Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui, arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“
2Papildyti 2 straipsnį 23³dalimi:
„23³. Priimantysis subjektas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija), savanoriškos veiklos organizatorius ar kita įmonė, įstaiga ar organizacija, priimanti užsienietį studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.“
straipsnį 28² dalimi:
„28². Tyrėjas – užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją,
suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 12 dalimi: „12.
Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
pakeitimas
dalimi: „5². Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų.“
dalimi: „5³. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.“
dalimi: „5⁴.
Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.“
Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį
šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;“. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui. Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punkte nurodytas atvejis.“
1.
išdėstyti taip: „2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;“. 2.
išdėstyti taip: „16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
5 punktu: „5) jis pateikia prašymą būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.“ 2.
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;“. 3. Papildyti 36 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju.“
pakeitimas
13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos
Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas;“. 2. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) jis yra studijas užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49² straipsnyje nurodytu pagrindu.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar
šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kuris yra atvykęs stažuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. 2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi: „6¹. Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų remiamų savanorių savanoriškos veiklos programų, apimančių praktinio solidarumo veiksmų programas, kuriomis siekiama visuotinės svarbos tikslų nesiekiant pelno ir kuriose veiksmai nėra atlyginami, išskyrus išlaidų, susijusių su savanoriška veikla, kompensavimą, dalyvis ir pateikia su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytą savanoriškos veiklos sutartį, prie kurios pridedama savanoriškos veiklos programa.“
dalimi: „6. Užsieniečio su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytoje savanoriškos veiklos sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:
1) savanoriškos veiklos programos pavadinimas;
2) savanoriškos veiklos trukmė;
3) savanoriškos veiklos programos įgyvendinimo vieta ir savanoriškos veiklos priežiūros sąlygos;
4) savanoriškos veiklos laikas;
5) užsieniečio turimos lėšos pragyvenimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti ir užsieniečiui kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;
6) mokymai, susiję su užsieniečio parengimu numatytai savanoriškai veiklai atlikti (jeigu jie numatyti).“
pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas);
3) pakviestas stažuoti į švietimo įstaigą arba mokslo ir studijų instituciją prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;
4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam nei numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje. 3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. 4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. 5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą. 7. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta stažuotės sutartis sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos.“
pakeitimas Pakeisti 49² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip
dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės
užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip arba tyrėjas. Be to, užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. 2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija. 3.
leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų arba tyrėju trukmė yra mažesnė negu 2 metai, 3 mėnesiais ilgesniam nei šių darbų trukmė laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. 4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų metu, dirbdamas tyrėju, turi teisę dirbti kaip dėstytojas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. 6. Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad mokslo ir studijų institucija, pageidaujanti priimti tyrėją, įvertino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslą, trukmę ir užsieniečio kvalifikaciją, taip pat kad mokslo ir studijų institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti. 7.
kitų darbo sutarties sąlygų, taip pat turi būti nurodyta:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pavadinimas ar tikslas;
2) užsieniečio įsipareigojimas vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;
3) mokslinių tyrimų organizacijos įsipareigojimas priimti užsienietį moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti;
4) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pradžios ir pabaigos datos arba numatoma trukmė;
5) informacija apie numatomą judėjimą vienoje arba keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu apie tyrėjo judėjimą žinoma. 8. Tyrėjas kartu su dokumentais, pateikiamais leidimui laikinai gyventi išduoti, pateikia ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti.“
papildymas 49⁴straipsniu Papildyti Įstatymą 49⁴ straipsniu:
„49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi keitimas tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir
eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas 1. Tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas, gali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškotis darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra baigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi keičiamas 9 mėnesių laikotarpiui. 3. Tyrėjo, pasinaudojusio šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi pakeičiamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, ar 4² ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija;“. 3.
19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 15 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis.
Ši nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje baigė studijas ir įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 ar 15 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 3. Papildyti 58 straipsnį 5¹ punktu: „5¹) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5³ dalyje nurodytas užsienietis;“. 4. Pakeisti 58 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;“. 17 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴,
jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴,
pakeitimas
Įstatymo priedo 17 punktą. 17. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375, p. 12). 2. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 19 punktą. 19. 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289, p. 15). 3. Papildyti Įstatymo priedą 38 punktu:
„38. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 23 d. 2. Užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras ir atsakingos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1754(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui, arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“
2Papildyti 2 straipsnį 23³dalimi:
„23³. Priimantysis subjektas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija), savanoriškos veiklos organizatorius ar kita įmonė, įstaiga ar organizacija, priimantys užsienietį studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.“
straipsnį 28² dalimi:
„28². Tyrėjas – užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją,
suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 12 dalimi: „12.
Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
pakeitimas
dalimi: „5². Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų.“
dalimi: „5³. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.“
dalimi: „5⁴.
Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį
šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;“. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1¹ punktą ir jį išdėstyti taip: „1¹) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui. Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
arba 3 punkte nurodytas atvejis;“. 6 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip: „2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;“. 2.
išdėstyti taip: „16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 18 punktu: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
5 punktu: „5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų;“. 3. Papildyti 36 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju.“
pakeitimas
13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos
Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas;“. 2. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) jis yra studijas užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49² straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹ ar
šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
pakeitimas
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kuris yra atvykęs stažuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. 2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi: „6¹. Šio straipsnio
tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir studijuojantį doktorantūroje, netaikomi šio straipsnio 6 dalies reikalavimai.“
dalimi: „6².
Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys.“
pakeitimas
8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų remiamų savanorių savanoriškos veiklos programų, apimančių praktinio solidarumo veiksmų programas, kuriomis siekiama visuotinės svarbos tikslų nesiekiant pelno ir kuriose veiksmai nėra atlyginami, išskyrus išlaidų, susijusių su savanoriška veikla, kompensavimą, dalyvis ir pateikia su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytą savanoriškos veiklos sutartį, prie kurios pridedama savanoriškos veiklos programa.“
dalimi: „6. Užsieniečio su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytoje savanoriškos veiklos sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:
1) savanoriškos veiklos programos pavadinimas;
2) savanoriškos veiklos trukmė;
3) savanoriškos veiklos programos įgyvendinimo vieta ir savanoriškos veiklos priežiūros sąlygos;
4) savanoriškos veiklos laikas;
5) užsieniečio turimos lėšos pragyvenimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti ir užsieniečiui kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;
6) mokymai, susiję su užsieniečio parengimu numatytai savanoriškai veiklai atlikti (jeigu jie numatyti).“
pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas);
3) pakviestas stažuoti į švietimo įstaigą arba mokslo ir studijų instituciją prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;
4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui,
dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje. 3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. 4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje. 5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą. 7. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta stažuotės sutartis sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos.“
pakeitimas Pakeisti 49² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės
užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip arba tyrėjas. Be to, užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. 2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija. 3.
leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų arba tyrėju trukmė yra mažesnė negu 2 metai, 3 mėnesiais ilgesniam, negu šių darbų trukmė laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. 4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų metu, dirbdamas tyrėju, turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. 6. Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad mokslo ir studijų institucija, pageidaujanti priimti tyrėją, įvertino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslą, trukmę ir užsieniečio kvalifikaciją, taip pat kad mokslo ir studijų institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti. 7.
kitų darbo sutarties sąlygų, taip pat turi būti nurodyta:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pavadinimas ar tikslas;
2) užsieniečio įsipareigojimas vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;
3) mokslinių tyrimų organizacijos įsipareigojimas priimti užsienietį moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti;
4) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pradžios ir pabaigos datos arba numatoma trukmė;
5) informacija apie numatomą judėjimą vienoje arba keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu apie tyrėjo judėjimą žinoma. 8. Tyrėjas kartu su dokumentais, pateikiamais leidimui laikinai gyventi išduoti, pateikia ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti.“
papildymas 49⁴straipsniu Papildyti Įstatymą 49⁴ straipsniu: „49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus
1Užsieniečiui,
užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra užbaigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui. 3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, ar 4² ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija;“. 3.
19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:
a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;
b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios
(kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;“. 15 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis.
Ši nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje baigė studijas ir įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 ar 15 punktus ar šio Įstatymo
punktu: „5¹) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5³ dalyje nurodytas užsienietis;“. 4. Pakeisti 58 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinus tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;“. 17 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴,
jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5¹⁴,
pakeitimas
Įstatymo priedo 17 punktą. 17. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375, p. 12). 2. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 19 punktą. 19. 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289, p. 15). 3. Papildyti Įstatymo priedą 38 punktu:
„38. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotos valstybės institucijos iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2018-05-09
projekto tikslai ir uždaviniai
direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p. 21) (toliau – direktyva 2016/801), kuria 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlyginamo stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375p. 12) (toliau – direktyva 2004/114/EB) bei 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289 p.15) (toliau – direktyva 2005/71/EB) išdėstytos nauja redakcija. Direktyvos 2016/801 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi priimti teisės aktus, kuriais įgyvendinamos direktyvos 2016/801 nuostatos, ir jas taikyti nuo 2018 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – įgyvendinti direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu.
Pažymėtina, kad, remiantis direktyvos 2016/801 2 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos migracijos politikos gairėse[1] tarp prioritetinėms priskiriamų užsieniečių kategorijų, nėra užsieniečių, atvykstančių pagal mokinių mainų programas arba edukacinius projektus, savanoriškos tarnybos (neskaitant Europos savanorių tarnybos) tikslais arba Au pair programos tikslais, nuspręsta direktyvą taikyti tik ta apimtimi, kuri taikytina užsieniečiams, atvykstantiems pagal Europos Sąjungos ar jos valstybių narių savanoriškos veiklos programas, studijų ar stažuotės tikslais bei užsieniečiams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus mokslo ir studijų institucijose. Kitos kategorijos paliekamos neišskirta nacionalinio reglamentavimo dalimi. Taip pat pažymėtina, kad Au pair auklių veikla (kai asmuo atlieka kasdienę namų ruošą, prižiūri vaikus, ir už tai gauna apgyvendinimą, išlaikymą, kišenpinigius ir galimybę lankyti kalbos kursus) labiau sietina su nekvalifikuota darbo veikla nei studijomis. Užsieniečiai, atvykstantys Au pair programos tikslu, neprisidėtų prie Lietuvos Respublikos tarptautinio konkurencingumo pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus didinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK projektas) siekiama įgyvendinti direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su atsakomybės už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio savanoriškos veiklos nutraukimą nepateikimo laiku numatymą, taip pat nuostatas, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu visiems subjektams, kurie gali priimti užsieniečius stažuotės tikslu, už informacijos apie nutrauktą stažuotę nepateikimą laiku. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu užsieniečių, atvykstančių studijuoti į Lietuvos Respubliką, daugėja – 2015 m. buvo išduota 1073, 2016 m. – 1337, 2017 m.
jiems buvo išduoti 34, 2016 m. – 20, 2017 m. – 32 leidimai laikinai gyventi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas) yra perkeltos direktyvos 2004/114/EB ir direktyvos 2005/71/EB nuostatos. Įstatyme numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją. Tokiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Studijų laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Įstatyme taip pat nustatyta, kad, pasibaigus studijų laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau paskutiniais studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Įstatyme nenumatyta galimybė trečiosios šalies piliečiams, kurie šiuo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, kuriems po jų studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija arba kurie yra baigę studijas ne anksčiau kaip likus 2 metams iki prašymo pateikimo datos, atvykti į Lietuvos Respubliką stažuotis. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo įstatymas) vartojama „tyrėjo“ sąvoka apima asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą ir plėtojančius pažinimą, konceptualizuojančius ar kuriančius naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujančius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. Įstatyme numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas. Be to, privalu pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. Šia nuostata sukuriama pareiga užsieniečiui pateikti dokumentą, patvirtinantį mokslo ir studijų institucijos įsipareigojimą.
Atvykdamas į Lietuvos Respubliką užsienietis turi atitikti Šengeno sienų kodekse (OL 2016 L 77 p. 1) įtvirtintas atvykimo sąlygas, viena iš jų – turėti pakankamai lėšų grįžimui į kilmės šalį arba į kitą valstybę. Pažymėtina, kad užsienietis, atvykstantis dėstyti arba vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, atvyksta dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, už kurio atlikimą jis gauna pajamas. Toks asmuo priskirtinas prioritetinių į Lietuvą atvykstančių užsieniečių kategorijai, todėl pareiga pateikti mokslo ir studijų institucijos įsipareigojimus patvirtinantį dokumentą yra netikslinga ir perteklinė, sukurianti papildomą administracinę naštą tiek užsieniečiui, tiek mokslo ir studijų institucijai. Pagal įstatymą, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija. Įstatyme nenumatyta galimybė užsieniečiui, baigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Įstatyme nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius
užsienietis leidimą laikinai gyventi turėjo studijų pagrindu, skaičiuojant Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį, įskaičiuojama tik pusė laiko. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 542 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą nepateikimą laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
Pažymėtina, kad numatyta administracinė atsakomybė taikoma tik švietimo įstaigai ar mokslo ir studijų institucijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo įstatyme įtvirtinti žemesni reikalavimai tyrėjo išsilavinimui nei direktyvoje 2016/801, taip pat į tai, kad turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tyrėjai galės vykti į kitas Europos Sąjungos šalis atlikti dalį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, įstatymo projektu siūloma apibrėžti „tyrėjo“ sąvoką, nustatant, kad tai yra užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, (tokia sąvokos apibrėžtis numatyta ir direktyvoje 2016/801). Įstatymo projekte įtvirtinta sąvoka, atitinkanti direktyvos 2016/801 nuostatas, sumažins galimybes trečiųjų šalių piliečiams piktnaudžiauti pasinaudojant Lietuvos Respublika judėjimo Šengeno erdvėje teisei įgyti. Siekiant aiškumo ir įstatymo teksto glaustumo, įstatymo projektu siūloma apibrėžti „priimančiojo subjekto“ sąvoką, apimančią visus juridinius asmenis, galinčius priimti užsieniečius studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.
Pažymėtina, kad subjektų, galinčių priimti užsieniečius minėtais tikslais, ratas išplečiamas, atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, numatančias, kad stažuotę užsienietis gali atlikti mokslo ir studijų institucijose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įstatymo
išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu (t. y. užsieniečiai, atvykstantys studijuoti arba dirbti kaip dėstytojai ar tyrėjai), ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi nebegalioja arba buvo panaikintas. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę užsieniečiams, turintiems galiojantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba vizą, atvykti į Lietuvos Respubliką tęsti dalį studijų ne ilgiau negu 360 dienų arba atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį nesikreipiant į Lietuvos institucijas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje. Tyrėjo šeimos nariams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba vizą, taip pat numatoma galimybė atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir tyrėjas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo ir užsieniečiams, atvykstantiems pagal Europos Sąjungos ar jos valstybių narių savanoriškos veiklos programas, studijų ar stažuotės tikslais bei užsieniečiams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus mokslo ir studijų institucijose. Įstatymo projekte numatyta papildyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, numatant, kad gali būti atsisakyta išduoti, pakeisti leidimą laikinai gyventi arba leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ir jeigu priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, taip pat jeigu priimančiajam subjektui buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, jis turi neatidėtų įsiskolinimų, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos. Pagal direktyvos 2016/801 nuostatas, užsieniečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką studijuoti, daroma išimtis dėl leidimo panaikinimo, jeigu paaiškėja, kad mokslo ir studijų institucijai buvo taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, ji turi neatidėtų įsiskolinimų arba yra likviduojama. Tokiu atveju užsienietis turi teisę pateikti prašymą studijuoti lygiavertę studijų programą ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie pateiktą prašymą studijuoti kitoje mokslo ir studijų institucijoje užsienietis įpareigojamas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją per 7 dienas.
Siekiant užtikrinti užsieniečio galimybes būti priimtam studijuoti, suteikiamas
pateikimo datos pateikti įrodymus, kad užsienietis buvo priimtas studijuoti. Jeigu užsienietis vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos neinformuotų per 7 dienas apie pateiktą prašymą studijuoti arba vėliau per 2 mėnesius nepateiktų įrodymų, kad buvo priimtas studijuoti, jam leidimas laikinai gyventi būtų panaikintas remiantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Atsižvelgiant į išplėstą subjektų, kurie gali priimti užsieniečius studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu, ratą, įstatymo projekte pareigą pranešti apie nutrauktą užsieniečio veiklą numatyti ne tik mokslo ir studijų institucijoms, bet visiems priimantiesiems subjektams. Siekiant užtikrinti tinkamą sankcijų už šios pareigos nevykdymą taikymą, ANK projektu išplečiamas subjektų, kuriems taikoma ši ANK nuostata, ratas, įtraukiant ir kitas įmones, įstaigas ar organizacijas. Pažymėtina, kad, nors, atsižvelgus į direktyvos 2016/801 nuostatas, mokslo ir studijų institucija yra įpareigojama ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie bet kokias aplinkybes, kurių atsiradimas gali sukliudyti įgyvendinti tyrėjo darbo sutartį, sankcijų už šios informacijos nepateikimą nenumatyta, nes tokia informacija neturi įtakos užsieniečiui išduoto leidimo galiojimui – leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas tik esant pagrindams, išvardytiems įstatymo 50 straipsnyje.
Be to, atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę užsieniečiams, pabaigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje 9 mėnesių laikotarpiui tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Šiuo tikslu siūloma įtvirtinti naują leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindą ir atskirai reglamentuoti leidimo laikinai gyventi pagal naująjį pagrindą sąlygas. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti sklandų leidimų laikinai gyventi keitimą naujuoju pagrindu, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas būtų 3 mėnesiais ilgesnis nei numatomas studijų paskutiniais metais laikotarpis arba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, jei jų trukmė yra mažesnė nei 2 metai, laikotarpis. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi mokymosi tikslais gali būti išduotas ir užsieniečiui, kuris prašymo pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir ketina stažuotis mokslo ir studijų institucijose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose Lietuvos Respublikoje.
Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam stažuotojui taikomas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos. Pažymėtina, kad norintis gauti leidimą laikinai gyventi stažuotės atlikimo tikslu užsienietis įpareigojamas pateikti stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Numatoma, kad tokia sutartis bus sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos. Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo pateikti mokslo ir studijų institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties su dėstytoju arba tyrėju termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į direktyvos 2016/801 nuostatas, įstatymo projekte siūloma įpareigoti mokslo ir studijų institucijas, pageidaujančias priimti tyrėją, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad buvo įvertinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslas, trukmė ir užsieniečio kvalifikacija ir kad minėta institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams atlikti. Be to, siūloma nustatyti ir papildomus reikalavimus tyrėjo darbo sutarčiai.
Įstatymo projektu sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo priimanti institucija įpareigojama vienu metu priimti sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tyrėjui ir jo šeimos nariams, jeigu prašymai buvo pateikti kartu. Pažymėtina, kad įstatymo projekte taip pat įtvirtinama pareiga užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, be kitų dokumentų, pateikti ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų atlikimo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti, atitinkama pareiga numatyta ir minėtų užsieniečių šeimos nariams, jeigu jie kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip šeimos nariai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti palankesnes sąlygas leidimui nuolat gyventi išduoti užsieniečiui, jeigu jis turėjo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu ir Lietuvos Respublikoje baigė studijas bei įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. Skaičiuojant užsieniečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį, būtų įskaičiuojamas visas Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu pragyventas laikotarpis, o ne tik pusė laiko, kaip yra šiuo metu. Užsieniečiai, baigę studijas Lietuvos Respublikoje, yra jau spėję susipažinti su šalies kultūra, užmezgę tolesnei integracijai būtinus socialinius ryšius. Šiems Lietuvos Respublikoje įgijusiems kvalifikaciją užsieniečiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasilikti Lietuvos Respublikoje, o tai galėtų prisidėti prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemos sprendimo. Paminėtina, kad palankesnėmis sąlygomis išduotas leidimas nuolat gyventi nesuteiks užsieniečiui teisės apsigyventi kitose valstybėse narėse taip, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 L 16 p. 44).
44). ANK projektu taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio savanoriškos veiklos nutraukimą nepateikimą laiku. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Palankesnių sąlygų užsieniečiams atvykti studijuoti ar vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus sudarymas (nustatyti trumpesni prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminai, galimybė pasilikti Lietuvos Respublikoje pabaigus studijas ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus siekiant ieškoti darbo ar pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantiems asmenims, supaprastintos tyrėjų šeimos narių atvykimo sąlygos, subjektų, galinčių priimti užsieniečius stažuoti, rato išplėtimas, studentams sudarytos palankesnės sąlygos gauti leidimą nuolat gyventi), taip pat galimybės užsieniečiams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi ar vizą atvykti į Lietuvos Respubliką ir tęsti studijas iki 360 dienų arba atlikti dalį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų iki 180 dienų per 360 dienų laikotarpį nesikreipiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje numatymas prisidėtų prie mokslo ir studijų institucijų tarptautinio konkurencingumo, padėtų pritraukti į Lietuvos Respubliką aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip prisidėtų prie ekonominės plėtros ir šalies konkurencingumo didinimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priėmus siūlomus įstatymus, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos sąvokos ir jų apibrėžimai apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje ir suderinti po svarstymo. Sąvokos bus teikiamos aprobuoti artimiausiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai įvertinti dėl perteklinio reguliavimo pagal Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir administracinės naštos pagrįstumo įvertinimo rekomendacijas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Vidaus reikalų ir užsienio ministrai ir kiti subjektai iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami šie teisės aktai:
išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašas, patvirtintas Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“; 4.
Trečiųjų šalių piliečių, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, ir vaikų, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-10 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, ir vaikų, kuriems išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Leidimas laikinai gyventi“, „šeimos narys“,
„užsienietis“, „tyrėjas“ „studijuoti“, „stažuoti“, „moksliniai tyrimai ir
eksperimentinė plėtra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 2016/801 nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2018 m. gegužės 23 d., siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2018 m. gegužės 23 d. [1]Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šioje sąvokoje įvardijamas „užsienietis“ yra susijęs ( koks yra jo ryšys) su šioje sąvokoje nurodomu „juridiniu asmeniu arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialu ar atstovybe“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu leidimas laikinai gyventi“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. 3. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5²– 5⁴ dalių nuostatų nėra aišku, ar užsienietis ar jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą atitinkamą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, gali atvykti ir būti be vizos atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje tik šio leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu: formuluotė „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai“ keistina į „būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“.
Atitinkamai keistina projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalis, vietoj žodžių
„būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę
studijų programą“ įrašant „būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“, o vietoj žodžių „kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą“ -
„jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę
studijų programą“. 5. Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų - užsienietis yra mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49²straipsnyje nurodytu pagrindu. Aptariamoje nuostatoje pateikiama nuoroda į 49²straipsnį keistina nuoroda į 49²straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra aptariamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas ar tyrėjas.
Be to visoje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatoje (tiek nurodant į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir į 49² straipsnio 1 dalį) žodį „pagrindu“ reikėtų pakeisti žodžiu „atveju“, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra nurodyti galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio
kitos atitinkamų leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. 6. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49⁴ straipsnyje siūloma reglamentuoti leidimo laikinai gyventi keitimą tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas. Pažymėtina, kad tiek iš paties aptariamo straipsnio, tiek ir iš keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas užsieniečiui, kuris iki tol buvo gavęs leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais ir atvejais – pagal įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 49²straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pagal aptariamą straipsnį leidimas laikinai gyventi yra tik keičiamas, o ne išduodamas. 7.
straipsnio 4 punkte yra nurodoma „<...> 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 ar 15 punktu ar šio Įstatymo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme žodžių „šio Įstatymo“ nėra, todėl šis pakeitimas turėtų atsispindėti projekto lyginamajame variante. 8. Nėra aišku, kokios ir kam atsakingos institucijos turimos minty projekto 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „ir atsakingos valstybės“ įrašytini žodžiai „ar jo įgaliotos“. . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamento išvados 1 pastaboje. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įstatymuose sąvokos yra apibrėžiamos tam, kad būtų paaiškintas jų turinys bei tam, kad vartojant šias sąvokas kitose įstatymo nuostatose, jų turinys būtų suprantamas vienodai. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatyme apibrėžtos sąvokos turinys yra paaiškinamas kitose įstatymo nuostatose, vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo. 2. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte siūloma nustatyti naują atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindą – „užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų“, o projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte – pareigą švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui pranešti apie tai vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės
grindžiamas 2016 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (toliau – Direktyva) 21 straipsnio f punktu, pagal kurį „Valstybės narės panaikina arba, kai taikoma, atsisako pratęsti leidimą, kai <...> studento atitinkamų studijų pažanga yra nepakankama pagal nacionalinę teisę ar administracinę praktiką“. Vertinant tokį projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvoka „nepakankama studento studijų pažanga“ ar nepakankamos studento studijų pažangos kriterijai nėra apibrėžta (apibrėžti) jokiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ar studijų įstatyme ar kituose įstatymuose, ar kituose teisės aktuose, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas grindžiamas būtent šia Direktyvos nuostata, manytina, kad aptariamąja projekto nuostata iš esmės ir siūloma apibrėžti nepakankamos studento studijų pažangos kriterijus: 1) kai studentas turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas; 2) kai studentas per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų. Viena vertus, kelia abejonių, ar privalomas akademinių užsiėmimų lankymas galėtų būti kriterijumi, apsprendžiančiu nepakankamą studento studijų pažangą. Kita vertus, kelia abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas apskritai atitinka aukštųjų mokyklų autonomijos pagrindu jų vidiniuose dokumentuose nustatytus nepakankamos studento studijų pažangos kriterijus. Pažymėtina, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, susiklostytų tokia teisinė situacija, kai leidimas gyventi studentui būtų panaikinamas, nors pati aukštoji mokykla nelaikytų tokio studento nepažangiu, t.y. tokiu, kuris turėtų būti pašalintas iš aukštosios mokyklos. Manome, kad aptariamų projekto nuostatų reikėtų atsisakyti.
į projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatą, atitinkamai reikėtų keisti ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas <...>, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo <...>“. 4. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 43 straipsnio 6¹ dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad joje pateikiamos nuorodos į įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų bei 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose yra reglamentuojami reikalavimai, taikomi ne užsieniečiui - atvykstančiam šeimos nariui, o Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi, pas kurį jie atvyksta. 5. Pagal projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį „Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose nuostatose yra nustatoma tiek taisyklė, tiek ir jos išimtis, nėra aišku, kuri iš šių nuostatų būtų netaikoma užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje. 6. Atsižvelgiant į tai, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, projekto 20 straipsnio 2 dalyje po žodžių „vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotos“ brauktinas perteklinis žodis „valstybės“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas: Evaldas Sinkevičius, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Danutė Petrauskienė, LR Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyr. specialistė, Nerijus Andrusevičius, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Arnoldas Pikžirnis, Ministro pirmininko patarėjas, Donatas Matuiza, Ministro pirmininko patarėjas, Arnoldas Solovjovas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Akademinio proceso reikalų koordinatorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kurioje yra apibrėžiama „fiktyvios įmonės“ sąvoka, nėra aišku, kaip šioje sąvokoje įvardijamas „užsienietis“ yra susijęs (koks yra jo ryšys) su šioje sąvokoje nurodomu „juridiniu asmeniu arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialu ar atstovybe“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu leidimas laikinai gyventi“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 (5²– 5⁴) Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5²– 5⁴ dalių nuostatų nėra aišku, ar užsienietis ar jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą atitinkamą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, gali atvykti ir būti be vizos atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje tik šio leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1136
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu: formuluotė „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai“ keistina į „būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Atitinkamai keistina projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalis, vietoj žodžių „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą“ įrašant „būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“, o vietoj žodžių „kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą“ -
„jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos
lygiavertę studijų programą“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
40
Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų - užsienietis yra mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49²straipsnyje nurodytu pagrindu.
Aptariamoje nuostatoje pateikiama nuoroda į 49²straipsnį keistina nuoroda į 49²straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra aptariamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas ar tyrėjas. Be to, visoje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatoje (tiek nurodant į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir į 49² straipsnio 1 dalį) žodį „pagrindu“ reikėtų pakeisti žodžiu „atveju“, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra nurodyti galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje, o šią dalį detalizuojančioje projektu keičiamo įstatymo 49²straipsnio 1 dalyje (kaip ir kituose įstatymo 40 straipsnio 1 dalį detalizuojančiuose 41
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-2013 49⁴ Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 49⁴ straipsnyje siūloma reglamentuoti leidimo laikinai gyventi keitimą tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas. Pažymėtina, kad tiek iš paties aptariamo straipsnio, tiek ir iš keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas užsieniečiui, kuris iki tol buvo gavęs leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais ir atvejais – pagal įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 49²straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pagal aptariamą straipsnį leidimas laikinai gyventi yra tik keičiamas, o ne išduodamas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-2016
4 Projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 punkte yra nurodoma
„<...> 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹,
13, 14 ar 15 punktu ar šio Įstatymo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme žodžių „šio Įstatymo“ nėra, todėl šis pakeitimas turėtų atsispindėti projekto lyginamajame variante. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-2020
kokios ir kam atsakingos institucijos turimos minty projekto 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „ir atsakingos valstybės“ įrašytini žodžiai „ar jo įgaliotos“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas 6.1. Sprendimas: iš esmės pritariama iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. IX-2206 ir siūloma pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2.
6.2. Pasiūlymai:
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkeliama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu keičiama užsieniečių atvykimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka, darytina išvada, kad Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę gali turėti įtakos migracijos procesams Lietuvos Respublikoje bei netiesiogiai prisidėti prie nacionalinio saugumo situacijos šalyje. Pasiūlymas:
Komitetas siūlo LR Vidaus reikalų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu teikti taip pat įstatymų pataisas dėl migracijos valdymo sistemos reformos, kuria būtų stiprinamas migracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas, užtikrinta
„pilkosios“ migracijos prevencija bei efektyvi migracijos procesų kontrolė. Pritarti
susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
Švietimo ir mokslo komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto nariai M. Adomėnas, E. Pupinis, A. Papirtienė, A. Gumuliauskas, L. Staniuvienė, J. Narkevič, D. Kepenis, G. Steponavičius, A. Gelūnas, D. Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, patarėjos R. Norkienė, A. Kairienė, J. Paukštė, padėjėjos J. Antanavičienė, L. Giriūnienė. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, vidaus reikalų viceministras G. Surplys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyr. specialistė D. Petrauskienė, Migracijos departamento prie VRM vyr.patarėjas J. Vidickas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos tarptautinių ryšių darbo grupės narė I. Kazlauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, kurioje yra apibrėžiama „fiktyvios įmonės“ sąvoka, nėra aišku, kaip šioje sąvokoje įvardijamas „užsienietis“ yra susijęs ( koks yra jo ryšys) su šioje sąvokoje nurodomu „juridiniu asmeniu arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialu ar atstovybe“. Nepritarti
Teisės departamentas 2018-03-202 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu leidimas laikinai gyventi“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
3Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5²– 5⁴ dalių nuostatų nėra aišku, ar užsienietis ar jo šeimos
nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą atitinkamą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, gali atvykti ir būti be vizos atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje tik šio leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu. Nepritarti Remiantis sisteminiu įstatymo aiškinimu ir nusistovėjusia praktika nekyla abejonių, kad asmenys, nurodyti įstatymo projekto 11 straipsnyje, gali atvykti ir būti atitinkamą laikotarpį LR be vizos tik leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos, išduotų kitose ES valstybėse narėse, galiojimo laikotarpiu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-20 7, 11 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu: formuluotė „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai“ keistina į
„būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų
programą“. Atitinkamai keistina projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalis, vietoj žodžių „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą“ įrašant „būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“, o vietoj žodžių „kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą“ - „jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Pritarti
Teisės departamentas 2018-03-208 5.
Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų - užsienietis yra mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49²straipsnyje nurodytu pagrindu. Aptariamoje nuostatoje pateikiama nuoroda į 49²straipsnį keistina nuoroda į 49²straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra aptariamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas ar tyrėjas. Be to visoje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatoje (tiek nurodant į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir į 49² straipsnio 1 dalį) žodį „pagrindu“ reikėtų pakeisti žodžiu „atveju“, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra nurodyti galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje, o šią dalį detalizuojančioje projektu keičiamo įstatymo 49²straipsnio 1 dalyje (kaip ir kituose įstatymo 40 straipsnio 1 dalį detalizuojančiuose 41 - 49³ straipsniuose) yra nurodomi atitinkamo pagrindo atvejai ir kitos atitinkamų leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Pritarti
straipsnyje siūloma reglamentuoti leidimo laikinai gyventi keitimą tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas. Pažymėtina, kad tiek iš paties aptariamo straipsnio, tiek ir iš keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas užsieniečiui, kuris iki tol buvo gavęs leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais ir atvejais – pagal įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 49²straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pagal aptariamą straipsnį leidimas laikinai gyventi yra tik keičiamas, o ne išduodamas. Pritarti
2
straipsnio 4 punkte yra nurodoma „<...> 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 ar 15 punktu ar šio Įstatymo< ...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme žodžių „šio
lyginamajame variante. Pritarti
2
minty projekto 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „ir atsakingos valstybės“ įrašytini žodžiai „ar jo įgaliotos“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė 2018-03-2711 Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) reaguodama į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užregistruotą LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. XIIIP-1754 ir atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 46 punkto 4 dalyje yra numatyta galimybė užsienio studentams dirbti tik iki 20 valandų per savaitę, teikia siūlymus šio įstatymo projekto tobulinimui. Dalyje Europos sąjungos valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Ispanija) yra įgyvendinama praktika studijų metu užsienio studentams, studijuojantiems aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, sudaryti galimybę dirbti iki 20 valandų per savaitę, tačiau vasaros atostogų metu šio apribojimo netaikyti ir sudaryti galimybę studentams įsidarbinti pilnu etatu. Taip pat, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vokietijoje, yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio šalių studentams, jei studento darbovietė yra tiesiogiai orientuota į jo studijų programos praktikoje numatytus siekinius, pavyzdžiui, darbas mokslinėje laboratorijoje universiteto institute arba įmonėje, kuri yra išsidėsčiusi universitetiniame miestelyje. Be to, 2016-09-01 įsigaliojusioje LR Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje yra numatyta galimybė vykdyti industrinės doktorantūros studijas bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama industrinės doktorantūros studijų koncepcija yra tiesiogiai orientuota į darbo rinką ir praktiką įmonėse, todėl šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata gali sudaryti apribojimus sėkmingam industrinės doktorantūros įgyvendinimui.
Atkreipdami dėmesį į tai, kad studentai Lietuvoje dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, o valstybės teikiamos socialinės paramos dažnai nepakanka, be to, užsienio šalių studentai susiduria su įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis bei remdamiesi gerąja užsienio valstybių patirtimi siūlome užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais ir pakeisti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 4 dalį bei išdėstyti ją taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip
vasaros atostogų laikotarpį.“ Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 46 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“
(2018-03-30) Atsakydami į Jūsų 2018 m. kovo 29 d. užklausą Nr.
S-2018-2428, teikiame nuomonę ir pasiūlymus dėl problemų, su kuriomis susiduria Klaipėdos universitete (toliau – Universitetas) studijuojantys ar mokslinius tyrimus atliekantys užsienio valstybių piliečiai:
šalių piliečiai, teikdami dokumentus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje, privalo pateikti ir neteistumo pažymą (-as) iš užsienio valstybių, kuriose gyveno pastaruosius 2 metus. Tais atvejais, kai trečiosios šalies pilietis atvyksta ne iš kilmės šalies, iš jo reikalaujama pateikti neteistumo pažymas iš visų šalių, kuriose asmuo gyveno paskutinius 2 metus daugiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Tokiais atvejais tos šalies užsienio reikalų ministerija, ambasada ir/ar konsulatas neišduoda neteistumo pažymų ne savo šalies piliečiams ir toks asmuo neturi galimybės pateikti nurodomas pažymas. Pažymėtina, kad tokių atvejų vis daugėja. 2. Tais atvejais, kai asmuo prašo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje 2 metų laikotarpiui ar jį pakeisti, jis privalo pateikti ir pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį – 4800 EUR. Daugelis trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių studijoms į Universitetą, neturi galimybės per trumpą laiką sukaupti nurodytų lėšų dydžio, todėl yra priversti prašyti išduoti laikiną leidimą gyventi vieneriems metams. Siūlytume asmenims, atvykusiems studijuoti į Lietuvos Respubliką ir prašantiems išduoti arba pakeisti laikiną leidimą gyventi 2 metų laikotarpiui, mažinti reikalaujamą pragyvenimo lėšų dydį. Atsižvelgti
užsieniečiui pateikti užsienio valstybės teistumo pažymą yra susijęs su valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos užtikrinimu. Šiuo metu nėra kitokių būdų gauti atitinkamus duomenis, Jeigu pateikiama pažyma, kad asmuo buvo teistas, ji teikiama Policijos departamentui, kad būtų įvertinta, ar toks užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
LR ambasados tokias pažymas išduoda ir užsienio piliečiams, todėl negalima teigti, kad jos yra neišduodamos visais atvejais. Vidaus reikalų ministro įsakyme, nustatančiame leidimų laikinai gyventi LR išdavimo tvarką, galėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai užsienietis negali pateikti atitinkamos pažymos. 2. Pragyvenimo lėšų dydis yra nustatytas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Šiuo metu užsieniečiui jis yra 1 MMA vienam mėnesiui, o užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, keltis kvalifikaciją ar dalyvauti profesiniuose mokymuose – 0.5 MMA. Nei Įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad užsienietis turi pateikti 0,5 MMA vienam mėnesiui pragyvenimo lėšų dydį visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Todėl siūlytina Migracijos departamentui iš užsieniečių prašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi LR ne mažiau nei 12 mėn., nepriklausomai nuo to, ar prašoma išduoti leidimą gyventi vieniems ar dvejiems metams. 3. Vytauto Didžiojo universitetas (2018-04-04) Atsakydami į Jūsų 2018 m kovo 29 dienos raštą „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“ bei susipažinus su pateiktu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu XIIIP-1754, Vytauto Didžiojo universiteto vardu teikiame šias pastabas įstatymo projektui:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo projektui (toliau – įstatymo projektas), kuris parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu;
įstatymo projekto 1 straipsnį „2 straipsnio pakeitimas“ papildyti „stažuotės“ sąvokos, nurodant veiklos pobūdį, vietą ir pan., arba „stažuotojo“ termino išaiškinimu, pagal tai, kaip jis yra pateiktas ES direktyvos 2016/801
mokslo laipsnį arba studijuoja pagal studijų programą trečiojoje šalyje, po kurios suteikiamas aukštojo mokslo laipsnis, ir kuris priimtas į valstybės narės teritoriją stažavimosi programai, kad gautų žinių, įgytų praktikos ir patirties profesinėje aplinkoje“);
dėmesį, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pateiktas siūlymas atsižvelgti į ES direktyvoje 2016/801 siūlomą įtvirtinti galimybę užsieniečiams, pabaigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje 9 mėnesių laikotarpiui tam, kad jie galėtų ieškotis darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Tačiau įstatymo projekto 11 straipsnyje „46 straipsnio pakeitimas“ šie pakeitimai yra neįtraukti ir palikta ankstesnė įstatymo formuluotė – „5.
Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.“ Siūlome papildyti šį punktą numatant galimybę laikiną leidimą pratęsti 9 mėnesių laikotarpiui, kad užsienietis galėtų ieškotis darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, pateikęs mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją (tokia nuostata numatyta tyrėjams įstatymo projekto 13 straipsnyje
„Įstatymo papildymas 49⁴ straipsniu“). Taip pat Komiteto sudarytai darbo grupei norime
papildomai pateikti svarstyti šiuos probleminius klausimus, susijusius su užsieniečių studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose:
suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. 2.
peržiūrėti ir supaprastinti nacionalinės D vizos išdavimą trečiųjų šalių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dalinėms studijoms ar praktikai pagal Europos Sąjungos („Erasmus+”) ar kitas tarpvalstybines akademinių mainų programas iš tų šalių, kuriose nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės, pavyzdžiui, numatant galimybę į šalį atvykti su Šengeno viza ir per tam tikrą įstatymu numatytą laikotarpį legalizuoti savo atvykimą studijų tikslais jau esant Lietuvoje. 3. Būtina supaprastinti migracijos dokumentų (pavyzdžiui, laikino leidimo išdavimo atveju) tvarkymą, dokumentų administravime taikyti dvikalbystę. Šiuo metu ne ES užsienio šalių studentai, gyvendami aukštosios mokyklos bendrabučiuose, ir norėdami deklaruoti gyvenamąją vietą, migracijos tarnyboms turi pristatyti didelį skaičių tokių dokumentų, kaip užpildyta lietuviška deklaracija, juridinių asmenų registro išrašas apie aukštosios mokyklos disponuojamą turtą (bendrabutį), juridinių asmenų registro išrašas apie rektoriaus išrinkimą į pareigas (dėl teisės pasirašyti dokumentus), rektoriaus įsakymo dėl teisės pasirašyti dokumentus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu, suteikimo kopija. Manome, kad supaprastinus tvarką, kuomet juridinių asmenų registro išrašus atitinkamos migracijos struktūros matytų per duomenų bazes arba joms dokumentus būtų galima perduoti instituciniu lygmeniu ir atnaujinti tik tuomet, kai pasikeičia šie įrašai ar rektoriaus įsakymas – leistų sumažinti šiuo metu esančią perdėtą biurokratiją, o deklaracijos pertvarkymas į dvikalbę (lietuvišką/anglišką) – leistų dokumentą užpildyti patiems studentams, taip mažiau apkraunant aukštosios mokyklos administraciją, supaprastintų procedūras. 4. Būtina peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių studentų, ypač ne ES/EEE šalių piliečių, įsidarbinimo galimybes.
Nors pagal galiojantį įstatymą studentai užsieniečiai, studijuojantys nuolatinėse studijose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi teisę dirbti 20 val. per savaitę, tačiau patys įdarbinimo procesai yra sudėtingi dėl įvairaus lygio tiek pačių darbdavių, tiek ir valstybinių institucijų įstatymų interpretacijų. Rekomenduotumėme suvienodinti įsidarbinimo galimybes iš užsienio atvykusiems studentams Lietuvoje, taikant tokias pat įsidarbinimo sąlygas, kaip ir studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, t.y. darbo santykius reguliuotų ne studentų tautybė ar pilietybė, o studento statusas. Manome, kad tokia tvarka ne tik įneštų daugiau skaidrumo, bet ir suteiktų didesnes galimybes užsienio studentams po studijų pasilikti dirbti Lietuvoje, taip pat stiprintų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su darbdaviais ir įmonėmis organizuojant studijų praktikų bei stažuočių vietas užsieniečiams. Atsižvelgti
apibrėžta direktyvoje. Įstatymo 46 str. siūloma išdėstyti stažuotojui keliamas sąlygas, kurios atitinka direktyvoje nustatytą apibrėžimą. 3. Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo
arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. 1.
1Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ”
išdavimo procedūros yra glaudžiai susijusios su Šengeno vizų išdavimo procedūromis, kurios yra reglamentuotos ES. Norint gauti nacionalinę D vizą, visuomet reikia pateikti biometrinius duomenis, t.y. veido atvaizdą ir pirštų antspaudus. Išimtys yra taikomas tik vaikams iki 12 m., neįgaliesiems, valstybių vadovams, atvykstantiems su valstybiniu vizitu. Asmenys į šalį gali atvykti su Šengeno viza ir vėliau prašyti leidimo laikinai gyventi LR. 3. Šiuo metu nėra reikalaujama pateikti dokumentų, patvirtinančių Nekilnojamo turto registre esančius duomenis (nuosavybės teisę), kadangi jie yra patikrinami pačiame registre. Prašymų dėl leidimo gyventi formos yra lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat lietuvių ir rusų kalbomis. Vidaus reikalų ministrui siūlytina peržiūrėti įsakymą dėl leidimų laikinai gyventi LR išdavimo tvarkos ir supaprastinti procedūras. 4. Siūloma pritarti VU SA pasiūlymui. 4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2018-04-04 Atsakydami į Jūsų 2018 m kovo 29 dienos raštą „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties” bei susipažinus su pateiktu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu XIIIP-1754, LSMU vardu teikiame žemiau išdėstytas pastabas įstatymo projektui:
pritariame LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui, kuris parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu. Ypač yra laukiamos nuostatos, išplečiančios ir lengvinančios leidimų gyventi suteikimą tyrėjams ir stažuotojams, taip pat ir jų šeimos nariams, bei absolventams ilginančios darbo paieškai Lietuvoje skirtą laikotarpį. 2. Manome, 36 straipsnyje numatytas studento perėjimas iš vienos studijų programos į kitą tuo pačiu keičiant studijų instituciją, galėtų būti sprendžiamas paprasčiau ir abiem mokslo ir studijų institucijoms pakaktų pateikti atitinkamo turinio oficialius raštus Vidaus reikalų ministro įgaliotajai institucijai, patį studentą nuo prievolės joje apsilankyti. Tuo tikslu pakaktų atitinkamai papildyti straipsnio 3 dalies 3 punktą. 3. Siūlome leidimo laikinai gyventi prašančius studijų institucijų studentus atleisti nuo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatytos prievolės deklaruoti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimui reikalingų lėšų kiekį arba bent apriboti reikalaujamą lėšų dydį. Pavyzdžiui, 27 straipsnyje numatant išlygą, kad „švietimo įstaigose besimokantiems asmenims taikomas lėšų dydis, sudarantis 25% nustatytojo“. Motyvuojame tuo, kad studentų atveju ši nuostata efektyviai neveikia ir/arba negali veikti dėl keleto priežasčių. Pirma – į Lietuvą atvykstančių studentų studijas (tiek studijų įmoką, tiek ir pragyvenimo kaštus) visada finansuoja jo šeima, artimieji privatūs arba valstybiniai fondai ir pan.
Lėšas pragyvenimui studentai gauna tolygiai jiems pervedant mažesnes sumas ir atskirais atvejais taip lėšas valdyti nori pačių studentų šeimos, apdrausdamos savo vaikus nuo kartais nepamatuotų veiksmų. Antra – atsiradus galimybei leidimo laikinai gyventi prašyti dviejų metų laikotarpiui, suma yra automatiškai padvigubinama ir tampa nepagrįstai didelė. Trečia – tai verčia studentus ieškoti būdų apeiti nustatytą tvarką trumpam skolinantis lėšas iš artimųjų ar kitų asmenų, o gavus leidimą laikinai gyventi iš karto grąžinant jas skolintojui. Nuostata studentams ne tik dirbtinai apsunkina leidimo laikinai gyventi gavimą, bet ir sudaro neigiamą Lietuvos įvaizdį jų šeimos narių akyse. 4. Siūlome suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą universitetų organizuojamoms trumpalaikėms parengiamosioms studijoms (kursams), skirtoms pasiruošti stojamajam egzaminui, kai priėmimas į studijas vyksta privaloma tvarka tikrinant stojančiojo žinias. Tai leistų užtikrinti geresnę ketinančių studijuoti parengtį bei prisidėtų prie aukštojo mokslo atvirumo didinimo. 5. Studentams, atvykstantiems su Šengeno vizomis iš šalių, kuriose nėra LR diplomatinės atstovybės, sudaryti sąlygas būnant Lietuvoje kreiptis ir gauti nacionalinę vizą. Dėl objektyvių priežasčių Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklo plėtra ir prioritetai ne visada sutampa su Lietuvos aukštojo mokslo eksporto potencialiomis rinkomis (pvz. Persų įlankos šalys), ir ši aplinkybė nemaža dalimi nulemia jog tų šalių piliečiai pasirenka studijas ne Lietuvoje, o kitose Vidurio Europos šalyse. 6.
dėmesį, jog siūlymas 53 straipsnio 9 dalyje atsisakyti taikyti pusės laiko pragyvento Lietuvoje įskaitymo išlygą čia studijas baigusiems ir aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusiems užsieniečiams, atvers kelią prašyti leidimo nuolat gyventi visiems vientisąsias studijas baigusiems užsieniečiams, o taip pat ir kitų pakopų absolventams, kurių studijų laikotarpis pvz. dėl nepažangumo kartojant studijų metus taps ilgesnis nei numatytas studijų programoje ir pasieks 5 metus ar daugiau. Atsižvelgti
straipsnio 1 dalies naujai siūlomas 5 p. būtų reglamentuojami atvejai, kuomet mokslo ir studijų įstaiga yra likviduojama (yra nuorodos į kitus įstatymo straipsnius). Kyla grėsmė, kad likviduojama įstaiga gali laiku nepateikti reikalingų duomenų VRM įgaliotai institucijai, neinformuoti užsieniečio apie pasikeitusias aplinkybes. Todėl tą turėtų padaryti ir savo teisiniu statusu pasirūpinti pats užsienietis. 3. Pragyvenimo lėšų dydis yra nustatytas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Šiuo metu užsieniečiui jis yra 1 MMA vienam mėnesiui, o užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, keltis kvalifikaciją ar dalyvauti profesiniuose mokymuose – 0.5 MMA. Nei Įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad užsienietis turi pateikti 0,5 MMA vienam mėnesiui pragyvenimo lėšų dydį visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Todėl siūlytina Migracijos departamentui iš užsieniečių prašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi LR ne mažiau nei 12 mėn., nepriklausomai nuo to, ar prašoma išduoti leidimą gyventi vieniems ar dvejiems metams. 4. Trumpalaikėms studijoms (kursams), skirtoms pasiruošti egzaminams, pakaktų turėti trumpalaikę vizą. 5.
užsieniečio, kuris į LR atvyko naudodamasis beviziu režimu ar su Šengeno viza, prašymas išduoti nacionalinę vizą ir kiti reikiami dokumentai yra priimami vizų tarnybose, t.y. nėra atsisakoma iš užsieniečio priimti prašymo dėl vizos tuo pagrindu, kad užsienietis į LR atvyko su Šengeno viza. 5. Kauno technologijos universitetas (2018-04-12) Atsakydami Jums į 2018-03-29 d. raštą Nr. S-2018-2428 „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“, pritariame dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų ir papildymų. Yra būtina gerinti užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą studijuoti ar atlikti mokslinius tikslus atvykimo, buvimo ir pasilikimo po studijų baigimo sąlygas. Pagal 13 straipsnyje numatytą Įstatymo papildymą 49 straipsniu, siūlome 49 straipsnio 2 punkte numatytą leidimą laikinai gyventi užsieniečiui keisti į 12 mėnesių laikotarpį, vietoje dabar numatyto papildomo laikotarpio pratęsimo iki 9 mėnesių. Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti mūsų šalyje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Numatytas pakeitimas sudarytų baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių, sudarant analogiškas galimybes kaip ir Lietuvos piliečiams; pirmosios ir antrosios pakopos absolventams būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti Erasmus+ absolvento praktikos galimybėmis įgyti darbinės patirties kitose Europos Sąjungos valstybėse; užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius.
Sudarius palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams pasilikti ilgiau mūsų šalyje, Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai galėtų sėkmingiau įsilieti į Lietuvos darbo rinką arba turėtų daugiau laiko surasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją. 15 straipsnyje numatytas Įstatymo 53 straipsnio pakeitimas, kad užsienio piliečiams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, į pragyventą mūsų valstybėje laikotarpį būtų įskaičiuojamas visas laikas, pragyventas Lietuvos Respublikoje, yra svarbus, kadangi bakalauro ir magistro studijas baigusieji užsienio piliečiai dažnai įsikuria Lietuvoje ir siekia nuolatinių leidimų gyventi. Šis pakeitimas sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms sėkmingiau reklamuoti pakopinių studijų galimybes užsienio rinkose bei didintų mūsų valstybės patrauklumą užsienio rinkose. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomas iššūkis, su kuriuo susiduria mūsų studentai ir absolventai yra gyvenamosios vietos, kurią butų savininkai leistų užsieniečiams deklaruoti, trūkumas. Tai apsunkina užsienio pilietybę turintiems absolventams po studijų baigimo pasilikti Lietuvos Respublikoje, kai jie turi išsikraustyti iš bendrabučio. Pritarti Argumentai:
Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje.
Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai
gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.֧“
(2018-04-12) Atsakydamas į Komiteto 2018-03-29 raštą Nr. S-2018-2428 „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“, ir susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu, Vilniaus universitetas pritaria jame išvardintiems siūlymams. Remdamasis savo patirtimi, Vilniaus universitetas norėtų atkreipti dėmesį ir į šias problemas, kurių sprendimas galėtų rasti atspindį tobulinamame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:
piliečiams turintiems studento statusą ir atvykstantiems į LR studijų ar mokymosi tikslais, atsivežti šeimos narius. Kadangi susiduriame su studentais, norinčiais atvykti kartu su sutuoktiniu ir (ar) vaikais, siūlome papildyti 40 straipsnio 6 dalį, suteikiant galimybę, priimto į studijų programą užsienio studento, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi studijų pagrindu, šeimos nariams kreiptis kartu ir gauti leidimą laikinai gyventi tam pačiam laikotarpiui kaip ir studentui. 2. Dalis užsienio piliečių studijuoja universitete pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį.
Įstatymo 46 straipsnyje tokie studentai nėra apibrėžti, todėl užsienietis negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo, kuris dažnai reikalingas, norint toliau tęsti studijas. Prašome apsvarstyti galimybę suteikti laikiną leidimą gyventi asmenims studijuojantiems laisvojo klausytojo statusu. 3. Dažnai pasitaikanti problema, kai užsienio pilietis gauna nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi LR vienos institucijos prašymo pagrindu, tačiau studijų metu keičia aukštojo mokslo instituciją. Tuo atveju jo turima galiojanti viza (leidimas laikinai gyventi) panaikinama ir užsienietis turi kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Tai reikalauja papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Siūlome apsvarstyti galimybę palikti galioti užsieniečio turimą leidimą, kai jis per nustatytą laikotarpį pateikia studijas patvirtinančius dokumentus kitoje institucijoje. 4. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES piliečių pagal mainų programas atvyksta studijuoti mažiausiai vienam semestrui (5 mėnesiams), siūlytume apsvarstyti galimybę tokiems ES studentams leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir iki 5 mėnesių gyventi be teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančios pažymos. Pritarti
1Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauja 9 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose
įvardytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netaikomi reikalavimai, numatyti šio straipsnio 6 dalyje.“
2.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ”
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo ministerija (2018-04-10) Švietimo ir mokslo ministerija gavo ir pagal kompetenciją išnagrinėjo Vilniaus universiteto studentų sąjungos 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto“. Įvertinę rašte pateiktus siūlymus Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo
projektui Nr. XIIIP-1754, informuojame, kad jiems pritariame. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)91 Argumentai: Siekiant sudaryti patrauklias sąlygas užsienio piliečiams studijuoti Lietuvoje, būtina sudaryti galimybes užsieniečiui atvykti kartu su šeimos nariais. Šiuo metu tokia galimybė yra numatyta tik tiems užsieniečiams, kurie ketina dirbti kaip dėstytojai ar atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kuris yra atvykęs studijuoti pagal Įstatymo 46 straipsnio
nuostatas ar stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. Pritarti iš dalies Pagal siūlomą formuluotę, šeimos nariai turėtų teisę atvykti pas užsieniečius, kurie atvyksta tiek studijuoti, tiek mokytis profesinėse mokyklose ar bendrojo ugdymo mokyklose. Pagrindinis pasiūlymo tikslas yra užtikrinti studentų šeimos narių (sutuoktinių ir vaikų) teisę, todėl siūloma formuluotę tikslinti. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauja 9 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose
įvardytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netaikomi reikalavimai, numatyti šio straipsnio 6 dalyje.“
E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai: Tikslinga suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta.
Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra galimybės ir užsienio piliečiams, kurie studijuoja universitetuose pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį (neribojant darbo krūvio (suteikiamų kreditų) apimties). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ”
E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai: Norint sudaryti užsienio piliečiams patrauklias sąlygas atvykti studijuoti į Lietuvą, būtina mažinti biurokratines procedūras. Užsieniečiui studijų laikotarpiu šiuo metu tenka pora kartų kreiptis į atsakingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo, jis turi pateikti daug dokumentų. Asmeniui būtų daug paprasčiau, jei studijų laikotarpiu užtektų vieną kartą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 4 metams. <...>”
E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai: Užsienio šalių studentams yra taikomas apribojimas dirbti studijų metu.
Atsižvelgiant į tai, kad neretai studentai susiduria su finansiniais sunkumais, įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis, taip pat į tai, kad daugelyje ES valstybių narių, JAV, Kanadoje ir kt. yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio valstybių studentams, tikslinga užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip
vasaros atostogų laikotarpį.“
E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo
arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Pritarti
E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)13 Argumentai: Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai
gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.֧“
E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)16 N Argumentai: LR Seimas 2018 m. kovo 22 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1059, kuriuo nustatyta galimybė skirti paramą nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, įstojusiems studijuoti į aukštąsias mokykla ne Lietuvos Respublikoje. Nustačius tokią galimybę būtina užtikrinti, kad užsienietis, studijuodamas ne LR, neprarastų teisės gyventi Lietuvoje. Todėl būtina papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnį, kuris reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pasiūlymas: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės.
Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės, o studijų atveju – visam studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu
Argumentai: Būtina patikslinti, kad leidimas nuolat gyventi LR yra nenaikinamas tik tais studijų atvejais, kuomet užsienietis gauna paramą iš LR studijoms užsienyje pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės. Ši nuostata studijų laikotarpiu netaikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;“. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui Nr.
XIIIP-1754 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2. Atsižvelgiant į tai, kad labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas užsienio studentams atvykti studijuoti į Lietuvos Respubliką ir joje likti po studijų, taip pat siekiant pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykti dirbti į
departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš užsieniečių, besikreipiančių dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, prašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienus metus nepriklausomai nuo to, ar prašoma išduoti leidimą gyventi vieniems ar dvejiems metams;
peržiūrėti 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir supaprastinti dokumentų pateikimo ir svarstymo procedūras užsieniečiams, prašantiems leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų ar darbo kaip tyrėjai pagrindu. 6.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2018-04-18)9 N Argumentai: Siekiant sudaryti patrauklias sąlygas užsienio piliečiams studijuoti Lietuvoje, būtina sudaryti galimybes užsieniečiui atvykti kartu su sutuoktiniu ir vaikais. Šiuo metu galimybė kartu atvykti šeimos nariams yra numatyta tik tiems užsieniečiams, kurie ketina dirbti kaip dėstytojai ar atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai.
Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauja 9 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose
įvardytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netaikomi reikalavimai, numatyti šio straipsnio 6 dalyje.“
mokslo komitetas (2018-04-18)11 Argumentai: Tikslinga suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra galimybės ir užsienio piliečiams, kurie studijuoja universitetuose pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį (neribojant darbo krūvio (suteikiamų kreditų) apimties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ” Pritarti 3.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2018-04-18)11 Argumentai: Norint sudaryti užsienio piliečiams patrauklias sąlygas atvykti studijuoti į Lietuvą, būtina mažinti biurokratines procedūras. Užsieniečiui studijų laikotarpiu šiuo metu tenka pora kartų kreiptis į atsakingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo, jis turi pateikti daug dokumentų. Asmeniui būtų daug paprasčiau, jei studijų laikotarpiu užtektų vieną kartą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 4 metams. <...>”
mokslo komitetas (2018-04-18)11 Argumentai: Užsienio šalių studentams yra taikomas apribojimas dirbti studijų metu. Atsižvelgiant į tai, kad neretai studentai susiduria su finansiniais sunkumais, įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis, taip pat į tai, kad daugelyje ES valstybių narių, JAV, Kanadoje ir kt. yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio valstybių studentams, tikslinga užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str.
4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“
mokslo komitetas (2018-04-18)11 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo
arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Pritarti
mokslo komitetas (2018-04-18)13 Argumentai: Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai
gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.֧“
mokslo komitetas (2018-04-18)16 N Argumentai: LR Seimas 2018 m. kovo 22 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1059, kuriuo nustatyta galimybė skirti paramą nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, įstojusiems studijuoti į aukštąsias mokykla ne Lietuvos Respublikoje. Nustačius tokią galimybę būtina užtikrinti, kad užsienietis, studijuodamas ne LR, neprarastų teisės gyventi Lietuvoje. Todėl būtina papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnį, kuris reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės. Ši nuostata studijų laikotarpiu netaikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Steponavičius.
Steponavičius. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. balandžio 18 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys ir Migracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Janas Vidickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, kurioje yra apibrėžiama
„fiktyvios įmonės“ sąvoka, nėra aišku, kaip šioje sąvokoje įvardijamas
„užsienietis“ yra susijęs ( koks yra jo ryšys) su šioje sąvokoje nurodomu
„juridiniu asmeniu arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos
filialu ar atstovybe“. Nepritarti
atskleidžiamas kitose, specialiose įstatymo nuostatose. 2. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu leidimas laikinai gyventi“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
3.
3
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5²– 5⁴ dalių nuostatų nėra aišku, ar užsienietis ar jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą atitinkamą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, gali atvykti ir būti be vizos atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje tik šio leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu. Nepritarti Asmenys nurodyti įstatymo projekto 11 straipsnyje, gali atvykti ir būti atitinkamą laikotarpį Lietuvos
kitose ES valstybėse narėse galiojimo laikotarpiu. 4. 7
straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu: formuluotė „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai“ keistina į „būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Atitinkamai keistina projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalis, vietoj žodžių „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą“ įrašant „būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“, o vietoj žodžių „kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą“ - „jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Pritarti
punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų - užsienietis yra mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49²straipsnyje nurodytu pagrindu.
Aptariamoje nuostatoje pateikiama nuoroda į 49²straipsnį keistina nuoroda į 49²straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra aptariamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas ar tyrėjas. Be to visoje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatoje (tiek nurodant į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir į 49² straipsnio 1 dalį) žodį „pagrindu“ reikėtų pakeisti žodžiu „atveju“, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra nurodyti galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje, o šią dalį detalizuojančioje projektu keičiamo įstatymo 49²straipsnio 1 dalyje (kaip ir kituose įstatymo 40 straipsnio 1 dalį detalizuojančiuose 41 - 49³ straipsniuose) yra nurodomi atitinkamo pagrindo atvejai ir kitos atitinkamų leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Pritarti
siūloma reglamentuoti leidimo laikinai gyventi keitimą tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas. Pažymėtina, kad tiek iš paties aptariamo straipsnio, tiek ir iš keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas užsieniečiui, kuris iki tol buvo gavęs leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais ir atvejais – pagal įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 49²straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pagal aptariamą straipsnį leidimas laikinai gyventi yra tik keičiamas, o ne išduodamas. Pritarti
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 punkte yra nurodoma
„<...> 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹,
13, 14 ar 15 punktu ar šio Įstatymo< ...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme žodžių „šio Įstatymo“ nėra, todėl šis pakeitimas turėtų atsispindėti projekto lyginamajame variante. Pritarti
projekto 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „ir atsakingos valstybės“ įrašytini žodžiai „ar jo įgaliotos“. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)91 Argumentai: Siekiant sudaryti patrauklias sąlygas užsienio piliečiams studijuoti Lietuvoje, būtina sudaryti galimybes užsieniečiui atvykti kartu su šeimos nariais. Šiuo metu tokia galimybė yra numatyta tik tiems užsieniečiams, kurie ketina dirbti kaip dėstytojai ar atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kuris yra atvykęs studijuoti pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas ar stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. Pritarti Seimo nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai:
Tikslinga suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra galimybės ir užsienio piliečiams, kurie studijuoja universitetuose pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį (neribojant darbo krūvio (suteikiamų kreditų) apimties).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ” Nepritarti Perteklinė nuostata. Seimo nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai:
Norint sudaryti užsienio piliečiams patrauklias sąlygas atvykti studijuoti į Lietuvą, būtina mažinti biurokratines procedūras. Užsieniečiui studijų laikotarpiu šiuo metu tenka pora kartų kreiptis į atsakingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo, jis turi pateikti daug dokumentų. Asmeniui būtų daug paprasčiau, jei studijų laikotarpiu užtektų vieną kartą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 4 metams. <...>” Nepritarti Atsižvelgiant į terminus, taikomus leidimų laikinai gyventi išdavimui kitoms užsieniečių kategorijoms, Komiteto nuomone, termino ilginti nereikėtų. Leidimo laikinai gyventi keitimas sudaro galimybę geriau kontroliuoti teisėtą/neteisėtą užsieniečių buvimą Lietuvoje. Seimo nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai:
Užsienio šalių studentams yra taikomas apribojimas dirbti studijų metu.
Atsižvelgiant į tai, kad neretai studentai susiduria su finansiniais sunkumais, įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis, taip pat į tai, kad daugelyje ES valstybių narių, JAV, Kanadoje ir kt. yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio valstybių studentams, tikslinga užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir
antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“ Pritarti Seimo nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)11 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo
arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Pritarti Seimo nariai E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius (2018-04-17)13 Argumentai: Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.֧“ Pritarti
Seimas 2018 m. kovo 22 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir
nustatyta galimybė skirti paramą nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, įstojusiems studijuoti į aukštąsias mokykla ne Lietuvos Respublikoje. Nustačius tokią galimybę būtina užtikrinti, kad užsienietis, studijuodamas ne LR, neprarastų teisės gyventi Lietuvoje. Todėl būtina papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnį, kuris reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir išdėstyti jį taip: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės, o studijų atveju – visam studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu 4 metams;“. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlymą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2018-04-1816 N Argumentai: Remiantis leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindais, užsieniečiui gali būti panaikintas leidimas nuolat gyventi, jeigu užsienietis gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau negu
gyventojo statuso, numato, kad Valstybės narės gali netaikyti 12 mėn. laikotarpio tik išimtiniais atvejais, Komitetas siūlo nurodyti, kad ši nuostata studijų laikotarpiu nebūtų taikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
Ši nuostata studijų laikotarpiu netaikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės; , o studijų atveju
sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
Užsienio reikalų komitetas
2018 m. gegužės 9 d. Nr. 105-P-41
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja Saulė Mačiukaitė–Žvinienė, Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Egidijus Kinderis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-201
1.
Iš projekto
„fiktyvios įmonės“ sąvoka, nėra aišku, kaip šioje sąvokoje įvardijamas
„užsienietis“ yra susijęs (koks yra jo ryšys) su šioje sąvokoje nurodomu
„juridiniu asmeniu arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos
filialu ar atstovybe“. Nepritarti Konkretus užsieniečio sąryšis su fiktyvia įmone atskleidžiamas kitose, specialiose įstatymo nuostatose – 35 str. 1 d. 2 punkte, 45 str. 5 dalyje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-202
dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „jeigu leidimas laikinai gyventi“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
pastaba
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-203
3Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5²– 5⁴ dalių nuostatų nėra aišku, ar užsienietis ar jo šeimos
nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą atitinkamą leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, gali atvykti ir būti be vizos atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje tik šio leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo laikotarpiu. Nepritarti Remiantis sisteminiu įstatymo aiškinimu ir nusistovėjusia praktika nekyla abejonių, kad asmenys, nurodyti įstatymo projekto 11 straipsnyje, gali atvykti ir būti atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje be vizos tik leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos, išduotų kitose ES valstybėse narėse, galiojimo laikotarpiu. Analogiškai reglamentuojama ir įstatymo 11 str. 5 dalyje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas tobulintinas kalbiniu požiūriu: formuluotė „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertei studijų programai“ keistina į „būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Atitinkamai keistina projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalis, vietoj žodžių „būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą“ įrašant „būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“, o vietoj žodžių „kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą“ - „jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą“. Pritarti
pastaba
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-208
dalies 15 punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų - užsienietis yra mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49²straipsnyje nurodytu pagrindu. Aptariamoje nuostatoje pateikiama nuoroda į 49²straipsnį keistina nuoroda į 49²straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra aptariamas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas ar tyrėjas.
Be to, visoje keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatoje (tiek nurodant į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir į 49² straipsnio 1 dalį) žodį „pagrindu“ reikėtų pakeisti žodžiu „atveju“, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo pagrindai yra nurodyti galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje, o šią dalį detalizuojančioje projektu keičiamo įstatymo 49²straipsnio 1 dalyje (kaip ir kituose įstatymo 40 straipsnio 1 dalį detalizuojančiuose 41 - 49³ straipsniuose) yra nurodomi atitinkamo pagrindo atvejai ir kitos atitinkamų leidimų laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-2013 (49⁴)
straipsnyje siūloma reglamentuoti leidimo laikinai gyventi keitimą tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas. Pažymėtina, kad tiek iš paties aptariamo straipsnio, tiek ir iš keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas užsieniečiui, kuris iki tol buvo gavęs leidimą laikinai gyventi kitais pagrindais ir atvejais – pagal įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 49²straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pagal aptariamą straipsnį leidimas laikinai gyventi yra tik keičiamas, o ne išduodamas. Pritarti 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-2016
straipsnio 4 punkte yra nurodoma „<...> 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 ar 15 punktu ar šio Įstatymo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme žodžių „šio Įstatymo“ nėra, todėl šis pakeitimas turėtų atsispindėti projekto lyginamajame variante. Pritarti
pastaba
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
minty projekto 20 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte yra nurodomos „vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „ir atsakingos valstybės“ įrašytini žodžiai „ar jo įgaliotos“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė 2018-03-2711 Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) reaguodama į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užregistruotą LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. XIIIP-1754 ir atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 46 punkto 4 dalyje yra numatyta galimybė užsienio studentams dirbti tik iki 20 valandų per savaitę, teikia siūlymus šio įstatymo projekto tobulinimui.
Dalyje Europos sąjungos valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Ispanija) yra įgyvendinama praktika studijų metu užsienio studentams, studijuojantiems aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, sudaryti galimybę dirbti iki
ir sudaryti galimybę studentams įsidarbinti pilnu etatu. Taip pat, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vokietijoje, yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio šalių studentams, jei studento darbovietė yra tiesiogiai orientuota į jo studijų programos praktikoje numatytus siekinius, pavyzdžiui, darbas mokslinėje laboratorijoje universiteto institute arba įmonėje, kuri yra išsidėsčiusi universitetiniame miestelyje. Be to, 2016-09-01 įsigaliojusioje LR Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje yra numatyta galimybė vykdyti industrinės doktorantūros studijas bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama industrinės doktorantūros studijų koncepcija yra tiesiogiai orientuota į darbo rinką ir praktiką įmonėse, todėl šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata gali sudaryti apribojimus sėkmingam industrinės doktorantūros įgyvendinimui.
Atkreipdami dėmesį į tai, kad studentai Lietuvoje dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, o valstybės teikiamos socialinės paramos dažnai nepakanka, be to, užsienio šalių studentai susiduria su įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis bei remdamiesi gerąja užsienio valstybių patirtimi siūlome užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais ir pakeisti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 4 dalį bei išdėstyti ją taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“ Atsižvelgti Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. Užsienio reikalų komiteto (URK) nuomonę išvados 5 ir 6 dalyse. 2. Klaipėdos universitetas, 2018-03-30 Atsakydami į Jūsų 2018 m. kovo 29 d. užklausą Nr.
S-2018-2428, teikiame nuomonę ir pasiūlymus dėl problemų, su kuriomis susiduria Klaipėdos universitete (toliau – Universitetas) studijuojantys ar mokslinius tyrimus atliekantys užsienio valstybių piliečiai:
šalių piliečiai, teikdami dokumentus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje, privalo pateikti ir neteistumo pažymą (-as) iš užsienio valstybių, kuriose gyveno pastaruosius 2 metus. Tais atvejais, kai trečiosios šalies pilietis atvyksta ne iš kilmės šalies, iš jo reikalaujama pateikti neteistumo pažymas iš visų šalių, kuriose asmuo gyveno paskutinius 2 metus daugiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Tokiais atvejais tos šalies užsienio reikalų ministerija, ambasada ir/ar konsulatas neišduoda neteistumo pažymų ne savo šalies piliečiams ir toks asmuo neturi galimybės pateikti nurodomas pažymas. Pažymėtina, kad tokių atvejų vis daugėja. 2. Tais atvejais, kai asmuo prašo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje 2 metų laikotarpiui ar jį pakeisti, jis privalo pateikti ir pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį – 4800 EUR. Daugelis trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių studijoms į Universitetą, neturi galimybės per trumpą laiką sukaupti nurodytų lėšų dydžio, todėl yra priversti prašyti išduoti laikiną leidimą gyventi vieneriems metams. Siūlytume asmenims, atvykusiems studijuoti į Lietuvos Respubliką ir prašantiems išduoti arba pakeisti laikiną leidimą gyventi 2 metų laikotarpiui, mažinti reikalaujamą pragyvenimo lėšų dydį. Atsižvelgti Čia ir žemiau išdėstyti Lietuvos aukštųjų mokyklų atsakymai su siūlymais į 2018-03-29 Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siųstą raštą Nr. S-2018-2428. Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymai įvertinti 2018-04-18 papildomo komiteto posėdyje ir jų pagrindu pateikti Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymai ir papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimai dėl jų.
Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. URK nuomonė išvados 5 ir 6 dalyse. 3. Vytauto Didžiojo universitetas, 2018-04-04 Atsakydami į Jūsų 2018 m kovo 29 dienos raštą „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“ bei susipažinus su pateiktu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu XIIIP-1754, Vytauto Didžiojo universiteto vardu teikiame šias pastabas įstatymo projektui:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui (toliau – įstatymo projektas), kuris parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu;
įstatymo projekto 1 straipsnį „2 straipsnio pakeitimas“ papildyti „stažuotės“ sąvokos, nurodant veiklos pobūdį, vietą ir pan., arba „stažuotojo“ termino išaiškinimu, pagal tai, kaip jis yra pateiktas ES direktyvos 2016/801
mokslo laipsnį arba studijuoja pagal studijų programą trečiojoje šalyje, po kurios suteikiamas aukštojo mokslo laipsnis, ir kuris priimtas į valstybės narės teritoriją stažavimosi programai, kad gautų žinių, įgytų praktikos ir patirties profesinėje aplinkoje“); 3.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pateiktas siūlymas atsižvelgti į ES direktyvoje 2016/801 siūlomą įtvirtinti galimybę užsieniečiams, pabaigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje 9 mėnesių laikotarpiui tam, kad jie galėtų ieškotis darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Tačiau įstatymo projekto 11 straipsnyje „46 straipsnio pakeitimas“ šie pakeitimai yra neįtraukti ir palikta ankstesnė įstatymo formuluotė – „5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.“ Siūlome papildyti šį punktą numatant galimybę laikiną leidimą pratęsti 9 mėnesių laikotarpiui, kad užsienietis galėtų ieškotis darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, pateikęs mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją (tokia nuostata numatyta tyrėjams įstatymo projekto 13 straipsnyje „Įstatymo papildymas 49⁴ straipsniu“). Taip pat Komiteto sudarytai darbo grupei norime papildomai pateikti svarstyti šiuos probleminius klausimus, susijusius su užsieniečių studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose: 1.
Siūlome suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. 2. Būtina peržiūrėti ir supaprastinti nacionalinės D vizos išdavimą trečiųjų šalių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dalinėms studijoms ar praktikai pagal Europos Sąjungos („Erasmus+”) ar kitas tarpvalstybines akademinių mainų programas iš tų šalių, kuriose nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės, pavyzdžiui, numatant galimybę į šalį atvykti su Šengeno viza ir per tam tikrą įstatymu numatytą laikotarpį legalizuoti savo atvykimą studijų tikslais jau esant Lietuvoje. 3. Būtina supaprastinti migracijos dokumentų (pavyzdžiui, laikino leidimo išdavimo atveju) tvarkymą, dokumentų administravime taikyti dvikalbystę.
Šiuo metu ne ES užsienio šalių studentai, gyvendami aukštosios mokyklos bendrabučiuose, ir norėdami deklaruoti gyvenamąją vietą, migracijos tarnyboms turi pristatyti didelį skaičių tokių dokumentų, kaip užpildyta lietuviška deklaracija, juridinių asmenų registro išrašas apie aukštosios mokyklos disponuojamą turtą (bendrabutį), juridinių asmenų registro išrašas apie rektoriaus išrinkimą į pareigas (dėl teisės pasirašyti dokumentus), rektoriaus įsakymo dėl teisės pasirašyti dokumentus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu, suteikimo kopija. Manome, kad supaprastinus tvarką, kuomet juridinių asmenų registro išrašus atitinkamos migracijos struktūros matytų per duomenų bazes arba joms dokumentus būtų galima perduoti instituciniu lygmeniu ir atnaujinti tik tuomet, kai pasikeičia šie įrašai ar rektoriaus įsakymas – leistų sumažinti šiuo metu esančią perdėtą biurokratiją, o deklaracijos pertvarkymas į dvikalbę (lietuvišką/anglišką) – leistų dokumentą užpildyti patiems studentams, taip mažiau apkraunant aukštosios mokyklos administraciją, supaprastintų procedūras. 4. Būtina peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių studentų, ypač ne ES/EEE šalių piliečių, įsidarbinimo galimybes. Nors pagal galiojantį įstatymą studentai užsieniečiai, studijuojantys nuolatinėse studijose Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi teisę dirbti 20 val. per savaitę, tačiau patys įdarbinimo procesai yra sudėtingi dėl įvairaus lygio tiek pačių darbdavių, tiek ir valstybinių institucijų įstatymų interpretacijų. Rekomenduotumėme suvienodinti įsidarbinimo galimybes iš užsienio atvykusiems studentams Lietuvoje, taikant tokias pat įsidarbinimo sąlygas, kaip ir studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, t.y. darbo santykius reguliuotų ne studentų tautybė ar pilietybė, o studento statusas.
Manome, kad tokia tvarka ne tik įneštų daugiau skaidrumo, bet ir suteiktų didesnes galimybes užsienio studentams po studijų pasilikti dirbti Lietuvoje, taip pat stiprintų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su darbdaviais ir įmonėmis organizuojant studijų praktikų bei stažuočių vietas užsieniečiams. Atsižvelgti Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. URK nuomonė išvados 5 ir 6 dalyse. 4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2018-04-04 Atsakydami į Jūsų 2018 m kovo 29 dienos raštą „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties” bei susipažinus su pateiktu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu XIIIP-1754, LSMU vardu teikiame žemiau išdėstytas pastabas įstatymo projektui:
pritariame LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui, kuris parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvos 2016/801 nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu. Ypač yra laukiamos nuostatos, išplečiančios ir lengvinančios leidimų gyventi suteikimą tyrėjams ir stažuotojams, taip pat ir jų šeimos nariams, bei absolventams ilginančios darbo paieškai Lietuvoje skirtą laikotarpį. 2.
straipsnyje numatytas studento perėjimas iš vienos studijų programos į kitą tuo pačiu keičiant studijų instituciją, galėtų būti sprendžiamas paprasčiau ir abiem mokslo ir studijų institucijoms pakaktų pateikti atitinkamo turinio oficialius raštus Vidaus reikalų ministro įgaliotajai institucijai, patį studentą nuo prievolės joje apsilankyti. Tuo tikslu pakaktų atitinkamai papildyti straipsnio 3 dalies 3 punktą. 3. Siūlome leidimo laikinai gyventi prašančius studijų institucijų studentus atleisti nuo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatytos prievolės deklaruoti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimui reikalingų lėšų kiekį arba bent apriboti reikalaujamą lėšų dydį. Pavyzdžiui, 27 straipsnyje numatant išlygą, kad „švietimo įstaigose besimokantiems asmenims taikomas lėšų dydis, sudarantis 25% nustatytojo“. Motyvuojame tuo, kad studentų atveju ši nuostata efektyviai neveikia ir/arba negali veikti dėl keleto priežasčių. Pirma – į Lietuvą atvykstančių studentų studijas (tiek studijų įmoką, tiek ir pragyvenimo kaštus) visada finansuoja jo šeima, artimieji privatūs arba valstybiniai fondai ir pan. Lėšas pragyvenimui studentai gauna tolygiai jiems pervedant mažesnes sumas ir atskirais atvejais taip lėšas valdyti nori pačių studentų šeimos, apdrausdamos savo vaikus nuo kartais nepamatuotų veiksmų. Antra – atsiradus galimybei leidimo laikinai gyventi prašyti dviejų metų laikotarpiui, suma yra automatiškai padvigubinama ir tampa nepagrįstai didelė. Trečia – tai verčia studentus ieškoti būdų apeiti nustatytą tvarką trumpam skolinantis lėšas iš artimųjų ar kitų asmenų, o gavus leidimą laikinai gyventi iš karto grąžinant jas skolintojui. Nuostata studentams ne tik dirbtinai apsunkina leidimo laikinai gyventi gavimą, bet ir sudaro neigiamą Lietuvos įvaizdį jų šeimos narių akyse. 4.
suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą universitetų organizuojamoms trumpalaikėms parengiamosioms studijoms (kursams), skirtoms pasiruošti stojamajam egzaminui, kai priėmimas į studijas vyksta privaloma tvarka tikrinant stojančiojo žinias. Tai leistų užtikrinti geresnę ketinančių studijuoti parengtį bei prisidėtų prie aukštojo mokslo atvirumo didinimo. 5. Studentams, atvykstantiems su Šengeno vizomis iš šalių, kuriose nėra LR diplomatinės atstovybės, sudaryti sąlygas būnant Lietuvoje kreiptis ir gauti nacionalinę vizą. Dėl objektyvių priežasčių Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklo plėtra ir prioritetai ne visada sutampa su Lietuvos aukštojo mokslo eksporto potencialiomis rinkomis (pvz. Persų įlankos šalys), ir ši aplinkybė nemaža dalimi nulemia jog tų šalių piliečiai pasirenka studijas ne Lietuvoje, o kitose Vidurio Europos šalyse. 6. Atkreipiame dėmesį, jog siūlymas 53 straipsnio 9 dalyje atsisakyti taikyti pusės laiko pragyvento Lietuvoje įskaitymo išlygą čia studijas baigusiems ir aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusiems užsieniečiams, atvers kelią prašyti leidimo nuolat gyventi visiems vientisąsias studijas baigusiems užsieniečiams, o taip pat ir kitų pakopų absolventams, kurių studijų laikotarpis pvz. dėl nepažangumo kartojant studijų metus taps ilgesnis nei numatytas studijų programoje ir pasieks 5 metus ar daugiau. Atsižvelgti Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. URK nuomonė išvados 5 ir 6 dalyse. 5. Kauno technologijos universitetas, 2018-04-12 Atsakydami Jums į 2018-03-29 d. raštą Nr.
S-2018-2428 „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“, pritariame dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų ir papildymų. Yra būtina gerinti užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą studijuoti ar atlikti mokslinius tikslus atvykimo, buvimo ir pasilikimo po studijų baigimo sąlygas. Pagal 13 straipsnyje numatytą Įstatymo papildymą 49 straipsniu, siūlome 49 straipsnio 2 punkte numatytą leidimą laikinai gyventi užsieniečiui keisti į 12 mėnesių laikotarpį, vietoje dabar numatyto papildomo laikotarpio pratęsimo iki 9 mėnesių. Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti mūsų šalyje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Numatytas pakeitimas sudarytų baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių, sudarant analogiškas galimybes kaip ir Lietuvos piliečiams; pirmosios ir antrosios pakopos absolventams būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti Erasmus+ absolvento praktikos galimybėmis įgyti darbinės patirties kitose Europos Sąjungos valstybėse; užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Sudarius palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams pasilikti ilgiau mūsų šalyje, Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai galėtų sėkmingiau įsilieti į Lietuvos darbo rinką arba turėtų daugiau laiko surasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją.
straipsnio pakeitimas, kad užsienio piliečiams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, į pragyventą mūsų valstybėje laikotarpį būtų įskaičiuojamas visas laikas, pragyventas Lietuvos Respublikoje, yra svarbus, kadangi bakalauro ir magistro studijas baigusieji užsienio piliečiai dažnai įsikuria Lietuvoje ir siekia nuolatinių leidimų gyventi. Šis pakeitimas sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms sėkmingiau reklamuoti pakopinių studijų galimybes užsienio rinkose bei didintų mūsų valstybės patrauklumą užsienio rinkose. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomas iššūkis, su kuriuo susiduria mūsų studentai ir absolventai yra gyvenamosios vietos, kurią butų savininkai leistų užsieniečiams deklaruoti, trūkumas. Tai apsunkina užsienio pilietybę turintiems absolventams po studijų baigimo pasilikti Lietuvos Respublikoje, kai jie turi išsikraustyti iš bendrabučio. Atsižvelgti Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. URK nuomonė išvados 5 ir 6 dalyse. 6. Vilniaus universitetas, 2018-04-12 Atsakydamas į Komiteto 2018-03-29 raštą Nr. S-2018-2428 „Dėl užsieniečių, atvykstančių į LR studijų ar mokslinių tyrimų tikslais, padėties“, ir susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektu, Vilniaus universitetas pritaria jame išvardintiems siūlymams.
Remdamasis savo patirtimi, Vilniaus universitetas norėtų atkreipti dėmesį ir į šias problemas, kurių sprendimas galėtų rasti atspindį tobulinamame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:
užsienio piliečiams turintiems studento statusą ir atvykstantiems į LR studijų ar mokymosi tikslais, atsivežti šeimos narius. Kadangi susiduriame su studentais, norinčiais atvykti kartu su sutuoktiniu ir (ar) vaikais, siūlome papildyti 40 straipsnio 6 dalį, suteikiant galimybę, priimto į studijų programą užsienio studento, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi studijų pagrindu, šeimos nariams kreiptis kartu ir gauti leidimą laikinai gyventi tam pačiam laikotarpiui kaip ir studentui. 2. Dalis užsienio piliečių studijuoja universitete pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį. Įstatymo 46 straipsnyje tokie studentai nėra apibrėžti, todėl užsienietis negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo, kuris dažnai reikalingas, norint toliau tęsti studijas. Prašome apsvarstyti galimybę suteikti laikiną leidimą gyventi asmenims studijuojantiems laisvojo klausytojo statusu. 3. Dažnai pasitaikanti problema, kai užsienio pilietis gauna nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi LR vienos institucijos prašymo pagrindu, tačiau studijų metu keičia aukštojo mokslo instituciją. Tuo atveju jo turima galiojanti viza (leidimas laikinai gyventi) panaikinama ir užsienietis turi kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Tai reikalauja papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Siūlome apsvarstyti galimybę palikti galioti užsieniečio turimą leidimą, kai jis per nustatytą laikotarpį pateikia studijas patvirtinančius dokumentus kitoje institucijoje. 4.
dauguma ES piliečių pagal mainų programas atvyksta studijuoti mažiausiai vienam semestrui (5 mėnesiams), siūlytume apsvarstyti galimybę tokiems ES studentams leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir iki 5 mėnesių gyventi be teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančios pažymos. Atsižvelgti Į studentų atstovų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pasiūlymus atsižvelgiama, įvertinant šių pasiūlymų pagrindu parengtus ir užregistruotus Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymus bei papildomo komiteto – Švietimo ir mokslo komiteto – sprendimus dėl jų ir pasiūlymus. Žr. URK nuomonė išvados 5 ir 6 dalyse. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo ministerija, 2018-04-10 Nr. g-2018-3813 Švietimo ir mokslo ministerija gavo ir pagal kompetenciją išnagrinėjo Vilniaus universiteto studentų sąjungos 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto“. Įvertinę rašte pateiktus siūlymus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, informuojame, kad jiems pritariame. Pritarti iš dalies Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo visiems besimokantiems ar studijuojantiems užsieniečiams leisti dirbti Lietuvoje ne daugiau kaip 20 val. per savaitę. Šio apribojimo siūloma netaikyti tik doktorantams, o vasaros atostogų metu – ir visiems aukščiau išvardintiems užsieniečiams. 2. Vidaus reikalų ministerija, 2018-04-24 Nr. g-2018-4374 Vidaus reikalų ministerija susipažino ir įvertino Seimo narių pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754 (toliau – įstatymo projektas).
Informuojame Jus, kad Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją be pastabų pritaria 5 ir 6 pasiūlymams. Toliau teikiame nuomonę dėl likusių siūlymų: · Dėl 1 pasiūlymo (įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalis)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 46 straipsnio 4 dalimi, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, todėl tokie asmenys gali būti nepajėgūs išlaikyti šeimos narių, kurie atvyktų kartu su jais. Tuo pačiu, atsižvelgdami į siūlomus įstatymo 46 straipsnio 4 dalies pakeitimus, manytume, kad teisė į šeimos susijungimą be apribojimų (t. y. be reikalavimo būti pragyvenus Lietuvos Respublikoje 2 metus, turėti ne mažiau kaip 1 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) galėtų būti numatoma studijuojančių antrosios ir trečiosios pakopos studijų programose sutuoktiniams arba asmenims, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, arba nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgdami į tai, įstatymo projekto 9 straipsnis galėtų būti papildytas nauja 2 dalimi ją išdėstant taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi: „6¹. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir studijuojantį magistrantūros ar doktorantūros studijų programose netaikomi šio straipsnio 6 dalies reikalavimai.“ Atsižvelgiant į siūlomą papildymą, įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalis laikytina 3 dalimi.
Pritarti iš dalies Čia ir žemiau išdėstyti valstybės institucijų atsakymai su pasiūlymais į 2018 m. balandžio 18 d. Užsienio reikalų komiteto siųstą raštą Nr. S-2018-3008 „Dėl Seimo narių pasiūlymų (2018-04-17) įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754. Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti galimybei tik užsieniečiui, studijuojančiam doktorantūroje, kartu atsivežti sutuoktinį ir vaikus, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais. 3. Vidaus reikalų ministerija, 2018-04-24 Nr. g-2018-4374 · Dėl 2 pasiūlymo (įstatymo projekto 11 straipsnis) – nepritariame Seimo narių siūlymui įstatymo projekte išplėsti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus ir numatyti, kad leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu gali būti išduoti užsieniečiams, sudariusiems laisvojo klausytojo arba papildomųjų studijų sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, klausytojas yra asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius), t. y. asmuo, neturintis studento statuso.
Atsižvelgdami į tai, taip pat įvertinę esamą situaciją, kuomet Lietuvos mokslo ir studijų institucijos skirtingai traktuoja net ir užsieniečių studentų statusą nepažangumo atveju (vienos mokslo ir studijų institucijos tokiais atvejais prašo leidimą laikinai gyventi panaikinti, o kitos – ne, teigdamos, kad užsienietis nėra išbrauktas iš studentų sąrašų) manome, kad leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiams, sudariusiems laisvojo klausytojo sutartį, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos išduodamais leidimais laikinai gyventi siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir taip patekti į Šengeno erdvę. Kartu pažymime, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įvardintos problemos dėl išlyginamųjų ar papildomųjų studijų gali būti sprendžiamos ne keičiant įstatymą, o papildant Vizų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. gruodžio 28 d. vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330, taip, kad būtų numatyta galimybė išlyginamųjų studijų atveju užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą, kuri leistų užsieniečiui Lietuvos
4Vidaus reikalų ministerija,
2018-04-24 Nr. g-2018-4374 · Dėl 3 pasiūlymo (įstatymo projekto 11 straipsnis) – pažymime, kad 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija) (OL 2016 L 132 p.
21) 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės užsieniečiams, atvykstantiems studijuoti, leidimus laikinai gyventi išduoda studijų laikotarpiui, bet ne trumpiau kaip metams, o jeigu studentui taikomos judumo priemones apimančios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos arba dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų susitarimas – ne trumpiau nei 2 metai. Tuo tarpu įstatyme numatytas leidimo laikinai gyventi galiojimas visiems užsieniečiams, atvykstantiems studijų tikslu, yra 2 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatyme numatytas ilgiausias leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis yra 3 metai ir jis taikomas užsieniečiams, kurie yra investuotojai (ne mažiau kaip 260000 eurų) ir yra tokios įmonės vadovai, arba akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams. Preliminariu vertinimu, siūlomas leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pratęsimas sukurtų didelę nelegalios ir antrinės migracijos grėsmę, kurios prevencijai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų reikiamų instrumentų. Manome, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pratęsimo iki 4 metų klausimas galėtų būti svarstomas tik atlikus išsamią poveikio vertinimo analizę, kurioje būtų įvertintos galimos grėsmės dėl antrinės ir nelegalios migracijos, išanalizuota kitų valstybių narių patirtis bei sukurtos kompensacinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonės. Pritarti 5.
5Vidaus reikalų ministerija,
2018-04-24 Nr. g-2018-4374 · Dėl 4 pasiūlymo (įstatymo projekto 11 straipsnis) – iš esmės pritariame pasiūlymui, tačiau siūlome tikslinti formuluotę tam, kad darbo laiko apribojimas ir jo išimtys būtų taikomas visiems užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką profesinio mokymo ar studijų tikslu, išskyrus tuos, kurie atvyksta studijuoti doktorantūroje. Atsižvelgdami į tai, siūlome įstatymo projektu keičiamo 46 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip
studijų institucijos aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
6Vidaus reikalų ministerija,
2018-04-24 Nr. g-2018-4374 · Dėl 7 pasiūlymo (įstatymo projekto 16 straipsnis) – iš esmės pritariame pasiūlymui, tačiau siūlome jį patikslinti ir išdėstyti taip: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos
valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Ši nuostata užsieniečiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose, netaikoma studijų laikotarpiu, bet ne ilgiau nei 4 metams. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;, o studijų atveju – visam studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu 4 metams;“.
Nepritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo nepritarti Seimo narių pasiūlymui, iš esmės nepritariant galimybei Lietuvos Respublikos Vyriausybei remti užsienio piliečius ir suteikti jiems paramą mokslui užsienio aukštosiose mokyklose. Prioritetas ir visas Vyriausybės dėmesys, atsižvelgiant ir į ribotas valstybes finansines galimybes, turėtų būti sutelktas į Lietuvos Respublikos piliečių išsilavinimo rėmimą. Šiuo požiūriu iš esmės abejotina, ar tokia Lietuvos valstybės parama mokslui užsienio piliečiams nesukurs atvirkštinio poveikio – didesnės Lietuvos studentų emigracijos ir lietuviško „proto nutekėjimo“ – nei to, kurio buvo siekta Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. 2018 m. kovo 20 d. pateiktos ir ypatingos skubos tvarka Seimo 2018 m. kovo 22 d. priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos (Nr. XIII-1059), numačiusios galimybę Vyriausybei skirti finansavimą ir užsienio valstybių piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, studijoms užsienyje, nebuvo tinkamai išdiskutuotas, nebuvo gauta Vyriausybės nuomonė. 7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2018-04-24 Nr. g-2018-4384 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl Seimo narių pateiktų pasiūlymų. 1. Dėl 1 pasiūlymo:
Pasiūlymui, kad visiems atvykstantiems studijuoti į Lietuvos Respubliką būtų sudarytos sąlygos atvykti kartu su šeimos nariais, negalime pritarti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 4 dalį, studentai turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę.
Mūsų nuomone, tokie asmenys gali būti nepajėgūs išlaikyti šeimos narių, kurie atvyktų kartu su jais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pavyzdžiui, studijuojantys antrosios ir trečiosios pakopos studijų programose (magistrantūros, doktorantūros) studentai yra pragyvenę jau keletą metų Lietuvoje, norint paskatinti juos likti ir savo darbinę ateitį sieti toliau su Lietuva, manome, kad jiems teisės į šeimos susijungimą nereikėtų riboti. Todėl pritariame teisei į šeimos susijungimą be apribojimų studijuojantiems antrosios ir trečiosios pakopos studijų programose užsieniečiams. Tai atitiktų ir Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos projekto nuostatas, numatančias proporcingą, valstybės interesus atitinkanti užsienio šalių piliečių atvykimą į Lietuvos Respubliką. Kartu norime atkreipti dėmesį dėl užsieniečių teisės į vienodą požiūrį - tokį patį, kuris taikomas atitinkamos valstybės narės piliečiams: Direktyva (ES) 2016/801 numato, kad studentams taikomos nuostatos, kaip numatyta Direktyvos 2011/98/ES 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse, laikantis to straipsnio 2 dalyje numatytų apribojimų (22 str. 3 d.). Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (toliau -Įstatymas) nustatytą esamą teisinį reguliavimą dėl išmokų vaikams. Išmokos vaikams skiriamos ir mokamos „[...] užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbiai, išskyrus užsieniečius, kuriems leista atvykti studijuoti Tačiau, pavyzdžiui, galima situacija, kai užsienietis, studijuojantis antrosios pakopos studijų programoje, nedirbs ir negalės pretenduoti į išmokas vaikams.
Todėl pritarus Seimo narių pasiūlymui, reikėtų tikslinti minėtą Įstatymo nuostatą. Pritarti iš dalies Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti galimybei tik užsieniečiui, studijuojančiam doktorantūroje, kartu atsivežti sutuoktinį ir vaikus, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais. 8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
pasiūlymo - leisti aukštųjų mokyklų studentams vasaros atostogų laikotarpiu dirbti visą laiką - ministerija pritarė atsakydama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai 2018-04-05 raštu Nr. (13.4-51)SD-1998. Atsižvelgti
Nr. g-2018-4422 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, pagal kompetenciją įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo narių Eugenijaus Jovaišos ir Gintaro Steponavičiaus pateiktus pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754 (toliau – įstatymo projektas), teikia savo nuomonę. Primintina, kad įstatymo projektas buvo parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savarankiškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (toliau – Direktyva).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dalies Seimo narių teikiamų pasiūlymų turinys nėra susijęs su įstatymo projektu, kurio pirminis tikslas yra perkelti Direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 1. Dėl pasiūlymo keisti įstatymo projekto 43 straipsnio 6 dalies 4 punktą;
VSD nuomone, pasiūlymas keisti įstatymo projekto 43 straipsnio 6 dalies 4 punktą laikytinas pertekliniu ir yra nesuderinamas su įgyvendinamos Direktyvos tikslais. Pastebėtina, kad Direktyvos preambulėje bei tekste yra aiškiai išskirta, kad vienas iš Direktyvos tikslų yra siekis padaryti Europos Sąjungą (toliau – ES) patrauklesne trečiųjų šalių piliečiams, norintiems vykdyti mokslinių tyrimų veiklą ES, suteikiant galimybę jų šeimos nariams atvykti kartu su jais. Direktyva teisę užsieniečiui atvykti kartu su šeimos nariais, suteikia tik vienintelei subjektų grupei – tyrėjams, ketinantiems vykdyti mokslinius tyrimus. Pabrėžtina, kad Direktyvos nuostatos nei studentams, nei stažuotojams, nei savanoriams analogiškos teisės negarantuoja, todėl pasiūlymas suteikti teisę trečiųjų šalių studentams atvykti studijuoti Lietuvoje su savo šeimos nariais, nepagrįstai išplėstų šios Direktyvos reguliavimo sritį.
Be to, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 26 dalis šeimos narius apibrėžia, kaip sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Remiantis pateiktu šeimos narių apibrėžimu, darytina išvada, kad Seimo narių teikiamas pasiūlymas sąlygotų žymų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus augimą Lietuvos Respublikoje, o tai galėtų lemti atsakingų institucijų administravimo išlaidų padidėjimą ir potencialią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Pritarti iš dalies Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti galimybei tik užsieniečiui, studijuojančiam doktorantūroje, kartu atsivežti sutuoktinį ir vaikus, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais. 10. Valstybės saugumo depart. 2018-04-25
46 straipsnio 1 dalies 1 punktą; VSD nuomone, Direktyvos nuostatos gali būti taikomos tik apibrėžtam subjektų ratui, t.y. trečiųjų šalių tyrėjams, studentams, mokiniams, stažuotojams, savanoriams ir au pair auklėms. Todėl siūlymas papildyti šį subjektų sąrašą aukštųjų mokyklų klausytojais (toliau – klausytojai) vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) klausytoją apibrėžia kaip asmenį, besimokinantį aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).
Taigi Mokslo ir studijų įstatymas išskiria klausytojus, kaip savarankišką subjektų grupę, kuri yra neprilyginama studentams. Klausytojai neįgyja studento statuso, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, VSD nepritartų pasiūlymui klausytoją prilyginti studentui. Pritarti
46 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą. VSD nuomone, siekiant supaprastinti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo tvarką, nustatant vienkartinį kreipimąsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo, tuo pačiu būtina numatyti papildomus kontrolės mechanizmus, kurie leistų prižiūrėti trečiųjų šalių studentų mokymąsi Lietuvos aukštosiose mokyklose visą studijų laikotarpį. Be to, turėtų būti numatyta galimybė kompetentingoms valstybės institucijoms ir/ar mokymo įstaigoms operatyviai imtis atitinkamų veiksmų prieš fiktyviai studijuojančius asmenis. Pavyzdžiui, įstatymo projekte numatant galimybę tokiems asmenims panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje dėl akademinio nepažangumo arba dėl sistemingo paskaitų nelankymo. Pritarti Seimo Užsienio reikalų komitetas teikia pasiūlymus pagal šią VSD išdėstytą pastabą. Žr. 1–2 URK pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius,
1 Argumentai: Siekiant sudaryti patrauklias sąlygas užsienio piliečiams studijuoti Lietuvoje, būtina sudaryti galimybes užsieniečiui atvykti kartu su šeimos nariais. Šiuo metu tokia galimybė yra numatyta tik tiems užsieniečiams, kurie ketina dirbti kaip dėstytojai ar atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kuris yra atvykęs studijuoti pagal Įstatymo 46 straipsnio
nuostatas ar stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. Pritarti iš dalies Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs 2018-04-24 gautus Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, pritaria siūlymui suteikti galimybę kartu su Lietuvoje studijuojančiu užsieniečiu, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais (pvz., būti pragyvenus Lietuvoje 2 metus, turėti ne mažiau kaip 1 metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvoje), atvykti jo šeimos nariams (sutuoktiniui ir vaikams), bet tik tuo atveju – kai užsienietis studijuoja doktorantūroje. Doktorantai užsieniečiai būtų paskatinami įsitvirtinti gyventi su šeimomis Lietuvoje, todėl geriau integruotųsi ir savo darbu ir (ar) moksliniais tyrimais teiktų naudą Lietuvai. Komitetas siūlo įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, o buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi. Pasiūlymas:
projekto 9 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi: „6¹.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir studijuojantį doktorantūroje, netaikomi šio straipsnio 6 dalies reikalavimai.“
6¹ dalį pernumeruoti 6² dalimi. 2. Seimo
Tikslinga suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra galimybės ir užsienio piliečiams, kurie studijuoja universitetuose pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį (neribojant darbo krūvio (suteikiamų kreditų) apimties). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ” Nepritarti Seimo Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs 2018-04-24 gautus atsakingų institucijų (VRM, VSD) raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1754, nepritaria pasiūlymui numatyti, kad leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu gali būti išduoti užsieniečiams, sudariusiems laisvojo klausytojo arba papildomųjų studijų sutartį. Klausytojai neįgyja studento statuso, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl tokie pakeitimai sudarytų sąlygas piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos išduodamais leidimais laikinai gyventi siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir taip patekti į Šengeno erdvę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įvardintos problemos dėl išlyginamųjų ar papildomųjų studijų gali būti sprendžiamos ne keičiant įstatymą, o papildant Vizų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. gruodžio 28 d. vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330, taip, kad būtų numatyta galimybė išlyginamųjų studijų atveju užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą, kuri leistų užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti iki
nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius, 2018-04-1711
Argumentai: Norint sudaryti užsienio piliečiams patrauklias sąlygas atvykti studijuoti į Lietuvą, būtina mažinti biurokratines procedūras. Užsieniečiui studijų laikotarpiu šiuo metu tenka pora kartų kreiptis į atsakingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo, jis turi pateikti daug dokumentų. Asmeniui būtų daug paprasčiau, jei studijų laikotarpiu užtektų vieną kartą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 4 metams. <...>” Nepritarti Seimo Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs 2018-04-24 gautus Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, nepritaria siūlymui prailginti Lietuvoje studijuojančio užsieniečio leidimą laikinai gyventi iki 4 metų, kadangi toks termino pratęsimas sukurtų didelę nelegalios ir antrinės migracijos grėsmę, kurios prevencijai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų reikiamų instrumentų ir nebūtų užtektinai kontrolės mechanizmų. 2018-04-25 d. URK posėdžio metu VSD atstovas pabrėžė, kad prailgintas leidimo laikinai gyventi terminas sumažintų tokių užsieniečių patikros dėl gyvenimo ir mokymosi Lietuvoje kontrolę. Be to, tai sisteminė problema, kad Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos ne visada, nenorėdamos rizikuoti savo autoritetu ir pajamomis, informuoja atsakingas tarnybas apie studijuojančių užsieniečių išvykimą, paskaitų nelankymą, nepažangumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įstatyme numatytas ilgiausias leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis yra 3 metai ir jis taikomas užsieniečiams, kurie yra investuotojai (investavę ne mažiau kaip 260 tūkst. eurų) ir yra tokios įmonės vadovai, arba akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams. 4. Seimo nariai E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius, 2018-04-1711
Argumentai: Užsienio šalių studentams yra taikomas apribojimas dirbti studijų metu. Atsižvelgiant į tai, kad neretai studentai susiduria su finansiniais sunkumais, įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis, taip pat į tai, kad daugelyje ES valstybių narių, JAV, Kanadoje ir kt. yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio valstybių studentams, tikslinga užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų
pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymą, taip pat Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimą dėl pasiūlymo ir 2018-04-24 d. gautus Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, siūlo patikslinti pateiktą įstatymo 46 straipsnio 4 dalies formuluotę. Komitetas, atsižvelgdamas į institucijų pateiktus siūlymus, siūlo darbo laiko apribojimą (ne daugiau kaip 20 val. per savaitę) taikyti užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką mokymosi ar studijų tikslu, išskyrus tuos, kurie atvyksta studijuoti doktorantūroje.
Komitetas siūlo darbo laiko apribojimo visiems studijuojantiems ar besimokinantiems užsieniečiams netaikyti švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytu vasaros atostogų laikotarpiu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Ši nuostata netaikoma užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
nariai E. Jovaiša, G. Steponavičius, 2018-04-1711
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Nepritarti Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo laikytis bendros įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų dėstymo logikos, papildomai nedetalizuojant mokymosi įstaigos ir programų. Priešingu atveju reiktų detalizuoti visas įstatyme vartojamas susijusias nuostatas. 6. Seimo nariai E. Jovaiša, G.
Jovaiša, G. Steponavičius, 2018-04-1713 Argumentai: Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai
gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.“
Seimas 2018 m. kovo 22 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir
nustatyta galimybė skirti paramą nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, įstojusiems studijuoti į aukštąsias mokykla ne Lietuvos Respublikoje. Nustačius tokią galimybę būtina užtikrinti, kad užsienietis, studijuodamas ne LR, neprarastų teisės gyventi Lietuvoje. Todėl būtina papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnį, kuris reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pasiūlymas: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės.
Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės, o studijų atveju – visam studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu
Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui, iš esmės nepritariant galimybei Lietuvos Respublikos Vyriausybei remti užsienio piliečius ir suteikti jiems paramą mokslui užsienio aukštosiose mokyklose. Prioritetas ir visas Vyriausybės dėmesys, atsižvelgiant ir į ribotas valstybes finansines galimybes, turėtų būti sutelktas į Lietuvos Respublikos piliečių išsilavinimo rėmimą. Šiuo požiūriu iš esmės abejotina, ar tokia Lietuvos valstybės parama mokslui užsienio piliečiams nesukurs atvirkštinio poveikio – didesnės Lietuvos studentų emigracijos ir lietuviško „proto nutekėjimo“ – nei to, kurio buvo siekta Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. 2018 m. kovo 20 d. pateiktos ir ypatingos skubos tvarka Seimo 2018 m. kovo 22 d. priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos (Nr. XIII-1059), numačiusios galimybę Vyriausybei skirti finansavimą ir užsienio valstybių piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, studijoms užsienyje, nebuvo tinkamai išdiskutuotas, nebuvo gauta Vyriausybės nuomonė. 8. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-241
(28²) Argumentai: Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsniu, studijų sistemą Lietuvoje sudaro pakopinės ir profesinės studijos (1 dalis).
Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti (2 dalis), o profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos (10 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalimi papildyto 2 straipsnio 28² dalį ir išdėstyti ją taip: „28². Tyrėjas – užsienietis, turintis teisę studijuoti doktorantūroje suteikiančią aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.“ Nepritarti Sąvoka perkeliama iš Direktyvos, todėl pasiūlymas yra perteklinis. 9. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2411
Siūlymo prasmė buvo, su klaustuku ar įtraukti rezidentūrą. Vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu rezidentūra apibrėžiama taip: “20. Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją.” Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į rezidentūrą, arba į doktorantūrą; Nepritarti Atsakingų institucijų nuomone (ŠMM, Migracijos departamento prie VRM), tai perteklinis papildymas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 str.
22 dalį, „studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas“. „Studijuoti <...> pagal studijų programą“ apima ir rezidentūrą. Pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi rezidentams šiuo pagrindu išduodami ir dabar. Migracijos departamento prie VRM atstovai informavo, kad anksčiau būta problemų, kai viena migracijos tarnyba rezidentų nepriskirdavo prie studentų. Dabar situacija išspręsta ir rezidentai gauna leidimus laikinai gyventi kaip studentai. 10. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2411
Argumentai: Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad Darbdaviai už darbuotojus, kurių atlyginimas nesiekia minimalios mėnesinės algos, turi sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnių pajamų nei MMA, ir išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų; vyresniam užsieniečiui užkertama galimybė legaliai dirbti, nes darbdaviams tokie darbuotojai yra per
„brangūs“. Tai labai mažina Lietuvos MSI patrauklumą bei konkurencingumą
pritraukiant pilnų studijų užsienio studentus/doktorantus. Todėl siūlome, kad būtų užsieniečiui leidžiama dirbti daugiau valandų, bent 30. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
“4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip
Nepritarti Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu, VSD pareigūnai labai griežtai pasisakė prieš darbo laiko ilginimą užsieniečiui jo mokymosi ar studijų Lietuvos Respublikoje metu, nes užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslas yra ir turėtų būti mokslas, o ne darbas. Pritarus pasiūlymui, Lietuva taptų labai patrauklia šalimi darbo požiūriu ir vartais į Šengeno erdvę, kaip jau buvo nutikę 2013–2014 m. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma pritarti Seimo narių E.
Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymui (4 pasiūlymas) darbo laiką studentams ir moksleiviams palikti 20 val. per savaitę, neribojant doktorantams, o vasaros laikotarpiu iš viso tokio ribojimo netaikyti visiems. 11. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2411
Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra siūloma atsižvelgti į ES direktyvoje 2016/801 siūlomą įtvirtinti galimybė užsieniečiams, pabaigusiems studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentines plėtros darbus, pasilikti Lietuvos Respublikoje 9 mėnesių laikotarpiui tam, kad jie galėtų ieškotis darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu
leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 9 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.” Nepritarti Siūlomas pakeitimas į ne tą straipsnį, apie kurį kalbama pagal aiškinamąjį raštą. Įstatymo projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik paskutiniais mokymosi (ne studijų) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėn. (kai norima pratęsti leidimą laikinai gyventi). Šios nuostatos nereikėtų painioti su įstatymo projekto 13 straipsniu išdėstytu nauju įstatymo 49⁴ straipsniu, kuriame nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus, ar užsieniečiui, užbaigusiam studijas, išduodamas 12 mėnesiui su tikslu ieškoti darbo ar pradėti savarankišką veiklą Lietuvoje. 12. Seimo nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E.
Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2411
Argumentai: Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsniu, studijų sistemą Lietuvoje sudaro pakopinės ir profesinės studijos (1 dalis). Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti (2 dalis), o profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos (10 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
“6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę
pateikti prašymą būti priimtas kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą arba doktorantūroje, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad kitos mokslo ir studijų institucijos buvo priimtas studijuoti lygiavertę studijų programą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.” Pritarti Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo vietoje žodžio
„doktorantūroje“ redakciniu požiūriu rašyti žodžius „į doktorantūrą“. Taip
pat tikslinga šiais žodžiais papildyti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį. Visa minėto straipsnio dalis išdėstoma, kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą (dėl nuostatų suredagavimo).
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 6 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio
priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos studijuoti lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad kitos mokslo ir studijų institucijos jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.“
G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2413 (49⁴)
Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, pakopinės studijos gali būti trijų pakopų, kurių pabaigoje įgyjamas kvalifikacinis laipsnis arba mokslo, meno daktaro laipsnis: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsniu keičiamo 49⁴ straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: “1.
Tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas, gali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškotis darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra baigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją arba mokslo daktaro laipsnį.” Nepritarti Perteklinis pasiūlymas. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, aukštojo mokslo kvalifikacija apima ir daktaro laipsnį. „5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.“
nariai G. Steponavičius, A. Gumuliauskas, A. Gelūnas, M. Adomėnas, A. Armonaitė, E. Pupinis, 2018-04-2415
Argumentai: Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsniu, studijų sistemą Lietuvoje sudaro pakopinės ir profesinės studijos (1 dalis). Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti (2 dalis), o profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos (10 dalis). Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsniu keičiamo 53 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip: „9.
Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis. Ši nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje baigė studijas ir įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją ar mokslo daktaro laipsnį.“ Nepritarti Perteklinis pasiūlymas. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, aukštojo mokslo kvalifikacija apima ir daktaro laipsnį. „5. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.“
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-04-04 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkeliama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu keičiama užsieniečių atvykimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka, darytina išvada, kad Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę gali turėti įtakos migracijos procesams Lietuvos Respublikoje bei netiesiogiai prisidėti prie nacionalinio saugumo situacijos šalyje.
Pasiūlymas: Komitetas siūlo LR Vidaus reikalų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu teikti taip pat įstatymų pataisas dėl migracijos valdymo sistemos reformos, kuria būtų stiprinamas migracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas, užtikrinta „pilkosios“ migracijos prevencija bei efektyvi migracijos procesų kontrolė. Pritarti
2Seimo Migracijos komisija,
2018-04-18 * Sprendimas: siūloma pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1754 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies
3Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2018-04-18 * Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies
4Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2018-04-18 * Sprendimas:
pakeitimo projektui Nr. XIIIP-1754 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies
5Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2018-04-18 * 2.
Atsižvelgiant į tai, kad labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas užsienio studentams atvykti studijuoti į Lietuvos Respubliką ir joje likti po studijų, taip pat siekiant pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, nutarta
Vidaus reikalų ministerijos iš užsieniečių, besikreipiančių dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, prašyti pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau nei vienus metus nepriklausomai nuo to, ar prašoma išduoti leidimą gyventi vieniems ar dvejiems metams;
peržiūrėti 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir supaprastinti dokumentų pateikimo ir svarstymo procedūras užsieniečiams, prašantiems leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų ar darbo kaip tyrėjai pagrindu. Pastabos tiesiogiai su įstatymo pakeitimais nesusijusios. Keliami praktikos klausimai. 6. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant sudaryti patrauklias sąlygas užsienio piliečiams studijuoti Lietuvoje, būtina sudaryti galimybes užsieniečiui atvykti kartu su sutuoktiniu ir vaikais. Šiuo metu galimybė kartu atvykti šeimos nariams yra numatyta tik tiems užsieniečiams, kurie ketina dirbti kaip dėstytojai ar atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauja 9 straipsnio 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 6¹ dalimi: „6¹.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įvardytiems užsieniečiams, kurie šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netaikomi reikalavimai, numatyti šio straipsnio 6 dalyje.“
Pritarti iš dalies Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė iš dalies analogiškam Seimo narių pasiūlymui ir pateikė savo siūlomus pakeitimus. Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti galimybei, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais, tik užsieniečiui, studijuojančiam doktorantūroje, leisti kartu atsivežti sutuoktinį ir vaikus. 7. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-04-1811
Tikslinga suteikti galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje tiems trečių šalių piliečiams, kurie I pakopos profesinio bakalauro (arba panašaus atitikmens) kvalifikaciją įgijo kitų šalių aukštosiose mokyklose arba Lietuvoje kolegijose ir ketina studijuoti papildomosiose (išlyginamosiose) studijose, apimančiose pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių jie dar nėra studijavę, ir kurie yra būtini siekiant įstoti į antrosios pakopos studijų programas. Šiuo metu ši galimybė nėra numatyta, todėl dauguma užsieniečių, baigusių kolegijines studijas Lietuvoje, papildomas studijas bei II pakopos studijas renkasi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur tokia galimybė numatyta. Gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra galimybės ir užsienio piliečiams, kurie studijuoja universitetuose pagal laisvojo klausytojo arba nenuosekliųjų studijų klausytojo sutartį (neribojant darbo krūvio (suteikiamų kreditų) apimties).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų
programą (programas) arba į doktorantūrą, arba yra sudaręs klausytojo ar papildomųjų studijų sutartį ” Nepritarti Taip pat nepritarta analogiškam Seimo narių pasiūlymui. Seimo Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs 2018-04-24 gautus atsakingų institucijų (VRM, VSD) raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, nepritaria pasiūlymui numatyti, kad leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu gali būti išduoti užsieniečiams, sudariusiems laisvojo klausytojo arba papildomųjų studijų sutartį. Klausytojai neįgyja studento statuso, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl tokie pakeitimai sudarytų sąlygas piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos išduodamais leidimais laikinai gyventi siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir taip patekti į Šengeno erdvę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įvardintos problemos dėl išlyginamųjų ar papildomųjų studijų gali būti sprendžiamos ne keičiant įstatymą, o papildant Vizų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. gruodžio 28 d. vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330, taip, kad būtų numatyta galimybė išlyginamųjų studijų atveju užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą, kuri leistų užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti iki 12 mėnesių. 8. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-04-1811
Argumentai: Norint sudaryti užsienio piliečiams patrauklias sąlygas atvykti studijuoti į Lietuvą, būtina mažinti biurokratines procedūras.
Užsieniečiui studijų laikotarpiu šiuo metu tenka pora kartų kreiptis į atsakingas institucijas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir keitimo, jis turi pateikti daug dokumentų. Asmeniui būtų daug paprasčiau, jei studijų laikotarpiu užtektų vieną kartą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 4 metams. <...>” Nepritarti Taip pat nepritarta analogiškam Seimo narių pasiūlymui. Seimo Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs 2018-04-24 gautus Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento raštus dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754, nepritaria siūlymui prailginti Lietuvoje studijuojančio užsieniečio leidimą laikinai gyventi iki 4 metų, kadangi toks termino pratęsimas sukurtų didelę nelegalios ir antrinės migracijos grėsmę, kurios prevencijai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų reikiamų instrumentų ir nebūtų užtektinai kontrolės mechanizmų. Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu VSD atstovas pabrėžė, kad prailgintas leidimo laikinai gyventi terminas sumažintų tokių užsieniečių patikros dėl gyvenimo ir mokymosi Lietuvoje kontrolę. Be to, tai sisteminė problema, kad Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos ne visada, nenorėdamos rizikuoti savo autoritetu ir pajamomis, informuoja atsakingas tarnybas apie studijuojančių užsieniečių išvykimą, paskaitų nelankymą, nepažangumą ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įstatyme numatytas ilgiausias leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis yra 3 metai ir jis taikomas užsieniečiams, kurie yra investuotojai (investavę ne mažiau kaip 260 tūkst. eurų) ir yra tokios įmonės vadovai, arba akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams. 9. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-04-1811
Argumentai: Užsienio šalių studentams yra taikomas apribojimas dirbti studijų metu. Atsižvelgiant į tai, kad neretai studentai susiduria su finansiniais sunkumais, įvairiomis įsitvirtinimo šalyje ir integracijos problemomis, taip pat į tai, kad daugelyje ES valstybių narių, JAV, Kanadoje ir kt. yra netaikomas darbo laiko apribojimas užsienio valstybių studentams, tikslinga užsienio valstybių studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, aukštųjų mokyklų nustatytų vasaros atostogų laikotarpiu netaikyti 20 val. per savaitę darbo laiko ribojimo ir sudaryti galimybes dirbti pilnu etatu, o trečiosios pakopos (doktorantūros studijų) studentams netaikyti šio apribojimo visais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4.
Užsienietis, studijuojantis Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose, studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus aukštosios mokyklos tvarka nustatytą vasaros atostogų laikotarpį.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė iš dalies analogiškam Seimo narių pasiūlymui ir pateikė savo siūlomus pakeitimus. Užsienio reikalų komitetas siūlo visiems besimokantiems ar studijuojantiems užsieniečiams leisti dirbti Lietuvoje ne daugiau kaip 20 val. per savaitę. Šio apribojimo siūloma netaikyti tik doktorantams, o vasaros atostogų metu – ir visiems aukščiau išvardintiems užsieniečiams. 10. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-04-1811
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo tikslinga papildyti įstatymo 46 str. 5 d. ir tiksliai nurodyti, kad nuostata yra taikoma tais atvejais, kai užsienietis mokosi švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Nepritarti Taip pat nepritarta analogiškam Seimo narių pasiūlymui. Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo laikytis bendros įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų dėstymo logikos, papildomai nedetalizuojant mokymosi įstaigos ir programų. Priešingu atveju reiktų detalizuoti visas įstatyme vartojamas susijusias nuostatas. 11. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-04-1813 (49⁴)
Užsienio tyrėjams ir tarptautiniams absolventams yra itin svarbi galimybė pasilikti Lietuvoje po baigimo ilgesnį laikotarpį.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad tyrėjas ar užsienietis, užbaigęs studijas, LR dar galėtų pasilikti 9 mėn. laikotarpiui. Siūloma šį terminą ilginti iki 12 mėn. Ilgesnis 12 mėn. laikotarpis sudarytų sąlygas baigusiems doktorantūros studijas studentams disertaciją apginti per 12 mėnesių (analogiškos galimybės yra LR piliečiams), taip pat užsienio valstybių piliečiai galėtų skirti daugiau laiko norint susirasti darbą Lietuvoje. Šiuo metu įsidarbinimą apsunkina galiojanti trijų mėnesių nuostata, pagal kurią darbo vieta negali būti siūloma trečiųjų šalių piliečiams, jei ji yra paskelbta mažiau nei prieš tris mėnesius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu Įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai
gyventi keičiamas 9 12 mėnesių laikotarpiui.“
12Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2018-04-1816 N Argumentai: LR Seimas 2018 m. kovo 22 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir
nustatyta galimybė skirti paramą nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, įstojusiems studijuoti į aukštąsias mokykla ne Lietuvos Respublikoje. Nustačius tokią galimybę būtina užtikrinti, kad užsienietis, studijuodamas ne LR, neprarastų teisės gyventi Lietuvoje. Todėl būtina papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnį, kuris reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės.
Ši nuostata studijų laikotarpiu netaikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;“. Nepritarti Taip pat nepritarta analogiškam Seimo narių ir papildomo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui. Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui, iš esmės nepritariant galimybei Lietuvos Respublikos Vyriausybei remti užsienio piliečius ir suteikti jiems paramą mokslui užsienio aukštosiose mokyklose. Prioritetas ir visas Vyriausybės dėmesys, atsižvelgiant ir į ribotas valstybes finansines galimybes, turėtų būti sutelktas į Lietuvos Respublikos piliečių išsilavinimo rėmimą. Šiuo požiūriu iš esmės abejotina, ar tokia Lietuvos valstybės parama mokslui užsienio piliečiams nesukurs atvirkštinio poveikio – didesnės Lietuvos studentų emigracijos ir lietuviško „proto nutekėjimo“ – nei to, kurio buvo siekta Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. 2018 m. kovo 20 d. pateiktos ir ypatingos skubos tvarka Seimo 2018 m. kovo 22 d. priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos (Nr. XIII-1059), numačiusios galimybę Vyriausybei skirti finansavimą ir užsienio valstybių piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, studijoms užsienyje, nebuvo tinkamai išdiskutuotas, nebuvo gauta Vyriausybės nuomonė. 13.
13Seimo Žmogaus teisių komitetas,
2018-04-1816 N Argumentai: Remiantis leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindais, užsieniečiui gali būti panaikintas leidimas nuolat gyventi, jeigu užsienietis gyvena ne ES valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Atsižvelgiant į tai, kad ES direktyva dėl nuolatinio gyventojo statuso, numato, kad Valstybės narės gali netaikyti 12 mėn. laikotarpio tik išimtiniais atvejais, Komitetas siūlo nurodyti, kad ši nuostata studijų laikotarpiu nebūtų taikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės. Ši nuostata studijų laikotarpiu netaikoma užsieniečiams, kuriems buvo paskirta parama studijuoti ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės; , o studijų atveju – visam studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu 4 metams;“. Nepritarti Taip pat nepritarta analogiškam Seimo narių ir papildomo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui. Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui, iš esmės nepritariant galimybei Lietuvos Respublikos Vyriausybei remti užsienio piliečius ir suteikti jiems paramą mokslui užsienio aukštosiose mokyklose. Prioritetas ir visas Vyriausybės dėmesys, atsižvelgiant ir į ribotas valstybes finansines galimybes, turėtų būti sutelktas į Lietuvos Respublikos piliečių išsilavinimo rėmimą.
Šiuo požiūriu iš esmės abejotina, ar tokia Lietuvos valstybės parama mokslui užsienio piliečiams nesukurs atvirkštinio poveikio – didesnės Lietuvos studentų emigracijos ir lietuviško „proto nutekėjimo“ – nei to, kurio buvo siekta Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. 2018 m. kovo 20 d. pateiktos ir ypatingos skubos tvarka Seimo 2018 m. kovo 22 d. priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos (Nr. XIII-1059), numačiusios galimybę Vyriausybei skirti finansavimą ir užsienio valstybių piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, studijoms užsienyje, nebuvo tinkamai išdiskutuotas, nebuvo gauta Vyriausybės nuomonė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui pateiktą Valstybės saugumo departamento nuomonę ir pasvarstymus dėl galimų įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimų, siūlo įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnius, kuriais keičiamos atitinkamai įstatymo 35 ir 36 straipsnių nuostatos, papildyti, numatant galimybę atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams, jeigu jų studijų pažanga yra nepakankama, kad galima būtų teigti, kad jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra tikrai tas, dėl kurio buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje – mokymasis. Pažymėtina, kad Direktyvos Nr.
2016/801, kuri perkeliama šiuo įstatymo projektu, 21 straipsnio 2 dalies f punkte yra numatyta galimybė valstybei narei panaikinti arba atsisakyti pratęsti leidimą, kai studento atitinkamų studijų pažanga yra nepakankama. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 18 punktu:
„18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. dėl Seimo narių pasiūlymų įstatymo projektui pateiktą Valstybės saugumo departamento nuomonę ir pasvarstymus dėl galimų įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimų, siūlo įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnius, kuriais keičiamos atitinkamai įstatymo 35 ir 36 straipsnių nuostatos, papildyti, numatant galimybę atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams, jeigu jų studijų pažanga yra nepakankama, kad galima būtų teigti, kad jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra tikrai tas, dėl kurio buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje – mokymasis. Tai atitinka Direktyvos Nr. 2016/801, kuri perkeliama šiuo įstatymo projektu, 21 straipsnio 2 dalies f punktą ir minėto Direktyvos straipsnio 3 dalį. Įstatymo pakeitimu būtų numatytas įpareigojimas švietimo įstaigai per 7 d. informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie toje įstaigoje studijuojantį užsienietį, kuris turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų;“ Pritarti Atitinkamai siūloma pagrindiniam komitetui papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755
Užsienio reikalų komitetas, 2018-05-097
Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į siūlomus pakeitimus įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio
įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 5 dalį, kartu pritardamas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai dėl minėtos dalies suredagavimo redakciniu požiūriu. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 5 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir
studijų institucijos lygiavertei lygiavertę studijų programai programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.“ Pritarti 4.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2018-05-0913 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (Nr. 6) ir Seimo narių bei įstatymo projekto svarstyme paskirto papildomo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus, siūlo nustatyti ilgesnį laiko tarpą (iki 12 mėn.) susirasti darbą Lietuvoje studijas užbaigusiam užsieniečiui arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigusiam tyrėjui. Šiuo įstatymo projektu į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos Nr. 2016/801 25 straipsnio 1 dalis leidžia studijas užbaigusiems studentams arba mokslinius tyrimus užbaigusiems tyrėjams sudaryti galimybę valstybėje narėje pasilikti ne trumpiau kaip devynis mėnesius, kad ieškotųsi darbo arba steigtų verslą. Juridinės techniko požiūriu, siekiant nuostatas įstatyme išdėstyti nuosekliai, Užsienio reikalų komitetas siūlo 49⁴ straipsnyje pirmiau įvardinti užsieniečius, užbaigusius studijas, o tik po to tyrėjus, kas atitiktų įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties straipsnių dėstymo eiliškumą šių asmenų atžvilgiu (apie studijuojančius užsieniečius dėstoma įstatymo 46 straipsnyje, apie tyrėjus – 49² straipsnyje).
Kadangi Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymą papildyti ir numatyti galimybę kartu su Lietuvoje doktorantūroje studijuojančiu užsieniečiu, netaikant įstatyme numatytų papildomų reikalavimų šeimos susijungimo atvejais, atvykti tokio užsieniečio šeimos nariams (sutuoktiniui ir vaikams), todėl, siekiant, kad šis aukštos kvalifikacijos užsienietis pasiliktų gyventi Lietuvoje dar 12 mėn. su tikslu susirasti darbą ar užsiimti kita teisėta veikla, Komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 13 straipsniu įstatymą papildančio 49⁴straipsnio 3 dalį ir numatyti galimybę leisti Lietuvoje dar 12-ai mėnesių likti ne tik tyrėjo šeimos nariams, bet ir doktoranto. Doktorantūros studijas Lietuvoje baigę užsieniečiai būtų paskatinami įsitvirtinti su šeimomis, todėl geriau integruotųsi ir savo darbu ir vykdomais moksliniais tyrimais teiktų naudą Lietuvai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Įstatymo papildymas 49⁴straipsniu
Papildyti Įstatymą 49⁴ straipsniu: „49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi keitimas išdavimas, užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas 1.
Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui Tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, arba užsieniečiui, užbaigusiam studijas, gali būti pakeistas išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškotis darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra užbaigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi keičiamas išduodamas 9 12 mėnesių laikotarpiui. 3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir Tyrėjo, pasinaudojusio tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi pakeičiamas išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui..““
Užsienio reikalų komitetas, 2018-05-0920 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754 nebus spėta priimti iki įstatymo projekte numatytos įsigaliojimo datos 2018 m. gegužės 23 d., siūlo numatyti minėto įstatymo ir kartu su juo pateikto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1755 vėlesnę įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
gegužės 23 liepos 1 d. 2.
ministras ir atsakingos ar jo įgaliotos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: Mindaugas Puidokas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. birželio 20 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: nebuvo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisija 2018-06-13 Nr. 101-I-33
<...>
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
straipsniai yra nesuderinti su Įstatymo 6 straipsnio formuluote, kuriai Seimas pritarė 2018 m. gegužės 31 d. rytiniame plenariniame posėdyje. 2. Seimo statute nėra reglamentuota, kokius sprendimus turi priimti Seimas, jeigu Seimo pavedimą gavęs pagrindinis komitetas nesuderina įstatymo projekto straipsnių, todėl turi būti vadovaujamasi Seimo statuto 261 straipsnio nuostatomis. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Rekomenduoti Seimo posėdžio pirmininkui siūlyti Seimui paskirti kitą pagrindinį komitetą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) projekto straipsniams suderinti.
<...>
pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) straipsnių suderinimui ir Žmogaus teisių komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
2 Argumentai: Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 14 d. vakarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-186), kuriuo buvo pavesta Žmogaus teisių komitetui suderinti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) straipsnius ir atsižvelgiant į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad Įstatymo projekto 7 ir 11 straipsniai yra nesuderinti su Įstatymo 6 straipsnio formuluote, kuriai Seimas pritarė 2018 m. gegužės 31 d. rytiniame plenariniame posėdyje, Žmogaus teisių komitetas siūlo atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies redakciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turi ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų;“.“
2018-06-2011
Argumentai: Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 14 d. vakarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-186), kuriuo buvo pavesta Žmogaus teisių komitetui suderinti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) straipsnius ir atsižvelgiant į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad Įstatymo projekto 7 ir 11 straipsniai yra nesuderinti su Įstatymo 6 straipsnio formuluote, kuriai Seimas pritarė 2018 m. gegužės 31 d. rytiniame plenariniame posėdyje, Žmogaus teisių komitetas siūlo atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalies redakciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės, ar kvalifikacijos tobulinimo, neturi akademinių skolų (arba turi ne daugiau nei dvi akademines skolas), per studijų semestrą be pateisinamos priežasties nėra praleidęs daugiau kaip pusės privalomų lankyti akademinių užsiėmimų ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
pranešėjai: Sergejus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė