Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projektas Lyginamasis variantas
GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-534 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ir administracinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis arba, neteisminės mediacijos dėl administracinio ginčo atveju, ginčo šalimi esantis viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas atlikti kitos šalies prašomus veiksmus ar tokių veiksmų atlikimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams bei administraciniams ginčams spręsti mediacijos būdu.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys civilinių ir administracinių ginčų sprendimą, gali nustatyti mediacijos ypatumus atskirų kategorijų ginčuose.“ 5.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – šią dalį laikyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „21. Civilinio gGinčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ar administraciniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį – šią dalį laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „32. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 3–10 dalis laikyti atitinkamai 4–11 dalimis. 8. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Administracinis ginčas – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas administracinės teisenos tvarka administraciniame teisme, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus atvejus. Be to, mediatorius negali būti ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Susitarimas dėl mediacijos
rašytiniu susitarimu.
Ginčo šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį arba, administracinio ginčo atveju, ginčo šalimi esantis viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas atlikti kitos šalies prašomus veiksmus viešojo administravimo srityje ir tokių veiksmų atlikimas neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms.“ „2. Ginčo šalys, kurios yra susitarusios ginčą spręsti mediacijos būdu, turi prieš kreipdamosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl mediacijos nustatytas mediacijos pabaigos terminas, ginčo šalis gali kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, teismą arba arbitražą tik suėjus šiam terminui. Kai mediacijos pabaigos terminas susitarime dėl mediacijos nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, teismą arba arbitražą praėjus penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 19 straipsnį.“
nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Jei ginčo šalys su tokiu pasiūlymu sutinka, teismas atideda bylos nagrinėjimą.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mediacijos dėl civilinio ginčo metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.
Teisminės mediacijos dėl administracinio ginčo metu sudaromos taikos sutartys turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai civilinis ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.“
išdėstytą Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Susitarimas dėl viešojo administravimo veiksmų atlikimo ar reikalavimo atsisakymo
dėl administracinio ginčo metu šalys gali sudaryti susitarimą dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskiriamų veiksmų, reikalingų ginčui užbaigti, atlikimo (priimti, panaikinti, pakeisti individualų administracinį aktą, atilikti kitus viešojo administravimo veiksmus). Šiame susitarime turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti atliktini veiksmai. nustatytas aiškus terminas šiems veiksmams atlikti, kuris negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Šalių susitarimu ir mediatoriaus pritarimu šis terminas vieną kartą gali būti pratęsiamas papildomai dvidešimčiai darbo dienų. 2.
mediacijos administraciniame ginče metu ginčo šalis (šalys) taip pat gali atsisako savo reikalavimų (jų dalies). Toks atsisakymas įforminamas rašytiniu ginčo šalių susitarimu. Šis susitarimas nėra šalims privalomas. 3. Bet kuri ginčo šalis turi teisę bet kada rašytiniu pareiškimu atsisakyti vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą. Tokio pareiškimo pateikimas, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo neįvykdymas per nustatytą terminą laikytini atitinkamos šalies pasitraukimu iš mediacijos bei mediacijos pabaiga šio įstatymo 19 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo įvykdymą atitinkama šalis informuoja mediatorių. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai ar kiti veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Ieškinio senaties, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų sustabdymas
senaties, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai sustabdomi. 2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties ar skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu. 3. Mediacijai pasibaigus be taikos sutarties ar šio įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo (jo įvykdymo), ieškinio senaties, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas tęsiasi.
Šiuo atveju likusi ieškinio senaties termino dalis pratęsiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas pratęsiamas keturiolikai kalendorinių dienų.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, įvykdyti šio įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 19 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ginčo šalių taikos sutarties sudarymo, šio įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo įvykdymo ar šio įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo diena“. 17. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Mediatorių parinkimas ir skyrimas Mediatoriai vykdyti teisminę mediaciją parenkami ir skiriami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas 1.
2 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“
ir ją išdėstyti taip: „4. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų sustabdymo tikslais laikoma diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia kitai ginčo šaliai rašytinį pasiūlymą dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras ir Teisėjų taryba iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (teisės aktų pakeitimus). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 IR 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 24, 37, 40, 44, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 1 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama skatinti mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) plėtrą, numatant mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, t. y. ginčuose, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taip siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą ne tik civiliniuose, bet ir administraciniuose ginčuose, mažinti administracinių teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras, rengė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu civilinių ginčų taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją) reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Mediacijos įstatymas). Tiek šiuo metu galiojantys, tiek nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys teisės aktai nenumato mediacijos administraciniuose ginčuose galimybės. Pastebėtina, kad mediacijos administraciniuose ginčuose būtinybė, galimybė bei privalumai iš dalies yra aptarti Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijoje (toliau – Mediacijos koncepcija), kuri apsvarstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. pasitarime ir patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas, su siūlomais pakeitimais, iš esmės sudaro (sudarytų) pakankamas prielaidas neteisminei ir teisminei mediacijai administraciniuose ginčuose. Savo ruožtu nėra objektyvių priežasčių, kurios suponuotų būtinybę (galbūt) vėliau (ateityje) spręsti klausimą dėl aptariamos taikinimo galimybės administraciniuose ginčuose. Priešingai, kuo ankstesnis mediacijos galimybės administraciniuose ginčuose numatymas lemtų spartesnį mediacijos priemonių įgyvendinimą, leistų greičiau identifikuoti kylančias problemas, būtinus teisinio reglamentavimo pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl trumpų terminų viešojo administravimo subjektų veiksmams apskųsti suinteresuoti asmenys, nenorėdami šių terminų praleisti, iš karto inicijuoja ginčus administraciniuose teismuose ar ikiteisminėse šiuos ginčus nagrinėjančiose institucija, Tuo tarpu mediacijos taikymas administraciniuose ginčuose iš esmės lemtų suinteresuotų asmenų galimybę pasiūlyti viešojo administravimo subjektams pašalinti akivaizdžius pažeidimus, leistų šiems subjektams papildomai revizuoti savo pačių priimtus sprendimus (veiksmus), neinicijavus ginčo teisme. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Įstatymų projektuose nurodomais pakeitimais siūloma numatyti tiek teisminės, tiek neteisminės mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose, šiuos ginčus apibrėžiant, kaip tokius, kurie gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, išskyrus ginčus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Šiuo tikslu Įstatymų projektais siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiama, atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, sureguliuoti santykius, susijusius su terminų skundui (prašymui, pareiškimui) pateikti sustabdymu ir skaičiavimu. 4.2.
reikalavimus), ginčo santykių reglamentavimo metodą bei juose dalyvaujančių subjektų ypatumus, taip pat aplinkybę, kad su taikos sutartimi susijusius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nenumato asmenų galimybės sudaryti taikos sutarčių dėl teisių ir pareigų, kurias reguliuoja imperatyvios įstatymo normos, šių (administracinių ginčų neteisminės mediacijos atveju Įstatymų projektais siūlomi tokie pakeitimai:
1) administracinių ginčų neteisminė mediacija būtų galima tik atvejais, kai ginčo šalimi esantis viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas atlikti kitos šalies prašomus veiksmus viešojo administravimo srityje (priimti, pakeisti ar panaikinti individualų administracinį aktą, atlikti kitus veiksmus) ir šių veiksmų atlikimas neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms;
2) neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu ginčo šalims susitarus būtų sudaromas rašytinis susitarimas. Šiame susitarime gali būti sutarta, jog
(1) viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą atliks atitinkamus viešojo administravimo veiksmus, reikalingus ginčui užbaigti, (2) arba ginčo šalis (šalys) nurodo, jog atsisako savo reikalavimų (jų dalies). Pirmuoju atveju mediacija laikoma užbaigta, kai viešojo administravimo subjektas atlieka minėtus veiksmus, o antruoju – nuo minėto susitarimo sudarymo. Paminėtina, kad ateityje galėtų būti svarstoma (įvertinus visas reikšmingas aplinkybes) siūlomas neteisminės administracinių ginčų mediacijos taisykles pritaikyti ir teisminei mediacijai ginčus nagrinėjant administraciniuose teismuose;
3) siūloma numatyti, kad minėtas susitarimas nėra šalims privalomas. Tai aktualu ypač aktuali atvejais, kai paaiškėja, jog šalimi esantis viešojo administravimo subjektas negali atlikti atitinkamų veiksmų dėl galiojančio teisinio reguliavimo, paaiškėjusių naujų aplinkybių ar kitų priežasčių.
Tačiau būtina pastebėti, kad, nors minėtas susitarimas šalims neprivalomas, viešojo administravimo subjektui atlikus atitinkamus veiksmus (priėmus, pakeitus ar panaikinus atitinkamą individualų administracinį aktą ar kt.), paprastai savaime išnyktų ginčo, nagrinėtino administraciniuose teismuose, dalykas. Be to, kitai ginčo šaliai pasitraukus iš mediacijos, tai (išskyrus tam tikrus įstatymuose numatytus atvejus) neužkerta kelio ginčo šalimi esančiam viešojo administravimo subjektui įvykdyti pasiektą susitarimą, kas taip pat paprastai eliminuotų pirminio ginčo dalyką. Be to, siekiant užtikrinti viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių dalyvių teises ir teisėtus interesus bei išvengti neaiškumo, siūloma eksplicitiškai nustatyti, kad vykdant minėtą susitarimą viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (atlikti veiksmai) gali būti skundžiami bendra tvarka. 4.3.
mediacija iš esmės atitinka nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus, t. y. nuostatas, kurios taikytinos mediacijai civiliniuose ginčuose, išskyrus šiuos skirtumus, nulemtus administracinės teisenos ypatumų:
1) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme pareiškėjų mokamas žyminis mokestis yra fiksuotas ir nedidelis, bei siekiant skatinti šalis ginčą spręsti taikiai mediacijos būdu, teikiamais šio įstatymo pakeitimais siūloma ginčo šalis, kurios sąžiningai naudojosi mediacija, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo;
2) atsižvelgiant į administracinių ginčų ypatumus, Įstatymų projektais administraciniuose ginčuose nenumatoma privaloma mediacija, tačiau, sudaromos teisinės prielaidos tokią mediaciją numatyti ateityje priimant atitinkamus įstatymus (įstatymų pakeitimus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės: skatinamas taikus ginčų sprendimas administraciniuose ginčuose, mažinamas administracinius ginčus nagrinėjančių institucijų ir administracinių teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos geresnės prielaidos taikiam ginčų sprendimui mediacijos būdu. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams,
sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės pakeisti (papildyti): Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. N nutarimą r. 13P-122-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-534 ir su juo susijusius teisės aktus, iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „administracinis procesas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo NR. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1782. Paminėtina, kad mediacijos srityje Europos Sąjungoje priimta 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL 2008 L 136, p. 3), kurios 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ji netaikoma mokesčių, muitų ar administracinėms byloms, arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus („acta iure imperii“). Pažymime, kad įstatymo projektu siūlomi pakeitimai ir papildymai dėl administracinėje teisenoje numatomos mediacijos procedūros, galiojančio įstatymo nuostatų, perkeliančių Direktyvos 2008/52/EB nuostatas į nacionalinę teisę, nepažeidžia. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisę neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nr. x-1702 pakeitimo įstatymo nr. xiii-534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas keičiamo Mediacijos įstatymo straipsnio pakeitimas turėtų būti dėstomas atskiru projekto straipsniu. Kaip pavyzdžiu galėtų būti vadovaujamasi 2018 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. XIII-1016, kuriuo analogiškai buvo keistas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-1666. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. 534 2 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) apima ir projekto 3 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Siekiant nustatyti kitokį terminą įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti, reikėtų keisti Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. 534 2 straipsnio 6 dalį, o ne projektą pildyti 3 straipsniu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]