Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 22, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;
3) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte , arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.“ 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) , kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) , taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai , arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni
metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai.
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis 2 metai
Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio
yra
apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra
, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas. “
Šis įstatymas įsigalioja
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Monika Navickienė Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys
Projekto Nr. XIIIP-1878(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 22, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;
3) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte , arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.“ 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių ( jeigu jis atitinka šioje dalyje šios dalies nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:
apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais ) , kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais ) , taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai , arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra 54,31 procento , o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. “
ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais ) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais ) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais ) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas. “
įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą skatina šiuo metu galiojanti įtėvius diskriminuojanti tvarka, pagal kurią mokamos išmokos. Dabartinis reglamentavimas suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau vaiko priežiūros atostogų metu, jeigu įvaikintas vaikas yra vyresnis negu dveji metai, yra mokama ne nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausanti, bet fiksuota 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Tai diskriminuoja įtėvius, nes jie taip pat kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusieji ar iki dviejų metų vaiką įsivaikinusieji nuo savo gaunamų draudžiamųjų pajamų moka ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Tokia sistema įveda šeimą į finansinį nestabilumą bei kuria nesaugumą. Todėl turi būti panaikinta diskriminacija ir įtėviams suteiktos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu keliu vaikų susilaukiantiems tėvams. Todėl šiuo projektu yra siūloma įteisinti galimybę įtėviams, taip pat kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusiems tėvams, suteikiamas 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas sieti ne su vaiko amžiumi, o patekimo į šeimą faktu, ir mokėti už jas nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausančią išmoką. Tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, bet ir paskatintų įtėvius įsivaikinti vyresnius negu dveji metai vaikus, nes dabar stebima tendencija, kad dėl galimybės finansiškai nenukenčiant turėti vaiko adaptacijai itin reikalingas atostogas nebuvimo, vyresnių vaikų įsivaikinimas yra vangus. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Monika Navickienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį, vaiko priežiūros išmokos skiriamos apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnį, teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai). Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnį, vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnį, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra
kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma numatyti įtėviams tokias pačias sąlygas kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusiems tėvams. Įtėviams, kurie turi galimybę pasiimti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, už šias atostogas mokėti nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausančią išmoką. Tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, nepablogintų įvaikinti pasiryžusių asmenų finansinės padėties, suteiktų pasirinkimo laisvę, palengvintų adaptacinį periodą bet ir paskatintų įsivaikinti vyresnius negu dveji metai vaikus bei vaikus, turinčius rimtesnius raidos sutrikimus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turi būti peržiūrimas ir pakeistas LR Išmokų vaikams įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomas lėšų poreikis motinystės socialinio draudimo išmokoms (prognozuojant, kad bus įvaikinta 70 vaikų per metus): 2019 m. - 490,9 tūkst.
Eur; 2020 m. - 788,8 tūkst. Eur;
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos; globojamo vaiko priežiūros atostogos; įvaikinto vaiko priežiūros išmoka; globojamo vaiko priežiūros išmoka. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Monika Navickienė Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
[email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-06 Nr. S-2018-2675 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-1878 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1878, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 22, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2018-04-04
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
priežiūros išmoka būtų skiriama apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti, t.y. vaiko priežiūros išmoką už 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, neatsižvelgiant į vaiko amžių, mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą būtų pažeistas dvigubo išmokų vengimo dėl to paties įvykio principas – įvaikinto vyresnio kaip 2 metų amžiaus vaiko (pavyzdžiui, vaiko, kuriam įvaikinimo metu buvo 12, 14 ar daugiau metų) iki jo įvaikinimo tėvai ar globėjai (rūpintojai) turėjo teisę į vaiko priežiūros išmoką ir apmokėjimą už ją. Antra, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
prarastas pajamas, o siūlomas teisinis reguliavimas siejamas daugiau ne su vaiko priežiūra, o su vyresnių nei 2 metų amžiaus įvaikintų vaikų ir įtėvių šeimos poreikiais, sudėtingesne tokių vaikų adaptacija šeimoje, nei įvaikinus jaunesnio amžiaus vaikus, taip pat siekiant skatinti įvaikinti ir vyresnio amžiaus vaikus. Todėl svarstytina, ar tokios atostogos neturėtų būti apmokamos ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o iš valstybės biudžeto lėšų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnį, įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. 2. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti taisykles dėl šio įstatymo nuostatų taikymo, nes neaišku, ar šios nuostatos būtų taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, ar ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, jeigu nustatyti terminai, apibrėžiantys teisę į atostogas, nėra pasibaigę. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 22, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-06-28 Nr. XIIIP-1878(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-06-19
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Sysas; G. Skaistė; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė, kviestieji asmenys: R. Andziukevičiūtė–Buzė – Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, S. Zarankaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyr. specialistė, V. Mackevičienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-04 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
būtų skiriama apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotė
(įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti, t.y. vaiko priežiūros išmoką už 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, neatsižvelgiant į vaiko amžių, mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą būtų pažeistas dvigubo išmokų vengimo dėl to paties įvykio principas – įvaikinto vyresnio kaip 2 metų amžiaus vaiko (pavyzdžiui, vaiko, kuriam įvaikinimo metu buvo 12, 14 ar daugiau metų) iki jo įvaikinimo tėvai ar globėjai (rūpintojai) turėjo teisę į vaiko priežiūros išmoką ir apmokėjimą už ją. Antra, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnį, motinystės socialinis draudimas kompensuoja dėl vaiko priežiūros prarastas pajamas, o siūlomas teisinis reguliavimas siejamas daugiau ne su vaiko priežiūra, o su vyresnių nei 2 metų amžiaus įvaikintų vaikų ir įtėvių šeimos poreikiais, sudėtingesne tokių vaikų adaptacija šeimoje, nei įvaikinus jaunesnio amžiaus vaikus, taip pat siekiant skatinti įvaikinti ir vyresnio amžiaus vaikus. Todėl svarstytina, ar tokios atostogos neturėtų būti apmokamos ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o iš valstybės biudžeto lėšų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnį, įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Nepritarti. 1.
būtų taikomos vienodos išmokų mokėjimo sąlygos už Darbo kodekse nustatytų vaiko priežiūros atostogų laiką (suteiktų tiek pagal šio kodekso 134 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 134 straipsnio 2 dalį);
paskatas įsivaikinti vyresnius negu dvejų metų vaikus, mokant įtėviams nuo kompensuojamojo uždarbio priklausančią vaiko priežiūros išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pažymėtina, kad pastaruosius tris (2016-2018) metus išlieka ta pati tendencija: įvaikinama tik po keletą 7-9 ir 10-14 metų vaikų, o be tėvų likusių vaikų nuo 15 iki 17 metų apskritai nebuvo įvaikinta (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 metų veiklos ataskaitos duomenys); 3.Iš valstybės biudžeto lėšų ir toliau bus mokama išmoka įvaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri yra fiksuoto dydžio (8 bazinių socialinių išmokų dydžio; toliau – BSĮ) ir mokama vienam iš įtėvių ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis yra ne mažesnis už nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį (8 BSĮ). Jeigu vaiko priežiūros išmokos dydis yra mažesnis už nustatytą dydį (8 BSĮ), skiriama išmoka įvaikinus vaiką lygi išmokos įvaikinus vaiką ir gaunamos vaiko priežiūros išmokos skirtumui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte siūlytina nustatyti taisykles dėl šio įstatymo nuostatų taikymo, nes neaišku, ar šios nuostatos būtų taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, ar ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, jeigu nustatyti terminai, apibrėžiantys teisę į atostogas, nėra pasibaigę. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 5 straipsnio. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-04 3.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (2018-06-20 nutarimas Nr. 595). 4. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-04-18 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1878, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-06-20 nutarimas Nr. 595 * Pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1878. Pritarti. Pritarta patobulintam, atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus, įstatymo projektui. 2. Seimo nariai A. Dumbrava, R. Žemaitaitis, J. Imbrasas, V. Bukauskas, 2018-11-204
Argumentai: Iki krizės galiojęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kuomet pirmaisiais vaiko priežiūros metais buvo mokama
proc., Lietuvoje 2008 m. lėmė didžiausią gimstamumo augimą visoje Europos Sąjungoje. Tuo metu Lietuvoje gimė 35 tūkst. vaikų.
Esant dabartinei išmokų tvarkai, 2017 m. gimė tik 29,6 tūkst. vaikų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai
yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio . ,jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra70100 procentų, o iki vaikui sueis 2 metai
80 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio
uždarbio dydžio . ,jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra70100 procentų, o antraisiais įvaikinto ar globojamo vaiko auginimo metais –4080 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“ Nepritarti. Kartu su struktūrinėmis mokesčių ir pensijų reformomis nuo 2019-01-01 jau yra pakeisti vaiko priežiūros išmokų ir kitų socialinio draudimo išmokų procentiniai dydžiai (atsižvelgiant į 1,289 karto padidintą darbuotojo bruto darbo užmokestį dėl dalies draudėjo įmokų perkėlimo apdraustajam), todėl siūlomi vaiko priežiūros išmokų procentiniai dydžiai šiuo metu reikštų kitus dydžius ir labai išdidintų išmokas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. ( kartu žr.
Komiteto pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, kuriame paliekami nuo 2019-01-01 galiojantys vaiko priežiūros išmokų dydžiai, jų nekeičiant). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-06-191
: atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas įvaikinto vaiko amžius, iki kurio įtėviams gali būti suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, tikslinga įvardinti šiame įstatyme (kaip nustatyta ir Išmokų vaikams įstatyme) vaiko amžių, iki kurio gali būti mokama šio įstatymo nustatyta vaiko priežiūros išmoka.
Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-06-192
Argumentai : patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies redakciją, atsižvelgiant į tai, kad pagal nuo 2018-04-01 galiojančią šios dalies redakciją teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi ir vienas iš vaiko senelių. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių ( jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:“ Pritarti. 3.
reikalų ir darbo komitetas
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos l igos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1338 nuo 2019 m. sausio 1 d. jau yra pakeisti vaiko priežiūros išmokų procentiniai dydžiai (dėl dalies darbdavio socialinio draudimo įmokų perkėlimo darbuotojui ir dėl to padidinto bruto darbo užmokesčio 1,289 karto). Pasiūlymas :
Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra
77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra
54,31 procento , o iki vaikui sueis 2 metai
procentų 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio
(išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra
77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte) yra
54,31 procento , o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais –
31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“ Pritarti. 5.
reikalų ir darbo komitetas 2019-06-195 Argumentai : 1.Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, kurioje siūloma nustatyti taisykles dėl šio įstatymo nuostatų taikymo, nes neaišku, ar šios nuostatos būtų taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, ar ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams, jeigu nustatyti terminai, apibrėžiantys teisę į atostogas, nėra pasibaigę, siūloma projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams;
Įstatymo įsigaliojimo data jau yra praėjusi, todėl būtina ją tikslinti, nustatant -
: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo įvaikintų vaikų įtėviams.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rima Baškienė, Gintarė Skaistė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė