, susijusios su duomenų apie sandorius skelbimu, pranešimu ir konsolidavimu, atsiradimą Lietuvoje. Be to, įtvirtinus aiškius reikalavimus trečiųjų valstybių įmonių filialams, bus pagerintos trečiųjų valstybių įmonių galimybės teikti investicines paslaugas Lietuvoje. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, poveikio priemonės, prižiūrimi rinkos dalyviai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto straipsnių numeracija bei siūlomų įstatymo pakeitimų turinys, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių. 2. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektu siūloma keisti įstatymo 47 straipsnio 4 dalis yra keičiama ir įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1507(2), kuriuo ši nuostata dėstoma kitaip. Be to, šio įstatymo projekto įsigaliojimo data yra vėlesnė, t.y. 2018-08-01, todėl jei šioje išvadoje analizuojamas įstatymo projektas ir minėtas įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-1507(2) būtų priimti, šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiami įstatymo pakeitimai galiotų tik iki 2018-08-01. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini pertekliniai žodžiai „3 dalies“. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę „neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų arba analogiškas funkcijas atliekančių subjektų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus“ (čia ir kitur pabraukta mūsų).
Siūlomo pakeitimo kontekste atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir neturi būti tas teisės aktas, kuriame nustatomos išimtys dėl neatlygintino duomenų teikimo iš valstybės registrų, kadangi šiuos teisinius santykius reguliuoja specialusis keičiamo įstatymo požiūriu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta kokiais atvejais registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai. Tarp šių atvejų turėtų būti nurodytas ir duomenų teikimas Lietuvos bankui. Taigi, siekiant įtvirtinti analizuojamą nuostatą įstatymuose, turėtų būti teikiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kartu norime pastebėti, kad iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku apie kokius registrams „analogiškas funkcijas atliekančius subjektus“ šioje nuostatoje kalbama.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms (pavyzdžiui, bankai) ir kartu siekiama nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo. Tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Ši pastaba taikytina ir to paties straipsnio 5 dalies 3 punktui. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę „savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių elgsenos teikiant paslaugas vertinimą, pasitelkdamas trečiuosius asmenis“. Pažymime, kad nuostata stokoja teisinio aiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad nei iš nuostatos turinio, nei iš kitų siūlomų įstatymo pakeitimų nėra aišku apie kokio pobūdžio trečiuosius asmenis šioje nuostatoje kalbama. Be to, nėra aišku apie kokio pobūdžio „pasitelkimą“ šioje nuostatoje kalbama. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie nepavaldžių subjektų pasitelkimą, tokio pasitelkimo sąlygų negalėtų reguliuoti Lietuvos banko vidaus teisės aktai.
Todėl siūlytina papildyti nuostatą, kad jos turinys būtų aiškus. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę „viešai atskleisti vartotojų ar kitų viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad tarp informacijos, kuria disponuoja Lietuvos bankas, patenka ir informacija, kuri laikytina banko paslaptimi, komercine paslaptimi, ar yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Todėl keičiamo įstatymo nuostatos - 19 straipsnis, 43 straipsnis - itin griežtai reguliuoja Lietuvos banko gautos informacijos apsaugą ir jos platinimo ribojimą, nustato išimtinius atvejus ir aplinkybes, kurioms esant tokia informacija gali būti platinama, nustato institucijas, kurioms ji gali būti teikiama. Tuo tarpu analizuojama nuostata, kuri, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, nepatenka į minėtų nuostatų reguliavimo apimtį, nustato visiškai kitokio pobūdžio informacijos saugojimo taisyklę. Pažymime, kad nuostatoje siūlomi nustatyti viešo informacijos skelbimo kriterijai – vartotojų interesai ir viešųjų interesų apsauga – yra itin plataus ir neapibrėžto pobūdžio. Šie kriterijai ir jų turinys skirtingai apibrėžiami ir suprantami skirtinguose teisės aktuose, dėl jų turinio neretai vyksta teisminiai ginčai, todėl siūlymas suteikti Lietuvos bankui teisę nurodytą informaciją viešinti savo nuožiūra kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, kalbėdamas apie viešojo intereso sampratą, nurodė: „Pabrėžtina, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kita vertus, jis yra labai įvairus.
Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams. Europos žmogaus teisių doktrinoje (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje) yra įsitvirtinęs požiūris, kad, įstatymais reguliuodamas visuomeninius santykius, įstatymų leidėjas gali nustatyti viešojo intereso ribas, o sprendimai dėl viešojo intereso apibrėžimo ir jo patenkinimo būdo turi būti realiai pagrįsti ir teisėti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai). Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar įgalioti pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teismine tvarka (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas).“ Išdėstytų argumentų kontekste pažymime, kad analizuojama nuostata yra galimai neproporcinga siekiamiems tikslams. Taikant nuostatą galėtų būti pažeidžiami asmenų teisėti interesai į informacijos konfidencialumą, o kartu ir asmenų teisės, kurių apimtis būtų ribojama pagal poįstatyminių teisės aktų nuostatas ar atsižvelgiant tik į tam tikrų asmenų subjektyvią nuomonę. Be to, nuostata nenustato jokio viešojo intereso ribų, nereikalauja, kad Lietuvos banko sprendimai dėl informacijos viešinimo būtų pagrįsti ir motyvuoti, todėl vertintina, kad nuostatos turinys neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl viešųjų interesų apsaugos reguliavimo. Antra, iš nuostatos turinio brauktinas perteklinis žodis „kitų“, nes žodis „vartotojas“ pagal savo esmę nėra tapatus „viešųjų interesų“ sąvokai. 7.
straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytas 3 dienų terminas, kuriam, gavus teismo leidimą, kaip tai nustatyta to paties straipsnio 7 dalyje, Lietuvos banko tarnautojai, įtardami teisės akto pažeidimą, gali laikinai užantspauduoti atitinkamas juridinio asmens patalpas. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti nurodytas 3 darbo dienų terminas. 8. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vietoj nuorodos į 7 dalies 18 punktą neturėtų būti įrašyta nuoroda į 7 dalies 17 punktą. 9. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Prieš spręsdamas, ar taikyti poveikio priemones, Lietuvos bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę. <...>“ Svarstytina, ar šioje dalyje neturėtų būti nustatyta, kada pranešimas laikomas įteiktu. Pastebėtina, jog to paties straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kas laikoma tinkamu pranešimu, tačiau šios dalies nuostatos nėra taikomos 2 dalyje nurodytam pranešimui. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 2 dalies nuostatai dėl joje nurodyto pranešimo įteikimo. 10. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos banko taikytinų poveikio priemonių taikymo tvarką ir taisykles. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos banko taikytinų poveikio priemonių yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties ribojimu.
Visuose su finansinių rinkų dalyvių priežiūra susijusiose įstatymuose tarp priemonių, kurias gali taikyti Lietuvos bankas, numatomos ir poveikio priemonės, kurias Lietuvos bankas gali taikyti laikinai. Toks poveikio priemonių taikymo laikinumas neapibrėžiamas jokiais laikinumo pobūdį ribojančiais terminais ar kriterijais. Reguliavimo pobūdis, kai kalbama apie asmenų teisių ribojimą, pavyzdžiui, laikiną nuosavybės teisių ribojimą, laikiną akcininko balsavimo teisės sustabdymą (apribojimą), kai laikinumo kriterijai nenurodomi, laikytinas neproporcingu ir galimai pažeidžiančiu asmenų teisėtus interesus, nes net tuo atveju, jei laikino poveikio priemonės taikymo pagrindai išnyktų, Lietuvos bankas nebūtų įpareigotas nedelsiant panaikinti taikomą priemonę. Šiame kontekste manytina, kad analizuojamame projekto straipsnyje turėtų būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, apibrėžianti laikino poveikio priemonių taikymo sampratą, įtvirtinanti terminus ar kriterijus, sąlygojančius laikino poveikio priemonės taikymo pabaigą. Kaip vienu iš tokio reguliavimo pavyzdžių, galima būtų vadovautis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintomis nuostatomis. 11. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 5 dalyje vietoj nuostatos, jog įtariamas teisės pažeidimu asmuo turi teisę apklausti liudytojus, įrašytina nuostata, jog įtariamas teisės pažeidimu asmuo turi teisę užduoti klausimus liudytojams. 12. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: <...> Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su vertinamu projektu teikiamuose įstatymų projektuose yra nustatytos labai didelės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims, pvz., Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1899 114 straipsnyje siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę skirti fiziniams asmenims baudą iki 5 mln. eurų, juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma didesnė. Nurodytas baudos fiziniams asmenims dydis gerokai viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį (6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300 000 eurų), o juridiniam asmeniui nustatyta maksimali bauda yra lygi arba didesnė nei galima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalį (iki 100000 MGL arba 5 mln. eurų). Taigi nurodytos baudos, atsižvelgiant į jų dydį, yra baudžiamojo pobūdžio sankcijos. Šiame kontekste pastebėtina, kad sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skirta atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus. Pritarus projektui, asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi taikant įstatymą galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“ Taigi Konstitucijai neprieštarauja dviguba administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.
Taip pat pastebėtina, jog Europos Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tačiau nėra reikalaujama taikyti už tą patį pažeidimą ir administracines, ir baudžiamąsias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad vertinama projekto nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Lietuvos banko įstatymo dalyku, siūlytina atsisakyti vertinamos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir galiojančius įstatymus padaryta žala turi būti visiškai atlyginta, o žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas, nuostata dėl civilinės atsakomybės taikymo išbrauktina, kaip perteklinė ir neatitinkanti Lietuvos banko įstatymo reguliavimo dalyko. 13. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 15 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 11 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 12 dalį. 14. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 17 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 15 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 16 dalį. 15. Projekto 15 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu, kuriuo siūloma nustatyti 40 dienų terminą paskirtai baudai sumokėti. Taip pat siūloma nustatyti Lietuvos banko teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių.
Atsižvelgiant į tai, kad kartu su projektu teikiamų finansų rinką reguliuojančių įstatymų projektuose siūlomos didelės baudos fiziniams asmenims – iki 5 milijonų, svarstytina, ar nurodyti terminai nėra pernelyg trumpi. Pastebėtina, kad projektu siūloma nustatyti tokį pat baudų sumokėjimo terminą, koks yra nustatytas Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad maksimali baudos suma pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti šeši tūkstančiai eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje yra nustatyta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė kodekso nustatytais atvejais ir tvarka paskirtos baudos mokėjimą, atsižvelgiant į baudos dydį, išdėstyti iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinant projektą apsvarstyti baudos sumokėjimo išdėstymo galimybę. 16. Projekto 15 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad apskundus sprendimą, kuriuo buvo paskirta bauda, „bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos“. Nuostatos turinys koreguotinas atsižvelgiant į tai, jog teismas gali ne tik atmesti skundą dėl paskirtos baudos, tačiau jį ir patenkinti. 17. Projekto 15 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu ir jo 3 dalyje nustatyti, kad Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Pastebėtina, jog pagal šio straipsnio 2 dalį baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki šešių mėnesių.
Siūlytina tobulinant projektą į tai atsižvelgti ir nustatyti, jog tuo atveju, kai baudos sumokėjimas buvo atidėtas, Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti per 3 metus nuo atidėjimo termino pabaigos. 18. Projekto 16 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 43⁷ straipsniu ir nustatyti pranešimo apie pažeidimus skatinimo priemonių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos.“ Nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra padaryta išimtis dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo: „3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Svarstytina, ar nurodytame įstatyme neturėtų būti nustatyta išimtis ir dėl vertinamo projekto straipsnio nuostatų taikymo. 19. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio
rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį vartotojo kreipimąsi ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartotojas ir finansų rinkos dalyvis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku apie kokį būtent susitarimą, iš galimų pagal teikiamos nuostatos turinį, t. y. dėl skundo nagrinėjimo fakto, dėl motyvuoto atsakymo, dėl atsakymo pateikimo formos, ar dėl atsakymo pateikimo termino, šioje nuostatoje kalbama.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kituose kartu su vertinamu įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti iš dalies kitokią vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimo tvarką. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visuose kartu teikiamuose įstatymų projektuose nustatyta tokią pačią vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimo tvarką. 20. Projekto 18 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 47⁶ straipsniu ir jo 3 dalyje nustatyti, kad Lietuvos banko tarnautojai turi teisę „laikinai paimti“ tikrinamojo grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkytų eurų banknotų ar monetų, kad būtų galima juos patikrinti Lietuvos banko patalpose. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis ir galimu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, teikiamame įstatymo projekte reikia nustatyti kokios maksimalios trukmės gali būti „laikinas paėmimas“. 21. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK 17 punktą Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 20 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 3 priede jau nurodytų bei projektu siūlomų papildyti Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo datas, siūlytume išdėstyti visą įstatymo 3 priedą iš naujo. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵,
2018-06-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatoma ir įstatymo taikymo taisyklė, projekto 21 straipsnio pavadinimas atitinkamai tikslintinas. 2. Projekto 21 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo datą. 3. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Iki šio įstatymo įsigaliojimo“ vietoj žodžių „trunkamam pažeidimui“ įrašytini žodžiai
„trunkamiems pažeidimams“, o žodžiai „vietoj Lietuvos Respublikos Lietuvos banko
įstatymo 43³ straipsnio 16 dalies nuostatų“ išbrauktini kaip pertekliniai. 4. Pastebėtina, kad projekto 11 ir 12 straipsniuose dėstomų keičiamo įstatymo 43² ir 43³ straipsnių nuostatos projekte ir lyginamajame projekto variante iš dalies skiriasi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo projekto nr. XIIIP-1896 2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skiriasi teikiamo įstatymo projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto straipsnių numeracija bei siūlomų įstatymo pakeitimų turinys, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių. Pritarti Atitinkamai patikslintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektu siūloma keisti įstatymo 47 straipsnio 4 dalis yra keičiama ir įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-1507(2), kuriuo ši nuostata dėstoma kitaip. Be to, šio įstatymo projekto įsigaliojimo data yra vėlesnė, t.y. 2018-08-01, todėl jei šioje išvadoje analizuojamas įstatymo projektas ir minėtas įstatymo projektas reg. Nr.
Nr. XIIIP-1507(2) būtų priimti, šioje išvadoje analizuojamu įstatymo projektu teikiami įstatymo pakeitimai galiotų tik iki 2018-08-01. Pritarti Siūlome iš šio projekto išbraukti Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies pakeitimą (projekto 17 straipsnio 3 dalį), kadangi siūlomo reguliavimo tikslai jau pasiekti priėmus projektą Nr. XIIIP-1507(2), kuris įsigalios 2018-08-01. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime išbrauktini pertekliniai žodžiai „3 dalies“. Pritarti
„2 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę
„neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas,
kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų arba analogiškas funkcijas atliekančių subjektų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus“ (čia ir kitur pabraukta mūsų). Siūlomo pakeitimo kontekste atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir neturi būti tas teisės aktas, kuriame nustatomos išimtys dėl neatlygintino duomenų teikimo iš valstybės registrų, kadangi šiuos teisinius santykius reguliuoja specialusis keičiamo įstatymo požiūriu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta kokiais atvejais registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai. Tarp šių atvejų turėtų būti nurodytas ir duomenų teikimas Lietuvos bankui. Taigi, siekiant įtvirtinti analizuojamą nuostatą įstatymuose, turėtų būti teikiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Kartu norime pastebėti, kad iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku apie kokius registrams „analogiškas funkcijas atliekančius subjektus“ šioje nuostatoje kalbama. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms (pavyzdžiui, bankai) ir kartu siekiama nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo. Tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Ši pastaba taikytina ir to paties straipsnio 5 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad išimtys gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (1. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis), siūlytina tikslinti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neatlygintinai gauti priežiūrai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų arba analogiškas funkcijas atliekančių subjektų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę „savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių elgsenos teikiant paslaugas vertinimą, pasitelkdamas trečiuosius asmenis“. Pažymime, kad nuostata stokoja teisinio aiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad nei iš nuostatos turinio, nei iš kitų siūlomų įstatymo pakeitimų nėra aišku apie kokio pobūdžio trečiuosius asmenis šioje nuostatoje kalbama. Be to, nėra aišku apie kokio pobūdžio „pasitelkimą“ šioje nuostatoje kalbama. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei nuostatoje kalbama apie nepavaldžių subjektų pasitelkimą, tokio pasitelkimo sąlygų negalėtų reguliuoti Lietuvos banko vidaus teisės aktai. Todėl siūlytina papildyti nuostatą, kad jos turinys būtų aiškus.
Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus. prižiūrimų finansų rinkos dalyvių elgsenos teikiant paslaugas vertinimą, pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Tokio vertinimo Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindu taikyti poveikio priemones;“. Siūlomos nuostatos tikslas –atliekant bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus išsiaiškinti realią paslaugų teikimo praktiką (elgseną) rinkoje. Pažymėtina, kad naudodamasis šia teise Lietuvos bankas nepradės pažeidimų procedūrų, ji skirta realiai padėčiai rinkoje išsiaiškinti ir prevencijai. Kituose LR įstatymuose, pvz. Mokesčių administravimo įstatyme, Farmacijos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme naudojama kontrolinių pirkimų sąvoka, bet neatitinka siūloma nuostata keliamų tikslų (VAĮ 2 str. 27. Kontrolinis pirkimas
Lietuvos bankui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę „viešai atskleisti vartotojų ar kitų viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad tarp informacijos, kuria disponuoja Lietuvos bankas, patenka ir informacija, kuri laikytina banko paslaptimi, komercine paslaptimi, ar yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Todėl keičiamo įstatymo nuostatos - 19 straipsnis, 43 straipsnis - itin griežtai reguliuoja Lietuvos banko gautos informacijos apsaugą ir jos platinimo ribojimą, nustato išimtinius atvejus ir aplinkybes, kurioms esant tokia informacija gali būti platinama, nustato institucijas, kurioms ji gali būti teikiama. Tuo tarpu analizuojama nuostata, kuri, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, nepatenka į minėtų nuostatų reguliavimo apimtį, nustato visiškai kitokio pobūdžio informacijos saugojimo taisyklę. Pažymime, kad nuostatoje siūlomi nustatyti viešo informacijos skelbimo kriterijai – vartotojų interesai ir viešųjų interesų apsauga – yra itin plataus ir neapibrėžto pobūdžio. Šie kriterijai ir jų turinys skirtingai apibrėžiami ir suprantami skirtinguose teisės aktuose, dėl jų turinio neretai vyksta teisminiai ginčai, todėl siūlymas suteikti Lietuvos bankui teisę nurodytą informaciją viešinti savo nuožiūra kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, kalbėdamas apie viešojo intereso sampratą, nurodė: „Pabrėžtina, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kita vertus, jis yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams.
Europos žmogaus teisių doktrinoje (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje) yra įsitvirtinęs požiūris, kad, įstatymais reguliuodamas visuomeninius santykius, įstatymų leidėjas gali nustatyti viešojo intereso ribas, o sprendimai dėl viešojo intereso apibrėžimo ir jo patenkinimo būdo turi būti realiai pagrįsti ir teisėti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai). Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar įgalioti pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teismine tvarka (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas).“ Išdėstytų argumentų kontekste pažymime, kad analizuojama nuostata yra galimai neproporcinga siekiamiems tikslams. Taikant nuostatą galėtų būti pažeidžiami asmenų teisėti interesai į informacijos konfidencialumą, o kartu ir asmenų teisės, kurių apimtis būtų ribojama pagal poįstatyminių teisės aktų nuostatas ar atsižvelgiant tik į tam tikrų asmenų subjektyvią nuomonę. Be to, nuostata nenustato jokio viešojo intereso ribų, nereikalauja, kad Lietuvos banko sprendimai dėl informacijos viešinimo būtų pagrįsti ir motyvuoti, todėl vertintina, kad nuostatos turinys neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos dėl viešųjų interesų apsaugos reguliavimo. Antra, iš nuostatos turinio brauktinas perteklinis žodis „kitų“, nes žodis „vartotojas“ pagal savo esmę nėra tapatus „viešųjų interesų“ sąvokai.
Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Lietuvos banko įstatymo 19 ir 43 straipsnių nuostatas, saugoma informacija gali būti viešai atskleista tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina viešųjų interesų apsaugai, ir kitų asmenų interesas dėl tokios informacijos konfidencialumo išsaugojimo nėra svarbesnis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) viešai atskleisti vartotojų apsaugai ar kitų viešųjų interesų apsaugai reikalingą informaciją,. Pagal šio įstatymo 19 ir 43 straipsnių nuostatas saugoma informacija gali būti viešai atskleista tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina viešųjų interesų apsaugai ir kitų asmenų interesas dėl tokios informacijos konfidencialumo išsaugojimo nėra svarbesnis;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytas 3 dienų terminas, kuriam, gavus teismo leidimą, kaip tai nustatyta to paties straipsnio 7 dalyje, Lietuvos banko tarnautojai, įtardami teisės akto pažeidimą, gali laikinai užantspauduoti atitinkamas juridinio asmens patalpas. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti nurodytas 3 darbo dienų terminas. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) įtardami padarius teisės akto pažeidimą, užantspauduoti juridinio asmens naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 darbo dienoms;“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-129 8.
Svarstytina, ar projekto
nuorodos į 7 dalies 18 punktą neturėtų būti įrašyta nuoroda į 7 dalies 17 punktą. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą ir Direktyvos 2013/36/ES 57 bei 59 straipsnių nuostatas, projekto 9 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalis pildytina nuorodomis į 3, 13 ir 17 punktus (paliekant ir 18 punktą). Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Priežiūros tikslais iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė
narė, finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijos gauta informacija arba informacija, gauta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atlikto patikrinimo metu, gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalies 3, 5, 12, 13, 15, 16, 17 ir 18 punktus arba šio straipsnio 9 dalį, jei yra gautas informaciją pateikusios institucijos arba Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, priežiūros institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Prieš spręsdamas, ar taikyti poveikio priemones, Lietuvos bankas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos paaiškinimams pateikti ir apie tai, pateikdamas esminę informaciją apie teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę. <...>“ Svarstytina, ar šioje dalyje neturėtų būti nustatyta, kada pranešimas laikomas įteiktu. Pastebėtina, jog to paties straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kas laikoma tinkamu pranešimu, tačiau šios dalies nuostatos nėra taikomos 2 dalyje nurodytam pranešimui.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 2 dalies nuostatai dėl joje nurodyto pranešimo įteikimo. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 43² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Privalomų nurodymų davimo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki privalomo nurodymo davimo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam privalomas nurodymas yra duodamas, arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar duoti privalomus nurodymus, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų registruotu paštu siunčiamų pranešimų įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena, o pranešimas, išsiųsto elektroninių siuntų pristatymo adresu – po pranešimo išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsisakymas priimti pranešimą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta pranešimo įteikimui.“ 2.
Papildyti projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43² straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Privalomas nurodymas, kuris taikomas laikinai, taikomas iki Lietuvos banko sprendime dėl privalomo nurodymo davimo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą jį atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti privalomą nurodymą išnyko, atšaukia lakinai taikomą privalomą nurodymą.“
įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką Lietuvos bankas raštu praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti Lietuvos bankui nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar taikyti poveikio priemones, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų registruotu paštu siunčiamų pranešimų įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena, o pranešimas, išsiųsto elektroninių siuntų pristatymo adresu – po pranešimo išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsisakymas priimti pranešimą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta pranešimo įteikimui.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos banko taikytinų poveikio priemonių taikymo tvarką ir taisykles. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos banko taikytinų poveikio priemonių yra tiesiogiai susijusios su asmenų teisių ir pareigų apimties ribojimu. Visuose su finansinių rinkų dalyvių priežiūra susijusiose įstatymuose tarp priemonių, kurias gali taikyti Lietuvos bankas, numatomos ir poveikio priemonės, kurias Lietuvos bankas gali taikyti laikinai. Toks poveikio priemonių taikymo laikinumas neapibrėžiamas jokiais laikinumo pobūdį ribojančiais terminais ar kriterijais.
Reguliavimo pobūdis, kai kalbama apie asmenų teisių ribojimą, pavyzdžiui, laikiną nuosavybės teisių ribojimą, laikiną akcininko balsavimo teisės sustabdymą (apribojimą), kai laikinumo kriterijai nenurodomi, laikytinas neproporcingu ir galimai pažeidžiančiu asmenų teisėtus interesus, nes net tuo atveju, jei laikino poveikio priemonės taikymo pagrindai išnyktų, Lietuvos bankas nebūtų įpareigotas nedelsiant panaikinti taikomą priemonę. Šiame kontekste manytina, kad analizuojamame projekto straipsnyje turėtų būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, apibrėžianti laikino poveikio priemonių taikymo sampratą, įtvirtinanti terminus ar kriterijus, sąlygojančius laikino poveikio priemonės taikymo pabaigą. Kaip vienu iš tokio reguliavimo pavyzdžių, galima būtų vadovautis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintomis nuostatomis. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki Lietuvos banko sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą. Lietuvos bankas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustato, kad pagrindas taikyti poveikio priemonę išnyko, atšaukia lakinai taikomą poveikio priemonę.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 5 dalyje vietoj nuostatos, jog įtariamas teisės pažeidimu asmuo turi teisę apklausti liudytojus, įrašytina nuostata, jog įtariamas teisės pažeidimu asmuo turi teisę užduoti klausimus liudytojams.
Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su Lietuvos banko turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo procese fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti užduoti klausimus liudytojams, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija negali būti išslaptinta, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: <...> Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su vertinamu projektu teikiamuose įstatymų projektuose yra nustatytos labai didelės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims, pvz., Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1899 114 straipsnyje siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę skirti fiziniams asmenims baudą iki 5 mln. eurų, juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma didesnė. Nurodytas baudos fiziniams asmenims dydis gerokai viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį (6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300
didesnė nei galima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalį (iki 100000 MGL arba 5 mln. eurų). Taigi nurodytos baudos, atsižvelgiant į jų dydį, yra baudžiamojo pobūdžio sankcijos. Šiame kontekste pastebėtina, kad sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skirta atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus. Pritarus projektui, asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi taikant įstatymą galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo
„<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat
asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d.,
administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.
Taip pat pastebėtina, jog Europos Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Tačiau nėra reikalaujama taikyti už tą patį pažeidimą ir administracines, ir baudžiamąsias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad vertinama projekto nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Lietuvos banko įstatymo dalyku, siūlytina atsisakyti vertinamos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir galiojančius įstatymus padaryta žala turi būti visiškai atlyginta, o žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas, nuostata dėl civilinės atsakomybės taikymo išbrauktina, kaip perteklinė ir neatitinkanti Lietuvos banko įstatymo reguliavimo dalyko. Nepritarti Argumentai:
Pritarus įstatymo projektui, asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda, pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, negalėtų už tą pačią veiką dar būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. To nėra siekiama įstatymo projektu ir to nereikalauja įstatymo projekto nuostatos. Aptariama projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 14 dalimi siūloma nustatyti: „<...> Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, <...>“.
Taigi įstatymu projektu aiškiai įtvirtinama, kad vieno subjekto (juridinio asmens) nubaudimas neatleidžia nuo atsakomybės kitų subjektų (juridinio asmens vadovų ir darbuotojų). Tuo tarpu pagal gausią Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu, principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem) yra pažeidžiamas tik tada, jeigu pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (yra asmens tapatumas). Pažymėtina, kad nėra pagrindo atsisakyti aptariamos įstatymo projekto nuostatos kaip perteklinės dėl svarbių šia norma siekiamų reguliavimo aiškumo ir pažeidimų prevencijos tikslų. Finansų rinką reguliuojančių teisės aktų priežiūros srityje buvo ir kai kada dar yra įprasta poveikio priemones taikyti tik juridiniams asmenims (prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams). Tačiau finansų krizė iškėlė abejonių dėl tokios praktikos tinkamumo ir iššaukė poreikį (plačiau, pvz., 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas (KOM(2010) 716 galutinis)), siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją, griežtinti sankcijas ir numatyti, kad jos būtų taikomos tiek juridiniams tiek ir už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims. Projekto 12 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 14 dalies nuostata neabejotinai prisidėtų prie to, kad prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovai arba kiti už pažeidimus atsakingi asmenys suprastų, kad gali asmeniškai atsakyti už padarytus finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus.
Tai taip pat leistų išvengti ginčų dėl priežiūros institucijos teisės taikyti sankcijas tiek juridiniam asmeniui, tiek ir to juridinio asmens vadovui. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 15 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 11 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 12 dalį. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje nedelsiant po to, kai Lietuvos banko sprendimas šio straipsnio 11 12 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones, išskyrus poveikio priemonę viešą paskelbimą apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba neskelbiama.
Lietuvos bankas užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama ne mažiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 17 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 15 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 16 dalį. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Medžiaga apie pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymą, stabdomas šio straipsnio 15 16 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas šio straipsnio 16 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas nutraukiamas.“ 15.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu, kuriuo siūloma nustatyti 40 dienų terminą paskirtai baudai sumokėti. Taip pat siūloma nustatyti Lietuvos banko teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su projektu teikiamų finansų rinką reguliuojančių įstatymų projektuose siūlomos didelės baudos fiziniams asmenims – iki 5 milijonų, svarstytina, ar nurodyti terminai nėra pernelyg trumpi. Pastebėtina, kad projektu siūloma nustatyti tokį pat baudų sumokėjimo terminą, koks yra nustatytas Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad maksimali baudos suma pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti šeši tūkstančiai eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje yra nustatyta administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė kodekso nustatytais atvejais ir tvarka paskirtos baudos mokėjimą, atsižvelgiant į baudos dydį, išdėstyti iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinant projektą apsvarstyti baudos sumokėjimo išdėstymo galimybę. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 43⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁶ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁶ straipsniu: „43⁶ straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kai asmuo gauna Lietuvos banko sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 2.
baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti išdėstyti per laikotarpį iki šešių mėnesių dviejų metų, jeigu asmuo negali laiku sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių. 3. Lietuvos banko sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar, jeigu Lietuvos banko sprendimas buvo apskųstas, teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai baudos sumokėjimas buvo išdėstytas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti per 3 metus nuo išdėstymo termino pabaigos.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad apskundus sprendimą, kuriuo buvo paskirta bauda, „bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos“. Nuostatos turinys koreguotinas atsižvelgiant į tai, jog teismas gali ne tik atmesti skundą dėl paskirtos baudos, tačiau jį ir patenkinti. Pritarti Žiūrėti pasiūlymus prie 15 pastabos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įstatymą papildyti 43⁶ straipsniu ir jo 3 dalyje nustatyti, kad Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Pastebėtina, jog pagal šio straipsnio 2 dalį baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki šešių mėnesių. Siūlytina tobulinant projektą į tai atsižvelgti ir nustatyti, jog tuo atveju, kai baudos sumokėjimas buvo atidėtas, Lietuvos banko sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti per 3 metus nuo atidėjimo termino pabaigos.
Pritarti Žiūrėti pasiūlymus prie 15 pastabos. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma papildyti keičiamą įstatymą 43⁷ straipsniu ir nustatyti pranešimo apie pažeidimus skatinimo priemonių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos.“ Nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra padaryta išimtis dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo: „3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Svarstytina, ar nurodytame įstatyme neturėtų būti nustatyta išimtis ir dėl vertinamo projekto straipsnio nuostatų taikymo. Pritarti Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio nuostatos neprieštarautų ir turėtų būti taikomos kartu su nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatoms. Todėl Pranešėjų apsaugos įstatymas nurodytinas keičiamo įstatymo 43⁷ straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3–7 dalių nuostatas, atsisakytina. Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstatymo papildymas 43⁷ straipsniu Papildyti Įstatymą 43⁷ straipsniu: „43⁷ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
1Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas ir Lietuvos bankas nustato priemones, kurios skatintų
pranešti jai apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Reglamentą (ES) Nr.
596/2014, Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 ar jų įgyvendinamuosius teisės aktus, nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama finansų rinkos dalyvio darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. 2. Asmuo, kuris nustatyta tvarka Lietuvos bankui praneša apie finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą, negali būti laikomas pažeidęs teisės akte ar sutartyje nustatytus tokios informacijos atskleidimą ribojančius reikalavimus ir jam negali būti taikoma jokia su tokios informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį vartotojo kreipimąsi ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartotojas ir finansų rinkos dalyvis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku apie kokį būtent susitarimą, iš galimų pagal teikiamos nuostatos turinį, t. y. dėl skundo nagrinėjimo fakto, dėl motyvuoto atsakymo, dėl atsakymo pateikimo formos, ar dėl atsakymo pateikimo termino, šioje nuostatoje kalbama.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kituose kartu su vertinamu įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti iš dalies kitokią vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimo tvarką. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visuose kartu teikiamuose įstatymų projektuose nustatyta tokią pačią vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimo tvarką. Pritarti Siūlome įstatymo projekte naudoti projektu Nr. XIIIP-1507(2) priimtą formuluotę ir iš šio įstatymo projekto 17 straipsnio išimti 3 dalį (žr. 2 pastabą šioje lentelėje). Atkreipiame dėmesį, kad kituose su Lietuvos banko įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose nustatoma ne ginčų, bet skundų nagrinėjimo tvarka. Šios tvarkos nors kartais tarpusavyje gali būti susiję, bet yra skirtingos, todėl kitų įstatymų nuostatos derinamos atsižvelgiant į tam tikrus šių procedūrų skirtumus, tačiau esminiai aspektai (terminai, atsakymo pateikimo tvarka ir kt.) yra suderinti ir naudojami vieningai. Skundas paprastai yra asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) kreipimasis dėl pažeistų jo teisių arba teisėtų interesų, susijusių su finansų rinkos dalyviui taikomų teisės aktų nesilaikymu.
Skundai nagrinėjami Lietuvos banko patvirtinta Finansų rinkos dalyvių gaunamų skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Ginčas yra rašytinis asmens (tik vartotojo) kreipimasis dėl tarp jo ir finansų rinkos dalyvio sudarytos sutarties sąlygų nesilaikymo. Jis nagrinėjamas neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke metu remiantis Lietuvos banko įstatymu ir Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėmis. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių.
Šioje dalyje nurodytoms paslaugoms apibūdinti toliau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „finansinės paslaugos“, o šių paslaugų teikėjams
2Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus ir informuotuosius investuotojus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti;“. 3. Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo
teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį vartotojo kreipimąsi ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartotojas ir finansų rinkos dalyvis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į kreipimąsi vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų. Finansų rinkos dalyvis vartotojų kreipimusis nagrinėja neatlygintinai.“ 20.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įstatymą papildyti 47⁶ straipsniu ir jo 3 dalyje nustatyti, kad Lietuvos banko tarnautojai turi teisę „laikinai paimti“ tikrinamojo grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkytų eurų banknotų ar monetų, kad būtų galima juos patikrinti Lietuvos banko patalpose. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis ir galimu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, teikiamame įstatymo projekte reikia nustatyti kokios maksimalios trukmės gali būti „laikinas paėmimas“. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsniu įstatymą papildančio 47⁶ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atliekant patikrinimą, Lietuvos banko įgaliotų tarnautojų teisėms mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 42¹straipsnio 5 dalies 1–3, 6, 8 ir 11 punktų nuostatos. Lietuvos banko įgalioti atstovai taip pat turi teisę laikinai paimti tikrinamo grynųjų pinigų tvarkytojo sutvarkytų eurų banknotų ar monetų ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, kad būtų galima juos patikrinti Lietuvos banko patalpose.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK 17 punktą Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 20 straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 3 priede jau nurodytų bei projektu siūlomų papildyti Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo datas, siūlytume išdėstyti visą įstatymo 3 priedą iš naujo. Pritarti Atitinkamai patikslintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. 5.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-04-242 Dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1896 (toliau – LBĮ projektas)
paslaugas gali gauti atlyginimą, kuris būtų tvirtinamas Lietuvos banko valdybos nutarimu. Suteikus galią Lietuvos banko valdybai savo nuožiūra nustatyti įkainius už Lietuvos banko teikiamas paslaugas būtų sukurta ydinga praktika. Valstybės institucijos Lietuvoje paprastai savo priimamu teisės aktu, kuris nėra derinamas su kitomis institucijomis, įkainių už teikiamas paslaugas nenustato. Atkreipiame dėmesį, kad finansų rinkos dalyvių mokamų įmokų maksimalūs dydžiai Lietuvos banko priežiūros išlaidomos padengti yra nustatyti Lietuvos banko įstatyme. Todėl, siekdami skaidresnio paslaugų dydžio nustatymo proceso, siūlome, kad paslaugos, už kurias Lietuvos bankui būtų mokamas atlygis, ir šio atlygio maksimalūs dydžiai taip pat būtų nurodyti Lietuvos banko įstatymo priede. Pavyzdžiui, konkrečios rinkliavos yra nustatomos Lietuvos Respublikos nutarimu „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Nepritarti Iš LBĮ 3 str. dėstomos Lietuvos banko įstatymo 8 str. 3 d. formuluotės matyti, kad: 1) Lietuvos bankas turi bendrą teisę gauti atlyginimą už jo teikiamas paslaugas, išskyrus paslaugas, už kurias atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį negali būti nustatomas, taip pat, kai Europos Sąjungos teisės aktai nustato kitaip.
Norėtume pažymėti, kad finansų rinkos dalyvių įmokos nelaikytinos atlyginimu už Lietuvos banko teikiamas paslaugas ir yra skirtos tik finansų rinkos dalyvių priežiūrai finansuoti, todėl minėtoms įmokoms taikomi reglamentavimo principai neturėtų būti tapatūs atlyginimui už Lietuvos banko teikiamas paslaugas taikomiems reglamentavimo principams. Kadangi LBĮ 3 str. dėstomoje Lietuvos banko įstatymo 8 str. 3 d. nurodytas atlyginimas gali apimti pakankamai įvairų spektrą įvairių Lietuvos banko teikiamų paslaugų, kurioms gali būti taikomi įvairūs ir skirtingi atlyginimo dydžio nustatymo elementai ir apskaičiavimo principai, taip pat skirtinga minėtu pagrindu sukauptų lėšų panaudojimo tvarka, manome, kad tikslingiausia šiuos klausimus spręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į konkrečios Lietuvos banko teikiamos paslaugos specifiką. 2. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
papildomas 43³ straipsniu, šio straipsnio 16 dalyje numatyta, kad
„Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas,
jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.
Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.“ Šiuo metu galiojančio Draudimo įstatymo 205 str. 3 d. numatyta, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Ši nuostata Draudimo įstatymo projektu naikinama ir draudimo įmonėms bus taikomas minėtas Lietuvos banko įstatymo 43³ str. Taigi, siūlomais pakeitimais numatytas senaties terminų prailginimas draudimo įmonių atžvilgiu penkis kartus. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus, Lietuvos banko įstatyme nustatomas ilgesnis pažeidimų senaties terminas. Lietuvos bankui nepradėjus patikrinimo dėl pažeidimo, būtų taikomas 5 metų senaties terminas, o tuo atveju, jeigu patikrinimas būtų pradėtas, senaties terminas nutrūktų, tačiau bet kokiu atveju senatis pasibaigtų, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę nebūtų priimtas per 10 metų nuo pažeidimo padarymo ar pabaigimo. Toks senaties terminų prailginimas draudimo įmonėms yra nepagrįstas ir neproporcingas, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės sistemoje numatytų senaties terminų už teisės pažeidimus.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavę, jog numatytų senaties terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Be to, administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos banko įstatyme siūlomi nustatyti senaties terminai prieštarauja Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintai Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijai, kurioje numatyta, kad poveikio priemonės skyrimo senaties terminas turėtų būti protingas, tai yra ne pernelyg ilgas, kitaip poveikio priemonė taptų neveiksminga ir netektų prevencinės reikšmės. Koncepcijos 27.6 str. nustatyta, kad ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti numatyti poveikio priemonių skyrimo senatis – ne daugiau kaip 3 metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (jeigu trunkamas pažeidimas, – nuo paaiškėjimo) dienos.
Jeigu įstatymai numato, kad senatis atliekant tyrimą sustabdoma, tai negali trukti ilgiau nei vienus metus, kitaip senatis skaičiuojama toliau. Todėl prašome vadovautis galiojančiu Vyriausybės nutarimu, teismų praktika ir išdėstyti Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 16 dalį taip:
„16. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti
priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 35 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 510 metųai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos“. Pritarti Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Jeigu kiti finansų rinką reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip, Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 35 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.
Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 510 metųai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos“. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 3. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
papildomas 43³straipsniu, šio straipsnio 14 dalyje numatyta, kad „Lietuvos bankas tam pačiam asmeniui gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.“ Šia nuostata įtvirtinamas dvigubo ar net trigubo baudimo principas, tai prieštarauja teisinės valstybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018 m. sausio 3 d. išvadoje Nr. XIIIP-1513 dėl Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 projekto atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo doktriną.
Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „<...> asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).“ Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d.,
neprieštarauja dviguba administracinio ir baudžiamojo pobūdžio bausmių sistema, jeigu yra nustatytos tinkamos procesinės garantijos, kad bus išvengta principo non bis in idem pažeidimo. Tokios procesinės garantijos yra įtvirtintos Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse.
Teisės departamentas nurodė, kad galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalies nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal Draudimo įstatymą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje vadovaujantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra Draudimo įstatymo dalyku, pasiūlė papildyti projektą ir pripažinti galiojančio Draudimo įstatymo 208 straipsnio 8 dalį netekusia galios. Atsižvelgiant į šią Teisės departamento poziciją, Seimui pateiktame svarstymui Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP
straipsnio 8 dalį: „Baudų paskyrimas neatleidžia juridinio asmens ar filialo vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės.“ Galiojančio Draudimo įstatymo 205 str. 5 d. numatyta, kad už tą patį pažeidimą gali būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. LBĮ projektu nepagrįstai išplečiama galimybė už tą patį pažeidimą taikyti kelias poveikio priemones, kas vėlgi įtvirtina dvigubą baudimą ir prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlome atitinkamai pakeisti LBĮ projekto 12 straipsnį, kuriuo Lietuvos banko įstatymas papildomas 43³straipsniu 14 dalį:
„Lietuvos bankas tam pačiam asmeniui už tą patį pažeidimą gali
taikyti tik vieną arba kelias poveikio priemonęes. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.
Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio Lietuvos bankui svarstyti klausimą dėl finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų Lietuvos banko išduotų licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo (atšaukimo).“ Nepritarti Argumentai šioje išvadoje jau pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto nuostatomis jokiu būdu nesiekiama įtvirtinti ir neįtvirtinama, kad priežiūros institucija taikydama kelias poveikio priemones galės nesilaikyti bendro principo, draudžiančio už tą patį pažeidimą bausti du kartus. 43³straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti kelias poveikio priemones atsižvelgiant į tai, kad finansų rinką reguliuojantys įstatymai numato ne tik baudžiamojo pobūdžio (pvz., įspėjimas, bauda), tačiau ir prevencinio pobūdžio (pvz., laikinas uždraudimas tekti paslaugas) poveikio priemones ir, esant reikalui ir pagrindui, turi būti galimybė už pažeidimą šalia vienos baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės pritaikyti ir vieną ar kelias prevencinio pobūdžio poveikio priemones.
Tokio reguliavimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina tiek kitų įstatymų nuostatos (pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 27 str. numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės), tiek ir teismų praktika (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodyta, kad „<...>atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio
pažymėtina ir tai, kad konstitucinis principas non bis in idem nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankciją - prevencinio poveikio priemonę kartu su kita administracine nuobauda). 4. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
banko įstatymas papildomas 43⁵straipsniu, numatyta, kad skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo nesustabdo skundžiamo sprendimo galiojimo ir sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, ar veiksmo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad LBĮ projektas įtvirtina nemažai naujų Lietuvos banko teisių, įskaitant pvz., teisę duoti privalomus nurodymus per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus, atkurti prieš pažeidžiant teisės aktus buvusią padėtį, be to į tai, kad už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną siūloma taikyti baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų, tokia nuostata tam tikrais atvejais gali turėti itin neigiamų pasekmių draudimo įmonėms. Atsižvelgiant į tai, siūlome Lietuvos banko įstatymo 43⁵straipsnio 2 dalį tikslinti taip: „2.
Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo sustabdo nesustabdo skundžiamo sprendimo galiojimą ir sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, ar veiksmo vykdymą.“ LBĮ ir DĮ projektų pakeitimais, nesilaikant proporcingumo principo, planuojama įtvirtinti griežtesnį reguliavimą negu yra numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, tą atspindi LBĮ ir DĮ projektuose nustatomos didesnės baudos, negu rekomenduojama Reglamente, griežtesni reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad LBĮ ir DĮ pakeitimai užtikrins suderintą teisinį reglamentavimą finansų rinkos priežiūros srityje, aiškią ir skaidrią poveikio priemonių skyrimo ir taikymo tvarką, iš dalies mažins administracinę ūkio subjektų naštą, užtikrins geresnę ūkio subjektų ir vartotojų interesų apsaugą. Įvertinę teisės aktų projektus, manome, kad juos priėmus administracinė ūkio subjektų našta nesumažės, bet dar ir didės, nes atsiranda ir papildomi reikalavimai. Pvz., sugriežtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, dėl ko atsirastų papildomo darbo vertinant reputaciją, gerokai padidėtų reikalaujamos įvertinti informacijos apimtis (pvz. reikalavimas surinkti DĮ 11 str. 1 d. 1-7 punktuose nurodytus duomenis apie ikiteisminius tyrimus, administracines nuobaudas, atsisakymą išduoti leidimus, informaciją apie tai, kaip asmuo vykdė pinigines prievoles ir kt. taip pat ir apie juridinį asmenį, kurio vadovu vertinamas asmuo buvo arba yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ir pan.). Taip pat norima įvesti keliasdešimt kartų didesnes baudas draudimo įmonėms, nei yra šiuo metu, nors nėra teisinio pagrindo tokiam drastiškam baudų didinimui.
LBĮ projektu išplėstos Lietuvos banko tarnautojų teisės vykdant patikrinimus: susipažinti su juridinio asmens vadovų ir darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją, įtardami padarius teisės akto pažeidimą, užantspauduoti juridinio asmens naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgdami į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi) ir kitos teisės. Savo teisėms įgyvendinti Lietuvos bankas gali pasitelkti policijos pareigūnus. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos bankas yra represinio pobūdžio institucija, turinti neribotus įgaliojimus, kas neprisideda prie ūkinės veiklos laisvės Lietuvoje užtikrinimo. Pastaboms aptarti prašome prieš komiteto posėdį organizuoti išvadų rengėjų posėdį. Nepritarti Įstatymo nuostatos, kurios įtvirtintų automatinį visų apskųstų priežiūros institucijos sprendimų sustabdymą iš esmės visiškai apribotų priežiūros institucijos galimybes veiksmingai vykdyti finansų rinkos priežiūros funkcijas ir įgyvendinti jai įstatymuose ir ES teisės aktuose pavestus įgaliojimus, pvz., nutraukti tam tikrą neteisėtą veiklą ar vertimąsi licencijuojama veikla be licencijos ir pan. Pažymėtina, kad tokiu atveju iškiltų grėsmė ir viešųjų interesų apsaugai. Įstatymo projektas numato, kad sprendimo dėl baudos paskyrimo vykdymas būtų automatiškai sustabdomas jį apskundus. Dėl kitų priežiūros institucijos priimtų sprendimų sustabdymo, esant pareiškėjų skundui, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. savo iniciatyva arba pareiškėjų motyvuotu prašymu spręstų skundą dėl priežiūros institucijos sprendimo nagrinėjantis teismas.
Aptariamas LBĮ ir DĮ pakeitimų projektais siūlomas įtvirtinti reguliavimas, detalizuojamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, vienodinamos poveikio priemonių taikymo procedūras ir sankcijų dydžius (be kita ko atsižvelgiant ir į proporcingumo principą), kaip tik sudarys sąlygas užtikrinti, kad finansų rinkos dalyvius valdytų tik kvalifikuoti, patyrę ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, būtų skiriamos proporcingos ir veiksmingos poveikio priemonės, o tai neabejotinai prisidės prie finansų sistemos saugumo, stabilumo ir patikimumo užtikrinimo. Įstatymų projektais iš esmės neįtvirtinamos naujos nuostatos, kuriomis priežiūros institucijai būtų praplečiamos teisės ar suteikiama didesnė diskrecija, nei yra šiuo metu nustatyta galiojančiuose įstatymuose arba reikalaujama įgyvendinant ES teisės aktus. Tokios teisės, įskaitant minimas teises susipažinti su dokumentais, juos kopijuoti, pasitelkti policijos pareigūnus, priežiūros institucijai jau suteiktos kai kuriais galiojančiais įstatymais (žr. pvz., Bankų įstatymo 68¹ str., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71, 81 str., Vertybinių popierių įstatymo 50 str.), tokias teises turi ir kitos ES ir Lietuvos rinkos priežiūros institucijos (žr. pvz., Konkurencijos įstatymo 25 str., ES Reglamento 596/2014 23 str.). Pažymėtina, kad ir tai, kad tiek draudimo rinką reguliuojančios ES direktyvos (žr. pvz., direktyvos 2009/138/EB 27, 34 str.; direktyvos 2016/97 31 str.), tiek ir kitų finansų rinkos sektorių ES reguliavimas numato valstybių narių pareigą užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones bei įgaliojimus, kad galėtų įgyvendinti savo finansų rinkos priežiūros, įskaitant ir vartotojų apsaugos, tikslus.
Taip pat nustatoma valstybės narėms pareiga užtikrina, kad administracinės sankcijos ir kitos priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Taip pat pažymėtina, kad pastaboje minimi veiksmai (susipažinti su darbuotojų užrašais, užantspauduoti patalpas ir kt.) gali būti atlikti, tik gavus teismo leidimą (LBĮ projekto 42¹straipsnio 7 dalis), todėl pastaba, kad Lietuvos bankas įgyja neribotus įgaliojimus yra nepagrįsta. 5. Asociacija Lietuvos kredito unijos, 2018-04-2412
įstatymo projekto Nr. XIIIP-1896 Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21(1), 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1), 42(1), 43(1), 43(2), 43(3), 43(4), 43(5), 43(6) ir 43(7) straipsniais ir septintuoju
(3) skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1896 (toliau - įstatymo projektas XIIIP-1896) 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43(3) straipsnio 14 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti:
„<...> Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims
neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės <...>“. Tuo tarpu kartu su vertinamu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1896 teikiamuose su kredito unijų interesais susijusiuose įstatymų projektuose (tarp jų Centrinės Kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1898 (toliau - įstatymo projektas XIIIP-1898) 12 straipsnyje; Kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1912 (toliau - įstatymo projektas XIIIP-1912) 11 straipsnyje; Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117,118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.XIIIP-1914 (toliau - įstatymo projektas XIIIP-1914) 10 straipsnyje) yra nustatytos labai didelės piniginės baudos juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims, taip pat juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, Centrinės kredito unijos įstatyme ir Finansinio tvarumo įstatyme tokis baudos juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims numatomos iki 5 mln. eurų dydžio, o šiais įstatymais bei Kredito unijų įstatyme apibrėžtiems juridiniams asmenims
baudos priežiūros bei pertvarkos institucijos sprendimu gali būti dar padvigubintos. Nurodytų baudų dydžiai tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims neretai daugiau nei keliskart viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytą maksimalios baudos už sunkų nusikaltimą dydį: fiziniams asmenims BK yra nustatyta 6000 MGL (bazinė socialinė išmoka) maksimali bauda arba 300000 eurų, o juridiniam asmeniui - 100 000 MGL arba 5 mln. eurų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2018-04-12 d. išvados Nr.
XIIIP-1896 12 punkte, konstatavo, kad:
1) paminėtais įstatymų projektais siūlomos įtvirtinti baudos, atsižvelgiant į jų dydį, yra baudžiamojo pobūdžio sankcijos;
2) šiame kontekste sankcijų griežtumas turi būti vertinamas pagal sankciją, kuri gali būti skiriama atitinkamam asmeniui, galimas jos sumažinimas šiuo atveju nėra svarbus;
3) pritarus įstatymo projektui XIIIP-1896 bei kitiems su juo susijusiems atitinkamiems įstatymų projektams, asmuo, kuriam būtų paskirta piniginė bauda pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, už tą pačią veiką galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
4) taikant įstatymą, galėtų būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 4 straipsnio 1 dalies ir Europos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes svarstytina, ar tikslinga būtų pritarti vien tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui atsisakyti įstatymo projekto XIIIP-1896 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43(3) straipsnio 14 dalies nuostatos "<...> Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos <...> baudžiamosios atsakomybės, <...>", kadangi vien tik ši korekcija iš esmės neeliminuoja galimybės Lietuvos bankui taikyti paminėtąsias baudžiamojo pobūdžio sankcijas, taip pat neeliminuojama tikimybė, kad baudžiamojo proceso metu nebus pažeistas minėtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 4 straipsnio 1 dalies ir Europos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio nuostatos.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei argumentus įstatymo projekto XIIIP-1896 12 straipsnyje, dėstomo keičiamo įstatymo 43(3) straipsnio 10 dalį papildyti šiuo nauju punktu:
„2) visais etapais nustatomi baudos dydžiai neturi būti didesni už
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytus maksimalius baudų dydžius: juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims - 6 000 MGL (bazinė socialinė išmoka) arba 300 000 eurų ir juridiniams asmenims - 100 000 MGL arba 5 mln. eurų, jeigu dar mažesnių maksimalių baudų dydžių nenustato atskiri finansų rinką reguliuojantys įstatymai, tuomet privalu vadovautis pastaraisiais dydžiais.“ Nepritarti Argumentai šioje išvadoje jau pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. Siūlomas projekto XIIIP-1896 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43(3) straipsnio 10 dalies papildymas nėra priimtinas, nes toks apribojimas pažeistų ES teisės aktų, kuriuose finansų rinkos dalyviams nustatyti baudų dydžiai, nuostatas. 6.
asociacija, 2018-04-2612 Lietuvos draudikų asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtą Lietuvos banko įstatymo projektą Nr. XIIIP-1896 ir susijusius teisės aktų projektus (toliau – Projektai), teikia savo pastabas. Dėl Lietuvos banko įstatymo projekto Nr. XIIIP-1896 Lietuvos banko įstatymo projekto (toliau – LBĮ Projektas) 43³ str. 12 d. teigiama, jog Lietuvos banko sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, jeigu įstatymuose arba sprendime nenustatyta kitaip. Manome, kad sprendimas taikyti poveikio priemonę turėtų įsigalioti, tik suėjus jo apskundimo teismui terminui, kai sprendimas nėra ginčijamas teisme, arba, įsiteisėjus teismo sprendimui, kai nusprendžiama kreiptis į teismą. Todėl siūlytume pakoreguoti 12 d., atsižvelgiant į šias pastabas. LBĮ Projekto 43³ str. 14 d. numatyta: „<...>Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės,<...>“ Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento (toliau – Departamentas) 2018-04-12 išvadoje LBĮ Projektui teigiama, jog Projektuose apibrėžtos baudos tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims gerokai viršija Baudžiamajame kodekse įtvirtintus maksimalius baudų didžius, todėl jų skyrimas vertintinas kaip baudžiamojo pobūdžio sankcijos. Departamentas pažymi, kad, pritarus LBĮ Projektui, tokią sankciją gavęs asmuo už tą pačią veiką dar galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o taip būtų pažeistas principas, draudžiantis bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Atsižvelgdamas į tai ir į faktą, jog aptariama nuostata gali suvaržyti teismo diskreciją spręsti dėl asmens, kuriam buvo paskirta administracinė sankcija pagal finansų rinką reguliuojančius įstatymus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečioje byloje, Departamentas siūlo atsisakyti šios nuostatos.
Tai pat Departamentas siūlo išbraukti ir nuostatą dėl civilinės atsakomybės taikymo kaip perteklinę bei neatitinkančią Lietuvos banko įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymime, kad analogiška nuostata buvo svarstoma, nagrinėjant 2018-04-19 priimtą Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1513(3). Šiam projektui taip pat buvo gautos analogiškos Departamento pastabos su siūlymu nuostatą išbraukti, kurioms Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. LBĮ Projekto 43³str. 14 d. taip pat teigiama, kad tam pačiam asmeniui Lietuvos bankas gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones. Tuo tarpu galiojančio Draudimo įstatymo 205 str. 5 d. įtvirtinta, jog už tą patį pažeidimą gali būti taikoma tik viena poveikio priemonė, išskyrus Draudimo įstatymo numatytas išimtis. Vertinant tai, kad LBĮ Projekte atsiranda nauja sankcijų rūšis – privalomi nurodymai (kurie nelaikomi poveikio priemone), o už kiekvieną jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną siūloma skaičiuoti nemažus delspinigius, be to, šakiniuose įstatymuose ženkliai didinami finansų rinkos dalyviams skiriamų baudų dydžiai, siūlome numatyti galimybę taikyti tik vieną poveikio priemonę už tą patį pažeidimą. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlome LBĮ Projekto 43³ str. 14 d. išdėstyti taip:
„14. Lietuvos bankas tam pačiam asmeniui gali taikyti tik vieną
arba kelias poveikio priemonęes. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.
Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio Lietuvos bankui svarstyti klausimą dėl finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų Lietuvos banko išduotų licencijų, leidimų, sutikimų, pritarimų, neprieštaravimų galiojimo sustabdymo, ir galiojimo panaikinimo (atšaukimo).“ Nepritarti Argumentai šioje išvadoje jau pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekto nuostatomis jokiu būdu nesiekiama įtvirtinti ir neįtvirtinama, kad priežiūros institucija taikydama kelias poveikio priemones galės nesilaikyti bendro principo, draudžiančio už tą patį pažeidimą bausti du kartus. 43³straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti kelias poveikio priemones atsižvelgiant į tai, kad finansų rinką reguliuojantys įstatymai numato ne tik baudžiamojo pobūdžio (pvz., įspėjimas, bauda), tačiau ir prevencinio pobūdžio (pvz., laikinas uždraudimas tekti paslaugas) poveikio priemones ir, esant reikalui ir pagrindui, turi būti galimybė už pažeidimą šalia vienos baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės pritaikyti ir vieną ar kelias prevencinio pobūdžio poveikio priemones.
Tokio reguliavimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina tiek kitų įstatymų nuostatos (pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 27 str. numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės), tiek ir teismų praktika (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodyta, kad „<...>atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio
pažymėtina ir tai, kad konstitucinis principas non bis in idem nedraudžia taikyti asmeniui uždraudimo sankciją - prevencinio poveikio priemonę (kartu su kita administracine nuobauda). 7. Lietuvos draudikų asociacija, 2018-04-2612 LBĮ Projekto 43³str. 16 d. teigiama, jog: „Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.“ Šiuo metu galiojančio Draudimo įstatymo 205 str. 3 d. numato, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau nei 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Pritarus siūlomam reglamentavimui, pažeidimų, už kuriuos gali būti taikomos poveikio priemonės, padarymo senaties terminas kai kuriais atvejais galės būti net 5 kartus ilgesnis už šiuo metu numatytąjį.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintos Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos 27.6 p. nurodo, jog: „Poveikio priemonių skyrimo senatis – ne daugiau kaip 3 metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (jeigu trunkamas pažeidimas, – nuo paaiškėjimo) dienos. Jeigu įstatymai numato, kad senatis atliekant tyrimą sustabdoma, tai negali trukti ilgiau nei vienus metus, kitaip senatis skaičiuojama toliau.“ Administracinių nusižengimų kodekso
ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“ Taigi siūlomi LBĮ Projekto pakeitimai prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Projektų aiškinamajame rašte klaidingai pateikiamos nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 468/2014 ir Reglamentą Nr. 667/2014 kaip senaties terminų pakeitimus argumentuojančius ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymime, kad pirmasis minimas reglamentas yra taikomas Europos Centrinio Banko prižiūrimiems subjektams – kredito įstaigoms, o antrasis nustato procedūrines taisykles, kuriomis vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija skiria sankcijas sandorių duomenų saugykloms. Todėl nei vienas iš minėtų dokumentų negali būti pagrįstai taikomas draudimo įmonėms. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus ir suvokiant Projektų iniciatorių siekį turėti galimybę tinkamai ištirti sudėtingus pažeidimus, siūlome vadovautis aukščiau aptartoje Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijoje nustatytais terminais ir pakoreguoti LBĮ Projekto 43³str.
16 d. taip:
„Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti
priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 53 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 105 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.“ Pritarti Žiūrėti analogišką LGDĮA pasiūlymą šioje lentelėje (Nr. 2), taip pat BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 8. Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-078 Dėl LBĮ projekto 8 straipsnio, kuriuo pildomas LBĮ 42¹ straipsniu, kuriuo plečiamos priežiūros institucijos teisės atliekamo patikrinimo metu Šiuo metu galiojančio DĮ
patikrinimo metu.
LBĮ projekto 8 straipsniu, kuriuo pildomas LBĮ 42¹ straipsnis, išplečiamos priežiūros institucijos teisės, numatant, kad priežiūros institucija turi teisę užantspauduoti juridinio asmens patalpas (pildomo LBĮ 42¹ straipsnio 5 dalies 7 punktas), gauti tiesiogiai informaciją iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų (pildomo LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 9 punktas), gauti tiesiogiai informaciją iš kredito ir kitų finansų įstaigų (pildomo LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 10 punktas), naikinamas vieno mėnesio terminas, kuriuo priežiūros institucija turi teisę paimti dokumentus iš tikrinamo ūkio subjekto (pildomo LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 6 punktas) ir pan. Siūlomi LBĮ pakeitimai, nepagrįstai išplečiant priežiūros institucijos teises, suteikia priežiūros institucijai policijos ar antstolių pareigūnų turimas teises. Mūsų nuomone, priežiūros institucija neturėtų tapti policinio pobūdžio institucija ir jos viena iš esminių funkcijų turėtų būti draudimo ir draudimo tarpininkavimo rinkos konsultante. Tuo labiau, kad ir šiandien priežiūros institucija visas savo teises gali puikiai įgyvendinti pasitelkdama policijos pareigūnus ar antstolius, jei toks poreikis būdų. Neprieštaraujame, kad į LBĮ būtų perkeltos nuostatos iš DĮ, kurios reglamentuoja priežiūros institucijos atliekamus patikrinimus ir jos teises, tačiau siūlome LBĮ projekto 8 straipsnį, kuriuo pildomas LBĮ 42¹ straipsniu, pakoreguoti atsižvelgiant į dabar galiojančio DĮ 212 straipsnį ir priežiūros institucijos teisių neplėsti.
Nepritarti Visos priežiūros institucijos teisės patikrinimo metu yra būtinos užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat atitinka Reglamentą (ES) 2017/2394 (nuo 2020 m. bus taikomas LB ir kitoms vartotojų teises ginančioms institucijoms): „3 (c) įgaliojimus atlikti būtinus patikrinimus vietoje, naudoja siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija, įskaitant teisę patekti į bet kokias patalpas, teritoriją ar transporto priemones, kurias verslininkas, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, arba paprašyti, kad tą atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant išnagrinėti, konfiskuoti, paimti ar gauti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomos informacijos, duomenų ar dokumentų kopijas; įgaliojimus konfiskuoti bet kokią informaciją, duomenis ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, kiek tai būtina patikrinimui atlikti; įgaliojimus prašyti atitinkamo verslininko, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, atstovo arba darbuotojo pateikti paaiškinimus dėl faktų arba pateikti informaciją, duomenis arba dokumentus, susijusius su tikrinimo dalyku, ir užfiksuoti atsakymus;“. 9. Asociacija Draudimo brokerių rūmai, 2018-05-0712 Dėl LBĮ projekto 12 straipsnio, kuriuo pildomas LBĮ 43³ straipsnis, numatytų senaties terminų ilginimo Šiuo metu galiojančio DĮ 205 str. 3 d. numatyta, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Šiuo LBĮ projektu siūloma kelis kartus prailginti šį senaties terminą iki 5 metų, o jei buvo pradėtas Lietuvos banko patikrinimas, poveikio priemonė negali būti skiriama, jei praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo.
Toks senaties terminų pailginimas draudimo tarpininkams draudimo platinimo santykiams yra nepagrįstas, neproporcingas ir neproporcingai ilgesnis už senaties terminus administracinėje teisėje (dveji metai). Be to, LBĮ projektu siūlomi nustatyti senaties terminai neatitinka Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 patvirtintoje Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijoje rekomenduojamų poveikio priemonių skyrimo senaties terminų – ne daugiau kaip 3 metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome LBĮ projekto 43³ straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:
„16. Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti
priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 35 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 510 metųai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos“. Pritarti Žiūrėti analogišką LGDĮA pasiūlymą šioje lentelėje (Nr. 2), taip pat BFK pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 10. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2018-05-08
2018-04-24 raštu Nr. V-10-899 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija pateikė pastabas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr.
Seimui pateiktų Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1896 ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Projektai). Papildomai teikiame šias pastabas: Šiuo metu Lietuvos banko įstatyme nėra numatyta, kaip turi būti derinami finansų rinkų dalyvių veiklą reglamentuojantys teisės. Todėl Lietuvos banko valdybos nutarimų priėmimo proceso negalima laikyti pilnai atviru, nors nutarimų projektai yra viešai paskelbiami, tačiau jų derinimo procesas nėra aiškus. Rinkos dalyviai turi teisę pateikti pastabas šiems projektams, tačiau Lietuvos bankas dažnai nepateikia informacijos kodėl buvo, ar nebuvo, atsižvelgta į pateiktas pastabas. Taip pat nėra žinoma, ar projektai teikiami derinti kitoms valstybės institucijoms, kurių kompetenciją jie liečia. Nėra viešai skelbiamos Lietuvos banko valdybos posėdžių darbotvarkės, todėl rinkos dalyviai negali žinoti, kada bus priimti nauji finansų rinką reguliuojantys teisės aktai. Nėra galimybės posėdžiuose sudalyvauti rinkos atstovams. Pažymėtina, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V 2015/(1.7-260603)-02-252 patvirtintas teisės aktų rengimo Lietuvos banke tvarkos aprašas nėra skelbiamas viešai.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome:
Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti Lietuvos banko įstatymo 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„Lietuvos banko valdyba priima nutarimus, o Lietuvos banko valdybos
pirmininkas išleidžia įsakymus pagal savo kompetenciją. Lietuvos bankas finansų rinkų dalyvių veiklą reglamentuojančius teisės aktų projektus derina su valstybės institucijomis, kurios įgyvendina valstybės politiką finansinių priemonių, finansinių paslaugų, finansų įstaigų veiklos, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo srityse, konsultuojasi su asocijuotomis verslo struktūromis.“ Nepritarti Pareiga konsultuotis dėl teisės aktų projektų, kuri taikoma ir Lietuvos bankui, jau numatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje. Pažymėtina, kad visi su finansų rinkos priežiūra susiję Lietuvos banko parengti teisės aktų projektai konsultacijoms su visuomene privalomai skelbiami TAIS sistemoje.
Visi suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus. Lietuvos bankas dažnai kviečiasi rinkos dalyvius ar jų atstovus teisės aktų projektus aptarti susitikimų metu, rengia klausimų-atsakymų sesijas ir pan. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į finansų rinkos dalyvių siūlymus ir siekdamas dar didesnio skaidrumo priimant Lietuvos banko teisės aktus, 2017 m. sausio mėn. pakeitė Teisės aktų rengimo Lietuvos banke aprašą ir numatė aiškią teisės akto rengėjo pareigą tais atvejais, kai neatsižvelgiama į finansų rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, parengti derinimo pažymą, kurioje nurodoma dėl kokių priežasčių neatsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, ir ją įkelti ir viešai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos bankas kasmet informuoja rinkos dalyvius apie planuojamus keisti teisės aktus: https://www.lb.lt/lt/naujienos/planuojami-reguliavimo-pokyciai-verslo-aplinkai-gerinti-ir-investuotoju-apsaugai-stiprinti http://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-is-anksto-pranese-finansu-rinkos-dalyviams-apie-siemet-planuojamus-reguliavimo-pokycius
konfederacija, 2018-05-08
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atstovaudama stambiausias finansų sektoriaus asociacijas, tokias kaip, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“ ir kt., reiškia didelį susirūpinimą dėl supaprastinto požiūrio į finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir sankcijų jiems taikymą. 2018 m. kovo 29 d.
2018 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtas Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896 ir susiję įstatymų projektai (toliau
Privalomų nurodymų, už kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną numatyti iki 1 proc. bendrųjų metinių pajamų arba iki 1 500 eurų dydžio delspinigiai, davimas taip pat neatima Lietuvos banko teisės kartu taikyti poveikio priemonę finansų rinkos dalyviui ar netgi kelias poveikio priemones vienu metu. Be to, poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Taip pat iki 5 m., o kai kuriais atvejais net iki 10 m. ilginami ir padarytų pažeidimų senaties terminai. Įvertinus visus siūlomus pakeitimus, pastebime, jog sankcijų finansų rinkos dalyviams imtis ir taikymo terminai reikšmingai išplečiami bei sudaroma galimybė bausti už tą patį pažeidimą kelis kartus. Vis dėlto, didžiausią nerimą kelianti poveikio priemonė yra Projektuose numatytos baudos, kurios, lyginant su galiojančiu reglamentavimu, didinamos dešimtimis kartų. Daugeliu atvejų Projektais siūloma nustatyti, kad baudos galėtų siekti ir 10 proc. juridinio asmens ar grupės, jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiai įmonei, metinių pajamų arba 700 000 eurų fiziniam asmeniui. Tokie baudų dydžiai yra įtvirtinti ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankinio sektoriaus veiklą, ir šiuo metu jau yra taikomi bankams. Atsižvelgiant į kitų finansų rinkos dalyvių veiklos keliamą riziką, siūlomi jiems taikyti analogiški baudų dydžiai nėra adekvatūs, o, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominio išsivystymo lygį ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydį, – netgi gali atgrasyti asmenis, ypač veikiančius individualios veiklos pagrindu, nuo veiklos vykdymo.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog projektų aiškinamajame rašte klaidingai bandoma prisidengti europiniu reguliavimu, tačiau peržiūrėjus nurodytus ES teisės aktus pastebime, kad juose numatytas reguliavimas arba išvis netaikomas konkretiems finansų rinkos dalyviams, arba taikomas tik daliai jų, arba ES teisės aktų turinys nesutampa su siūlomu Projektų turiniu. Turint omenyje tai, kad sprendimas dėl sankcijų taikymo ir jų pobūdžio yra Lietuvos banko dispozicijoje, tokie Projektų iniciatorių veiksmai kelia dar didesnį nerimą. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, manome, jog siekis taikyti griežčiausią reguliavimą visiems finansų rinkos dalyviams, nediferencijuojant jų pagal veiklos rizikingumą, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Atkreipiame dėmesį, kad ES vadovaujasi priešingais principais, t. y. skirtingiems finansų rinkos dalyviams, atsižvelgiant į jų veiklos riziką, yra taikomas skirtingas reguliavimas. Netgi tų pačių finansų rinkos dalyvių reguliavimas gali skirtis, priklausomai nuo jų platinamų rizikingų ar mažiau rizikingų produktų. Siekiant teisės harmonizavimo, siūlome vadovautis būtent ES taikomais principais ir kurti veiklos rizika pagrįstą reguliavimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisės departamento išsakytas pastabas dėl netinkamos Projektų parengimo kokybės ir kitų nuostatų bei į Projektų apimtį ir pakeitimų svarbą, taip pat prašome Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos sudaryti darbo grupę Projektams detaliai išnagrinėti, įtraukiant į šią grupę finansų rinkos dalyvių atstovus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Diskusijos dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir susijusių įstatymų projektų buvo pradėtos dar 2016 m. rugpjūčio 8 d. Visos tiek asocijuotų verslo struktūrų, tiek kitų suinteresuotų pusių teikiamos pastabos buvo aptariamos Finansų ministerijos rengiamuose pasitarimuose/diskusijose, kurios vyko Finansų ministerijoje 2016 m. spalio 25 d, lapkričio 8 - 9 d. Pažymėtina, kad projektu siekiama ir kitų tikslų (EBPO rekomendacijų įgyvendinimas, grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reguliavimas ir kt), nesusijusių su finansų rinkos priežiūra. Maksimalios baudų dydžių ribos buvo peržiūrėtos horizontaliai visiems finansų rinkos dalyviams, siekiant nustatyti vienodą baudų dydžių sistemą visai finansų rinkai, vienodus taikymo principus bei siekiant išvengti reguliacinio arbitražo. Žr. argumentus į LRS TD 12 pastabą. Ši peržiūra, be kita ko, siejama su ES lygmens iniciatyva bei vykstančia ES teisės aktų peržiūra šioje srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu keičiama ir konkrečių baudų dydžių nustatymo tvarka - konkretūs baudos dydžiai bus nustatomi keliais etapais, bus vertinami įstatyme nustatyti kriterijai. Kaip rodo priežiūros institucijos baudų taikymo statistika, faktiškai skiriamas baudos dydis neviršija 1,5 proc. esant galiojančiuose įstatymuose nustatytai baudų dydžių ribai iki 10 proc. Tuo pačiu pažymėtina, kad dalis galiojančių įstatymų neužtikrina poveikio priemonių (baudų) veiksmingumo. Apie tai liudija didelis pažeidimų skaičius.
Atsižvelgiant į rinkos dalyvių pastabas, pateikti pasiūlymai dėl galimų lankstumų trumpinant pažeidimo senaties terminus iki 3 ir 5 metų, taip pat pasiūlymai dėl baudų dydžių ribų sumažinimo 50 proc. Taip pat žiūrėti argumentus šių išvadų 3 lentelėje LGDĮA pasiūlymui Nr. 2, ADBR pasiūlymui Nr. 9, LDA pasiūlymui Nr. 7. Pasiūlymas:
Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 2 šių išvadų 7.2 lentelėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11,
21¹, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹, 42¹, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 43⁶ ir 43⁷straipsniais ir septintuoju³skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70¹, 72, 73, 74, 75¹straipsnių, priedo pakeitimo ir 65¹, 66, 68, 68¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14¹, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11² straipsniu ir 27, 162, 163¹, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr.
X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6¹, 39¹, 57¹, 58¹, 58², 58³ straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21², 28¹, 28², 33¹, 33²straipsniais ir 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr.
IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31¹straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56,
įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr.
XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36¹straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973
įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL
negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą
nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1896, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos draudikų asociacijos ir Asociacijos Draudimo brokerių rūmai pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Nustatyti visuose su projektu XIIIP-1896 susijusiuose įstatymų projektuose, išskyrus projektus XIIIP-1917 ir XIIIP-1922, vienodą įstatymų įsigaliojimo datą – 2018 m. birželio 15 d. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-237 Argumentai: Atsižvelgiant į 2018-05-15 priimtą Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1746(4) ), siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 7 - 10 dalimis. Projekto 7 straipsniu dėstomo 42 straipsnio 7-9 dalis laikyti 11-13 dalimis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos, teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą 1.
Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra: bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, centrinės kredito unijos, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų maklerio įmonės priklausomi tarpininkai, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, prižiūrimi duomenų tiekėjai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai, nacionalinės plėtros įstaigos ir valiutos keityklų operatoriai. 2.
laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
Respublikoje, centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
valiutos keityklos operatorių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
Respublikoje, centrinių kredito unijų, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priklausomų tarpininkų, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų, lyginamojo indekso administratorių, prižiūrimų duomenų tiekėjų, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
valiutos keityklos operatorių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
1286/2014 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas;
Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. 3. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos Centriniam Bankui. 4. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę:
veiklos ir finansų rinkos priežiūros;
kitus duomenis ir informaciją iš valstybės institucijų ir registrų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomą informaciją – šio įstatymo nustatyta tvarka šiuos asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
įtarti finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus;
produktų pirkimus.
Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti kelią galimiems finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali būti pagrindas taikyti poveikio priemones;
pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, už kuriuos netaikytini įstatymų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, trūkumai, jų priežastys ir sąlygos;
atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;
nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;
saugomų viešųjų interesų gynimo;
informaciją apie šių subjektų auditą, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti.
Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams;
informaciją. Pagal šio įstatymo 19 ir 43 straipsnių nuostatas saugoma informacija gali būti viešai atskleista tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina viešųjų interesų apsaugai ir kitų asmenų interesas dėl tokios informacijos konfidencialumo išsaugojimo nėra svarbesnis;
laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai. 5.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi:
institucijomis;
ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Perspektyvinis požiūris reiškia, kad siekiama kuo anksčiau nustatyti galimas rizikas ir imtis priemonių joms šalinti. Rizikos vertinimu pagrįstas požiūris reiškia, kad veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu ir mastu. 7. Pagal šio straipsnio ir 42¹ straipsnio nuostatas Lietuvos bankui privaloma pateikti informacija apima ir informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir
(arba) finansines paslaugas. 8.
nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. 10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas. 11. Pagal šio straipsnio ir 42¹ straipsnio nuostatas Lietuvos bankui privaloma pateikti informacija apima ir informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 12.
kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. 13. Lietuvos bankas, nustatęs faktus, liudijančius galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.“
finansų komitetas, 2018-05-2312 Argumentai: Rinkos dalyvių prašymu ir siekiant suderinti draudimo įmonėms taikomus poveikio priemonės skyrimo senaties terminus su kitais Lietuvos Respublikos teisės sistemoje numatytais senaties terminais už teisės pažeidimus, siūlytina sutrumpinti projekte nustatytus senaties terminus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43³ straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Jeigu kiti finansų rinką reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip, Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 35 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Lietuvos bankui pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju Lietuvos banko sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 510 metųai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos“. Pritarti
finansų komitetas, 2018-05-2321 Argumentai: Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, siūlytina nukelti projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1
birželio 15 d.“ 2.
Pakeisti projekto 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2018 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė