Projekto lyginamasis variantas
4,
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Pajūrio juostai priskiriama:
1) ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir paplūdimys, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo miesto šiaurinės ribos;“
4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pajūrio juostos žemyninės dalies ribos nustatomos Pajūrio juostos
žemyninės dalies tvarkymo planeu. Pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Vadovaujantis Statybos įstatymu ir Saugomų
teritorijų įstatymu, šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, pajūrio juostoje gali būti:
1) statomi statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms (užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos) ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti, susisiekimo komunikacijoms statyti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti;“ 2.
Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) statomi nauji ir (ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“
straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Numatant kKrantotvarkos priemoneės turi būti planuojamos atsižvelgiant į aplinkos monitoringo išvadas, pirmenybėę teikiamant natūralių ar tam rajonui būdingų medžiagų, gamtinių analogų principui. Būtina užtikrinti, kad atskirų kranto ruožų krantotvarkos priemonės būtų suderintos.“4 Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Irina Rozova Remigijus Žemaitaitis Algimantas Salamakinas Algirdas Butkevičius
4,
ir uždaviniai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme (toliau – Pajūrio juostos įstatymas) nėra įtvirtintos tiesioginės nuostatos, suteikiančios teisę savivaldybėms pajūrio juostoje statyti naujus statinius ar pastatus. Tačiau, to paties įstatymo 5 straipsnyje yra reglamentuota, jog žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis Įstatymas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas, kuriuose numatyti savivaldybei būtiniausių naujų pastatų statyba. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, tokia galimybė numatyta netiesiogiai, todėl ją reikia įtvirtinti įstatymiškai. Teikiamo įstatymo projekto kontekste, nauji pastatai turėtu būti vertinami ne kaip nauji gyvenamieji būstai, pramogų centrai, laisvalaikio objektai, bet kaip pastatai kurie yra būtini ir reikalingi savivaldybėms spręsti socialinio būsto problemas, viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti, bei rekreacinei plėtrai (Jūros terapijos centras, Kuršių buities po atviru dangumi statyba, teniso kortai, stadionas ir kt.). Pajūrio juostos įstatyme nesant numatytos galimybės statyti naujus pastatus ar statinius, jau šiai dienai jaučiamos neigiamos pasekmės, nes yra sustabdytas lėšų, gaunamų iš Europos sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimas, bei toks neapibrėžtumas stabdo ir kitas investicijas, darbo vietų kūrimą ir gyventojų užimtumą.
Taip pat šiuo metu galiojančio Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimu yra apriboti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikiai, kadangi įstatymu yra pateiktas baigtinis vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių sąrašas – užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrasis planas dar nėra parengtas, todėl atsiranda būtinybė keisti Pajūrio juostos įstatymo atskirus straipsnius. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su galiojančiais Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat sudaryti teisinį pagrindą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Neringos savivaldybė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Seimo narys Simonas Gentvilas; rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:. Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, jog pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pajūrio juostos ribos nustatomos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių sąrašas.
Tačiau, minėtame straipsnyje, kuris reglamentuoja statinių statybos sąlygas ir tvarką, nėra numatyta galimybė statyti naujus pastatus ar statinius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pajūrio juostos įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektu) siūloma 4 straipsnio 1 dalyje pratęsti pajūrio juostą iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o to paties straipsnio 2 dalimi praplėsti pajūrio juostos ribas - pajūrio juosta Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas, ir šiam parkui priskirta Baltijos jūros akvatorija. Pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinio apibrėžtumo ir naujai reglamentuoti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių pastatymo galimybes - rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, uosto akvatorijoje vykdomai laivybai stebėti ir saugumui užtikrinti, kranto linijai stabilizuoti, natūraliai nešmenų pusiausvyrai atkurti, susisiekimo komunikacijoms statyti ir kitoms vandens ūkio ar uosto reikmėms užtikrinti. Taip pat, 7 straipsnis papildomas nauja nuostata, kuri suteikia teisę statyti naujus statinius ir pastatus - statomi nauji ir
(ar) rekonstruojami statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, kurie numatyti savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir
(ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ir/ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, visuomeninių poreikių tenkinimui, bei naujų darbo vietų sukūrimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Pajūrio juosta“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Gintaras Vaičekauskas Irina Rozova Remigijus Žemaitaitis Algimantas Salamakinas Algirdas Butkevičius
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-06 Nr. S-2018-2675 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S-2018-2675 pateiktą Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1882 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodoma, jog „Įstatymo projekto tikslas - suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su galiojančiais Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais“. Atkreiptinas dėmesys, jog toks aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas reiškia, kad įstatymo nuostatos būtų derinamos su poįstatyminių teisės aktų nuostatomis. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas).
Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje reikėtų dėstyti tik keičiamo Pajūrio juostos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto naują redakciją, atsisakant formuluotės „1. Pajūrio juostai priskiriama:“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, jog pajūrio juosta apimtų tik dalį Kuršių nerijos, t. y. pajūrio juostai nebūtų priskiriamos Kuršių nerijoje esančios urbanizuotos teritorijos. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pajūrio juostai priskiriama visa Kuršių nerija iki Rusijos federacijos valstybės sienos. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei
Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, šios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančių urbanizuotų teritorijų žemė priklausytų Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise, ar ne ir, ar šią žemę galima būtų įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn, ar ne. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks šiuo požiūriu yra įstatymo projekto iniciatorių tikslas. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, ar Kuršių nerijoje esančioms urbanizuotoms teritorijoms būtų taikomi keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje reglamentuojamos pajūrio juostos naudojimo sąlygos ir ūkinės veiklos joje apribojimai. Jei šioms teritorijoms minėti apribojimai nebūtų taikomi, tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pajūrio juostos nustatymo tikslus, ypač tikslą - racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kraštovaizdį.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pažymėjo, kad „Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. <...> Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų dėstyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
įstatymu <...> gali būti:“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą reikėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus (pavyzdžiui, Pajūrio juostos žemininės dalies tvarkymo planą ir kt.). Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, iki kada minėti dokumentai turėtų būti pakeisti ir kokie dokumentai galiotų iki jų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis turėtų būti pildomas įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis. 6.
dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė tvirtina saugomų teritorijų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]