Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Kultūros centrų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
„1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami penkeriems
metams konkurso būdu teisės aktų nustatyta tvarka. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija kultūros ministras. 2. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas. 3. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. 4. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 5.
leidimo valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą priima šios įstaigos vadovą į pareigas skiriančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu minėtoje straipsnio dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1735(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Kultūros centrų vadovų darbo santykių reglamentavimo
ypatumai „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami 5 metams konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija kultūros ministras. 2. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų, į kurias priimama konkurso būdu, sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas. 3. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas Taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. 4. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 5.
leidimo valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą priima šios įstaigos vadovą į pareigas skiriančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
Projekto Nr. XIIIP-1735(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Kultūros centrų vadovų darbo santykių reglamentavimo
ypatumai
kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami 5 metams konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija kultūros ministras. 2. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų, į kurias priimama konkurso būdu, sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas. 3. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo drausmės pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas Taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. 4. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 5.
leidimo valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti atlyginimą priima šios įstaigos vadovą į pareigas skiriančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Šių asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai, skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą, todėl teikiamais Įstatymų projektais siūloma nustatyti kadencijas visiems kultūros įstaigų vadovams, o nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros įstaigų vadovams – ir kadencijų ribojimą (ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės toje pačioje įstaigoje). Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Vis dar yra biudžetinių įstaigų (kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Be to, įstaigai ilgą laiką vadovaujantiems vadovams ima trūkti motyvacijos dirbti efektyviai, linkstama vengti naujovių ir atvirumo permainoms.
Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, teismai, prokuratūros ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms, kuomet institucijos tik „dėl akių“ skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkursuose. Įstatymų projektuose numatyta išimtis savivaldybių lygmens kultūros įstaigoms, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant jų ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą sąlygojo Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, Įstatymų projektų derinimo procese bei 2017 m. lapkričio
institucijų išreikšti pagrįsti nuogąstavimai dėl trūkstamo aukštos kvalifikacijos srities specialistų skaičiaus regionuose. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus iš 24-ių priimtų savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų tik šeši (t.y. 25 proc.) turi aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą ir darbo kultūros įstaigose patirtį. Panašios tendencijos vyrauja daugelyje savivaldybių kultūros įstaigų, todėl egzistuoja pagrįstas poreikis šių įstaigų vadovams daryti išimtį ir netaikyti kadencijų skaičiaus ribojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nustato Vyriausybės įstaigų vadovų bei įstaigų prie ministerijos vadovų ketverių metų kadenciją, dabar galiojančiuose Profesionaliojo scenos meno įstatyme, Bibliotekų įstatyme, Muziejų įstatyme jau yra nustatyta penkerių metų trukmės įstaigos vadovo kadencija. Taip pat pažymėtina, kad muziejai, bibliotekos, kultūros centrai ir kitos panašios kultūros įstaigos nėra viešojo administravimo subjektai. Taigi siekiant išlaikyti sistemingą, nuoseklų ir depolitizuotą kultūros įstaigų vadovų darbo santykių reguliavimą, Įstatymų projektais siūloma numatyti ne ketverių, o penkerių metų trukmės kultūros įstaigų vadovų kadenciją. Kultūros įstaigos reprezentuoja šalį, jos kultūrą, formuoja valstybės reputaciją, todėl kultūros įstaigų veiklos specifika reikalauja jų vadovams taikyti aukščiausius reikalavimus vadovų reputacijai. Konstitucinis Teismas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pasisakydamas dėl valstybės pareigūnams keliamų reikalavimų (etinių, moralinių ir kt.), yra konstatavęs, kad valstybės pareigūno elgesys – tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi diskredituoti valstybės pareigūno vardo, valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto. Netoleruotina teisinė ir faktinė situacija, kai kultūros įstaigos vadovas, asmeninius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, diskreditavęs kultūros įstaigos autoritetą, nebūtų traukiamas teisinėn atsakomybėn, inter alia uždraudžiant eiti kultūros įstaigos vadovo pareigas.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams numatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnyje, tačiau kiti specialieji įstatymai nenumato jokių reputacijos reikalavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų vadovams. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. X-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-363 buvo įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą, tačiau Lietuvos radijo ir televizijos Tarybai (toliau – LRT Taryba) specialiuoju įstatymu nesuteikti įgaliojimai tvirtinti tokio pobūdžio dokumentą. LRT Tarybos 2010 m. kovo 30 d. protokolu Nr. PI-04 patvirtintas Tarybos nario elgesio kodeksas taikomas tik LRT Tarybos nariams ir visa apimtimi neįgyvendina minėtos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, taip pat nenumato jokių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų viešosios informacijos rengėjo (šiuo atveju LRT) vadovams. Siekiant nuoseklaus reguliavimo, tikslinga nustatyti LRT Tarybai papildomą funkciją tvirtinti LRT darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles, kurios būtų taikomos ir LRT generaliniam direktoriui.
Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodytą analogišką modelį dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo LRT generaliniam direktoriui, bibliotekų, muziejų bei kultūros centrų vadovams siūloma įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad kaip vienas iš sąlygų, kurią atitinkantis asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, Įstatymų projektuose nurodoma šiurkštus kultūros ministro patvirtintų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių ar LRT tarybos patvirtintų LRT darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių (toliau kartu
Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Tačiau dabar galiojantis reglamentavimas nenumato pareigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų vadovams prašyti tokių leidimų.
Tai suponuoja nevienodą kultūros įstaigų veiklos reguliavimą ir prieštarauja lygiateisiškumo principui, kai kultūros įstaigų vadovai, be atskiro prašymo ir leidimo galintys dirbti kitą darbą, atsiduria palankesnėje situacijoje, nei tie vadovai, kuriems leidimai dirbti kitą darbą suteikiami tik atlikus teisės aktuose nustatytas procedūras. Būtinumą sureguliuoti šiuos santykius sąlygojo ir pastaruoju metu vis dažniau pasitaikanti ydinga praktika, kuomet kultūros įstaigų vadovai, dirbdami kitą darbą, supainioja viešuosius ir privačius interesus (pvz. viešųjų pirkimų atveju), taip ne tik atsidurdami neteisėtoje viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, bet ir diskredituodami įstaigos autoritetą, todėl siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti suderinimo kitam darbui mechanizmą (panašų reguliavimą jau numato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas ir kt.). Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų teisėtų lūkesčių apsaugą, Įstatymų projektuose nustatomos pereinamosios nuostatos, įtvirtinant, kad maksimalus kadencijų skaičius pradedamas skaičiuoti tik po įstatymų įsigaliojimo 2018 m. liepos 1 dieną, kartu numatant, kad tie įstaigų vadovai, kurie į pareigas priimti tam tikram terminui, pareigas eina iki šio termino pabaigos. Įstaigų vadovams, kurie priimti į pareigas neterminuotai, nustatomas vienerių metų laikotarpis jų darbo santykiams tęstis. Vienerių metų terminas laikytinas pakankamu ir protingu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato trumpesnius įspėjimo terminus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo kaltės. Kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas.
Konstitucijos 42 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama. Šios Konstitucijos nuostatos suponuoja valstybės pareigą formuoti ir vykdyti kultūros politiką taip, kad ji atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius. Įstatymų projektų siūlymas nustatyti kadencijų terminus ir kadencijų skaičiaus ribojimą, įstaigų vadovų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus gauti leidimą dirbti kitą darbą nėra savitikslis dalykas ar kultūros sektoriaus atstovų interesų nepaisymas, galiojančių teisių ir interesų ar teisėtų lūkesčių pažeidimas. Viena vertus, pateikti siūlymai nustato aukštesnius reikalavimus kultūros srities įstaigų vadovams, kita vertus
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas), Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (toliau – Kultūros centų įstatymas), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo (toliau – Muziejų įstatymas), Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo (toliau – Bibliotekų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – Profesionaliojo scenos meno įstatymas) pakeitimus. 2.
atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bertauskaitė (tel. 8
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria LRT taryba, tačiau nėra numatomas kadencijų skaičiaus ribojimas, taip pat generaliniam direktoriui ar juo pretenduojančiam tapti asmeniui nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas bei sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Be to, nenustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas, nenustatyta leidimo dirbti kitą darbą suteikimo tvarka. 2. Šiuo metu galiojančiame Kultūros centrų įstatyme nėra nustatytos valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, taip pat vadovams ar asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas, nenustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Kultūros centrų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatyti atvejai, kada valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams leidžiamą dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą. 3. Šiuo metu galiojančio Muziejų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija konkurso būdu skiria nacionalinio ir respublikinio muziejaus vadovą penkerių metų kadencijai, tačiau nėra ribojamas kadencijų skaičius.
Taip pat nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams ar šias pareigas pretenduojantiems eiti asmenims nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Muziejų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatyti atvejai, kada nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovui leidžiama dirbti kitą darbą. 4. Šiuo metu galiojančio Bibliotekų įstatymo 6¹straipsnis numato, kad Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu, tačiau nėra ribojamas kadencijų skaičius. Taip pat Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams ar šias pareigas pretenduojantiems eiti asmenims nenumatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Dabartinėje Bibliotekų įstatymo redakcijoje taip pat nenustatytai atvejai, kada Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą. 5. Šiuo metu galiojančiame Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatytos nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijos ir jų skaičiaus ribojimas, tačiau nėra nustatyta, kas laikoma šiurkščiu Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių pažeidimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo projektu įtvirtinamas maksimalus kadencijų skaičius LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti, t.y. ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas generalinio direktoriaus pareigas einančiam ar pretenduojančio eiti asmeniui, t.y. asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai; 3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 4) yra uždraustos organizacijos narys; 5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai; 6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai (toliau kartu – sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos). Įtvirtinamas reikalavimas gauti leidimą dirbti kitą darbą, nustatomos pareigybės, į kurias atrenkama konkurso tvarka. 2.
pakeitimo įstatymu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai konkurso būdu į pareigas skiriami penkeriems metams, o to paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo 9 straipsnio 4 dalyje nurodomi atvejai, kada valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. 3. Muziejų įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad to paties nacionalinio ir respublikinio muziejaus vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo Muziejų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodomi atvejai, kai respublikinio, nacionalinio ir savivaldybės muziejaus vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. Nustatoma, kad kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Taip pat nustatoma, kad specialiai muziejų darbuotojų grupei – muziejų direktorių pavaduotojams – vyriausiesiems fondų saugotojams kvalifikacinius reikalavimus nustato kultūros ministras.
Pažymėtina, kad šiai muziejų vadovų direktorių pavaduotojų grupei, t. y. darbuotojams, kurie atsakingi už muziejaus vertybių saugojimą, keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi nustatyti kultūros ministras. 4. Bibliotekų įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tos pačios nacionalinės, apskrities viešosios ir valstybinės reikšmės bibliotekos (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vilniaus universiteto bibliotekai taikoma išimtis, nes ji yra VšĮ Vilniaus universiteto struktūrinis padalinys, o ne atskiras juridinis asmuo. Ši išimtis sumažina prielaidą Kultūros ministerijai imtis tiesioginio universiteto vidaus reikalų tvarkymo, atsakomybę perkeliant pačiam universitetui ir taip užtikrinti Statutu nustatytą jo autonomiją. Projektu taip pat nustatomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovų pareigas einantiems ar pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims bei sąlygos, kurioms esant, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Projektu keičiamo Bibliotekų įstatymo 6¹ straipsnio 5 dalyje nurodomi atvejai, kai Lietuvos nacionalinės, apskrities, savivaldybės viešosios ir valstybinės reikšmės, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiųjų bibliotekų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą: tai turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoti įstaigos autoriteto. 5. Profesionaliojo scenos meno įstatyme siūloma nurodyti, kas yra laikoma šiurkščiu Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių pažeidimu.
Taip pat, atsižvelgiant į profesionalių kultūros įstaigų darbuotojų stygių regionuose, numatoma netaikyti kadencijų skaičiaus ribojimo savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, neleidžiantis susiklostyti situacijoms kuomet institucijos tik „dėl akių“ skelbia konkursus įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribodamos galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkursuose. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų ir teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Kultūros ministras ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba iki įstatymų įsigaliojimo turės parengti leidimų kultūros įstaigų vadovams dirbti kitą darbą sprendimų priėmimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Kadencijos“, „nepriekaištinga reputacija“ „leidimas dirbti kitą darbą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje, derinant ją su projekto 2 straipsnio 5 dalimi, po žodžių „konkurso būdu“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį
„apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas
kaltu“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą.
Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. 4. Svarstytina, kodėl projekto 2 straipsnio
įgyvendinamuosius teisės aktus , nes šio straipsnio 5 dalis suponuoja, kad Vyriausybė turės patvirtinti valstybės ar savivaldybės kultūros centrų vadovų konkursų vykdymo tvarką. 5. Vadovaujantis teisės akto aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius „iki 2019
m. birželio 30 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme kultūros centras nėra laikomas kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu (teisė užimti tam tikras pareigas), bei į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo, manome, kad sąvokos „kultūros įstaiga“ turinys turėtų būti apibrėžtas įstatyme, o ne kultūros ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. 2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„penkerių metų“ įrašytini žodžiai „nuo šio įstatymo įsigaliojimo“. 3. Projekto
pirmąja valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija būtų laikomas laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., o 5 dalyje nustatyta, kad pirma kadencija būtų pradedama skaičiuoti tik laimėjus konkursą po šio įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – Projekto
asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme kultūros centras nėra laikomas kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu (teisė užimti tam tikras pareigas), bei į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo, laikomės savo nuomonės, išreikštos Teisės departamento išvadose įstatymo projektams Nr. XIIIP-1735 ir XIIIP-1735(2), kad sąvokos „kultūros įstaiga“ turinys turėtų būti apibrėžtas įstatyme, o ne kultūros ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-121 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje, derinant ją su projekto 2 straipsnio 5 dalimi, po žodžių „konkurso būdu“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pritarti
„apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas
kaltu“. Pritarti
2018-03-121 3.
Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo
nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta pareiga ir Vyriausybei parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes šio straipsnio 5 dalis suponuoja, kad Vyriausybė turės patvirtinti valstybės ar savivaldybės kultūros centrų vadovų konkursų vykdymo tvarką. Pritarti
4 5.
Vadovaujantis teisės akto aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius „iki 2019 m. birželio 30 d.“. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo diferencijuoti terminus (žr. komiteto pasiūlymus)
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
4 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP -1735 projektu, pritaria valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų penkerių metų kadencijų įvedimui ir ypač tam, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičiaus neribojamas, nes Lietuvos regionai jau ir dabar susiduria su kultūros srities specialistų ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus trūkumu. Tuo pačiu teikiame šiuos siūlymus:
dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio
įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo mažiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Šis pakeitimas užtikrintų neseniai priimtų įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius ir būtų socialiai teisingas. Pritarti
pasiūlymą Nr. 1
nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dvidešimt iki trisdešimt metų;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dešimt iki dvidešimt metų;
4) iki
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo penkių iki dešimt metų.“ Šie pakeitimai sumažintų socialinę įtampą ir padėtų nuosekliau įgyvendinti įstatymų nuostatas. Pritarti
pasiūlymą Nr. 1
5
3Papildyti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti terminai, valstybės
ar savivaldybių kultūros centro vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
pagrindiniame komitete
4Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8.
Šio įstatymo 2 straipsnio 3,4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis.“ Šis pakeitimas suteiktų socialines garantijas kultūros centrų vadovams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penki metai, nes tokio amžiaus asmenims būtų sunku įsidarbinti. Pritarti
pasiūlymą Nr. 2
kultūros įstaigų vadovų rezervą. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma 2018-03-291 Argumentai. Prieš metus Seimas jau išreiškė savo poziciją dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų įvedimo ir ribojimo. Stebėtina, kad Kultūros ministrė, viešai nevengdama kalbėti apie regionų kultūros rėmimo svarbą, vėl teikia projektą, įvedantį savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijas ir jų ribojimą. Pasiūlymas: Siūlau išbraukti kadencijų įvedimą bei jų ribojimą ir siūlau 1 straipsniu keičiamą 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami penkeriems metams konkurso būdu. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras.“
J.
Seimo narys J. Razma 2018-03-292 3, 4, 5 Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3,4 ir 5 dalis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: „2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu minėtoje straipsnio dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nepritarti Įstatymo įgyvendinamosios nuostatos yra reikalingos. 3. Seimo nariai R. Karbauskis R.
Karbauskis
4 Argumentai Įvertinus Lietuvos kultūros asociacijos pastabas, jog šiuo metu kultūros centrų sistema regionuose išgyvena didelį profesionalių vadovų, o ypač vadovų – kūrėjų, trūkumą bei stebimą tendenciją, jog šis trūkumas metai iš metų auga, būtų tikslinga patikslinti pagal neterminuotas sutartis į pareigas priimtų vadovų kadencijų skaičiavimą, užtikrinant, kad nuo įstatymo įsigaliojimo datos jie galėtų dirbti dar vieną kadenciją (t. y. penkerius metus) neskelbiant konkurso. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų
vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus penkis metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis laikomas pirmąja vadovo kadencija.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-1735 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų priimtos projekto iniciatorių nuostatos, įsigaliojus įstatymui per metus laiko turėtų būti suorganizuoti konkursai į visų kultūros įstaigų vadovų pareigas, o tai būtų didelė administracinė našta, siūloma konkursus organizuoti laipsniškai, pirmiausiai pradedant nuo tų įstaigų, kurių vadovai nesikeitė 30 metų ir daugiau, taip per 5 metus įvyktų konkursai į visas kultūros įstaigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos., o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus;
5) iki 2023 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo iki penkerių metų.“
7 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstaigų vadovams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, būtų sudėtinga įsidarbinti, ir siekiant socialinio teisingumo, siūloma tokiems asmenims leisti dirbti iki pensijos. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis.“
1, „susilaikė“ – 1. 8.
Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-02
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: G. Andrulionis – kultūros viceministras, R. E. Miliutienė – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)1
kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio
„konkurso būdu“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)1
keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)1
keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai.
Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)22
straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta pareiga ir Vyriausybei parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , nes šio straipsnio 5 dalis suponuoja, kad Vyriausybė turės patvirtinti valstybės ar savivaldybės kultūros centrų vadovų konkursų vykdymo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-06)34 5.
Vadovaujantis teisės akto aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius „iki 2019 m. birželio 30 d.“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-04-0424 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP -1735 projektu, pritaria valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų penkerių metų kadencijų įvedimui ir ypač tam, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičiaus neribojamas, nes Lietuvos regionai jau ir dabar susiduria su kultūros srities specialistų ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus trūkumu. Tuo pačiu teikiame šiuos siūlymus:
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo
įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo mažiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Šis pakeitimas užtikrintų neseniai priimtų įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius ir būtų socialiai teisingas. Iš dalies pritarti Komitetas pritarė R. Karbauskio ir R. Šarknicko pasiūlytai 2 str. 4 d. redakcijai. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-04-042
2Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dvidešimt iki trisdešimt metų;
3) iki 2021 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dešimt iki dvidešimt metų;
4) iki 2022 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo penkių iki dešimt metų.“ Šie pakeitimai sumažintų socialinę įtampą ir padėtų nuosekliau įgyvendinti įstatymų nuostatas. Nepritarti Komitetas pritarė
savivaldybių asociacija 2018-04-0425
3Papildyti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti terminai, valstybės ar savivaldybių kultūros centro vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Nepritarti Susijęs su 2 pasiūlymu. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-04-042
nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio įstatymo
vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis. Šis pakeitimas suteiktų socialines garantijas kultūros centrų vadovams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penki metai, nes tokio amžiaus asmenims būtų sunku įsidarbinti.“
savivaldybių asociacija 2018-04-04
atkreipiame dėmesį, jog būtų tikslinga šalyje pradėti rengti kultūros įstaigų vadovų rezervą. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma (2018-03-29)11 Argumentai. Prieš metus Seimas jau išreiškė savo poziciją dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų įvedimo ir ribojimo. . Stebėtina, kad Kultūros ministrė, viešai nevengdama kalbėti apie regionų kultūros rėmimo svarbą, vėl teikia projektą, įvedantį savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijas ir jų ribojimą. Pasiūlymas: Siūlau išbraukti kadencijų įvedimą bei jų ribojimą ir siūlau 1 straipsniu keičiamą 9 straipsnio 1dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų
vadovai į pareigas skiriami penkeriems metams konkurso būdu. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras.“ Nepritarti Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų.
Vis dar yra įstaigų (kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia situacija gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. 2. Seimo nariai R. Karbauskis, R. Šarknickas (2018-03-29)2 Argumentai:
Įvertinus Lietuvos kultūros asociacijos pastabas, jog šiuo metu kultūros centrų sistema regionuose išgyvena didelį profesionalių vadovų, o ypač vadovų – kūrėjų, trūkumą bei stebimą tendenciją, jog šis trūkumas metai iš metų auga, būtų tikslinga patikslinti pagal neterminuotas sutartis į pareigas priimtų vadovų kadencijų skaičiavimą, užtikrinant, kad nuo įstatymo įsigaliojimo datos jie galėtų dirbti dar vieną kadenciją (t. y. penkerius metus) neskelbiant konkurso. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienuspenkis metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis laikomas pirmąja vadovo kadencija.“
(2018-03-29)2 Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3,4 ir 5 dalis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:
„2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir
centrų vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3.
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu minėtoje straipsnio dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nepritarti Susijęs su 1 pasiūlymu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Kultūros komitetas
2018-05-23
dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliutienė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
keičiamoje Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje, derinant ją su projekto 2 straipsnio 5 dalimi, po žodžių „konkurso būdu“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį
„apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas
kaltu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Iš dalies pritarti Siūlyti Kultūros ministerijai sąvokos „Kultūros įstaiga“ turinį apibrėžti Kultūros ministro patvirtintose Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklėse. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0622 4.
Svarstytina, kodėl projekto 2 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta pareiga ir Vyriausybei parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes šio straipsnio 5 dalis suponuoja, kad Vyriausybė turės patvirtinti valstybės ar savivaldybės kultūros centrų vadovų konkursų vykdymo tvarką. Nepritarti Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis 2017 m. birželio 21 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)“. Šiuo pagrindu naujos tvarkos įtvirtinimas projekto 3 str. 2 d. nenumatytas. Pažymėtina, kad jokių specialių taisyklių, kurios galėtų skirtis nuo Apraše įtvirtinto reguliavimo, projektas nenumato
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0624
ir sistemiškumo principais, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius
„iki 2019 m. birželio 30 d.“. Iš dalies pritarti
Projektas patobulintas nustatant „iki 2023 m. birželio 30 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-04-041
Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XIIIP-1735 projektu, pritaria valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų penkerių metų kadencijų įvedimui ir ypač tam, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičiaus neribojamas, nes Lietuvos regionai jau ir dabar susiduria su kultūros srities specialistų ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus trūkumu. Pritarti
savivaldybių asociacija
4 Tuo pačiu teikiame šiuos siūlymus:
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo mažiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Šis pakeitimas užtikrintų neseniai priimtų įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius ir būtų socialiai teisingas.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė apima šio pasiūlymo subjektus. Komiteto siūloma formuluotė:
Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio
įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
savivaldybių asociacija
taip: „5.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dvidešimt iki trisdešimt metų;
3) iki 2021 m. liepos 1 d.
4) iki 2022 m. liepos 1 d.
Šie pakeitimai sumažintų socialinę įtampą ir padėtų nuosekliau įgyvendinti įstatymų nuostatas. Iš dalies pritarti Komiteto siūloma formuluotė Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 daliai iš dalies apima šio siūlymo subjektus. Komiteto siūloma formuluotė: Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų
vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio
atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
savivaldybių asociacija
5
Susiję su „2“ pasiūlymu. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija
5 4.
Papildyti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti terminai,
valstybės ar savivaldybių kultūros centro vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nepritarti Susiję su „2“ pasiūlymu. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija
taip: „8. Šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis. Šis pakeitimas suteiktų socialines garantijas kultūros centrų vadovams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penki metai, nes tokio amžiaus asmenims būtų sunku įsidarbinti. Nepritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė apima šio siūlymo subjektus (žr. Komiteto siūlymą Nr. 1). 7. Lietuvos savivaldybių asociacija
pradėti rengti kultūros įstaigų vadovų rezervą. Atsižvelgti
„Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos muziejų asociacija, Savivaldybių
muziejų bendrija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių bibliotekų asociacija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-05-14 Lietuvos kultūros lauko asociacijos ir skėtinės organizacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, išanalizavę Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Bibliotekų įstatymo Nr.
I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir įvertinę itin aštrėjančias kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų konkursų problemas bei akcentuodami kultūros srities specialistų, ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamiems reikalavimams, trūkumu, siūlo papildyti įstatymų projektus straipsniu
„Kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų rezervas“:
rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas Kultūros ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka Kultūros ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo vietą ir kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti. 5. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus bei nebeatitinka kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamų reikalavimų. 6.
6Jeigu kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos,
kultūros centro) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, jam sutikus, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.“ Atsižvelgti Pasiūlyti Kultūros ministerijai įvertinti ir apsvarstyti pasiūlymą dėl Kultūros įstaigų vadovų rezervo įkūrimo. Siūlomas reglamentavimas reikalauja nuodugnaus aptarimo ir, greičiausiai, papildomų lėšų, kurios šiam momentui nėra numatytos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Argumentai. Prieš metus Seimas jau išreiškė savo poziciją dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų įvedimo ir ribojimo. Stebėtina, kad Kultūros ministrė, viešai nevengdama kalbėti apie regionų kultūros rėmimo svarbą, vėl teikia projektą, įvedantį savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijas ir jų ribojimą. Pasiūlymas: Siūlau išbraukti kadencijų įvedimą bei jų ribojimą ir siūlau 1 straipsniu keičiamą 9 straipsnio 1dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami penkeriems metams konkurso būdu. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras.“ Nepritarti Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų.
Situacija, kuomet kultūros įstaigų vadovams nėra numatytos kadencijos, gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2018-03-292 3,4,5 Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3,4 ir 5 dalis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:
„2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos
Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai atleidžiami iš darbo.
Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu minėtoje straipsnio dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
Ramūnas Karbauskis, Robertas
4 Argumentai Įvertinus Lietuvos kultūros asociacijos pastabas, jog šiuo metu kultūros centrų sistema regionuose išgyvena didelį profesionalių vadovų, o ypač vadovų – kūrėjų, trūkumą bei stebimą tendenciją, jog šis trūkumas metai iš metų auga, būtų tikslinga patikslinti pagal neterminuotas sutartis į pareigas priimtų vadovų kadencijų skaičiavimą, užtikrinant, kad nuo įstatymo įsigaliojimo datos jie galėtų dirbti dar vieną kadenciją (t. y. penkerius metus) neskelbiant konkurso. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus penkis metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis laikomas pirmąja vadovo kadencija.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė iš esmės atitinka šio pasiūlymo esmę. Komiteto siūloma formuluotė:
Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-05-02 Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
ir savivaldybių komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų priimtos projekto iniciatorių nuostatos, įsigaliojus įstatymui per metus laiko turėtų būti suorganizuoti konkursai į visų kultūros įstaigų vadovų pareigas, o tai būtų didelė administracinė našta, siūloma konkursus organizuoti laipsniškai, pirmiausiai pradedant nuo tų įstaigų, kurių vadovai nesikeitė 30 metų ir daugiau, taip per 5 metus įvyktų konkursai į visas kultūros įstaigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos., o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus;
5) iki 2023 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo iki penkerių metų.“ Nepritarti Siekiant užtikrinti įstatymo visuotinį ir vieningą taikymą, konkursų organizavimą sieti su vadovavimo kultūros įstaigai trukme būtų netikslinga. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
7 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstaigų vadovams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, būtų sudėtinga įsidarbinti, ir siekiant socialinio teisingumo, siūloma tokiems asmenims leisti dirbti iki pensijos. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis.“ Nepritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(2)
siūlymą Nr. 1). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1735(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas
4 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šarknickas, R. Popovienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
Kultūros komitetas
2018-06-28
dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
keičiamoje Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje, derinant ją su projekto 2 straipsnio 5 dalimi, po žodžių „konkurso būdu“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina išbraukti perteklinį žodį
„apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas
kaltu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-061
straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai.
Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme biblioteka nėra laikoma kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo
tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai. Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio
darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Nepritarti Nepritarti, nes:
1) Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte jau dabar yra įtvirtintas teisinis pagrindas kultūros ministrui patvirtinti Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles.
Siekiant nuoseklaus ir universalaus savo prigimtimi panašių įstatymų (Bibliotekų įstatymo, Muziejų įstatymo, Kultūros centrų įstatymo) taikymo, tikslinga įstatymuose vartoti visiems įstatymams bendrą nuostatą;
2) Konkrečias įstaigų grupes, kurioms Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklės taikomos, įvardija kultūros ministro įsakymu patvirtintos taisyklės;
3) Siekiant užtikrinti galiojančio reguliavimo stabilumą ir išvengti visų institucijų vardijimo įstatyme tikslinga vartoti kultūros įstaigų sąvoką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji bus apibrėžta šiuo metu rengiamame Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0622
dalyje nėra nustatyta pareiga ir Vyriausybei parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes šio straipsnio 5 dalis suponuoja, kad Vyriausybė turės patvirtinti valstybės ar savivaldybės kultūros centrų vadovų konkursų vykdymo tvarką. Nepritarti Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis 2017 m. birželio 21 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)“. Šiuo pagrindu naujos tvarkos įtvirtinimas projekto 3 str. 2 d. nenumatytas. Pažymėtina, kad jokių specialių taisyklių, kurios galėtų skirtis nuo Apraše įtvirtinto reguliavimo, projektas nenumato 5.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0624
ir sistemiškumo principais, siūlytina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašyti žodžius
„iki 2019 m. birželio 30 d.“. Iš dalies pritarti
Projektas patobulintas nustatant „iki 2023 m. birželio 30 d.“
Teisės departamentas 2018-06-201
Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo treji metai. Šiurkščiu taisyklių pažeidimu laikomas du ir daugiau kartų per vienus metus kultūros įstaigos darbuotojo padarytas taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad formaliąja prasme kultūros centras nėra laikomas kultūros įstaiga. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. Taigi, nei keičiamas įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nei apibrėžia pačios sąvokos „kultūros įstaiga“ turinį, nei kitaip priskiria kultūros centrus kultūros įstaigos statusą turinčių įstaigų kategorijai.
Todėl manytina, kad aptariamame keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte turi būti aiškiai nurodyta, kokių įstaigų darbuotojams, pažeidusiems minėtas etikos taisykles, bei diskreditavusiems kokių įstaigų reputaciją taikomos šios nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu (teisė užimti tam tikras pareigas), bei į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo, manome, kad sąvokos „kultūros įstaiga“ turinys turėtų būti apibrėžtas įstatyme, o ne kultūros ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Nepritarti Nepritarti, nes:
1) Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte jau dabar yra įtvirtintas teisinis pagrindas kultūros ministrui patvirtinti Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. Siekiant nuoseklaus ir universalaus savo prigimtimi panašių įstatymų (Bibliotekų įstatymo, Muziejų įstatymo, Kultūros centrų įstatymo) taikymo, tikslinga įstatymuose vartoti visiems įstatymams bendrą nuostatą;
2) Konkrečias įstaigų grupes, kurioms Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklės taikomos, įvardija kultūros ministro įsakymu patvirtintos taisyklės;
3) Siekiant užtikrinti galiojančio reguliavimo stabilumą ir išvengti visų institucijų vardijimo įstatyme tikslinga vartoti kultūros įstaigų sąvoką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji bus apibrėžta šiuo metu rengiamame Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
metų“ įrašytini žodžiai „nuo šio įstatymo įsigaliojimo“. Pritarti 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
3Projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys nedera tarpusavyje,
nes 4 dalyje nurodyta, kad pirmąja valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencija būtų laikomas laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., o 5 dalyje nustatyta, kad pirma kadencija būtų pradedama skaičiuoti tik laimėjus konkursą po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Komitetas siūlo patikslintą projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio formuluotę:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Šių asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-04-041
Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-1735 projektu, pritaria valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų penkerių metų kadencijų įvedimui ir ypač tam, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičiaus neribojamas, nes Lietuvos regionai jau ir dabar susiduria su kultūros srities specialistų ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus trūkumu. Pritarti
savivaldybių asociacija
4 Tuo pačiu teikiame šiuos siūlymus:
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo mažiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Šis pakeitimas užtikrintų neseniai priimtų įstaigų vadovų teisėtus lūkesčius ir būtų socialiai teisingas.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė apima šio pasiūlymo subjektus. Komiteto siūloma formuluotė:
Projekto Nr. XIIIP-1735(2) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio
įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
savivaldybių asociacija
taip: „5.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau nei penkerius metus, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo nuo dvidešimt iki trisdešimt metų;
3) iki 2021 m. liepos 1 d.
4) iki 2022 m. liepos 1 d.
Šie pakeitimai sumažintų socialinę įtampą ir padėtų nuosekliau įgyvendinti įstatymų nuostatas. Iš dalies pritarti Komiteto siūloma formuluotė Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 daliai iš dalies apima šio siūlymo subjektus. Komiteto siūloma formuluotė: Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų
vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
savivaldybių asociacija
5
Susiję su „2“ pasiūlymu. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija
5 4.
Papildyti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti terminai,
valstybės ar savivaldybių kultūros centro vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nepritarti Susiję su „2“ pasiūlymu. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija
taip: „8. Šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis. Šis pakeitimas suteiktų socialines garantijas kultūros centrų vadovams, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penki metai, nes tokio amžiaus asmenims būtų sunku įsidarbinti. Nepritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė apima šio siūlymo subjektus:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų
vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
savivaldybių asociacija
pradėti rengti kultūros įstaigų vadovų rezervą. Atsižvelgti 8.
„Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos muziejų asociacija, Savivaldybių
muziejų bendrija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Apskričių bibliotekų asociacija, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-05-14 Lietuvos kultūros lauko asociacijos ir skėtinės organizacijos, atstovaujančios per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, išanalizavę Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir įvertinę itin aštrėjančias kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų konkursų problemas bei akcentuodami kultūros srities specialistų, ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamiems reikalavimams, trūkumu, siūlo papildyti įstatymų projektus straipsniu
„Kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) vadovų rezervas“:
rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas Kultūros ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka Kultūros ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo vietą ir kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti. 5.
(muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus bei nebeatitinka kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovui keliamų reikalavimų. 6. Jeigu kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso kultūros įstaigos (muziejaus, bibliotekos, kultūros centro) vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, jam sutikus, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.“ Atsižvelgti Pasiūlyti Kultūros ministerijai įvertinti ir apsvarstyti pasiūlymą dėl Kultūros įstaigų vadovų rezervo įkūrimo. Siūlomas reglamentavimas reikalauja nuodugnaus aptarimo ir, greičiausiai, papildomų lėšų, kurios šiam momentui nėra numatytos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Argumentai. Prieš metus Seimas jau išreiškė savo poziciją dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų įvedimo ir ribojimo. Stebėtina, kad Kultūros ministrė, viešai nevengdama kalbėti apie regionų kultūros rėmimo svarbą, vėl teikia projektą, įvedantį savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijas ir jų ribojimą. Pasiūlymas: Siūlau išbraukti kadencijų įvedimą bei jų ribojimą ir siūlau 1 straipsniu keičiamą 9 straipsnio 1dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami penkeriems metams konkurso būdu. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras.“ Nepritarti Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Situacija, kuomet kultūros įstaigų vadovams nėra numatytos kadencijos, gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos – daugumai vadovų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ir nuostatuose yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Rotacija viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, leidžiantis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2018-03-292 3,4, 5 Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3,4 ir 5 dalis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:
„2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Lietuvos
Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai atleidžiami iš darbo. Naujas konkursas valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovui atrinkti skelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti valstybės kultūros centrams, pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursus ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu minėtoje straipsnio dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
Ramūnas Karbauskis, Robertas
4 Argumentai Įvertinus Lietuvos kultūros asociacijos pastabas, jog šiuo metu kultūros centrų sistema regionuose išgyvena didelį profesionalių vadovų, o ypač vadovų – kūrėjų, trūkumą bei stebimą tendenciją, jog šis trūkumas metai iš metų auga, būtų tikslinga patikslinti pagal neterminuotas sutartis į pareigas priimtų vadovų kadencijų skaičiavimą, užtikrinant, kad nuo įstatymo įsigaliojimo datos jie galėtų dirbti dar vieną kadenciją (t. y. penkerius metus) neskelbiant konkurso. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo
įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus penkis metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis laikomas pirmąja vadovo kadencija.“ Iš dalies pritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė iš esmės atitinka šio pasiūlymo esmę. Komiteto siūloma formuluotė:
Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
narys Vytautas Juozapaitis 2018-06-18 Argumentai Kultūros centrų įstatyme nepakankamai reglamentuota valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veikla. Todėl būtina papildyti bei patikslinti pagrindines kultūros centrų veiklos nuostatas. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose vienija 149 juridinį statusą turinčius centrus, 90 jų filialų ir per
mėgėjų meno kolektyvų narių. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Siekiant pritraukti kūrybingus kultūros centrų vadovus, būtina sudaryti jiems sąlygas vykdyti ilgalaikius projektus. Atsižvelgdamas į Lietuvos kultūros centrų asociacijos prašymą ir pateiktus argumentus, siūlau papildyti bei pakeisti Įstatymo projektą. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
ir pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ix-2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ Straipsniais ĮSTATYMAS“ Nepritarti Nepritarti nes:
projekto Nr. XIIIP-1735(3) tikslais;
įstatymo 4 straipsnyje nurodyti tik Kultūros ministeriją kaip vienintelę kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją eliminuojant kitas ministerijas, susiaurintų šio Įstatymo taikymą (kitos ministerijos savo kompetencijos ribose yra įsteigusios arba gali steigti kultūros centrus);
straipsnyje smulkmeniškai dėstyti valstybės ir savivaldybės kultūros centrų funkcijas neatitinka gerosios teisėkūros praktikos, kadangi funkcijų dėstymas laikytinas poįstatyminio reguliavimo dalyku. Kultūros centrų funkcijų reglamentavimas reikalauja platesnės diskusijos;
straipsnio 4 dalyje reglamentuoti Kultūros centrų vadovų veiklos vertinimą jau yra reglamentuotas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme. 5. Seimo narys Vytautas Juozapaitis
straipsniais ir juos išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, vadovų priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“ Nepritarti Susiję su V. Juozapaičio „1“ pasiūlymu. 6. Seimo narys Vytautas Juozapaitis 2018-06-18 N
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kultūros centrų sistema
sudaro: skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. 1) 2.
1) 2. Vvalstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
2) 3..Ssavivaldybiųės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba; steigėjas yra savivaldybės taryba. 3)
centrai, kurie yra viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktuose 2 ir 3 dalyse nurodytus kultūros centrus. 2. 5. Kultūros centrai pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcinius. 3. 6. Kultūros centrai, , pagal Kultūros ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. centro savininko ar atitinkamai dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, siekdama įvertinti kultūros centro veiklą, materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius, kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybės kultūros centrams suteikia kategorijas. Kultūros centrams pagal Kultūros ministerijos nustatytus kriterijus yra suteikiama aukščiausioji, pirmoji, antroji arba trečioji kategorijos.“ Nepritarti Susiję su V. Juozapaičio „1“ pasiūlymu. 7. Seimo narys Vytautas Juozapaitis 2018-06-18 N
4¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu:
„4¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veikla
1.
Valstybės kultūros centro paskirtis yra plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje, metodiškai joms vadovauti, siekiant įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, saugoti ir plėtoti dainų švenčių tradiciją, rengti valstybines kultūros programas, skatinti visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija, ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikams ir jaunimui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą, vykdyti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2.
atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą bei savivaldybių lygmens nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašus įtrauktų elementų išsaugojimu ir tęstinumu;
2) organizuoja etninės kultūros sklaidą, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoja etninės kultūros perimamumą, užtikrina regionų kultūros identitetą;
3) sudaro sąlygas profesionalaus meno sklaidai;
4) užtikrina dainų švenčių tradicijos tęstinumą, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimą pasirengimo dainų šventėms procese ir dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;
5) rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimą;
6) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
7) viešina informaciją apie kultūros įvykius, kultūros projektus ir programas, kultūros reikšmę, skatina visuomenės, bendruomenių, grupių, individų kūrybines, kultūrines, pilietines iniciatyvas, kultūrinę veiklą ir skelbia apie tai įvairiomis žiniasklaidos formomis;
8) organizuoja meno, edukacinius, pramoginius ir kitus renginius, rengia programas;
9) formuoja ir tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, sudaro sąlygas visiems jos nariams dalyvauti kultūros procese;
10) rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos, kultūrinę ir socialinę atskirtį mažinančias neformaliojo suaugusiųjų bei vaikų švietimo programas;
11) atlieka kitas įstatymuose bei valstybės ir savivaldybių kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Susiję su V. Juozapaičio „1“ pasiūlymu. 8. Seimo narys Vytautas Juozapaitis 2018-06-181
straipsnį 4 dalimi, atitinkamai projekto 4 ir 5 dalis laikyti 5 bei 6 dalimis ir 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki sausio 31 dienos įvertina valstybės ar savivaldybės centro vadovo (išskyrus valstybės ir savivaldybės centro vadovą, kuris buvo priimtas į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu šešiems mėnesiams) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius. Valstybės ir savivaldybės centro vadovo veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Jeigu valstybės ar savivaldybės centro vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą valstybės ar savivaldybės centro vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad valstybės ar savivaldybės centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį.“ Nepritarti Susiję su V. Juozapaičio „1“ pasiūlymu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-05-02 Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti 2.
ir savivaldybių komitetas
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu būtų priimtos projekto iniciatorių nuostatos, įsigaliojus įstatymui per metus laiko turėtų būti suorganizuoti konkursai į visų kultūros įstaigų vadovų pareigas, o tai būtų didelė administracinė našta, siūloma konkursus organizuoti laipsniškai, pirmiausiai pradedant nuo tų įstaigų, kurių vadovai nesikeitė 30 metų ir daugiau, taip per 5 metus įvyktų konkursai į visas kultūros įstaigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai iki šio įstatymo
įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos., o konkursai kultūros centro vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus;
5) iki 2023 m. liepos 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo iki penkerių metų.“ Nepritarti Siekiant užtikrinti įstatymo visuotinį ir vieningą taikymą, konkursų organizavimą sieti su vadovavimo kultūros įstaigai trukme būtų netikslinga. 3.
ir savivaldybių komitetas
7 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstaigų vadovams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 5 metai, būtų sudėtinga įsidarbinti, ir siekiant socialinio teisingumo, siūloma tokiems asmenims leisti dirbti iki pensijos. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos
valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jie sutinka dirbti toliau su pakeistomis darbo sąlygomis.“ Nepritarti Komiteto siūloma Projekto Nr. XIIIP-1735(3) 2 straipsnio 4 dalies formuluotė apima šio pasiūlymo subjektus:
įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1735(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2018-06-282 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
centrų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Šių asmenų pirma kadencija pradedama skaičiuoti laimėjus konkursą ir priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, jų sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomas pirmąja atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis netaikoma valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
paskirti pranešėjai: R. Karbauskis, R. Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė