Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) numatytas jūros aplinkos būklės stebėsenos programos dokumento parengimas ir vykdymas;“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Stebėsena (monitoringas) Stebėsenos programa
rajone atliekama stebėsena vykdoma Aplinkos monitoringo įstatymo, šio įstatymo bei kitų jūros aplinkos būklės stebėseną reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, šio įstatymo 1 priede pateiktais jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais, šio įstatymo 2 priede nurodytais jūros aplinkos būklės stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma papildomas Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planas stebėsenos programa, skirtas skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę. 2. Valstybinė aplinkos stebėsenos programa rengiama vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir atsižvelgiant į atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė.“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rengiant jūros aplinkos būklės įvertinimą ir šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą valstybinę aplinkos stebėsenos programą Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, siekiama užtikrinti, kad vertinimo metodai būtų suderinti su kitų Baltijos jūros valstybių vertinimo metodais ir būtų lengviau palyginti stebėsenos rezultatus, atsižvelgti į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.“. 4 straipsnis.
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo
Jūros aplinkos būklės stebėsena Stebėsenos programos (toliau – Stebėsena Programa) nuostatos turi būti tokios tokia, kad:
1) stebėsenos Stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti siekiant geros jūros aplinkos būklės;
2) Programos Stebėsenos vykdymo įgyvendinimo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams;
3) pagal stebėsenos Stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų priemonių poveikį;
4) remiantis stebėsenos Stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės;
5) stebėsenos Stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose;
6) pagal stebėsenos Stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį;
7) Programos Stebėsenos vykdymas įgyvendinimas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę;
8) įgyvendinant Programą vykdant Stebėseną naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje;
9) užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos programų dokumentų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų dokumentų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena, dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.“. 5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1818 (2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) numatytas jūros aplinkos būklės stebėsenos programos dokumento parengimas ir vykdymas;“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Stebėsena (monitoringas) Stebėsenos programa
rajone atliekama stebėsena vykdoma Aplinkos monitoringo įstatymo, šio įstatymo bei kitų jūros aplinkos būklės stebėseną reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu, šio įstatymo 1priede pateiktais jūros aplinkos būdingų savybių, pavojų ir poveikio sąrašais, šio įstatymo 2 priede nurodytais jūros aplinkos būklės stebėsenos programos reikalavimais ir vadovaujantis nustatytais jūros aplinkos apsaugos tikslais, papildoma papildomas Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planas stebėsenos programa, skirtas skirta nuolat vertinti jūros aplinkos būklę. 2. Valstybinė aplinkos stebėsenos programa rengiama vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir atsižvelgiant į atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė.“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rengiant jūros aplinkos būklės įvertinimą ir šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytą valstybinę aplinkos stebėsenos programą Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, siekiama užtikrinti, kad vertinimo metodai būtų suderinti su kitų Baltijos jūros valstybių vertinimo metodais ir būtų lengviau palyginti stebėsenos rezultatus, atsižvelgti į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.“
Įstatymo
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo
Jūros aplinkos būklės stebėsena Stebėsenos programos (toliau – stebėsena Programa) nuostatos turi būti tokios tokia, kad:
1) stebėsenos stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti siekiant geros jūros aplinkos būklės;
2) Programos stebėsenos vykdymo įgyvendinimo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams;
3) pagal stebėsenos stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų priemonių poveikį;
4) remiantis stebėsenos stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės;
5) stebėsenos stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose;
6) pagal stebėsenos stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį;
7) Programos stebėsenos vykdymas įgyvendinimas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę;
8) įgyvendinant Programą vykdant stebėseną naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje;
9) užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos programų dokumentų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų dokumentų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena, dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.“.
Įstatymo
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo
Jūros aplinkos būklės stebėsena Stebėsenos programos (toliau – stebėsena Programa) nuostatos turi būti tokios tokia, kad:
1) stebėsenos stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją, kuri būtina jūros aplinkos būklei įvertinti ir nustatyti, kokia pažanga padaryta ir kokią dar reikia padaryti siekiant geros jūros aplinkos būklės;
2) Programos stebėsenos vykdymo įgyvendinimo metu gauta informacija būtų pakankama nustatyti jūros aplinkos apsaugos tikslams ir rodikliams;
3) pagal stebėsenos stebėsenos rezultatus būtų galima įvertinti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų priemonių poveikį;
4) remiantis stebėsenos stebėsenos rezultatais, būtų galima nustatyti aplinkos būklės pokyčio priežastį ir galimas korekcines priemones, kurių reikėtų siekiant atkurti gerą aplinkos būklę, nustačius nuokrypius nuo siekiamos būklės;
5) stebėsenos stebėsenos rezultatai suteiktų informaciją apie cheminius teršalus žmonių maistui skirtose rūšyse komercinės žvejybos zonose;
6) pagal stebėsenos stebėsenos rezultatus būtų galima patvirtinti korekcinių priemonių sukeliamus pageidaujamus pokyčius, o ne žalingą šalutinį poveikį;
7) Programos stebėsenos vykdymas įgyvendinimas padėtų kaupti informaciją apie Baltijos jūros rajono aplinkos būklę;
8) įgyvendinant Programą vykdant stebėseną naudojami jūros aplinkos būklės vertinimo būdai ir metodai būtų palyginami Baltijos jūros rajone ir Europos Sąjungoje;
9) užtikrintų esamų regioniniu ir tarptautiniu lygiu parengtų stebėsenos programų dokumentų suderinamumą, siekiant skatinti šių programų dokumentų nuoseklumą ir išvengti veiklos, susijusios su jūros aplinkos būklės stebėsena, dubliavimo, naudojant tuos stebėsenos būdus ir metodus, kurie yra aktualiausi Baltijos jūros rajonui.“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamo Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai susiję su Valstybine aplinkos monitoringo programa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Siekiant nustatyti tinkamesnį ir lankstesnį valstybinio aplinkos monitoringo organizavimo ir vykdymo reguliavimą, parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529
projektas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-12-13 nutarimu Nr. 1035 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Monitoringo įstatymo projektui. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimui svarstymui pateiktas Monitoringo įstatymo projektas, kuriame numatyta Valstybinę aplinkos monitoringo programą pakeisti į Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą ir nustatyti, kad šį planą tvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą“, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė.“ Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte yra apibrėžta sąvoka „aplinkos stebėsena (monitoringas)“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte yra apibrėžta sąvoka „aplinkos stebėsena (monitoringas)“, ir į Monitoringo įstatymo projekte numatytus pakeitimus, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 5 ir 6 straipsniuose minima Valstybinė aplinkos stebėsenos programa turi būti keičiama į Valstybinį aplinkos monitoringo veiksmų planą. Pažymėtina, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB įpareigoja šalis nares parengti jūros aplinkos apsaugos strategiją, kurioje būtų numatytas jūros aplinkos būklės stebėsenos programos parengimas ir įgyvendinimas, remiantis minėtos direktyvos V priede įtvirtintais reikalavimais. Minėtoje direktyvoje nurodyti reikalavimai (V priedas) jūros aplinkos apsaugos stebėsenos programai buvo perkelti į Įstatymą (2 priedas), jūros aplinkos būklės stebėsena buvo įtraukta į Valstybinę aplinkos stebėsenos programą, kuri dabar keičiama į Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų plano dalis yra skiriama jūros aplinkos būklės stebėsenai, keičiami Įstatymo 5 ir 6 straipsniai, o siekiant Įstatyme naudojamų nuostatų aiškumo dėl reikalavimų vykdant jūros aplinkos būklės stebėseną, pakeistas Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir patikslintas Įstatymo 2 priedo pavadinimas, nurodant, kad jame išdėstyti Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatyti reikalavimai jūros aplinkos būklės stebėsenai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis įstatymo projekto siūlytojas – Aplinkos ministerija. Įstatymo projekto rengėja ‒ Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus (vedėja Brigita Trepšienė, tel. 8~706 61861, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8~706 63606, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 5 straipsnyje nurodyta, kad aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siekiama nustatyti, kad įstatymuose būtų įtvirtintos vienodos sąvokos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, įstatymo projekte naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Numatoma pakeisti:
būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.
D1-500 „Dėl Jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d.
įsakymą Nr. D1-467 „Dėl Informacijos ir ataskaitų teikimo Europos Komisijai, įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas teiktas derinti Aplinkos apsaugos agentūrai, Finansų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Teisingumo ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Žemės ūkio ministerijai. Įstatymo projektas suderintas be pastabų su Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijomis. Finansų ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra per nustatytą laiką pastabų nepateikė. Į Teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta, o dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, pridedama derinimo pažyma. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Valstybinis aplinkos monitoringas“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kadangi 2017 m. baigė galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011–2017 m.) programa ir nuo 2018 m. reikalingas naujas aplinkos monitoringo vykdymo teisinis reglamentavimas, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti skubos tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-12-18 išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1515, kurioje nurodyta, kad, siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su Monitoringo įstatymo pakeitimu turi būti keičiamos ir Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, teikiamas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas taip pat turi būti svarstomas skubos tvarka.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-03-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekto straipsnyje nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, taigi, priėmus įstatymą, jis pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26.2. punktą teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio nuostatos turėtų būti tikslinamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5)
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-04-23 Nr. XIIIP-1818(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO NR. VIII-512 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1818
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus vedėja Brigita Trepšienė ir vyr. specialistė Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-03-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekto straipsnyje nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, taigi, priėmus įstatymą, jis pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26.2. punktą teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio nuostatos turėtų būti tikslinamos.
Pritarti Siūloma nustatyti naują įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti terminą priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Grąžinti Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 4, 5, 6 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1818 iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 - susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO NR. VIII-512 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1818
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Dalius Krinickas, ministerijos veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2018-03-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekto straipsnyje nėra nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, taigi, priėmus įstatymą, jis pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26.2. punktą teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, projekto
Siūloma nustatyti naują įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti terminą priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 4, 5, 6 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1818, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-04-115 Argumentai: Tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gegužės 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1818(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė