Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar
koncertinės įstaigos vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti būti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.“ 2.
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. To paties nacionalinio ar valstybinio
ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti būti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.“ 2.
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. To paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai, skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą, todėl teikiamais Įstatymų projektais siūloma nustatyti kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams, o nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros įstaigų vadovams – ir kadencijų ribojimą (ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės toje pačioje įstaigoje). Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Vis dar yra biudžetinių įstaigų (kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms.
Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kuomet institucijos tik „dėl akių“ skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkursuose. Įstatymų projektuose numatyta išimtis savivaldybių lygmens kultūros įstaigoms, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, Įstatymų projektų derinimo procese bei 2017 m. lapkričio
institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl trūkstamo aukštos kvalifikacijos srities specialistų skaičiaus regionuose. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus iš 24-ių priimtų savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų tik šeši (t.y. 25 proc.) turi aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą ir darbo kultūros įstaigose patirtį. Panašios tendencijos vyrauja daugelyje savivaldybių kultūros įstaigų, todėl egzistuoja pagrįstas poreikis šių įstaigų vadovams daryti išimtį ir netaikyti kadencijų skaičiaus ribojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nustato Vyriausybės įstaigų vadovų bei įstaigų prie ministerijos vadovų ketverių metų kadenciją, dabar galiojančiuose Profesionaliojo scenos meno įstatyme, Bibliotekų įstatyme, Muziejų įstatyme jau yra nustatyta penkerių metų trukmės įstaigos vadovo kadencija. Taip pat pažymėtina, kad muziejai, bibliotekos, kultūros centrai ir kitos panašios kultūros įstaigos nėra viešojo administravimo subjektai. Taigi siekiant išlaikyti sistemingą, nuoseklų ir depolitizuotą kultūros įstaigų vadovų darbo santykių reguliavimą, Įstatymų projektais siūloma numatyti ne ketverių, o penkerių metų trukmės kultūros įstaigų vadovų kadenciją. Kultūros įstaigos reprezentuoja šalį, jos kultūrą, formuoja valstybės reputaciją, todėl kultūros įstaigų veiklos specifika reikalauja jų vadovams taikyti aukščiausius reikalavimus vadovų reputacijai. Konstitucinis Teismas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pasisakydamas dėl valstybės pareigūnams keliamų reikalavimų (etinių, moralinių ir kt.), yra konstatavęs, kad valstybės pareigūno elgesys – tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi diskredituoti valstybės pareigūno vardo, valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto. Netoleruotina teisinė ir faktinė situacija, kai kultūros įstaigos vadovas, asmeninius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, diskreditavęs kultūros įstaigos autoritetą, nebūtų traukiamas teisinėn atsakomybėn, inter alia uždraudžiant eiti kultūros įstaigos vadovo pareigas.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams numatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnyje, tačiau kiti specialieji įstatymai nenumato jokių reputacijos reikalavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų vadovams. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. X-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-363 buvo įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą, tačiau Lietuvos radijo ir televizijos Tarybai (toliau – LRT Taryba) specialiuoju įstatymu nesuteikti įgaliojimai tvirtinti tokio pobūdžio dokumentą. LRT Tarybos 2010 m. kovo 30 d. protokolu Nr. PI-04 patvirtintas Tarybos nario elgesio kodeksas taikomas tik LRT Tarybos nariams ir visa apimtimi neįgyvendina minėtos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, taip pat nenumato jokių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų viešosios informacijos rengėjo (šiuo atveju LRT) vadovams. Siekiant nuoseklaus reguliavimo, tikslinga nustatyti LRT Tarybai papildomą funkciją tvirtinti LRT darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles, kurios būtų taikomos ir LRT generaliniam direktoriui.
Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodytą analogišką modelį dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo LRT generaliniam direktoriui, bibliotekų, muziejų bei kultūros centrų vadovams siūloma įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad kaip vienas iš sąlygų, kurią atitinkantis asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, Įstatymų projektuose nurodoma šiurkštus kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių ar LRT tarybos patvirtintų LRT darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių (toliau kartu
Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Tačiau dabar galiojantis reglamentavimas nenumato pareigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų vadovams prašyti tokių leidimų.
Tai suponuoja nevienodą kultūros įstaigų veiklos reguliavimą ir prieštarauja lygiateisiškumo principui, kai kultūros įstaigų vadovai, be atskiro prašymo ir leidimo galintys dirbti kitą darbą, atsiduria palankesnėje situacijoje, nei tie vadovai, kuriems leidimai dirbti kitą darbą suteikiami tik atlikus teisės aktuose nustatytas procedūras. Būtinumą sureguliuoti šiuos santykius sąlygojo ir pastaruoju metu vis dažniau pasitaikanti ydinga praktika, kuomet kultūros įstaigų vadovai, dirbdami kitą darbą, supainioja viešuosius ir privačius interesus (pvz. viešųjų pirkimų atveju), taip ne tik atsidurdami neteisėtoje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, bet ir diskredituodami įstaigos autoritetą, todėl siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti suderinimo kitam darbui mechanizmą (panašų reguliavimą jau numato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas ir kt.). Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugą, Įstatymų projektuose nustatomos pereinamosios nuostatos, įtvirtinant, kad maksimalus kadencijų skaičius pradedamas skaičiuoti tik po įstatymų įsigaliojimo 2018 m. liepos 1 dieną, kartu numatant, kad tie įstaigų vadovai, kurie į pareigas priimti tam tikram terminui, pareigas eina iki šio termino pabaigos. Įstaigų vadovams, kurie priimti į pareigas neterminuotai, nustatomas vienerių metų laikotarpis jų darbo santykiams tęstis. Vienerių metų terminas laikytinas pakankamu ir protingu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato trumpesnius įspėjimo terminus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo kaltės. Kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas.
Konstitucijos 42 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama. Šios Konstitucijos nuostatos suponuoja valstybės pareigą formuoti ir vykdyti kultūros politiką taip, kad ji atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius. Įstatymų projektų siūlymas nustatyti kadencijų terminus ir kadencijų skaičiaus ribojimą, įstaigų vadovų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus gauti leidimą dirbti kitą darbą nėra savitikslis dalykas ar kultūros sektoriaus atstovų interesų nepaisymas, galiojančių teisių ir interesų ar teisėtų lūkesčių pažeidimas. Viena vertus, pateikti siūlymai nustato aukštesnius reikalavimus kultūros srities įstaigų vadovams, kita vertus
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas), Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (toliau – Kultūros centų įstatymas), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo (toliau – Muziejų įstatymas), Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo (toliau – Bibliotekų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) pakeitimus. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bertauskaitė (tel. 8
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria LRT taryba, tačiau nėra numatomas kadencijų skaičiaus ribojimas, taip pat generaliniam direktoriui ar juo pretenduojančiam tapti asmeniui nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas bei sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Be to, nenustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas, nenustatyta leidimo dirbti kitą darbą suteikimo tvarka. 2. Šiuo metu galiojančiame Kultūros centrų įstatyme nėra nustatytos valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Kultūros centrų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatyti atvejai, kada valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams leidžiamą dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą. 3. Šiuo metu galiojančio Muziejų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija konkurso būdu skiria nacionalinio ir respublikinio muziejaus vadovą penkerių metų kadencijai, tačiau nėra ribojamas kadencijų skaičius.
Taip pat nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams ar šias pareigas pretenduojantiems eiti asmenims nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Muziejų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatyti atvejai, kada nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovui leidžiama dirbti kitą darbą. 4. Šiuo metu galiojančio Bibliotekų įstatymo 6¹straipsnis numato, kad Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu, tačiau nėra ribojamas kadencijų skaičius. Taip pat Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams ar šias pareigas pretenduojantiems eiti asmenims nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Bibliotekų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatytai atvejai, kada Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą. 5. Šiuo metu galiojančiame Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatytos nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų skaičiaus ribojimas, tačiau nėra nustatyta, kas laikoma šiurkščiu Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių pažeidimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo projektu įtvirtinamas maksimalus kadencijų skaičius LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti, t.y. ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas generalinio direktoriaus pareigas einančiam ar pretenduojančio eiti asmeniui, t.y. asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai; 3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 4) yra uždraustos organizacijos narys; 5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai; 6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai (toliau kartu – sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos). Įtvirtinamas reikalavimas gauti leidimą dirbti kitą darbą, nustatomos pareigybės, į kurias atrenkama konkurso tvarka. 2.
pakeitimo įstatymu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai konkurso būdu į pareigas skiriami penkeriems metams, o to paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo 9 straipsnio 4 dalyje nurodomi atvejai, kada valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. 3. Muziejų įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad to paties nacionalinio ir respublikinio muziejaus vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo Muziejų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodomi atvejai, kai respublikinio, nacionalinio ir savivaldybės muziejaus vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. Nustatoma, kad kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Taip pat nustatoma, kad specialiai muziejų darbuotojų grupei – muziejų direktorių pavaduotojams – vyriausiesiems fondų saugotojams kvalifikacinius reikalavimus nustato kultūros ministras.
Pažymėtina, kad šiai muziejų vadovų direktorių pavaduotojų grupei, t. y. darbuotojams, kurie atsakingi už muziejaus vertybių saugojimą, keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi nustatyti kultūros ministras. 4. Bibliotekų įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tos pačios nacionalinės, apskrities viešosios ir valstybinės reikšmės bibliotekos (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vilniaus universiteto bibliotekai taikoma išimtis, nes ji yra VšĮ Vilniaus universiteto struktūrinis padalinys, o ne atskiras juridinis asmuo. Ši išimtis sumažina prielaidą Kultūros ministerijai imtis tiesioginio universiteto vidaus reikalų tvarkymo, atsakomybę perkeliant pačiam universitetui ir taip užtikrinti Statutu nustatytą jo autonomiją. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo Bibliotekų įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalyje nurodomi atvejai, kai Lietuvos nacionalinės, apskrities, savivaldybės viešosios ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. 5. Profesionaliojo scenos meno įstatyme siūloma nurodyti, kas yra laikoma šiurkščiu Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių pažeidimu.
Taip pat, atsižvelgiant į profesionalių kultūros įstaigų darbuotojų stygių regionuose, numatoma netaikyti kadencijų skaičiaus ribojimo savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms kuomet institucijos tik „dėl akių“ skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkursuose. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų ir teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Kultūros ministras ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba iki įstatymų įsigaliojimo turės parengti leidimų kultūros įstaigų vadovams dirbti kitą darbą sprendimų priėmimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Kadencijos“, „nepriekaištinga reputacija“ „leidimas dirbti kitą darbą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį
„apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas
kaltu“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita.
Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria profesionaliojo scenos meno įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto lyginamajame variante siūlytina išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme profesionaliojo scenos meno įstaiga nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita.
Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria profesionaliojo scenos meno įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu (teisė užimti tam tikras pareigas), bei į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo, manome, kad sąvokos „kultūros įstaiga“ turinys turėtų būti apibrėžtas įstatyme, o ne kultūros ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-05-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamame Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau
1
keičiamame įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai.
Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria profesionaliojo scenos meno įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr.
XIIIP-1737 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo siūloma aiškiau detalizuoti, kad savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo kadencijų skaičius neribojamas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. To paties nacionalinio ar valstybinio
teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo kadencijų skaičius neribojamas.“
1, „susilaikė“ – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-02
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: G. Andrulionis – kultūros viceministras, R. E. Miliutienė – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)1
Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)1
dalimi keičiamame įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.
Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria profesionaliojo scenos meno įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Kultūros komitetas
SCENOS MENO ĮSTATYMO NR. IX-2257 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIIP-1737) 2018-05-23
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliutienė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamame Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria profesionaliojo scenos meno įstaigas kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Iš dalies pritarti Siūlyti Kultūros ministerijai sąvokos „Kultūros įstaiga“ turinį apibrėžti Kultūros ministro patvirtintose Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėse. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija
„Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos muziejų asociacija, Savivaldybių
muziejų bendrija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių bibliotekų asociacija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-05-14 Lietuvos kultūros lauko asociacijos ir skėtinės organizacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, išanalizavę Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir įvertinę itin aštrėjančias kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų konkursų problemas bei akcentuodami kultūros srities specialistų, ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamiems reikalavimams, trūkumu, siūlo papildyti įstatymų projektus straipsniu
„Kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų rezervas“:
rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas Kultūros ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka Kultūros ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 4.
kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo vietą ir kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti. 5. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus bei nebeatitinka kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamų reikalavimų. 6. Jeigu kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, jam sutikus, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.“ Atsižvelgti Pasiūlyti Kultūros ministerijai įvertinti ir apsvarstyti pasiūlymą dėl Kultūros įstaigų vadovų rezervo įkūrimo. Siūlomas reglamentavimas reikalauja nuodugnaus aptarimo ir, greičiausiai, papildomų lėšų, kurios šiam momentui nėra numatytos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Ramūnas
Atsižvelgiant į Kultūros komiteto 2018 m. gegužės 16 d. posėdyje priimtą sprendimą užtikrinti platesnį kultūros įstaigų, kurių vadovams nebūtų ribojimas kadencijų skaičius, ratą, siūlome pakeisti įstatymo projektą.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. To paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-05-02 Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
ir savivaldybių komitetas 2018-05-16 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1737 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo siūloma aiškiau detalizuoti, kad savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo kadencijų skaičius neribojamas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. To paties nacionalinio ar valstybinio teatro ar tos pačios
koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo kadencijų skaičius neribojamas.“ Nepritarti
1) Papildomai prirašyti siūlomas sakinys vertintinas kaip perteklinis;
2) Komiteto siūloma Projekto Nr.
XIIIP-1737 1 straipsnio 2 formuluotė aiškiai nurodo, kad kadencijų ribojimas nustatomas tik to paties nacionalinio teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovo pareigomis eiti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257
išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2018-05-231
Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„5. To paties nacionalinio, valstybinio ar
savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šarknickas, R. Popovienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė