aiškinamasis raštas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant Vyriausybės atstovų institucijos veiklos tobulinimo bei optimalaus Vyriausybės atstovų skaičiaus nustatymo. Teikiamu Projektu inter alia siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, prisiimtus įsipareigojimus
Projektu teikiami ir susijusių įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – susiję įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos iniciatyva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybė kiekvienoje apskrityje skiria po vieną Vyriausybės atstovą, kuris yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Padėti Vyriausybės atstovui įgyvendinti įgaliojimus ir teises Vyriausybė steigia Vyriausybės atstovo tarnybą, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto. Taigi šiuo metu savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo 10 Vyriausybės atstovų, yra įsteigta 10 Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta: „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas Konstitucijos nuostatas, „(...) Konstitucijos 123 straipsnyje vartojama bendrinė sąvoka
„atstovas“ turi svarbią teisinę prasmę. Pirma, minėto straipsnio antrojoje
dalyje ši sąvoka vartojama apibūdinant savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą. Antra, „atstovo“ sąvoka rodo teisinį ryšį su tam tikru teisės subjektu, atskleidžia, kieno interesams yra atstovaujama, kieno vardu veikiama. Į šį klausimą atsakoma Konstitucijos 123 straipsnio trečiojoje dalyje vartojama sąvoka „Vyriausybės atstovas“. Tai reiškia, kad subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikia Vyriausybės vardu ir yra jai pavaldus.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną bei į Vyriausybės atstovams suteiktų įgaliojimų pobūdį ir svarbą, Projekte siūloma pirmiausia pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą.
Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės pareigūnas, Vyriausybės skiriamas į pareigas penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės (šiuo metu įstatymas neriboja Vyriausybės atstovų kadencijų skaičiaus). Įvertinus Vyriausybės atstovų įgaliojimų pobūdį, Projekte siūloma asmenims, kurie pretenduotų eiti Vyriausybės atstovo pareigas, nustatyti aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus
pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą, taip pat negalėtų gauti atlyginimo ar kitų išmokų už juridinio asmens valdymo organo nario veiklą.
Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimai nutrūksta, kai:
2) jam sukanka senatvės pensijos amžius;
3) jis atsistatydina;
4) jis miršta;
5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Projekte siūloma nustatyti, kad skiriami 5 Vyriausybės atstovai, savo veiklą vykdantys apskrityse, t. y. po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno ir Marijampolės apskrityse;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse;
4) Klaipėdos ir Tauragės apskrityse;
5) Šiaulių ir Telšių apskrityse. Vietoj šiuo metu veikiančių 10 Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų Projekte siūloma įsteigti 1 Vyriausybės atstovų įstaigą. Vyriausybės atstovų įstaiga turėtų padalinius, kurių veiklos teritorija sutaptų su atitinkamo Vyriausybės atstovo veiklos teritorija ir kuriuose darbas galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Manytina, kad tokiu būdu būtų ne tik sumažinti savivaldybių administracinės priežiūros kaštai, tačiau kartu užtikrinamas ir efektyvesnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas bei vienodos savivaldybių administracinės priežiūros praktikos formavimas.
Vyriausybės kanceliarijos pateikta apibendrinta informacija apie Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą 2017 metais patvirtina, kad labai skiriasi Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonių skaičius (1 lentelė), vykdant išankstinę priežiūrą išnagrinėtų savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų kiekis (2 lentelė) ir Vyriausybės atstovų patikrintų teisės aktų skaičius (3 lentelė). 1 lentelė. Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonės Eil. Nr. Įgaliojimų įgyvendinimo formos Vilniaus apskrityje Kauno apskrityje Klaipėdos apskrityje Šiaulių apskrityje Panevėžio apskrityje Alytaus apskrityje Marijampolės apskrityje Utenos apskrityje Telšių apskrityje Tauragės apskrityje Iš viso
4Kreipimaisi į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą
7
6Informacija apie išankstinę savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą (kontrolę) 3239 3203 2300 2390 1810 1550 1963 1495 1418 1303 20671 Iš viso 3313 3236 2406 2475 1829 1594 1996 1533 1462 1349 21193 2 lentelė. Išankstinė savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūra (kontrolė) Eil. Nr.
Nr. Vyriausybės atstovas apskrityje Išnagrinėta kolegialių administravimo subjektų teisės aktų projektų Savivaldybės teisės aktų projektų, neatitikusių galiojančių teisės aktų nuostatų, skaičius Kaip savivaldybės atsižvelgė į Vyriausybės atstovo teiktas pastabas (patikslintų teisės aktų skaičius)
208 Iš viso 20671 1831 1787 3 lentelė. Vyriausybės atstovo patikrinti teisės aktai (savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai, savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo įsakymai ir kt.) Eil. Nr. Vyriausybės atstovas apskrityje Patikrinti teisės aktai
10Tauragės 12059 Iš viso 145047 Subjektų, vykdančių savivaldybių administracinę priežiūrą, veikiančių Vyriausybės vardu ir jai pavaldžių, veikimo teritorijų, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui dvi konkrečias apskritis, nustatymu yra siekiama suvienodinti Vyriausybės atstovų darbo apimtis, taip pat atsižvelgiant ir į tenkančių prižiūrėti savivaldybių bei gyventojų skaičių (pvz., Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje tenka prižiūrėti 8 savivaldybes (856 799 gyventojai), o Vyriausybės atstovui Tauragės apskrityje – 4 savivaldybes (112 489 gyventojai). Be to, savivaldybių veikla būtų vertinama sistemiškai, savivaldybių administracinė priežiūra taptų nuoseklesnė ir efektyvesnė. Projekte atsisakoma Vyriausybės atstovo teisės kreiptis į valstybės institucijas pagal jų kompetenciją su prašymu paaiškinti Vyriausybės nutarimų taikymo tvarką, jeigu tai tiesiogiai susiję su savivaldybių veikla, jų santykiais su valstybės institucijomis bei Vyriausybės atstovo veikla, nes ši nuostata yra perteklinė.
Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į kitą viešojo administravimo subjektą. Vyriausybės atstovo teisė atšaukti pasiūlymą ar reikalavimą netenka prasmės išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas juos pateikti, todėl Projekte siūloma šios teisės atsisakyti siekiant administracinių kaštų ir biurokratizmo mažinimo. Projekte taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti fizinių ir juridinių asmenų galimybę teikti Vyriausybės atstovams skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiama Konstitucija ar įstatymai, nevykdomi Vyriausybės sprendimai. Susijusiuose įstatymų projektuose redakciniu požiūriu tikslinamos atitinkamos įstatymų nuostatos, atsižvelgiant į siūlomą keisti Vyriausybės atstovų statusą ir įstaigų skaičių. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektu siūlomas Vyriausybės atstovų pareiginės algos dydis nustatytas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovų dabar gaunamą užmokesčio dydį ir įvertinus bendrus valstybės pareigūnų pareiginėms algoms taikomus koeficientus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektai. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki teikiamo Projekto įsigaliojimo turės priimti sprendimus, susijusius su šiuo metu veikiančių Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimu bei vienos Vyriausybės atstovų įstaigos įsteigimu. Taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 12 d. nutarimą Nr.
informacijos apie veiklą pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Projekte siūlomi pakeitimai sąlygos šiuo metu veikiančių Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimą, todėl Vyriausybės atstovai ir Vyriausybės atstovų tarnybų valstybės tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka turės būti įspėjami apie tarnybos santykių pasikeitimą ir (ar) galimą tarnybos santykių nutraukimą. Reorganizuojant Vyriausybės atstovų tarnybas bus taikomos visos galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams numatytos socialinės garantijos, todėl valstybės biudžeto lėšų gali prireikti išeitinių išmokų mokėjimui. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad išeitinės išmokos būtų mokamos dalimis Valstybės tarnybos įstatymo
tarnybų reorganizacijai ir įsteigus vieną Vyriausybės atstovų įstaigą su 5 Vyriausybės atstovais, valstybės lėšų poreikis turėtų sumažėti. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausybės atstovas“, „savivaldybių administracinė priežiūra“. 15.
Įvertinus kai kurių užsienio šalių savivaldybių administracinės priežiūros patirtį matyti, kad kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo teisinę sistemą, teritorinį administracinį suskirstymą ir kitus faktorius (tradicijas ir pan.), nustato skirtingus savivaldybių administracinės priežiūros atlikimo būdus – ex officio arba a priori ir (ar) a posteriori. Tačiau daugumoje valstybių (Vokietija, Šveicarija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė) vykdoma visapusiška savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo priežiūra. Skirtingose šalyse savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka skirtingos institucijos, pvz.: Bulgarijoje, Prancūzijoje, kaip ir Lietuvoje, šiai funkcijai atlikti įsteigtos atskiros institucijos. Tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, atskiros savivaldybių administracinę priežiūrą atliekančios institucijos įsteigtos nėra – priklausomai nuo srities, šią funkciją atlieka skirtingi valdymo organai (Šveicarijoje – Kantonų taryba, Finansų ir socialinių reikalų departamentas, Vokietijoje – Žemių vidaus reikalų ministerija ir pan.). Paminėtina, kad yra valstybių, kuriose už savivaldybių administracinę priežiūrą atsakingos ne tik tam tikslui įsteigtos, bet ir kitos valstybės institucijos, pvz., Švedijoje pagrindinė yra Ombudsmenų institucija, tačiau šią funkciją atlieka ir teisingumo kancleris, Nacionalinė švietimo agentūra, Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba, Nacionalinė duomenų priežiūros taryba.[1] Siūlomas Projekto įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. [1] Europos Taryba, Vietinės valdžios institucijų priežiūra ir auditas (ang. Supervision and auditing of local authorities‘ action) <https://localgovernment.gov.mt/en/DLG/Legislation/Documents/Legislation/R(98)12.pdf
DĖL
2018-03-23
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį, siūlytina atsisakyti nuostatos „instituto tikslai - suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą“, nes Vyriausybės kompetencija per skiriamus Vyriausybės atstovus vykdyti savivaldybių administracinę priežiūra yra įtvirtinta Konstitucijos 123 straipsnyje ir projektu teikiamu įstatymu tokios teisės Vyriausybei suteikti nereikia. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina glaustai. 2. Projekte siūloma įtvirtinti Vyriausybės atstovo statusą, jo įgaliojimus, teises ir kitas šio valstybės pareigūno teisiniam statusui būdingas nuostatas. Pažymime, kad projekte nėra jokių Vyriausybės atstovo veiklos principų, kuriais būtų grindžiamas šio pareigūno įgaliojimų vykdymas, taip pat Vyriausybės atstovo pareigų: laikytis Vyriausybės atstovo priesaikos, jeigu vykdant savivaldybės administracinę priežiūra iškyla interesų konfliktas nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo (kaip tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas), taip pat laikytis politinio neutralumo principo, reiškiančio, kad „Vyriausybės atstovų veikla būtų orientuota ne partinių interesų tenkinimui, kad šių pareigų teikiamomis galimybėmis nebūtų piktnaudžiaujama“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). 3.
Vyriausybės atstovo teisinę charakteristiką atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Konstitucijos 123 straipsnį, kad Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Vyriausybės atstovui keliamo išsilavinimo reikalavimo derintina su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, prieš žodžius „universitetinį išsilavinimą“ įrašytinas žodis „aukštąjį“. 5. Siekiant teisės aktų sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kaip kituose teisės aktuose yra reglamentuojamos vadovų kadencijos, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildytina, po žodžių „iš eilės“ įrašant žodžius „ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. 6. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad Vyriausybės atstovas, turėtų teisę gauti užmokestį, be kita ko, už pedagoginį darbą „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“ neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (kuriame įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas 2019 m. sausio 1 d.) nuostatos nenumato valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. 7. Siekiant teisinio aiškumo, glaustumo ir nuoseklumo projekto 6 straipsnyje siūlytina: 7.1. 1 dalies 2 punktą išbraukti;
leidžiama ir be paskutinio sakinio; kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, kad galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį, kad prisiekęs Vyriausybės atstovas pasirašo vardinį priesaikos lapą, kuris saugomas Vyriausybės atstovo asmens byloje; 7.3.
padarinius, numatant, kad priesaikos teksto nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Vyriausybės atstovas neprisiekė ir negali pradėti eiti Vyriausybės atstovo pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausybės atstovas. 8. Tarpusavyje derintinos projekto 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl išankstinės teisės aktų priežiūros, nes pagal 7 straipsnio 2 dalį ši priežiūra atliekama dėl savivaldybės kolegialių administravimo subjektų, o pagal 8 straipsnio 3 dalį – dėl savivaldybės administravimo subjektų. 9. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti išlyga –
„nepasinaudojęs teisės akto sustabdymo teise” neatitinka šio straipsnio 4
dalies 1 punkte (taip pat 7 straipsnio 7 dalyje) siūlomos įtvirtinti nuostatos, kurioje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas savo potvarkiu stabdo neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto vykdymą, o ne patį teisės aktą. Atkreipiame dėmesį ir į Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. 10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas administracinius aktus leidžia viešojo administravimo subjektai, tikslintinos projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos (savivaldybės administracijos padaliniai nėra viešojo administravimo subjektai). 11. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojant Vyriausybės atstovo teisės reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir kt. įgyvendinimo tvarką vartojama sąvoka
„reikalavimas“. Iš tokios nuostatos neaišku, ar toks Vyriausybės atstovo „reikalavimas“
yra savarankiška Vyriausybės atstovo pagal kompetenciją priimamų dokumentų (nurodytų
atstovas rašytiniu kreipimusi į savivaldybės administravimo subjektus pareikalauja pateikti aptariamajame punkte nurodytus dokumentus. Pažymėtina, ir tai, kad aptariama projekto nuostata, ta apimtimi, kai Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti savivaldybės administravimo subjektų priimtų tų teisės aktų, kurie yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje, kopijų, savivaldybėms sudaroma papildoma administracinė našta.
Antai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus Teisės aktų registro objektai yra: savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus; savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra tobulintina. 12. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata
„Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą“ yra tikslintina, nes
neaišku, ar rašoma apie Vyriausybės atstovo teisę pratęsti 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus terminus ar apie savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo kituose dokumentuose nurodytus terminus. 13.
atleidimo pagrindu „praradus Vyriausybės pasitikėjimą“ atsižvelgiant į tai, kad
„Konstitucinio Teismo jurisprudencija visuomet yra grindžiama principine
pozicija, jog Vyriausybės atstovas turi turėti Vyriausybės pasitikėjimą; jeigu Vyriausybės atstovas netenka Vyriausybės pasitikėjimo, jis gali būti iš šių pareigų atleistas“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). 14. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžio ,,dalyje“ įrašyti praleistą žodį ,,nustatytų“ . 15. Tikslintinas projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kadangi įstaigos vadovas turėtų tvirtinti padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, bet ne darbuotojų ir padalinių funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį įstaigą sudaro ir valstybės tarnautojai. 16. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pavedimo Vyriausybei priimti „šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į - „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2018-06-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti nuostatą ,,Vyriausybės atstovų įstaigą sudaro <…> ir kiekvienoje apskrityje nuotolinėse darbo vietose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį” Vyriausybės atstovų įstaigos buveinėje (projekte nėra nurodyta, kuriame apskrities centre tokia buveinė būtų) dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, taip pat būtų laikomi dirbantys nuotoliniu būdu. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvestą trumpinį, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių ,,Vyriausybės sprendimas“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės nutarimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8
5) 239 6055, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-05-16
Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Vyriausybės atstovės:
Vilniaus apskrityje – Vilda Vaičiūnienė, Tauragės apskrityje – Irena Ričkuvienė, Panevėžio apskrityje – Kristina Nakutytė, Alytaus apskrityje – Ona Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-231 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį, siūlytina atsisakyti nuostatos „instituto tikslai - suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą“, nes Vyriausybės kompetencija per skiriamus Vyriausybės atstovus vykdyti savivaldybių administracinę priežiūra yra įtvirtinta Konstitucijos 123 straipsnyje ir projektu teikiamu įstatymu tokios teisės Vyriausybei suteikti nereikia. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina glaustai. Pritarti 2.
2Projekte siūloma įtvirtinti Vyriausybės atstovo statusą,
jo įgaliojimus, teises ir kitas šio valstybės pareigūno teisiniam statusui būdingas nuostatas. Pažymime, kad projekte nėra jokių Vyriausybės atstovo veiklos principų, kuriais būtų grindžiamas šio pareigūno įgaliojimų vykdymas, taip pat Vyriausybės atstovo pareigų: laikytis Vyriausybės atstovo priesaikos, jeigu vykdant savivaldybės administracinę priežiūra iškyla interesų konfliktas nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo (kaip tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas), taip pat laikytis politinio neutralumo principo, reiškiančio, kad „Vyriausybės atstovų veikla būtų orientuota ne partinių interesų tenkinimui, kad šių pareigų teikiamomis galimybėmis nebūtų piktnaudžiaujama“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pritarti
1
Vyriausybės atstovo teisinę charakteristiką atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Konstitucijos 123 straipsnį, kad Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis
1
atstovui keliamo išsilavinimo reikalavimo derintina su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, prieš žodžius „universitetinį išsilavinimą“ įrašytinas žodis „aukštąjį“. Pritarti
2 5.
Siekiant teisės aktų sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kaip kituose teisės aktuose yra reglamentuojamos vadovų kadencijos, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildytina, po žodžių „iš eilės“ įrašant žodžius „ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. Nepritarti Vyriausybės įstatyme numatyta, kad vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tą numato ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Vyriausybės atstovas, turėtų teisę gauti užmokestį, be kita ko, už pedagoginį darbą „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“ neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (kuriame įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas 2019 m. sausio 1 d.) nuostatos nenumato valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. Spręsti pagrindiniam komitetui Tikslinga derinti nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo projekto XIIIP-1596 nuostatomis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 6 straipsnyje siūlytina: 7.1. 1 dalies 2 punktą išbraukti; Pritarti Tikslinti 1 dalį redakciniu požiūriu, ir išbraukus 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 2 dalį papildyti sakiniu : “2. Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
leidžiama ir be paskutinio sakinio; kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, kad galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį, kad prisiekęs Vyriausybės atstovas pasirašo vardinį priesaikos lapą, kuris saugomas Vyriausybės atstovo asmens byloje; Pritarti 9.
3
padarinius, numatant, kad priesaikos teksto nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad
pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausybės atstovas. Pritarti
823
pagal 7 straipsnio 2 dalį ši priežiūra atliekama dėl savivaldybės kolegialių administravimo subjektų, o pagal 8 straipsnio 3 dalį – dėl savivaldybės administravimo subjektų. Pritarti
5
Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti Tikslinti į „teisės akto vykdymo sustabdymo teisę.“
11
įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas administracinius aktus leidžia viešojo administravimo subjektai, tikslintinos projekto 9 straipsnio 1 dalies
viešojo administravimo subjektai. Pritarti
12
Vyriausybės atstovo teisės reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir kt. įgyvendinimo tvarką vartojama sąvoka
„reikalavimas“. Iš tokios nuostatos neaišku, ar toks Vyriausybės atstovo
„reikalavimas“ yra savarankiška Vyriausybės atstovo pagal kompetenciją
priimamų dokumentų (nurodytų 7 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse) rūšis, ar Vyriausybės atstovas rašytiniu kreipimusi į savivaldybės administravimo subjektus pareikalauja pateikti aptariamajame punkte nurodytus dokumentus. Pažymėtina, ir tai, kad aptariama projekto nuostata, ta apimtimi, kai Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti savivaldybės administravimo subjektų priimtų tų teisės aktų, kurie yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje, kopijų, savivaldybėms sudaroma papildoma administracinė našta.
Antai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus Teisės aktų registro objektai yra: savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus; savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra tobulintina. Pritarti Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata yra tobulintina. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
„Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą“ yra tikslintina, nes
neaišku, ar rašoma apie Vyriausybės atstovo teisę pratęsti 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus terminus ar apie savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo kituose dokumentuose nurodytus terminus. Pritarti
1 13.
Projekto 10 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti atleidimo pagrindu „praradus Vyriausybės pasitikėjimą“ atsižvelgiant į tai, kad „Konstitucinio Teismo jurisprudencija visuomet yra grindžiama principine pozicija, jog Vyriausybės atstovas turi turėti Vyriausybės pasitikėjimą; jeigu Vyriausybės atstovas netenka Vyriausybės pasitikėjimo, jis gali būti iš šių pareigų atleistas“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pritarti
17
32
15Tikslintinas projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas,
kadangi įstaigos vadovas turėtų tvirtinti padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, bet ne darbuotojų ir padalinių funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį įstaigą sudaro ir valstybės tarnautojai. Pritarti
2
16Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pavedimo Vyriausybei priimti „šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į - „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata, keičianti Vyriausybės atstovo statusą, neužtikrina Vyriausybės atstovo instituto savarankiškumo ir jo veiklos nešališkumo, o 4 straipsnio 1 dalyje numatytas Vyriausybės atstovo skyrimo į pareigas ne konkurso tvarka būdas mažina skyrimo į pareigas skaidrumą. Dabar galiojančioje Įstatymo 3 straipsnio
įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės atstovo teisinę padėtį, be šio įstatymo, nustato ir Valstybės tarnybos įstatymas.“ Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatoma pakeisti Vyriausybės atstovo apskrityje statusą iš valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į Vyriausybės atstovo – valstybės pareigūno, skiriamo į pareigas ne konkurso tvarka, statusą. Vadovaujantis Projekto 4 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės atstovą skirs Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kokiu būdu bus atrenkami kandidatai į Vyriausybės atstovus. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl būtina pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą, neaptarta, kuo skiriasi valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno teisinis statusas nagrinėjamų santykių kontekste. Vyriausybės atstovo pareigos yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintos Konstitucijoje.
Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje
Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Kartu Konstitucinis Teismas nutarimuose yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų tinkamumą, patikimumą. Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarime konstatuota, kad visa tai taikytina ir asmenims, siekiantiems eiti Vyriausybės atstovo pareigas. Atsižvelgiant į 2007-08-13 nutarime suformuotą Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, Vyriausybės atstovo statuso pakeitimas iš Vyriausybės atstovo valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į be konkurso skiriamą Vyriausybės Ministro Pirmininko teikimu valstybės pareigūną, galimai prieštarautų Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai bei teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir kt. principams. Spręsti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta: „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas Konstitucijos nuostatas, „(...) Konstitucijos 123 straipsnyje vartojama bendrinė sąvoka „atstovas“ turi svarbią teisinę prasmę. Pirma, minėto straipsnio antrojoje dalyje ši sąvoka vartojama apibūdinant savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą. Antra, „atstovo“ sąvoka rodo teisinį ryšį su tam tikru teisės subjektu, atskleidžia, kieno interesams yra atstovaujama, kieno vardu veikiama. Į šį klausimą atsakoma Konstitucijos 123 straipsnio trečiojoje dalyje vartojama sąvoka „Vyriausybės atstovas“. Tai reiškia, kad subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikia Vyriausybės vardu ir yra jai pavaldus.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną bei į Vyriausybės atstovams suteiktų įgaliojimų pobūdį ir svarbą, projekte siūloma pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės pareigūnas, Vyriausybės skiriamas į pareigas penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės (šiuo metu įstatymas neriboja Vyriausybės atstovų kadencijų skaičiaus). Be to, siekiant užtikrinti didesnį Vyriausybės atstovų veiklos skaidrumą ir nešališkumą, Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu kituose juridiniuose asmenyse, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Asmuo, paskirtas Vyriausybės atstovu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki kadencijos pabaigos.
2Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
1 II. Dėl Projekto 3 straipsnio 1 dalies. Projekto 3 straipsniu keičiami Vyriausybės atstovui keliami išsilavinimo reikalavimai nepagrįstai riboja asmenų, neįgijusių teisinio išsilavinimo, bet turinčių didelę viešojo administravimo patirtį ir išmanančių valstybės sąrangos principus, galimybes užimti šias pareigas. Projekto 3 straipsnis numato, jog skiriant į Vyriausybės atstovo pareigas, asmuo turi būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Projekte numatyti reikalavimai automatiškai nesuponuoja ir nelemia aukštesnės savivaldybių administracinės priežiūros kokybės, nes veikloje yra būtina ir darbo patirtis viešojo administravimo srityje. Įvertinus tai, siūlome palikti esamą teisinį reglamentavimą, kadangi darbo patirtis viešojo administravimo srityje užtikrina supratimą apie viešąjį administravimą, viešojo administravimo principus, viešojo administravimo subjektų sistemą ir t.t., o tai yra būtina vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą, kuris numato, jog Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį arba aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį.
Spręsti pagrindiniam komitetui Įvertinus Vyriausybės atstovų įgaliojimų pobūdį, projekte siūloma asmenims, kurie pretenduotų eiti Vyriausybės atstovo pareigas, nustatyti aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus – asmuo turėtų turėti teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Tai lemtų aukštesnę savivaldybių administracinės priežiūros kokybę, didesnį efektyvumą. 3. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-184 III. Dėl Projekto 4 straipsnio. Projekto 4 straipsnyje numatytas Vyriausybės atstovų skaičius 5 vietoje esamų 10, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Visiškai neaiškus siūlymas, kodėl vietoj vieno Vyriausybės atstovo vienoje apskrityje siūloma nustatyti, kad vienas Vyriausybės atstovas veiktų dviejose apskrityse (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Be to, lydimojoje medžiagoje neaptarta, kaip keisis bendras šiuo metu Vyriausybės atstovų tarnybose dirbančių asmenų skaičius lyginant su numatytoje įsteigti naujoje Vyriausybės atstovų įstaigoje reikalingų darbuotojų, valstybės tarnautojų skaičiumi.
Projekto
Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą: Vilniaus ir Alytaus apskrityse, Kauno ir Marijampolės apskrityse, Panevėžio ir Utenos apskrityse, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Galiojančio Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau
Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklą 2017 metais. Šioje informacijoje pateikiami skirtingi taikytų Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonių, išankstinės savivaldybių tarybų sprendimų projektų priežiūros, Vyriausybės atstovo patikrintų teisės aktų skaičiai skirtingose apskrityse. Būtent šie skaičiai laikomi vienu iš pagrindinių kriterijų, siūlant priskirti vienam Vyriausybės atstovui 2 apskritis. Pabrėžtina, kad tokios aiškinamajame rašte pateikiamos išvados nėra pagrįstos ir teisingos, nes skaičiai, matomi lentelėje, nėra vien tik statistinė informacija. Kiekviena apskritis, kiekviena savivaldybė turi savo veiklos specifiką, kiekvienos savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos turi tik jai būdingą veiklos specifiką. Pvz., vienų savivaldybių tarybos linkusios atsižvelgti į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybos išankstinės priežiūros metu pateiktas pastabas ir nepriimti neteisėtų sprendimų, o kitų savivaldybių tarybos – ne.
Pirmuoju atveju priimama mažiau neteisėtų savivaldybės tarybos sprendimų, dėl šios priežasties mažiau teikiama Vyriausybės atstovo apskrityje teikimų, antruoju atveju – daugiau. Vienos savivaldybių tarybos linkusios daug klausimų spręsti tarybos posėdžių metu, kitos – perduoda šiuos klausimus savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Pirmuoju atveju savivaldybių tarybų sprendimų ir jų projektų skaičius yra ženkliai didesnis, antruoju – mažesnis. Be to, skiriasi ir atskirų savivaldybių priimamų teisės aktų pobūdis pagal vietos sąlygas. Visos šios aplinkybės neatsispindi statistinėje informacijoje, pateiktoje aiškinamajame rašte. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Vyriausybės atstovų darbo apimtys reguliuojamos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1329 (LRV 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 138 redakcija) nustatant valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių Vyriausybės atstovo apskrityje tarnyboje. Ten, kur daugiau savivaldybių ir didesnis gyventojų skaičius, nustatytas didesnis darbuotojų skaičius, ir atvirkščiai – kur mažiau savivaldybių ir gyventojų skaičius mažesnis – šiose tarnybose dirba mažiau valstybės tarnautojų (žr. lentelė). Tokiu būdu yra suvienodintos Vyriausybės atstovų darbo apimtys.
Lentelė Apskritis Gyventojų skaičius Vyriausybės atstovo tarnyba Darbuotojų skaičius (kartu su Vyriausybės atstovu) Savivaldybių skaičius apskrityje Nustatyta LRV nutarimu Faktiškai dirba Alytaus apskritis 141 616 Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba44
76
66
43
43
55
33
33
43
88
48 44 Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta:
„Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 straipsnio nuostata, kad vietos savivaldos principas turi būti pripažintas šalies įstatymuose ir, jei yra galimybė, šalies konstitucijoje. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (1998-02-18 nutarimas), kurioje išaiškinta, kad administracinės priežiūros institutas susiformavo valstybinio valdymo vietose – teritoriniuose padaliniuose, tikslinga ir toliau Vyriausybės atstovų darbą organizuoti apskričių pagrindu.
Šiuo atveju Projekte mechaniškai vienas Vyriausybės atstovas skiriamas vykdyti įgaliojimus dviejose apskrityse, neatsižvelgiant į Vyriausybės atstovo veiklos specifiką, įtvirtintą Konstitucijos 123 straipsnyje. Pažymėtina, jog pastaruoju metu savivaldybių skaičius ar priimamų sprendimų apimtys nesikeitė, o savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis net didėjo. Iš Projekto nuostatų matyti, jog nesikeičia ir Vyriausybės atstovo funkcijos ar jų apimtys, o naujų teisės aktų ar teisės aktų pakeitimų, kuriuos turi įgyvendinti savivaldybės, nemažėja, tik didėja. Tokiu būdu padidėjus Vyriausybės atstovo prižiūrimų savivaldybių skaičiui, kyla rizika neįvertinti visų teikiamų projektų, neatitinkančių aukštesnės galios teisės aktų ir savalaikiai užkardyti daromus pažeidimus. Aiškinamajame rašte nėra pateiktas paaiškinimas dėl pasirinkto skaičiaus
„5“ ir kodėl yra manoma, jog toks skaičius yra „optimalus“. Pažymėtina,
kad iki šiol nėra aiški apskričių – teritorinių administracinių vienetų ir regionų politikos kryptis. Viešai akcentuojama, jog iki šiol nėra įvertintas Lietuvos administracinis suskirstymas. Vidaus reikalų ministerijos parengtoje Baltojoje knygoje dar tik numatyta peržiūrėti regionų ribas, siekiant statistinių administracinių regionų ribas suderinti su nusistovėjusiomis funkcinėmis zonomis ir ekonominės specializacijos centrais.
Todėl vien šiuo aspektu nėra pagrįsta reformuoti savivaldybių administracinę priežiūrą, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui regioną, apimantį dvi konkrečias apskritis, nes nėra aišku, ar peržiūrėjus regionų ribas, Projekte sugrupuotos Vyriausybės atstovams teritorijos po 2 konkrečias apskritis (Vilniaus ir Alytaus apskrityse; Kauno ir Marijampolės apskrityse; Panevėžio ir Utenos apskrityse; Klaipėdos ir Tauragės apskrityse; Šiaulių ir Telšių apskrityse) atitiks nustatytas regionų ribas. Todėl siūlome Vyriausybės atstovų skaičių palikti pagal dabartinį teritorinį apskričių administracinį suskirstymą – 10. Spręsti pagrindiniam komitetui Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybė kiekvienoje apskrityje skiria po vieną Vyriausybės atstovą, kuris yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Padėti Vyriausybės atstovui įgyvendinti įgaliojimus ir teises Vyriausybė steigia Vyriausybės atstovo tarnybą, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto. Taigi šiuo metu savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo 10 Vyriausybės atstovų, yra įsteigta 10 Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų. 4. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
8 IV. Dėl Projekto 7 straipsnio 8 dalies.
Projekto 7 straipsnio 8 dalis iš esmės nekeičia dabar galiojančio reglamentavimo, bet priešingai, įneša neaiškumo, nes tampa neaišku, kokius skundus turėtų nagrinėti Vyriausybės atstovas. Iš Projekto 7 straipsnio 8 dalies neaišku: ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, taip pat ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarkos Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai nenustato. Projekto siūlomas papildymas įneša painiavos ir neaiškumo vertinant, kokius fizinių ir juridinių asmenų skundus turės nagrinėti Vyriausybės atstovai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus sprendžia administraciniai teismai. Kartu atkreipiame dėmesį, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimas, kuriuo iš esmės keičiama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) struktūra ir įgaliojimai, nustatant kompetenciją nagrinėti skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, netikslinga Projektu numatyti tokį reglamentavimą, kuris dubliuotų jau esamą patvirtintą ir priskirtų analogiškus įgaliojimus, kurie jau yra priskirti LAGK.
Siūlome palikti šiandieninės redakcijos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje esamą teisinį reglamentavimą: „Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.“
5Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
14 V. Dėl Projekto 9 straipsnio 1 dalies. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatanti draudimą Vyriausybės atstovui nustatyti kitą teikimo ir reikalavimo įvykdymo terminą, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime, gali iššaukti daug bereikalingų teisminių procesų ir nepagrįstai išauginti administravimo kaštus. V Vyriausybės atstovo praktikoje pasitaiko atvejų kai savivaldybių administravimo subjektai negali įvykdyti Vyriausybės atstovų teikimų ir reikalavimų dėl objektyvių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad spręsdamas dėl priežasčių, sutrukdžiusių įvykdyti imperatyvias teisės normas, pagrįstumo ir/ar Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo neįvykdymo, teismas vertina, ar savivaldybės administravimo subjektas turėjo pakankamai laiko teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimui, ar centrinės valdžios institucijos priėmė įstatymų įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus, ar atitinkamo Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo savivaldybės administravimo subjektas nevykdo arba delsia vykdyti dėl objektyvių priežasčių (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A146-1062/2013; Nr. A248-983/2006; Nr. A556-868/2008; Nr. A552-2803/2012). Pabrėžtina, jog Projektu papildyta nuostatos dalis „išskyrus atvejus, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime“ neatitinka ir juridinės logikos bei technikos taisyklių, nes nesant įstatyme ar Vyriausybės nutarime numatyto termino, teisės normos galioja iš karto ir jos privalo būti vykdomos. Įstatyme ar Vyriausybės sprendime nustatytais terminais tik nukeliamas tam tikrų normų vykdymas, tačiau pažeidimo nustatymo fakto apsektu – jokio skirtumo nedaro. Akcentuotina, jog Vyriausybės atstovo teikimų ar reikalavimų įvykdymo termino pratęsimas nėra tiesiogiai susijęs su įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nevykdymo laikotarpio pratęsimu, o įtakoja Vyriausybės atstovui senaties terminą kreiptis į teismą, kuris yra labai trumpas – 10 dienų nuo savivaldybės administravimo subjekto atsisakymo vykdyti reikalavimus.
Todėl siūlytina ne daryti išimtis iš bendros taisyklės, o nustatyti konkretų pagrįstą maksimalų terminą teikimų ar reikalavimų pratęsimui, įvertinus ilgus bylinėjimosi procesus ir gautiną naudą (pratęsiant reikalavimų įvykdymo terminus, paprastai savivaldybės greičiau įgyvendina įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus, nei trunka teisminiai procesai). Projekto 9 straipsnyje išbraukta galiojančiame įstatyme numatyta teisė Vyriausybės atstovui atšaukti teikimą/reikalavimą, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas juos pateikti – įneš sumaišties dėl įgaliojimų įgyvendinimo Projekte nepagrįstai atsisakoma Vyriausybės atstovo teisės atšaukti teikimą ar reikalavimą, nes Vyriausybės atstovo teikimas ar reikalavimas savaime netampa negaliojančiu išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pateikti teikimą ar reikalavimą. Neatšauktą Vyriausybės atstovo teikimą ar reikalavimą savivaldybės administravimo subjektas turėtų vykdyti, o jam atsisakius tai padaryti Vyriausybės atstovui išlieka pareiga (ne teisė!) kreiptis į teismą Siūlome Projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti šiuo metu įstatyme įtvirtinta ir galiojančia nuostata, kuri užtikrina įgaliojimų taikymo ir veiksmų užbaigtumą: „išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti“. Pritarti 6.
6Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-1812 VI. Dėl Projekto 12 straipsnio. Projekto 12 straipsnis, numatantis vienos Vyriausybės atstovų įstaigos steigimą, galimai pažeidžia subsidiarumo, veiklos principus ir yra nesuderinamas su konstitucine Vyriausybės atstovo instituto paskirtimi. Projekte numatyta, kad bus įsteigta Vyriausybės atstovų įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Ją sudarys Vyriausybės atstovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai reiškia, kad vietoje dabar apskrityse veikiančių 10 tarnybų siūloma įsteigti vieną straipsnyje Vyriausybės atstovų įstaigą. Kiekvienoje tarnyboje dirba nuo 3 iki 8 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o tarnybos veiklos teritorija – visa apskritis. Dabar veikiančiose 10 Vyriausybės atstovų tarnybų dirba 44 valstybės tarnautojai (tarp jų ir Vyriausybės atstovai apskrityse). Visi šie valstybės tarnautojai vykdo profesionalią, specifinę savivaldybių administracinės priežiūros sričiai priskiriamą veiklą. Šiose tarnybose nėra sekretorių, vairuotojų, archyvarų, buhalterių, finansininkų ar pan. veiklą atliekančių darbuotojų. Visos šios funkcijos paskirstytos valstybės tarnautojams, atliekantiems savivaldybių administracinę priežiūrą, arba centralizuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolės išvadose ne kartą buvo konstatuota, kad šiose tarnybose, atsižvelgiant į jų funkcijų svarbumą ir sudėtingumą, trūksta žmogiškųjų išteklių ir šios tarnybos turi būti stiprinamos, o ne naikinamos, ko siekiama Projektu. Be to, šis siūlymas nėra grindžiamas jokiais ekonominiais, efektyvumo ar kitokiais kriterijais.
Europos Sąjungos viešojo administravimo teorijoje ir praktikoje, Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, vietos savivaldą įtvirtintas subsidiarumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Tačiau priėmus Projekte numatytą teisinį reguliavimą, savivaldybių institucijos praras galimybę konsultuotis savo regionuose su jų problematiką ir veiklos specifiką žinančiais valstybės tarnautojais, dirbančiais Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybose. Pabrėžtina, kad kiekviena savivaldybė, kiekviena apskritis turi savo problemų lauką, veiklos specifiką, kuri geriausiai žinoma tose apskrityse gyvenantiems ir dirbantiems Vyriausybės atstovų tarnybų valstybės tarnautojams. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarime konstatuota, kad „<..> konstitucinės normos savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą apibrėžia atskirai, t. y. atskirose Konstitucijos 123 straipsnio dalyse. Be to, čia įsakmiai nurodoma jo įstatyminė forma. Tai reikėtų aiškinti kaip savivaldybių priežiūros instituto savarankiškumo akcentavimą ir su tuo susijusį reikalavimą šį institutą reglamentuoti atskiru įstatymu. Nereikėtų to laikyti tik tam tikru formalumu ar mažareikšmiu dalyku. Būtent įstatymo forma ir savarankiškas šio instituto reguliavimas, taip pat išsamus priežiūros įgaliojimų bei jų vykdymo tvarkos apibrėžimas yra traktuotini kaip Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintos sąlygos savivaldybių veiklos laisvei ir savarankiškumui užtikrinti. Kitas dalykas yra tinkamos organizacinės teisinės formos atitinkamam institutui parinkimas ir įtvirtinimas.
Tai laikytina įstatymų leidėjo prerogatyva.<..>“ Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo praktiką, manytina, kad dabar galiojanti Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų organizacinė teisinė forma, kuomet kiekvienoje apskrityje dirba savivaldybių administracinę priežiūrą atliekantys darbuotojai, yra tinkamiausia forma, pritaikyta apskričių savivaldybių administracinei priežiūrai. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 skirsnis reglamentuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų steigimą, jų veiklos organizavimą. Pagal šiame skirsnyje nurodytų įstaigų paskirtį Vyriausybės atstovų įstaigos negalėtume priskirti prie Vyriausybės įstaigų, kadangi Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu tiek Vyriausybės atstovai, tiek jų funkcijas padedančios įgyvendinti įstaigos – vykdo ne politikos formavimo funkcijas, o priimamų sprendimo teisėtumo kontrolę. Atsižvelgti
7Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-1814 VII. Dėl projekto 14 straipsnio. Projekto 14 straipsniu keičiamas reglamentavimas, kuris iškreipia įstatymu nustatytą tiesioginį Vyriausybės atstovo atskaitingumą Vyriausybei bei pažeidžia konstitucinį Vyriausybės atstovo savarankiškumą. Analizuojant Vyriausybės atstovo pavaldumą ir atskaitingumą, pirmiausia vadovaujamasi Konstitucijos 123 straipsnio nuostata, kad Vyriausybė skiria Vyriausybės atstovus. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta, kad Vyriausybės atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.
Šis jo pavaldumas ir atskaitingumas yra asmeniškas, t. y. jis pavaldus ir atskaitingas subjektui, kuris jį paskyrė. Ataskaitą (ar informaciją) apie savo veiklą jis turi teikti tiesiogiai Vyriausybei. Dabartiniame Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės atstovas kiekvieną pusmetį Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Projekte siūloma Vyriausybės atstovui kasmet teikti savo veiklos ataskaitas Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui, kuris apibendrinęs visų Vyriausybės atstovų ataskaitas teiktų Vyriausybei Vyriausybės atstovų veiklos ataskaitą. Tačiau taip būtų iškreiptas įstatymu nustatytas tiesioginis Vyriausybės atstovo atskaitingumas Vyriausybei bei paneigtas jos skiriamų atstovų Konstitucijoje įtvirtintas savarankiškumas. Įvertinus tai, manome, jog yra būtina palikti esamą reglamentavimą, numatantį, jog Vyriausybės atstovų veiklą koordinuoja Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, nes tik taip yra užtikrinami Vyriausybės atstovo veiklos savarankiškumo ir tiesioginio atskaitingumo asmeniui, skiriamo į pareigas organo vadovui, principai. Atsižvelgti
atstovas yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. 8. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-18 P2 VIII. Dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.
Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalis pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą bei konstitucinį asmenų teisėtų lūkesčių principą. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės atstovai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. Šioje nuostatoje nėra aiškumo, konkretumo. Šioje dalyje nurodyta abstrakti nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą neatsako į klausimą, kaip ir kada bus atleidžiami Vyriausybės atstovai: ar pasibaigus dabartinei jų kadencijai, ar įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, ar paskyrus naujus Vyriausybės atstovus. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės atleisti iš pareigų nepasibaigus konkrečiai kadencijai paskirtų valstybės tarnautojų. Vyriausybės atstovai paskirti į pareigas ketveriems metams Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir jų įgaliojimai turėtų pasibaigti to paties įstatymo nustatyta tvarka. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas, stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga ir galimai būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.
Atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio
atleidimo, pasikeitus jo veiklą reglamentuojančiam teisės aktui: „Generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas, <...> pagal Konstituciją negali būti pagrindu įstatymo nustatytam terminui paskirto generalinio prokuroro atleisti iki pasibaigiant jo įgaliojimų terminui, nes šis pagrindas nėra susijęs su tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.]/ Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punkto <...> nuostata, kad generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, ir <...> nuostata, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutrūksta Seimo paskirto generalinio prokuroro įgaliojimai <...>, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai generalinio prokuroro atleidimą nepasibaigus jo įgaliojimų laikui lėmė ne aplinkybės, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų, bet vien tai, kad įstatymu buvo pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka, jį skiriantis subjektas. Pažymėtina ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratūros sistemoje, pažeisti prokurorų savarankiškumą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Taigi ginčijamomis nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą”. Konstitucinis Teismas
santykius, susijusius su asmenų, inter alia (be kita ko) valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą, kad nebūtų galima jo aiškinti nevienodai.
Darbuotojų atleidimas yra besąlygiškai susijęs su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir stabilumu, todėl tiek Vyriausybės atstovų, tiek ir jiems padedančių Tarnybų darbuotojų perkėlimo /atleidimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta. Spręsti pagrindiniam komitetui Nuostatos tikslintinos. 9. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-18 * IX. Dėl kitų Projekto nuostatų, susijusių su Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimu. 1. Aiškinamajame rašte nenurodyti jokie objektyviais duomenimis grįsti ekonominiai paskaičiavimai, argumentai dėl kurių numatomas Vyriausybės atstovų skaičiaus mažinimas, vienos įstaigos steigimas. Pabrėžtina, jog nėra atlikta Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklos efektyvumo analizė, neįvertintos gautinos ekonominės, socialinės ir finansinės naudos keičiant konstitucinį Vyriausybės atstovo statusą bei reformuojant savivaldybių administracinės priežiūros vykdymą, reorganizuojant Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybas bei steigiant vieną Vyriausybės atstovo įstaigą. Pažymėtina, jog teisės aktų projektų rengėjai privalo laikytis bendrųjų konstitucinių principų (inter alia (be kita ko) atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo).
Šiais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją paisydamos atsakingo valdymo principo, visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 11d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas neatsiejamą konstitucinio teisinės valstybės principo elementą – proporcingumo reikalavimą, yra nurodęs, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atliekant Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo teisminę kontrolę, laikomasi nuostatos, kad proporcingumo principas taip pat reikalauja, kad institucijos, priėmusios administracinį aktą, galėtų teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
Šios institucijos bent turi turėti galimybę pateikti bei aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Ispanija prieš Europos Tarybą, C310/04, 122–123 p.). Taigi, teisėkūros subjekto diskrecija, kad ir esanti labai plati, negali būti aiškinama, kaip paneigianti jo pareigą apskritai pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl, priimant konkretų teisės aktą (nustatant konkrečias teisės normas), turi būti aiškūs faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuriuo teisėkūros subjektas rėmėsi. Nustatomo teisinio reguliavimo pagrindimas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Įvertinus tai, jog aiškinamajame rašte nenurodyti jokie šios vykdomos pertvarkos argumentai, faktai ir pagrįsti paskaičiavimai, konstatuotinas galimas konstitucinių principų pažeidimas. Spręsti pagrindiniam komitetui Teikiamu Projektu inter alia siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, prisiimtus įsipareigojimus – vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių, įgyvendinant funkcijų peržiūrą ir kt. 10.
10Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje,
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
pereinamųjų nuostatų, užtikrinančių teisinių santykių, susiklosčiusių šiuo metu galiojančio Įstatymo pagrindu, tęstinumo, stabilumo, o tai prieštarauja ne tik konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, bet gali sutrikdyti savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymą. Projekte neužsimenama apie šiuo metu veikiančias Vyriausybės atstovo apskrityse tarnybas, kuriose iš viso dirba 44 valstybės tarnautojai - profesionalai savo kompetencijos srityse, kurių didžioji dauguma kartu turi ir teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš aiškinamojo rašto matyti, jog Tarnybų veikla yra reorganizuojama. Iš Lietuvos Respublikos Seimui teikiamo Projekto yra visiškai neaišku, kokiu būdu bus vykdoma savivaldybių administracinė priežiūra toliau, t.y.: ar ji bus centralizuota, ar ji bus vykdoma nuotoliniu būdu – apskrityse. Į šiuos klausimus neatsako ir aiškinamajame rašte pateikta informacija („Vyriausybės atstovų įstaiga turėtų padalinius, kurių veiklos teritorija sutaptų su atitinkamo Vyriausybės atstovo veiklos teritorija, ir kuriuose darbas galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu“). Tai reiškia, jog imamasi pertvarkos net nežinant kokiu būdu veiks naujoji Vyriausybės atstovų įstaiga ir ar bus užtikrintas Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių priežiūros instituto veikimas. Šiame kontekste abejonių kelia ir Projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriuo pavedama Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui tvirtinti šios įstaigos struktūrą, nustatyti įstaigos padalinių ir įstaigos darbuotojų funkcijas.
Tai reiškia, kad Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas spręs, kokiu būdu bus organizuojama savivaldybių administracinė priežiūra (kur ir kokie padaliniai, kokia apimtimi ir t.t), nors Konstitucija įpareigoja tai reglamentuoti įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principais, teisės aktų pakeitimai, susiję su biudžetinėmis įstaigomis, kai atliekami tik neesminiai teisinio reguliavimo pakeitimai, iš esmės nekeičiant nei įstaigos, nei jos darbuotojų nustatomų funkcijų, nei jų įgyvendinimo tvarkos, neturi turėti neigiamos įtakos tos įstaigos darbuotojams ir mažų mažiausiai privalo garantuoti teisėtai į pareigas priimtų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą (pvz. numatant pereinamąsias nuostatas dėl Vyriausybės atstovo pareigų vykdymo iki esamos kadencijos pabaigos, dėl darbuotojų perkėlimo į naujoje įstaigoje steigiamas lygiavertes pareigas ir pan.). LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (LVAT 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-247-10). Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę doktriną dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, laikomu neatsiejamu konstitucinio teisinės valstybės principo elementu (pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).
Konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Tai įstatymų leidėją, kitus teisėkūros subjektus saistantis, jų diskreciją ribojantis veiksnys (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Šis principas draudžia keisti teisinį reguliavimą taip, kad įstatymų leidėjas nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų ir naujas teisinis reguliavimas nepagrįstai pablogintų asmens teisinę padėtį (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Taigi teisėkūros subjektai, keisdami teisinį reguliavimą, yra saistomi labai konkrečių teisėtų lūkesčių apsaugą užtikrinančių reikalavimų. Prie šių reikalavimų priskirtinas viešosios valdžios institucijų prisiimtų įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d.,
priėmimas ar pakankamo vacatio legis (laikotarpis tarp teisinio arba normatyvinio akto paskelbimo datos ir jo įsigaliojimo datos) laikotarpio nustatymas (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis inter alia (be kita ko) principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) (Konstitucinio Teismo
Projektas nėra tinkamai paruoštas, todėl gali pažeisti daugelio Vyriausybės atstovų tarnybų darbuotojų teises ir teisėtus lūkesčius bei tuo pagrindu iššaukti neigiamus padarinius – teisminius ginčus ir atsakomybę už priimtus, galimai pažeidžiančius Konstituciją, todėl neteisėtus, sprendimus. Tačiau didžiausiu neigiamu reiškiniu įvardintume nuolatiniu atsidavusiu darbu pasiektos esamos savivaldybių administracinės priežiūros silpninimą, vėliau galintį išryškinti didesnesnes neigiamas pasekmes, juntamas gyventojų. Ilgus metus daug ir atsidavusiai šioje srityje dirbantys specialistai-profesionalai pirmą kartą po daugelio metų gali džiaugtis savo kartu su savivaldybėmis įdėto darbo rezultatais – gyventojų pasitikėjimo vietos savivalda padidėjimu. Todėl manome, jog kiekviena reforma ar pertvarka turi būti daroma tik tada, kai yra išsikelti aiškūs strateginiai tikslai, ko ir kokia apimtimi norima pasiekti, atlikti to paskaičiavimai ir pasverta pertvarkos nauda bei įvertintos galinčios kilti grėsmės. Pritarti iš dalies Tikslinga nustatyti Įstatymo įgyvendinimo sukonkretintas nuostatas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma 2018-03-274 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
skyrimas Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno, ir Marijampolės apskrityse ir Tauragės apskrities Jurbarko rajono savivaldybėje;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse; 4)Klaipėdos, ir Tauragės apskritiesyse Tauragės ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybėse;
5) Šiaulių ir Telšių apskritiesyse Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybėse Nepritarti Pagal Konstitucijos 123 straipsnį aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas. Subjektų, vykdančių savivaldybių administracinę priežiūrą, veikiančių Vyriausybės vardu ir jai pavaldžių, veikimo teritorijų, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui dvi konkrečias apskritis, nustatymu yra siekiama suvienodinti Vyriausybės atstovų darbo apimtis, taip pat atsižvelgiant ir į tenkančių prižiūrėti savivaldybių bei gyventojų skaičių. Be to, savivaldybių veikla būtų vertinama sistemiškai, savivaldybių administracinė priežiūra taptų nuoseklesnė ir efektyvesnė. Netikslinga vienos apskrities savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą pavesti atlikti keliems Vyriausybės atstovams. 2. Seimo narė
1 Argumentai: svarstomoje įstatymo redakcijoje yra siūloma nuostata, kad Vyriausybės atstovas būtų Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, kuris yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei.
Siūlau sugrąžinti anksčiau galiojusią įstatymo nuostatą, kuria sakoma, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės tarnautojas, kuris į pareigas yra skiriamas organizuojant konkursą. Toks valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas būdas yra aiškesnis ir skaidresnis, užtikrinantis didesnę valstybės tarnautojo kompetenciją, negu tuomet, kai Vyriausybės atstovas yra tiesiog paskiriamas. Vyriausybės atstovo pagrindinė užduotis yra savivaldybių administracinė priežiūra, o ne politinių nurodymų vykdymas, todėl noras pasirinkti Vyriausybės atstovą politinio pasitikėjimo pagrindu yra daugiau nei abejotinas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas valstybės
tarnautojas, į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.“ Spręsti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta: „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Projekte siūloma pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės pareigūnas, Vyriausybės skiriamas į pareigas penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės (šiuo metu įstatymas neriboja Vyriausybės atstovų kadencijų skaičiaus).
Įvertinus Vyriausybės atstovų įgaliojimų pobūdį, projekte siūloma asmenims, kurie pretenduotų eiti Vyriausybės atstovo pareigas, nustatyti aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus – asmuo turėtų turėti teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Tai lemtų aukštesnę savivaldybių administracinės priežiūros kokybę, didesnį efektyvumą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį Vyriausybės atstovų veiklos skaidrumą ir nešališkumą, projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu kituose juridiniuose asmenyse, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Asmuo, paskirtas Vyriausybės atstovu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki kadencijos pabaigos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1807 ir tobulinti pagal Teisės departamento, suinteresuotų institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-02
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: D. Urbonas – vidaus reikalų viceministras, N. Kučinskaitė – Vidaus reikalų ministerijos Vietos savivaldos politikos skyriaus patarėja, V. Vaičiūnienė – Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje, O. Balevičiūtė – Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje, D. Kerekeš – Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, K. Nakutytė – Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje, A. Jasiūnienė – Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje, I. Ričkuvienė – Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje, L. Bagdonavičienė – Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)11
(toliau – projektas) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį, siūlytina atsisakyti nuostatos „instituto tikslai - suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą“, nes Vyriausybės kompetencija per skiriamus Vyriausybės atstovus vykdyti savivaldybių administracinę priežiūra yra įtvirtinta Konstitucijos
suteikti nereikia.
dalies nuostata dėstytina glaustai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)1
siūloma įtvirtinti Vyriausybės atstovo statusą, jo įgaliojimus, teises ir kitas šio valstybės pareigūno teisiniam statusui būdingas nuostatas. Pažymime, kad projekte nėra jokių Vyriausybės atstovo veiklos principų, kuriais būtų grindžiamas šio pareigūno įgaliojimų vykdymas, taip pat Vyriausybės atstovo pareigų: laikytis Vyriausybės atstovo priesaikos, jeigu vykdant savivaldybės administracinę priežiūra iškyla interesų konfliktas nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo (kaip tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas), taip pat laikytis politinio neutralumo principo, reiškiančio, kad „Vyriausybės atstovų veikla būtų orientuota ne partinių interesų tenkinimui, kad šių pareigų teikiamomis galimybėmis nebūtų piktnaudžiaujama“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)21
charakteristiką atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Konstitucijos 123 straipsnį, kad Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Teisės departamentas (2018-03-23)31
reikalavimo derintina su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, prieš žodžius „universitetinį išsilavinimą“ įrašytinas žodis „aukštąjį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)32
teisės aktų sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kaip kituose teisės aktuose yra reglamentuojamos vadovų kadencijos, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio
ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)52
gauti užmokestį, be kita ko, už pedagoginį darbą „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“ neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (kuriame įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas 2019 m. sausio
lėšomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)6
teisinio aiškumo, glaustumo ir nuoseklumo projekto 6 straipsnyje siūlytina:
dalies 2 punktą išbraukti; 7.2.
2 dalį išdėstyti glaustai, kad būtų aišku, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio; kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, kad galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį, kad prisiekęs Vyriausybės atstovas pasirašo vardinį priesaikos lapą, kuris saugomas Vyriausybės atstovo asmens byloje;
dalyje aptarti priesaikos tvarkos nesilaikymo padarinius, numatant, kad priesaikos teksto nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Vyriausybės atstovas neprisiekė ir negali pradėti eiti Vyriausybės atstovo pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausybės atstovas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)72
dalies ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl išankstinės teisės aktų priežiūros, nes pagal 7 straipsnio 2 dalį ši priežiūra atliekama dėl savivaldybės kolegialių administravimo subjektų, o pagal 8 straipsnio 3 dalį
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)85
išlyga – „nepasinaudojęs teisės akto sustabdymo teise” neatitinka šio straipsnio 4 dalies 1 punkte (taip pat 7 straipsnio 7 dalyje) siūlomos įtvirtinti nuostatos, kurioje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas savo potvarkiu stabdo neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto vykdymą, o ne patį teisės aktą. Atkreipiame dėmesį ir į Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)911
administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas administracinius aktus leidžia viešojo administravimo subjektai, tikslintinos projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos (savivaldybės administracijos padaliniai nėra viešojo administravimo subjektai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)911
reglamentuojant Vyriausybės atstovo teisės reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir kt. įgyvendinimo tvarką vartojama sąvoka „reikalavimas“. Iš tokios nuostatos neaišku, ar toks Vyriausybės atstovo „reikalavimas“ yra savarankiška Vyriausybės atstovo pagal kompetenciją priimamų dokumentų (nurodytų 7 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse) rūšis, ar Vyriausybės atstovas rašytiniu kreipimusi į savivaldybės administravimo subjektus pareikalauja pateikti aptariamajame punkte nurodytus dokumentus. Pažymėtina, ir tai, kad aptariama projekto nuostata, ta apimtimi, kai Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti savivaldybės administravimo subjektų priimtų tų teisės aktų, kurie yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje, kopijų, savivaldybėms sudaroma papildoma administracinė našta.
Antai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus Teisės aktų registro objektai yra: savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus; savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra tobulintina. Pritarti
Teisės departamentas (2018-03-23)914
„Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą“ yra tikslintina, nes
neaišku, ar rašoma apie Vyriausybės atstovo teisę pratęsti 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus terminus ar apie savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo kituose dokumentuose nurodytus terminus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)101 13.
Projekto 10 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti atleidimo pagrindu „praradus Vyriausybės pasitikėjimą“ atsižvelgiant į tai, kad „Konstitucinio Teismo jurisprudencija visuomet yra grindžiama principine pozicija, jog Vyriausybės atstovas turi turėti Vyriausybės pasitikėjimą; jeigu Vyriausybės atstovas netenka Vyriausybės pasitikėjimo, jis gali būti iš šių pareigų atleistas“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pritarti
Teisės departamentas (2018-03-23)1017
žodžio ,,dalyje“ įrašyti praleistą žodį ,,nustatytų“ . Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)1332
punktas, kadangi įstaigos vadovas turėtų tvirtinti padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, bet ne darbuotojų ir padalinių funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį įstaigą sudaro ir valstybės tarnautojai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-23)2
16Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto
įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į - „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-18214 Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata, keičianti Vyriausybės atstovo statusą, neužtikrina Vyriausybės atstovo instituto savarankiškumo ir jo veiklos nešališkumo, o 4 straipsnio 1 dalyje numatytas Vyriausybės atstovo skyrimo į pareigas ne konkurso tvarka būdas mažina skyrimo į pareigas skaidrumą. Dabar galiojančioje Įstatymo 3 straipsnio
įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės atstovo teisinę padėtį, be šio įstatymo, nustato ir Valstybės tarnybos įstatymas.“ Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatoma pakeisti Vyriausybės atstovo apskrityje statusą iš valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į Vyriausybės atstovo – valstybės pareigūno, skiriamo į pareigas ne konkurso tvarka, statusą. Vadovaujantis Projekto 4 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės atstovą skirs Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kokiu būdu bus atrenkami kandidatai į Vyriausybės atstovus. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl būtina pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą, neaptarta, kuo skiriasi valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno teisinis statusas nagrinėjamų santykių kontekste. Vyriausybės atstovo pareigos yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintos Konstitucijoje. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 123 straipsnį Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Kartu Konstitucinis Teismas nutarimuose yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų tinkamumą, patikimumą. Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarime konstatuota, kad visa tai taikytina ir asmenims, siekiantiems eiti Vyriausybės atstovo pareigas. Atsižvelgiant į 2007-08-13 nutarime suformuotą Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, Vyriausybės atstovo statuso pakeitimas iš Vyriausybės atstovo valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į be konkurso skiriamą Vyriausybės Ministro Pirmininko teikimu valstybės pareigūną, galimai prieštarautų Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai bei teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir kt. principams. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 2. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-1831 Projekto 3 straipsniu keičiami Vyriausybės atstovui keliami išsilavinimo reikalavimai nepagrįstai riboja asmenų, neįgijusių teisinio išsilavinimo, bet turinčių didelę viešojo administravimo patirtį ir išmanančių valstybės sąrangos principus, galimybes užimti šias pareigas.
Projekto 3 straipsnis numato, jog skiriant į Vyriausybės atstovo pareigas, asmuo turi būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Projekte numatyti reikalavimai automatiškai nesuponuoja ir nelemia aukštesnės savivaldybių administracinės priežiūros kokybės, nes veikloje yra būtina ir darbo patirtis viešojo administravimo srityje. Įvertinus tai, siūlome palikti esamą teisinį reglamentavimą, kadangi darbo patirtis viešojo administravimo srityje užtikrina supratimą apie viešąjį administravimą, viešojo administravimo principus, viešojo administravimo subjektų sistemą ir t.t., o tai yra būtina vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą, kuris numato, jog Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį arba aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 3. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-184 Projekto 4 straipsnyje numatytas Vyriausybės atstovų skaičius 5 vietoje esamų 10, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Visiškai neaiškus siūlymas, kodėl vietoj vieno Vyriausybės atstovo vienoje apskrityje siūloma nustatyti, kad vienas Vyriausybės atstovas veiktų dviejose apskrityse (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Be to, lydimojoje medžiagoje neaptarta, kaip keisis bendras šiuo metu Vyriausybės atstovų tarnybose dirbančių asmenų skaičius lyginant su numatytoje įsteigti naujoje Vyriausybės atstovų įstaigoje reikalingų darbuotojų, valstybės tarnautojų skaičiumi. Projekto
Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą: Vilniaus ir Alytaus apskrityse, Kauno ir Marijampolės apskrityse, Panevėžio ir Utenos apskrityse, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Galiojančio Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau
Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklą 2017 metais. Šioje informacijoje pateikiami skirtingi taikytų Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonių, išankstinės savivaldybių tarybų sprendimų projektų priežiūros, Vyriausybės atstovo patikrintų teisės aktų skaičiai skirtingose apskrityse. Būtent šie skaičiai laikomi vienu iš pagrindinių kriterijų, siūlant priskirti vienam Vyriausybės atstovui 2 apskritis.
Pabrėžtina, kad tokios aiškinamajame rašte pateikiamos išvados nėra pagrįstos ir teisingos, nes skaičiai, matomi lentelėje, nėra vien tik statistinė informacija. Kiekviena apskritis, kiekviena savivaldybė turi savo veiklos specifiką, kiekvienos savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos turi tik jai būdingą veiklos specifiką. Pvz., vienų savivaldybių tarybos linkusios atsižvelgti į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybos išankstinės priežiūros metu pateiktas pastabas ir nepriimti neteisėtų sprendimų, o kitų savivaldybių tarybos – ne. Pirmuoju atveju priimama mažiau neteisėtų savivaldybės tarybos sprendimų, dėl šios priežasties mažiau teikiama Vyriausybės atstovo apskrityje teikimų, antruoju atveju – daugiau. Vienos savivaldybių tarybos linkusios daug klausimų spręsti tarybos posėdžių metu, kitos – perduoda šiuos klausimus savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Pirmuoju atveju savivaldybių tarybų sprendimų ir jų projektų skaičius yra ženkliai didesnis, antruoju – mažesnis. Be to, skiriasi ir atskirų savivaldybių priimamų teisės aktų pobūdis pagal vietos sąlygas. Visos šios aplinkybės neatsispindi statistinėje informacijoje, pateiktoje aiškinamajame rašte. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Vyriausybės atstovų darbo apimtys reguliuojamos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1329 (LRV 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 138 redakcija) nustatant valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių Vyriausybės atstovo apskrityje tarnyboje. Ten, kur daugiau savivaldybių ir didesnis gyventojų skaičius, nustatytas didesnis darbuotojų skaičius, ir atvirkščiai – kur mažiau savivaldybių ir gyventojų skaičius mažesnis – šiose tarnybose dirba mažiau valstybės tarnautojų. Tokiu būdu yra suvienodintos Vyriausybės atstovų darbo apimtys.
Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta: „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 straipsnio nuostata, kad vietos savivaldos principas turi būti pripažintas šalies įstatymuose ir, jei yra galimybė, šalies konstitucijoje. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (1998-02-18 nutarimas), kurioje išaiškinta, kad administracinės priežiūros institutas susiformavo valstybinio valdymo vietose – teritoriniuose padaliniuose, tikslinga ir toliau Vyriausybės atstovų darbą organizuoti apskričių pagrindu. Šiuo atveju Projekte mechaniškai vienas Vyriausybės atstovas skiriamas vykdyti įgaliojimus dviejose apskrityse, neatsižvelgiant į Vyriausybės atstovo veiklos specifiką, įtvirtintą Konstitucijos 123 straipsnyje. Pažymėtina, jog pastaruoju metu savivaldybių skaičius ar priimamų sprendimų apimtys nesikeitė, o savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis net didėjo. Iš Projekto nuostatų matyti, jog nesikeičia ir Vyriausybės atstovo funkcijos ar jų apimtys, o naujų teisės aktų ar teisės aktų pakeitimų, kuriuos turi įgyvendinti savivaldybės, nemažėja, tik didėja. Tokiu būdu padidėjus Vyriausybės atstovo prižiūrimų savivaldybių skaičiui, kyla rizika neįvertinti visų teikiamų projektų, neatitinkančių aukštesnės galios teisės aktų ir savalaikiai užkardyti daromus pažeidimus. Aiškinamajame rašte nėra pateiktas paaiškinimas dėl pasirinkto skaičiaus „5“ ir kodėl yra manoma, jog toks skaičius yra „optimalus“. Pažymėtina, kad iki šiol nėra aiški apskričių – teritorinių administracinių vienetų ir regionų politikos kryptis.
Viešai akcentuojama, jog iki šiol nėra įvertintas Lietuvos administracinis suskirstymas. Vidaus reikalų ministerijos parengtoje Baltojoje knygoje dar tik numatyta peržiūrėti regionų ribas, siekiant statistinių administracinių regionų ribas suderinti su nusistovėjusiomis funkcinėmis zonomis ir ekonominės specializacijos centrais. Todėl vien šiuo aspektu nėra pagrįsta reformuoti savivaldybių administracinę priežiūrą, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui regioną, apimantį dvi konkrečias apskritis, nes nėra aišku, ar peržiūrėjus regionų ribas, Projekte sugrupuotos Vyriausybės atstovams teritorijos po 2 konkrečias apskritis (Vilniaus ir Alytaus apskrityse; Kauno ir Marijampolės apskrityse; Panevėžio ir Utenos apskrityse; Klaipėdos ir Tauragės apskrityse; Šiaulių ir Telšių apskrityse) atitiks nustatytas regionų ribas. Todėl siūlome Vyriausybės atstovų skaičių palikti pagal dabartinį teritorinį apskričių administracinį suskirstymą – 10. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-1878 Projekto 7 straipsnio 8 dalis iš esmės nekeičia dabar galiojančio reglamentavimo, bet priešingai, įneša neaiškumo, nes tampa neaišku, kokius skundus turėtų nagrinėti Vyriausybės atstovas. Iš Projekto 7 straipsnio 8 dalies neaišku: ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, taip pat ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarkos Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai nenustato.
Projekto siūlomas papildymas įneša painiavos ir neaiškumo vertinant, kokius fizinių ir juridinių asmenų skundus turės nagrinėti Vyriausybės atstovai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus sprendžia administraciniai teismai. Kartu atkreipiame dėmesį, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimas, kuriuo iš esmės keičiama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) struktūra ir įgaliojimai, nustatant kompetenciją nagrinėti skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, netikslinga Projektu numatyti tokį reglamentavimą, kuris dubliuotų jau esamą patvirtintą ir priskirtų analogiškus įgaliojimus, kurie jau yra priskirti LAGK.
Siūlome palikti šiandieninės redakcijos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje esamą teisinį reglamentavimą:
„Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl
savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.“ Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 5. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-1891 Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatanti draudimą Vyriausybės atstovui nustatyti kitą teikimo ir reikalavimo įvykdymo terminą, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime, gali iššaukti daug bereikalingų teisminių procesų ir nepagrįstai išauginti administravimo kaštus. Vyriausybės atstovo praktikoje pasitaiko atvejų kai savivaldybių administravimo subjektai negali įvykdyti Vyriausybės atstovų teikimų ir reikalavimų dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau
Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo neįvykdymo, teismas vertina, ar savivaldybės administravimo subjektas turėjo pakankamai laiko teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimui, ar centrinės valdžios institucijos priėmė įstatymų įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus, ar atitinkamo Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo savivaldybės administravimo subjektas nevykdo arba delsia vykdyti dėl objektyvių priežasčių (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A146-1062/2013; Nr. A248-983/2006; Nr. A556-868/2008; Nr. A552-2803/2012).
A552-2803/2012). Pabrėžtina, jog Projektu papildyta nuostatos dalis „išskyrus atvejus, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime“ neatitinka ir juridinės logikos bei technikos taisyklių, nes nesant įstatyme ar Vyriausybės nutarime numatyto termino, teisės normos galioja iš karto ir jos privalo būti vykdomos. Įstatyme ar Vyriausybės sprendime nustatytais terminais tik nukeliamas tam tikrų normų vykdymas, tačiau pažeidimo nustatymo fakto apsektu – jokio skirtumo nedaro. Akcentuotina, jog Vyriausybės atstovo teikimų ar reikalavimų įvykdymo termino pratęsimas nėra tiesiogiai susijęs su įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nevykdymo laikotarpio pratęsimu, o įtakoja Vyriausybės atstovui senaties terminą kreiptis į teismą, kuris yra labai trumpas
nutarimų reikalavimus, nei trunka teisminiai procesai). Projekto 9 straipsnyje išbraukta galiojančiame įstatyme numatyta teisė Vyriausybės atstovui atšaukti teikimą/reikalavimą, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas juos pateikti – įneš sumaišties dėl įgaliojimų įgyvendinimo Projekte nepagrįstai atsisakoma Vyriausybės atstovo teisės atšaukti teikimą ar reikalavimą, nes Vyriausybės atstovo teikimas ar reikalavimas savaime netampa negaliojančiu išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pateikti teikimą ar reikalavimą.
Neatšauktą Vyriausybės atstovo teikimą ar reikalavimą savivaldybės administravimo subjektas turėtų vykdyti, o jam atsisakius tai padaryti Vyriausybės atstovui išlieka pareiga (ne teisė!) kreiptis į teismą Siūlome Projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti šiuo metu įstatyme įtvirtinta ir galiojančia nuostata, kuri užtikrina įgaliojimų taikymo ir veiksmų užbaigtumą: „išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti“. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-1812 Projekto 12 straipsnis, numatantis vienos Vyriausybės atstovų įstaigos steigimą, galimai pažeidžia subsidiarumo, veiklos principus ir yra nesuderinamas su konstitucine Vyriausybės atstovo instituto paskirtimi. Projekte numatyta, kad bus įsteigta Vyriausybės atstovų įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Ją sudarys Vyriausybės atstovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai reiškia, kad vietoje dabar apskrityse veikiančių 10 tarnybų siūloma įsteigti vieną Vyriausybės atstovų įstaigą. Kiekvienoje tarnyboje dirba nuo 3 iki 8 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o tarnybos veiklos teritorija – visa apskritis.
Dabar veikiančiose 10 Vyriausybės atstovų tarnybų dirba 44 valstybės tarnautojai (tarp jų ir Vyriausybės atstovai apskrityse). Visi šie valstybės tarnautojai vykdo profesionalią, specifinę savivaldybių administracinės priežiūros sričiai priskiriamą veiklą. Šiose tarnybose nėra sekretorių, vairuotojų, archyvarų, buhalterių, finansininkų ar pan. veiklą atliekančių darbuotojų. Visos šios funkcijos paskirstytos valstybės tarnautojams, atliekantiems savivaldybių administracinę priežiūrą, arba centralizuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolės išvadose ne kartą buvo konstatuota, kad šiose tarnybose, atsižvelgiant į jų funkcijų svarbumą ir sudėtingumą, trūksta žmogiškųjų išteklių ir šios tarnybos turi būti stiprinamos, o ne naikinamos, ko siekiama Projektu. Be to, šis siūlymas nėra grindžiamas jokiais ekonominiais, efektyvumo ar kitokiais kriterijais. Europos Sąjungos viešojo administravimo teorijoje ir praktikoje, Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, vietos savivaldą įtvirtintas subsidiarumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Tačiau priėmus Projekte numatytą teisinį reguliavimą, savivaldybių institucijos praras galimybę konsultuotis savo regionuose su jų problematiką ir veiklos specifiką žinančiais valstybės tarnautojais, dirbančiais Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybose. Pabrėžtina, kad kiekviena savivaldybė, kiekviena apskritis turi savo problemų lauką, veiklos specifiką, kuri geriausiai žinoma tose apskrityse gyvenantiems ir dirbantiems Vyriausybės atstovų tarnybų valstybės tarnautojams.
Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarime konstatuota, kad „<..> konstitucinės normos savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą apibrėžia atskirai, t. y. atskirose Konstitucijos 123 straipsnio dalyse. Be to, čia įsakmiai nurodoma jo įstatyminė forma. Tai reikėtų aiškinti kaip savivaldybių priežiūros instituto savarankiškumo akcentavimą ir su tuo susijusį reikalavimą šį institutą reglamentuoti atskiru įstatymu. Nereikėtų to laikyti tik tam tikru formalumu ar mažareikšmiu dalyku. Būtent įstatymo forma ir savarankiškas šio instituto reguliavimas, taip pat išsamus priežiūros įgaliojimų bei jų vykdymo tvarkos apibrėžimas yra traktuotini kaip Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintos sąlygos savivaldybių veiklos laisvei ir savarankiškumui užtikrinti. Kitas dalykas yra tinkamos organizacinės teisinės formos atitinkamam institutui parinkimas ir įtvirtinimas. Tai laikytina įstatymų leidėjo prerogatyva.<..>“ Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo praktiką, manytina, kad dabar galiojanti Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų organizacinė teisinė forma, kuomet kiekvienoje apskrityje dirba savivaldybių administracinę priežiūrą atliekantys darbuotojai, yra tinkamiausia forma, pritaikyta apskričių savivaldybių administracinei priežiūrai. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 skirsnis reglamentuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų steigimą, jų veiklos organizavimą. Pagal šiame skirsnyje nurodytų įstaigų paskirtį Vyriausybės atstovų įstaigos negalėtume priskirti prie Vyriausybės įstaigų, kadangi Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti.
Tuo tarpu tiek Vyriausybės atstovai, tiek jų funkcijas padedančios įgyvendinti įstaigos – vykdo ne politikos formavimo funkcijas, o priimamų sprendimų teisėtumo kontrolę. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 7. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-1814 Projekto 14 straipsniu keičiamas reglamentavimas, kuris iškreipia įstatymu nustatytą tiesioginį Vyriausybės atstovo atskaitingumą Vyriausybei bei pažeidžia konstitucinį Vyriausybės atstovo savarankiškumą. Analizuojant Vyriausybės atstovo pavaldumą ir atskaitingumą, pirmiausia vadovaujamasi Konstitucijos 123 straipsnio nuostata, kad Vyriausybė skiria Vyriausybės atstovus. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta, kad Vyriausybės atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Šis jo pavaldumas ir atskaitingumas yra asmeniškas, t. y. jis pavaldus ir atskaitingas subjektui, kuris jį paskyrė. Ataskaitą (ar informaciją) apie savo veiklą jis turi teikti tiesiogiai Vyriausybei. Dabartiniame Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės atstovas kiekvieną pusmetį Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Projekte siūloma Vyriausybės atstovui kasmet teikti savo veiklos ataskaitas Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui, kuris apibendrinęs visų Vyriausybės atstovų ataskaitas teiktų Vyriausybei Vyriausybės atstovų veiklos ataskaitą. Tačiau taip būtų iškreiptas įstatymu nustatytas tiesioginis Vyriausybės atstovo atskaitingumas Vyriausybei bei paneigtas jos skiriamų atstovų Konstitucijoje įtvirtintas savarankiškumas.
Įvertinus tai, manome, jog yra būtina palikti esamą reglamentavimą, numatantį, jog Vyriausybės atstovų veiklą koordinuoja Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, nes tik taip yra užtikrinami Vyriausybės atstovo veiklos savarankiškumo ir tiesioginio atskaitingumo asmeniui, skiriamo į pareigas organo vadovui, principai. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 8. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-18 Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalis pažeidžia Teisėkūros
pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą bei konstitucinį asmenų teisėtų lūkesčių principą. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės
atstovai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. Šioje nuostatoje nėra aiškumo, konkretumo. Šioje dalyje nurodyta abstrakti nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą neatsako į klausimą, kaip ir kada bus atleidžiami Vyriausybės atstovai: ar pasibaigus dabartinei jų kadencijai, ar įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, ar paskyrus naujus Vyriausybės atstovus. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės atleisti iš pareigų nepasibaigus konkrečiai kadencijai paskirtų valstybės tarnautojų. Vyriausybės atstovai paskirti į pareigas ketveriems metams Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir jų įgaliojimai turėtų pasibaigti to paties įstatymo nustatyta tvarka. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas, stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga ir galimai būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.
Atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio
atleidimo, pasikeitus jo veiklą reglamentuojančiam teisės aktui: „Generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas, <...> pagal Konstituciją negali būti pagrindu įstatymo nustatytam terminui paskirto generalinio prokuroro atleisti iki pasibaigiant jo įgaliojimų terminui, nes šis pagrindas nėra susijęs su tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.]/ Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punkto <...> nuostata, kad generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, ir <...> nuostata, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutrūksta Seimo paskirto generalinio prokuroro įgaliojimai <...>, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai generalinio prokuroro atleidimą nepasibaigus jo įgaliojimų laikui lėmė ne aplinkybės, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų, bet vien tai, kad įstatymu buvo pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka, jį skiriantis subjektas. Pažymėtina ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratūros sistemoje, pažeisti prokurorų savarankiškumą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Taigi ginčijamomis nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą”. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pabrėžė, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su asmenų, inter alia (be kita ko) valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą, kad nebūtų galima jo aiškinti nevienodai.
Darbuotojų atleidimas yra besąlygiškai susijęs su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir stabilumu, todėl tiek Vyriausybės atstovų, tiek ir jiems padedančių Tarnybų darbuotojų perkėlimo /atleidimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 9. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-18 Aiškinamajame rašte nenurodyti jokie objektyviais duomenimis grįsti ekonominiai paskaičiavimai, argumentai dėl kurių numatomas Vyriausybės atstovų skaičiaus mažinimas, vienos įstaigos steigimas. Pabrėžtina, jog nėra atlikta Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklos efektyvumo analizė, neįvertintos gautinos ekonominės, socialinės ir finansinės naudos keičiant konstitucinį Vyriausybės atstovo statusą bei reformuojant savivaldybių administracinės priežiūros vykdymą, reorganizuojant Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybas bei steigiant vieną Vyriausybės atstovo įstaigą. Pažymėtina, jog teisės aktų projektų rengėjai privalo laikytis bendrųjų konstitucinių principų (inter alia (be kita ko) atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo). Šiais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją paisydamos atsakingo valdymo principo, visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 11d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas neatsiejamą konstitucinio teisinės valstybės principo elementą – proporcingumo reikalavimą, yra nurodęs, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atliekant Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo teisminę kontrolę, laikomasi nuostatos, kad proporcingumo principas taip pat reikalauja, kad institucijos, priėmusios administracinį aktą, galėtų teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
Šios institucijos bent turi turėti galimybę pateikti bei aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Ispanija prieš Europos Tarybą, C310/04, 122–123 p.). Taigi, teisėkūros subjekto diskrecija, kad ir esanti labai plati, negali būti aiškinama, kaip paneigianti jo pareigą apskritai pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl, priimant konkretų teisės aktą (nustatant konkrečias teisės normas), turi būti aiškūs faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuriuo teisėkūros subjektas rėmėsi. Nustatomo teisinio reguliavimo pagrindimas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Įvertinus tai, jog aiškinamajame rašte nenurodyti jokie šios vykdomos pertvarkos argumentai, faktai ir pagrįsti paskaičiavimai, konstatuotinas galimas konstitucinių principų pažeidimas. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 10. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė 2018-04-18 Projekte nenumatyta jokių pereinamųjų nuostatų, užtikrinančių teisinių santykių, susiklosčiusių šiuo metu galiojančio Įstatymo pagrindu, tęstinumo, stabilumo, o tai prieštarauja ne tik konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, bet gali sutrikdyti savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymą.
Projekte neužsimenama apie šiuo metu veikiančias Vyriausybės atstovo apskrityse tarnybas, kuriose iš viso dirba 44 valstybės tarnautojai - profesionalai savo kompetencijos srityse, kurių didžioji dauguma kartu turi ir teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš aiškinamojo rašto matyti, jog Tarnybų veikla yra reorganizuojama. Iš Lietuvos Respublikos Seimui teikiamo Projekto yra visiškai neaišku, kokiu būdu bus vykdoma savivaldybių administracinė priežiūra toliau, t.y.: ar ji bus centralizuota, ar ji bus vykdoma nuotoliniu būdu – apskrityse. Į šiuos klausimus neatsako ir aiškinamajame rašte pateikta informacija („Vyriausybės atstovų įstaiga turėtų padalinius, kurių veiklos teritorija sutaptų su atitinkamo Vyriausybės atstovo veiklos teritorija, ir kuriuose darbas galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu“). Tai reiškia, jog imamasi pertvarkos net nežinant kokiu būdu veiks naujoji Vyriausybės atstovų įstaiga ir ar bus užtikrintas Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių priežiūros instituto veikimas. Šiame kontekste abejonių kelia ir Projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriuo pavedama Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui tvirtinti šios įstaigos struktūrą, nustatyti įstaigos padalinių ir įstaigos darbuotojų funkcijas. Tai reiškia, kad Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas spręs, kokiu būdu bus organizuojama savivaldybių administracinė priežiūra (kur ir kokie padaliniai, kokia apimtimi ir t.t), nors Konstitucija įpareigoja tai reglamentuoti įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principais, teisės aktų pakeitimai, susiję su biudžetinėmis įstaigomis, kai atliekami tik neesminiai teisinio reguliavimo pakeitimai, iš esmės nekeičiant nei įstaigos, nei jos darbuotojų nustatomų funkcijų, nei jų įgyvendinimo tvarkos, neturi turėti neigiamos įtakos tos įstaigos darbuotojams ir mažų mažiausiai privalo garantuoti teisėtai į pareigas priimtų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą (pvz. numatant pereinamąsias nuostatas dėl Vyriausybės atstovo pareigų vykdymo iki esamos kadencijos pabaigos, dėl darbuotojų perkėlimo į naujoje įstaigoje steigiamas lygiavertes pareigas ir pan.). LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (LVAT 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-247-10). Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę doktriną dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, laikomu neatsiejamu konstitucinio teisinės valstybės principo elementu (pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).
Tai įstatymų leidėją, kitus teisėkūros subjektus saistantis, jų diskreciją ribojantis veiksnys (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Šis principas draudžia keisti teisinį reguliavimą taip, kad įstatymų leidėjas nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų ir naujas teisinis reguliavimas nepagrįstai pablogintų asmens teisinę padėtį (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Taigi teisėkūros subjektai, keisdami teisinį reguliavimą, yra saistomi labai konkrečių teisėtų lūkesčių apsaugą užtikrinančių reikalavimų. Prie šių reikalavimų priskirtinas viešosios valdžios institucijų prisiimtų įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d.,
priėmimas ar pakankamo vacatio legis (laikotarpis tarp teisinio arba normatyvinio akto paskelbimo datos ir jo įsigaliojimo datos) laikotarpio nustatymas (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis inter alia (be kita ko) principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).
Įvertinus tai, manome, jog Projektas nėra tinkamai paruoštas, todėl gali pažeisti daugelio Vyriausybės atstovų tarnybų darbuotojų teises ir teisėtus lūkesčius bei tuo pagrindu iššaukti neigiamus padarinius – teisminius ginčus ir atsakomybę už priimtus, galimai pažeidžiančius Konstituciją, todėl neteisėtus, sprendimus. Tačiau didžiausiu neigiamu reiškiniu įvardintume nuolatiniu atsidavusiu darbu pasiektos esamos savivaldybių administracinės priežiūros silpninimą, vėliau galintį išryškinti didesnesnes neigiamas pasekmes, juntamas gyventojų. Ilgus metus daug ir atsidavusiai šioje srityje dirbantys specialistai-profesionalai pirmą kartą po daugelio metų gali džiaugtis savo kartu su savivaldybėmis įdėto darbo rezultatais – gyventojų pasitikėjimo vietos savivalda padidėjimu. Todėl manome, jog kiekviena reforma ar pertvarka turi būti daroma tik tada, kai yra išsikelti aiškūs strateginiai tikslai, ko ir kokia apimtimi norima pasiekti, atlikti to paskaičiavimai ir pasverta pertvarkos nauda bei įvertintos galinčios kilti grėsmės. Iš dalies pritarti. Spręsti pagrindiniam komitetui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma (2018-03-27)4 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Vyriausybės atstovų skyrimas Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno, ir Marijampolės apskrityse ir Tauragės apskrities Jurbarko rajono savivaldybėje;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse;
4) Klaipėdos, ir Tauragės apskritiesyse Tauragės ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybėse;
5) Šiaulių ir Telšių apskritiesyse Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybėse Nepritarti Pagal Konstitucijos 123 straipsnį aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas. Subjektų, vykdančių savivaldybių administracinę priežiūrą, veikiančių Vyriausybės vardu ir jai pavaldžių, veikimo teritorijos nustatytos priskiriant vienam Vyriausybės atstovui konkrečias apskritis, tuo pačiu yra siekiama suvienodinti Vyriausybės atstovų darbo apimtis. Siūlymas Vyriausybės atstovų veikimo teritorijai priskirti ne tik konkrečias dvi apskritis, bet dar ir trečios apskrities savivaldybę (-es) yra nepagrįstas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vyriausybės atstovų apskrityse pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-05-30
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Gintautas Kindurys, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Aušra Balčiūnaitytė, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė, Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė, Seimo narė Gintarė Skaistė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-231 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį, siūlytina atsisakyti nuostatos „instituto tikslai - suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą“, nes Vyriausybės kompetencija per skiriamus Vyriausybės atstovus vykdyti savivaldybių administracinę priežiūra yra įtvirtinta Konstitucijos 123 straipsnyje ir projektu teikiamu įstatymu tokios teisės Vyriausybei suteikti nereikia. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina glaustai. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir kitas šio valstybės pareigūno teisiniam statusui būdingas nuostatas. Pažymime, kad projekte nėra jokių Vyriausybės atstovo veiklos principų, kuriais būtų grindžiamas šio pareigūno įgaliojimų vykdymas, taip pat Vyriausybės atstovo pareigų: laikytis Vyriausybės atstovo priesaikos, jeigu vykdant savivaldybės administracinę priežiūra iškyla interesų konfliktas nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo (kaip tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas), taip pat laikytis politinio neutralumo principo, reiškiančio, kad
„Vyriausybės atstovų veikla būtų orientuota ne partinių interesų tenkinimui,
kad šių pareigų teikiamomis galimybėmis nebūtų piktnaudžiaujama“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas).
Nepritarti Netikslinga projektu siūlyti nustatyti Vyriausybės atstovų veiklos principus, nes Vyriausybės atstovams, kaip valstybės pareigūnams, galioja bendrieji veiklos principai, nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir kitais teisės aktais
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinę charakteristiką atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Konstitucijos 123 straipsnį, kad Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
išsilavinimo reikalavimo derintina su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis, prieš žodžius „universitetinį išsilavinimą“ įrašytinas žodis „aukštąjį“. Pritarti Nuostatą išdėstyti atsižvelgiant į Seimo narių A. Norkienės ir G. Burokienės 2018-05-10 pasiūlymą
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
Siekiant teisės aktų sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kaip kituose teisės aktuose yra reglamentuojamos vadovų kadencijos, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildytina, po žodžių „iš eilės“ įrašant žodžius „ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. Nepritarti Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovas, įstaigos prie ministerijos vadovas gali būti skiriami eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose teisės aktuose. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisę gauti užmokestį, be kita ko, už pedagoginį darbą „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“ neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (kuriame įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas 2019 m. sausio
lėšomis. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
siūlytina: 7.1. 1 dalies 2 punktą išbraukti;
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
paskutinio sakinio; kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, kad galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį, kad prisiekęs Vyriausybės atstovas pasirašo vardinį priesaikos lapą, kuris saugomas Vyriausybės atstovo asmens byloje; Pritarti 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
priesaikos teksto nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Vyriausybės atstovas neprisiekė ir negali pradėti eiti Vyriausybės atstovo pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausybės atstovas. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
823
dalies nuostatos dėl išankstinės teisės aktų priežiūros, nes pagal 7 straipsnio 2 dalį ši priežiūra atliekama dėl savivaldybės kolegialių administravimo subjektų, o pagal 8 straipsnio 3 dalį – dėl savivaldybės administravimo subjektų. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„nepasinaudojęs teisės akto sustabdymo teise” neatitinka šio straipsnio 4
dalies 1 punkte (taip pat 7 straipsnio 7 dalyje) siūlomos įtvirtinti nuostatos, kurioje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas savo potvarkiu stabdo neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto vykdymą, o ne patį teisės aktą. Atkreipiame dėmesį ir į Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dalies nuostatas administracinius aktus leidžia viešojo administravimo subjektai, tikslintinos projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Savivaldybės administracijos padaliniai nėra viešojo administravimo subjektai. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
teisės reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų ir kt. įgyvendinimo tvarką vartojama sąvoka „reikalavimas“. Iš tokios nuostatos neaišku, ar toks Vyriausybės atstovo „reikalavimas“ yra savarankiška Vyriausybės atstovo pagal kompetenciją priimamų dokumentų (nurodytų 7 straipsnio 7 dalyje, 8 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse) rūšis, ar Vyriausybės atstovas rašytiniu kreipimusi į savivaldybės administravimo subjektus pareikalauja pateikti aptariamajame punkte nurodytus dokumentus. Pažymėtina, ir tai, kad aptariama projekto nuostata, ta apimtimi, kai Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti savivaldybės administravimo subjektų priimtų tų teisės aktų, kurie yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje, kopijų, savivaldybėms sudaroma papildoma administracinė našta.
Antai, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus Teisės aktų registro objektai yra: savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus; savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra tobulintina. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
nurodytų veiksmų įvykdymo terminą“ yra tikslintina, nes neaišku, ar rašoma apie Vyriausybės atstovo teisę pratęsti 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus terminus ar apie savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo kituose dokumentuose nurodytus terminus. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 13.
Projekto 10 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti atleidimo pagrindu
„praradus Vyriausybės pasitikėjimą“ atsižvelgiant į tai, kad „Konstitucinio
Teismo jurisprudencija visuomet yra grindžiama principine pozicija, jog Vyriausybės atstovas turi turėti Vyriausybės pasitikėjimą; jeigu Vyriausybės atstovas netenka Vyriausybės pasitikėjimo, jis gali būti iš šių pareigų atleistas“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
praleistą žodį ,,nustatytų“ . Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
vadovas turėtų tvirtinti padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, bet ne darbuotojų ir padalinių funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį įstaigą sudaro ir valstybės tarnautojai. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pavedimo Vyriausybei priimti „šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į - „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje,
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata, keičianti Vyriausybės atstovo statusą, neužtikrina Vyriausybės atstovo instituto savarankiškumo ir jo veiklos nešališkumo, o 4 straipsnio 1 dalyje numatytas Vyriausybės atstovo skyrimo į pareigas ne konkurso tvarka būdas mažina skyrimo į pareigas skaidrumą. Dabar galiojančioje Įstatymo 3 straipsnio
įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės atstovo teisinę padėtį, be šio įstatymo, nustato ir Valstybės tarnybos įstatymas.“ Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatoma pakeisti Vyriausybės atstovo apskrityje statusą iš valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į Vyriausybės atstovo – valstybės pareigūno, skiriamo į pareigas ne konkurso tvarka, statusą. Vadovaujantis Projekto 4 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės atstovą skirs Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kokiu būdu bus atrenkami kandidatai į Vyriausybės atstovus. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl būtina pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą, neaptarta, kuo skiriasi valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno teisinis statusas nagrinėjamų santykių kontekste. Vyriausybės atstovo pareigos yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintos Konstitucijoje.
Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje
Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Kartu Konstitucinis Teismas nutarimuose yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų tinkamumą, patikimumą. Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarime konstatuota, kad visa tai taikytina ir asmenims, siekiantiems eiti Vyriausybės atstovo pareigas. Atsižvelgiant į 2007-08-13 nutarime suformuotą Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, Vyriausybės atstovo statuso pakeitimas iš Vyriausybės atstovo valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, skiriamo į pareigas konkurso tvarka, į be konkurso skiriamą Vyriausybės Ministro Pirmininko teikimu valstybės pareigūną, galimai prieštarautų Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai bei teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir kt. principams. Nepritarti Pritarti projektu siūlomam reglamentavimui, pagal kurį Vyriausybės atstovo teisinis statusas
Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Konstitucinis Teismas, yra pažymėjęs, kad „<...> Konstitucijos 123 straipsnyje vartojama bendrinė sąvoka „atstovas“ turi svarbią teisinę prasmę. Pirma, minėto straipsnio antrojoje dalyje ši sąvoka vartojama apibūdinant savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą. Antra, „atstovo“ sąvoka rodo teisinį ryšį su tam tikru teisės subjektu, atskleidžia, kieno interesams yra atstovaujama, kieno vardu veikiama. Į šį klausimą atsakoma Konstitucijos 123 straipsnio trečiojoje dalyje vartojama sąvoka „Vyriausybės atstovas“. Tai reiškia, kad subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikia Vyriausybės vardu ir yra jai pavaldus.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). 2. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
1 II. Dėl Projekto 3 straipsnio 1 dalies. Projekto 3 straipsniu keičiami Vyriausybės atstovui keliami išsilavinimo reikalavimai nepagrįstai riboja asmenų, neįgijusių teisinio išsilavinimo, bet turinčių didelę viešojo administravimo patirtį ir išmanančių valstybės sąrangos principus, galimybes užimti šias pareigas. Projekto 3 straipsnis numato, jog skiriant į Vyriausybės atstovo pareigas, asmuo turi būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą.
Projekte numatyti reikalavimai automatiškai nesuponuoja ir nelemia aukštesnės savivaldybių administracinės priežiūros kokybės, nes veikloje yra būtina ir darbo patirtis viešojo administravimo srityje. Įvertinus tai, siūlome palikti esamą teisinį reglamentavimą, kadangi darbo patirtis viešojo administravimo srityje užtikrina supratimą apie viešąjį administravimą, viešojo administravimo principus, viešojo administravimo subjektų sistemą ir t.t., o tai yra būtina vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą, kuris numato, jog Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį arba aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį. Nepritarti (už pasiūlymą – 1, prieš – 8) Pritarti Seimo narių A. Norkienės ir G. Burokienės 2018-05-10 pasiūlymui, pagal kurį asmenims, kurie pretenduoja eiti Vyriausybės atstovo pareigas, tikslinga nustatyti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar penkerių metų teisinio darbo stažą. 3.
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-184 III. Dėl Projekto 4 straipsnio. Projekto 4 straipsnyje numatytas Vyriausybės atstovų skaičius 5 vietoje esamų 10, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Visiškai neaiškus siūlymas, kodėl vietoj vieno Vyriausybės atstovo vienoje apskrityje siūloma nustatyti, kad vienas Vyriausybės atstovas veiktų dviejose apskrityse (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Be to, lydimojoje medžiagoje neaptarta, kaip keisis bendras šiuo metu Vyriausybės atstovų tarnybose dirbančių asmenų skaičius lyginant su numatytoje įsteigti naujoje Vyriausybės atstovų įstaigoje reikalingų darbuotojų, valstybės tarnautojų skaičiumi. Projekto
Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą: Vilniaus ir Alytaus apskrityse, Kauno ir Marijampolės apskrityse, Panevėžio ir Utenos apskrityse, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Galiojančio Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau
Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklą 2017 metais.
Šioje informacijoje pateikiami skirtingi taikytų Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonių, išankstinės savivaldybių tarybų sprendimų projektų priežiūros, Vyriausybės atstovo patikrintų teisės aktų skaičiai skirtingose apskrityse. Būtent šie skaičiai laikomi vienu iš pagrindinių kriterijų, siūlant priskirti vienam Vyriausybės atstovui 2 apskritis. Pabrėžtina, kad tokios aiškinamajame rašte pateikiamos išvados nėra pagrįstos ir teisingos, nes skaičiai, matomi lentelėje, nėra vien tik statistinė informacija. Kiekviena apskritis, kiekviena savivaldybė turi savo veiklos specifiką, kiekvienos savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos turi tik jai būdingą veiklos specifiką. Pvz., vienų savivaldybių tarybos linkusios atsižvelgti į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybos išankstinės priežiūros metu pateiktas pastabas ir nepriimti neteisėtų sprendimų, o kitų savivaldybių tarybos – ne. Pirmuoju atveju priimama mažiau neteisėtų savivaldybės tarybos sprendimų, dėl šios priežasties mažiau teikiama Vyriausybės atstovo apskrityje teikimų, antruoju atveju – daugiau. Vienos savivaldybių tarybos linkusios daug klausimų spręsti tarybos posėdžių metu, kitos – perduoda šiuos klausimus savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Pirmuoju atveju savivaldybių tarybų sprendimų ir jų projektų skaičius yra ženkliai didesnis, antruoju – mažesnis. Be to, skiriasi ir atskirų savivaldybių priimamų teisės aktų pobūdis pagal vietos sąlygas. Visos šios aplinkybės neatsispindi statistinėje informacijoje, pateiktoje aiškinamajame rašte. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Vyriausybės atstovų darbo apimtys reguliuojamos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1329 (LRV 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 138 redakcija) nustatant valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių Vyriausybės atstovo apskrityje tarnyboje.
Ten, kur daugiau savivaldybių ir didesnis gyventojų skaičius, nustatytas didesnis darbuotojų skaičius, ir atvirkščiai – kur mažiau savivaldybių ir gyventojų skaičius mažesnis – šiose tarnybose dirba mažiau valstybės tarnautojų (žr. lentelė). Tokiu būdu yra suvienodintos Vyriausybės atstovų darbo apimtys. Lentelė Apskritis Gyventojų skaičius Vyriausybės atstovo tarnyba Darbuotojų skaičius (kartu su Vyriausybės atstovu) Savivaldybių skaičius apskrityje Nustatyta LRV nutarimu Faktiškai dirba Alytaus apskritis 141 616 Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba44
76
66
43
43
55
33
33
43
88
48 44 Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta:
„Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 straipsnio nuostata, kad vietos savivaldos principas turi būti pripažintas šalies įstatymuose ir, jei yra galimybė, šalies konstitucijoje.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (1998-02-18 nutarimas), kurioje išaiškinta, kad administracinės priežiūros institutas susiformavo valstybinio valdymo vietose – teritoriniuose padaliniuose, tikslinga ir toliau Vyriausybės atstovų darbą organizuoti apskričių pagrindu. Šiuo atveju Projekte mechaniškai vienas Vyriausybės atstovas skiriamas vykdyti įgaliojimus dviejose apskrityse, neatsižvelgiant į Vyriausybės atstovo veiklos specifiką, įtvirtintą Konstitucijos 123 straipsnyje. Pažymėtina, jog pastaruoju metu savivaldybių skaičius ar priimamų sprendimų apimtys nesikeitė, o savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis net didėjo. Iš Projekto nuostatų matyti, jog nesikeičia ir Vyriausybės atstovo funkcijos ar jų apimtys, o naujų teisės aktų ar teisės aktų pakeitimų, kuriuos turi įgyvendinti savivaldybės, nemažėja, tik didėja. Tokiu būdu padidėjus Vyriausybės atstovo prižiūrimų savivaldybių skaičiui, kyla rizika neįvertinti visų teikiamų projektų, neatitinkančių aukštesnės galios teisės aktų ir savalaikiai užkardyti daromus pažeidimus. Aiškinamajame rašte nėra pateiktas paaiškinimas dėl pasirinkto skaičiaus „5“ ir kodėl yra manoma, jog toks skaičius yra „optimalus“. Pažymėtina, kad iki šiol nėra aiški apskričių – teritorinių administracinių vienetų ir regionų politikos kryptis. Viešai akcentuojama, jog iki šiol nėra įvertintas Lietuvos administracinis suskirstymas. Vidaus reikalų ministerijos parengtoje Baltojoje knygoje dar tik numatyta peržiūrėti regionų ribas, siekiant statistinių administracinių regionų ribas suderinti su nusistovėjusiomis funkcinėmis zonomis ir ekonominės specializacijos centrais.
Todėl vien šiuo aspektu nėra pagrįsta reformuoti savivaldybių administracinę priežiūrą, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui regioną, apimantį dvi konkrečias apskritis, nes nėra aišku, ar peržiūrėjus regionų ribas, Projekte sugrupuotos Vyriausybės atstovams teritorijos po 2 konkrečias apskritis (Vilniaus ir Alytaus apskrityse; Kauno ir Marijampolės apskrityse; Panevėžio ir Utenos apskrityse; Klaipėdos ir Tauragės apskrityse; Šiaulių ir Telšių apskrityse) atitiks nustatytas regionų ribas. Todėl siūlome Vyriausybės atstovų skaičių palikti pagal dabartinį teritorinį apskričių administracinį suskirstymą – 10. Nepritarti Pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias „Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno ir Marijampolės apskrityse;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse;
4) Klaipėdos ir Tauragės apskrityse;
5) Šiaulių ir Telšių apskrityse.“ Balsavimo rezultatai (alternatyvus balsavimas): už pasiūlymą įstatyme nenustatyti konkretaus Vyriausybės atstovų skaičiaus – 2, už tai, kad būtų nustatyta, kad skiriami 5 Vyriausybės atstovai – 7. 4. Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
8 IV. Dėl Projekto 7 straipsnio 8 dalies. Projekto 7 straipsnio 8 dalis iš esmės nekeičia dabar galiojančio reglamentavimo, bet priešingai, įneša neaiškumo, nes tampa neaišku, kokius skundus turėtų nagrinėti Vyriausybės atstovas.
Iš Projekto 7 straipsnio 8 dalies neaišku: ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, taip pat ar Vyriausybės atstovas nagrinėja skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarkos Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai nenustato. Projekto siūlomas papildymas įneša painiavos ir neaiškumo vertinant, kokius fizinių ir juridinių asmenų skundus turės nagrinėti Vyriausybės atstovai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus sprendžia administraciniai teismai. Kartu atkreipiame dėmesį, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimas, kuriuo iš esmės keičiama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) struktūra ir įgaliojimai, nustatant kompetenciją nagrinėti skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, netikslinga Projektu numatyti tokį reglamentavimą, kuris dubliuotų jau esamą patvirtintą ir priskirtų analogiškus įgaliojimus, kurie jau yra priskirti
Siūlome palikti šiandieninės redakcijos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje esamą teisinį reglamentavimą: „Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.“
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota
V. Dėl Projekto 9 straipsnio 1 dalies. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatanti draudimą Vyriausybės atstovui nustatyti kitą teikimo ir reikalavimo įvykdymo terminą, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime, gali iššaukti daug bereikalingų teisminių procesų ir nepagrįstai išauginti administravimo kaštus. V Vyriausybės atstovo praktikoje pasitaiko atvejų kai savivaldybių administravimo subjektai negali įvykdyti Vyriausybės atstovų teikimų ir reikalavimų dėl objektyvių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau
Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo neįvykdymo, teismas vertina, ar savivaldybės administravimo subjektas turėjo pakankamai laiko teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimui, ar centrinės valdžios institucijos priėmė įstatymų įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus, ar atitinkamo Vyriausybės atstovo teikimo ar reikalavimo savivaldybės administravimo subjektas nevykdo arba delsia vykdyti dėl objektyvių priežasčių (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A146-1062/2013; Nr. A248-983/2006; Nr. A556-868/2008; Nr. A552-2803/2012). Pabrėžtina, jog Projektu papildyta nuostatos dalis „išskyrus atvejus, kai nurodytų veiksmų įvykdymo terminas yra nustatytas įstatyme ar Vyriausybės sprendime“ neatitinka ir juridinės logikos bei technikos taisyklių, nes nesant įstatyme ar Vyriausybės nutarime numatyto termino, teisės normos galioja iš karto ir jos privalo būti vykdomos. Įstatyme ar Vyriausybės sprendime nustatytais terminais tik nukeliamas tam tikrų normų vykdymas, tačiau pažeidimo nustatymo fakto apsektu – jokio skirtumo nedaro. Akcentuotina, jog Vyriausybės atstovo teikimų ar reikalavimų įvykdymo termino pratęsimas nėra tiesiogiai susijęs su įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nevykdymo laikotarpio pratęsimu, o įtakoja Vyriausybės atstovui senaties terminą kreiptis į teismą, kuris yra labai trumpas – 10 dienų nuo savivaldybės administravimo subjekto atsisakymo vykdyti reikalavimus.
Todėl siūlytina ne daryti išimtis iš bendros taisyklės, o nustatyti konkretų pagrįstą maksimalų terminą teikimų ar reikalavimų pratęsimui, įvertinus ilgus bylinėjimosi procesus ir gautiną naudą (pratęsiant reikalavimų įvykdymo terminus, paprastai savivaldybės greičiau įgyvendina įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus, nei trunka teisminiai procesai). Projekto 9 straipsnyje išbraukta galiojančiame įstatyme numatyta teisė Vyriausybės atstovui atšaukti teikimą/reikalavimą, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas juos pateikti – įneš sumaišties dėl įgaliojimų įgyvendinimo Projekte nepagrįstai atsisakoma Vyriausybės atstovo teisės atšaukti teikimą ar reikalavimą, nes Vyriausybės atstovo teikimas ar reikalavimas savaime netampa negaliojančiu išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas pateikti teikimą ar reikalavimą. Neatšauktą Vyriausybės atstovo teikimą ar reikalavimą savivaldybės administravimo subjektas turėtų vykdyti, o jam atsisakius tai padaryti Vyriausybės atstovui išlieka pareiga (ne teisė!) kreiptis į teismą Siūlome Projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti šiuo metu įstatyme įtvirtinta ir galiojančia nuostata, kuri užtikrina įgaliojimų taikymo ir veiksmų užbaigtumą: „išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti“.
Pritarti iš dalies Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą tikslinga patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 14, numatant, kad gali būti nustatomi kiti Vyriausybės atstovo motyvuotame teikime ar rašytiniame reikalavime nurodytų veiksmų įvykdymo terminai. Papildyti projekto 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas
sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti.“
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-1812 VI. Dėl Projekto 12 straipsnio. Projekto 12 straipsnis, numatantis vienos Vyriausybės atstovų įstaigos steigimą, galimai pažeidžia subsidiarumo, veiklos principus ir yra nesuderinamas su konstitucine Vyriausybės atstovo instituto paskirtimi. Projekte numatyta, kad bus įsteigta Vyriausybės atstovų įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų.
Ją sudarys Vyriausybės atstovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Tai reiškia, kad vietoje dabar apskrityse veikiančių 10 tarnybų siūloma įsteigti vieną straipsnyje Vyriausybės atstovų įstaigą. Kiekvienoje tarnyboje dirba nuo 3 iki 8 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o tarnybos veiklos teritorija – visa apskritis. Dabar veikiančiose 10 Vyriausybės atstovų tarnybų dirba 44 valstybės tarnautojai (tarp jų ir Vyriausybės atstovai apskrityse). Visi šie valstybės tarnautojai vykdo profesionalią, specifinę savivaldybių administracinės priežiūros sričiai priskiriamą veiklą. Šiose tarnybose nėra sekretorių, vairuotojų, archyvarų, buhalterių, finansininkų ar pan. veiklą atliekančių darbuotojų. Visos šios funkcijos paskirstytos valstybės tarnautojams, atliekantiems savivaldybių administracinę priežiūrą, arba centralizuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolės išvadose ne kartą buvo konstatuota, kad šiose tarnybose, atsižvelgiant į jų funkcijų svarbumą ir sudėtingumą, trūksta žmogiškųjų išteklių ir šios tarnybos turi būti stiprinamos, o ne naikinamos, ko siekiama Projektu. Be to, šis siūlymas nėra grindžiamas jokiais ekonominiais, efektyvumo ar kitokiais kriterijais. Europos Sąjungos viešojo administravimo teorijoje ir praktikoje, Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, vietos savivaldą įtvirtintas subsidiarumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Tačiau priėmus Projekte numatytą teisinį reguliavimą, savivaldybių institucijos praras galimybę konsultuotis savo regionuose su jų problematiką ir veiklos specifiką žinančiais valstybės tarnautojais, dirbančiais Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybose.
Pabrėžtina, kad kiekviena savivaldybė, kiekviena apskritis turi savo problemų lauką, veiklos specifiką, kuri geriausiai žinoma tose apskrityse gyvenantiems ir dirbantiems Vyriausybės atstovų tarnybų valstybės tarnautojams. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarime konstatuota, kad „<..> konstitucinės normos savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą apibrėžia atskirai, t. y. atskirose Konstitucijos 123 straipsnio dalyse. Be to, čia įsakmiai nurodoma jo įstatyminė forma. Tai reikėtų aiškinti kaip savivaldybių priežiūros instituto savarankiškumo akcentavimą ir su tuo susijusį reikalavimą šį institutą reglamentuoti atskiru įstatymu. Nereikėtų to laikyti tik tam tikru formalumu ar mažareikšmiu dalyku. Būtent įstatymo forma ir savarankiškas šio instituto reguliavimas, taip pat išsamus priežiūros įgaliojimų bei jų vykdymo tvarkos apibrėžimas yra traktuotini kaip Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintos sąlygos savivaldybių veiklos laisvei ir savarankiškumui užtikrinti. Kitas dalykas yra tinkamos organizacinės teisinės formos atitinkamam institutui parinkimas ir įtvirtinimas. Tai laikytina įstatymų leidėjo prerogatyva.<..>“ Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo praktiką, manytina, kad dabar galiojanti Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų organizacinė teisinė forma, kuomet kiekvienoje apskrityje dirba savivaldybių administracinę priežiūrą atliekantys darbuotojai, yra tinkamiausia forma, pritaikyta apskričių savivaldybių administracinei priežiūrai. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 skirsnis reglamentuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų steigimą, jų veiklos organizavimą.
Pagal šiame skirsnyje nurodytų įstaigų paskirtį Vyriausybės atstovų įstaigos negalėtume priskirti prie Vyriausybės įstaigų, kadangi Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. Tuo tarpu tiek Vyriausybės atstovai, tiek jų funkcijas padedančios įgyvendinti įstaigos – vykdo ne politikos formavimo funkcijas, o priimamų sprendimo teisėtumo kontrolę.d Pritarti iš dalies Patobulinti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vyriausybės atstovų įstaiga
atstovų įstaiga yra juridinis asmuo − biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybės atstovų įstaiga kiekvienoje apskrityje turi po teritorinį padalinį, kurie nėra juridiniai asmenys. 2. Vyriausybės atstovų įstaigą sudaro Vyriausybės atstovai, ir kiekvienoje apskrityje nuotolinėse darbo vietose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.“
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-1814 VII. Dėl projekto 14 straipsnio. Projekto 14 straipsniu keičiamas reglamentavimas, kuris iškreipia įstatymu nustatytą tiesioginį Vyriausybės atstovo atskaitingumą Vyriausybei bei pažeidžia konstitucinį Vyriausybės atstovo savarankiškumą. Analizuojant Vyriausybės atstovo pavaldumą ir atskaitingumą, pirmiausia vadovaujamasi Konstitucijos 123 straipsnio nuostata, kad Vyriausybė skiria Vyriausybės atstovus.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta, kad Vyriausybės atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Šis jo pavaldumas ir atskaitingumas yra asmeniškas, t. y. jis pavaldus ir atskaitingas subjektui, kuris jį paskyrė. Ataskaitą (ar informaciją) apie savo veiklą jis turi teikti tiesiogiai Vyriausybei. Dabartiniame Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės atstovas kiekvieną pusmetį Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Projekte siūloma Vyriausybės atstovui kasmet teikti savo veiklos ataskaitas Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui, kuris apibendrinęs visų Vyriausybės atstovų ataskaitas teiktų Vyriausybei Vyriausybės atstovų veiklos ataskaitą. Tačiau taip būtų iškreiptas įstatymu nustatytas tiesioginis Vyriausybės atstovo atskaitingumas Vyriausybei bei paneigtas jos skiriamų atstovų Konstitucijoje įtvirtintas savarankiškumas. Įvertinus tai, manome, jog yra būtina palikti esamą reglamentavimą, numatantį, jog Vyriausybės atstovų veiklą koordinuoja Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, nes tik taip yra užtikrinami Vyriausybės atstovo veiklos savarankiškumo ir tiesioginio atskaitingumo asmeniui, skiriamo į pareigas organo vadovui, principai. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas veikia Vyriausybės vardu, yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. Remiantis siūlomomis 14 straipsnio nuostatomis, Vyriausybės atstovai kasmet parengtų savo veiklos ataskaitas. Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas tik organizuotų visų Vyriausybės atstovų ataskaitų apibendrinimą ir pateikimą Vyriausybei. 8.
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-182 P VIII. Dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalis pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą bei konstitucinį asmenų teisėtų lūkesčių principą. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės atstovai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. Šioje nuostatoje nėra aiškumo, konkretumo. Šioje dalyje nurodyta abstrakti nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą neatsako į klausimą, kaip ir kada bus atleidžiami Vyriausybės atstovai: ar pasibaigus dabartinei jų kadencijai, ar įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, ar paskyrus naujus Vyriausybės atstovus. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato galimybės atleisti iš pareigų nepasibaigus konkrečiai kadencijai paskirtų valstybės tarnautojų. Vyriausybės atstovai paskirti į pareigas ketveriems metams Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir jų įgaliojimai turėtų pasibaigti to paties įstatymo nustatyta tvarka. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas, stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga ir galimai būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.
Atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio
atleidimo, pasikeitus jo veiklą reglamentuojančiam teisės aktui: „Generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas, <...> pagal Konstituciją negali būti pagrindu įstatymo nustatytam terminui paskirto generalinio prokuroro atleisti iki pasibaigiant jo įgaliojimų terminui, nes šis pagrindas nėra susijęs su tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.]/ Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punkto <...> nuostata, kad generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, ir <...> nuostata, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutrūksta Seimo paskirto generalinio prokuroro įgaliojimai <...>, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai generalinio prokuroro atleidimą nepasibaigus jo įgaliojimų laikui lėmė ne aplinkybės, dėl kurių generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų, bet vien tai, kad įstatymu buvo pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka, jį skiriantis subjektas. Pažymėtina ir tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratūros sistemoje, pažeisti prokurorų savarankiškumą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Taigi ginčijamomis nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą”. Konstitucinis Teismas
santykius, susijusius su asmenų, inter alia (be kita ko) valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą, kad nebūtų galima jo aiškinti nevienodai.
Darbuotojų atleidimas yra besąlygiškai susijęs su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir stabilumu, todėl tiek Vyriausybės atstovų, tiek ir jiems padedančių Tarnybų darbuotojų perkėlimo /atleidimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta. Nepritarti
siūlomam reglamentavimui
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-18 * IX. Dėl kitų Projekto nuostatų, susijusių su Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimu. 1. Aiškinamajame rašte nenurodyti jokie objektyviais duomenimis grįsti ekonominiai paskaičiavimai, argumentai dėl kurių numatomas Vyriausybės atstovų skaičiaus mažinimas, vienos įstaigos steigimas. Pabrėžtina, jog nėra atlikta Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų veiklos efektyvumo analizė, neįvertintos gautinos ekonominės, socialinės ir finansinės naudos keičiant konstitucinį Vyriausybės atstovo statusą bei reformuojant savivaldybių administracinės priežiūros vykdymą, reorganizuojant Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybas bei steigiant vieną Vyriausybės atstovo įstaigą. Pažymėtina, jog teisės aktų projektų rengėjai privalo laikytis bendrųjų konstitucinių principų (inter alia (be kita ko) atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo).
Šiais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją paisydamos atsakingo valdymo principo, visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 11d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas neatsiejamą konstitucinio teisinės valstybės principo elementą – proporcingumo reikalavimą, yra nurodęs, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atliekant Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo teisminę kontrolę, laikomasi nuostatos, kad proporcingumo principas taip pat reikalauja, kad institucijos, priėmusios administracinį aktą, galėtų teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
Šios institucijos bent turi turėti galimybę pateikti bei aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Ispanija prieš Europos Tarybą, C310/04, 122–123 p.). Taigi, teisėkūros subjekto diskrecija, kad ir esanti labai plati, negali būti aiškinama, kaip paneigianti jo pareigą apskritai pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl, priimant konkretų teisės aktą (nustatant konkrečias teisės normas), turi būti aiškūs faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuriuo teisėkūros subjektas rėmėsi. Nustatomo teisinio reguliavimo pagrindimas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Įvertinus tai, jog aiškinamajame rašte nenurodyti jokie šios vykdomos pertvarkos argumentai, faktai ir pagrįsti paskaičiavimai, konstatuotinas galimas konstitucinių principų pažeidimas. Pritarti
nuostatas pagal kitas pastabas
apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje 2018-04-18 2.
Projekte nenumatyta jokių pereinamųjų nuostatų, užtikrinančių teisinių santykių, susiklosčiusių šiuo metu galiojančio Įstatymo pagrindu, tęstinumo, stabilumo, o tai prieštarauja ne tik konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, bet gali sutrikdyti savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymą. Projekte neužsimenama apie šiuo metu veikiančias Vyriausybės atstovo apskrityse tarnybas, kuriose iš viso dirba 44 valstybės tarnautojai - profesionalai savo kompetencijos srityse, kurių didžioji dauguma kartu turi ir teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš aiškinamojo rašto matyti, jog Tarnybų veikla yra reorganizuojama. Iš Lietuvos Respublikos Seimui teikiamo Projekto yra visiškai neaišku, kokiu būdu bus vykdoma savivaldybių administracinė priežiūra toliau, t.y.: ar ji bus centralizuota, ar ji bus vykdoma nuotoliniu būdu – apskrityse. Į šiuos klausimus neatsako ir aiškinamajame rašte pateikta informacija („Vyriausybės atstovų įstaiga turėtų padalinius, kurių veiklos teritorija sutaptų su atitinkamo Vyriausybės atstovo veiklos teritorija, ir kuriuose darbas galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu“). Tai reiškia, jog imamasi pertvarkos net nežinant kokiu būdu veiks naujoji Vyriausybės atstovų įstaiga ir ar bus užtikrintas Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių priežiūros instituto veikimas. Šiame kontekste abejonių kelia ir Projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriuo pavedama Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui tvirtinti šios įstaigos struktūrą, nustatyti įstaigos padalinių ir įstaigos darbuotojų funkcijas.
Tai reiškia, kad Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas spręs, kokiu būdu bus organizuojama savivaldybių administracinė priežiūra (kur ir kokie padaliniai, kokia apimtimi ir t.t), nors Konstitucija įpareigoja tai reglamentuoti įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principais, teisės aktų pakeitimai, susiję su biudžetinėmis įstaigomis, kai atliekami tik neesminiai teisinio reguliavimo pakeitimai, iš esmės nekeičiant nei įstaigos, nei jos darbuotojų nustatomų funkcijų, nei jų įgyvendinimo tvarkos, neturi turėti neigiamos įtakos tos įstaigos darbuotojams ir mažų mažiausiai privalo garantuoti teisėtai į pareigas priimtų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą (pvz. numatant pereinamąsias nuostatas dėl Vyriausybės atstovo pareigų vykdymo iki esamos kadencijos pabaigos, dėl darbuotojų perkėlimo į naujoje įstaigoje steigiamas lygiavertes pareigas ir pan.). LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išlieka ar jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (LVAT 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-247-10). Konstitucinis Teismas yra suformavęs oficialią konstitucinę doktriną dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, laikomu neatsiejamu konstitucinio teisinės valstybės principo elementu (pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).
Konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Tai įstatymų leidėją, kitus teisėkūros subjektus saistantis, jų diskreciją ribojantis veiksnys (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Šis principas draudžia keisti teisinį reguliavimą taip, kad įstatymų leidėjas nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų ir naujas teisinis reguliavimas nepagrįstai pablogintų asmens teisinę padėtį (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Taigi teisėkūros subjektai, keisdami teisinį reguliavimą, yra saistomi labai konkrečių teisėtų lūkesčių apsaugą užtikrinančių reikalavimų. Prie šių reikalavimų priskirtinas viešosios valdžios institucijų prisiimtų įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d.,
priėmimas ar pakankamo vacatio legis (laikotarpis tarp teisinio arba normatyvinio akto paskelbimo datos ir jo įsigaliojimo datos) laikotarpio nustatymas (pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis inter alia (be kita ko) principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) (Konstitucinio Teismo
Projektas nėra tinkamai paruoštas, todėl gali pažeisti daugelio Vyriausybės atstovų tarnybų darbuotojų teises ir teisėtus lūkesčius bei tuo pagrindu iššaukti neigiamus padarinius – teisminius ginčus ir atsakomybę už priimtus, galimai pažeidžiančius Konstituciją, todėl neteisėtus, sprendimus. Tačiau didžiausiu neigiamu reiškiniu įvardintume nuolatiniu atsidavusiu darbu pasiektos esamos savivaldybių administracinės priežiūros silpninimą, vėliau galintį išryškinti didesnesnes neigiamas pasekmes, juntamas gyventojų. Ilgus metus daug ir atsidavusiai šioje srityje dirbantys specialistai-profesionalai pirmą kartą po daugelio metų gali džiaugtis savo kartu su savivaldybėmis įdėto darbo rezultatais – gyventojų pasitikėjimo vietos savivalda padidėjimu. Todėl manome, jog kiekviena reforma ar pertvarka turi būti daroma tik tada, kai yra išsikelti aiškūs strateginiai tikslai, ko ir kokia apimtimi norima pasiekti, atlikti to paskaičiavimai ir pasverta pertvarkos nauda bei įvertintos galinčios kilti grėsmės. Pritarti Pastabos ir pasiūlymai įvertinti tobulinant projekto nuostatas pagal kitas pastabas 11.
Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
1 Vyriausybės atstovai apskrityse susipažinę su Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu, reg. Nr. XIIIP-1807 (toliau – Projektas) 2018-04-18 raštu Nr. 3-60 pateikė pastabas dėl Projekto. Įvertinus tai, jog Vyriausybės atstovams ir Vyriausybės atstovų tarnybų darbuotojams buvo patikinta, jog Tarnybos toliau tęs savo veiklą esamose patalpose (visose 10 apskričių) ir savivaldybių administracinė priežiūra nenutrūks, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018-02-26 raštu Nr. S-595 buvome informuoti, jog vykdant pertvarką bus išlaikomas teritorinis Vyriausybės atstovų veiklos paskirstymo principas, deja, Projekte savivaldybių administracinės priežiūros veiklos tęstinumas teritorinėse apskričių dalyse neatsispindi. Atkreipiame dėmesį, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinės normos savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą apibrėžia atskirai, t. y. atskirose Konstitucijos 123 straipsnio dalyse, ir tai, kad tinkamos organizacinės teisinės formos atitinkamam institutui parinkimas ir įtvirtinimas yra laikytinas įstatymų leidėjo prerogatyva. (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Projekte nėra įtvirtintas reorganizuojamų Vyriausybės atstovų tarnybų ir naujos steigiamos įstaigos su teritoriniais padaliniais reglamentavimas.
Pastebime, jog įstatymo leidėjas daugeliu atvejų, vykdydamas reformas ir reorganizuodamas valstybės institucijas laikosi pozicijos tokius klausimus reglamentuoti pereinamosiose nuostatose. Tai atitinka suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmenų teisėtų lūkesčių ir veiklos tęstinumo apibrėžime bei suponuoja teisėtumo užtikrinimą. Pavyzdžiui:
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas atskiru 4 straipsniu numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusą, pagal veiklos teritorinį veikimą panašų į esamą Vyriausybės atstovo tarnybų veikimą: „[1. Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą. 5.
per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei.‘]“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato, jog „[Tarnyba yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos. Tarnyba turi teritorinius administracijos padalinius, kurių veiklos teritoriją, atsižvelgdamas į apygardos teismų veiklos teritorijas, nustato teisingumo ministras.]“ Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas reglamentuoja, kad „[Valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje nacionaliniu ir apskrities lygiu įgyvendina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teritorinius padalinius, kurie nėra juridiniai asmenys.]“ Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55-1, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114-1 straipsniu įstatymas nustato kad: „[Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas].“ ”[Apygardos administracinis teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apygardos administracinio teismo rūmų. Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.]“ Taigi, iš nurodytų pavyzdžių matyti, kad teritorinius padalinius įstatymo leidėjas pagal savo formuojamą praktiką įtvirtina į s t a t y m e.
Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į asmenų teisėtų lūkesčių doktriną, aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymuose reglamentuoja ir asmenų, paskirtų nustatytai kadencijai į pareigas, teisėtų lūkesčių apsaugą. Pavyzdžiui: Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas numato, kad „Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, laikomi Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariais ir eina pareigas iki Lietuvos administracinių ginčų komisijos kadencijos pabaigos..].“ Teismų reorganizavimo įstatymas nustato, jog „Šio įstatymo nuostatos neturi įtakos iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų reorganizuojamų teismų teisėjų įgaliojimų vykdymui.“, „Iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirti reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių apylinkių teismų ir apygardos administracinių teismų teisėjai toliau dirba po reorganizavimo veikiančiame atitinkamame apylinkės arba apygardos administraciniame teisme ir yra laikomi paskirtais į tuos teismo rūmus, kurių veiklos teritorijoje veikė teismas, į kurį jie buvo paskirti.“ Įvertinus tai, manome, jog įstatymo leidėjas turėtų laikytis savo nuoseklios pozicijos valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų atžvilgiu, ir priimti bei įtvirtinti aiškiais pereinamąsias nuostatas taip pat ir savivaldybių administracinę priežiūrą reglamentuojančio įstatymo pakeitimo įstatyme. Atkreipiame dėmesį, jog Vyriausybės atstovai apskrityse konkurso tvarka buvo paskirti 4 metų kadencijai.
šiol nėra paskirti, daugelio kitų Vyriausybės atstovų kadencija baigiasi 2019 m. pabaigoje, t. y. likus neilgam laikotarpiui iki Vyriausybės atstovų kadencijų pabaigos. Likusių 3 Vyriausybės atstovų kadencija baigsis dar po 3 ar ilgiausiai - 5 mėnesių. Įvertinus tai, kad Vyriausybės atstovų kadencijos jau eina į pabaigą ir siekiant užtikrinti konkurso tvarka paskirtų asmenų nustatytai kadencijai teisėtus lūkesčius, kartu vengiant galimų teisminių procesų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo bei finansinių nuostolių valstybės biudžetui (teisminėje praktikoje yra susiformavę aiškūs precedentai asmenų teisėtų lūkesčių klausimais, ne valstybės biudžeto naudai), siūlome pakeisti Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Projekte įstatymo įsigaliojimo terminą atidėti iki 2020 m. sausio 1 d., kartu aiškiai įtvirtinat reorganizuojamų tarnybų statusą bei veiklos tęstinumą. Atidėti Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo terminą būtų tikslinga ir dėl 2019 m. vasario-kovo mėnesiais vyksiančių savivaldybių tarybų bei tiesioginių merų rinkimų. Įvertinus anksčiau vykusių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų praktiką, konstatuota būtinybė naujai išrinktiems merams bei savivaldybės tarybai teikti pagalbą konsultuojant dėl pirmųjų savivaldybių tarybų posėdžių organizavimo ir jų darbotvarkių sudarymo, mero pavaduotojų skyrimo, administracijų direktorių ir jų pavaduotojų priėmimo procedūrų, savivaldybių tarybų komitetų sudarymo, įstatymu numatytų komisijų formavimo bei jų pirmininkų skyrimo ir panašiai. Savivaldybių tarybų rinkimų laikotarpiu ypatingai svarbi ir būtina operatyvi kvalifikuota Vyriausybės atstovų atliekama savivaldybių administracinė priežiūra.
Ankstesnių vietos savivaldos rinkimų patirtis rodo, jog tik Vyriausybės atstovų ir jų tarnybų valstybės tarnautojų suteiktos išankstinės kompetentingos pagalbos bei intensyvių konsultacijų dėka daugelyje savivaldybių pirmieji posėdžiai ir jų darbotvarkėse numatytų klausimų priėmimas vyko sklandžiai ir be esminių įstatymų nuostatų pažeidimų. Atsižvelgiant į numatytą Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datą (2019 m. sausio 1 d.), naujai paskirti Vyriausybės atstovai tuo metu, kai savivaldybėse vyks pirmieji išrinktų naujų savivaldybių tarybų posėdžiai, būtų ką tik pradėję eiti savo pareigas ir galimai nebūtų pakankamai gerai susipažinę bei įsigilinę į naują specifinę veiklos sritį - savivaldybių administracinę priežiūrą bei pirmųjų savivaldybių tarybų posėdžių organizavimo ypatumus. Naujai įsteigta Vyriausybės atstovų įstaiga taip pat galimai būtų tik pradėjusi savo veiklą ir nežinia, ar tuo metu jau veiktų pilnu pajėgumu, t. y. ar išlaikytų šiuo metu esamus šios srities kvalifikuotus specialistus savivaldybių administracinei priežiūrai vykdyti. Pažymėtina, jog iki šiol vis dar nėra žinoma, kaip būtų organizuojama naujos įstaigos veikla bei savivaldybių administracinė priežiūra: ar ji būtų centralizuota, ar vykdoma nuotoliniu būdu – apskrityse, ar šiuo metu tarnybose dirbantys kvalifikuoti valstybės tarnautojai būtų perkeliami į naująją įstaigą ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vyriausybės atstovų skaičius taip pat sumažėtų per pusę – nuo 10 iki 5.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei siekiant užtikrinti sklandų 2019 metais išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių organizavimą bei įstatymų reikalavimus atitinkančių sprendimų priėmimą juose, Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo terminą būtų tikslinga atidėti iki 2020 m. sausio 1 d., kada naujai išrinktos savivaldybių tarybos jau bus atlikusios (įvykdžiusios) visus tolimesniam savivaldybių tarybų darbui organizuoti reikalingus veiksmus ir procedūras: paskyrusios mero pavaduotojus, administracijų direktorius ir jų pavaduotojus, suformavusios savivaldybių tarybų komitetus, įstatymu numatytas komisijas, paskyrusios jų pirmininkus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai siūlome šiuos pakeitimus:
Papildyti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 straipsnis. Vyriausybės atstovų įstaiga
biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybės atstovų įstaiga kiekvienoje apskrityje turi po teritorinį padalinį, kurie nėra juridiniai asmenys.“ Pritarti iš dalies Siūloma patobulinti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Patobulinti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vyriausybės atstovų įstaiga
atstovų įstaiga yra juridinis asmuo − biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybės atstovų įstaiga kiekvienoje apskrityje turi po teritorinį padalinį, kurie nėra juridiniai asmenys. 2. Vyriausybės atstovų įstaigą sudaro Vyriausybės atstovai, ir kiekvienoje apskrityje nuotolinėse darbo vietose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.“ 12.
Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje įgaliota ir savo vardu Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje
Pakeitimo Įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Vyriausybės atstovai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo, nuo 2020 m. sausio 1 d. toliau eina Vyriausybės atstovo pareigas vienoje iš Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje nurodytų Vyriausybės atstovo veiklos teritorijų (į kurią patenka iki tol priskirta teritorija), bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, konkursai į Vyriausybės atstovo pareigas skelbiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius iki Vyriausybės atstovo, paskirto iki šiol įstatymo įsigaliojimo, kadencijos pabaigos arba nutrūkus jo įgaliojimams kitais Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais. 5. Iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtos Vyriausybės atstovų tarnybos apskrityse toliau savo veiklą tęsia kaip Vyriausybės atstovų įstaigos teritoriniai padaliniai.“ Nepritarti
siūlomoms nuostatoms
13Vidaus reikalų ministerija,
2018-05-22 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. gegužes 22 d. rezoliucija Nr. S-1666, teikia informaciją.
S-1666, teikia informaciją. 1 Dėl Vyriausybės atstovų paskyrimo į pareigas datos ir jų kadencijų trukmės. Remiantis Vyriausybes kanceliarijos pateiktais duomenimis, Vyriausybės atstovų kadencijų trukme yra tokia: Pareigybės pavadinimas Vardas Pavardė Kadencijos laikotarpis 1 Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Ona Balevičiūtė Nuo 2015-11-04 iki 2019-11-042 Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš Nuo 2015-12-07 iki 2019-12-073 Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė Nuo 2015-12-07 iki 2019-12-074 Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė Nuo 2015-12-07 iki 2019-12-075 Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Kristina Nakutytė Nuo 2016-05-16 iki 2020-05-156 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė Nuo 2016-03-10 iki 2020-03-097 Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Loreta Bogdonavičienė Nuo 2016-01-18 iki 2020-04-178 Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje laisva
2Dėl siūlomos Vyriausybės atstovų tarnybų pertvarkos organizavimo:
2.1.
Dėl Vyriausybės atstovų įstaigos struktūros Ir šiuo metu esamų l0-ties Vyriausybes atstovų tarnybų, ir siūlomos steigti Vyriausybės atstovų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi:
I ) tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus;
2) priima i pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą;
3) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo;
4) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;
5) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;
6) skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;
7) sprendžia kitus šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. Taigi, biudžetinės įstaigos - Vyriausybės atstovų įstaigos struktūra bei kiti su šios biudžetinės įstaigos veikla susiję klausimai turės būti reglamentuoti Vyriausybės tvirtinamuose Vyriausybės atstovų įstaigos nuostatuose. Siūlytina, kad Vyriausybės atstovų įstaigą sudarytų 5 teritoriniai padaliniai, atitinkamai pagal 5-iems Vyriausybes atstovams priskiriamas prižiūrėti apskričių savivaldybes, esantys atitinkamai viename iš priskurtų apskričių centrų. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr.
VIII-730 pakeitimo įstatymo projekte (toliau - Įstatymo projektas) siūloma, kad Vyriausybės atstovai būtų skiriami prižiūrėti savivaldybes šiuo teritoriniu principu:
l) Vilniaus (8 savivaldybės) ir Alytaus (5 savivaldybės) apskrityse; viso - l3 savivaldybių;
2) Kauno (8 savivaldybės) ir Marijampoles (5 savivaldybės) apskrityse; viso – 13 savivaldybių;
3) Panevėžio (6 savivaldybės) ir Utenos (6 savivaldybės) apskrityse; viso - 12 savivaldybių;
4) Klaipėdos (7 savivaldybės) ir Tauragės (4 savivaldybės) apskrityse; viso - 11 savivaldybių;
5) Šiaulių (7 savivaldybės) ir Telšių (4 savivaldybės) apskrityse; viso - 11 savivaldybių. Vieno iš padalinių vadovas būtų paskirtas Vyriausybės įstaigos vadovu ir atliktų įstatymo projekte ir įstaigos nuostatuose jam priskirtas įstaigos vadovo funkcijas. Siekiant Įstatymo projekte nustatytų tikslų - gerinti savivaldybių administracinę priežiūrą, formuojant vieningą šios priežiūros praktiką, dalis šio Vyriausybės atstovų įstaigos padalinio valstybės tarnautojų turėtų specializuotis atitinkamose savivaldybių veiklos teisinio reglamentavimo srityse, pvz., švietimo-socialinėje, komunalinio ūkio, žemės ūkio ir kt. Remiantis Vyriausybės kanceliarijos pateikta informacija, Vyriausybės atstovų tarnybose (be pačių Vyriausybės atstovų) yra patvirtintos 48 pareigybės. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, 10-ies Vyriausybes atstovų tarnybų valstybės tarnautojai bus įspėti apie numatomą pareigybės naikinimą ir teisės aktų nustatyta tvarka jiems bus pateikti siūlymai užimti pareigas Vyriausybės atstovų įstaigoje. Numatoma, kad šiuose teritoriniuose padaliniuose, proporcingai prižiūrimų savivaldybių skaičiui, dirbtų nuo 8 iki 12 Vyriausybes atstovų įstaigos darbuotojų. Pritarti 15.
15Vidaus reikalų ministerija, 2018-05-22 2.2.Del Vyriausybės atstovų įstaigos finansavimo Ir šiuo metu esamos Vyriausybes atstovų tarnybos, ir siūloma steigti Vyriausybės atstovų įstaiga – biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto. Vyriausybes kanceliarijos duomenimis, 2012-2017 m. Vyriausybės atstovų įstaigų išlaikymui buvo skirti tokie valstybės biudžeto asignavimai:
Tarnybos pavadinimas Patvirtintas didžiausias darbuotojų skaičius, Užimtų/laisvų Vyriausybės atstovų finansavimas per 2012-2017 metus, eurais 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje 7/6 106 410 Iš jų: DU - 73
475 SD – 21 807 IŠL – 8 391 IT - 0 119 948 Iš jų: DU - 83 010 SD – 25 807 IŠL – 20 552 IT - 579 121 650 Iš jų: DU - 81 076 SD – 25 298 IŠL – 14 579 IT - 697 124 153 Iš jų: DU - 82 410 SD – 25 669 IŠL – 14 874 IT – 1 200 140 000 Iš jų:
2Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje 4/4 59 828 Iš jų:
DU - 40 725 SD – 12 720 IŠL – 6 383 IT - 0 67 358 Iš jų: DU – 47 663 SD – 14 743 IŠL – 4 952 IT - 0 81 231 Iš jų: DU - 56 328 SD – 17 577 IŠL – 5 925 IT – 1 401 72 361 Iš jų: DU - 46 264 SD – 10 026 IŠL – 15 384 IT - 687 95 564 Iš jų: DU - 62 480 SD – 18 324 IŠL – 13 868 IT - 892 103 000 Iš jų:
3Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje 6/5 84 185 Iš jų:
DU - 57 598 SD – 17 750 IŠL – 8 837 IT - 0 91 024 Iš jų DU: 64 327 SD – 19 869 IŠL – 6 828 IT - 0 102 084 Iš jų: DU - 70 136 SD – 21 790 IŠL – 8 717 IT – 1 441 114 984 Iš jų: DU - 72 787 SD – 22 514 IŠL – 18 973 IT - 620 117 046 Iš jų: DU - 76 490 SD – 23 694 IŠL – 15 967 IT - 895 135 000 Iš jų:
Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 5/5 85 088 Iš jų: DU - 56 742 SD – 17 818 IŠL – 10 528 IT - 0 91 117 Iš jų: DU - 63 843 SD – 19 678 IŠL – 7 596 IT - 0 102 424 Iš jų: DU - 71 565 SD -22 054 IŠL – 8 805 IT - 0 112 530 Iš jų: DU - 76 350 SD – 23 654 IŠL – 11 126 IT – 1 400 105 476 Iš jų: DU - 68 240 SD – 21 137 IŠL – 14 656 IT – 1 443 127 000 Iš jų:
5Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje 3/3 60 598 Iš jų:
DU - 40 025 SD – 12 298 IŠL – 8 275 IT - 0 63 341 Iš jų: DU - 44 197 SD – 13 767 IŠL – 5 377 IT - 0 74 779 Iš jų: DU - 51 228 SD – 15 646 IŠL – 6 534 IT – 1 371 80 779 Iš jų: DU - 54 836 SD – 16 886 IŠL – 8 058 IT - 999 90 427 Iš jų: DU - 59 030 SD – 18 285 IŠL – 12 012 IT – 1 100 90 000 Iš jų:
6Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 8/8 130 273 Iš jų:
DU - 89 625 SD – 27 874 IŠL – 12 774 IT - 0 138 325 Iš jų: DU - 96 930 SD – 30 163 IŠL – 11 232 IT - 0 155 220 Iš jų: DU - 105 331 SD – 33 641 IŠL – 16 248 IT - 0 151 478 Iš jų: DU - 100 929 SD – 31 002 IŠL – 15 817 IT – 3 730 146 095 Iš jų: DU – 95 480 SD – 29 457 IŠL – 17 865 IT – 3 293 170 000 Iš jų:
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje 3/3 49 687 Iš jų: DU – 34 126 SD – 10 522 IŠL – 5 039 IT - 0 54 317 Iš jų: DU - 37 973 SD – 11 764 IŠL – 4 580 IT - 0 64 170 Iš jų: DU - 45 245 SD -14 017 IŠL – 4 908 IT - 0 68 757 Iš jų: DU - 47 043 SD – 14 574 IŠL – 6 452 IT - 688 72 430 Iš jų: DU - 47 460 SD – 14 700 IŠL – 9 753 IT - 517 79 000 Iš jų:
8Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje 4/4 65 884 Iš jų:
DU - 44 160 SD – 13 644 IŠL – 8 079 IT - 0 70 440 Iš jų: DU - 47 985 SD – 14 987 IŠL – 7 468 IT - 0 77 303 Iš jų: DU - 53 178 SD – 16 354 IŠL – 7 771 IT - 0 82 114 Iš jų: DU - 55 026 SD – 17 047 IŠL – 9 037 IT – 1 004 82 903 Iš jų: DU - 55 000 SD – 17 001 IŠL – 9 904 IT - 998 97 000 Iš jų:
9Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje 4/2 52 453 Iš jų:
DU – 34 822 SD – 10 782 IŠL – 6 849 IT - 0 57 674 Iš jų: DU - 40 168 SD – 12 379 IŠL – 5 127 IT - 0 71 933 Iš jų: DU - 49 770 SD – 15 369 IŠL – 5 940 IT - 854 78 398 Iš jų: DU - 53 322 SD – 16 519 IŠL – 7 937 IT - 620 86 343 Iš jų: DU - 59 700 SD – 16 865 IŠL – 8 889 IT - 980 91 000 Iš jų:
Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje 4/4 66 290 Iš jų: DU - 45 383 SD – 13 997 IŠL – 6 910 IT - 0 67 727 Iš jų: DU - 48 022 SD – 14 646 IŠL – 5 359 IT - 0 80 799 Iš jų: DU - 57 398 SD – 17 567 IŠL – 5 834 IT - 0 85 630 Iš jų: DU – 57 356 SD – 17 701 IŠL – 8 913 IT – 1 660 89 970 Iš jų: DU - 56 710 SD – 17 348 IŠL – 15 317 IT - 595 88 000 Iš jų :
DU - 56 000 SD – 17 100 IŠL – 12 900 IT – 2 000 Iš viso: 760 696 801 996 929 891 968 681 1 010 407 1 120 000 Pastabos: DU - darbo užmokestis SD socialinio draudimo įmokos ISL - išlaidos įstaigos išlaikymui IT - ilgalaikis turtas Atsižvelgiant į tai, kad sumažėtų 5-iais Vyriausybės atstovais bei vietoj šiuo metu esamų 10- ies biudžetinių įstaigų buveinių reikėtų 5 buveinių Vyriausybės atstovų įstaigos teritoriniams padaliniams, spęstina, kad valstybės biudžeto išlaidos Vyriausybės atstovų įstaigos išlaikymui nedidės. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys J. Razma 2018-03-274 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Vyriausybės atstovų skyrimas Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno, ir Marijampolės apskrityse ir Tauragės apskrities Jurbarko rajono savivaldybėje;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse; 4)Klaipėdos, ir Tauragės apskritiesyse Tauragės ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse ir Telšių apskrities Plungės rajono bei Rietavo savivaldybėse;
5) Šiaulių ir Telšių apskritiesyse Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybėse Nepritarti Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 2, prieš – 5, susilaikė – 2 Pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias „Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus, po vieną Vyriausybės atstovą:
1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;
2) Kauno ir Marijampolės apskrityse;
3) Panevėžio ir Utenos apskrityse;
4) Klaipėdos ir Tauragės apskrityse;
5) Šiaulių ir Telšių apskrityse.“
1 Argumentai: svarstomoje įstatymo redakcijoje yra siūloma nuostata, kad Vyriausybės atstovas būtų Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, kuris yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. Siūlau sugrąžinti anksčiau galiojusią įstatymo nuostatą, kuria sakoma, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės tarnautojas, kuris į pareigas yra skiriamas organizuojant konkursą. Toks valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas būdas yra aiškesnis ir skaidresnis, užtikrinantis didesnę valstybės tarnautojo kompetenciją, negu tuomet, kai Vyriausybės atstovas yra tiesiog paskiriamas. Vyriausybės atstovo pagrindinė užduotis yra savivaldybių administracinė priežiūra, o ne politinių nurodymų vykdymas, todėl noras pasirinkti Vyriausybės atstovą politinio pasitikėjimo pagrindu yra daugiau nei abejotinas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas valstybės tarnautojas, į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.“ Nepritarti Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 2, prieš – 3, susilaikė – 4 Pritarti projektu siūlomam reglamentavimui, pagal kurį Vyriausybės atstovo teisinis statusas – valstybės pareigūnas, nes toks reglamentavimas atitinka Konstitucijos nuostatas ir suformuluotas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir į Vyriausybės atstovams suteiktų įgaliojimų pobūdį ir svarbą. 3. Seimo narės
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiami Vyriausybės atstovui keliami išsilavinimo reikalavimai nepagrįstai riboja asmenų, neįgijusių teisinio išsilavinimo ir neturinčių teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažo, galimybes užimti šias pareigas, siūloma įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį pakeisti tokiu būdu, kad Vyriausybės atstovu galėtų tapti asmuo, turintis ne tik teisinį, bet ir kitos srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei įstatymo nustatytos trukmės viešojo administravimo ar teisinio darbo patirtį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybės atstovu skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. aukštąjį universitetinį magistro išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar teisinio darbo stažą.“ Pritarti Siūloma patikslinta formuluotė: „1. Vyriausybės atstovu skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar penkerių metų teisinio darbo stažą.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-02 Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei
2Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2018-05-16 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1807 ir tobulinti pagal
pritarė. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1807(2). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto
pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė