Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projektas Lyginamasis variantas
25, 41, 66,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų proceso šalims. Kai procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso šalių, siunčiant procesinį dokumentą proceso šalims, joms pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.“
ir ją išdėstyti taip:
nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. „2.
„2. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo Laikinosios apsaugos priemonės
dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms. 3. Reikalavimo užtikrinimo Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:
1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. 4. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo laikinąsias apsaugos priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.
Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo josų įvykdymo tvarką ir būdą. 5. Apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. 6. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. 75. Dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo. 86. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiai vykdoma.
Nutartis pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo laikinąją apsaugos priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą laikinąsias apsaugos priemones vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. 9. Teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. 10. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. 117. Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 eurų bauda. Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. 5 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai trisdešimčiai darbo dienų , o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų.
Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai) nariai, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas arba, kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.“
straipsnio papildymas Papildyti 97 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.“
Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„127 straipsnis. Individualiosios vienarūšės bylos
1.
Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt Tteisės ir faktų požiūriu vienarūšėsių individualiosiosų administracinėsių bylosų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos. 2. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip 20 individualiųjų vienarūšių bylų, vViena ar daugiau iš anksčiau šio straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių bylų gali būti nagrinėjama šio įstatymo 129 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis)“. 8 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, ta pačia nutartimi teismas išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą arba šį klausimą spręsti grąžina pirmosios instancijos teismui. 3. Kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, jis gali:
1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
2) pasiūlyti apeliantui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. 4. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos“. 9 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas yra skundžiamas.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris darbo dienas, kai išreikalaujama administracinė byla.“
dalį netekusia galios. 7. Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. 11 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai trisdešimčiai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai) nariai, teismo pirmininkas arba, kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
Papildyti 144 straipsnį 3 dalimi: „3. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.“
Papildyti 153 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 161 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.“
bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai:
1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba
2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 2.
bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai:
1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba
2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto
lyginamasis variantas
25, 41, 42,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims. Tuo atveju, kai skundo (prašymo, pareiškimo) priedų egzempliorių (kopijų) pateikiama mažiau, negu yra proceso šalių, siunčiant skundo (prašymo, pareiškimo) kopiją proceso šalims, joms pranešama, kaip galima susipažinti su skundo (prašymo, pareiškimo) priedais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo
priėmimas
atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. 2. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. 2.
nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. 3. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. 3. 4. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias kalendorines dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiuo atveju teismas išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą priimdamas papildomą sprendimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės
gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms. 3.
3Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
(ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. 5. Apie nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priėmimą pranešama asmeniui, kuriam taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. 6. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. 5. 7. Dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo. 6. 8. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. 9. Teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. 10. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. 11. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas iš dalies, taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą išsprendžia teismas, priimdamas sprendimą. 7. 12. Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 eurų bauda. Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai dvidešimčiai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai dešimčiai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys
(nariai) nariai, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas arba kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 97 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.“
Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „127 straipsnis.
viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt Tteisės ir faktų požiūriu vienarūšėsių individualiosiosų administracinėsių bylosų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), kurios kyla dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams pasekmių, šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos. 2. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų administraciniuose teismuose yra nagrinėjama daugiau kaip 20 individualiųjų vienarūšių bylų, vViena ar daugiau iš anksčiau šio straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių bylų gali būti nagrinėjama šio įstatymo 129 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis).“
Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. 3. Tuo atveju, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, jis gali:
1) savo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
2) nutartimi pasiūlyti apeliantui per teismo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. 4. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.“
Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „133 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas yra skundžiamas.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris darbo dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.“
dalį netekusia galios. 7. Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. 12 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai dvidešimčiai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario
(narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai dešimčiai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai) nariai, teismo pirmininkas arba kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo.
Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“
Papildyti 144 straipsnį 3 dalimi: „3. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.“
Papildyti 153 straipsnio 1 dalį 3 punktu: „3) atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 161 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.“
1.
bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai:
1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba
2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai:
1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba
2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
tikslai ir uždaviniai. Nuo
teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2399 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) buvo išdėstytas nauja redakcija, be kita ko, siekiant užtikrinti efektyvią ir greitą asmens teisių ir teisėtų interesų gynybą viešojo administravimo srityje, sumažinti teismų darbo krūvį. Šie pakeitimai neabejotinai prisidėjo siekiant minėtų tikslų, tačiau naujos redakcijos įstatymo taikymas atskleidė ir kai kurių jo nuostatų taikymo problemas, taip pat leido identifikuoti ir tam tikrus administracinės teisenos reglamentavimo trūkumus bei naujas priemones (būdus) efektyvinti administracinių teismų veiklą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama užtikrinti, kad administracinis procesas būtų aiškesnis (išsamiau reglamentuojant kai kurių proceso institutų taikymą, įtvirtinant trūkstamas nuostatas, suvienodinant vartojamas sąvokas ir kt.) ir efektyvesnis (plečiant modelinio teismo proceso galimybes, optimizuojant tam tikrų proceso klausimų nagrinėjimą ir kt.), garantuojant tinkamą asmens teisių ir teisėtų interesų gynybą teisme. Įstatymo projekto uždaviniai – pašalinti šio Aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodytus administracinės teisenos reglamentavimo trūkumus bei proceso taisyklių taikymo problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras, rengė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, siekdama realizuoti šią teisę, minėta proceso šalis turi pateikti prašymą ir patirtų išlaidų pagrindimą. Šis prašymas gali būti teikiamas teismui (1) iki bylos nagrinėjimo ir esmės pabaigos arba (2) ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pastebėtina, kad ši galimybė pasirinkti kada teikti minėtą prašymą nėra pagrįsta jokiu poreikiu užtikrinti bylą laimėjusios šalies teisę į aptariamų išlaidų atlyginimą – teismo sprendimu yra priteisiamos tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos realiai patirtos atitinkamos išlaidos, t. y. proceso šalys dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi objektyvią (realią) galimybę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pasinaudojimas galimybe dėl išlaidų priteisimo kreiptis po teismo sprendimo įsiteisėjimo lemia papildomų procesinių veiksmų atlikimą (prašymo priėmimą, jo nuorašų siuntimą kitoms proceso šalims su siūlymu pateikti atsiliepimus, prašymo rašytinio proceso tvarka nagrinėjimą, nutarties priėmimą ir paskelbimą, nuorašų išsiuntimą ir kt.), kas savaime implikuoja papildomas laiko ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių sąnaudas. Akivaizdu, jog tai, be kita ko, neatitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų reikalavimų, nėra jokių kliūčių aptariamus klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti priimant teismo spendimą bylą išnagrinėjus iš esmės.
Be to, galimybė pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaro prielaidas nesąžiningumui (piktnaudžiavimui), taip pat lemia bylą pralaimėjusios šalies neapibrėžtumą dėl visų teismo sprendimo pasekmių. 3.2. Siekiant išvengti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, administracinę bylą nagrinėjantis teismas, savo iniciatyva ar proceso šalių motyvuotu prašymu, gali taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Tačiau ABTĮ nėra sureguliuoti santykiai, susiję su aptariamų priemonių keitimu bei panaikinimu, taip pat šių priemonių galiojimu. Šie reglamentavimo trūkumai lemia tiek teismų, tiek proceso dalyvių ir suinteresuotų asmenų neaiškumą dėl proceso normų taikymo. Be to, nėra aptarta byloje nedalyvaujančių suinteresuotų asmenų, kurių teises galimai pažeidžia, apriboja ar suvaržo taikomos reikalavimų užtikrinimo priemonės, galimybė kreiptis į teismą dėl šių priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Pastebėtina ir tai, kad savo esme ir paskirtimi minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka (yra tapačios) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nėra jokio objektyvaus (pagrįsto) poreikio tas pačias teismo taikomas priemones teisės sistemoje vadinti skirtingai iš esmės vien dėl to, kad jas taiko skirtingos kompetencijos teismai. 3.3. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, administracinis teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą keturiolikai darbo dienų. Šis terminas, motyvuotu bylą nagrinėjančio teisėjo ar nagrinėjančios teisėjų kolegijos prašymu, gali būti pratęsiamas teismo pirmininko nutartimi dar keturiolikai dienų.
Be to, aptariamas terminas teismo pirmininko nutartimi gali būti pratęsiamas ir kai dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegijos narys) negali dalyvauti priimant sprendimą (ABTĮ 84 str. 5 d., 143 str. 4 d.). Manytina, kad, siekiant užtikrinti bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo ar teisėjų kolegijos) nepriklausomumą, teismo pirmininko (ar jo paskirto teisėjo, nedalyvaujančio bylos nagrinėjime) įsikišimas į santykius, susijusius su teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimu, galėtų būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai šių klausimų dėl objektyvių priežasčių negalėtų išspręsti bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegijos nariai. Iš tiesų, pavyzdžiui, atvejis, kai teismo pirmininkas nepratęsia aptarimo termino, galėtų būti vertinamas, kaip galimai apribojantis bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų kolegijos narių savarankiškumą priimant baigiamąjį teismo aktą. Be to, didelio teismų darbo krūvio kontekste atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti išsamų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, tinkamai motyvuotam sprendimui priimti 14 darbo dienų terminas ne visada yra pakankamas. 3.4. Šiuo metu galiojančiuose ABTĮ 127–131 straipsniuose, siekiant paprastesnio vienarūšių bylų nagrinėjimo, reglamentuotas modelinis teismo procesas, kuris galimas, kai viename ar keliuose administraciniuose teismuose yra daugiau kaip dvidešimt teisės ir fakto požiūriu vienarūšių individualių bylų. Tačiau aptariamas proceso instrumentas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai minėtose bylose nagrinėjami klausimai kyla dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams pasekmių (ABTĮ 127 str. 1 d.).
nagrinėjamas bylas matyti, jog modelinis teismo procesas yra aktualus bei efektyviai galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai individualiose bylose taikytini norminiai aktai nebuvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, o galimą pareiškėjų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą lėmė, pavyzdžiui, galimi neteisėti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas). Dideli administraciniuose teismuose gaunamų teisės ir fakto požiūriu vienodų bylų kiekį paprastai lemia teisinio reguliavimo pasikeitimai, viešojo administravimo subjektų po atliktų kompleksinių tyrimų (patikrinimų) priimti sprendimai ir kitos panašios priežastys. Administraciniams teismams ne kartą teko nagrinėti bylas, kurios iš esmės galėtų būti pripažįstamos ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje minimomis vienarūšėmis bylomis, ir kuriose taikyti norminiai aktai nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, pavyzdžiui: 2012–2017 metais nagrinėtos bylos dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos saulės energijos elektrinėse pajėgumus bei (turtinės) žalos atlyginimo; 2013–2016 metais nagrinėtos bylos dėl kompensacijų už neišduotas tarnybines uniformas priteisimo; 2016–2018 metais nagrinėtos (nagrinėjamos) bylos dėl Lenkijos Respublikos piliečių (ne)priskyrimo Lietuvos socialinės apsaugos sistemai pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus ir kt. 3.5. Pagal šiuo metu galiojančias administracinės teisenos taisykles apeliaciniai skundai proceso šalių pasirinkimu paduodami (1) per skundžiamą sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą arba (2) tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Be to, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, teismas, kuriam paduodamas apeliacinis skundas, sprendžia ir termino šiam skundui atnaujinimo klausimą pagal apelianto prašymą.
Didžiausia dalis apeliacinių skundų šiuo metu yra paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą, kurie ir išsprendžia su skundo priėmimu susijusius klausimus, įskaitant klausimus dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, Pažymėtina, kad spręsdami aptariamus klausimus pirmosios instancijos teismai veikia kur kas efektyviau ir ekonomiškiau nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nes: priėmimo klausimą nagrinėjantis teisėjas jau yra susipažinęs su byla ir joje keliamais reikalavimais; byla (bylos medžiaga) jau yra pirmosios instancijos teisme, todėl priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas operatyviau, išvengiama išlaidų, susijusių su kurjerio paslaugomis. Tuo tarpu apeliantui su apeliaciniu skundu tiesiogiai pasikreipus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, šis skundo priėmimo klausimą gali išspręsti tik išsireikalavęs administracinę bylą iš pirmosios instancijos teismo, kuri, jei skundą atsisakoma priimti, grąžinama šiam teismui. Be to, pasitaiko ir atvejų, kai toje pačioje byloje dalyvaujančios proceso šalys apeliacinius skundus pateikia skirtingiems teismams. Svarbu akcentuoti ir tai, kad, kai apeliacinis skundas paduodamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir jį atsisakoma priimti, šis atsisakymas įforminamas neskundžiama teismo nutartimi, t. y. apeliantas neturi teisės ginčyti atsisakymo priimti jo skundą, nors toks atsisakymas galimai ir buvo nepagrįstas. Tai lemia kur kas didesnę riziką, kad asmens teisė į apeliaciją bus nepagrįstai paneigta, negu pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti apeliacinį skundą – pastaruoju atveju dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties gali būti pateikiamas atskirasis skundas. 3.6.
administracinių teismų praktika, apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas tik esant jį teikiančios proceso šalies prašymui, o šis prašymas gali būti teikiamas nepriklausomai nuo to, koks laikotarpis praėjo nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Kai po apeliacinio skundo priėmimo paaiškėja, kad jis buvo paduotas praleidus ABTĮ numatytą jo padavimo terminą, apeliantui turi būti pasiūloma pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo bei duomenis apie tokį praleidimą nulėmusias svarbias (objektyvias) priežastis. Tačiau neretai byloje jau yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad minėtas terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl tokiais atvejais minėto siūlymo teikimas bei su tuo susijusių papildomų procesinių veiksmų atlikimas paprastai būna nereikalingas (perteklinis). Be to, analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją dėl aptariamo termino atnaujinimo matyti, kad paprastai aptariamo termino praleidimas 2–3 mėnesiais suponuoja atsisakymą minėtą terminą atnaujinti, o ir pati tikimybė (galimybė), kad aptariamas terminas galėtų būti atnaujinamas (atnaujinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas) neribotą laiką, suponuoja kitų proceso šalių teisinį netikrumą dėl įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sureguliuotų teisinių santykių, šio sprendimo pasekmių bei vykdymo. 3.7. Šiuo metu galiojantis ABTĮ numato, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Įstatyme nėra numatyta jokių išimčių dėl didelės apimties kartu su procesiniais dokumentais teikiamų priedų, o tai, ypač esant didesniam proceso šalių skaičiui, apsunkina pareiškėjo galimybę realizuoti savo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą teisme.
Aptariama situacija lemia ir ženkliai padidėjusias teismų žmogiškųjų išteklių ir finansines sąnaudas tvarkant ir siunčiant šiuos dokumentus. Taip pat ABTĮ šiuo metu ne neišsamiai sureguliuoti santykiai dėl terminų procesiniams veiksmams atlikti atnaujinimo; nėra įstatyme numatytas draudimas bloginti apelianto padėtį, nors teismų praktikoje šis principas nuosekliai užtikrinamas; proceso nuostatomis nesureguliuota situacija, kai paduodamas atskirasis skundas dėl nutarties, dėl kurios toks skundas negali būti paduodamas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Siūloma numatyti, kad proceso šalys prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus teismui galėtų pateikti tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šis klausimas būtų sprendžiamas teismo sprendimu. Taip pat siūloma reglamentuoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai apeliacinės instancijos teismas, negrąžindamas bylos nagrinėti ir naujo, pakeičia šio teismo sprendimą; numatyti, kad teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, proceso šalies prašymu ar teismo iniciatyva gali būti priimamas papildomas sprendimas. Tokiais pakeitimais, ne tik nepažeidžiant, bet ir užtikrinant sąžiningai savo procesines teises įgyvendinančių bei pareigas vykdančių proceso šalių teisę į teisingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtų mažinamas teismo darbo krūvis, teismo bei pačių proceso šalių finansinės ir kitos sąnaudos.
Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat, kaip siūloma Įstatymo projektu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai yra sėkmingai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant civilines bylas. 4.2. Siūloma ABTĮ minimas reikalavimo užtikrinimo priemones vadinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, reglamentuoti procedūras, susijusius su šių priemonių keitimu, panaikinimu bei galiojimu. Taip pat siekiama numatyti procese nedalyvaujančių asmenų (ne proceso šalių), kurių teisėms ir pareigoms turi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pakeisti arba panaikinti šias priemones. Pritarus šiems pakeitimams bus aiškiau reglamentuoti aptariamų priemonių taikymo klausimai, taip pat užtikrintos ir procese nedalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, bus užtikrintas nacionaliniuose teisės aktuose vartojamų sąvokų vienodumas. 4.3. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki trisdešimt darbo dienų. Taip pat numatyti, kad kai dėl ligos ar kitų priežasčių procese negali dalyvauti teisėjų kolegijos narys (keli nariai), aptariamą terminą pratęsia likę (dalyvaujantys) kolegijos nariai (narys), o jai byla nagrinėjama vienasmeniškai ar procese negali dalyvauti visi teisėjų kolegijos nariai – teismo pirmininkas. Tokiu reguliavimu būtų sustiprintas bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo ar teisėjų kolegijos) nepriklausomumas; būtų sudaromos didesnės prielaidos tinkamai motyvuotam teismo sprendimui priimti, taip, be kita ko, užtikrinant proceso šalių teises bei didinant pasitikėjimą teismais. 4.4.
modelinį teismo procesą nebūtų siejama išimtinai su atvejais, kai vienarūšėse bylose kyla norminio akto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymui pasekmių klausimas. Siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai išplėstų modelinio teismo proceso taikymo galimybes, o tai žymiai palengvintų teismų darbą nagrinėjant didelius vienarūšių administracinių bylų kiekius, sumažėtų neteisingų sprendimų priėmimo tikimybė, būtų sudarytos sąlygos teisėjams skirti daugiau laiko kitoms byloms nagrinėti. 4.5. Siūloma įtvirtinti, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik per skundžiamą sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą, kuris išsprendžia skundo priėmimo ir susijusius klausimus, įskaitant klausimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Šiais pakeitimais būtų ne tik užtikrintas operatyvesnis ir ekonomiškesnis apeliacinių skundų priėmimo procesas, bet ir ženkliai sumažinama rizika atvejų, kai bus nepagrįstai apribojama, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama asmens (proceso šalies) teisė į apeliaciją. 4.6. Siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą apeliantui praleidus šio skundo padavimo terminą, galėtų savo iniciatyva (kai byloje yra pakankamai duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių) šį terminą atnaujinti, arba privalėtų pasiūlyti apeliantui pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo. Taip pat siūloma numatyti, kad, kaip yra įtvirtinta ir CPK, prašymai dėl aptariamo termino atnaujinimo negali būti teikiami, jei nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai.
Šiais siūlymais pirmiausia būtų didinamas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas, nes būtų eliminuota teismo pareiga, nustačius, kad apeliacinis skundas priimtas praleidus jo padavimo terminą, pasiūlyti apeliantui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nors byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis terminas akivaizdžiai buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Įtvirtinus nuostatą, kad prašymas apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti nebegali būti paduodamas praėjus trims mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, būtų užtikrintas jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu sureguliuotų teisinių santykių stabilumas, šių santykių dalyvių teisinis saugumas, tai skatintų proceso šalis domėtis bylos nagrinėjimo eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei tinkamai įgyvendinti joms tenkančias pareigas. Pažymėtina ir tai, kad toks ribojimas jau yra numatytas CPK ir sėkmingai taikomas civilinėse bylose. 4.7. Siūlomais pakeitimais taip pat aiškiau sureglamentuojami santykiai dėl procesinių veiksmų atlikimo terminų atnaujinimo ir kiti klausimai, taip užtikrinant aiškesnį teisenos reglamentavimą. Numatoma, kad proceso šalis, teismo leidimu, galėtų neteikti didelės apimties priedų, skirtų kitoms šalims, egzempliorių (kopijų), taip palengvinant proceso šalių naštą bei mažinant teismo darbo krūvį, susijusį su tokių dokumentų valdymu bei tvarkymu. Be kita ko, siekiant informuoti apeliantus apie teismų praktikoje pripažįstamą apelianto padėties bloginimo draudimą, Įstatymo projektu taip pat siūloma šį reikalavimą eksplicitiškai numatyti ABTĮ. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti įstatymą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų iš esmės nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis procesas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR. VIII-1029 25, 41, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1781. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto 8 straipsniu dėstomo Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 3 dalies žodis „Kai“ keistinas žodžiais „Tuo atveju, kai“. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis, o vardas ir pavardė nenurodomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Kaika, tel. (8 5) 239 6584, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 25, 41, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 IR 161 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-18 Nr. XIIIP-1781(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 25, 41, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 IR 161 STRAIPSNIŲ
2018-11-07
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisykles, projekto 8 straipsniu dėstomo Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 3 dalies žodis „Kai“ keistinas žodžiais „Tuo atveju, kai“. Pritarti
pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas
taisykles, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis, o vardas ir pavardė nenurodomi. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-27 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2018-1793 pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR.
143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1781. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė7 Projekto 6 straipsniu keičiamo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „teismas“ įrašytinas žodis „jeigu“, nes šiame punkte yra išdėstomos sąlygos, kada Teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, 2013-2014 metais veikusios LR Teisingumo ministro 2013-09-16 įsakymu Nr. 1R-220 sudarytos darbo grupės administraciniam procesui tobulinti narė 2018-10-186 Argumentai:
nuostatą: „Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų“. Manytina, kad yra būtina palikti šiuo metu ABTĮ numatytą galimybę pratęsti šį terminą dėl svarbių priežasčių (tokie atvejai būna susiję su bylos didele apimtimi, sudėtingumu, kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą, LVAT ar ESTT rengimo klausimais, bylą nagrinėjančio teisėjo užimtumo nagrinėjant kitas bylas ir kt.), nustatant, kad šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegijos nariai. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „5.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą trisdešimčiai darbo dienų. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas arba, kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Teismo sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu buvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad siūlomas reglamentavimas išderintų galiojančią teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo sistemą, pagal kurią ilgesni teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminai taikomi tik sudėtingesnėms byloms, t. y. dėl norminių administracinių aktų teisėtumo (1 mėn.) ir grupės skundo byloms (taip pat 1 mėn.). siūlomu teisiniu reglamentavimu galimai būtų pažeisti administracinio proceso operatyvumo bei teismo nepriklausomumo principai.
Todėl visais atvejais be išimčių taikyti 30 darbo dienų teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminą nederėtų. Patobulintame projekto variante nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 20 darbo dienų ir paliekama galimybė dėl svarbių priežasčių terminą pratęsti dar ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 2. dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, 2013-2014 metais veikusios LR Teisingumo ministro 2013-09-16 įsakymu Nr. 1R-220 sudarytos darbo grupės administraciniam procesui tobulinti narė 2018-10-1811 Argumentai:
dalį antru sakiniu, įtvirtinant šią nuostatą „Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos“ Ši nuostata reikalinga, kadangi byloje gali būti pateikiami keli apeliaciniai skundai ne vienu metu ir byla tuo metu, kai pateikiamas apeliacinis skundas, gali būti išsiųstą į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pasiūlymas:
Siūlytina 138 str. 1 d. išdėstyti taip: „1.
1 d. išdėstyti taip: „1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.“ Pritarti iš dalies Siūlytina šiek tiek patikslinti nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas
ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.“
Ragulskytė-Markovienė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, 2013-2014 metais veikusios LR Teisingumo ministro 2013-09-16 įsakymu Nr. 1R-220 sudarytos darbo grupės administraciniam procesui tobulinti narė 2018-10-1812 Argumentai:
straipsnio 4 dalį antru sakiniu, įtvirtinant šią nuostatą: „Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų“.
Paaiškinimai dėl siūlymo papildyti projekto nuostatą: Manytina, kad yra būtina palikti šiuo metu ABTĮ numatytą galimybę pratęsti šį terminą dėl svarbių priežasčių (tokie atvejai būna susiję su bylos didele apimtimi, sudėtingumu, kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą, LVAT ar ESTT rengimo klausimais, bylą nagrinėjančio teisėjo užimtumo nagrinėjant kitas bylas ir kt.), nustatant, kad šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegijos nariai. Pasiūlymas: 143 str. 4 dalį išdėstyti taip: „4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą trisdešimčiai darbo dienų. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti visi bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, teismo pirmininkas arba, kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti vienas ar keli bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, likę (dalyvaujantys) teisėjų kolegijos nariai (likęs (dalyvaujantis) kolegijos narys) nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie 1 pasiūlymo. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
Projektu Nr. XIIIP-1781 keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnis yra skirtas reglamentuoti skundo (prašymo, pareiškimo) ir jo priedų pateikimo tvarką, aptariamo straipsnio paskutiniame sakinyje vietoje „procesinių dokumentų“ sąvokos vartotina „skundo (prašymo, pareiškimo)“ sąvoka. Formuluotę „Kai procesinių dokumentų pateikiama mažiau“ siūlytina keisti į „Kai skundo (prašymo, pareiškimo) priedų egzempliorių
(kopijų) pateikiama mažiau“. Be to, aptariama nuostata tikslintina atsižvelgiant ir į tai, kad, pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą, proceso šalims siunčiami skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašai (skaitmeninės kopijos). Kartu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio ABTĮ 71 straipsnio paskutiniuose dviejuose sakiniuose yra reglamentuojamas atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) pateikimas. Todėl svarstytina dėl šių nuostatų keitimo poreikio, siekiant suderinti jas su keičiamo ABTĮ 25 straipsnyje siūlomu reglamentavimu. Pritarti iš dalies Siūlytina formuluotė 25 str. 3d.: „Tuo atveju, kai skundo (prašymo, pareiškimo) priedų egzempliorių (kopijų) pateikiama mažiau, negu yra proceso šalių, siunčiant skundo (prašymo, pareiškimo) kopiją proceso šalims, joms pranešama, kaip galima susipažinti su skundo (prašymo, pareiškimo) priedais.“
2018-08-29 2, 3(N)
2Atsižvelgiant į keičiamo ABTĮ 41 straipsnio nuostatas, sistemiškai turėtų būti peržiūrima ir ABTĮ
manytina, kad jos nuostatos būtų nebeaktualios.
Nepritarti Praktikoje gali būti nenumatytų atvejų, kuriuos teisės akte būtų sudėtinga įvardinti, kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalės išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Tuomet tai padarytų pirmosios instancijos teismas. Tokią galimybę reikėtų įstatyme palikti. 3. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
keičiamame ABTĮ 41 straipsnyje lieka nereglamentuotas klausimas, kaip teismas išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, pareiškėjas atsisako skundo, atsakovui patenkinus reikalavimą). Manytina, kad tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas nutartimi. Pritarti ABTĮ 40 str. 2 d. yra nustatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlygimo: “2. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.“ Projekto 2 str. keičiamas ABTĮ 41 str. pildytinas nauja 2 dalimi:
„2. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to,
kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi.“ 41 str. 2 dalis laikytina 3 dalimi. Pasikeitus dalių numeracijai, atitinkamai koreguotina ir ABTĮ 42 str. 2 d. esanti nuorodą į 41 str. 2 d., o taip pat pildytinas projekto pavadinimas. 4. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-08-292 4.
Keičiamo ABTĮ 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti 2 taisykles: 1) jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;
2) jeigu LVAT bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Siūlomas reglamentavimas kelia abejonių keliais aspektais: 1) neaišku, kokioms aplinkybėms esant, LVAT galėtų nesilaikyti pirmosios taisyklės, t. y. nepakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; 2) kada pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą (ar LVAT grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui?), per kokį terminą pirmosios instancijos teismas turėtų priimti nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl siūlomo reglamentavimo proceso šalys, nepriklausomai nuo jų valios, atsidurtų skirtinoje padėtyje: jei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pakeistų pirmosios instancijos teismas, tokia nutartis, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, o šį klausimą išsprendus LVAT, tai jau būtų galutinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina dėl keičiamo ABTĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 sakinio atsisakymo. Nepritarti
straipsnyje siūlomas sąvokos „reikalavimo užtikrinimo priemonės“ keitimas į
„laikinosios apsaugos priemonės“. Manytina, kad šių sąvokų skirtumas
administraciniame procese ir civiliniame procese yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės skiriasi reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai bei rūšys.
Kartu pažymėtina, kad sąvokos
„reikalavimo užtikrinimo priemonės“ vartojimas yra nusistovėjęs tiek
teisėkūroje, tiek teismų praktikoje. Tuo atveju, jei ši sąvoka būtų keičiama į „laikinosios apsaugos priemonės“, sistemiškai turėtų būti keičiami ir kiti įstatymai, kuriuose minimos „reikalavimo užtikrinimo priemonės“ (Kredito unijų įstatymas, Bankų įstatymas, Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir kt.) bei, priėmus įstatymų pakeitimus, peržiūrimi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. O tai galimai neatitiktų, kaip jau minėta, teisėkūros tikslingumo, taip pat ir ekonomiškumo principų. Pritarti
70 straipsnio 9 dalyje vietoje žodžio „paliekamos“ įrašyti žodį „galioja“, t. y. analogiškai, kaip keičiamo ABTĮ 70 straipsnio 10 dalyje. Pritarti
atsižvelgiant į Projektu Nr. XIIIP-1781 siūlomą ABTĮ 70 straipsnio 10 dalį, neturėtų būti sureglamentuotas ir atvejis, kai skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas iš dalies. Pritarti ABTĮ 70 str. pildytinas nauja 11 dalimi:
„11. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas iš dalies,
taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą išsprendžia teismas, priimdamas sprendimą.“ Buvusi 11 dalis laikytina 12 dalimi. 8. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-08-29 6,10 8.
Atsižvelgiant į administracinių teisinių santykių ir atitinkamai administracinių bylų įvairovę, abejotina, ar visais atvejais turėtų būti taikomas 30 darbo dienų teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminas, kaip yra siūloma keičiamo ABTĮ 84 straipsnio 5 dalyje bei 143 straipsnio 4 dalyje, nepaliekant teismui galimybės pasirinkti trumpesnio termino. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reglamentavimu nebūtų pažeisti administracinio proceso operatyvumo bei teismo nepriklausomumo principai. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas išderina galiojančią teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo sistemą, pagal kurią ilgesni teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminai taikomi tik sudėtingesnėms byloms, t. y. dėl norminių administracinių aktų teisėtumo (1 mėn.) ir grupės skundo byloms (taip pat 1 mėn.). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tinkamai motyvuotam sprendimui priimti 14 darbo dienų terminas ne visada yra pakankamas. Manome, tai nesudaro pagrindo visais atvejais be išimčių taikyti 30 darbo dienų teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina palikti šiuo metu nustatytą bendrą taisyklę, kad teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą keturiolikai darbo dienų, bei galimybę dėl svarbių priežasčių teismui pratęsti šį terminą dar keturiolikai darbo dienų. Pritarti iš dalies Patobulintame projekto variante nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 20 darbo dienų ir paliekama galimybė dėl svarbių priežasčių terminą pratęsti dar ne ilgiau kaip
rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-298 89.2 papunkčiu, nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, Projekto Nr. XIIIP-1781, 6, 12 ir 13 straipsnių pavadinimuose vietoje žodžio „papildymas“ turi rašomas žodis „pakeitimas“. Pritarti
pakeitimo tikslas (vietoje 1 mėnesio nustatyti 30 kalendorinių dienų apeliacinio skundo padavimo terminą). Svarstytina, ar šis galimai neesminis pakeitimas yra būtinas. Nepritarti Mėnuo gali būti ir 28, ir 30, ir 31 d. Aiškumo dėlei projektu siūlomas pataisas palikti. 11. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
numatyti dvi alternatyvas, kurios būtų taikomos apeliacinės instancijos teismui patenkinus atskirąjį skundą ir atnaujinus praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą: ta pačia nutartimi teismas galėtų išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą arba šį klausimą spręsti grąžintų pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad neaišku, kokiais kriterijais remiantis apeliacinės instancijos teismas pasirinktų vieną iš nurodytų alternatyvų. Kartu svarstytina, ar siūlomas reglamentavimas, kuriuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas grąžintų apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, atitiktų administracinio proceso efektyvumo ir operatyvumo principus. Pritarti
grąžina pirmosios instancijos teismui“ yra išbraukiama. 12. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-08-299 12.
Manytina, kad keičiamo ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti įtvirtinama ABTĮ 138 straipsnyje (pavyzdžiui, nauja 7 dalimi), nes reglamentuojami apeliacinio skundo priėmimo klausimai, be to, ABTĮ 138 straipsnio 6 dalyje jau yra reglamentuojamas panašaus pobūdžio klausimas – apeliacinės instancijos teismo veiksmai nustačius, kad teismas privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į 2013 m. gruodžio 23 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 81 punktą:
„81. Pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su
tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
punkte esančią formuluotę „savo iniciatyva (ex officio)“ siūlytina keisti į „savo iniciatyva“ atsižvelgiant į tai, kad tokia formuluotė dažniausiai naudojama galiojančiame ABTĮ (žr. ABTĮ 66 straipsnio 3 dalį, 70 straipsnio 1 dalį ir kt.) bei siekiant teisės akto teksto sistemiškumo ir glaustumo. Pritarti
2018-08-299 14.Iš keičiamo ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies
apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, kokia forma teikiamas aptariamoje nuostatoje minimas pasiūlymas (ar priimama teismo nutartis?). Taip pat manytina, kad turėtų būti reglamentuota, per kokį terminą teismas šiuo atveju išsprendžia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Pritarti iš dalies Siekiant aiškumo, šią nuostatą siūlome išdėstyti taip: „2) nutartimi pasiūlyti apeliantui per teismo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo“. Nepritartina pastabos antrai daliai.
Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (137 str.), termino, per kurį teismas turi išspręsti dėl prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atskirai nustatyti nereikia, nes šis terminas jau yra numatytas ABTĮ 30 str. 3 d. (septynios kalendorinės dienos). 15. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2018-08-29 2,9 15.Keičiamo ABTĮ 41 straipsnio 2 dalyje bei
vyriausiojo administracinio teismo“ pavadinimo vartoti sąvoką „apeliacinės instancijos teismas“, siekiant projektu Nr. XIIIP-1781 siūlomų nuostatų suderinamumo su galiojančiame ABTĮ esančiu sąvokų vartojimu. Nepritarti Esmės tai nekeičia, įstatyme ši sąvoka vartojama ne vienodai – vienur Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kitur – Apeliacinis teismas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė