Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės
piniginių išteklių gali turi būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Jakeliūnas
aiškinamasis raštas
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo I-1336 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslas - kad nuo 2019 metu socialinio draudimo įmokų sumos, pervedamos į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus visais atvejais būtų kompensuojamos asignavimais iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių. Antroji pensijų sistemos pakopa kol kas nepasiekė jai keltų tikslų – didesnės pakeitimo normos didžiajai daliai pensinio amžiaus sulaukusių šios pakopos dalyvių. 2017 metų duomenimis iš daugiau kaip 80 000 baigusių kaupti pakopos dalyvių mažiau nei vienas procentas gauna periodines pensijų išmokas iš anuitetų tiekėjų, tuo tarpu jų socialinio draudimo pensija apčiuopiamai sumažėjo. Vienkartinės išmokos, kurias gavo dalyviai arba jų paveldėtojai negali būti laikomos pensijomis. Tai reiškia, kad antroji pakopa per keturiolika jos gyvavimo metų taip ir netapo pilnaverte pensijų sistemos dalimi, o tėra paprasta finansinio kaupimo priemonė, kurią finansuoja visi šalies mokesčių mokėtojai, įskaitant ir dabartinius senatvės pensijų, kurios yra vienos mažiausių visoje ES, gavėjus. Iki 2014 metų socialinio draudimo įmokos, pervedamos į pensijų fondus buvo pilnai arba dalinai kompensuojamos asignavimais iš valstybės biudžeto, po to šie asignavimai dėl nežinomų priežasčių buvo sustabdyti. Remiantis Valstybės kontrolės 2005 ir 2008 metų išvadomis, Lietuvoje nebuvo ir iki šiol nėra numatytas ilgalaikis šios pakopos finansavimo šaltinis. Nuolatinis finansavimo šaltinio keitimas tai įrodo.
Dar vienas svarbus argumentas, kodėl įmokoms į pensijų fondus būtina numatyti privalomus asignavimus iš kito šaltinio nei valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos yra tai, kad būtina panaikinti finansinį ir socialinį supriešinimą tarp dabartinių pensininkų ir antrosios pakopos dalyvių. Tai Lietuvai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, į kurią Lietuva šiemet tikisi įstoti, ekspertai. Todėl projektu taip pat siekiama panaikinti dabartinių pensininkų ir antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių priešpriešą ir užtikrinti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas dabartiniams ir būsimiems senatvės pensijų gavėjams, įskaitant ir antrosios pakopos dalyvius. 2. įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Stasys Jakeliūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2019 metų asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių turi būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, 2019 m. Socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos sumažėtų apie 200 mln. eurų, 2020 m. - apie 360 mln. eurų, 2021 m. - apie 380 mln. eurų.
Atitinkamai padidėtų valstybės biudžeto išlaidos dėl skiriamų asignavimų. Viešojo sektoriaus finansų rodikliai priėmus šį įstatymo projektą nesikeistų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinis socialinis draudimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Stasys Jakeliūnas
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti imperatyvią taisyklę, pagal kurią asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių turi būti skiriami kompensuoti socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. Svarstytina, ar pasirinktas teisinis reguliavimas leis pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, nes pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą laisvą Seimo nario mandatą, keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti imperatyvas gali būti neįgyvendintas priimant minėtus atitinkamų metų biudžetų įstatymus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-16 Nr. S-2018-1793 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1780, pažymime, kad pastabų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]