Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau – šis Šis Įstatymas) nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos
kompetencija Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos struktūra
inspekcijai vadovauja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius). 2. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai skyriai padaliniai. Konkrečią Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Administracijos padalinių ir teritorinių skyrių (toliau – struktūriniai padaliniai) skaičius ir pavaldumas nustatomas tvirtinant Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą.
Struktūriniuose padaliniuose gali būti sektoriai, vienijantys Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros veiklos specialistus. 4. Struktūriniai padaliniai savo veikloje vadovaujasi nuostatais, kuriuose nustatyta struktūrinio padalinio paskirtis, uždaviniai ir funkcijos.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją atlieka funkcijas, nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose, ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.:
1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;
2) tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
3) tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;
4) tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;
5) tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
6) tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;
7) tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir neįgaliesiems;
9) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo.
Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją atlieka funkcijas, nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose, ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.:
1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;
2) tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
3) tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;
4) tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;
5) tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
6) tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;
7) tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darb
daviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir neįgaliesiems;
9) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo. Tikrina, ar laikomasi nustatytos įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarkos, ar įmonėje nustatyta pranešimų apie incidentus, incidentų tyrimo ir registravimo tvarka ir ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesinėmis ligomis;
10) organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;
11) registruoja nelaimingų atsitikimų darbe aktus, profesinių ligų patvirtinimo aktus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais saugo nelaimingų atsitikimų darbe aktus ir tyrimo medžiagą, profesinių ligų patvirtinimo aktus ir tyrimo medžiagą;
12) tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
13) nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;
14) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti;
15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;
16) vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių insti
tucijų veiklą;
17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui.
Tikrina, ar laikomasi nustatytos įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarkos, ar įmonėje nustatyta pranešimų apie incidentus, incidentų tyrimo ir registravimo tvarka ir ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesinėmis ligomis;
10) organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;
11) registruoja nelaimingų atsitikimų darbe aktus, profesinių ligų patvirtinimo aktus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais saugo nelaimingų atsitikimų darbe aktus ir tyrimo medžiagą, profesinių ligų patvirtinimo aktus ir tyrimo medžiagą;
12) tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
13) nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;
14) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti;
15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;
16) vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;
17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui. Tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias.
Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
18) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse, tvirtina atskirų rūšių veiklos ar darbų bendrąsias saugos taisykles;
19) analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;
20) konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų steigimo ir kitais klausimais;
21) nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti;
22) tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;
23) pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;
24) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupių skaičiui nustatyti bei šio draudimo įmokos tarifams apskaičiuoti apie tai, kad darbo priemonės, darbo sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičių ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų atitinkamoje įmonėje skaičių;
25) organizuoja darbo ginčų komisijų darbą;
26) organizuoja darbo arbitražo darbą;
27) nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo;
28) kontroliuoja, ar darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą;
29) nustato ir viešai skelbia rizikingiausius ūkio sektorius, kuriuose yra naudojamas trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas;
30) kasmet iki liepos 1 d. teikia Europos Komisijai praėjusiais metais atliktų patikrinimų duomenis (apie kiekvieną tikrintą sektorių absoliučiais skaičiais ir nurodant trečiųjų šalių piliečių dalį procentais) ir patikrinimų dėl trečiųjų šalių piliečių darbo rezultatus ir juos registruoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje;
31) teikia ir gauna prašymus dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo arba pranešimus apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo šio Įstatymo ketvirtajame¹ skirsnyje nustatyta tvarka;
32) tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos;
33) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.“
inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;
24) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupių skaičiui nustatyti bei šio draudimo įmokos tarifams apskaičiuoti apie tai, kad darbo priemonės, darbo sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičių ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų atitinkamoje įmonėje skaičių;
25) organizuoja darbo ginčų komisijų darbą;
26) organizuoja darbo arbitražo darbą;
27) nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo;
28) kontroliuoja, ar darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą;
29) nustato ir viešai skelbia rizikingiausius ūkio sektorius, kuriuose yra naudojamas trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas;
30) kasmet iki liepos 1 d. teikia Europos Komisijai praėjusiais metais atliktų patikrinimų duomenis (apie kiekvieną tikrintą sektorių absoliučiais skaičiais ir nurodant trečiųjų šalių piliečių dalį procentais) ir patikrinimų dėl trečiųjų šalių piliečių darbo rezultatus ir juos registruoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje;
31) teikia ir gauna prašymus dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo arba pranešimus apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo šio Įstatymo ketvirtajame¹ skirsnyje nustatyta tvarka;
32) tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos;
33) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
darbo inspekcijos inspektoriai
inspekcijos inspektoriai skirstomi į:
1) vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių;
2) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus;
3) struktūrinių padalinių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius;
4) struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius;
5) vyriausiuosius darbo inspektorius;
inspektorius;
inspekcijos inspektoriai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai aprūpinami darbo vietomis, įrengtomis pagal nustatytus reikalavimus, taip pat transporto priemonėmis, būtinomis pareigoms atlikti tais atvejais, kai nėra galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams turi būti kompensuojamos visuomeninio transporto išlaidos bei kitos išlaidos, kurių prireikė atliekant pareigas, iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų asignavimų.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kurį Valstybės Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.“ 2.
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojus, priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas;“. 3. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustatyta tvarka dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su
straipsnio pakeitimas
1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, profesines ligas, iš darbdavių gauti jų tyrimui reikiamus duomenis ir dokumentus, o iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų ir liudytojų – paaiškinimus dėl įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimų profesinėmis ligomis aplinkybių ir priežasčių, taip pat prireikus skirti darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizes. Norminių teisės aktų nustatyta tvarka iš Iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų gauti papildomą informaciją;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus;“. 8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.“
straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Jie įteikiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiami paštu.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12⁴ straipsnis. Procedūros sustabdymas
finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsakovas ar suinteresuotoji šalis prašančiosios institucijos valstybėje narėje užginčija arba apskundžia finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą, ir (arba) pagrindinį reikalavimą, Valstybinė darbo inspekcija sustabdo tarpvalstybinę paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos vykdymo procedūrą iki tol, kol valstybės narės atitinkama kompetentinga įstaiga ar institucija šiuo klausimu priims sprendimą. 2.
darbo inspekcijos taikytų priemonių nagrinėjant prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos struktūra
inspekcijai vadovauja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius). 2. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai skyriai padaliniai. Konkrečią Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Administracijos padalinių ir teritorinių skyrių (toliau – struktūriniai padaliniai) skaičius ir pavaldumas nustatomas tvirtinant Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą. Struktūriniuose padaliniuose gali būti sektoriai, vienijantys Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros veiklos specialistus. 4.
padaliniai savo veikloje vadovaujasi nuostatais, kuriuose nustatyta struktūrinio padalinio paskirtis, uždaviniai ir funkcijos.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją atlieka Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.:
1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;
2) tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
3) tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;
4) tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;
5) tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
6) tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;
7) tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir neįgaliesiems;
9) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo.
Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją atlieka Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.:
1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;
2) tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;
3) tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;
4) tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;
5) tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;
6) tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;
7) tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka
organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;
8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir neįgaliesiems;
9) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytais atvejais tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo. Tikrina, ar laikomasi nustatytos įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarkos, ar įmonėje nustatyta pranešimų apie incidentus, incidentų tyrimo ir registravimo tvarka ir ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesinėmis ligomis;
10) organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;
11) registruoja nelaimingų atsitikimų darbe aktus, profesinių ligų patvirtinimo aktus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais saugo nelaimingų atsitikimų darbe aktus ir tyrimo medžiagą, profesinių ligų patvirtinimo aktus ir tyrimo medžiagą;
12) tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
13) nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;
14) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti;
15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;
16) vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;
17) teik
ia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui.
Tikrina, ar laikomasi nustatytos įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tvarkos, ar įmonėje nustatyta pranešimų apie incidentus, incidentų tyrimo ir registravimo tvarka ir ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesinėmis ligomis;
10) organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;
11) registruoja nelaimingų atsitikimų darbe aktus, profesinių ligų patvirtinimo aktus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais saugo nelaimingų atsitikimų darbe aktus ir tyrimo medžiagą, profesinių ligų patvirtinimo aktus ir tyrimo medžiagą;
12) tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;
13) nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;
14) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti;
15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;
16) vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;
17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui. Tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias.
Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
18) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse, tvirtina atskirų rūšių veiklos ar darbų bendrąsias saugos taisykles;
19) analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;
20) konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų steigimo ir kitais klausimais;
21) nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti;
22) tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;
23) pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;
24) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupių skaičiui nustatyti bei šio draudimo įmokos tarifams apskaičiuoti apie tai, kad darbo priemonės, darbo sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičių ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų atitinkamoje įmonėje skaičių;
25) organizuoja darbo ginčų komisijų darbą;
26) organizuoja darbo arbitražo darbą;
27) nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo;
28) kontroliuoja, ar darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą;
29) nustato ir viešai skelbia rizikingiausius ūkio sektorius, kuriuose yra naudojamas trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas;
30) kasmet iki liepos 1 d. teikia Europos Komisijai praėjusiais metais atliktų patikrinimų duomenis (apie kiekvieną tikrintą sektorių absoliučiais skaičiais ir nurodant trečiųjų šalių piliečių dalį procentais) ir patikrinimų dėl trečiųjų šalių piliečių darbo rezultatus ir juos registruoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje;
31) teikia ir gauna prašymus dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo arba pranešimus apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo šio Įstatymo ketvirtajame¹ skirsnyje nustatyta tvarka;
32) tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos;
33) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.“
inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;
24) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupių skaičiui nustatyti bei šio draudimo įmokos tarifams apskaičiuoti apie tai, kad darbo priemonės, darbo sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičių ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų atitinkamoje įmonėje skaičių;
25) organizuoja darbo ginčų komisijų darbą;
26) organizuoja darbo arbitražo darbą;
27) nagrinėja darbdavių prašymus dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių nutraukimo darbdavio iniciatyva, darbdavio valia ir jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pabloginimo;
28) kontroliuoja, ar darbdaviai tinkamai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą;
29) nustato ir viešai skelbia rizikingiausius ūkio sektorius, kuriuose yra naudojamas trečiųjų šalių piliečių nelegalus darbas;
30) kasmet iki liepos 1 d. teikia Europos Komisijai praėjusiais metais atliktų patikrinimų duomenis (apie kiekvieną tikrintą sektorių absoliučiais skaičiais ir nurodant trečiųjų šalių piliečių dalį procentais) ir patikrinimų dėl trečiųjų šalių piliečių darbo rezultatus ir juos registruoja Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje;
31) teikia ir gauna prašymus dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo arba pranešimus apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo šio Įstatymo ketvirtajame¹ skirsnyje nustatyta tvarka;
32) tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos;
33) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
darbo inspekcijos inspektoriai
inspekcijos inspektoriai skirstomi į:
1) vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių;
2) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus;
3) struktūrinių padalinių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius;
4) struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius;
5) vyriausiuosius darbo inspektorius;
inspektorius;
inspekcijos inspektoriai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai aprūpinami darbo vietomis, įrengtomis pagal nustatytus reikalavimus, taip pat transporto priemonėmis, būtinomis pareigoms atlikti tais atvejais, kai nėra galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams turi būti kompensuojamos visuomeninio transporto išlaidos bei kitos išlaidos, kurių prireikė atliekant pareigas, iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų asignavimų valstybės biudžeto lėšų.“
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kurį Valstybės Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.“ 2.
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojus, priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas;“. 3. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nustatyta tvarka dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su
straipsnio pakeitimas
1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, profesines ligas, iš darbdavių gauti jų tyrimui reikiamus duomenis ir dokumentus, o iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų ir liudytojų – paaiškinimus dėl įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimų profesinėmis ligomis aplinkybių ir priežasčių, taip pat prireikus skirti darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizes. Norminių teisės aktų nustatyta tvarka iš Iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų gauti papildomą informaciją;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus;“. 8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.“
straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Jie įteikiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiami paštu.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12⁴ straipsnis. Procedūros sustabdymas
finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsakovas ar suinteresuotoji šalis prašančiosios institucijos valstybėje narėje užginčija arba apskundžia finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą, ir
(arba) pagrindinį reikalavimą, Valstybinė darbo inspekcija sustabdo tarpvalstybinę paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos vykdymo procedūrą iki tol, kol valstybės narės atitinkama kompetentinga įstaiga ar institucija šiuo klausimu priims sprendimą. 2.
darbo inspekcijos taikytų priemonių nagrinėjant prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – DSS įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 5¹ ir 10¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PPĮP įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12⁴straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VDI įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – PPĮPĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDIĮ) (toliau kartu – įstatymai) nuostatas dėl asmenų mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bei asmenų kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Įgyvendinant teisėkūros ekonomiškumo principą kartu siūloma keisti DSSĮ nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus dalyvavimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, PPĮPĮ nuostatas dėl licencijavimo ir įgaliojimų suteikimo, VDIĮ nuostatas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) struktūros nustatymo, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio įstatymų nuostatų pakeitimus. DSS įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti DSSĮ nuostatas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas dėl neformaliojo profesinio mokymo, ir suteikti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovams tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu pavestas funkcijas, skiriant išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ. PPĮP įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti PPĮPĮ nuostatas su DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl reikalavimų darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustatymo, atsisakyti neaktualių PPĮP įstatymo nuostatų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, ir patikslinti nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo ir licencijavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr.
pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 937). PPĮP įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad reikalavimus darbuotojų, paskirtų atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustato valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą;
2) nustatyti potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimo ir nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo tvarką, atitinkančią licencijavimo pagrindus, nustatytus Nutarimu Nr. 937, ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. VDI įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti ir suderinti VDIĮ nuostatas dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo su DSSĮ nuostatomis bei patikslinti VDIĮ nuostatas dėl VDI struktūros ir funkcijų nustatymo. Besikeičianti demografinė situacija ir verslo koncentracijos dinamika suponuoja būtinybę VDI keistis ir efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Todėl siekiama nustatyti galimą VDI administracijos struktūrą, atitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, ir nustatyti, kad konkrečią VDI administracijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kas atitiktų Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį, kuriuo įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos funkcijos nustatomos šios įstaigos nuostatuose, siūloma atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ. VDI įstatymo projekto uždaviniai:
1) atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymą, atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ:
2) atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės įstatymą, patikslinti nuostatas dėl VDI struktūros nustatymo, pakeisti VDI inspektorių suskirstymą, atsisakant konkrečių pareigybių nustatymo;
3) patikslinti santrumpų rašymą, atsisakyti arba patikslinti nuostatas, kuriose nurodyta vykdymo tvarka („nustatyta tvarka“, „pagal nustatytus reikalavimus“, „įstatymų nustatyta tvarka“, „teisės aktų nustatyta tvarka“), nenusakanti konkrečių reikalavimų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. DSS įstatymo projektą ir VDI įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė (tel. 8 706 68 196, el. p. [email protected]). PPĮP įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Ambrazevičius (tel. 8 706 68 167, el. p. [email protected]). 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsau
gos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meis
trų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panai
kina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo.
PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potenc
ialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip pe
r 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėju
s – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas.
VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Priėmus DSS įstatymo projektą, DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo atitiks Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir užtikrins tinkamą šių asmenų mokymo bei žinių tikrinimo tvarką.
DSSĮ nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus teisės ginčyti profesinės ligos aktus Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje, o vėliau šios komisijos sprendimus ginčyti teisme užtikrins tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę. DSSĮ nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užtikrins aiškią šių aktų pateikimo tvarką, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, užtikrinančios socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. DSSĮ nuostatos dėl ministerijų kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atitiks Vyriausybės įstatymo nuostatas. DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo jiems atsisakius pasitikrinti sveikatą ir dėl ginčų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nagrinėjimo atitiks Darbo kodekso nuostatas.
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
VDI įstatymo projektu siūloma pakeisti VDIĮ:
1) siekiant užtikrinti, kad VDI struktūros reglamentavimas atitiktų Vyriausybės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir sudarytų sąlygas optimaliai VDI veiklai, aiškiai įvardyti, kad konkrečią VDI struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, panaikinti reikalavimus struktūrinių padalinių nuostatams (5 straipsnis), pakeisti VDI inspektorių suskirstymą ir nustatyti, kad VDI inspektoriai skirstomi į: vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius ir darbo inspektorius (7 straipsnio 1 dalis);
2) siekiant užtikrinti atitiktį Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms, atsisakyti išsamaus VDI funkcijų reglamentavimo įstatyme (6 straipsnis);
3) atsisakyti nuostatos dėl drausminių nuobaudų, nes Darbo kodeksas nenustato galimybės skirti drausmines nuobaudas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (8 straipsnio 2 dalies 8 punktas);
4) atlikti redakcinio pobūdžio VDIĮ pakeitimus ir atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir 3 dalies 3 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalies 5 punktas, 10 straipsnis, 11 straipsnio 4 ir 6 dalys, 12⁴straipsnio 2 dalis). Priėmus VDI įstatymo projektą, VDI funkcijos bus nustatomos VDI nuostatuose, kuriuose bus ir nuostatų dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo.
Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį ministras Vyriausybės pavedimu turi teisę tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą, išsamus VDI struktūros reglamentavimas nebus nustatytas įstatyme. VDI struktūra bus nustatoma pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, III prioriteto „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ įgyvendinimo kryptis – viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas – galės būti įgyvendinama nustatant optimalią ir efektyvią VDI struktūrą (išsamus struktūros reglamentavimas įstatymu apsunkina spartų VDI funkcijų vykdymo bei vidinių procesų optimizavimą). VDI teritoriniai skyriai išliks, todėl VDIĮ 8 straipsnio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad DDS įstatymo projektu ir VDI įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, šių įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas.
PPĮP įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu. Atlikus PPĮP įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti DDS įstatymo projektas ir VDI įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Verslą ir jo plėtrą priimtas PPĮP įstatymo projektas veiks teigiamai, nes aiškiau reglamentuoti su įgaliojimų suteikimu ir licencijų išdavimu susiję klausimai: prašyme nurodoma informacija, kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įgaliojimų ir licencijų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Atsisakyta nuostatos, kad juridinio asmens, siekiančio gauti įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę arba siekiančio vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus DSSĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki DSSĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus PPĮPĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮPĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr.
Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮP įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus VDIĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki VDIĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai DSS įstatymo projekto, VDI įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. Reikšminiai PPĮP įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. 15.
Nėra.
DĖL
2018-03-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas Valstybinės darbo inspekcijos uždavinių nenustato. 2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio formuluotė tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą ir įvertinus tai, kad kas vadovauja Valstybinei darbo inspekcijai jau yra numatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina braukti kaip perteklines. 4. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Valstybinei darbo inspekcijai skiriamų asignavimų derintinos su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi bei 4 straipsniu (asignavimus turi teisę gauti asignavimų valdytojas, o Valstybinė darbo inspekcija nėra asignavimų valdytojas). 5. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti arba atskleisti vartojamos formuluotės
„konkrečią Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą“ turinį. Atkreiptinas
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme vartojama formuluotė „administracijos struktūra“. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 8 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 IR 12⁴ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-05-09 Nr. XIIIP-1806(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 IR 12⁴ STRAIPSNIŲ
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja, V. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, S. Balčiūnas – Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, J. Kazakevičius – Liftų įmonių asociacijos prezidentas, V. Levickis – Lietuvos darbdavių konfederacijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas Valstybinės darbo inspekcijos uždavinių nenustato. Pritarti. Išbrauktas žodis „uždavinius“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti. 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos Valstybinė darbo inspekcija atlieka funkcijas, nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose, ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas.“
Teisės departamentas,
inspekcijai jau yra numatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina braukti kaip perteklines. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies nuostatos dėl Valstybinei darbo inspekcijai skiriamų asignavimų derintinos su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi bei 4 straipsniu (asignavimus turi teisę gauti asignavimų valdytojas, o Valstybinė darbo inspekcija nėra asignavimų valdytojas). Pritarti. Vietoj žodžio „asignavimų“ rašyti žodžius „valstybės biudžeto lėšų“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti arba atskleisti vartojamos formuluotės „konkrečią Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme vartojama formuluotė
„administracijos struktūra“. Pritarti. Išbrauktas žodis „konkrečią“. 6. Seimo kanceliarijos
Teisės departamentas,
taisykles, įstatymo projekto 8 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir šiems Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25) 3 Pasiūlymas:
Siūlome 3 straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos struktūra
1Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius). 2. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai padaliniai. Konkrečią Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25)
11 1 Pasiūlymas: Siūlome 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės liepos 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.