Projektas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš
neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi arba iki 2016 m. gruodžio 31d neturėjo draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos yra arba iki 2016 m. gruodžio
minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. liepos 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Justas Džiugelis Raminta Popovienė Robertas Šarknickas Irina Rozova Ingrida Šimonytė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Naglis Puteikis Vytautas Bakas Aušra Maldeikienė
tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino probleminė situacija, su kuria susiduria daugelis dirbančių ir tuo pačiu metu neįgalius artimuosius slaugančių žmonių. Asmenys, nuolat slaugantys neįgalius artimuosius, dažniausiai negali dirbti pilnu etatu ir dėl to nėra įgiję reikalaujamo pensijų socialinio draudimo stažo. Šie asmenys nuo 2017 m. sausio 1 d. yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Tačiau šie asmenys nėra draudžiami ankstesniais (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) laikotarpiais, kuomet jie gavo pajamų, mažesnių nei Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Neįgaliųjų teisių komisijos nariai ir Seimo narys Naglis Puteikis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (nuo 2017 m. sausio 1 d.), nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį (toliau – neįgalaus asmens slaugytojas), draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Neįgalių asmenų slaugytojai, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Visi minėti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma neįgalių asmenų slaugytojus apdrausti valstybės lėšomis ir tais iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiais laikotarpiais, kai jie gavo pajamų, mažesnių nei Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lėšų įvertinimui tikslinga kreiptis Vyriausybės išvados. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
14Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Valstybinis socialinis draudimas, draudžiamosios pajamos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Justas Džiugelis Raminta Popovienė Robertas Šarknickas Irina Rozova Ingrida Šimonytė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Naglis Puteikis Vytautas Bakas Aušra Maldeikienė
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie neturi arba iki 2016 m. gruodžio 31d neturėjo draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos yra arba iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. <...>“ (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių:
kurią šioje dalyje nurodytiems asmenims nuo įstatymu neapibrėžtos datos (todėl galima preziumuoti, kad nuo asmens paskyrimo neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju dienos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų būti apskaičiuota kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų suma, nustatytas tos sumos ir tuo laikotarpiu galiojusios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos skirtumas ir nuo nustatyto draudžiamųjų pajamų sumų skirtumo paskaičiuotos ir iš valstybės biudžeto lėšų į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumokėtos nustatyto dydžio įmokos. Be to, šių nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų administravimo kaštų;
2) šį taisyklė taip pat reikštų, kad asmenims, kuries pensija dėl šioje dalyje nurodytų aplinkybių jau paskirta, ši pensija turi būti perskaičiuota;
3) įstatymo projekte nėra nustatyta jo įgyvendinimo ir nuostatų taikymo tvarka, todėl nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokos ir draudžiamosios pajamos, nuo kurių šios įmokos apskaičiuojamos, atgaline tvarka būtų padidintos, siūlomos nuostatos gali būti aiškinamos ir suprantamos kaip suteikiančios teisę ir į pensijų skirtumo tarp gautos ir perskaičiuotos pensijos išmokėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas nurodytais aspektais. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo
asmenys valstybės lėšomis draudžiami ne tik pensijų, bet ir nedarbo socialiniu draudimu.
Pažymėtina, kad pensijų socialinis draudimas yra nukreiptas į ateitį, o nedarbo socialinis draudimas skirtas apsidrausti nuo socialinės rizikos padarinių artimuoju laikotarpiu. Įstatymo projekto nuostatos suformuluotos taip, kad asmeniui nuo paskyrimo neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju dienos iki
įmokos, šių įmokų bazė, o tai suponuotų ir teisę į praeityje išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų ir perskaičiuotų išmokų dydžio skirtumą. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlymas atsisakyti formuluotės „tuo laikotarpiu“ svarstytinas, nes ši formuluotė apibrėžia tam tikrą laikotarpį, kuris svarbus ir taikant šios dalies nuostatą, pagal kurią šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę ir į tai, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turės būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, turės būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, svarstytina, ar ši įstatymo įsigaliojimo data yra reali tinkamai įgyvendinti siūlomus pakeitimus. 5. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime tekstas „3 DALIES“ brauktinas;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
3) įstatymo projekto 2 straipsnyje žodelis „nuo“ brauktinas, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-27
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 STRAIPSNIO 3 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1854 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1854 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas
iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie neturi arba iki 2016 m. gruodžio 31d neturėjo draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos yra arba iki
Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. <...>“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių:
1) siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta taisyklė, pagal kurią šioje dalyje nurodytiems asmenims nuo įstatymu neapibrėžtos datos (todėl galima preziumuoti, kad nuo asmens paskyrimo neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju dienos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų būti apskaičiuota kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų suma, nustatytas tos sumos ir tuo laikotarpiu galiojusios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos skirtumas ir nuo nustatyto draudžiamųjų pajamų sumų skirtumo paskaičiuotos ir iš valstybės biudžeto lėšų į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumokėtos nustatyto dydžio įmokos.
Be to, šių nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų administravimo kaštų;
2) šį taisyklė taip pat reikštų, kad asmenims, kuriems pensija dėl šioje dalyje nurodytų aplinkybių jau paskirta, ši pensija turi būti perskaičiuota;
3) įstatymo projekte nėra nustatyta jo įgyvendinimo ir nuostatų taikymo tvarka, todėl nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokos ir draudžiamosios pajamos, nuo kurių šios įmokos apskaičiuojamos, atgaline tvarka būtų padidintos, siūlomos nuostatos gali būti aiškinamos ir suprantamos kaip suteikiančios teisę ir į pensijų skirtumo tarp gautos ir perskaičiuotos pensijos išmokėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas nurodytais aspektais. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys valstybės lėšomis draudžiami ne tik pensijų, bet ir nedarbo socialiniu draudimu. Pažymėtina, kad pensijų socialinis draudimas yra nukreiptas į ateitį, o nedarbo socialinis draudimas skirtas apsidrausti nuo socialinės rizikos padarinių artimuoju laikotarpiu.
Įstatymo projekto nuostatos suformuluotos taip, kad asmeniui nuo paskyrimo neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju dienos iki 2016 m. gruodžio
įmokų bazė, o tai suponuotų ir teisę į praeityje išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų ir perskaičiuotų išmokų dydžio skirtumą. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlymas atsisakyti formuluotės „tuo laikotarpiu“ svarstytinas, nes ši formuluotė apibrėžia tam tikrą laikotarpį, kuris svarbus ir taikant šios dalies nuostatą, pagal kurią šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę ir į tai, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turės būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, turės būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, svarstytina, ar ši įstatymo įsigaliojimo data yra reali tinkamai įgyvendinti siūlomus pakeitimus. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarimas Nr. 748 5.
748
požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime tekstas „3 DALIES“ brauktinas;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
3) įstatymo projekto 2 straipsnyje žodelis
„nuo“ brauktinas, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas. Atsižvelgti. Komitetas siūlo
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-03-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio
pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarimas Nr. 748 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.8 ir 1.10 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1854 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1854) dėl šių priežasčių: 1.1. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1854 siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, nukreiptą į praeitį, nors teisėkūroje galioja lex retro non agit principas, reiškiantis, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja.
Tai norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, pagal kurį juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusiems dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad lex retro non agit principas yra su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Atgaline tvarka galiojančio teisės akto nuostatos daro įtaką anksčiau galiojusių teisės aktų reguliavimo sričiai, paveikia anksčiau nustatytas asmenų bei valstybės teises ir pareigas. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1854 siūloma nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus vienam iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančiu namuose šį neįgalų asmenį (toliau – neįgalaus asmens slaugytojas), socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas, nuo kurių šios įmokos apskaičiuojamos, padidinti atgaline tvarka, taigi, įgyvendinant šias nuostatas, atsirastų teisė į pensijų skirtumo tarp gautos ir perskaičiuotos pensijos išmokėjimą, teisė į praeityje išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmokų ir perskaičiuotų išmokų dydžio skirtumo išmokėjimą, teisė paveldėtojams kreiptis dėl neišmokėtos pensijų ar nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies jau mirusiems buvusių išmokų gavėjams bei padidėtų administracinė našta ir socialinio draudimo išmokas administruojančiai įstaigai. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju pagerinama tik vienos socialinio draudimo teisinio reguliavimo subjektų grupės padėtis, nors analogiškos pensijų ir nedarbo socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygos taikomos ir kitoms subjektų grupėms, pavyzdžiui, tėvams (įtėviams), asmenims, nustatyta tvarka paskirtiems vaiko globėjais, auginantiems vaiką iki 3 metų. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad neįgalaus asmens slaugytojai valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu buvo draudžiami skirtingu laiku ir sąlygomis, preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1854 įgyvendinti – pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis apdrausti neįgalių asmenų slaugytojus – reikėtų apie 22,6 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinti lėšų poreikio padidėjusioms socialinio draudimo pensijoms mokėti nėra galimybių.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“
Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į jau prisiimtus įsipareigojimus (toliau didinti išmokas vaikams, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, didinti mokytojų ir medikų atlyginimus ir pan.), šiuo metu papildomi įsipareigojimai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles, nukryptų nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų 2018–2021 m. fiskalinių tikslų. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 d. nutarime Nr. 748 pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-1854 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –0, susilaikė –3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Rinkevičius. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė