Aiskinamasis rastas LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sprendžiama problema. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir Lietuvoje 2016 m. balandžio 17–29 d. vykusios TATENA ekspertų Lietuvos branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Siekiant perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įgyvendinti 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1) (toliau – direktyva 2013/59/Euratomas), nuostatas, tikslinga pakeisti Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) ir jį išdėstyti nauja redakcija. Rengiant Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projektą, buvo įvertintos Lietuvoje 2016 m. balandžio 17–29 d. vykusios Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) ekspertų Lietuvos branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos (angl. Integrated Regulatory Review Service) ataskaitoje Nr.
IAEA-NS-IRRS-2016/03 (toliau – IRRS misijos ataskaita) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Radiacinės saugos centrui ir Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (toliau – VATESI) pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tobulinimo. IRRS misijos ataskaita paskelbta Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (http://www.rsc.lt). Rengiant šį įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į TATENA Tarptautinių pagrindinių saugos standartų „Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sauga“ (TATENA, Viena, 2014 m., TATENA saugos standartų serija Nr. GSR, 3 dalis) nuostatas. Į šį įstatymo projektą perkeltos tos direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatos, kurios varžo asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą ir kurias būtina įgyvendinti įstatymo lygiu, siekiant įtvirtinti radiacinės saugos teisinius pagrindus, kurie leistų vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą, turtą ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Įgyvendinant direktyvą 2013/59/Euratomas, būtina patikslinti Radiacinės saugos įstatymo paskirtį ir taikymo sritį. Dauguma direktyvoje 2013/59/Euratomas pateiktų apibrėžčių neatitinka galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme pateiktų ir jų nepakanka, todėl tikslinga perkelti iš direktyvos 2013/59/Euratomas pagrindines apibrėžtis į įstatymo projektą.
Galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme įtvirtinti 3 pagrindiniai radiacinės saugos principai (jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo, optimizavimo ir ribojimo principai), tačiau juos būtina papildyti kitais pagrindiniais radiacinės saugos užtikrinimo principais, siekiant įgyvendinti IRRS misijos ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, kurioje siūloma Vyriausybei užtikrinti, kad TATENA rekomendacijose nustatyti visi pagrindiniai saugos principai būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą. Šiame įstatymo projekte tikslinga nurodyti valstybės institucijas, nustatančias valstybės radiacinės saugos politikos principus, formuojančias valstybės politiką radiacinės saugos srityje, organizuojančias, koordinuojančias ir kontroliuojančias jos įgyvendinimą bei dalyvaujančias formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje. Atsižvelgiant į Pagrindinių saugos standartų nuostatas ir įgyvendinant IRRS misijos ataskaitoje pateiktą pasiūlymą suteikti teisę reguliuojančiosioms institucijoms atlikti planinius nepaskelbtus patikrinimus ir praplėsti neplaninių nepaskelbtų patikrinimų atlikimo pagrindus, šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti planinių patikrinimų, kai neprivaloma asmens iš anksto informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, pagrindus ir papildomus neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas).
Šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti teisę reguliuojančiosios institucijos pareigūnams operatyviai patikrinimo metu sustabdyti veiklos vykdytojo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, su kuriuo daromas pažeidimas, kuris, jo nenutraukus, gali padaryti žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir aplinkai. Reguliuojančiosios institucijos pareigūnams suteikta teisė sustabdyti veiklos vykdytojo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, leistų išvengti nepagrįstai didelio veiklos vykdytojų veiklos apribojimo, kylančio dėl galimos licencijos ar laikinojo leidimo vykdyti veiklą su (visais turimais) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencija ar laikinasis leidimas) sustabdymo, kai pažeidimas susijęs tik su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu. Šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų, kurie vykdo priežiūrą, teises, kurių įgyvendinimas gali pagrįstai (siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką nuo žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio) varžyti asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sutrikdyti įprastą darbo režimą, taip pat teises, kurių įgyvendinimas susijęs su asmens duomenų tvarkymu.
Šiame įstatymo projekte tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad bet kuri vykdoma veikla, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą, turi būti pagrįsta ir nurodyta reguliuojančiųjų institucijų sudarytame pagrįstų veiklų rūšių sąraše. Planuojant vykdyti naują veiklą, t. y. veiklą, kuri nenurodyta pagrįstų veiklų rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas. Įstatymo projekte būtina įtvirtinti veiklos pagrįstumo vertinimo kriterijus. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kad išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą arba registruojant veiklą, atskiras veiklos pagrįstumo vertinimas nebūtų atliekamas, jeigu tokia veikla jau yra įrašyta į pagrįstų veiklų rūšių sąrašą. Taip būtų sumažinta našta verslui. Šiame įstatymo projekte tikslinga įpareigoti asmenį, planuojantį vykdyti pagrįstą veiklą, apie tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai tam, kad reguliuojančioji institucija galėtų tinkamai vykdyti veiklos reguliuojamąją kontrolę. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyti atvejai, kada reikia pateikti tokį pranešimą. Be to, įstatymo projekte tikslinga nustatyti nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijus, kuriais remiantis būtų atskiriama veikla, kuriai taikoma reguliuojamoji kontrolė, nuo tos veiklos, kuriai ji netaikoma, bei atitinkamai nustatytas nebekontroliavimas, kai radiacinės saugos reikalavimai netaikomi medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą, apie kurią privaloma pranešti reguliuojančiajai institucijai arba kuri turi būti įteisinta.
Vadovaujantis radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros principu, radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra turi būti proporcingi apšvitos, kuri atsiranda dėl tam tikrų veiklos rūšių, dydžiui ir tikimybei, taip pat poveikiui, kurį gali daryti radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiacinę saugą. Todėl įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kad veikla gali būti įteisinama tiek licencijuojant veiklas, kurių pobūdis yra santykinai pavojingesnis ir su tokiomis veiklomis susijusi rizika yra santykinai didesnė, tiek registruojant veiklas, nurodytas šio įstatymo projekto
yra mažiau pavojingas ir su tokiomis veiklomis susijusi rizika yra santykinai mažesnė. Asmenys galėtų vykdyti veiklą, nenurodytą šio įstatymo projekto 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše, tik turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją ar laikinąjį leidimą. Perkeliant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti pagrindines veiklos vykdytojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų (toliau – darbuotojas), praktikantų ir studentų pareigas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, todėl šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų sveikatos priežiūrą, apribojimus darbuotojams, praktikantams ir studentams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, praktikantėms ir studentėms. Šiame įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti radiacinės saugos reikalavimus, taikomus medicininei apšvitai ir nemedicininei apšvitai vaizdo gavimo tikslais. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti pareigą atlikti paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimą ten, kur vykdant valstybės funkcijas ar ūkinę veiklą yra tikimybė aptikti paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus (pasienio kontrolės punktuose, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, rūšiavimo ir perdirbimo vietose ir kt.). Įstatymo projekte tikslinga įpareigoti asmenis pranešti Vyriausybės nustatyta tvarka apie paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus. Taip pat šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos pagrindines nuostatas. Radioaktyvieji šaltiniai gali būti panaudoti nusikalstamais tikslais, siekiant sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir saugumui, padaryti žalą turtui.
Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti radioaktyviųjų šaltinių apsaugą nuo neteisėto jų užvaldymo, pagrobimo, praradimo, teroro akto, neteisėto panaudojimo ar perdavimo ir pan., todėl šiame įstatymo projekte būtina įtvirtinti teisinį pagrindą, kuris leistų Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizę. Vadovaujantis šios analizės rezultatais, bus nustatomi radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimai. Siekiant sumažinti grėsmes, kylančias radioaktyviesiems šaltiniams, šiame įstatymo projekte tikslinga įpareigoti licencijos ar laikinojo leidimo turėtoją užtikrinti, kad fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių radiacinę ir (ar) fizinę saugą arba priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, o vėliau periodiškai būtų tikrinami dėl tinkamumo dirbti. Šiame įstatymo projekte tikslinga nustatyti ne tik radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo, bet ir fizinės saugos mokymo ir instruktavimo pagrindines nuostatas, patikslinti asmenų, kurie turi būti mokomi radiacinės saugos, grupes ir nustatyti, kokie asmenys turi būti mokomi fizinės saugos, taip pat įtvirtinti draudimą darbdaviams pavesti dirbti asmenims, kurie privalo būti mokomi radiacinės ir (ar) fizinės saugos, jeigu jie nėra išklausę atitinkamai radiacinės ir (ar) fizinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės ir (ar) fizinės saugos klausimais.
Perkeliant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tikslinga reglamentuoti fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus (toliau – matavimai), ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo pagrindus, kurie leistų užtikrinti, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, bus atestuoti ir sugebės tinkamai mokyti radiacinės ir
(ar) fizinės saugos, kompetentingai pateiks informaciją apie veiklos keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai tiems asmenims, kurie ketina vykdyti veiklą, bei leistų užtikrinti, kad asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, bus pripažinti ir sugebės kokybiškai atlikti matavimus ir
(ar) apšvitos dozių įvertinimą, taip pat leistų užtikrinti, kad radiacinės saugos ekspertai bus pripažinti ir turės žinių, išsilavinimą ir patirties, kurių reikia patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Be to, tikslinga nustatyti vežimo pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pagrindus.
Šiame įstatymo projekte būtina sistemiškai reglamentuoti leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ir standartinio dokumento bei leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimo sąlygas ir terminą, atsisakymo juos išduoti pagrindus, jų galiojimo panaikinimo pagrindus. Siekiant perkelti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir įgyvendinti Orhuso konvencijos nuostatas, šiame įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti reguliuojančiosios institucijos pareigą teikti informaciją ir visuomenės dalyvavimą įteisinant veiklą, taip pat nustatyti institucijų tarptautinio bendradarbiavimo radiacinės saugos užtikrinimo klausimais nuostatas. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Siekiant perkelti direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tikslinga pakeisti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (toliau
atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, tikslinga atitinkamai pakeisti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo devintojo skirsnio pavadinimą, 24 straipsnio ir 25 straipsnio 7 dalies nuostatas. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymų projektų rengėja – sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-481 „Dėl darbo grupės 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Darbo grupės vadovė – Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitienė, tel. (8 5) 236 1936, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Galiojančios redakcijos Radiacinės saugos įstatyme apibrėžtos pagrindinės Radiacinės saugos įstatyme vartojamos sąvokos ir įtvirtinti 3 pagrindiniai radiacinės saugos principai: jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo, optimizavimo ir ribojimo principai, taip pat reglamentuota Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybės administracijos direktoriaus, Radiacinės saugos centro ir VATESI kompetencija radiacinės saugos valstybinio valdymo srityje.
Radiacinės saugos įstatyme reglamentuotos licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti jas, jų patikslinimo, dublikatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, nustatytos licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo ir darbuotojų pareigos, apribojimai paaugliams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims dirbti darbus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, darbuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai, įtvirtinti įvairių sričių specialieji radiacinės saugos reikalavimai (radiacinės saugos atitikties kontrolės, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir nenaudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo, gamtinės spinduliuotės apšvitos ir gamtinių radionuklidų statybos produktuose ribojimo, medicininės ir nemedicininės apšvitos procedūrų radiacinės saugos reikalavimai).
Radiacinės saugos įstatyme reglamentuota radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ir leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu, išdavimo sąlygos ir terminai, atsisakymo juos išduoti ir jų galiojimo panaikinimo pagrindai, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pagrindai, taip pat įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių informavimą, tarptautinių sutarčių radiacinės saugos klausimais sudarymą, atsakomybės už teisės aktų, reglamentuojančių radiacinės ir (ar) fizinės saugos reikalavimus, pažeidimus taikymą. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Galiojančios redakcijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių, radioaktyviųjų atliekų, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gavėjo ir uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio tiekėjo sąvokos. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnyje vartojama panaudoto uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio sąvoka, tačiau jos apibrėžimas nėra pateiktas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos priemonės. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo ir pranešimo apie veiklą reikalavimus, taip pat dozimetrijos tarnybų ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo sąlygas. Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, šiame įstatymo projekte siūloma įtvirtinti veiklos, kurios pobūdis yra mažiau pavojingas, registravimą (tokiai veiklai licencija ar laikinasis leidimas nebūtų reikalingi). Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, Radiacinės saugos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Įstatymo projekto I skyriuje nustatyta Radiacinės saugos įstatymo paskirtis ir taikymo sritis. Į įstatymo projekto I skyrių iš direktyvos 2013/59/Euratomas perkeltos pagrindinės apibrėžtys. Šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyti pagrindiniai radiacinės saugos užtikrinimo principai, įgyvendinantys tiek direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, tiek IRRS misijos ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, bei nustatomos draudžiamos veiklos ir tiekimo rinkai apribojimo atvejai.
Įstatymo projekto II skyriuje nurodytos valstybės institucijos, nustatančios valstybės radiacinės saugos politikos principus, formuojančios valstybės politiką radiacinės saugos srityje, organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos įgyvendinimą ar dalyvaujančios formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje. Pagrindinis radiacinės saugos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, todėl Sveikatos apsaugos ministerijai, be kitų įstatymo projekte nurodytų funkcijų, taip pat pavesta nustatyti žmonių, atskirų jų grupių ir aplinkos radiacinės saugos planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose privalomuosius normatyvus ir taisykles. Sveikatos apsaugos ministro nustatyti žmonių, atskirų jų grupių ir aplinkos radiacinės saugos planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose privalomieji normatyvai ir taisyklės bus privalomi tiek veiklos vykdytojams, tiek kitoms valstybės institucijoms, pagal kompetenciją vykdančioms tam tikras radiacinės saugos funkcijas. Įstatymo projekte nustatyta, kad reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
Be to, įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ši reguliuojančioji institucija pagal kompetenciją atlieka radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti ar pakeisti. 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo 9 ir 30 straipsnių pakeitimai, kurie nustatė, kad Vyriausybė tvirtina valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Tokiam planui parengti būtina atlikti radiologinių ir branduolinių avarijų keliamų pavojų ir rizikos analizę. Pagal Branduolinės energijos įstatymo 38 straipsnio
pavojaus Lietuvos Respublikai branduolinių ir radiologinių avarijų atveju įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti. Siekiant išlaikyti teisinį vientisumą, būtina šio įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodytai institucijai pavesti atlikti radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę.
Be to, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę, įgyvendina valstybės radiacinės saugos politiką, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Atsižvelgiant į Pagrindinių saugos standartų nuostatas ir įgyvendinant IRRS misijos ataskaitoje pateiktą pasiūlymą suteikti teisę reguliuojančioms institucijoms atlikti planinius nepaskelbtus patikrinimus ir praplėsti neplaninių nepaskelbtų patikrinimų atlikimo pagrindus, įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti planinių patikrinimų, kai neprivaloma asmens iš anksto informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, pagrindai, o įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti papildomi neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, kurie nenurodyti Viešojo administravimo įstatyme. Taip pat įstatymo projekto 8 straipsnis reglamentuoja įspėjimą apie darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo pagrindus. Veiklos vykdytojo darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymas leistų išvengti nepagrįstai didelio veiklos vykdytojų veiklos apribojimo, kylančio dėl galimos licencijos ar laikinojo leidimo sustabdymo, kai pažeidimas susijęs tik su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu.
Atsižvelgiant į tai, kad reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų, kurie vykdo priežiūrą, teisių įgyvendinimas gali pagrįstai (siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką nuo žalos dėl pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio) varžyti asmens teises, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sutrikdyti įprastą darbo režimą, yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu, įstatymo projekto II skyriuje yra įtvirtintos šios pareigūnų teisės: atliekant patikrinimus lankytis asmens veiklos vietoje; peržiūrėti dokumentus ir skaitmeninėse ir kitose laikmenose esančią informaciją, asmens duomenis, kurie reikalingi prižiūrėti, kaip asmuo laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų, gauti jų kopijas ar išrašus; gauti asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į reguliuojančiosios institucijos patalpas; atlikti radiologinius tyrimus ir paimti ėminius radiologiniams tyrimams; tikrinant ir tiriant pažeidimus, naudoti technines priemones, įskaitant fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą ir kitos teisės. Įstatymo projekto III skyriuje nustatyta, kad planuojant vykdyti veiklą, dėl kurios žmonės patiria ar gali patirti apšvitą, nenurodytą reguliuojančiosios institucijos sudarytame pagrįstų veiklų rūšių sąraše, turi būti atliktas šios veiklos pagrįstumo vertinimas. Šiame įstatymo projekto skyriuje nurodomi veiklos pagrįstumo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos nustatomas veiklos pagrįstumas.
Išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą arba registruojant veiklą, atskiras veiklos pagrįstumo vertinimas nėra atliekamas, jeigu tokia veikla jau yra įrašyta į pagrįstų veiklų rūšių sąrašą. Taip pat šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta pareiga asmeniui, planuojančiam vykdyti pagrįstą veiklą, apie tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai. Įstatymo projekte nurodyti atvejai, kada asmeniui reikia pateikti tokį pranešimą. Be to, įstatymo projekto III skyriuje įtvirtinti nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijai, taikomi nustatant nereguliavimo lygius ir nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius. Sveikatos apsaugos ministras nustato nereguliavimo lygius ir jų taikymo tvarką. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai nustatomi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo projekto IV skyriuje įtvirtinta nuostata, kad asmenys gali vykdyti veiklą:
1) Vyriausybės patvirtintose veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklėse nustatyta tvarka užregistravus veiklą, kuri yra nurodyta šio įstatymo 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše (šiuo atveju licencija ar laikinasis leidimas nereikalingi);
2) turėdami licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti veiklą, kuri nėra nurodyta šio įstatymo 1 priede pateiktame registruojamų veiklų rūšių sąraše. Šiame įstatymo projekto skyriuje taip pat nurodytos veiklos, kurioms nereikalingas nei veiklos registravimas, nei licencija ar laikinasis leidimas, taip pat išskirtos licencijų ar laikinųjų leidimų rūšys, įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, planuojantis vykdyti veiklą, kurią būtina įteisinti.
Įstatymo projekto IV skyriuje nustatyta veiklos registravimui bei licencijai ar laikinajam leidimui išduoti būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai, atsisakymo registruoti veiklą bei išduoti licenciją ar laikinąjį leidimą pagrindai ir terminai, licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai bei veiklos registravimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo projekto V skyriuje nurodytos pagrindinės veiklos vykdytojų ir darbuotojų pareigos. Įvertinus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodytus privalomo sveikatos patikrinimo pagrindus, įstatymo projekto VI skyriuje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų sveikatos priežiūrą, apribojimus darbuotojams, praktikantams ir studentams, nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, praktikantėms ir studentėms. Šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta, kad darbdavys be Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodytų privalomo sveikatos patikrinimo pagrindų turi siųsti darbuotoją ar avarijas likviduojantį darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatyta darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike, kai nustato ar įtaria, kad darbuotojo ar avarijas likviduojančio darbuotojo apšvita viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas darbuotojų ribines dozes. Įstatymo projekto VII skyriuje reglamentuojami radiacinės saugos reikalavimai, taikomi medicininei apšvitai ir nemedicininei apšvitai vaizdinimo tikslais.
Šiame įstatymo projekto skyriuje įtvirtintos žmogaus teises ginančios nuostatos, kuriomis vadovaujantis pacientas, slaugytojas ir globėjas, prieš pacientui atliekant medicininės radiologijos procedūras, turi būti informuoti apie pacientui atliekamos medicininės radiologijos procedūros naudą ir galimą riziką paciento, slaugytojo ir globėjo sveikatai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, taip pat atitinkamai prieš atliekant žmogui procedūras, kurių metu patiriama nemedicininė apšvita vaizdinimo tikslais, žmogus turi būti apie tai informuotas ir duoti sutikimą raštu. Įstatymo projekto VIII skyriuje nustatyta pareiga atlikti paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų aptikimą ten, kur vykdant valstybės funkcijas ar ūkinę veiklą yra tikimybė aptikti paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus (pasienio kontrolės punktuose, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, rūšiavimo ir perdirbimo vietose ir kt.). Be to, šiame įstatymo projekto skyriuje nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims pranešti Vyriausybės nustatyta tvarka apie rastus, nustatytus, sulaikytus paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus arba įtarus, kad aptiko paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus, ar išlydžius paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus.
Įstatymo projekto IX skyriuje nustatytos fizinės saugos užtikrinimo pagrindinės nuostatos, nustatančios, kad siekiant užtikrinti, kad fizinės saugos priemonės būtų proporcingos radioaktyviesiems šaltiniams kylančioms grėsmėms, turi būti atliekama grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios analizės pagrindu bus nustatomi fizinės saugos reikalavimai. Įstatymo projekte nustatyta pareiga licencijos ar laikinojo leidimo turėtojui užtikrinti, kad fiziniai asmenys, prieš skiriant juos atsakingais už I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių radiacinę ir (ar) fizinę saugą arba priimant juos dirbti su I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, būtų tikrinami dėl tinkamumo dirbti. Įstatymo projekto X skyriuje reglamentuojamas radiacinės ir fizinės saugos mokymas ir instruktavimas. Įstatymo projekto X skyriuje yra nustatytos asmenų, kurie turi būti mokomi radiacinės ir fizinės saugos, grupės bei įtvirtintos radiacinės ir fizinės saugos mokymo pagrindinės nuostatos. Taip pat įstatymo projekto X skyriuje nustatyta, kad Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dirbančių avarijų valdymo srityje) radiacinės saugos mokymas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr.
mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioje Ugniagesių gelbėtojų mokykloje dirba kvalifikuoti dėstytojai, mokantys radiacinės saugos, kaip ekstremaliųjų situacijų valdymo sudėtinės dalies, pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintas civilinės saugos mokymo programas. Įstatymo projekto 27 straipsnyje reglamentuojamas fizinių asmenų, siekiančių mokyti radiacinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis ir fizinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, atestavimas. Tokie fiziniai asmenys yra asmenys, turintys patirtį radiacinės saugos srityje ir einantys pagrindines pareigas aukštojo mokslo įstaigose (Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete ir kt.), ūkio subjektų, vykdančių veiklą, radiacinės saugos tarnybose, asmenys, atsakingi už radiacinę saugą, ir kt. Atsižvelgiant į tai, šio įstatymo projekto 27 straipsnyje netikslinga nustatyti reikalavimo atestuotis asmenims, siekiantiems mokyti radiacinės saugos šio įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus asmenis.
Šio įstatymo projekto X skyriuje įtvirtintas draudimas darbdaviams pavesti dirbti asmenims, kurie nėra išklausę privalomojo radiacinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės saugos klausimais, ir atitinkamai pavesti dirbti asmenims, kurie nėra išklausę privalomojo fizinės saugos mokymo ir neinstruktuoti fizinės saugos klausimais.
Įstatymo projekto XI skyriuje reglamentuojama fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, taip pat asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo esminės sąlygos: nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos arba siekiantis tapti radiacinės saugos ekspertu, ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, siekiantis atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą; atestavimui ar pripažinimui būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti asmens, turinčio teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – radiacinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens, turinčio teisę mokyti fizinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – fizinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas) ir radiacinės saugos eksperto pažymėjimą (toliau – eksperto pažymėjimas) pagrindai; fizinio asmens, turinčio radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, eksperto pažymėjimą arba asmens, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turinčio pripažinimo pažymėjimą, pareigos; įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą tvarka, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.
Įstatymo projekto XI skyriuje reglamentuojama fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, taip pat asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo esminės sąlygos: nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos arba siekiantis tapti radiacinės saugos ekspertu, ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, siekiantis atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą; atestavimui ar pripažinimui būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti asmens, turinčio teisę mokyti radiacinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – radiacinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens, turinčio teisę mokyti fizinės saugos, atestavimo pažymėjimą (toliau – fizinės saugos atestavimo pažymėjimas), asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas) ir radiacinės saugos eksperto pažymėjimą (toliau – eksperto pažymėjimas) pagrindai; fizinio asmens, turinčio radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, eksperto pažymėjimą arba asmens, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turinčio pripažinimo pažymėjimą, pareigos; įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą tvarka, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo arba pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Įstatymo projekto XII skyriuje nustatyta pareiga turėti atitinkamą leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas ar leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, norint įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ir vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias medžiagas ar radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu.
Šiame įstatymo projekto skyriuje taip pat nustatyta, kad vežti radioaktyviąsias medžiagas, išskyrus branduolines medžiagas ir daliąsias medžiagas, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede, radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir kitas branduolinės energetikos objekte naudotas ir radioaktyviomis tapusias medžiagas atitinkamo tipo pakuotėse, galima tik turint reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka išduotą pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimą.
Be to, įstatymo projekto XII skyriuje reglamentuojama radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje bei pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo esminės sąlygos: nustatyta leidimui vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartiniam dokumentui ir leidimui vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimui išduoti būtinų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai; atsisakymo išduoti leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas, leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimą pagrindai ir atsisakymo suderinti ar patvirtinti standartinį dokumentą pagrindai; leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinio dokumento, leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai. Vadovaujantis 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (Euratomas) Nr.
1493/93 dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 155), 5 straipsnio 2 dalimi ir 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (OL 2006 L 337, p. 21) 10 straipsnio 4 dalimi, šio įstatymo projekto XII skyriuje nustatyta, kad leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinis dokumentas ir leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, galioja
radioaktyviąsias medžiagas ir standartinio dokumento galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į paraiškoje nurodytą vežimo datą (-as), tačiau nustatant leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, galiojimo terminą, būtina atsižvelgti į valstybės, į kurią vežamos radioaktyviosios atliekos, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir tranzito valstybių įgaliotųjų institucijų nustatytas vežimo sąlygas. Įstatymo projekto XIII skyriuje nurodyti atvejai, kuriems esant Vyriausybės įgaliotosios institucijos įpareigojamos bendradarbiauti ir teikti informaciją tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių įgaliotosioms institucijoms (įvykus avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kitais ypatingais atvejais), taip pat nustatyta pareiga reguliuojančiosioms institucijoms bendradarbiauti su kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių radiacinės ir (ar) branduolinės saugos valstybinės priežiūros institucijomis.
Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir Orhuso konvencijos nuostatas, įstatymo projekto XIII skyriuje reglamentuojama reguliuojančiosios institucijos pareiga teikti suinteresuotiems asmenims turimą informaciją apie pagrįstas veiklos rūšis, teisės aktus, reglamentuojančius radiacinę ir fizinę saugą, taip pat pareiga viešai skelbti informaciją apie radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo būklę bei veiklos vykdytojų veiklos priežiūros rezultatus. Be to, šiame įstatymo projekto skyriuje nustatytos visuomenės dalyvavimo veiklos vykdytojams įteisinant veiklą pagrindinės nuostatos. Dėl Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, keičiami Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir radioaktyviųjų atliekų sąvokų apibrėžimai, tikslinamos uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gavėjo ir uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio tiekėjo sąvokos bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis papildomas panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio sąvoka. Atitinkamai keičiamas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo devintojo skirsnio pavadinimas, 24 straipsnio ir 25 straipsnio 7 dalies nuostatos. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymų projektus, bus perkeltos ir įgyvendintos direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatos, tai leis įstatymo lygiu užtikrinti aiškesnį, išsamesnį ir skaidresnį valstybinį radiacinės saugos valdymą, veiklos pagrįstumo vertinimo, pranešimo apie veiklą, veiklos įteisinimo ir priežiūros reglamentavimą, nustatys veiklos vykdytojų ir darbuotojų, praktikantų ir studentų pareigas, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos eksperto pripažinimo, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, standartinio dokumento, leidimų vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimo tvarką. Perkėlus direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas, poveikis ūkio subjektų administracinei naštai didės, nes įstatymo projektu bus sukuriami nauji informaciniai įpareigojimai: asmenys, planuojantys vykdyti pagrįstą veiklą, privalės prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą pranešti reguliuojančiajai institucijai, asmenims, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantiems atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, bus privaloma pateikti pripažinimo pažymėjimui išduoti būtinus dokumentus, fiziniam asmeniui, siekiančiam būti radiacinės saugos ekspertu, bus privaloma pateikti eksperto pažymėjimui išduoti būtinus dokumentus.
Nors dėl naujų informacinių įpareigojimų padidės administracinė našta ūkio subjektams, toks administracinės naštos padidėjimas yra pateisinamas, nes įgyvendinant direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas būtina užtikrinti, kad būtų vykdoma tik pagrįsta veikla ir apie tokios veiklos vykdymą būtų pranešta reguliuojančiajai institucijai, asmenys vykdytų tik įteisintą veiklą, su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir branduolinės energetikos objektuose dirbtų radiacinės ir fizinės saugos klausimais mokyti ir instruktuoti darbuotojai ir nebūtų sudarytos prielaidos atsirasti žalai asmenų sveikatai, jų turtui ir aplinkai (žala dėl įvykusios avarijos), taip pat būtina užtikrinta, kad asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, būtų pripažinti ir sugebėtų kokybiškai atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, o radiacinės saugos ekspertai būtų pripažinti ir turėtų žinių, išsilavinimą ir patirties, kurių reikia patarti ir konsultuoti radiacinės saugos klausimais, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Numatomas naujas teisinis reguliavimas nepareikalaus papildomų valstybės finansinių išlaidų, o už licencijos ar laikinojo leidimo išdavimą, jų patikslinimą, veiklos registravimą, radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo, fizinės saugos atestavimo pažymėjimo, eksperto pažymėjimo, pakuotės konstrukcijos atitikties sertifikato pripažinimo pažymėjimo išdavimą, standartinio dokumento išdavimą, leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas, leidimo vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, ir jų dublikatų išdavimą bus imama valstybės rinkliava. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Nauda visuomenei. Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes įstatymų projektuose bus nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo ir pranešimo apie veiklą reikalavimai, taip pat dozimetrijos tarnybų ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo sąlygos. Priėmus įstatymo projektus sumažės administracinė našta verslui, nes veiklos, kurių pobūdis yra mažiau pavojingas, bus registruojamos (tokioms veikloms licencija ar laikinasis leidimas nebus reikalingi). Įstatymų projektuose numatoma įtvirtinti aiškesnį, išsamesnį ir skaidresnį valstybinį radiacinės saugos valdymą, grindžiamą radiacinės saugos principais, nustatyti veiklos pagrįstumo vertinimo, pranešimo apie veiklą, veiklos įteisinimo (veiklos registravimo, licencijų ar laikinųjų leidimų išdavimo) ir priežiūros pagrindines nuostatas, reglamentuoti veiklos vykdytojų ir darbuotojų pareigas, fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) fizinės saugos, atestavimo, asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir radiacinės saugos ekspertų pripažinimo tvarką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus reikės priimti aiškinamojo rašto 11 punkte nurodytus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos parengs Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 653 „Dėl Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
3) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
4) Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
5) Vyriausybės tvirtinamas teisės aktas, nustatantis informacijos apie grėsmes teikimo, grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizės atlikimo ir jos peržiūros tvarką;
6) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.
„Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ pakeitimo“;
7) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos
pakeitimo“;
8) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-1001 „Dėl Privalomojo radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
9) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis diagnostinius atskaitos lygius, taikomus spindulinės diagnostikos tyrimų ir intervencinės radiologijos procedūrų metu;
10) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. V-687 „Dėl Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinės saugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
11) sveikatos apsaugos ministro ir VATESI viršininko įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr.
V-1271/22.3-139 „Dėl Radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
12) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. V-900 „Dėl Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, išskyrus branduolinės energetikos objektus, žemės ūkio objektų ir atliekant mokslinius tyrimus leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
13) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 285 „Dėl Valstybinės radiacinės saugos priežiūros reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
14) sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymo Nr.
V-892 „Dėl Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
15) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis veiklų, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, pagrįstumo vertinimo tvarką;
16) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis radiacinės saugos ekspertų, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinės saugos ekspertus, pripažinimo tvarką;
17) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekančių visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir
(ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus, ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus, ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo tvarką;
18) sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas teisės aktas, nustatantis medicininės radiologijos klinikinių auditų atlikimo tvarką. Iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos parengs VATESI:
1) VATESI viršininko įsakymas „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.
22.3-89 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.1-2011 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų normos ir reikalavimai radionuklidų išmetimo į aplinką planui“ patvirtinimo“ pakeitimo“;
2) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos srities veiklų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos objektų statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą ir uždaryto atliekyno priežiūrą, pagrįstumo vertinimo tvarką;
3) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinės saugos ekspertų pripažinimo tvarką;
4) VATESI viršininko tvirtinamas teisės aktas, nustatantis branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybų pripažinimo tvarką. Taip pat iki 2018 m. gegužės 1 d. turės būti priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 559 „Dėl Gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kurį parengs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„radiacinė sauga“, „jonizuojančioji spinduliuotė“, „radioaktyvioji medžiaga“,
„radioaktyviosios atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės
aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktu, tikslintina projekto 1 straipsniu dėstomo Radiacinės saugos įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalis, atsisakant nuorodų į konkrečius įstatymų straipsnius ir jų dalis. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „nereguliuojamoji veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau - nereguliuojamoji veikla)“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte naudojamos formuluotės „dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos“ turinys. 3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas draudimas tiekti rinkai vartojimo gaminius, kurie neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamoje įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuorodoje nėra nustatomų konkrečių reikalavimų vartojimo gaminiams, minima dalis reglamentuoja tik atvejus kuomet pranešimai apie pagrįstą veiklą nėra teikiami reguliuojančiajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalis turėtų būti patikslintina. 4. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu keičiamo įstatymo 6, 7 ir kituose straipsniuose atsisakoma įvardinti konkrečias institucijas vykdančias žmonių ir aplinkos apšvitos ir veiklos bei branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
centras bei Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų radiacinės saugos srityje teiseną ir kt. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo nuostatose nereikėtų aiškiai įvardinti reguliuojančių institucijų. 5. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų teises atliekant patikrinimą, išskirti į atskirą straipsnį. 6. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio
atlikti asmens veiklos planinį patikrinimą neinformavusios iš anksto asmens apie planinį patikrinimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytais informavimo apie planinį patikrinimą terminais. Nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nenustato galimybės kituose įstatymuose nustatyti kitokias planinio patikrinimo sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnį, jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skirsnio (ūkio veiklos subjektų veiklos priežiūra) nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Branduolinės saugos įstatymo 28 straipsnio 11 ir 12 dalis iš esmės analogiškais atvejais yra numatyta galimybė atlikti neplaninius patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 7. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui gali būti pratęstas terminas pažeidimams pašalinti (šio straipsnio 5, 8, 11 dalys) bei nėra aišku, per kokį terminą pareigūnas turi išnagrinėti jam pateiktus dokumentus ir panaikinti darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą (šio straipsnio 12 dalis). Analogiško turinio pastaba dėl termino pratęsimo taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2, 4 dalių, 27 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoje žodžio „veikos“ siūlytina įrašyti žodį
„veiklos“. Analogiška pastaba išsakytina ir keičiamo įstatymo 26
straipsnio 4 dalies antrame sakinyje vartojamo žodžio „veikos“. 9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, kad „<...> asmuo padarė pažeidimą, išskyrus mažareikšmį teisės aktų reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimą <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku kokiomis aplinkybėmis ar tvarka vadovaujantis būtų nustatoma, kad padaryti pažeidimai yra laikomi mažareikšmiais radiacinės ar fizinės saugos pažeidimais, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytina šią nuostatą patikslinti. Analogiško turinio pastabos išsakytinos ir dėl projekto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 4 punkte, 15 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojamų terminų „mažareikšmius teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimus“. 10. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 12 dalyje, 29 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vykdančiam ar planuojančiam vykdyti veiklą asmeniui, po nustatyto termino veiklos/akreditacijos pažeidimui pašalinti, dar suteikiamas 5 darbo dienų (ar kitas protingas reguliuojančios institucijos nustatytas terminas) paaiškinti reguliuojančiai institucijai, kaip pažeidimas buvo pašalintas ir pateikti su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas. Atkreiptinas dėmesys, jog paaiškinimas apie pažeidimo pašalinimą yra vienkartinis, ilgo pasirengimo nereikalaujantis veiksmas, o projektu siūlomu atveju reguliuojančioji institucija nepagrįstai ilgai (bent 10 darbo dienų) nebūtų informuota, ar pažeidimas yra pašalintas, ar ne, ir šiuo laikotarpiu negalėtų imtis jokių veiksmų prieš pažeidėją. Siūlytina minėtas projekto nuostatas tikslinti. 11.
straipsnio 4 dalyje bei 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog sustabdžius ar panaikinus veiklos registravimą, licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą, veikla turi būti sustabdyta ne vėliau kaip per reguliuojamosios institucijos nustatytą protingą terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog panaikinus veiklos registravimą ar sustabdžius licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą (t.y., netekus teisės užsiimti tam tikra reguliuojama veikla), veikla turėtų būti stabdoma nedelsiant, o ne per protingą terminą. 12. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas turi įvykdyti abi sąlygas, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, ar pakaktų įvykdyti bet kurią vieną sąlygą, kad būtų panaikinamas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 daliai dėl radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 14 daliai dėl pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 daliai dėl eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo. 13. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintys licenciją ar laikinąjį leidimą, baigėsi likvidavimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo ar reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų panaikinamas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas, jeigu jo turėtojas pasibaigtų reogranizavimo (ypač skaidymo) būdu.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pripažinimo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu juridinis asmuo <...>, turintis pripažinimo pažymėjimą, baigėsi likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 30 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatoms. 14. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti subjektą (-us), kuriam (-iems) turi būti pranešama apie paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis tikslintina redakciniu požiūriu, pavyzdžiui po žodžių „užterštų objektų tvarkymo“ įrašant žodžius „taisyklių nustatyta“. 15. Iš keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas (-ai) turi atlikti grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizę. 16. Keičiamo įstatymo
licencijų ar laikinųjų leidimų turėtojų prašymu organizuoja ketinančių įsidarbinti asmenų tikrinimą kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, įvairius valstybės registrus bei sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant nustatyti, ar ketinantys įsidarbinti asmenys neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikras veikas, ar nėra įrašyti į įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, neserga įvairiomis ligomis.
Atsižvelgiant į tai, jog duomenys apie asmens teistumą bei sveikatos būklę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu priskiriami prie ypatingų asmens duomenų kategorijos, svarstytina, ar atitinkamos registro pažymos, kaip vieno iš darbinimosi metu pateikiamų dokumentų, pateikimo pareigos nevertėtų perkelti pačiam į tam tikras pareigas pretenduojančiam asmeniui. Manytina, kad tai ne tik gerokai paspartintų asmenų skyrimo į tam tikras pareigas procedūras, bet ir būtų apribota darbdavio galimybė gauti daugiau „jautrių“ duomenų, nei yra reikalinga. 17. Iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl nėra ribojimo dirbti minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims, kurie nėra išklausę radiacinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės saugos klausimais. Taip pat nėra aišku, kodėl tokia pati išimtis dėl 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų yra taikoma ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje. 18. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatas, jog darbdaviai privalo užtikrinti, kad nurodyti asmenys būtų instruktuoti ne tik radiacinės, bet ir fizinės saugos klausimas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatų, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas prižiūrėtų minėtų asmenų fizinės saugos instruktavimo reikalavimų. 19.
pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 ir 6 dalis standartinis dokumentas yra patvirtinamas arba suderinamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalis toje apimtyje, kur nurodytas standartinio dokumento išdavimas. 20. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tarptautinėmis organizacijomis“ įrašytini žodžiai „tarptautinėms organizacijoms“. 21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje ir kituose straipsniuose (pavyzdžiui, 9 straipsnio 6 dalis) siūloma nustatyti naujas draudžiamas veiklas ir tiekimo rinkai apribojimus. Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar galiojantys įstatymai nustato pakankamą ir tinkamai diferencijuotą atsakomybę už šių draudžiamų veiklų ir apribojimų nesilaikymą, pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 47 straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių žmonių radiacinę saugą ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinę saugą, nevykdymą ar pažeidimą ir nustato sankcijas. Nėra aišku, ar už projekto
administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas pagal minėtą ANK straipsnį, ar pagal kurį kitą straipsnį. 22. Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kurio - galiojančio ar projekto 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos – Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos reguliuojančios institucijos turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas nelaikytina reguliuojančia institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu dėstomo Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje bei 7 straipsnio 4 dalyje siekiama įgyvendinti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), manytina, kad kartu turėtų būti pakeistas ir keičiamo įstatymo priedas jame nurodant ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 66546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO NR.xiiip-1835(es) 2018-06-06
pirmininkė A. Kubilienė, komiteto nariai: D. Kaminskas, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciutė, B. Sesickienė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas A. Ščeponavičius, Energetikos ministerijos atstovas R. Šumskis, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja R. Stasiūnaitienė, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas V. Paulikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-0425 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktu, tikslintina projekto 1 straipsniu dėstomo Radiacinės saugos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio
10
su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – nereguliuojamoji veikla)“.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte naudojamos formuluotės „dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos“ turinys. Pritarti
4
įtvirtinamas draudimas tiekti rinkai vartojimo gaminius, kurie neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamoje įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuorodoje nėra nustatomų konkrečių reikalavimų vartojimo gaminiams, minima dalis reglamentuoja tik atvejus kuomet pranešimai apie pagrįstą veiklą nėra teikiami reguliuojančiajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalis turėtų būti patikslintina. Pritarti
tikslu keičiamo įstatymo 6, 7 ir kituose straipsniuose atsisakoma įvardinti konkrečias institucijas vykdančias žmonių ir aplinkos apšvitos ir veiklos bei branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnyje yra įvardintos konkrečios institucijos – Radiacinės saugos centras bei Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų radiacinės saugos srityje teiseną ir kt. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo nuostatose nereikėtų aiškiai įvardinti reguliuojančių institucijų. Pritarti
Teisės departamentas, 2018-04-048 5.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias reguliuojančiųjų institucijų pareigūnų teises atliekant patikrinimą, išskirti į atskirą straipsnį. Nepritarti Įstatymo projekto
pareigūnų teises atliekant patikrinimą, formaliai išskirti į atskirą straipsnį nėra tikslinga, nes Įstatymo projekto 8 straipsnis reglamentuoja priežiūrą (nustato patikrinimų pagrindus, poveikio priemones ir atitinkamai pareigūnų teises ir pareigas atliekant patikrinimus). 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada reguliuojančiosios institucijos gali atlikti asmens veiklos planinį patikrinimą neinformavusios iš anksto asmens apie planinį patikrinimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytais informavimo apie planinį patikrinimą terminais. Nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios nenustato galimybės kituose įstatymuose nustatyti kitokias planinio patikrinimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnį, jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skirsnio (ūkio veiklos subjektų veiklos priežiūra) nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Branduolinės saugos įstatymo 28 straipsnio 11 ir 12 dalis iš esmės analogiškais atvejais yra numatyta galimybė atlikti neplaninius patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti Atsižvelgiant į Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) Tarptautinių pagrindinių saugos standartų
„Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sauga“ (TATENA,
Viena, 2014 m., TATENA saugos standartų serija Nr. GSR, 3 dalis) nuostatas ir siekiant įgyvendinti Lietuvoje
branduolinės bei radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautinės vertinimo misijos ataskaitoje pateiktą pasiūlymą suteikti teisę reguliuojančiosioms institucijoms atlikti planinius nepaskelbtus patikrinimus, šiame Įstatymo projekte tikslinga nustatyti planinių patikrinimų, kai neprivaloma asmens iš anksto informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, pagrindus.
Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatoms, taikomas Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą. Branduolinės saugos įstatymo 28 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nustatyti neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, o Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti planinio patikrinimo, apie kurį nereikia informuoti iš anksto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrindai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte negalima nustatyti analogiškų planinio patikrinimo, apie kurį nereikia informuoti iš anksto, pagrindų kaip Branduolinės saugos įstatyme nustatyti neplaninių patikrinimų pagrindai. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui gali būti pratęstas terminas pažeidimams pašalinti (šio straipsnio 5, 8, 11 dalys) bei nėra aišku, per kokį terminą pareigūnas turi išnagrinėti jam pateiktus dokumentus ir panaikinti darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą (šio straipsnio 12 dalis).
Analogiško turinio pastaba dėl termino pratęsimo taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2, 4 dalių, 27 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Pritarti
43
vietoje žodžio „veikos“ siūlytina įrašyti žodį „veiklos“. Analogiška pastaba išsakytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje vartojamo žodžio „veikos“. Pritarti
7
numatyti, kad „<...> asmuo padarė pažeidimą, išskyrus mažareikšmį teisės aktų reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku kokiomis aplinkybėmis ar tvarka vadovaujantis būtų nustatoma, kad padaryti pažeidimai yra laikomi mažareikšmiais radiacinės ar fizinės saugos pažeidimais, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytina šią nuostatą patikslinti. Analogiško turinio pastabos išsakytinos ir dėl projekto keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 4 punkte, 15 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojamų terminų „mažareikšmius teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimus“. Nepritarti Vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio
apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme. 10.
8
dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 12 dalyje, 29 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vykdančiam ar planuojančiam vykdyti veiklą asmeniui, po nustatyto termino veiklos/akreditacijos pažeidimui pašalinti, dar suteikiamas 5 darbo dienų (ar kitas protingas reguliuojančios institucijos nustatytas terminas) paaiškinti reguliuojančiai institucijai, kaip pažeidimas buvo pašalintas ir pateikti su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas. Atkreiptinas dėmesys, jog paaiškinimas apie pažeidimo pašalinimą yra vienkartinis, ilgo pasirengimo nereikalaujantis veiksmas, o projektu siūlomu atveju reguliuojančioji institucija nepagrįstai ilgai (bent
šiuo laikotarpiu negalėtų imtis jokių veiksmų prieš pažeidėją. Siūlytina minėtas projekto nuostatas tikslinti. Pritarti
4
bei 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog sustabdžius ar panaikinus veiklos registravimą, licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą, veikla turi būti sustabdyta ne vėliau kaip per reguliuojamosios institucijos nustatytą protingą terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog panaikinus veiklos registravimą ar sustabdžius licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą (t.y., netekus teisės užsiimti tam tikra reguliuojama veikla), veikla turėtų būti stabdoma nedelsiant, o ne per protingą terminą. Pritarti
5 12.
Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas turi įvykdyti abi sąlygas, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, ar pakaktų įvykdyti bet kurią vieną sąlygą, kad būtų panaikinamas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 daliai dėl radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 14 daliai dėl pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 daliai dėl eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo. Pritarti Įstatymo projekte nustatyta, kad dokumento turėtojas visais atvejais turi pateikti prašymą panaikinti atitinkamo dokumento galiojimo sustabdymą. Įstatymo projekto atitinkamose nuostatose aiškiai nustatyta išimtis, kad paaiškinimo, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentų, patvirtinančių, kad pažeidimai buvo pašalinti, teikti nereikia, jeigu atitinkamo dokumento turėtojas pats kreipėsi su prašymu sustabdyti atitinkamo dokumento galiojimą. Atsižvelgiant į tai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, tikslinga pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas pateikia reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai šiuos dokumentus:
1) prašymą panaikinti licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą;
2) paaiškinimą, kaip nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas, buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai pašalinti (išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą atvejį).“
65
panaikinamas, jeigu juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintys licenciją ar laikinąjį leidimą, baigėsi likvidavimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo ar reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų panaikinamas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas, jeigu jo turėtojas pasibaigtų reogranizavimo (ypač skaidymo) būdu. Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu juridinis asmuo <...>, turintis pripažinimo pažymėjimą, baigėsi likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 30 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatoms.
Pritarti Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintys turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, baigėsi likvidavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, mirė.“
2
straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti subjektą (-us), kuriam (-iems) turi būti pranešama apie paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus. Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis tikslintina redakciniu požiūriu, pavyzdžiui po žodžių „užterštų objektų tvarkymo“ įrašant žodžius „taisyklių nustatyta“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja Vyriausybę nustatyti pranešimo tvarką, įskaitant ir subjektus, kuriems turi būti pranešta apie paliktuosius radioaktyviuosius šaltinius ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus. Pranešimo (gautos informacijos pasidalijimo) tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintose Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisykles.
Netikslinga įstatymo lygiu nustatyti pranešimo tvarką, nes apie paliktuosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, paliktąsias branduolinio kuro ciklo medžiagas, paliktąsias branduolines ir daliąsias medžiagas ir radionuklidais užterštus objektus gali būti pranešama ne vienai institucijai. Pranešti gali tiek fiziniai (Lietuvos gyventojai, atsitiktinai radę daiktą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu), tiek juridiniai asmenys. Pagal praktinę patirtį, pranešimas gaunamas skirtingais keliais: iš Bendrojo pagalbos centro, gyventojai tiesiogiai skambina Radiacinės saugos centrui ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms (išskyrus Bendrąjį pagalbos centrą), kartais - Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (ar) jam pavaldžioms policijos įstaigoms. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1
dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas (-ai) turi atlikti grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizę. Nepritarti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas Vyriausybei nustatyti grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizės atlikimo tvarką, įskaitant ir subjektus, kurie atliks grėsmių radioaktyviesiems šaltiniams analizę. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3 16.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog reguliuojančioji institucija licencijų ar laikinųjų leidimų turėtojų prašymu organizuoja ketinančių įsidarbinti asmenų tikrinimą kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, įvairius valstybės registrus bei sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant nustatyti, ar ketinantys įsidarbinti asmenys neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už tam tikras veikas, ar nėra įrašyti į įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, neserga įvairiomis ligomis. Atsižvelgiant į tai, jog duomenys apie asmens teistumą bei sveikatos būklę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu priskiriami prie ypatingų asmens duomenų kategorijos, svarstytina, ar atitinkamos registro pažymos, kaip vieno iš darbinimosi metu pateikiamų dokumentų, pateikimo pareigos nevertėtų perkelti pačiam į tam tikras pareigas pretenduojančiam asmeniui. Manytina, kad tai ne tik gerokai paspartintų asmenų skyrimo į tam tikras pareigas procedūras, bet ir būtų apribota darbdavio galimybė gauti daugiau „jautrių“ duomenų, nei yra reikalinga. Nepritarti Kompetentingų valstybės institucijų nuomone, netikslinga nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį kiekvienas fizinis asmuo turėtų kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas dėl šio fizinio asmens tikrinimo ir gauti duomenis. Tikslingiau būtų nustatyti, kad Radiacinės saugos centras licencijų ar laikinųjų leidimų turėtojų prašymu organizuotų fizinių asmenų tikrinimą ir kreiptųsi į kompetentingas institucijas dėl šių fizinių asmenų patikrinimo bei gautų iš kompetentingų institucijų duomenis. 17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
5 17.
Iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl nėra ribojimo dirbti minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims, kurie nėra išklausę radiacinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės saugos klausimais. Taip pat nėra aišku, kodėl tokia pati išimtis dėl 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų asmenų yra taikoma ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje. Nepritarti Įstatymo projekto
projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems avarijų valdymo srityje), kurie nėra išklausę radiacinės saugos mokymo ir neinstruktuoti radiacinės saugos klausimais, nes jų tiesioginės pareigos nėra susijusios su darbu su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
7
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatas, jog darbdaviai privalo užtikrinti, kad nurodyti asmenys būtų instruktuoti ne tik radiacinės, bet ir fizinės saugos klausimas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatų, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas prižiūrėtų minėtų asmenų fizinės saugos instruktavimo reikalavimų. Pritarti Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras prižiūri, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, dirbančius pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais) ir šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytų asmenų bei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų radiacinės ir fizinės saugos mokymo ir instruktavimo reikalavimų. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, dirbančių pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo bei fizinės saugos instruktavimo reikalavimų.“
11
įstatymo 30 straipsnio 5 ir 6 dalis standartinis dokumentas yra patvirtinamas arba suderinamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintina keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalis toje apimtyje, kur nurodytas standartinio dokumento išdavimas. Pritarti Pakeisti 30 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Panaikinus leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinio dokumento galiojimą šio straipsnio
vežti radioaktyviąsias medžiagas išdavimo ar arba standartinio dokumento išdavimo patvirtinimo ar suderinimo ne anksčiau nei po 3 mėnesių nuo leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinio dokumento galiojimo panaikinimo dienos.“
1 20.
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tarptautinėmis organizacijomis“ įrašytini žodžiai „tarptautinėms organizacijoms“. Pritarti
kituose straipsniuose (pavyzdžiui, 9 straipsnio 6 dalis) siūloma nustatyti naujas draudžiamas veiklas ir tiekimo rinkai apribojimus. Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar galiojantys įstatymai nustato pakankamą ir tinkamai diferencijuotą atsakomybę už šių draudžiamų veiklų ir apribojimų nesilaikymą, pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 47 straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių žmonių radiacinę saugą ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinę saugą, nevykdymą ar pažeidimą ir nustato sankcijas. Nėra aišku, ar už projekto 4 ir kituose straipsniuose nustatytų draudimų ar apribojimų pažeidimus asmuo administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas pagal minėtą ANK straipsnį, ar pagal kurį kitą straipsnį. Nepritarti Administracinių nusižengimų kodekso keisti nėra tikslinga, nes už įstatymo projekto 4 ir kituose straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančios redakcijos Administracinio nusižengimo kodekso nuostatas. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
3
nuostatų nėra aišku, kurio – galiojančio ar projekto 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos – Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos reguliuojančios institucijos turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas nelaikytina reguliuojančia institucija.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti tai: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, reguliuojančiosios institucijos, nurodytos Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Radiacinės saugos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. “
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija,
49
dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Reguliuojamoji kontrolė – šiuo įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal kompetenciją įgaliotų reguliuojančiųjų institucijų vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.“
atominės energetikos saugos inspekcija,
50
dalį ir ją išdėstyti taip: „50.
Reguliuojančioji institucija – institucija, šiuo įstatymu ar Vyriausybės įgaliota pagal kompetenciją vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.“
atominės energetikos saugos inspekcija,
išdėstyti taip: „7 straipsnis. Reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija“. Pritarti
atominės energetikos saugos inspekcija,
1
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Reguliuojančioji Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę:“. Pritarti Pateiktas pasiūlymas sutampa su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados Nr. XIIIP-1835 4 pastaba. Redakciniu požiūriu tikslinga papildyti siūlomą Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies pirmają pastraipą po žodio „kontrolę“ žodžiais: „kuri atlieka šias funkcijas“ ir išdėstyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą taip: „1. Reguliuojančioji Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:“. 5. Radiacinės saugos centras, 2018-05-171733 1.
Įvertinus skirtingų pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių keliamą riziką žmonių sveikatai ir siekiant sumažinti administracinę naštą veiklos su mažiausią riziką žmonių sveikatai keliančiais V pavojingumo kategorijos radioaktyviaisiais šaltiniais vykdytojams, tikslinga Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyti, kad licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas privalo paskirti asmenis, atsakingus už didžiausią riziką keliančių I, II, III ir IV pavojingumo kategorijų radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą (netaikant šios pareigos licencijos ar laikinojo leidimo turėtojui, vykdančiam veiklą su mažiausią riziką žmonių sveikatai keliančiais V pavojingumo kategorijos radioaktyviaisiais šaltiniais). Siūlome išdėstyti Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalies 3 punktą taip: „3) paskirti asmenis, atsakingus už I,
saugą;“. Pritarti
4
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą, tikslinga Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų tvarkymo tikslą ir įpareigojančiomis reguliuojančiąją instituciją užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį 4 dalimi (ir atitinkamai Įstatymo projekto 7 straipsnį 4 dalimi): „4.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, gautus iš asmenų, planuojančių vykdyti veiklą, veiklos vykdytojų ir asmenų, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau kurių vykdoma veikla gali turėti įtakos žmonių ir aplinkos apšvitai jonizuojančiąja spinduliuote ir (ar) vykdant tokią veiklą yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, asmenų, vykdančių radiacinės ir (ar) fizinės saugos mokymą, bei asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti ar atliekančių visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, be asmens sutikimo nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą.“ Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, būtina Įstatymo projekto 8 straipsnio 13 dalyje nurodyti, kad reguliuojančioji institucija tvarko išskirtinę asmens duomenų kategoriją – sveikatos duomenis, kuriems taikomi griežtesni asmens duomenų apsaugos reikalavimai.
Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 13 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) peržiūrėti dokumentus ir skaitmeninėse
ir kitose laikmenose esančią informaciją, asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, kurie reikalingi prižiūrėti, kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų, gauti jų kopijas ar išrašus;“. Atitinkamai būtina išdėstyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 13 dalies 5 punktą taip: „5) laikinai paimti dokumentus ir skaitmenines ir kitas laikmenas, kuriose saugoma informacija, asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, ir (ar) daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės atliekant pažeidimo tyrimą, pateikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą;“. Pritarti Siekiant įgyvendinti reglamentą (ES) 2016/679 ir užtikrinti asmens duomenų saugą, tikslinga atsižvelgti į pasiūlymą papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį 4 dalimi, nustatančia Radiacinės saugos centro teisę pagal Įstatymo projekte nustatytą kompetenciją tvarkyti asmens duomenis, ir ją išdėstyti taip: „4.
Radiacinės saugos centras, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, gautus iš asmenų, planuojančių vykdyti veiklą, veiklos vykdytojų ir asmenų, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau kurių vykdoma veikla gali turėti įtakos žmonių ir aplinkos apšvitai jonizuojančiąja spinduliuote ir (ar) vykdant tokią veiklą yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, asmenų, vykdančių radiacinės ir (ar) fizinės saugos mokymą, bei asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti ar atliekančių visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir
(ar) apšvitos dozių įvertinimą, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų. Radiacinės saugos centras privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, be asmens sutikimo nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą.“ Pritarti pateiktam pasiūlymui ir papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį 4 dalimi: „4.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, gautus iš asmenų, planuojančių vykdyti branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tokios veiklos vykdytojų, asmenų, vykdančių radiacinės saugos mokymą, bei branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybų, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, įskaitant sveikatos duomenis, be asmens sutikimo nebūtų atskleisti, išskyrus atvejus, kai tokių duomenų atskleidimas numatytas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą.“
1
3Atsižvelgiant į tai, kad asmenys,
įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekantys matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą (išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą tik branduolinės energetikos objektuose) pripažįstami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus (toliau – matavimai) ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą tik branduolinės energetikos objektuose, gali atlikti tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būdami pripažinti reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir turėdami šios reguliuojančiosios institucijos išduotą asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas). Branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybos turi būti pripažintos reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, šios reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka ir turėti šios reguliuojančiosios institucijos išduotą pripažinimo pažymėjimą.“ Pritarti Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiantys atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus (toliau – matavimai) ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą tik branduolinės energetikos objektuose, gali atlikti tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būdami pripažinti reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ir turėdami šios reguliuojančiosios institucijos Radiacinės saugos centro išduotą asmens ar dozimetrijos tarnybos, atliekančios matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo pažymėjimą (toliau – pripažinimo pažymėjimas). Branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybos turi būti pripažintos reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, šios reguliuojančiosios institucijos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka ir turėti šios reguliuojančiosios institucijos išduotą pripažinimo pažymėjimą.“
18
reglamentuojamas asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekančių matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, įspėjimas apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, taip pat pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekte tikslinga reglamentuoti, kaip reguliuojančiosios institucijos nustatys pažeidimus, dėl kurių turi būti įspėjama apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, sustabdomas ar panaikinamas pripažinimo pažymėjimo galiojimas. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 28 straipsnį 18 ir 19 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„18. Reguliuojančioji institucija, nurodyta
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, prižiūri, kaip asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekantys matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą tik branduolinės energetikos objektuose, laikosi sveikatos apsaugos ministro nustatytų jų pripažinimo reikalavimų. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, prižiūri, kaip branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybos laikosi šios reguliuojančiosios institucijos nustatytų jų pripažinimo reikalavimų. 19. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, vykdydamos šio straipsnio 18 dalyje nurodytų asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekančių matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, priežiūrą, teikia jiems privalomus vykdyti nurodymus pašalinti nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių jų pripažinimo reikalavimus, pažeidimus.“ Pritarti Pritarti pateiktam pasiūlymui ir Įstatymo projekto 28 straipsnį papildyti 18 dalimi: „18.
Radiacinės saugos centras prižiūri, kaip asmenys, įskaitant dozimetrijos tarnybas, atliekantys matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, išskyrus branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybas ir kitus asmenis, kurie atlieka matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą tik branduolinės energetikos objektuose, laikosi sveikatos apsaugos ministro nustatytų jų pripažinimo reikalavimų. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip branduolinės energetikos objektų dozimetrijos tarnybos laikosi šios reguliuojančiosios institucijos nustatytų jų pripažinimo reikalavimų.“
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2018 m, balandžio18 d. sprendimo Nr. lll-S-1 0 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XI1IP-1835(ES) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 24, 25 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1836(ES) svarstymo parengiamųjų darbų“ 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - Ministerija) informuoja, kad pritaria pirmiau nurodytiems įstatymų projektams. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1835(ES) (toliau - Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1836(ES) rengimo iniciatorė yra Ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-481 „Dėl darbo grupės 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Radiacinės saugos centro vadovas. Ministerija pritartų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Irenos Degutienės 2018 m. balandžio 9 d. pasiūlyme dėl Įstatymo projekto pateiktiems pasiūlymams dėl Radiacinės saugos centro įvardijimo reguliuojančiąja institucija, vykdančia žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
49 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalyje pateiktą sąvoką „reguliuojamoji kontrolė“ tikslinga patikslinti, atsižvelgiant į tikslinamą įstatymo projekto 6 straipsnį, kuriame Radiacinės saugos centras įvardijamas kaip reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Reguliuojamoji kontrolė – šiuo įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal kompetenciją įgaliotų reguliuojančiųjų institucijų vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.“ Pritarti iš dalies Pateiktas pasiūlymas susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados 4 pastaba ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktu 1 pasiūlymu. Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „49. Reguliuojamoji kontrolė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal kompetenciją įgaliotų reguliuojančiųjų institucijų Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pagal kompetenciją vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.“ 2.
50 Argumentai: Žr. argumentus pateiktus dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Reguliuojančioji institucija – institucija, šiuo įstatymu ar
Vyriausybės įgaliota pagal kompetenciją vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.“ Pritarti iš dalies Pateiktas pasiūlymas susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-04-04 išvados 4 pastaba ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2018-05-07 raštu Nr. (3.9-43) 22.1-400 pateiktu 1 pasiūlymu. Įstatymo projekto 2 straipsnio 50 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„50. Reguliuojančioji institucija – institucija, Vyriausybės
įgaliota Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją įgalioti vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.“ 3.
2 Argumentai: Tikslinga patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio
nuostata, suponuojama šio principo, kad reguliuojančioji instituciją turi būti ne tik nepriklausoma, bet jos struktūra, kompetencija ir aprūpinimas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais turi atitikti vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą. Tai nustatyta ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros
principas. Radiacinei saugai užtikrinti turi būti sukurta ir palaikoma veiksminga reglamentavimo ir priežiūros sistema, apimanti ir nepriklausomą reguliuojančiąją instituciją, kurios struktūra, kompetencija ir aprūpinimas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais atitiktų vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą. Radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra turi būti proporcingi apšvitos, kuri atsiranda dėl tam tikrų veiklos rūšių, dydžiui ir tikimybei, taip pat poveikiui, kurį gali daryti radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiacinę saugą;“. Pritarti 4.
Degutienė, 2018-04-096 Argumentai: Išlaikant įstatyminį ryšį su Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymais, siūloma nurodyti reguliuojančiosios institucijos radiacinės saugos klausimais pavadinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kurios nare Lietuvos Respublika yra nuo 1994 m. ir gauna technine pagalba, rekomenduoja reguliuojančiąją instituciją, nurodant jos pavadinimą, įteisinti įstatymo lygiu. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę Radiacinės saugos centras“. Pritarti
1 Argumentai: Žr. argumentus pateiktus dėl įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimo pakeitimo. Taip pat įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje tikslinga nurodyti, kad Radiacinės saugos centras atlieka kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio žmonių apšvitos stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose, nes ši funkcija apima ir gyventojų patiriamą apšvitą, kurią lemia ir branduolinės energetikos objektai, kurių reguliuojamosios kontrolės Radiacinės saugos centras nevykdo. Ši funkcija leistų Radiacinės saugos centrui gauti žmonių apšvitos stebėsenai vykdyti būtinus duomenis. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Civilinės saugos įstatymo suvestinės redakcijos 9 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Tokiam planui parengti būtina atlikti radiologinių ir branduolinių avarijų keliamų pavojų ir rizikos analizę.
Pagal Branduolinės energijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai branduolinių ir radiologinių avarijų atveju įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti. Siekiant išlaikyti teisinį vientisumą, būtina Radiacinės saugos centrui pavesti atlikti radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Reguliuojančioji Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
2) atlieka kaip visuomenės sveikatos rizikos veiksnio žmonių apšvitos stebėseną planuojamose, esamose ir avarinėse apšvitos situacijose;
3) pagal kompetenciją atlieka radiologinių avarijų, išskyrus radiologines avarijas branduolinės energetikos objektuose, pavojų ir rizikos analizę, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti ar pakeisti;
24) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytas funkcijas.“ Pritarti 6.
Lietuvos Respublikos Seimo narė Irena Degutienė, 2018-04-09 Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą verslui ir sistemiškiau išdėstyti registruojamų veiklų rūšis, tikslinga patikslinti įstatymo projekto 1 priede pateikto registruojamų veiklų rūšių sąrašo 5, 10 ir 11 punktus. Pasiūlymas: Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo
kategorijos radioaktyviaisiais šaltiniais, išskyrus tokių radioaktyviųjų šaltinių naudojimą medicinoje ir veterinarijoje in vivo. 2. Veikla su stacionariais lygio, tankio, drėgmės matuokliais, turinčių savo sudėtyje IV pavojingumo kategorijos uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių. 3. Veikla su bagažo saugumo kontrolės rentgeno prietaisais, išskyrus stacionarias geležinkelio riedmenų ir stacionarias bei mobilias transporto priemonių kontrolės rentgeno sistemas. 4.
rentgeno spektrometrais. 5. Veikla su rentgeno optikos įrenginiais, svetimkūnių paieškos sistemomis, rentgeno analizatoriais ir kitais rentgeno įrenginiais, išskyrus rentgeno įrenginius, kuriuos naudojant žmonės patiria medicininę apšvitą ar nemedicininę apšvitą vaizdo gavimo tikslais, ir rentgeno įrenginius, kurių anodinė įtampa didesnė nei 75 kV, taip pat veikla su uždaro tipo rentgeno įrenginiais, skirtais kokybės patikrai. 6. Veikla su odontologinėje praktikoje naudojamais intraoraliniais dantų rentgeno aparatais. 7. Veikla su medicininiais kaulų mineralinio tankio rentgeno matuokliais. 8. Veikla su šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojančiais prietaisais. 9. Prekyba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus prekybą I, II, III pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais. 10. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, skirtų vykdyti šio priedo 1 ir 2 –8 punktuose nurodytą registruojamą veiklą, priežiūra, remontas ir montavimas. 11. Radioaktyviųjų šaltinių, skirtų vykdyti šio priedo 1 ir 2 punktuose nurodytą veiklą, V pavojingumo kategorijos radioaktyviųjų šaltinių vežimas. 12. Veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, išskyrus branduolinės energetikos objekte, pas kitą asmenį, turintį licenciją, kai darbuotojai priskiriami B kategorijos darbuotojams. 13. Veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje branduolinės energetikos objekto stebimojoje zonoje, kai darbuotojai priskiriami B kategorijos darbuotojams. 14.
14Veikla gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų nulemtos spinduliuotės aplinkoje, kai:
14.1. darbo vietose, kuriose, nepaisant veiksmų, kurie buvo taikyti optimizuojant radiacinę saugą, metinis vidutinis radono tūrinis aktyvumas ir toliau viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytą atskaitos lygį;
radioaktyviosiomis medžiagomis, nustatyta sveikatos apsaugos ministro, kai tokia veikla nulemia darbuotojų metines efektines dozes, viršijančias 1 mSv;
apšvitos situacijos, į kurią būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu ir kuriai taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nustatyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą, sąlygomis, kai tokia veikla nulemia darbuotojų metines efektines dozes, viršijančias 1 mSv;
viršija 6 mSv.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1835(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas,
5 Siekiant įstatymo nuostatų reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo siūloma, pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apšvitą patiriantis darbuotojas (toliau – darbuotojas) – darbuotojas, kaip nustatyta Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje kodekse, kuris patiria apšvitą darbo metu vykdydamas veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti apšvitos dozes, viršijančias bet kurią iš gyventojams nustatytų ribinių dozių.
Šiame įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas fizinis asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymą, ir fizinis asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymo 9 straipsnį įstatymą.“
2Sveikatos reikalų komitetas,
10 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 10 punkte minima „žmogaus nereguliuojama veikla“ nėra suprantama taip, kaip nurodyta įstatymo projekto
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ apibrėžime ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti 3 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) apsaugos nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės principas. Turi būti taikomos pagrįstos ir optimizuotos priemonės apsaugai nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio apsaugos nuo gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės arba jonizuojančiosios spinduliuotės, susidariusios dėl veiklos, kuriai nebuvo taikoma reguliuojamoji kontrolė, principas. Turi būti taikomos pagrįstos ir optimizuotos priemonės apsaugai nuo gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės arba jonizuojančiosios spinduliuotės, susidariusios dėl veiklos, kuriai nebuvo taikoma reguliuojamoji kontrolė, poveikio.“
3Sveikatos reikalų komitetas,
4 Siekiant teisinio aiškumo pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tiekti rinkai vartojimo gaminius, kurie neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, draudžiama.“
4Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-0610 Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti su Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 ir 6 dalimis, tikslinga patikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio nuostatas, susijusias su pranešimu apie vartojamųjų gaminių numatomą naudojimą. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis tikslinga pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Pranešimas apie veiklą 1.
veiklą, reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui turi pranešti apie:
1) veiklą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
2) vartojimo gaminio, kurio naudojimas anksčiau nebuvo sveikatos apsaugos ministro pripažintas pagrįsta veikla, gamybą ar, importą ir numatomą naudojimą;
3) darbo vietas, kuriose, nepaisant veiksmų, kurie buvo taikyti optimizuojant radiacinę saugą, metinis vidutinis radono tūrinis aktyvumas viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytą atskaitos lygį;
4) esamas apšvitos situacijas, į kurias būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu ir kurioms taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nustatyti veiklai šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą;
5) apie sveikatos apsaugos ministro nustatytas veiklas, kurių metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, dėl kurių darbuotojai ar gyventojai patiria apšvitą, į kurią būtina atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu;
6) veiklas, kurių metu naudojamos arba gali susidaryti medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, kurios gali patekti į vandenį ir lemti geriamojo vandens užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis ar nepagrįstą gyventojų su maistu gaunamą apšvitą. 2. Asmenys, planuojantys vykdyti pagrįstą branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo apie tai pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai. 3. Jeigu pateikiamas prašymas registruoti veiklą arba paraiška išduoti licenciją ar prašymas išduoti laikinąjį leidimą, atskiras pranešimas neteikiamas. 4.
4Pranešimas apie pagrįstą veiklą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje,
neteikiamas, jeigu:
1) vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio
kriterijais ir sveikatos apsaugos ministro nustatytais nereguliavimo lygiais, veikla priskiriama nereguliuojamajai veiklai. Ši nuostata netaikoma, jeigu veikla vykdoma su keliais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kurių visuma neatitinka nereguliuojamosios veiklos ir nebekontroliavimo kriterijų ar viršijami nereguliavimo lygiai;
2) vykdoma veikla su medžiagomis, kurios susidarė įteisintos veiklos metu ir kuriose radionuklidų savitasis aktyvumas neviršija nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių arba kurių radioaktyvusis užterštumas susidarė dėl leidžiamų išmesti į aplinką radionuklidų.“
5Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-06 Vertinant jonizuojančiosios spinduliuotės keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir siekiant Lietuvoje nustatyti konkrečiai už tai atsakančias institucijas, Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje tikslinga įvardinti konkrečią reguliuojančiąją instituciją, vykdančią žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, o ir kitose Įstatymo projekto nuostatose tikslinga nurodyti reguliuojančiosios institucijos pavadinimą. Tikslinga pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių
ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę Radiacinės saugos centras“ „1.
Reguliuojančioji Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
2) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytas funkcijas. 2. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtra ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu vykdant veiklą. 3. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, privalo užtikrinti asmens, kuris kreipėsi į reguliuojančiąją instituciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrą su prašymu registruoti veiklą, paraiška išduoti licenciją ar prašymu išduoti laikinąjį leidimą arba kitą dokumentą, taip pat veiklos vykdytojo ar kito asmens, turinčio reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro išduotą dokumentą, komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir
(ar) kitos konfidencialios informacijos apsaugą.
Suinteresuoti asmenys turi teisę teikti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui prašymus dėl jų komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir (ar) kitos konfidencialios informacijos apsaugos, kurie neturi nepagrįstai apsunkinti reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro funkcijų įgyvendinimo.“
6Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-06 Vertinant jonizuojančiosios spinduliuotės keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir siekiant Lietuvoje nustatyti konkrečiai už tai atsakančias institucijas, Įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje tikslinga įvardinti konkrečią reguliuojančiąją instituciją, vykdančią branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę, o ir kitose Įstatymo projekto nuostatose tikslinga nurodyti reguliuojančiosios institucijos pavadinimą. Tikslinga pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 1.
Reguliuojančioji Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra reguliuojančioji institucija, vykdanti branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę, kuri atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina valstybės radiacinės saugos politiką, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;
2) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytas funkcijas. 2. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, vykdydama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą funkciją, susijusią su teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų, dirbančių branduolinės energetikos objektuose, taip pat kitų asmenų, vykdančių veiklą branduolinės energetikos objektuose, ir lankytojų radiacinės saugos reikalavimus, rengimu, šiuos teisės aktų projektus turi suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos funkcijos yra atskirtos nuo kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtra ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu vykdant branduolinės energetikos srities veiklą.“ Pritarti 7.
Sveikatos reikalų komitetas,
49 Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime ir
reguliuojančiąsias institucijas, būtina patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 dalyje pateiktą sąvokos „reguliuojamoji kontrolė“ apibrėžimą, nurodant reguliuojančiųjų institucijų, vykdančių reguliuojamąją kontrolę, pavadinimus. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:
„49. Reguliuojamoji kontrolė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal
kompetenciją Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įgaliotų reguliuojančiųjų institucijų pagal kompetenciją vykdomas radiacinės saugos ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reglamentavimas, radiacinės saugos vertinimas, veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, reikalavimų vykdymo priežiūra, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų.“
8Sveikatos reikalų komitetas,
50 Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime ir
reguliuojančiąsias institucijas, būtina patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 50 dalyje pateiktą sąvokos „reguliuojančioji institucija“ apibrėžimą, nurodant reguliuojančiųjų institucijų, vykdančių reguliuojamąją kontrolę, pavadinimus.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Reguliuojančioji institucija – institucija, Vyriausybės
Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija šiuo įstatymu įgalioti pagal kompetenciją vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir radioaktyviųjų šaltinių fizinę saugą, nustatytą žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliuojamąją kontrolę.“
9Sveikatos reikalų komitetas,
1 Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus Įstatymo projekto 2 straipsnio 49 ir 50 dalis, Vyriausybės pavadinimas pirmą kartą vartojamas Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje, todėl jis rašomas nesutrumpintas, o Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje bei 7 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje įvardinamos konkrečios reguliuojančiosios institucijos. Dėl minėtų priežasčių tikslinga pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinio radiacinės saugos valdymo
funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.“
10Sveikatos reikalų komitetas,
2018-06-068 Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Priežiūra 1.
1Reguliuojančiosios institucijos,
nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, veiklos vykdytojai ir asmenys, kurių veiklos nereikia įteisinti, tačiau kurių vykdoma veikla gali turėti įtakos žmonių ir aplinkos apšvitai jonizuojančiąja spinduliuote ir (ar) vykdant tokią veiklą yra tikimybė nustatyti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą objektą, laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų. 2. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras priežiūrą vykdo sveikatos apsaugos ministro nustatyta priežiūros vykdymo tvarka, reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – šios reguliuojančiosios institucijos nustatyta priežiūros vykdymo tvarka. 3.
3Reguliuojančiosios institucijos,
nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens veiklos planinį patikrinimą, neinformavusios iš anksto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens apie planinį patikrinimą Viešojo administravimo įstatyme nustatytais informavimo apie planinį patikrinimą terminais šiais atvejais:
1) kai nėra galimybių šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens informuoti apie patikrinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje laikinumo;
2) kai patikrinimas yra atliekamas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens nusistatytą vykdomos veiklos tvarkaraštį, kai, atsižvelgiant į šį tvarkaraštį, nėra galimybių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį informuoti apie patikrinimą;
3) kai vykdoma planuota importuojamų ar eksportuojamų prekių priežiūra ir nėra iš anksto žinomas konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, jo veiklos vieta ar laikas. 4. Be Viešojo administravimo įstatyme nurodytų pagrindų, reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo
centras ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pagal kompetenciją gali atlikti neplaninius patikrinimus šiais atvejais:
1) įvykus radiologiniam incidentui ar radiologinei avarijai;
2) gavus informacijos, kad vykdant veiklą gali įvykti radiologinis incidentas ar radiologinė avarija;
3) prieš išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą, prieš registruojant veiklą arba prieš pakeičiant licencijoje ar laikinajame leidime nustatytas veikos sąlygas. 5.
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnai šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims teikia privalomus vykdyti nurodymus pašalinti nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir
(ar) fizinę saugą, pažeidimus (toliau – pažeidimai), įspėja apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir (ar) sustabdo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir šiais atvejais, atsižvelgdami į pažeidimams pašalinti būtinas įgyvendinti priemones bei radiacinės ir (ar) fizinės saugos reikalavimus, nustato protingus terminus pažeidimams pašalinti (kurie, jeigu nekyla grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, nėra daroma žala aplinkai, negali būti ilgesni kaip 2 mėnesiai nuo privalomojo vykdyti nurodymo pašalinti pažeidimus pateikimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip), taiko kitas šiame įstatyme (panaikina veiklos registravimą, sustabdo ar panaikina licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą) ir kituose įstatymuose nurodytas poveikio priemones. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens motyvuoto prašymo pratęsti terminą pažeidimams pašalinti gavimo dienos, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti. 6. Privalomi vykdyti nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus teikiami nustačius, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, reikalavimus. 7.
7Jeigu reguliuojančiosios institucijos,
nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas patikrinimo metu nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo padarė pažeidimą, išskyrus mažareikšmį teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir
(ar) fizinę saugą, pažeidimą, šios reguliuojančiosios institucijos pareigūnas įspėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir nustato terminą pažeidimui pašalinti. Darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu gali būti sustabdytas be įspėjimo šio straipsnio 9 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais. 8. Šio straipsnio
buvo įspėtas apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino pažeidimui pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, pareigūno nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti. 9.
9Reguliuojančiosios institucijos,
nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas sustabdo darbą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, jeigu nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo:
1) vykdydamas veiklą pažeidė radiacinės ar fizinės saugos reikalavimus, dėl kurių kilo grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, buvo daroma žala aplinkai;
2) nustatyta tvarka laiku ir išsamiai neinformavo reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos apie įvykusį radiologinį incidentą ar radiologinę avariją ir nesiėmė priemonių, kad būtų pašalintas jų žalingas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai bei padariniai;
3) vykdė neįteisintą veiklą;
4) įspėtas dėl pažeidimų apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, išskyrus mažareikšmius teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę ir (ar) fizinę saugą, pažeidimus, per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytą terminą šių pažeidimų nepašalino. 10.
10Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo,
per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, pareigūno nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino pažeidimui pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti prašymą panaikinti darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas. 11.Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, pareigūno nustatytas terminas pažeidimui, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, pašalinti gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti. 1211.
dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnas, per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjęs šio straipsnio 10 dalyje nurodytus šiuos dokumentus ir nustatęs, kad pažeidimas, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytą terminą buvo pašalintas, panaikina darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą. 1312.
ir 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą, turi šias teises:
1) priežiūros tikslais atlikdami patikrinimus, dalyvaujant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens atstovui, lankytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens veiklos vietoje (patekti į šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens patalpas, teritoriją ir transporto priemones);
2) peržiūrėti dokumentus ir skaitmeninėse ir kitose laikmenose esančią informaciją, asmens duomenis, kurie reikalingi prižiūrėti, kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo laikosi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę ir fizinę saugą, nustatytų reikalavimų, gauti jų kopijas ar išrašus;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens vadovo ar jo įgaliotų asmenų, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į reguliuojančiosios institucijos patalpas;
4) atlikti radiologinius tyrimus ir paimti ėminius radiologiniams tyrimams;
5) laikinai paimti dokumentus ir skaitmenines ir kitas laikmenas, kuriose saugoma informacija, asmens duomenys, ir (ar) daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės atliekant pažeidimo tyrimą, pateikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir
(ar) daiktų poėmio ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą;
6) tikrindami ir tirdami pažeidimus, naudoti technines priemones, įskaitant fotografavimo, filmavimo ir garso įrašymo įrangą;
7) kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose priežiūros vykdymą, nustatytas teises. 1413. Reguliuojančiųjų institucijų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnų reikalavimai, pateikti vykdant priežiūrą, yra privalomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.“ Pritarti 11.
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, vykdantis registruotą veiklą, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą veiklos registravimo panaikinimą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino pažeidimams pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimus, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne trumpiau kaip 5 darbo dienoms nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu asmuo, vykdantis registruotą veiklą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.“
12Sveikatos reikalų komitetas,
2 Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino pažeidimams pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo
centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne trumpiau kaip 5 darbo dienoms nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.“
13Sveikatos reikalų komitetas,
4 Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija priėmęusi sprendimą sustabdyti licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 6 mėnesių nuo sprendimo dėl licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymo gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti.
Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.“
14Sveikatos reikalų komitetas,
9 Pakeisti 27 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nustatęčiusi, kad fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, nepateikė reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų ar informacijos šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, raštu įspėja fizinį asmenį, turintį radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti. Fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs šioje dalyje nurodytą pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas.
Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
15Sveikatos reikalų komitetas,
12 Pakeisti 28 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija raštu įspėjusi asmenį, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintį pripažinimo pažymėjimą, apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, nustačiusi šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą, nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti.
Asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintis pripažinimo pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintis pripažinimo pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
16Sveikatos reikalų komitetas,
9 Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, nustačiusi, kad fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, nevykdė šio straipsnio 8 dalyje nurodytos pareigos, raštu įspėja fizinį asmenį, turintį eksperto pažymėjimą, apie galimą eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti. Fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“ Pritarti 17.
Sveikatos reikalų komitetas,
43 Siekiant ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidą, tikslinga pakeisti 8 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prieš išduodant licenciją ar laikinąjį
leidimą, prieš registruojant veiklą arba prieš pakeičiant licencijoje ar laikinajame leidime nustatytas veikos veiklos sąlygas.“
18Sveikatos reikalų komitetas,
4 Siekiant ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidą, tikslinga pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys (išskyrus asmenis, dirbančius pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais) ir šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys būtų instruktuoti radiacinės saugos klausimais, o darbuotojai, dirbantys su I, II, III ir IV pavojingumo kategorijų radioaktyviaisiais šaltiniais, ir asmenys, atsakingi už fizinę saugą, išskyrus darbuotojus ir asmenis, atsakingus už fizinę saugą, dirbančius pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, būtų instruktuoti fizinės saugos klausimais sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Darbdaviai privalo užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, dirbantys pas veikos veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys būtų instruktuoti radiacinės ir fizinės saugos klausimais reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nustatyta tvarka.“
19Sveikatos reikalų komitetas,
8 Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, dėl kurio buvo įspėtas apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas.
Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
20Sveikatos reikalų komitetas,
10 Pakeisti 8 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūno nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti prašymą panaikinti darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir su pažeidimo pašalinimu susijusių dokumentų kopijas.“ Pritarti 21.
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, vykdantis registruotą veiklą, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą veiklos registravimo panaikinimą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iki termino pažeidimams pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo
centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimus, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas, jeigu asmuo, vykdantis registruotą veiklą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.“ Pritarti 22.
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo iki termino pažeidimams pašalinti pabaigos reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai buvo pašalinti. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimų ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimams pašalinti.“
23Sveikatos reikalų komitetas,
9 Pakeisti 27 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nustatęčiusi, kad fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, nepateikė reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų ar informacijos šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, raštu įspėja fizinį asmenį, turintį radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti. Fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs šioje dalyje nurodytą pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas.
Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas, jeigu fizinis asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
24Sveikatos reikalų komitetas,
9 Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija nustatęčiusi, kad fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, nevykdė šio straipsnio 8 dalyje nurodytos pareigos, raštu įspėja fizinį asmenį, turintį eksperto pažymėjimą, apie galimą eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti.
Fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas, jeigu fizinis asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
25Sveikatos reikalų komitetas,
12 Pakeisti 28 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija raštu įspėjusi asmenį, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintį pripažinimo pažymėjimą, apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, nustačiusi šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą, nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo įspėjimo apie galimą pripažinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą pažeidimui pašalinti. Asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintis pripažinimo pažymėjimą, per nustatytą terminą pašalinęs šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pažeidimą, turi apie tai per 5 darbo dienas nuo pažeidimo pašalinimo dienos iki termino pažeidimui pašalinti pabaigos raštu pranešti reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir pateikti paaiškinimą, kaip pažeidimas buvo pašalintas, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimas buvo pašalintas. Reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytas terminas pažeidimui pašalinti gali būti pratęstas, jeigu asmuo, įskaitant dozimetrijos tarnybą, turintis pripažinimo pažymėjimą, dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negali pašalinti pažeidimo ir pateikia motyvuotą prašymą pratęsti terminą pažeidimui pašalinti.“
26Sveikatos reikalų komitetas,
4 Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Panaikinus veiklos registravimą, veikla turi būti sustabdyta ne vėliau kaip per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, pareigūno nustatytą protingą terminą. Veiklos registravimo panaikinimas nepanaikina asmens, vykdžiusio registruotą veiklą, atsakomybės už radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą.“
27Sveikatos reikalų komitetas,
7 Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Sustabdžius arba panaikinus licencijos ar laikinojo leidimo galiojimą, veikla turi būti sustabdyta ne vėliau kaip per reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, pareigūno nustatytą protingą terminą. Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas nepanaikina licencijos ar laikinojo leidimo turėtojo atsakomybės už radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą.“
28Sveikatos reikalų komitetas,
5 Įstatymo projekte nustatyta, kad dokumento turėtojas visais atvejais turi pateikti prašymą panaikinti atitinkamo dokumento galiojimo sustabdymą. Įstatymo projekto atitinkamose nuostatose aiškiai nustatyta išimtis, kad paaiškinimo, kaip pažeidimai buvo pašalinti, ir dokumentų, patvirtinančių, kad pažeidimai buvo pašalinti, teikti nereikia, jeigu atitinkamo dokumento turėtojas pats kreipėsi su prašymu sustabdyti atitinkamo dokumento galiojimą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas pateikia Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, šiuos dokumentus:
1) prašymą panaikinti licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą;
2) paaiškinimą, kaip nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas, buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai pašalinti (išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą atvejį).“
29Sveikatos reikalų komitetas,
11 Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu asmuo, turintis radiacinės saugos atestavimo pažymėjimą ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimą, pateikė reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai šiuos dokumentus:
1) prašymą panaikinti radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą;
2) paaiškinimą, kaip nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas radiacinės saugos atestavimo pažymėjimo ir (ar) fizinės saugos atestavimo pažymėjimo galiojimas, buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai pašalinti (išskyrus šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytą atvejį).“
30Sveikatos reikalų komitetas,
11 Pakeisti 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu asmuo, turintis eksperto pažymėjimą, pateikė reguliuojančiajai institucijai, nurodytai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ar 7 straipsnio 1 dalyje, šiuos dokumentus:
1) prašymą panaikinti eksperto pažymėjimo galiojimo sustabdymą;
2) paaiškinimą, kaip nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas eksperto pažymėjimo galiojimas, buvo pašalinti, ir dokumentus, patvirtinančius, kad pažeidimai pašalinti (išskyrus šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytą atvejį).“
31Sveikatos reikalų komitetas,
65 Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintys turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, baigėsi likvidavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, turintis licenciją ar laikinąjį leidimą, mirė.“
32Sveikatos reikalų komitetas,
33 Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, vykdantis registruotą veiklą, baigėsi likvidavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, vykdantis registruotą veiklą, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, vykdantis registruotą veiklą, mirė. Pritarti 33.
33Sveikatos reikalų komitetas,
154 Pakeisti 28 straipsnio 15 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintys turintis pripažinimo pažymėjimą, baigėsi likvidavimo arba reorganizavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis pripažinimo pažymėjimą, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, turintis pripažinimo pažymėjimą, mirė.“
34Sveikatos reikalų komitetas,
103 Pakeisti 30 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinį dokumentą, baigėsi likvidavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinį dokumentą, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinį dokumentą, mirė.“ Pritarti 35.
Sveikatos reikalų komitetas,
83 Pakeisti 31 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, baigėsi likvidavimo buvo likviduotas ar reorganizuotas prijungimo (kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, prijungiamas prie kito juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), sujungimo, išdalijimo ar padalijimo būdu, fizinis asmuo, turintis leidimą vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu, mirė.“
36Sveikatos reikalų komitetas,
7 Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Radiacinės saugos centras prižiūri, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, dirbančius pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais) ir šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytų asmenų bei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų radiacinės ir fizinės saugos mokymo ir instruktavimo reikalavimų. Reguliuojančioji institucija, nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, dirbančių pas veiklos vykdytojus, vykdančius branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų radiacinės saugos mokymo ir instruktavimo bei fizinės saugos instruktavimo reikalavimų.“
37Sveikatos reikalų komitetas,
11 Pakeisti 30 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Panaikinus leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinio dokumento galiojimą šio straipsnio
leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas išdavimo ar arba standartinio dokumento išdavimo patvirtinimo ar suderinimo ne anksčiau nei po 3 mėnesių nuo leidimo vežti radioaktyviąsias medžiagas ar standartinio dokumento galiojimo panaikinimo dienos.“
38Sveikatos reikalų komitetas,
1 Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybės įgaliotosios institucijos pagal kompetenciją privalo bendradarbiauti ir teikti informaciją tarptautinėmis organizacijomis tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių įgaliotosioms institucijoms šiais atvejais:
1) įvykus avarijai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kai tikėtina, kad užsienio valstybės teritorijoje įvykusi avarija turės radiologinių padarinių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiais atvejais Vyriausybės įgaliotosios institucijos pagal kompetenciją tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių, kurios gali būti susijusios su tokia avarija arba kurių teritorijoje tokia avarija gali turėti radiologinių padarinių, įgaliotosioms institucijoms privalo teikti informaciją apie apšvitos situacijos įvertinimą, koordinuoti taikomus ir planuojamus taikyti apsaugomuosius veiksmus ir visuomenei teikiamą informaciją, naudojantis dvišalėmis arba tarptautinėmis keitimosi informacija sistemomis, tačiau tai neturi trukdyti informuoti visuomenę ir taikyti apsaugomuosius veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) kai turima informacijos apie Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastus, pavogtus ar aptiktus didelio aktyvumo uždaruosius šaltinius, kitus radioaktyviuosius šaltinius ir su tuo susijusius tolesnius veiksmus ar tyrimus;
3) kai dėl Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teritorijoje įvykusios avarijos Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama pereiti nuo avarinės apšvitos situacijos prie esamos apšvitos situacijos.“
39Sveikatos reikalų komitetas,
3 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti tai: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, reguliuojančiosios institucijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Radiacinės saugos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Martinėlis, I. Degutienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Biuro vedėja Jolanta Bandzienė