Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio Įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos
ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip.“
straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos.“
9 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už:
apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas);
finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui;
ir dokumentų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;
finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados arba metinės ataskaitos paskelbimą viešosios įstaigos interneto svetainėje, jei ją turi;
tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada arba metine ataskaita viešosios įstaigos buveinėje sudarymą;
dalininkų susirinkimo sušaukimą;
dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį viešosios įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
įstaigos dalininkų apskaitą;
apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą;
vadovo pareigų, numatytų šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose, atlikimą.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę;“. 3.
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Viešosios įstaigos buhalterinė apskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir auditas
buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 2. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti tokį auditą ir išrenka auditorių ar audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka. 3. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o tais atvejais, kai auditas atliktas, audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada pateikia juridinių asmenų registro tvarkytojui. Viešosios įstaigos, priskiriamos viešojo sektoriaus subjektams, metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o tais atvejais, kai auditas atliktas, audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada juridinių asmenų registro tvarkytojui teikia Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje. 4. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. 5. Viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas. 11 straipsnis.
11 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jo auditas ir veiklos ataskaita. Metinė ataskaita
įstaigos vadovas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti:
1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
2) veiklos ataskaitą. 2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
1) finansinės būklės ataskaita, kurioje rodomas visas subjekto turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
2) veiklos rezultatų ataskaita, kurioje rodomos visos subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis arba deficitas;
3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatų ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma finansinėse ataskaitose, ir kita šiame Įstatyme nurodyta informacija. 3. Viešoji įstaiga, kuri per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, į finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą taip pat įtraukia informaciją apie gautą paramą ir jos panaudojimą bei apie kitas per finansinius metus gautas lėšas, jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas. 4.
turi būti nurodyta:
veiklos tikslų, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;
pradžioje ir pabaigoje. 5. Veiklos ataskaitoje gali būti nurodyta ir kita informacija, kurią nusprendžia pateikti viešosios įstaigos vadovas ar visuotinis dalininkų susirinkimas. 6. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
įstaiga pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir jos veikla ne mažiau 50 procentų finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų);
finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija 1 800 000 eurų;
3) pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 3 500 000 eurų. 7. Viešoji įstaiga, kuri, vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, yra pasirinkusi supaprastintą apskaitą, vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų, gali rengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinę ataskaitą, kurioje turi būti pateikta informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 3–5 dalyse. 8. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos ir metinės ataskaitos parengimo tvarką nustato ir informacijos, nurodytos šio straipsnio 2, 4 ir 7 dalyse, turinį detalizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Viešosios įstaigos veiklos ataskaita
finansiniams metams turi būti parengta viešosios įstaigos veiklos ataskaita. 2.
veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) informacija apie viešosios įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams metams;
2) viešosios įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, dalininkų kapitalo dydis finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
3) viešosios įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas (pateikiant informaciją apie lėšas, gautas iš paramos teikėjų juridinių asmenų, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė);4) informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;
5) viešosios įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui;
6) viešosios įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
7) viešosios įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms;
8) duomenys apie viešosios įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms viešosios įstaigos vadovo išmokoms;
9) viešosios įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos kolegialių organų narių išmokoms;
10) viešosios įstaigos išlaidos išmokoms su viešosios įstaigos dalininkais susijusiems asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. 3. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti pateikta ir kita informacija, kurią pateikti veiklos ataskaitoje sprendimu nurodo visuotinis dalininkų susirinkimas. 4. Viešosios įstaigos veiklos ataskaita ir metinis finansinių ataskaitų rinkinys yra vieši dokumentai.
Viešosios įstaigos veiklos ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, o tais atvejais, kai auditas atliktas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ir auditoriaus išvada ir šie dokumentai turi būti paskelbti viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi. Be to, tretiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. 12 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir metinės ataskaitos pasirašymas, skelbimas ir teikimas
rinkinys, veiklos ataskaita ir metinė ataskaita turi būti pasirašyti viešosios įstaigos vadovo. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys taip pat turi būti pasirašyti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos pasirašančių asmenų pareigos, vardai ir pavardės. 2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas), taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Šie dokumentai, išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus, reglamentuojančius fizinių asmenų asmens duomenų apsaugą, viešai neskelbiami, turi būti paskelbti viešosios įstaigos interneto svetainėje, jei viešoji įstaiga ją turi. Be to, tretiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. 3.
ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, o tais atvejais, kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Viešosios įstaigos, kuri priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o tais atvejais, kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Viešoji įstaiga, kuri rengia metinę ataskaitą, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, metinę ataskaitą turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) perkainojimo rezervas;
13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Viešojoje įstaigoje gali būti sudaromi rezervai iš pelno, gauto iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su įstaigos įstatuose nustatytais veiklos tikslais, taip pat perkainojimo rezervas.“
netekusia galios 13 straipsnio 9 dalį. 9. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami viešosios įstaigos nuostoliai. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas rengiant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, veiklos ataskaitas ir metines ataskaitas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino:
aktų, reglamentuojančių viešųjų juridinių asmenų atskaitomybę ir finansinių ataskaitų auditą, suderinamumo, nuoseklumo ir pakankamumo ir Vyriausybės kanclerio 2017 m. gegužės 29 d. pavedimas Nr. G-6032;
reikalingus įgyvendinti 17-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo darbui Nr.
03-01-02 „Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas“, apimančiam ir buhalterinės apskaitos, ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizuotą vykdymą;
sektoriaus subjektų finansinius auditus ir kiti pastebėti trūkumai;
nuostatos (Seimo Audito komiteto posėdžio 2017 m. rugsėjo 20 d. protokolas Nr. 141-P-29). Toliau aiškinamajame rašte vartojami sutrumpinimai: BAĮ – Buhalterinės apskaitos įstatymas; BSĮ – Biudžeto sandaros įstatymas;
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; JAR – Juridinių asmenų registras;
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas; Strateginio planavimo metodika – Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“; Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės – Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“. Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
Teikiamuose įstatymų projektuose viešieji juridiniai asmenys dažniausiai minimi išskiriant pelno nesiekiančius juridinius asmenis, kurie dar skiriami į viešojo sektoriaus subjektus ir kitus pelno nesiekiančius juridinius asmenis, ir valstybės bei savivaldybės įmones. Pagrindiniai parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai yra šie:
1) Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinę atskaitomybę reglamentuoja jų veiklą reguliuojantys įstatymai ir Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės. Šios taisyklės nustato pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo tvarką, o jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą rengti, teikti ir skelbti finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą (metinį pranešimą). Įstatymų reikalavimai ataskaitų sudėčiai, turiniui, auditui ir atsakomybei yra be pagrindo skirtingi, todėl teikiamais įstatymų projektais siekiama teisės aktų suderinamumo ir vienodų principų taikymo visų juridinių asmenų finansinei ir veiklos atskaitomybei bei informacijos teikimo optimizavimo.
2) Siekiant supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus labai mažiems pelno nesiekiantiems subjektams ir taip sumažinti jiems administracinę naštą, nustatyti kriterijus, kuriuos atitinkantys pelno nesiekiantys subjektai įgytų teisę tvarkyti apskaitą darydami paprastąjį įrašą (supaprastintą apskaitą), ir atitinkamai naudojantis šia teise nebūtų reikalaujama, kad subjekto apskaitą tvarkytų buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 3) Ne visi valstybės ar savivaldybių kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys laikomi viešojo sektoriaus subjektais (VSAĮ 2 straipsnio 22 dalis). Todėl jų finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos nepatenka į konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius ir valstybės, savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai neatskleidžia visos informacijos apie valstybės, savivaldybių išteklius, kurie naudojami teikiant viešąsias paslaugas, jų įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Todėl siūloma tikslinti viešojo sektoriaus subjektų apimtį, artinant ją prie valdžios sektoriaus apimties. 4) Valstybės kontrolė nustatė, kad fondų fondų, kurie vadovaujantis VSAĮ taip pat yra viešojo sektoriaus subjektai ir kurių valdytojos tarptautinės finansų institucijos, buhalterinė apskaita nėra tvarkoma kaip atskiro viešojo sektoriaus subjekto, nes pagal VSAĮ nėra aišku, kas tokiu atveju atsakingas už tokių fondų fondų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Todėl siūloma nustatyti, kas atsako už fondų fondo buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, kai jo valdytoja yra tarptautinė finansų institucija.
biudžetinėms įstaigoms rinktis centralizuotą apskaitos tvarkymo būdą, visą atsakomybę nustatant subjekto, kurio apskaita tvarkoma centralizuotai, vadovui. Pagal VSAĮ ir BSĮ už apskaitos organizavimą, ataskaitų rengimą atsako subjekto vadovas, neatsižvelgiant į atvejus, kai apskaitos tvarkymas ir ataskaitų sudarymas pavestas kitai įstaigai. Siekiant atsižvelgti į šiuo metu taikomus ir siektinus plėtoti centralizuoto buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo funkcijų modelius siūloma tikslinti VSAĮ ir BSĮ nuostatas, susijusias su subjektų vadovų atsakomybe už apskaitos organizavimą, ataskaitų parengimą, pateikimą ir pasirašymą. 6) Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų valdymo organai retai priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų auditą, todėl didelę įtaką visuomenei darančių, daug valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų gaunančių subjektų (universitetai, ligoninės, poliklinikos) finansinių ataskaitų vartotojas (bendruomenė, kurios teritorijoje veikia subjektas, paramos teikėjai, viešųjų paslaugų gavėjai, subjektų vadovai ir kiti valdymo organai bei kiti) negali būti tikras, kad informacija, pateikta finansinėse ataskaitose, parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Siekiant didesnio užtikrinimo dėl valstybės ir savivaldybių finansavimą gaunančių bei didesnių pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų patikimumo, siūloma nustatyti privalomo finansinių ataskaitų audito reikalavimą tam tikrus kriterijus atitinkančioms viešosioms įstaigoms bei labdaros ir paramos fondams. 7) Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito neatitinka ĮFAĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito.
Atsižvelgiant į tai, siekiama suderinti ĮFAĮ ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas dėl savivaldybės įmonių finansinių ataskaitų audito. ĮFAĮ
įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, rengti socialinės atsakomybės ataskaitą, Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkto nuostatos dėl įmonių priskyrimo prie viešojo intereso įmonių neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatų dėl prie viešojo intereso įmonių priskiriamų valstybės ir savivaldybės įmonių nefinansinės atskaitomybės. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Seimo Audito komitetas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos specialistai. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164, departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, tel. (8 5) 239 0165, Pelno nesiekiančių subjektų skyriaus vedėja Laimutė Kazlauskienė, tel. (8 5) 205 3542, ir vyr. specialistė Ieva Drėgvienė, tel. (8 5) 219 9393. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas) Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme ir Labdaros ir paramos fondų įstatyme: · nenustatyta metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, finansinių ataskaitų pasirašymo tvarka, · skirtingai reglamentuota arba nereglamentuota finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo ir skelbimo tvarka; · taikomi vienodi atskaitomybės reikalavimai nepriklausomai nuo subjektų dydžio (pelno siekiančių subjektų atskaitomybės reikalavimai diferencijuojami priklausomai nuo jų dydžio); · nėra nustatyta, kas atsako už ataskaitų (finansinių ir veiklos) parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Todėl atitinkamos informacijos vartotojas susiduria su sunkumais, norėdamas gauti informaciją, kuri pagal Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalį yra vieša. JAR duomenimis, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinius JAR pateikė tik 8787 iš 31117 šią prievolę turėjusių pelno nesiekiančių juridinių asmenų[¹] (viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų). Be to, Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta viešųjų įstaigų kapitalo sudėtis. Viena iš kapitalą sudarančių dalių yra perkainojimo rezervas, tačiau nei Asociacijų įstatymas, nei Labdaros ir paramos fondo įstatymas perkainojimo rezervo nenumato. Turto perkainojimo rezervas atsiranda tik tada, kai ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas perkainotos vertės būdas. Tačiau šio būdo nėra tikslinga taikyti pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Be to, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, sudarydami ataskaitas vadovaujasi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), kuriuose toks būdas ir perkainojimo rezervas nenumatyti.
Veiklos ataskaitose (metiniuose pranešimuose), vadovaudamiesi savo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys turi pateikti skirtingą informaciją. Dalis informacijos, kurią reikalaujama pateikti, pagal prasmę yra labiau finansinė nei veiklos. Labdaros ir paramos fondų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme informaciją apie gautą iš juridinių asmenų, panaudotą paramą ir suteiktą labdarą, paramą juridiniams asmenims nurodoma atskleisti veiklos ataskaitoje, kurios duomenys nepatenka į finansinių ataskaitų audito apimtį. Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, atlikdami pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė nustato ir auditoriaus išvadoje nurodo, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis. Šiuo metu finansinėse ataskaitose nereikalaujama pateikti informacijos pagal kiekvieną paramos gavėją ar teikėją (juridinius asmenis), todėl esant reikalavimui pateikti detalią informaciją apie gautą ir suteiktą labdarą ir paramą veiklos, o ne finansinėse, ataskaitose, neužtikrinamas tokios informacijos auditas. Nuostata dėl gautos iš juridinių asmenų, panaudotos paramos atskleidimo veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime) įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Šiuos pakeitimus inicijavo Seimo Audito komitetas. Viešojo sektoriaus subjektų metinė veiklos ataskaita Pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų veiklos ataskaitų rengimas nėra aiškiai reglamentuotas. Viešojo sektoriaus subjektų veiklos ataskaitos rengimo nereglamentuoja ir VSAĮ.
Reikalavimai veiklos ataskaitai minimi šiuose teisės aktuose: · Seimo statuto 207 straipsnyje nustatytas Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos pateikimo Seimui terminas (iki kovo 31 d.), o dėl turinio nustatyta, kad šioje ataskaitoje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. · Vyriausybės įstatymo 5 ir 26 straipsniuose įtvirtinta Vyriausybės solidari atsakomybė Seimui už bendrą savo veiklą, pareiga ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Seimui Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą bei ministrų pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Vyriausybei ministerijų metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. · Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. · Strateginio planavimo metodikoje nurodyta, kad asignavimų valdytojai, Vyriausybės įstaigos, vertindami metinius veiklos rezultatus, turi įvertinti strateginio veiklos plano programų (tikslų, uždavinių, priemonių) vykdymą ir šios informacijos pagrindu parengti metinę veiklos ataskaitą. Pastebėtina, kad ne visi viešojo sektoriaus subjektai yra asignavimų valdytojai, nors visi viešojo sektoriaus subjektai tokią ataskaitą rengia ir teikia kontroliuojančiajam subjektui. Šiuo metu įstatymo lygiu nėra nustatyto vieno veiklos ataskaitos, priešingai nei finansinių ataskaitų ar biudžeto vykdymo ataskaitų, turinio, nėra aiškumo, kas atsako už veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, apimtis Galiojančio VSAĮ 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia viešojo sektoriaus subjektus.
Šiuo metu ne visi valstybės, savivaldybių ar biudžetinių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys laikomi viešojo sektoriaus subjektais – tik tam tikra veikla užsiimančios viešosios įstaigos. Yra iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų, valdomų ar kitaip veikiamų viešųjų įstaigų, kurios nepriskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, tačiau pagal 2013 m. gegužės
ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 punkte nurodytus rodiklius[2], taikomus ne pelno siekiančių subjektų kontrolei nustatyti, priskiriamos prie valdžios sektoriaus. Tokių viešųjų įstaigų, priskiriamų prie centrinės valdžios sektoriaus, bet nepriskiriamų prie viešojo sektoriaus subjektų pagal VSAĮ, 2016 metų pabaigoje buvo 65, arba apie pusę visų viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė, o priskiriamų prie vietos valdžios sektoriaus – 82, arba apie 15 procentų visų viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja savivaldybė. Fondų fondų atskaitomybė, kai fondų fondo valdytojas yra tarptautinė finansų institucija
nustato, kad fondų fondo, kuris yra viešojo sektoriaus subjektas, valdytojas atsako už pareigų, nustatytų VSAĮ, atlikimą. Kadangi VSAĮ taikomas tik Lietuvos juridiniams asmenims, lieka neaišku, kas atsako už fondų fondo apskaitą tais atvejais, kai fondų fondo valdytojas yra tarptautinė finansų institucija.
Buhalterinės apskaitos ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizavimas Vadovaujantis VSAĮ 2 straipsnio 29 dalimi viešojo sektoriaus subjektų grupė – grupė, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, už kurių finansinių ataskaitų rinkinių arba biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių konsolidavimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas nurodytas viešojo sektoriaus subjektas, t. y. grupė apibrėžta pagal tai, kas ją sudaro ir kokių subjektų ataskaitos įtraukiamos į grupės konsoliduotąsias ataskaitas. Taip pat kaip sąvokos vienas iš esminių požymių nurodomas už ataskaitų parengimą atsakingas tos grupės subjektas. Viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti sudėtys nustatomos vadovaujantis VSAĮ 23 straipsnyje nurodytais principais. VSAĮ
vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). VSAĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad atitinkami ataskaitų rinkiniai teikiami už jų parengimą atsakingam viešojo sektoriaus subjektui. Atsakingas už ataskaitų parengimą viešojo sektoriaus subjektas minimas ir VSAĮ 33 straipsnyje, kuriame šiam subjektui numatyta pareiga skelbti parengtų ataskaitų rinkinius. Atsakingas už ataskaitų parengimą viešojo sektoriaus subjektas suprantamas kaip viešojo sektoriaus subjektų grupės kontroliuojantis subjektas. Pastaroji sąvoka VSAĮ nėra apibrėžta. Atsiradus papildomai įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas, kontroliuojančiojo subjekto ir subjekto, atsakingo už ataskaitų parengimą, samprata išsiskiria.
Remdamiesi BSĮ asignavimų valdytojai ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo užtikrinti pagal VSAĮ teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku bei atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Šios nuostatos turi būti keičiamos atsiradus įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas. Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų auditas Viešosios įstaigos ir labdaros ir paramos fondai pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus finansinių ataskaitų auditą atlieka tik tada, jei dalininkų susirinkimas nusprendžia jį atlikti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, auditą gali inicijuoti steigėjas arba Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybių įmonių auditas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Be to, kartu nustatyta, kad savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atlikti tam tikros veiklos nepriklausomą auditą. ĮFAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės įmonėse turi būti atliktas finansinių ataskaitų auditas. Finansinių ataskaitų audito atlikimą reglamentuoja Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nustatyta, kad finansinių ataskaitų auditą atlieka auditorius, audito įmonė.
Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas nėra aišku, ar, be savivaldybės įmonės finansinių ataskaitų audito, dar papildomai turi būti atliekamas ir savivaldybės kontrolieriaus finansinių ataskaitų patikrinimas. JAR duomenimis, JAR yra įregistruotos 43 savivaldybės įmonės, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinius pateikė 24 savivaldybės įmonės, iš jų su auditoriaus išvada – 22. Valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos ataskaitos apimtis (socialinės atsakomybės ataskaita) Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės, savivaldybės įmonės, kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal ĮFAĮ, yra viešojo intereso įmonės. ĮFAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą įtraukia socialinės atsakomybės ataskaitą. Kadangi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės įmonės rengia veiklos ataskaitą, o ne metinį pranešimą, kaip nustatyta ĮFAĮ, nurodytoms valstybės ir savivaldybės įmonėms teisės aktais nenustatyta pareiga rengti socialinės atsakomybės ataskaitą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas) Siekiant suvienodinti pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie nepriskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų: 1) finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) sudėtį, 2) metinių finansinių ataskaitų, veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) pasirašymo, pateikimo ir paskelbimo tvarką, siūlomi šie įstatymų pakeitimo projektai (toliau – keičiami įstatymai): · Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas); · Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projektas); · Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas). Siekiant supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus labai mažiems pelno nesiekiantiems subjektams ir taip sumažinti jiems administracinę naštą, be nurodytų keičiamų įstatymų, siūloma keisti BAĮ.
Keičiamuose įstatymuose siekiama aiškiai nustatyti: · kriterijus, kuriuos atitinkantys pelno nesiekiantys subjektai įgytų teisę tvarkyti apskaitą darydami paprastąjį įrašą (supaprastintą apskaitą), ir atitinkamai naudojantis šia teise nebūtų reikalaujama, kad subjekto apskaitą tvarkytų buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė; · kokios ataskaitos sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kokia informacija, jos nedubliuojant kitose ataskaitose, nurodoma veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime); · kokia tvarka vadovaujantis rengiamos finansinės ataskaitos ir veiklos ataskaita (metinis pranešimas), taip pat metinė ataskaita; · kas pasirašo metines finansines ataskaitas ir veiklos ataskaitą (metinį pranešimą), taip pat metinę ataskaitą; · kas atsako už finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos (metinio pranešimo), taip pat metinės ataskaitos parengimą, jų ir auditoriaus išvados (kai atliekamas finansinių ataskaitų auditas) pateikimą ir paskelbimą. Keičiamame BAĮ nustatoma, kad tam, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgytų teisę tvarkyti apskaitą supaprastintu būdu, jis turi tenkinti šiuos kriterijus: 1) ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais neturėti samdomų darbuotojų ir 2) jo pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus turi neviršyti 30 000 eurų. 30 000 eurų suma pasirinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl pinigų apskaitos principo taikymo (supaprastinta apskaita), kai pajamos neviršija 30 000 eurų. Jei keičiamas apskaitos tvarkymo būdas, keitimas svarbus nuo metų pradžios.
Metų pradžioje sunku suplanuoti, kokios bus visų einamųjų metų pajamos, tačiau įmanoma numatyti, kad pelno nesiekiančiame subjekte nebus darbuotojų, ar net tai užtikrinti, todėl pasirinkta skaičiuoti praėjusių ir užpraeitų finansinių metų pajamas ir (arba) gautas finansavimo sumas, o kriterijų dėl darbuotojų vertinti pagal einamuosius ir praėjusius ataskaitinius metus. Juridinis asmuo, įgijęs teisę ir pasirinkęs tvarkyti apskaitą supaprastintu būdu, įgytų teisę į šias lengvatas: · iš jo nebūtų reikalaujama, kad jo apskaitą tvarkytų buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė, t. y. jo apskaitą galėtų tvarkyti juridinio asmens dalyvis ar narys (BAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis); · jis vietoj metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kurį sudaro finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita ir aiškinamasis raštas, bei veiklos ataskaitos (metinio pranešimo) galėtų rengti vieną metinę ataskaitą (atitinkamomis nuostatomis papildyti Viešųjų įstaigų, Asociacijų ir Labdaros ir paramos fondų įstatymų pakeitimo projektai bei Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimo projektai). Siekiant, kad finansinė informacija būtų atskleidžiama finansinėse ataskaitose, o informacija apie pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą – veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime), keičiamuose įstatymuose numatoma, kad informacija apie gautą, panaudotą paramą, o fondų ir apie suteiktą labdarą, paramą būtų atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Šios informacijos pateikimo tvarka bus nustatyta finansų ministro tvirtinamuose VSAFAS, jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų, bei Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklėse, jei nepriskiriamas.
Ši informacija bus atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir todėl kaip finansinių ataskaitų rinkinio dalis bus audituota (tais atvejais, kai bus atliekamas finansinių ataskaitų auditas), tokiu būdu bus užtikrinamas informacijos apie gautą, panaudotą paramą ir suteiktą labdarą, paramą patikimumas. Tokios informacijos kaip darbuotojų skaičius, administravimo išlaidos ir panašiai, kuri pagal galiojantį reglamentavimą yra pateikiama veiklos ataskaitoje, taip pat yra atskleidžiama ir finansinėse ataskaitose, siekiant mažesnio informacijos dubliavimo ataskaitose, siūloma veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime) pakartotinai neteikti. Keičiamuose įstatymuose nustačius vadovo pareigą dėl finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo, už jos neatlikimą grės atsakomybė. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsniu už metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą ar neteisingą pateikimą JAR juridinio asmens vadovui gali būti skirta nuo 200 iki 3 000 eurų dydžio bauda. Taip pat, remdamasis Civilinio kodekso 2.70 straipsniu, JAR gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jei juridinis asmuo nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo JAR terminų pabaigos. Be to, siekiant teisės aktų aiškumo, keičiamuose įstatymuose siūloma nustatyti, kad finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitos sudarymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir atsisakoma tam tikros detalios informacijos vardijimo.
Konkreti informacija, kurią reikės atskleisti tam tikru atveju (pavyzdžiui, labdaros ir paramos fondui, turinčiam neliečiamąjį kapitalą) veiklos ataskaitoje (metiniame pranešime), bus numatyta Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklėse. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad praplečiama viešojo sektoriaus subjekto sąvoka, keičiamuose įstatymuose numatoma, kad nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos teikimo ir skelbimo pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, kurie pagal VSAĮ priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek VSAĮ nenustato kitaip. Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte, be minėtų pakeitimų, numatoma panaikinti nuostatas, susijusias su perkainojimo rezervu, kuris nėra būdingas pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Atitinkamai bus pakoreguotos Pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos ir atskaitomybės taisyklės. Tokiu būdu bus supaprastinta minėtų subjektų apskaita. Taip pat Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte atsisakoma nuostatos, kad valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą. Ši teisė kyla iš VSAĮ nuostatų ir taikoma tik viešojo sektoriaus subjektams, o ne visoms viešosioms įstaigoms.
Viešojo sektoriaus subjektų metinė veiklos ataskaita VSAĮ pakeitimo projekte: · apibrėžiamos viešojo sektoriaus subjekto metinės veiklos ataskaitos ir viešojo sektoriaus subjektų grupės veiklos ataskaitos sąvokos, · nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjektų grupę grupės veiklos ataskaitai parengti sudaro tie patys viešojo sektoriaus subjektai, kaip ir grupę konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui parengti, t. y. viešojo sektorius subjektas, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas, ir viešojo sektoriaus subjektai, kuriems jis perdavė gautus asignavimus, · numatoma, kad vadovas atsako už metinės veiklos ataskaitos ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupės veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Atitinkamai siūloma tikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl VSAĮ pažeidimo, numatant vadovo atsakomybę už metinės veiklos ataskaitos parengimą, pateikimą ir paskelbimą. Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio planavimo metodikoje nustatyta, kad visi asignavimų valdytojai patvirtintus strateginius veiklos planus skelbia interneto tinklalapiuose, siekiant vengti skelbiamos informacijos dubliavimo, atsisakoma viešojo sektoriaus subjektams taikomo reikalavimo savo veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Biudžetinių įstaigų įstatymas papildomas nuostatomis dėl metinės veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir skelbimo pagal VSAĮ nustatytus reikalavimus. Siekiant vienodo reglamentavimo Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos dėl veiklos ataskaitos rengimo, pateikimo ir skelbimo parengtos atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekto, Asociacijų įstatymo pakeitimo projekto, Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projekto nuostatas dėl veiklos ataskaitos.
Taip pat siekiant Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų aiškumo ir atitikties VSAĮ nuostatoms dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, tikslinamos nuostatos, susijusios su galimybe susipažinti su biudžetinės įstaigos praėjusių trejų metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais, finansinės būklės ataskaitomis ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis. Kadangi finansinės būklės ataskaita yra finansinių ataskaitų rinkinio dalis, o žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita yra biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio dalis, šias nuostatas siūloma išbraukti, paliekant tik metinių ataskaitų rinkinius. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie priskiriami prie viešojo sektoriaus subjektų, apimtis Siekiant įtraukti visų pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kuriems valstybė, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos turi teisę daryti lemiamą poveikį, finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas į konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, kad būtų žinoma tikra ir teisinga valstybės, savivaldybių finansinė būklė, veiklos rezultatai, pinigų srautai ir kita susijusi finansinė informacija, VSAĮ pakeitimo projekte praplečiama viešojo sektoriaus subjektų sąvoka, pagal kurią viešojo sektoriaus subjektais laikomi ne tik tam tikrą veiklą vykdančios viešosios įstaigos, bet visi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems valstybė, savivaldybė ir biudžetinės įstaigos (kelios arba kartu) daro lemiamą poveikį, arba kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems minėti keli
(kartu) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus VSAĮ pakeitimo projekte apibrėžiama lemiamo poveikio sąvoka. Pagal galiojantį reglamentavimą viešojo sektoriaus subjektai nusistato savo kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus ir kitus subjektus, vadovaudamiesi 15-uoju VSAFAS, kuriame nustatyti lemiamo poveikio kriterijai. Šie kriterijai perkeliami į įstatymo lygmenį. Tokio paties turinio nuostatas taiko ir oficialiąją statistiką tvarkančios institucijos pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 papunktyje nurodytus rodiklius kontrolei į ne pelno siekiantį subjektą nustatyti (nuostatos pateiktos šio aiškinamojo rašto 3 dalyje), priskirdamos pelno nesiekiančius subjektus prie valdžios sektoriaus.
Fondų fondų atskaitomybė, kai fondų fondo valdytoja yra tarptautinė finansų institucija
pakeitimo projekte numatoma, kad tais atvejais, kai fondų fondų valdytojos yra tarptautinės finansų institucijos, fondų fondų valdytojų pareigų pagal šį įstatymą atlikimą turi užtikrinti viešojo sektoriaus subjektai, iš kurių asignavimų daromi piniginiai įnašai į fondų fondą. Buhalterinės apskaitos ir ataskaitų rengimo funkcijų centralizavimas
pakeitimo projekte patikslinta viešojo sektoriaus subjektų grupės sąvoka, pagal kurią tai grupė, sudaryta laikantis šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų. Galiojančiame VSAĮ apibrėžta viešojo sektoriaus subjektų grupės sąvoka[3] dėl to, kad jos apibrėžtyje kaip sąvokos požymis nurodomas už ataskaitų parengimą atsakingas tos grupės subjektas, nėra tinkama atsiradus įstaigai, kuriai bus pavesta centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir rengti ataskaitas ir kuri taps atsakinga už viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų sudarymą. Dėl tos pačios priežasties siūloma taisyti viešojo sektoriaus subjektų grupės ir viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto sąvokas ir apibrėžti kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto bei centralizuotos apskaitos įstaigos sąvokas. Taip pat siūloma koreguoti VSAĮ 23, 32, 33 straipsnių nuostatas (viešojo sektoriaus subjektų grupės nustatymo principai, ataskaitų rengimo, teikimo ir skelbimo tvarka), siekiant atskirti atsakomybę už ataskaitų parengimą (atsako tas subjektas, kuris rengia ataskaitas) ir atsakomybę už parengtų ataskaitų pateikimą ir paskelbimą.
VSAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metinės ir tarpinės ataskaitos teikiamos kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui ir (arba) Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. Metinių finansinių atskaitų teikimo tvarką ir terminus reglamentuoja 1-asis VSAFAS
„Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, tarpinių ataskaitų –
23-iasis VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“, biudžeto vykdymo ataskaitų – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kokie viešojo sektoriaus subjektai, kokia tvarka ir kokiais terminais teikia tam tikras ataskaitas. Siekiant tinkamai ir laiku parengti aukštesniojo lygio ataskaitas, kiekvienam viešojo sektoriaus subjektų grupės pavaldumo lygiui nustatyti skirtingi ataskaitų ir kitos ataskaitoms parengti reikalingos informacijos teikimo terminai. Finansų ministerija suinteresuota, kad ataskaitose informacija būtų pateikta be klaidų, kad teikimo procesas būtų optimalus, todėl terminus gali keisti atsižvelgdama į ataskaitų rengimo metu atsiradusias aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į įstatymų keitimo trukmę, įstatyme nustatyti kiekvieno viešojo sektoriaus subjektų grupės pavaldumo lygio ataskaitų teikimo terminus neracionalu, nes būtų neįmanoma greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.
Siūloma tikslinti VSAĮ 31 straipsnyje nustatytą ataskaitų pasirašymo tvarką, kai apskaitą tvarko ir ataskaitas rengia įstaiga, kuriai bus pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, pagal kurią: · metines arba tarpines viešojo sektoriaus subjekto ataskaitas pasirašo jo vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir centralizuotos apskaitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo; · viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias ataskaitas pasirašo kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir įcentralizuotos apskaitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. BSĮ pakeitimo projekte siūloma išbraukti nuostatą (5 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir to paties straipsnio 2 dalies 6 punktas), kad asignavimų valdytojai ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo užtikrinti pagal VSAĮ teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku, atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata dubliuoja VSAĮ 35 straipsnio, kuriame yra nustatyta viešojo sektoriaus subjektų vadovų atsakomybė už ataskaitų sudarymą ir pateikimą laiku, nuostatas. Kartu siūloma atsisakyti nuostatos dėl ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius teikti asignavimų valdytojui, nes tuo atveju, kai apskaitą tvarkys įstaiga, kuriai bus pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, ataskaitos bus teikiamos VSAĮ nustatyta tvarka. Todėl, siekiant išvengti painiavos, BSĮ ši nuostata taip pat išbraukiama (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir to paties straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BSĮ pakeitimo projekte naikinama nuostata dėl biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovų atsakomybės už buhalterinės apskaitos organizavimą siekiant išvengti dubliuojančio reguliavimo ir atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus subjektų vadovų pareigos nustatomos BAĮ, VSAĮ ir Biudžetinių įstaigų įstatyme. Viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų auditas Kadangi viešosios įstaigos ir labdaros ir paramos fondai retai atlieka finansinių ataskaitų auditą savo nuožiūra, Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projekte nustatyti atvejai, kai finansinių ataskaitų auditas yra privalomas: · tam tikrus kriterijus viršijančioms viešosioms įstaigoms. Siūlomi kriterijai atitinka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai kurioms tikrosioms ar komanditinėms ūkinėms bendrijoms taikomus kriterijus, nustatytus ĮFAĮ 24 straipsnio 2 dalyje. Viršijant bent vieną iš nurodytų kriterijų (balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų, pajamos – 3 500 000 eurų) finansinių ataskaitų auditas yra privalomas; · viešosioms įstaigoms, kurios pagal VSAĮ priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų ir kurių veikla finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 50 procentų; · labdaros ir paramos fondams, turintiems neliečiamąjį kapitalą; · labdaros ir paramos fondams, kuriuos kontroliuoja akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise.
Šių pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų auditas sudarys sąlygas finansinių ataskaitų vartotojams gauti nepriklausomą nuomonę, ar finansinėse ataskaitose pateikta informacija rodo tikrą ir teisingą vaizdą. Finansų ministerijos duomenimis, galėtų būti apie 150 viešųjų įstaigų, kurios laikomos viešojo sektoriaus subjektais ir kurios tenkintų bent vieną minėtą audito kriterijų. JAR duomenimis viešųjų įstaigų, kurios nėra viešojo sektoriaus subjektai, ir kurių
kriterijus buvo apie 50. Labdaros ir paramos fondų, kurie valdo neliečiamąjį kapitalą 2016 m. buvo 4. Viešosioms įstaigoms nustačius audito privalomumo kriterijus, siekiant Mokslo ir studijų įstatymo 85 straipsnio suderinamumo su Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, papildomai parengtas ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame įtvirtinama nuostata, kad valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, išbraukiant nuostatą, kad prireikus Švietimo ir mokslo ministerija arba steigėjas gali inicijuoti auditą.
Asociacijų audito privalomumo kriterijai nenustatyti, nes paprastai jos nevykdo ūkinės komercinės veiklos, o koordinuoja asociacijos narių veiklą, atstovauja asociacijos narių interesams, juos gina ar tenkina kitus viešuosius interesus. Savivaldybių įmonių auditas Siekiant panaikinti ĮFAĮ 24 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio nuostatų prieštaravimus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybės įmonėms taikomas vienodas reglamentavimas (pavyzdžiui, Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punktas, kuriame nurodoma, kokios valstybės ir savivaldybės įmonės yra laikomos viešojo intereso įmonėmis), siūloma Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas suvienodinti su 1 dalies nuostatomis ir nustatyti, kad savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti auditorius ar audito įmonė pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus.
Valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos ataskaitos apimtis (socialinės atsakomybės ataskaita) Siekiant panaikinti ĮFAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatų ir Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkto nuostatų nesuderinamumą tikslinamas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 16 straipsnis papildant jį 3 dalimi, numatant, kad valstybės ir savivaldybės įmonės, kurios laikomos viešojo intereso įmonėmis ir kuriose paskutinę ataskaitinių metų dieną dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, į veiklos ataskaitą įtrauktų ir socialinės atsakomybės ataskaitą. Tokiu keitimu bus suvienodinti didelėms viešojo intereso įmonėms keliami reikalavimai – į metinį pranešimą ar veiklos ataskaitą įtraukti socialinės atsakomybės ataskaitą, kurioje pateikiama nefinansinė įmonės informacija apie jos taikomą politiką, jos įgyvendinimą aplinkosaugos, socialinėje, personalo, kyšininkavimo prevencijos srityse. Tokios informacijos rengimas ir viešas skelbimas didins įmonės skaidrumą, jos atsakingumą ir prisidės prie tvaraus vystymosi. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Didesnis viešųjų juridinių asmenų teikiamos informacijos skaidrumas, nepriklausoma auditoriaus nuomonė dėl finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos teisingumo ir tikrumo turės teigiamą įtaką tiek viešųjų, tiek privačių finansų panaudojimo skaidrumui, t. y. galėtų būti laikomi papildoma korupcijos prevencijos priemone. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės, tačiau reglamentavimu sudaromos sąlygos verslo subjektams tikėtis, kad informacija apie viešųjų juridinių asmenų veiklą yra patikima ir teisinga. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. VSAĮ keičiamos ir naujos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektus reikės parengti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties, lygių, už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimo tvarkos ir už jų parengimą atsakingų viešojo sektoriaus subjektų nustatymo“;
Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1K-372 „Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos finansų ministro 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1K-247 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 6-ojo standarto patvirtinimo“. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Apskaita“, „veiklos ataskaita“, „auditas“. 15.
Nėra. [1] Atliekant teorinius prievolę turinčių įvykdyti pelno nesiekiančių juridinių asmenų skaičiavimus, įtraukiami ir teisinius statusus „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ ir pan. turintys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, taip pat ir tie, kurie galimai neveikia (JAR nedisponuoja tikslia informacija apie tai, ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys neveikia, ar tik nevykdo prievolės teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius). [2] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje 2.39 punktas:
„Nustatant, ar ne pelno institucijos, kurios laikomos nepriklausomais juridiniais
vienetais, yra kontroliuojamos, atsižvelgiama į šiuos penkis rodiklius:
a) pareigūnų skyrimas;
b) nuostatos dėl įgyvendinimo priemonių;
c) sutartiniai susitarimai;
d) finansavimo mastas;
e) galimos rizikos valdžios sektoriui laipsnis.“ [3] Viešojo sektoriaus subjektų grupė – grupė, kurią sudaro viešojo sektoriaus subjektas ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, už kurių finansinių ataskaitų rinkinių arba biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių konsolidavimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas nurodytas viešojo sektoriaus subjektas.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, kurios pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad su siūloma nuostata turi būti suderinta ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, joje vietoj žodžių „kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui arba atitinkamai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymui“ įrašytini žodžiai „kiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas arba atitinkamai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato kitaip“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga, kuri, vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, yra pasirinkusi supaprastintą apskaitą, vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų, gali rengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinę ataskaitą <...>.
Taigi, iš nurodytųjų formuluočių nėra aišku, kas (koks valdymo organas) yra atsakingas už projekto 4 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos metinės ataskaitos parengimą viešosios įstaigos vardu ir jos pateikimą visuotiniam dalininkų susirinkimui. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms. 3. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto tekstas turi būti tikslus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose vietoj žodžio „subjekto“ turi būti įrašyti žodžiai „viešosios įstaigos“, kadangi sąvoka „subjektas“ šiame įstatyme nėra atskleista ir kitose nuostatose nevartojama. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
veiklos ataskaitoje pateikiamus duomenis apie „viešosios įstaigos veiklos tikslus“. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos veiklos tikslų pateikimas šioje atskaitoje nėra perteklinis, nes pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą šių įstaigų veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis) yra pateikiami šių įstaigų įstatuose. 5. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija), jei teisės akto, institucijos, pareigūno ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Trumpinio šiuo atveju įvesti nereikia.
Atsižvelgiant į tai, brauktini trumpiniai projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
veiklos ataskaitoje pateikiamus duomenis apie „viešosios įstaigos veiklos tikslus“. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos veiklos tikslų pateikimas šioje atskaitoje nėra perteklinis, nes pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą šių įstaigų veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis) yra pateikiami šių įstaigų įstatuose. 2. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių viešųjų įstaigų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditams. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai į 2019 m. rengiamas ataskaitas pateks ir 2018 m. laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2) 16 straipsnio 5 dalyje dėstoma analogiška nuostata dėl konsoliduotųjų (pabraukta mūsų) metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditų. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija):
projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 1 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija;
lyginamasis variantas neatitinka teisės technikos taisyklių – projekte daromi pakeitimai turi būti paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai turi būti perbraukiami plona linija. Šie reikalavimai taikomi žodžiams, o ne keičiamoms žodžių dalims, kaip tai dėstoma projekto lyginamajame variante. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Atviros Lietuvos fondo Finansų direktorė Julija Motiejūnienė, Nevyriausybinių organizacijų atstovas Rytis Jokubauskas, Nevyriausybinių organizacijų atstovas Paulius Bukelis, Nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Henrika Varnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-051 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, kurios pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad su siūloma nuostata turi būti suderinta ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, joje vietoj žodžių „kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui arba atitinkamai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymui“ įrašytini žodžiai „kiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas arba atitinkamai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato kitaip“. Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
viešosios įstaigos vadovas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Tuo tarpu projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga, kuri, vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, yra pasirinkusi supaprastintą apskaitą, vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų, gali rengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinę ataskaitą <...>.
Taigi, iš nurodytųjų formuluočių nėra aišku, kas (koks valdymo organas) yra atsakingas už projekto 4 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos metinės ataskaitos parengimą viešosios įstaigos vardu ir jos pateikimą visuotiniam dalininkų susirinkimui. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pritarti Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad teisės akto tekstas turi būti tikslus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose vietoj žodžio
„subjekto“ turi būti įrašyti žodžiai „viešosios įstaigos“, kadangi sąvoka
„subjektas“ šiame įstatyme nėra atskleista ir kitose nuostatose nevartojama. Pritarti
Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašoma apie viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje pateikiamus duomenis apie
„viešosios įstaigos veiklos tikslus“. Diskutuotina, ar viešosios įstaigos
veiklos tikslų pateikimas šioje atskaitoje nėra perteklinis, nes pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą šių įstaigų veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis) yra pateikiami šių įstaigų įstatuose. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos veiklos ataskaita yra viešas dokumentas, dėl to teigtina, kad šių duomenų pateikimas nėra perteklinis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-05 1,2 5.
Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija), jei teisės akto, institucijos, pareigūno ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Trumpinio šiuo atveju įvesti nereikia. Atsižvelgiant į tai, brauktini trumpiniai projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Pritarti Žr. 2 ir 4 Audito komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Crypto Economy Organisation, 2018-05-084 Kripto Ekonomikos Organizacija vienija ir atstovauja kriptografijos pagrindu veikiančių išskirstytų resursų kūrėjus, naudotojus ir kitus kripto ekosistemos dalyvius. Susipažinę su Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1863, Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1864 ir Asociacijų įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-1865 teikiame šias pastabas. Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis siekdama pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų (fintech) startuolių. Startuoliai dažnai kuriasi įvairiuose verslo inkubatoriuose (dar vadinamuose slėniais ar hubais), kurie neretai turi asociacijos, viešosios įstaigos ar labdaros ir paramos fondo statusą. Finansų ministras taip pat viešai deklaruoja fintech ir blokų grandinių (blockchain) verslų pritraukimą į Lietuvą, pirminio žetonų siūlymo (ICO) vykdymą Lietuvoje.
Tačiau lietuvių vykdomi ICO paprastai veikia per Estijoje ar Šveicarijoje veikiančius juridinius asmenis, įskaitant ir fondus/asociacijas, o pritraukti fintech startuolių darosi vis sudėtingiau. Taip yra dėl nelabai palankios ir vis bloginamos viešųjų įstaigų/labdaros ir paramos fondų/asociacijų teisinės aplinkos. Šiuo metu siūlomame keisti Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projekte XIIIP-1863 siūloma 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad viešoji įstaiga turi viešinti visus paramos davėjus (juridinius asmenis), išskyrus teikusius labai mažas paramos sumas:
„3. Viešoji įstaiga, kuri per ataskaitinius finansinius metus gavo
paramą, į finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą taip pat įtraukia informaciją apie gautą paramą ir jos panaudojimą bei apie kitas per finansinius metus gautas lėšas, jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas.“ Analogiškos nuostatos yra ir Labdaros ir paramos fondų bei Asociacijų įstatymų projektuose. Suprantama, kad šie pakeitimai tik performuluoja minėtuose įstatymuose jau esančią nuostatą, kuri įrašyta 2017 metais. Tačiau šia klaidą būtina kuo skubiau taisyti. Minėtu įpareigojimu organizacijoms tik imituojamas skaidrumas (norint nuslėpti rėmimo pagrindą, tai nesudėtinga padaryti). Tačiau tokia viešinimo pareiga yra nepagrįsta biurokratinė našta organizacijai. Ji mažina Lietuvos patrauklumą fintech startuoliams bei norintiems vykdyti ICO.
Paminėtina ir tai, kad visos organizacijos teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas apie gautą paramą, tad jei jau būtų poreikis viešinti paramos duomenis, tai galėtų daryti pati valstybė. Atsižvelgdami į išvardintus argumentus, minėtą nuostatą siūlome keisti taip:
„3. Viešoji įstaiga, kuri per ataskaitinius finansinius metus gavo
paramą, į finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą taip pat įtraukia informaciją apie gautą paramą ir jos panaudojimą bei apie kitas per finansinius metus gautas lėšas, jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas.“ Analogiškai suformuluoti ir Labdaros ir paramos fondų bei Asociacijų įstatymų pakeitimų projektus. Jei vis tik būtų nuspręsta, kad negalima atleisti visų viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų bei asociacijų nuo pareigos viešinti paramos davėjus, prašome įstatymuose nustatyti, kad tokia pareiga netaikoma verslo inkubatoriams bei ICO vykdančioms organizacijoms. Nepritarti Audito komitetas, siekdamas skaidrumo, ne tik pritaria projektų iniciatorių siūlymams, kad informacija apie gautą, panaudotą paramą, būtų atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, tačiau įvertinant tai, kad gauta parama gali būti ne tik finansinė, tačiau ir nefinansinė, t. y. turtas, gautas naudotis panaudos teise, siūlytina išplėsti paaiškinant, kokią informaciją apie gautą paramą viešoji įstaiga turės įtraukti į aiškinamąjį raštą.
Siūloma papildoma sąlyga, kada paramą teikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas, t. y. ne tik jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, bet ir jei sudaro ne daugiau kaip 10 procentų viešosios įstaigos per ataskaitinius finansinius metus gautos paramos ir (arba) gautų finansavimo sumų iš viso. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 3, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1863(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2018-05-09 I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 3, 9 ir 10 savo pasiūlymais siūlo papildyti Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1863 naujais straipsniais, tikslintinas projekto pavadinimas. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
I-1428 1, 3, 9,
2Seimo Audito komitetas,
12 N Argumentai: Siekiant Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatų suderinamumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 5 pastaboms, siūlytina papildyti projekto 1 straipsnį nauja pirma dalimi, atitinkamai projekto 1 dalį laikyti 2 dalimi ir ją patikslinti. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo nuostatos valstybinėms mokslo ir
studijų institucijoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taip pat profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymuias arba atitinkamai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymuias nenustato kitaip.“
dalimi:
„3. Šio Įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių
ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip.“
3Seimo Audito komitetas,
2018-05-092 N Argumentai: Įvertinant tai, kad viešosios įstaigos yra pelno nesiekiantys subjektai, projekte suvienodinami pelno nesiekiančių subjektų ataskaitų pavadinimai ir įtvirtinamos viena kitą tikslinančios sąvokos – perviršis
(pelnas) bei deficitas (nuostolis).
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje taip pat minima sąvoka „pelnas“, kuri yra tikslintina pagal projekto iniciatorių siūlymus, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projektą papildyti nauju 2 straipsniu, likusius projekto straipsnius pernumeruojant. Pasiūlymas:
1Papildyti projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauto perviršio (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;“
projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
4Seimo Audito komitetas,
234 N Argumentai: Šiuo metu galiojančiose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, nurodyta, kad teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, o kartojant tekste nuorodą – gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas. Kadangi Juridinių asmenų registrui (JAR) teiktini dokumentai yra detalizuoti projekto 2 straipsnio 2 dalimi pildomame keičiamo įstatymo 9 straipsnio naujos 5 dalies 2 punkte, o Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje yra išvardinti būtini duomenys, kurie turi būti pateikti JAR, tikslintinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 3 punktas.
Atsižvelgiant į tai, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia, Audito komitetas siūlo iš projekto išbraukti nuostatas, susijusias su galimybe tvarkyti supaprastintą apskaitą ir teikti metines ataskaitas, nes esant tokiai sąlygai tvarkyti supaprastintą apskaitą nebus galima Taip pat 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujajame Darbo kodekse nebeliko nuostatų apie visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti nuostatų apie galimybę su viešosios įstaigos vadovu sudaryti jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip nebeaktualių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio numeraciją ir šio straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 2 straipsnio numeraciją ir ją išdėstyti taip:
„23 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
2Pakeisti šio straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už:
1) buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau
2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui;
3) duomenų ir dokumentų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;
4) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metinės ataskaitos paskelbimą viešosios įstaigos interneto svetainėje, jei ją turi;
5) sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) arba metine ataskaita viešosios įstaigos buveinėje sudarymą;
6) visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą;
7) pranešimą dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį viešosios įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
8) viešosios įstaigos dalininkų apskaitą;
9) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei ir viešų pranešimų paskelbimą;
10) kitų vadovo pareigų, numatytų šiame Įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose, atlikimą.“
atitinkamai 6, 7 ir–8 dalimis. “
4Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama.
Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme.“
5Seimo Audito komitetas,
2018-05-094
N Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 4 pasiūlymo argumentus dėl viešųjų įstaigų galimybių taikyti supaprastintą apskaitą ir teikti metines ataskaitas, siekiant ištaisyti projekto iniciatorių techninę klaidą, kuomet projekto 3 straipsnio
Audito komitetas papildė projektą naujais straipsniais, todėl pasikeitė projekto straipsnių numeraciją, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsnio numeraciją ir jo 1 dalį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 3 straipsnio numeraciją ir ją išdėstyti taip:
„34 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas“
2Patikslinti šio straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą;“. Pritarti
6Seimo Audito komitetas,
2018-05-095 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte suvienodinus pelno nesiekiančių subjektų ataskaitų pavadinimus ir įvertinus tai, kad viešosios įstaigos yra pelno nesiekiantys subjektai, tikslinga projekte įvesti vieną kitą tikslinančias sąvokas – perviršis (pelnas) bei deficitas (nuostolis).
Audito komitetas pritaria projektų iniciatorių siūlymams, kad informacija apie gautą, panaudotą paramą, būtų atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, tačiau įvertinant tai, kad gauta parama gali būti ne tik finansinė, tačiau ir nefinansinė, t. y. turtas, gautas naudotis panaudos teise, siūlytina išplėsti paaiškinant, kokią informaciją apie gautą paramą viešoji įstaiga turės įtraukti į aiškinamąjį raštą. Taip pat, būtina įvesti papildomas sąlygas (kriterijus) kada paramą teikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas, t. y. ne tik jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, bet ir jei sudaro ne daugiau kaip 10 procentų viešosios įstaigos per ataskaitinius finansinius metus gautos paramos ir
(arba) gautų finansavimo sumų iš viso. Įvertinant tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakomybė už finansinių dokumentų pateikimą taikoma vienasmeniam valdymo organui, siūlytina po finansinėmis ataskaitomis nereikalauti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašo, tačiau tai neeliminuoja jo atsakomybės už finansinių ataskaitų parengimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes projektas papildomas nuostata, kad aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, kas tvarkė viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai viešosios įstaigos per einamuosius metus vykdo nustatytos trukmės projektus, ir tik juos vykdant, jų apskaitą tvarko buhalteris arba ši paslauga perkama.
Tačiau pasibaigus finansiniams metams, kuomet rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o projektai yra pasibaigę, viešosioms įstaigoms būtų papildoma finansinė našta pirkti buhalterines paslaugas. Projektu siekiant didesnio užtikrinimo dėl valstybės ir savivaldybių finansavimą gaunančių bei didesnių pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų patikimumo, siūloma nustatyti privalomo finansinių ataskaitų audito reikalavimą tam tikrus kriterijus atitinkančioms viešosioms įstaigoms. Įvertinant tai, kad 223 viešosios įstaigos atitiktų bent vieną audito kriterijų, nustatant privalomo finansinių ataskaitų audito reikalavimą, o tame skaičiuje yra mažų pelno nesiekiančių subjektų, siūlytina numatyti, kad viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, kai tenkinamos bent dvi, o ne viena, iš nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, bei į Audito komiteto 4 pasiūlymo argumentus dėl viešųjų įstaigų galimybių taikyti supaprastintą apskaitą ir teikti metines ataskaitas, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 3 pastaboms, įvertinant tai, kad Audito komitetas papildė projektą naujais straipsniais, todėl pasikeitė projekto straipsnių numeracija, siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų
rinkinys, jo auditas ir veiklos ataskaita. Metinė ataskaita
straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti:
1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
2) veiklos ataskaitą. 2.
finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
1) finansinės būklės ataskaita, kurioje rodomas visas subjektoviešosios įstaigos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
2) veiklos rezultatų ataskaita, kurioje rodomos visos subjektoviešosios įstaigos ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostolis);
3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos subjektoviešosios įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų ataskaitose nurodytos sumos, nurodomas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti (teikusi) įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis (teikęs) asmuo ir laikotarpis, už kurį jis tvarko
(tvarkė) viešosios įstaigos apskaitą, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma finansinėse ataskaitose, ir kita šiame Įstatyme nurodyta informacija. 3. Jei Vviešoji įstaiga, kuri per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, į finansinių ataskaitų aiškinamąjįajame raštąe taip pat turi būti įtraukianurodyta informacijąa apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą (nefinansinei paramai priskiriant ir turtą, gautą naudotis panaudos teise) ir jos panaudojimą bei apie kitas per finansinius metus gautas lėšas, jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jei paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų viešosios įstaigos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos ir (arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas. 4.
būti nurodyta:
1) viešosios įstaigos veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, siekiant veiklos tikslų, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;
2) viešosios įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. 5. Veiklos ataskaitoje gali būti nurodyta ir kita informacija, kurią nusprendžia pateikti viešosios įstaigos vadovas ar visuotinis dalininkų susirinkimas. 6. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas, kai tenkinamaos bent vienadvi iš šių sąlygų:
1) viešoji įstaiga pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir jos veikla ne mažiau 50 procentų finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldyb-ių) biudžeto (biudžet-ų);
2) paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto turto vertė viršija 1 800 000 eurų;
3) pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 3 500 000 eurų. 7. Viešoji įstaiga, kuri, vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, yra pasirinkusi supaprastintą apskaitą, vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų, gali rengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinę ataskaitą, kurioje turi būti pateikta informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 3–5 dalyse. 87. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių finansinių ataskaitų, ir veiklos ataskaitos ir metinės ataskaitos parengimo tvarką nustato ir informacijos, nurodytos šio straipsnio 2, ir 4 ir 7 dalyse, turinį detalizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ Pritarti 7.
Seimo Audito komitetas, 2018-05-096 N Argumentai: Kaip jau minėta, Audito komitetas siekdamas supaprastinti apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus labai mažiems pelno nesiekiantiems subjektams ir taip sumažinti jiems administracinę naštą, identifikavo, kad tokios situacijos, kai viešoji įstaiga neturės samdomų darbuotojų, todėl neturės teisės pasirinkti projekto iniciatorių siūlomos supaprastintos apskaitos, nėra, todėl siūlytina iš projekto išbraukti nuostatas, susijusias su supaprastinta apskaita ir metinėmis ataskaitomis. Taip pat kaip jau akcentuota, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakomybė už finansinius dokumentus taikoma vienasmeniam valdymo organui, todėl siūlytina po finansinėmis ataskaitomis nereikalauti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašo. Įvertinant tai, kas išdėstytai, bei atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas papildė projektą naujais straipsniais, todėl pasikeitė projekto straipsnių numeracija, siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ir veiklos ataskaitos ir metinės ataskaitos pasirašymas, skelbimas ir teikimas
veiklos ataskaita ir metinė ataskaita turi būti pasirašyti viešosios įstaigos vadovo. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys taip pat turi būti pasirašyti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos pasirašančiųo asmenųs pareigos, vardais ir pavardės. 2.
ataskaita kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas), taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Šie dokumentai, išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus, reglamentuojančius fizinių asmenų asmens duomenų apsaugą, viešai neskelbiami, turi būti paskelbti viešosios įstaigos interneto svetainėje, jei viešoji įstaiga ją turi. Be to, tretiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. 3. Viešosios įstaigos veiklos ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, o tais atvejais, kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Viešosios įstaigos, kuri priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o tais atvejais, kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Viešoji įstaiga, kuri rengia metinę ataskaitą, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, metinę ataskaitą turi pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
8Seimo Audito komitetas,
2018-05-097 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte suvienodinus pelno nesiekiančių subjektų ataskaitų pavadinimus ir įvertinus tai, kad viešosios įstaigos yra pelno nesiekiantys subjektai, tikslinga projekte įvesti vieną kitą tikslinančias sąvokas – perviršis (pelnas) bei deficitas (nuostolis).
Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, įvertinant tai, kad Audito komitetas papildė projektą naujais straipsniais, todėl pasikeitė projekto straipsnių numeracija, siūlytina tikslinti projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Projektą 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas „1. Pakeisti Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 1 daliesį 3 punktą. ir ją išdėstyti taip: „1. Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
1) dalininkų kapitalas;
2) perviršis (pelnas) ar deficitas (nuostolis);
3) perkainojimo rezervas;
43) rezervai iš perviršio (pelno).“
taip:
„7. Viešojoje įstaigoje gali būti sudaromi
rezervai iš perviršio (pelno), gauto iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su įstaigos įstatuose nustatytais veiklos tikslais.“
taip: „8. Rezervai iš perviršio (pelno) sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.“
9Seimo Audito komitetas,
2018-05-098 N Argumentai: Įvertinant tai, kad viešosios įstaigos yra pelno nesiekiantys subjektai, projekte suvienodinami pelno nesiekiančių subjektų ataskaitų pavadinimai ir įtvirtinamos viena kitą tikslinančias (dvigubos) sąvokos – perviršis (pelnas) bei deficitas (nuostolis). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 14 straipsnyje taip pat minima sąvoka „pelnas“, kuri yra tikslintina pagal projekto iniciatorių siūlymus, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projektą papildyti nauju 8 straipsniu.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Viešosios įstaigos perviršio (pelno) naudojimas
(pelnas) gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti. 2. Viešosios įstaigos perviršis
(pelnas) negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.“
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte pelno nesiekiančių subjektų balansas keičiamas į finansinės būklės ataskaitą, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projektą papildyti nauju 9 straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios viešosios įstaigos balansą finansinės būklės ataskaitą;“
N Argumentai: Siūlytina įtvirtinti viešųjų įstaigų audito privalomumo kriterijų įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d., taip pat projekto taikymą 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių viešųjų įstaigų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditams. Atsižvelgiant į tai, siekiant įstatymų projektų suderinamumo, bei įvertinant tai, kad Seimo Audito komitetas savo pasiūlymais papildo projektą naujais straipsniais, tikslintina projekto 7 straipsnio numeracija ir jo nuostatos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio numeraciją ir jį išdėstyti taip: „710 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalįis, įsigalioja 2019 m. sausio
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 34. Šis įstatymas taikomas rengiant
finansinių ataskaitų rinkinius, ir veiklos ataskaitas ir metines ataskaitas. 5. Šis įstatymas taikomas
įstaigų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditams.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Maldeikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja Asta Rubežė