Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Papildyti 123 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „123 straipsnis. Švenčių dienos
3Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, nurodytose šio straipsnio 1 dalyje.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kuomet valstybinių ir kitų švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse, t.y.: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose. Dėl šios priežasties aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis. Taip pat atsižvelgiama į darbuotojų viešai teikiamas pastabas dėl ne visada tinkamo apmokėjimo už darbą švenčių dienomis. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį bei suteikti galimybę mažmeninės prekybos įmonėse dirbantiems asmenims daugiau laiko skirti šeimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, mažmeninės prekybos įmonėms nėra numatyta galimybė nedirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pritarus pataisai, Darbo kodekse atsirastų nuostata, kuri numatytų, kad mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama dirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą manoma, kad gali nukentėti mažmeninių prekybos įmonių pelnas, tačiau tą turėtų kompensuoti į biudžetą per vartojimą grįžtančios pajamos. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą manoma, kad gali nukentėti mažmeninių prekybos įmonių pelnas, tačiau tą turėtų kompensuoti į biudžetą per vartojimą grįžtančios pajamos.. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Norint pilnai inkorporuoti šią įstatymo pataisą, siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Norint pilnai inkorporuoti šią įstatymo pataisą, siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Manytina, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: mažmeninė prekyba; švenčių dienos; darbo kodeksas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad „Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, nurodytose šio straipsnio 1 dalyje.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte teikiamos nuostatos reguliuoja ne įmonės kaip darbdavio, o įmonės kaip ūkio subjekto, veiklos teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai nėra Darbo kodekso reguliavimo dalykas. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kuomet valstybinių ir kitų švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse, t. y.: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento teikiamą klasifikaciją, mažmeninės prekybos įmonės sugrupuotos į tam tikras grupes pagal tai kokiomis prekėmis jos prekiauja (Maisto prekės, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai; Tekstilė, drabužiai ir avalynė;
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės; Automobilių degalų mažmeninė prekyba ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomos nustatyti taisyklės yra adresuotos visoms mažmeninės prekybos įmonėms, nustatyti draudimai būtų taikomi ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms pramoninių prekių parduotuvėms, didiesiems prekybos centrams, bet ir kitoms mažmeninės prekybos įmonėms.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad mažmeninės rinkos įmonės gali būti suprantamos ir kaip didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti ir konkretinti subjektų, kuriems būtų taikytinas draudimas, ratą. Nustatant šį teisinį reguliavimą, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinis reguliavimas turėtų atitikti bendrus interesus arba turėtų būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir proporcingas siekiamam tikslui. 2. Įstatymo projekte formuluotė „draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas“ nevisiškai suprantama, o formuluotė „mažmeninėms prekybos įmonėms“ tikslintina atsižvelgiant į tai, kad ne įmonės, o prekyba skirstoma į mažmeninę ir didmeninę. 3. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio turinyje straipsnio pavadinimo tekstas „123 straipsnis. Švenčių dienos“ brauktinas, nes siūloma keisti ne visą straipsnį, o tik papildyti straipsnį trečia dalimi, be to, šiuo straipsniu keičiamos 123 straipsnio 3 dalies tekstas tikslintinas kalbos požiūriu;
3) įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau sistemiškai vertinant tiek galiojantį, tiek įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar tikrai šiam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Jeigu būtų nuspręsta, kad tokie teisės aktai reikalingi, 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o
priimti. Ši data, atsižvelgiant į numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, turėtų būti ne vėlesnė kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27
Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIII‑1831 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1831, kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnį 3 dalimi ir numatyti, kad
„[m]ažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas
kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, nurodytose šio straipsnio 1 dalyje.“, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo požiūriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[¹]. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti[²]. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas vertintinas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės požiūriu. Įsisteigimo laisvės apribojimais laikomos visos priemonės, dėl kurių naudotis šia laisve draudžiama, sunku ar ne taip patrauklu[³].
Veiklos vykdymui taikomi apribojimai gali būti pateisinami tik tuo atveju, jei jie nediskriminaciniai, pagrįsti svarbiais viešaisiais interesais ir proporcingi siekiamam tikslui.[⁴] Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti pagrįstas siūlomos priemonės tinkamumas ir proporcingumas siekiamam tikslui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Žr. pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimą, 1999 m. spalio 6 d. nutarimą. [2] Žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimą. [3] Žr., pavyzdžiui, 2004 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo Sprendimo CaixaBank France, C‑442/02, EU:C:2004:586, 11 punktą; 2011 m. lapkričio 29 d. Sprendimo National Grid Indus, C‑371/10, EU:C:2011:785, 36 punktą. [4] Žr., pavyzdžiui, 1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Säger, C-76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; 2000 m. spalio 3 d. sprendimo Corsten, C-58/98, EU:C:2000:527, 39 punktą; 2002 m. sausio 22 d. Sprendimo Canal Satélite,
33 punktą.