Istatymo projektas Projekto lyginamasis variantas
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsniŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO pakeitimo
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai – nustatytos
savitojo aktyvumo ir paviršinio aktyvumo koncentracijų vertės, kurių nebeviršijant neviršijant medžiagoms, susidariusioms reglamentuojamos veiklos metu ir užterštoms radionuklidais ar turinčioms jų savo sudėtyje, nebetaikomi apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio reikalavimai vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privalo būti pranešta reguliuojančiajai institucijai arba kuri privalo būti įteisinta, nebetaikomi radiacinės saugos reikalavimai.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis – uždarasis radioaktyvusis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir kurio neketinama naudoti vykdant įteisintą veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tačiau kuris ir toliau turi būti tvarkomas laikantis radiacinės ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimų.“
atitinkamai 5–28 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos dujinės,
skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje radioaktyviosios medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms reguliuojančioji institucija taiko reguliuojamąją kontrolę.“
5Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24.
Uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvusis šaltinis – sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga, išskyrus branduolinį kurą radioaktyvusis šaltinis, kuriame radioaktyvioji medžiaga visam laikui hermetizuota kapsulėje ar yra kietojoje medžiagoje tam, kad būtų užkirstas kelias radioaktyviųjų medžiagų sklidimui įprastomis jo naudojimo sąlygomis.“
6Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo
šaltinio gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam vežamas uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis kuris gauna uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį.“
7Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo
šaltinio tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis ar padedantis gauti uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvųjį šaltinį.“
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS RADIOAKTYVIŲJŲ ŠALTINIŲ, RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ IR PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO ĮVEŽIMAS, VEŽIMAS, IŠVEŽIMAS IR VEŽIMAS TRANZITU“. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios
spinduliuotės radioaktyvieji šaltiniai
reikalavimais, leidžiama grąžinti į Lietuvos Respubliką panaudotus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviuosius šaltinius, jeigu jie skirti juos pagaminusiam juridiniam asmeniui, kuris įgaliotas juos priimti ir saugoti. 2.
šaltiniai gali būti įvežami į Lietuvos Respubliką arba uždarieji radioaktyvieji šaltiniai gali būti parduoti ar perduoti Lietuvos Respublikoje, jeigu juos panaudojus arba neketinant jų naudoti numatoma panaudotus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius grąžinti uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio tiekėjui. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio gavėjas turi sudaryti sutartį su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju sutartį dėl uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio tvarkymo tuo atveju, jeigu uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui bus būtų neįmanoma. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio gavėjas privalo apsidrausti laidavimo draudimu ar turėti banko garantiją sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju paslaugų vertei, išskyrus teisės akte, nustatančiame radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje ir bei leidimų išdavimo tvarką, patvirtintame Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sveikatos apsaugos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku, nustatytus atvejus, kai tokia sutartis sudaroma dėl uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio, kuris bus naudojamas ir saugomas tol, kol bus galima jo nebekontroliuoti. 3. Radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis licencijas ar laikinuosius leidimus išduodančios institucijos įvertina galimybę panaudotus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius padėti į atliekyną arba grąžinti tiekėjui, jeigu uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis įsigytas užsienyje. 3.
radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, reguliuojančiajai institucijai įsitikinus, kad panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, ir pritarus panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis turi būti tvarkomas kaip radioaktyviosios atliekos.“
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Radioaktyviųjų atliekų ir (ar) panaudoto branduolinio kuro įvežimo,
išvežimo, vežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių grąžinimo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas sveikatos apsaugos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Įstatymo projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas (2)
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 8, 24, 25 straipsniŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO pakeitimo
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai – nustatytos
savitojo aktyvumo ir paviršinio aktyvumo koncentracijų vertės, kurių nebeviršijant neviršijant medžiagoms, susidariusioms reglamentuojamos veiklos metu ir užterštoms radionuklidais ar turinčioms jų savo sudėtyje, nebetaikomi apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio reikalavimai vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privalo būti pranešta Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai arba kuri privalo būti įteisinta, nebetaikomi radiacinės saugos reikalavimai.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis – uždarasis radioaktyvusis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir kurio neketinama naudoti vykdant įteisintą veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tačiau kuris ir toliau turi būti tvarkomas laikantis radiacinės ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimų.“
atitinkamai 5–28 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 6. Radioaktyviosios atliekos – panaudotas
branduolinis kuras ir kitos dujinės, skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje radioaktyviosios medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija taiko reguliuojamąją kontrolę.“ 5.
Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 24. Uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvusis šaltinis
6Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25 26. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo
šaltinio gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam vežamas uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis kuris gauna uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį.“
7Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26 27. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo
šaltinio tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis ar padedantis gauti uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvųjį šaltinį.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Licencijų ar laikinųjų leidimų tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą (rinkti, rūšiuoti, dezaktyvuoti), atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) ir vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio branduolinio kuro ciklo metu, išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo teisinius pagrindus, licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo teises ir pareigas ir leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio branduolinio kuro ciklo metu, išdavimo ir galiojimo panaikinimo teisinius pagrindus reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas.“
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
UŽDARŲJŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS RADIOAKTYVIŲJŲ ŠALTINIŲ, RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ IR PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO ĮVEŽIMAS, VEŽIMAS, IŠVEŽIMAS IR VEŽIMAS TRANZITU“. 4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios
spinduliuotės radioaktyvieji šaltiniai
reikalavimais, leidžiama grąžinti į Lietuvos Respubliką panaudotus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviuosius šaltinius, jeigu jie skirti juos pagaminusiam juridiniam asmeniui, kuris įgaliotas juos priimti ir saugoti. 2. Uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvieji šaltiniai gali būti įvežami į Lietuvos Respubliką arba uždarieji radioaktyvieji šaltiniai gali būti parduoti ar perduoti Lietuvos Respublikoje, jeigu juos panaudojus arba neketinant jų naudoti numatoma panaudotus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius grąžinti uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio tiekėjui.
Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio gavėjas turi sudaryti sutartį su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju sutartį dėl uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio tvarkymo tuo atveju, jeigu uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui bus būtų neįmanoma. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio gavėjas privalo apsidrausti laidavimo draudimu ar turėti banko garantiją sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju paslaugų vertei, išskyrus teisės akte, nustatančiame radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje ir bei leidimų išdavimo tvarką, patvirtintame Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko sveikatos apsaugos ministro kartu su sveikatos apsaugos ministru Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku, nustatytus atvejus, kai tokia sutartis sudaroma dėl uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio, kuris bus naudojamas ir saugomas tol, kol bus galima jo nebekontroliuoti. 3. Radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis licencijas ar laikinuosius leidimus išduodančios institucijos įvertina galimybę panaudotus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius padėti į atliekyną arba grąžinti tiekėjui, jeigu uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis įsigytas užsienyje. 3.
radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai įsitikinus, kad panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, ir pritarus panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis turi būti tvarkomas kaip radioaktyviosios atliekos.“
Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Radioaktyviųjų atliekų ir (ar) panaudoto branduolinio kuro įvežimo,
išvežimo, vežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių grąžinimo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas sveikatos apsaugos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininku.“
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:
„3. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria
nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Aiskinamasis rastas LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sprendžiama problema. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir Lietuvoje 2016 m. balandžio 17–29 d. vykusios TATENA ekspertų Lietuvos branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Siekiant perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įgyvendinti 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1) (toliau – direktyva 2013/59/Euratomas), nuostatas, tikslinga pakeisti Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) ir jį išdėstyti nauja redakcija. Rengiant Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projektą, buvo įvertintos Lietuvoje 2016 m. balandžio 17–29 d. vykusios Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) ekspertų Lietuvos branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos (angl. Integrated Regulatory Review Service) ataskaitoje Nr.
IAEA-NS-IRRS-2016/03 (toliau – IRRS misijos ataskaita) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Radiacinės saugos centrui ir Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (toliau – VATESI) pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tobulinimo. IRRS misijos ataskaita paskelbta Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (http://www.rsc.lt). Rengiant šį įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į TATENA Tarptautinių pagrindinių saugos standartų „Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sauga“ (TATENA, Viena, 2014 m., TATENA saugos standartų serija Nr. GSR, 3 dalis) nuostatas. Į šį įstatymo projektą perkeltos tos direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatos, kurios varžo asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą ir kurias būtina įgyvendinti įstatymo lygiu, siekiant įtvirtinti radiacinės saugos teisinius pagrindus, kurie leistų vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą, turtą ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Įgyvendinant direktyvą 2013/59/Euratomas, būtina patikslinti Radiacinės saugos įstatymo paskirtį ir taikymo sritį. Dauguma direktyvoje 2013/59/Euratomas pateiktų apibrėžčių neatitinka galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme pateiktų ir jų nepakanka, todėl tikslinga perkelti iš direktyvos 2013/59/Euratomas pagrindines apibrėžtis į įstatymo projektą.
Galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme įtvirtinti 3 pagrindiniai radiacinės saugos principai (jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo, optimizavimo ir ribojimo principai), tačiau juos būtina papildyti kitais pagrindiniais radiacinės saugos užtikrinimo principais, siekiant įgyvendinti IRRS misijos ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, kurioje siūloma Vyriausybei užtikrinti, kad TATENA rekomendacijose nustatyti visi pagrindiniai saugos principai būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą. Šiame įstatymo projekte tikslinga nurodyti valstybės institucijas, nustatančias valstybės radiacinės saugos politikos principus, formuojančias valstybės politiką radiacinės saugos srityje, organizuojančias, koordinuojančias ir kontroliuojančias jos įgyvendinimą bei dalyvaujančias formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje. Atsižvelgiant į Pagrindinių saugos standartų nuostatas ir įgyvendinant IRRS misijos ataskaitoje pateiktą pasiūlymą suteikti teisę reguliuojančiosioms institucijoms atlikti planinius nepaskelbtus patikrinimus ir praplėsti neplaninių nepaskelbtų patikrinimų atlikimo pagrindus, šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti planinių patikrinimų, kai neprivaloma asmens iš anksto informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, pagrindus ir papildomus neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas).
Šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti teisę reguliuojančiosios institucijos pareigūnams operatyviai patikrinimo metu sustabdyti veiklos vykdytojo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, su kuriuo daromas pažeidimas, kuris, jo nenutraukus, gali padaryti žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir aplinkai. Reguliuojančiosios institucijos pareigūnams suteikta teisė sustabdyti veiklos vykdytojo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, leistų išvengti nepagrįstai didelio veiklos vykdytojų veiklos apribojimo, kylančio dėl galimos licencijos ar laikinojo leidimo vykdyti veiklą su (visais turimais) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencija ar laikinasis leidimas) sustabdymo, kai pažeidimas susijęs tik su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu. Šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų, kurie vykdo priežiūrą, teises, kurių įgyvendinimas gali pagrįstai (siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką nuo žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio) varžyti asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sutrikdyti įprastą darbo režimą, taip pat teises, kurių įgyvendinimas susijęs su asmens duomenų tvarkymu.
Šiame įstatymo projekte tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad bet kuri vykdoma veikla, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą, turi būti pagrįsta ir nurodyta reguliuojančiųjų institucijų sudarytame pagrįstų veiklų rūšių sąraše. Planuojant vykdyti naują veiklą, t. y. veiklą, kuri nenurodyta pagrįstų veiklų rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas. Įstatymo projekte būtina įtvirtinti veiklos pagrįstumo vertinimo kriterijus. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kad išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą arba registruojant veiklą, atskiras veiklos pagrįstumo vertinimas nebūtų atliekamas, jeigu tokia veikla jau yra įrašyta į pagrįstų veiklų rūšių sąrašą. Taip būtų sumažinta našta verslui. Šiame įstatymo projekte tikslinga įpareigoti asmenį, planuojantį vykdyti pagrįstą veiklą, apie tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai tam, kad reguliuojančioji institucija galėtų tinkamai vykdyti veiklos reguliuojamąją kontrolę. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyti atvejai, kada reikia pateikti tokį pranešimą. Be to, įstatymo projekte tikslinga nustatyti nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijus, kuriais remiantis būtų atskiriama veikla, kuriai taikoma reguliuojamoji kontrolė, nuo tos veiklos, kuriai ji netaikoma, bei atitinkamai nustatytas nebekontroliavimas, kai radiacinės saugos reikalavimai netaikomi medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą, apie kurią privaloma pranešti reguliuojančiajai institucijai arba kuri turi būti įteisinta.
Vadovaujantis radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros principu, radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra turi būti proporcingi apšvitos, kuri atsiranda dėl tam tikrų veiklos rūšių, dydžiui ir tikimybei, taip pat poveikiui, kurį gali daryti radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiacinę saugą. Todėl įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kad veikla gali būti įteisinama tiek licencijuojant veiklas, kurių pobūdis yra santykinai pavojingesnis ir su tokiomis veiklomis susijusi rizika yra santykinai didesnė, tiek registruojant veiklas, nurodytas šio įstatymo projekto
yra mažiau pavojingas ir su tokiomis veiklomis susijusi rizika yra santykinai mažesnė. Asmenys galėtų vykdyti veiklą, nenurodytą šio įstatymo projekto 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše, tik turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją ar laikinąjį leidimą. Perkeliant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti pagrindines veiklos vykdytojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų (toliau – darbuotojas), praktikantų ir studentų pareigas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, todėl šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų sveikatos priežiūrą, apribojimus darbuotojams, praktikantams ir studentams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, praktikantėms ir studentėms. Šiame įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti radiacinės saugos reikalavimus, taikomus medicininei apšvitai ir nemedicininei apšvitai vaizdo gavimo tikslais. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti pareigą atlikti paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimą ten, kur vykdant valstybės funkcijas ar ūkinę veiklą yra tikimybė aptikti paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus (pasienio kontrolės punktuose, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, rūšiavimo ir perdirbimo vietose ir kt.). Įstatymo projekte tikslinga įpareigoti asmenis pranešti Vyriausybės nustatyta tvarka apie paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus. Taip pat šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos pagrindines nuostatas. Radioaktyvieji šaltiniai gali būti panaudoti nusikalstamais tikslais, siekiant sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir saugumui, padaryti žalą turtui.
Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti radioaktyviųjų šaltinių apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo, pagrobimo, praradimo, teroro akto, neteisėto panaudojimo ar perdavimo ir pan., todėl šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti teisinį pagrindą, kuris leistų Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizę. Vadovaujantis šios analizės rezultatais, bus nustatomi radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimai. Siekiant sumažinti grėsmes, kylančias radioaktyviesiems šaltiniams, šiame įstatymo projekte tikslinga įpareigoti licencijos ar laikinojo leidimo turėtoją užtikrinti, kad fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių radiacinę ir (ar) fizinę saugą arba priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, o vėliau periodiškai būtų tikrinami dėl tinkamumo dirbti. Šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti ne tik radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo, bet ir fizinės saugos mokymo ir instruktavimo pagrindines nuostatas, patikslinti asmenų, kurie turi būti mokomi radiacinės saugos, grupes ir nustatyti, kokie asmenys turi būti mokomi fizinės saugos, taip pat įtvirtinti draudimą darbdaviams pavesti dirbti asmenims, kurie privalo būti mokomi radiacinės ir (ar) fizinės saugos, jeigu jie nėra išklausę atitinkamai radiacinės ir (ar) fizinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės ir (ar) fizinės saugos klausimais.
Perkeliant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tikslinga reglamentuoti fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus (toliau – matavimai), ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo pagrindus, kurie leistų užtikrinti, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, bus atestuoti ir sugebės tinkamai mokyti radiacinės ir
(ar) fizinės saugos, kompetentingai pateiks informaciją apie veiklos keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai tiems asmenims, kurie ketina vykdyti veiklą, bei leistų užtikrinti, kad asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, bus pripažinti ir sugebės kokybiškai atlikti matavimus ir
(ar) apšvitos dozių įvertinimą, taip pat leistų užtikrinti, kad radiacinės saugos ekspertai bus pripažinti ir turės žinių, išsilavinimą ir patirties, kurių reikia patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Be to, tikslinga nustatyti vežimo pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pagrindus.
Šiame įstatymo projekte būtina sistemiškai reglamentuoti leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ir standartinio dokumento bei leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimo sąlygas ir terminą, atsisakymo juos išduoti pagrindus, jų galiojimo panaikinimo pagrindus. Siekiant perkelti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir įgyvendinti Orhuso konvencijos nuostatas, šiame įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti reguliuojančiosios institucijos pareigą teikti informaciją ir visuomenės dalyvavimą įteisinant veiklą, taip pat nustatyti institucijų tarptautinio bendradarbiavimo radiacinės saugos užtikrinimo klausimais nuostatas. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Siekiant perkelti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tikslinga pakeisti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (toliau
atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, tikslinga atitinkamai pakeisti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo devintojo skirsnio pavadinimą, 24 straipsnio ir 25 straipsnio 7 dalies nuostatas. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymų projektų rengėja – sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-481 „Dėl darbo grupės 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Darbo grupės vadovė – Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitienė, tel. (8 5) 236 1936, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme apibrėžtos pagrindinės Radiacinės saugos įstatyme vartojamos sąvokos ir įtvirtinti 3 pagrindiniai radiacinės saugos principai: jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo, optimizavimo ir ribojimo principai, taip pat reglamentuota Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės administracijos direktoriaus, Radiacinės saugos centro ir VATESI kompetencija radiacinės saugos valstybinio valdymo srityje.
Radiacinės saugos įstatyme reglamentuotos licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti jas, jų patikslinimo, dublikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, nustatytos licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo ir darbuotojų pareigos, apribojimai paaugliams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims dirbti darbus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, darbuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai, įtvirtinti įvairių sričių specialieji radiacinės saugos reikalavimai (radiacinės saugos atitikties kontrolės, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir nenaudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo, gamtinės spinduliuotės apšvitos ir gamtinių radionuklidų statybos produktuose ribojimo, medicininės ir nemedicininės apšvitos procedūrų radiacinės saugos reikalavimai).
Radiacinės saugos įstatyme reglamentuota radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ir leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu, išdavimo sąlygos ir terminai, atsisakymo juos išduoti ir jų galiojimo panaikinimo pagrindai, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pagrindai, taip pat įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių informavimą, tarptautinių sutarčių radiacinės saugos klausimais sudarymą, atsakomybės už teisės aktų, reglamentuojančių radiacinės ir (ar) fizinės saugos reikalavimus, pažeidimus taikymą. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Galiojančios redakcijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių, radioaktyviųjų atliekų, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gavėjo ir uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio tiekėjo sąvokos. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnyje vartojama panaudoto uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio sąvoka, tačiau jos apibrėžimas nėra pateiktas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos priemonės. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo ir pranešimo apie veiklą reikalavimus, taip pat dozimetrijos tarnybų ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo sąlygas. Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, šiame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti veiklos, kurios pobūdis yra mažiau pavojingas, registravimą (tokiai veiklai licencija ar laikinasis leidimas nebūtų reikalingi). Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, Radiacinės saugos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Įstatymo projekto I skyriuje nustatyta Radiacinės saugos įstatymo paskirtis ir taikymo sritis. Į įstatymo projekto I skyrių iš direktyvos 2013/59/Euratomas perkeltos pagrindinės apibrėžtys. Šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyti pagrindiniai radiacinės saugos užtikrinimo principai, įgyvendinantys tiek direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tiek IRRS misijos ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, bei nustatomos draudžiamos veiklos ir tiekimo rinkai apribojimo atvejai.
Įstatymo projekto II skyriuje nurodytos valstybės institucijos, nustatančios valstybės radiacinės saugos politikos principus, formuojančios valstybės politiką radiacinės saugos srityje, organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos įgyvendinimą ar dalyvaujančios formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje. Pagrindinis radiacinės saugos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, todėl Sveikatos apsaugos ministerijai, be kitų įstatymo projekte nurodytų funkcijų, taip pat pavesta nustatyti žmonių, atskirų jų grupių ir aplinkos radiacinės saugos planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose privalomuosius normatyvus ir taisykles. Sveikatos apsaugos ministro nustatyti žmonių, atskirų jų grupių ir aplinkos radiacinės saugos planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose privalomieji normatyvai ir taisyklės bus privalomi tiek veiklos vykdytojams, tiek kitoms valstybės institucijoms, pagal kompetenciją vykdančioms tam tikras radiacinės saugos funkcijas. Įstatymo projekte nustatyta, kad reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
Be to, įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ši reguliuojančioji institucija pagal kompetenciją atlieka radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti ar pakeisti. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo 9 ir 30 straipsnių pakeitimai, kurie nustatė, kad Vyriausybė tvirtina valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Tokiam planui parengti būtina atlikti radiologinių ir branduolinių avarijų keliamų pavojų ir rizikos analizę. Pagal Branduolinės energijos įstatymo 38 straipsnio
pavojaus Lietuvos Respublikai branduolinių ir radiologinių avarijų atveju įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti. Siekiant išlaikyti teisinį vientisumą, būtina šio įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodytai institucijai pavesti atlikti radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę.
Be to, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę, įgyvendina valstybės radiacinės saugos politiką, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Atsižvelgiant į Pagrindinių saugos standartų nuostatas ir įgyvendinant IRRS misijos ataskaitoje pateiktą pasiūlymą suteikti teisę reguliuojančioms institucijoms atlikti planinius nepaskelbtus patikrinimus ir praplėsti neplaninių nepaskelbtų patikrinimų atlikimo pagrindus, įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti planinių patikrinimų, kai neprivaloma asmens iš anksto informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, pagrindai, o įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti papildomi neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, kurie nenurodyti Viešojo administravimo įstatyme. Taip pat įstatymo projekto 8 straipsnis reglamentuoja įspėjimą apie darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindus. Veiklos vykdytojo darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymas leistų išvengti nepagrįstai didelio veiklos vykdytojų veiklos apribojimo, kylančio dėl galimos licencijos ar laikinojo leidimo sustabdymo, kai pažeidimas susijęs tik su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu.
Atsižvelgiant į tai, kad reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų, kurie vykdo priežiūrą, teisių įgyvendinimas gali pagrįstai (siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką nuo žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio) varžyti asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sutrikdyti įprastą darbo režimą, yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu, įstatymo projekto II skyriuje yra įtvirtintos šios pareigūnų teisės: atliekant patikrinimus lankytis asmens veiklos vietoje; peržiūrėti dokumentus ir skaitmeninėse ir kitose laikmenose esančią informaciją, asmens duomenis, kurie reikalingi prižiūrėti, kaip asmuo laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų, gauti jų kopijas ar išrašus; gauti asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į reguliuojančiosios institucijos patalpas; atlikti radiologinius tyrimus ir paimti ėminius radiologiniams tyrimams; tikrinant ir tiriant pažeidimus, naudoti technines priemones, įskaitant fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą ir kitos teisės. Įstatymo projekto III skyriuje nustatyta, kad planuojant vykdyti veiklą, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą, nenurodytą reguliuojančiosios institucijos sudarytame pagrįstų veiklų rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas. Šiame įstatymo projekto skyriuje nurodomi veiklos pagrįstumo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos nustatomas veiklos pagrįstumas.
Išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą arba registruojant veiklą, atskiras veiklos pagrįstumo vertinimas nėra atliekamas, jeigu tokia veikla jau yra įrašyta į pagrįstų veiklų rūšių sąrašą. Taip pat šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta pareiga asmeniui, planuojančiam vykdyti pagrįstą veiklą, apie tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai. Įstatymo projekte nurodyti atvejai, kada asmeniui reikia pateikti tokį pranešimą. Be to, įstatymo projekto III skyriuje įtvirtinti nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijai, taikomi nustatant nereguliavimo lygius ir nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius. Sveikatos apsaugos ministras nustato nereguliavimo lygius ir jų taikymo tvarką. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai nustatomi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo projekto IV skyriuje įtvirtinta nuostata, kad asmenys gali vykdyti veiklą:
1) Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse nustatyta tvarka užregistravus veiklą, kuri yra nurodyta šio įstatymo 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše (šiuo atveju licencija ar laikinasis leidimas nereikalingi);
2) turėdami licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti veiklą, kuri nėra nurodyta šio įstatymo 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše. Šiame įstatymo projekto skyriuje taip pat nurodytos veiklos, kurioms nereikalingas nei veiklos registravimas, nei licencija ar laikinasis leidimas, taip pat išskirtos licencijų ar laikinųjų leidimų rūšys, įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, planuojantis vykdyti veiklą, kurią būtina įteisinti.
Įstatymo projekto IV skyriuje nustatyta veiklos registravimui bei licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai, atsisakymo registruoti veiklą bei išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą pagrindai ir terminai, licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai bei veiklos registravimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo projekto V skyriuje nurodytos pagrindinės veiklos vykdytojų ir darbuotojų pareigos. Įvertinus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodytus privalomo sveikatos patikrinimo pagrindus, įstatymo projekto VI skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų sveikatos priežiūrą, apribojimus darbuotojams, praktikantams ir studentams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, praktikantėms ir studentėms. Šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta, kad darbdavys be Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodytų privalomo sveikatos patikrinimo pagrindų turi siųsti darbuotoją ar avarijas likviduojantį darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatyta darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike, kai nustato ar įtaria, kad darbuotojo ar avarijas likviduojančio darbuotojo apšvita viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas darbuotojų ribines dozes. Įstatymo projekto VII skyriuje reglamentuojami radiacinės saugos reikalavimai, taikomi medicininei apšvitai ir nemedicininei apšvitai vaizdinimo tikslais.
Šiame įstatymo projekto skyriuje įtvirtintos žmogaus teises ginančios nuostatos, kuriomis vadovaujantis pacientas, slaugytojas ir globėjas, prieš pacientui atliekant medicininės radiologijos procedūras, turi būti informuoti apie pacientui atliekamos medicininės radiologijos procedūros naudą ir galimą riziką paciento, slaugytojo ir globėjo sveikatai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, taip pat atitinkamai prieš atliekant žmogui procedūras, kurių metu patiriama nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais, žmogus turi būti apie tai informuotas ir duoti sutikimą raštu. Įstatymo projekto VIII skyriuje nustatyta pareiga atlikti paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimą ten, kur vykdant valstybės funkcijas ar ūkinę veiklą yra tikimybė aptikti paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus (pasienio kontrolės punktuose, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, rūšiavimo ir perdirbimo vietose ir kt.). Be to, šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims pranešti Vyriausybės nustatyta tvarka apie rastus, nustatytus, sulaikytus paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus arba įtarus, kad aptiko paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, ar išlydžius paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus.
Įstatymo projekto IX skyriuje nustatytos fizinės saugos užtikrinimo pagrindinės nuostatos, nustatančios, kad siekiant užtikrinti, kad fizinės saugos priemonės būtų proporcingos radioaktyviesiems šaltiniams kylančioms grėsmėms, turi būti atliekama grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios analizės pagrindu bus nustatomi fizinės saugos reikalavimai. Įstatymo projekte nustatyta pareiga licencijos ar laikinojo leidimo turėtojui užtikrinti, kad fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių radiacinę ir (ar) fizinę saugą arba priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, būtų tikrinami dėl tinkamumo dirbti. Įstatymo projekto X skyriuje reglamentuojamas radiacinės ir fizinės saugos mokymas ir instruktavimas. Įstatymo projekto X skyriuje yra nustatytos asmenų, kurie turi būti mokomi radiacinės ir fizinės saugos, grupės bei įtvirtintos radiacinės ir fizinės saugos mokymo pagrindinės nuostatos. Taip pat įstatymo projekto X skyriuje nustatyta, kad Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dirbančių avarijų valdymo srityje) radiacinės saugos mokymas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr.
mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje dirba kvalifikuoti dėstytojai, mokantys radiacinės saugos, kaip ekstremaliųjų situacijų valdymo sudėtinės dalies, pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintas civilinės saugos mokymo programas. Įstatymo projekto 27 straipsnyje reglamentuojamas fizinių asmenų, siekiančių mokyti radiacinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis ir fizinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, atestavimas. Tokie fiziniai asmenys yra asmenys, turintys patirtį radiacinės saugos srityje ir einantys pagrindines pareigas aukštojo mokslo įstaigose (Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete ir kt.), ūkio subjektų, vykdančių veiklą, radiacinės saugos tarnybose, asmenys, atsakingi už radiacinę saugą, ir kt. Atsižvelgiant į tai, šio įstatymo projekto 27 straipsnyje netikslinga nustatyti reikalavimo atestuotis asmenims, siekiantiems mokyti radiacinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus asmenis.
Šio įstatymo projekto X skyriuje įtvirtintas draudimas darbdaviams pavesti dirbti asmenims, kurie nėra išklausę privalomojo radiacinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės saugos klausimais, ir atitinkamai pavesti dirbti asmenims, kurie nėra išklausę privalomojo fizinės saugos mokymo ir neinstruktuoti fizinės saugos klausimais.
Įstatymo projekto XI skyriuje reglamentuojama fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, taip pat asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo esminės sąlygos: nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos arba siekiantis tapti radiacinės saugos ekspertu, ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, siekiantis atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą; atestavimui ar pripažinimui būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti asmens, turinčio teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – radiacinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens, turinčio teisę mokyti fizinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – fizinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas) ir radiacinės saugos eksperto pažymėjimą (toliau – eksperto pažymėjimas) pagrindai; fizinio asmens, turinčio radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, eksperto pažymėjimą arba asmens, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turinčio pripažinimo pažymėjimą, pareigos; įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą tvarka, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.
Įstatymo projekto XI skyriuje reglamentuojama fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, taip pat asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo esminės sąlygos: nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos arba siekiantis tapti radiacinės saugos ekspertu, ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, siekiantis atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą; atestavimui ar pripažinimui būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti asmens, turinčio teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – radiacinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens, turinčio teisę mokyti fizinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – fizinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas) ir radiacinės saugos eksperto pažymėjimą (toliau – eksperto pažymėjimas) pagrindai; fizinio asmens, turinčio radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, eksperto pažymėjimą arba asmens, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turinčio pripažinimo pažymėjimą, pareigos; įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą tvarka, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo projekto XII skyriuje nustatyta pareiga turėti atitinkamą leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas ar leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, norint įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ir vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias medžiagas ar radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu.
Šiame įstatymo projekto skyriuje taip pat nustatyta, kad vežti radioaktyviąsias medžiagas, išskyrus branduolines medžiagas ir daliąsias medžiagas, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede, radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir kitas branduolinės energetikos objekte naudotas ir radioaktyviomis tapusias medžiagas atitinkamo tipo pakuotėse, galima tik turint reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka išduotą pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimą.
Be to, įstatymo projekto XII skyriuje reglamentuojama radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje bei pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo esminės sąlygos: nustatyta leidimui vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartiniam dokumentui ir leidimui vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimui išduoti būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas, leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimą pagrindai ir atsisakymo suderinti ar patvirtinti standartinį dokumentą pagrindai; leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinio dokumento, leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai. Vadovaujantis 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (Euratomas) Nr.
1493/93 dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 155), 5 straipsnio 2 dalimi ir 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (OL 2006 L 337, p. 21) 10 straipsnio 4 dalimi, šio įstatymo projekto XII skyriuje nustatyta, kad leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinis dokumentas ir leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, galioja
radioaktyviąsias medžiagas ir standartinio dokumento galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje nurodytą vežimo datą (-as), tačiau nustatant leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, galiojimo terminą, būtina atsižvelgti į valstybės, į kurią vežamos radioaktyviosios atliekos, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir tranzito valstybių įgaliotųjų institucijų nustatytas vežimo sąlygas. Įstatymo projekto XIII skyriuje nurodyti atvejai, kuriems esant Vyriausybės įgaliotosios institucijos įpareigojamos bendradarbiauti ir teikti informaciją tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių įgaliotosioms institucijoms (įvykus avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kitais ypatingais atvejais), taip pat nustatyta pareiga reguliuojančiosioms institucijoms bendradarbiauti su kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių radiacinės ir (ar) branduolinės saugos valstybinės priežiūros institucijomis.
Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir Orhuso konvencijos nuostatas, įstatymo projekto XIII skyriuje reglamentuojama reguliuojančiosios institucijos pareiga teikti suinteresuotiems asmenims turimą informaciją apie pagrįstas veiklos rūšis, teisės aktus, reglamentuojančius radiacinę ir fizinę saugą, taip pat pareiga viešai skelbti informaciją apie radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo būklę bei veiklos vykdytojų veiklos priežiūros rezultatus. Be to, šiame įstatymo projekto skyriuje nustatytos visuomenės dalyvavimo veiklos vykdytojams įteisinant veiklą pagrindinės nuostatos. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, keičiami Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir radioaktyviųjų atliekų sąvokų apibrėžimai, tikslinamos uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gavėjo ir uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio tiekėjo sąvokos bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis papildomas panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio sąvoka. Atitinkamai keičiamas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo devintojo skirsnio pavadinimas, 24 straipsnio ir 25 straipsnio 7 dalies nuostatos. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymų projektus, bus perkeltos ir įgyvendintos direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatos, tai leis įstatymo lygiu užtikrinti aiškesnį, išsamesnį ir skaidresnį valstybinį radiacinės saugos valdymą, veiklos pagrįstumo vertinimo, pranešimo apie veiklą, veiklos įteisinimo ir priežiūros reglamentavimą, nustatys veiklos vykdytojų ir darbuotojų, praktikantų ir studentų pareigas, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinio dokumento, leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimo tvarką. Perkėlus direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, poveikis ūkio subjektų administracinei naštai didės, nes įstatymo projektu bus sukuriami nauji informaciniai įpareigojimai: asmenys, planuojantys vykdyti pagrįstą veiklą, privalės prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai, asmenims, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantiems atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, bus privaloma pateikti pripažinimo pažymėjimui išduoti būtinus dokumentus, fiziniam asmeniui, siekiančiam būti radiacinės saugos ekspertu, bus privaloma pateikti eksperto pažymėjimui išduoti būtinus dokumentus.
Nors dėl naujų informacinių įpareigojimų padidės administracinė našta ūkio subjektams, toks administracinės naštos padidėjimas yra pateisinamas, nes įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas būtina užtikrinti, kad būtų vykdoma tik pagrįsta veikla ir apie tokios veiklos vykdymą būtų pranešta reguliuojančiajai institucijai, asmenys vykdytų tik įteisintą veiklą, su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir branduolinės energetikos objektuose dirbtų radiacinės ir fizinės saugos klausimais mokyti ir instruktuoti darbuotojai ir nebūtų sudarytos prielaidos atsirasti žalai asmenų sveikatai, jų turtui ir aplinkai (žala dėl įvykusios avarijos), taip pat būtina užtikrinta, kad asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, būtų pripažinti ir sugebėtų kokybiškai atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, o radiacinės saugos ekspertai būtų pripažinti ir turėtų žinių, išsilavinimą ir patirties, kurių reikia patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Numatomas naujas teisinis reguliavimas nepareikalaus papildomų valstybės finansinių išlaidų, o už licencijos ar laikinojo leidimo išdavimą, jų patikslinimą, veiklos registravimą, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo, fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimą, standartinio dokumento išdavimą, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir jų dublikatų išdavimą bus imama valstybės rinkliava. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Nauda visuomenei. Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes įstatymų projektuose bus nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo ir pranešimo apie veiklą reikalavimai, taip pat dozimetrijos tarnybų ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo sąlygos. Priėmus įstatymo projektus sumažės administracinė našta verslui, nes veiklos, kurių pobūdis yra mažiau pavojingas, bus registruojamos (tokioms veikloms licencija ar laikinasis leidimas nebus reikalingi). Įstatymų projektuose numatoma įtvirtinti aiškesnį, išsamesnį ir skaidresnį valstybinį radiacinės saugos valdymą, grindžiamą radiacinės saugos principais, nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo, pranešimo apie veiklą, veiklos įteisinimo (veiklos registravimo, licencijų ar laikinųjų leidimų išdavimo) ir priežiūros pagrindines nuostatas, reglamentuoti veiklos vykdytojų ir darbuotojų pareigas, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo tvarką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus reikės priimti aiškinamojo rašto 11 punkte nurodytus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos parengs Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 653 „Dėl Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
3) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
4) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
5) Vyriausybės tvirtinamas teisės aktas, nustatantis informacijos apie grėsmes teikimo, grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizės atlikimo ir jos peržiūros tvarką;
6) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.
„Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ pakeitimo“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos
pakeitimo“;
8) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-1001 „Dėl Privalomojo radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
9) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis diagnostinius atskaitos lygius, taikomus spindulinės diagnostikos tyrimų ir intervencinės radiologijos procedūrų metu;
10) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. V-687 „Dėl Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinės saugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
11) sveikatos apsaugos ministro ir VATESI viršininko įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr.
V-1271/22.3-139 „Dėl Radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
12) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. V-900 „Dėl Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, išskyrus branduolinės energetikos objektus, žemės ūkio objektų ir atliekant mokslinius tyrimus leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
13) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 285 „Dėl Valstybinės radiacinės saugos priežiūros reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
14) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymo Nr.
V-892 „Dėl Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
15) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis veiklų, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, pagrįstumo vertinimo tvarką;
16) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis radiacinės saugos ekspertų, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinės saugos ekspertus, pripažinimo tvarką;
17) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekančių visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir
(ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus, ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus, ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo tvarką;
18) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis medicininės radiologijos klinikinių auditų atlikimo tvarką. Iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos parengs VATESI:
1) VATESI viršininko įsakymas „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.
22.3-89 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2011 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos srities veiklų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos objektų statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą ir uždaryto atliekyno priežiūrą, pagrįstumo vertinimo tvarką;
3) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinės saugos ekspertų pripažinimo tvarką;
4) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybų pripažinimo tvarką. Taip pat iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 559 „Dėl Gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kurį parengs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„radiacinė sauga“, „jonizuojančioji spinduliuotė“, „radioaktyvioji medžiaga“,
„radioaktyviosios atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1835) (toliau – projektas XIIIP-1835) 6 ir 7 straipsniuose yra nustatytos dviejų reguliuojančiųjų institucijų funkcijos, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija (ar nurodyta keičiamame įstatyme, ar nurodytos Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 7 straipsnio 1 dalyje) būtų laikoma reguliuojančiąja institucija šio įstatymo kontekste. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl jose vartojamos sąvokos „reguliuojančiajai institucijai“. 3.
8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukreipiančioji nuostata į reglamentavimą, nustatytą Radiacinės saugos įstatyme, kuris yra keičiamas projekto XIIIP-1835 nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus galiojančio Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamų formuluočių
„licencijų ar laikinųjų leidimų <...> vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias
nebranduolinio kuro ciklo metu“, „leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu“ turinys, nes tokios formuluotės nėra vartojamos projekto XIIIP-1835 nuostatose. Siūlytina projektu kartu tikslinti galiojančio Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas suderinant su Projekto XIIIP-1835 nuostatomis. 4. Atsižvelgiant į prie projekto pridedamą atitikties lentelę, kurioje nurodyta, kad Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu įgyvendinama 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, projektu kartu reikėtų keisti ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo priedą, kuriame nurodyti įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. 5. Manytina, kad pagal projekto 3 ir 4 straipsnių nuostatas reikėtų tikslinti (keisti) jose nurodytus poįstatyminius teisės aktus, todėl siūlytina projekto 5 straipsnį papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, kuriose atitinkamos valstybės institucijos būtų įpareigojamos iki įstatymo įsigaliojimo dienos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 8¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1927), kurio 1 dalyje keičiamas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo
m. liepos 1 d., kaip ir teikiamame projekte. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų atsižvelgti į projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo
direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-1190 2, 8, 24, 25
projekto 2018-06-18 Nr. XIIIP-1836(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-1190 2, 24, 25 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xiiip-1836(es) 2018-06-06
pirmininkė A. Kubilienė, komiteto nariai: D. Kaminskas, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciutė, B. Sesickienė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas A. Ščeponavičius, Energetikos ministerijos atstovas R. Šumskis, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja R. Stasiūnaitienė, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas V. Paulikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisyklių reikalavimus ir į tai, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 4-27 dalys yra pernumeruojamos, tikslintinos projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys nurodant jose ne tik naują, bet ir buvusią iki pernumeravimo keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
4 2.
Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo
„reguliuojančioji institucija taiko reguliuojamąją kontrolę“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo trečiajame skirsnyje yra
nurodytos konkrečios valstybės institucijos, vykdančios radioaktyviųjų atliekų tvarkymo valstybinį valdymą. Pažymėtina, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1835) (toliau – projektas XIIIP-1835) 6 ir 7 straipsniuose yra nustatytos dviejų reguliuojančiųjų institucijų funkcijos, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija (ar nurodyta keičiamame įstatyme, ar nurodytos Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 7 straipsnio 1 dalyje) būtų laikoma reguliuojančiąja institucija šio įstatymo kontekste. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl jose vartojamos sąvokos „reguliuojančiajai institucijai“. Pritarti
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukreipiančioji nuostata į reglamentavimą, nustatytą Radiacinės saugos įstatyme, kuris yra keičiamas projekto XIIIP-1835 nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus galiojančio Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vartojamų formuluočių „licencijų ar laikinųjų leidimų <...> vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu“, „leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu“ turinys, nes tokios formuluotės nėra vartojamos projekto XIIIP-1835 nuostatose.
Siūlytina projektu kartu tikslinti galiojančio Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas suderinant su Projekto XIIIP-1835 nuostatomis. Pritarti
atitikties lentelę, kurioje nurodyta, kad Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu įgyvendinama 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, projektu kartu reikėtų keisti ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo priedą, kuriame nurodyti įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. Pritarti
straipsnių nuostatas reikėtų tikslinti (keisti) jose nurodytus poįstatyminius teisės aktus, todėl siūlytina projekto 5 straipsnį papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, kuriose atitinkamos valstybės institucijos būtų įpareigojamos iki įstatymo įsigaliojimo dienos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti
3
registruotas Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-1190 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 8¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1927), kurio 1 dalyje keičiamas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis, ir kuriame siūloma nustatyti priimto įstatymo įsigaliojimą - 2018 m. liepos 1 d., kaip ir teikiamame projekte. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų atsižvelgti į projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4-27 dalių yra pernumeravimą. Pritarti Projekto XIIIP-1927(2) įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d. Projektų nuostatos suderintos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1836(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-06 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4–27 dalys yra pernumeruojamos, būtina pakeisti Įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 6.
Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos dujinės, skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje radioaktyviosios medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms reguliuojančioji institucija taiko reguliuojamąją kontrolę.“
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4–27 dalys yra pernumeruojamos, būtina pakeisti Įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „23 24. Uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvusis šaltinis – sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga, išskyrus branduolinį kurą radioaktyvusis šaltinis, kuriame radioaktyvioji medžiaga visam laikui hermetizuota kapsulėje ar yra kietojoje medžiagoje tam, kad būtų užkirstas kelias radioaktyviųjų medžiagų sklidimui įprastomis jo naudojimo sąlygomis.“
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4–27 dalys yra pernumeruojamos, būtina pakeisti Įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „25 26. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam vežamas uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis kuris gauna uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį.“ Pritarti 4.
Sveikatos reikalų komitetas, 2018-06-06 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4–27 dalys yra pernumeruojamos, būtina pakeisti Įstatymo projekto lyginamojo varianto 1 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „26 27. Uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviojo šaltinio tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis ar padedantis gauti uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyvųjį šaltinį.“
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados dėl Radiacinės saugos įstatymo Nr. XIIIP-1835 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1835)
2018-04-04 išvados dėl šio Įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1836)
institucijas, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Radioaktyviosios atliekos – panaudotas
branduolinis kuras ir kitos dujinės, skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radioaktyviosios medžiagos, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms reguliuojančioji institucija Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija taiko reguliuojamąją kontrolę.“
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados dėl Radiacinės saugos įstatymo Nr. XIIIP-1835 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
departamento 2018-04-04 išvados dėl šio Įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1836) 2 pastabą, kuriose siūloma aiškiai įvardinti reguliuojančiąsias institucijas, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai – aktyvumo koncentracijų vertės, kurių neviršijant medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privalo būti pranešta reguliuojančiajai institucijai Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai arba kuri privalo būti įteisinta, nebetaikomi radiacinės saugos reikalavimai.“
Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu panaudoto uždarojo radioaktyviojo
šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, reguliuojančiajai institucijai Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai įsitikinus, kad panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, ir pritarus panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis turi būti tvarkomas kaip radioaktyviosios atliekos.“
Siekiant suderinti šiame Įstatymo projekte ir Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-1835) vartojamas sąvokas, tikslinga Įstatymo projekto 2 straipsnyje pakeisti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį: „2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Licencijų ar laikinųjų leidimų tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą (rinkti, rūšiuoti, dezaktyvuoti), atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) ir vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio branduolinio kuro ciklo metu, išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo teisinius pagrindus, licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo teises ir pareigas ir leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio branduolinio kuro ciklo metu, išdavimo ir galiojimo panaikinimo teisinius pagrindus reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas.“
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu įgyvendinama direktyva 2013/59/Euratomas, tikslinga Įstatymo projekto 6 straipsnyje papildyti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo priedą 3 punktu:
„6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu: „3. 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1).“
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados 3 ir 4 pastabas, kuriose siūloma pakeisti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir priedą, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 8, 24, 25 straipsniŲ IR, DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR PRIEDO pakeitimo ĮSTATYMAS“. Pritarti 11.
Tikslinga Įstatymo projekto 7 straipsnyje pavesti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui ir Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus: „5
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras
ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Martinėlis, I. Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Komiteto siūlomo įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta
Kubilienė Biuro vedėja Jolanta Bandzienė