Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 542 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacijos apie leidimą laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą švietimo įstaigos, ar mokslo ir studijų institucijos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Papildyti Kodekso priedą 95 punktu: „95. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21).“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 23 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1755(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 542 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacijos apie leidimą laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat informacijos apie priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) užsieniečio turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą švietimo įstaigos, ar mokslo ir studijų institucijos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
1Papildyti Kodekso priedą nauju 96 punktu:
„96. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21).“
97, 98 punktais. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Sujungti projektai XIIIP-1755(2), XIIIP-1931(2), XIIIP-1722(3) Jungtinio Projekto XIIIP-1755(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 29, 265, 393, 542, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 557¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje,
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 211 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 215 straipsnio 3, 4 dalyse, 218 straipsnyje, 234²straipsnio 1 dalyje, 240, 245, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 7 8, 9 dalyjse,
dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
265 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) ir
apsaugos, išskyrus šio straipsnio 14, 15 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
265 straipsnį 14 dalimi: „14. Su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, taikomo reikalavimo nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) VI priede, neteisėtas nevykdymas, kai laive naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą laivų kapitonams ir laivų valdytojams – fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.“
265 straipsnį 15 dalimi: „15.
Su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, taikomo reikalavimo nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) VI priede, neteisėtas nevykdymas, kai laive naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą laivų kapitonams ir laivų valdytojams – fiziniams asmenims nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
pakeitimas Pakeisti 393 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „393 straipsnis. Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas
techninės priežiūros ir skrydžio dokumentuose arba reikiamų įrašų neįrašymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų privalomų dokumentų nebuvimas orlaivyje skrydžio metu užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų
arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. 3. 4. Orlaivio įgulos nario skrydis be galiojančios reikiamos civilinės aviacijos specialisto licencijos, orlaivio techninės priežiūros ir remonto darbų atlikimas neturint galiojančios reikiamos civilinės aviacijos specialisto licencijos, orlaivio techninės priežiūros taisyklių pažeidimas arba skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. 5.
apdrausti civilinę atsakomybę už keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims padarytą žalą nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. 6. Nustatyta tvarka neįregistruoto orlaivio, orlaivio be atpažinimo ženklų arba su padirbtais atpažinimo ženklais naudojimas, galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo neturinčio orlaivio skrydžiai (išskyrus nustatyta tvarka bandomuosius skrydžius atliekančius orlaivius), orlaivio, žinant, kad jis neatitinka tinkamumo skraidyti reikalavimų, naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. 7. Bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 7. 8. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 9. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. 8. 10. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, avarinę situaciją sukėlęs skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 9. 11.
aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 10. 12. Už šio straipsnio 8, 9 10, 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimą nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. 11. 13. Už šio straipsnio 7 3, 8 dalyjse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas. Už šio straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti bepiločio orlaivio konfiskavimą.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 542 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat informacijos apie priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) užsieniečio turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą švietimo įstaigos, ar mokslo ir studijų institucijos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
papildymas 557¹straipsniu Papildyti Kodeksą 557¹ straipsniu:
„557¹ straipsnis. Karinės teritorijos filmavimas, fotografavimas ar vizualizavimas kitu būdu
arba gautos vaizdinės informacijos perdavimas kitiems asmenims neturint tam teisės 1.
Karinės teritorijos, kurią draudžiama filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, filmavimas, fotografavimas ar vizualizavimas kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimas kitiems asmenims neturint tam teisės užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 3. Už šio straipsnio 1,
gautos vaizdinės informacijos ir jai gauti naudotų priemonių ar įrangos konfiskavimas.“
Pakeisti 589 straipsnio 34 punktą ir jį išdėstyti taip: „34) Karo policijos – dėl šio kodekso 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 8, 9 dalyse,
straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 7 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą nauju 97 punktu:
„97. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21).“
Kodekso priedą 98 punktu:
„98. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio
sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL 2016 L 132, p. 58).“
laikyti atitinkamai 99 punktu. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai
direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21) (toliau – direktyva 2016/801), kuria 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlyginamo stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375p. 12) (toliau – direktyva 2004/114/EB) bei 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289 p.15) (toliau – direktyva 2005/71/EB) išdėstytos nauja redakcija. Direktyvos 2016/801 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi priimti teisės aktus, kuriais įgyvendinamos direktyvos 2016/801 nuostatos, ir jas taikyti nuo 2018 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – įgyvendinti direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu.
Pažymėtina, kad, remiantis direktyvos 2016/801 2 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos migracijos politikos gairėse[1] tarp prioritetinėms priskiriamų užsieniečių kategorijų, nėra užsieniečių, atvykstančių pagal mokinių mainų programas arba edukacinius projektus, savanoriškos tarnybos (neskaitant Europos savanorių tarnybos) tikslais arba Au pair programos tikslais, nuspręsta direktyvą taikyti tik ta apimtimi, kuri taikytina užsieniečiams, atvykstantiems pagal Europos Sąjungos ar jos valstybių narių savanoriškos veiklos programas, studijų ar stažuotės tikslais bei užsieniečiams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus mokslo ir studijų institucijose. Kitos kategorijos paliekamos neišskirta nacionalinio reglamentavimo dalimi. Taip pat pažymėtina, kad Au pair auklių veikla (kai asmuo atlieka kasdienę namų ruošą, prižiūri vaikus, ir už tai gauna apgyvendinimą, išlaikymą, kišenpinigius ir galimybę lankyti kalbos kursus) labiau sietina su nekvalifikuota darbo veikla nei studijomis. Užsieniečiai, atvykstantys Au pair programos tikslu, neprisidėtų prie Lietuvos Respublikos tarptautinio konkurencingumo pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus didinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK projektas) siekiama įgyvendinti direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su atsakomybės už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio savanoriškos veiklos nutraukimą nepateikimo laiku numatymą, taip pat nuostatas, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu visiems subjektams, kurie gali priimti užsieniečius stažuotės tikslu, už informacijos apie nutrauktą stažuotę nepateikimą laiku. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu užsieniečių, atvykstančių studijuoti į Lietuvos Respubliką, daugėja – 2015 m. buvo išduota 1073, 2016 m. – 1337, 2017 m.
jiems buvo išduoti 34, 2016 m. – 20, 2017 m. – 32 leidimai laikinai gyventi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) yra perkeltos direktyvos 2004/114/EB ir direktyvos 2005/71/EB nuostatos. Įstatyme numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją. Tokiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Studijų laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Įstatyme taip pat nustatyta, kad, pasibaigus studijų laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau paskutiniais studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Įstatyme nenumatyta galimybė trečiosios šalies piliečiams, kurie šiuo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, kuriems po jų studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija arba kurie yra baigę studijas ne anksčiau kaip likus 2 metams iki prašymo pateikimo datos, atvykti į Lietuvos Respubliką stažuotis. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo įstatymas) vartojama „tyrėjo“ sąvoka apima asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą ir plėtojančius pažinimą, konceptualizuojančius ar kuriančius naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujančius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. Įstatyme numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas. Be to, privalu pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. Šia nuostata sukuriama pareiga užsieniečiui pateikti dokumentą, patvirtinantį mokslo ir studijų institucijos įsipareigojimą.
Atvykdamas į Lietuvos Respubliką užsienietis turi atitikti Šengeno sienų kodekse (OL 2016 L 77 p. 1) įtvirtintas atvykimo sąlygas, viena iš jų – turėti pakankamai lėšų grįžimui į kilmės šalį arba į kitą valstybę. Pažymėtina, kad užsienietis, atvykstantis dėstyti arba vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, atvyksta dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, už kurio atlikimą jis gauna pajamas. Toks asmuo priskirtinas prioritetinių į Lietuvą atvykstančių užsieniečių kategorijai, todėl pareiga pateikti mokslo ir studijų institucijos įsipareigojimus patvirtinantį dokumentą yra netikslinga ir perteklinė, sukurianti papildomą administracinę naštą tiek užsieniečiui, tiek mokslo ir studijų institucijai. Pagal įstatymą, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija. Įstatyme nenumatyta galimybė užsieniečiui, baigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Įstatyme nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius
užsienietis leidimą laikinai gyventi turėjo studijų pagrindu, skaičiuojant Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį, įskaičiuojama tik pusė laiko. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 542 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Pažymėtina, kad numatyta administracinė atsakomybė taikoma tik švietimo įstaigai ar mokslo ir studijų institucijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo įstatyme įtvirtinti žemesni reikalavimai tyrėjo išsilavinimui nei direktyvoje 2016/801, taip pat į tai, kad turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tyrėjai galės vykti į kitas Europos Sąjungos šalis atlikti dalį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, įstatymo projektu siūloma apibrėžti „tyrėjo“ sąvoką, nustatant, kad tai yra užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, (tokia sąvokos apibrėžtis numatyta ir direktyvoje 2016/801). Įstatymo projekte įtvirtinta sąvoka, atitinkanti direktyvos 2016/801 nuostatas, sumažins galimybes trečiųjų šalių piliečiams piktnaudžiauti pasinaudojant Lietuvos Respublika judėjimo Šengeno erdvėje teisei įgyti. Siekiant aiškumo ir įstatymo teksto glaustumo, įstatymo projektu siūloma apibrėžti „priimančiojo subjekto“ sąvoką, apimančią visus juridinius asmenis, galinčius priimti užsieniečius studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.
Pažymėtina, kad subjektų, galinčių priimti užsieniečius minėtais tikslais, ratas išplečiamas, atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, numatančias, kad stažuotę užsienietis gali atlikti mokslo ir studijų institucijose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įstatymo
išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu (t. y. užsieniečiai, atvykstantys studijuoti arba dirbti kaip dėstytojai ar tyrėjai), ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba buvo panaikintas. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę užsieniečiams, turintiems galiojantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba vizą, atvykti į Lietuvos Respubliką tęsti dalį studijų ne ilgiau negu 360 dienų arba atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį nesikreipiant į Lietuvos institucijas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje. Tyrėjo šeimos nariams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba vizą, taip pat numatoma galimybė atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir tyrėjas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo ir užsieniečiams, atvykstantiems pagal Europos Sąjungos ar jos valstybių narių savanoriškos veiklos programas, studijų ar stažuotės tikslais bei užsieniečiams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus mokslo ir studijų institucijose. Įstatymo projekte numatyta papildyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, numatant, kad gali būti atsisakyta išduoti, pakeisti leidimą laikinai gyventi arba leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ir jeigu priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, taip pat jeigu priimančiajam subjektui buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, jis turi neatidėtų įsiskolinimų, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, užsieniečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką studijuoti, daroma išimtis dėl leidimo panaikinimo, jeigu paaiškėja, kad mokslo ir studijų institucijai buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, ji turi neatidėtų įsiskolinimų arba yra likviduojama. Tokiu atveju užsienietis turi teisę pateikti prašymą studijuoti lygiavertę studijų programą ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie pateiktą prašymą studijuoti kitoje mokslo ir studijų institucijoje užsienietis įpareigojamas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją per 7 dienas.
Siekiant užtikrinti užsieniečio galimybes būti priimtam studijuoti, suteikiamas
pateikimo datos pateikti įrodymus, kad užsienietis buvo priimtas studijuoti. Jeigu užsienietis vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos neinformuotų per 7 dienas apie pateiktą prašymą studijuoti arba vėliau per 2 mėnesius nepateiktų įrodymų, kad buvo priimtas studijuoti, jam leidimas laikinai gyventi būtų panaikintas remiantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Atsižvelgiant į išplėstą subjektų, kurie gali priimti užsieniečius studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu, ratą, įstatymo projekte pareigą pranešti apie nutrauktą užsieniečio veiklą numatyti ne tik mokslo ir studijų institucijoms, bet visiems priimantiesiems subjektams. Siekiant užtikrinti tinkamą sankcijų už šios pareigos nevykdymą taikymą, ANK projektu išplečiamas subjektų, kuriems taikoma ši ANK nuostata, ratas, įtraukiant ir kitas įmones, įstaigas ar organizacijas. Pažymėtina, kad, nors, atsižvelgus į direktyvos 2016/801 nuostatas, mokslo ir studijų institucija yra įpareigojama ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie bet kokias aplinkybes, kurių atsiradimas gali sukliudyti įgyvendinti tyrėjo darbo sutartį, sankcijų už šios informacijos nepateikimą nenumatyta, nes tokia informacija neturi įtakos užsieniečiui išduoto leidimo galiojimui – leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas tik esant pagrindams, išvardytiems įstatymo 50 straipsnyje.
Be to, atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę užsieniečiams, pabaigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje 9 mėnesių laikotarpiui tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Šiuo tikslu siūloma įtvirtinti naują leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindą ir atskirai reglamentuoti leidimo laikinai gyventi pagal naująjį pagrindą sąlygas. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti sklandų leidimų laikinai gyventi keitimą naujuoju pagrindu, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas būtų 3 mėnesiais ilgesnis nei numatomas studijų paskutiniais metais laikotarpis arba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, jei jų trukmė yra mažesnė nei 2 metai, laikotarpis. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi mokymosi tikslais gali būti išduotas ir užsieniečiui, kuris prašymo pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir ketina stažuotis mokslo ir studijų institucijose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose Lietuvos Respublikoje.
Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam stažuotojui taikomas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos. Pažymėtina, kad norintis gauti leidimą laikinai gyventi stažuotės atlikimo tikslu užsienietis įpareigojamas pateikti stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Numatoma, kad tokia sutartis bus sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo pateikti mokslo ir studijų institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties su dėstytoju arba tyrėju termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įpareigoti mokslo ir studijų institucijas, pageidaujančias priimti tyrėją, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad buvo įvertinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslas, trukmė ir užsieniečio kvalifikacija ir kad minėta institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams atlikti. Be to, siūloma nustatyti ir papildomus reikalavimus tyrėjo darbo sutarčiai.
Įstatymo projektu sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo priimanti institucija įpareigojama vienu metu priimti sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tyrėjui ir jo šeimos nariams, jeigu prašymai buvo pateikti kartu. Pažymėtina, kad įstatymo projekte taip pat įtvirtinama pareiga užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, be kitų dokumentų, pateikti ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų atlikimo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti, atitinkama pareiga numatyta ir minėtų užsieniečių šeimos nariams, jeigu jie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip šeimos nariai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti palankesnes sąlygas leidimui nuolat gyventi išduoti užsieniečiui, jeigu jis turėjo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu ir Lietuvos Respublikoje baigė studijas bei įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. Skaičiuojant užsieniečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį, būtų įskaičiuojamas visas Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu pragyventas laikotarpis, o ne tik pusė laiko, kaip yra šiuo metu. Užsieniečiai, baigę studijas Lietuvos Respublikoje, yra jau spėję susipažinti su šalies kultūra, užmezgę tolesnei integracijai būtinus socialinius ryšius. Šiems Lietuvos Respublikoje įgijusiems kvalifikaciją užsieniečiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasilikti Lietuvos Respublikoje, o tai galėtų prisidėti prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemos sprendimo. Paminėtina, kad palankesnėmis sąlygomis išduotas leidimas nuolat gyventi nesuteiks užsieniečiui teisės apsigyventi kitose valstybėse narėse taip, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 L 16 p. 44).
44). ANK projektu taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio savanoriškos veiklos nutraukimą nepateikimą laiku. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Palankesnių sąlygų užsieniečiams atvykti studijuoti ar vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus sudarymas (nustatyti trumpesni prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminai, galimybė pasilikti Lietuvos Respublikoje pabaigus studijas ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus siekiant ieškoti darbo ar pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantiems asmenims, supaprastintos tyrėjų šeimos narių atvykimo sąlygos, subjektų, galinčių priimti užsieniečius stažuoti, rato išplėtimas, studentams sudarytos palankesnės sąlygos gauti leidimą nuolat gyventi), taip pat galimybės užsieniečiams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi ar vizą atvykti į Lietuvos Respubliką ir tęsti studijas iki 360 dienų arba atlikti dalį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų iki 180 dienų per 360 dienų laikotarpį nesikreipiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje numatymas prisidėtų prie mokslo ir studijų institucijų tarptautinio konkurencingumo, padėtų pritraukti į Lietuvos Respubliką aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priėmus siūlomus įstatymus, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos sąvokos ir jų apibrėžimai apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje ir suderinti po svarstymo. Sąvokos bus teikiamos aprobuoti artimiausiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai įvertinti dėl perteklinio reguliavimo pagal Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir administracinės naštos pagrįstumo įvertinimo rekomendacijas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vidaus reikalų ir užsienio ministrai ir kiti subjektai iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami šie teisės aktai:
išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašas, patvirtintas Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“; 4.
Trečiųjų šalių piliečių, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, ir vaikų, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-10 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, ir vaikų, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Leidimas laikinai gyventi“, „šeimos narys“,
„užsienietis“, „tyrėjas“ „studijuoti“, „stažuoti“, „moksliniai tyrimai ir
eksperimentinė plėtra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 2016/801 nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2018 m. gegužės 23 d., siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2018 m. gegužės 23 d. [1]Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
KODEKSO 29, 265, 393, 542, 589 STRAIPSNIų IR PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 557¹STRAIPSNIU
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr, XIIIP-1754(2), atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento išvados šiam įstatymo projektui 2 pastabą. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, teikiamo projekto 4 straipsniu keičiamo Kodekso 542 straipsnio 1 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „taip pat informacijos apie priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) užsieniečio turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5)
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. balandžio 18 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys ir Migracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Janas Vidickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1755. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
Užsienio reikalų komitetas
2018-05-09
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1755 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 6.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2018-05-091 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, papildęs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą, siūlo pagrindiniam komitetui atitinkamai papildyti ir kartu su minėtu įstatymo projektu pateikto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas Pakeisti 542 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat informacijos apie užsieniečio, priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos arba kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“ Pritarti 2.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2018-05-093 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754 nebus spėta priimti iki įstatymo projekte numatytos įsigaliojimo datos 2018 m. gegužės 23 d., siūlo numatyti minėto įstatymo ir kartu su juo pateikto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755 vėlesnę įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 23 liepos 1 d.“
paskirti pranešėjai: Mindaugas Puidokas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas: Evaldas Sinkevičius, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Danutė Petrauskienė, LR Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyr. specialistė, Nerijus Andrusevičius, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Arnoldas Pikžirnis, Ministro pirmininko patarėjas, Donatas Matuiza, Ministro pirmininko patarėjas, Arnoldas Solovjovas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Akademinio proceso reikalų koordinatorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas.
Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 542 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1755 2018-05-16
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
patarėja L.Zdanavičienė2 Projekto 2 str. yra pildomas kodekso priedas 95 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime priėmus įstatymus Nr. XIII-1110 ir Nr. XIII-1122 bei atsižvelgiant į įstatymo projekto XIIIP-1309 nuostatas, kuris įsigalios 2018-05-20, turėtų būti keičiamas šio projekto 2 straipsniu pildomo priedo punkto numeris. Jis turėtų būti ne 95, bet naujas 96 ir atitinkamai likę punktai turėtų būti pernumeruojami. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-04-04 * pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Dėl
įstatymo. Atsižvelgti
2018-04-18 * pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1755. Atsižvelgti
2018-05-09 * Pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1755 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti
2018-05-091 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, papildęs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą, siūlo pagrindiniam komitetui atitinkamai papildyti ir kartu su minėtu įstatymo projektu pateikto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas Pakeisti 542 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat informacijos apie užsieniečio, priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos arba kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“ Pritarti Pagrindiniame įstatyme (projektas Nr. XIIIP-1754) įtvirtinus naują pagrindą, kuriam esant nurodytoms institucijoms atsiranda prievolė per 7 d. informuoti VRM ministro įgaliotą instituciją, reikia nustatyti ir atsakomybę už tos prievolės nevykdymą. 5. Užsienio reikalų komitetas 2018-05-093 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754 nebus spėta priimti iki įstatymo projekte numatytos įsigaliojimo datos 2018 m. gegužės 23 d., siūlo numatyti minėto įstatymo ir kartu su juo pateikto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755 vėlesnę įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 23 liepos 1 d.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2.
Pasiūlymas: siekiant išvengti nuostatų persidengimo ir būtinybės keisti jau priimtus įstatymus, siūlytina šį projektą priėmimui sujungti su kitu projektu Nr. XIIIP-1931, kurie įsigalioja tuo pačiu metu 2018-07-01 ir kuriuose yra keičiamas Kodekso priedas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, S. Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė