Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1871(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino:
aktų, reglamentuojančių viešųjų juridinių asmenų atskaitomybę ir finansinių ataskaitų auditą, suderinamumo, nuoseklumo ir pakankamumo ir Vyriausybės kanclerio 2017 m. gegužės 29 d. pavedimas Nr. G-6032;
reikalingus įgyvendinti 17-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo darbui Nr.
03-01-02 „Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas“, apimančiam ir buhalterinės apskaitos, ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizuotą vykdymą;
sektoriaus subjektų finansinius auditus ir kiti pastebėti trūkumai;
nuostatos (Seimo Audito komiteto posėdžio 2017 m. rugsėjo 20 d. protokolas Nr. 141-P-29). Toliau aiškinamajame rašte vartojami sutrumpinimai: BAĮ – Buhalterinės apskaitos įstatymas; BSĮ – Biudžeto sandaros įstatymas;
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; JAR – Juridinių asmenų registras;
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas; Strateginio planavimo metodika – Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“; Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės – Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“. Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
Teikiamuose įstatymų projektuose viešieji juridiniai asmenys dažniausiai minimi išskiriant pelno nesiekiančius juridinius asmenis, kurie dar skiriami į viešojo sektoriaus subjektus ir kitus pelno nesiekiančius juridinius asmenis, ir valstybės bei savivaldybės įmones. Pagrindiniai parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai yra šie:
1) Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinę atskaitomybę reglamentuoja jų veiklą reguliuojantys įstatymai ir Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės. Šios taisyklės nustato pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo tvarką, o jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą rengti, teikti ir skelbti finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą (metinį pranešimą). Įstatymų reikalavimai ataskaitų sudėčiai, turiniui, auditui ir atsakomybei yra be pagrindo skirtingi, todėl teikiamais įstatymų projektais siekiama teisės aktų suderinamumo ir vienodų principų taikymo visų juridinių asmenų finansinei ir veiklos atskaitomybei bei informacijos teikimo optimizavimo.
2) Siekiant supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus labai mažiems pelno nesiekiantiems subjektams ir taip sumažinti jiems administracinę naštą, nustatyti kriterijus, kuriuos atitinkantys pelno nesiekiantys subjektai įgytų teisę tvarkyti apskaitą darydami paprastąjį įrašą (supaprastintą apskaitą), ir atitinkamai naudojantis šia teise nebūtų reikalaujama, kad subjekto apskaitą tvarkytų buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 3) Ne visi valstybės ar savivaldybių kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys laikomi viešojo sektoriaus subjektais (VSAĮ 2 straipsnio 22 dalis). Todėl jų finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos nepatenka į konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius ir valstybės, savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai neatskleidžia visos informacijos apie valstybės, savivaldybių išteklius, kurie naudojami teikiant viešąsias paslaugas, jų įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Todėl siūloma tikslinti viešojo sektoriaus subjektų apimtį, artinant ją prie valdžios sektoriaus apimties. 4) Valstybės kontrolė nustatė, kad fondų fondų, kurie vadovaujantis VSAĮ taip pat yra viešojo sektoriaus subjektai ir kurių valdytojos tarptautinės finansų institucijos, buhalterinė apskaita nėra tvarkoma kaip atskiro viešojo sektoriaus subjekto, nes pagal VSAĮ nėra aišku, kas tokiu atveju atsakingas už tokių fondų fondų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Todėl siūloma nustatyti, kas atsako už fondų fondo buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, kai jo valdytoja yra tarptautinė finansų institucija.
biudžetinėms įstaigoms rinktis centralizuotą apskaitos tvarkymo būdą, visą atsakomybę nustatant subjekto, kurio apskaita tvarkoma centralizuotai, vadovui. Pagal VSAĮ ir BSĮ už apskaitos organizavimą, ataskaitų rengimą atsako subjekto vadovas, neatsižvelgiant į atvejus, kai apskaitos tvarkymas ir ataskaitų sudarymas pavestas kitai įstaigai. Siekiant atsižvelgti į šiuo metu taikomus ir siektinus plėtoti centralizuoto buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo funkcijų modelius siūloma tikslinti VSAĮ ir BSĮ nuostatas, susijusias su subjektų vadovų atsakomybe už apskaitos organizavimą, ataskaitų parengimą, pateikimą ir pasirašymą. 6) Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų valdymo organai retai priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų auditą, todėl didelę įtaką visuomenei darančių, daug valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų gaunančių subjektų (universitetai, ligoninės, poliklinikos) finansinių ataskaitų vartotojas (bendruomenė, kurios teritorijoje veikia subjektas, paramos teikėjai, viešųjų paslaugų gavėjai, subjektų vadovai ir kiti valdymo organai bei kiti) negali būti tikras, kad informacija, pateikta finansinėse ataskaitose, parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Siekiant didesnio užtikrinimo dėl valstybės ir savivaldybių finansavimą gaunančių bei didesnių pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų patikimumo, siūloma nustatyti privalomo finansinių ataskaitų audito reikalavimą tam tikrus kriterijus atitinkančioms viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondams. 7) Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito neatitinka ĮFAĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito.
Atsižvelgiant į tai, siekiama suderinti ĮFAĮ ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito. ĮFAĮ
įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, rengti socialinės atsakomybės ataskaitą, Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkto nuostatos dėl įmonių priskyrimo prie viešojo intereso įmonių neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatų dėl prie viešojo intereso įmonių priskiriamų valstybės ir savivaldybės įmonių nefinansinės atskaitomybės. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Seimo Audito komitetas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos specialistai. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, tel. (8 5) 239 0165, Pelno nesiekiančių subjektų skyriaus vedėja Laimutė Kazlauskienė, tel. (8 5) 205 3542, ir vyr. specialistė Ieva Drėgvienė, tel. (8 5) 219 9393. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas) Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme ir Labdaros ir paramos fondų įstatyme: · nenustatyta metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, finansinių ataskaitų pasirašymo tvarka, · skirtingai reglamentuota arba nereglamentuota finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo ir skelbimo tvarka; · taikomi vienodi atskaitomybės reikalavimai nepriklausomai nuo subjektų dydžio (pelno siekiančių subjektų atskaitomybės reikalavimai diferencijuojami priklausomai nuo jų dydžio); · nėra nustatyta, kas atsako už ataskaitų (finansinių ir veiklos) parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Todėl atitinkamos informacijos vartotojas susiduria su sunkumais, norėdamas gauti informaciją, kuri pagal Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalį yra vieša. JAR duomenimis, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinius JAR pateikė tik 8787 iš 31117 šią prievolę turėjusių pelno nesiekiančių juridinių asmenų[¹] (viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų). Be to, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta viešųjų įstaigų kapitalo sudėtis. Viena iš kapitalą sudarančių dalių yra perkainojimo rezervas, tačiau nei Asociacijų įstatymas, nei Labdaros ir paramos fondo įstatymas perkainojimo rezervo nenumato. Turto perkainojimo rezervas atsiranda tik tada, kai ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas perkainotos vertės būdas. Tačiau šio būdo nėra tikslinga taikyti pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Be to, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, sudarydami ataskaitas vadovaujasi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), kuriuose toks būdas ir perkainojimo rezervas nenumatyti.
Veiklos ataskaitose (metiniuose pranešimuose), vadovaudamiesi savo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys turi pateikti skirtingą informaciją. Dalis informacijos, kurią reikalaujama pateikti, pagal prasmę yra labiau finansinė nei veiklos. Labdaros ir paramos fondų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme informaciją apie gautą iš juridinių asmenų, panaudotą paramą ir suteiktą labdarą, paramą juridiniams asmenims nurodoma atskleisti veiklos ataskaitoje, kurios duomenys nepatenka į finansinių ataskaitų audito apimtį. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, atlikdami pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė nustato ir auditoriaus išvadoje nurodo, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis. Šiuo metu finansinėse ataskaitose nereikalaujama pateikti informacijos pagal kiekvieną paramos gavėją ar teikėją (juridinius asmenis), todėl esant reikalavimui pateikti detalią informaciją apie gautą ir suteiktą labdarą ir paramą veiklos, o ne finansinėse, ataskaitose, neužtikrinamas tokios informacijos auditas. Nuostata dėl gautos iš juridinių asmenų, panaudotos paramos atskleidimo veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime) įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Šiuos pakeitimus inicijavo Seimo Audito komitetas. Viešojo sektoriaus subjektų metinė veiklos ataskaita Pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų veiklos ataskaitų rengimas nėra aiškiai reglamentuotas. Viešojo sektoriaus subjektų veiklos ataskaitos rengimo nereglamentuoja ir VSAĮ.
Reikalavimai veiklos ataskaitai minimi šiuose teisės aktuose: · Seimo statuto 207 straipsnyje nustatytas Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos pateikimo Seimui terminas (iki kovo 31 d.), o dėl turinio nustatyta, kad šioje ataskaitoje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. · Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsniuose įtvirtinta Vyriausybės solidari atsakomybė Seimui už bendrą savo veiklą, pareiga ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Seimui Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą bei ministrų pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Vyriausybei ministerijų metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. · Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. · Strateginio planavimo metodikoje nurodyta, kad asignavimų valdytojai, Vyriausybės įstaigos, vertindami metinius veiklos rezultatus, turi įvertinti strateginio veiklos plano programų (tikslų, uždavinių, priemonių) vykdymą ir šios informacijos pagrindu parengti metinę veiklos ataskaitą. Pastebėtina, kad ne visi viešojo sektoriaus subjektai yra asignavimų valdytojai, nors visi viešojo sektoriaus subjektai tokią ataskaitą rengia ir teikia kontroliuojančiajam subjektui. Šiuo metu įstatymo lygiu nėra nustatyto vieno veiklos ataskaitos, priešingai nei finansinių ataskaitų ar biudžeto vykdymo ataskaitų, turinio, nėra aiškumo, kas atsako už veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, apimtis Galiojančio VSAĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia viešojo sektoriaus subjektus.
Šiuo metu ne visi valstybės, savivaldybių ar biudžetinių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys laikomi viešojo sektoriaus subjektais – tik tam tikra veikla užsiimančios viešosios įstaigos. Yra iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų, valdomų ar kitaip veikiamų viešųjų įstaigų, kurios nepriskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, tačiau pagal 2013 m. gegužės
ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 punkte nurodytus rodiklius[2], taikomus ne pelno siekiančių subjektų kontrolei nustatyti, priskiriamos prie valdžios sektoriaus. Tokių viešųjų įstaigų, priskiriamų prie centrinės valdžios sektoriaus, bet nepriskiriamų prie viešojo sektoriaus subjektų pagal VSAĮ, 2016 metų pabaigoje buvo 65, arba apie pusę visų viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė, o priskiriamų prie vietos valdžios sektoriaus – 82, arba apie 15 procentų visų viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja savivaldybė. Fondų fondų atskaitomybė, kai fondų fondo valdytojas yra tarptautinė finansų institucija
nustato, kad fondų fondo, kuris yra viešojo sektoriaus subjektas, valdytojas atsako už pareigų, nustatytų VSAĮ, atlikimą. Kadangi VSAĮ taikomas tik Lietuvos juridiniams asmenims, lieka neaišku, kas atsako už fondų fondo apskaitą tais atvejais, kai fondų fondo valdytojas yra tarptautinė finansų institucija.
Buhalterinės apskaitos ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizavimas Vadovaujantis VSAĮ 2 straipsnio 29 dalimi viešojo sektoriaus subjektų grupė – grupė, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, už kurių finansinių ataskaitų rinkinių arba biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių konsolidavimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas nurodytas viešojo sektoriaus subjektas, t. y. grupė apibrėžta pagal tai, kas ją sudaro ir kokių subjektų ataskaitos įtraukiamos į grupės konsoliduotąsias ataskaitas. Taip pat kaip sąvokos vienas iš esminių požymių nurodomas už ataskaitų parengimą atsakingas tos grupės subjektas. Viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti sudėtys nustatomos vadovaujantis VSAĮ 23 straipsnyje nurodytais principais. VSAĮ
vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). VSAĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad atitinkami ataskaitų rinkiniai teikiami už jų parengimą atsakingam viešojo sektoriaus subjektui. Atsakingas už ataskaitų parengimą viešojo sektoriaus subjektas minimas ir VSAĮ 33 straipsnyje, kuriame šiam subjektui numatyta pareiga skelbti parengtų ataskaitų rinkinius. Atsakingas už ataskaitų parengimą viešojo sektoriaus subjektas suprantamas kaip viešojo sektoriaus subjektų grupės kontroliuojantis subjektas. Pastaroji sąvoka VSAĮ nėra apibrėžta. Atsiradus papildomai įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas, kontroliuojančiojo subjekto ir subjekto, atsakingo už ataskaitų parengimą, samprata išsiskiria.
Remdamiesi BSĮ asignavimų valdytojai ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo užtikrinti pagal VSAĮ teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku bei atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Šios nuostatos turi būti keičiamos atsiradus įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas. Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų auditas Viešosios įstaigos ir labdaros ir paramos fondai pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus finansinių ataskaitų auditą atlieka tik tada, jei dalininkų susirinkimas nusprendžia jį atlikti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, auditą gali inicijuoti steigėjas arba Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybių įmonių auditas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Be to, kartu nustatyta, kad savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atlikti tam tikros veiklos nepriklausomą auditą. ĮFAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės įmonėse turi būti atliktas finansinių ataskaitų auditas. Finansinių ataskaitų audito atlikimą reglamentuoja Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nustatyta, kad finansinių ataskaitų auditą atlieka auditorius, audito įmonė.
Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas nėra aišku, ar, be savivaldybės įmonės finansinių ataskaitų audito, dar papildomai turi būti atliekamas ir savivaldybės kontrolieriaus finansinių ataskaitų patikrinimas. JAR duomenimis, JAR yra įregistruotos 43 savivaldybės įmonės, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinius pateikė 24 savivaldybės įmonės, iš jų su auditoriaus išvada – 22. Valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos ataskaitos apimtis (socialinės atsakomybės ataskaita) Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės, savivaldybės įmonės, kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal ĮFAĮ, yra viešojo intereso įmonės. ĮFAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą įtraukia socialinės atsakomybės ataskaitą. Kadangi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės įmonės rengia veiklos ataskaitą, o ne metinį pranešimą, kaip nustatyta ĮFAĮ, nurodytoms valstybės ir savivaldybės įmonėms teisės aktais nenustatyta pareiga rengti socialinės atsakomybės ataskaitą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas) Siekiant suvienodinti pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų: 1) finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) sudėtį, 2) metinių finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) pasirašymo, pateikimo ir paskelbimo tvarką, siūlomi šie įstatymų pakeitimo projektai (toliau – keičiami įstatymai): · Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas); · Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projektas); · Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas). Siekiant supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus labai mažiems pelno nesiekiantiems subjektams ir taip sumažinti jiems administracinę naštą, be nurodytų keičiamų įstatymų, siūloma keisti BAĮ.
Keičiamuose įstatymuose siekiama aiškiai nustatyti: · kriterijus, kuriuos atitinkantys pelno nesiekiantys subjektai įgytų teisę tvarkyti apskaitą darydami paprastąjį įrašą (supaprastintą apskaitą), ir atitinkamai naudojantis šia teise nebūtų reikalaujama, kad subjekto apskaitą tvarkytų buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė; · kokios ataskaitos sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kokia informacija, jos nedubliuojant kitose ataskaitose, nurodoma veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime); · kokia tvarka vadovaujantis rengiamos finansinės ataskaitos ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas), taip pat metinė ataskaita; · kas pasirašo metines finansines ataskaitas ir veiklos ataskaitą (metinį pranešimą), taip pat metinę ataskaitą; · kas atsako už finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos (metinio pranešimo), taip pat metinės ataskaitos parengimą, jų ir auditoriaus išvados (kai atliekamas finansinių ataskaitų auditas) pateikimą ir paskelbimą. Keičiamame BAĮ nustatoma, kad tam, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgytų teisę tvarkyti apskaitą supaprastintu būdu, jis turi tenkinti šiuos kriterijus: 1) ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais neturėti samdomų darbuotojų ir 2) jo pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus turi neviršyti 30 000 eurų. 30 000 eurų suma pasirinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl pinigų apskaitos principo taikymo (supaprastinta apskaita), kai pajamos neviršija 30 000 eurų. Jei keičiamas apskaitos tvarkymo būdas, keitimas svarbus nuo metų pradžios.
Metų pradžioje sunku suplanuoti, kokios bus visų einamųjų metų pajamos, tačiau įmanoma numatyti, kad pelno nesiekiančiame subjekte nebus darbuotojų, ar net tai užtikrinti, todėl pasirinkta skaičiuoti praėjusių ir užpraeitų finansinių metų pajamas ir (arba) gautas finansavimo sumas, o kriterijų dėl darbuotojų vertinti pagal einamuosius ir praėjusius ataskaitinius metus. Juridinis asmuo, įgijęs teisę ir pasirinkęs tvarkyti apskaitą supaprastintu būdu, įgytų teisę į šias lengvatas: · iš jo nebūtų reikalaujama, kad jo apskaitą tvarkytų buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė, t. y. jo apskaitą galėtų tvarkyti juridinio asmens dalyvis ar narys (BAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis); · jis vietoj metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita ir aiškinamasis raštas, bei veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) galėtų rengti vieną metinę ataskaitą (atitinkamomis nuostatomis papildyti Viešųjų įstaigų, Asociacijų ir Labdaros ir paramos fondų įstatymų pakeitimo projektai bei Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimo projektai). Siekiant, kad finansinė informacija būtų atskleidžiama finansinėse ataskaitose, o informacija apie pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą – veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime), keičiamuose įstatymuose numatoma, kad informacija apie gautą, panaudotą paramą, o fondų ir apie suteiktą labdarą, paramą būtų atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Šios informacijos pateikimo tvarka bus nustatyta finansų ministro tvirtinamuose VSAFAS, jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų, bei Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklėse, jei nepriskiriamas.
Ši informacija bus atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir todėl kaip finansinių ataskaitų rinkinio dalis bus audituota (tais atvejais, kai bus atliekamas finansinių ataskaitų auditas), tokiu būdu bus užtikrinamas informacijos apie gautą, panaudotą paramą ir suteiktą labdarą, paramą patikimumas. Tokios informacijos kaip darbuotojų skaičius, administravimo išlaidos ir panašiai, kuri pagal galiojantį reglamentavimą yra pateikiama veiklos ataskaitoje, taip pat yra atskleidžiama ir finansinėse ataskaitose, siekiant mažesnio informacijos dubliavimo ataskaitose, siūloma veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime) pakartotinai neteikti. Keičiamuose įstatymuose nustačius vadovo pareigą dėl finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo, už jos neatlikimą grės atsakomybė. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsniu už metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą ar neteisingą pateikimą JAR juridinio asmens vadovui gali būti skirta nuo 200 iki 3 000 eurų dydžio bauda. Taip pat, remdamasis Civilinio kodekso 2.70 straipsniu, JAR gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jei juridinis asmuo nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo JAR terminų pabaigos. Be to, siekiant teisės aktų aiškumo, keičiamuose įstatymuose siūloma nustatyti, kad finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos sudarymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir atsisakoma tam tikros detalios informacijos vardijimo.
Konkreti informacija, kurią reikės atskleisti tam tikru atveju (pavyzdžiui, labdaros ir paramos fondui, turinčiam neliečiamąjį kapitalą) veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime), bus numatyta Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklėse. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad praplečiama viešojo sektoriaus subjekto sąvoka, keičiamuose įstatymuose numatoma, kad nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos teikimo ir skelbimo pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, kurie pagal VSAĮ priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek VSAĮ nenustato kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, be minėtų pakeitimų, numatoma panaikinti nuostatas, susijusias su perkainojimo rezervu, kuris nėra būdingas pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Atitinkamai bus pakoreguotos Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės. Tokiu būdu bus supaprastinta minėtų subjektų apskaita. Taip pat Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte atsisakoma nuostatos, kad valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. Ši teisė kyla iš VSAĮ nuostatų ir taikoma tik viešojo sektoriaus subjektams, o ne visoms viešosioms įstaigoms.
Viešojo sektoriaus subjektų metinė veiklos ataskaita VSAĮ pakeitimo projekte: · apibrėžiamos viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupės veiklos ataskaitos sąvokos, · nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjektų grupę grupės veiklos ataskaitai parengti sudaro tie patys viešojo sektoriaus subjektai, kaip ir grupę konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui parengti, t. y. viešojo sektorius subjektas, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas, ir viešojo sektoriaus subjektai, kuriems jis perdavė gautus asignavimus, · numatoma, kad vadovas atsako už metinės veiklos ataskaitos ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupės veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl VSAĮ pažeidimo, numatant vadovo atsakomybę už metinės veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio planavimo metodikoje nustatyta, kad visi asignavimų valdytojai patvirtintus strateginius veiklos planus skelbia interneto tinklalapiuose, siekiant vengti skelbiamos informacijos dubliavimo, atsisakoma viešojo sektoriaus subjektams taikomo reikalavimo savo veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Biudžetinių įstaigų įstatymas papildomas nuostatomis dėl metinės veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir skelbimo pagal VSAĮ nustatytus reikalavimus. Siekiant vienodo reglamentavimo Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos dėl veiklos ataskaitos rengimo, pateikimo ir skelbimo parengtos atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekto, Asociacijų įstatymo pakeitimo projekto, Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projekto nuostatas dėl veiklos ataskaitos.
Taip pat siekiant Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų aiškumo ir atitikties VSAĮ nuostatoms dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, tikslinamos nuostatos, susijusios su galimybe susipažinti su biudžetinės įstaigos praėjusių trejų metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais, finansinės būklės ataskaitomis ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis. Kadangi finansinės būklės ataskaita yra finansinių ataskaitų rinkinio dalis, o žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita yra biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio dalis, šias nuostatas siūloma išbraukti, paliekant tik metinių ataskaitų rinkinius. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, apimtis Siekiant įtraukti visų pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kuriems valstybė, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos turi teisę daryti lemiamą poveikį, finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas į konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, kad būtų žinoma tikra ir teisinga valstybės, savivaldybių finansinė būklė, veiklos rezultatai, pinigų srautai ir kita susijusi finansinė informacija, VSAĮ pakeitimo projekte praplečiama viešojo sektoriaus subjektų sąvoka, pagal kurią viešojo sektoriaus subjektais laikomi ne tik tam tikrą veiklą vykdančios viešosios įstaigos, bet visi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems valstybė, savivaldybė ir biudžetinės įstaigos (kelios arba kartu) daro lemiamą poveikį, arba kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems minėti keli
(kartu) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus VSAĮ pakeitimo projekte apibrėžiama lemiamo poveikio sąvoka. Pagal galiojantį reglamentavimą viešojo sektoriaus subjektai nusistato savo kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus ir kitus subjektus, vadovaudamiesi 15-uoju VSAFAS, kuriame nustatyti lemiamo poveikio kriterijai. Šie kriterijai perkeliami į įstatymo lygmenį. Tokio paties turinio nuostatas taiko ir oficialiąją statistiką tvarkančios institucijos pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 papunktyje nurodytus rodiklius kontrolei į ne pelno siekiantį subjektą nustatyti (nuostatos pateiktos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje), priskirdamos pelno nesiekiančius subjektus prie valdžios sektoriaus.
Fondų fondų atskaitomybė, kai fondų fondo valdytoja yra tarptautinė finansų institucija
pakeitimo projekte numatoma, kad tais atvejais, kai fondų fondų valdytojos yra tarptautinės finansų institucijos, fondų fondų valdytojų pareigų pagal šį įstatymą atlikimą turi užtikrinti viešojo sektoriaus subjektai, iš kurių asignavimų daromi piniginiai įnašai į fondų fondą. Buhalterinės apskaitos ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizavimas
pakeitimo projekte patikslinta viešojo sektoriaus subjektų grupės sąvoka, pagal kurią tai grupė, sudaryta laikantis šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų. Galiojančiame VSAĮ apibrėžta viešojo sektoriaus subjektų grupės sąvoka[3] dėl to, kad jos apibrėžtyje kaip sąvokos požymis nurodomas už ataskaitų parengimą atsakingas tos grupės subjektas, nėra tinkama atsiradus įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas ir kuri taps atsakinga už viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų sudarymą. Dėl tos pačios priežasties siūloma taisyti viešojo sektoriaus subjektų grupės ir viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto sąvokas ir apibrėžti kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto bei centralizuotos apskaitos įstaigos sąvokas. Taip pat siūloma koreguoti VSAĮ 23, 32, 33 straipsnių nuostatas (viešojo sektoriaus subjektų grupės nustatymo principai, ataskaitų rengimo, teikimo ir skelbimo tvarka), siekiant atskirti atsakomybę už ataskaitų parengimą (atsako tas subjektas, kuris rengia ataskaitas) ir atsakomybę už parengtų ataskaitų pateikimą ir paskelbimą.
VSAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metinės ir tarpinės ataskaitos teikiamos kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui ir (arba) Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. Metinių finansinių atskaitų teikimo tvarką ir terminus reglamentuoja 1-asis VSAFAS
„Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, tarpinių ataskaitų –
23-iasis VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“, biudžeto vykdymo ataskaitų – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kokie viešojo sektoriaus subjektai, kokia tvarka ir kokiais terminais teikia tam tikras ataskaitas. Siekiant tinkamai ir laiku parengti aukštesniojo lygio ataskaitas, kiekvienam viešojo sektoriaus subjektų grupės pavaldumo lygiui nustatyti skirtingi ataskaitų ir kitos ataskaitoms parengti reikalingos informacijos teikimo terminai. Finansų ministerija suinteresuota, kad ataskaitose informacija būtų pateikta be klaidų, kad teikimo procesas būtų optimalus, todėl terminus gali keisti atsižvelgdama į ataskaitų rengimo metu atsiradusias aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į įstatymų keitimo trukmę, įstatyme nustatyti kiekvieno viešojo sektoriaus subjektų grupės pavaldumo lygio ataskaitų teikimo terminus neracionalu, nes būtų neįmanoma greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.
Siūloma tikslinti VSAĮ 31 straipsnyje nustatytą ataskaitų pasirašymo tvarką, kai apskaitą tvarko ir ataskaitas rengia įstaiga, kuriai bus pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, pagal kurią: · metines arba tarpines viešojo sektoriaus subjekto ataskaitas pasirašo jo vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir centralizuotos apskaitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo; · viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias ataskaitas pasirašo kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir įcentralizuotos apskaitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. BSĮ pakeitimo projekte siūloma išbraukti nuostatą (5 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir to paties straipsnio 2 dalies 6 punktas), kad asignavimų valdytojai ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo užtikrinti pagal VSAĮ teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku, atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata dubliuoja VSAĮ 35 straipsnio, kuriame yra nustatyta viešojo sektoriaus subjektų vadovų atsakomybė už ataskaitų sudarymą ir pateikimą laiku, nuostatas. Kartu siūloma atsisakyti nuostatos dėl ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius teikti asignavimų valdytojui, nes tuo atveju, kai apskaitą tvarkys įstaiga, kuriai bus pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, ataskaitos bus teikiamos VSAĮ nustatyta tvarka. Todėl, siekiant išvengti painiavos, BSĮ ši nuostata taip pat išbraukiama (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir to paties straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BSĮ pakeitimo projekte naikinama nuostata dėl biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovų atsakomybės už buhalterinės apskaitos organizavimą siekiant išvengti dubliuojančio reguliavimo ir atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus subjektų vadovų pareigos nustatomos BAĮ, VSAĮ ir Biudžetinių įstaigų įstatyme. Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų auditas Kadangi viešosios įstaigos ir labdaros ir paramos fondai retai atlieka finansinių ataskaitų auditą savo nuožiūra, Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projekte nustatyti atvejai, kai finansinių ataskaitų auditas yra privalomas: · tam tikrus kriterijus viršijančioms viešosioms įstaigoms. Siūlomi kriterijai atitinka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai kurioms tikrosioms ar komanditinėms ūkinėms bendrijoms taikomus kriterijus, nustatytus ĮFAĮ 24 straipsnio 2 dalyje. Viršijant bent vieną iš nurodytų kriterijų (balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų, pajamos – 3 500 000 eurų) finansinių ataskaitų auditas yra privalomas; · viešosioms įstaigoms, kurios pagal VSAĮ priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų ir kurių veikla finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 50 procentų; · labdaros ir paramos fondams, turintiems neliečiamąjį kapitalą; · labdaros ir paramos fondams, kuriuos kontroliuoja akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise.
Šių pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų auditas sudarys sąlygas finansinių ataskaitų vartotojams gauti nepriklausomą nuomonę, ar finansinėse ataskaitose pateikta informacija rodo tikrą ir teisingą vaizdą. Finansų ministerijos duomenimis, galėtų būti apie 150 viešųjų įstaigų, kurios laikomos viešojo sektoriaus subjektais ir kurios tenkintų bent vieną minėtą audito kriterijų. JAR duomenimis viešųjų įstaigų, kurios nėra viešojo sektoriaus subjektai, ir kurių
kriterijus buvo apie 50. Labdaros ir paramos fondų, kurie valdo neliečiamąjį kapitalą 2016 m. buvo 4. Viešosioms įstaigoms nustačius audito privalomumo kriterijus, siekiant Mokslo ir studijų įstatymo 85 straipsnio suderinamumo su Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, papildomai parengtas ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame įtvirtinama nuostata, kad valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, išbraukiant nuostatą, kad prireikus Švietimo ir mokslo ministerija arba steigėjas gali inicijuoti auditą.
Asociacijų audito privalomumo kriterijai nenustatyti, nes paprastai jos nevykdo ūkinės komercinės veiklos, o koordinuoja asociacijos narių veiklą, atstovauja asociacijos narių interesams, juos gina ar tenkina kitus viešuosius interesus. Savivaldybių įmonių auditas Siekiant panaikinti ĮFAĮ 24 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio nuostatų prieštaravimus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybės įmonėms taikomas vienodas reglamentavimas (pavyzdžiui, Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punktas, kuriame nurodoma, kokios valstybės ir savivaldybės įmonės yra laikomos viešojo intereso įmonėmis), siūloma Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas suvienodinti su 1 dalies nuostatomis ir nustatyti, kad savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti auditorius ar audito įmonė pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus.
Valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos ataskaitos apimtis (socialinės atsakomybės ataskaita) Siekiant panaikinti ĮFAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatų ir Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkto nuostatų nesuderinamumą tikslinamas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnis papildant jį 3 dalimi, numatant, kad valstybės ir savivaldybės įmonės, kurios laikomos viešojo intereso įmonėmis ir kuriose paskutinę ataskaitinių metų dieną dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, į veiklos ataskaitą įtrauktų ir socialinės atsakomybės ataskaitą. Tokiu keitimu bus suvienodinti didelėms viešojo intereso įmonėms keliami reikalavimai – į metinį pranešimą ar veiklos ataskaitą įtraukti socialinės atsakomybės ataskaitą, kurioje pateikiama nefinansinė įmonės informacija apie jos taikomą politiką, jos įgyvendinimą aplinkosaugos, socialinėje, personalo, kyšininkavimo prevencijos srityse. Tokios informacijos rengimas ir viešas skelbimas didins įmonės skaidrumą, jos atsakingumą ir prisidės prie tvaraus vystymosi. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Didesnis viešųjų juridinių asmenų teikiamos informacijos skaidrumas, nepriklausoma auditoriaus nuomonė dėl finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos teisingumo ir tikrumo turės teigiamą įtaką tiek viešųjų, tiek privačių finansų panaudojimo skaidrumui, t. y. galėtų būti laikomi papildoma korupcijos prevencijos priemone. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės, tačiau reglamentavimu sudaromos sąlygos verslo subjektams tikėtis, kad informacija apie viešųjų juridinių asmenų veiklą yra patikima ir teisinga. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. VSAĮ keičiamos ir naujos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektus reikės parengti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties, lygių, už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimo tvarkos ir už jų parengimą atsakingų viešojo sektoriaus subjektų nustatymo“;
Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos finansų ministro 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1K-247 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 6-ojo standarto patvirtinimo“. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Apskaita“, „veiklos ataskaita“, „auditas“. 15.
Nėra. [1] Atliekant teorinius prievolę turinčių įvykdyti pelno nesiekiančių juridinių asmenų skaičiavimus, įtraukiami ir teisinius statusus „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ ir pan. turintys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, taip pat ir tie, kurie galimai neveikia (JAR nedisponuoja tikslia informacija apie tai, ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys neveikia, ar tik nevykdo prievolės teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius). [2] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 punktas:
„Nustatant, ar ne pelno institucijos, kurios laikomos nepriklausomais juridiniais
vienetais, yra kontroliuojamos, atsižvelgiama į šiuos penkis rodiklius:
a) pareigūnų skyrimas;
b) nuostatos dėl įgyvendinimo priemonių;
c) sutartiniai susitarimai;
d) finansavimo mastas;
e) galimos rizikos valdžios sektoriui laipsnis.“ [3] Viešojo sektoriaus subjektų grupė – grupė, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, už kurių finansinių ataskaitų rinkinių arba biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių konsolidavimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas nurodytas viešojo sektoriaus subjektas.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-04-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė,
komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta, Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-05 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1871, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Audito komitetas,
4 Argumentai: Finansinės ataskaitos yra svarbus informacijos šaltinis, parodantis įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių ataskaitų kokybę rodo jose pateikiamos informacijos patikimumas įmonių valdytojams, investuotojams, kreditoriams, perkančiosioms organizacijoms ir kitiems informacijos vartotojams. Įstatymų nustatytais atvejais finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) privalo būti skelbiami viešai Juridinių asmenų registre, kuris yra oficialus finansinių ataskaitų gavimo šaltinis. Atsižvelgiant į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktų 2016 ir 2015 finansinių metų ataskaitų, pateiktų Juridinių asmenų registrui, kokybės tyrimo rezultatus ir pateiktus pastebėjimus, kad dauguma įmonių, pagal teisės aktus turėjusios atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą, jo neatliko arba nepateikė auditoriaus išvados Juridinių asmenų registrui. Siūlytina papildyti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančio 2.66 straipsnio 4 dalis, papildant Juridinių asmenų registrui pateikiamų dokumentų sąrašą audito išvada. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 2.66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui
pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.“
paskirti pranešėjai: Aušra Maldeikienė. Komiteto pirmininkas Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja Modesta Banytė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018 m. gegužės 9 d. Nr. 102-P-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Rimas Andrikis,
Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-05 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas 2018-04-25 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1871, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Pritarti 2.
komitetas
4 Argumentai: Finansinės ataskaitos yra svarbus informacijos šaltinis, parodantis įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių ataskaitų kokybę rodo jose pateikiamos informacijos patikimumas įmonių valdytojams, investuotojams, kreditoriams, perkančiosioms organizacijoms ir kitiems informacijos vartotojams. Įstatymų nustatytais atvejais finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) privalo būti skelbiami viešai Juridinių asmenų registre, kuris yra oficialus finansinių ataskaitų gavimo šaltinis. Atsižvelgiant į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktų 2016 ir 2015 finansinių metų ataskaitų, pateiktų Juridinių asmenų registrui, kokybės tyrimo rezultatus ir pateiktus pastebėjimus, kad dauguma įmonių, pagal teisės aktus turėjusios atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą, jo neatliko arba nepateikė auditoriaus išvados Juridinių asmenų registrui. Siūlytina papildyti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančio 2.66 straipsnio 4 dalis, papildant Juridinių asmenų registrui pateikiamų dokumentų sąrašą audito išvada. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 2.66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.“ Pritarti Pažymėtina, kad atitinkamos pareigos yra įtvirtintos kai kuriuose atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1871(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Šiaulienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė