projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės principas, kuris reiškia, jog asmuo gali verstis bet kokia, įstatymų nedraudžiama ūkine veikla. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos laisvės principas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje taip pat numatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus ir reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis ūkinės veiklos laisvės principo taikymo išimtimis, įstatymais yra reguliuojamos visuomenei ir valstybei svarbios ūkinės veiklos sritys, pavyzdžiui: bankų, draudimo bendrovių, vartojimo kredito davėjų, finansų įstaigų, advokatų, antstolių, notarų, bankroto administratorių, atliekų tvarkytojų bei kitų ūkio subjektų veikla. Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla, nors skolų išieškojimo įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams. Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas. Asmens duomenų apsaugos problema šiuo atveju yra ypatingai svarbi, nes asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenis, šių duomenų teikimo teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas skolų išieškojimo įmonėms įgyvendinant savo veiklą vis dar kelia nemažai praktinių problemų, kurios neigiamai atsiliepia asmens privatumui.
Dar vienas probleminis aspektas – nesąžiningas administracinių kaštų priskaičiavimas, nes nėra reglamentuota, kokia įmokos dalis skiriama išieškojimo išlaidoms padengti. Kai kurios išieškojimo įmonės išlaidas priskaičiuoja prie paslaugos kainos kreditoriui, tačiau dažniausiai jos pačios išsiieško šias išlaidas. Šiuo atveju kyla problema dėl socialinių asmens teisių pažeidimo. Verta pažymėti, kad skolų išieškojimo įmonių veiklą vykdantys subjektai yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių ar kitų įstatymų pagrindu įregistruoti juridiniai asmenys, t. y. verslininkai, tam tikrų paslaugų teikėjai, kurių vienintelis tikslas vykdant ūkinę - komercinę veiklą yra pelno siekimas. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokio skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų priežiūros mechanizmo. Todėl manytina, kad skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti tiek sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją, tiek ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko tyrimą „Ikiteisminio skolų išieškojimo reglamentavimas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Tyrimas), kuriame apžvelgiama, kaip teisiškai reguliuojama ikiteisminį skolų išieškojimą atliekančių bendrovių veikla kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo duomenimis, Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra atskirai reglamentuojama skolų išieškojimo įmonių veikla, šią veiklą prižiūrint atitinkamai paskirtai priežiūros institucijai.
Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, Lietuvos Respublikos ekonominius ir socialinius rodiklius, skolų išieškojimo veiklą vykdančių subjektų ir skolininkų tarpusavio santykius bei iš jų kylančius ginčus ir socialines problemas darytina išvada, jog skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas. Atlikto tyrimo duomenimis, minėtose Europos Sąjungos valstybėse narėse skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla yra reglamentuota nacionalinėje teisėje. Prioritetas reglamentuojant šiuos teisinius santykius, yra vartotojų interesai, jų asmens duomenų apsauga, geroji praktika skolų išieškojimo srityje bei skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos priežiūra. Remiantis Vokietijos pavyzdžiu, kompetentinga institucija prižiūri, kaip registruoti paslaugų teikėjai (skolų išieškojimo įmonės) laikosi įstatymo reikalavimų. Kompetentinga institucija gali laikinai ar iš dalies sustabdyti leidimą teikti paslaugą, jei nebetenkinama kuri nors iš būtinų jos teikimo prielaidų arba šiurkščiai ir pakartotinai nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Paslaugų teikėjas privalo priežiūros institucijai ar jos vardu veikiantiems asmenims sudaryti sąlygas darbo laiku patekti į įmonės patalpas, pareikalavus pateikti reikiamą dokumentaciją, taip pat ir elektronine forma, suteikti kitą pareikalautą informaciją. Pagal įstatymą už jo įgyvendinimą kompetentinga institucija yra konkrečios federalinės žemės teisingumo administracija. Žemės vyriausybės turi teisę pagal įstatymą teisingumo administracijai priskirtus įgaliojimus teisiniu potvarkiu perduoti joms pavaldžioms įstaigoms, taip pat šią perleidimo teisę suteikti žemių teisingumo administracijoms.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2016 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo ginčą byloje C‑127/15 dėl 2015 m. vasario 17 d. Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) sprendimo, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. kovo 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje Verein für Konsumenteninformation prieš INKO, Inkasso GmbH skolų administravimo įmonės praktikos ir išaiškino, kad skolų išieškojimo įmonės turi laikytis Vartojimo kredito sutarčių direktyvos nuostatų. Šis išaiškinimas pažymi ESTT formuojamą praktiką taikant griežtesnius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėms. Šiuo išaiškinimu siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tokių įmonių vykdoma veikla ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos ar klaidinančios skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT išaiškinimas aktualus ir Lietuvos Respublikoje veikiančioms skolų išieškojimo įmonėms. Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes.
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto uždaviniai yra šie:
išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
perleidimą formą ir turinį;
taikyti delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
asmuo turi tik tada, kai toks asmuo atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
įmonių veiklos priežiūrą;
įsipareigojimų nesilaikymą galimos taikyti atsakomybės ribas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokių specialiųjų reikalavimų skolų išieškojimo veiklą vykdančioms įmonėms, jų veikla nėra prižiūrima priežiūros institucijos. Skolų išieškojimo įmonių ir skolininkų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kitos bendrosios civilinės teisės normos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu tikimasi sureguliuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, užtikrinti vartotojų ir verslo subjektų teisių apsaugą bei sumažinti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo atsirandančias neigiamas socialines pasekmes. Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siūloma:
išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
perleidimą formą ir turinį;
taikyti delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
asmuo turi tik tada, kai toks asmuo atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą;
įsipareigojimų nesilaikymą galimos taikyti atsakomybės ribas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis visų šių nuostatų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka minėtas nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Skolų išieškojimo įmonė“, „skolų išieškojimo veikla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Rimantė Šalaševičiūtė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės principas, kuris reiškia, jog asmuo gali verstis bet kokia, įstatymų nedraudžiama ūkine veikla. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos laisvės principas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje taip pat numatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus ir reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Vadovaujantis ūkinės veiklos laisvės principo taikymo išimtimis, įstatymais yra reguliuojamos visuomenei ir valstybei svarbios ūkinės veiklos sritys, pavyzdžiui: bankų, draudimo bendrovių, vartojimo kredito davėjų, finansų įstaigų, advokatų, antstolių, notarų, bankroto administratorių, atliekų tvarkytojų bei kitų ūkio subjektų veikla. Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla, nors skolų išieškojimo įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams. Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas. Verta pažymėti, kad skolų išieškojimo įmonių veiklą vykdantys subjektai yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių ar kitų įstatymų pagrindu įregistruoti juridiniai asmenys, t. y. verslininkai, tam tikrų paslaugų teikėjai, kurių vienintelis tikslas vykdant ūkinę - komercinę veiklą yra pelno siekimas. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokio skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų priežiūros mechanizmo.
Todėl manytina, kad skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti tiek sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją, tiek ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko tyrimą „Ikiteisminio skolų išieškojimo reglamentavimas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Tyrimas), kuriame apžvelgiama, kaip teisiškai reguliuojama ikiteisminį skolų išieškojimą atliekančių bendrovių veikla kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo duomenimis, Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra atskirai reglamentuojama skolų išieškojimo įmonių veikla, šią veiklą prižiūrint atitinkamai paskirtai priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, Lietuvos Respublikos ekonominius ir socialinius rodiklius, skolų išieškojimo veiklą vykdančių subjektų ir skolininkų tarpusavio santykius bei iš jų kylančius ginčus ir socialines problemas darytina išvada, jog skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas. Atlikto tyrimo duomenimis, minėtose Europos Sąjungos valstybėse narėse skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla yra reglamentuota nacionalinėje teisėje. Prioritetas reglamentuojant šiuos teisinius santykius, yra vartotojų interesai, jų asmens duomenų apsauga, geroji praktika skolų išieškojimo srityje bei skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos priežiūra. Remiantis Vokietijos pavyzdžiu, kompetentinga institucija prižiūri, kaip registruoti paslaugų teikėjai (skolų išieškojimo įmonės) laikosi įstatymo reikalavimų.
Kompetentinga institucija gali laikinai ar iš dalies sustabdyti leidimą teikti paslaugą, jei nebetenkinama kuri nors iš būtinų jos teikimo prielaidų arba šiurkščiai ir pakartotinai nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Paslaugų teikėjas privalo priežiūros institucijai ar jos vardu veikiantiems asmenims sudaryti sąlygas darbo laiku patekti į įmonės patalpas, pareikalavus pateikti reikiamą dokumentaciją, taip pat ir elektronine forma, suteikti kitą pareikalautą informaciją. Pagal įstatymą už jo įgyvendinimą kompetentinga institucija yra konkrečios federalinės žemės teisingumo administracija. Žemės vyriausybės turi teisę pagal įstatymą teisingumo administracijai priskirtus įgaliojimus teisiniu potvarkiu perduoti joms pavaldžioms įstaigoms, taip pat šią perleidimo teisę suteikti žemių teisingumo administracijoms. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2016 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo ginčą byloje Verein für Konsumenteninformation prieš INKO, Inkasso GmbH, C‑127/15 skolų administravimo įmonės praktikos ir išaiškino, kad skolų išieškojimo įmonės turi laikytis Vartojimo kredito sutarčių direktyvos nuostatų. Šis išaiškinimas pažymi ESTT formuojamą praktiką taikant griežtesnius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėms. Šiuo išaiškinimu siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tokių įmonių vykdoma veikla ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos ar klaidinančios skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT išaiškinimas aktualus ir Lietuvos Respublikoje veikiančioms skolų išieškojimo įmonėms.
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes. Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto uždaviniai yra šie:
instituciją, kuri išduotų skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
veiklos licencijavimo tvarką;
įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises;
reikalavimo teisės perleidimą formą ir turinį;
delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
išieškojimo įmonei draudžiama priimti įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
įmonių veiklos priežiūrą;
institucijos už įstatymo įsipareigojimų nesilaikymą galimas taikyti nuobaudas ir baudas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė ir Valius Ąžuolas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokių specialiųjų reikalavimų skolų išieškojimo veiklą vykdančioms įmonėms, jų veikla nėra prižiūrima priežiūros institucijos. Skolų išieškojimo įmonių ir skolininkų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kitos bendrosios civilinės teisės normos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu tikimasi sureguliuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, užtikrinti vartotojų ir verslo subjektų teisių apsaugą bei sumažinti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo atsirandančias neigiamas socialines pasekmes.
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siūloma:
išieškojimo veiklos licenciją ir vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
2nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijavimo tvarką;
funkcijas ir teises;
formą ir turinį;
taikyti delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą;
priežiūros institucijos už įstatymo įsipareigojimų nesilaikymą galimas taikyti nuobaudas ir baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis visų šių nuostatų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka minėtas nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Skolų išieškojimo įmonė“, „skolų išieškojimo veikla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Rimantė Šalaševičiūtė Valius Ąžuolas
Projektui
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės principas, kuris reiškia, jog asmuo gali verstis bet kokia, įstatymų nedraudžiama ūkine veikla. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos laisvės principas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje taip pat numatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus ir reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Vadovaujantis ūkinės veiklos laisvės principo taikymo išimtimis, įstatymais yra reguliuojamos visuomenei ir valstybei svarbios ūkinės veiklos sritys, pavyzdžiui: bankų, draudimo bendrovių, vartojimo kredito davėjų, finansų įstaigų, advokatų, antstolių, notarų, bankroto administratorių, atliekų tvarkytojų bei kitų ūkio subjektų veikla. Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla, nors skolų išieškojimo įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams. Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas. Verta pažymėti, kad skolų išieškojimo įmonių veiklą vykdantys subjektai yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, individualių įmonių ar kitų įstatymų pagrindu įregistruoti juridiniai asmenys, t. y. verslininkai, tam tikrų paslaugų teikėjai, kurių vienintelis tikslas vykdant ūkinę - komercinę veiklą yra pelno siekimas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokio skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų priežiūros mechanizmo. Todėl manytina, kad skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti tiek sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją, tiek ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko tyrimą „Ikiteisminio skolų išieškojimo reglamentavimas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Tyrimas), kuriame apžvelgiama, kaip teisiškai reguliuojama ikiteisminį skolų išieškojimą atliekančių bendrovių veikla kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo duomenimis, Latvijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje yra atskirai reglamentuojama skolų išieškojimo įmonių veikla, šią veiklą prižiūrint atitinkamai paskirtai priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, Lietuvos Respublikos ekonominius ir socialinius rodiklius, skolų išieškojimo veiklą vykdančių subjektų ir skolininkų tarpusavio santykius bei iš jų kylančius ginčus ir socialines problemas darytina išvada, jog skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas. Atlikto tyrimo duomenimis, minėtose Europos Sąjungos valstybėse narėse skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veikla yra reglamentuota nacionalinėje teisėje.
Prioritetas reglamentuojant šiuos teisinius santykius, yra vartotojų interesai, jų asmens duomenų apsauga, geroji praktika skolų išieškojimo srityje bei skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos priežiūra. Remiantis Vokietijos pavyzdžiu, kompetentinga institucija prižiūri, kaip registruoti paslaugų teikėjai (skolų išieškojimo įmonės) laikosi įstatymo reikalavimų. Kompetentinga institucija gali laikinai ar iš dalies sustabdyti leidimą teikti paslaugą, jei nebetenkinama kuri nors iš būtinų jos teikimo prielaidų arba šiurkščiai ir pakartotinai nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Paslaugų teikėjas privalo priežiūros institucijai ar jos vardu veikiantiems asmenims sudaryti sąlygas darbo laiku patekti į įmonės patalpas, pareikalavus pateikti reikiamą dokumentaciją, taip pat ir elektronine forma, suteikti kitą pareikalautą informaciją. Pagal įstatymą už jo įgyvendinimą kompetentinga institucija yra konkrečios federalinės žemės teisingumo administracija. Žemės vyriausybės turi teisę pagal įstatymą teisingumo administracijai priskirtus įgaliojimus teisiniu potvarkiu perduoti joms pavaldžioms įstaigoms, taip pat šią perleidimo teisę suteikti žemių teisingumo administracijoms. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2016 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo ginčą byloje Verein für Konsumenteninformation prieš INKO, Inkasso GmbH, C‑127/15 skolų administravimo įmonės praktikos ir išaiškino, kad skolų išieškojimo įmonės turi laikytis Vartojimo kredito sutarčių direktyvos nuostatų. Šis išaiškinimas pažymi ESTT formuojamą praktiką taikant griežtesnius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėms. Šiuo išaiškinimu siekiama užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tokių įmonių vykdoma veikla ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos ar klaidinančios skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklos.
Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT išaiškinimas aktualus ir Lietuvos Respublikoje veikiančioms skolų išieškojimo įmonėms. Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes. Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto uždaviniai yra šie:
instituciją, kuri išduotų skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
veiklos licencijavimo tvarką;
įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises;
reikalavimo teisės perleidimą formą ir turinį;
dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
įmonei draudžiama priimti įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
veiklos priežiūrą;
skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos už įstatymo įsipareigojimų nesilaikymą galimas taikyti nuobaudas ir baudas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokių specialiųjų reikalavimų skolų išieškojimo veiklą vykdančioms įmonėms, jų veikla nėra prižiūrima priežiūros institucijos. Skolų išieškojimo įmonių ir skolininkų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kitos bendrosios civilinės teisės normos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu tikimasi sureguliuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, užtikrinti vartotojų ir verslo subjektų teisių apsaugą bei sumažinti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo atsirandančias neigiamas socialines pasekmes.
Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siūloma:
išieškojimo veiklos licenciją ir vykdytų skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas;
2nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijavimo tvarką;
funkcijas ir teises;
formą ir turinį;
taikyti delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį;
skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi;
įmokas iš skolininko vekseliais, čekiais ar skolos raštais;
skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą;
išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą;
priežiūros institucijos už įstatymo įsipareigojimų nesilaikymą galimas taikyti nuobaudas ir baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomų teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis visų šių nuostatų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymas atitinka minėtas nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Skolų išieškojimo įmonė“, „skolų išieškojimo veikla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Rimantė Šalaševičiūtė Valius Ąžuolas Jonas Pinskus
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą XIIIP-1741 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės aktų, tiesiogiai skirtų reguliuoti skolų išieškojimo ne teismo tvarka veiklą, tačiau šiai veiklai yra taikomos bendrosios vartotojų teisių apsaugai užtikrinti skirtos nuostatos, t.y. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Vartotojų teisių direktyva 2011/83/ES[1], Nesąžiningos įmonių komercinės veiklos direktyva 2005/29/EB[2]. Be to, skolų išieškojimo veikla patenka ir į Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[3] taikymo sritį. Taigi šiuo metu asmenims, užsiimantiems skolų išieškojimo ne teismo tvarka veikla, yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII-1864 nuostatos, reguliuojančios sutartinius santykius tarp privačių asmenų, kitų bendrųjų teisės aktų normos ir minėtąsias direktyvas įgyvendinantys įstatymai – Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas XI-570, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas I-657, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas X-1409. 2017 m.
ministerijos užsakymu Lietuvos teisės institutas parengė mokslo studiją „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“[4], kuriame atskleistas poreikis šioje srityje imtis priemonių vartotojų teisėms užtikrinti, nurodant dvi galimas kryptis įstatymų leidėjui – toliau laikytis bendrojo reguliavimo būdo, sugriežtinant skolų išieškojimo veiklos priežiūrą arba pereiti prie specialaus teisinio reguliavimo būdo, priimant teisės aktus skolų išieškojimo veiklai reguliuoti. Pastarajam variantui, išnagrinėjus Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, pažymėtas reikalingumas ištirti realią Lietuvos vartotojų padėtį skolų ne teismo tvarka išieškojimo procese, kad būtų įvertinta, ar yra konkrečių duomenų, jog šiuo metu esančio teisinio reguliavimo ir išieškojimo veiklos priežiūros griežtinimo nepakanka. Nesant tokių duomenų kyla klausimas, ar siekis Projektu reguliuoti privačius santykius yra pagrįstas ir ar vartotojų teisių apsaugos tikslų nebūtų galima pasiekti remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais. 2. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas asmeniui, siekiančiam teikti skolų išieškojimo paslaugas, privalomai įsirašyti į viešąjį skolų išieškojimo sąrašą. Paslaugų Direktyvos 2006/123/EB prasme toks įpareigojimas yra prilyginamas leidimų išdavimo tvarkai, o 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka yra leistina tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinama svarbiais visuomenės interesais ir ja siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[5], svarbiu visuomenės interesu inter alia pripažįstama ir vartotojų teisių apsauga.
Taigi šiuo atveju Projektu nustatyti apribojimai gali būti pateisinami tik tada, jei objektyviai atitinka visuomenei svarbų interesą apsaugoti vartotojų teises ir neprieštarauja proporcingumo principui. 3. Paslaugų Direktyvos 2006/123/EB 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog paslaugų teikėju yra laikomas bet kuris fizinis asmuo, kuris yra valstybės narės pilietis, arba bet kuris juridinis asmuo, kuris joje vykdo paslaugų teikimo veiklą naudodamasis įsisteigimo laisve arba laisvu paslaugų judėjimu. Bet koks galimybės užsiimti tokia veikla suvaržymas yra laikomas paslaugų teikimo laisvės apribojimu. Tuo tarpu Projekto 2 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniams asmenims draudžiama užsiimti skolų išieškojimo veikla (būtent įmonių veikla akcentuojama ir pačiame Projekto pavadinime) – toks reguliavimas Europos Sąjungos teisės prasme yra vertinamas kaip varžantis fizinių asmenų teisę verstis profesine veikla, apribojant galimybę užsiimti skolų išieškojimo verslu. Laisvė užsiimti profesine veikla nėra absoliuti ir išimtiniais atvejais gali būti ribojama, tačiau ribojimo pateisinimui keliami tikslingumo ir pagrįstumo reikalavimai. Šiuo atveju tai, ar neteisminio skolos išieškojimo funkcijas, vykdydamas komercinę veiklą, atliks fizinis ar juridinis asmuo[6], vartotojui neturės jokios esminės reikšmės – abiem atvejais skolos išieškotojas netaps pagrindinės vartojimo sutarties tarp vartotojo ir verslininko šalimi, o vartotojams bus taikoma vartotojų teises užtikrinančių normų apsauga. 4.
skolų išieškojimo bendrovės susitarimus dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis (skolos restruktūrizavimo), kuriuo nustatomas skolos grąžinimo grafikas ir kiti papildomi mokesčiai, skolų išieškojimo įmonę prilygino vartojimo kredito tarpininkui, o tokias jų sudaromas sutartis – vartojimo kredito sutarčiai. Prie šios išvados Teisingumo Teismas priėjo aiškindamas Direktyvos 2008/48/EB[8] nuostatas, kurios 3 straipsnio f punktas, kaip ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas XI-1253, kredito tarpininku pripažįsta ir fizinius ir juridinius asmenis. Tuo tarpu remiantis Projekto 2 straipsnio 4 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, vykdyti kredito tarpininko funkciją fiziniai asmenys neturėtų teisės – toks apribojimas pažeistų Direktyvos 2008/48/EB nuostatas. Pastebėtina, kad Direktyva 2008/48/EB suteikia teisę valstybėms narėms nustatyti, kad kredito davėjais gali būti tik juridiniai asmenys. Tačiau ši išimtis nėra taikoma vartojimo kredito tarpininkams. Kaip minėta, jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, o šiems, anksčiau aptartais atvejais, yra prilyginami ir skolų išieškotojai. Todėl siūlytume pagrįsti, kodėl tikslinga riboti fizinių asmenų teisę užsiimti skolų išieškojimo veikla, ar tai yra būtina ir proporcinga priemonė arba apskritai atsisakyti tokio apribojimo. 5. Abejonių kelia ir Projekto 6 straipsnio 1 dalies draudimas pelno nesiekiantiems asmenims užsiimti skolų išieškojimo veikla. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad skolų išieškojimo veiklą vykdantys subjektai yra verslininkai, tam tikrų paslaugų teikėjai, kurių vienintelis tikslas vykdant ūkinę veiklą yra pelno siekimas.
Tačiau nepagrindžiama, kodėl pelno nesiekiantys subjektai, atitinkantys pelno nesiekiančio vieneto kriterijų, t.y. vykdantys skolų išieškojimą siekiant jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų tikslų įgyvendinimo ir pagal tokius teisės aktus neturintys teisės pelno skirstyti savo steigėjams ir
(arba) dalyviams, negalėtų užsiimti minėtąja skolų išieškojimo veikla. 6. Atkreipiame dėmesį, jog Projekte yra aptariamas tik vienas atvejis, kada skolos išieškojimo funkcija yra vykdoma ne kreditoriaus, o trečiojo asmens – pasinaudojant reikalavimo teisių perleidimo institutu. Tačiau tai nėra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis skolų išieškotojas gali vykdyti savo veiklą, pavyzdžiui, tarp jo ir kreditoriaus galėtų būti sudaroma skolos administravimo sutartis. Taigi dabartinės Projekto nuostatos kelia tam tikrų teisinių neaiškumų ir gali būti nepakankamai veiksmingos reguliuojant ne teisminį skolų išieškojimo procesą. 7. Projekto nuostatose, pavyzdžiui, 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir t.t., nurodoma, jog skolų išieškojimo įmonė įgyja reikalavimo teisę į skolininko turtą. Tai suponuoja, jog Projekte kalbama apie turto įkeitimą, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jog turto įkeitimas nėra vienintelė galima skolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – tokia situacija būtų tik reikalavimo teisių perleidimo sandorio tarp kreditoriaus ir išieškotojo atveju, kai reikalavimo teisės perleidžiamos kartu su hipoteka[9]. Be to, iš Projekte pateiktos nuostatų formuluotės atrodo, kad skolų išieškojimo veikla gali būti nukreipta ne į visus, o tik į tuos skolininkus, kurie turtą yra perleidę kartu su įkeitimu. Kadangi skolos išieškojimo veiklą vykdantis asmuo gali ir neįgyti reikalavimo teisės į skolininko turtą, minėtosios Projekto nuostatos yra taisytinos. 8.
8Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta,
jog asmuo nėra laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją ir negali užsiimti skolų išieškojimo veikla, jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu, arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo. Manome, kad Projekto nuostata, neribotą laiką atimanti minėtuosius kriterijus atitinkančio asmens teisę užsiimti skolų išieškojimo veikla, neatitinka proporcingumo principo. Taip pat kelia abejonių tokio reikalavimo pagrįstumas, kadangi siekiamoje įtvirtinti nuostatoje nėra užsimenama, jog tam, kad asmeniui būtų taikomas nurodytasis ribojimas, jis turi būti pripažintas atsakingu dėl teisės verstis finansinių paslaugų veikla panaikinimo ar susijęs su įvykdytu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu – tokiu atveju nepriekaištingos reputacijos kriterijaus galėtų neatitikti ir asmuo, kuris yra visiškai nesusijęs su įvykiais, dėl kurių juridiniam asmeniui buvo panaikinta teisė verstis nustatyta veikla ar iškelta baudžiamoji byla. Todėl siūlytume minėtąją nuostatą patikslinti bei nurodyti tam tikrą numatyto apribojimo terminą, pavyzdžiui, tol, kol tokiam asmeniui ar pripažintam kaltu juridiniam asmeniui neišnyks teistumas. 9. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog asmuo gali būti įrašytas į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus ir pateikia priežiūros institucijai Projekte numatytus dokumentus.
Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos[10], todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali įpareigoti Vyriausybę ar kitas institucijas poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti[11]. Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo[12]. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, turi būti priimami remiantis įstatymais ir yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo[13]. Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu[14]. Todėl manome, kad būtent įstatyme turi būti numatyti esminiai skolų išieškojimo veiklą vykdantiems asmenims keliami reikalavimai, t.y. tokie reikalavimai turi būti atskleisti būtent įstatyminiu, o ne poįstatyminiu lygmeniu. 10.
reikalavimus ir pateikęs privalomus dokumentus, gali būti įrašytas į skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kelia tam tikrų neaiškumų – priežiūros institucijai paliekama neribota diskrecija, nenurodant jokio reikalavimo pagrįsti savo sprendimą, asmens, atitinkančio reikalavimus, neįrašyti į tokį sąrašą. Tad siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad asmuo įrašomas į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu jis atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdami į pateiktas pastabas, rekomenduotume įvertinti Projekto tikslingumą bei koreguoti aptartąsias juo siūlomas įtvirtinti nuostatas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. [2] 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“). [3] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. [4] Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis. Lietuvos teisės institutas, 2017. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Kavaln%C4%97-Bernotait%C4%97.pdf >. [5] 2015 m. spalio 1 d. Amstelboats sprendimas sujungtose bylose C‑340/14 ir C‑341/14, ECLI:EU:C:2015:641; 2013 m. liepos 11 d.
Femarbel sprendimas byloje C‑57/12, ECLI:EU:C:2013:517 ir t.t. [6] Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu VIII-1202, verslu Lietuvoje pripažįstama tiek fizinio, tiek juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų veikla, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno naudojant ekonominius išteklius. [7] 2016 m. gruodžio 8 d. INKO sprendimas byloje C-127/15, ECLI:EU:C:2016:934. [8] 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB. [9] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII-1864 4.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė, o hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII-1864 6.101 - 6.110 straipsnių nuostatų. [10] 1995 m. spalio 26 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [11] 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [12] 1994 m. sausio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [13] 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [14] 2002 m. rugpjūčio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skolų išieškojimo įmonių pareigas bei atsakomybę teikiant skolų išieškojimo paslaugas. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiama skolų išieškojimo įmonės apibrėžtis – tai asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia skolų išieškojimo paslaugas; skolų išieškojimo paslaugų apibrėžtis nepateikiama. Atsižvelgiant į projekto 4 ir 6 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog skolų išieškojimo įmonė yra ne skolų išieškojimo paslaugas kitiems asmenims teikiantis subjektas, bet kreditorius, įgijęs reikalavimo teises pagal sutartį su pradiniu kreditoriumi. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę verstis skolų išieškojimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į teisingumo ministerijos tvarkomą viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, o šio straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad skolų išieškojimo įmonė, nebevykdanti skolų išieškojimo veiklos ir siekianti išsibraukti iš viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo, privalo teisingumo ministerijai pranešti apie turimas galiojančias reikalavimo teises ir pateikti informaciją apie tokių teisių privalomą perleidimą kitai skolų išieškojimo įmonei. Projekte nėra nustatytos skolų išieškojimo įmonės teisės ir pareigos vykdant skolų išieškojimą, išskyrus pareigą informuoti skolininką apie tai, kad skolų išieškojimo įmonė įsigijo kreditoriaus reikalavimo teises į skolininko turtą. Projekto nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą; ji yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo inter alia 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją manome, jog projektu siūlomas reguliavimas, jog kreditoriai, kurie įgyja reikalavimo teises skolininkui iš kito kreditoriaus ir išieško iš skolininkų pagal įgytus iš kito kreditoriaus reikalavimu, būtų vadinami skolų išieškojimo įmonėmis, kurios gali vykdyti išieškojimą tik būdamos įrašytos į teisingumo ministerijos tvarkomą viešąjį sąrašą ir išbraukiamos iš šio sąrašo tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, galimai ribotų ūkinės veiklos laisvę. Pastebėtina, kad reikalavimo teisės skolininkui perleidimas yra įprasta verslo praktika. Tačiau pritarus siūlomam reguliavimui, įmonė, kuri, vykdydama jai įprastą ūkinę veiklą, įgis, nors ir epizodiškai, reikalavimo teises iš kitos įmonės (pvz., viena įmonė, kuri skolinga kitai įmonei, pagal susitarimą reikalavimo teisių perleidimu padengia įsiskolinimą), norėdama pradėti išieškojimą iš skolininko, bus blogesnėje padėtyje už tas įmones, kurios nėra įsigijusios reikalavimo teisių skolininkui iš kitų įmonių, nes negalės pradėti išieškojimo iš skolininko tol, kol nebus įrašyta į skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Be to, tokia įmonė negalės būti išbraukta iš skolų išieškojimo įmonių sąrašo, jeigu ji nebus perleidusi įgytų iš kito kreditoriaus reikalavimo teisių skolininkui kitai skolos išieškojimo įmonei.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš projekto tikslų – apginti vartotojų interesus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kredito teikimo vartotojams sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. Pastebėtina, kad asmuo gali verstis vartojimo kreditų teikimo veikla ir su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų teikimo veikla tik tada, kai jis įrašytas į atitinkamą viešąjį sąrašą, šiuos sąrašus tvarko Lietuvos bankas. Nurodytuose įstatymuose nustatyta, kad kredito davėjai gali perleisti reikalavimo teises pagal galiojančias kredito sutartis, sudarytas nurodytų įstatymų nustatyta tvarka, tik tiems asmenims, kurie įrašyti į atitinkamus viešuosius kredito davėjų sąrašus. Taigi ir asmenys, projekte įvardijami kaip skolų išieškojimo įmonės, galės įsigyti nurodytas reikalavimo teises tik tada, jeigu bus įrašyti į minėtus viešuosius kredito davėjų sąrašas. Kredito davėjų, įskaitant ir kredito davėjus, kurie pagal siūlomą reguliavimą būtų vadinami skolų išieškojimo įmonėmis, veiklą pagal nurodytus įstatymus prižiūri Lietuvos bankas. Projektu nesiūloma jokių naujų vartotojų teisių apsaugos priemonių Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad vartotojų – kredito gavėjų teisės yra tinkamai ginamos pagal nurodytus įstatymus. Todėl projektu siūlomas reguliavimas įrašyti kredito davėjus, kurie projekte įvardijami kaip skolų išieškojimo įmonės ir kurie yra įrašyti į Lietuvos banko tvarkomus viešuosius sąrašus, jeigu jie įsigyja reikalavimo teises skolininkui iš kito kreditoriaus, dar ir į teisingumo ministerijos tvarkomą viešąjį sąrašą, nėra būtinas vartotojų teisių apsaugos požiūriu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendrosios kreditorių ir skolininkų teisės ir pareigos sudarant ir vykdant kredito sutartis yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Taigi reikalavimo teises skolininkui įgijęs kreditorius negali turėti daugiau teisių į skolininką nei jų turėjo pradinis kreditorius. Kreditorių teisės vykdant skolų išieškojimą yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir aukščiau minėtuose įstatymuose. Nurodytas teisinis reguliavimas turi būti vienodai taikomas visiems kreditoriams, įskaitant ir tuos, kurie pagal projekto nuostatas būtų vadinami skolų išieškojimo įmonėmis, o pastarosios neturi ir negali turėti nei daugiau nei mažiau teisių už kitus kreditorius, kitu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. 2. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ikiteisminis skolų išieškojimas yra reguliuojamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir kaip informacijos šaltinis nurodytas Informacijos ir komunikacijos departamento atliktas tyrimas „Ikiteisminio skolų išieškojimo reglamentavimas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (toliau – Tyrimas). Pastebėtina, kad Tyrime minimose Europos Sąjungos valstybėse skolų išieškojimo įmonėmis laikomi asmenys, kurie savo komercinę ar profesinę veiklą vykdo kreditoriaus vardu ar pavedimu.
Tai yra esminis skirtumas nuo projektu siūlomo reguliavimo, nes pagal projektą skolų išieškojimo įmonėmis siūloma vadinti asmenis, įgijusius reikalavimo teises į skolininkus, t.y. išieškodamos skolas pagal įgytas reikalavimo teises jos turėtų veikti savo vardu, kaip ir bet kuris kitas kreditorius. Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte minimoje Teisingumo Teismo byloje C-127/15 nurodyta Austrijos skolų išieškojimo įmonė INKO, kaip matyti iš sprendimo turinio, taip pat vykdo skolų išieškojimo veiklą kreditoriaus vardu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekte nėra siūloma jokių taisyklių dėl skolų išieškojimo procedūros, administracinių kaštų skaičiavimo, skolininkų asmens duomenų apsaugos ir pan. Taip pat nėra reikalaujama, jog skolų išieškotojai turėtų atitinkamą profesinį pasirengimą. Pastebėtina, jog įstatyme nesant nurodytų taisyklių, būtų neveiksmingos projekto ketvirtajame skirsnyje siūlomos atsakomybės priemonės, nes įstatymo pažeidimu būtų galima laikyti tik tokius skolų išieškojimo įmonės veiksmus, kaip skolų išieškojimo veikla įmonei nesant įrašytai į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, skolų išieškojimo įmonei nepateikus arba pateikus klaidinantį projekto 4 straipsnyje nurodytą informacinį pranešimą apie reikalavimo teisės įsigijimą, vekselių, čekių ir skolos raštų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Tyrime ir Teisingumo Teismo sprendime byloje C-127/15 nurodytą kitų valstybių praktiką.
Pavyzdžiui, Latvijos įstatymai reikalauja, jog skolos išieškojimo paslaugų teikėjas būtų parengęs ir patvirtinęs vidaus teisės aktą, kuriuo nustatoma skolos išieškojimo paslaugų vidaus, skolų išieškojimo, bendravimo su skolininkais tvarka, skolos išieškojimo išlaidos ir pateikiamas jų finansinis išaiškinimas, Austrijos skolų išieškojimo įmonės gali siūlyti skolininkui skolos restruktūrizavimo planą, Latvijos teisės aktai nustato skolos išieškojimo leidžiamų išlaidų dydį ir išlaidų, kurios nėra atlyginamos, taisykles, Vokietijos įstatymai nustato, jog skolos išieškojimo kaštai (administracinė rinkliava) yra atlyginami tik iki advokatui pagal Advokatų atlyginimo įstatymo nuostatas priklausančio atlygio dydžio, Švedijoje ir Vokietijoje reikalaujama, jog skolų išieškojimu veikla užsiimantys asmenys turėtų specialių žinių ir atitinkamą profesinę patirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog projekte nepakanka nuostatų, leidžiančių pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliamus tikslus, taip pat nėra atsižvelgiama į kitų Europos Sąjungos valstybių, įvardintų projekto aiškinamajame rašte, gerąją praktiką, nėra tinkama nuoroda į Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad yra sustabdomas ir panaikinamas licencijos galiojimas, o ne licencija. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 ir atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą, Ūkio ministerijos pavadinimas turėtų būti keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kita vertus, svarstytina galimybė projekte neįvardinti konkrečios ministerijos, o nurodyti, jog priežiūros institucija yra Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Projekto 2 straipsnyje pateikiamas skolos apibrėžimas tobulintinas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso terminiją. Siūlytina skolą apibrėžti kaip piniginę prievolę kreditoriui, kurios mokėjimo terminas, nustatytas sutartyje ar įstatyme, yra praleistas. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra pateikiama daug nuostatų, reguliuojančių licencijos suteikimą ir panaikinimą, skolų išieškojimo įmonių savivaldą, atskirų jos organų struktūrą ir baudas, tačiau nuostatų, apibrėžiančių skolų išieškojimo įmonės teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą „perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims – nėra. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai licencijuojama ūkinė veikla ir ją vykdantis subjektas tą veiklos sritį reglamentuojančiame įstatyme yra apibrėžiami tik prie įstatymo sąvokų (projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalys), yra nepakankamas. 5. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės formos juridinis asmuo galėtų vykdyti skolų išieškojimo įmonės veiklą. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje skolų išieškojimo veiklą vykdančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti juridiniu asmeniu, nekonkretizuojant jo teisinės formos. Tačiau iš kitose projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų darytina išvada, kad ne visų teisinių formų juridiniai asmenys atitiktų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, projekto
bendrija neprivalo turėti (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodomas skolų išieškojimo įmonės įstatinis kapitalas, kurį turi tik akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant lemiamą poveikį projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, kuris yra taikomas tik akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taigi iš projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kaip būtų daromas tiesioginis ar netiesioginis lemiamas poveikis ir kas būtų laikomas su įmonės vadovu kartu veikiančiu asmeniu, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimų vadovui ar kontroliuojančiam asmeniui nesilaikymas yra pagrindas skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi kartu veikiančio asmens ir lemiamos įtakos sąvokos turėtų būti apibrėžtos itin tiksliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, atsisakant tik tam tikroms juridinių asmenų teisinėms formoms būdingų nuostatų, arba konkrečiai apibrėžiant, kokios teisinės formos juridinis asmuo gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. 6. Vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, kurios įgyvendina savo reikalavimo teises ir jų pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų jų metinių pajamų ir neviršija 500000 eurų.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų“ turinys. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pajamos šiuo atveju reiškia iš kito fizinio ar juridinio asmens įgytų ir vėliau išieškotų skolinių įsipareigojimų sumos dydį, ar komisinius (pelną), gautą užbaigus administruoti (išieškoti) skolą. Be to, nėra aiškus teikiamo projekto
skolų išieškojimo veiklos siekia didelę 500000 eurų sumą) su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, jog skolų išieškojimo įmonė gali veikti tik turėdama skolų išieškojimo įmonės licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį sąrašą. Jeigu projektu siekiama padaryti 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išimtį juridiniams asmenims, kurių pajamos iš šios veiklos neviršija 10 procentų metinių pajamų ir 500000 eurų maksimalios sumos, tokios nuostatos turėtų būti dėstomos teikiamo projekto 2 skirsnyje, reglamentuojančiame skolų išieškojimo įmonės licencijavimą (reikalavimus įmonėms, siekiančioms verstis skolų išieškojimo veikla), o ne straipsnyje, nustatančiame įstatymo taikymo sritį. Pastebėtina ir tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtis, suteikianti teisę juridiniams asmenims verstis skolos išieškojimo įmonės veikla neturint tam licencijos, būtų taikoma tik tuo atveju, kai įmonė mokėjimo įsipareigojimą iš kito asmens įsigytų (projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ir skolų išieškojimo įmonei teikiant asmenų skolų administravimo ar pagalbos kreditoriams veiklą.
Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl išimtis, suteikianti galimybę juridiniams asmenims vykdyti veiklą be skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos būtų taikoma tik tuo atveju, kai skola yra įsigyjama. 7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžių „teisės aktų“ įrašytinas žodis „įstatymų“, nes įstatymo taikymo išimtis gali nustatyti tik įstatymas. Kitu atveju būtų pažeista teisės aktų hierarchija, kylanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo. 8. Projekto 4 straipsnio 3 dalies žodžiai „arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka“ brauktini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Tuo tarpu licencijos galiojimo panaikinimas yra ne licencijos galiojimo terminą apibrėžianti aplinkybė, o poveikio priemonė, taikoma už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą. Be to, projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl licencijos ir joje įrašytų duomenų keitimo. 9. Pastebėtina, kad projekto 4 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai (toliau – Rūmai) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles, tuo tarpu projekto 11 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų funkcijas, minėtos funkcijos įvardinta nėra. 10. Projekto 10 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų statusą, nėra įvardijamas šio juridinio asmens teisinis statusas. Iš siūlomo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad Rūmai yra asociacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, jau yra registruotas ir veikia juridinis asmuo „Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija“, todėl svarstytina, ar įsteigus „Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmus“, kurie taip pat būtų asociacija, vienijanti iš esmės toje pačioje ūkio srityje veikiančias įmones, nebūtų įnešama painiavos, į kurią asociaciją skolų išieškojimo įmonėms reikėtų jungtis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina koreguoti naujai steigiamos asociacijos pavadinimą. 11. Projekto 6 straipsnyje įtvirtinama pareiga skolų išieškojimo įmonei drausti verslo civilinę atsakomybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, siūlytina straipsnį papildyti minimalia metine civilinės atsakomybės draudimo suma ar nustatyti kitokius tinkamo civilinės atsakomybės draudimo kriterijus, o vietoj žodžio „verslo“ įrašyti žodį „profesinis“ atitinkamu linksniu. 12. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.46 straipsniu, steigimo dokumentu gali būti ne tik įmonės įstatai, todėl tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas. 13. Redakciniu aspektu tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nurodant į kokią asociaciją ar kitą juridinį asmenį stojant mokamas stojamasis ir kasmetiniai mokesčiai. 14. Iš projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl stojamojo ir kitų savivaldos institucijai mokamų nario mokesčių dydį turėtų tvirtinti ne patys Rūmai, vienijantys minėtus narius, o priežiūros institucija. 15. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatoma, kad įmonė, siekdama gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją turi pateikti stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentuos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 13 straipsnio 1 dalimi, Rūmų nariais gali būti tik skolų išieškojimo įmonės, turinčios išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintini projekto 7 ir 13 straipsniai. 16. Iš projekto 8 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos išdavimas apima tų pačių funkcijų dubliavimą dvejose institucijose. Projektu siūloma nustatyti, jog įmonė, siekianti gauti veiklos licenciją, pirmiausia kreipiasi ir dokumentus pateikia Rūmų valdybai. Ši, išnagrinėjusi dokumentus ir prašymą, per 20 kalendorinių dienų priima sprendimą teikti įmonės prašymą ir dokumentus priežiūros institucijai. Priežiūros institucija tą patį prašymą ir dokumentus vertina dar 15 darbo dienų. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija gali tik išduoti arba atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, tačiau teisė pareikalauti papildomų dokumentų jai nėra suteikta. Taigi trūkstant tam tikrų duomenų ar dokumentų, prašymas išduoti licenciją būtų atmestas ir skolos išieškojimo veiklą siekianti vykdyti įmonė vėl būtų priversta kreiptis pirmiausia į Rūmų valdybą ir pateikti dokumentus, kurių Rūmų valdyba prieš tai nereikalavo, bet kurių reikalauja priežiūros institucija. Abejotina, ar vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, toks funkcijų dubliavimas atitinka licenciją siekiančio gauti asmens interesus ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl leidimų (licencijų) išdavimo terminų ir dėl pasekmių, kylančių pareiškėjui negavus atsakymo per įstatymo nustatytą terminą. 17.
17Projekto 8 straipsnio 6 dalyje nustatomi atvejai,
kada išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti. Įvertinus tai, kad tinkamą (turiniu ir skaičiumi) dokumentų pateikimą prieš pateikdama juos priežiūros institucijai pirmiausia vertina Rūmų valdyba, abejotina, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose įvardinti atvejai yra galimi. 18. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad priežiūros institucijai priėmus sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, skolų išieškojimo įmonė įrašoma į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriam subjektui – Rūmų valdybai ar priežiūros institucijai – ši pareiga atsiranda. Jei ši pareiga tenka priežiūros institucijai (vadovaujantis projekto 9 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija turi teisę išbraukti įmonę iš minėto sąrašo), manytina, kad priežiūros institucija, o ne Rūmų valdyba, turėtų ir minėtą sąrašą administruoti (skelbti ir taisyti). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 8 daliai. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodomas tas pats teisinis pagrindas (kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimas), kurio pažeidimas sukelia skirtingas teisines pasekmes – licencijos galiojimas gali būti ir stabdomas, ir panaikinamas. Siūlytina nustatyti papildomus aiškius kriterijus, kada nario mokesčio nemokėjimo atveju licencijos galiojimas būtų sustabdomas, o kada – panaikinamas. 20. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj žodžio „grubiai“ įrašytinas žodis „šiurkščiai“. Be to, projektą reikia papildyti nuostatomis, koks pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu. 21.
straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes minėto straipsnio 4 dalyje yra išvardijamos licencijos galiojimo panaikinimo sąlygos, o priežiūros institucijai patenkinus garbės teismo siūlymą panaikinti licencijos galiojimą susidaro situacija, kad sprendimas panaikinti licencijos galiojimą priimamas du kartus. 22. Tikslintinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 4 punktas, nurodant, kokios veiklos (skolų išieškojimo ar įmonės ūkinės veiklos apskritai) nevykdymas yra sąlyga skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimui panaikinti. 23. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 7 punktas. 24. Iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonė, panaikinus jos licencijos galiojimą, privalo perleisti kitoms skolų išieškojimo įmonėms visas galiojančias reikalavimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ne tik administruojant skolas ar teikiant pagalbą kreditoriams, bet ir skolų išieškojimo įmonei įsigyjant skolas (projekto 2 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties abejotina, ar „savų“ skolų privalomas perdavimas (ypač jei skolų išieškojimo įmonė įsivertina jas kaip neišieškomas) kitai įmonei visada bus racionalus ir ekonomiškai pagrįstas. 25.
dalyje yra nustatyta skolų išieškojimo įmonės pareiga, panaikinus jos licencijos galiojimą, perleisti turimas reikalavimo teises kitai skolų išieškojimo įmonei, tačiau projekte nėra nuostatų, per kokį terminą ji tai turi padaryti, kokios kyla pasekmės, jeigu skolų išieškojimo įmonė šios pareigos neįvykdo. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti atitinkamai pildomas, panaikinant šiuos neaiškumus ir tinkamai reglamentuojant reikalavimo teisių perleidimo procesą. 26. Iš projekto 9 straipsnio 9 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl negalima skųsti priežiūros institucijos sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tuo atveju, kai licencijos galiojimą siūlo panaikinti garbės teismas. 27. Iš projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl nustatomas vienerių metų ribojimas kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo net ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu. 28. Pastebėtina, kad Rūmų garbės teismas taip pat yra Rūmų organas, todėl turėtų būti atitinkamai tikslintinas projekto 12 straipsnis. 29. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Rūmų funkcijas ir projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios visuotinio Rūmų narių susirinkimo teises, yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, nustatant konkrečias ir nesidubliuojančias juridinio asmens ir jo organų teises ir pareigas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23, 24 ir 29 straipsniams. 30. Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostata dėl valdymo organo – administracijos kelia abejonių. Paprastai administracija yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, o ne jos valdymo organas. Atsižvelgdami į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatas, siūlytume nustatyti, jog Rūmai turi kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą - Rūmų direktorių.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas ir projekto 16 straipsnis. 31. Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių garbės teismas nagrinėja įstatymo ir profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką, atitinkamos reguliuojamos profesijos narius vienijančios savivaldos institucijos garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl narių – fizinių asmenų padarytų pažeidimų ir skiria drausmines nuobaudas. Projektu siūloma įtvirtinti naują reguliavimą ir nustatyti, jog garbės teismą turi ir juridinių asmenų asociacija. Toks siūlymas pritaikyti fiziniams asmenims skirtą institutą ir juridiniams asmenims kelia abejonių. Siūlytume projekte atsisakyti nuostatų dėl juridinių asmenų garbės teismo. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekte siūlytume vartoti veiklos pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų už veiklos pažeidimus terminus. Be to, 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „teisme“ įrašytini žodžiai
„garbės teismo posėdyje“. 32. Projekto 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma
įtvirtinti draudimą skolų išieškojimo įmonei skambinti skolininkui nakties metu. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks paros laikas (nuo kurios iki kurios valandos) būtų laikomas „nakties metu“. 33. Projekto 19 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nurodant, kada skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes. 34. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo įmonė skolą iš kreditoriaus gali būti įsigijusi ir tokiu būdu pati tapusi kreditoriumi. Dėl šios priežasties tikslintinas projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodant, kad reikia nurodyti ir pradinio kreditoriaus duomenis. 35.
nustatyti, kad skolininkas informuojamas apie skolos grąžinimo terminą, o 8 punkte – mokėjimų nevykdymo pasekmes. Manytume, kad skolininkas turi būti informuojamas ne tik apie galutinį skolos grąžinimo terminą, bet ir apie įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą tais atvejais, kai skolos suma turi būti grąžinama dalimis. 36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta skolos išieškojimo įmonės ir skolininko ginčų sprendimų tvarka įstatymo projekte nėra reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūloma papildyti. 37. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatoma skolų išieškojimo įmonės pareiga pateikti skolininkui informaciją apie skolą, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje jau reikalaujama informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą, nukreipiant į tą pačią 2 dalyje išdėstytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, pašalinant šiuos neaiškumus. 38. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko gali būti nustatytas ir kitoks netesybų dydis, todėl lieka neaiškus sutarties santykis su projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ribojančiomis netesybų dydį iki 0.05 procento. 39. Projekto 21, 23, 28 ir 29 straipsnių numeracija redaguotina atsižvelgiant į teisės technikos taisykles. 40. Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkto nuostatos dėl skolų išieškojimo įmonės teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, registrų, skolininko buvusių ir esamų darbdavių kelia abejonių. Analizuojama nuostata būtų pateisinama, jeigu skolų išieškojimo įmonės būtų viešojo administravimo subjektai, t.y. jeigu valstybė jas būtų įgaliojusi atlikti viešąjį administravimą (teikti administracines ar viešąsias paslaugas, priimti administracinius sprendimus). Pagal galiojančius įstatymus valstybė yra įgaliojusi antstolius vykdyti skolų išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Todėl antstoliai turi analizuojamame projekto straipsnyje nustatytas teises. Tačiau tokių teisių suteikimas skolų išieškojimo įmonėms įstatymu visiškai nereglamentuojant jų skolų išieškojimo procedūrų, skolininko teisių, manytume, nėra pagrįstas. Jeigu siekiama nustatyti alternatyvią antstolių vykdomam skolos išieškojimui tvarką, projekto nuostatos iš esmės tobulintinos. 41. Projekto penktajame skirsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo dvi institucijos: valstybinė priežiūros institucija ir skolų išieškojimo įmonių savivaldos institucija (Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, toliau – Rūmų valdyba). Tokios projekto nuostatos kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos paprastai yra atsakingos už savo narių veiklos koordinavimą, atstovavimą savo nariams valstybės institucijose, kvalifikacijos kėlimo organizavimą, kontroliuoja, kaip jų nariai laikosi profesinės etikos taisyklių, vykdo profesinės veiklos stebėseną Tačiau jos nėra įvardijamos kaip priežiūros institucijos. Pastebėtina, jog Paslaugų įstatymas, kuris turėtų būti taikomas ir skolų išieškojimo įmonėms, nustato, jog paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri yra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atsisakyti projekto nuostatų dėl Rūmų valdybos priežiūros funkcijų. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, būtina projektą tobulinti ir aiškiai atskirti Rūmų valdybos ir priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas. Taip pat būtina projektą papildyti nuostatomis dėl skolų išieškojimo įmonių veiklos patikrinimo tvarkos, nustatant ne tik priežiūrą atliekančių subjektų, bet ir skolų išieškojimo įmonių teises ir pareigas patikrinimo metu. 42.
turinio, straipsnio a dalies 4 punkto ir b dalies nuostatos dėl informacijos gavimo iš skolų išieškojimo įmonių dubliuojasi, straipsnio c dalyje pateikiama nuoroda į straipsnio 1 dalį neaiški, nes straipsnio dalys žymimos ne skaičiais, bet raidėmis. 43. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti institucijoms ir asmenims pareigą pateikti informaciją, įskaitant konfidencialią, Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai. Tačiau projekte nėra nuostatų dėl gautos konfidencialios informacijos apsaugos. Projektą būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis. 44. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „byla“, įrašytini žodžiai „pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 26 straipsnio 5 daliai, 27 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio f daliai. 45. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„mokesčių“ įrašytini žodžiai „mokėtinų sumų“. 46. Projekto 26 straipsnio pavadinimas taisytinas,
atsižvelgiant į straipsnio turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto straipsniuose profesinės veiklos ir etikos kodeksas įvardijimas skirtingai, todėl neaišku, ar tai vieno kodekso pavadinimas, ar turi būti du kodeksai – profesinės veiklos ir etikos, ar tai alternatyvūs profesinės veiklos etiką reguliuojančių kodeksų pavadinimai. 47. Iš projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra aišku, kodėl vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi iniciatyvos teisė iškelti pažeidimo bylą priklauso tik Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai, tačiau 2 dalyje turi būti pateikiama Pareiškėjo pretenzija, o pagal straipsnio 5 dalį, Rūmų valdyba ir priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu kreiptis į garbės teismą dėl pažeidimo bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiamas Pareiškėjo apibrėžimas, vadovaujantis 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis, juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Taip pat neaišku, ar suinteresuotu asmeniu yra tik pareiškėjas, ar juo gali būti ir kitas asmuo. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 28 straipsnio a dalimi, pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama tik gavus Rūmų valdybos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos ir derintinos tarpusavyje. 48. Projekto 28 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Be to, straipsnio d dalyje vietoj žodžių „galimus pažeidimus“ įrašytini žodžiai „nustatytus pažeidimų faktus“. 49. Projekto 28 straipsnio f dalyje siūloma įtvirtinti
sprendimas. Tačiau nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu pažeidimo byla nėra išnagrinėjama įstatymo nustatytu terminu – ar garbės teismas gali pratęsti pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ar laikoma, jog pažeidimo byla nutraukta. 50. Projektą reikia papildyti nuostata dėl atsakomybės už veiklos pažeidimus taikymo senaties – nustatyti terminą nuo pažeidimo padarymo, kuriam praėjus pažeidimo byla nebegali būti keliama. Taip pat reikėtų nustatyti terminą po nuobaudos už veiklos pažeidimą skyrimo, kuriam praėjus laikoma, kad įmonė nebausta. 51. Projekto 29 straipsnio a dalyje nurodytos dvi institucijos, kurios gali taikyti tas pačias poveikio priemones už tuos pačius pažeidimus. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, projektas tobulintinas, nustatant poveikio priemonių taikymo taisykles, kai įmonei dėl to paties pažeidimo priežiūros institucija yra skyrusi nuobaudą ar pradėtas svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimas priežiūros institucijoje ir iškelta pažeidimo byla garbės teisme. 52.
projekto 17 straipsnio, atsižvelgdami į garbės teismo instituto prigimtį ir paskirtį, manytume, kad garbės teismas galėtų skirti tik projekto 29 straipsnio a dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą už pažeidimą - įspėjimą ir 4 punkte nurodytą nuobaudą – siūlyti priežiūros institucijai sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą. Projektas tobulintinas, atskirai įvardijant garbės teismo ir priežiūros institucijos skiriamas nuobaudas bei išbraukiant iš projekto 30 straipsnio nuostatą dėl garbės teismo teisės skirti baudas ir baudų skyrimo už garbės teismo nurodymų nevykdymo. 53. Projekto 29 straipsnio a dalies 5 punkto nuostata dėstytina atskira dalimi, nes poveikio priemonės netaikymas nėra nuobauda. 54. Atsižvelgiant į proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, iš projekto 29 straipsnio c dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl garbės teismo sprendimas negali būti tiesiogiai siunčiamas pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, o turi būti pirmiausia pateikiamas Rūmų valdybai. 55. Projekto 30 straipsnyje siūloma nustatyti, jog baudos gali būti skiriamos tik skolų išieškojimo įmonei. Toks siūlymas kelia abejonių, nes už įmonės veiklą yra atsakingi jos vadovai. 56. Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata tobulintina, nes už joje nurodytą veiklą be licencijos gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. 57. Pastebėtina, kad garbės teismas neturi ir negali turėti valdingų įgalinimų, todėl iš projekto 32 straipsnio brauktinos nuostatos dėl garbės teismo sprendimo, kaip vykdytino vykdomojo dokumento. Be to, 32 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. 58. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotumą skųsti garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą gali turėti ne tik skolų išieškojimo įmonė, bet ir pareiškėjas. Dėl šios priežasties atitinkamai koreguotina projekto 33 straipsnio 1 dalis. 59.
žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. 60. Projekto 34 straipsnio 3 dalis išbrauktina kaip perteklinė. 61. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, licencijuojama ūkine veikla verstis neturint licencijos yra draudžiama. Dėl šios priežasties koreguotinas projekto 34 straipsnis, nustatant tinkamus terminus ir mechanizmą skolų išieškojimo veikla siekiančioms užsiimti įmonėms gauti licencijas pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396843, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog Europos teisės departamentas savo išvadoje dėl ankstesnio projekto varianto Nr. XIIIP-1741 jau pasisakė tiek dėl licencijų verstis skolų išieškojimo veikla išdavimo, tiek dėl paslaugų teikėjo įpareigojimo turėti tam tikrą teisinę formą ir pabrėžė būtinybę pateisinti tokius reikalavimus. 2. Pažymime, jog remiantis Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[1] 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Bendrijos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl reikalavimai yra pateisinami. 3.
išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri subjektai, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsteigtos organizacijos filialas, nepatenka į Projekto nuostatos formuluotę. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto 2 straipsnio 5 dalį papildyti nurodymu, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai. Analogiškai siūlytume papildyti ir Projekto
skolininko sąvokas, kad tokie subjektai nebūtų eliminuojami iš Projekto taikymo apimties tik dėl savo pasirinktos teisinės formos. 4. Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas draudimas valstybėms narėms apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvę teikti paslaugas, įpareigojant gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės aktuose numatytus atvejus. Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB (9-10 straipsniuose) numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai, kuriais ji grindžiama, yra leistini tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinami svarbiais visuomenės interesais ir siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taigi aptariamos priemonės yra galimos tik tada, jei atitinka minėtuosius pateisinamumo kriterijus.
Svarbu pažymėti, jog licencijos ir įpareigojimo įsirašyti į teikėjų sąrašą reikalavimo bei tam tikrų Projekto antro skirsnio reikalavimų (pavyzdžiui, būti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariu ir mokėti stojimo bei kasmetinį nario mokestį) taikymas paslaugų teikėjui tais atvejais, kai paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, prieštarautų tiek Paslaugų direktyva 2006/123/EB siekiamam tikslui, tiek proporcingumo principui. Tad siūlytume Projektą papildyti, nustatant, kad licencijavimo ir įrašymo į teikėjų sąrašą tvarka nėra taikoma asmenims, paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems laikinai, taip pat nurodant, kurie iš reikalavimų tokiems asmenis yra taikytini. 5. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įmonė gali gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia Projekte nurodytą informaciją. Tokia formuluotė palieka atsakingoms institucijoms teisę tais atvejais, kai asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikia reikalingus dokumentus, savo nuožiūra licencijos nesuteikti ir į sąrašą paslaugų teikėjo neįrašyti. Todėl siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad įmonei yra išduodama skolų veikos licencija ir ji yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kai įvykdo Projekte įtvirtintas minėtąsias sąlygas. 6. Be to, Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentai, duomenys ir informacija, kurią įmonės privalo pateikti atsakingai institucijai, 9 punktu įpareigojant pateikti kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja. Šia nuostata turėtų būti apibrėžiami dokumentai ir informacija, atskleidžiantys atitikimą reikalavimams, kuriems esant galima vykdyti skolų išieškojimo veiklą.
Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti formuluotė Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdybai suteikia neribota diskreciją prašyti pateikti bet kokią jos reikalaujamą informaciją. Tai prieštarauja Paslaugų direktyvos 2006/123 10 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 937
atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas turi būti baigtinis, tai yra licencijas išduodantiems ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantiems subjektams neturi būti palikta teisė licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams savo nuožiūra nustatyti kokių nors reikalavimų ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygų, be tų, kurie nustatyti veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose arba licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgdami į tai, manome, kad minėtoji Projektu siūloma įtvirtinti nuostata neatitinka Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir siūlome jos atsisakyti. 7. Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkte nurodyta skolų išieškojimo įmonės teisė gauti duomenis iš viešųjų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jam taikomus areštus ir apribojimus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.
Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar tokie duomenys būtų tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui, nėra nustatyto aiškaus duomenų tvarkymo tikslo ir duomenų teikimo tvarkos bei sudaroma galimybė tvarkyti perteklinius duomenis. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės akto projektu siekiama įtvirtinti prievolę tam tikriems subjektams tvarkyti asmens duomenis, Reglamento 2016/679/ES[2] įpareigoja atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Analogiškai, Reglamento 2016/679/ES prasme turi būti įvertinama ir informacija, susijusi su asmens duomenimis, teikiamais remiantis Projekto 24 straipsniu. Vadovaudamiesi Reglamento 2016/679/ES 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 2016/679/ES 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 8. Projekto 24 straipsniu įtvirtinama pareiga Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmų valdybai ir priežiūros institucijai pateikti, be kita ko, konfidencialią informaciją. Atkreipiame dėmesį, jog Direktyva 2016/943/ES[3] Europos Sąjungos mastu nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą, todėl Projektas turėtų įtvirtinti nuostatas, susijusias su tokios informacijos apsauga ir neleisti neteisėtų jos gavimo atvejų. 9.
direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad visas procedūras ir formalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai papildyti Projekto nuostatas, įtvirtinant galimybę prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus siekiant vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pateikti ir gauti elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. [2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [3] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio
„padaliniai“ įrašytinas žodis „padalinys“, išbrauktinas perteklinis žodis
„galiojančią“ ir, atsižvelgiant į tai, kad kitose šio straipsnio dalyse vartojama
sąvoka „skola“, o ne „mokėjimo įsipareigojimas“, vietoje formuluotės „kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą“ įrašytina formuluotė „iš skolininko sumokėti jam skolą“. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į kituose projekto straipsniuose nustatytą priežiūros institucijos kompetenciją, vietoje formuluotės „išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir atliekanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas“ įrašytina formuluotė „atliekanti skolų išieškojimo įmonių licencijavimą ir veiklos priežiūrą.“
siūlytina papildyti nuostata, nustatančia, jos tais atvejais, kai skolininkas yra vartotojas, projektu teikiamas įstatymas taikomas kartu su vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata dėl įstatymo netaikymo advokatų vykdomai skolų išieškojimo veiklai derintina su Advokatūros įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlytina išbraukti žodžius „viešosios teisės srityje“. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalį siūlytume papildyti nuostata, kad savomis reikalavimo teisėmis laikomos įstatymų pagrindu įgytos reikalavimo teisės ir kai regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui. Be to, vietoje žodžio „susidarė“ įrašytinas žodis „atsirado“. 7. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje išbrauktina formuluotė „išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis“. 8.
išbrauktini pertekliniai žodžiai „tik tai“ ir paskutinis sakinys. 9. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „rengia ir“. 10. Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „vadovu“ įterptini žodžiai „jos dalyviu – fiziniu ar juridiniu asmeniu“. Be to, manytina, kad nurodyti reikalavimai įmonės vadovui turėtų būti taikomi ir ūkinės bendrijos dalyviams – tikriesiems nariams, nes jie veikia bendrijos vardu (pagal projektą, analizuojamo straipsnio reikalavimai ūkinės bendrijos tikriesiems nariams nebūtų taikomi tuo atveju, jeigu jie turėtų mažesnę nei 20 procentų bendrijos turto dalį). 11. Tikslintina projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio, nurodant, kokio subjekto (skolos išieškojimo įmonės ar bet kokio kito juridinio asmens) „balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų“. 12. Projekto 5 straipsnio 1 dalies
po žodžio „padaręs“ išbrauktini žodžiai „baudžiamąjį nusižengimą“. 13. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto dalis „arba tas juridinis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo, jeigu to asmens teistumas nėra išnykęs“ išskirtina į atskirą punktą ir, atsižvelgiant į tai, kad juridiniam asmeniui nėra taikomas teistumo institutas, sakinio dalis „jeigu to asmens teistumas nėra išnykęs“ tikslintina nurodant, kad juridinis asmuo negali būti laikomas atitinkančiu sąlygos, „ir jei dėl šio juridinio asmens per x metų terminą buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ (kaip pavyzdžiui tai reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje). Be to, šiame punkte vietoje žodžio įtaką“ įrašytinas žodis „poveikį“ ir nustatytinas terminas, kuriam pasibaigus ši sąlyga būtų nebetaikoma, pvz. jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti šią poveikio priemonę įsigaliojimo dienos.
„šioje dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 1 dalyje“. 15. Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos
taisytinos. Pirma, neaišku, koks skolų išieškojimo įmonės sprendimas turimas omenyje. Antra, skolų išieškojimo įmonė gali pranešti priežiūros institucijai apie būsimą vadovo pasikeitimą, tačiau apie būsimą balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies įsigijimą ji gali ir nežinoti, todėl apie tai priežiūros instituciją turi informuoti būsimo įsigijimo sandorio šalys. Trečia, įstatyme reikėtų nustatyti terminą, per kurį priežiūros institucija turėtų priimti sprendimą dėl pritarimo vadovo kandidatūrai ar įsigijimo sandoriui. 16. Projekto 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata tobulintina, nes jos turinys neaiškus. 17. Projekto 6 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, ar minimali 30 000 eurų suma skirta vienam draudžiamajam įvykiui ar visiems draudžiamiesiems įvykiams. 18. Projekto 7 straipsnio nuostatos iki dvitaškio tobulintinos. Siūlytina vietoje formuluotės „Įmonė gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir yra įrašoma“ įrašyti formuluotę
„Akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei, tikrajai ūkinei bendrijai arba
komanditinei ūkinei bendrijai skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama ir įmonė yra įrašoma“. 19. Projekto 7 straipsnio 3 punkto siūlytume atsisakyti, nes priežiūros institucija turėtų remtis licencijos išdavimo metu viešajame registre įrašytais duomenimis, t. y. šiuos duomenis turėtų pasitikrinti pati. 20. Projekto 7 straipsnio 1, 4 ir
institucijos“. 21. Projekto 7 straipsnio 6 punkte prieš žodį „draudimo“ įrašytini žodžiai „profesinės civilinės atsakomybės“.
Kita vertus, svarstytina, ar reikalavimas turėti skolų išieškojimo įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimą prieš gaunant skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją yra pagrįstas. 22. Projekto 7 straipsnio 8 punkto nuostata taisytina, nes neaišku, kokie „mokesčiai“ turimi omenyje. 23. Projekto 8 straipsnio nuostatos tobulintinos. Pirma, licencijos duomenų keitimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku, todėl nuostatos apie licencijos duomenų keitimą iš jo išbrauktinos. Be to, neaišku, kokie duomenys licencijoje galėtų būti keičiami. Antra, projekto 2 dalį siūlytina papildyti terminu, per kurį asmuo turėtų pateikti papildomus dokumentus. Trečia, 3 dalyje vietoje žodžių
„tvirtinti asmens“ įrašytini žodžiai „tenkinti įmonės“. Ketvirta, neaišku, koks
„mokestis“ turimas omenyje 5 dalies 3 punkte. Penkta, 5 dalyje turi būti
nurodyti išsamūs atsisakymo išduoti licenciją pagrindai. 24. Projekto 9 straipsnio nuostatos dėl skolų išieškojimo veiklos licencijos sustabdymo tobulintinos. Pirma, neaišku, koks „mokestis“ turimas omenyje 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Antra, Neaišku, kada įstatyme nustatyti reikalavimai būtų pažeisti „šiurkščiai“. Trečia, Neaišku, kada ir kokia tvarka priežiūros institucija panaikintų licencijos galiojimo sustabdymą. 25. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje turi būti nustatyti išsamūs licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai. 26. Projekto 9 straipsnio 5 dalies
kreditoriams“. 27.
licencijos galiojimą, turi pateikti informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, o šio straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad panaikinus skolos išieškojimo veiklos licenciją įmonė privalo nutraukti visas skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis. Svarstytina, ar įmonė neturėtų nutraukti nurodytų sutarčių prieš pateikdama prašymą panaikinti licencijos veiklos galiojimo. Jeigu šiai pastabai būtų nepritarta, 9 straipsnio
skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis. 28. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje išbrauktinas žodis „išsamiai“. 29. Projekto 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą turi būti skelbiama viešai „ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos“. Manome, kad apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą, taip pat licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą turi būti skelbiama viešai nedelsiant, kad būtų išvengta žalos padarymo neteisėtais skolų išieškojimo įmonės veiksmais. 30. Projekto 9 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „licencijos panaikinimas“ atitinkamu linksniu įrašytina formuluotė „licencijos galiojimo panaikinimas“. 31. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, įrašytina, kad skolos išieškojimo įmonė vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu. Pastebėtina, kad nurodytu įstatymu įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.
2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“), o Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad ši direktyva „turi būti aiškinama taip, kad į jos materialinę taikymo sritį patenka skolų išieškojimo bendrovės ir įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdančio skolininko, kurio skola buvo perleista šiai bendrovei, teisiniai santykiai. Į sąvoką „produktas“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą, patenka veikla, kurią tokia bendrovė vykdo siekdama išieškoti skolą. <...>“ (2017 m. liepos 20 d. sprendimas byloje C-357-16). Be to, reikėtų nurodyti projektu teikiamo įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų tarpusavio santykį. Pvz., Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu draudžiama agresyvi komercinė veikla, o įstatymo
projekte. 32. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti skolininko informavimo apie skolą būdą. Taip pat tikslintinas šio straipsnio 2 dalies 9 punktas, detalizuojant „mokėjimų“ turinį. 33. Projekto 12 straipsnio nuostata iki dvitaškio derintina su 3 punkto nuostata. Siūlytina nuostatoje iki dvitaškio vietoje žodžio „privalo“ įrašyti „turi šias pareigas“. Be to, tikslintinas straipsnio 1 punktas, nes neaišku, kokie „mokesčiai“ turimi omenyje. 34. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 dalyje priskirtų funkcijų ir“. 35.
straipsnį papildyti 3 dalimi ir joje nustatyti, kad skolų išieškojimo įmonei, pažeidusiai Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo reikalavimus, sankcijas taiko Vartotojų teisių apsaugos tarnyba Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 36. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kitų“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos“. 37. Pastebėtina, kad projekto 17 straipsnio pavadinimas nedera jo su turiniu. 38. Projekto 17 straipsnį reikėtų papildyti 2 dalimi, nustatančia, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucija. 39. Iš projekto 18 straipsnio 1 dalies formuluotės „Pareiškėjas turi teisę pretenziją pateikti“ nėra aišku, ar ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra pasirinktinė, ar privaloma. 40. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje nustatytinas terminas, per kurį priežiūros institucija turi persiųsti pareiškėjo pretenziją skolos išieškojimo įmonei. Be to, reikia pateikti termino „pareiškėjas“ apibrėžtį, nes jis nėra savaime aiškus. 41. Projekto 18 straipsnio 4 dalis tobulintina, nes neaiški joje vartojama formuluotė „pateikti sprendimą priimti sprendimą dėl ginčo“. 42. Projekto 19 straipsnio pavadinime ir tekste prieš žodį „procedūrą“ įrašytini žodžiai „pažeidimo nagrinėjimo“ ir iš straipsnio teksto išbrauktini žodžiai „ir kelti bylą skolų išieškojimo įmonei“. Be to, neaišku, koks prašymas turimas omenyje. Pastebėtina, kad projekto 18 straipsnyje reguliuojama pretenzijos, o ne prašymo nagrinėjimo tvarka. 43. Projekto 20 straipsnio pavadinime ir straipsnio tekste siūlytina vietoje termino „nuobauda“ vartoti terminą „poveikio priemonė“. Be to, pavadinime vietoje formuluotės „ir kiti priežiūros institucijos priimami sprendimai“, siūlytina įrašyti formuluotę „ir jų taikymo tvarka“. 44.
tikslintinas, nurodant, kur skelbiama viešai apie priežiūros institucijos paskirtą įspėjimą. 45. Projekto 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte prieš žodį
„panaikinti“ įrašytini žodžiai „sustabdyti ir“. 46. Projekto 20 straipsnio 3 dalis tobulintina, nes
neaišku, koks sprendimas turimas omenyje, taip pat neaišku, koks pareiškėjas turi būti informuotas apie poveikio priemonės skolų išieškojimo įmonei taikymą. 47. Projekto 20 straipsnio 7 dalies siūlytina atsisakyti. 48. Projekto 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose po žodžio „panaikinti“ įrašytini žodžiai „skolos išieškojimo“. 49. Projekto 20 straipsnį reikia papildyti nuostatomis, nustatančiomis skolų išieškojimo įmonės teises nagrinėjant poveikio priemonės skyrimo klausimą. 50. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bauda yra viena iš projekto 20 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių, siūlytina vietoje formuluotės „už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė“ vartoti formuluotę „už kurį jau buvo skirta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda“. Be to, vietoje žodžių „gali būti skiriama“ siūlytina įrašyti žodį „skiriama“ arba nustatyti atvejus, kai analizuojamos dalies nuostatos netaikomos. Be to, atsižvelgiant į 21 straipsnio
procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų baudos dydis už pakartotiną pažeidimą. 51. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti žodžio „nutarimu“, nes pagal kitas šio straipsnio dalis ir kitus projekto straipsnius priežiūros institucija priima sprendimą. 52. Projekto 21 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio
„Įmonei“ įrašytinas žodis „Asmeniui“. Be to, šioje dalyje reguliuojami
santykiai nėra 21 straipsnio reguliavimo dalyku, todėl šios dalies nuostatos dėstytinos atskirame straipsnyje. 53.
reikalavimus priežiūros institucijos sprendimui dėl poveikio priemonės taikymo. 54. Projekto 22 straipsnį, siekiant užtikrinti priežiūros institucijos baudų išieškojimą, siūlytina papildyti nuostata, nustatančia, kad, jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 55. Projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kas šiuo atveju yra pareiškėjas. 56. Siūlytina tikslinti projekto 24 straipsnio 3 dalies formuluotę, nurodant, kad Skolų išieškojimo įmonės, kurios šio įstatymo įsigaliojimo metu vykdo skolų išieškojimo veiklą ir norėtų ją tęsti toliau, ne tik privalo per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucijai pateikti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, bet ir gauti licenciją. 57. Projekto 24 straipsnio 4 dalies nuostatos neaiškios, todėl tobulintinos. 58. Projekto 24 straipsnyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį Vyriausybė turėtų paskirti priežiūros instituciją. 59. Pastebėtina, kad projektu siūlomi nustatyti reikalavimai laikytini laisvės teikti paslaugas suvaržymais. Todėl apie projektu siūlomus reikalavimus teikti skolų išieškojimo paslaugas turi būti pranešama Europos Komisijai, kaip tai nustatyta Paslaugų direktyvos 2006/123/ EB 9 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 5 dalyje. 60. Atsižvelgiant į projektu siūlomą įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją nustatyti skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius ir Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių ĮSTATYMO
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir kitų projekto straipsnių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad yra sustabdomas ir panaikinamas licencijos galiojimas, o ne licencija. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 ir atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą, Ūkio ministerijos pavadinimas turėtų būti keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kita vertus, svarstytina galimybė projekte neįvardinti konkrečios ministerijos, o nurodyti, jog priežiūros institucija yra Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-072 3.
Projekto 2 straipsnyje pateikiamas skolos apibrėžimas tobulintinas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso terminiją. Siūlytina skolą apibrėžti kaip piniginę prievolę kreditoriui, kurios mokėjimo terminas, nustatytas sutartyje ar įstatyme, yra praleistas. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašte nurodoma, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra pateikiama daug nuostatų, reguliuojančių licencijos suteikimą ir panaikinimą, skolų išieškojimo įmonių savivaldą, atskirų jos organų struktūrą ir baudas, tačiau nuostatų, apibrėžiančių skolų išieškojimo įmonės teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą
„perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo
įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims – nėra. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai licencijuojama ūkinė veikla ir ją vykdantis subjektas tą veiklos sritį reglamentuojančiame įstatyme yra apibrėžiami tik prie įstatymo sąvokų (projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalys), yra nepakankamas. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės formos juridinis asmuo galėtų vykdyti skolų išieškojimo įmonės veiklą. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje skolų išieškojimo veiklą vykdančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti juridiniu asmeniu, nekonkretizuojant jo teisinės formos. Tačiau iš kitose projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų darytina išvada, kad ne visų teisinių formų juridiniai asmenys atitiktų įstatymo projekte nustatytus kriterijus.
Pavyzdžiui, projekto 5 straipsnyje keliami reikalavimai skolų išieškojimo įmonės vadovui, kurio mažoji bendrija neprivalo turėti (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodomas skolų išieškojimo įmonės įstatinis kapitalas, kurį turi tik akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo
poveikį projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, kuris yra taikomas tik akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taigi iš projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kaip būtų daromas tiesioginis ar netiesioginis lemiamas poveikis ir kas būtų laikomas su įmonės vadovu kartu veikiančiu asmeniu, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimų vadovui ar kontroliuojančiam asmeniui nesilaikymas yra pagrindas skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi kartu veikiančio asmens ir lemiamos įtakos sąvokos turėtų būti apibrėžtos itin tiksliai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, atsisakant tik tam tikroms juridinių asmenų teisinėms formoms būdingų nuostatų, arba konkrečiai apibrėžiant, kokios teisinės formos juridinis asmuo gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, kurios įgyvendina savo reikalavimo teises ir jų pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų jų metinių pajamų ir neviršija 500000 eurų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų“ turinys. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pajamos šiuo atveju reiškia iš kito fizinio ar juridinio asmens įgytų ir vėliau išieškotų skolinių įsipareigojimų sumos dydį, ar komisinius (pelną), gautą užbaigus administruoti (išieškoti) skolą. Be to, nėra aiškus teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalies santykis (ypač įvertinus tai, kad leidžiamos pajamos iš skolų išieškojimo veiklos siekia didelę
skolų išieškojimo įmonė gali veikti tik turėdama skolų išieškojimo įmonės licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį sąrašą.
Jeigu projektu siekiama padaryti 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išimtį juridiniams asmenims, kurių pajamos iš šios veiklos neviršija 10 procentų metinių pajamų ir 500000 eurų maksimalios sumos, tokios nuostatos turėtų būti dėstomos teikiamo projekto 2 skirsnyje, reglamentuojančiame skolų išieškojimo įmonės licencijavimą (reikalavimus įmonėms, siekiančioms verstis skolų išieškojimo veikla), o ne straipsnyje, nustatančiame įstatymo taikymo sritį. Pastebėtina ir tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtis, suteikianti teisę juridiniams asmenims verstis skolos išieškojimo įmonės veikla neturint tam licencijos, būtų taikoma tik tuo atveju, kai įmonė mokėjimo įsipareigojimą iš kito asmens įsigytų (projekto 3 straipsnio
skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ir skolų išieškojimo įmonei teikiant asmenų skolų administravimo ar pagalbos kreditoriams veiklą. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl išimtis, suteikianti galimybę juridiniams asmenims vykdyti veiklą be skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos būtų taikoma tik tuo atveju, kai skola yra įsigyjama. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
dalies 5 punkte vietoj žodžių „teisės aktų“ įrašytinas žodis „įstatymų“, nes įstatymo taikymo išimtis gali nustatyti tik įstatymas. Kitu atveju būtų pažeista teisės aktų hierarchija, kylanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 8.
Projekto 4 straipsnio 3 dalies žodžiai „arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka“ brauktini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Tuo tarpu licencijos galiojimo panaikinimas yra ne licencijos galiojimo terminą apibrėžianti aplinkybė, o poveikio priemonė, taikoma už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą. Be to, projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl licencijos ir joje įrašytų duomenų keitimo. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 4 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai (toliau – Rūmai) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles, tuo tarpu projekto 11 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų funkcijas, minėtos funkcijos įvardinta nėra. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 10 straipsnyje,
reglamentuojančiame Rūmų statusą, nėra įvardijamas šio juridinio asmens teisinis statusas. Iš siūlomo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad Rūmai yra asociacija. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, jau yra registruotas ir veikia juridinis asmuo „Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija“, todėl svarstytina, ar įsteigus „Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmus“, kurie taip pat būtų asociacija, vienijanti iš esmės toje pačioje ūkio srityje veikiančias įmones, nebūtų įnešama painiavos, į kurią asociaciją skolų išieškojimo įmonėms reikėtų jungtis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina koreguoti naujai steigiamos asociacijos pavadinimą. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-076 11.
Projekto 6 straipsnyje įtvirtinama pareiga skolų išieškojimo įmonei drausti verslo civilinę atsakomybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, siūlytina straipsnį papildyti minimalia metine civilinės atsakomybės draudimo suma ar nustatyti kitokius tinkamo civilinės atsakomybės draudimo kriterijus, o vietoj žodžio „verslo“ įrašyti žodį „profesinis“ atitinkamu linksniu. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
12Atkreiptinas dėmesys,
jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.46 straipsniu, steigimo dokumentu gali būti ne tik įmonės įstatai, todėl tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nurodant į kokią asociaciją ar kitą juridinį asmenį stojant mokamas stojamasis ir kasmetiniai mokesčiai. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
institucijai mokamų nario mokesčių dydį turėtų tvirtinti ne patys Rūmai, vienijantys minėtus narius, o priežiūros institucija. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalies 8 punkte nustatoma, kad įmonė, siekdama gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją turi pateikti stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentuos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto
išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintini projekto 7 ir 13 straipsniai. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-078 16.
Iš projekto 8 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos išdavimas apima tų pačių funkcijų dubliavimą dvejose institucijose. Projektu siūloma nustatyti, jog įmonė, siekianti gauti veiklos licenciją, pirmiausia kreipiasi ir dokumentus pateikia Rūmų valdybai. Ši, išnagrinėjusi dokumentus ir prašymą, per 20 kalendorinių dienų priima sprendimą teikti įmonės prašymą ir dokumentus priežiūros institucijai. Priežiūros institucija tą patį prašymą ir dokumentus vertina dar 15 darbo dienų. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija gali tik išduoti arba atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, tačiau teisė pareikalauti papildomų dokumentų jai nėra suteikta. Taigi trūkstant tam tikrų duomenų ar dokumentų, prašymas išduoti licenciją būtų atmestas ir skolos išieškojimo veiklą siekianti vykdyti įmonė vėl būtų priversta kreiptis pirmiausia į Rūmų valdybą ir pateikti dokumentus, kurių Rūmų valdyba prieš tai nereikalavo, bet kurių reikalauja priežiūros institucija. Abejotina, ar vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, toks funkcijų dubliavimas atitinka licenciją siekiančio gauti asmens interesus ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl leidimų (licencijų) išdavimo terminų ir dėl pasekmių, kylančių pareiškėjui negavus atsakymo per įstatymo nustatytą terminą. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalyje nustatomi atvejai, kada išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti. Įvertinus tai, kad tinkamą (turiniu ir skaičiumi) dokumentų pateikimą prieš pateikdama juos priežiūros institucijai pirmiausia vertina Rūmų valdyba, abejotina, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose įvardinti atvejai yra galimi. Pritarti. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje siekiama nustatyti, kad priežiūros institucijai priėmus sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, skolų išieškojimo įmonė įrašoma į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriam subjektui – Rūmų valdybai ar priežiūros institucijai – ši pareiga atsiranda. Jei ši pareiga tenka priežiūros institucijai (vadovaujantis projekto 9 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija turi teisę išbraukti įmonę iš minėto sąrašo), manytina, kad priežiūros institucija, o ne Rūmų valdyba, turėtų ir minėtą sąrašą administruoti (skelbti ir taisyti). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 8 daliai. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
92436
19Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodomas tas pats teisinis pagrindas (kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimas), kurio pažeidimas sukelia skirtingas teisines pasekmes – licencijos galiojimas gali būti ir stabdomas, ir panaikinamas. Siūlytina nustatyti papildomus aiškius kriterijus, kada nario mokesčio nemokėjimo atveju licencijos galiojimas būtų sustabdomas, o kada – panaikinamas. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
dalies 4 punkte vietoj žodžio „grubiai“ įrašytinas žodis „šiurkščiai“. Be to, projektą reikia papildyti nuostatomis, koks pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
43
aspektu redaguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes minėto straipsnio 4 dalyje yra išvardijamos licencijos galiojimo panaikinimo sąlygos, o priežiūros institucijai patenkinus garbės teismo siūlymą panaikinti licencijos galiojimą susidaro situacija, kad sprendimas panaikinti licencijos galiojimą priimamas du kartus.
Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44
straipsnio 4 dalies 4 punktas, nurodant, kokios veiklos (skolų išieškojimo ar įmonės ūkinės veiklos apskritai) nevykdymas yra sąlyga skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimui panaikinti. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
47
kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 7 punktas. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonė, panaikinus jos licencijos galiojimą, privalo perleisti kitoms skolų išieškojimo įmonėms visas galiojančias reikalavimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ne tik administruojant skolas ar teikiant pagalbą kreditoriams, bet ir skolų išieškojimo įmonei įsigyjant skolas (projekto 2 straipsnio 5 dalis).
Dėl šios priežasties abejotina, ar „savų“ skolų privalomas perdavimas (ypač jei skolų išieškojimo įmonė įsivertina jas kaip neišieškomas) kitai įmonei visada bus racionalus ir ekonomiškai pagrįstas. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
25Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta skolų išieškojimo įmonės pareiga, panaikinus jos licencijos galiojimą, perleisti turimas reikalavimo teises kitai skolų išieškojimo įmonei, tačiau projekte nėra nuostatų, per kokį terminą ji tai turi padaryti, kokios kyla pasekmės, jeigu skolų išieškojimo įmonė šios pareigos neįvykdo. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti atitinkamai pildomas, panaikinant šiuos neaiškumus ir tinkamai reglamentuojant reikalavimo teisių perleidimo procesą. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tuo atveju, kai licencijos galiojimą siūlo panaikinti garbės teismas. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo net ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
garbės teismas taip pat yra Rūmų organas, todėl turėtų būti atitinkamai tikslintinas projekto 12 straipsnis. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07 11, 23, 24,29 29.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Rūmų funkcijas ir projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios visuotinio Rūmų narių susirinkimo teises, yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, nustatant konkrečias ir nesidubliuojančias juridinio asmens ir jo organų teises ir pareigas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23, 24 ir 29 straipsniams. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
162
dalies nuostata dėl valdymo organo – administracijos kelia abejonių. Paprastai administracija yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, o ne jos valdymo organas. Atsižvelgdami į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatas, siūlytume nustatyti, jog Rūmai turi kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą - Rūmų direktorių. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas ir projekto 16 straipsnis. Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių garbės teismas nagrinėja įstatymo ir profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką, atitinkamos reguliuojamos profesijos narius vienijančios savivaldos institucijos garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl narių – fizinių asmenų padarytų pažeidimų ir skiria drausmines nuobaudas. Projektu siūloma įtvirtinti naują reguliavimą ir nustatyti, jog garbės teismą turi ir juridinių asmenų asociacija. Toks siūlymas pritaikyti fiziniams asmenims skirtą institutą ir juridiniams asmenims kelia abejonių. Siūlytume projekte atsisakyti nuostatų dėl juridinių asmenų garbės teismo. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekte siūlytume vartoti veiklos pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų už veiklos pažeidimus terminus.
Be to, 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „teisme“ įrašytini žodžiai „garbės teismo posėdyje“. Pritarti. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skolų išieškojimo įmonei skambinti skolininkui nakties metu. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks paros laikas (nuo kurios iki kurios valandos) būtų laikomas „nakties metu“. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies nuostata tikslintina, nurodant, kada skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes. Pritarti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
34Atkreiptinas dėmesys,
kad skolų išieškojimo įmonė skolą iš kreditoriaus gali būti įsigijusi ir tokiu būdu pati tapusi kreditoriumi. Dėl šios priežasties tikslintinas projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodant, kad reikia nurodyti ir pradinio kreditoriaus duomenis. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad skolininkas informuojamas apie skolos grąžinimo terminą, o 8 punkte – mokėjimų nevykdymo pasekmes. Manytume, kad skolininkas turi būti informuojamas ne tik apie galutinį skolos grąžinimo terminą, bet ir apie įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą tais atvejais, kai skolos suma turi būti grąžinama dalimis. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
211
36Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta skolos išieškojimo įmonės ir skolininko ginčų sprendimų tvarka įstatymo projekte nėra reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūloma papildyti. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1912 37.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatoma skolų išieškojimo įmonės pareiga pateikti skolininkui informaciją apie skolą, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje jau reikalaujama informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą, nukreipiant į tą pačią 2 dalyje išdėstytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
38Atkreiptinas dėmesys,
kad sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko gali būti nustatytas ir kitoks netesybų dydis, todėl lieka neaiškus sutarties santykis su projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ribojančiomis netesybų dydį iki 0.05 procento. Pritarti. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisykles. Pritarti. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a1
dalies 1 punkto nuostatos dėl skolų išieškojimo įmonės teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, registrų, skolininko buvusių ir esamų darbdavių kelia abejonių. Analizuojama nuostata būtų pateisinama, jeigu skolų išieškojimo įmonės būtų viešojo administravimo subjektai, t.y. jeigu valstybė jas būtų įgaliojusi atlikti viešąjį administravimą (teikti administracines ar viešąsias paslaugas, priimti administracinius sprendimus). Pagal galiojančius įstatymus valstybė yra įgaliojusi antstolius vykdyti skolų išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl antstoliai turi analizuojamame projekto straipsnyje nustatytas teises. Tačiau tokių teisių suteikimas skolų išieškojimo įmonėms įstatymu visiškai nereglamentuojant jų skolų išieškojimo procedūrų, skolininko teisių, manytume, nėra pagrįstas.
Jeigu siekiama nustatyti alternatyvią antstolių vykdomam skolos išieškojimui tvarką, projekto nuostatos iš esmės tobulintinos. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skirsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo dvi institucijos: valstybinė priežiūros institucija ir skolų išieškojimo įmonių savivaldos institucija (Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, toliau – Rūmų valdyba). Tokios projekto nuostatos kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos paprastai yra atsakingos už savo narių veiklos koordinavimą, atstovavimą savo nariams valstybės institucijose, kvalifikacijos kėlimo organizavimą, kontroliuoja, kaip jų nariai laikosi profesinės etikos taisyklių, vykdo profesinės veiklos stebėseną Tačiau jos nėra įvardijamos kaip priežiūros institucijos. Pastebėtina, jog Paslaugų įstatymas, kuris turėtų būti taikomas ir skolų išieškojimo įmonėms, nustato, jog paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri yra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atsisakyti projekto nuostatų dėl Rūmų valdybos priežiūros funkcijų. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, būtina projektą tobulinti ir aiškiai atskirti Rūmų valdybos ir priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas. Taip pat būtina projektą papildyti nuostatomis dėl skolų išieškojimo įmonių veiklos patikrinimo tvarkos, nustatant ne tik priežiūrą atliekančių subjektų, bet ir skolų išieškojimo įmonių teises ir pareigas patikrinimo metu. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0723 42.
Projekto 23 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnio a dalies 4 punkto ir b dalies nuostatos dėl informacijos gavimo iš skolų išieškojimo įmonių dubliuojasi, straipsnio c dalyje pateikiama nuoroda į straipsnio 1 dalį neaiški, nes straipsnio dalys žymimos ne skaičiais, bet raidėmis. Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje siūloma nustatyti institucijoms ir asmenims pareigą pateikti informaciją, įskaitant konfidencialią, Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai. Tačiau projekte nėra nuostatų dėl gautos konfidencialios informacijos apsaugos. Projektą būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje prieš žodį „byla“, įrašytini žodžiai „pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 26 straipsnio 5 daliai, 27 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio f daliai. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje vietoj žodžio „mokesčių“ įrašytini žodžiai „mokėtinų sumų“. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinimas taisytinas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto straipsniuose profesinės veiklos ir etikos kodeksas įvardijimas skirtingai, todėl neaišku, ar tai vieno kodekso pavadinimas, ar turi būti du kodeksai – profesinės veiklos ir etikos, ar tai alternatyvūs profesinės veiklos etiką reguliuojančių kodeksų pavadinimai. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0726 1,2 47.
Iš projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra aišku, kodėl vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi iniciatyvos teisė iškelti pažeidimo bylą priklauso tik Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai, tačiau 2 dalyje turi būti pateikiama Pareiškėjo pretenzija, o pagal straipsnio 5 dalį, Rūmų valdyba ir priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu kreiptis į garbės teismą dėl pažeidimo bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiamas Pareiškėjo apibrėžimas, vadovaujantis 26 straipsnio
pat neaišku, ar suinteresuotu asmeniu yra tik pareiškėjas, ar juo gali būti ir kitas asmuo. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 28 straipsnio a dalimi, pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama tik gavus Rūmų valdybos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų būti papildytas nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Be to, straipsnio d dalyje vietoj žodžių „galimus pažeidimus“ įrašytini žodžiai „nustatytus pažeidimų faktus“. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
f
dalyje siūloma įtvirtinti 60 dienų terminą, per kurį turi būti išnagrinėta pažeidimo byla ir priimtas sprendimas. Tačiau nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu pažeidimo byla nėra išnagrinėjama įstatymo nustatytu terminu – ar garbės teismas gali pratęsti pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ar laikoma, jog pažeidimo byla nutraukta. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07 50.
Projektą reikia papildyti nuostata dėl atsakomybės už veiklos pažeidimus taikymo senaties – nustatyti terminą nuo pažeidimo padarymo, kuriam praėjus pažeidimo byla nebegali būti keliama. Taip pat reikėtų nustatyti terminą po nuobaudos už veiklos pažeidimą skyrimo, kuriam praėjus laikoma, kad įmonė nebausta. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a
dalyje nurodytos dvi institucijos, kurios gali taikyti tas pačias poveikio priemones už tuos pačius pažeidimus. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, projektas tobulintinas, nustatant poveikio priemonių taikymo taisykles, kai įmonei dėl to paties pažeidimo priežiūros institucija yra skyrusi nuobaudą ar pradėtas svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimas priežiūros institucijoje ir iškelta pažeidimo byla garbės teisme. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šios išvados pastabai dėl projekto 17 straipsnio, atsižvelgdami į garbės teismo instituto prigimtį ir paskirtį, manytume, kad garbės teismas galėtų skirti tik projekto 29 straipsnio a dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą už pažeidimą - įspėjimą ir 4 punkte nurodytą nuobaudą – siūlyti priežiūros institucijai sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą. Projektas tobulintinas, atskirai įvardijant garbės teismo ir priežiūros institucijos skiriamas nuobaudas bei išbraukiant iš projekto 30 straipsnio nuostatą dėl garbės teismo teisės skirti baudas ir baudų skyrimo už garbės teismo nurodymų nevykdymo. Pritarti. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a5
dalies 5 punkto nuostata dėstytina atskira dalimi, nes poveikio priemonės netaikymas nėra nuobauda. Pritarti. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0729 c 54.
Atsižvelgiant į proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, iš projekto 29 straipsnio c dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl garbės teismo sprendimas negali būti tiesiogiai siunčiamas pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, o turi būti pirmiausia pateikiamas Rūmų valdybai. Pritarti. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, jog baudos gali būti skiriamos tik skolų išieškojimo įmonei. Toks siūlymas kelia abejonių, nes už įmonės veiklą yra atsakingi jos vadovai. Pritarti. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalies nuostata tobulintina, nes už joje nurodytą veiklą be licencijos gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pritarti. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teismas neturi ir negali turėti valdingų įgalinimų, todėl iš projekto 32 straipsnio brauktinos nuostatos dėl garbės teismo sprendimo, kaip vykdytino vykdomojo dokumento. Be to, 32 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
58Atkreiptinas dėmesys,
kad suinteresuotumą skųsti garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą gali turėti ne tik skolų išieškojimo įmonė, bet ir pareiškėjas. Dėl šios priežasties atitinkamai koreguotina projekto 33 straipsnio 1 dalis. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas, po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius
„įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
60Projekto 34 straipsnio 3 dalis išbrauktina kaip perteklinė. Pritarti. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-11-0734 61.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, licencijuojama ūkine veikla verstis neturint licencijos yra draudžiama. Dėl šios priežasties koreguotinas projekto 34 straipsnis, nustatant tinkamus terminus ir mechanizmą skolų išieškojimo veikla siekiančioms užsiimti įmonėms gauti licencijas pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti. 62. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog Europos teisės departamentas savo išvadoje dėl ankstesnio projekto varianto Nr. XIIIP-1741 jau pasisakė tiek dėl licencijų verstis skolų išieškojimo veikla išdavimo, tiek dėl paslaugų teikėjo įpareigojimo turėti tam tikrą teisinę formą ir pabrėžė būtinybę pateisinti tokius reikalavimus. 63. Europos teisės departamentas prie TM,
Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[1] 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Bendrijos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl reikalavimai yra pateisinami. Atsižvelgti. 64.
straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri subjektai, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsteigtos organizacijos filialas, nepatenka į Projekto nuostatos formuluotę. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto 2 straipsnio 5 dalį papildyti nurodymu, jog skolų išieškojimo įmonė
straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas draudimas valstybėms narėms apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvę teikti paslaugas, įpareigojant gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės aktuose numatytus atvejus. Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB (9-10 straipsniuose) numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai, kuriais ji grindžiama, yra leistini tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinami svarbiais visuomenės interesais ir siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taigi aptariamos priemonės yra galimos tik tada, jei atitinka minėtuosius pateisinamumo kriterijus.
Svarbu pažymėti, jog licencijos ir įpareigojimo įsirašyti į teikėjų sąrašą reikalavimo bei tam tikrų Projekto antro skirsnio reikalavimų (pavyzdžiui, būti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariu ir mokėti stojimo bei kasmetinį nario mokestį) taikymas paslaugų teikėjui tais atvejais, kai paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, prieštarautų tiek Paslaugų direktyva 2006/123/EB siekiamam tikslui, tiek proporcingumo principui. Tad siūlytume Projektą papildyti, nustatant, kad licencijavimo ir įrašymo į teikėjų sąrašą tvarka nėra taikoma asmenims, paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems laikinai, taip pat nurodant, kurie iš reikalavimų tokiems asmenis yra taikytini. Pritarti. 66. Europos teisės departamentas prie TM,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įmonė gali gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia Projekte nurodytą informaciją. Tokia formuluotė palieka atsakingoms institucijoms teisę tais atvejais, kai asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikia reikalingus dokumentus, savo nuožiūra licencijos nesuteikti ir į sąrašą paslaugų teikėjo neįrašyti. Todėl siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad įmonei yra išduodama skolų veikos licencija ir ji yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kai įvykdo Projekte įtvirtintas minėtąsias sąlygas. Pritarti. 67. Europos teisės departamentas prie TM,
1
straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentai, duomenys ir informacija, kurią įmonės privalo pateikti atsakingai institucijai, 9 punktu įpareigojant pateikti kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja.
Šia nuostata turėtų būti apibrėžiami dokumentai ir informacija, atskleidžiantys atitikimą reikalavimams, kuriems esant galima vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti formuluotė Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdybai suteikia neribota diskreciją prašyti pateikti bet kokią jos reikalaujamą informaciją. Tai prieštarauja Paslaugų direktyvos 2006/123 10 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 937 18.3 punkte nurodyta, jog nustatomas esminių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas turi būti baigtinis, tai yra licencijas išduodantiems ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantiems subjektams neturi būti palikta teisė licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams savo nuožiūra nustatyti kokių nors reikalavimų ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygų, be tų, kurie nustatyti veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose arba licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgdami į tai, manome, kad minėtoji Projektu siūloma įtvirtinti nuostata neatitinka Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir siūlome jos atsisakyti. Pritarti. 68. Europos teisės departamentas prie TM,
a1 7.
Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkte nurodyta skolų išieškojimo įmonės teisė gauti duomenis iš viešųjų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jam taikomus areštus ir apribojimus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar tokie duomenys būtų tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui, nėra nustatyto aiškaus duomenų tvarkymo tikslo ir duomenų teikimo tvarkos bei sudaroma galimybė tvarkyti perteklinius duomenis. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės akto projektu siekiama įtvirtinti prievolę tam tikriems subjektams tvarkyti asmens duomenis, Reglamento 2016/679/ES[2] įpareigoja atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Analogiškai, Reglamento 2016/679/ES prasme turi būti įvertinama ir informacija, susijusi su asmens duomenimis, teikiamais remiantis Projekto 24 straipsniu. Vadovaudamiesi Reglamento 2016/679/ES 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 2016/679/ES 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti. 69. Europos teisės departamentas prie TM,
straipsniu įtvirtinama pareiga Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmų valdybai ir priežiūros institucijai pateikti, be kita ko, konfidencialią informaciją.
Atkreipiame dėmesį, jog Direktyva 2016/943/ES[3] Europos Sąjungos mastu nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą, todėl Projektas turėtų įtvirtinti nuostatas, susijusias su tokios informacijos apsauga ir neleisti neteisėtų jos gavimo atvejų. Pritarti. 70. Europos teisės departamentas prie TM,
9Galiausiai,
atkreipiame dėmesį, jog Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad visas procedūras ir formalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai papildyti Projekto nuostatas, įtvirtinant galimybę prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus siekiant vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pateikti ir gauti elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos, Fintech Lithuania, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos pasiūlymai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-10 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sureguliuoti skolų išieškojimą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes[⁴]. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie skolų išieškojimą vykdančių įmonių teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės nutarimas Nr. 729, 2019-07-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Įstatymo projekto nuostatos dėl skolininkų teisių apsaugos nėra išplėtotos ir pakankamos minėtam Įstatymo projekto tikslui pasiekti.
Įstatymo projekte nėra nustatyti didžiausi skolos išieškojimo išlaidų dydžiai ar jų nustatymo kriterijai, vartotojų teisių apsaugos priemonės, užtikrinančios vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisė pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo. 2. Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, tačiau pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra išplėtotos ir aiškios. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje išvardyti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai, tačiau nėra išdėstytas tų principų turinys. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta skolų išieškojimo įmonių pareiga apdrausti verslo civilinę atsakomybę, tačiau nėra nurodyta draudimo suma ir pagrindinės draudimo sąlygos. Įstatymo projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių skolų administravimo ar kitokių teikiamų paslaugų kreditoriams išieškant skolas turinį, kvalifikacinius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ar skolų išieškojimo veiklą vykdantiems asmenims, reikalavimus skolų perleidimui (pavyzdžiui, dėl tinkamo vartotojų informavimo apie skolos perleidimą), skolos perleidimo mechanizmus, atsižvelgiant į galimus skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklos modelius. 3.
išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos. Įstatymo projekte numatomas skolų išieškojimo paslaugų teikėjų licencijavimas įgyvendinamas tik formaliu kitų institucijų išduotų dokumentų ar paties ūkio subjekto pateiktos informacijos vertinimu, o ūkio subjekto patikrinimas prieš jo veiklos pradžią faktiškai nėra atliekamas, todėl pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė (licencijavimas) Įstatymo projektu siekiamo tikslo sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą įgyvendinimo neužtikrins. Siūlomas veiklos pradžios ribojimas licencijavimu yra nebūtinas, neproporcingas, fragmentiškas, Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nustatytas tikslas galėtų būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis: ūkio subjektų veiklos sąlygų priežiūra ir savireguliacija. Įstatymo projekte numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau – Rūmai) šių funkcijų aiškiai neatskiriant ar jas dubliuojant (pavyzdžiui, veiklos patikrinimas, poveikio priemonių taikymas). Toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems efektyvumo ir subsidiarumo principams, valstybė neracionaliai ir neefektyviai naudotų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat ūkio subjektams būtų sukuriama papildoma veiklos priežiūros našta.
Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Ūkio ministerijai (dabar
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria nustatoma, kad ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui ministrui pavestose valdymo srityse organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Įstatymo projekto nuostata, kuria numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Rūmams, neatitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos optimizavimo iniciatyvos. Ši iniciatyva apima ne tik viešojo sektoriaus įstaigų sistemos peržiūrą, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos išgryninimą siaurinant viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą ir jiems suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį (ypač tokių teisinių formų juridiniams asmenims kaip viešosios įstaigos, valstybės įmonės ar asociacijos). 4. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka sistemiškumo principo, nurodyto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, nes Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su galiojančiais įstatymais.
Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos (siūloma nustatyti, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jeigu skolininkas pavėluotų įvykdyti įsipareigojimus) nėra suderintos su Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis (numatytas diferencijuotas netesybų reguliavimas kredito gavėjui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, t. y. iki sutarties nutraukimo taikomos ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties – ne didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). 5. Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnyje įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais (asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), asmens duomenys tvarkomi ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra laikomi (duomenų saugojimo trukmės apribojimo principas)) ir BDAR 13, 14 ir 23 straipsnių nuostatomis dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. 6. Įvertindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla. Atsižvelgti. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-061 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-062 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba
kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą. 2. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerija šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 3. Skola - iš sutarties ar teisės aktų kilęs mokėjimo įsipareigojimas, kurį skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti. 4. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui. 5. Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo, kurio akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas. 6.
skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-063 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai
skolų išieškojimo veiklai. 2. Šis įstatymas netaikomas:
1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai;
2) fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises;
3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų ir neviršija 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų;
4) skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje;
5) kitais teisės aktuose įstatymų numatytais atvejais.“ Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-064 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1.
Skolų išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama tik tai įmonei, kuri atitinka visus šiame įstatyme numatytus reikalavimus. Licencija negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui. 3. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 4. Skolų išieškojimo veiklos licencijos išdavimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis įstatymas ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias rengia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai ir tvirtina priežiūros institucija.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-066 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį bei jo pavadinimą ir juos išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių verslo profesinės
civilinės atsakomybės draudimas
civilinę atsakomybę dėl žalos, galinčios atsirasti netinkamai vykdant skolų išieškojimo veiklą. 2. Skolų išieškojimo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą skolų išieškojimo veiklos laiką, kurios dydis yra ne mažesnis kaip
iniciatoriams tobulinti. 7.
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-067 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Įmonė gali gautigauna skolų išieškojimo
veiklos licenciją ir būti įrašytayra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją:
1) nustatytos formos prašymą;
2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus;
3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą;
4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus;
6) draudimo poliso kopiją;
7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
8) stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams patvirtinančius dokumentus. Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija;
9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja;“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 8.
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-068 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje
įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu. 2. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti. 3. Jeigu Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą teikti asmens prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba atsisakyti tai padaryti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba priima ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir
(arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5.
skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo įmonė įrašoma įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje. 6. Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti, kai:
1) įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir
(arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka stojamojo ir (arba) kasmetinio nario mokesčio;
4) kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais. 7. Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 9. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-069 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros
institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo. 2.
rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai:
1) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;
4) grubiaišiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus. 3. Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju. 4.
rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą, kai:
1) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
2) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
3) dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos licenciją ir priežiūros instituciją šį siūlymą tenkinalicencijos galiojimą;
4) įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių;
5) skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
6) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;
7) kitais šiame įstatyme ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėsenumatytais pagrindais. 5. Skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijalicencijos galiojimas gali būti panaikintapanaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti:
1) prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą;
2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra;
3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims;
4) informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra. 6.
galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonei, kurios veiklos licencija sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu, skolų išieškojimo įmonėms perleisti galiojančias reikalavimo teises. 8. Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo, išskyrus, kai licencija sustabdoma arba panaikinama šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindugali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 10.
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0610 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai yra asociacija, kuri
jungia visas licenciją turinčias skolų išieškojimo įmones, atlieka skolų išieškojimo įmonių savivaldos funkcijas ir įgyvendina savivaldos principus. 2. Pagal savo prievoles Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariai neatsako už Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų prievoles. 3. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatais.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 11. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0611 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir tvirtina Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;
2) rengia ir patvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;
3) rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus;
4) sprendžia skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
5) rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos darbo reglamentą;
6) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles;
funkcijas“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 12. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0612 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų organai yra
visuotinis rūmų narių susirinkimas, valdyba ir administracija. 2. Valdyba, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų direktorius ir administracijagarbės teismas yra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdymo organai.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 13.
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos
galiojimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narys pašalinamas iš Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 14. Seimo nariai
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų veiklą
organizuoja ir vykdo administraciją. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų administracijaijai vadovauja direktorius“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 15. Seimo nariai
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu teismegarbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 (trys) nariai, tarp jų bent 1 (vienas) narys, paskirtas ne Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimo“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 16. Seimo nariai
23 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo
Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 17. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0619 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie
skolą ir jos padengimo galimybes. 2.
informacija:
1) pradinio kreditoriaus ir (ar) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;
2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;
4) reikalavimo teisės pagrindas;
5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;
6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;
7) skolos grąžinimo terminas, įmokų dydis, jų mokėjimo periodiškumas;
8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;
9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;
10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;
11) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 18. Seimo nariai
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „a1. Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:
1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;
2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;
3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 19. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0623 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „a1.
Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba:
1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą;
3) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą;
4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas;
5) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
6) užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą;
įstatuose nustatytas funkcijas. b. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, turi teisę iš skolų išieškojimo įmonių gauti informaciją apie jų vykdomą veiklą. c2. Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 d.dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo 29, 30 straipsniuose numatytas sankcijas.“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 20.
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0625 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) skolų
išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla. 2. Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių mokesčiųmokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 21. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0626 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos
kodekso pažeidimaipažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 22. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0628 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„a1. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas,
gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. b2. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir
(arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:
1) įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas;
2) asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla;
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu. c3. Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. d4. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie galimus pažeidimusnustatytus pažeidimų faktus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. e5. Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. f6.
Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.“ Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 23. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0629 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Nuobaudos ir kiti skolų išieškojimo įmonių garbės
teismo ar priežiūros institucijos priimami sprendimai a1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų:
1) skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai;
2) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) skirti baudą;
4) siūlyti priežiūros institucijai panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija;. 5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas. b2.
Skiriant konkrečią nuobaudą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius metumetus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. c3. Priežiūros institucija ar skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, priėmęs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai. Apie priimtą sprendimą pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei pranešama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. d4. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos. 5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta. 6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 24.
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama
skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 25. Seimo nariai
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Panaikinti 32 straipsnio 3 dalį. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 26. Seimo nariai
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
SkolųPareiškėjas ar skolų išieškojimo įmonė, nesutinkanti su skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 27. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0634 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo grąžinti projektą
iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus: Papildyti įstatymo projektą: · apibrėžti skolų išieškojimo įmonių teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą „perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims; · nustatyti skolos išieškojimo išlaidų dydžius ar jų nustatymo kriterijus, vartotojų teisių apsaugos priemones, užtikrinančias vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisę pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo; · įgyvendinant nuostatą dėl skolų išieškojimo įmonių civilinės atsakomybės draudimo, nustatyti draudimo sumą ir pagrindines draudimo sąlygas; · suderinti projekto nuostatas su galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. [2] 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [3] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. [4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/029371c0d82f11e8820ea019e5d9ad04?jfwid=p4aknb925
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS skolų išieškojimo įmonių ĮSTATYMO
2020-06-26
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir kitų projekto straipsnių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad yra sustabdomas ir panaikinamas licencijos galiojimas, o ne licencija. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 2 p. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje nurodoma, kad priežiūros institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 ir atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą, Ūkio ministerijos pavadinimas turėtų būti keičiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Kita vertus, svarstytina galimybė projekte neįvardinti konkrečios ministerijos, o nurodyti, jog priežiūros institucija yra Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti iš dalies Priežiūros institucija nustatoma Teisingumo ministerijos įgaliota institucija. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pateikiamas skolos apibrėžimas tobulintinas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso terminiją. Siūlytina skolą apibrėžti kaip piniginę prievolę kreditoriui, kurios mokėjimo terminas, nustatytas sutartyje ar įstatyme, yra praleistas. Pritarti iš dalies Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rašte nurodoma, kad Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra pateikiama daug nuostatų, reguliuojančių licencijos suteikimą ir panaikinimą, skolų išieškojimo įmonių savivaldą, atskirų jos organų struktūrą ir baudas, tačiau nuostatų, apibrėžiančių skolų išieškojimo įmonės teisinę formą, skolų įgijimo iš kreditoriaus būdus, sąlygas, skolų administravimo ar pagalbos turinį, ginčų sprendimų būdus ir tvarką tarp skolų išieškojimo įmonės ir skolą
„perleidžiančio“ kreditoriaus, kvalifikacinių reikalavimų skolų išieškojimo
įmonėse dirbantiems ir skolų išieškojimą vykdantiems asmenims – nėra. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai licencijuojama ūkinė veikla ir ją vykdantis subjektas tą veiklos sritį reglamentuojančiame įstatyme yra apibrėžiami tik prie įstatymo sąvokų (projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalys), yra nepakankamas. Nepritarti Nurodytas sritis reglamentuoja kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Kitos nuostatos dėl šio įstatymo projekto įgyvendinimo paliekamos įstatymų vykdomajai valdžiai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės formos juridinis asmuo galėtų vykdyti skolų išieškojimo įmonės veiklą.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje skolų išieškojimo veiklą vykdančiam asmeniui keliamas reikalavimas būti juridiniu asmeniu, nekonkretizuojant jo teisinės formos. Tačiau iš kitose projekto nuostatose įtvirtintų reikalavimų darytina išvada, kad ne visų teisinių formų juridiniai asmenys atitiktų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, projekto 5 straipsnyje keliami reikalavimai skolų išieškojimo įmonės vadovui, kurio mažoji bendrija neprivalo turėti (Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodomas skolų išieškojimo įmonės įstatinis kapitalas, kurį turi tik akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo
poveikį projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, kuris yra taikomas tik akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, galinčioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienai ar kelioms įmonėms, kurios yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Taigi iš projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kaip būtų daromas tiesioginis ar netiesioginis lemiamas poveikis ir kas būtų laikomas su įmonės vadovu kartu veikiančiu asmeniu, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimų vadovui ar kontroliuojančiam asmeniui nesilaikymas yra pagrindas skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui (projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taigi kartu veikiančio asmens ir lemiamos įtakos sąvokos turėtų būti apibrėžtos itin tiksliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, atsisakant tik tam tikroms juridinių asmenų teisinėms formoms būdingų nuostatų, arba konkrečiai apibrėžiant, kokios teisinės formos juridinis asmuo gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 3 straipsnio 2 dalimi, įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, kurios įgyvendina savo reikalavimo teises ir jų pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų jų metinių pajamų ir neviršija 500000 eurų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų“ turinys. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pajamos šiuo atveju reiškia iš kito fizinio ar juridinio asmens įgytų ir vėliau išieškotų skolinių įsipareigojimų sumos dydį, ar komisinius (pelną), gautą užbaigus administruoti (išieškoti) skolą. Be to, nėra aiškus teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalies santykis (ypač įvertinus tai, kad leidžiamos pajamos iš skolų išieškojimo veiklos siekia didelę 500000 eurų sumą) su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, jog skolų išieškojimo įmonė gali veikti tik turėdama skolų išieškojimo įmonės licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį sąrašą.
Jeigu projektu siekiama padaryti 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išimtį juridiniams asmenims, kurių pajamos iš šios veiklos neviršija 10 procentų metinių pajamų ir 500000 eurų maksimalios sumos, tokios nuostatos turėtų būti dėstomos teikiamo projekto 2 skirsnyje, reglamentuojančiame skolų išieškojimo įmonės licencijavimą (reikalavimus įmonėms, siekiančioms verstis skolų išieškojimo veikla), o ne straipsnyje, nustatančiame įstatymo taikymo sritį. Pastebėtina ir tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtis, suteikianti teisę juridiniams asmenims verstis skolos išieškojimo įmonės veikla neturint tam licencijos, būtų taikoma tik tuo atveju, kai įmonė mokėjimo įsipareigojimą iš kito asmens įsigytų (projekto 3 straipsnio
skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ir skolų išieškojimo įmonei teikiant asmenų skolų administravimo ar pagalbos kreditoriams veiklą. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl išimtis, suteikianti galimybę juridiniams asmenims vykdyti veiklą be skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos būtų taikoma tik tuo atveju, kai skola yra įsigyjama. Pritarti iš dalies Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 4 p. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
dalies 5 punkte vietoj žodžių „teisės aktų“ įrašytinas žodis „įstatymų“, nes įstatymo taikymo išimtis gali nustatyti tik įstatymas. Kitu atveju būtų pažeista teisės aktų hierarchija, kylanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 4 p. 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalies žodžiai „arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka“ brauktini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Tuo tarpu licencijos galiojimo panaikinimas yra ne licencijos galiojimo terminą apibrėžianti aplinkybė, o poveikio priemonė, taikoma už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą. Be to, projektą reikėtų papildyti nuostatomis dėl licencijos ir joje įrašytų duomenų keitimo. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 5 p. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 4 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai (toliau – Rūmai) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles, tuo tarpu projekto 11 straipsnyje, reglamentuojančiame Rūmų funkcijas, minėtos funkcijos įvardinta nėra. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 11 p. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 10 straipsnyje,
reglamentuojančiame Rūmų statusą, nėra įvardijamas šio juridinio asmens teisinis statusas. Iš siūlomo projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad Rūmai yra asociacija. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis viešais VĮ Registrų centro duomenimis, jau yra registruotas ir veikia juridinis asmuo „Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija“, todėl svarstytina, ar įsteigus „Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmus“, kurie taip pat būtų asociacija, vienijanti iš esmės toje pačioje ūkio srityje veikiančias įmones, nebūtų įnešama painiavos, į kurią asociaciją skolų išieškojimo įmonėms reikėtų jungtis.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina koreguoti naujai steigiamos asociacijos pavadinimą. Nepritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 10 p. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtinama pareiga skolų išieškojimo įmonei drausti verslo civilinę atsakomybę. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, siūlytina straipsnį papildyti minimalia metine civilinės atsakomybės draudimo suma ar nustatyti kitokius tinkamo civilinės atsakomybės draudimo kriterijus, o vietoj žodžio „verslo“ įrašyti žodį „profesinis“ atitinkamu linksniu. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 6 p. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
12Atkreiptinas dėmesys,
jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.46 straipsniu, steigimo dokumentu gali būti ne tik įmonės įstatai, todėl tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies
Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
tikslintinas projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nurodant į kokią asociaciją ar kitą juridinį asmenį stojant mokamas stojamasis ir kasmetiniai mokesčiai. Nepritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 14.
Iš projekto 7 straipsnio
institucijai mokamų nario mokesčių dydį turėtų tvirtinti ne patys Rūmai, vienijantys minėtus narius, o priežiūros institucija. Nepritarti Siūloma projekte atsisakyti nuostatų dėl savivaldos (žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalies 8 punkte nustatoma, kad įmonė, siekdama gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją turi pateikti stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentuos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto
išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintini projekto 7 ir 13 straipsniai. Nepritarti Siūloma projekte atsisakyti nuostatų dėl savivaldos (žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p.). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos išdavimas apima tų pačių funkcijų dubliavimą dvejose institucijose. Projektu siūloma nustatyti, jog įmonė, siekianti gauti veiklos licenciją, pirmiausia kreipiasi ir dokumentus pateikia Rūmų valdybai. Ši, išnagrinėjusi dokumentus ir prašymą, per 20 kalendorinių dienų priima sprendimą teikti įmonės prašymą ir dokumentus priežiūros institucijai. Priežiūros institucija tą patį prašymą ir dokumentus vertina dar 15 darbo dienų. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 8 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija gali tik išduoti arba atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, tačiau teisė pareikalauti papildomų dokumentų jai nėra suteikta.
Taigi trūkstant tam tikrų duomenų ar dokumentų, prašymas išduoti licenciją būtų atmestas ir skolos išieškojimo veiklą siekianti vykdyti įmonė vėl būtų priversta kreiptis pirmiausia į Rūmų valdybą ir pateikti dokumentus, kurių Rūmų valdyba prieš tai nereikalavo, bet kurių reikalauja priežiūros institucija. Abejotina, ar vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, toks funkcijų dubliavimas atitinka licenciją siekiančio gauti asmens interesus ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Paslaugų įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėl leidimų (licencijų) išdavimo terminų ir dėl pasekmių, kylančių pareiškėjui negavus atsakymo per įstatymo nustatytą terminą. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalyje nustatomi atvejai, kada išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti. Įvertinus tai, kad tinkamą (turiniu ir skaičiumi) dokumentų pateikimą prieš pateikdama juos priežiūros institucijai pirmiausia vertina Rūmų valdyba, abejotina, kad projekto 8 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose įvardinti atvejai yra galimi. Pritarti iš dalies Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje siekiama nustatyti, kad priežiūros institucijai priėmus sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, skolų išieškojimo įmonė įrašoma į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriam subjektui – Rūmų valdybai ar priežiūros institucijai – ši pareiga atsiranda.
Jei ši pareiga tenka priežiūros institucijai (vadovaujantis projekto 9 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija turi teisę išbraukti įmonę iš minėto sąrašo), manytina, kad priežiūros institucija, o ne Rūmų valdyba, turėtų ir minėtą sąrašą administruoti (skelbti ir taisyti). Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 8 daliai. Pritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 8 p. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
92436
19Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodomas tas pats teisinis pagrindas (kasmetinio nario mokesčio nesumokėjimas), kurio pažeidimas sukelia skirtingas teisines pasekmes – licencijos galiojimas gali būti ir stabdomas, ir panaikinamas. Siūlytina nustatyti papildomus aiškius kriterijus, kada nario mokesčio nemokėjimo atveju licencijos galiojimas būtų sustabdomas, o kada – panaikinamas. Pritarti iš dalies Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
dalies 4 punkte vietoj žodžio „grubiai“ įrašytinas žodis „šiurkščiai“. Be to, projektą reikia papildyti nuostatomis, koks pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
43
aspektu redaguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes minėto straipsnio 4 dalyje yra išvardijamos licencijos galiojimo panaikinimo sąlygos, o priežiūros institucijai patenkinus garbės teismo siūlymą panaikinti licencijos galiojimą susidaro situacija, kad sprendimas panaikinti licencijos galiojimą priimamas du kartus.
Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos, taigi, ir 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44
straipsnio 4 dalies 4 punktas, nurodant, kokios veiklos (skolų išieškojimo ar įmonės ūkinės veiklos apskritai) nevykdymas yra sąlyga skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimui panaikinti. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
47
kodekso 2.77 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka, tai yra reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 9 straipsnio 4 dalies 7 punktas. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skolų išieškojimo įmonė, panaikinus jos licencijos galiojimą, privalo perleisti kitoms skolų išieškojimo įmonėms visas galiojančias reikalavimo teises.
Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimo veikla gali būti vykdoma ne tik administruojant skolas ar teikiant pagalbą kreditoriams, bet ir skolų išieškojimo įmonei įsigyjant skolas (projekto 2 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties abejotina, ar „savų“ skolų privalomas perdavimas (ypač jei skolų išieškojimo įmonė įsivertina jas kaip neišieškomas) kitai įmonei visada bus racionalus ir ekonomiškai pagrįstas. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
25Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta skolų išieškojimo įmonės pareiga, panaikinus jos licencijos galiojimą, perleisti turimas reikalavimo teises kitai skolų išieškojimo įmonei, tačiau projekte nėra nuostatų, per kokį terminą ji tai turi padaryti, kokios kyla pasekmės, jeigu skolų išieškojimo įmonė šios pareigos neįvykdo. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti atitinkamai pildomas, panaikinant šiuos neaiškumus ir tinkamai reglamentuojant reikalavimo teisių perleidimo procesą. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo tuo atveju, kai licencijos galiojimą siūlo panaikinti garbės teismas. Pritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 27.
Iš projekto 9 straipsnio
kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo net ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas buvo panaikintas pačios skolų išieškojimo įmonės prašymu. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 9 p. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
garbės teismas taip pat yra Rūmų organas, todėl turėtų būti atitinkamai tikslintinas projekto 12 straipsnis. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 12 p. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-07 11, 23, 24,29
29Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Rūmų funkcijas ir projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios visuotinio Rūmų narių susirinkimo teises, yra identiškos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, nustatant konkrečias ir nesidubliuojančias juridinio asmens ir jo organų teises ir pareigas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23, 24 ir 29 straipsniams. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 11 p. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
162
dalies nuostata dėl valdymo organo – administracijos kelia abejonių. Paprastai administracija yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, o ne jos valdymo organas. Atsižvelgdami į Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatas, siūlytume nustatyti, jog Rūmai turi kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą - Rūmų direktorių. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinas ir projekto 16 straipsnis. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 14 p. 31.
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių garbės teismas nagrinėja įstatymo ir profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką, atitinkamos reguliuojamos profesijos narius vienijančios savivaldos institucijos garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl narių – fizinių asmenų padarytų pažeidimų ir skiria drausmines nuobaudas. Projektu siūloma įtvirtinti naują reguliavimą ir nustatyti, jog garbės teismą turi ir juridinių asmenų asociacija. Toks siūlymas pritaikyti fiziniams asmenims skirtą institutą ir juridiniams asmenims kelia abejonių. Siūlytume projekte atsisakyti nuostatų dėl juridinių asmenų garbės teismo. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projekte siūlytume vartoti veiklos pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų už veiklos pažeidimus terminus. Be to, 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „teisme“ įrašytini žodžiai „garbės teismo posėdyje“. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 15 p. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skolų išieškojimo įmonei skambinti skolininkui nakties metu. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks paros laikas (nuo kurios iki kurios valandos) būtų laikomas „nakties metu“. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 16 p. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies nuostata tikslintina, nurodant, kada skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes. Pritarti Pakeisti projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie skolą ir jos padengimo galimybes per 20 darbo dienų nuo skolos įgijimo dienos.“ 34.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
34Atkreiptinas dėmesys,
kad skolų išieškojimo įmonė skolą iš kreditoriaus gali būti įsigijusi ir tokiu būdu pati tapusi kreditoriumi. Dėl šios priežasties tikslintinas projekto 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodant, kad reikia nurodyti ir pradinio kreditoriaus duomenis. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad skolininkas informuojamas apie skolos grąžinimo terminą, o 8 punkte – mokėjimų nevykdymo pasekmes. Manytume, kad skolininkas turi būti informuojamas ne tik apie galutinį skolos grąžinimo terminą, bet ir apie įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą tais atvejais, kai skolos suma turi būti grąžinama dalimis. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
211
36Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta skolos išieškojimo įmonės ir skolininko ginčų sprendimų tvarka įstatymo projekte nėra reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūloma papildyti. Nepritarti Ginčų sprendimų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, be to, detalizuojama projekto 26 straipsnio nuostatomis. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1912
37Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatoma skolų išieškojimo įmonės pareiga pateikti skolininkui informaciją apie skolą, tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje jau reikalaujama informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą, nukreipiant į tą pačią 2 dalyje išdėstytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos, pašalinant šiuos neaiškumus.
Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
38Atkreiptinas dėmesys,
kad sutartyje tarp kreditoriaus ir skolininko gali būti nustatytas ir kitoks netesybų dydis, todėl lieka neaiškus sutarties santykis su projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ribojančiomis netesybų dydį iki 0.05 procento. Nepritarti Įstatymo projekte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri negali būti pakeičiama šalių susitarimu. Siūlome nuostatą palikti. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 17 p. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisykles. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a1
dalies 1 punkto nuostatos dėl skolų išieškojimo įmonės teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, registrų, skolininko buvusių ir esamų darbdavių kelia abejonių. Analizuojama nuostata būtų pateisinama, jeigu skolų išieškojimo įmonės būtų viešojo administravimo subjektai, t.y. jeigu valstybė jas būtų įgaliojusi atlikti viešąjį administravimą (teikti administracines ar viešąsias paslaugas, priimti administracinius sprendimus). Pagal galiojančius įstatymus valstybė yra įgaliojusi antstolius vykdyti skolų išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl antstoliai turi analizuojamame projekto straipsnyje nustatytas teises. Tačiau tokių teisių suteikimas skolų išieškojimo įmonėms įstatymu visiškai nereglamentuojant jų skolų išieškojimo procedūrų, skolininko teisių, manytume, nėra pagrįstas. Jeigu siekiama nustatyti alternatyvią antstolių vykdomam skolos išieškojimui tvarką, projekto nuostatos iš esmės tobulintinos.
Pritarti Projekte atsisakoma galimybės skolų išieškojimo įmonėms neatlygintinai gauti informaciją iš valstybės registrų. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skirsnyje siūloma nustatyti, jog skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo dvi institucijos: valstybinė priežiūros institucija ir skolų išieškojimo įmonių savivaldos institucija (Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, toliau – Rūmų valdyba). Tokios projekto nuostatos kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos paprastai yra atsakingos už savo narių veiklos koordinavimą, atstovavimą savo nariams valstybės institucijose, kvalifikacijos kėlimo organizavimą, kontroliuoja, kaip jų nariai laikosi profesinės etikos taisyklių, vykdo profesinės veiklos stebėseną Tačiau jos nėra įvardijamos kaip priežiūros institucijos. Pastebėtina, jog Paslaugų įstatymas, kuris turėtų būti taikomas ir skolų išieškojimo įmonėms, nustato, jog paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri yra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atsisakyti projekto nuostatų dėl Rūmų valdybos priežiūros funkcijų. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, būtina projektą tobulinti ir aiškiai atskirti Rūmų valdybos ir priežiūros institucijos funkcijas, teises ir pareigas. Taip pat būtina projektą papildyti nuostatomis dėl skolų išieškojimo įmonių veiklos patikrinimo tvarkos, nustatant ne tik priežiūrą atliekančių subjektų, bet ir skolų išieškojimo įmonių teises ir pareigas patikrinimo metu. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0723 42.
Projekto 23 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, straipsnio a dalies 4 punkto ir b dalies nuostatos dėl informacijos gavimo iš skolų išieškojimo įmonių dubliuojasi, straipsnio c dalyje pateikiama nuoroda į straipsnio 1 dalį neaiški, nes straipsnio dalys žymimos ne skaičiais, bet raidėmis. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje siūloma nustatyti institucijoms ir asmenims pareigą pateikti informaciją, įskaitant konfidencialią, Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai. Tačiau projekte nėra nuostatų dėl gautos konfidencialios informacijos apsaugos. Projektą būtina papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pritarti iš dalies Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 19 p. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje prieš žodį „byla“, įrašytini žodžiai „pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 26 straipsnio 5 daliai, 27 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio f daliai. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 20 p. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje vietoj žodžio „mokesčių“ įrašytini žodžiai „mokėtinų sumų“. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 20 p. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinimas taisytinas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto straipsniuose profesinės veiklos ir etikos kodeksas įvardijimas skirtingai, todėl neaišku, ar tai vieno kodekso pavadinimas, ar turi būti du kodeksai – profesinės veiklos ir etikos, ar tai alternatyvūs profesinės veiklos etiką reguliuojančių kodeksų pavadinimai. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 21 p. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0726 1,2 47.
Iš projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra aišku, kodėl vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi iniciatyvos teisė iškelti pažeidimo bylą priklauso tik Rūmų valdybai ir priežiūros institucijai, tačiau 2 dalyje turi būti pateikiama Pareiškėjo pretenzija, o pagal straipsnio 5 dalį, Rūmų valdyba ir priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu kreiptis į garbės teismą dėl pažeidimo bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiamas Pareiškėjo apibrėžimas, vadovaujantis 26 straipsnio
pat neaišku, ar suinteresuotu asmeniu yra tik pareiškėjas, ar juo gali būti ir kitas asmuo. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 28 straipsnio a dalimi, pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama tik gavus Rūmų valdybos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 21 p. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų būti papildytas nuostatomis dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Be to, straipsnio d dalyje vietoj žodžių „galimus pažeidimus“ įrašytini žodžiai „nustatytus pažeidimų faktus“. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 22 p. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
f
dalyje siūloma įtvirtinti 60 dienų terminą, per kurį turi būti išnagrinėta pažeidimo byla ir priimtas sprendimas. Tačiau nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu pažeidimo byla nėra išnagrinėjama įstatymo nustatytu terminu – ar garbės teismas gali pratęsti pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ar laikoma, jog pažeidimo byla nutraukta. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 22 p. 50.
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti nuostata dėl atsakomybės už veiklos pažeidimus taikymo senaties – nustatyti terminą nuo pažeidimo padarymo, kuriam praėjus pažeidimo byla nebegali būti keliama. Taip pat reikėtų nustatyti terminą po nuobaudos už veiklos pažeidimą skyrimo, kuriam praėjus laikoma, kad įmonė nebausta. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a
dalyje nurodytos dvi institucijos, kurios gali taikyti tas pačias poveikio priemones už tuos pačius pažeidimus. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, projektas tobulintinas, nustatant poveikio priemonių taikymo taisykles, kai įmonei dėl to paties pažeidimo priežiūros institucija yra skyrusi nuobaudą ar pradėtas svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimas priežiūros institucijoje ir iškelta pažeidimo byla garbės teisme. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šios išvados pastabai dėl projekto 17 straipsnio, atsižvelgdami į garbės teismo instituto prigimtį ir paskirtį, manytume, kad garbės teismas galėtų skirti tik projekto 29 straipsnio a dalies 1 punkte nurodytą nuobaudą už pažeidimą - įspėjimą ir 4 punkte nurodytą nuobaudą – siūlyti priežiūros institucijai sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą. Projektas tobulintinas, atskirai įvardijant garbės teismo ir priežiūros institucijos skiriamas nuobaudas bei išbraukiant iš projekto 30 straipsnio nuostatą dėl garbės teismo teisės skirti baudas ir baudų skyrimo už garbės teismo nurodymų nevykdymo. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
a5 53.
Projekto 29 straipsnio a dalies 5 punkto nuostata dėstytina atskira dalimi, nes poveikio priemonės netaikymas nėra nuobauda. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
c
efektyvumo ir ekonomiškumo principus, iš projekto 29 straipsnio c dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl garbės teismo sprendimas negali būti tiesiogiai siunčiamas pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, o turi būti pirmiausia pateikiamas Rūmų valdybai. Pritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 23 p. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, jog baudos gali būti skiriamos tik skolų išieškojimo įmonei. Toks siūlymas kelia abejonių, nes už įmonės veiklą yra atsakingi jos vadovai. Nepritarti Vadovas veikia įmonės interesais, todėl įmonė ir turėtų būti baudžiama už pažeidimus. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalies nuostata tobulintina, nes už joje nurodytą veiklą be licencijos gali būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 24 p. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teismas neturi ir negali turėti valdingų įgalinimų, todėl iš projekto 32 straipsnio brauktinos nuostatos dėl garbės teismo sprendimo, kaip vykdytino vykdomojo dokumento. Be to, 32 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 25 p. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
58Atkreiptinas dėmesys,
kad suinteresuotumą skųsti garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą gali turėti ne tik skolų išieškojimo įmonė, bet ir pareiškėjas.
Dėl šios priežasties atitinkamai koreguotina projekto 33 straipsnio 1 dalis. Pritarti Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 26 p. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas, po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti iš dalies Žiūrėti Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 27 p. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto 34 straipsnio 3 dalį: „3. Šio įstatymo III skirsnio nuostatos ir šio straipsnio 2 dalis įsigalioja kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo.“
straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 3 ir 4 dalimis. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi, licencijuojama ūkine veikla verstis neturint licencijos yra draudžiama. Dėl šios priežasties koreguotinas projekto 34 straipsnis, nustatant tinkamus terminus ir mechanizmą skolų išieškojimo veikla siekiančioms užsiimti įmonėms gauti licencijas pereinamuoju laikotarpiu iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje Nr. 12. 62. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, jog Europos teisės departamentas savo išvadoje dėl ankstesnio projekto varianto Nr. XIIIP-1741 jau pasisakė tiek dėl licencijų verstis skolų išieškojimo veikla išdavimo, tiek dėl paslaugų teikėjo įpareigojimo turėti tam tikrą teisinę formą ir pabrėžė būtinybę pateisinti tokius reikalavimus.
Nepritarti Licencijavimo reikalavimai yra objektyviai pagrįsti, pateisinami svarbiais visuomenės interesais, vartotojų teisių apsauga ir šio tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Siūlome nuostatą palikti. 63. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16
Paslaugų direktyvos 2006/123/EB[1] 9 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 7 dalimi bei 39 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai apie visus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatomi paslaugų teikimo laisvės apribojimai, kartu pateikdamos tokius reikalavimus pateisinančias priežastis. Komisija apie tokias nuostatas praneša kitoms valstybėms narėms. Toks pranešimas netrukdo valstybėms narėms priimti minėtas nuostatas, tačiau per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo datos Komisija patikrina, ar naujieji reikalavimai atitinka Bendrijos teisę, ir, esant reikalui, priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad atitinkama valstybė narė tokių reikalavimų nepriimtų arba juos panaikintų. Taigi Komisijai turės būti pranešta apie visus Projektu nustatomus laisvės teikti paslaugas suvaržymus, pateikiant pagrindimą, kodėl reikalavimai yra pateisinami. Pritarti Komisija bus notifikuota atitinkama tvarka po projekto priėmimo. 64. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16222514
straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad tam tikri subjektai, pavyzdžiui, kitoje valstybėje narėje įsteigtos organizacijos filialas, nepatenka į Projekto nuostatos formuluotę.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto 2 straipsnio 5 dalį papildyti nurodymu, jog skolų išieškojimo įmonė – tai skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai. Analogiškai siūlytume papildyti ir Projekto 2 straipsnio 1 dalyje bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kreditoriaus ir skolininko sąvokas, kad tokie subjektai nebūtų eliminuojami iš Projekto taikymo apimties tik dėl savo pasirinktos teisinės formos. Pritarti Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 3 p. 65. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16
straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas draudimas valstybėms narėms apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvę teikti paslaugas, įpareigojant gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, taip pat įsiregistruoti tos valstybės narės registre arba joje esančiose profesinėse įstaigose ar asociacijose, išskyrus šioje direktyvoje arba kituose Bendrijos teisės aktuose numatytus atvejus. Paslaugų direktyvoje 2006/123/EB (9-10 straipsniuose) numatyta, kad leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai, kuriais ji grindžiama, yra leistini tik tada, jei nediskriminuoja paslaugų teikėjo, yra objektyviai pateisinami svarbiais visuomenės interesais ir siekiamo tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Taigi aptariamos priemonės yra galimos tik tada, jei atitinka minėtuosius pateisinamumo kriterijus.
Svarbu pažymėti, jog licencijos ir įpareigojimo įsirašyti į teikėjų sąrašą reikalavimo bei tam tikrų Projekto antro skirsnio reikalavimų (pavyzdžiui, būti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariu ir mokėti stojimo bei kasmetinį nario mokestį) taikymas paslaugų teikėjui tais atvejais, kai paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, prieštarautų tiek Paslaugų direktyva 2006/123/EB siekiamam tikslui, tiek proporcingumo principui. Tad siūlytume Projektą papildyti, nustatant, kad licencijavimo ir įrašymo į teikėjų sąrašą tvarka nėra taikoma asmenims, paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantiems laikinai, taip pat nurodant, kurie iš reikalavimų tokiems asmenis yra taikytini. Nepritarti Ribojimai yra objektyviai pagrįsti, pateisinami svarbiais visuomenės interesais, vartotojų teisių apsauga ir šio tikslo negalima įgyvendinti taikant mažiau ribojančią priemonę. Siūlome nuostatą palikti. 66. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-1671
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įmonė gali gauti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būti įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia Projekte nurodytą informaciją. Tokia formuluotė palieka atsakingoms institucijoms teisę tais atvejais, kai asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus ir pateikia reikalingus dokumentus, savo nuožiūra licencijos nesuteikti ir į sąrašą paslaugų teikėjo neįrašyti. Todėl siūlytume formuluotę patikslinti nurodant, kad įmonei yra išduodama skolų veikos licencija ir ji yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, kai įvykdo Projekte įtvirtintas minėtąsias sąlygas. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p. 67. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-1671 6.
Be to, Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentai, duomenys ir informacija, kurią įmonės privalo pateikti atsakingai institucijai, 9 punktu įpareigojant pateikti kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja. Šia nuostata turėtų būti apibrėžiami dokumentai ir informacija, atskleidžiantys atitikimą reikalavimams, kuriems esant galima vykdyti skolų išieškojimo veiklą. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti formuluotė Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdybai suteikia neribota diskreciją prašyti pateikti bet kokią jos reikalaujamą informaciją. Tai prieštarauja Paslaugų direktyvos 2006/123 10 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad leidimų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie neleidžia kompetentingoms institucijoms naudotis vertinimo įgaliojimais savavališkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 937 18.3 punkte nurodyta, jog nustatomas esminių reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, siekiantis gauti licenciją, ir licencijos turėtojas, sąrašas turi būti baigtinis, tai yra licencijas išduodantiems ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atliekantiems subjektams neturi būti palikta teisė licenciją gauti siekiantiems ūkio subjektams ar licencijų turėtojams savo nuožiūra nustatyti kokių nors reikalavimų ir (ar) licencijuojamos veiklos sąlygų, be tų, kurie nustatyti veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose arba licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgdami į tai, manome, kad minėtoji Projektu siūloma įtvirtinti nuostata neatitinka Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir siūlome jos atsisakyti. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 7 p. 68. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-1621 a1 7.
Projekto 21 straipsnio a dalies 1 punkte nurodyta skolų išieškojimo įmonės teisė gauti duomenis iš viešųjų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jam taikomus areštus ir apribojimus ir kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atlikti su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, ar tokie duomenys būtų tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui, nėra nustatyto aiškaus duomenų tvarkymo tikslo ir duomenų teikimo tvarkos bei sudaroma galimybė tvarkyti perteklinius duomenis. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai teisės akto projektu siekiama įtvirtinti prievolę tam tikriems subjektams tvarkyti asmens duomenis, Reglamento 2016/679/ES[2] įpareigoja atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Analogiškai, Reglamento 2016/679/ES prasme turi būti įvertinama ir informacija, susijusi su asmens duomenimis, teikiamais remiantis Projekto 24 straipsniu. Vadovaudamiesi Reglamento 2016/679/ES 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 2016/679/ES 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti Nuostatos atsisakyta. Žr. Seimo narių pasiūlymą 5 lentelės 18 p. 69. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-1624
straipsniu įtvirtinama pareiga Lietuvos kredito valdymo įmonių rūmų valdybai ir priežiūros institucijai pateikti, be kita ko, konfidencialią informaciją.
Atkreipiame dėmesį, jog Direktyva 2016/943/ES[3] Europos Sąjungos mastu nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą, todėl Projektas turėtų įtvirtinti nuostatas, susijusias su tokios informacijos apsauga ir neleisti neteisėtų jos gavimo atvejų. Nepritarti Įstatymo projektu nesiekiama pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų įstatymų nuostatų dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Siūlome nuostatą palikti. 70. Europos teisės departamentas prie TM, 2018-11-16
9Galiausiai,
atkreipiame dėmesį, jog Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrinti, kad visas procedūras ir formalumus, susijusius su teise į paslaugų teikimo veiklą ir šios veiklos vykdymu, būtų galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis pasitelkiant atitinkamą kontaktinį centrą ir bendraujant su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai papildyti Projekto nuostatas, įtvirtinant galimybę prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus siekiant vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pateikti ir gauti elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. Pritarti
išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Prašymas išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją Įmonė gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir priežiūros institucijai raštu ir
(arba) elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją:
1) nustatytos formos prašymą;
2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus;
3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą;
4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus;
6) draudimo poliso kopiją;
7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
8) priežiūros institucijos nustatytų mokesčių sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.“
2Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką raštu
ir (arba) elektroninėmis priemonėmis, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, apie skolą ir jos padengimo galimybes per 20 darbo dienų nuo skolos įgijimo dienos.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija,
23 Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos pasiūlymai Dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2):
3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 4. 2. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-1493 Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti. Nepritarti Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 9. 3. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14192 Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:
1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;
2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;
4) reikalavimo teisės pagrindas;
5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;
6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;
7) skolos ir su ja susijusių išlaidų grąžinimo terminas;
8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;
9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;
10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas; ;
11) skolos išieškojimo išlaidos, jeigu taikomos. Pritarti Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 4. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14193 Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolų išieškojimo įmonei gali būti taikoma šiame įstatyme numatyta drausminė atsakomybė. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 5. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14194 Išbraukti 19 straipsnio 4 punktą.
Nepritarti Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. Siūlome nuostatą palikti. Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 6. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-1421 Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:
1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;
2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;
3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą;
4) gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 7. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-1422
reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas. 2. Skolos išieškojimo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato priežiūros institucija, išlaidų atlyginimo tvarką suderinusi su Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmais. 3.
išieškojimu susijusių išlaidų ir (arba) didesnės apimties skolos išieškojimo išlaidų, kurios numatytos šio straipsnio 2 dalyje, jų dydis gali būti įrodinėjamas bendra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Nepritarti Projekte įtvirtinama nuostata, kad jokie kitokie mokesčiai, išskyrus nustatytas netesybas, negali būti taikomi. 8. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2019-01-1427
nagrinėjimo procedūrą ir kelti bylą skolų išieškojimo įmonei atsisakoma, jeigu:
1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo kompetencijai;
2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimas.;
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia jo prašymą pagrindžiančių dokumentų. Pritarti iš dalies Žr. BFK siūlymą
valdymo įmonių asociacija, 2019-01-14345 Įmonės, kurios Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai nepateikia šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos, per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo nutraukti su skolų išieškojimu susijusius veiksmus. Nepritarti Visi skolų išieškojimo veiklą vykdantys asmenys, siekiantys tęsti veiklą po įstatymo įsigaliojimo, privalės gauti licenciją. Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 5. 10. Fintech Lietuva,
4 Asociacijos INFOBALT narių grupė "FINTECH Lietuva", vienijanti pagrindinius Lietuvos FINTECH bendruomenės dalyvius, susipažino su Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1741(2) ir, reaguodama į galimas neigiamas pasekmes, kurias asociacijos nariams ir visiems Lietuvos kreditoriams jis sukels, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-1741(2). 1) Asociacijos INFOBALT narių grupės "FINTECH Lietuva" vertinimu Projekto 19 straipsnio 4 dalis yra iš esmės neteisėta ir turėtų būti naikinama:
Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyti ribojimai yra pertekliniai, skolinius įsipareigojimus nepagrįstai sutapatinant tik su vartojimo kredito santykiais iš esmės pabloginama kreditorių juridinių asmenų padėtis. Nors skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai ir fizinių asmenų skolos sudaro maža dalį reikalavimo teisių. Toks valstybės įsikišimas į privačius teisinius santykius vertinamas kaip akivaizdžiai neproporcingas ir iš esmės prieštaraujantis civilinės teisės principams bei normoms, konkrečiai:
Tuo tarpu iš anksto nustatytas netesybų dydžio ir termino ribojimas nepagrįstai varžo kreditorių teisę gauti sutartimi numatytas netesybas ir vėlavimo palūkanas.
Aukščiausiojo Teismo praktiką Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi ir tai yra esminis cesijos požymis. Todėl projekte numatytas netesybų ribojimas akivaizdžiai prieštarauja cesijos sutarties esmei ir iš esmės pablogins reikalavimo teises perėmusių naujųjų kreditorių padėtį.
Eur dydžio baudą.
Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. Siūlome nuostatą palikti. Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 11. Fintech Lietuva, 2019-01-2921
2) Siūloma Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) numatyti skolų išieškojimo įmonių teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą: Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Nenumačius šios skolų išieškojimo įmonių teisės, neabejotinai brangs skolų išieškojimo paslaugų kaina, o dėl to nukentės sąžiningi kreditoriai, tame tarpe ir valstybinės įmonės (viešųjų pirkimų atvejais), kurie turės už šias paslaugas sumokėti. Sutartiniuose santykiuose skolininkai yra toji šalis, dėl kurios nukentėjusioji šalis (kreditoriai) patiria didelių nuostolių ir praradimų. Būtent dėl skolininkų netinkamo prievolių vykdymo kreditoriai yra priversti kreiptis į skolų išieškojimo įmones. Todėl būtų iš esmės neteisinga ir nesąžininga skolų išieškojimo išlaidų naštą perkelti kreditoriams. Būtent skolininko pareigą atlyginti su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas, o taip pat nukentėjusios šalies nuostolius, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 str. bei 6.249 str. 4 d. 3 p. Atsižvelgiant į tai, asociacijos INFOBALT narių grupės "FINTECH Lietuva" vertinimu Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) turėtų būti numatyta skolų išieškojimo įmonių teisė gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Koks išlaidų dydis yra protingas, manytina, turėtų vertinti ir spręsti valstybės įgaliota priežiūros institucija. Pritarti
pasiūlymą 7.2 lentelėje Nr. 12. 12. FINCO, 2019-01-3019214 Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO susipažinusi su Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu Nr. XIIIP-1741(2) Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1741(2) numatytų ribojimų, susijusių su skolininkams taikomomis netesybomis, o taip pat dėl skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo (Priedas Nr. 1). Manytina, kad Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalis yra perteklinė ir turėtų būti naikinama. Įstatymo leidėjas, numatydamas vieną netesybų dydį, visus skolinius įsipareigojimus nepagrįstai sutapatina su vartojimo kredito santykiais, kai tuo tarpu skola gali kilti ne tik iš paskolinių ar vartojimo kredito santykių, o abu santykių subjektai gali būti verslininkai juridiniai asmenys iš anksto numatę netesybas, kurios atitinka sutartinių santykių pobūdį ir vertę. Reikia pažymėti ir tai, kad vartotojų interesai jau yra saugomi kito Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, kuriame yra įtvirtinta vartojimo kredito gavėjų fizinių asmenų apsauga nuo nepagrįstai didelių netesybų taikymo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatyme numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis. Kita vertus, neabejotina, kad toks ribojimas neatitinka ir pamatinių civilinės teisės principų. Papildomai siūloma Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP-1741(2) numatyti, kad skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Manytina, kad skolų išieškojimo įmonių teisė gauti išieškojimo išlaidų atlyginimą ir galbūt konkretaus išlaidų dydžio įtvirtinimas suteiktų teisinį aiškumą bei apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių piktnaudžiavimui, o taip pat užtikrintų sąžiningų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-1741(2) ir prašo į juos atsižvelgti.
Priedas: 1. Pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekte Nr. XIIIP1741(2). 19 str. 4 d. 9 straipsnis. Informavimo apie skolą forma ir turinys
ir jos padengimo galimybes. 2. Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:
1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;
2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;
4) reikalavimo teisės pagrindas;
5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;
6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;
7) skolos grąžinimo terminas;
8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;
9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;
10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;
11) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi. 21 str. 21 straipsnis.
Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:
1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;
2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;
3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą.;
4) gauti su skolos išieškojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Skolos išieškojimo išlaidas atlygina skolininkas. Nepritarti Nepritartina, nes tai yra esminė šio įstatymo nuostata, suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. Siūlome nuostatą palikti. Žr. Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo siūlymą Nr. 17. 13. Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 2019-03-05
užregistruotas Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo (toliau
Asociacija) teikia savo poziciją ir rekomendacijas dėl šio Projekto. Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo 2.
Pagal Lietuvos teisės instituto parengtą mokslinę studiją
„Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio
valstybių patirtis“ išskirtini du pagrindiniai skolų išieškojimo ne teisme veiklą vykdančių įmonių veiklos teisinio reguliavimo būdai: bendrasis ir specialusis. Bendruoju laikytinas toks teisinio reguliavimo būdas, kai skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklai taikomi bendrieji civilinės teisės aktai ir civilinės teisės principai bei kiti privalomosios galios teisės aktai, kurių aiškinimus pateikia teismų praktika. Specialiuoju laikytinas toks teisinio reguliavimo būdas, kai skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veikla reglamentuojama specialiais teisės aktais[4]. 3. Pagal Projektą numatomus reguliuoti teisinius santykius, kylančius vykdant skolų išieškojimo įmonių veiklą, šiuo metu reglamentuoja:
2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau - Direktyva 2008/48/EB). 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau - Direktyva 2014/17/ES). 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB.
98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje;
įgyvendinantys teisės aktai - Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau — VKĮ), Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (toliau - SNTSKĮ), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (toliau - NKVVDĮ) ir kiti teisės aktai. 4. Šis skolų išieškojimo ne teismo tvarka teisinis reglamentavimas priskirtinas bendrajam, t. y. specialusis teisinis reglamentavimas šiai veiklai Lietuvoje šiuo metu nėra taikomas. Išanalizavus Projektą (Įstatymą), kuris parengtas specialiai reglamentuoti skolų išieškojimo ne teismo tvarką veiklą, darytina išvada, jog specialusis reglamentavimas šiuo atveju Lietuvoje nėra būtinas ar tikslingas, kadangi anksčiau paminėti ir galiojantys teisės aktai užtikrina skolų išieškojimo įmonių veiklos kontrolę, priežiūrą bei skolininkų interesus. Dėl vartotojų teisių apsaugos
nustatyti skolų išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas. 7.
siekiamų tikslų yra vartotojų teisių apsauga skolų išieškojimo įmonėms vykdant išieškojimą ne teismo tvarka. Visgi, įvertinus pagal Projektą nustatomą reglamentavimą, darytina išvada, jog Projektas vartotojų teisinės apsaugos aspektu jokių esminių pokyčių, kurių pagrindu būtų tikslinga priimti naują įstatymą, nenumato. Pagal Projektą vartotojų teisinei apsaugai reguliuoti tiesiogiai skirtas tik Projekto IV skirsnis „Skolų išieškojimo įmonių teisės ir pareigos“, kurį sudaro penki straipsniai. 8. Asociacijos vertinimu, didžiausią įtaką vartotojų teisinei apsaugai galinti turėti šio skirsnio nuostata įtvirtinta Projekto 19 str. 4 d., pagal kurią pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi. 9. Tačiau pažymėtina, jog tiek pagal VKĮ. tiek pagal SNTSKĮ įtvirtinta identiška nuostata (VKĮ 11 str. 8 d. ir SNTSKĮ 16 str. 6 d.). 10. Dar daugiau, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 241-176 patvirtintų Vartojimo kredito teikimo gairių 16.10 p. (pagal kurį komentuojama VKĮ 11 str. 8 d.) nurodyta, jo g Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito davėjas neturi teisės taikyti jokių kitų papildomų mokesčių (nepriklausomai nuo to. ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys), pavyzdžiui: skolos išieškojimo, administravimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir pan. mokesčių. 11. Atsižvelgiant į tai, pagal Projekto 19 str. 4 d. įtvirtinami ribojimai vartotojų teisinės apsaugos aspektu jokios papildomos pridėtinės naudos nesukuria, o tiesiog dubliuoja minėtų įstatymų nuostatas. 12. Projekto 20 str.
Projekto 20 str. „Skolų išieškojimo įmonių pareigos“ susijęs su viešosios teisės keliamų reikalavimų laikymusi (pareiga laikytis įstatymo, mokėti stojamąjį ir kasmetinį mokestį Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau - Rūmai), pateikti duomenis Rūmų valdybai apie pasikeitusius duomenis), o ne su tiesiogine vartotojų teisine apsauga. Projekto 21 straipsnis
„Skolų išieškojimo įmonių teisės" nustato ne skolų išieškojimo įmonėms
keliamus reikalavimus vartotojų atžvilgiu, o įtvirtina šioms įmonėms suteikimas teises. Projekto 22 str. „Vekselių, čekių ir skolos raštų naudojimas" taip pat perkeltas iš VKĮ (VKĮ 20 str.). Projekto 19 str. įtvirtinamas reikalavimas skolų išieškojimo įmonei skolininkui pateikti nustatytos formos ir turinio pranešimą (detaliau dėl šio reikalavimo pasisakoma šio rašto 39 ir 40 p.). 13. Pažymėtina, jog viso labo Projekto 18 str. įtvirtinami skolų išieškojimo įmonių veiklos principai bei draudžiami atlikti veiksmai. Visgi šis principų ir pareigų sąrašas yra siauras, abstraktus ir fragmentiškas. Todėl jokios reikšmingesnės teisinės apsaugos vartotojams praktikoje nesuteiks. Detalesnį skolų išieškojimo įmonių veiklos reguliavimą pagal Projektą numatoma nustatyti profesinės etikos kodekse, tačiau jį rengtų ir tvirtintų Rūmai (Rūmų nariais išimtinai būtų skolų išieškojimo įmonės, kas reiškia, jog skolų išieškojimo įmonės pačios spręstų, kaip save reguliuoti (detaliau šio rašto 29 - 31 p.)). 14. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, pažymėtina, jog pagal Projektą nenustatoma jokių teisinio reguliavimo instrumentų, kurie galėtų turėti reikšmingesnės naudos užtikrinat vartotojų teisių ir interesų apsaugą. Kaip minėta, pagal Projektą nustatomas reglamentavimas arba jau dubliuoja galiojantį teisinį reguliavimą, arba nustato fragmentiškas bei abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios iš esmės negali padaryti esminės teigiamos įtakos vartotojams. Dėl verslo subjektų apsaugos 15.
Pagal Projektą verslininkų teisinės apsaugos apimtis suvienodinama su vartotojams teikiama teisine apsauga, kadangi skolininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis pradelstą mokėjimo Įsiskolinimą kreditoriui (t. y. skolininku laikomas bet kuris asmuo, turintis pradelstų skolinių įsipareigojimų). Toks teisinis reglamentavimas Lietuvos teisės sistemoje būtų išskirtinis, kadangi joks kitas teisės aktas verslo (komercinių) subjektų neprilygina vartotojams. Dar daugiau, pagal Lietuvos teismų praktiką verslininkams, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, verslininkai privalo Įvertinti su verslu susijusią riziką. Atsižvelgiant į tai. pagal Projektą siekiamas įtvirtinti reguliavimas yra y dingas, kadangi nesant jokių visuomeniniais ir/ar socialiniais santykiais pagrįstų tikslų, teisinė apsauga taikoma vartotojams ir verslininkams suvienodinama. 16. Tokio reglamentavimo taikymo nepagrįstumas verslininkams aiškiai atsispinti jau anksčiau aptarptos Projekto 19 str. 4 d. nuostatos, pagal kurią delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą įsipareigojimų vykdymo dieną negali būti didesnis nei 0,05 proc., atveju. 17. Pažymėtina, jog dėl konkretaus delspinigių dydžio civilinių teisinių santykių dalyviai susitaria ne išieškojimo vykdymo stadijoje, o šiems sudarant sutartis, todėl verslininkas, kurio atžvilgiu delspinigiai nustatomi, turi visas galimybes derėtis dėl jam priimtinų delspinigių dydžio, o tais atvejais, kuomet delspinigių dydis netenkina, atsisakyti sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai. reguliavimas, kuris apriboja šalių teisę pasirinkti pageidaujamą delspinigių dydį, pažeidžia CK įtvirtintą sutarčių laisvės principą bei atlieka nepagrįstą intervenciją į šalių tarpusavio teisinius santykius. 18. Sutarties šalys, spręsdamos. ar sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis (tame tarpe dėl delspinigių dydžio) privalo būti užtikrintos dėl šių sąlygų stabilumo.
Pavyzdžiui, tam tikram kreditoriui norint skolų išieškojimo įmonei (kaip tą apibrėžia Projektas) parduoti turimą reikalavimo teisę į skolininką, kurio atžvilgiu nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis. Projekto 19 str. 4 d. turėtų tiesioginės įtakos šios reikalavimo teisės pardavimo kainai, kadangi priskaičiuoti arba skaičiuotini delspinigiai turėtų būti dvigubai sumažinami. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu šis kreditorius skolos administravimui ar išieškojimui ne teismo tvarka pasitelktų skolų išieškojimo įmonę, delspinigiai taip pat būtų dvigubai sumažinti. Toks teisinis reguliavimas ne tik neturi jokio pagrindo, bet ir riboja laisvą paslaugų teikimą bei konkurenciją, kadangi kreditoriams pasikreipus į skolų išieškojimo įmones, jie dėl Projekto 19 str. 4 d. automatiškai patirtų finansinių nuostolių. Tai kreditorius skatintų skolų išieškojimą ne teismo keliu atlikti kitais būdais, tačiau tai savaime skolininkų interesų labiau neužtikrintų. 19. Be to, visiškai neaišku kaip Projekto 19 str. 4 d. modifikuoja teisinius santykius, tuo atveju, jeigu kreditorius skolos administravimą ir/ar ieškojimą perduoda skolų išieškojimo įmonei, tačiau vėliau pakeičia poziciją ir skolos išieškojimą vykdo savarankiškai (ir/ar kreipiasi į teismą ir pan.). t. y. ar šiuo atveju maksimalus delspinigių dydis lieka 0.05 proc., ar vėl keičiamas į tarp šalių sudarant sutartį nustatytą dydį. 20. Apie kitas Projekto IV skirsnio „Skolų išieškojimo įmonių teisės ir pareigos" nuostatas jau buvo pasisakyta anksčiau (šių pastebėjimų turinys nesiskiria), todėl dar kartą to nekartojame. 21. CK 6.249 str. 4 d. nurodyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).
išlaidos patirtos išieškant įsiskolinimą ne teismą tvarka privalo atitikti protingumo kriterijų (t. y. skolų išieškojimo įmonė negali reikalauti tokių su išieškojimu ne teismo tvarka susijusių išlaidų, kurios yra neprotingos ir neproporcingos). 22. Vadovaujantis tuo. kas nurodyta. Asociacijos vertinimu. į Įstatymo taikymo sritį bei Projekto 2 str. 4 d., kurioje pateikiamas skolininko apibrėžimas, nepagrįstai įtraukiami verslo (komerciniai) subjektai. Dėl skolų išieškojimo įmonių priežiūros ir kontrolės
priežiūrą vykdys priežiūros institucija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) bei Rūmai (valdyba, garbės teismas). Remiantis tuo, skolų išieškojimo įmonių veiklos teisėtumą planuojama užtikrinti taikant: 1) valstybės institucijų kontrolę (priežiūros institucija); bei 2) savireguliaciją (Rūmai). 24. Įvertinus pagal Projektą numatomą funkcijų pasiskirstymą tarp priežiūros institucijos ir Rūmų vykdant skolų išieškojimo įmonių kontrolę bei priežiūrą, išskirtina, jog:
dubliuojamos;
reguliavimo ir priežiūros (kontrolės) ribos nei priežiūros institucijai. Dėl funkcijų dubliavimo
išieškojimo įmonėms bus išduodama veiklos licencija, Rūmų valdyba taip pat atliks skolų išieškojimo įmonių priežiūrą, inicijuos pažeidimų nagrinėjimą, atliks asmenų veiklos patikrinimus ir kt. 26. Priežiūros institucijai suteikiama kompetencija išduoti skolų išieškojimo įmonės licenciją (pagal Rūmų valdybos teikimą), sustabdyti ar panaikinti licenciją, skirti nuobaudą (už įstatymo ar įmonių profesinės etikos kodekso pažeidimus), atlikti skolų išieškojimo įmonių priežiūrą, inicijuoti pažeidimų nagrinėjimą, atlikti asmenų veiklos patikrinimus ir kt. 27.
priežiūros institucijos bei Rūmų (valdybos) funkcijos pagal Projektą yra dubliuojamos (suteikiami tie patys priežiūros ir kontrolės mechanizmai), t. y. iš esmės analogiškas funkcijas atliks tiek priežiūros institucija, tiek Rūmai. Tokia skolų išieškojimo įmonių priežiūros sistema yra ydinga, perteklinė ir neekonomiška. Pažymėtina, jog funkcijų dubliavimas gali lemti skirtingos praktikos taikant įstatymą ir profesinės etikos kodeksą formavimą, skirtingą pažeidimų vertinimą, dvigubų tyrimų vykdymą, subjektų baudimą du kartus už tą patį pažeidimą ir 1.1. Finansiniu aspektu funkcijų dubliavimas lemtų dvigubą finansinę naštą tiek šalies biudžetui, skolų išieškojimo įmonėms ir kitiems mokesčių mokėtojams. Dėl Rūmų kompetencijos
ir tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus ir kt. Vienas iš Rūmų organų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, nagrinėtų profesinės etikos kodekso pažeidimus bei turėtų teisę skirti nuobaudas. 29. Taigi Rūmams suteikiama teisė ne tik prižiūrėti bei kontroliuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, bet ir nustatyti privalomas šios veiklos vykdymo taisykles, t. y. Rūmai rengs ir tvirtins skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą, kuris pagal šiuo metu parengtą Projektą būtų bene pagrindinis šaltinis, reglamentuojantis skolų išieškojimo įmonių veiklą (kadangi, kaip jau buvo minėta. Projekte suformuoti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai (bei pareigos) yra abstraktūs ir fragmentiški). Rūmams turint teisę spręsti dėl profesinės etikos kodekso turinio. Rūmai, kurių nariais išskirtinai bus skolų išieškojimo įmonės, turės galimybę nusistatyti sau priimtinus veiklos standartus ir pan. 30.
kontrolės sistema, kuri ženklia apimtimi paremta skolų išieškojimo įmonių savireguliacija, neužtikrins objektyvios, skaidrios ir nešališkos kontrolės bei priežiūros. Pažymėtina, jog bendruomenes, kuriose taikomi savireguliacijos mechanizmai, pavyzdžiui, advokatūra, notariatas, antstoliai, auditoriai, žurnalistai ir kt., sudaro didelis skaičius narių. Tuo tarpu Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių skaičius nėra gausus. Todėl planuojamu nustatyti teisiniu reguliavimu šio sektoriaus įmonėms sukuriamos sąlygos pačioms save kontroliuoti bei siekti išvengti reikšmingesnės skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros bei kontrolės. Tą šios įmonės turės galimybę daryti tiek vykdydamos sektoriaus priežiūrą ir kontrolę, tiek nustatydamos veiklos standartus (nustatydama profesinės etikos kodeksą). 31. Kita vertus. planuojamas reguliavimas tam tikroms skolų išieškojimo įmonės gali suteikti galimybes piktnaudžiauti kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Šios įmonės, veikdamos per Rūmus (valdybą ir/ar garbės teismą), gali nesąžiningai daryti įtaką tiek siekdamos riboti galimybes naujiems subjektams patekti į rinką (per licencijavimo mechanizmus), tiek siekdamos pašalinti ar apriboti konkurentų veiklą (per licencijavimo (licencijos sustabdymo, panaikinimo) ar kontrolės bei priežiūros mechanizmus). Tokia situacija ribotų konkurenciją bei ženkliai apsunkintų naujų skolų išieškojimo įmonių kūrimąsi. 32. Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuomet savireguliacijos subjektas (Rūmai) turi platesnio pobūdžio priežiūros bei kontrolės teises nei valstybės paskirta nepriklausoma ištaiga (priežiūros), yra ydingas. 33. Pagal Direktyvos 2008/48/ER, kuri reglamentuoja vartojimo kredito teikimo teisinius santykius, 20 str. nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad kreditorius prižiūrėtų nuo finansų įstaigų nepriklausoma įstaiga ar institucija arba jų veikla būtų kontroliuojama.
Pagal Direktyvos 2014/17/ES, kuri reguliuoja vartojimo kredito teikimo gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, 35 str. įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, kad ne kredito įstaigoms kompetentinga valdžios institucija taikytų tinkamą įgaliojimo procesą. įskaitant ne kredito įstaigos įtraukimą į registrą, taip pat priežiūros tvarką. 34. Taigi direktyvos, kurios tiesiogiai skirtos vartotojų teisių apsaugai teikiant vartojimo kreditus, imperatyviai numato, jog rinkos dalyvius turi prižiūrėti ir kontroliuoti nepriklausoma valstybės paskirta institucija, o ne rinkos dalyvių savivaldos (savireguliacijos) organas. Pagal VKĮ ir SNTSKĮ, kuriais Lietuvoje įgyvendintos minėtos direktyvos, vartojimo kredito teikimo veiklą prižiūri Lietuvos bankas. 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu siekiama reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą:
valstybės institucija (pavyzdžiui Lietuvos bankas), o ne privatus savireguliacijos (savivaldos) subjektas;
reglamentuota valstybės institucijų priimtais ir patvirtintais teisės aktais, o ne savireguliacijos (savivaldos) subjektų parengtais ir patvirtintais aktais (profesinės etikos kodeksu). 36. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą skolų išieškojimo įmonės turi teisę jungtis į asociacijas bei savo nariams taikyti patvirtintus papildomus veiklos standartus, kontroliuoti kaip jų laikomasi ir pan.
Tačiau turint tikslą reglamentuoti skolų išieškojimo įmonių veiklą, valstybės institucijų priežiūra ir kontrolė neturėtų būti pakeista rinkos dalyvių savivalda ir savireguliacija (pavyzdžiui, pagal NKVVDĮ 11 str. komercinės veiklos subjektai skatinami nustatyti savo elgesio kodeksus ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi, tačiau tai yra papildomi standartai, kurie nepakeičia valstybės institucijų taikomų priežiūros ir kontrolės mechanizmų). Kiti aspektai
licenciją, pranešti Rūmų valdybai apie vadovo ar akcininkų pasikeitimus, drausti savo civilinę atsakomybę ir kt. Be to, skolų išieškojimo įmonėms nustatoma pareiga Rūmams mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį, kurių dydžius tvirtins Rūmai (nors. kaip minėta. Rūmai dubliuos didelę dali priežiūros institucijos funkcijų). Asociacijos vertinimu, šių pareigų nustatymas bei narystės mokesčio (kurio dydis šiuo metu net apytiksliai nėra aiškus) įtvirtinimas lems didesnes sąnaudas skolų išieškojimo įmonėms, todėl tai ribos naujų subjektų pateikimą j rinką, taip pat gali sąlygoti skolų išieškojimo įmonių teikiamų paslaugų įkainių išaugimą. Taigi tokia situacija galėtų turėti tiesioginės neigiamos įtakos ne tik skolų išieškojimo įmonėms, bet ir kreditoriams bei jų klientams (skolininkams). Vieną iš praktinių aspektų, galinčių patvirtinti šiuos argumentus, pateikiame toliau. 38. Kreditoriai siekdami administruoti ir išieškoti skolas tai gali daryti savarankiškai ar perduoti šias funkcijas tretiesiems asmenims. Jeigu kreditorius šias funkcijas nusprendžia vykdyti savarankiškai, jam reikalingi atitinkami darbuotojai bei kiti ištekliai.
Todėl paprastai mažesnių finansinių išteklių skolų administravimui ir neteisminiam jų išieškojimui patiriama šias funkcijas perdavus trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonei) nei šias funkcijas vykdant savarankiškai. Atsižvelgiant į tai. jeigu skolų išieškojimo įmonių paslaugos dėl įstatymo ribojimų taptų mažiau priimtinos kreditoriams ir kreditoriai šias funkcijas imtų vykdyti savarankiškai, tikėtina brangų šių kreditorių parduodamų prekių ar paslaugų kainos, t. y. neigiamas pasekmes patirtų ne tik skolininkai, bet ir visi kiti kreditoriaus klientai. Dėl skolininko informavimo
apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų, yra neproporcinga ir nepagrįsta. 40. Pagal šią formuluotę rašytinis apsirikimas galėtų lemti teisinio santykio tarp skolininko ir kreditoriaus ir/ar skolų išieškojimo įmonės pasikeitimą (pareigos mokėti palūkanas ir kitas išlaidas pasibaigimas). Tokios suklydimo pasekmės šioje situacijoje yra neproporcingos ir nepagrįstos. Projekte įtvirtintos pasekmės galėtų turėti prasmę tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmonė specialiai, nesąžiningai klaidina skolininką ir skolininkas dėl to patiria nuostolius arba kitais panašiais atvejais.
Dar daugiau, iš Projekto 19 str. formuluotės neaišku, kokiu atveju nurodomas pranešimas turi būti teikiamas (t. y. ar turi būti teikiamos skolų išieškojimo įmonei pradėjus administruoti skolą, ar įgijus skolą, ar abiem nurodytais atvejais ir pan.), taip pat apie kokią funkciją atliekančias palūkanas kalbama Projekto 19 str. 3 d. (t. y. pelno palūkanas ar kompensacines palūkanos). Atsižvelgiant į tai, Projekto 19 str. 3 d. turėtų būti patikslinta pašalinant esamus neapibrėžtumus ir netikslumus. 41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šiame rašte, siūlytina apsiriboti šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kadangi galiojantys teisės aktai visiškai užtikrina tiek vartotojų, tiek verslininkų teisių ir interesų apsaugą išieškojimą vykdant ne teismo tvarka. Jeigu būtų nuspręsta, jog reikalingas specialus reguliavimas (Įstatymas) siūlome atsižvelgti į šiame rašte išdėstytas pastabas bei toliau tartis su rinkos dalyviais ir kitais subjektais dėl galimo teisinio reglamentavimo (jo modelio). Šiame rašte išdėstyti aspektai nėra vieninteliai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, tobulinant Projektą. Išsamius pastebėjimus dėl Projekto tobulinimo taip pat pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas bei Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Sprendžiant dėl naujo teisinio reglamentavimo būtinumo bei jo modelio, taip pat siūlytina kreiptis į Lietuvos banką bei Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kurie tiesiogiai kontroliuoja ir prižiūri skolinimo veiklą Lietuvoje. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus. 14. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-01
NR.
Lietuvos kredito valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) teikia nuomonę bei pastebėjimus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto NR. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymas). Žemiau pateikiami svarbiausi Įstatymo projekto autorių siūlymai, kuriems nepritaria kreditų valdymo įmonių bendruomenė bei kiti kreditorių interesus atstovaujantys asmenys ir kurie turės neigiamą įtaką visų kreditorių interesams, o taip pat vartotojų apsaugai. (I) Dėl netesybų ribojimo Rengėjų siūlymas Netesybų ribojimas, yra iš esmės neteisingas ir negali būti taikomas, nes:
Numatomas skolininkams taikomų netesybų ribojimas, kai skola yra perduota skolų išieškojimo įmonei išieškoti ar šiai įmonei parduodama. Numatoma, kad tokiu atveju skolininkui taikomos netesybos (Projekto 19 str. 4 d.):
Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi“ tai yra „esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose <...> reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013). Antra, pareiga atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. Koks netesybų dydis yra teisingas ir protingas, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, vertinant sutarties šalis, jų prievolių pobūdį ir kt. Kita vertus, teismai, vertindami sutarties šalių sulygtą netesybų dydį, manydami, kad nustatytas neprotingai didelės netesybos, turi diskreciją šį dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos teismai aiškindami, kad „skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją“ (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
AC-37-1). Trečia, dažnu atveju, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, iš anksto numatančios pavėluoto mokėjimo palūkanų normos dydį bei galimybę taikyti konkretaus dydžio baudą (2 str. 5 d., 7 str.). Todėl nėra jokio pagrindo numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis. Ketvirta, ignoruojamas šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.). Penkta, projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais. Tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai maža dalį reikalavimo teisių. Maža to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme jau yra įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Taigi, vartotojų interesai jau yra saugomi kito įstatymo, todėl šio įstatymo norma vertintina kaip perteklinė. Šešta, numatytas 180 dienų terminas nepagrįstai apriboja sąžiningų kreditorių teises, ši įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 suformuotai pozicijai, kurioje aiškiai nurodoma, kad „kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą“,
„kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo
(CK 6.37 straipsnio 2 dalis)“.
Septinta, sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti ir nedengti skolų, kadangi skolos išieškojimą perdavus skolų išieškojimo įmonei, skolininkai (kurie yra ir juridiniai asmenys) turės mokėti ženkliai mažesnes netesybas nei numatyta pagrindinėje sutartyje. Aštunta, reglamentavimas panaikins ikiteisminio išieškojimo paslaugą Lietuvoje, kadangi kreditoriai, kurie turi galimybę gauti visas sutartyje numatytas netesybas, nesikreips į skolų išieškojimo įmones ir patys kreipsis į teismus. Prisiteisę visą skolą iš karto ją perduos vykdymui, atitinkamai, skolininkai turės mokėti antstoliams už priverstinį skolos išieškojimą. Tuo tarpu ikiteisminiu būdu yra išieškoma didžioji dalis skolų, skolininkams papildomi mokesčiai nėra taikomi, jiems sudaroma galimybė skolą išsimokėti dalimis. (II) Dėl skolų išieškojimo įmonių savivaldos bei licencijavimo Įstatymo projekte numatytas priežiūros bei savivaldos mechanizmas Asociacijos nuomone per daug kompleksinis bei sudėtingas. Kritiškai vertinimas mechanizmo praktinis įgyvendinimas, neaiškus ryšis tarp priežiūros institucijos bei savivaldos, taip pat nenumatytas kas ir kokiais įnašais išlaikys savivaldos biurokratinį aparatą.
Manome, kad numatytas licencijavimo bei priežiūros mechanizmas keistinas/koreguotinas dėl itin sudėtingos bei neaiškios struktūros, neaiškus savivaldos bei priežiūros institucijos teisių bei atsakomybių atribojimas, o naujos sistemos kūrimas gali pareikalauti pernelyg didelių valstybės resursų bei kaštų. (III) Dėl skolų išieškojimo išlaidų Rengėjai projekte nenumato, tačiau Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija siūlo į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, leidžiančią skolų išieškojimo įmonėms iš skolininko reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas. Skolos išieškojimo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką turėtų nustatyti priežiūros institucija. Manytina, kad toks reglamentavimas yra reikalingas, kadangi:
apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių, taikančių skirtingus mokesčius skolininkams, piktnaudžiavimui;
išieškojimo išlaidų atlyginimo, nukentės kreditoriai, tame tarpe ir valstybės įmonės (viešųjų pirkimų atveju), kadangi kils skolų išieškojimo paslaugų kainos, už kurias turės sumokėti patys kreditoriai. Atitinkamai, kils kreditorių teikiamų paslaugų (komunalinių, telekomunikacijų ir kt.) kainos, kurias turės mokėti vartotojai;
kodekso 6.57 str. numatantis, kad „su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p., numatanti, kad „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“; 4.
Galimybė gauti išieškojimo išlaidas o, taip pat jų dydžiai numatyti ne vienoje Europos valstybėje ir tai laikoma gerąja praktika (Vokietijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-05-20 d. nutarimu nepritarė Įstatymo projektui ir nusprendė rengti naują projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo tvarka. Tokiam sprendimui Asociacija pritaria bei aktyviai dirbo Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą iš naujo kurti Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje. Nepritarti Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus. 15. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-02
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti 10 didžiausių šalies kreditų valdymo įmonių, teikia siūlymus bei pastebėjimus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau
Rengėjų siūlymas Asociacijos argumentai bei siūlymai
skolų išieškojimo įmonei išieškoti ar šiai įmonei parduodama.
Numatoma, kad tokiu atveju skolininkui taikomos netesybos
būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną,
būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį;
kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi. Netesybų ribojimas, yra iš esmės neteisingas ir negali būti taikomas, nes: Pirma, nepagrįstai apribojamos naujojo kreditoriaus teisės. Šis ribojimas prieštarauja cesijos sutarties esmei ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 2 d. numatančiai, kad „Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės“. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą vieningą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi“ tai yra „esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose <...> reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013). Antra, pareiga atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo, imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d. Koks netesybų dydis yra teisingas ir protingas, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, vertinant sutarties šalis, jų prievolių pobūdį ir kt. Kita vertus, teismai, vertindami sutarties šalių sulygtą netesybų dydį, manydami, kad nustatytas neprotingai didelės netesybos, turi diskreciją šį dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 d.).
3 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos teismai aiškindami, kad „skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją“ (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Trečia, dažnu atveju, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, iš anksto numatančios pavėluoto mokėjimo palūkanų normos dydį bei galimybę taikyti konkretaus dydžio baudą (2 str. 5 d., 7 str.). Todėl nėra jokio pagrindo numatyti vieną netesybų dydį visiems sutartiniams santykiams, kurie savo prigimtimi gali labai skirtis. Ketvirta, ignoruojamas šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str.). Penkta, projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais. Tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai maža dalį reikalavimo teisių. Maža to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme jau yra įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Taigi, vartotojų interesai jau yra saugomi kito įstatymo, todėl šio įstatymo norma vertintina kaip perteklinė.
Šešta, numatytas 180 dienų terminas nepagrįstai apriboja sąžiningų kreditorių teises, ši įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 suformuotai pozicijai, kurioje aiškiai nurodoma, kad „kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą“, „kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)“. Septinta, sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti ir nedengti skolų, kadangi skolos išieškojimą perdavus skolų išieškojimo įmonei, skolininkai (kurie yra ir juridiniai asmenys) turės mokėti ženkliai mažesnes netesybas nei numatyta pagrindinėje sutartyje. Aštunta, reglamentavimas panaikins ikiteisminio išieškojimo paslaugą Lietuvoje, kadangi kreditoriai, kurie turi galimybę gauti visas sutartyje numatytas netesybas, nesikreips į skolų išieškojimo įmones ir patys kreipsis į teismus. Prisiteisę visą skolą iš karto ją perduos vykdymui, atitinkamai, skolininkai turės mokėti antstoliams už priverstinį skolos išieškojimą. Tuo tarpu ikiteisminiu būdu yra išieškoma didžioji dalis skolų, skolininkams papildomi mokesčiai nėra taikomi, jiems sudaroma galimybė skolą išsimokėti dalimis. SIŪLYMAS:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su netesybų ribojimu, iš Įstatymo projekto išbraukti. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į šį Asociacijos siūlymą, būtina įvertinti siūlomą reglamentavimą ir užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.
Įstatyme neturėtų būti nuostatų, kuriomis iš esmės būtų bloginamos sąlygos vykdyti skolų išieškojimo veiklą, pvz. dėl prieš Įstatymo įsigaliojimą įsigytų reikalavimo teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, kad įstatymas netaikomas iki jo įsigaliojimo įgytų reikalavimo teisių įgyvendinimui. (II) Dėl skolų išieškojimo išlaidų Rengėjų siūlymas Asociacijos argumentai bei siūlymai Įstatymo projektas skolų išieškojimo išlaidų dydžio bei skolų išieškojimo įmonių teisės gauti tokių išlaidų atlyginimą nenumato. Dėl teisės gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą Rengėjai projekte nenumato, tačiau Asociacija siūlo į Įstatymo projektą įtraukti nuostatą, leidžiančią skolų išieškojimo įmonėms iš skolininko reikalauti atlyginti skolos išieškojimo išlaidas. Manytina, kad toks reglamentavimas yra reikalingas, nes:
Pirma, išieškojimo išlaidų įtvirtinimas suteiktų teisinį aiškumą bei apibrėžtumą, užkirstų kelią skolų išieškojimo įmonių, taikančių skirtingus mokesčius skolininkams, piktnaudžiavimui. Antra, skolų išieškojimo įmonėms draudžiant iš skolininko reikalauti išieškojimo išlaidų atlyginimo, nukentės kreditoriai, tame tarpe ir valstybės įmonės (viešųjų pirkimų atveju), kadangi kils skolų išieškojimo paslaugų kainos, už kurias turės sumokėti patys kreditoriai. Atitinkamai, kils kreditorių teikiamų paslaugų (komunalinių, telekomunikacijų ir kt.) kainos, kurias turės mokėti vartotojai. Trečia, išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d.
4 d. 3 p., numatanti, kad „be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Ketvirta, galimybė gauti išieškojimo išlaidas o, taip pat jų dydžiai numatyti ne vienoje Europos valstybėje ir tai laikoma gerąja praktika (Vokietijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje). Dėl skolos išieškojimo išlaidų dydžio Vertinant galiojantį reglamentavimą, o taip pat remiantis protingumo kriterijumi, manytina, jog teisingiausia nustatyti tokį skolos išieškojimo išlaidų dydį, kuris atitiktų skolų išieškojimo įmonės faktiškai patiriamas sąnaudas skolos administravimo veiksmams atlikti. Asociacijos nariai išanalizavo skolas, su kuriomis dirba, ir žemiau pateikia informaciją apie vidutinį skolos išieškojimo išlaidų dydį, kuris priklauso nuo skolos sumos dydžio. Skolos išieškojimo išlaidų dydis paskaičiuotas atsižvelgiant:
1) faktiškai atliekamų skolos išieškojimo veiksmų kiekio ir jų kainos,
2) vidutinio laikotarpio, per kurį išieškoma skola. Vidutinis vieno mėnesio išlaidų dydis vienai skolai yra ~ 4.35 Eur (žr. lentelę Nr. 1). Skaičiuojama, kad už kiekvieną papildomą vienos skolos administravimo mėnesį papildomai vidutiniškai patiriama po ~ 2.75 Eur išlaidų (žr. lentelę Nr. 2), o už veiksmus, kurie atliekami vieną kartą per pusmetį, už vienos skolos administravimą papildomai vidutiniškai patiriama po ~ 1.17 Eur išlaidų (žr. lentelę Nr. 3). Lentelė Nr. 1 Lentelė Nr. 2 Lentelė Nr. 3 Skirtingų dydžių skolos išieškojimo išlaidos skiriasi priklausomai nuo vidutinės skolos išieškojimo trukmės. Asociacijos nariai išanalizavo skolas, su kuriomis dirba, ir paskaičiavo kiek laiko vidutiniškai užtrunka administruoti skirtingo dydžio skolas (žr. lentelę Nr. 4):
Lentelė Nr. 4 Atitinkamai skaičiuojama, kad skolų administravimo įmonė administruodama vieną skolą vidutiniškai patiria žemiau nurodytas išlaidas (žr. lentelę Nr.
5): Atsižvelgiant į tai, kad skolos išieškojimo išlaidų dydis priklausomai nuo skolos dydžio didėja, o taip pat, siekiant išvengti pernelyg painaus išieškojimo išlaidų skaičiavimo pagal nurodytus skolų sumų rėžius, Asociacija teikia siūlymą skaičiuoti skolos administravimo išlaidas, išskiriant jas į 5 rėžius (žr. lentelę Nr. 6):
Lentelė Nr. 6
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą į Įstatymo projektą įtraukti nuostatas, numatančias skolų išieškojimo įmonių teisę gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, nustatant skolos išieškojimo išlaidų dydžius pagal pateikiamą lentelę: Be to, siūloma skolos išieškojimo išlaidų dydį indeksuoti numatant formuluotę „Nustatytas skolos išieškojimo mokestis indeksuojamas atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110“. (III) Dėl Įstatymo taikymo apimties Rengėjų siūlymas Asociacijos argumentai bei siūlymai
skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus. Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu (). 2 str. 4 p. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui ().
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte vienu iš pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, kad:
Pirma, pagal Įstatymo projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad Įstatymas yra taikomas skolų išieškojimo veiklai tiek iš fizinių asmenų, tiek iš juridinių asmenų, ir tokiu būdu nepagrįstai išplečiama Įstatymo taikymo sritis už Įstatymu siekiamos vartotojų teisių apsaugos ribų. Antra, pavėluotas piniginių prievolių vykdymas komerciniuose santykiuose bei iš to kylančios pasekmės reglamentuojami kitais teisės aktais, t.y. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu; Asociacijos nuomone, šiais teisės aktais įtvirtintas reglamentavimas yra pakankamas, kad būtų aiškiai apibrėžti pagrindiniai pavėluoto piniginių prievolių vykdymo tarp juridinių asmenų principai, tuo pačiu paliekant šalims teisę tarpusavyje susitarti dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių. Trečia, teisės aktuose, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra pabrėžiama, kad juridiniams asmenims yra taikomi aukštesni atidumo, protingumo, profesionalumo kriterijai nei vartotojams fiziniams asmenims, todėl būtų netikslinga ir neprotinga teisės aktuose įtvirtinti analogišką teisių apsaugos mechanizmą, taikomą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Ketvirta, Įstatymo projektu visos reikalavimo teisės nepagrįstai sutapatinamos tik su vartojimo kredito santykiais, tuo tarpu skolų išieškojimo veikloje vartojimo kreditai sudaro labai maža dalį reikalavimo teisių.
Penkta, Įstatymo projektu ignoruojamas sutarties šalių laisvės principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti ir sutarties pažeidimo atveju iš anksto numatyti minimalius nuostolius bei jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
juridiniai asmenys, verslo atstovai, kurių galimi nuostoliai įvertinami kiekvienu atveju individualiai prieš pasirašant atitinkamą sutartį. SIŪLYMAS: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą Įstatymo projektą pakeisti, numatant, kad Įstatymas yra taikomas skolų išieškojimo veiklai iš fizinių asmenų (vartotojų). (IV) Dėl skolų išieškojimo įmonių savivaldos bei licencijavimo Rengėjų siūlymas Asociacijos argumentai bei siūlymai Projekto
licencijavimas, priežiūra bei savivalda Įstatymo projekte numatytas priežiūros bei savivaldos mechanizmas, Asociacijos nuomone, per daug kompleksinis bei sudėtingas. Kritiškai vertinamas mechanizmo praktinis įgyvendinimas, neaiškus ryšis tarp priežiūros institucijos bei savivaldos, taip pat nenumatytas kas ir kokiais įnašais išlaikys savivaldos biurokratinį aparatą. Manome, kad numatytas licencijavimo bei priežiūros mechanizmas keistinas/koreguotinas dėl itin sudėtingos bei neaiškios struktūros, neaiškus savivaldos bei priežiūros institucijos teisių bei atsakomybių atribojimas, o naujos sistemos kūrimas gali pareikalauti pernelyg didelių valstybės resursų bei kaštų.
Be to, Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos. SIŪLYMAS:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija teikia siūlymą pakoreguoti Įstatymo projektą, nustatant aiškesnę priežiūros bei savivaldos institucijų struktūrą, tarpusavio santykį, atskaitomybę, teises, pareigas, pajamų šaltinį. Taip pat teikiamas siūlymas kritiškai įvertinti numatyto licencijavimo, priežiūros bei savivaldos mechanizmų praktinį įgyvendinimą ir tam reikalingus valstybės resursus. Tuo pačiu Asociacija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-07-10 d. nutarimu nepritarė Įstatymo projektui ir nusprendė rengti naują projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo tvarka. Tokiam sprendimui Asociacija pritaria bei aktyviai dirbo Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą iš naujo kurti Vyriausybės suformuotoje darbo grupėje. Pritarti iš dalies Žr. Seimo narių ir komiteto siūlymus. 16. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-16194
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti 10 didžiausių šalies kreditų valdymo įmonių, teikia nuomonę Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymas). Toliau pateikiami komentarai, analizė ir įžvalgos dėl Įstatymo projekto nuostatų neatitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teisės principams bei neigiamos įtakos bendram privatinės teisės sistemos funkcionavimui. Dėl įstatymo projekto 19 str. 4 d.:
“4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo
atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.” Ši projekto nuostata yra neteisėta kaip prieštaraujanti aukštesnės juridinės galios teisės aktams ir fundamentaliems privatinės teisės principams, griaunanti galiojančią prievolių teisės sistemą. Norma taip pat skatina neatsiskaitymą bei pažeidžia įstatymo saugomus kreditorių interesus. Tai patvirtina toliau išdėstyta išsami analizė. Pirma, pagal esamas formuluotės esama norma sukelia koliziją su galiojančiais aukštesnės juridinės galios teisės aktais – LR Civiliniu kodeksu, taip pat fundamentalias prievolių teisės principais. Įstatymas taip pat išeina už jo 1 str. nurodytų paskirties ribų – reguliuoti skolos išieškojimo įmonių steigimą ir veiklą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto formuluotes jo taikymo apimtis yra labai plati: įstatymas būtų taikomas iš esmės visoms skoloms[⁵] ir visiems skolininkams[⁶], nepriklausomai nuo skolos/skolininko statuso ir skolos atsiradimo pagrindo. Dėl šios priežasties projekto nuostatos paliestų labai platų spektrą teisinių santykių – nuo skolų, kylančių iš vartojimo santykių pagal vartojimo sutartis, iki skolų, kylančių iš dviejų lygiaverčių subjektų sudarytų verslo sandorių. Akivaizdu, kad rengiant projektą ir kai kurias jo nuostatas visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtas santykių spektras jau yra plačiai ir išsamiai reglamentuotas atitinkamais teisės aktais – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MVPĮ), taip pat Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ). Minėti teisės aktai yra galiojantys seniai, o CK ir MVPĮ yra aukštesnės galios teisės aktai, negu įstatymas (jei būtų patvirtintas projektas). CK yra kodifikuotas teisės aktas ir jis negali būti keičiamas paprastais įstatymais
viršenybę kitų įstatymų nacionalinių atžvilgiu (šis principas įtvirtintas CK. 1.3 str. 3 d. bei teisės doktrinoje). Tokia situacija, kuomet projektu bandoma pakeisti/paneigti CK ir MVPĮ nuostatas bei principus, yra ydinga ir neleistina net nepriklausomai nuo projekto turinio, dėl kurio analizė pateikiama toliau šioje nuomonėje.
Teisėkūros technikos požiūriu neleistina situacija, kuomet specialiuoju siauros paskirties įstatymu, skirtu visų pirma, skolų išieškojimų įmonių veiklai reguliuoti[⁷], ketinama keisti kodifikuotus privatinės teisės aktus ir reguliuoti civilinius sandorius, jų sąlygas bei kištis į civilinę apyvartą. Iš įstatymo 1 str. nurodyto įstatymo paskirties apibrėžimo galima būtų daryti išvadą, kad netesybų dydis arba jų skaičiavimo laikotarpis ribojamas tik tais atvejais, kai skolą išieško įstatymo reguliuojama skolų išieškojimo bendrovė, tačiau toks aiškinimas, jei ir jo būtų laikomasi, sukeltų logiškai prieštaringas pasekmes, kad prievolės (tame tarpe – prievolės mokėti netesybas) dydį lemia ne jos šalies statusas, o šios prievolės įgyvendinimo sąlygos – ją įgyvendinantis asmuo. Nėra ir neturėtų būti taikomi skirtingi netesybų dydžio ar jų skaičiavimo ribojimai priklausomai nuo to, ar skola išieškoma paties kreditoriaus (arba jo įgalioto atstovo – pavyzdžiui, kreditoriaus advokato, kuriam įstatymas netaikomas[⁸]), ar tai atlieka skolų išieškojimo įmonė. Tokie prievolės dydžio ir įgyvendinimo termino ribojimai, priklausomi nuo išieškotojo statuso (advokatas/antstolis/skolų išieškojimo bendrovė/pats kreditorius), yra niekaip nepaaiškinami teisinės logikos požiūriu ir sukels rimtų konstitucinių problemų (be kitų, pažeis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes šiuo atveju skolų išieškojimo bendrovės niekaip negalės išieškoti didesnių nei 0,05% dydžio netesybų, tuo tarpu antstoliai bei advokatai tai galės padaryti). Tokiai paslaugų teikėjų diskriminacijai nėra jokio pateisinamo pagrindo. Antra, projekto formuluotė paneigia ir pažeidžia aukštesnės teisinės galios teisės aktus, o konkrečiai: 1.
Netesybų dydžio ribojimas paneigia CK 6.71-6.73 str. nuostatas, nustatančioms netesybų nustatymo principus ir tvarką – netesybos nustatomos šalių rašytiniu susitarimu, kuris patenka į fundamentalaus sutarčių teisės principo – sutarčių laisvės – apimtį (CK 6.156 str. 1 d.). Pavyzdžiui, įstatymu numatant, kad netesybos negali viršyti 0,05% per dieną, neabejotinai gali būti paneigta CK 6.73 str. 2 dalies nuostata, kad netesybų, kurias šalys turi laisvai nustatyti, kontrolę išimtiniais atvejais gali atlikti tik teismas, sumažindamas neprotingo dydžio netesybas, tačiau jokiu atveju netesybos negali būti mažesnės už realius šalies patirtus nuostolius, taip pat negali būti mažinamos jau sumokėtos netesybos. Būtina pabrėžti, kad CK nuostatos galioja jau beveik 19 metų, per šį laikotarpį yra susiformavusi išsami teismų praktika dėl netesybų dydžio, jų mažinimo galimybių ir priteisimo tvarkos, o projektu siūlomi pakeitimai šią tvarką griauna iš esmės. Taip pat, kaip minėta, CK pakeitimas paprastu įstatymu negalimas nekeičiant paties CK ir CK nenumatant nuorodos, kad atitinkamą sritį leidžiama kitaip sureguliuoti kitais įstatymais, todėl nagrinėjama projekto nuostata būtų paprasčiausiai negaliojanti ir tai sukeltų painiavą bei skirtingas interpretacijas civiliniuose santykiuose, didintų civilinių teisminių ginčų skaičių. 2. Įstatymo nuostata, kad vėlavimo atsiskaityti atveju negali būti taikomos jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeidžia iš ES direktyvos perkeltas MVPĮ 7 str.
1-2 dalies nuostatas, kurios konkrečiai numato kreditoriaus teisę į 40 Eur dydžio skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidų sumą (jo jokių sąlygų, įspėjimų ar ribojimų), taip pat kreditorius teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (o išieškojimą ne teismo tvarka gali atlikti būtent skolų išieškojimo įmonė). 3. Draudimas skaičiuoti netesybas už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį paneigia ir pažeidžia išplėtotą iš CK įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl senaties terminų taikymo. Pabrėžtina, kad senaties terminai ir jų skaičiavimo tvarka yra išsamiai reglamentuoti CK, dėl šių CK nuostatų yra suformuota teismų praktika per visus beveik 19 CK galiojimo metų, todėl keisti ir griauti šią tvarką teisėkūros požiūriu yra aiškiai nepagrįsta. Pabrėžtina, kad CK, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas, nenumato draudimo skaičiuoti netesybas už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį:
CK nustatytas 6 mėn. senaties terminas netesyboms (6 mėn. nėra lygu 180 dienų, tačiau labai svarbu akcentuoti, kad senaties terminas nėra taikomas automatiškai – jis taikomas tik kai kita ginčo šalis (skolininkas) reikalauja taikyti senatį (CK 1.126 str. 2 d.)), be to, CK išsamiai reglamentuojamos ieškinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo taisyklės, todėl besąlyginis draudimas netesybas skaičiuoti už daugiausia 180 dienų iškreipia esminis senaties instituto principus ir normas, įtvirtintas CK.
Priėmus siūlomą projekto formuluotę, susiklostytų kuriozinė situacija, kuomet neteismine tvarka išsiieškojęs dalį priskaičiuotų netesybų už 180 dienų (ir/ar taikant 0,05% netesybų dydžio ribojimą), kreditoriaus toliau galėtų likusią netesybų dalį už likusį laikotarpį prisiteisti ir išsiieškoti jau teismine tvarka – tai neabejotinai nelogiškas, neekonomiškas ir nepagrįstas kreditoriaus teisių įgyvendinimo modelis, neskatinantis ikiteisminio skolos išieškojimo ir skatinantis bylinėjimąsi bei teismų bereikalingą apkrovimą mažo sudėtingumo ginčais dėl skolų, kurių, esant tinkamam reglamentavimui, paprasčiausiai nekiltų, nes atitinkamas klausimas būtų lengvai išspręstas neteismine tvarka. Trečia, nagrinėjama nuostata bereikalingai dubliuoja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 p. nuostatą ir išplečia jos taikymą į komercinius santykius. Nors suprantamas ir sveikintinas siekis didinti skolininkų teisių apsaugos standartus tuo atveju, kai skola susidaro vartojimo kredito santykiuose, nagrinėjama norma yra visiškai nereikalinga, nes dubliuoja vartojimo kredito įstatymo analogišką nuostatą – iš tiesų nagrinėjama projekto nuostata ir VKĮ 11 str. 8 p. nuostatų formuluotės yra beveik identiškos. Tačiau kadangi projektas turėtų būti taikomas ir komerciniams santykiams (projekto 2 str. 3 d.), faktiškai projektu bandoma identiškai sureguliuoti netesybas ir jų skaičiavimo terminą tiek vartojimo, tiek verslo santykiuose, kurie susiklosto tarp lygiaverčių verslo subjektų, ir kuriuose 0,05% netesybų dydis gali būti akivaizdžiai nepakankamas bei neatitikti verslo realijų. Toks verslo ir vartojimo santykių vienodas reguliavimas yra visiškai nepagrįstas teisinės technikos bei ekonominiu požiūriu.
Be kitų problemų, ribojant netesybų dydį ir nustatant draudimą taikyti kitas netesybas ar mokesčius prievolės pažeidimo atveju, tam tikrose situacijose verslo subjektams taptų ekonomiškai palankiau nevykdyti prievolių ir ignoruoti kreditoriaus (jo atstovų) bandymus skolą susigrąžinti ne teismo keliu, kadangi skolintis rinkoje būtų brangiau, nei mokėti 0,05% netesybas už vieną vėlavimo atsiskaityti dieną ir vilkinti atsiskaitymą (rizikingiems, neturintiems užstato verslams rinkoje taikomos palūkanų normos dažnai būna didesnės, nei minėta 0,05% per dieną/18,25% per metus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija prašo Biudžeto ir finansų komiteto grąžinti Įstatymo projektą toliau tobulinti, kad būtų išvengiama nurodytų kolizijų bei užtikrinama tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų apsaugos pusiausvyra. Nepritarti Žiūrėti argumentus į analogiškus Asociacijos pasiūlymus aukščiau šioje lentelėje. 17. Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, 2020-06-18
Dėl Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2)
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) atidžiai stebėdama Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(3) (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo progresą ir matydama galimas politinio palaikymo apraiškas tam tikroms diskutuotinoms šio Įstatymo projekto nuostatoms, nori išreikšti savo susirūpinimą dėl kai kurių iš jų atitikties Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisės reikalavimams.
Susirūpinimą ypač kelia tai, jog Įstatymo projektui jau esant pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo komiteto svarstymui, Asociacija iki šiol nėra susipažinusi su Įstatymo projekto poveikio konkurencijai vertinimu, kuris, Asociacijos vertinimu, yra privalomas šiai Įstatymo projekto redakcijai pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. bent dėl šių priežasčių:
antrajame skirsnyje „Skolų išieškojimo veiklos licencija“ yra numatomas licencijavimas kaip teisės verstis ūkine skolų išieškojimo veikla įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 3 p. numatytas kriterijus). Tai taip pat apriboja šiuo metu rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklą, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato veiklos įgijimo būdo (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 4 p. numatytas kriterijus);
antrajame skirsnyje „Skolų išieškojimo veiklos licencija“ ir trečiajame skirsnyje „Skolų išieškojimo įmonių savivalda“ numatytas įėjimo į skolų išieškojimo rinką mechanizmas reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką, kaštus (šiuo metu ūkio subjektams, siekiantiems įeiti į skolų išieškojimo rinką, atitinkamas mechanizmas nėra taikomas) (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 5 p. numatytas kriterijus);
projekte numatomais skolų išieškojimo veiklos standartais sutinkame, tenka pripažinti, jog Įstatymo projektu yra nustatomi skolų išieškojimo paslaugų kokybės standartai (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d.
1 d. 10 p. numatytas kriterijus);
projekto 3 str. numatyta įstatymo taikymo apimtis, pagal kurią teisės aktas nebūtų taikomas ikiteisminį skolų išieškojimą atliekantiems antstoliams, tačiau būtų taikomas tą pačią veiklą vykdantiems kitiems ūkio subjektams, kuriems būtų taikomi įstatyme numatyti suvaržymai, ribos klientų galimybę spręsti iš kurio ūkio subjekto pirkti paslaugą bei antstoliams suteiks išskirtinį statusą ikiteisminio skolų išieškojimo srityje (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 13, 21 punktuose numatyti kriterijai); atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje antstoliai vykdo ikiteisminį skolų išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 str. 2 d. 5 p. (tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga);
projekto 7 str. 1 d. bei 8 str. 1 d. numatytas licencijos išdavimas ir viešojo skolų išieškojimo įmonių sąrašo sukūrimas bei administravimas yra susiję su naujomis LR Teisingumo ministerijos viešosiomis paslaugomis ((Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 19 p. numatytas kriterijus). 6) Įstatymo projekto 11 str. 4 d. numatytas įvesti netesybų ribojimas, 14 str. numatytas kitų užtikrinimo priemonių naudojimas tuo atveju, jei įvyksta reikalavimo teisės perleidimas, suteikia išskirtinį statusą ūkio subjektų grupei, kurie yra pradiniai kreditoriai, kadangi skolas administruojant pačiam kreditoriui, toks ribojimas nėra taikomas[9], išskyrus LR Vartojimo (Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4¹ str. 1 d. 21, 22 p. numatyti kriterijai).
Asociacija pažymi, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje skolų rinka visuose segmentuose, t. y. vartotojų skolų, verslo skolų, užtikrintų ir neužtikrintų skolų, pavienių ir srautinių skolų, įvairaus dydžio ir segmento skolų, funkcionuoja laisvos konkurencijos sąlygomis, kreditoriai gali rinktis vidinio skolų administravimo, tarpininko (skolų išieškojimo įmonės ar antstolio) pasitelkimo ar reikalavimo teisių pardavimo sprendimus susiformavusioms skoloms administruoti. Svarstomoje Įstatymo projekto redakcijoje numatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, susijęs su netesybų suvaržymais priklausomai nuo įsiskolinimą administruojančio ūkio subjekto, neišvengiamai varžytų konkurenciją rinkoje, todėl, Asociacijos nuomone, yra būtina atlikti Lietuvos Respublikos Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(3) poveikio konkurencijai vertinimą. Ši nuomonė, be kita ko, teikiama ir Lietuvos Bankų asociacijai atsižvelgiant į tai, kad dalis Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos narių yra ir Lietuvos Bankų asociacijos dalyviai, o Įstatymo projekte numatomi reguliuoti teisiniai santykiai turės įtaką ne tik kreditų įstaigų priimamiems sprendimams, tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems kreditoriams. Nepritarti Šio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą. Išnagrinėję projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nepateikė pastebėjimų dėl galimo projekto neigiamo poveikio konkurencijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-04-10 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sureguliuoti skolų išieškojimą vykdančių įmonių veiklą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes[¹⁰]. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie skolų išieškojimą vykdančių įmonių teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės nutarimas Nr. 729, 2019-07-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektui Nr. XIIIP-1741(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte vienu iš pagrindinių tikslų nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimą įtvirtinant vartotojų teisių apsaugą užtikrinančias nuostatas, tačiau Įstatymo projekto nuostatos dėl skolininkų teisių apsaugos nėra išplėtotos ir pakankamos minėtam Įstatymo projekto tikslui pasiekti. Įstatymo projekte nėra nustatyti didžiausi skolos išieškojimo išlaidų dydžiai ar jų nustatymo kriterijai, vartotojų teisių apsaugos priemonės, užtikrinančios vartotojo teisę į teisingą ir išsamią informaciją apie skolos išieškojimo išlaidas, kurias prašoma atlyginti, teisė pareikšti prieštaravimus dėl skolos buvimo fakto, jos sumos ir mokėjimo termino ar dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo. 2. Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, tačiau pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nėra išplėtotos ir aiškios. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje išvardyti skolų išieškojimo įmonių veiklos principai, tačiau nėra išdėstytas tų principų turinys. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta skolų išieškojimo įmonių pareiga apdrausti verslo civilinę atsakomybę, tačiau nėra nurodyta draudimo suma ir pagrindinės draudimo sąlygos. Įstatymo projekte nėra nuostatų, apibrėžiančių skolų administravimo ar kitokių teikiamų paslaugų kreditoriams išieškant skolas turinį, kvalifikacinius reikalavimus skolų išieškojimo įmonėse dirbantiems ar skolų išieškojimo veiklą vykdantiems asmenims, reikalavimus skolų perleidimui (pavyzdžiui, dėl tinkamo vartotojų informavimo apie skolos perleidimą), skolos perleidimo mechanizmus, atsižvelgiant į galimus skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklos modelius. 3.
išieškojimo įmonių veiklos priežiūros reguliavimu, neatitinka valstybės vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūros, geresnio reguliavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo) ir viešojo administravimo sistemos sandaros modernizavimo politikos. Įstatymo projekte numatomas skolų išieškojimo paslaugų teikėjų licencijavimas įgyvendinamas tik formaliu kitų institucijų išduotų dokumentų ar paties ūkio subjekto pateiktos informacijos vertinimu, o ūkio subjekto patikrinimas prieš jo veiklos pradžią faktiškai nėra atliekamas, todėl pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė (licencijavimas) Įstatymo projektu siekiamo tikslo sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą įgyvendinimo neužtikrins. Siūlomas veiklos pradžios ribojimas licencijavimu yra nebūtinas, neproporcingas, fragmentiškas, Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nustatytas tikslas galėtų būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis: ūkio subjektų veiklos sąlygų priežiūra ir savireguliacija. Įstatymo projekte numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams (toliau – Rūmai) šių funkcijų aiškiai neatskiriant ar jas dubliuojant (pavyzdžiui, veiklos patikrinimas, poveikio priemonių taikymas). Toks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems efektyvumo ir subsidiarumo principams, valstybė neracionaliai ir neefektyviai naudotų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat ūkio subjektams būtų sukuriama papildoma veiklos priežiūros našta.
Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Ūkio ministerijai (dabar
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria nustatoma, kad ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui ministrui pavestose valdymo srityse organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Įstatymo projekto nuostata, kuria numatoma suteikti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas Rūmams, neatitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos optimizavimo iniciatyvos. Ši iniciatyva apima ne tik viešojo sektoriaus įstaigų sistemos peržiūrą, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos išgryninimą siaurinant viešojo administravimo įgaliojimus galinčių turėti subjektų ratą ir jiems suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtį (ypač tokių teisinių formų juridiniams asmenims kaip viešosios įstaigos, valstybės įmonės ar asociacijos). 4. Įstatymo projekto nuostatos neatitinka sistemiškumo principo, nurodyto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, nes Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su galiojančiais įstatymais.
Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos (siūloma nustatyti, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jeigu skolininkas pavėluotų įvykdyti įsipareigojimus) nėra suderintos su Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis (numatytas diferencijuotas netesybų reguliavimas kredito gavėjui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, t. y. iki sutarties nutraukimo taikomos ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties – ne didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). 5. Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnyje įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais (asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), asmens duomenys tvarkomi ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra laikomi (duomenų saugojimo trukmės apribojimo principas)) ir BDAR 13, 14 ir 23 straipsnių nuostatomis dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. 6. Įvertindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla. Pritarti iš dalies
išlaidų atlyginimą turi teisę skolų išieškojimo įmonė, kuri atlieka skolų išieškojimo paslaugą pirminiam kreditoriui. Vyriausybei pavedama nustatyti skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius. 2. Projektas papildytas nurodant draudimo sumą (6 straipsnis). 3. Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. 4. Įstatymo projekte įtvirtinta imperatyvi netesybų dydžio ribojimo nuostata, kuri negali būti pakeičiama šalių susitarimu. Siūlome nuostatą palikti. 5. Projekto nuostatos suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo principais. 6.
Seimui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto įstatymo projekto, kuriuo būtų reguliuojama neteisminio skolų išieškojimo veikla. 2. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-061 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų
išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti skolų
išieškojimo veiklos licencijos suteikimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, skolų išieškojimo įmonių savivaldos sistemą, skolų išieškojimo įmonių teises, pareigas bei atsakomybę atliekant skolų išieškojimo veiksmus“. 3. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-062 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba
kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą. 2.
ekonomikos ir inovacijų ministerija šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 3. Skola - iš sutarties ar teisės aktų kilęs mokėjimo įsipareigojimas, kurį skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti. 4. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą kreditoriui. 5. Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo, kurio akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas. 6. Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Numatoma, kad skolų išieškojimo įmonės sąvoka praplečiama įtraukiant ne tik juridinius, bet ir fizinius asmenis, užsiimančius skolų išieškojimo veikla. Taip pat pridedamos naujos nuostatos dėl įstatymo taikymo tik skolų išieškojimui iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų. Atsižvelgiant į kompetencijos sritį nustatoma kita priežiūros institucija. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Kreditorius - fizinis ar juridinis asmuo arba kita
organizacija ar jų padaliniai, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų mokėjimo įsipareigojimą. 2. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų teisingumo ministerijosa įgaliota institucija, šio įstatymo nustatyta tvarka išduodanti skolų išieškojimo veiklos licenciją ir vykdanti skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūros funkcijas. 3.
mokėjimo įsipareigojimaskilusi pareiga, kurįią skolininkas yra pradelsęs kreditoriui sumokėti. 4. Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniaiys, kuris pagal sutartį ar teisės aktus turi pradelstą mokėjimo įsipareigojimą pareigą sumokėti skolą kreditoriui. 5. Skolų išieškojimo įmonė – skolų išieškojimo veiklos licenciją turintis ir į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą įrašytas juridinis asmuo, kurio akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė arba jų padaliniai, kurios veikla yra susijusi su fizinių bei juridinių asmenų skolų įgijimu ir (arba) administravimu ir (arba) pagalba kreditoriams išieškant skolas. 6. Skolų išieškojimo veikla - skolos išieškojimo iš skolininkų veiksmai, kuriuos skolų išieškojimo įmonė atlieka savo arba kreditoriaus vardu. 7. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-063 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas taikomas skolų išieškojimo įmonių vykdomai
skolų išieškojimo veiklai. 2.
2Šis įstatymas netaikomas:
1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai;
2) fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises;
3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises, ir kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų metinių pajamų ir neviršija 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) eurų;
4) skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje;
5) kitais teisės aktuose įstatymų numatytais atvejais.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Sukonkretinama įstatymo taikymo sritis - tik skolų išieškojimui iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų. Taip pat apibrėžiama, kas yra laikoma savomis reikalavimo teisėmis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
išieškojimo veiklai, išieškant skolas iš fizinių asmenų ir iš smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų.“
2Šis įstatymas netaikomas:
1) skolų išieškojimo veiklai, kurią vykdo antstoliai, advokatai;
2) fiziniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises;
3) juridiniams asmenims, kurie įgyvendina savo reikalavimo teises irarba kurių pajamos iš įgytų ar administruotų mokėjimo įsipareigojimų sudaro ne daugiau kaip 10 procentų metinių pajamų ir neviršija 500 eurų;
4) skolų išieškojimui, kurį vykdo valstybės ar savivaldos institucijos viešosios teisės srityje;
5) kitais įstatymų numatytais atvejais. 3. Šio įstatymo taikymo prasme savomis reikalavimo teisėmis laikomos pirminės reikalavimo teisės, kurios susidarė teikiant įprastines paslaugas, prekes ar darbus. Savomis reikalavimo teisėmis nelaikomos teisės, įgytos perleidus reikalavimo teises.“ 5.
Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-064 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1. Skolų išieškojimo įmonė turi teisę vykdyti skolų išieškojimo veiklą tik turėdama priežiūros institucijos išduotą skolų išieškojimo veiklos licenciją ir būdama įrašyta į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama tik tai įmonei, kuri atitinka visus šiame įstatyme numatytus reikalavimus. Licencija negali būti perleista ar pereiti kitam asmeniui. 3. Skolų išieškojimo veiklos licencija išduodama neribotam laikui arba iki tol, kol yra panaikinama šio įstatymo ar skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. 4. Skolų išieškojimo veiklos licencijos išdavimo, jos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis įstatymas ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias rengia
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-066 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį bei jo pavadinimą ir juos išdėstyti taip: „6 straipsnis.
civilinės atsakomybės draudimas
civilinę atsakomybę dėl žalos, galinčios atsirasti netinkamai vykdant skolų išieškojimo veiklą. 2. Skolų išieškojimo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą skolų išieškojimo veiklos laiką, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 30 000 eurų“. Pritarti
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-067 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Įmonė gali gautigauna skolų išieškojimo
veiklos licenciją ir būti įrašytayra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją:
1) nustatytos formos prašymą;
2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus;
3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą;
4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus;
6) draudimo poliso kopiją;
7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
8) stojamojo ir kasmetinių mokesčių sumokėjimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams patvirtinančius dokumentus.
Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija;
9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja“. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Įmonė gali gauna skolų išieškojimo veiklos licenciją ir yra įrašoma į viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą, jeigu atitinka šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai raštu ir
(arba) elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą pateikia šiuos dokumentus, duomenis bei informaciją:
1) nustatytos formos prašymą;
2) įmonės įstatus ar kitus steigimo dokumentus;
3) išplėstinį viešojo juridinių asmenų registro išrašą;
4) nustatytos formos anketą apie skolų išieškojimo įmonės vadovą ir įmonę kontroliuojančius asmenis;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus;
6) draudimo poliso kopiją;
7) nustatytos formos deklaraciją, kad įmonė atitinka 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
8) stojamojo ir kasmetinių priežiūros institucijos nustatytų mokesčių sumokėjimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmams patvirtinančius dokumentus. Stojamojo mokesčio ir kasmetinio mokesčio dydžius nustato Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba ir tvirtina priežiūros institucija;. 9) kitus duomenis ir (arba) dokumentus, kai jie yra būtini ir (arba) Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdyba jų pareikalauja.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-068 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje
įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu. 2.
2Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba,
išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti. 3. Jeigu Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą teikti asmens prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba atsisakyti tai padaryti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba priima ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir
(arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo įmonė įrašoma įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje. 6.
6Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti,
kai:
1) įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir
(arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka stojamojo ir (arba) kasmetinio nario mokesčio;
4) kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais. 7. Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Skolų išieškojimo veiklos licenciją išduoda ir joje įrašytus duomenis keičia priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu. 2. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaPriežiūros institucija, išnagrinėjusi prašymą dėl licencijos išdavimo ar joje įrašytų duomenų keitimo ir kartu su juo pateiktus dokumentus, duomenis bei informaciją, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą teikti įmonės prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba motyvuotai atsisako tai padaryti.išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša skolų išieškojimo įmonei raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 3.
valdymo įmonių rūmų valdybaPriežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti, arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl licencijos išdavimo pateikusi įmonė, sprendimą teiktitvirtinti asmens prašymą priežiūros institucijai tvirtinti arba atsisakyti tai padaryti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybapriežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų išduoda arba atsisako išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją ar pakeisti licencijoje įrašytus duomenis. Priežiūros institucija taip pat turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija praneša pareiškėjui raštu ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 54. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją, priežiūros institucija įrašo skolų išieškojimo įmonę į viešą skolų išieškojimo įmonių sąrašą., kurį Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai viešąjį skolų išieškojimo įmonių sąrašą skelbia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų priežiūros institucijos interneto svetainėje. 65.
65Skolų išieškojimo veiklos licenciją atsisakoma išduoti, kai:
1) įmonė nepateikia šiame įstatyme nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateikia ne visus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ir per nustatytą terminą dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos nepapildo, pateikia neteisingus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka stojamojo ir
(arba) kasmetinio nariopriežiūros institucijos nustatyto mokesčio;
4) kitais šiame įstatyme nustatytais pagrindais. 76. Sprendimas atsisakyti išduoti skolų išieškojimo veiklos licenciją privalo būti motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-069 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros
institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo. 2.
rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai:
1) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;
4) grubiaišiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus. 3. Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju. 4.
rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijąlicencijos galiojimą, kai:
1) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
2) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
3) dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos licenciją ir priežiūros instituciją šį siūlymą tenkinalicencijos galiojimą;
4) įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių;
5) skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
6) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėti;
7) kitais šiame įstatyme ir skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisyklėsenumatytais pagrindais. 5. Skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijalicencijos galiojimas gali būti panaikintapanaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti:
1) prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą;
2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra;
3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims;
4) informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra. 6.
galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonei, kurios veiklos licencija sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu, skolų išieškojimo įmonėms perleisti galiojančias reikalavimo teises. 8. Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo, išskyrus, kai licencija sustabdoma arba panaikinama šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindugali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1.
Kai yra šiame įstatyme nustatyti pagrindai, priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti arba panaikinti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą ir išbraukti įmonę iš viešo skolų išieškojimo įmonių sąrašo. 2. Priežiūros institucija Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai:
1) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi;
2) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
3) įmonė nesumoka kasmetinio nario mokesčio ir nėra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos sprendimo mokesčio mokėjimą atidėtipriežiūros institucijos nustatyto mokesčio;
4) šiurkščiai arba pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šiame įstatyme numatytus reikalavimus. 3. Priėmusi sprendimą sustabdyti skolų išieškojimo įmonės veiklos licenciją, priežiūros institucija apie tai informuoja skolų išieškojimo įmonę ir nustato 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju. 4.
rūmų valdybos teikimu arba savo iniciatyva panaikina skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimą, kai:
1) įmonė, jos vadovas ir (arba) kontroliuojantysis asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
2) nepateikiama informacija, duomenys ir (arba) dokumentai, atsisakoma pateikti informaciją, duomenis ir (arba) dokumentus, pateikta informacija, duomenys ir (arba) dokumentai yra neteisingi ir per priežiūros institucijos nustatytą terminą įmonė nepašalina šių trūkumų;
3) dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir
(arba) etikos kodekso pažeidimų skolų išieškojimo įmonių garbės teismas pasiūlo panaikinti įmonės veiklos licencijos galiojimą;
43) įmonė nevykdo skolų išieškojimo veiklos daugiau kaip 12 (dvylika) mėnesių;
54) skolų išieškojimo įmonė pripažįstama bankrutavusia, ji likviduojama ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
65) kitais šiame įstatyme numatytais pagrindais. 5. Skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos galiojimas gali būti panaikintas priežiūros institucijos sprendimu gavus rašytinį skolų išieškojimo įmonės prašymą. Tokiu atveju skolų išieškojimo įmonė privalo pateikti:
1) prašymą panaikinti įmonės skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą;
2) informaciją apie galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra;
3) informaciją apie teisių ir pareigų pagal galiojančias reikalavimo teises, jeigu tokių yra, perleidimą tretiesiems asmenims;
4) informaciją apie nepasibaigusias sutartis dėl skolų išieškojimo paslaugų teikimo, pradėtus ir vykdomus skolų išieškojimo veiksmus, jeigu tokių yra. 6. Sprendimas panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus skolų išieškojimo įmonė informuojama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 7.
sustabdyta arba panaikinta, draudžiama tęsti skolų išieškojimo veiklą. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licenciją, įmonė privalo nutraukti visas sutartis ir veiksmus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugų teikimu. 8. Apie skolų išieškojimo įmonės veiklos licencijos sustabdymą ir panaikinimą skelbiama viešai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmųpriežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundus sprendimą dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo, apie priimtą sprendimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmaipriežiūros institucija skelbia viešai ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Sprendimas dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 10. Skolų išieškojimo įmonei, kurios skolų išieškojimo veiklos licencija panaikinta, licencija gali būti išduota pakartotinai šiame įstatyme nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieneriems) metams nuo licencijos panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0610 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai yra asociacija, kuri
jungia visas licenciją turinčias skolų išieškojimo įmones, atlieka skolų išieškojimo įmonių savivaldos funkcijas ir įgyvendina savivaldos principus. 2.
savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariai neatsako už Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų prievoles. 3. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatais.“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 11. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0611 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai atlieka šias
funkcijas:
1) rengia ir tvirtina Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatų pakeitimus ir papildymus;
2) rengia ir patvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksą ir kontroliuoja, kaip jo laikomasi;
3) rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti skolų išieškojimo įmonių garbės teismo nuostatus;
4) sprendžia skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
5) rengia ir tvirtinateikia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimui tvirtinti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos darbo reglamentą;
6) rengia skolų išieškojimo veiklos licencijavimo taisykles;
funkcijas“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 12.
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0612 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų organai yra
visuotinis rūmų narių susirinkimas, valdyba ir administracija. 2. Valdyba, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų direktorius ir administracijagarbės teismas yra Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdymo organai.“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 13. Seimo nariai
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Panaikinus skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos
galiojimą Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narys pašalinamas iš Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 14. Seimo nariai
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų veiklą
organizuoja ir vykdo administraciją. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų administracijaijai vadovauja direktorius“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 15. Seimo nariai
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas gali nagrinėti
bylas, jeigu teismegarbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 (trys) nariai, tarp jų bent 1 (vienas) narys, paskirtas ne Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų narių susirinkimo“. Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). 16. Seimo nariai
23 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo
Pritarti Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Siūloma išbraukti projekto trečiąjį skirsnį (10 – 17 straipsnius). Pasiūlymas:
laikyti 10 – 26 straipsniais. 2. Buvusius projekto ketvirtąjį – septintąjį skirsnius laikyti trečiuoju – šeštuoju skirsniais. 17. Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0619 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Skolų išieškojimo įmonė privalo informuoti skolininką apie
skolą ir jos padengimo galimybes. 2.
informacija:
1) pradinio kreditoriaus ir (ar) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;
2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;
4) reikalavimo teisės pagrindas;
5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;
6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;
7) skolos grąžinimo terminas, įmokų dydis, jų mokėjimo periodiškumas;
8) mokėjimų nevykdymo pasekmės;
9) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas;
10) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas;
11) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte yra tikslinga išskirti finansinių įsipareigojimų nevykdymą pagal su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartį, kuris jau yra reglamentuotas atskirame įstatyme. Visoms kitoms sutartims nustatomas ne mažesnis kaip 0,05 procentų už pradelstą dieną netesybų dydis iki ir po sutarties nutraukimo, taip pat ne ilgesnis kaip 180 dienų netesybų skaičiavimo laikotarpis. Taip pat numatoma galimybė skolų išieškojimo įmonei gauti skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Informavimo apie skolą forma ir turinys
skolą ir jos padengimo galimybes. 2. Skolininkui turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija:
1) kreditoriaus vardas pavardė, pavadinimas, adresas;
2) skolų išieškojimo įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3) kokiu pagrindu skolų išieškojimo įmonė atlieka skolos išieškojimo veiksmus;
4) reikalavimo teisės pagrindas;
5) informacija, kurios pakanka identifikuoti skolininką;
6) skolos suma, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas;
terminas;
8) Skolos išieškojimo išlaidos, kai skolų išieškojimo veikla yra susijusi su pagalba kreditoriams išieškant skolas;
89) mokėjimų nevykdymo pasekmės; 910) asmens duomenų tvarkymo pagrindas, tikslas ir terminas; 1011) priežiūros institucijos pavadinimas ir adresas; 1112) ginčų sprendimo tvarka. 3. Jeigu informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą pateikta ne visa pagal šį straipsnį privaloma pateikti informacija arba informacijoje skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą nurodyta informacija yra klaidinanti, tokiu atveju skolininkas turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis neprivalo mokėti skolų išieškojimo įmonei palūkanų ir kitų išlaidų. 4. Pavėluoto skolininko įsipareigojimų vykdymo atvejais skolininkui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.
Kai skolininkas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartį, taikomi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nustatyti netesybų ribojimai. 5. Kai skolininkas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal kitą sutartį, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir kai reikalavimo teisė priklauso skolų išieškojimo įmonei, gali būti taikomos netesybos, ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nutraukus sutartį skolininkui gali būti taikomos netesybos, ne didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Visais finansinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą skolininkui negali būti taikomi.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „a1.
Skolų išieškojimo įmonės vykdydamos skolų išieškojimo veiklą turi teisę:
1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;
2) saugoti skolininko asmens duomenis 10 (dešimt) metų po skolos padengimo remiantis būtino tvarkymo ir teisėto intereso pagrindu;
3) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą“. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsisakoma nuostatos dėl teisės į neatlygintinai gaunamą informaciją iš viešųjų registrų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių teisės 1.
Skolų išieškojimo įmonės, vykdydamos skolų išieškojimo veiklą, turi teisę:
1) gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ „Regitra“, viešų registrų: Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, ir kitų registrų bei asmenų apie skolininko buvusias ir esamas darbovietes, darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jiems taikomus areštus bei apribojimus, o taip pat kitą informaciją, kuri yra reikalinga, siekiant atlikti skolos išieškojimo ir su tuo susijusius veiksmus;
21) saugoti skolininko asmens duomenis
intereso pagrindu;
32) disponuoti turima skolininko kontaktine informacija visose skolų išieškojimo įmonės žinioje esančiose skolininko bylose, siekiant užtikrinti išieškojimo proceso operatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0623 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„a1. Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą
vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba:
1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą;
3) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą;
4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas;
5) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
6) užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą;
įstatuose nustatytas funkcijas. b. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, turi teisę iš skolų išieškojimo įmonių gauti informaciją apie jų vykdomą veiklą. c2. Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 d.dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo 29, 30 straipsniuose numatytas sankcijas.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos ir neatlygintino informacijos gavimo iš viešųjų registrų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos
1.
Skolų išieškojimo įmonių veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaPriežiūros institucija:
1) prižiūri, ar skolų išieškojimo įmonės tinkamai laikosi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) inicijuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimų nagrinėjimą;
3) atlieka asmenų veiklos patikrinimus, jeigu pagrįstai įtaria, kad jie pažeidžia šį įstatymą, jo pagrindu priimtus teisės aktus, profesinės veiklos reikalavimus ir (arba) etikos kodeksą;
4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, registrų ar informacinių sistemų, skolų išieškojimo įmonių kitų fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių gauna priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų kopijas, kitą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų kopijas;
54) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis;
65) užtikrina gautos konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugą;
77) atlieka kitas šiame įstatyme ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas. 2. Priežiūros institucija, priežiūros institucijos nustatyta tvarka, savo iniciatyva, ar gavusi skundą, turi teisę atlikti bet kurią iš šio straipsnio 1 dalyje priskirtų funkcijų ir skirti skolų išieškojimo įmonei šio įstatymo 29, 30 20 ir 21 straipsniuose numatytas sankcijas.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0625 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) skolų išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla. 2. Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių mokesčiųmokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių atsakomybė
išieškojimo įmonių etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonei garbės teisme gali būti iškelta pažeidimo byla. 2. Ginčai dėl skolos ir (arba) su ja susijusių mokėtinų sumų, taip pat ginčai dėl reikalavimo teisės pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0626 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos
kodekso pažeidimaipažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos kodekso pažeidimų išankstinio nagrinėjimo tvarka 1.
Iniciatyvą skolų išieškojimo įmonei skolų išieškojimo įmonių garbės teisme iškelti drausmės bylą už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus, turi Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir priežiūros institucija. 12. Prieš kreipiantis į skolų išieškojimo įmonių garbės teismą dėl šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo, privaloma pateikti pretenziją skolų išieškojimo įmonei. Pareiškėjas turi teisę pretenziją skolų išieškojimo įmonei pateikti tiesiogiai arba per priežiūros instituciją. Priežiūros institucija, gavusi pareiškėjo pretenziją, ją persiunčia Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai, kuri pretenziją pateikia skolų išieškojimo įmonei. 23. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytoje pretenzijoje turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos galimo šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo faktinės aplinkybės ir pridedami jas patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 34. Skolų išieškojimo įmonė privalo priimti pretenziją, ją išnagrinėti ir ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos priimti sprendimą pašalinti pažeidimą arba atsisakyti tenkinti pretenziją. 45. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba ir pPriežiūros institucija savo iniciatyva arba pretenziją pateikusio ir su skolų išieškojimo įmonės sprendimu nesutinkančio suinteresuoto asmens prašymu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo skolų išieškojimo įmonės sprendimo priėmimo dienos, arba suėjus šio straipsnio 34 dalyje nustatytam terminui pateikti sprendimą, kreiptis į skolų išieškojimo įmonių garbės teismą ir siūlyti skolų išieškojimo įmonei iškelti bylą priimti sprendimą dėl ginčo.“ 22.
Seimo nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0628 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„a1. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas,
gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. b2. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir
(arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:
1) įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas;
2) asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla;
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu. c3. Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. d4.
Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie galimus pažeidimusnustatytus pažeidimų faktus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. e5. Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. f6. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei
dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.“ Nepritarti Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos institucijų ir siūloma išbraukti buvusį projekto 20 straipsnį. Pasiūlymas:
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0629 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Nuobaudos ir kiti skolų išieškojimo įmonių garbės
teismo ar priežiūros institucijos priimami sprendimai a1. Už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų:
1) skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai;
2) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) skirti baudą;
4) siūlyti priežiūros institucijai panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijąlicencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija. 5) netaikyti poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas. b2. Skiriant konkrečią nuobaudą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius metumetus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. c3. Priežiūros institucija ar skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, priėmęs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai.
Apie priimtą sprendimą pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei pranešama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. d4. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos. 5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta. 6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„209 straipsnis. Nuobaudos ir kiti skolų išieškojimo
įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos priimami sprendimai
kodekso pažeidimus skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija skolų išieškojimo įmonei gali skirti vieną iš šių nuobaudų:
1) skirti įspėjimą, kuris skelbiamas viešai;
2) įpareigoti asmenį, pažeidusį šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) skirti baudą;
4) siūlyti priežiūros institucijai panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą arba panaikinti skolų išieškojimo veiklos licencijos galiojimą, jei šią nuobaudą skiria priežiūros institucija. 2.
garbės teismas ar priežiūros institucija atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Įspėjimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei skolų išieškojimo įmonei per pastaruosius vienerius metus nebuvo skirta nuobauda už šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimus. 3. Priežiūros institucija ar skolų išieškojimo įmonių garbės teismas, priėmusięs sprendimą, privalo per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybai. Apie priimtą sprendimą pareiškėjui ir skolų išieškojimo įmonei, pranešdama raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 4. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis ir (ar) jeigu įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės gali būti neskiriamos. 5. Tuo atveju, jei nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip treji metai, yra laikoma, kad skolų išieškojimo įmonė yra nebausta. 6. Skolų išieškojimo įmonei už vieną pažeidimą gali būti skiriama tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar priežiūros institucija netaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių, kai nenustatomas pažeidimas.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama
skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė
atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka“. Pritarti
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. SkolųPareiškėjas ar skolų išieškojimo įmonė,
nesutinkanti su skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismo, Ppriežiūros institucijos sprendimo apskundimas
išieškojimo įmonė, nesutinkanti su skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimo vykdymą.“
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, 2019-06-0634 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-10-07 išvadoje ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-11-16 išvadoje išdėstytus argumentus ir siūlymus, siūloma atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti projektui Nr. XIIIP-1741(2), Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vyriausybės pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. BFK, 2020-06-2553 Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skolų išieškojimo įmonė privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sprendimų priėmimo dienos pranešti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdama šiame įstatyme nustatytą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, ar naujai skiriami arba planuojami rinkti vadovai ir (arba) kiti asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai paskirti arba išrinkti skolų išieškojimo įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas, o kiti asmenys – įsigyti skolų išieškojimo įmonės balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį tik po to, kai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybapriežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms arba įsigijimo sandoriui.“
S Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas:
skirsnius laikyti trečiuoju – šeštuoju skirsniais. 3. Buvusius projekto 18 – 34 straipsnius laikyti 10
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių veiklos principai
veikloje privalo vadovautis veiklos teisėtumo, veiklos etiškumo ir interesų pusiausvyros principais. 2.
draudžiama:
1) teikti skolininkams klaidinančią informaciją apie įsiskolinimą;
2) bendrauti su skolininkais taip, kad būtų įžeidžiamas jų orumas ir (arba) garbė;
3) be skolininko sutikimo skambinti jam nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val., taip pat valstybinių švenčių dienomis;. 4) atlikti kitus veiksmus, kurie yra nesuderinami su skolų išieškojimo įmonių profesinės veiklos etikos kodekso normomis. 3. Skolų išieškojimo įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, o taip pat skolų išieškojimo įmonių profesinės etikos kodeksu. Pritarti
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1220 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių pareigos
išieškojimo įmonės privalo:
1) laikytis šio įstatymo, profesinės veiklos ir etikos kodekso reikalavimų;
12) mokėti stojamąjį ir kasmetinį Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų nariopriežiūros institucijos nustatytus mokesčius;
23) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių išduodant skolų išieškojimo veiklos licenciją, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta;
34) kitas šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose numatytas pareigas.“
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1624 straipsnis. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ir Ppriežiūros institucijos teisė į informaciją 1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos ar priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai informaciją, taip pat ir konfidencialią, duomenis, dokumentus, jų kopijas, reikalingą jos funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti. 2. Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdyba, Ppriežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių ar užsienio valstybių kompetentingas institucijas, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros institucijas, už vartotojų teisių apsaugą atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius su prašymu pateikti informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti ir teisėms įgyvendinti.“
S Argumentai: Projekte atsisakius nuostatų dėl savivaldos, keistinas ir skirsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1927 straipsnis. Atsisakymas pradėti procedūrą
įmonei atsisakoma, jeigu: prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas priežiūros institucijos sprendimas. 1) prašyme nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo kompetencijai;
2) prašyme nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimas.“
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Išbraukti projekto 20 straipsnį:
„20 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo garbės teisme tvarka ir terminai
garbės teismas, gavęs Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybos arba priežiūros institucijos pareiškimą, sprendimu pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 2. Šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu dalyvauja:
1) įmonės, dėl kurios pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, atstovas;
2) asmuo, kurio prašymo pagrindu pradėta pažeidimo byla;
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys – skolų išieškojimo įmonių garbės teismo sprendimu. 3. Pradėjęs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, skolų išieškojimo įmonių garbės teismas raštu kreipiasi į įmonę, dėl kurios veiksmų ši procedūra pradėta, ir paprašo per nustatytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. 4. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki pažeidimų nagrinėjimo skolų išieškojimo įmonių garbės teisme dienos registruotu laišku pranešama apie galimus nustatytuss pažeidimų faktusus, šių pažeidimų nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus. 5. Kol skolų išieškojimo įmonių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, skolų išieškojimo įmonė gali vykdyti skolų išieškojimo veiklą. 6. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas galimus pažeidimus išnagrinėja ir poveikio priemones taiko ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. Poveikio priemonės negali būti taikomos praėjus daugiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo iškelti bylą priėmimo dienos. 7. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas privalo užtikrinti gautos konfidencialios informacijos apsaugą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims.“ 2.
laikyti 20 – 25 straipsniais. Pritarti
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos ir sugriežtinamos sankcijos už pažeidimus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2130 straipsnis. Baudos
teismas ar Ppriežiūros institucija turi teisę skolų išieškojimo įmonei skirti šias baudas:
1) už skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai įmonė buvo įspėta dėl šio reikalavimo nevykdymo – nuo 200 eurų iki 500 eurų;
2) už skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų, arba nuo 50 eurų iki
panaikinti veiklos licencijos galiojimą;
3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – nuo 200 eurų iki 500 eurų, arba panaikinti veiklos licencijos galiojimą. 2. Pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, tačiau ne mažiau kaip 5 000 eurų. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, garbės teismaspriežiūros institucija turi teisę skirti juridiniam asmeniui baudą nuo 3 000 eurų iki 7 000 eurų. 3. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda gali būti mažinama skiriant pusę šiame straipsnyje numatytos minimalios baudos.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, nutraukė pažeidimą, bendradarbiavo su skolų išieškojimo įmonių garbės teismupriežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (arba) pašalino padarytą žalą. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismas ar Ppriežiūros institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Baudos mažinimas privalo būti motyvuotas skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos nutarimu (sprendimu). 4. Skundą dėl skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatyta minimali bauda, arba nustatęs, kad pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę baudos neskirti. 5. Įmonei, kuri verčiasi skolų išieškojimo veikla neturėdama skolų išieškojimo veiklos licencijos, taikoma administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka.“
Argumentai: Siūloma išbraukti projekto 22 straipsnį (buvusį 31 straipsnį), nes nuostata dėl viešo skelbimo jau yra projekto 9 straipsnio 8 dalyje. Pasiūlymas:
1Išbraukti projekto 22 straipsnį:
„2231 straipsnis. Viešas skelbimas 1.
įmonių rūmai, skolų išieškojimo įmonių garbės teismui ar priežiūros institucijai konstatavus, kad skolų išieškojimo įmonė pažeidė šio įstatymo, profesinės veiklos ar etikos kodekso reikalavimus, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. 2. Jeigu per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skolų išieškojimo įmonė apskundžia sprendimą teismui, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmai apie šio įstatymo nuostatų pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui.“
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2232 straipsnis. Skolų išieškojimo įmonių garbės teismo, Ppriežiūros institucijos sprendimo vykdymas
garbės teismo ar Ppriežiūros institucijos sprendimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo, profesinės veiklos ir (arba) etikos kodekso reikalavimus pažeidusiai skolų išieškojimo įmonei jis buvo įteiktas. 2. Apskundus skolų išieškojimo įmonių garbės teismo ar priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“
Argumentai: Projekte atsisakoma nuostatų dėl savivaldos, Vyriausybei pavedama nustatyti skolų išieškojimo išlaidų atlyginimo dydžius ir nukeliama įstatymo įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2434 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
III skirsnio nuostatas ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.2021 m. sausio 1 d. 2.
2020 m. birželio gruodžio 310 d. priima sprendimus ir atlieka veiksmus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3. Šio įstatymo III skirsnio nuostatos ir šio straipsnio 2 dalis įsigalioja kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo. 43. Skolų išieškojimo įmonės, kurios šio įstatymo įsigaliojimo metu vykdo skolų išieškojimo veiklą, privalo per 3 (tris) mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai pateikti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją. 54. Skolų išieškojimo įmonės, Lietuvos kreditų valdymo įmonių rūmų valdybaipriežiūros institucijai pateikusios šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, turi teisę verstis skolų išieškojimo veikla šešis5 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
išlaidų atlyginimo dydžius.“
8Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –0, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Rinkevičius, M. Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3). Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. [2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [3] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. [4] Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teism o tvarka: užsienio valstybių patirtis. Lietuvos teisės institutas.
Lietuvos teisės institutas. 2017. [5] Pagal projekto 2 str. 3 d. „Skola