Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5¹straipsnis. Įgaliojimų suteikimas akredituotoms kontrolės įstaigoms
tapti įgaliota įstaiga, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
1) privalo būti akredituota kaip A tipo kontrolės įstaiga pagal tarptautinį Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“;. Akreditavimo sritis turi atitikti įrenginių kategoriją (kategorijas). 2) įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai;
3) turėti įrangą, reikalingą įrenginių techninei būklei vertinti;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, o valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje, turi teisę atlikti įrenginių techninės būklės tikrinimus, jeigu pateikę atitinkamus dokumentus jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė. 2. Akredituota kontrolės įstaiga, siekianti tapti įgaliota įstaiga, valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, pateikia paraišką (Įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę suteikimo akredituotoms kontrolės įstaigoms tvarkos apraše nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą), nurodydama įrenginių, kurių techninės būklės tikrinimus norima atlikti, grupės (grupių) pavadinimą (pavadinimus).
Paraiškoje (prašyme) turi būti nurodytas akredituotos kontrolės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai. Kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti:
kontrolės įstaiga turi pateikti:
1) informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą akreditavimo pažymėjimo kopiją;
2) civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją. 4. Valstybės institucija, gavusi paraišką (prašymą) suteikti įgaliojimus, per 5 darbo dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška (prašymas) suteikti įgaliojimus yra gauta (gautas). Gavimo patvirtinime nurodomas terminas, per kurį paraiška (prašymas) privalo būti išnagrinėta (išnagrinėtas), ir galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės. 5.3. Sprendimą dėl įgaliojimų Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, priima sprendimą suteikti įgaliojimą tikrinti įrenginių techninę būklę (toliau – įgaliojimas), suteikimo priima valstybės institucija, įsitikinusi, kad gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir patikrinusi, ar akredituota kontrolės įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustačiusi, kad akredituota įstaiga pateikė ne visus reikiamus dokumentus ar juose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai informuoja akredituotą įstaigą ir nustato terminą trūkumams pašalinti. 6.4.
dėl įgaliojimų suteikimo Įgaliojimas suteikiamas ar motyvuotas atsisakymas juos jį suteikti turi būti priimtas pateikiamas akredituotai kontrolės įstaigai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas akredituota kontrolės įstaiga pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Atsakymo dėl įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę Įgaliojimo nesuteikimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti įgaliojimą nepateikimas per šioje straipsnio dalyje nustatytus terminus nelaikomas įgaliojimų įgaliojimo suteikimu. Jeigu įstaiga, siekianti gauti įgaliojimus, prašo pakeisti ar patikslinti pateiktus dokumentus, laikotarpis, per kurį šie dokumentai pakeičiami arba priimamas motyvuotas sprendimas neleisti jų pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip įgaliojimų suteikimo ar atsisakymo juos suteikti laikotarpis. 7. Valstybės institucija, priėmusi sprendimą suteikti akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išduoda akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus ir raštu praneša apie tai Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai. 8. Valstybės institucijos sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, nurodant potencialiai pavojingų įrenginių, kurių techninę būklę tikrinti suteikti įgaliojimai, grupių pavadinimus. 9.5.
gavusi akredituota kontrolės Įgaliota įstaiga savo veikloje privalo:
1) laikytis tarptautinio Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimų;
2) laikytis šio įstatymo, įrenginių priežiūros norminių aktų ir įrenginių techniniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų, užtikrinti laiku ir kokybiškai atliekamą įrenginių techninės būklės tikrinimą, vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, nepažeisti sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų, atsakingai priimti su įrenginių technine būkle susijusius sprendimus;
3) teikti įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijoms, atsakingoms už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, institucijai informaciją apie savo veiklą – kasmet iki kovo 15 dienos pateikti metinę įstaigos veiklos ataskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę suteikimo akredituotoms kontrolės įstaigoms tvarkos apraše nustatytus reikalavimus;
4) pranešti įgaliojimus įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijai apie teisinės formos, teisinio statuso, įgaliojime nurodytų duomenų pasikeitimus ar kitus pasikeitimus, dėl kurių nebevykdomos įgaliojimų nebeužtikrinamos įgaliojimo suteikimo sąlygos. 10.6. Įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos Ūkio ministerijos ir apie jos rezultatus informuoja įgaliojimus įgaliojimą suteikusią valstybės instituciją. 11.7. Valstybės Įgaliojimą suteikusi valstybės institucija, nustačiusi, kad įgaliota įstaiga nesilaiko šio straipsnio 95 dalyje nustatytų reikalavimų, raštu informuoja įgaliotą įstaigą apie nustatytus pažeidimus, nurodydama, per kokį laikotarpį nustatyti pažeidimai turi būti terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą laikotarpį įgaliota įstaiga pažeidimų nepašalina, jos įgaliojimai panaikinami.
Valstybės institucijos sprendimas dėl įstaigos įgaliojimų panaikinimo skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir raštu pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai. Taip pat įgaliojimą suteikusi valstybės institucija raštu informuoja įgaliotą įstaigą apie įgaliojimo galiojimo sustabdymą, šio sustabdymo panaikinimą ir įgaliojimo galiojimo panaikinimą. 8. Įgaliojimas nesuteikiamas, jeigu:
1) akredituota kontrolės įstaiga, siekianti tapti įgaliota įstaiga, neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;
2) pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai arba per nustatytą terminą nepašalinti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai. 9. Įgaliojimas pakeičiamas, kai panaikinama teisė teikti bent vieną įgaliojime nustatytą paslaugą. 10. Įgaliojimo galiojimas sustabdomas šiais atvejais:
1) įgaliotos įstaigos prašymu;
2) jeigu paaiškėja, kad įgaliota įstaiga įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijai pateikė neteisingus duomenis;
3) jeigu nustatoma, kad įgaliota įstaiga nesilaiko akreditavimo sąlygų;
4) jeigu nustatoma, kad įgaliota įstaiga nesilaiko įrenginių priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų. 11. Įgaliojimo galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) įgaliotos įstaigos prašymu, jei įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas jos prašymu;
2) kai įgaliojimą suteikusi valstybės institucija, gavusi įgaliotos įstaigos rašytinį pranešimą apie pašalintus pažeidimus, nustato, kad įgaliota įstaiga juos pašalino. 12.
atvejais:
1) įgaliotos įstaigos prašymu;
2) jeigu įgaliota įstaiga, kurios įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas, per įgaliojimą suteikusios valstybės institucijos nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai įgaliota įstaiga reorganizuota arba įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.“
pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencijavimas ir atestavimas
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai (toliau – juridinis asmuo), jeigu jie atitinka valstybės narės, kurioje yra įsteigti, teisės aktų reikalavimus, turinti turintys nuolatinės įrenginių priežiūros licenciją (toliau – licencija) arba atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą ir yra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. 2. Juridiniams asmenims, Energetikos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatyta tvarka turintiems atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą, šių įrenginių nuolatinės priežiūros licencijavimas netaikomas. Šios įmonės atestuojamos vadovaujantis Energetikos įstatymu. 3. Vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklėmis, valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita išduoti nuolatinės įrenginių priežiūros licencijas Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) išduoda licencijas, atsisako išduoti licencijas, pakeičia ar patikslina licencijas, sustabdo jų licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. 4.
nuolatinę įrenginių priežiūrą, privalo atitikti šias licencijuojamos veiklos sąlygas ir šiuos reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, o valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti įrenginių nuolatinę priežiūrą, jeigu pateikę atitinkamus dokumentus jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
2) darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams. Tais atvejais, kai Jei šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
3) turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti konkrečių įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal šių įrenginių techniniuose dokumentuose ir jų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus; 4)2) turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones. 5.
pateikti paraišką (valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą) ir joje (jame) nurodyti bendrą informaciją apie pareiškėją, pridėti darbuotojų kvalifikaciją įrodančių dokumentų kopijas, informaciją apie turimą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones. Paraiškoje (prašyme) nurodoma, kokių įrenginių nuolatinei priežiūrai prašoma licencijos. Paraišką (prašymą) ir pridedamus dokumentus galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis. Už paraiškoje (prašyme) pateiktos informacijos ir kitų duomenų teisingumą atsako pareiškėjas. Kartu su prašymu juridinis asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:
1) juridinio asmens darbuotojų, kurie organizuos ir vykdys nuolatinę įrenginių priežiūrą, sąrašą, kuriame nurodyti darbuotojų vardai, pavardės, kvalifikacija ir (ar) kompetencija, pareigos ir su nuolatine įrenginių priežiūra susijusios funkcijos, ir darbuotojų kvalifikaciją arba specialiųjų žinių bei įgūdžių įgijimą įrodančių dokumentų kopijas;
2) turimos įrangos, prietaisų ir kitų priemonių, reikalingų nuolatinei įrenginių priežiūrai vykdyti, sąrašą, kuriame turi būti nurodyti įrangos, prietaisų ir kitų priemonių pavadinimai, modeliai (jei yra) ir kiekis. 6. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi ir patikrinusi, ar juridinio asmens pateikti dokumentai ir duomenys ir informacija atitinka šio straipsnio 4 dalyje ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, o prireikus – juos patikrinusi ir juridinio asmens buveinėje.
Valstybės institucija, gavusi paraišką (prašymą) išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška (prašymas) išduoti licenciją yra gauta (gautas). Gavimo patvirtinime nurodomas terminas, per kurį paraiška (prašymas) privalo būti išnagrinėta (išnagrinėtas), ir galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad juridinis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus ar juose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai informuoja juridinį asmenį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. 7. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar Licencija arba motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas pateikiamas juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Atsakymo dėl licencijos išdavimo Licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per šioje straipsnio dalyje nustatytus terminus nelaikomas licencijos išdavimu. Jeigu juridinis asmuo prašo pakeisti dokumentus, pateiktus licencijai gauti, laikotarpis, per kurį pakeičiami šie dokumentai arba priimamas motyvuotas sprendimas neleisti jų pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip išduodant ar atsisakant išduoti licenciją. 8.
kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija privalo atskirti licencijų išdavimo ir licencijos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijas. Jeigu licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos priežiūrą atlieka tas pats struktūrinis padalinys, šios funkcijos perduodamos atskiriems valstybės tarnautojams. 9. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencija Licencija išduodama neterminuotam laikui. Už licencijos išdavimą, pakeitimą ar patikslinimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 10. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytas licencijavimo sąlygas ir reikalavimus, laikytis įrenginių priežiūros norminių aktų ir įrenginių techniniuose dokumentuose pateiktų reikalavimų, užtikrinti laiku ir kokybiškai atliekamą prižiūrimų įrenginių remontą, vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nepažeisti sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų, atsakingai priimti su licencijuojama veikla susijusius sprendimus;
2) neįgalioti kitų juridinių asmenų vykdyti licencijose nurodytą veiklą ir neperduoti jiems šios teisės pagal sutartį neperleisti kitiems asmenims licencijos turėtojui suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą;
3) pranešti licenciją išdavusiai institucijai apie pasikeitusią padėtį, dėl kurios nevykdomos teisinio statuso, licencijoje nurodytų duomenų ar kitus pasikeitimus, dėl kurių nebeužtikrinamos licencijuojamos veiklos sąlygos. 11. Licenciją išdavusi valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų, raštu informuoja licencijos turėtoją apie nustatytus pažeidimus nurodydama terminą jiems pašalinti.
Taip pat licenciją išdavusi valstybės institucija raštu informuoja licencijos turėtoją apie licencijos galiojimo sustabdymą, šio sustabdymo panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą. 12. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencija Licencija neišduodama, jeigu:
1) juridinis asmuo neatitinka bent vieno šio straipsnio 4 dalyje nustatytų licencijavimo sąlygų ir reikalavimų nustatyto reikalavimo;
2) pateikta paraiška (pateikti ne visi šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, pateikti suklastoti dokumentai arba per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai, susiję su pateikto prašymas) prašymo ir (ar) dokumentai neatitinka dokumentų neatitikimu šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;
3) juridinio asmens licencijos galiojimas buvo panaikintas ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai. 13. Licencija pakeičiama, kai panaikinama teisė teikti bent vieną licencijuojamą paslaugą. 12.14.
institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijos galiojimas sustabdomas šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išdavusiai valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kitai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus ar suklastotus dokumentus duomenis;
3) jeigu nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų.;
4) kai licencijos turėtojas įgyja reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. 13. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą panaikinti licencijos galiojimą šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai licencijos turėtojas įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 14.15. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu, jei licencijos galiojimas buvo sustabdytas jo prašymu;
2) kai licenciją išdavusi valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi juridinio asmens rašytinį pranešimą apie pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad juridinis asmuo iš tikrųjų juos pašalino. 15.
atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir valstybės institucijos,
atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūrą, ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi ar sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. 16. Licencijos galiojimas panaikinamas šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per licenciją išdavusios valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai nustatyta, kad licencija buvo išduota pagal pateiktus suklastotus dokumentus;
4) kai licencijos turėtojas reorganizuotas arba įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5¹straipsnis. Įgaliojimų suteikimas akredituotoms kontrolės įstaigoms
tapti įgaliota įstaiga, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
1) privalo būti akredituota kaip A tipo kontrolės įstaiga pagal tarptautinį Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“;. Akreditavimo sritis turi atitikti įrenginių kategoriją (kategorijas). 2) įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai;
3) turėti įrangą, reikalingą įrenginių techninei būklei vertinti;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, o valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje, turi teisę atlikti įrenginių techninės būklės tikrinimus, jeigu pateikę atitinkamus dokumentus jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė. 2. Akredituota kontrolės įstaiga, siekianti tapti įgaliota įstaiga, valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, pateikia paraišką (Įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę suteikimo akredituotoms kontrolės įstaigoms tvarkos apraše nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą), nurodydama įrenginių, kurių techninės būklės tikrinimus norima atlikti, grupės (grupių) pavadinimą (pavadinimus).
Paraiškoje (prašyme) turi būti nurodytas akredituotos kontrolės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai. Kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti:
kontrolės įstaiga turi pateikti:
1) informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą akreditavimo pažymėjimo kopiją;
2) civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją. 4. Valstybės institucija, gavusi paraišką (prašymą) suteikti įgaliojimus, per 5 darbo dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška (prašymas) suteikti įgaliojimus yra gauta (gautas). Gavimo patvirtinime nurodomas terminas, per kurį paraiška (prašymas) privalo būti išnagrinėta (išnagrinėtas), ir galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės. 5.3. Sprendimą dėl įgaliojimų Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, priima sprendimą suteikti įgaliojimą tikrinti įrenginių techninę būklę (toliau – įgaliojimas), suteikimo priima valstybės institucija, įsitikinusi, kad gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir patikrinusi, ar akredituota kontrolės įstaiga atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytusą reikalavimusą. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustačiusi, kad akredituota įstaiga pateikė ne visus reikiamus dokumentus ar juose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai praneša akredituotai įstaigai ir nustato terminą trūkumams pašalinti. 6.4.
dėl įgaliojimų suteikimo Įgaliojimas suteikiamas ar motyvuotas atsisakymas juos jį suteikti turi būti priimtas pateikiamas akredituotai kontrolės įstaigai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas akredituota kontrolės įstaiga pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Atsakymo dėl įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę Įgaliojimo nesuteikimas ar motyvuoto atsisakymo suteikti įgaliojimą nepateikimas per šioje dalyje nustatytus terminus nelaikomas įgaliojimų įgaliojimo suteikimu. Jeigu įstaiga, siekianti gauti įgaliojimus, prašo pakeisti ar patikslinti pateiktus dokumentus, laikotarpis, per kurį šie dokumentai pakeičiami arba priimamas motyvuotas sprendimas neleisti jų pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip įgaliojimų suteikimo ar atsisakymo juos suteikti laikotarpis. 7. Valstybės institucija, priėmusi sprendimą suteikti akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išduoda akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus ir raštu praneša apie tai Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai. 8. Valstybės institucijos sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, nurodant potencialiai pavojingų įrenginių, kurių techninę būklę tikrinti suteikti įgaliojimai, grupių pavadinimus. 9.5.
gavusi akredituota kontrolės Įgaliota įstaiga savo veikloje privalo:
1) laikytis tarptautinio Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimų;
2) laikytis šio įstatymo, įrenginių priežiūros norminių aktų ir įrenginių techniniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų, užtikrinti laiku ir kokybiškai atliekamą įrenginių techninės būklės tikrinimą, vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, nepažeisti sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų, atsakingai priimti su įrenginių technine būkle susijusius sprendimus;
3) teikti įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijoms, atsakingoms už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, institucijai informaciją apie savo veiklą – kasmet kiekvienais metais iki kovo 15 dienos pateikti metinę įstaigos veiklos ataskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę suteikimo akredituotoms kontrolės įstaigoms tvarkos apraše nustatytus reikalavimus;
4) pranešti įgaliojimus įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijai apie teisinės formos, teisinio statuso, įgaliojime nurodytų duomenų pasikeitimus ar kitus pasikeitimus, dėl kurių nebevykdomos įgaliojimų nebeužtikrinamos įgaliojimo suteikimo sąlygos. 10.6. Įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos Ūkio ministerijos ir apie jos rezultatus informuoja įgaliojimus praneša įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijai. 11.7. Valstybės Įgaliojimą suteikusi valstybės institucija, nustačiusi, kad įgaliota įstaiga nesilaiko šio straipsnio 95 dalyje nustatytų reikalavimų, raštu informuoja praneša įgaliotai įstaigai apie nustatytus pažeidimus, nurodydama, per kokį laikotarpį nustatyti pažeidimai turi būti terminą jiems pašalinti. Jeigu per nustatytą laikotarpį įgaliota įstaiga pažeidimų nepašalina, jos įgaliojimai panaikinami.
Valstybės institucijos sprendimas dėl įstaigos įgaliojimų panaikinimo skelbiamas
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir raštu pranešama
Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai. Taip pat įgaliojimą suteikusi valstybės institucija raštu praneša įgaliotai įstaigai apie įgaliojimo galiojimo sustabdymą, šio sustabdymo panaikinimą ir įgaliojimo galiojimo panaikinimą. 8. Įgaliojimas nesuteikiamas, jeigu:
1) akredituota kontrolės įstaiga, siekianti tapti įgaliota įstaiga, neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;
2) pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai arba per nustatytą terminą nepašalinti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai. 9. Įgaliojimas pakeičiamas, kai panaikinama teisė teikti bent vieną iš įgaliojime nustatytų paslaugų. 10. Įgaliojimo galiojimas sustabdomas šiais atvejais:
1) įgaliotos įstaigos prašymu;
2) jeigu paaiškėja, kad įgaliota įstaiga įgaliojimą suteikusiai valstybės institucijai pateikė neteisingus duomenis;
3) jeigu nustatoma, kad įgaliota įstaiga nesilaiko akreditavimo sąlygų;
4) jeigu nustatoma, kad įgaliota įstaiga nesilaiko įrenginių priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų. 11. Įgaliojimo galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) įgaliotos įstaigos prašymu, jeigu įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas jos prašymu;
2) kai įgaliojimą suteikusi valstybės institucija, gavusi įgaliotos įstaigos rašytinį pranešimą apie pašalintus pažeidimus, nustato, kad įgaliota įstaiga juos pašalino. 12.
atvejais:
1) įgaliotos įstaigos prašymu;
2) jeigu įgaliota įstaiga, kurios įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas, per įgaliojimą suteikusios valstybės institucijos nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių įgaliojimo galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai įgaliota įstaiga reorganizuota arba įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.“
pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencijavimas ir atestavimas
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai (toliau – juridinis asmuo), jeigu jie atitinka valstybės narės, kurioje yra įsteigti, teisės aktų reikalavimus, turinti turintys nuolatinės įrenginių priežiūros licenciją (toliau – licencija) arba atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą ir yra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. 2. Juridiniams asmenims, Energetikos įstatymo nustatyta tvarka turintiems atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą, šių įrenginių nuolatinės priežiūros licencijavimas netaikomas. Šios įmonės atestuojamos vadovaujantis Energetikos įstatymu. 3. Vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklėmis, valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita išduoti nuolatinės įrenginių priežiūros licencijas Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) išduoda licencijas, atsisako išduoti licencijas, pakeičia ar patikslina licencijas, sustabdo jų licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. 4.
nuolatinę įrenginių priežiūrą, privalo atitikti šias licencijuojamos veiklos sąlygas ir šiuos reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, o valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti įrenginių nuolatinę priežiūrą, jeigu pateikę atitinkamus dokumentus jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
2) darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimus. Tais atvejais, kai Jeigu šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
3) turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti konkrečių įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal šių įrenginių techniniuose dokumentuose ir jų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus; 4)2) turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones. 5.
pateikti paraišką (valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą) ir joje (jame) nurodyti bendrą informaciją apie pareiškėją, pridėti darbuotojų kvalifikaciją įrodančių dokumentų kopijas, informaciją apie turimą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones. Paraiškoje (prašyme) nurodoma, kokių įrenginių nuolatinei priežiūrai prašoma licencijos. Paraišką (prašymą) ir pridedamus dokumentus galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis. Už paraiškoje (prašyme) pateiktos informacijos ir kitų duomenų teisingumą atsako pareiškėjas. Kartu su prašymu juridinis asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:
1) juridinio asmens darbuotojų, kurie organizuos ir vykdys nuolatinę įrenginių priežiūrą, sąrašą, kuriame nurodyti darbuotojų vardai, pavardės, kvalifikacija ir (ar) kompetencija, pareigos ir su nuolatine įrenginių priežiūra susijusios funkcijos, ir darbuotojų kvalifikaciją arba specialiųjų žinių bei įgūdžių įgijimą įrodančių dokumentų kopijas;
2) turimos įrangos, prietaisų ir kitų priemonių, reikalingų nuolatinei įrenginių priežiūrai vykdyti, sąrašą, kuriame turi būti nurodyti įrangos, prietaisų ir kitų priemonių pavadinimai, modeliai (jeigu yra) ir kiekis. 6. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi ir patikrinusi, ar juridinio asmens pateikti dokumentai ir duomenys ir informacija atitinka šio straipsnio 4 dalyje ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, o prireikus – juos patikrinusi ir juridinio asmens buveinėje.
Valstybės institucija, gavusi paraišką (prašymą) išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška (prašymas) išduoti licenciją yra gauta (gautas). Gavimo patvirtinime nurodomas terminas, per kurį paraiška (prašymas) privalo būti išnagrinėta (išnagrinėtas), ir galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad juridinis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus ar juose yra netikslių ar klaidingų duomenų, apie tai praneša juridiniam asmeniui ir nustato terminą trūkumams pašalinti. 7. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar Licencija arba motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas pateikiamas juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau ir tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Atsakymo dėl licencijos išdavimo Licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per šioje dalyje nustatytus terminus nelaikomas licencijos išdavimu. Jeigu juridinis asmuo prašo pakeisti dokumentus, pateiktus licencijai gauti, laikotarpis, per kurį pakeičiami šie dokumentai arba priimamas motyvuotas sprendimas neleisti jų pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip išduodant ar atsisakant išduoti licenciją. 8.
kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija privalo atskirti licencijų išdavimo ir licencijos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijas. Jeigu licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos priežiūrą atlieka tas pats struktūrinis padalinys, šios funkcijos perduodamos atskiriems valstybės tarnautojams. 9. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencija Licencija išduodama neterminuotam laikui. Už licencijos išdavimą, pakeitimą ar patikslinimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 10. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytas licencijavimo sąlygas ir reikalavimus, laikytis įrenginių priežiūros norminių aktų ir įrenginių techniniuose dokumentuose pateiktų reikalavimų, užtikrinti laiku ir kokybiškai atliekamą prižiūrimų įrenginių remontą, vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nepažeisti sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų, atsakingai priimti su licencijuojama veikla susijusius sprendimus;
2) neįgalioti kitų juridinių asmenų vykdyti licencijose nurodytą veiklą ir neperduoti jiems šios teisės pagal sutartį neperleisti kitiems asmenims licencijos turėtojui suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą;
3) pranešti licenciją išdavusiai valstybės institucijai apie pasikeitusią padėtį, dėl kurios nevykdomos teisinio statuso, licencijoje nurodytų duomenų ar kitus pasikeitimus, dėl kurių nebeužtikrinamos licencijuojamos veiklos sąlygos. 11. Licenciją išdavusi valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų, raštu pranešama licencijos turėtojui apie nustatytus pažeidimus, nurodydama terminą jiems pašalinti.
Taip pat licenciją išdavusi valstybės institucija raštu praneša licencijos turėtojui apie licencijos galiojimo sustabdymą, šio sustabdymo panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą. 12. Nuolatinės įrenginių priežiūros licencija Licencija neišduodama, jeigu:
1) juridinis asmuo neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 4 dalyje nustatytų licencijavimo sąlygų ir reikalavimų nustatytų reikalavimų;
2) pateikta paraiška (pateikti ne visi šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, pateikti suklastoti dokumentai arba per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai, susiję su pateikto prašymas) prašymo ir (ar) dokumentai neatitinka dokumentų neatitiktimi šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;
3) juridinio asmens licencijos galiojimas buvo panaikintas ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai. 13. Licencija pakeičiama, kai panaikinama teisė teikti bent vieną iš licencijuojamų paslaugų. 12.14.
institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijos galiojimas sustabdomas šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu paaiškėja, kad licencijos turėtojas licenciją išdavusiai valstybės institucijai, atsakingai už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kitai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus ar suklastotus dokumentus duomenis;
3) jeigu nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų.;
4) kai licencijos turėtojas įgyja reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. 13. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą panaikinti licencijos galiojimą šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai licencijos turėtojas įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 14.15. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas:
1) licencijos turėtojo prašymu, jeigu licencijos galiojimas buvo sustabdytas jo prašymu;
2) kai licenciją išdavusi valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi juridinio asmens rašytinį pranešimą apie pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad juridinis asmuo iš tikrųjų juos pašalino. 15.
atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir valstybės institucijos,
atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūrą, ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi ar sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. 16. Licencijos galiojimas panaikinamas šiais atvejais:
1) licencijos turėtojo prašymu;
2) jeigu licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per licenciją išdavusios valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;
3) kai nustatyta, kad licencija buvo išduota pagal pateiktus suklastotus dokumentus;
4) kai licencijos turėtojas reorganizuotas arba įgyja likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – DSS įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 5¹ ir 10¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PPĮP įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12⁴straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VDI įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – PPĮPĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDIĮ) (toliau kartu – įstatymai) nuostatas dėl asmenų mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bei asmenų kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Įgyvendinant teisėkūros ekonomiškumo principą kartu siūloma keisti DSSĮ nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus dalyvavimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, PPĮPĮ nuostatas dėl licencijavimo ir įgaliojimų suteikimo, VDIĮ nuostatas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) struktūros nustatymo, taip pat atlikti redakcinio pobūdžio įstatymų nuostatų pakeitimus. DSS įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti DSSĮ nuostatas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas dėl neformaliojo profesinio mokymo, ir suteikti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovams tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu pavestas funkcijas, skiriant išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ.
DSS įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) nustatyti, kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatoriai rengiami vadovaujantis aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašu;
3) nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai ir kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai bei patvirtinti profesinių ligų aktai pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;
4) DSSĮ tekste atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmenys už teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka, kad ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, kad darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, patikslinti nuostatas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir dėl darbo ginčų, atsižvelgiant į VDIĮ nuostatas, patikslinti nuostatas dėl ginčų darbuotojui atsisakius dirbti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, suderinti DSSĮ straipsnių nuostatas dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, atsisakyti nuostatų dėl pasiūlymų Vyriausybei, kurie jau įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į kartu teikiamo VDI įstatymo projekto nuostatas, atsisakyti nuostatos, kad Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato VDIĮ. PPĮP įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti PPĮPĮ nuostatas su DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl reikalavimų darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustatymo, atsisakyti neaktualių PPĮP įstatymo nuostatų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, ir patikslinti nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo ir licencijavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr.
pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 937). PPĮP įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad reikalavimus darbuotojų, paskirtų atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikacijai arba jų specialiosioms žinioms ir įgūdžiams nustato valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą;
2) nustatyti potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimo ir nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo tvarką, atitinkančią licencijavimo pagrindus, nustatytus Nutarimu Nr. 937, ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. VDI įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti ir suderinti VDIĮ nuostatas dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo su DSSĮ nuostatomis bei patikslinti VDIĮ nuostatas dėl VDI struktūros ir funkcijų nustatymo. Besikeičianti demografinė situacija ir verslo koncentracijos dinamika suponuoja būtinybę VDI keistis ir efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Todėl siekiama nustatyti galimą VDI administracijos struktūrą, atitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnį, ir nustatyti, kad konkrečią VDI administracijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kas atitiktų Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnį, kuriuo įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos funkcijos nustatomos šios įstaigos nuostatuose, siūloma atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ. VDI įstatymo projekto uždaviniai:
1) atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymą, atsisakyti VDI funkcijų nustatymo VDIĮ:
2) atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės įstatymą, patikslinti nuostatas dėl VDI struktūros nustatymo, pakeisti VDI inspektorių suskirstymą, atsisakant konkrečių pareigybių nustatymo;
3) patikslinti santrumpų rašymą, atsisakyti arba patikslinti nuostatas, kuriose nurodyta vykdymo tvarka („nustatyta tvarka“, „pagal nustatytus reikalavimus“, „įstatymų nustatyta tvarka“, „teisės aktų nustatyta tvarka“), nenusakanti konkrečių reikalavimų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. DSS įstatymo projektą ir VDI įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė (tel. 8 706 68 196, el. p. [email protected]). PPĮP įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Ambrazevičius (tel. 8 706 68 167, el. p. [email protected]). 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta:
1) reglamentuojant ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje – kad valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
2) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimą – kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokyti pagal tokias programas;
3) reglamentuojant statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimą – kad statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, kad Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras;
4) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina VDI Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, kad įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi būti baigęs mokymus ir jo žinios turi būti patikrintos VDI, vadovaujantis socialinės apsau
gos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais, kad, ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias, kad darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys;
5) reglamentuojant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kompetenciją – kad šie darbuotojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus;
6) reglamentuojant profesinės ligos patvirtinimo aktų apskundimo tvarką – kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o nesutikdami su šios komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
7) reglamentuojant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo ir registravimo tvarką – kad šie aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, profesinių ligų patvirtinimo aktai taip pat įteikiami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meis
trų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panai
kina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo.
PPĮPĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, kvalifikaciją – kad darbuotojai turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus, o tais atvejais, kai šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;
2) reglamentuojant potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įgaliojimų suteikimą – kad akredituota kontrolės įstaiga turi būti akredituota pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020, jos steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu, įstaigos vadovas, padalinių vadovai ir asmenys, kurie tikrins įrenginių techninę būklę, turi būti reikiamos kvalifikacijos ir jų veiklos objektyvumui ir tikrinimo rezultatams negali daryti įtakos jokie išoriniai komerciniai, finansiniai ar kitokie veiksniai; kartu su prašymu akredituota kontrolės įstaiga turi pateikti informaciją apie savo vidinę organizacinę struktūrą ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją; valstybės institucija suteikia įgaliojimą ar pateikia motyvuotą atsisakymą jį suteikti per 30 dienų nuo prašymo gavimo; sprendimas dėl įgaliojimų suteikimo akredituotai kontrolės įstaigai skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir apie jį pranešama Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigai; įgaliotų įstaigų priežiūrą dėl akreditavimo sąlygų laikymosi atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos;
3) reglamentuojant nuolatinės potenc
ialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimą – kad valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, ar kita Vyriausybės įgaliota institucija išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų; juridinis asmuo, siekiantis vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, turi turėti padalinių, kurie galėtų organizuoti ir vykdyti nuolatinę konkrečių įrenginių priežiūrą, turėti įrenginių, kuriems siekia licencijos, nuolatinei priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones, jo steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių nuolatine priežiūra, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, turi teisę vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, jeigu, pateikę atitinkamus dokumentus, jie gali įrodyti, kad valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė; už licencijos išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava; valstybės institucija, gavusi prašymą išduoti licenciją, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas, kuriame nurodo terminą, per kurį prašymas privalo būti išnagrinėtas, ir galimas pareiškėjo teisių gynimo priemonės; institucija, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, pateikia sprendimą ar motyvuotą atsisakymą išduoti licenciją juridiniam asmeniui per 30 dienų nuo prašymo gavimo, apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir savo interneto svetainėje, panaikinusi ar
sustabdžiusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip pe
r 3 darbo dienas, raštu praneša juridiniam asmeniui ir nurodo priežastis; sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja praėjus 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėju
s – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas.
VDIĮ nustatyta:
1) reglamentuojant darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą – kad VDI pagal jai priskirtą kompetenciją teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, mokymui, tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, dalyvauja tikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, prižiūrinčių, pertvarkančių šiuos įrenginius, žinias, tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; VDIĮ šiuo metu nenustato, kad VDI tikrina darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nors tokios nuostatos yra DSSĮ;
2) reglamentuojant VDI struktūrą – kad VDI sudaro administracija ir teritoriniai skyriai, kad administracijos padalinių ir teritorinių skyrių skaičius bei pavaldumas nustatomas tvirtinant VDI struktūrą;
3) reglamentuojant VDI inspektorių skirstymą – kad VDI inspektoriai skirstomi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, struktūrinių padalinių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius, struktūrinių padalinių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius, darbo inspektorius;
4) išsamus VDI funkcijų reglamentavimas. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSS įstatymo projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo tvarką, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis mokymo programa, skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti, yra neformaliojo profesinio mokymo programa (13 straipsnio 11 dalis), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras išduoda licencijas tik vykdyti formalųjį profesinį mokymą (14 straipsnis), ministerijos ir Vyriausybės įstaigos organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų tęstinį profesinį mokymą (30 straipsnio 4 punktas), DSSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai rengiami vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais;
2) siekiant užtikrinti statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tvarką, atsisakyti nuostatos dėl statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo tik aukštosiose mokyklose (šių asmenų mokymo reikalavimus nustatyti DSSĮ 8 straipsnio 5 dalyje);
3) siekiant užtikrinti tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę,
fondo valdyba ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, ir DSSĮ 45 straipsnio 1, 2 dalyse atitinkamai nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir profesinių ligų patvirtinimo aktai įteikiami ne draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
4) siekiant patikslinti ministerijų kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, DSSĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą, ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį;
5) siekiant suderinti DSSĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą su DSSĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata dėl darbuotojų paskyrimo atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, 27 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad darbuotojai, kurie paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
6) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, neatitinkančių Darbo kodekso, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (DSSĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis), atlikti redakcinio pobūdžio nuostatų pakeitimus (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 16 dalis, 12 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Priėmus DSS įstatymo projektą, DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorių rengimo atitiks Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir užtikrins tinkamą šių asmenų mokymo bei žinių tikrinimo tvarką.
DSSĮ nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus teisės ginčyti profesinės ligos aktus Centrinėje darbo medicinos ekspertų komisijoje, o vėliau šios komisijos sprendimus ginčyti teisme užtikrins tinkamą valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimą ir kontrolę. DSSĮ nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užtikrins aiškią šių aktų pateikimo tvarką, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, užtikrinančios socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. DSSĮ nuostatos dėl ministerijų kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje atitiks Vyriausybės įstatymo nuostatas. DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo jiems atsisakius pasitikrinti sveikatą ir dėl ginčų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nagrinėjimo atitiks Darbo kodekso nuostatas.
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
PPĮP įstatymo projektu siūloma pakeisti PPĮPĮ:
1) nustatyti, kad darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;
2) siekiant užtikrinti, kad įgaliojimų suteikimas ir licencijavimas atitiktų šalyje galiojantį licencijavimo reguliavimą ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, siūloma atitinkamai keisti 5¹ ir 10¹ straipsnius:
PPĮPĮ straipsniuose nustatomus reikalavimus;
Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava;
VDI įstatymo projektu siūloma pakeisti VDIĮ:
1) siekiant užtikrinti, kad VDI struktūros reglamentavimas atitiktų Vyriausybės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir sudarytų sąlygas optimaliai VDI veiklai, aiškiai įvardyti, kad konkrečią VDI struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, panaikinti reikalavimus struktūrinių padalinių nuostatams (5 straipsnis), pakeisti VDI inspektorių suskirstymą ir nustatyti, kad VDI inspektoriai skirstomi į: vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus, vyriausiuosius darbo inspektorius, vyresniuosius darbo inspektorius ir darbo inspektorius (7 straipsnio 1 dalis);
2) siekiant užtikrinti atitiktį Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms, atsisakyti išsamaus VDI funkcijų reglamentavimo įstatyme (6 straipsnis);
3) atsisakyti nuostatos dėl drausminių nuobaudų, nes Darbo kodeksas nenustato galimybės skirti drausmines nuobaudas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (8 straipsnio 2 dalies 8 punktas);
4) atlikti redakcinio pobūdžio VDIĮ pakeitimus ir atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių, įgyvendintų teisinio reguliavimo nuostatų (1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 7 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir 3 dalies 3 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalies 5 punktas, 10 straipsnis, 11 straipsnio 4 ir 6 dalys, 12⁴straipsnio 2 dalis). Priėmus VDI įstatymo projektą, VDI funkcijos bus nustatomos VDI nuostatuose, kuriuose bus ir nuostatų dėl darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo.
Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pagal kurį ministras Vyriausybės pavedimu turi teisę tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą, išsamus VDI struktūros reglamentavimas nebus nustatytas įstatyme. VDI struktūra bus nustatoma pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, III prioriteto „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ įgyvendinimo kryptis – viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas – galės būti įgyvendinama nustatant optimalią ir efektyvią VDI struktūrą (išsamus struktūros reglamentavimas įstatymu apsunkina spartų VDI funkcijų vykdymo bei vidinių procesų optimizavimą). VDI teritoriniai skyriai išliks, todėl VDIĮ 8 straipsnio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad DDS įstatymo projektu ir VDI įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, šių įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas.
PPĮP įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu. Atlikus PPĮP įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti DDS įstatymo projektas ir VDI įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Verslą ir jo plėtrą priimtas PPĮP įstatymo projektas veiks teigiamai, nes aiškiau reglamentuoti su įgaliojimų suteikimu ir licencijų išdavimu susiję klausimai: prašyme nurodoma informacija, kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įgaliojimų ir licencijų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Atsisakyta nuostatos, kad juridinio asmens, siekiančio gauti įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę arba siekiančio vykdyti nuolatinę įrenginių priežiūrą, steigimo dokumentuose turi būti nurodyta veikla, susijusi su įrenginių techninės būklės tikrinimu. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus DSSĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki DSSĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus PPĮPĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮPĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr.
Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki PPĮP įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus VDIĮ pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki VDIĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai DSS įstatymo projekto, VDI įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. Reikšminiai PPĮP įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“. 15.
Nėra.
DĖL
2018-03-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹straipsnio 1 dalyje akredituotai kontrolės įstaigai yra nustatytas vienas reikalavimas, siūlytina šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,1 dalyje nustatytus reikalavimus“ įrašyti žodžius ,,1 dalyje nustatytą reikalavimą“. Kartu atitinkamai reikėtų patikslinti šio straipsnio 8 dalies 1 punktą, t.y. išbraukti žodžius ,,bent vieno“. 2. Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje formuluotę „darbuotojai, paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti <…> nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į pastabas, pateiktas kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamam Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1804. 3. Keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 4 dalyje ir 10¹ straipsnio 7 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis ,,straipsnio”
punkte prieš žodį ,,institucijai“ įrašytinas praleistas žodis ,,valstybės“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-1324 5¹ IR 10¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-05-09 Nr. XIIIP-1805(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-04-25
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja, V. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, S. Balčiūnas – Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, J. Kazakevičius – Liftų įmonių asociacijos prezidentas, V. Levickis – Lietuvos darbdavių konfederacijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹straipsnio 1 dalyje akredituotai kontrolės įstaigai yra nustatytas vienas reikalavimas, siūlytina šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,1 dalyje nustatytus reikalavimus“ įrašyti žodžius ,,1 dalyje nustatytą reikalavimą“. Kartu atitinkamai reikėtų patikslinti šio straipsnio 8 dalies 1 punktą, t.y. išbraukti žodžius ,,bent vieno“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-212 2.
Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje formuluotę „darbuotojai, paskirti atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi atitikti <…> nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į pastabas, pateiktas kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamam Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1804. Iš dalies pritarti. Žr. Komiteto argumentus dėl projekto Nr. XIIIP-1804 trečios Teisės departamento pastabos. Siūlome tokią keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją:
„1) darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai
pavojingų įrenginių priežiūrą, turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus atitikti valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimus. Tais atvejais, kai Jeigu šie darbuotojai reikiamas žinias ir įgūdžius kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių yra įgiję kitoje valstybėje narėje, jie turi pateikti tai įrodančius dokumentus;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
brauktinas žodis ,,straipsnio” Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-212 4.
Keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio
,,valstybės“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacijos prezidentas J. Kazakevičius, 2018-04-242 LĮA siūlo keisti PPĮ įstatymo 10¹ straipsnį taip: “2) darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, turi būti atestuoti pagal atitinkamas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas ir privalo turėti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosiuose nuostatuose nurodytus mokymo programos baigimo ir atestacijos pažymėjimus turėti tinkamą kvalifikaciją, įgytą pagal konkrečios įrenginio kategorijos profesinio mokymosi programą arba turi būti įgiję specialių žinių ir įgūdžių bei atitinkamai sertifikuoti sertifikavimo įstaigoje pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus.“ Iš dalies atsižvelgti. Žr. Komiteto sprendimą dėl Teisės departamento pastabos projekto 2 str. ir argumentus dėl LĮA pasiūlymo projektui Nr. XIIIP-1804. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir šiems Komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-04-25)3 1 Pasiūlymas: Siūlome 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės liepos 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.