Projekto Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 210 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių
įstatymo ir LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė, darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Darbuotojai atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant 1/3 įmonės darbuotojų.“ “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo narys Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
uždaviniai Nuo 2017-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – Darbo kodeksas), vadovaujantis 210 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojų atstovai įgijo teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo organų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Minėtas įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. nustato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos nariu turi būti skiriami darbuotojų atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurių teisinis statusas yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau šių įmonių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Šios įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Darbo kodekso 210 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios skirti darbuotojų atstovus į įmonės valdymo organus netaikomas. Atsižvelgiant į tai, valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis Darbo kodekso 210 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojų atstovai įgijo teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo organų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurių teisinis statusas yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau šių įmonių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Šios įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Darbo kodekso 210 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios skirti darbuotojų atstovus į įmonės valdymo organus netaikomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas paskatins darbuotojų dalyvavimą įmonės valdyme, teigiamai įtakos verslo sąlygas ir jo plėtrą. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Darbo kodeksas, darbuotojų atstovai, valstybės ir savivaldybių įmonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė, darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Darbuotojai atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant 1/3 įmonės darbuotojų.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Projekto nuostatą ,,įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė“ reikėtų išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią, nes ji neapima visų teisinių formų įmonių, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį atitinkamų organų narių, o bendroves, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį įmonės kolegialaus valdymo ir priežiūros organo narių, siūloma apibrėžti teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1776. 2. Darbo kodekso
atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str.
1/3 įmonės darbuotojų“ nesuprantama, ją reikėtų tikslinti tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. 3. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO,
2) tikslintini įstatymo priėmimo metai, nurodyti po įstatymo projekto pavadinimu;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 dalies“;
4) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalies tekste vietoj santrumpų „LR“, „DK“, „str.“, „d.“ rašytini pilni žodžiai. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai, todėl jo turinys yra klaidinantis. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnį siūlytina papildyti nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo, nes kandidatų atranką į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų atranką į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, kurį reikės pakeisti atsižvelgiant į naujai nustatytą teisinį reguliavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 210 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1774 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1774 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai Nr. XIIIP-1774. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-09-12
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Seimo nario padėjėja-sekretorė Dorita Veikšraitė, Seimo nario padėjėja-sekretorė Evelina Šilinytė, Ūkio viceministras Marius Skuodis, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Jurgita Staneikaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Aurelija Olendraitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Lietuvos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-16)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 210 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė, darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Darbuotojai atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant 1/3 įmonės darbuotojų.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Projekto nuostatą ,,įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė“ reikėtų išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią, nes ji neapima visų teisinių formų įmonių, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį atitinkamų organų narių, o bendroves, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį įmonės kolegialaus valdymo ir priežiūros organo narių, siūloma apibrėžti teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame
pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1776. Pritarti
(2018-03-16)1
atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant
kalbos, tiek teisės požiūriu. Pritarti
(2018-03-16) 3.
Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „DARBO
2) tikslintini įstatymo priėmimo metai, nurodyti po įstatymo projekto pavadinimu;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 dalies“;
4) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalies tekste vietoj santrumpų „LR“, „DK“, „str.“, „d.“ rašytini pilni žodžiai. Pritarti
(2018-03-16)
variante atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai, todėl jo turinys yra klaidinantis. Pritarti
(2018-03-16)2
šio įstatymo įgyvendinimo, nes kandidatų atranką į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų atranką į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, kurį reikės pakeisti atsižvelgiant į naujai nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti
(2018-03-28) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1774 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai Nr. XIIIP-1774. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2018-05-28) Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimo delegatai vertindami susidariusią situaciją kreipiasi j LR seimo narius prašydami ne tik atkreipti dėmesį į keliamas problemas, bet ir nedelsiant imtis priemonių jas spręsti. 2017-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, vadovaujantis 210 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojų atstovai įgijo teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo organų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Minėtas įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. nustato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos nariu turi būti skiriami darbuotojų atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurių teisinis statusas yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau šių įmonių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Šios įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Darbo kodekso 210 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios skirti darbuotojų atstovus į įmonės valdymo organus netaikomas.
Atsižvelgiant į tai, valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. Manytume, kad Valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. 2018 m. balandžio
įstatymų pakeitimų projektus: Darbo kodekso 210 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1774, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. 1-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1775) ir Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1776) kuriose būtų suvienodintas teisinis reguliavimas. LPSK VI suvažiavimas kreipiasi į LR Trišalės tarybos narius ir LR Seimo narius, kad pritartų LR Įstatymų pataisoms skiriant darbuotojų atstovus į Valstybės ir Savivaldybė valdybos narius vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 33 str., Valstybės ir Savivaldybės įstatymo 10 str. ir Darbo kodekso 210 str. pataisoms, suteikiant teisę dalyvauti įmonės valdyme atstovaujant įmonių darbuotojus. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( 2018-07-04) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1774 (toliau – Darbo kodekso projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1775 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835
bendrovių įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas akcininkas akcinėje bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – bendrovė) turi tokias teises, kokias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios akcijos. Darbo kodekso projektu ir Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūloma įtvirtinti darbuotojų atstovų įtraukimą į bendrovių, kurių pagrindinį akcijų paketą valdo valstybė ar savivaldybė, valdymo organus. Pritarus siūlomiems pakeitimams, bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, turėtų išskirtines teises, o tai prieštarautų bendram Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam akcininkų lygiateisiškumo principui. Pritarti
( 2018-07-04)
rašte nurodoma, kad „valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas <...>“.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną“. Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūloma padidinti į bendrovių valdybas skiriamų darbuotojų atstovų dalį iki 1/3 bendrovės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pasiektas tikslas suvienodinti darbuotojų atstovų dalyvavimo valdybose sąlygas, kadangi darbuotojų atstovų dalis valdyboje priklausytų nuo juridinio asmens teisinės formos. Pritarti
( 2018-07-04)
skiriami darbuotojų atstovai, atstovaujantys daugiau kaip 1/3 visų įmonės darbuotojų. Pažymėtina, kad darbuotojų atstovo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 165 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Tuo atveju, jeigu veikia keli darbuotojų atstovai (kelios profesinės sąjungos, profesinė sąjunga ir darbo taryba bei kt.), tai jų veikla turi būti organizuojama ir vykdoma šiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalį darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą.
Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir atlieka visas Darbo kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas atlieka profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymų projektais siūlomos nuostatos dėl darbuotojų atstovavimo laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktus argumentus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: variantas A (Komiteto išvadų projekto rengėjų pasiūlytas sprendimo variantas „siūlyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1774 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktus argumentus“) – 7; variantas B (Seimo nario P. Urbšio pasiūlytas sprendimo variantas „pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1774 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus“) – 1; variantas C (Seimo nario K. Masiulio pasiūlytas sprendimo variantas „siūlyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1774 atmesti“) – 1. Pritarta variantui A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Kindurys. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-09-12
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro darbuotoja: Meilė Čeputienė. Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Seimo nario padėjėja – sekretorė Evelina Šilinytė, Dorita Veikšraitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Misevičienė, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungos federacijos pirmininkas Bronius Bučelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 210 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė, darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Darbuotojai atstovai turi būti skiriami vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant 1/3 įmonės darbuotojų.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Projekto nuostatą ,,įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ir savivaldybė“ reikėtų išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią, nes ji neapima visų teisinių formų įmonių, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį atitinkamų organų narių, o bendroves, kuriose darbuotojų atstovai turėtų teisę skirti dalį įmonės kolegialaus valdymo ir priežiūros organo narių, siūloma apibrėžti teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-1776. Pritarti
vadovaujantis DK 169 str. 3 d. atstovaujant 1/3 įmonės darbuotojų“ nesuprantama, ją reikėtų tikslinti tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Pritarti
2018-03-161 3.
Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR
2) tikslintini įstatymo priėmimo metai, nurodyti po įstatymo projekto pavadinimu;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „1 dalies“;
4) įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalies tekste vietoj santrumpų „LR“, „DK“, „str.“, „d.“ rašytini pilni žodžiai. Pritarti
4Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai, todėl jo turinys yra klaidinantis. Pritarti
siūlytina papildyti nuostatomis dėl šio įstatymo įgyvendinimo, nes kandidatų atranką į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų atranką į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas, kurį reikės pakeisti atsižvelgiant į naujai nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti
Teisingumo ministerijos 1,2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1774 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai Nr. XIIIP-1774. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2018-05-22 Pagal naujojo Darbo kodekso (toliau - DK) 210 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonėse dirbantys darbuotojai ir jų atstovai įgijo teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo organų narių. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo (toliau - VSĮ)
savivaldybės įmonės valdybos nariu turi būti skiriami darbuotojų atstovai. Manome, kad valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas.
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo narius, r a g i n d a m i pritarti pateiktoms įstatymų pataisoms: skiriant darbuotojų atstovus į valstybės ir savivaldybių įmonių, kurių juridinė veiklos forma yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, valdybos narius, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio, Valstybės ir savivaldybės įstatymo 10 straipsnio ir Darbo kodekso 210 straipsnio pataisoms, suteikiant teisę profesinėms sąjungoms dalyvauti įmonės valdyme atstovaujant akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojus. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti ir prašyti Trišalės Tarybos nuomonės dėl pateikto projekto. 2. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2018-05-28 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimo delegatai vertindami susidariusią situaciją kreipiasi į LR seimo narius prašydami ne tik atkreipti dėmesį į keliamas problemas, bet ir nedelsiant imtis priemonių jas spręsti. 2017-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, vadovaujantis 210 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojų atstovai įgijo teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo organų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Minėtas įstatymo 10 str. 2 d.
nariu turi būti skiriami darbuotojų atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurių teisinis statusas yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau šių įmonių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Šios įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir Darbo kodekso 210 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios skirti darbuotojų atstovus į įmonės valdymo organus netaikomas. Atsižvelgiant į tai, valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. Manytume, kad Valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas, numatant, kad į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė valdymo organus turi būti skiriamas ne mažiau kaip vienas įmonės darbuotojų atstovas. 2018 m. balandžio 24 d. Seimo nariai Gediminas Vasiliauskas ir Aušra Papirtienė Seime pateikė įstatymų pakeitimų projektus: Darbo kodekso 210 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1774, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. 1-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1775) ir Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1776 ) kuriose būtų suvienodintas teisinis reguliavimas.
LPSK VI suvažiavimas kreipiasi į LR Trišalės tarybos narius ir LR Seimo narius, kad pritartų LR Įstatymų pataisoms skiriant darbuotojų atstovus į Valstybės ir Savivaldybė valdybos narius vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 33 str., Valstybės ir Savivaldybės įstatymo 10 str. ir Darbo kodekso 210 str. pataisoms, suteikiant teisę dalyvauti įmonės valdyme atstovaujant įmonių darbuotojus. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti ir prašyti Trišalės Tarybos nuomonės dėl pateikto projekto. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1774 (toliau – Darbo kodekso projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1775 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1776 (toliau – Akcinių bendrovių įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti ir prašyti Trišalės Tarybos nuomonės dėl pateikto projekto. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-04 1.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas akcininkas akcinėje bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – bendrovė) turi tokias teises, kokias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios akcijos. Darbo kodekso projektu ir Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūloma įtvirtinti darbuotojų atstovų įtraukimą į bendrovių, kurių pagrindinį akcijų paketą valdo valstybė ar savivaldybė, valdymo organus. Pritarus siūlomiems pakeitimams, bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, turėtų išskirtines teises, o tai prieštarautų bendram Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam akcininkų lygiateisiškumo principui. 2. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „valstybės ar savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių, kurių pagrindinis akcininkas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, teisinis reguliavimas turi būti suvienodintas <...>“. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio
„darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose
nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną“. Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūloma padidinti į bendrovių valdybas skiriamų darbuotojų atstovų dalį iki 1/3 bendrovės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pasiektas tikslas suvienodinti darbuotojų atstovų dalyvavimo valdybose sąlygas, kadangi darbuotojų atstovų dalis valdyboje priklausytų nuo juridinio asmens teisinės formos. 3. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad valdybos nariais turi būti skiriami darbuotojų atstovai, atstovaujantys daugiau kaip 1/3 visų įmonės darbuotojų.
Pažymėtina, kad darbuotojų atstovo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 165 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Tuo atveju, jeigu veikia keli darbuotojų atstovai (kelios profesinės sąjungos, profesinė sąjunga ir darbo taryba bei kt.), tai jų veikla turi būti organizuojama ir vykdoma šiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalį darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir atlieka visas Darbo kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas atlieka profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymų projektais siūlomos nuostatos dėl darbuotojų atstovavimo laikytinos nepagrįstai siaurinančiomis šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti ir prašyti Trišalės Tarybos nuomonės dėl pateikto projekto. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą, atsižvelgiant į LRS kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus;
projektas nėra įvertintas Trišalėje Taryboje, siūlytina pagrindiniam komitetui prašyti Trišalės Tarybos nuomonės dėl šio įstatymo projekto. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė