Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad pagal Sutarties 2 straipsnį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra centrinė teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos perduodanti ir, o Teisingumo ministerija yra centrinė teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1732(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad pagal Sutarties 2 straipsnį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra centrinė teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos perduodanti ir, o Teisingumo ministerija yra centrinė teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34
PRAŠYMŲ PERDAVIMO RATIFIKAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1201 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VGTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo Nr. I-1201
projekto (toliau – Įstatymo dėl ratifikavimo projektas) tikslai: 1.1. įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus;
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus (toliau kartu – sprendimai);
efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą.
1.1. įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus siūloma: · patikslinti pareiškėjo sąvoką, atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – reglamentas (EB) Nr. 4/2009); · patikslinti teisinį reguliavimą dėl asmenų, kurių laisvė apribota, teisės į teisinę pagalbą, sprendimų priėmimo laiko ir supažindinimo su šiais sprendimais tvarkos, įgyvendinant 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvą (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (toliau – direktyva 2016/1919); · numatyti palankesnes antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas nukentėjusiems, kurie 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, priskiriami pažeidžiamų nukentėjusiųjų asmenų kategorijai (toliau – direktyva 2012/29/ES), pavyzdžiui, nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų.
sprendimus siūloma: · numatyti, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas taip pat įeina ir teisinės pagalbos prašymo bei asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos (atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C‑670/15); · numatyti galimybę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – tarnyba) išskirtiniais atvejais netaikyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 13 punktuose nurodytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją (atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09)).
16580/09)). 1.3 sprendžiant praktinius teisinio reguliavimo klausimus ir užtikrinant efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą siūloma: · suteikti galimybę pirminę teisinę pagalbą gauti savivaldybės vykdomojoje institucijoje, kuriose asmuo gyvena, taip padidinant teisinės pagalbos prieinamumą; · papildyti pirminės teisinės pagalbos neteikimo atvejus piktnaudžiavimo pagrindu, kad riboti ištekliai būtų naudojami ginant sąžiningai savo teisėmis besinaudojančių asmenų interesus; · numatyti, kad apie atsisakymą teikti pirminę teisinę pagalbą asmuo informuojamas raštu, aiškiai įtvirtinant atsisakymų apskundimo tvarką; · atsisakyti antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo, kai tam pačiam pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip trijose bylose; · aiškiau reglamentuoti neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas; · įgyvendinti Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-160 pateiktą rekomendaciją ir nustatyti, kad advokatai nedelsiant turi informuoti apie paaiškėjusį interesų konfliktą; · patikslinti, kad
teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, apskaičiuojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, siekiant numatyti, jog išlaidos neatlyginamos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pareiškėjas miršta; · siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą tarptautinio ginčo atveju, centrinės institucijas funkcijas perduoti vykyti tarnybai (šiuo metu jas vykdo Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija); · patikslinti, kad sprendimai dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo galės būti skundžiami ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Projektais siekiama pagerinti viešosios paslaugos – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir (ar) teikimą.
Pastebėtina, kad pirmine teisine pagalba 2016 m. pasinaudojo 44 445 asmenų, o tai sudaro 1,55 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginimui, pridedama informacija, parodanti asmenų, kurie kreipėsi pirminės teisinės pagalbos, skaičiaus pokytį 2006 m. – 2016 m. 1 paveikslas. Informacija apie pirminės teisinės pagalbos gavėjų skaičių Antrinė teisinė pagalba 2016 m. buvo suteikta 41 775 atvejais. Detalesnė informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą 2007 m. – 2016 m. pateikiama grafike:2 paveikslas. Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VGTPĮ, BPK ir Įstatymo dėl ratifikavimo projektų iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai VGTPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiškėjo sąvoka apima tik fizinius asmenius. Pastebėtina, kad reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje numatyta, kad prašymo dėl teismo sprendimo pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu ar vykdymo tikslais, terminas „kreditorius“ apima ir viešąjį subjektą, veikiantį vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba subjektą, kuriam privaloma grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas, o preambulėje pažymima, kad, jei viešasis subjektas veikia turėdamas tokius įgaliojimus, jis turėtų turėti teisę gauti tokias pat paslaugas ir tokią pat teisinę pagalbą kaip ir kreditorius. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti pirminės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai nenumato piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, kaip atsisakymo teikti pirminę teisinę pagalbą pagrindo. Pastebėtina, kad toks pagrindas yra numatytas tik kaip antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas.
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 13 punktas numato antrinės teisinės pagalbos teikimo absoliutų ribojimą, kai tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. VGTPĮ nenumato galimybių netaikyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis) išskirtiniais atvejais, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją. VGTPĮ 12 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nukentėjusiųjų teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas tik dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo klausimu. Jeigu nukentėjusysis pageidauja gauti advokato pagalbą visa baudžiamosios bylos apimtimi, jis turi pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti arba dokumentus, įrodančius kitas VGTPĮ 12 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. VGTPĮ 12 straipsnio 13 punktas numato teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. Pastebėtina, kad taikant šią nuostatą praktiškai kilo neaiškumų dėl galimybės nurodytų asmenų globėjams gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, kai jie kreipiasi dėl teisinės pagalbos VGTPĮ 12 straipsnio
pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 14 straipsniu pranešėjams suteikta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tačiau VGTPĮ 12 straipsnyje tokia pranešėjų teisė nenumatyta.
VGTPĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad asmenys dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, ir tik tais atvejais, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, jis gali kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. VGTPĮ 15 straipsnyje nenumatyta atsisakymo teikti pirminę teisinę pagalbą forma ar tokio atsisakymo apskundimo tvarka. VGTPĮ 15 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, kai pareiškėjas nesutinka, jog pirminę teisinę pagalbą teiktų savivaldybės vykdomosios institucijos, dėl kurios veiksmų jis kreipiasi, darbuotojas ar valstybės tarnautojas, tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis, nenumatant galimybės pačiai tarnybai teikti pirminę teisinę pagalbą. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminas. Pastebėtina, kad direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų suteikiama nepagrįstai nedelsiant, vėliausiai prieš apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje arba teisminėje institucijoje, arba prieš atliekant tiriamuosius ar įrodymų rinkimo veiksmus. VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalis įtvirtina advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo pagrindus, tačiau nenumato pareigos advokatui kuo greičiau pranešti apie paaiškėjusį interesų konfliktą ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalės teikti antrinės teisinės pagalbos. Pastebėtina, kad Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr.
4D-2016/1-160 pateikta rekomendacija teisingumo ministrui tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų galimybė kuo skubiau nustatyti interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, ir būtų užtikrinamas antrinės teisinės pagalbos efektyvumas. VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje numatyta tarnybos teisė gauti jos funkcijų vykdymui reikalingą informaciją ir duomenis iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų. VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjas pareiga apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavus tarnybos pranešimą. VGTPĮ VII skirsnis numato nuostatas dėl teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ir įtvirtina, kad Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota priimti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose ir įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. VGTPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako teikti teisinės pagalbos prašyme nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas privalo atlyginti jo teisinės pagalbos prašymo ir teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas. VGTPĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be VGTPĮ 14 straipsnyje nurodytų išlaidų, įeina: vertimo žodžiu išlaidos, teismo ar kompetentingos institucijos pareikalautų ir pareiškėjo pateikiamų būtinų procesinių dokumentų vertimo išlaidos ir kelionės išlaidos.
Pastebėtina, kad ESTT 2017 m. liepos 26 d. sprendime byloje C‑670/15 nurodyta, kad valstybės narės, kurioje vyksta teismas ir kurioje fizinis asmuo, kurio nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pateikė teisinės pagalbos kilus tarptautiniam ginčui prašymą, garantuojama teisinė pagalba apima ir šio asmens patirtas prie šio prašymo pridėtų būtinų dokumentų vertimo išlaidas (t. y. ir jo teisę į teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos). Įstatymo dėl ratifikavimo 2 straipsnis numato, kad pagal Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo 2 straipsnį Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija yra teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos, o Teisingumo ministerija yra centrinė teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamosiose bylose tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, tačiau aiškiai nenurodo, kad šiuo pagrindu taip pat turi būti vadovaujamasi, kai sprendžiamas suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimas. Pastebėtina, kad direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 4 dalies a punktas numato pareigą užtikrinti teisinę pagalbą ir, kai įtariamasis ar kaltinamasis pristatomas į kompetentingą teismą ar pas teisėją, kad būtų priimtas spendimas dėl suėmimo. BPK 51 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta laikino sulaikymo kaip pagrindo privalomam gynėjo dalyvavimui.
Pastebėtina, kad, vadovaujantis direktyvos 2016/1919 nuostatomis, laikinas sulaikymas jau yra asmens laisvės apribojimas, todėl įtariamajam ar kaltinamajam turi būti suteikta teisė gauti teisinę pagalbą. BPK 51 straipsnio 3 dalyje įvirtintos nuostatos dėl gynėjo paskyrimo, kai jo dalyvavimas yra būtinas, tačiau nėra nurodoma, kaip apie paskirtą gynėją yra informuojamas įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VGTPĮ 2 straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti pareiškėjo sąvoka įtraukiant ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus asmenis, papildant atitinkamai VGTPĮ 11 ir 12 straipsnius, 12 straipsnyje nurodant reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje minimus viešuosius subjektus. Pastebėtina, kad tarnyba yra informavusi Teisingumo ministeriją apie praktikoje gautus tokių subjektų prašymus suteikti teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų pateiktą informaciją apie pasitaikančius piktnaudžiavimo pirmine teisine pagalba atvejus (pavyzdžiui, kai, asmuo kreipiasi pirminės teisinės pagalbos keletą kartų, prašydamas užpildyti prašymą antrinei teisinei pagalbai teikti, nors tuo pačiu klausimu antrinės teisinės pagalbos teikimas yra baigtas ar buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba), siūloma VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis kaip pirminės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.
Siūloma atsisakyti VGTPĮ
pagrindo, kai tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, nes šis pagrindas iš esmės aktualus buvo iki priimant VGTPĮ pakeitimus, kuriais numatyta, kad asmuo turi padengti dalį išlaidų, kai antrinės teisinė pagalba jam jau yra teikiama dviejose bylose (VGTPĮ 14 straipsnio 7 ir 8 dalis). Taip pat pastebėtina, kad EŽTT sprendime byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09) buvo konstatuota, jog pareiškėjų teisė kreiptis į teismą buvo apribota neproporcingai, kadangi teisinę pagalbą suteikti jiems atsisakyta griežtai taikant nacionalines nuostatas ir nepaisant jų individualių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti galimybę tarnybai išskirtiniais atvejais netaikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 14 punktuose nurodytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją. Pagrįsti situacijos išskirtinumą turėtų pats pareiškėjas. Išskirtinę situaciją pagrindžiantys kriterijai suformuluoti pagal EŽTT praktiką bei direktyvą 2016/1919 (pavyzdžiui, ginčo dalyko svarba, proceso sudėtingumas).
Atsižvelgiant į Žmogaus teisių stebėjimo instituto pasiūlymą, siekiama papildyti VGTPĮ 12 straipsnį nauju 2 punktu ir įtvirtinti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas visa baudžiamosios bylos apimtimi dėl tam tikrų nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims. Pastebėtina, kad asmenys, nukentėję nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, direktyvoje 2012/29/ES priskiriami pažeidžiamų nukentėjusiųjų asmenų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis tarnybos 2016 m. ataskaitos duomenimis, nukentėjusiųjų, kuriems buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis VGTPĮ 12 straipsnio 2 punktu, skaičiaus dalis tarp visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas nėra didelė, todėl toks pakeitimas žymios įtakos sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą skaičiui neturės, tačiau suteiks efektyvesnį pažeidžiamos asmenų grupės interesų atstovavimą teisminiame procese. 3 paveikslas. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems skaičiaus dalis 2016 m. Pažymėtina, kad duomenys apie tai, kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusieji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nerenkami. Pastebėtina, kad, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, bendras asmenų, 2016 m. nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, skaičius buvo 44 448.
Siūloma papildyti VGTPĮ 12 straipsnio 13 punktą siekiant aiškiau numatyti, kad tais atvejais, kai globėjas veikia globotinio interesais ir kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo globotinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto globotinio pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Siūloma papildyti VGTPĮ 12 straipsnio 18 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 14 straipsnį, kuriuo pranešėjams suteikta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Siūloma VGTPĮ 15 straipsnio 1 dalyje atsisakyti kreipimosi dėl pirminės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, suteikiant galimybę visais atvejais kreiptis į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją, taip užtikrinant geresnį pirminės teisinės pagalbos prieinamumą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma patikslinti VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalį nurodant, kad atsisakymas teikti pirminę teisinę pagalbą turi būti pateikimas raštu bei aiškiai numatant sprendimų apskundimo tvarką. VGTPĮ 15 straipsnio 3, 8 ir 9 dalyse siūloma numatyti, kad tarnyba išimtiniais atvejais (kai skundžiamasi savivaldybės, kurios specialistas turėtų teikti pirminę teisinę pagalbą, veiksmais ar pirminė teisinės pagalba reikalinga tarptautinio ginčo atveju) suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja jos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.
Atsižvelgiant į direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų suteikiama nepagrįstai nedelsiant, vėliausiai prieš apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje arba teisminėje institucijoje, arba prieš atliekant tiriamuosius ar įrodymų rinkimo veiksmus, siūloma patikslinti VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį numatant, jog baudžiamosiose bylose sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priimamas iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Taip pat siūloma patikslinti tarnybos sprendimų apskundimo tvarką, suteikiant pareiškėjams alternatyvią galimybę kreiptis ir į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-160 pateiktą rekomendaciją teisingumo ministrui tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų galimybė kuo skubiau nustatyti interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, ir būtų užtikrinamas antrinės teisinės pagalbos efektyvumas, siūloma VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalį patikslinti nurodant, jog advokatas turi nedelsdamas informuoti tarnybą, jeigu dėl interesų konflikto arba kitų aplinkybių jis negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje siūlomi techniniai patikslinimai atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. asmenų duomenų apsaugai bus taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nuostatos. Siūloma patikslinti VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalį, numatant, kad 50 arba
atstovavimu bylose, apskaičiuojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į praktikoje kilusius klausimus dėl išlaidų atlyginimo tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pareiškėjas miršta. Atsižvelgiant į ESTT 2017 m. liepos 26 d. sprendimą byloje C‑670/15, kuriame nurodyta, kad valstybės narės, kurioje vyksta teismas ir kurioje fizinis asmuo, kurio nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pateikė teisinės pagalbos kilus tarptautiniam ginčui prašymą, valstybės garantuojama teisinė pagalba apima ir šio asmens patirtas prie prašymo pridėtų būtinų dokumentų vertimo išlaidas, siūloma VGTPĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas taip pat įeina ir teisinės pagalbos prašymo bei asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos.
Siekiant efektyvesnės procedūros ir greitesnio sprendimų dėl teisinės pagalbos suteikimo tarptautinių ginčų atveju priėmimo, siūloma VGTPĮ VII skirsnyje vietoj Teisingumo ministerijos, kaip institucijos, įgaliotos priimti ir siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose, numatyti tarnybą. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija šiais atvejais atlieka tik tarpininko vaidmenį, o tai sulėtina sprendimų priėmimą. Analogiškai siūloma tarnybai perduoti ir teisinės pagalbos prašymus perduodančios bei priimančios institucijos funkcijas pagal Įstatymo dėl ratifikavimo 2 straipsnį. Taip pat siūloma atsisakyti Užsienio reikalų ministerijos kaip teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos, atsižvelgiant į susiklosčiusią tokių prašymų perdavimo praktiką. Be to, manytina, kad vienos institucijos paskyrimas užtikrina aiškesnę prašymų perdavimo procedūrą. Kadangi perduodant prašymus pagal Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo nuostatas valstybė negali prašyti atlyginti teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas, siūloma atsisakyti analogiškos nuostatos ir tais atvejais, kai prašymas perduodamas pagal VGTPĮ VII skirsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 4 dalies a punktą, siūloma BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą papildyti aiškiai įtvirtinant privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamosiose bylose sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą. Pastebėtina, kad šiuo metu praktikoje gynėjo dalyvavimas šiais atvejais yra užtikrinamas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Siūlomas papildymas leistų išvengti būtinybės ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kiekvienu konkrečiu atveju teikti motyvuotus nutarimus ar motyvuotas nutartimis, pagrindžiančias, jog be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. BPK projektu taip pat siūloma BPK 51 straipsnio 1 dalį papildyti nauju pagrindu, numatančiu, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad pasiūlymas kyla iš praktikos, kadangi minėtose bylose gynėjas pripažįstamas būtinu ir užtikrinamas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį. Be to, sulaikymas yra viena iš laisvės apribojimo formų, kuri, be kita ko, apsunkina galimybę pasinaudoti teise į gynybą, todėl siūlytina analogiškai kaip ir suėmimo atveju aiškiai numatyti būtinąjį gynėjo dalyvavimą. Pastebėtina, kad BPK 10 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento turėti gynėją, bei pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui išaiškinti šią teisę ir suteikti galimybe ja pasinaudoti.
Teisingumo ministerijos gautais duomenimis, atsižvelgiant į minėtas nuostatas sulaikytam asmeniui šiuo metu yra suteikiama teisė nemokamai paskambinti advokatui arba paskambinama už tą asmenį. Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą bei galimybę įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam per kuo trumpesnį laiką susisiekti su jam paskirtu gynėju, siūloma BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyti, jog įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Kartu pastebėtina, kad Europos Sąjungos Komisijos 2013 m. lapkričio 27 d. rekomendacijoje „Dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų teisės į teisinę pagalbą baudžiamajame procese“ 2013/C 378/03 numatyta, kad turi būti imtasi būtinų priemonių, kad visa reikalinga informacija apie teisinę pagalbą baudžiamajame procese taptų lengvai prieinama ir suprantama įtariamiesiems arba kaltinamiesiems ir prašomiems išduoti asmenims, įskaitant informaciją, kaip ir kur kreiptis teisinės pagalbos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7.
VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektus, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VGTPĮ projektu tikslinama sąvoka yra suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus VGTPĮ projektą, teisingumo ministrui reikės pakeisti:
teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-124
„Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“;
teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1R-121
„Dėl rekomenduojamos Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos
patvirtinimo“;
teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1R-176
„Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų
patvirtinimo“.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomi pakeitimai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, patvirtintų biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų rato išplėtimas turės nežymią įtaką, kadangi ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba teikiama nukentėjusiesiems neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tačiau tik siauresne apimtimi, t. y. tik dėl žalos atlyginimo. Papildomas lėšų poreikis BPK 51 straipsnio 1 dalies papildymui nebus reikalingas, kadangi ir šiuo metu praktikoje gynėjo dalyvavimas siūlomais atvejais taip pripažįstamas būtinu ir užtikrinamas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai buvo apsvarstyti ir jiems pritarta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS SUTARTIES DĖL TEISINĖS PAGALBOS PRAŠYMŲ PERDAVIMO RATIFIKAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1201 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO 2018-03-06 Nr. XIIIP-1732 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS SUTARTIES DĖL TEISINĖS PAGALBOS PRAŠYMŲ PERDAVIMO RATIFIKAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1201 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO 2018-06-28 Nr. XIIIP-1732(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS SUTARTIES DĖL TEISINĖS PAGALBOS PRAŠYMŲ PERDAVIMO RATIFIKAVIMO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė ir ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: – . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: – . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: – . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti įstatymo projektui Nr.XIIIP-1732. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-13
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėja Asta Slidziauskienė, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja J. Janušauskienė 2018-06-132 Komitete nusprendus nustatyti vėlesnę pagrindinio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-1729) įsigaliojimo datą - 2019 m. sausio 1 d., būtina nustatyti tokią pačią įsigaliojimo datą ir lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1732. Pasiūlymas:
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2018-06-06
7Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1732(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė